FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
RYTĖ RUPŠIENĖ
POLIFARMACIJOS PAPLITIMO VAISTINĖS DARBO PRAKTIKOJE TYRIMAS Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: lekt. Dr. Vaidas Skyrius
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data:
POLIFARMACIJOS PAPLITIMO VAISTINĖS DARBO PRAKTIKOJE TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Lekt. dr. Vaidas Skyrius Data:
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantas (-ė)
Data Rytė Rupšienė
Data
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Polifarmacija ... 10
1.1.1. Polifarmacijos atsiradimo priežastys ... 12
1.1.2. Polifarmacijos pasėkmės... 12
1.2. Racionalus vaistų vartojimas ... 13
1.2.1. Vaistų sąveika ... 14
1.3. Nepageidaujama reakcija į vaistą ... 16
1.4. Vaistininko vaidmuo polifarmacijoje ... 16
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 18
2.1. Tyrimo planavimas ... 18 2.2. Tyrimo objektas ... 18 2.3. Tyrimo metodai ... 18 2.4. Tiriamųjų atranka ... 19 3. REZULTATAI ... 20 3.1. Respondentų charakteristika ... 20
3.1.1. Respondentų imtis ir amžius ... 20
3.1.2 Respondentų gyvenamoji vieta ... 21
3.2. Respondentų lankymosi vaistinėje dažnis ... 21
3.3. Respondentų žinios apie polifarmaciją ... 22
3.4. Respondentų supratimas apie vaistų (ne)suderinamumą ... 22
3.4.1. Respondentų informacija apie vaistų (ne)suderinamumą ... 23
3.4.2. Respondentų indormacijos šaltinis apie vaistų (ne)suderinamumą. ... 23
3.5. Vaistinių preparatų sąveikos ... 24
3.6. Vaistinių preparatų vartojimo ypatumai ... 25
3.6.1. Vaistinių preparatų pirkimas vienu metu ... 25
3.6.2. Gydytojo paskirtų vartojamų vaistinių preparatų skaičius. ... 26
3.6.3. Savo nuožiūra vartojamų vaistinių preparatų skaičius. ... 27
3.7.2. Respondentų žinios apie vaistų vartojimą. ... 28
3.7.3. Respondentų pojūtis apie vaistinių preparatų nepageidaujamas reakcijas. ... 29
3.7.4. Respondentų kreipimasis į sveikatos specialistą jaučiant nepageidaujamus reiškinius. ... 30
3.7.5. Respondentų jaučiamas šalutinis poveikis. ... 30
3.8. Informacija apie vaistų suderinamumą. ... 31
3.9. Taisyklingas vaistų vartojimas ... 31
3.9.1. Respondentų informacijos šaltinis apie tai, kaip teisingai vartoti vaistus ... 31
3.9.2. Respondentų laikymąsis nustatytų vaistų vartojimų ... 32
3.9.3. Respondentų nuomonė apie tai, ar svarbu vaistus derinti tarpusavyje. ... 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 36
REKOMENDACIJOS ... 37
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 38
R. Rupšienės magistro baigiamasis darbas. Polifarmacijos paplitimo vaistinės darbo praktikoje tyrimas.
Darbo vadovas: lekt. dr. Vaidas Skyrius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto Socialinės farmacijo katedra. Kaunas - 2018.
Darbo tikslas: Ištirti polifarmacijos paplitimo mastą vaistinėje bei įvertinti jos įtaką pacientų saugai. Darbo uždaviniai: 1) Ištirti, kokios priežastys pacientus verčia užsiimti polifarmacija ir jos pasekmes
pacientų sveikatos būklės pokyčiams;
2) Įvertinti pacientų vartojamų vaistų ir/ar maisto papildų tarpusavio sąveikų pasireiškimo galimybes; 3) Įvertinti potencialias nepageidaujamas reakcijas ir jų sąsajas su polifarmacija.
Metodika: Tyrimo metubuvo apklausti 383 vaistinėje apsinakantys gyventojai. Duomenys buvo statistiškai apdorojami su Microsoft Excel ir SPSS (Statistical Package for the Social Science) statistinės duomenų analizės programomis.
Rezultatai: Tyrimas, kuriuo norima sužinoti apie tai, ar pacientai supranta kas yra polifarmacija atskleidė, kad 50 proc. respondentų nežino ir nėra girdėję termino polifarmacija. Paklausti ar žino apie galimą vaistų nesuderinamumą 59 % apklaustųjų atsakė, kad yra girdėję, o 41 % nežino kas yra vaistų nesuderinamumas. 36 % apklaustųjų apie vaistų nesuderinamumą girdėjo iš vaistininkų. Tyrimas taip pat atskleidė kaip dažnai klientai lankosi vaistinėje. Pagal tyrimo rezultatus matome, kad 50% vaistinėje lankosi dažnai, vieną kartą į savaitę. 43% lankosi vieną kartą į mėnesį. 42% vienu metu perka iki 5 vaistinių preparatų. 59 %. apklaustųjų atsakė, kad svarbu ir būtina vaistinius preparatus derinti tarpusavyje.
Išvados: Paaiškėjo, kad 42%. respondentų vienu metu perka iki 5 vaistinių preparatų. Tai rodo polifarmaciją. Net 44% apklaustųjų jaučia šalutinį vaistų poveikį - galvos skausmą. Taip pat 44 % jaučia dispepsinius reiškinius. Tyrimo metu paaiškėjo, kad polifarmacija turi įtakos respondentų sveikatai. Norint įvertinti sąveikas tarp vaistų buvo išsiaiškinta,kad 59% apklaustųjų mano, kad yra svarbu tarpusavyje derinti vaistus. Tačiau 12% apklaustųjų atsakė, kad nereikia vaistų derinti tarpusavyje.
R. Rupšienė master’s final thesis. Investigation of prevalence ofpolypharmacyin pharmacy practice. Supervisor of the study: lect. dr. Vaidas Skyrius. Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas - 2018. The aim of the study was to investigate the extent of polypharmacy in the pharmacy and evaluate its
impact on patient safety.
Tasks of the study: 1) To investigate the reasons causing patients to undergo polypharmacy and its consequences for changes in the state of health of patients;
2) To assess evidence possibilities of interaction of medicines and / or food supplements used by patients; 3) To evaluate potential adverse reactions and their relationship with polypharmacy.
Methodology: 383 visitors of pharmacy people were interviewed during the survey. Data was statistically processed with Microsoft Excel and SPSS (Statistical Package for the Social Science) statistical data analysis programs.
Results: The study, which seeks to find out whether patients understand what polypharmacy is, revealed that 50% of respondents do not know and have not heard the term “polypharmacy”. When asked about possible incompatibility of medicines, 59% of the respondents answered that they had heard, and 41% do not know what drug incompatibility is. 36 % of interviewees have heard about the incompatibility of medicines from pharmacists. The study also revealed the frequency of visits to the pharmacy. According to the results of the study, we see that 50% of persons visit pharmacy frequently (once a week). 43 % of respondents visit pharmacy once a month. 42% of respondents buy up to 5 medicinal products at a time. 59% of the respondents answered that it is important and necessary to combine medicinal products with each other.
Conclusions: It turned out that 42% of respondents simultaneously buy up to 5 medicinal products. It shows polypharmacy. Even 44 % the respondents feel the side effects of drugs - headache. Also 44% feel dyspepsia. The study revealed that polypharmacy affects the health of respondents. In order to assess the interaction between medicines, it was found that 59% of respondents think that it is important to combine medication with each other. But 12% of the respondents answered that there is no not need to combine medicines.
PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija. NRV – Nepageidaujama reakcija į vaistą. NVNU – Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. AKF – Angiotenziną konvertuojantis fermentas. JAV – Jungtinėse Amerikos Valstijose.
ĮVADAS
Polifarmacija yra sudėtingas ir nerimą keliantis reiškinys, reikalaujantis daugiau mokslinių tyrimų [37]. Polifarmacija tai būklė, kai yra skiriama ar vartojama daugiau vaistų nei kliniškai galima, kai gali sukelti įvairius nepageidaujamus reiškinius tiek pacientams tiek sveikatos priežiūros įstaigoms. Tai yra neigiami padariniai tokie kaip, nepageidaujamas poveikis į vaistą, hospitalizacija ir prasta paciento sveikatos būklė, taip pat ir ekonominiai rezultatai pvz., padidėjusi vaisto kaina ir išlaidos. Atlikti tyrimai rodo, kad vaistininkas turi didelę įtaką kovojant su šia problema taikydamas įvairias intervencijas, pvz., mažinant vaistų dozę, mažinant dozių skaičių [19]. Viena iš dažnesnių polifarmacijos pasekmių – vaistų sąveikos. Nepageidaujamų vaistų reakcijų ir sąveikų rizika didėja proporcingai, didėjant suvartojamų vaistų kiekiui [13].
Šiandien vaistininkas vis didesnę atsakomybę prisiima už pacientų gydymo kokybę, pateikdami išsamias vaistų apžvalgas ir švietimo paslaugas tiek pacientams, tiek gydytojams. Buvo atlikti keli tyrimai, kuriuose tiriama farmacininkų intervencijos, kuriomis siekiama mažinti polimorfizmą. Tyrimuose buvo nagrinėjami be ekonominių veiksnių tokių kaip, išlaidos pacientui ir institucijai, išnagrinėjo vaistų ir dozių skaičių, paciento socialinius ir funkcinius gebėjimus bei nepageidaujamas reakcijas. Daugelis tyrimų rodo teigiamas išvadas tiriant pacientų rezultatus [30].
Temos aktualumas ir problema:
Polifarmacija visuomenėje didėja. Tai aktuali problema, nes polifarmacija sukelia daug šalutinių reiškinių tokių kaip : nepageidaujama reakcija į vaistą, vaistų nesuderinamumas, neracionalus vaistų vartojimas. [19] Visuomenė vis dažniau užsiima savigyda, kas skatina neracionalų vaistų vartojimą. Įrodyta, kad dažniausia problema gydant vaistiniais preparatais yra neteisingo vaisto paskyrimas,
neteisingai nustatyta dozė, paciento nepanaudota dozė. Suradus ir nustačius vaistinių preparatų vartojimo problemas, tyrime buvo sumažintas vaistinių preparatų vartojimas kiekvienam pacientui ( prieš tyrimą vienas pacientas vartojo 13,5 vaistinio preparato, po tyrimo – 12,7 vaistinio preparato ). Ištirtiems pacientams nustatyta farmakoterapinė problema – nereikalingo vaisto vartojimas [32].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas : Ištirti polifarmacijos paplitimo mastą vaistinėje bei įvertinti jos įtaką pacientų saugai. Uždaviniai :
1)Ištirti, kokios priežastys pacientus verčia užsiimti polifarmacija ir jos pasekmes pacientų sveikatos būklės pokyčiams;
2) Įvertinti pacientų vartojamų vaistų ir/ar maisto papildų tarpusavio sąveikų pasireiškimo galimybes; 3) Įvertinti potencialias nepageidaujamas reakcijas ir jų sąsajas su polifarmacija.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Polifarmacija
Polifarmacija - tai reiškinys, kai yra vartojami keli vaistai vienu metu. Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, jog polifarmacijapasireiškia nuo 20 iki 70 proc. ir dažniausiai tai būnavyresnio amžiaus pacientams. Kai yra vartojami keli vaistai vienu metu dažnai būna sukeltas neracionalus vaistų vartojimas, nes tik 3 iš 6 vartojamų vaistų pacientai prisimena kaip reikia tiksliai pagal nurodymus vartoti vaistinius preparatus [39].
Polifarmacija žodis kilęs iš dviejų graikiškų žodžių šaknų: poly reiškiantis daug ir pharmakeia reiškiantis vaistus [30].
Buvo atlikti du tyrimai norint įvertinti pacientų, kurie vartoja vaistinius preparatus, pokyčius. Pacientų amžius buvo nuo 64 metų ir vyresni. Tyrimai buvo atlikinėjami 1990 – 1991 m. Norvegijos savivaldybėje ir 1998 – 1999 m. Pietvakarių Suomijoje. Buvo užduodami klausimai apie vaistų vartojimą ir socialinės kilmės objektai, gyvenimo kokybė ir namų slaugos paslaugos. Pacientai, dalyvavę tyrime, 7 dienas iki apklausos vartojo receptinius vaistinius preparatus. Vartojami vaistai buvo širdies ir kraujagyslių sistemą bei centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai. Tyrimo metu ištirta, kad vienam pacientui vaistų skaičius nuo 3,1 padidėjo iki 3,8, o polifarmacija pakilo nuo 19 proc. iki 25 proc. Šie pokyčiai matėsi tarp 85 metų ir vyresnių asmenų. Polifarmacija yra sudėtingas ir nerimą keliantis reiškinys, reikalaujantis daugiau mokslinių tyrimų [37].
Polifarmacija tai būklė, kai yra skiriama ar vartojama daugiau vaistų nei kliniškai galima, kai gali sukelti įvairius nepageidaujamus reiškinius tiek pacientams tiek sveikatos priežiūros įstaigoms. Tai yra neigiami padariniai tokie kaip, nepageidaujamas poveikis į vaistą, hospitalizacija ir prasta paciento sveikatos būklė, taip pat ir ekonominiai rezultatai pvz., padidėjusi vaisto kaina ir išlaidos. Atlikti tyrimai rodo, kad vaistininkas turi didelę įtaką kovojant su šia problema taikydamas įvairias intervencijas, pvz., mažinant vaistų dozę, mažinant dozių skaičių. 2002 metais atliktas nacionalinis tyrimas parodė, kad 25 proc. pacientų per savaitę vartoja 5 ir daugiau vaistų. Kai atsižvelgiama į senyvų žmonių amžių šis procentas padidėja iki 50 proc. Vyresnio amžiaus žmonės kenčia nuo įvairių lėtinių ligų, kas natūraliai sukelia polifarmaciją, nes kiekvieną ligą gydo vaistais. Ko pasekoje atsiranda daug nepageidaujamų reakcijų bei sąveikų tarpusavyje. Dažna polifarmacijos pasekmė yra hospitalizacija [19].
Vyresnio amžiaus pacientai vartoja vaistinius preparatus skirtus renino – angiotenzino – aldosterono sistemai, pasižyminčius antitromboziniu poveikiu, mažinančius lipidų kiekį kraujyje. Tyrimo metu, kuris buvo vykdomas Švedijoje buvo nustatyta, kad vienas pacientas vartojo 10 vaistinių preparatų [18].
Atliktame tyrime Kinijoje dažniausiai pasireiškianti liga – arterinė hipertenzija, ją sudaro 81,40 proc. respondentų. 36,05 proc. apklaustųjų sirgo širdies ligomis [11]. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus pacientai užsiima polifarmacija. 29 proc. pacientų vartoja 5 ar daugiau vaistinius preparatus, 42 proc. vartoja bent vieną nereceptinį vaistinį preparatą, o 49 proc. apklaustųjų – bent vieną maisto papildą. To pačio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyresni nei 65 metų pacientai serga 49 proc. daugiau nei 45-65 metų [27].
Išnagrinėjus dar vieną tyrimą, kuris buvo atliktas Italijoje nustatyta, kad vyresnio amžiaus pacientų sergamumas lėtinėmis ligomis didesnis nei 70 proc [27,24].
Atlikus tyrimą Japonijoje, nustatyta, kad daugiausia NRV įvyko grupėje tiriančiųjų, kurie vartojo daug vaistinių preparatų vienu metu, buvo pateiktos išvados, kad pacientams, kurie yra gydomi keliais vaistais, reikalinga gydymo priežiūra bei vaistų, kurie neduoda teigiamo rezultato nutraukimas [24]. Lėtinės ligos dažnai yra gydomos keliais vaistiniais preparatais, tačiau tai didina nepageidaujamų
reakcijų pasireiškimo riziką bei vaistų tarpusavio sąveikų pasireiškimo galimybes. Įrodyta, kad vartojant kuo didesnį vaistinių preparatų kiekį didėja tarpusavio sąveikos: vartojant du vaistus– 13 proc., keturis vaistus – 38 proc., septynis ir daugiau vaistų – 82 proc. [27].
Įrodyta, kad dažniausia problema gydant vaistiniais preparatais yra neteisingo vaisto paskyrimas, neteisingai nustatyta dozė, paciento nepanaudota dozė. Suradus ir nustačius vaistinių preparatų vartojimo problemas, tyrime buvo sumažintas vaistinių preparatų vartojimas kiekvienam pacientui ( prieš tyrimą vienas pacientas vartojo 13,5 vaistinio preparato, po tyrimo – 12,7 vaistinio preparato ). Ištirtiems pacientams nustatyta farmakoterapinė problema – nereikalingo vaisto vartojimas [32]. Polifarmacija yra sunkus ir nerimą keliantis reiškinys, atsirandantis dėl didelio vaistų vartojimo. Šiais
laikais pacientai užsiima savigyda, patys nusistato ligą, patys pasirenka vaistus ligai gydyti. Dažnai ligas sumaišo, pasirenka netinkamus vaistinius preparatus, ko pasekoje negauna norimo rezultato. Todėl parduodant vaistinius preparatus vaistininkas turėtų atidžiau pažiūrėti paciento pasirinktus vaistus, bei informuoti apie galimas nepageidaujamas reakcijas ar galimas sąveikas. Polifarmacija aktuali problema, nes visuomenė sensta, ir vartoja vis daugiau vaistų. Pacientai vis rečiau kreipiasi į gydytoją ir vis dažniau renkasi informaciją iš internetinių puslapių.
1.1.1. Polifarmacijos atsiradimo priežastys
1. Senėjanti visuomenė. Senyvo amžiaus pacientai serga keliomis lėtinėmis ligomis, kurias gydo keletas vaistinių preparatų. Dažnai pasitaiko ir taip, kad vienai ligai gydyti reikia kelių preparatų. 2. Pacientams, turintiems daugiau nei vieną sveikatos sutrikimą, reikia vartoti vaistus skirtus
kiekvienai ligai gydyti.
3. Hospitalizuojantiems pacientams taip pat yra rizika polifarmacijos atsiradimui.
4. Pacientui lankantis pas kelis gydytojus ir gydytojams paskyrus vaistus tai pačiai ligai gydyti. 5. Dažniausia polifarmacijos atsiradimo priežastis yra pacientų žinių stoka. Gydytojas išrašant
vaistus nepaaiškina pacientui, o vaistininkas išduodant nepaaiskina apie įsigyjamus vaistus, o pacientas pats nepasiteirauja.
6. Savigyda nereceptiniais vaistais ar maisto papildais, nesuprantant apie nepageidaujamas reakcijas ir sąveikas [30].
Polifarmacija atsiranda, nes visuomenė sensta. Senyvi pacientai dažniau serga lėtinėmis ligomis, kuomet gydymui vieno vaistinio preparato neužtenka. Reikia sudaryti keleto vaistų derinį gydant lėtinę ligą. Dažna polifarmacijos atsiradimo priežastis yra pacientų nesidomėjimas vartojamais vaistiniais preparatais. Dėl šios priežasties pacientams atsiranda nepageidaujama reakcija į vaistą, didėja vaistų tarpusavio pasireiškimo galimybė.
1.1.2. Polifarmacijos pasėkmės
1. 12 proc. senyvo amžiaus žmonių hospitalizuojama dėl vaistų sukeltų nepageidaujamų poveikių bei galimų sąveikų.
2. Didelis mirčių kiekis įvyksta dėl nepageidaujamų vaistų reakcijų, ir tai ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis.
3. Galimos sąveikos: vaistų-vaistų, vaistų-maisto papildų, vaistų-maisto. 4. Netinkamas vienų vaistų vartojimas iššaukia kitų vaistų vartojimą [37].
Viena iš dažnesnių polifarmacijos pasekmių – vaistų sąveikos. Nepageidaujamų vaistų reakcijų ir sąveikų rizika didėja proporcingai, didėjant suvartojamų vaistų kiekiui [13].
Lin ir kt. (2011) Taivane atliko tyrimą, kuriame buvo tiriama kokiu mastu polifarmacija ir senėjimas yra susijęs su galimomis vaistų-vaistų sąveikomis ambulatoriškai besigydantiems pacientams. Ambulatoriškai besigydantiems pacientams medicinos centre, Taivane, buvo tikrinamos galimos vaistų-vaistų sąveikos. Gauti rezultatai parodė, kad galimų vaistų-vaistų sąveikų paplitimas 25,6 proc. Pacientų turėjusių galimas vaistų-vaistų sąveikas amžiaus vidurkis buvo 57,5 metų. Vartojamų receptinių vaistų receptų skaičiaus vidurkis siekė 5,8. Galimų vaistų - vaistų sąveikų padaugėja senstant ir išrašant daugiau receptų [22].
1. Lengva polifarmacija – kai vartojami 2 ar 3 vaistai; 2. Vidutinė polifarmacija – kai vartojami 4 ar 5 vaistai; 3. Sunki polifarmacija – kai vartojami 6 vaistai ir daugiau [2]. Polifarmacija gali būti apibūdinama kaip tinkama arba netinkama :
Tinkama polifarmacija – būna tada kai visi vartojami vaistai yra paskirti teisingai pagal indikacijas ir norima pasiekti optimalų efektą ligonio atžvilgiu.
Netinkama polifarmacija – tai tokia polifarmacija, kai ne visi vaistai parinkti teisingai, arba parinktas per didelis vaistų kiekis norint gauti optimalų efektą [23].
Polifarmacija gali būti racionali ir neracionali. Racionali polifarmacija kai gydytojas specialiai paskiria didesnį vaistų kiekį, nes kitaip yra per mažas vaistinių preparatų veikimas. Tačiau, gydytojams parenkant didesnį kiekį vaistų, automatiškai privedus pacientą prie polifarmacijos, reikėtų dažniaus stebėti, labiau aiškinti kaip vartoti, kokios galimos šalutinės reakcijos, kokios gali pasireikšti sąveikos. Didesnis rūpestis pacientu galėtų sumažinti hospitalizacijų ar ne mirčių atvejų.
1.2. Racionalus vaistų vartojimas
Tarptautinėje konferencijoje Kenijoje, kuri vyko 1985 m. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) pateikė racionalaus vaistų vartojimo sąvoką – „ Pacientui vaistai turi būti skiriami atkreipus dėmesį į paciento klinikinę būklę, parenkant individualiai pacientui tinkamą vaisto dozę ir gydymo trukmę už mažiausias galimas pajamas tiek pacientui tiek visuomenei“. Konferencijoje taip pat aptariami padariniai sukeliantys neracionalų vaistų vartojimą [39].
Racionalus vaistų vartojimas nustatomas pagal šiuos kriterijus : teisingai nustatyta indikacija, teisingai parinktas vaistinis preparatas, tinkama gydymui vaisto dozė, teisingai parinkta gydymo trukmė, aiški informacija pacientui ir galimų nepageidaujamų poveikių atsiradimo galimybių stebėsena [11]. PSO duomenimis, visame pasaulyje 50 proc. vaistinių preparatų išrašoma ar išduodama neracionaliai,
o apie 50 proc. klientų vartoja vaistinius preparatus netinkamai. Dažniausios neracionalios farmakoterapijos atsiradimo priežastys – polifarmacija, neefektyvus antibiotikų vartojimas, klinikinių indikacijų nesilaikymas, pacientų savigyda [27].
Mažo terapinio efektyvvumo vaistai tokie kaip, periferinių kraujagysles plečiantys, taip pat gali būti vartojami neracionaliai [8], tokiais atvejais kaip ligai gydyti tinkami vaistai paskirti per mažomis ar per didelėmis dozėmis, paskirta per didelė ar per maža gydymo trukmė [20,21]. Neracionaliam vaistų vartojimui taip pat yra priskiriama vaistų paskyrimas netinkamai ligai gydyti [12], netinkama savigyda [35,28].
Neracionalaus vaistų vartojimo nepavojingiausia problema yra neefektyvus gydymas – kai paskirtas gydymas nepadėjo pasiekti norimo rezultato. Stipresnės ir pavojingesnės neracionalaus vaistų
vartojimo pasėkmės yra vis didėjantis pacientų sergamumas, didėjančios nepageidaujamų vaistų reakcijos, kurios sukelia sveikatos sutrikimus ir didina hospitalizacijų atvejus [29,17].
Autorių N. Barber ir J.K. Aronson nuomone racionaliai paskiriant vaistinius preparatusreikia siekti didinti vaistų terapinį efektyvumą, mažinti pacientui galimą sukelti žalą sveikatai, išvengti sveikatos sektoriaus lėšų vartojimo ir atsižvelgti į pacientų lūkesčius [5,7].
Kad išvengti neracionalaus vaistų vartojimo reikėtų atidžiau peržiūrėti paciento vartojamus vaistus tiek gydytojui tiek vaistininkui. Neracionalus vaistų vartojimas dažnai priveda prie šalutinių poveikių, kada žmogus jaučiasi blogai, ko pasekoje, kad pašalinti nepageidaujamus poveikius dažnai imasi papildomą tabletę, pvz., atsiradusiam šalutiniams poveikiui, galvos skausmui, dažnai pacientai geria skausmą malšinančius vaistus. Ar atsiradus sausam dirginančiam kosuliui dėl kaptoprilio vartojimo, dažnai pacientai vartoja vaistus kosuliui slopinti.
1.2.1. Vaistų sąveika
Mokslinėje literatūroje dažniausiai naudojama vaistų sąveikų klasifikacija : Galimos vaisto sąveikos Pagal sukeliamą naudą ar žalą
pacientui
Pagal sąveikos mechanizmą
Vaistas – vaistas Naudinga sąveika Farmacinė sąveika
Vaitas – liga Nenaudinga sąveika ar žalinga sveikatai [3]
Farmakokinetinė sąveika
Vaistas – maistas [4] Farmakodinaminė sąveika [8]
1 lentelė. Vaistų sąveikos Vaistų sąveikų klasifikacija pagal sukeliamą naudą ar žalą.
1. Naudinga sąveika – tokia sąveika, kai mažėja vaisto šalutiniai poveikiai, ir stiprėja vaisto gydomosios savybės.
2. Nenaudinga sąveika – tokia sąveika, kai didėja vaisto šalutiniai poveikiai, ir mažėja vaisto gydomosios savybės [3].
Farmacinė sąveika.
Farmacinė sąveika įvyksta dar prieš vaistui patenkant į žmogaus organizmą. Ši sąveika dažniausiai nutinka intraveniniams vaistas, kurie jau esant švirkšte pakeičia savo formą dėl fizikinių ar cheminių reakcijų. Šios sąveikos pasekmė – nauji susidarę junginiai, pasikeitusi tirpalo spalva, atsirandančios akimi matomos dalelės [9].
Pacientų organizme gali atsirasti pakitimų, tokių atvejų kaip, absorbcijos, pasiskirstymo, metabolizmo, eliminavimo dėl susidariusių vaistinių preparatų sąveikų.
Absorbcinės sąveikos metu gali atsirasti fiziologinių pakitimų, kurie teigiamai ar neigiamai veikia vaisto farmakokinetiką. Toks galimas atvejis yra skrandžio pH sumažėjimas ar padidėjimas [8,16]. Pasiskirstymo sąveika yra konkurencinė, nes vienas preparatas pakeisdamas kitą, jungiasi su plazmos
baltymais, o vaisto, kuris neprisijungė – veikimas silpnėja [14].
Dažniausiai pasitaikanti sąveika yra vaistas – vaistas, tačiau reikšminga yra ir vaistas – liga sąveika. Kartu vartojami AKF inhibitoriai ir kalį sulaikantys diuretikai padidina hiperkalemijos riziką, o kartu vartojami NVNU su salicilatais– didina skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų atsiradimo riziką, kraujavimą iš virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių ligų sutrikimus, organizme skysčių susilaikymą. Visuomenėje mėgstama acetilsalicilo rūgštis dažnai sukelia virškinamojo trakto sutrikimus, sukelia kraujavimą, betir sudaro vidutines sąveikas su kitais kartu vartojamais vaistais [26].
Vyresnio amžiaus pacientai mėgsta ginkmedžio preparatus ir kartu vartoja antikoaguliantus, kurie kartu veikia sinergistiškai ir didina kraujavimo riziką. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog gydytojai retai kada pasako galimą sąveiką tarp vaisto ir maisto papildo. Taip pat vyresnio amžiaus pacientai dažnai vartoja valerijono preparatus, kurie kartu su benzodiazepinais sustiprina raminamąjį poveikį [27].
Yra būdų kaip lengviau išsiaiškintikiek ilgai pacientai vartoja vaistus, ar susidariusios vaistų tarpusavio sąveikos yra reikšmingos, reikėtų pacientų vartojamus vaistus sugrupuoti pagal datas kada įsigijo vaistinius preparatus, pagal gydytojus, kurie paskyrė vaistinį preparatą ir pagal receptų išrašymo datas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai,kad sąveikų poveikį (teigiamą arba neigiamą) reikėtų vertinti ne anksčiau kaip po 14 dienų vaistų vartojimo [24].
Atliktas tyrimas Norvegijoje, kurio rezultatai parodė, kad pacientai, kurie vartojo NVNU kartu su vaistais skirtais širdies nepakankamumui gydyti – sudarė tarpusavio sąveikas (59,5 proc.). Pacientai, kurie vartojo antitrombozinius vaistus kartu su NVNU sąveikas sudarė 35,1 proc., sisteminius gliukokortikoidus su NVNU - 12,9 proc.) , SSRI antidepresantus su NVNU - 8,3 proc [27].
Lengviausiai ir greičiausiai išanalizuoti susidariusias vaistų tarpusavio sąveikas galima naudojant kompiuterinę programą. Sąveikas reikėtų išskirstyti pagal klinikinį reikšmingumą : sunkios, vidutinės, nereikšmingos sąveikos. Sąveikos taip pat būna pavojingos ir vengtinos dėl sukeltų sunkių nepageidaujamų reakcijų. Taip pat yra būtinas stebėti ir neturinčias klinikinės reikšmės sąveikos. Vaistus, kurie sudaro vidutinio sunkumo sąveikas galima vartoti vienu metu [36].
Analizuojant tyrimus yra matoma, kad pacientai, kurie vartoja antidiabetinius vaistus, kalcio kanalų blokatorius ir acetilsalicilo rūgštį – dažniausiai aptinkama sąveika tarp vaistų. Pasitaiko ir tokių sąveikų, kurias yra siekiama sukelti, t.y. teigiama vaistų sąveika [24].
1.3. Nepageidaujama reakcija į vaistą
Nepageidaujama reakcija į vaistą atsiranda dėl didelio kiekio vaistinių preparatų vartojimo. NRV yra pasekmė netinkamai parinkto gydymo rezultatas, pasireiškiantis dėl atsiradusių kontraindikacijų, vaistinio preparato vartojimo netinkamai indikacijai, vaistinio preparato netinkamai parinktos dozės, netinkamo vaisto paskyrimo ar vaisto dubliavimo. NRV yra labai paplitusi problema, tačiau retai atpažįstama, kad simptomus sukėlė vaistas [10].
Dažnais atvejais arterinę hipertenziją sunku suvaldyti dėl atsiradusių tarpusavio sąveikų, nes vartojami NVNU antagonistiškai veikia antihipertenzinius vaistus. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad apie 60 proc. pacientų vartoja antihipertenzinius vaistinius preparatus ar vaistus skirtus širdies nepakankamumui gydyti kartu su NVNU. Inkstų funkcijos sutrikimo padidėjusi rizika atsiranda vartojant AKF inhibitorius kartu su angiotenzino II antagonistais. Dėl šios priežasties prieš paskiriant vaistus vartoti kartu, reikia atlikti inkstų funkcijos tyrimus [36].
Pacientai dažnai vartoja nereceptinius analgetikus kartu su NVNU – šių vaistų vartojimas kartu dažnai sukelia rimtą NRV. Dažniausi nepageidaujami poveikiai yra virškinamojo trakto opos, toksiškas poveikis inkstams ir kepenims, bei nepageidaujamos reakcijos širdies ir kraujagyslių sistemai. Atliktų tyrimų duomenimis, apie 10 proc. senyvo amžiaus pacientams atsiranda NRV – sąmonės netekimas, bet tik 35 proc. sąmonės netekimų būna atpažįstami. 15 – 40 proc. vyresnio amžiaus pacientų susiduria su atminties netekimu, tačiau mažiau nei 50 proc. respondentų tai būna nustatyta [33]. Dažniausiai nepageidaujamas vaisto poveikis yra sietinas su vaisto sąveika [31].
San Franciske buvo atliktas tyrimas apie receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimą. Buvo nustatyta, kad receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas sparčiai didėja, tačiau didžioji dalis pacientų apie vartojamus vaistus nei kiek nesidomi. Dėl šios priežasties pacientams dažnėja vaistų sąveikos ir nepageidaujami poveikiai [38].
Nepageidaujamas reakcijas sukelia vartojami vaistai. Kuo vaistų vartojama daugiau tuo daugiau pacientas jaučia nepageidaujamas reakcijas atsirandančias dėl vaistų nesuderinamumo. Kad to išvengti vaistininkas išduodamas vaistinius preparatus turėtų informuoti pacientą dėl galimos nepageidaujamos reakcijos.
1.4. Vaistininko vaidmuo polifarmacijoje
Šiais laikais žmonės labai skuba ir greičiausiai pasiekiamas medicinos atstovas yra vaistininkas. Gydytojai pacientams rašo receptinius vaistus, kurie gali turėti sąveikas tarpusavyje ir nežino kiek pacientas papildomai vartoja nereceptinių vaistų bei maisto papildų, kurie taip pat reaguoja
tarpusavyje. Yra atlikta daug tyrimų įrodančių, kad vaistininko vaidmuo polifarmacijoje yra labai svarbus [34].
JAV, Veteranų medicinos centro bendrosios medicinos klinikoje buvo atliktas tyrimas. Buvo tiriami 208 pacientai, kurie buvo suskirstyti į kontrolinę ir intervencinę grupes. Pacientai buvo senyvi, vyresni nei 65 metų. Klininkinis vaistininkas dalyvavo intervencinės grupės visuose suplanuotuose vizituose, kad įvertintų jų gydymo metodus ir pateiktų tiek pacientams tiek jų gydytojams savo rekomendacijas. Po 3 mėnesių atlikto tyrimo išaiškėjo, kad intervencinėje grupėje gerokai sumažėjo nepageidaujamos reakcijos lyginant su kontroline grupe ( nuo 6 proc. Sumažėjo iki 24 proc.). Daugelio kitų rezultatų grupėse nepasikeitė. Šis tyrimas įrodo, kad klinikinis farmacininkas suteikiantis farmacinę priežiūrą senyviems pacientams gali sumažinti netinkamą vaistų vartojimą ir nepageidaujamas reakcijas į vaistą nedarant neigiamos įtakos jo sveikatai ir gyvenimo kokybei [15]. Šiandien vaistininkas vis didesnę atsakomybę prisiima už pacientų gydymo kokybę, pateikdami
išsamias vaistų apžvalgas ir švietimo paslaugas tiek pacientams, tiek gydytojams. Buvo atlikti keli tyrimai, kuriuose tiriama farmacininkų intervencijos, kuriomis siekiama mažinti polimorfizmą. Tyrimuose buvo nagrinėjami be ekonominių veiksnių tokių kaip, išlaidos pacientui ir institucijai, išnagrinėjo vaistų ir dozių skaičių, paciento socialinius ir funkcinius gebėjimus bei nepageidaujamas reakcijas. Daugelis tyrimų rodo teigiamas išvadas tiriant pacientų rezultatus [30].
Vaistininkas turi didelį vaidmenį mažinant polifarmaciją. Jis mato kokius vaistinius preparatus pacientas perka. Matydamas, kad perka ne vieną vaistinį preparatą turėtų išaiškinti pacientui kaip taisyklingai vartoti vaistus, parinkti reikiamą vaistinio preparato dozę ar kiekį.
2.
TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo planavimas
Prieš atliekant magistrinio darbo tyrimą buvo išanalizuota literatūra, tada sudarytas tyrimo planas, suformuluotas tikslas bei uždaviniai ir pasirinkti tyrimo metodai. Tyrimas buvo atliekamas anonimine anketine apklausa (2 priedas). Tyrime dalyvavę asmenys anketą galėjo pildyti jiems patogiu laiku ir būdu, kas užtikrina visišką konfidencialumą. Nustatytas imties dydis, pasirinkta visuomenės vaistinė Panevėžio mieste. Anketinei apklausai atlikti buvo kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą, kuris išdavė leidimą atlikti tyrimą (1 priedas). Kiekvienas apklaustasis turėjo teisę apsispręsti dėl dalyvavimo tyrime. Atliekant tyrimą, kiekvienas apklaustasis buvo informuotas kokiais tikslais yra atliekama anketinė apklausa.
2.2. Tyrimo objektas
Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa, kurią sudaro 20 klausimų. Anketa suskirstyta į 2 dalis:
● Demografiniai, socialiniai klausimai; ● Klausimai apie polifarmaciją.
Apklausa yra anoniminė ir garantuoja konfidencialumą. Anketa yra skirta pacientams, besilankantiems Panevėžio mieste „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje.
2.3. Tyrimo metodai
Šiame darbe buvo naudojami keli tyrimo metodai:
1. Teorinis analizavimas. Teorinėje darbo dalyje naudojama mokslinė literatūra, aprašyti
moksliniai tyrimai susiję su polifarmacijos paplitimu Lietuvoje ir užsienyje.
2. Empirinis metodas. Tyrimo metu naudojama anoniminė anketinė apklausa, t.y. apklaustieji
savarankiškai užpildo pateiktą anketą. Anketa yra uždaro tipo. Respondentai gali atsakyti į klausimus pasirinkdami vieną ar kelis atsakymo variantus. Tyrimas atliktas visuomenės vaistinėje.
3. Statistiniai tyrimo metodai. Gautiems tyrimo rezultatams įvertinti buvo naudojama SPSS
(Statistical Package for the Social Science) 20.0 versijos programa. Darbe pateikti grafikai sudaryti MS Excel skaičiuokle ir MS Office 2010 m.
Duomenų analizei buvo sudarytos statistikos pagal kurias būtų galima patikrinti statistines hipotezes apie požymių priklausomumą ir skirtumus tarp vidurkių dažnumą. Statistiniam ryšiui tarp požymių
chi kvadrato (χ²) kriterijus naudojamas kokybiniams požymiams vertinti. Skirtingų grupių palyginimų hipotezė atmetama.
Koreliacinėje analizėje statistinio ryšio stiprumas formuojamas priklausomai nuo apskaičiuotos koeficiento reikšmės. Jei atsitiktiniai dydžiai X ir Y nekoreliuoti – jie nepriklausomi. Neparametriniams duomenims vertinti buvo pasirinktas Spearman koreliacijos koeficientas, o parametriniams – Pearson koeficientas.
2.4. Tiriamųjų atranka
2016 metų duomenimis, Panevėžio mieste gyventojų yra devynesdiašimt trys tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt aštuoni (93598) [40]. Vaistinių Panevėžyje yra 61. Teisingai užpildyta 383 anketų. Anketas pildė visi vaistinės klientai. Tyrimas truko 2017 birželio – spalio mėnesiais. Tyrimo imties dydžiui nustatyti pasinaudojau formule :
𝑛 =𝑧2∆∗𝑠22 , kur :
● n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje;
● z – koeficientas, surandamas iš vadinamųjų studento pasiskirstymo lentelių ir, kuris pasirenkamas pagal tai, kokį patikimumą norime gauti. Tyrimo patikimumas yra 95 proc. ( p = 0,05 ), z = 1,96.
● s – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis; ● ∆ - leistinas netikslumas [1].
Tyrimas vyko Panevėžio miesto „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje, įsikūrusioje „IKI“ prekybos centre, adresu Ukmergės g. 18. Ši vaistinė pasirinkta logiškai strategiškai, nes vaistinė dirba gan ilgai ir joje lankosi daug klientų.
Anketa buvo pildoma vaistinėje atėjus klientams. Anketos išsinešti nebuvo galima.
Anketoje dalyvavę klientai buvo pakankamai geranoriški ir aktyvūs. Rezultati aptariami 3 darbo dalyje.
3.
REZULTATAI
3.1. Respondentų charakteristika
3.1.1. Respondentų imtis ir amžius
Tyrime dalyvavo 383 respondentai. Iš jų 65,8 proc. (n = 252) sudarė moterys, o 34,2 proc. (n = 131) sudarė vyrai.
Lytis Skaičius (proc.) Amžius (m. ;proc.)
15-25 26-40 41-50 51-60 61-70
Vyrai 131 (34,2) 7(5,3) 15(11,5) 15(11,5) 44(33,6) 50(38,2) Moterys 252 (65,8) 10(4,0) 57(22,6) 43(17,1) 73(29,0) 69(27,4) Iš viso 383 (100,0) 17(4,4) 72(18,8) 58(15,1) 117(30,5) 119(31,1)
2 lentelė. Respondentų lytis ir amžius
Panevėžio miesto savivaldybės duomenimis, 2017 metų pradžioje Panevėžio mieste moterų gyvena daugiau nei vyrų. Moterys sudaro 56 proc., o vyrai – 44 proc. [40]. Anketinės apklausos metu matoma, kad vaistinėje besilankančių asmenų lytis taip pat vyrauja moterys.
Išanalizavus duomenis yra matoma, kad didžioji dalis vaistinėje besilankančių pacientų yra senyvo amžiaus 61-70 metų, jie šioje apklausoje sudaro 31,1 proc. (n = 119). Taip pat didžiąją dalį sudaro 51-60 amžiaus pacientai, kurie apklausoje sudaro 30,5 proc. (n = 117). 18,8 proc. (n = 72) sudaro 26-40 metų amžiaus klientai. 15,1 proc. (n = 58) sudaro pacientai, kurių amžius yra 41-50. Ir mažąją dalį tyrimo metu besilankantys klientai, kurių amžius yra 16-25 metai sudaro 4,4 proc. (n = 17).
3.1.2 Respondentų gyvenamoji vieta
1 pav. Apklaustųjų gyvenamoji vieta (n = 383)
Pagal gyvenamą vietą daugiausiai respondentų 71,8 proc. ( n = 275) buvo iš miesto, o 28,2 proc. (n = 108) gyvena mažam miestelyje, kaime. Pagal tyrimo rezultatus matoma, kad didžioji dalis
respondentų gyvena Panevėžio mieste.
3.2. Respondentų lankymosi vaistinėje dažnis
2 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal apsilankymą vaistinėje (n = 383)
Pagal tyrimo rezultatus yra matoma, kad dažniausiai vaistinėje pacientai lankosi vieną kartą per savaitę t.y. 50,4 proc. (n = 193), šiek tiek mažesnė, bet irgi didelė dalis klientų vaistinėje lankosi vieną kartą per mėnesį – 42,8 proc. (n = 164). 4,4 proc. (n = 17) klientų vaistinėje lankosi pagal poreikį, įvardindami kaip kas pusmetį, 2 - 4 kartus per metus ar tada, kai suserga. O mažoji dalis – 2,3 proc. (n = 9) pacientų vaistinėje lankosi kasdien.
Nustatyta, kad senyvo amžiaus pacientai, kurių amžiaus grupė yra nuo 61 – 70 metų vaistinėje lankosi vieną kartą į mėnesį. Vyresnio amžiaus pacientai, kurių amžius yra 51 – 60 metų taip pat vaisitnėje apsilanko vieną kartą per mėnesį. Ši tirta koreliacija yra statistiškai reikšminga p<0,05 (0,000).
p<0.05, vertinant lankymosi dažnį vaistinėje pagal amžių
3 pav. Respondentų lankymasis pagal lytį (n = 383)
3.3. Respondentų žinios apie polifarmaciją
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar yra girdėję terminą “Polifarmacija” (n = 383)
Didžioji dalis tyrime apklaustųjų klientų nežino kas tai yra polifarmacija – 50,1 proc. (n = 192) Kita dalis 37,6 proc. (n = 144) yra girdėję terminą polifarmaciją, tačiau tai nėra suprantama kaip žinojimą apie polifarmaciją ir termino pilną supratimą. Ir 12,3 proc. (n = 47) apklaustųjų žino kas yra polifarmacija.
3.4.1.
Respondentų informacija apie vaistų (ne)suderinamumą
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai ar yra girdėję apie vaistų (ne)suderinamumą (n = 383)
Daugiau nei pusė apklaustųjų yra girdėję apie vaistų (ne)suderinamumą 58,5 proc. (n = 224). Kas leidžia manyti, kad pacientai domisi vartojamais vaistais ir maisto papildais. Kita dalis, taip pat didelė 41,5 proc. (n = 159) nežino ir nėra girdėję apie vaistų (ne)suderinamumą.
3.4.2. Respondentų indormacijos šaltinis apie vaistų (ne)suderinamumą.
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, iš kur gavę informaciją apie vaistų (ne)suderinamumą(n= 383)
Didžioji dalis 36 proc. (n = 167) apklaustųjų apie vaistų (ne)suderinamumą yra išgirdę iš vaistininkų. Mažesnė dalis 22,8 proc. (n = 106) sužino iš gydytojų. Taip pat didelė dalis 25 proc. (n = 116) atsakė, jog nežino kas yra vaistų (ne)suderinamumas. Taip pat 9,9 proc. (n = 46) respondentų apie vaistų nesuderinamumą girdėjo per TV laidas ir žurnalus. Ir 6,3 proc. (n = 29) klientų girdėję iš kaimynų.
3.5. Vaistinių preparatų sąveikos
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai ar žino, jog galima sąveika tarp vaisto ir maisto (n = 383)
Net 58,5 proc. (n = 224) anketos apklaustųjų atsakė, kad nežino galimos sąveikos tarp vaisto ir maisto, ko pasekoje dėl žinių stygiaus nėra laikomąsi vaistų vartojimo instrukcijų. Ir 41,5 proc. (n = 159) žino, kad yra galima sąveika tarp vaisto ir maisto.
3.6. Vaistinių preparatų vartojimo ypatumai
3.6.1. Vaistinių preparatų pirkimas vienu metu
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kiek vaistinių preparatų klientai perka vieno apsipirkimo metu (n = 383)
Didžioji dalis 41,8 proc. (n = 160) vieno apsipirkimo metu perka iki 5 vaistinių preparatų. 30,5 proc. (n = 117) vieno apsipirkimo metu perka daugiau nei 5 vaistinius preparatus. Pagal gautus duomenis galima spręsti, jog polifarmacija yra aktuali tema. 22,5 proc. (n = 86) apklaustųjų vieno apsipirkimo metu perka 1-2 preparatus. Ir yra respondentų, kurie vieno apsipirkimo metu perka daugiau nei 10 preparatų – 5,2 proc. (n = 20).
Nustatyta, kad pacientai, kurie vieno apsipirkimo vaistinėje metu perka iki 5 vaistinių preparatų nesilaiko vaistų vartojimo nurodymų (44,4 proc.), o tie pacientai, kurie perka 1 – 2 vaistinius preparatus visada laikosi vaistų vartojimo nurodymų (27,8 proc.), tačiau tai nėra statistiškai reikšminga p>0,05 (0,459) (8 pav.).
p > 0.05, vertinant vaistinių preparatų vartojimo nurodymų pagal vaistų kiekio pirkimą vienu metu.
9 pav. Vaistinių preparatų nurodymų laikymąsis vertinant pagal vaistinių preparatų kiekį vieno apsipirkimo metu. (n = 383)
3.6.2. Gydytojo paskirtų vartojamų vaistinių preparatų skaičius.
10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kiek vaistinių preparatų jiems yra paskyręs gydytojas(n = 383)
Pagal gautus duomenis yra matoma, kad 42,8 proc. (n = 164) apklaustųjų pagal gydytojo paskyrimą vartoja 1 – 2 vaistinius preparatus. Kitai daliai respondentų t.y. 27,7 proc. (n = 106) gydytojas paskyręs 3 – 5 vaistinius preparatus, ko pasekoje matyti, kad šie klientai artėja prie aktualios polifarmacijos problemos. 19,1 proc. (n = 73) apklaustųjų anketinėje apklausoje nurodė, kad jiems gydytojas nepaskyręs nei vieno vaistinio preparato. 9,4 proc. (n = 36) anketinėje apklausoje
27.8% 18.1% 20.7% 11.1% 42.0% 43.1% 39.1% 44.4% 27.2% 31.0% 34.5% 38.9% 3.1% 7.8% 5.7% 5.2% 0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% 40.0% 45.0% 50.0%
Taip Ne Kartais Niekada
Kiek vaistinių preparatų
perkate
Ar visada laikotės nustatytų vaistų vartojimo nurodymų
1-2 Iki 5
Daugiau nei 5 Daugiau nei 10
dalyvavusių respondentų atsakė, kad gydytojas jiems yra paskyręs daugiau nei 5 vaistinius preparatus. Ir 1 proc. (n = 4) gydytojas paskyrė daugiau nei 10 vaistinių preparatų.
3.6.3. Savo nuožiūra vartojamų vaistinių preparatų skaičius.
11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai kiek vaistinių preparatų vartoja savo nuožiūra(n = 383)
Didžioji dalis 59 proc. (n = 226) apklaustųjų savo nuožiūra vartoja 1 – 2 vaistinius preparatus. Iki 5 vaistinių preparatų savo nuožiūra vartoja net 21,1 proc. (n = 81) anketoje dalyvavusių klientų. Jie jau savo nuožiūra ir greičiausiai dėl žinių stygiaus užsiima polifarmacija. 17,2 proc. (n = 66) apklaustųjų savo nuožiūra nevartoja nei vieno vaistinio preparato. 1,6 proc. (n = 6) savo nuožiūra vartoja iki 10 vaistinių preparatų ir 1 proc. (n = 4) vartoja daugiau nei 10 vaistinių preparatų.
3.7. Respondentų žinios apie vaistinų preparatų nepageidaujamus poveikius
3.7.1. Respondentų žinios apie vaistinių preparatų priedų galimus
nepageidaujamus poveikius.
12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai ar jie žino, kad vaistinių preparatų priedai gali sukelti nepageidaujamus poveikius (n = 383)
Daugiau nei pusė apklaustųjų t.y. 56,1 proc. (n = 215) atsakė, kad nežino, jog vaistinių preparatų priedai gali sukelti nepageidaujamą poveikį. O 43,9 proc. (n = 168) tokią informaciją žino.
3.7.2. Respondentų žinios apie vaistų vartojimą.
13 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai ar jiems užtenka informacijos apie jų vartojamus vaistinius preparatus (n = 383)
Didesnė dalis apklaustųjų 57,7 proc. (n = 221) atsakė, kad jiems nepakanka informacijos apie jų vartojamus vaistinius preparatus, kas leidžia manyti, kad taip jie nesilaiko vaistų vartojimo
instrukcijos. O 42,3 proc. (n = 162) atsakė, kad jiems užtenka informacijos apie jų vartojamus vaistinius preparatus.
Pastebėta, kad moterims yra aiškesnė informacija apie vartojamus vaistus nei vyrams, tačiau tai yra statistiškai nereikšminga p>0,05 (0.457) (14 pav.).
p > 0,05, vertinant respondentų supratimą apie vartojamus vaistus pagal lytį.
14 pav. Respondentų supratimas apie vartojamus vaistus pagal lytį (n = 383)
3.7.3. Respondentų pojūtis apie vaistinių preparatų nepageidaujamas reakcijas.
15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai ar jie jaučia vartojamų vaistinių preparatų nepageidaujamus poveikius (n = 383)
Didžioji dalis – 35 proc. (n = 134) apklausoje dalyvavusių apklaustųjų atsakė, kad nežino ar jaučia nepageidaujamą poveikį. Panaši dalis apklaustųjų 32,6 proc. (n = 125) nejaučia nepageidaujamų poveikių vartojamų vaistų. 18,3 proc. (n = 70) respondentų jaučia nepageidaujamą poveikį, o 14,1 proc. (n = 54) apklaustųjų kartais jaučia nepageidaujamus poveikius.
32.1% 35.7% 67.9% 64.3% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% Taip Ne Jūsų lytis
Ar jums pakanka informacijos apie vartojamus vaistus
Vyras Moteris
3.7.4. Respondentų kreipimasis į sveikatos specialistą jaučiant nepageidaujamus
reiškinius.
16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai ar jausdami nepageidaujamą poveikį jie kreipiasi į sveikatos specialistą (n = 383)
Pusė apklausoje dalyvavusių respondentų - 51,2 proc. (n = 196) atsakė, kad jausdami nepageidaujamą poveikį nesikreipia į sveikatos priežiūros specialistą. 25,1 proc. (n = 96) apklaustųjų kreipiasi į gydytoją arba vaistininką jausdami nepageidaujamą vaistinių preparatų poveikį, o 23,8 proc. (n = 91) kartais kreipiasi.
3.7.5. Respondentų jaučiamas šalutinis poveikis.
17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokį nepageidaujamą poveikį jaučia vartodami vaistinius preparatus (n = 383)
Dažniausiai jaučiamas nepageidaujamas poveikis pasireiškiantis pacientams yra galvos skausmas – 33,9 proc. (n = 129) Apylygiai yra jaučiami dispepsiniai reiškiniai : 22 proc. (n = 85) pasireiškia
viduriavimas, o 21,7 proc. (n = 83) pasireiškia pykinimas ir vėmimas. 17,1 proc. (n = 66) apklaustieji nurodė kitas priežastis, kurias įvardino kaip bendrą organizmo silpnumą, skrandžio skausmus, vidurių užkietėjimą, didėjantį cukraus kiekį kraujyje, taip pat ir nemaža dalis pažymėjo, kad nejaučia nepageidaujamo poveikio. 5,3 proc. (n = 20) apklaustųjų jaučia padidėjusįą kūno temperatūrą.
3.8. Informacija apie vaistų suderinamumą.
18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems pakanka informacijos apie vaistų suderinamumą (n = 383)
Daugiau nei pusė apklaustųjų 55,9 proc. (n = 214) atsakė, kad apie vaistų suderinamumą norėtų žinoti daugiau, pagal tai galime spręsti, kad žmonės nori žinoti apie vartojamus vaistus, ar jie dera tarpusavyje, ar ne. 28,5 proc. (n = 109) atsakė, kad neužtenka informacijos apie vaistų suderinamumą. 15,7 proc. (n = 60) apie vaistų suderinamumą žino pakankamai.
3.9. Taisyklingas vaistų vartojimas
19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, iš kur jie sužino kaip teisingai vartoti vaistus (n = 383)
Pusė apklaustųjų, kurie sudarė didžiąją dalį – 52,7 proc. (n = 202) atsakė, kad iš vaistininkų sužino kaip teisingai vartoti vaistinius preparatus. 18,7 proc. (n = 72) apie vaistų vartojimą sužino iš gydytojų, beveik tokia pat dalis – 18,5 proc. (n = 71) informaciją ima iš vaisto anotacijos. 8,1 proc. (n = 31) apie vaistų vartojimą sužino iš artimųjų. 1,3 proc. (n = 5) – iš televizijos. 0.7 proc. (n = 2) pasirinko variantą kita, nurodydami informacijos šaltinį internetą.
3.9.2. Respondentų laikymąsis nustatytų vaistų vartojimų
20 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, ar laikosi nustatytų vaistinių preparatų vartojimo nurodymų (n = 383)
42,3 proc. (n = 162) apklaustųjų teigia, kad laikosi vaistinių preparatų vartojimo nurodymų. 30,3 proc. (n = 116) – nesilaiko. 22,7 proc. (n = 87) kartais laikosi vaistų vartojimo nurodymų. O 4,7 proc. (n = 18) niekada nesilaiko nustatytų vartojimo nurodymų.
3.9.3. Respondentų nuomonė apie tai, ar svarbu vaistus derinti tarpusavyje.
21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jų nuomone yra svarbu vaistus derinti tarpusavyje (n = 383)
Didžioji dalis 59 proc. (n = 226) apklaustųjų mano, kad vaistinius preparatus yra svarbu derinti tarpusavyje. 20,6 proc. (n = 79) neturi nuomonės šiuo klausimu. 12 proc. (n = 46) galvoja, kad nebūtina derinti vaistų tarpusavyje. O 8,4 proc. (n = 32) mano, kad kartais reikia derinti vaistus.
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Apklausus respondentus buvo išsiaiškinta, kad vieno apsipirkimo vaistinėje metu pacientai perka iki 5 vaistinių preparatų. 2002 metais atliktas nacionalinis tyrimas parodė, kad 25 proc., pacientų per savaitę vartoja 5 ir daugiau vaistų [19]. Tyrimo metu, kuris buvo vykdomas Švedijoje buvo nustatyta, kad vienas pacientas vartojo 10 vaistinių preparatų [18].
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 35 proc. apklaustųjų nežino ar jaučia nepageidaujamą poveikį, o 34 proc. apklaustųjų jaučia šalutinį poveikį arba kartais tik jaučia. Atlikus tyrimą Japonijoje, nustatyta, kad daugiausia NRV įvyko grupėje tiriančiųjų, kurie vartojo daug vaistinių preparatų vienu metu [24]. Tyrimo duomenimis dažniausiai jaučiamas nepageidaujamas poveikis buvo galvos skausmas – 33,9
proc. 44 proc. sudarė dispepsiniai reiškiniai, kai buvo jaučiamas viduriavimas, pykinimas bei vėmimas. Pacientai dažnai vartoja nereceptinius analgetikus kartu su NVNU – šių vaistų vartojimas kartu dažnai sukelia rimtą NRV. Dažniausi nepageidaujami poveikiai yra virškinamojo trakto opos, toksiškas poveikis inkstams ir kepenims, bei nepageidaujamos reakcijos širdies ir kraujagyslių sistemai. Atliktų tyrimų duomenimis, apie 10 proc. senyvo amžiaus pacientams atsiranda NRV – sąmonės netekimas, bet tik 35 proc. sąmonės netekimų būna atpažįstami. 15 – 40 proc. vyresnio amžiaus pacientų susiduria su atminties netekimu, tačiau mažiau nei 50 proc. respondentų tai būna nustatyta. [33]Inkstų funkcijos sutrikimo padidėjusi rizika atsiranda vartojant AKF inhibitorius kartu su angiotenzino II antagonistais. Dėl šios priežasties prieš paskiriant vaistus vartoti kartu, reikia atlikti inkstų funkcijos tyrimus [36].
Apklausos metu ištyrus kiek vaistinių preparatų perka vieno apsipirkimo metu, aktualu yra sužinoti kiek vaistinių preparatų yra paskyręs gydytojas ir kiek pacientai vaistų vartoja savo nuožiūra. Tyrime išaiškėjo, kad 42,8 proc. vaistinių preparatų gydytojai paskiria 1-2, o savo nuožiūra 59 proc. t.y. 1-2 preparatus pacientai naudoja savo nuožiūra. Įrodyta, kad didėjant vartojamų vaistų skaičiui, didėja ir sąveikų pasireiškimo rizika: vartojant du vaistus, sąveikos tikimybė – 13 proc., keturis vaistus – 38 proc., septynis ir daugiau vaistų – 82 proc [27].
Didelis vaistinių preparatų vartojimas sukelia vaistų nesuderinamumą. Atlikus tyrimą buvo išsiaškinta, kad apie vaistų nesuderinamumą yra girdėję 58,5 proc. apklaustųjų. Iš jų 36 proc. girdėjo iš vaistininkų.Atliktas tyrimas Norvegijoje, kurio rezultatai parodė, kad pacientai, kurie vartojo NVNU kartu su vaistais skirtais širdies nepakankamumui gydyti – sudarė tarpusavio sąveikas (59,5 proc.). Pacientai, kurie vartojo antitrombozinius vaistus kartu su NVNU sąveikas sudarė 35,1 proc., sisteminius gliukokortikoidus su NVNU - 12,9 proc.) , SSRI antidepresantus su NVNU - 8,3 proc [27] Lėtinės ligos dažnai yra gydomos keliais vaistiniais preparatais, tačiau tai didina nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo riziką bei vaistų tarpusavio sąveikų pasireiškimo galimybes [27].
Atlikus tyrimą buvo išsiaškinta, kad 59 proc. respondentų mano, jog reikia ir yra svarbu vaistus derinti tarpusavyje. Dažniausiai nepageidaujamas vaisto poveikis yra sietinas su vaisto sąveika [31]. San Franciske buvo atliktas tyrimas apie receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimą. Buvo nustatyta, kad receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas sparčiai didėja, tačiau didžioji dalis pacientų apie vartojamus vaistus nei kiek nesidomi. Dėl šios priežasties pacientams dažnėja vaistų sąveikos ir nepageidaujami poveikiai [38].
Apibendrinant galima teigti, kad tyrimo metu buvo susipažinta su polifarmacijos terminu, ir su polifarmacija susijusiomis pasekmėmis, tokiomis kaip nepageidaujama reakcija į vaistą, vaistų nesuderinamumas.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pacientai vartoja didelius vaistų kiekius. Vieno apsipirkimo metu vaistinėje perka iki 5 vaistinių preparatų, o nemaža dalis ir daugiau. Daugelis pacientų jaučia šalutinius vaistinių preparatų poveikius, dažniausi yra galvos skausmas ir dispepsiniai reiškiniai. Visuomenėje jau yra nemažai kalbama apie vaistų nesuderinamumą, tad ir tyrimo duomenyse gauti rezultatai rodo, kad nemaža dalis pacientų girdėjo apie vaistų nesuderinamumą.
IŠVADOS
1. Viena iš svarbiausių polifarmacijos priežasčių yra vyresnio amžiaus žmonių sergamumas lėtinėmis ligomis ir jų gydymui paskirtų vaistų gausa. Tyrimo metu nustatėme, kad 30 proc. respondentų įsigijo daugiau nei 5 vaistinius preparatus.
2. Tarpusavio sąveikų pasireiškimo tikimybė tyrime dalyvavusiems respondentams yra tikėtina, kadangi 30 proc. apklaustųjų nurodė, jog nesilaiko vaistinių preparatų vartojimo nurodymų.
3. Labiausiai tikėtinos, su polifarmacija sietinos potencialios nepageidaujamos reakcijos, yra virškinimo trakto sistemos veiklos sutrikimai, kuriuos jautė 34 proc. Apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas pranešusių pacientų ir, galvos skausmas, kurį jautė 44 proc. apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas pranešusių pacientų.
REKOMENDACIJOS
Farmacijos specialistams :
1. Vaistininkas parduodamas vaistinius preparatus turėtų neužmiršti pasidomėti, ar pacientas nevartoja kitų vaistinių preparatų ir įvertinti galimas sąveikas ar potencialiai galinčias pasireikšti nepageidaujamas reakcijas bei informuoti pacientą kaip derėtų teisingai vartoti vaistinius preparatus. Pacientams :
1. Pacientai turėtų labiau rūpintis savo sveikata ir pasidomėti apie vartojamus vaistinius preparatus, klausti farmacijos specialistų apie galimas sąveikas tarp vaistų, bei neužmiršti paminėti kokius dar vaistus vartoja gretutinėms ligoms gydyti.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pukėnas K. Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2009
2. Razgevičiūtė R. Saugus vaistų vartojimas vyresniame amžiuje. Farmacija ir laikas 2006;
p.34-35 Prieiga internete:
http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_05/vaistu_vartojimas_vyresniems.pdf 3. R. Mačiulaitis, T. Janušonis. Vaistų sąveikos mechanizmai. Kardiologijos praktika 2008;5 4. R. Mačiulaitis, A. Milačius. Nepageidaujamos vaistų tarpusavio sąveikos. Kaunas: KMU; 2002 5. Aronson JK. In defence of polypharmacy. Br J Clin Pharmacol 2004;57(2): 119–20.
6. Avorn J, Soumerai SB. Improving drug-therapy decisions through educational outreach. A randomized controlled trial of academically based “detailing”. N Eng J Med 1983;308(24):1457-63. 7. Barber N. What constitutes good prescribing? BMJ 1995;310(6984):923–5.
8. Bertram G. Katzung, Anthony J. Trevor. Basic & Clinical Pharmacology, 13e. New York: McGraw-Hill Education; 2015
9. Daniel E. Becker. Adverse Drug Interactions. Anesth Prog. 2011 Spring; 58(1): 31–41
10. Dormnn H, Sonst A, Müller F, Vogler R, Patapovas A, Pfistermeister B, Plank-Kiegele B, Kirchner M, Hartmann N, Bürkle T, Maas R. Adverse Drug Events in Older Patients Admitted as an Emergency. Dtsch Arztebl Int 2013; 110(13):213−219.
11. Garcia-Caballos M, Ramos-Diaz F, Jimenez-Moleon JJ, Bueno-Cavanillas A. Drug-related problems in older people after hospital discharge and interventions to reduce them. Age and Ageing 2010; 39(4):430-438.
12. Gerszten PC. Clinical practice guidelines and their role in quality of care assessments. Neurosurg Focus 1998; 5(2): e5.
13. Heuberger R. Polypharmacy and Food–Drug Interactions Among Older Persons: A Review. Journal of Nutrition in Gerontology and Geriatrics 2012; 35(4):325-403.
14. Judith E. Tintinalli, J. Stephan Stapczynski, O. John Ma, Donald M. Yealy, Garth D. Meckler, David M. Cline. Tintinalli’s Emergency Medicine: A Comprehensive Study Guide, 8eNew York:McGraw-Hill Education / Medical; 2015
15. Kim HA, Shin JY, Kim MH, Park BJ. Prevalence and predictors of polypharmacy among Korean elderly. PLoS One. 2014;9(6):1–7.
16. Krishna G, Moton A, Ma L, Medlock MM, McLeod J. Pharmacokinetics and absorption of posaconazole oral suspension under various gastric conditions in healthy volunteers.Antimicrob Agents Chemother. 2009 Mar; 53(3):958-66.)
17. Kvasz M, Allen IE et al. Adverse drug reactions in hospitalized patients: A critique of a meta-analysis. MedGenMed 2000; 2(2): E3.
18. Kwint HF, Faber A, Gussekloo J, Bouvy ML. The contribution of patient interviews to the identification of drug-related problems in home medication review. Journal of Clinical Pharmacy and Therapeutics 2012; 37(6):674-680
19. Laing RO. Rational Drug Use: An Unsolved Problem. Tropical Doctor 1990;20: 101-3
20. Larmour I, Pignataro S et al. A therapeutic equivalence program: evidence-based promotion of more efficient use of medicines. Med J Aust 2011; 194(12):631-4.
21. Lazar LD, Pletcher MJ et al. Cost-effectiveness of statin therapy for primary prevention in a low-cost statin era. Circulation 2011;124(2):146-53.
22. Lin CF, Wang CY, Bai CH. Polypharmacy, Aging and Potential Drug-Drug Interactions in Outpatients in Taiwan. Drugs & Aging 2011; 28(3): 219-225.
23. Mair A, Wilson M, Witham M, McPhee G, Wood K, Dreischulte T, Watt J, Cuthbert M, Houston N, Ross T, Mercel S. Scottish Government Model of Care Polypharmacy Working Group. Polypharmacy Guidance (2nd edition). Scottish Government. 2015; p.5. Prieiga internete: http://www.sign.ac.uk/pdf/polypharmacy_guidance.pdf
24. Mallet L, Spinewine A, Huang A. The challenge of managing drug interactions in elderly people. Lancet 2007; 370:185-191.
25. Maxwell S. Rational prescribing: the principles of drug selection. Clin Med 2009;9(5):481-5. 26. Nobili A, Pasina L, Tettamanti M, Lucca U, Riva E, Marzona I, Monesi L, Cucchiani R,
Bortolotti A, Fortino I, Merlino L, Walter Locatelli G, Giuliani G. Potentially severe drug interactions in elderly outpatients: results of an observational study of an administrative prescription database. Journal of Clinical Pharmacy and Therapeutics 2009; 34(4):377-386.
27. Page II RL, Linneburg SA, Bryant LL, Ruscin JM. Inappropriate in the hospitalized elderly patient: Defining the problem, evaluation tools, and possible solutions. Clinical Interventions in Aging 2010; 5:75–87
28. Price LJ. In the shadow of biomedicine: self medication in two Ecuadorian pharmacies. Soc Sci Med 1989;28(9):905-15.
29. Puche Cañas E. and Luna Del Castillo JD. Adverse drug reactions in patients visiting a general hospital: a meta-analysis of results. An Med Interna 2007;24(12):574-8.
30. Rambhade S, Chakarborty A, Rambhade A. A Survey on Polypharmacy and Use of Inappropriate Medications. Toxicol Int 2012 Jan-Apr; 19 (1):68-73.
31. Rave Harpaz, PhD, Krystl Haerian, MD, Herbert S. Chase, MD, Carol Friedman, PhD. Statistical Mining of Potential Drug Interaction Adverse Effects in FDA’s Spontaneous Reporting System. AMIA Annu Symp Proc. 2010; 2010: 281–285
32. Ross-Degnan D, Laing RO, Quick JD, et al. A Strategy for Promoting Improved Pharmaceutical Use: The International Network for Rational Use of Drugs. Social Science and Medicine 1992;35(11):1329-41
33. Salvi F, Morichi V, Grilli A, Giorgi R, De Tommaso G, Dessì-Fulgheri P. The elderly in the emergency department: a critical review of problems and solutions. Intern Emerg Med 2007;2:292– 301.
34. Slabaugh SL, Maio V, Templin M, Abouzaid S. Prevalence and risk of polypharmacy among the elderly in an outpatient setting: A retrospective cohort study in the Emilia-Romagna Region, Italy. Drugs and Aging. 2010;27:1019–28.
35. Tomson G, Sterky G. Self-prescribing by way of pharmaciesin three Asian developing countries. Lancet 1986;2(8507):620-2.
36. Vandraas KF, Spigset O, Mahic M, Slørdal L. Non-steroidal anti-inflammatory drugs: use and cotreatment with potentially interacting medications in the elderly. Eur J Clin Pharmacol 2010;66:823–829
37. Vikti KK, Blix HS, Reikvam Å. The Janus face of polypharmacy –overuse versus underuse of medication. Norsk Epidemiologi 2008; 18 (2):147-152
38. University of California, San Francisco. School of pharmacy. Department of Clinical Pharmacy. [interaktyvus]. Prieiga internetu: http://clinicalpharmacy.ucsf.edu/ccsc/
39. WHO Policy Perspectives on medicines – Promoting rational use of medicines: core components. World Health Organ; 2002. Prieiga per internetą. http://apps.who.int/medicinedocs/pdf/h3011e/h3011e.pdf
1 PRIEDAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ BIOETIKOS CENTRO LEIDIMAS ATLIKTI APKLAUSĄ
2 PRIEDAS
Gerb. Respondente,
Esu Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto farmacijos studijų programos studentė. Šiuo metu rengiu magistrinį baigiamąjį darbą ir atlieku tyrimą, kurio tikslas – ištirti polifarmacijos paplitimo mastą vaistinėje bei įvertinti jos įtaką pacientų saugai. Jūsų dalyvavimas šiame tyrime labai svarbus, kadangi gauti duomenys bus naudojami statistinei analizei. Garantuojamas visiškas konfidencialumas. Atsakant į klausimus, prašau pasirinkti ir apibraukti labiausiai Jums tinkančius atsakymų variantus. Dėkoju už bendradarbiavimą.
1. Jūsų lytis? ▪ Vyras ▪ moteris 2. Jūsų amžius? ▪ 16-25 ▪ 26-40 ▪ 41-50 ▪ 51-60 ▪ 61-70 ▪ >70 3. Jūsų gyvenamoji vieta? • Miestas
• Mažas miestelis, kaimas
4. Ar dažnai lankotės vaistinėje? ◦ Kasdien
◦ Vieną kartą per savaitę ◦ Vieną kartą į mėnesį
◦ Kita (įrašykite)...
5. Ar žinote kas tai yra polifarmacija? ◦ Taip
◦ Ne
◦ Teko girdėti
6. Ar esate girdėję apie vaistų (ne)suderinamumą? ▪ Taip
7. Jeigu girdėjote tai iš ko? ▪ Gydytojo ▪ Vaistininko ▪ Kaimyno ▪ TV laidų / žurnalų ▪ Kita (įrašykite)...
8. Ar žinote, kad galima sąveika tarp vaistų ir maisto? ◦ Taip
◦ Ne
9. Kiek vaistinių preparatų (receptinių ir nereceptinių ir/ar maisto papildų) perkate vieno apsipirkimo vaistinėje metu?
▪ 1-2 ▪ iki 5
▪ Daugiau nei 5 ▪ Daugiau nei 10
10. Kiek vaistinių preparatų Jums paskytęs gydytojas? ▪ 1-2
▪ 3-5
▪ Daugiau nei 5 ▪ Daugiau nei 10
11. Kiek vaistinių preparatų vartojate savo nuožiūra? ▪ 1-2
▪ Iki 5 ▪ Iki 10
▪ Daugiau nei 10
12. Ar žinote, kad vaistinių preparatų priedai gali sukelti nepageidaujamą poveikį (laisvina vidurius, didina cukraus kiekį kraujyje)?
▪ Taip ▪ Ne
13. Ar Jums pakanka informacijos apie Jūsų vartojamus preparatus? ▪ Taip
14. Ar jaučiate nepageidaujamus vaistinių preparatų poveikius? ▪ Taip
▪ Ne ▪ Nežinau ▪ Kartais
15. Ar jausdami nepageidaujamas reakcijas į vaistą kreipiatės į gydytoją ar vaistininką? ▪ Taip
▪ Ne ▪ Kartais
16. Kokį šalutinį poveikį jaučiate? • Viduriavimas
• Karščiavimas
• Pykinimas, vėmimas • Galvos skausmas
• Kita (įrašykite)...
17. Ar Jums pakanka informacijos apie vaistų suderinamumą? • Taip
• Ne
• Norėčiau žinoti daugiau
18. Iš kur sužinote kaip teisingai vartoti vaistus? • Iš gydytojo
• Iš vaistininko • Iš artimųjų
• Iš vaisto anotacijos • Iš televizijos
• Kita (įrašykite)...
19. Ar visada laikotės nustatytų vaistų vartojimo nurodymų? • Taip
• Ne • Kartais • Niekada
20. Kaip manote ar svarbu vaistus derinti tarpusavyje? • Taip
• Ne • Kartais • Nežinau
