Asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumo, užimtumo ir psichoemocinės būklės vertinimas individualių ir grupinių užsiėmimų metu bendruomenėje bei sąsajos su gyvenimo kokybe

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

Viktorija Šeškutė

Asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumo, užimtumo ir

psichoemocinės būklės vertinimas individualių ir grupinių užsiėmimų

metu bendruomenėje bei sąsajos su gyvenimo kokybe

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovė:

Prof. Daiva Petruševičienė

Darbo konsultantas:

Asist. Daiva Baltaduonienė

Turinys

1.1. Parkinsono liga, epidemiologija ir etiologija ... 12

1.2. Parkinsono ligos simptomai ... 14

1.3. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, psichoemociniai sutrikimai ... 16

1.3.1. Demencija ... 16

1.3.2. Depresija ... 17

1.4. Asmenų, sergančiųjų Parkinsono liga, gyvenimo kokybė ir savarankiškumo problemos ... 18

1.5. Sergančiųjų Parkinsono liga gydymas ... 20

1.6. Ergoterapeuto vaidmuo, sergantiems Parkinsono liga ... 21

1.6.1. Ergoterapijoje naudojami vertinimo metodai ... 22

1.7. Ergoterapija bendruomenėje ... 24

1.8. Parkinsono draugija, istorija ir veikla ... 25

2. Tyrimo organizavimas ir metodika ... 28

2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 28

2.2. Tyrimo metodai ir organizavimas ... 28

2.3. Tiriamųjų vertinimo metodai ... 30

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 31

3. Rezultatai ... 33

3.1. Kontingento charakteristika ... 33

3.2. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, gyvenimo kokybės kaita taikant ergoterapiją ... 37

3.2.1. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, gyvenimo kokybės kaita grupėse ... 41

3.3. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, psichoemocinės būsenos kaita ... 42

3.4. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, užimtumo kaita grupėse ... 46

3.5. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumo, užimtumo ir psichoemocinės būsenos sąsajos su gyvenimo kokybe ... 49

4. Rezultatų aptarimas ... 52

Išvados... 55

Mokslo pranešimų ir publikacijų sąrašas ... 57 Literatūros sąrašas ... 58

Santrauka

Viktorija Šeškutė. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumo, užimtumo ir psichoemocinės būklės vertinimas individualių ir grupinių užsiėmimų metu bendruomenėje bei sąsajos su gyvenimo kokybe. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė prof. Daiva Petruševičienė, darbo konsultantė asist. Daiva Baltaduonienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademijas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2018 (65 psl.).

Tyrimo tikslas. Palyginti individualios ir grupinės ergoterapijos efektyvumą

savarankiškumui, užimtumui, psichoemocinei būsenai bei įvertinti sąsajas su gyvenimo kokybe asmenims, sergantiems Parkinsono liga bendruomenėje. Uždaviniai. 1. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumo kaitą po taikytų ergoterapijos užsiėmimų. 2. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, užimtumo kaitą po taikytų ergoterapijos užsiėmimų. 3. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, psichoemocinės būsenos kaitą po taikytų ergoterapijos užsiėmimų. 4. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, gyvenimo kokybės kaitą po taikytų ergoterapijos užsiėmimų. 5. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga savarankiškumo, užimtumo bei psichoemocinės būsenos sąsajas su gyvenimo kokybe.

Metodai. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes po 6 asmenis: I

tiriamąją ir II tiriamąją grupes. I tiriamajai grupei buvo taikyti grupiniai ergoterapijos užsiėmimai, II-ajai – individualūs ergoterapijos užsiėmimai. Pirmo susitikimo metu supažindinome su tyrimo eiga, reikalavimais, testais, kuriuos pildys, asmenys pasirašė sutikimo formą. Tyrimui pasirinkome Gyvenimo kokybės SF- 36 klausimyną, Kanadietišką veiklos atlikimo testą, PHQ-9 paciento sveikatos klausimyną, kuriuos tiriamieji pildė du kartus ( prieš ir po tyrimo).

Tyrimo kontingentas. Tyrimas buvo atliekamas 2018 metų kovo- gegužės mėnesiais

Jurbarko mieste, kuriame dalyvavo 12 asmenų, sergančių Parkinsono liga, iš jų - 4 vyrai ( 33%) ir 8 moterys (67%) (žr. 1 pav.) bei priklausančių Parkinsono draugijai. Tiriamųjų amžius nuo 56 iki 81 metų (tiriamųjų amžiaus vidurkis 72,5 (±7,85) metai).

Išvados. 1. Tiriamiesiems, kuriems buvo taikyti grupiniai ergoterapijos užsiėmimai,

reikšmingai pagerėjo (p<0,05) savarankiškumas. 2. Abiejų grupių tiriamiesiems, kuriems buvo vykdoma grupinė ir individuali ergoterapijos programa, užimtumas ir laisvalaikio kaita statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05). 3. Tiriamiesiems, kuriems buvo taikyti grupiniai ergoterapijos užsiėmimai, reikšmingai pagerėjo (p<0,05) psichoemocinė būsena. 4. Tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta grupinė ergoterapija, reikšmingai pagerėjo (p<0,05) bendra sveikatos būklė, tuo tarpu tiriamiesiems, kuriems buvo taikyti individualūs ergoterapijos užsiėmimai, reikšmingai pagerėjo

(p<0,05) fizinis aktyvumas. 5. Taikant grupinius ergoterapijos užsiėmimus asmenims, sergantiems Parkinsono liga bei gerėjant savarankiškumui, reikšmingai pagerėjo gyvenimo kokybė.

Abstract

Viktorija Šeškutė. Evaluation of the independence, employment and psycho-emotional status of people with Parkinson's disease in individual and group activities in the community and link with the quality of life. Master degree thesis. Work manager – prof. D. Petruševičienė, work counselors - assist. D. Baltaduonienė. The Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, clinical department of Rehabilitation – Kaunas, 2018, 65 p.

The purpose of the study is to compare the effectiveness of individual and group therapy

in occupational therapy for sufficiency employment and psychoemotional state to assess the linkages between quality of life of people with Parkinson's disease in the community. Objectives: 1. To evaluate the self – sufficiency change of people with Parkinson's disease after occupational therapy. 2. To evaluate the employment change of people with Parkinson's disease after occupational therapy. 3. To evaluate the psychoemotional state change of people with Parkinson's disease after occupational therapy. 4. To evaluate the quality of life of people with Parkinson‘s disease after occupational therapy. 5. To evaluate the sufficiency employment and psychoemotional state of interfaces with quality of life of people with Parkinson‘s disease.

Methods of the study. The subjects, who participated in the study, were randomized into 2 groups of 6 people: I group and II group. Group I occupational therapy groups were applied to study group I, and individual occupational therapy sessions for II. At the first meeting, we introduced the study process, the requirements, the tests that will be completed, the persons signed the consent form. For the study, we selected the Quality of Life SF-36 questionnaire, the Canadian Performance Test, the PHQ-9 Patient Health Questionnaire, which was completed twice before and after the study.

Contingent of the study. The study was conducted in 2018. March-May in Jurbarkas city.

A total of 12 people with Parkinson's disease were involved, of which 4 men (33%) and 8 women (67%) (see Figure 1) and belong to the Parkinson's Society. The subjects aged 56 to 81 years (mean age of subjects was 72.5 (± 7.85) years).

Conclusions. 1. Experienced subjects undergoing group occupational therapy significantly

improved (p<0.05) self – sufficiency. 2. In both groups, which were undergoing group and individual occupational therapy programs, the employment rate and leisure time was statistically significantly improved (p<0.05). 3. Researchers undergoing group occupational therapy significantly improved (p<0.05) psychoemotional status. 4. In the group undergoing group therapy, the general health status (p<0.05) significantly improved (p<0.05), while subjects undergoing individual occupational therapy significantly improved (p<0.05) physical activity. 5. Using

occupational therapy of group therapy sessions for people with Parkinson's disease and self-sufficiency significantly improved the quality of life.

Padėka

Norime padėkoti Jurbarko miesto bei rajono Parkinsono draugijai priklausantiems asmenims, sergantiems Parkinsono liga ir jų artimiesiems bei draugijos pirmininkei Deimantei Noreikienei. Ačiū už malonų sutikimą, nuoširdų bendravimą ir dalyvavimą tyrime.

Santrumpos

BBT- dėžutės ir kubelio testas CNS- centrinė nervų sistema ET- ergoterapeutas

GDS- geriatrinė depresijos skalė

KVVT- kanadietiškas veiklos vertinimo testas PHQ-9- paciento sveikatos klausimynas PHQ-9

PDQ-39-Parkinsono liga sergančių žmonių gyvenimo klausimynas PDQ-39 PL- Parkinsono liga

PSO- Pasaulinė sveikatos organizacija

SF-36- gyvenimo kokybės SF-36 klausimynas UPDRS- Jungtinė Parkinsono ligos vertinimo skalė

Įvadas

Parkinsono liga (PL)- tai progresuojantis centrinės nervų sistemos (CNS) degeneracinis sutrikimas [1]. Sergant šia liga, nyksta kai kurios smegenų sritys, pasižyminčios progresuojančiu neuronų praradimu ir kai kurių baltymų patologiniu kaupimu [2].

Sergančiųjų PL amžiaus grupė dažniausiai yra nuo 50 iki 70 metų amžiaus, o didžiausias sergamumas šia liga pasireiškia 60-aisiais gyvenimo metais, tačiau jaunesni nei 40 metų ar net 21 metų amžiaus asmenys, taip pat, gali susirgti šia liga [5]. Pasaulyje Parkinsono liga serga nuo septynių iki dešimties milijonų žmonių [10]. Kasmet Amerikoje apie 60 000 žmonių yra diagnozuojama Parkinsono liga, Kanadoje- 6600 pasireiškia naujų PL atvejų, o Jungtinėje karalystėje iš viso serga 127 000 žmonių [10, 11]. Pagal higienos instituto Sveikatos informacijos centro pateiktus duomenis, sergančiųjų PL skaičius Lietuvoje siekia 11000 [12]. Pagal ligos paplitimą, vyrų sergamumo dažnis yra šiek tiek didesnis, nei moterų [5].

Šiai ligai būdinga simptomų triada: tremoras, rigidiškumas ir bradikinezija. Prie šių simptomų prisideda kiti simptomai, kurie apsunkina sergančiojo gyvenimą: disfagija, psichozės, stabilumo praradimas, motorikos sutrikimai, raumenų spazmai, susilpnėjusi uoslė, dermatitas, prakaitavimas, vidurių užkietėjimas, miego sutrikimai, seksualinės funkcijos sumažėjimas, depresija ir nerimas, elgesio sutrikimai, pažintinių funkcijų sutrikimai. Visi šie simptomai apsunkina žmogaus kasdienį gyvenimą, savarankiškumą, trikdo jų kasdienę veiklą bei gali palaužti emociškai. Susirgus, ligoninėje žmogus visada randa pagalbą, į kurią ateina ne tik gydytojas, tačiau ir visa reabilitacijos komanda. Dažniausiai sergant Parkinsono liga yra skiriamas medikamentinis gydymas, tačiau objektyviai įvertinus asmenį, sergantį PL, galima pritaikyti ir nemedikamentinį gydymą [47]. Tačiau grįžus į namus, žmogus dažnai jaučiasi pasimetęs, vienišas, gali imti kaltinti pasaulį, kodėl jis susirgo. Šiuo atveju gali padėti ergoterapijos specialistas, kuris sergančiam Parkinsono liga asmeniui, padės grįžti į kasdienį gyvenimą, pritaikys kasdienę veiklą, padės lavinti savarankiškumo įgūdžius, pritaikys įvairius namų buities prietaisus ir apmokys/ patars artimiesiems kaip reikia elgtis su sergančiu PL.

Ergoterapeutų tikslas dirbant su asmenimis, sergančiais Parkinsono liga, sudaryti sąlygas dalyvauti kasdienio gyvenimo veikloje, dirbti su jais, kad pagerintų užduočių atlikimą siekiant išsikeltų uždavinių [54]. Viena iš ergoterapijos specialisto užduočių yra pagerinti veiklos rezultatus, siekiant įtraukti pacientus į prasmingą veiklą namuose, bendruomenėje ar draugijoje esančius asmenis [57].

Lietuvoje pakankamai daug tyrimų atlikta su asmenimis, kurie serga Parkinsono liga, siekant pagerinti jų gyvenimo kokybę, savarankiškumą. Tačiau straipsnių, kuriuose būtų minima,

jog tyrimai atlikti su asmenimis, kurie serga PL ir tirtų veiklą bendruomenėje ar lygintų grupinius ergoterapijos užsiėmimus su individualiais, siekiant pagerinti savarankiškumą, gyvenimo kokybę ir psichoemocinę būseną, surasti nepavyko.

Tyrimo tikslas:

 Palyginti individualios ir grupinės ergoterapijos efektyvumą savarankiškumui, užimtumui, psichoemocinei būsenai bei įvertinti sąsajas su gyvenimo kokybe asmenims, sergantiems Parkinsono liga bendruomenėje.

Uždaviniai:

1. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumo kaitą po taikytų ergoterapijos užsiėmimų.

2. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, užimtumo kaitą po taikytų ergoterapijos užsiėmimų.

3. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, psichoemocinės būsenos kaitą po taikytų ergoterapijos užsiėmimų.

4. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga, gyvenimo kokybės kaitą po taikytų ergoterapijos užsiėmimų.

5. Įvertinti asmenų, sergančių Parkinsono liga savarankiškumo, užimtumo bei psichoemocinės būsenos sąsajas su gyvenimo kokybe.

1. Literatūros apžvalga

1.1.

Parkinsono liga, epidemiologija ir etiologija

Parkinsono liga (PL) - tai progresuojantis centrinės nervų sistemos (CNS) degeneracinis sutrikimas [1]. Sergant šia liga, nyksta kai kurios smegenų sritys, pasižyminčios progresuojančiu neuronų praradimu ir kai kurių baltymų patologiniu kaupimu [2]. Daugumai žmonių, sergančių Parkinsono liga, kyla sporadinė forma, apimanti sudėtingus genų aplinkos veiksnius (pesticidų naudojimas, pakartotinis trauminis smegenų pažeidimas, pakitęs toksinių baltymų skilimas) [3]. Ši liga pagal statistiką yra antroji neurodegeneracinė liga, turinti motorinių simptomų įskaitant bradikineziją, standumą, statinį drebulį ir padėties nestabilumą [4]. Parkinsono liga yra daugiapakopė, turinti genetinį polinkį (genetinis polinkis sudaro 10% ligos atsiradimo), reaguojanti į streso veiksnius bei aplinkos veiksnius (herbicidų naudojimas, anglies monoksidas, sunkieji metalai (manganas, gyvsidabris), egzogeniniai toksinai [5]. Sergant šia liga padidėja rizika sirgti gretutinėmis ligomis, kaip demencija, depresija, gali prasidėti haliucinacijos, padidėja kritimų rizika, pakinta eisena, vaikščiojimo greitis [6]. Dėl įvairių vaikščiojimo pakitimų, sergant Parkinsono liga, griuvimų rizika padidėja 62% lyginant su kitomis neurologinėmis ligomis [7].

Parkinsono liga pirmą kartą buvo aprašyta Džeimso Parkinsono 1817 metais, nors Parkinsonizmo fragmentus galima aptikti ankstesniuose raštuose [8]. Džeimsas Parkinsonas, buvo anglų mokslininkas, politinis veikėjas, kuris išgarsėjo savo ese „An Essay on the Shaking Palsy“, kuriame aprašė pastebėtus ligos simptomus ir požymius [9]. Šio mokslininko garbei liga ir buvo pavadinta jo pavarde - Parkinsono liga.

Sergančiųjų PL amžiaus grupė dažniausiai yra nuo 50 iki 70 metų amžiaus, o didžiausias sergamumas šia liga pasireiškia 60-aisiais gyvenimo metais, tačiau jaunesni nei 40 metų ar net 21 metų amžiaus asmenys, taip pat, gali susirgti šia liga [5]. Literatūros duomenimis pasaulyje Parkinsono liga serga nuo septynių iki dešimties milijonų žmonių [10]. Kasmet Amerikoje apie 60 000 žmonių yra diagnozuojama Parkinsono liga, Kanadoje- 6600 pasireiškia naujų PL atvejų, o Jungtinėje karalystėje iš viso serga 127 000 žmonių [10, 11]. Pagal higienos instituto Sveikatos informacijos centro pateiktus duomenis, 2015 metais sergančiųjų PL skaičius Lietuvoje siekia beveik 11000 (žr. 1 pav.) [12].

1 pav. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenys apie sergančiųjų PL skaičiaus pokytį 2008-2015 m.

Pagal ligos paplitimą, vyrų sergamumo dažnis yra šiek tiek didesnis, nei moterų (žr. 2 pav.) [5]. Prognozuojama, jog 2030 metais Parkinsono liga sirgs daugiau nei 5 milijonai žmonių vien dešimtyje daugiausiai apgyvendintų šalių, o apimant visą pasaulį, ši liga bus diagnozuota daugiau, kaip 9,3 milijonams žmonių [13].

2 pav. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenys apie sergančių vyrų ir moterų santykį

1.2.

Parkinsono ligos simptomai

Parkinsono liga yra labai apgaulinga, gali tūnoti žmogaus organizme ilgus metus, o pirmieji simptomai išryškės tik po ilgo laikotarpio, todėl svarbu pastebėti pirmuosius simptomus. Šiai ligai būdinga simptomų triada:

• Rankų ar kojų drebėjimas (tremoras) ramybės būsenoje [8]. Tai vienas labiausiai matomų ir dažniausių simptomų, dėl kurio dažniausiai apie 70% sergančiųjų pirmą kartą kreipiasi į gydytojus [14]. Nors tremoras nekelia grėsmės gyvybei, tačiau jis apsunkina žmogaus gyvenimo kokybę, paveikia įvairius kasdienius ritualus, pavyzdžiui, tokius kaip valgymas [15]. Jis sunkiausiai gydomas, nes apima visas galūnes bei galvą, tačiau mažėja atliekant kai kuriuos veiksmus, tad sergantysis gali atlikti kasdienius darbus, nors yra jaučiami apribojimai [14]. Tillmann A.C. kartu su kolegomis nagrinėjo Braziliškus šokius, tokius kaip samba bei rašė, jog šis šokis skatina sąmoningumą bei padeda atsigauti nuo širdies ligų, todėl nusprendė atlikti 12 savaičių trukmės tyrimą, kurio metu tyrė asmenis, sergančius Parkinsono liga ir taikė jiems tango užsiėmimus. Asmenys, buvo padalinti į dvi grupes, kurių metu pirmajai grupei buvo taikyta reabilitacijos programą bei tango užsiėmimai, o antrajai grupei buvo taikyta tik reabilitacijos programa. Tyrimo rezultatai parodė, jog pirmajai grupei, kuriai buvo takyti tango užsiėmimai, reikšmingai pagerėjo fizinė būklė, motoriniai įgūdžiai, taip pat tiriamųjų psichologinė būsena [13].

• Kojų, rankų, kaklo raumenų sukaustymas (rigidiškumas), dėl kurio padidėja raumenų tonusas, po truputį darosi sunku judinti galūnes [8]. PL simptomai ne visada greit pastebimi, ypač jei pasireiškia rigidiškumas, dėl kurio nepasireiškia tremoras, tačiau išryškėja eisenos sutrikimai [16]. Taip pat, veido mimikos ima nesikeisti, kas apsunkina bendravimą su aplinkiniais, kadangi neverbalinis bendravimas yra labai svarbus [14].

• Sulėtėję judesiai (bradikinezija), pavyzdžiui, sulėtėjusi eisena, dingsta mojavimas rankomis vaikštant [8]. Farmakologiniai ir chirurginiai PL gydymo metodai gali dalinai mažinti kai kurias eisenos problemas, tačiau visiškai jų neišsprendžia, tad McNeely M.E. kartu su kolegomis atliko tyrimą naudojant vieną iš šokio rūšių- tango, norėdami patikrinti ar šokių užsiėmimai gali būti naudingesni eisenai, pusiausvyrai ir judrumui bei gyvenimo kokybei pagerinti. Tyrime dalyvavo 11 žmonių, sergančių PL, tyrimas vyko 12 savaičių. Per savaitę vyko 2 užsiėmimai po 1 valandą. Rezultatai parodė, jog tango šokis pagerino Parkinsono liga sergančių žmonių judėjimą, pusiausvyrą, asmenys tapo labiau motyvuoti, kas pagerino gyvenimo kokybę [17].

Prie šios simptomų triados prisideda ir kiti, pakankamai apsunkinantys gyvenimą, simptomai:

• Rijimo sutrikimai, kitaip vadinami disfagija- tai apsunkintas jutimas ryjant, kurį apibūdina didelis nusiskundimų spektras (kąsnio nesuformulavimas, kosulys, kuris atsiranda valgant ar geriant, maisto užstrigimas gerklėje, vis pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos ir kt.). Šie sutrikimai byloja apie funkcinius ir/ar anatominius pokyčius burnoje, ryklėje, stemplėje bei skrandyje [18]. Autorė Olchik M.R. su kolegomis apžvelgdama straipsnius teigia, jog disfagija gali atsirasti nepriklausomai nuo Parkinsono ligos fazės ir yra paplitusi nuo 31% iki 100% tarp sergančiųjų šia liga [19].

• Psichozės - sergant Parkinsono liga, dažną sergančiųjų gali apimti haliucinacijos, kurios pasižymi iliuzijomis, tokiomis kaip „kažko buvimo jausmas“, jutimų sutrikimais ir meluzijomis [4]. Psichozės simptomai pasireiškia iki 60% asmenų, sergančių PL [20]

• Stabilumo praradimas/ motorikos sutrikimai, raumenų spazmai [12]. Sergantis pradeda sunkiai vaikščioti, praranda koordinaciją, jį „mėto“ į šalis. Dažniausiai prireikia pagalbinių priemonių, su kuriomis asmuo, sergantis Parkinsono liga, jaučiasi ir juda saugiau.

• Susilpnėjusi uoslė, dermatitas, prakaitavimas [12]. Dažnai nuo ligos ar vartojamų vaistų ligai pristabdyti, asmens, sergančio PL uoslė susilpnėja, jis neužuodžia daug kvapų, nebent šie yra labai stiprūs [21]. Ne išimtis ir įvairios odos ligos, sergantysis dažnai nejaučia savo paties kvapo, apsunksta apsitarnavimas.

• Vidurių užkietėjimas [12]. Šis sutrikimas yra vienas nemaloniausių, kadangi asmuo, sergantis Parkinsono liga jaučia diskomfortą. Todėl sergantysis yra išmokęs pasistatyti klizmas, įsistatyti rektalines žvakutes ar turi savo metodus, kad nejaustų baimės ir diskomforto [22].

• Miego sutrikimai, kuriems įtakos turi ramybės tremoras, kadangi šis veikia motorinius simptomus ir miegas tampa paviršutiniškas [14]. Taip pat, asmuo, sergantis Parkinsono liga, gali nesugebėti išlaikyti budrumo didžiąją dienos laiko dalį, dėl kurio kyla pavojus sveikatai [23]. Miego sutrikimai gali pasireikšti ir kaip vienas pirmųjų Parkinsono ligos požymių, tačiau šie sutrikimai yra klastingi, kadangi ne vienas žmogus šiuos sutrikimus patiria nuo vaikystės [24].

• Seksualinės funkcijos sumažėjimas [12]. Jaunesni asmenys, kurie suserga PL dažnai jaučia mažesnį seksualinį susijaudinimą arba ši funkcija sulėtėja. Sergantieji dėl šio sutrikimo patiria labai daug streso ir diskomforto, jaučia gėdos jausmą prieš savo partnerį/partnerę [25].

• Depresija ir nerimas- baimė apimanti nepagrįstais įtarinėjimais, liūdesys, vienatvės jausmas [12].

• Elgesio sutrikimai, tokie kaip impulsyvumas, nestabilumas, nuotaikų kaita, būdinga sergantiems Parkinsono liga, šie simptomai rodo prastą gyvenimo kokybę. [26]

• Pažintinių funkcijų sutrikimai (atminties, mąstymo ir suvokimo sutrikimai, orientacijos) ir kalbos sutrikimai [12].

1.3.

Asmenų, sergančių Parkinsono liga, psichoemociniai sutrikimai

Asmeniui, kuris serga Parkinsono liga, dažniausiai atvykus į ligoninę ar kitą gydymo įstaigą, skiriamas dėmesys motoriniams sutrikimams. Tačiau įsigilinus į ligą, jos požymius, simptomus bei atkreipus dėmesį į pačio sergančiojo PL galima įžvelgti, jog šiai ligai būdingi demencijos požymiai, kurie paveikia pažintines funkcijas ir trikdo jų darbą (atminties, dėmesio bei erdvės suvokimo, koordinacijos sutrikimai) [26]. Taip pat, asmenys sergantys Parkinsono liga, patiria daug streso, jaučiasi labai vieniši, dėl ko paūmėja depresijos požymiai, dėl kurių mažėja motyvacija rūpintis savimi ar spręsti iškilusias problemas [27]. Martinez M. kartu su kolegomis atliko tyrimą, kurio vienas iš uždavinių buvo nustatyti emocijų skirtumus tarp asmenų, kurie serga Alzheimerio liga ir Parkinsono liga bei globėjų emocinę būseną. Tyrime dalyvavo 25 asmenys, kurie serga Alzheimerio liga (I tiriamoji grupė), 17 asmenų, sergančių PL (II tiriamoji grupė) ir 42 globėjai (III tiriamoji grupė). Tyrimo metu visos trys grupės buvo tiriamos atskiruose kambariuose, kuriuose emocijoms nustatyti buvo naudojama keletas trumpų vaizdo įrašų, kuriuose profesionalūs aktoriai demonstravo 7 emocijas (kiekvienas įrašas parodė vis kitą emociją: laimingas, nustebęs, liūdnas, piktas, sunerimęs, niūrius ir neutralus), po kurio kiekvienas tiriamasis turėjo pateikti atsakymus. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamieji, sergantys Alzheimerio liga ir Parkinsono liga išreiškia vienodus emocijų sutrikimus bei empatiją, kurie yra susiję su demencijos ir depresijos ligomis, taip pat, globėjų emocinė būsena pablogėjusi. Tyrimo metu rezultatai parodė, jog artimieji, kurie globoja Alzheimerio liga ir PL sergančius asmenis, patys kenčia nuo depresijos [26].

1.3.1. Demencija

Parkinsono liga sergantiems žmonėms dažnai pasireiškia nemažai gretutinių ligų, nuo kurių taip pat kenčiama, viena iš jų yra demencija. Demencijos sindromas- tai lėtinis progresuojančios smegenų ligos, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų žievės funkcijų, kurios atsakingos už pažintines funkcijas (atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, įgūdžiai skaičiuoti, kalba ir protavimas) [12]. Sergant šia liga, žmogui kasdien vis blogėja, nors paprastai pirmieji demencijos požymiai yra nepastebimi [28]. Kai ligos požymiai paūmėja, žmogus vis labiau ima priklausyti nuo kitų asmenų, kurie juo pasirūpintų [29].

Ši liga taip pat turi didelės įtakos globėjams, artimiesiems, šeimai ir visuomenei fiziniu, psichologiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu [30]. Dažniausiai tai neigiamai veikia artimųjų ar globėjų sveikatą [26]. Kai kuriose užsienio šalyse artimieji ar globėjai yra apmokomi ne tik, kaip rūpintis demencija sergančiais asmenimis, tačiau kaip įtraukti juos į prasmingą kasdienę veiklą [29].

Nakanishi M. su kolegomis atliko tyrimą Japonijoje, kurio tikslas buvo išnagrinėti psichosocialinės darbo aplinkos ir profesinių bei organizacinių savybių, susijusių su demencija sergančių asmenų priežiūros kokybės gerinimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 365 profesionalūs slaugytojai iš 12 skirtingų slaugos namų. Pusė iš šių namų buvo aukštesniojo lygio. Slaugytojai turėjo užpildyti pateiktus klausimynus, taip pat buvo vertinama darbo vietos aplinka, klimatas, asmenų, sergančių demencija, priežiūra. Rezultatai parodė, kad asmenys, kurie dirbo aukštesnio lygio globos namuose turėjo mažesnį psichologinį išsekimą, darbą atliko komunikabiliau ir rūpestingiau. Rezultatai paskatino globos namų valdytojus pasirūpinti atsakingiau ne tik globotiniais, tačiau ir asmenimis, kurie dirba su demencija sergančiais žmonėmis, skatinti juos tobulėti [31].

1.3.2. Depresija

Depresija - fizinio bei dvasinio kūno susirgimas, paveikiantis nuotaiką, mintis ir fizinę gerovę [32]. Tai klastinga liga, kuri gali pasireikšti dar jaunystėje, ir kuriai skiriamas farmakologinis ir nefarmakologinis gydymas [33]. Jei depresijos požymiai yra negydomi, simptomai tęsiasi savaitėmis, mėnesiais ar net metais [32]. Asmenims, sergantiems didele depresijos forma galimi pažintinių funkcijų sutrikimai [34]. Tačiau pirmieji šios ligos požymiai yra gan specifiniai, tokie kaip prislėgta nuotaika, jėgų stoka, neviltis, dėmesio koncentravimo stoka, bet ši liga turi ir nespecifinius požymius - dažniausiai tai somatiniai nusiskundimai: galvos skausmas, raumenų bei kaulų skausmas, virškinimo trakto sutrikimai [32]. Jaunystėje nepastebėjus depresijos požymių, liga greitai gali progresuoti, o tai dažniausiai baigiasi savižudišku poelgiu [33].

Parkinsono liga sergantys asmenys taip pat dažnai serga depresija, jie jaučiasi nepilnavertiški. Dažniausiai PL sergantieji suserga ir depresija to nežinodami, kadangi pradžioje jie užsisklendžia savyje, ypač jei pasireiškia tremoras, kuris susinervavus tik paūmėja [35].

Sumažinti depresijos požymius, sergant Parkinsono liga, padeda fizinis aktyvumas, toks kaip: šokiai, pasivaikščiojimas, ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis [36]. Dong M. su kolegomis nusprendė ištirti sąsajas tarp Parkinsono ligos ir depresijos, todėl parinko 99 asmenis, kurie sirgo Parkinsono liga, iš kurių 23 buvo sergantys depresija. Tyrimo metu buvo tirtas pacientų kraujas, fizinė ir psichologinė būklė, tad analizė parodė, jog sergantys PL dažniausiai serga depresija, kurią gali parodyti biologinis kraujo žymuo, kurio optimalus ribinis taškas yra 0,91 ng / ml, jautrumo vertė yra 95,65%, o specifiškumo vertė - 81,58%. Simptomai, išreiškiantys depresiją yra susiję su lipidų ir gliukozės metabolizmu asmenims, sergantiems Parkinsono liga [37].

Taigi, sergant Parkinsono liga daro didelį poveikį sveikatai bei gyvenimo kokybei ypač kartu sergant depresija, dėl kurios dažnai atsiranda ir miego sutrikimai [38].

1.4.

Asmenų, sergančiųjų Parkinsono liga, gyvenimo kokybė ir

savarankiškumo problemos

Tikriausiai kiekvienas galvoja skirtingai, nes pasaulyje žmonės mąsto skirtingai. Vieniems gyvenimo kokybė tai didelis namas ar butas, automobilis, banko sąskaita, vakarėliai, tačiau tai yra tik materialus gyvenimas. Kitiems - tai artimųjų gerovė, sveikata ir noras, kad kažkuri liga nebekamuotų, neskaudėtų ir noras, kitą dieną dar pamatytų artimųjų bei draugų šypsenas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), kuri globoja kiekvieną žmogų, stengiasi užtikrinti kiekvienam vienodą gydymą, nesvarbu nuo jo rasės, odos spalvos, ligos tendencijos, apibrėžia, kad sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas [39]. Pripažįstama, jog su amžiumi keičiasi gyvenimo kokybė, atsiranda įvairios ligos.

Sergant Parkinsono liga, susiduriama su motorikos sutrikimais, kurie turi įtakos kasdieniam gyvenimui, laisvalaikiui, blogėja asmeninės veiklos, darbo atlikimas, ypač kai pradeda dingti riešų lankstumas ir didėti rigidiškumas, tad Choi Y.I. su kolegomis atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti santykį tarp kasdienės veiklos ir rankos įgūdžių asmenims, sergantiems PL. Tyrime dalyvavo 25 asmenys (iš jų 11 vyrų ir 14 moterų), sergantys Parkinsono liga. Tyrimas buvo atliktas vadovaujantis Tarptautinėmis etikos nuostatomis ir Helsinkio deklaracija bei patvirtintas vietos institucinės priežiūros komisijos. Tiriamieji buvo vertinami dviem testais: ADL kasdienės veiklos vertinimo testu ir BBT- dėžutės ir kubelio testu (BBT) (angl.“ box-and-block test“). Su BBT testu buvo vertinamos abi tiriamųjų rankos, kuri iš jų yra labiau paveikta. Tyrimo rezultatai parodė, jog tiriamieji linkę naudoti savo kasdienėje veikloje ranką, kurioje mažiau pasireiškia rigidiškumas, sergant Parkinsono liga. Po tyrimo tiriamųjų rankos buvo elastingesnės, sumažėjo rankos sąstingis, kas labai pagelbėjo atlikti kasdienę veiklą [40].

Sergant Parkinsono liga, gyvenimo kokybė pablogėja nesugrįžtamai, kadangi ji riboja judrumą, sulėtėja judesiai, asmuo jaučia didžiulį diskomfortą [41]. Tremoras ima kelti psichologinį diskomfortą bei riboti socialinį aktyvumą, todėl daugelis pajutę šį Parkinsono ligos požymį bijo kreiptis į gydytojus, kad nebūtų priklijuota „ligonio“ etiketė [14]. Asmenys, sergantys Parkinsono liga, jaučia didžiulius nepatogumus, kadangi įvairūs simptomai neduoda ramybės ir kelia diskomfortą, žmogus ima atsiskirti nuo visuomenės [41]. Vyresnio amžiaus žmonės, sergantys Parkinsono liga dažniausiai susiduria su CNS pažeidimais, tokiais kaip gebėjimas apdoroti vestibuliarinius signalus, kaip trinkanti rega [5]. Ši liga daro didelę įtaką socialiniai gerovei, šeimos

padėčiai, apima ekonomines bei teisines problemas, kurios atsimuša į visuomenės sveikatos problemas, nes sveikatos priežiūra, gydymas ir išlaidos yra be galo didelės [13].

Kasdieninio gyvenimo veiklą apima: maudymasis, kasdienio ryto ritualai, apsirengimas, valgymas, asmeninė higiena bei tualetas [40]. Šias veiklas kiekvienas asmuo atlieka kasdien, užtikrindamas savo savarankiškumą bei gerą gyvenimo kokybę. Sergant Parkinsono liga, šiuos kasdienius gyvenimo įpročius išlaikyti yra nelengva, nes veiksmingumo lygis su kiekvienu išryškėjančiu ligos simptomu, mažėja, todėl blogėja savarankiškumas bei gyvenimo kokybė [40]. Blogėjant gyvenimo kokybei bei ligai progresuojant, blogėja pažintinės funkcijos.

Trinkant pažintinėms funkcijoms, asmuo patiria didžiulį diskomforto jausmą, nes pažintinės funkcijos yra žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti bei išlaikyti ar atgaminti įgimtą ar įgytą informaciją. Jos apima mokymąsi, suvokimą, atminties darbą, kalbos centrus ir kitą [42]. Dažniausiai pasireiškiantis pažintinių funkcijų sutrikimas yra atminties praradimas, strigimas, kuris dažnai yra susijęs su depresija [43]. Jei šis sutrikimas išryškėja, sutrinka ir suvokimas, suprastėja skaičiavimas.

Pažintinių funkcijų sutrikimai sumažina priklausomybę, o tai labai kenkia gyvenimo kokybei [13]. Galima teigti, jog sergant Parkinsono liga bei depresija bei jaučiamu pažintinių funkcijų sutrikimais blogėja gyvenimo kokybė. Asmuo jaučia baimę, vienatvę, dažniausiai jaučia mažą energijos kiekį, todėl tokį žmogų reikia prižiūrėti bei bendrauti su juo [38].

Taip pat, asmenys, sergantys Parkinsono liga, patirdami centrinės nervų sistemos pažeidimus, tuo pačiu patiria ir pažintinių funkcijų sutrikimus, kurie ne tik veikia smegenų veiklą, tačiau ir didina griuvimų riziką [7]. Žmonės, kurie visą laiką gyvenime įpratę vaikščiot, labai skeptiškai žiūri į pagalbines priemones, kaip alkūniniai ramentai, vaikštynės ir t.t. Tačiau ryškėjant Parkinsono ligos simptomams, sergantieji praranda koordinaciją, ima dažnai griūti, didėja ne tik traumų skaičius, tačiau ir pavojus gyvybei [44]. Barbosa A. F. su kolegomis nagrinėjo įvairią literatūrą apie Parkinsono ligos progresavimą bei aprašė, jog griuvimų rizikai įtakos turi: 1) neurodegeneraciniai pokyčiai, kurie vyksta smegenyse, 2) pažintinių funkcijų sutrikimai, dėl kurių smegenų veikla trinka, tad asmuo, sergantis Parkinsono liga, jaučia diskomfortą, negalėdamas atlikti veiklos, kurią atlikdavo prieš ligą [7].

Asmenys, sergantys Parkinsono liga, patiria ne tik griuvimus, tačiau jie praranda koordinaciją bei praranda kūno balanso jausmą. Conradsson D. kartu su kolegomis atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti naudą stebint ir mokant balanso ir dinamiškumo (t.y. mokant pratimų, kurie atliekami pėsčiomis). Tiriamieji buvo pasirinkti asmenys, sergantys Parkinsono liga, kadangi jų balanso kontrolė sergant labai sutrinka. Tyrimas truko 10 savaičių, per kurias tiriamieji buvo mokomi įvairių pratimų vaikštant, kurių metu reikėjo išlaikyti dėmesingumą, koordinaciją, dinamiškumą bei kūno balansavimą. Taip pat, tiriamieji kartu nešiojosi judesio jutiklius. Rezultatai

parodė, tiriamieji pradėjo vaikščioti labiau sutelkią dėmesį į tai, kaip vaikščiojimų metu veikia jų koordinacija, kūno balansavimas pagerėjo, o jutikliai parodo objektyvią informaciją apie tiriamojo pusiausvyrą [45].

Asmenys, sergantys Parkinsono liga, jaučia hipomimiją arba kitaip vadinamą veido kaukės sindromą, kuris labai apsunkina sergančiojo socialinį gyvenimą bei santykių su artimaisiais kokybę [46]. Dažnai, sergantieji PL jaučiasi nemaloniai, nes paūmėjus ligos simptomams, kaip hipomimija, jie negali tinkamai išreikšti emocijų, dėl kurių trinka bendravimas. Gunnery S.D. su kolegomis atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti ar hipomimija turi sąsajų su socialine žmonių gerove, sergant Parkinsono liga. Tyrime dalyvavo 40 asmenų, sergančių Parkinsono liga ir kenčiančius nuo hipomimijos. Prieš pradedant tyrimą, jie turėjo užpildyti klausimynus apie socialinę gerovę ir apie depresiją. Tyrimo metu reikėjo atsakinėti į įvairius klausimus, tokius kaip: 1) kokius patiriate sunkumus bendraudami su savo partneriu?; 2) ar jaučiate gėdą bendraudami su savo partneriu?; 3) ar jaučiate gėdą bendraudami su aplinkiniais? ir t.t. Tyrimo rezultatai parodė, jog hipomimija turi įtakos asmens, kuris serga Parkinsono liga, socialinei gerovei bei nuo šio sindromo gali padidėti depresijos lygmuo [46].

Taigi, sergant Parkinsono liga, prastėja gyvenimo kokybė, ryškėja demencija ir depresija. Prastėja santykiai su artimaisiais, kolegomis, draugais, be to, blogėja savarankiškumo įgūdžiai.

1.5.

Sergančiųjų Parkinsono liga gydymas

Asmenys, sergantys Parkinsono liga, turintys gretutinių ligų, tokių kaip demencija ir kitos, turi įvairių sutrikimų. Dažniausiai tokie asmenys negyvena vieni, jie turi artimuosius ar globėjus, kurie rūpinasi jų gerove. Tačiau dauguma sergančiųjų nemėgsta priimti iš artimo pagalbos, nenori jiems būti našta. Sergantiems PL dažniau būna kančia bendrauti su kitais žmonėmis, kadangi jie jaučia stresą, ima didėti tremoras, todėl dauguma mano, jog į juos keistai žiūrima [14,15]. Sergantiems Parkinsono liga dažniausiai skiriamas medikamentinis gydymas.

Vis dažniau sergantieji Parkinsono liga stengiasi patys atsikratyti stigmatizmo, jog jie yra ligoniai, renkasi ne medikamentinį gydymą, tačiau vaikšto į įvairias programas, vyksta į sanatorijas ar ligoninėse skirtas reabilitacijos programas, kurios patiems asmenims turi tiek socialinę, tiek asmeninę reikšmę [47]. Objektyviai įvertinus eisenos pokyčius ir nustačius pažeidimo lygį, galima pritaikyti ne vien medikamentinį gydymą [48].

Reabilitacijos specialistų tikslas yra padėti žmonėms, nesvarbu su kokiais sutrikimais jie atėjo. Reabilitacijos komandą sudaro įvairūs specialistai: gydytojas, ergoterapeutas (ET), kineziterapeutas, logoterapeutas, psichoterapeutas, slaugytojos, vieni iš svarbiausių komandos narių

yra pacientas, jo artimieji ar globėjai bei likimo draugas ir kiti. Kaip ir su kiekvienu asmeniu, taip ir su sergančiais PL reabilitacijos procesas priklauso nuo bendro komandos darbo, paciento motyvacijos, specialistų informacijos pateikimo, komandos kompetencijos, priemonių parinkimo ir jų pritaikymo norint pasiekti gerus ir reikalingus rezultatus [49]. Dažnai sudėtingiems pacientams, kuriems reikalinga speciali pagalba, įvairių priemonių pritaikymas (neįgaliojo vežimėlis, alkūniniai ramentai ir t.t.), įvairių funkcijų lavinimas, reikalinga itin didelė ergoterapijos specialisto pagalba [50].

1.6.

Ergoterapeuto vaidmuo, sergantiems Parkinsono liga

Svarbų vaidmenį reabilitacijos komandoje užima ergoterapeutas. Ergoterapeutas pagal Lietuvos Respublikos ministro 2016 metų įsakymą yra asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs ergoterapeuto profesinę kvalifikaciją, o ergoterapija- asmens / grupių įgalinimas prasminga veikla, siekiant asmens / grupių gerovės, skatinant aktyvumą ir įsitraukimą į prasmingą (-as) veiklą (-as), ugdant reikiamus įgūdžius, įpročius, vaidmenis kasdienėje, mokymosi, darbinėje / profesinėje bei laisvalaikio aplinkose namuose ir bendruomenėje [51]. Ergoterapijos specialistai stengiasi suprasti konkrečias socialines ir fizines ypatybes, kurias sergantis asmuo nori „išgydyti“, stengiasi jį pakreipti tinkama linkme ar profesija [47]. Ergoterapeutai stengiasi pritaikyti ne tik pritaikyti literatūrines žinias, tačiau stengiasi atrasti naujų gydymo būdų, kurti priemones bei jas pritaikyti įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms [52]. Nors ergoterapeutai susilaukia ne tik teigiamo, tačiau ir neigiamo žmonių atsako, jie stengiasi nepasiduoti kritikai, noriai dirba, apie savo darbo specifiką stengiasi kuo plačiau pateikti visuomenei [53]. Ergoterapeutas lyg gyvenimo mokytojas, stengiasi ir moko pacientus rasti norą gyventi apimant šias sritis:

1) Kasdienė veikla;

2) Produktyvioji veikla/darbas;

3) Žaidimai, laisvalaikio praleidimas [54].

Kasdienė veikla: šioje veikloje akcentuojama žmogaus savipriežiūra bei aplinkos

priežiūra (gyvenamosios erdvės tvarkymas), taip pat, veikla skirta gyvybiškai svarbiems ištekliams siekti (pvz., maistas) [54].

Produktyvioji veikla/ darbas: tai mokomosios ar nemokomosios veiklos rūšys, kuriomis

užtikrinamas visuomenės paslaugų, materialių ir dvasinių poreikių pasitenkinimas. Ši sritis apima asmeninį žmogaus tobulėjimą, socialinius poreikius bei asmens pragyvenimo šaltinių užtikrinimą [54].

Žaidimai, laisvalaikio praleidimas: tai veiklos, kurios leidžia žmogui atsipalaiduoti,

linksmintis, siekti pajausti tam tikros veiklos malonumus ir save išreikšti [54].

1.6.1. Ergoterapijoje naudojami vertinimo metodai

Ergoterapijos specialistas savo darbe naudoja įvairias vertinimo priemones, įvairiems pacientams po sutrikimų ar ligų, pavyzdžiui: išeminis galvos smegenų insultas, Parkinsono liga, Alzheimeris ir t.t. Dažnai norėdami nustatyti pažintinių funkcijų sutrikimus, ergoterapeutai naudoja protinės būklės trumpą tyrimą (MMSE) – šis tyrimo metodas plačiai paplitęs gydymo įstaigose visoje Lietuvoje, tačiau jį gali atlikti psichologas, Monrealio pažintinių funkcijų testą (MoCA). Vertinant kasdienius bei laisvalaikio įgūdžius, ergoterapeutai dažniausiai pasitelkia Kanadietišką veiklos atlikimo testą (KVVT), taip pat, populiarus savarankiškumui nustatyti bendrasis klausimynas - gyvenimo kokybės SF- 36 klausimynas. Jei kartais tenka nustatyti paciento emocinę būseną, dažnai pasitelkiama HAD nerimo ir depresijos skalė bei PHQ-9 paciento sveikatos klausimynas. Taip pat, Parkinsono liga sergančius asmenis ergoterapijos specialistai gali vertinti Parkinsono liga sergančių žmonių gyvenimo klausimynu PDQ-39.

Ergoterapeutų tikslas dirbant su asmenimis, sergančiais Parkinsono liga, sudaryti sąlygas dalyvauti kasdienio gyvenimo veikloje, dirbti su jais, kad pagerintų užduočių atlikimą siekiant išsikeltų uždavinių [55]. Vis dažniau stengiamasi asmenis, sergančius įvairiomis ligomis neapleisti, nepalikti vienų, nepalikti slaugos namuose, tad artimieji samdo specialistus, kurie galėtų atvykti į namus ir prižiūrėti sergantį žmogų [56].

Ergoterapijos specialistas, siekdamas išspręsti sveikatos problemas, skatindamas gerinti kasdienius įgūdžius ir naudodamas namų aplinką, vyksta pas sergančius žmones į namus, padeda namų sąlygomis sveikti, stiprinti sveikatą [57]. Viena iš ergoterapijos specialisto užduočių yra pagerinti veiklos rezultatus, siekiant įtraukti pacientus į prasmingą veiklą namuose, bendruomenėje ar draugijoje esančius asmenis [58]. Ergoterapeutai kasdienėje praktikoje, net ligoninėse, naudoja interjero projektavimą, kad sergantis asmuo pasijaustų lyg namuose, lengviau prisitaikytų grįžti iš gydymo įstaigos arba namuose pritaiko saugesnę aplinką, kuriose sergantysis PL nesusižalotų [57].

Sergant Parkinsono liga, ergoterapijos specialistų suteikta pagalba namuose ir bendrijose yra plačiai pripažinta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje [58, 57]. Ergoterapeutai susitelkia į asmenis, sergančius Parkinsono liga, namuose stebi jų kasdienę aplinką, maisto ruošimo, apsipirkimo įgūdžius, nes šie turi įtakos koordinacijai ir pusiausvyros praradimui [58]. Ergoterapeutas stengiasi užtikrinti žmogaus savarankiškumą, pavyzdžiui, pritaiko įrankius valgymui, siekdamas užtikrinti, jog valgant sumažėtų tremoras, čiaupus, padeda tvarkytis namuose,

kad sergančiam žmogui būtų lengviau. Jansa J. ir Aragon A. aprašė kaip Kanadoje dirba ergoterapijos specialistai, norėdamos parodyti, su asmenimis, sergančiais Parkinsono liga. Jos stebėjo ir aprašinėjo veiklą, kurią atliko ergoterapeutai, dirbdami su pacientais, atsižvelgdami į simptomus ar ligos stadiją. Buvo pastebėta, jog prieš atlikdami veiklą, ET pirmiausiai pritaiko testus, išsikelia tikslą bei uždavinius, jog galėtų padėti veiklose. Pastebėta, jog daugiausiai su asmenimis, kurie serga PL naudojamos užduotys lavinti pažintines funkcijas bei dėmesio koncentraciją [59].

Asmenys, sergantys PL, iš ergoterapijos specialisto taip pat gali tikėtis ne tik savarankiškumo mokymo, tačiau ir mokymo atsipalaiduoti, įprasminti save ne įvairiose veiklose, moko nepasiduoti ligai. Jis gali mokyti įprasminti save šokyje, kadangi šokis - tai paprasta veikla, priklausanti nuo nedidelės įrangos ir nedaug finansinių išteklių, palengvinanti jos įgyvendinimą ir pagerinti sąnaudų ir naudos santykį [13]. Foster E.R. su kolegomis nagrinėdama straipsnius apie ergoterapeuto darbą su žmonėmis, sergančiais Parkinsono liga, pastebėjo ir išskyrė, jog šie specialistai skatina dalyvauti įvairiose sveikatingumo programose, moko asmeninės kontrolės kaip pakeisti gyvenimo būdą ir pagerinti gyvenimo kokybę, moko išsikelti tikslus bei juos įgyvendinti, atrasti iš naujo save ir nepasiduoti ligai [60]. Parenka užduotis, kurios skirtos kasdienei veiklai gerinant apsirengimo įgūdžius [59]. Taip pat, ergoterapeutas gali ne tik padėti asmeniui susitvarkyti kasdienėje, darbinėje ar laisvalaikio veiklose, tačiau tapti puikiu ramsčiu, kuris gali padėti ir psichologiškai perlipti per save, specialistas gali išklausyti, atjausti ir paremti morališkai [55]. ET sugeba įsigilinti į asmens, kuris serga įvairiomis ligomis, poreikius bei padeda juos pasiekti pačiam, atliekant tam tikras veiklas [61].

Ergoterapijos specialistai gali ne tik išmokyti sergantį Parkinsono liga asmenį kaip pasirūpinti savimi, įtraukti šį žmogų į kasdienę veiklą, tačiau ir apmokyti artimuosius ar globėjus, kaip pasirūpinti sergančiuoju PL [60]. Moko artimuosius ergonomikos, kaip pritaikyti namuose saugesnę aplinką asmeniui, sergančiam Parkinsono liga [59]. Daugelyje šalių pripažinta, jog ergoterapijos specialistai gali padėti bendrauti sergančiam asmeniui su artimuoju, kiekvienam paaiškinti jų nesutarimo priežastis, padeda artimajam geriau suprasti ligonį, paaiškinti kodėl kyla nesutarimai, kokios emocijos išduoda ligos simptomus, o sergantį asmenį gali puikiai nuraminti [62].

1.7. Ergoterapija bendruomenėje

Ergoterapeuto vaidmuo yra padėti pacientui, mokyti savarankiškai gyventi susirgus liga, ištikus negaliai, dirbti bei leisti laisvalaikį kuo efektyviau [63]. Ergoterapijos specialistai dirba ne tik gydymo įstaigose, tačiau suteikia pagalbą bendruomenėje. Specialistai stengiasi suteikti asmenims malonų bendravimą, pasidalinti žiniomis, suteikti naudą, suvienyti panašaus likimo ištiktus žmones (pavyzdžiui sergančius Parkinsono liga). ET siekia padėti sergantiems asmenims keistis ir pritaikyti veiklas, mokėti išreikšti save santykiuose su visuomene, mokėti išlaikyti vertybes [63]. Ergoterapijos specialistai skatina sergančius Parkinsono liga, įsitraukti į veiklas, reabilitacijos programas, taip pat, tapti Parkinsono draugijos nariais, kur ras paguodą, atramą, pamatys, jog nėra vieni, ras likimo draugus, kurie gali tapti lyg šeimos nariai. Ergoterapijos specialistai bendruomenėje gali taikyti įvairią veiklą (šokius, muzikos klausymą ir dainavimą, įvairius pratimus, skirtus gerinti pažintines funkcijas, taikytų kasdienius užsiėmimus, kurie palengvintų savęs apsitarnavimą, savarankiškumą, laisvalaikį), kuri padėtų sergantiems įvairiomis ligomis. Didžiojoje Britanijoje Parkinsono draugijoje dirba labai daug ergoterapijos specialistų bei savanorių ergoterapijos studentų, kurie skatina PL sergančius asmenis įsitraukti į bendruomenės veiklą, rasti naujų draugų, nebūti vieniems namuose bei organizuoja įvairias išvykas į aplinkinius miestus, renginius ir t.t. [64]. Be to, Stec E. W.B. su kolegomis atlikę tyrimą su asmenimis, kurie serga Parkinsono liga, pastebėjo, kad atlikdami kasdienę veiklą šie žmonės jaučiasi geriau. Taip pat pastebėjo, jog įtraukus asmenis, sergančius PL į įvairesnes kasdienes, laisvalaikio ir darbo veiklas, Parkinsono liga sergantys asmenys jautė didesnį pasitenkinimą gyvenimo kokybę. Autorių nuomonės sutapo, kad įtraukus šiuos žmones į kasdienę veiklą ir leidžiant jiems pasijausti naudingais, asmenys, sergantys PL jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimo kokybe [65].

Hackney M.E. kartu su kolegomis atliko tyrimą, kurio tikslas ištirti intensyvios šokių programos priimtinumą sergantiems Parkinsono liga. Tyrimas buvo atliekamas Argentinoje, jame dalyvavo 14 asmenų, sergančių Parkinsono liga. Tiriamųjų užsiėmimai vyko tango klasėje. Tiriamieji buvo vertinami prieš pirmąjį užsiėmimą, po jo sekė 2 savaičių mokymai šokti argentinietišką tango kasdien, 5 dienas per savaitę po 1 val. 30 min. Kiekvieni mokymai buvo įrašinėjami ir vertinami specialistų, vėliau tiriamieji turėdavo nueiti 5 metrų atstumą. Tyrimą baigė 12 asmenų, kurių rezultatai parodė, jog pagerėjo sergančių PL pusiausvyra ir koordinacija, sergantieji vaikščiojo stabiliau, nors šiek tiek išvargdavo [66]. Tango užsiėmimus gali vesti ne tik profesionalūs mokytojai, tačiau ir ergoterapijos specialistai, kurie moka bent pagrindinius žingsnelius tam, kad ne tik padėtų geriau išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją, tačiau šokis gali padėti paįvairinti laisvalaikio veiklą.

Mei-chun C. Su kolegomis atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įrodyti, jog muzika gali padėti pagerinti pažintines funkcijas. Tyrimas buvo atliekamas Honkonge. Pasitelkę elektroencefolografiją (EEG), norėjo parodyti kaip muzikos mokymas yra siejamas su smegenų veikla bei žodine atmintimi kodavimo etape. Tyrime dalyvavo 60 asmenų, kurie skundėsi pažintinių funkcijų sutrikimais, tačiau tyrime buvo kruopščiai atrinkti pasitelkiant vertinimo metodus. Vėliau tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes: I grupė gavo žodinį bei muzikos mokymą, kita grupė negavo. Tyrimo rezultatai parodė, jog muzikos mokymas gali moduliuoti neuronų tinklus, kurie dalyvauja atminties susiformavime ir pagerinti pažintines funkcijas [67]. Šis tyrimas parodo, jog norint pagerinti pažintines funkcijas, ergoterapeutas gali pasitelkti ne tik muzikos klausymą, tačiau ir dainavimą ar eilėraščių deklamavimą.

Mehdizadeh M. ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas įvertinti grupinės ergoterapijos poveikį gerinant našumą ir pasitenkinimą savo veiklomis, pacientams sergantiems galvos smegenų insultu. Pacientai buvo padalinami į 2 grupes: I tiriamajai grupei buvo skiriamos šešios terapinės sesijos, kurių metu akcentuojamos veiklos buvo: maisto ruoša, amatai bei judrumas, o II tiriamoji grupė gavo įprastus ergoterapijos užsiėmimus. I tiriamosios grupės rezultatai gauti statistiškai geresni amatų ir judrumo srityse (p<0,05), o II tiriamosios grupės rezultatų pokytis buvo reikšmingas (p<0,05) [68]. Taigi atliekant ergoterapinius užsiėmimus galima gauti geresnius rezultatus atliekant įvairias veiklas.

1.8. Parkinsono draugija, istorija ir veikla

1989 metais du vyrai, išgirdę šią diagnozę nepabūgo gydytojų prognozių išgyventi 10 metų, rado naujus draugus, su kuriais kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą J. Galdiką, prašydami padėti sergantiems Parkinsono liga, sujungti jėgas ir žinias bei įkurti draugiją. 1996 metais gruodžio mėnesį gautas draugijos steigimo programa, tad bendromis sergančiųjų PL pastangomis bei aktyviai dalyvaujant medikams, 1997 metais balandžio 5 dieną įvyko steigiamasis susitikimas, o gegužės 13 dieną LR Teisingumo ministerijoje buvo oficialiai įregistruota Lietuvos Dž. Parkinsono draugija [69].

1980 metais Nyderlanduose sergantis Parkinsono liga olandų sodininkas J.W.S. Van der Wereld išaugino raudonos ir baltos spalvos tulpę, kurią pavadino „Dr. James Parkinson“, pagerbdamas Džeimso Parkinsono atminimą, o 2005m. balandžio 11 dieną, devintojoje Pasaulinėje Parkinsono dienos konferencijoje Liuksemburge, Raudona tulpė buvo pripažinta Parkinsono ligos pasaulio simboliu, jungiančiu visus pasaulyje asmenis, sergančius PL [69].

Parkinsono draugija Lietuvoje įsikūrusi daugumoje miestų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jurbarke ir kt.), šios draugijos tikslas nepalikti ir neatstumti sergančiųjų Parkinsono liga asmenų bei jų artimųjų. Parkinsono draugija yra susiskirsčiusi į apskritis, kurias jų oficialiame tinklalapyje galima rasti (žr. 3 pav.) [69].

3 pav. Sergančiųjų Parkinsono liga pasidalinimas apskrityse [64]

Taigi, sergantieji Parkinsono liga, patiria sunkius simptomus, kaip bradikinezija, tremoras, rigidiškumas [8], prie kurių prisideda ir kiti, tokie kaip ryjimo sutrikimai, psichozės, miego sutrikimai ir t.t. [12]. Šie simptomai kamuoja ir ūmėja kasdien, jei asmuo, kuris serga mažai deda pastangų, kad savo ligos simptomus bent kiek sumažintų. Dėl šių sunkių ligos simptomų prastėja motoriniai įgūdžiai, didėja kritimų rizika, žmogus ima jausti baimę, jaudulį. Prie PL simptomų prisideda ir gretutinės ligos, kaip demencija, depresija ar net abi kartu, pablogėja psichologinė būsena, trinka pažintinės funkcijos ir ne tik [26]. Sergančiųjų Parkinsono liga, gyvenimo kokybė ima prastėti, jiems sunku bendrauti su artimaisiais, jie jaučiasi vieniši. Tačiau su šiais žmonėmis, kurie serga PL, visada yra pasiruošę padėti ergoterapeutai, kurie stengiasi pagerinti sergančiajam savarankiškumo įgūdžius, padėti susiprasti, jog liga negali žmogaus priversti sustoti ir užsidaryti namuose. Šie specialistai stengiasi, kad sergantis žmogus jaustų gyvenimo pilnatvę, būtų komunikabilus, gebėtų bendrauti su artimaisiais. Taip pat, ergoterapeutas gali padėti pritaikyti namų aplinką taip, kad sergantis Parkinsono liga asmuo, nejaustų didelės rizikos, galėtų apsitarnauti save.

Ergoterapijos specialistai padeda artimiesiems/ globėjams, kurie prižiūri asmenį, sergantį Parkinsono liga, suteikia jiems žinias, moko kaip bendrauti ir pasirūpinti sergančiuoju. Be to, ergoterapijos specialistai skatina įsitraukti į įvairias veiklas, prisidėti prie Parkinsono draugijos.

2. Tyrimo organizavimas ir metodika

2.1.

Tiriamųjų kontingentas

Tyrimas atliktas 2018 metų kovo - gegužės mėnesiais Jurbarko mieste. Kuriame dalyvavo asmenys, sergantys Parkinsono liga bei priklausantys Parkinsono draugijai. Tyrime dalyvavo 12 asmenų, iš jų buvo 4 vyrai ( 33%) ir 8 moterys (67%) (žr. 1 pav.). Tiriamųjų amžius buvo nuo 56 iki 81 metų (tiriamųjų amžiaus vidurkis 72,5 (±7,85) metai). Tyrime dalyvavę asmenys iš anksto buvo supažindinti su tyrimo eiga, pasirašę tiriamojo asmens sutikimo formą (žr. 1 priedas).

2018m. vasario 14 dieną tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas NR. BEC- SR(M) -180 (žr. 2 priedas).

Tyrimo objektas:

Asmenys sergantys Parkinsono liga ir priklausantys Parkinsono draugijai.

2.2.

Tyrimo metodai ir organizavimas

Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: I tiriamąją ir II tiriamąją grupes. Kiekvienoje grupėje buvo po 6 asmenis (4 moteris ir 2 vyrus). Pirmo susitikimo metu tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo eiga, reikalavimais, testais, kuriuos pildys, sutikimo forma. Susitikimo metu tiriamiesiems pristatytos įvairios veiklos, ergoterapeuto profesija, kuria tiriamieji domėjosi, paaiškinta, jog šio tyrimo tikslas užtikrinti laisvalaikio veiklas, kasdienio užimtumo paįvairinimas, savarankiškumo problemų įveikimas ir psichoemocinės būklės gerinimas. Taip pat, tiriamųjų buvo paprašyta papasakoti apie kiekvieno iš jų patiriamas kasdienes, darbines ir laisvalaikio problemas, su kuriomis susiduria ir jas sunku įveikti. Tiriamieji pasakojo kiek metų serga Parkinsono liga, kiek metų priklauso Parkinsono draugijai, kokia yra jų šeimyninė padėtis, socialinė padėtis.

I-ajai tiriamajai grupei buvo taikyti grupiniai ergoterapijos užsiėmimai, kurie vykdavo vieno Parkinsono draugijos nario namuose. Vieno ergoterapijos užsiėmimo trukmė buvo 1 valanda, taikyta 15 užsiėmimų. Užsiėmimai vyko du kartus savaitėje, susitikimų metu buvo taikyta ši programa:

• Maisto gamyba; • Dainavimas; • Šokiai (valsas);

• Užduotys skirtos smulkiajai motorikai; • Užduotys, lavinančios atmintį;

• Eilėraščių deklamavimas.

Po kiekvieno užsiėmimo, tiriamieji iš anksto buvo supažindinami su sekančio užsiėmimo veikla. Kiekvieno nario buvo klausiama nuomonės apie įvyksiantį užsiėmimą, norą jame dalyvauti. Taip pat, susitikimo metu tiriamieji išsakydavo nuomonę apie prieš tai įvykusį užsiėmimą, kaip jie jautėsi, ar tai buvo naudinga, ar sužinojo kažką naujo.

II-ajai tiriamajai grupei taikyti individualūs užsiėmimai, t.y. su kiekvienu asmeniu buvo dirbama individualiai. Vieno ergoterapijos užsiėmimo trukmė buvo 1 valanda, taikyta 15 užsiėmimų. Užsiėmimai vyko du kartus savaitėje, susitikimų metu buvo sudaryta ši programa:

• Maisto gamyba; • Dainavimas; • Šokiai (valsas);

• Užduotys skirtos smulkiajai motorikai; • Užduotys, lavinančios atmintį;

• Eilėraščių deklamavimas;

• Kasdienių įrankių pritaikymas (šaukštai, šakutės, peiliai).

Taip pat, su kiekvieno II tiriamosios grupės asmeniu vyko labai daug pokalbių, kiekvienas iš jų norėjo išsikalbėti, klausė labai daug patarimų, jiems reikėjo labai daug motyvacijos, atliekant veiklas. Taip pat, kartu bandėme gaminti pasunkintus įrankius, kad patys galėtų lengviau pavalgyti. Be to, tiriamųjų, kurie gyveno su artimaisiais, artimieji taip pat buvo apmokyti, kaip pasirūpinti sergančiu Parkinsono liga, kaip su šiuo asmeniu bendrauti, kokias veiklas galima kartu įvykdyti.

Kiekvienas tiriamasis buvo vertinamas du kartus. Pirminis vertinimas buvo atliekamas tyrimo pradžioje, per pirmąjį susitikimą. Pakartotinis vertinimas buvo atliekamas po 15 užsiėmimų.

2.3.

Tiriamųjų vertinimo metodai

Pagal parengtą tyrimo protokolą taikyti šie tyrimo metodai: • Gyvenimo kokybės SF- 36 klausimynas (žr. 3 priedas)

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra vertinama naudojant anketas. Vienas dažniausiai naudojamų bendrųjų klausimynų yra SF-36 klausimynas (SF-36) (trumpa – sveikatos apklausos forma, angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire). SF-36 klausimyno pagalba yra atliekamas asmens savęs subjektyvus sveikatos vertinimas, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ir atspindi 8 asmens sveikatos sritis – fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinės sveikatos, veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų, energingumą, emocinę būklę, socialinį funkcionavimą, skausmą, bendrą sveikatos būklę [70]. Tyrimo metu tiriamieji į SF-36 klausimyną buvo prašomi atsakyti du kartus – prieš užsiėmimus (prieš poveikį) ir po užsiėmimų (po poveikio), tokiu būdu siekiant nustatyti užsiėmimų įtaką tiriamųjų gyvenimo kokybės pokyčiams . Klausimyno „raktas“, t. y. gyvenimo kokybės skalių apskaičiavimo modelis pateikiamas priede.

• Kanadietiškas veiklos vertinimo testas (žr. 4 priedas)

Asmenų, sergančių Parkinsono liga, užimtumo kaitai nustatyti buvo taikytas Kanadietiškas Veiklos Vertinimo Testas (KVVT). KVVT yra ergoterapeutų naudojama vertinimo priemonė, skirta įvertinti asmens savęs vertinimo ir suvokimo pokytį atliekant apsitarnavimo, produktyvumo ir laisvalaikio veiklas.

Apsitarnavimas apima asmens higieną (rengimasis, maudymasis, valgymas ir higiena), funkcinį mobilumą (judėjimas namuose, lauke) ir visuomeninį gyvenimą (viešasis transportas, apsipirkimas, pinigų valdymas).

Produktyvumas apima apmokamo ir neapmokamo darbo sritis (ar asmuo sugeba susirasti ir išlaikyti darbą, būti savanoriu), namų priežiūrą (valymas, skalbimas, maisto gaminimas), mokyklą ir žaidimą (žaidimo įgūdžiai, namų darbai).

Laisvalaikis apima pasyvaus poilsio būdus (hobiai, užsiėmimas menu ar amatais, skaitymas), aktyvų poilsį (sportas, kelionės) ir socializaciją (telefono skambučiai, svečių priėmimas).

KVVT yra naudojamas išsiaiškinti su kokiomis problemomis šiose veiklos srityse susiduria asmuo. Problemų svarbumas, veiklos vertinimas, pasitenkinimas veikla vertintas naudojant vizualinę skalę nuo 1 iki 10 balų. Vertinant problemos svarbumą, 1 balas suprantamas kaip – problema visiškai nesvarbi ir 10 balų – problema labai svarbi; veiklos vertinimą, 1 balas suprantamas kaip – nieko negali daryti ir 10 balų – kai veiksmus gali atlikti labai lengvai; pasitenkinimą veikla – 1 balas kai ji visiškai netenkina, ir 10 balų – visiškai tenkina [71].

• PHQ-9 paciento sveikatos klausimynas (žr. 5 priedas)

Paciento sveikatos klausimynas PHQ-9 ( angl. Patient Health Questionnaire) sudarytas iš 9 klausimų. Klausimynas yra skirtas vertinti paciento depresijos simptomus. Kiekvienas klausimas vertinamas tokiais balais: 0- visai nekamavo, 1- keletą dienų, 2- daugiau nei pusę iš visų dienų, 3- beveik kiekvieną dieną. Šio klausimyno rezultatas gaunamas suskaičiavus bendrą surinktų balų sumą:

• 1–4 balai – minimali depresija; • 5–9 balai – lengva depresija; • 10–14 balų – vidutinė depresija;

• 15–19 balų – vidutiniškai stipri depresija; • 20–27 balai – stipri depresija [72].

Tiriamieji tyrimo laikotarpiu nesilankė reabilitacijos programose, nesikonsultavo su gydytojais, nesilankė papildomose programose. Vartojo gydytojo kiekvienam iš jų paskirtus ir pritaikytus vaistus.

2.4. Statistinė duomenų analizė

Duomenys apskaičiuoti naudojantis SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinę įrangą, kuri yra patogi apdorojant surinktą informaciją, pritaikyta darbui su duomenimis, jų analizei, ryšių nustatymui. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa.

Duomenų analizės pateikimas: Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos, lentelės. Intervaline skale išreikštiems duomenis apskaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, rangine ir nominaline skale išreikštiems duomenis apskaičiuoti dažniai (vnt.). Tyrimo duomenys lyginami prieš ergoterapinius užsiėmimus ir po užsiėmimų, atskirai tiriamiesiems, kuriems taikyti grupiniai užsiėmimai, ir kuriems taikyti individualūs užsiėmimai. Siekiant nustatyti atskirų veiksnių pokyčio prieš poveikį ir po poveikio reikšmingumą, buvo taikytas parametrinis porinis t testas (kai duomenų pasiskirstymas reikšmingai nuo normaliojo skirstinio nesiskiria) ir neparametrinis Wilcoxono testas (kai duomenų pasiskirstymas reikšmingai nuo normaliojo skirstinio skiriasi). Vidurkių skirtumų reikšmingumui nustatyti taikytas parametrinis Stjudento t testas ir neparametrinis Mann-Whitney U testas. Duomenų normalumo patikrinimui naudotas Šapiro-Vilko testas, kuris yra tinkamas mažoms imtis (kai n<60). Rangine ir nominaline skale

išreikštų rezultatų skirtumų reikšmingumui nustatyti buvo taikytas Chi kvadrato (χ2) testas. Visais atvejais buvo naudotas reikšmingumo lygmuo, lygus 95 proc. (t.y. p=0,05).

3. Rezultatai

3.1. Kontingento charakteristika

Tyrime dalyvavo 12 tiriamųjų, sergančių Parkinsono liga, iš jų buvo 4 vyrai (33%) ir 8 moterys (67%) (žr. 4 pav.), kurie buvo suskirstyti į 2 grupes: I-ąją tiriamąją (n=6), kuriai buvo taikyti grupiniai užsiėmimai, II-ajai grupei (n=6)- individualūs.

4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Tyrimo metu, tiriamieji apklausti kiek metų serga Parkinsono liga. Ilgiausiai sergančiai tiriamajai diagnozė nustatyta prieš 20 metų (8%), daugiausiai tiriamųjų, sergančių Parkinsono liga, diagnozė nustatyta prieš 13 metų (25%). 1 iš tiriamųjų diagnozė nustatyta tik prieš 8 metus (8%) (žr. 5 pav.)

5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal Parkinsono ligos diagnozavimo laikotarpį

Tyrime dalyvaujantys asmenys apklausti kiek metų priklauso Parkinsono draugijai, kuri yra Jurbarko mieste. Šiuo metu draugijos veikloje viena iš tiriamųjų dalyvauja jau 20 metų (8%), daugiausiai Parkinsono draugijos nariai dalyvauja draugijos veikloje 9 metus (žr. 6 pav.)

Asmenys, sergantys Parkinsono liga ir dalyvaujantys tyrime apklausti kokia yra jų šeimyninė padėtis, ar gyvena su artimaisiais ( su vyru, vaikais ar globėjais), ar vieni. Daugiausiai tiriamųjų, sergančių Parkinsono liga, gyvena su artimaisiais (75%), likę tiriamieji (25%) gyvena vieni (žr. 7 pav.).

7 pav. Tiriamųjų šeiminė padėtis

Tiriamųjų buvo paklausta ar jie yra dirbantys. Didžioji dauguma asmenų, sergančių Parkinsono liga ir priklausantys Parkinsono draugijai nedirbantys. Tik vienas iš tiriamųjų dirba (8%), kiti nedirba jau ilgus metus dėl ligos (42%) arba dėl amžiaus (50%) (žr. 8 pav.).

75% 25%

Gyvena su artimaisiais Gyvena viena(s)

8 pav. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, pasiskirstymas pagal darbinę padėtį

Vidutinis tiriamojo, kuriam taikyti grupiniai užsiėmimai, amžius buvo 69,5 ±10,1 metai, vidutinis tiriamojo, kuriem taikyti individualūs užsiėmimai, amžius buvo 75,5 ±3,3 metus. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos kitos tiriamųjų socialinės–demografinės charakteristikos. Pagal išsilavinimą matome, kad visi tiriamieji turėjo vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą (žr. 1 lent.). Likusieji tiriamieji nebedirba dėl ligos, amžiaus, be to, kaip patys minėjo, mieliau laiką leidžia namuose, kuriuose tvarko pačius namus, aplinką, leidžia laiką su kaimynais, giminėmis ar tiesiog vieni.

1 lentelė. Tiriamųjų socialinės–demografinės charakteristikos Grupinių užsiėmimų grupė Individualių užsiėmimų grupė N Proc. N Proc. Lytis Vyrai 2 33,3% 2 33,3% Moterys 4 66,7% 4 66,7% Išsilavinimas Pradinis 0 0,0% 0 0,0% Vidurinis ar aukštesnysis 6 100,0% 6 100,0%

Darbinė padėtis Dirbantys 1 16,7% 0 0,0%

3.2. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, gyvenimo kokybės kaita taikant

ergoterapiją

Tyrimo metu tiriamieji į SF-36 klausimyną buvo prašomi atsakyti du kartus – prieš užsiėmimus (prieš poveikį) ir po užsiėmimų (po poveikio), tokiu būdu siekiant nustatyti užsiėmimų įtaką tiriamųjų gyvenimo kokybės pokyčiams. Pirmiausia, siekiant nustatyti skalių pasiskirstymo normalumą, buvo apskaičiuoti Šapiro-Vilko kriterijai (žr. lentelę žemiau). Kaip matyti, visais atvejais kriterijų reikšmės nebuvo reikšmingos (p>0,05), kas rodo, kad skalių pasiskirstymas reikšmingai nuo normaliojo skirstinio nesiskiria, todėl pokyčių reikšmingumo patikrinimui turime naudoti neparametrinį porinį t testą (žr. 2 lent.).

2 lentelė. Šapiro-Vilko kriterijų apskaičiavimas gyvenimo kokybės skalėms pagal SF-36 klausimyną

Šapiro-Vilko

kriterijus p reikšmė

Prieš užsiėmimus:

Fizinis aktyvumas 0,930 0,376

Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų

0,811 0,062

Skausmas 0,900 0,157

Bendras sveikatos vertinimas 0,903 0,172

Energingumas, gyvybingumas 0,873 0,071

Socialinė funkcija 0,879 0,085

Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų

0,832 0,062

Emocinė būklė 0,855 0,063

Po užsiėmimų:

Fizinis aktyvumas 0,842 0,059

Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų

0,787 0,057

Skausmas 0,933 0,409

Energingumas, gyvybingumas 0,959 0,765

Socialinė funkcija 0,910 0,213

Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų

0,776 0,055

Emocinė būklė 0,878 0,082

Žemiau esančiuose paveiksluose ir lentelėje pateikiami gyvenimo kokybės skalių pokyčiai skirtingų užsiėmimų grupėse. Apskaičiavus porinius t testus buvo nustatyti reikšmingi pokyčiai (p<0,05), kurie parodė, kad tiriamųjų grupėje, kuriai taikyti grupiniai užsiėmimai, po užsiėmimų reikšmingai pagerėjo fizinis aktyvumas (nuo 42,50±18,6 balų iki 51,67±14,0 balų), sumažėjo skausmas (nuo 57,5±21,8 balų iki 38,7±11,8 balų) bei pagerėjo emocinė būklė (nuo 40,7±15,5 balų iki 44,7±15,1 balų), o veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, bendras sveikatos vertinimas, energingumas ir gyvybingumas, socialinė funkcija, veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų po grupinių užsiėmimų reikšmingai nepakito (žr. 9 pav.).

9 pav. Asmenų, sergančių PL gyvenimo kokybės vertinimo kaita, taikant grupinius ergoterapijos užsiėmimus