LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
AGNETA ŠEPETKAITĖ
JAUNO AMŽIAUS ASMENŲ IR PROFESIONALIŲ RAITELIŲ
ŠIRDIES SUSITRAUKIMO DAŽNIO, KRAUJO SPAUDIMO IR
BIOPSICHOSOCIALINIO PASITENKINIMO KAITA SKIRTINGO
KASDIENIO FIZINIO AKTYVUMO IR UŽSIĖMIMŲ SU ŽIRGU
METU
Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA FIZINIAIS PRATIMAIS” (valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. Kristina Berškienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas
Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė 2016 m. 01mėn. 06 d.
JAUNO AMŽIAUS ASMENŲ IR PROFESIONALIŲ RAITELIŲ
ŠIRDIES SUSITRAUKIMO DAŽNIO, KRAUJO SPAUDIMO IR
BIOPSICHOSOCIALINIO PASITENKINIMO KAITA SKIRTINGO
KASDIENIO FIZINIO AKTYVUMO IR UŽSIĖMIMŲ SU ŽIRGU
METU
Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA FIZINIAIS PRATIMAIS” (valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas
Konsultantas
Prof. habil. dr. Alfonsas Vainoras 2016 m. 01 mėn. 06 d.
Konsultantas Dr. Rūta Šveistienė 2016 m. 01 mėn. 06 d. Recenzentas
Doc. dr. Eglė Lendraitienė 2016 m. 01 mėn. 06 d.
Darbo vadovas
Doc. dr. Kristina Berškienė 2016 m. 01 mėn. 06 d. Darbą atliko Magistrantė Agneta Šepetkaitė 2016 m. 01 mėn. 06 d.
KAUNAS, 2016
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ŽODYNĖLIS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Emocijos, širdies veikla ir smegenys ... 12
1.2. Širdies veikla ir autonominė nervų sistema ... 13
1.3. Žmogaus ir žirgo ryšys ... 16
1.4. Žirgų terapija psichologijoje ... 23
1.5. Biopsichosocialinis modelis ... 24
1.6. Emocijos ir širdies ritmas ... 25
2. TYRIMO METODIKA ... 27
2. 1. Tyrimo organizavimas ... 27
2.1.1. Firstbeat ŠSD registratorius ... 28
2.1.2. Fizinio aktyvumo paros metu veiklos registravimo žurnalas ... 28
2.1.3. Biopsichosocialinio pasitenkinimo anketinė apklausa ... 29
2.1.4. Arterinio kraujo spaudimo registravimas ... 30
2.1.5. Fizinio aktyvumo skaičiavimas MET vienetais ... 30
2. 2. Tyrimo eiga... 32
2.2.1. Užsiėmimų su žirgu veiklos protokolas ... 32
2.2.2. Duomenų apdorojimas ... 33
3. REZULTATAI ... 35
3.1. Skirtingo fizinio aktyvumo ir miego įvertinimas kasdienės veiklos metu ... 35
3.2. Kraujo spaudimo vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu ... 36
3.3. Biopsichosocialinės būklės vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu ... 37
3.4. Širdies susitraukimų dažnio įvertinimas skirtingų užsiėmimų su žirgu metu ... 38
3.5. Kraujo spaudimo vertinimas po užsiėmimų su žirgu ... 39
3.6. Biopsichosocialinės būklės vertinimas po užsiėmimų su žirgu ... 39
3.7. Širdies susitraukimų dažnio palyginimas skirtingo fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu metu ... 40
3.7.1. Mažo intensyvumo fizinio aktyvumo ir žirgo glostymo veiklų palyginimas ... 41
3.7.2. Vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo bei žirgo šukavimo ir šėrimo veiklų palyginimas .. 42
3.7.3. Didelio intensyvumo fizinio aktyvumo ir jojimo žirgo veiklų palyginimas ... 43
3.8. Arterinio kraujospūdžio palyginimas prieš ir po užsiemimų su žirgu ... 44
3.8.1. Sistolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu ... 44
3.8.2. Diastolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu ... 45
3.9. Biopsichosocialinės būklės palyginimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
5. IŠVADOS ... 52
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53
7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 54
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 55
9. PRIEDAI ... 59
9.1. Priedas Nr.1 Anketinė apklausa ... 59
SANTRAUKA
Šepetkaitė A. Jaunų amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio, kraujo spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaita skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu metu, magistrantės baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. K. Berškienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2016:60 p. Darbo tikslas: Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio, kraujo spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaitą skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu metu.
Uždaviniai:
1. Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnį skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo metu ir kraujo spaudimą bei biopsichosocialinį pasitenkinimą prieš užsiėmimus su žirgu. 2. Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnį užsiėmimų su žirgu metu, kraujo spaudimą bei biopsichosocialinį pasitenkinimą po užsiėmimų su žirgu. 3. Palyginti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio, kraujo spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaitą skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu metu.
Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 22 asmenys, suskirstyti į dvi tiriamųjų grupes – 15 jauno amžiaus asmenų (vidutinis amžius 27.4 ± 2.31 metų ir 7 profesionalių raitelių (vidutinis amžius 26.2 ± 3.20 metų). Visiems tiriamiesiems buvo monitoruojamas širdies susitraukimų dažnis, matuojamas arterinis kraujo spaudimas, vertinamas biopsichosocialis pasitenkinimas, stebint skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo (mažo, didelio vidutinio ir miego metu) ir užsiėmimų su žirgu metu (žirgą glostant, šukuojant, šeriant ir jojant). Širdies susitraukimo dažniui matuoti pasitelkta paros monitoravimo aparatūra ‘‘First beat‘‘. Statistinei duomenų analizei buvo naudotos Microsoft Excel ir IBM SPSS 22.0 programos.
Išvados:
1. Jauno amžiaus asmenims ir profesionaliems raiteliams didėjant fizinės veiklos intensyvumui, didėja ŠSD, o kraujo spaudimas ir biopsichosocialinis pasitenkinimas prieš užsiėmimus su žirgu tarp grupių nesiskiria. 2. Glostant, šukuojant ir šeriant žirgą jauno amžiaus asmenų ŠSD yra didesnis nei profesonalių raitelių . Šeriant žirgą ŠSD jauno amžiaus asmenims didėja labiau nei glostant jį. Po užsiėmimų su žirgu pasitenkinimas savo fizine būkle jauno amžiaus asmenims didėja labiau nei pasitenkinimas emocine būkle 3. Jauno amžiaus asmenims glostant, šukuojant ir šeriant žirgą ŠSD yra didesnis nei mažos ir vidutinės fizinės veiklos metu . Po užsiėmimų su žirgu jauno amžiaus asmenims sistolinis kraujo spaudimas sumažėja, o pasitenkinimas emocine būkle bei socialiniu bendravimu padidėja.
SUMMARY
Šepetkaitė A. Young age persons and professional riders heart rate, blood pressure and biopsychosocial satisfaction during different daily activities and interactions with a horse, master’s thesis / supervisor K. Berškienė doc. dr..; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Institute of sport. Kaunas, 2016:60 pages.
The aim: To evaluate young age people and professional riders heart rate, blood pressure and biopsychosocial satisfaction during daily activities and interactions with a horse.
The goals:
1. To evaluate the heart rate of young age people and professional riders in different daily physical activity and blood pressure and biopsychosocial satisfaction before interaction with a horse.
2.To evaluate the heart rate of young age people and professional riders during interaction with a horse, blood pressure and biopsychosocial satisfaction after interactions with a horse.
3. Compared young age people and professional riders heart rate, blood pressure and biopsychosocial satisfaction changes in different daily physical activities and interactions with a horse.
The methods of the research:
The study involved 22 people , 15 young people (medium aged 27.4 ± 2.31) and 7 professional riders (medium age 26.2 ± 3.20). In both groups was measured daily heart rate, blood pressure, measured biopsychosocial satisfaction, comparing daily activities (such as low, medium and high physical activity and sleep) and interactions with a horse (such as the stroking , grooming, feeding and riding). For heart rate measurement used First beat monitors. For statistical analysis was used Microsoft Excel and IBM SPSS 22.0 programs.
Conclusions:
1. Young age persons and professional riders increasing the intensity of different daily activities increases the HR, blood pressure and satisfaction with biopsychosocial wellbeing before the interactions with horse does not differ between the groups.
2. Flattering, brushing and feeding horse in young age persons gruop HR is higher than professional riders. By feeding the horse HR in young age persons group growing more than flattering the horse. After the sessions with the horse physical condition in young age people group is increasing more than the emotional state.
3. When young age persons flattering , brushing and feeding the horse HR is higher than the low and medium physical activity. After sessions with a horse young age people systolic blood pressure decreased, and satisfaction of emotional wellbeing and social interaction increases.
PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovei doc. dr. Kristinai Berškienei ir prof. habil. Dr. Alfonsui Vainorui už visokeriopą pagalbą rašant baigiamąjį magistro darbą. Didžiulę padėką reiškiu LSMU Gyvulininkystės instituto padalinio, Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovei dr. Rūtai Šveistienei už bendradarbiavimą, nuoširdžią pagalbą bei suteiktą galimybę atlikti tyrimą Gyvulininkystės instituto padalinyje, Baisogaloje. Taip pat Gyvulinkystės instituto darbuotojams Almai Račkauskaitei, Dovilei Bagvilaitei, Arvydui Minkevičiui, Ugnei Šveistytei padėjusiems atlikti tyrimą. Esu dėkinga Kauno technologijos universiteto fundamentaliųjų mokslų fakulteto doktorantui Mantui Landauskui, padėjusiam su duomenų analizavimu. Ypatingą padėką skiriu savo kolegei Rūtai Cicėnaitei.
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas
ANS – autonominė (vegetacinė) nervų sistema BPS – biopsichosocialinis modelis
DKS – diastolinis kraujo spaudimas EKG – elektrokardiografija
FA – fizinis aktyvumas
IHM – širdies matematikos institutas MET – medžiagų apykaitos vienetas PSO – pasaulinė sveikatos organizacija SKS – sitolinis kraujo spaudimas ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema ŠR – širdies ritmas
ŠRV – širdies ritmo variabilumas ŠSD – širdies susitraukimų dažnis
ŽODYNĖLIS
Autonominė (vegetacinė) nervų sistema - inervuoja visus vidaus organus, lygiuosius raumenis, širdį, kraujagysles.
Elektrokardiografija – elektrofiziologijos metodas, kai specialiu prietaisu – elektrokardiografu – užrašoma širdies ląstelių sukurto suminio elektros lauko potencialo kitimo kreivė, pagal kurios ypatumus sprendžiama apie širdies veiklą.
Fliuktuacija - svyravimas; atsitiktinis dydžio nuokrypis į abi puses nuo vidurkio. Holizmas - pažiūra, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą visumą.
Koherencija – širdies ir kraujagyslių sistemos būklės darna, kuomet elektrinė ir mechaninė sistemos širdyje veikia sinchroniškai.
MET - medžiagų apykaitos vienetas, kuris lygus energijos kiekiui, kurį žmogus išeikvoja sąlyginės ramybės būsenoje.
Sinchronizacija – kelių vienodų arba atitinkamų procesų suderinimas, kad jie vyktų vienu metu arba jų vyksmo periodų skirtumas tam tikru laiko intervalu.
ĮVADAS
Reabilitacija ir sveikatinimas kasmet vis labiau patobulėja ir stebina atrandamomis naujomis gydymo priemonėmis ir terapijos metodikomis. Sukuriamos naujos ar patobulinamos anksčiau sukurtos priemonės bei atrandami dar inovatyvesni sveikatinimo būdai.
Vis dažniau ieškant sprendimo, gydymo tikslais yra pasitelkiami žirgai. Pradedant hipoterapija ir baigiant sportiniu neįgaliųjų jojimu. Šie rekreacinės reabilitacijos metodai, tokie kaip terapinis jojimas su psichologija praktikuojamas daugumoje šalių, bet tik paskutinius penkerius metus įgavo platų pripažinimą psichologijos ir psichoterapijos praktikoje. Raitelis palaiko kūno kontaktą su žirgu, kai joja. Mokymasis joti yra periferinis (terapinis) procesas. Pagrindinis tikslas supažindinti pacientą - raitelį su jo gebėjimais žaidybinėje ir nestresinėje veikloje. Psichoterapinis jojimas gali apimti išvykas į gamtą, kūno ir judesio terapiją (hipoterapiją), ugdymą ir treniravimą ir galiausiai elgesio terapiją, giluminę psichologiją ir analitinį psichoterapinį gydymo metodą (L.Straubergaitė, 2002).
Buvimas šalia žirgo, užsiėmimai su juo teigiamai bei palankiai veikia ne tik žmogaus psichologiją bet ir širdies ir kraujagyslių sistemą. Žirgo buvimas greta veikia raminančiai, atpaliduojančiai, nuteikia pozityviai. Užsienio šalyse, tokiose kaip Amerika, Norvegija, Vokietija, Austrija žirgų terapiją taiko kaip bet kokią kitą gydymo-terapinę procedūrą.
Vienos dažniausių sveikatos problemų yra susijusios su širdies ir kraujagyslių sistema (toliau - ŠKS). Lietuvoje tai netgi pirmą vietą užimanti ligų grupė pagal žmonių mirštamumą. Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptinkama informacijos apie žirgų terapijos naudą ŠKS ligų gydyme bei prevencijoje. Todėl savo tyrimu norime plačiau panagrinėti šį žirgo-žmogaus kontakto terapinį fenomeną. Norime sužinoti kokią įtaką žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemai gali turėti buvimas šalia žirgo ir kaip skirtingos veiklos su žirgu metu, kinta žmogaus ŠKS rodikliai.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio, kraujo spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaitą skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu metu.
Uždaviniai:
1. Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnį skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo metu ir kraujo spaudimą bei biopsichosocialinį pasitenkinimą prieš užsiėmimus su žirgu.
2. Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnį užsiėmimų su žirgu metu, kraujo spaudimą bei biopsichosocialinį pasitenkinimą po užsiėmimų su žirgu.
3. Palyginti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio, kraujo spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaitą skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu metu.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Emocijos, širdies veikla ir smegenys
Anksčiau didelis dėmesys buvo skiriamas tyrimams, kaip smegenys valdo kūno organus, įskaitant širdį, tačiau pastaruoju metu aiškėja, kad širdis pati reikšmingai veikia nervų sistemą. Iš širdies nerviniai signalai siunčiami į tam tikrus centrus smegenyse (1 pav.). Šie signalai ne tik veikia autonominės nervų sistemos (ANS) centrus, bet pasiekia ir aukštesnius smegenų centrus, kurie susiję su emocijomis ir protine veikla, įskaitant gumburą, migdolą ir smegenų žievę. Žinoma, kad nervinio impulso keliui svarbus klajoklio nervo kompleksas pailgosiose smegenyse, vienišasis branduolys (lot. nucleus tractus solitarii). Taip širdies darbas gali paveikti smegenų veiklą. Kuomet širdies ritmas nepastovus ir padrikas (1 pav.), pavyzdžiui, pykčio, emocinio streso metu, praradus viltį, nepavykstant ar negalint įgyvendinti savų tikslų, tuomet iš širdies smegenis pasiekia atitinkami padriki nerviniai signalai, kurie slopina aukštesniąsias protines funkcijas, sustiprina neigiamus jausmus, didina emocinį nestabilumą. Didelio nerimo metu vidinis triukšmas silpnina dėmesį ir atmintį. Tačiau trumpalaikės neigiamos emocijos gali būti naudingos – jos sutelkia žmogaus jėgas, motyvuoja imtis veiklos, kad keistų padėtį. O tuo tarpu tvarkingas ir stabilus, sinusoidę primenantis širdies ritmas (1 pav.), kuris savaime gali rastis patiriant tam tikras teigiamas emocijas (atjautą, dėkingumą, meilę, rūpestį), smegenyse palengvina protinių funkcijų atlikimą, sustiprina teigiamus jausmus ir leidžia pasiekti emocinį stabilumą. Tiesa, toks tvarkingas sinusoidę primenantis širdies ritmas natūraliai trunka trumpai, tačiau sąmoningai galima išmokti tokį ritmą išlaikyti ilgiau.
1.2. Širdies veikla ir autonominė nervų sistema
Iš esmės aukščiau aprašyti širdies ritmo kitimai vyksta dėl vadinamosios autonominės nervų sistemos (ANS) veiklos. Autonomine ši sistema vadinama dėl to, kad reguliuoja tuos procesus, kurių žmogus paprastai neįsisąmonina ir valingai nekontroliuoja. ANS skiriama į du skyrius: 1) simpatinį „bėgti ar kautis“, kuris greitina širdies ritmą, būna ypač aktyvus streso metu ir 2) parasimpatinį „jėgų atkūrimo“, kuris lėtina širdies ritmą, paprastai aktyvesnis poilsio, virškinimo metu.
Psichologijoje yra žinomas faktas: ilgalaikis stresas pakerta net ir stipriausią žmogų. Ilgai patiriant neigiamas emocijas, širdis beveik negauna parasimpatinio „poilsio“, žmogaus jėgos išsenka. (2 pav.). Tačiau nėra pageidautinas ir pernelyg didelis parasimpatinis aktyvumas, kaip kad, pavyzdžiui, vazovagalinės sinkopės atveju – dėl to žmogus gali keliolikai sekundžių netekti sąmonės.
Širdies ritmo svyravimai – vadiniamasis širdies ritmo kintamumas arba variabilumas (ŠRV) – mažėja tiek psichologinio streso metu, tiek sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, ŠRV mažėja senstant.
ŠRV analizė gali būti atliekama trumpalaikiams (trunkantiems nuo 0,5 iki 5 minučių) ir ilgalaikiams (24 valandų trukmės) elektrokardiogramos įrašams (Sztajzel, 2004). Širdies veiklos reguliavimas yra kompleksinio pobūdžio (pav. 2). Tai kelių lygių valdymo sistema, reguliuojanti širdies ritmą, veikdama tiek tiesiogiai jo charakteristikas, tiek keisdama kitas širdies bei kraujotakos funkcijas (Eckberg, 1997; Žemaitytė, 1997). Priklausomai nuo organizmo aktyvumo būsenos (ramybė, ėjimas, darbas, miegas ir pan.), kinta širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinė būklė, kurios greitus pokyčius sąlygoja autonominis (vegetacinis) reguliavimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos būklės pagrindiniai rodikliai yra širdies ritmo (ŠR) dažnis, smūginis ir minutinis kraujo tūris, bendras kraujagyslių periferinis pasipriešinimas ir sistolinis bei diastolinis arterinis kraujo spaudimas. Šias funkcijas, jų kitimą reguliuoja vegetacinė nervų sistema. Ją sudaro dvi dalys: parasimpatinė ir simpatinė.
Ramybėje vyrauja parasimpatinis reguliavimas, kuris retina pulsą ir mažina kraujagyslių tonusą. Organizmui aktyvėjant (stojantis, einant, bėgant, dirbant), iš pradžių staiga, per 1-2 sekundes, mažėja parasimpatinis reguliavimas, o vėliau (po kelių sekundžių) įsijungia ir stiprėja simpatinio reguliavimo poveikis. Tai sukelia širdies ritmo dažnėjimą, kraujagyslių tonuso didėjimą, arterinio kraujo spaudimo augimą. Saikingo fizinio krūvio metu dėl simpatinio reguliavimo aktyvėjimo dažnėja ŠR ir didėja smūginis ir minutinis tūris bei arterinis kraujo spaudimas, dėl to širdis ir kiti organai geriau aprūpinami krauju. Ramybės būsenoje simpatinis reguliavimas silpnėja ir didėja parasimpatinis aktyvumas, todėl ŠR retėja, o arterinis kraujo spaudimas mažėja (Žemaitytė, 1997).
2 pav. Autonominio širdies ritmo reguliavimo schema
Kai kurie tyrinėtojai didesnį ŠRV sieja su gebėjimu reguliuoti savo emocijas: mažesnę kvėpuojamąją aritmiją turintieji stipriau neigiamai reaguoja į stresą, renkasi mažiau tinkamus streso įveikimo būdus, tuo tarpu didesnį ŠRV turintieji yra mažiau jautrūs stresui. ŠRV gali ne tik rodyti savireguliacijos stiprumą ir pastangas – laipsnį, kuriuo individas gali atsispirti pagundoms, atkakliai vykdyti sunkias užduotis ar reguliuoti emocijas, – bet ir nuovargį bereguliuojant save, nesėkmę arba nesugebėjimą veikti pagal savus ketinimus (3 pav.).
3 pav. Emocijos ir širdies veikla (McCraty ir kt. 2006)
Autonominės nervų sistemos (ANS) bei širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) funkcijos įvertinimas yra naudojamas esant ūmiam ir lėtiniam streso pasireiškimui žirgams ir žmonėms (Porges
S.W., 2007). Širdies ritmo variabilumas (ŠRV) kaip neinvazinis matavimo būdas yra taikomas ANS bei ŠKS funkcijoms įvertinti. Jau seniai yra žinoma, kad žirgų terapija padeda asmenims pagerinti kognityvines, psichologines ir socialines funkcijas, tuo pačiu sumažinant arterinį kraujo spaudimą (AKS), širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) bei nerimo ir streso lygį (Morrison M., 2007; Rietmann T.,2004; Von Borel E., 2007). Gydant psichikos ir emocines bei fizines negalias pasitelkiant žirgus, žinomas jau nuo seniai. Terapinis jojimas ir hipoterapiniai užsiėmimai su žirgais yra sėkmingai taikomi gydant įvairių sutrikimų turinčius asmenis (All A.C, 1999; Bass M.M, 2009; Sterba J.A., 2007).
Gyvūnų terapija pirmą kartą kaip teisėta terapijos forma buvo paminėta B.M. Levinsono 1969 m. apie veiksmingus užsiėmimus su gyvūnais vaikų psichoterapijos metu. Nuo tada pradėta daugiau dėmesio skirti terapijos metodams pasitelkiant gyvūnus (Klontz, B.T.,2007; Marr, C.A.,2000; Mason, M.S., 1999). Pastaraisiais metais žirgų terapija tapo plačiai taikomu metodu daugelyje šalių, kai kuriose šalyse netgi kaip tradicinių terapijų papildu. Šiandien jau neabejojama žirgų terapijos nauda, tačiau vis daugėja straipsnių, kuriuose bandoma moksliškai įrodyti, kaip konkrečiai veikia tarpusavio ryšys tarp žmogaus ir žirgo. Širdies ritmo registravimas gerai žinomas kaip fiziologinis vyksmas, galintis vertinti tiek žmogui tiek žirgui kaip simpatinės nervų sistemos (SNS) atsaką į fizinį, protinį ir socialinį veiksius bei faktorius. ANS reguliuojant ŠKS yra kaip įrodymas apie bendrai vykstančius fiziologinius pokyčius užsiėmimų su žirgu metu. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose socialinės sąveikos turi įtakos ŠKS žmonėms ir gyvūnams (De Jong, I.C., 2000; Lynch, J.J., 1974, Rietmann, T.R., 2004).
Remiantis Borell ir kt. (2007) atliktu tyrimu, širdies ritmo variabilumo vertinimas sparčiai populiarėja veterinarijos ir gyvūnų elgsenos mokslinių tyrimų srityje, siekiant ištirti simpatinės nervų sistemos balanso svyravimus ir pakitimus esant streso įtakoje (Rietmann et al., 2004), emocinės būsenos kitimams (Palestrini et al., 2005; Visser et al., 2002) ūkinių gyvūnų fermose ir tarp naminių gyvūnų.
Drinkhouse, M., ir kt. (2012) atliko tyrimą, kuriame vertino širdies ritmo variabilumą žirgų ir šalia jų esančių asmenų, hipoterapijos užsiėmimų metu. Autoriai savo tyrimu siekė moksliškai pagrįsti, jog egzistuoja terapinis ryšys tarp gydomo asmens ir terapinio žirgo, kuomet jiedu būna kartu hipoterapijos užsiėmimų metu (4 pav.). Tyrėjai monitoravo ŠRV tam tikrą laiko tarpą, kol asmenys turėjo užsiėmimus su žirgais terapinių usiėmimų metu. Iš gautų duomenų autoriai tikrino ryšio koreliaciją tarp žmogaus ir žirgo ŠRV duomenų. Užsiėmimų metu Pearson‘o koreliacija – 0,881, p<0,001 (session G); ir 0,830, p<0,001 (session I). Raudona spalva pažymėtas žirgo ŠRV, juoda – žmogaus.
4 pav. Žirgo ir žmogaus širdies ritmas (k/min.) laiko atžvilgiu (s.)
1.3. Žmogaus ir žirgo ryšys
Mokslų daktarė, profesorė Ellen Kaye Gehrke iš Kalifornijos savo atliekamuose moksliniuose tyrimuose, apie emocinę darną tarp žmogaus ir žirgo teigia, kad žirgo ir žmogaus ryšys egzistuoja. Žirgai yra linkę atspindėti žmogaus emocionalią patirtį bei bendravimas su žirgais turi neginčyjamą terapinį poveikį pacientams. Iki šiol labai nedaug kiekybinių tyrimų buvo atlikta rodančių psicho-fiziologinį ryšį, kuris įvyksta tarp žmogaus ir gyvūno, ypač su žirgais.
Šio ryšio praktinis matavimas vyksta vertinant širdies ritmo variabilumą (kitimą), širdies dūžių pokyčius širdies ritmo metu. Registruojama elektrokardiograma matuoja elektromagnetinį signalą, kurį širdis naudoja nusiųsti neurologinei informacijai smegenims ir likusiam kūnui skirtinguose lygiuose. Vykstant šio ryšio procesui, kraujo spaudimo banga, keisdama smegenų elektrinį aktyvumą, taip pat balansuoja streso hormonų kiekį kraujyje.
Širdies ritmo variabilumo dinamika yra ypač jautri emocijoms, tiek teigiamoms, tiek neigiamoms. Emocijos gali turėti įtakos širdies ritmo modeliams, kurie nepriklauso nuo širdies susitraukimų dažnio. Patiriant neigiamas emocijas, tokias kaip, nusivylimas, susirūpinimas, liūdesys ar depresija, širdies ritmas tampa nepastovus, netvarkingas, padrikas. Priešingai, ilgalaikės teigiamos emocijos, tokios kaip dėkingumas, meilė, ar užuojauta skatina koherentišką, nuoseklų, tolygų bei ramų širdies ritmą. Kas gali būti įvertinta, kaip teigiamos gairės fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti.
Širdies matematikos institutas pasitelkė lengvai pritaikomą techniką, kuri leidžia nesunkiai analizuoti širdies ritmo modelius, esant koheriantiškam ir nekoherentiškam širdies ritmo variabilumui, kurie gali nurodyti žmogaus tuometinę biopsichosocialinę savijautą, ryšio su žirgu metu. Gehrke pripažino, kad širdies ritmo variabilumas bei koherencija tarp žmogaus ir žirgo gali būti išmatuojamas kiekybiškai.
5 pav. Tyrimo metu dr. E.K. Gehrke (Journal of Equine Veterinary Science, 2011)
Širdies matematikos institutas užsiima tarpusavio ryšių tyrinėjimais tarp širdies ir smegenų, kognityvinių pažinimo funkcijų. Gehrke nuo seno žinojo, kad tarp žmogaus ir žirgo esti stiprus tarpusavio ryšys. Norėta kiekybiškai įvertinti ir išmatuoti tokį ryšį tarp žmogaus ir žirgo ŠSD, kuris dažnai minimas žirgų terapijos mokslo skiltyse.
Atlikta daugybė kontrolinių (pilotinių) tyrimų siekiant įvertinti bent mažiausią sinchronizaciją tarp žmogaus ir žirgo ŠSD. Prieš tai Gehrke atliko nemažai tyrimų su pačiais žirgais tarpusavyje. Su žirgais kurie pažinojo vienas kitą ar buvo visai svetimi. Nustatyta ŠSD koherencija ir sinchronizacija tarp žirgų pažinojusių vienas kitą ir jokio sinchroniškumo neaptiko svetimų žirgų porose. Taip pat buvo nustatyta, kad žirgų ŠSD, kaip ir žmonių priklauso nuo patiriamų teigiamų arba neigiamų emocijų ir išgyvenimų ir jų ŠSD gali būti ir koherentiškas ir nekoherentiškas. Nors anatomiškai žirgo širdis yra penkis kartus didesnė nei žmogaus, stebimos abiejų ŠSD sinchronizacijos. Pastebėta, jog žirgai yra linkę būti gerokai koherentiškesni nei žmonės. Atlikti tyrimai rodo, jog žirgo vidinė būsena geba teigiamai paveikti žmogų būseną. Pamatavus ŠSD pokyčius esant kartu pažįstamam žmogui ir žirgui bei nepažįstantiems vienas kito žmogui ir žirgui, nustatyta, jog ir žirgas perėmė žmogaus skleidžiamą koherenciją arba nekoherenciją nepriklausomai nuo to ar jei iki tol buvo pažįstami ar ne (5 pav.).
Tyrime Gehrke bendravo su savo pačios auginamais žirgais. Visą parą stebėjo savo ir žirgų ŠŠD su specialiu monitoriumi įvairių skirtingų kasdienių veiklų metu, tokių kaip prižiūrint, šukuojant, šeriant bei jojant žirgais. Pasitelkusi ‘‘širdies atvėrimo‘‘ metodiką iš Širdies mtematikos instituto, ji bendraudama su žirgais generavo pozityvias, teigiamas, meilės ir dėkingumo kupinas emocijas skirtas būtent tiems keturiems jos žirgams ir buvo stebimas pozityvios emocijos atsakas iš pačių žirgų širdies susitraukimo dažnio variabilumo supanašėjimo.
Remiantis Gehrke atlikto pilotinio tyrimo duomenimis, galima teigti, jog žmogaus generuojamos emocijos gali turėti įtakos žirgo būsenai. Sekančio numatomo tyrimu metu bus stebimi
ir monitoruojami 12 tiriamųjų bei jų kontaktas su žirgu poroje 40 min. ir vėliau kartojamas kontaktas pasitelkiant pozityvios emocinės ŠRV metodiką. ŠSD sinchronizacijos žmogaus ir žirgo poroje leis įvertinti stipresnio tarpusavio ryšio ir geresnių biopsichosocialinės būklės reiškinių. Gherke atliekami tyrimai kartu su Širdies matematikos institutu leis toliau kiekybiškai pamatuoti žirgo ir žmogaus santykį.
Tai ką atrado tyrėjai, įrodo jog žmogus būdamas teigiamos būsenos, gali turėti įtakos ir žirgo emocinei būsenai. Todėl galima teigti, kad būnant gerai nusiteikus yra naudinga tiek žmogui tiek žirgui, kas gali būti traktuojama kaip sveikatinimas.
6 pav. Dr. Gehrke atliekamo tyrimo su žirgais metu buvo registruojamas žmogaus ir žirgo širdies susitraukimo dažnis
Širdies matematikos instituto tyrimų direktorius dr. Rollin McCraty teigia, kad yra tam tikra komunikacijos rūšis, vykstanti tarp žmogaus ir gyvūno. Vis daugėja mokslinių tyrimų, kuriais bandoma pagrįstai įrodyti esant įtaką tarp žmogaus ir gyvūno nuotaikos bei tiek teigiamos tiek neigiamos elektromagnetinio lauko spinduliutės vienas kito atžvilgiu. Taip pat stebimas reiškinys, jog gyvūno savininkas gali sukurti tai, ką mes vadiname širdies magnetinio lauko aplinka, kuomet praktikuojama pozityvi širdies susitelkimo metodika (6 pav. ). Tuomet atitinkamai augintiniai tampa labiau meilūs, ramesni ir labiau suinteresuoti savo šeimininku. Kuomet gyvūnas ir jo šeiminnkas būna drauge, jų abiejų širdies ritmo fliuktuacijos (svyravimai) sinchronizuojasi ir tampa tolygūs, panašūs. Neinvaziškai monitoruojamas širdies ritmo variabilumas atspindi širdies ir smegenų veiklos sąveikas, kurios yra ypač jautrios emocinės būsenos pokyčiams (7 pav.). Kuomet yra patiriamos tokios emocijos kaip liūdesys, baimė, pyktis, nusivylimas, širdies ritmas tampa nepastoviu, nesubalansuotu, padriku, chaotišku. Patiriant ir generuojant teigiamas emocijas, tokias kaip dėkingumas, meilė, užuojauta, produkuojamas sinchroniškas, koherentiškas širdies ritmo modelis.
7 pav. Būnant šalia žirgo generuojamos pozityvios emocijos (Gehrke E.K. ir kt., 2011)
Įrašant ir analizuojant širdies ritmo variabilumo įrašus, yra įmanoma nustatyti, ar tuo metu žmogus arba gyvūnas yra emociškai patiriantys stresą ar atsipalaidavę. Net jei žmonės bando nuslėpti savo emocijas, ŠRV rodo ar asmuo yra nerimaujantis ar ramus, nes tai atspindi autonominės nervų sistemos atsakai, kurie yra nepavaldūs mūsų sąmoningai kontrolei (autonominė arba dar kitaip vadinama vegeratcinė nervų sistema yra svarbi centrinės nervų sistemos reguliacinė dalis, kuri padeda žmonėms prisitaikyti prie pokyčių aplinkoje).
Ellen Kaye Gehrke atliktame tyrime pasirinktiems dvylikai žirgų buvo uždėti elektrodai ir registruojamos 24 valandų trukmės elektrokardiogramos (EKG) (8 pav.).
8 pav. Elektrodų tvirtinimo lokalizacijos ant žirgo (Gehrke E.K. ir kt, 2011)
Buvo registruojamas širdies ritmas žirgui ir žmogui, siekiant nustatyti pradinį ramybės širdies dažnį (9 pav. ).
9 pav. Žmogaus ir žirgo ramybės širdies susitraukimų dažnio registravimas (Gehrke E.K. ir kt., 2011)
E.K. Gehrke atliktame tyrime išskyrė keletą skirtingos veiklos su žirgu etapų – buvimas atskirai ramioje aplinkoje, buvimas ramiai su žirgu generuojant sutelktas pozityvias mintis, šukuojant žirgą, vedžiojant jį po aptvarą ir jojant žirgu (10 pav.).
10 pav. Dr. E.K. Gehrke su savo auginamais žirgais, atlieka skirtingas veiklas širdies susitruakimo dažnio monitoravimo metu (Gehrke E.K. ir kt., 2011)
Rezultatai patvirtino, kad žirgo širdies ritmas yra retesnis nei žmogaus, tačiau tiek žirgo tiek žmogaus širdies ritmo dažnis fliuktuoja panašiame dažnių diapazone (nuo 0,01 iki 0,4 Hz). Todėl tyrėjai priėjo išvadą, jog šią matavimo metodiką galimą taikyti norint įvertinti širdies ritmo kitimus
(variabilumą) žmogui ir žirgui būnant greta, taip įrodant egzituojančią širdies ritmo koherenciją tarp gyvūno ir žmogaus.
Tyrėjai atliko keletą pilotinių tyrimų, kurių metu nustatė, jog pažįstamų žirgų bandoje, registruojant ŠRV visiems žirgams, būnant kartu bandoje, ŠRV buvo kohereniškas, sinchroniškas, tolygus. Žirgai jautėsi saugūs, užtikrinti, ramūs, pasitikintys kitais bandos nariais. Tačiau atskyrus kelis žirgus nuo jiems įprastos bandos narių, tiek atskirtieji, tiek bandoje likę žirgai jautė stresą, ŠRV tapo nesinchroniškas. Panašus atsakas gautas ir terapinių užsiėmimų metu, kuomet iš arklidžių yra išvedamas žirgas į terapinius užsiėmimus su vaikais, o šalimais esančiame garde likęs kitas žirgas ima jausti stresą ir nepasitenkinimą likęs vienas be savo kompaniono. Vos žirgas buvo sugrąžintas atgal į savo gardą, abu žirgai nurimo ir jautėsi gerai, abiejų ŠRV tapo tolygus ir sinchroniškas. Tai įrodo, žirgus esant emociškai jautrius, prieraišius, jaučiančius ir mezgančius tarpusavio ryšį, gyvūnus.
Atlikus tokius pat matavimus nepažįstančių vienas kito žirgų bandoje, žirgai jautė stresą, buvo irzlūs, baikštūs, jautrūs ir jų ŠRV buvo chaotiškas (11 pav.) Tačiau, kaip vaizduojama grafike, vos žirgai yra atskiriami vienas nuo kito, jų ŠSD padidėja, žirgams vėl susitikus abu nurimsta, atsipalaiduoja, ŠSD normalizuojasi, tampa stabilesnis. Rožine ir tamsiai mėlyna spalvomis pavaizduotas dviejų skirtingų, vienas kito nepažįstančių žirgų ŠRV per tam tikrą laiko tarpą.
11 pav. Dviejų vienas kito nepažįstančių žirgų širdies susitraukimo dažnio kintamumas jiems būnant kartu ir atskirai (Gehrke E.K. ir kt., 2011)
Taip pat buvo stebimi žirgai ir jų šeimininkai, kurių širdies ritmai buvo panašūs jiems būnant kartu. Atskyrus žirgą nuo jo šeimininko abu patyrė stresą, širdies ritmo variabilumas tapo chaotiškas, netolygus (12 pav.) 12 pav. vaizduojamas ŠRV žmogaus ir žirgo esant jiems atskirai ir kartu, žmogui generuojant pozityvias mintis, glostatnt žirgą, vedžiojant ir jojant. Rožine spalva pavaizduotas žirgo ŠRV, o tamsiai mėlyna spalva – žmogaus ŠRV.
12 pav. Žirgo ir žmogaus ŠRV esant jiems kartu, glostymo, vedžiojimo ir jojimo metu (Gehrke ir kt., 2011)
Monitortavus ŠRV žirgams ir žmonėms, kurie vieni kitų nepažįsta ir mato vieni kitus pirmą sykį, ŠRV buvo netolygus, kintantis, nesusiderinantis. Tiek žirgai tiek asmenys jautė stresą. Tačiau asmenys, kurių nusiteikimas buvo itin pozityvus ir teigiamas, bijoję ir jautę nerimą žirgai, būdami šalia šių žmonių nurimo ir ŠRV supanašėjo, tapo tolygesnis, sinchroniškesnis. Žirgų streso lygis priklausė nuo žmoaus patiriamo streso lygio.
Taikant Širdies matematikos instituto pateiktas metodikas, kurių metu asmuo būdamas su žirgu ar kitu asmeniu pats generuoja pozityvų mastymą, teigiamas mintis, geras emocijas - gauti stebinantys rezultatai. Asmuo generuojantis pozityvias emocijas geba jas skleisti ir perduoti kitam asmeniui ar individui. Tokį poveikį galima užfiksuoti nauodajnt ŠRV monitoravimą specialia aparatūra, ar tiesiog registruojant elektrokardiogramą. Taigi pritaikius šią Širdies matematikos instituto metodiką, žirgų šeimininkams ir visiškai žirgo nepažįstatntiems asmenims būnant su savo ir svetaimais žirgais buvo užfiksuota koherentiška širdies veikla tiek žirgams tiek asmenims buvusiems kartu, kuomet buvo generuojamos žmogaus pozityvios emocijos (E.K. Gehrke ir kt, 2010).
Dr. Ann Baldwin iš Širdies matematikos instituto nustatė, kad kai žmogus generuoja pozityvias emocijas, teigiamą emocinę būseną, kurią tuo metu nukreipia į žirgą, su kuriuo būna, širdies dažnio pikas pasirodo ŠRV kas 0,1 ciklo sekundę. Tai reiškia, kad kai žmonės patiria teigiamų emocijų, jo širdies ritmo metu ŠRV pikas reguliariai šokteli kas 10 sekundžių. Toks matavimas leido lengviau įžvelgti ŠRV registravimo metu ar asmuo geba taisyklingai ir produktyviai generuoti teigiamas emocijas, kurių dėka, širdies ritmo variabilumas supanašėja su kontaktuojamo gyvūno, šiuo atveju – žirgo.
Remiantis Gehrke ir kt. atliktais tyrimais, galima teigti, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp žirgo ir žmogaus, kuris gali būti pamatuojamas širdies ritmo variabilumu, rodančiu biopsichosocialinės būkės lygį. Žirgo širdies ritmo variabilume yra stebima panašių dažnių dinamika, kuri atitinkamai randama ir pas žmogų. Taigi ŠRV leidžia moksliškai pagrįsti egzistuojantį ryšį tarp žmogaus ir gyvūno. Taip pat žirgai yra emocionalūs ir jaučiantys vienas kitą gyvūnai, nes atskirti nuo juos supančių kitų bandos žirgų, jaučia stresą ir patiria negatyvius išgyvenimus. Net jei ir žirgas nepažįsta žmogaus, tačiau žmogus fliuktuoja pozityvias emocijas žirgui, jų ŠRV dažnis sinchronizuojasi. Taip pat autoriai rekomenduoja žirgų terapijai rinktis žirgus, kurių būklė ir ŠRV yra ramesni, tolygesni, stabilesni. Rezultatai rodo, jog fliuktuojant pozityvias emocijas žirgui su kuriuo dirbama - žirgas geba jas priimti, taip sukuriant stiprų tarpusavio ryšį, abipusį pasitikėjimą vienas kitu. Taip pat kai žmogus patiria negatyvius išgyvenimus ar stiprų stresą, o šalia esantis žirgas yra ramus ir atsipalaidavęs, užsiėmimų metų ir kontakto metu, stresą patiriantis asmuo gali nusiraminti ir atsipalaiduoti, žirgo spinduliuojama kūno šiluma ir ramus elgesys gali raminamai veikti žmogų. O tai kiekybiškai įvertinti galima pamatavus žmogaus ŠRV prieš ir po užziėmimų su žirgu. Kaip teigia autoriai, tolimesnis tyrimų vykdymas yra būtinas, tačiau jau dabar iš atliktų daugybės pilotinių tyrimų galima teigti, jog, nadojant širdies ritmo variabilumo monitoravimą, galima pagrįsti esant stiprų ryšį tarp žmogaus ir žirgo bei įrodo esant fiziologinę ir psichologinę naudą tiek žmogui tiek žirgui.
1.4. Žirgų terapija psichologijoje
Vis dažniau žirgų terapija yra pasitelkiama ne tik fizinių bet ir psichologinių problemų turinčių asmenų grupėse (North American Riding for the Handicapped Association, 2009).
Terapinių užsiėmimų su žirgu metu, žmogus gali geriau pažinti pats save, įsigilnti į žirgo ir savo paties elgesį, esamą biopsichosocialinę būseną. Kaip rodo tyrimai, žirgai yra tarsi katalizatorius socialinėje intervencijoje, palengvinantis terapeuto darbą, tarpusavio sąveiką. Buvimas šalia žirgo žadina žmoguje pasitikėjimo, užtikrintumo, savivertės jausmus bei mažina stresą (Parish-Plass, 2008).
Atlikto tyrimo metu buvo stebėta ir vertinta užsiemimų su žirgais metu vidurinės mokyklos moksleivių biopsichosocialinė būklė po išgyventos netekties bei sielvarto netekus artimo žmogaus. Tyrėjai dėmesį skyrė trijų paauglių savivertės, bendravimo, emocinio sielvarto lygio kintamąsias po intervencinių užsiėmimų su žirgu. Mokiniai turėjo penkis užsiėmimus su žirgu. Pateikti trijų atvejo analizių duomenys, parodę, jog po penkių užsiėmimų su žirgu, netektį išgyvenančių moksleivių emocinė būklė statitiškai reikšmingai pagerėjo. Taip pat gerėjo tiriamųjų savivertės, užtikrintumo ir savimi pasitikėjimo vertinimas. Rami gamtos aplinka su žirgais teigiamai veikė visus tris tiriamuosius. Anot autorės tęsiant toliau užsiėmimus su žirgais, būtų galima pasiekti ir dar geresnių rezultatų.
Žirgų terapija psichologijoje taikoma depresiją, smurto, prievartą patyrusiems asmenims. Tokiems žmonėms būtina visokeriopa biopsihosocialinė pagalba. Bendraudami su žirgu jie geba atsipalaiduoti ir įveikti patirtas baimes. Intervencijos metu dalyvauja psichoterapeutas, pacientas ir žirgas. Pozityvus ryšys su žirgu skatina žmogų atsiverti, suteikia drąsos kalbėti, atpalaiduoja, ramina ir guodžia. Patirta baimė palaipsniui skatinama virsti į saugumo jausmą, nesivaldymas į savikontrolę, maža savivertė į pasitikėjimą savimi, emocinio ryšio nebuvimas į naujo santykio ieškojimą, iš traumos į sveikimo stadiją. Buvimas su žirgu išlaisvina mintis ir leidžia atitrūkti ir sugrįžti šviesesniomis mintimis (Sokolof M., 2010).
1.5. Biopsichosocialinis modelis
Tobulėjant medicinai, daugėjant žinių apie žmogaus kūną, jį supančios aplinkos įtaką sveikatai ir bendrai būklei. Populiarėjant holistiniam (sistemų visumą apimančiam) požiūriui į sveikatą, buvo pereita nuo tradicinio biomedicininio sveikatos suvokimo prie plataus spektro biopsichosocialinio (BPS) modelio (13 pav.), integruojančio savyje tiek socialinius, tiek psichologinius, tiek kitus svarbius sveikatą įtakojančius veiksnius (Petrauskienė ir kt. 1999; Santrock, J. W., 2007).
13 pav. Biopsichosocialinio modelio schema
Biologiniams faktoriams priskiriami mūsų genai, sveikata ir ligos, miegas, sportas, medikamentai. Psichologiniai faktoriai – emocijos, įpročiai, tikėjimas, žinios, atmintis, stresas,
perspektyvos ir socialiniai faktoriai tokie kaip – šeima, santykiai, kultūra, visuomenė, politika, mokslas stipriai įtakoja mūsų gyvenimą (Handel S., 2010). Žmogui norint jausti gyvenimo pilnatvę būtina patenkinti kiek įmanoma daugiau šių faktorių iš visų trijų sferų. Panašiai kaip ir PSO sveikatos apibrėžime apie sveikatą, jog tai yra fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, taip ir su biopsichosocialiniu pasitenkinimu gyvenime, žmogus turi jausti pilnatvę visose sferose, tiek biologiniu požiuriu, būti sveikas, nesirgti, psichologiniu – būti stabilus, jausti pusiausvyrą ir ramybę bei būti socialiai aktyvus ir
besidomintis jį supančia aplinka ir kas joje vyksta. Tuomet žmogus gali lengviau pajusti ryšį su gamta, jį supančiu pasauliu, jaustis geriau, būti sveikesniu, imlesniu pozityvumui, socialiniams atraktoriams bei padidinti kasdienį pasitenkinimą gyvenimu (Compton, W. C, 2005).
1.6. Emocijos ir širdies ritmas
Daugelyje Širdies Matematikos instituto parengtų straipsnių minima apie pozityvių emocijų generavimą ir jų įtaką širdies veiklai. Vyraujant negatyvioms emocijoms, tokioms kaip pyktis, nepasitenkinimas, stresas – širdies ritmas tampa netolygus, skirtingas, chaotiškas (15 b pav.). Žmogus jaučiasi prastai, negali susikaupti, gali varginti galvos skausmas, virškinimo sistemos sutrikimai. Tačiau pasitelkus pozityvaus mąstymo metodikas, nukreipiant mintis į teigiamus dalykus, šiltus prisiminimus ar tiesiog linkint kažko gero kitam, galima keisti savo širdies ritmą teigiama linkme. Širdies ritmas tampa sinchronišku, tolygiu (14 pav.). Taip pat generuojant pozityvų mąstymą kraujyje padaugėja oksitocino, kuris veikdamas humoralinėje sistemoje, lemia organizmo atsipalaidavimą, nusiraminimą. Todėl retėja širdies susitraukimų, kvėpavimo dažniai (McCraty R. 2009) (15 a. pav.).
15 a. pav. Širdies ritmo, kvėpavimo dažnio ir kraujo spaudimo kitimas taikant pozityvių minčių generavimo metodą [Šaltinis: www.heartmath.org]
15 b. pav. Širdies ritmo kitimas jaučiant pyktį ir skirtingas pozityvias emocijas [Šaltinis: www.heartmath.org]
2. TYRIMO METODIKA
2. 1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas LSMU Sporto institute ir LSMU Gyvulininkystės institute Baisogaloje (Radviliškio raj.). Tyrimo laikas: 2015 m. gegužės-birželio mėn. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-SRFP(M)-749. Iš visų tiriamųjų buvo gautas raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime.
Tiriamųjų grupę sudarė 15 jauno amžiaus LSMU studijuojančių asmenų (vid. amžius ± SD
-27,4 ± 2,31 metų) ir 7 profesionalūs raiteliai (26,29 ± 3,20 metų). Atliktas pilotinis tyrimas, todėl
reprezentatyvi imtis neskaičiuota.
Atrankos kriterijai:
• Jaunas amžius (iki 44 m.);
• Nesiskundžiantys sveikatos sutrikimais; • I gr. : neužsiimantys žirginiu sportu; • II gr.: užsiimantys žirginiu sportu.
Tyrimo priemonės
o „Firstbeat Bodyguard 2“ ŠSD registratoriai; o AKS matavimo aparatas.
o Fizinio aktyvumo paros metu veiklos registravimo žurnalas.
o Biopsichosocialinio pasitenkinimo anketinė apklausa prieš ir po užsiėmimų su žirgais (fzinės, emocinės ir socialinės būklės Likert klausimynas).
2. 1.1. Firstbeat ŠSD registratorius
Registratorius kartu su elektrodu tvirtinamas po dešiniuoju raktikauliu. Kitas elektrodas klijuojamas ant kairės kūno pusės šonkaulių lanko. Prieš uždedant elektrodus svarbu tinkamai paruošti odą: jei reikia, pašalinti plaukus, nuvalyti odos paviršių spiritu ir leisti jam nudžiūti. Pritvirtintas registratorius automatiškai pradeda veikti (mirksėjimas žalios spalvos lempute leidžia vizualiai stebėti širdies susitraukimo dažnį ir tai, kad aparatas tuo metu registruoja duomenis). „Firstbeat bodyguard 2“ yra lengvas, aptakus, patogus dėvėti, netrukdo atlikti fizinę veiklą. Baterijos įkrovimas ir duomenų perkėlimas į kompiuterį vykdomi per registratoriuje esančią USB jungtį (16 pav.).
Taip pat registratoriai buvo tvirtinami ant žirgų, skustuvu pašalinus kailį dėl geresnio elektrodų kontakto tvirtinimosi vietose. Elektrodai klijuoti žirgo krūtinės apčioje ir netoli gogo, sujungiant elektrodus specialiu prailgintu kontaktiniu laidu (17 pav.).
17 pav. „Firstbeat Bodyguard 2“ ŠSD registratorių tvirtinimas žirgams
2.1.2. Fizinio aktyvumo paros metu veiklos registravimo žurnalas
Kiekvienas tiriamasis tyrimo metu pildė savo kasdienės veiklos fizinio aktyvumo žurnalą, kuriame detaliai įvardino ką tą dieną veikė nurodydami konkretų paros laiką minučių tikslumu (18 pav.). Toks tiriamojo veiklos registravimas vėliau buvo reikalingas analizuojant ir vertinanat tiriamųjų kasdienės veiklos fizinį intensyvumą MET‘omis bei tiksliai nustatant ir atskiriant skirtingo intensyvumo veiklas bei užsiėmimų su žirgų etapus.
18 pav. Tiriamojo fizinio aktyvumo paros metu veiklos registravimo žurnalas 2.1.3. Biopsichosocialinio pasitenkinimo anketinė apklausa
Prieš užsiėmimus su žirgais visų tiriamųjų buvo prašoma atsakyti į jiems pateiktą Likert pasitenkinimo savo biopsichosocialine būkle anketą (19 pav.). Anketa yra sudaryta iš trijų mus dominusių sričių – fizinės būklės įvertinimo, emocinės būklės įvertinimo bei socialinio bendravimo įvertinimo. Tiriamasis turėjo pažymėti geriausiai apibūdinančią, savo tuometinę būklę atspindėjusią, veidukų skalės raidę. Buvo galima pasirinkti nuo „A“- puikios iki raidės „G“ – žyminčios itin prastą būklę. Tokį savęs įvertinimą tiriamieji atliko prieš užsiėmimus su žirgais ir iš karto po jų. Vėliau šios anketinės apklausos rezultatai pateikiami balais nuo „1“ – būklė puiki iki „7“ balų – žyminčių būklę kaip labai prastą.
19 pav. Biopsichosocialinio pasitenkinimo anketinė apklausa prieš ir po užsiėmimų su žirgais (fzinės, emocinės ir socialinės būklės Likert klausimynas)
2.1.4. Arterinio kraujo spaudimo registravimas
Prieš ir po užsiėmimų su žirgais tiriamiesiems buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas su manžetiniu kraujospūdžio matuokliu (20 pav.). Vėliau rezultatauose pateikiami AKS pokyčiai palyginus juos prieš ir po užsiemimų su žirgais.
20 pav. AKS matavimo aparatas
2.1.5. Fizinio aktyvumo skaičiavimas MET vienetais
Dažnai fizinio krūvio dozavimas yra išreiškiamas energijos sąnaudomis (t. y., kiek kalorijų ar džaulių sunaudojama per laiko vienetą). Tačiau jis naudotinas daugiau moksliniams skaičiavimams, o ne fizinio krūvio dozavimui praktiniame darbe (Jurgensen et al., 2009 ir kt.). Nors reguliuojant kūno svorį pasitelkus fizinį krūvį kartu su kitais metodais, paros energijos sąnaudų skaičiavimas yra būtinai taikomas (ASCM, 1995; USDA, 2005 ir kt.). Medžiagų apykaitos ekvivalentas MET rodo kiek kartų deguonies suvartojimas fizinio krūvio metu viršija deguonies suvartojimą ramybės būsenoje. 1 MET yra energijos kiekis, kurį kūnas sunaudoja, kai ramiai sėdima, pavyzdžiui, skaitant knygą, o 0,9 MET – ramiai gulint ar miegant. Kuo sunkiau dirba kūnas, tuo didesnis MET lygis. MET kiekis parodo, kiek kartų daugiau suvartojama energijos nei ramiai sėdint, pvz., 2 MET = 2 kartus didesnis energijos suvartojimas nei ramiai sėdint (ASCM, 1995; Ainsworth et al., 2000 ir kt.). Apytiksliai 1 MET = 3,5–4 ml O2/kg/min. = 1,2 kcal/min. Bet kokia fizinė veikla, kai sunaudojama 3–6 MET, yra laikoma vidutinio intensyvumo veikla. Taip pat bet kokia fizinė veikla, kai sunaudojama per 6 MET, yra laikoma intensyvia (ASCM, 1995; Ainsworth et al., 2000 it kt.).
Žmogus atlieka įvairius judesius, kurių suma per tam tikrą laiko vienetą vadinama fiziniu arba judėjimo aktyvumu. FA rodo vidutinį energijos suvartojimą per parą, savaitę. Jis nustatomas metomis (MET). Meta yra medžiagų apykaitos vienetas, kuris lygus energijos kiekiui, kurį žmogus išeikvoja sąlyginės ramybės būsenoje (sėdėdamas, gulėdamas). Daugiausia energijos yra suvartojama, kai fizinėje veikloje dalyvauja pagrindinės didžiųjų raumenų grupės (kojų, liemens, rankų, pvz., bėgant, plaukiant, irkluojant, važiuojant dviračiu, jojant žirgu ir pan.).
Santykinis krūvio intensyvumas išreiškiamas proc. nuo maksimalaus širdies susitraukimų dažnio (ŠSD max.) arba proc. nuo maksimalaus deguonies sunaudojimo (MDS). MDS – tai rodiklis, atspindintis konkretaus asmens aerobinių procesų galingumą (1 lentelė).
1 lentelė. Fizinės veiklos intensyvumo ir organizmo energijos sąnaudos, išreikštos metomis, užsiimant įvairiomis fizinio aktyvumo veiklomis (pagal Ainsworth et al., 2000, Blair S. et al.,
2. 2. Tyrimo eiga
Tyrimo metu visiems tiriamiesiems buvo registruotas 24 val. širdies susitraukimų dažnis. Tiriamieji pildė veiklos žurnalus, pagal kuriuos vėliau išskyrėme kasdienės fizinės veiklos intensyvumo lygius pagal MET vienetus. Taip pat tame pačiame laiko intervale buvo stebėta ŠSD kaita užsiėmimų su žirgu metu: būnant šalia, glostant žirgą; šukuojant žirgą; šeriant žirgą; jojant žirgu. Prieš ir po užsiėmimų su žirgais buvo matuojamas arterterinis kraujo spaudimas. Taip pat tiriamieji vertino savo biopsichosocialinę būklę prieš ir po užsiėmimų su žirgais.
Žemiau pateikiamas užsiėmimų su žirgu veiklos protokolas (21 pav.). Jame vaizduojama kokia veikla užsiimė tiriamasis konkrečiu laiku, kiek tai truko ir kaip vizualiai tai atrodė. Iš pradžių tiriamiesiems, jau su uždėtais First beat monitoriais, pamatavus arterinį kraujo spaudimą ir atsakius į pirmąją biospsichosocialinės būklės anketos dalį, buvo leidžiama prieiti prie žirgo, jį glostyti.
Praėjus šiam etapui, tiriamajam buvo paduotas minkštas žirgo kailio šukavimo šepetys, su kuriuo tiriamasis švelniais judesiais savo krūtinės lygyje šukavo žirgą. Vėliau šepetys buvo pakeistas smulkintu obuoliu, kuriuo tiriamasis šėrė žirgą. Netrukus tiriamasis galėjo užsėsti ant žirgo ir jojimo aptvare joti ramia žingine, vėliau risčia. Visos šios veiklos buvo fiksuojamos tiksliu laiku. Po šių užsiėmimų, tiriamiesiems buvo vėl matuotas arterinis kraujo spaudimas, reikėjo atsakinėtį į antrąją biopsichosocialinės būklės anketos dalį.
2.2.1. Užsiėmimų su žirgu veiklos protokolas
Nr. Veiklos pavadinimas Matavimo
trukmė Tikslus laikas
Tyrimo pradžia: 1. Uždėti Firstbeat monitorių tiriamąjam. Uždėti Firstbeat monitorių žirgui. 5 min. 00:00:00 2. Tiriamasis vienas ramybėje Žirgas vienas garde. 5 min. 00:00:00 3.
21 pav. Užsiėmimų su žirgais veiklos protokolas 2.2.2. Duomenų apdorojimas
Duomenys apdoroti „Firstbeat Uploader“ ir „Matlab R2012b“, programomis. Taip pat taikyta KTU sukurta speciali programinė įranga, leidusi gauti suvidurkintą rezultatą kas minutę iš pateiktų širdies ritmo R-R intervalų. Po duomenų apdorojimo minėtomis programomis, gaunamas jų pavidalas Excel prgramoje, kur toliau galima gautus duomenis apdoroti statistiniais metodais. Statistinė analizė atlikta naudojant „MS Excel“, „SPSS 22.0“ programas. Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui naudotas neparametrinis Mano – Vitnio (Mann-Whitney) testas. Dviejų priklausomų imčių palyginimui - taikytas neparametrinis Vilkoksono (Wilcoxon) testas. Skirtumas laikytas statistiškai
b) Žirgo šukavimas (minkštu šepečiu) b) 5 min. 00:00:00
c) Žirgo šėrimas (smulkintu obuoliu) c) 3 min. 00:00:00
d) Jojimas žirgu (žingine ir riščia aptvare) d) 4 min. 00:00:00
Viso 15 min. 4.
Pertrauka tiriamajam ir žirgui (abu ilsisi
atskirai ramybėje) 10 min. 00:00:00
5.
Tiriamojo emocinės būklės ištyrimas I
reikšmingu, kai p <0,05. Gautus rezultatus medianomis (min. – maks. reikšmėmis; vidurkiu). Statistiškai reikšmingi skirtumai, lyginant skirstinius žymimi (p<0,05).
Žemiau pateikiama supaprastinta ir apibendrinta viso tyrimo organizavimo schema (21 pav.):
21 pav. Tyrimo organizavimo schema
1. 15 jauno amžiaus asmenų 7 profesionalūs raiteliai 2. „Firstbeat Bodyguard 2“ ŠSD registratoriai 3. AKS matavimas 4. Tiriamojo fizinio aktyvumo paros metu
veiklos registravimo žurnalas 5. Biopsichosocialinio pasitenkinimo anketa 7. Užsiėmai su žirgu 6. Kasdienės veiklos skirtingo intensyvumo fizinis aktyvumas 8. Duomenų analizė „Firstbeat Uploader“, „Matlab R2012b“ , „MS Excel“ , „SPSS 22.0“ 9. Rezultatai Išvados
3. REZULTATAI
Įvertinus jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių ŠSD, AKS ir biopsichosocialinio pasitenkinimo duomenis prieš ir po užsiemimus su žirgu bei kasdienio skirtingo intensyvumo fizinio aktyvumo metu, toliau pateikiame gautus rezultatus.
3.1. Skirtingo fizinio aktyvumo ir miego įvertinimas kasdienės veiklos metu
Mažo intensyvumo fizinio aktyvumo metu jauno amžiaus asmenų ŠSD mediana buvo 75,00 (65-97; 78,53) k./min., vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo metu ŠSD mediana buvo 90,00 (72-104; 88,87) k./min., didelio intensyvumo fizinio aktyvumo metu jauno amžiaus asmenų ŠSD mediana buvo 101,00 (93-119; 102,92) k./min., miego metu jauno amžiaus asmenų ŠSD mediana buvo 65,00 (52-96; 69,22) k./min. Profesionalių raitelių ŠSD mediana mažo intensyvumo fizinio aktyvumo metu buvo 97,00 (65-81; 75,86) k./min., vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo metu ŠSD mediana buvo 88,00 (66-110; 78,14) k./min., didelio intensyvumo fizinio aktyvumo metu ŠSD mediana buvo 104,00 (83-111; 102,00) k./min., miego metu ŠSD mediana buvo 61,50 (53-72; 61,83) k./min.
22 pav. Skirtingas fizinis aktyvumas kasdienės veiklos metu * - statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p<0,05)
Įvertinus širdies susitraukimo dažnį miego ir skirtingo fizinio aktyvumo metu, statistiškai reikšmingų skirtumų lyginant jauno amžiaus asmenis su profesionaliais raiteliais nebuvo (p≥0,05). Tiek jauno amžiaus asmenų, tiek profesionalių raitelių grupėse stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant visas veiklas tarpusavyje (p<0,05).
3.2. Kraujo spaudimo vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu
23 pav. Kraujo spaudimo vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu
Prieš užsiėmimus su žirgais jauno amžiaus asmenų grupės tiriamiesiems, pamatavus sistolinį kraujo spaudimą jo mediana buvo 118 (98-146; 115,64) mmHg; diastolinio kraujo spaudimo mediana buvo 78,00 (60-82; 74,29) mmHg.
Prieš užsiėmimus su žirgais profesionalių raitelių grupės tiriamiesiems, pamatavus sistolinį kraujo spaudimą jo mediana buvo 110 (110-122; 114,00) mmHg; diastolinio kraujo spaudimo mediana buvo 80,00 (78-80; 79,33) mmHg.
Analizuojant sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimus prieš užsiėmimus su žirgu, statistiškai reikšmingų skirtumų lyginant jauno amžiaus asmenis ir profesionalius raitelius nenustatyta (p≥0,05).
3.3. Biopsichosocialinės būklės vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu
24 pav. Biopsichosocialinės būklės vertinimas prieš užsiėmimus su žirgu
Prieš užsiėmimus su žirgu, jauno amžiaus asmenų fizinės būklės vertinimo balais mediana buvo 2,00 (1-6; 2,27) balų; emocinės būklės mediana buvo 2,00 (1-4; 2,27) balų; socialinio bendravimo vertinimo balų mediana buvo 2,00 (1-4; 2,33) balų.
Profesionalių raitelių, prieš užsiėmimus su žirgu, fizinės būklės vertinimo balais mediana buvo 3,00 (1-6; 2,86) balų, emocinės būklės mediana buvo 2,00 (1-4; 2,29) balų; socialinio bendravimo vertinimo balų mediana buvo 3,00 (2-3; 2,57) balų. Lyginant fizinės ir emocinės būklės bei socialinio bendravimo balus tarpusavyje tiek jauno amžiaus asmenų, tiek profesionalių raitelių grupėse, nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05).
Prieš užsiėmimus su žirgais, fizinės ir emocinės būklės bei socialinio bendravimo balai statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p≥0,05).
3.4. Širdies susitraukimų dažnio įvertinimas skirtingų užsiėmimų su žirgu metu
25 pav. Širdies susitraukimų dažnis skirtingų užsiėmimų su žirgu metu
Žirgo glostymo metu jauno amžiaus asmenų ŠSD mediana buvo 93,50 (72-120; 93,43) k./min., šukavimo metu – 97,5 (75-113; 95) k./min., šėrimo metu – 100,5 (83-111; 99) k./min., o jojant žirgu – 93,0 (82-130; 101) k./min. Jauno amžiaus asmenų ŠSD žirgo šėrimo metu buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei glostant žirgą bei ŠSD buvo didesnis žirgą šeriant nei šukuojant (p<0,05). Tarp kitų užsiėmimų su žirgu metu šioje grupėje nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo (p≥0,05).
Profesionalių raitelių ŠSD mediana buvo statistiškai reikšmingai mažesnė glostymo 77,00 (65-92; 79) k./min., šukavimo 85,00 (72-95; 83) k./min. ir šėrimo metu 84,00 (71-94; 84) k./min. nei jaunų asmenų grupėje (p<0,05). ŠSD jojimo žirgu metu, kurio mediana buvo 94,50 (94-95; 94,50) k./min. tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p≥0,05). Profesionalių raitelių ŠSD skirtingų užsiėmimų su žirgu metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p≥0,05).
3.5. Kraujo spaudimo vertinimas po užsiėmimų su žirgu
26 pav. Kraujo spaudimas po užsiėmimų su žirgu
Po užsiėmimų su žirgu jauno amžiaus asmenų grupės tiriamiesiems, pamatavus sistolinį kraujo spaudimą jo mediana buvo 113 (86-138; 109,86) mmHg; diastolinio kraujo spaudimo mediana buvo 75,00 (60-82; 72,57) mmHg. Po užsiėmimų su žirgu profesionalių raitelių grupės tiriamiesiems, sistolinį kraujo spaudimą jo mediana buvo 110 (106-118; 111,33) mmHg; diastolinio kraujo spaudimo mediana buvo 78,00 (78-80; 78,63) mmHg. Analizuojant sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimus po užsiėmimų su žirgu metu, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių nebuvo (p≥0,05).
3.6. Biopsichosocialinės būklės vertinimas po užsiėmimų su žirgu
27 pav. Biopsichosocialinė būklė po užsiėmimų su žirgu
Po užsiėmimų su žirgu, jauno amžiaus asmenų fizinės būklės vertinimo balais mediana buvo 2,00 (1-6; 1,93) balų; emocinės būklės mediana buvo 1,00 (1-4; 1,27) balų; socialinio bendravimo vertinimo balų mediana buvo 1,00 (1-3; 1,47) balų.
Po užsiėmimų su žirgu lyginant fizinės ir emocinės būklės bei socialinio bendravimo balus tarpusavyje, nustatyta, kad fizinės būklės balas jauno amžiaus asmenų grupėje buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei emocinės būklės balas (p<0,05). Profesionalių raitelių, po užsiėmimų su žirgu, fizinės būklės vertinimo balais mediana buvo 1,00 (1-3; 1,57) balų, emocinės būklės mediana buvo 1,00 (1-3; 1,57) balų; socialinio bendravimo vertinimo balų mediana buvo 2,00 (1-3; 1,86) balų.
Profesionalių raitelių grupėje biopsichosocialinės būklės balai tarpusavyje nesiskyrė (p≥0,05). Po užsiėmimų su žirgais, fizinės ir emocinės būklės bei socialinio bendravimo balai statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p≥0,05).
3.7. Širdies susitraukimų dažnio palyginimas skirtingo fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu metu
Širdies susitraukimų dažnis visiems tiriamiesiems buvo registruojamas skirtingo intensyvumo fizinės veiklos metu bei užsiėmimų su žirgais metu. Nusprendėme lygiagrečiai palyginti skirtingo intensyvumo fizines veiklas su panašaus fizinio intensyvumo užsiėmimais su žirgu.
Lengvam, mažo intensyvumo fiziniam aktyvumui palyginti pasirinkome žirgo glostymo epizodą, vidutinio intensyvumo užsiemimams – žirgo šukavimo ir šėrimo epizodų ŠSD vidurkį, na o didelio intensyvumo fizinei veiklai prilyginome jojimą žirgu.
3.7.1. Mažo intensyvumo fizinio aktyvumo ir žirgo glostymo veiklų palyginimas
28 pav. Širdies susitraukimų dažnis mažo intensyvumo fizinio aktyvumo ir žirgo glostymo metu
Jauno amžiaus asmenų ŠSD buvo statistiškai reikšmingai didesnis glostant žirgą nei užsiimant mažo intensyvumo fizine veikla (p<0,05). Mažo intensyvumo fizinės veiklos metu ŠSD mediana buvo 79,00 (65-97; 79,14) k./min., glostant žirgą ŠSD mediana buvo 93,50 (72-120; 93,43) k./min.
Vidutiniškai ŠSD jauno amžiaus asmenų grupėje žirgo glostymo metu buvo 14,29±11,93 k./min (vid. ± SD) didesnis nei atitinkamai mažo intensyvumo fizinės veiklos metu. Profesionalių raitelių grupėje mažo intensyvumo fizinės veiklos metu ŠSD mediana buvo 79,00 (65-81; 75,86) k./min., glostant žirgą ŠSD mediana buvo 77,00 (65-92; 79,43) k./min.
Profesionalių raitelių grupėje ŠSD skirtumo nustatyta nebuvo (p≥0,05). * - statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p<0,05)
3.7.2. Vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo bei žirgo šukavimo ir šėrimo veiklų palyginimas
29 pav. Širdies susitraukimų dažnis vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo bei žirgo šukavimo ir šėrimo metu
Jauno amžiaus asmenų ŠSD buvo statistiškai reikšmingai didesnis žirgo šukavimo ir šėrimo metu nei vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu (p<0,05). Vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu ŠSD mediana buvo 90,00 (72-104; 87,93) k./min., šukuojant ir šeriant žirgą ŠSD mediana buvo 99,00 (79-111; 96,93) k./min.
Vidutiniškai ŠSD jauno amžiaus asmenų grupėje žirgo šukavimo bei šėrimo metu buvo 9+/-9,44 k./min (vid.+/-SD) didesnis nei atitinkamai vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu. Profesionalių raitelių grupėje vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu ŠSD mediana buvo 88,00 (66-110; 88,14) k./min., šukuojant ir šeriant žirgą ŠSD mediana buvo 85,00 (71-94; 83,57) k./min.
Profesionalių raitelių grupėje ŠSD skirtumo tarp vidutinio intensyvumo veiklos ir žirgo šukavimo bei šėrimo veiklų, nustatyta nebuvo (p≥0,05).
3.7.3. Didelio intensyvumo fizinio aktyvumo ir jojimo žirgo veiklų palyginimas
30 pav. Širdies susitraukimų dažnis didelio intensyvumo fizinio aktyvumo ir jojant žirgu metu
Jauno amžiaus asmenų grupėje ŠSD jojant žirgu mediana buvo - 93,00 (82-130; 101,20) k./min. ir didelio intensyvumo veiklos metu – 101,00 (93-119; 102,92) k./min..
Profesionalių raitelių grupėje ŠSD jojant žirgu mediana buvo - 94,50 (94-95; 94,50) k./min. ir didelio intensyvumo veiklos metu – 104,00 (83-111; 102,00) k./min. ŠSD jojant žirgu ir didelio intensyvumo veiklos metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė nei jauno amžiaus asmenų, nei profesionalių raitelių grupėse (p≥0,05).
3.8. Arterinio kraujospūdžio palyginimas prieš ir po užsiemimų su žirgu
3.8.1. Sistolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu
31 pav. Sistolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiemimus su žirgu
Jauno amžiaus asmenų sistolinis kraujo spaudimas po užsiėmimų su žirgu statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05). Vidutinškai jauno amžiaus asmenų sistolinis kraujo spaudimas po užsiėmimų su žirgu sumažėjo 6,23+/-9,44 mmHg (vid.+/-SD) nuo 115 (98-146) mmHg iki 108,77 (86-138) mmHg. Profesionalių raitelių grupėje statistiškai reikšmingo sistolinio kraujo spaudimo skirtumo nenustatyta (p≥0,05).
Diastolinis kraujo spaudimas tiek jauno amžiaus asmenų, tiek profesionalių raitelių grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė po užsiėmimų su žirgu (p≥0,05).
* - statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p<0,05)
3.8.2. Diastolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu
32 pav. Diastolinis kraujo spaudimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu
3.9. Biopsichosocialinės būklės palyginimas prieš ir po užsiėmimų su žirgu
33 pav. Biopsichosocialinės būklės pokytis prieš ir po užsiemimus su žirgu * - statistiškai reikšmingas pokytis (p<0,05)
Jauno amžiaus asmenų grupėje fizinės būklės pokyčio balų mediana – 0,00 (-1-1; 0,29), emocinės būklės – 1,00 (0-2; 1,00), socialinio bendravimo – 1,00 (0-2; 0,86). Profesionalių raitelių grupėje fizinės būklės pokyčio balų mediana – 2,00 (0-3; 1,29), emocinės būklės – 1,00 (0-2; 0,71), socialinio bendravimo – 0,00 (0-2; 0,71).
Fizinė būklė statistiškai reikšmingai nesiskyrė po užsiėmimų su žirgu abiejose grupėse (p≥0,05). Palyginus abiejose grupėse emocinę būklę prieš ir po užsiėmimų su žirgu, rastas statistiškai reikšmingas skirtumas jauno amžiaus asmenų grupėje (p<0,05).
Taip pat ir socialinio bendravimo balų palyginimas prieš ir po užsiemimus su žirgu statistiškai reikšmingai skyrėsi jauno amžiaus asmenų grupėje (p<0,05). Lyginant biopsichosocialinio modelio skirtumus profesionalių raitelių grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p≥0,05).
