Darželių auklėtojų žinos ir požiūris į burnos higieną Baigiamasis magistrinis darbas

Goda Kriščiūnaitė

5 kursas, 8 grupė

Darželių auklėtojų žinos ir požiūris į burnos higieną

Darbo vadovas Prof. dr. Julija Narbutaitė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

Darželių auklėtojų žinios ir požiūris į burnos higieną

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... (parašas)

Goda Kriščiūnaitė 5 kursas, 8 grupė

2020m. ... (mėnuo, diena)

Darbo vadovas ... (parašas)

Prof. dr. Julija Narbutaitė

2020m. ... (mėnuo, diena)

TURINYS

1.2 Dantų ėduonies etiologija ... 10

1.3 Ankstyvos vaikystės ėduonis ... 11

1.4 Ankstyvos vaikystės ėduonies epidemiologija ... 12

1.5 Ankstyvos vaikystės ėduonies rizikos veiksniai ... 12

1.6 Profilaktinės priemonės, stabdančios ėduonies vystymąsi ... 13

1.7 Tėvų įtaką vaikų burnos higienai ... 14

1.8 Ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojų įtaka vaikų burnos higienai ... 15

2.MEDŽIAGA IR METODAI ... 16

3.REZULTATAI... 19

3.1 Demografinė charakteristika ... 19

3.2 Tiriamųjų individualios burnos higienos ypatumai ... 19

3.2.1 Apsilankymas pas odontologą ... 19

3.2.2 Dantų valymosi dažnumas ... 21

3.2.3 Dantų šepetėlio pasirinkimas... 22

3.2.4 Dantų šepetėlių keitimo dažnumas ... 23

3.2.5 Dantų pastos pasirinkimas... 24

3.3 Burnos ir bendros organizmo sveikatos sąsajos ... 26

3.4 Žinios apie vaikų burnos higieną ... 26

3.4.1 Dantų ėduonies išsivystymui įtakos turinčios priežastys ... 26

3.4.2 Vaiko pirmojo apsilankymo pas odontologą laiko pasirinkimas ... 27

3.4.3 Vaikų apsilankymų pas odontologą dažnumas ... 28

3.4.4 Laikas, kada reikėtų pradėti valyti dantis vaikams ... 29

3.4.5 Darželinukų dantų valymo dažnumas ... 29

3.4.6 Darželinukų dantų valymo atsakomybė ... 30

3.4.7 Pastos su fluoru reikalingumas vaikams ... 31

3.4.8 Saldžių užkandžių vartojimo dažnumas ... 31

3.4.9 Produktų, galinčių sukelti ėduonį, pasirinkimas... 32

3.5 Tiriamųjų asmens burnos higienos žinių vertinimas ... 34

3.6 Informacijos šaltiniai burnos higienos temomis ... 35

3.7 Darželiuose vykdomų edukacinių programų veikla ... 36

PADĖKA ... 40

IŠVADOS ... 41

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 42

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43

Darželių auklėtojų žinios ir požiūris į burnos higieną

SANTRAUKA

Jau nuo pat ankstyvos vaikystės, tik išdygus pirmajam dančiui, svarbu užtikrinti vaiko burnos higieną, kuri neatsiejama nuo bendros organizmo sveikatos. Dantų ėduonis, tai viena

labiausiai paplitusių ligų, kurią suvaldyti galima šviečiant visuomenę apie ligos atsiradimo

priežastis, rizikos veiksnius, profilaktiką ir jos svarbą. Dauguma mažamečių vaikų didelę dalį savo laiko praleidžia ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, todėl svarbu, jog jose dirbantys darbuotojai, o ypač darželių auklėtojai, turėtų pakankamai žinių apie vaikų burnos higienos ypatumus.

Darbo tikslas: įvertinti Kauno miesto darželių auklėtojų žinias bei požiūrį į burnos higieną.

Medžiaga ir metodai: tiriamojo darbo metu naudota anoniminė anketa, kurią sudarė 4 dalys: pirmoje dalyje demografiniai klausimai, antroje klausimai apie asmeninę burnos higieną, trečiąją dalį sudarė klausimai, susiję su vaikų burnos higiena, ketvirtoje dalyje klausimai apie informacijos gavimo šaltinius, užsiėmimus, vykdomus burnos sveikatos temomis darželiuose. Tyrime dalyvavo 371 auklėtojas iš atsitiktinai parinktų Kauno miesto darželių. Atsako dažnis – 72,7%. Gauti duomenys analizuoti IBM SPSS Statistics 26 programine sistema, Office Excel 2010 programa. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai jų patikimumo lygmuo p≤0,05.

Rezultatai: pastą su fluoru naudoja 58% tiriamųjų. 32,6% atsakė, jog fluoras

reikalingas vaikams iš kurių 43,2% turi daugiau nei du vaikus. Jaunesni nei 35m. (56,7%), daugiau nei du vaikus turintys tiriamieji (56,8%) statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau žymėjo, jog pirmą kartą apsilankyti pas odontologą reikėtų tik išdygus pirmajam dančiui. Anketoje paklausus apie dantų ėduonies išsivystymui įtakos turinčias priežastis, visus variantus (nekokybišką dantų valymą, saldžius, rūgščius maisto produktus, nereguliarius vizitus pas odontologą ir dantų apnašas) žymėjo 31% respondentų, iš kurių 92,2% turi aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą. Didžioji dauguma tiriamųjų (96,5%) teigia, jog šiuo metu darželiuose yra vykdomi užsiėmimai vaikams burnos higienos tema.

Išvados: darželių auklėtojų burnos higienos įpročiai geri, tačiau žinios apie vaikų burnos higieną nepakankamos.

Raktiniai žodžiai: ankstyvos vaikystės ėduonis, ikimokyklinio amžiaus vaikai, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, burnos higiena, dantų valymas

Kindergarten Teachers‘ Knowledge and Attitude towards Oral Hygiene

SUMMARY

It is important to ensure oral hygiene which is closely related to general health from the very beginning since the first tooth erupts. The education of oral hygiene is essential especially when caries is one of the most prevalent disease that can be preserved by educating about etiology, risk factors and the importance of prevention. Most of the time children spend in kindergartens which is why kindergarten teachers should have enough knowledge about the specifics of children oral hygiene.

Aim of the work: To evaluate kindergarten teachers‘ knowledge level and their attitude towards oral hygiene in Kaunas city kindergartens.

Materials and methods: A four part anonymous questionnaire was used to complete this study that comprised of demographic issues, individual oral hygiene, questions about children oral hygiene, sources of oral health education and ways of promoting oral hygiene in Kaunas city kindergartens. 371 kindergarten teachers (72,7%) participated in this study. IBM SPSS Statistics 26 software package and Office Excel 2010 was used for data analysis. The results were considered statistically significant at p≤0.05.

Results: 58% of respondents use toothpaste with fluoride. 32,6% responded that children need to use flouridated toothpaste, 43,2% of them have more than two kids. A significantly higher percent of respondents that are younger than 35 years (56,7%) and those who have more than two kids (56,8%) knew that the first visit to the dentist should be just after the first tooth erupts (p<0,05). 31% marked all of the given answers (incorrect tooth brushing technique, consumption of sweet and sour food products, irregular visits to the dentist and dental plaque) as the tooth caries risk factors. 92,2% of them have a higher level of education. Almost all of the respondents (96,5%) confirmed that an educational program on oral hygiene is ongoing in kindergartens currently.

Conclusions: Kindergarten teachers oral hygiene habits are good, however, they have a lack of knowledge towards children oral hygiene.

Key words: Early childhood caries, preschool children, preschool teacher, oral hygiene, toothbrushing

SANTRUMPOS

ECC (angl. early childhood caries) – ankstyvos vaikystės ėduonis

S-ECC (angl. severe - early childhood caries) – sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonis PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

Statistinių rodiklių žymėjimas: n – atvejų skaičius

N – generalinė aibė

Δ2_{– imties paklaidos dydis} χ 2 – Chi kvadrato kriterijus p – reikšmingumo lygmuo

8

ĮVADAS

3,5 milijardai žmonių visame pasaulyje turi burnos sveikatos problemų, iš kurių beveik 72% – dantų ėduonį [1]. Ši liga paveikia visus – tiek gyvenančius išsivysčiusiose ar

besivystančiose šalyse, tiek jauno amžiaus ar vyresnio ir paplitimas tik didėja [2]. Daugiau nei 530 milijonų vaikų kenčia nuo ankstyvos vaikystės ėduonies (ECC) [1]. Ši sąvoka vartojama apibūdinti būklę, kai vaikas iki 6m. amžiaus turi bent vieną ėduonies pažeistą, plombuotą ar dėl ėduonies pašalintą dantį [3]. Sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonis (S-ECC) apibūdina būklę, kuomet kariozinis procesas pažeidęs bent vieno danties lygų paviršių vaikui esant iki 3m. amžiaus [4]. Ėduonį sukelia daugybė skirtingų veiksnių, kurie veikdami kartu, skatina danties paviršiaus demineralizacijos procesus ir pažeidimų išsivystymą [5,6]. Žinant ir suprantant, kas lemia ligos pasireiškimą, nesunku suvokti, kad elementarios higienos, sveikos gyvensenos, profilaktikos pagalba ėduonies paplitimą galima ženkliai sumažinti [7,8].

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija teigia, jog pirmieji šešeri vaiko gyvenimo metai yra ypač svarbūs [9]. Šiuo laikotarpiu formuojasi vaiko asmenybė, mokomasi mąstyti, bendrauti, suprasti save ir aplinkinius. Ikimokyklinė ugdymo įstaiga yra tokia vieta, kurioje praleidžiami pagrindiniai vaikystės metai ir dirbančių pedagogų dėka vaikas geba aktyviai mokytis, ugdyti savo talentus ir po truputį integruotis į visuomenę [9]. Nors tėvai pagrindiniai asmenys, kurie turėtų užtikrinti vaikų sveikatą, tačiau būtent darželiuose susipažįstama su sveikos gyvensenos ypatumais ir aktyvių užsiėmimų metu mokomasi asmeninės higienos [10]. Rūpinimasis burnos sveikata ne tik užtikrina gražią šypseną, bet turi įtakos ir vaiko vystymuisi, mokymuisi, kalbai, pasitikėjimui savimi, socialinei veiklai [11]. Tačiau šioje situacijoje atsiranda problema, nes daugumai vaikų dantų valymasis nemalonus procesas ir jie kaip įmanydami stengiasi to išvengti. Todėl svarbu, kad vaikai suprastų, jog tai nėra kančia ir šis laikas gali būti visai įdomiai ir smagiai praleistas.

Darželių auklėtojos užima svarbią vietą ankstyvoje vaikystėje ir turi didelės įtakos vaikų ugdymui, intelektiniam, moraliniam lavinimui, taip pat ir sveikatos stiprinime [12]. Pedagogai, dirbantys ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, turėtų pakankamai žinoti ne tik apie individualią burnos higieną, bet ir apie vaikų burnos higienos ypatumus. Šios žinios galėtų prisidėti formuojant vaiko įpročius rūpintis savo burnos sveikata, mažinant ėduonies paplitimą.

Apžvelgus pasaulyje atliktus panašius tyrimus, dažniau tiriamaisiais pasirenkami mokyklų mokytojai ir tik maža dalis studijų atlikta apklausiant ikimokyklinių ugdymo įstaigų darželių auklėtojus. Lietuvoje tokie tyrimai iki šiol nebuvo atlikti.

9 Tyrimo hipotezė: Kauno miesto darželių auklėtojų žinios apie burnos higieną nepakankamos

Tyrimo tikslas: įvertinti Kauno miesto darželių auklėtojų žinias bei požiūrį į burnos higieną Tyrimo uždaviniai:

1. Sužinoti ir išanalizuoti darželių auklėtojų žinias apie individualią burnos higieną 2. Sužinoti auklėtojų nuomonę apie darželį lankančių vaikų burnos higienos svarbą

3. Įvertinti auklėtojų dalyvavimą profilaktinėje, edukacinėje veikloje skleidžiant žinią apie burnos higienos svarbą

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Dantų ėduonis

Burnos sveikata turi didelę įtaką žmonių bendrai organizmo sveikatai [13]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) burnos sveikatą apibūdina kaip „ūmių burnos, veido skausmų, burnos, ryklės vėžio, burnos infekcijų, opų, periodonto ligų, ėduonies, dantų netekimo ir kitų ligų bei sutrikimų nebuvimą, kurie sutrikdytų kramtymo funkciją, šypseną, kalbą, psichosocialinę gerovę [2]. Dantų ėduonimi serga beveik pusė pasaulio žmonių ir yra plačiausiai paplitusi liga pasaulyje [2]. Negydytas dantų ėduonis plinta į gilesnius danties audinius, apimant ne tik emalį, dentiną, bet ir danties pulpą, o toliau plintant pažeidžia ir periodonto audinius [14]. Periodonto patologija

glaudžiai susijusi su žmogaus organizmu ir gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, gastrointestinį, storosios žarnos vėžį ir net Alzheimerio ligą [15]. Labai svarbu ankstyvas ėduonies diagnozavimas, kuris užkirstų kelią tolimesniam pažeidimo plitimui [16].

1.2 Dantų ėduonies etiologija

Burnos mikrobioma, dar vadinama mikrobiota ar burnos mikroflora, sudaryta iš simbiotinių, komensalinių ir patogeninių mikroorganizmų, reziduojančių burnoje [17].

Komensaliniai mikroorganizmai neleidžia patogeniniams mikroorganizmams tvirtintis prie danties paviršiaus ir gleivinės, tačiau kai šis barjeras pažeidžiamas, prasideda liga [18]. Jos atsiradimą lemia burnos ertmės temperatūriniai, pH pokyčiai, taip pat mitybos įpročiai [19]. Bakterinis apnašas, kuris tvirtinasi prie danties paviršiaus (pelikulės), formuoja mikrokolonijas ir išskiria toksinus [5].

Susiformavęs biofilmas susijęs su danties paviršiaus demineralizacijos procesais ir ėduonies atsiradimu [5]. Mikroorganizmai suformuoja minkštą apnašą, kuris ilgainiui, prisijungus mineralinėms medžiagoms, tokioms kaip kalcio fosfatas, gali virsti kietuoju apnašu ir formuoti akmenis, kurie skatina periodonto audinių pažeidimus, o galiausiai – dantų netekimą [20].

Seilės atlieka svarbų vaidmenį, užtikrindamos burnos ertmės pusiausvyros palaikymą. Jos ne tik dalyvauja virškinimo procese, bet ir užtikrina savaiminį burnos ertmės apsivalymą nuo susikaupusio apnašo, turi antimikrobinių savybių [21,22]. Seilėse esantys kalcis, fluoras, fosfatų junginiai skatina emalio remineralizacijos procesus, neutralizuoja susikaupusias rūgštis [22].

Burnoje vyraujantys mikroorganizmai angliavandenius, tokius kaip gliukozė, fruktozė, maltozė, sacharozė, kurių yra ne tik saldumynuose ar saldžiuose gėrimuose, bet ir tokiuose

11 Streptococcus mutans aerobinėmis sąlygomis gliukozę verčia į pieno rūgštį. Tuomet pH vertė sumažėja ir tai viena iš priežasčių, turinčių įtakos ligos išsivystymui [24]. Nustatyta, jog esant žemesniam seilių pH, ėduonies išsivystymo tikimybė padidėja 2 kartus, lyginant su tiriamaisiais, kurių seilių pH yra neutralus [24]. Rūgštinė aplinka, kuri lemia pH vertės kritimą, skatina

hidroksiapatito tirpimą, todėl emalio paviršiuje vyksta demineralizacijos procesai ir formuojasi pažeidimas [25]. Indijoje atlikto tyrimo metu įvertinus vaikų, neturinčių ėduonies pažeidimų, sergančių ankstyvos vaikystės ėduonimi ir vaikų, sergančių sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonimi, seiles nustatyti reikšmingi skirtumai tarp pH vertės, buferinės talpos, klampumo bei seilių tekėjimo greičio. Ėduonies neturinčių vaikų seilių pH, buferinė talpa, tekėjimo greitis reikšmingai didesni, o klampumas mažesnis nei vaikų, turinčių ėduonies pažeistus dantis [22].

1.3 Ankstyvos vaikystės ėduonis

Ankstyvos vaikystės ėduonis (ECC) – tai multifaktorinė liga, kuri apima vaikus iki 6m. amžiaus [3]. ECC 5 kartus labiau paplitusi vaikiška liga nei astma ir 7 kartus dažnesnė nei šienligė [26]. Vienas ECC pagrindinių etiologinių veiksnių – kariesogeninės bakterijos, tokios kaip Streptococcus, Veilonella, Actinomyces, Propionibacterium, Bifidobacterium. Ligos progresavimui didelę įtaką turi burnos higienos bei mitybos įpročiai [27]. Liga sutrikdo estetinį vaizdą, sukelia nemalonius pojūčius, tokius kaip maudimą, skausmą, šie sutrikdo mitybą: sunkiau atkąsti, kramtyti maistą, o tai veda link virškinamojo trakto problemų [8]. Ankstyvos vaikystės ėduoniui būdingas greitas plitimas ir yra skirstomas pagal pažeidimo laipsnius: I tipo (nuo lengvo iki vidutinio) – izoliuoti viršutinio žandikaulio kandžių ir moliarų ėduonies pažeidimai, II tipo (nuo vidutinio iki sunkaus) – kandžių ir moliarių pažeidimai (išskyrus apatinius kandžius), III tipas – pažeidžiami visi viršutinio ir apatinio žandikaulių dantys [4]. Progresuojant III tipo ECC skausmas ūmėja, greičiau netenkama dantų, o viena iš galimų komplikacijų – sepsis [28].

Viena iš pagrindinių ECC paplitimo priežasčių – per menkai skleidžiama informacija apie kūdikių ir mažamečių vaikų burnos higieną, mitybos įpročių įtaką, tėvai nėra pakankamai informuoti apie šios ligos atsiradimo priežastis, o tai užkerta kelią sustabdyti ligos progresavimą [29]. Įdomu, jog turint visus sveikus dantis, dviejų metų laikotarpyje ėduonies išsivystymo išvengti beveik neįmanoma, o jei dantys prieš tai jau buvo pažeisti, po dviejų metų tikimybė atsirasti

naujiems pažeidimams padidėja 1,5 karto [5]. Be to, su amžiumi ėduonies paplitimas auga [3]. Ėduonis ankstyvame amžiuje sukelia ne tik fizinį skausmą, tačiau ir emocinį – pažeidžiamumą, irzlumą, nerimą, pyktį ir turi neigiamos įtakos vėlesniame amžiuje [30]. Moksliniai tyrimai patvirtina sąsajas tarp blogos burnos sveikatos ir prastesnės mokymosi kokybės [31].

12 1.4 Ankstyvos vaikystės ėduonies epidemiologija

Vakarų Europos šalyse, pvz.: Olandijoje, Vokietijoje, ankstyvos vaikystės ėduonies paplitimas siekia 22-32% [32,33]. Pasižiūrėjus į Pietų Europą, ėduonies paplitimas šiek tiek mažesnis – 8-19% [34, 35]. Švedijoje vykdyto tyrimo metu buvo tirti 336 vaikai jiems esant 2m., vėliau 3m. ir 5m. Vaikų dantys apžiūrėti odontologo kabinete, įvertinti pagal pažeidimo stadiją (neertminiai, ertminiai), spalvos pakitimus šalia dantenų krašto, netektų dantų skaičių dėl ėduonies ir plombuotus dantis. Taip pat tyrime dalyvavo tėvai, kurie buvo apklausti apie valymosi kokybę, vaikų požiūrį į dantų valymą (ar vaikas kooperatyvus, ar ne). Išanalizavus ir įvertinus gautus rezultatus, nustatyta, jog ėduonies paplitimas siekia 19%, o pagrindinės priežastys, dėl kurių vėlesniame amžiuje išsivystė ėduonis, buvo dantų valymas rečiau nei du kartus per dieną ir vaikų nekooperatyvus elgesys, kuomet ateina metas valyti dantis [36]. Rytų Europoje ankstyvos vaikystės ėduonies paplitimas didesnis, lyginant su kitais regionais – Lenkijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog ECC paplitimas tarp 6 metų vaikų beveik 87% [37]. E. Slabšinskienė kartu su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, jog 50,6% trejų metų vaikų turi ėduonies pažeistus dantis [38]. 2014m. duomenimis Lietuvoje tokių vaikų skaičius tik augo [39].

1.5 Ankstyvos vaikystės ėduonies rizikos veiksniai

Ankstyvos vaikystės ėduonies išsivystymui įtakos turi daugelis veiksnių, susijusių su šeimos socioekonomine padėtimi, vaiko mitybos įpročiais, motinos burnos sveikata [6,18].

Ankstesnių tyrimų duomenimis vaikai, augantys žemesnės socioekonominės padėties, tautinių mažumų šeimose, taip pat tie, kurių tėvai neturi išsilavinimo ar turi žemesnį, mažiau uždirbantys, turi didesnę riziką išsivystyti ėduoniui [11,40,41]. Dėl sunkios ekonominės padėties, trūkstamų socialinių įgūdžių tėvai per mažai dėmesio skiria profilaktikai, vengia lankytis pas odontologus, todėl užkertamas kelias ankstyvai diagnostikai. Be to, tokiose šeimose dažnai maitinamasi

nepilnaverčiu, nesubalansuotu maistu, kuriame gausu cukraus [11]. Skirtumai matyti ir tarp vaikų, gyvenančių skirtingose vietovėse. Mieste gyvenančių vaikų žinios apie burnos sveikatą geresnės, nei gyvenančių kaimuose, o taip pat ėduonies paplitimas tarp tokių vaikų yra mažesnis [37,42].

Produktų, skirtų vaikams, sudėtyje dažnai pridėta daug cukraus ir neretai toks maistas lipnus, lengvai prilimpantis prie dantų paviršių ir užsilaikantis ilgesnį laiką [43]. Pastebėta, jog svarbiau ne jų suvartojamas kiekis, o dažnumas, kiek kartų per dieną vartojami, nes tokiu būdu prailginamas laikas, per kurį kariesogeninės bakterijos gali maitintis užsilikusiais maisto likučiais ir produkuoti rūgštis [9]. Vaikai, vartojantys saldų maistą, turi 4 kartus didesnę tikimybę išsivystyti ėduoniui [24]. Įdomu ir tai, jog valgymo įpročiai, su kuriais motinos supažindina vaikus

13 ankstyvame amžiuje, turi įtakos ateityje. Nustatyta, jog pratinant vaiką prie sūraus maisto iki 7 mėn., ėduonies išsivystymo tikimybė ateityje sumažėja lyginant su vaikais, kurie prie tokio maisto nebuvo pratinami [6]. Be viso to, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas gėrimų vartojimui prieš miegą. Dažnai motinos, norėdamos nuraminti vaiką, prieš miegą duoda gerti saldžias arbatas, pieną, vaisių sultis iš buteliuko, kurie sudaryti iš fermentuojamų angliavandenių ir sudėtyje turi daug cukraus. Vakarais seilių išsiskyrimo greitis sumažėja, blogėja savaiminis apsivalymas [44]. Po vartojimo dažnai vaikai užmiega prieš tai neišskalavę burnos ir pasilikusios rūgštys didina ėduonies atsiradimo riziką [45,46]. M. Watanabe ir kiti [43] siekė išsiaiškinti rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos ėduonies atsiradimui vėlesniame amžiuje. Tyrime dalyvavo vaikai 1,5m. amžiaus, kuriuos pakartotinai tikrino jiems suėjus 3m. Nustatyta, jog vaikai, kurie 1,5m. amžiaus buvo maitinami krūtimi, dažniau turėjo ėduonies pažeistus dantis suėjus 3m., nei tie, kurie tuo metu krūtimi maitinami nebuvo. Todėl nerekomenduojama maitinti ilgiau nei iki 1m. amžiaus, o nuo 10mėn. reikėtų pradėti pratinti prie gėrimo iš puodelio [46].

1.6 Profilaktinės priemonės, stabdančios ėduonies vystymąsi

Pirminė profilaktika susideda iš priemonių, užkertančių kelią ėduonies išsivystymui [3]. Paprasčiausias būdas išvengti dantų ėduonies – mechaninis biofilmo pašalinimas nuo dantų paviršių reguliariai valantis dantis šepetėliu, tarpdančių valymo priemonėmis [42]. Svarbu paminėti, jog kūdikiams burna turi būti valoma marlės gabalėliu, o tik išdygus pirmajam dančiui, nepamiršti valyti šepetėliu ir dantų pasta, sudėtyje turinčia fluoro [7,46]. Dantis valyti reikia du kartus per dieną. Valantis rečiau, didėja rizika išsivystyti ėduoniui [42]. Be to, svarbu suprasti, jog vaikams reikia padėti išsivalyti dantis, nes savarankiškai švariai ir taisyklingai išsivalyti dantų jie nesugeba [45]. Sveikatos specialistai turėtų patarti ir pamokyti tėvus, kaip reikėtų valyti vaikams dantis, kokia patogesnė padėtis tai atlikti, paaiškinti, jog padėti išsivalyti turėtų mažiausiai iki vaikui sueis 7m. [43,47].

Įrodyta, jog valantis dantis su dantų pasta, rizika išsivystyti ėduoniui sumažėja 1,3 karto, o naudojant pastą su fluoru, rizika sumažinama 20-30% [24,47]. Viena pagrindinių ir

svarbiausių pastos sudedamųjų dalių – fluoras. Tai mineralinė medžiaga, kuri sudaro fluorapatitus, taip sustiprindama emalio paviršių, todėl svarbi ne tik suaugusiems, bet ir ankstyvame amžiuje, kai tik pradeda mineralizuotis dantų paviršiai [43]. Fluoridai mažina pH vertės kritimą, apsaugo nuo rūgščių poveikio taip stabdydami emalio demineralizacijos procesus [47]. Pagal Lietuvos

Respublikos odontologų rūmų rekomendacijas, vaikams nuo 0 iki 3 metų rekomenduojamas 500ppm kiekis, jei yra padidėjusi ėduonies atsiradimo rizika, tuomet skiriama pasta, turinti 1000ppm. Svarbu, jog pastos kiekis būtų minimalus, rekomenduojama tik pamirkyti šepetėlio

14 šerelius . Nuo 3 iki 6 metų skiriama 1000ppm, jei yra padidėjusi ėduonies atsiradimo rizika, tuomet skiriama 1450ppm, o pastos kiekis – žirnio dydžio. Tiek pat rekomenduojama ir vaikams nuo 6 metų, tik pastos kiekis 1-2cm dydžio [48]. Ne tik dantų pastos, bet ir burnos skalavimo skysčiai su fluoru, fluoro, 38% sidabro diamino aplikacijos, geliai yra efektyvios profilaktinės priemonės, stabdančios emalio demineralizacijos procesus [47,49,50]. Be to, fluoras gali būti naudojamas ne tik vietiniu, bet ir sisteminiu būdu [7]. Tačiau svarbu nepamiršti, jog per didelis kiekis gali sukelti fluorozę. KJ. Chen ir bendraautorių atlikto tyrimo metu nustatyta, jog įvedus mieste fluoruotą vandenį, fluorozės paplitimas išaugo iki 64% [7].

Reikėtų atsižvelgti ir į mitybos ypatumus. Cukraus gauname ne tik valgant saldainius, geriant limonadus, bet ir vartojant tokius produktus kaip vaisiai, duona ar jogurtas. Todėl

rekomenduojama nevartoti jokių papildomų produktų, gėrimų, kurių sudėtyje yra pridėtinio cukraus. Galima ieškoti alternatyvų – cukrų keisti saldikliais (pvz.:sukraloze), limonadus – becukriais gėrimais [51]. Sumažėjus seilių išsiskyrimui sutrinka rūgščių neutralizavimo procesai, savaiminis apsivalymas, todėl padidėja rizika vystytis ėduoniui [21]. Tokiais atvejais gali padėti becukrė kramtomoji guma su ksilitoliu, kuri skatina seilių išsiskyrimą, didina buferinę talpą, neutralizuoja pH ir mažina minkštojo apnašo susiformavimą [52].

Vaikams, esantiems padidėjusioje ėduonies išsivystymo rizikos grupėje, turėtų būti dedami silantai ant neseniai išdygusių krūminių, prieškrūminių dantų, taip siekiant išvengti pažeidimų atsiradimo dar nepilnai mineralizuotuose dantyse [53]. Silantai – medžiagos,

užpildančios gilias dantų vageles ir duobeles ir naudojamos kaip profilaktikos priemonė [8]. Šiuo metu Lietuvos poliklinikose vykdoma prevencinė programa, kurios metu vaikams nuo 6 iki 14 metų dantys nemokamai dengiami silantais. Tačiau K.Saldūnaitė ir kiti [40] atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, jog tėvai neturi pakankamai žinių apie silantų naudą, dėl to vengia vesti pas odontologą.

Antrine profilaktika siekama sustabdyti susiformavusių pažeidimų progresavimą, skatinti remineralizacijos procesus, o tretine – užkirsti kelią komplikacijų išsivystymui, todėl be visų paminėtų priemonių, labai svarbūs reguliarūs apsilankymai pas odontologą [3,49].

1.7 Tėvų įtaką vaikų burnos higienai

Vaikai rūpintis savo sveikata ir ypač burnos sveikata išmoksta iš savo tėvų. Jie yra pagrindiniai asmenys, formuojantys vaiko elgesį, gyvenimo būdą, todėl nuo jų priklauso, ar vaikas išsiugdys teisingus įpročius rūpintis savo burnos sveikata [43,54]. Jeigu tėvai supranta burnos sveikatos svarbą, reguliariai valosi dantis, lankosi pas odontologą, nepiktnaudžiauja angliavandenių turinčiais produktais, tai vaikai, matydami tokį pavyzdį, patys noriai rūpinasi savo burnos sveikata [7]. Be to, įrodyta, jog tėvai, kurie kruopščiau rūpinasi savo burnos sveikata, daugiau dėmesio skiria

15 ir vaiko burnos priežiūrai bei profilaktikai [45].

Svarbu atkreipti dėmesį į nėščiųjų švietimą. Supažindinant motinas su vaikų burnos higienos svarba, ėduonies rizikos veiksniais, profilaktika, padidėja tikimybė užkirsti kelią ligos išsivystymui gimus vaikui [49]. Mokslinio tyrimo metu buvo tikrinama mokymų, apie burnos sveikatą tėvams, nauda. Nustatyta, jog grupėje, kurioje tėvai buvo mokomi apie burnos higieną, ėduonies paplitimas 28% mažesnis, lyginant su kontroline grupe [55].

1.8 Ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojų įtaka vaikų burnos higienai

Ugdymo įstaigose sudarytos palankios sąlygos ugdyti jauno žmogaus asmenybę, savimonę, įpročius, supažindinti su supančia aplinka ir užtikrinti kasdienių gyvenimo įgūdžių formavimąsi [56]. Vaikai didelę dalį dienos laiko praleidžia darželiuose, todėl svarbu, kad darželių auklėtojos turėtų pakankamai žinių apie burnos sveikatą, jos ypatumus įvairiuose amžiaus

tarpsniuose, ėduonies atsiradimo priežastis, rizikos veiksnius ir gebėtų šias žinias perteikti besiformuojančiai asmenybei. J. Gvozdic ir bendraautoriai [57] tikrino darželių auklėtojų žinias apie burnos higieną ir vertino jų pasiruošimą mokyti vaikus šia tema. Nors didžioji dalis

respondentų teigė, jog rekomenduoja vaikams naudoti dantų pastą su fluoru, tačiau negalėjo tiksliai įvardyti, koks kiekis turėtų būti skiriamas skirtingo amžiaus vaikams. Graikijoje atlikto tyrimo metu buvo tikrinamos darželių auklėtojų žinios apie ankstyvos vaikystės burnos higienos ypatumus. Nustatyta, jog auklėtojai, kurie labiau pasitiki savo žiniomis apie burnos higieną, taip pat turintys aukštesnį išsilavinimą ir didesnę darbo patirtį dažniau organizuodavo edukacinius užsiėmimus nei tie, kurie savo žiniomis nepasitiki [58]. Kiti tyrimai, vertinę auklėtojų žinias apie burnos higieną, patvirtino, jog jos nėra pakankamos, tačiau patys respondentai teigia, jog žinios turėtų būti

gilinamos [59,60]. S. Srinivasan ir bendraautorių [61] atliktame tyrime pastebėta, jog reguliuojant vaikų užkandžiavimo dažnumą, prižiūrint ir padedant vaikams dantų valymosi metu, taip pat edukuojant burnos higienos tema galima efektyviai sumažinti ėduonies paplitimą.Teigiamą įtaką parodė visuomenės sveikatos specialistų mokymai ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogams, kurių metu mokoma dantų valymo technikos, pasakoti vaikams istorijas, susijusias su burnos sveikata, taip pat vykdyti aktyvius užsiėmimus, skatinančius sveikos gyvensenos įpročių ugdymą. Tinkamai apmokius darželių auklėtojus burnos sveikatos temomis, sudarius palankias sąlygas vaikams rūpintis burnos higiena, galima iš tiesų lengviau ir paprasčiau šviesti burnos sveikatos tema, o tai galėtų prisidėti prie mažesnio ėduonies paplitimo [60]. Tačiau pastebėta, jog ne visi darželių auklėtojai motyvuoti šviesti, aktyviai įsitraukti į burnos higienos mokymą, diskutuoti šia tema ne tik su vaikais, bet ir jų tėvais. [59,62]

16

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2019m. spalio mėnesį buvo susisiekta su Kauno miesto savivaldybės švietimo skyriumi, gautas pritarimas vykdyti tyrimą Kauno miesto darželiuose. Susisiekta su visuomenės sveikatos biuru, kurie bendradarbiavo atliekant tiriamąją veiklą ir padėjo Kauno miestų darželiuose išdalinti paruoštas anketas.

Anketos anoniminės, jomis siekta išsiaiškinti Kauno miesto darželių auklėtojų žinias ir požiūrį į burnos higieną. Buvo aplankyti atsitiktinai parinkti Kauno miesto darželiai, išdalinta 510 anketų, 463 sugrįžo, iš kurių 39 nebuvo atsakytos, 53 anketos sugadintos (nepilnai atsakyta,

pažymėta daugiau nei vienas atsakymas, kur galimas tik vienas), todėl jos į tyrimą nebuvo įtrauktos. 371 anketa buvo naudojama atliekant statistinę analizę. Atsako dažnis – 72,7%. Nacionalinės

švietimo agentūros švietimo informacinių sistemų skyriaus duomenimis pedagogų registre 2019m. rugsėjo mėnesį buvo užregistruota 1037 ikimokyklinių įstaigų darbuotojų. Reprezentatyvus imties dydis apskaičiuotas remiantis Paniotto formule:

𝑛 =

∆2₊1

𝑁

n – imties dydis; ∆ – imties paklaida;

N – generalinis visumos dydis

Fiksuojant atrankos tyrimo tikslumą, ∆=5%, N=1037, rekomenduojamas tyrimo imties dydis lygus:

𝑛 =

=

~289

Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti ne mažesnė nei 289 respondentai. Atlikto tyrimo imtis pakankama gauti reprezentatyvius duomenis.

Tyrimas pradėtas 2019m. lapkričio mėnesį. Lapkričio mėnesio pradžioje gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC – OF – 27 (žr. Priedas Nr.1) vykdyti tiriamąjį darbą. Anketos paruoštos, atspausdintos ir išdalintos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistų, vykdančių visuomenės sveikatos priežiūrą Kauno miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

17 Darželiuose dirbantys auklėtojai buvo informuoti apie tyrimo eigą, tikslus, užtikrintas anonimiškumas ir konfidencialumas. Anketą (žr. Priedas Nr.4) sudarė 28 klausimai.

Pirmoje dalyje klausiama apie tiriamųjų dalyvių demografinę padėtį : lytį, amžių, išsilavinimą, darbo stažą, šeimoje esančių vaikų skaičių. Antroje dalyje klausimai susiję su dalyvių asmenine burnos sveikatos priežiūra – kaip dažnai lankosi pas odontologą, valosi dantis, kokį dantų šepetėlį naudoja ir kaip dažnai keičia, kokią dantų pastą naudoja – su fluoru ar be jo, kokias

papildomas burnos priežiūros priemones naudoja. Trečioje dalyje 10 klausimų, kurie nurodo darželių auklėtojų žinias apie burnos ir bendros organizmo sveikatos sąsajas, vaikų burnos higieną: laikas, kada turėtų pirmą kartą vaikas apsilankyti pas odontologą, apsilankymų dažnumas, kada reikėtų pradėti valyti vaikams dantis ir kaip dažnai, kas, jų nuomone, turėtų darželinukams valyti dantis, kokia pasta reikalinga vaikams, apie saldžių užkandžių vartojimą bei ėduonies atsiradimo priežastis. Ketvirtoje dalyje 7 klausimai skirti sužinoti pačių darželių auklėtojų nuomonę apie jų žinias burnos sveikatos tema, informacijos gavimo šaltinius, darželiuose vykdomus užsiėmimus burnos higienos tema.

Dalyviai suskirstyti į 3 skirtingo amžiaus grupes, 3 grupes pagal vaikų skaičių šeimoje, 2 grupes pagal išsilavinimą ir 3 skirtingą darbo stažą turinčias grupes. (žr. Lentelė nr.1)

Lentelė Nr.1

Klausimas Atsakymas Suformuotos grupės

Jūsų amžius <25m. >35m. 25-30m. 31-35m. 36-40m. 36-45m. 41-45m. >45m. >45m.

Kiek turite vaikų? Neturiu Neturiu

Vieną

Vieną arba du Du

Daugiau nei du Daugiau nei du Išsilavinimas Specialusis vidurinis Specialusis vidurinis

Aukštesnysis Aukštesnysis/aukštasis Aukštasis Darbo stažas <5m. <15m. 5-10m. 11-15m.

18 16-20m. 16-30m. 21-25m. 26-30m. >30m. _>30m.

Gauti duomenys analizuoti IBM SPSS Statistics 26 programine sistema, Office Excel 2010 programa. Naudota aprašomoji statistika, duomenų statistinis reikšmingumas vertintas pagal Chi – kvadrato (

𝜒

19

3. REZULTATAI

3.1 Demografinė charakteristika

Tyrime dalyvavo 371 respondentas, iš kurių didžioji dauguma moterų (n=368; 99,2%), vyrų – 3 (0,8%). Demografiniai duomenys pateikti lentelėje (žr. Lentelė Nr.2):

Lentelė Nr. 2 Demografiniai duomenys

Imties charakteristika n % Lytis Moteris 368 99,2 Vyras 3 0,8 Amžius <35m. 90 24,3 36-45m. 113 30,5 >45m. 168 45,3 Vaikų skaičius šeimoje 0 60 16,2 1-2 274 73,9 >2 37 10,0

Išsilavinimas Specialusis vidurinis 31 8,4

Aukštesnysis/aukštasis 340 91,6

Darbo stažas >15m. 176 47,4

16-30m. 125 33,7

>30m. 70 18,9

3.2 Tiriamųjų individualios burnos higienos ypatumai

3.2.1 Apsilankymas pas odontologą

Dažniausiai tiriamieji pas gydytojus odontologus lankosi kartą per metus (44,7%). Pagal išsilavinimą, statistiškai reikšmingai dažniau (p=0,022) kartą per metus lankosi specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys tiriamieji nei aukštesnįjį ar aukštąjį. Vyresnio amžiaus darželių auklėtojai (>45m.) rečiau nei kartą per metus lankosi dažniau, nei jaunesnio amžiaus auklėtojai, tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,087). (žr. 1-2pav.)

20 1pav. Skirtingo amžiaus respondentų lankymasis pas odontologą (p>0,05)

2pav. Skirtingo išsilavinimo respondentų lankymasis pas odontologą (p<0,05)

16.7 26.7 40 16.7 0 12.4 27.4 46 14.2 0 8.9 17.9 46.4 26.2 0.6 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%

Dažniau nei kas 6 mėn.

Kas 6 mėn. Kartą per metus Rečiau nei kartą

per metus Nesilankau >35m. 36-45m. >45m. 9.7 19.4 48.4 19.4 3.2 12.1 23.2 44.4 20.3 0 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%

Dažniau nei kas 6

mėn. Kas 6 mėn. Kartą per metus Rečiau nei kartąper metus

Nesilankau

21 3.2.2 Dantų valymosi dažnumas

Visų amžiaus grupių tiriamieji dažniausiai dantis valosi du kartus per dieną. (žr. 3pav.)

3 pav. Skirtingo amžiaus respondentų dantų valymosi dažnumas (p>0,05)

Lyginant dantų valymosi dažnį pagal išsilavinimą, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės dažniau valosi du kartus per dieną (90,9%), nei turintys specialųjį vidurinį

išsilavinimą (77,4%). Kartą per dieną dantis valosi daugiau specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys auklėtojai nei aukštesnįjį ar aukštąjį. Duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi (p=0,028). (žr. 4pav.)

4pav. Skirtingo išsilavinimo respondentų dantų valymosi dažnumas (p<0,05) 92.2 6.7 1.1 ₀ 90.3 9.7 0 0 88.1 10.1 0.6 1.2 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Du kartus per

dieną Kartą per dieną Rečiau nei kasdieną Kartą per savaitę

>35m. 36-45m. >45m. 77.4 19.4 0 3.2 90.9 8.2 0.6 0.3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Du kartus per

dieną Kartą per dieną Rečiau nei kasdieną Kartą per savaitę

22 3.2.3 Dantų šepetėlio pasirinkimas

Išsiaiškinome, jog labiausiai naudojami šepetėliai tarp visų amžiaus bei išsilavinimo grupių yra vidutinio kietumo – 54,7%. Minkštus šepetėlius naudoja 41,2% visų tiriamųjų.

Pastaruosius dažniau renkasi jaunesnio amžiaus auklėtojai, taip pat turintys aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą, tačiau skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. (žr. 5-6pav.)

5pav. Skirtingo amžiaus respondentų dantų šepetėlio pasirinkimas (p>0,05)

6pav. Skirtingo išsilavinimo respondentų dantų šepetėlio pasirinkimas (p>0,05) 2.2 51.1 46.7 5.3 54.9 39.8 4.2 56.5 39.3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Kietą Vidutinio kietumo Minkštą

>35m. 36-45m. >45m. 3.2 67.7 29 4.1 53.5 42.4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Kietą Vidutinio kietumo Minkštą

23 3.2.4 Dantų šepetėlių keitimo dažnumas

Rekomenduojama dantų šepetėlius keisti kas 3 mėn. ir tai daro 62,5% tiriamųjų. Rečiau keičia vyresni nei 45m. amžiaus auklėtojai (kas 6 mėn. – 31,5%, kas metus –6,5%), tačiau duomenų skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. (žr. 7-8pav.)

7pav. Skirtingo amžiaus respondentų dantų šepetėlio keitimo dažnumas (p>0,05)

8pav. Skirtingo išsilavinimo respondentų dantų šepetėlio keitimo dažnumas (p>0,05) 68.9 26.7 0 4.4 66.4 24.8 2.7 6.2 56.5 31.5 6.5 _5.4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Kas 3 mėn. Kas 6 mėn. Kas metus Kai susidėvi

>35m. 36-45m. >45m. 64.5 25.8 9.7 0 62.4 28.5 3.2 5.9 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Kas 3 mėn. Kas 6 mėn. Kas metus Kai susidėvi

24 3.2.5 Dantų pastos pasirinkimas

Dantų pastą su fluoru renkasi didžioji dalis apklaustųjų (58%). Be fluoro dažniau naudoja vyresnio amžiaus asmenys, o taip pat vyresni dažniau atsakė, jog nežino, ar jų naudojamose dantų pastose yra fluoro. (žr. 9pav.)

9pav. Skirtingo amžiaus respondentų dantų pastos pasirinkimas (p>0,05)

Palyginus pagal skirtingus išsilavinimus, daugiau pažymėjusių, jog nežino, kokią pastą naudoja, turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, tačiau skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. (žr. 10pav.)

10pav. Skirtingo išsilavinimo respondentų dantų pastos pasirinkimas (p>0,05) 62.2 18.9 18.9 63.7 21.2 15 51.8 28 20.2 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Su fluoru Be fluoro Nežinau

>35m. 36-45m. >45m. 48.4 19.4 32.3 58.8 24.1 17.1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Su fluoru Be fluoro Nežinau

25 3.2.6 Papildomų burnos priežiūros priemonių pasirinkimas

Apklausus apie papildomai naudojamas burnos priežiūros priemones nustatyta, jog dažniausiai tiriamieji naudoja burnos skalavimo skysčius, dantų siūlą. Jaunesni nei 35m. darželių auklėtojai statistiškai reikšmingai dažniau naudoja burnos skalavimo skysčius, nei vyresnio amžiaus kolegos (p=0,007). Taip pat prie papildomai naudojamų priemonių paminėti dantų krapštukai, liežuvio valikliai. (žr. 11pav.)

11pav. Skirtingo amžiaus respondentų papildomų burnos priežiūros priemonių pasirinkimas

Aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą turintys tiriamieji statistiškai reikšmingai dažniau naudoja dantų siūlą, nei specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys asmenys (p=0,004). (žr. 12pav.)

12pav. Skirtingo išsilavinimo respondentų papildomų burnos priežiūros priemonių pasirinkimas 0.6 13.1 39.3 54,8* 63.1 4.4 7.1 32.7 61,9* 74.3 1.1 7.8 30 71,1* 70 0% 20% 40% 60% 80% 100% Kita Nenaudoju Tarpdančių šepetėlius Burnos skalavimo skystį Dantų siūlą >35m. 36-45m. >45m. *p<0,05 2.1 9.4 34.4 61.2 70.3 0 16.1 41.9 58.1 45.2 0% 20% 40% 60% 80% 100% Kita Nenaudoju Tarpdančių šepetėlius Burnos skalavimo skystį Dantų siūlą

Specialusis vidurinis Aukštesnysis/aukštasis *p<0,05

*

26 3.3 Burnos ir bendros organizmo sveikatos sąsajos

95,1% apklaustųjų žino, jog bendra organizmo sveikata yra susijusi su burnos higiena.

3.4 Žinios apie vaikų burnos higieną

3.4.1 Dantų ėduonies išsivystymui įtakos turinčios priežastys

Tiriamieji, atsakydami į klausimą apie priežastis, galinčias sukelti dantų ėduonį, dažniausiai rinkosi nekokybišką dantų valymą, dantų apnašas. Tiriamieji, neturintys vaikų, mano, kad nekokybiškas dantų valymas ir dantų apnašos – pagrindinės priežastys, lemiančios ėduonies atsiradimą, tuo tarpu turintys bent vieną vaiką pagrindines priežastis rinkosi nekokybišką dantų valymą (turintys vieną ar du vaikus – 83,9%, turintys daugiau nei du vaikus – 91,9%) ir saldžius, rūgščius maisto produktus (turintys vieną ar du vaikus – 72,6%, turintys daugiau nei du vaikus – 89,2%) . Rečiausiai pasirinktas variantas, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje, buvo nereguliarūs vizitai pas odontologą. Neturintys vaikų tiriamieji statistiškai reikšmingai dažniau pažymėjo dantų apnašas kaip priežastį, lyginant su vaikų turinčiais tiriamaisiais (p<0,05).

Tyrime dalyvavę jaunesni nei 35m. darželių auklėtojai nekokybišką dantų valymą ir dantų apnašas pažymėjo kaip svarbiausius rizikos veiksnius, sukeliančius dantų ėduonį. Vyresni nei 36m. amžiaus auklėtojai dažniau žymėjo nekokybišką dantų valymą ir saldžius, rūgščius maisto produktus.

Lyginant atsakymus pagal išsilavinimą, turintys specialųjį vidurinį išsilavinimą pagrindines priežastis žymėjo nekokybišką dantų valymą ir dantų apnašas, o aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą – nekokybišką dantų valymą, o taip pat statistiškai reikšmingai dažniau žymėjo saldžius, rūgščius maisto produktus. 16-30m. darbo stažą turintys tiriamieji nekokybišką dantų valymą, kaip ėduonies atsiradimo priežastį, statistiškai reikšmingai dažniau žymėjo, nei mažesnę ar didesnę patirtį turintys kolegos. (žr. 13pav.)

Visi išvardyti variantai gali būti priežastys, sukeliančios dantų ėduonį. Taip žymėjo kas trečias tiriamasis (n=115; 31%), 106 (92,2%) iš jų turi aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą. Reikšmingų skirtumų tarp atskirų tiriamųjų grupių nebuvo (p>0.05).

27 13pav. Skirtingų grupių respondentų žinios apie dantų ėduonies išsivystymui įtakos turinčias

priežastis

3.4.2 Vaiko pirmojo apsilankymo pas odontologą laiko pasirinkimas

Daugelis apklaustųjų teigia, jog apsilankyti pas odontologą pirmą kartą reikėtų tik išdygus pirmajam pieniniam dančiui. Pastebėta, jog statistiškai reikšmingai dažniau šį atsakymą rinkosi jaunesni nei 35m. amžiaus tiriamieji (56,7%)(p=0,013), taip pat turintys šeimoje daugiau nei du vaikus (56,8%) (p=0,048). Trečdalis tiriamųjų mano, jog pirmą kartą apsilankyti reikėtų tuomet, kai išdygsta visi pieniniai dantys. (žr. 14pav.)

88.3 83.9 91.9 86.7 89.4 82.1 83.9 85.6 86,4* 91,2* 72,9* 75 72.6 89.2 72.2 72.6 78 58,1* 76,2* 71 80 75.7 48.3 43.4 40.5 44.4 49.6 40.5 48.4 43.5 46 48 32.9 81,7* 66,1* 54,1* 75.6 61.9 66.7 67,7* 67,4* 70.5 60.8 71.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Neturiu Vienas arba du Daugiau nei du <35m. 36-45m. >45m. Specialusis vidurinis Aukštesnysis/aukštasis <15m. 16-30m. >30m. V ai kų ska ič ius š ei m oj e A m ži us Iš si la vi ni m as D ar bo st až as

Nekokybiškas dantų valymas Saldūs, rūgštūs maisto produktai

Nereguliarūs vizitai pas odontologą Dantų apnašos

28 14pav. Skirtingų respondentų grupių pirmojo apsilankymo pas odontologą laiko pasirinkimas

3.4.3 Vaikų apsilankymų pas odontologą dažnumas

Vaikai, kaip ir suaugę, per metus bent du kartus turėtų apsilankyti pas odontologą. Šį atsakymo variantą rinkosi daugiau nei pusė apklaustųjų (n=213; 57,4%). (žr. 15pav.)

15pav. Vaikų apsilankymų pas odontologą dažnumas pagal skirtingas respondentų grupes (p>0,05)

50 47.8 56.8 56.7 55.8 _40.5 45.2 49.4 52.8 47.2 _42.9 8.3 10.6 10.8 11.1 _5.3 13.1 9.7 10.3 8.5 ₁₂ 11.4 1.7 1.8 0 0 3.5 1.2 3.2 1.5 1.1 2.4 1.4 26.7 36.5 32.4 _{25.6 33.6} 39.9 35.5 34.4 34.1 33.6 _37.1 13.3 3.3 0 6.7 1.8 5.4 6.5 4.4 3.4 4.8 7.1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Vaikų skaičius Amžius Išsilavinimas Darbo stažas

Tik išdygus pirmajam pieniniam dančiui Kai vizualiai matomos skylutės

Kai vaikas pradeda skųstis skausmu Kai išdygsta visi pieniniai dantys

Nežinau *p<0,05 * * 60 _{56.9 56.8} 64.4 _55.8 54.8 67.7 56.5 56.8 59.2 55.7 35 40.1 43.2 33.3 _{41.6 41.7} 25.8 _{40.9 41.5} 37.6 _38.6 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Vaikų skaičius šeimoje Amžius Išsilavinimas Darbo stažas

2 kartus per metus 1 kartą per metus Rečiau nei 1 kartą per metus

29 3.4.4 Laikas, kada reikėtų pradėti valyti dantis vaikams

Dauguma tiriamųjų mano, kad pirmą kartą pradėti valyti vaikams dantis reikėtų iškart, kai tik išdygsta pirmasis pieninis dantis (79,2%).

Vyresni nei 45m. darželių auklėtojai, taip pat turintys didesnę darbo patirtį (>30m.) dažniau nei jaunesni ar mažesnę patirtį turintys tiriamieji, žymėjo atsakymą, jog valyti dantis reikėtų pradėti tuomet, kai išdygsta visi pieniniai dantys. (žr. 16pav.)

16pav. Laiko, nuo kada reikėtų pradėti valyti vaikams dantis, pasirinkimas pagal skirtingas respondentų grupes (p>0,05)

3.4.5 Darželinukų dantų valymo dažnumas

80,9% tiriamųjų atsakė, jog darželinukams valomi dantys turėtų būti du kartus per dieną. Pastarąjį variantą pažymėjo 86,4% auklėtojų, turinčių mažesnį darbo stažą nei 15m., 76% turinčių 16-30m. darbo stažą ir 75,7% auklėtojų, turinčių didesnį nei 30m. darbo stažą. Atsakymai statistiškai reikšmingai skiriasi (p=0,029). (žr. 17pav.)

76.7 78.8 86.5 85.6 83.2 _{73.2 74.2} 79.7 84.7 ₇₆ 71.4 18.3 20.1 13.5 _{11.2 16.8} 25 22.6 18.8 13.6 23.2 25.7 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Vaikų skaičius šeimoje Amžius Išsilavinimas Darbo stažas

Kai išdygsta pirmasis pieninis dantis Kai išdygsta visi pieniniai dantys

30 17pav. Darželinukų dantų valymo dažnumas

3.4.6 Darželinukų dantų valymo atsakomybė

150 (40,4%) respondentų teigia, jog vaikai turėtų valytis dantis kartu su tėvais, 123 (33,2%), kad patys vaikai ir 25 (6,7%), kad vaikai, kartu padedant tėvams, o taip pat ir auklėtojoms. (žr. 18pav.)

18pav. Darželinukų dantų valymo atsakomybė (p>0,05)

13.3 10.9 10.8 _7.8 8.8 14.9 12.9 11.2 _5.7 16 17.1 76.7 82.1 _{78.4 83.3 81.4} 79.2 71 81.8 86.4 76 75.7 8.3 5.8 10.8 7.8 9.7 4.2 12.9 6.2 7.4 7.2 4.3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Vaikų skaičius šeimoje Amžius Išsilavinimas Darbo stažas

1 kartą per dieną 2 kartus per dieną Daugiau nei 2 kartus per dieną Nežinau

*p<0,05 * 86.7 73.7 67.6 78.9 ₇₇ 72 80.6 74.7 76.1 _71.2 80 61.7 64.6 67.6 65.6 66.4 62.5 61.3 64.7 65.3 65.6 60 13.3 8.8 13.5 11.1 13.3 _{7.1 6.5} 10.3 8.5 14.4 _5.7 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Vaikų skaičius Amžius Išsilavinimas Darbo stažas

31 3.4.7 Pastos su fluoru reikalingumas vaikams

41,2% respondentų atsakė, jog pasta su fluoru vaikams nėra reikalinga.

Dantų pastą su fluoru dažniau žymėjo daugiau nei du vaikus turintys tiriamieji (43,2%), 36-45m. amžiaus (36,3%), taip pat turintys aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą (33,8%), mažesnį nei 15m. darbo stažą (34,7%). (žr. 18pav.)

18pav. Pastos su fluoru reikalingumas vaikams

3.4.8 Saldžių užkandžių vartojimo dažnumas

Daugiausiai tiriamųjų mano, kad saldžius užkandžius vaikai vartoti gali 1 kartą per dieną (79,5%). Tiriamieji, turintys vieną ar du vaikus, statistiškai reikšmingai dažniau atsakė, jog vaikai mėgautis saldžiais užkandžiais gali tik vieną kartą per dieną, lyginant su vaikų neturinčiais tiriamaisiais ar turinčiais daugiau kaip du (p=0,036).

Atsižvelgus į išsilavinimą, tarp aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą turinčių tiriamųjų buvo tokių, kurie atsakė, jog vaikai vartoti saldžius užkandžius gali du kartus per dieną (7,9%, p<0,05), kai tuo tarpu tarp specialųjį vidurinį išsilavinimą turinčių tiriamųjų nei vienas šio varianto nepasirinko. Nepaisant to, 3,2% turinčių specialųjį vidurinį išsilavinimą atsakė, kad vaikai saldžiais užkandžiais mėgautis gali 3 ir daugiau kartų per dieną (p=0,004). (žr. 19pav.)

31.7 31.4 43.2 35.6 36.3 28.6 19.4 33.8 _{34.7 31.2 30} 28.3 44.9 35.1 40 43.4 40.5 48.4 40.6 42.6 ₄₀ 40 40 23.7 21.6 24.4 20.4 31 32.3 25.6 22.7 28.8 30 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Vaikų skaičius šeimoje Amžius Išsilavinimas Darbo stažas

Taip, reikalinga Ne, nereikalinga Nežinau _*p<0,05

32 19pav. Saldžių užkandžių vartojimo dažnumas pagal skirtingų grupių respondentus

3.4.9 Produktų, galinčių sukelti ėduonį, pasirinkimas

Saldainiai ir čiulpinukai, pienas iš buteliuko prieš miegą, medus, saldžios arbatos – tai produktai, kurie gali sukelti dantų ėduonį. 356 tiriamieji iš 371 (96%) atsakė, jog saldainiai ir čiulpinukai – viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių dantų ėduonį. 286 tiriamieji taip pat rinkosi saldžias arbatas kaip kariesogeninį veiksnį. Medų pasirinko dažniau auklėtojai, neturintys vaikų (45%)(p>0,05), 36-45m. amžiaus (42,5%)(p=0,012) , taip pat dažniau rinkosi ir mažesnį nei 15m. darbo stažą turintys tiriamieji (38,5%)(p>0,05). Nemažai tiriamųjų, kaip dantų ėduonį sukeliantį veiksnį, pasirinko kramtomąją gumą su ksilitoliu, nors ji naudojama atstatyti burnos mikroflorą, skatinti seilių išsiskyrimą bei mažinti ėduonies atsiradimo riziką. Dažniausiai tai buvo jaunesni nei 35m. amžiaus tiriamieji (54,4%)(p=0,004), taip pat tie, kurie šeimoje vaikų neturi (56,7%)(p=0,009) ir su mažesne nei 15m. darbo patirtimi (43,8%)(p>0.05).

Pieną iš buteliuko prieš miegą dažniau žymėjo tie darželių auklėtojai, kurie turi vaikų (vieną arba du – 46%, daugiau nei du – 75,7%), nei tie, kurie jų neturi (38,3%)(p=0,001). Taip pat dažniau rinkosi tiriamieji tarp 36-45m. amžiaus (62,8%)(p=0.000). (žr. 20pav.)

68.3 82.5 75.7 _71.1 80.5 83.3 83.9 79.1 76.1 83.2 81.4 23.3 10.2 16.2 _21.1 11.5 9.5 12.9 12.9 16.5 8.8 11.4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Vaikų skaičius šeimoje Amžius Išsilavinimas Darbo stažas

1 kartą per dieną 2 kartus per dieną 3 ar daugiau kartų per dieną Nežinau

*p<0,05 *

33 20pav. Skirtingų grupių respondentų produktų, galinčių sukelti ėduonį, pasirinkimas

98.3 96 91.9 94.4 96.5 96.4 90.3 96.5 95.5 96.8 95.7 38,3* 46* 75,7* 48,9* 62,8* 36,9* 41.9 48.2 54* 46,4* 34,3* 45 31.8 40.5 40 42.5 26.8 35.5 34.7 38.1 33.6 28.6 56,7* 35,4* 43,2* 54,4* 32,7* 36,3* 32.3 40.3 43.8 37.6 32.9 35 23.4 32.4 30 31.9 20.2 19.4 26.8 29.5 27.2 15.7 78.3 75.9 83.8 72.2 83.2 75.6 77.4 77.1 76.7 81.6 70 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Neturiu Vienas arba du Daugiau nei du <35m. 36-45m. >45m. Specialusis vidurinis Aukštesnysis/aukštasis <15m. 16-30m. >30m. V ai kų ska ič ius š ei m oj e A m ži us Iš si la vi ni m as D ar bo st až as

Saldainiai, čiulpinukai Pienas iš buteliuko prieš miegą Medus

34 3.5 Tiriamųjų asmens burnos higienos žinių vertinimas

Didžioji dauguma tiriamųjų (n=301; 81,1%) mano, kad jų žinios apie burnos higieną yra pakankamos, 70 (18,9%) mano, jog jos nepakankamos. 26,6% respondentų teigiančių, jog jų žinios yra pakankamos ir 50% respondentų, teigiančių, jog jų žinios nepakankamos, klausime apie priežastis, sukeliančias dantų ėduonį, pasirinko visus 4 pateiktus atsakymų variantus (nekokybišką dantų valymą, saldžius, rūgščius maisto produktus, nereguliarius vizitus pas odontologą, dantų apnašas). Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p=0,000). Darželių auklėtojai, kurių žinios nepakankamos, statistiškai reikšmingai (p=0,003) dažniau teigė, jog pasta su fluoru vaikams yra reikalinga, lyginant su auklėtojais, kurie žymėjo, jog jų žinios yra pakankamos. (žr. Lentelė Nr.3)

Lentelė Nr.3 Klausimų, susijusių su žiniomis apie burnos higieną, vertinimas (*p<0,05)

Atsakymai Pakankamos % (n) Nepakankamos % (n)

Kaip manote, ar burnos higiena ir bendra organizmo sveikata susiję? Taip, susiję 95,79 (288) 92,9(65) Ne, nesusiję 0,7 (2) 1,4(1) Nežinau 3,7(11) 5,7(4)

Kokios gali būti priežastys, sukeliančios dantų kariesą?

Nekokybiškas dantų valymas 84,7 (255) 88,6 (62) Saldūs, rūgštūs maisto produktai 73,8 (222) 80,0 (56) Nereguliarūs vizitai pas odontologą 41,2 (124)* 57,1 (40)* Dantų apnašos 65,4 (197) 75,7 (53) Kada tinkamiausias laikas vaikui apsilankyti pirmą kartą pas odontologą?*

Tik išdygus pirmajam pieniniam dančiui 45,2 (136) 65,7(46) Kai vizualiai matomos skylutės 9,6 (29) 12,9 (9) Kai vaikas pradeda skųstis skausmu 2 (6) 0.0 (0) Kai išdygsta visi pieniniai dantys 38,2 (115) 18,6 (13)

Nežinau 5 (15) 2,9 (2) Kaip dažnai vaikai turėtų lankytis pas odontologą?

2 kartus per metus 58,1 (175) 54,3 (38) 1 kartą per metus 39,5 (119) 40 (28) Rečiau nei 1 kartą per metus 0,3 (1) 2,9 (2) Kai atsiranda skausmas 0,7 (2) 0 (0)

Nežinau 1,3 (4) 2,9 (2)

Nuo kada reikia pradėti vaikams valyti dantis?

Kai išdygsta pirmasis pieninis dantis 77,7 (234) 85,7 (60) Kai išdygsta visi pieniniai dantys 20,6 (62) 12,9 (9) Pieninių dantų valyti nereikia 0,3 (1) 1,4 (1)

Nežinau 1,3 (4) 0 (0) Kaip dažnai darželinukai turėtų valytis dantis?

1 kartą per dieną 12,3 (37) 7,1 (5) 2 kartus per dieną 80,1 (241) 84,3 (59) Daugiau nei 2 kartus per dieną 7 (21) 5,7 (4)

Nežinau 0,7 (2) 2,9 (2)

35 Ar pasta su fluoru reikalinga darželinukams?* Taip, reikalinga 28,6 (86) 50 (35) Ne, nereikalinga 43,9 (132) 30 (21) Nežinau 27,6 (83) 20 (14) Kiek kartų per

dieną darželinukai gali

vartoti saldžius užkandžius?

1 kartą per dieną 81,4 (245) 71,4 (50) 2 kartus per dieną 7 (21) 8,6 (6) 3 ar daugiau kartų per dieną 0,3 (1) 0 (0)

Nežinau 11,3 (34) 20 (14)

Kurie iš šių produktų gali sukelti dantų

ėduonį?

Saldainiai, čiulpinukai 96,3 (290) 94,3 (66) Pienas iš buteliuko prieš miegą 45,2 (136)* 58,6 (41)*

Medus 30,6 (92)* 52,9 (37)*

Kramtomoji guma su ksilitoliu 35,5 (107)* 57,1 (40)* Jogurtas 23,9 (72)* 35,7 (25)* Saldžios arbatos 74,4 (224) 88,6 (62)

3.6 Informacijos šaltiniai burnos higienos temomis

41% tiriamųjų atsakė, jog jų studijų metu nebuvo vykdomos paskaitos apie burnos higieną, tačiau mano, jog turėtų būti privalomos. (žr. 21pav.)

21pav. “Ar Jūsų studijų metu buvo vedamos paskaitos apie burnos higieną?”

Paklausus apie šaltinius, iš kurių gaunama informaciją apie burnos higieną, 294 (79,2%) tiriamieji teigė, jog iš savo gydytojo odontologo, taip pat 236 (63,6%) domisi internete, 157 (42,3%) gauna informacijos iš įvairiausių laidų (42,3%), seminarų (19,1%). Papildomai pažymėjo, jog skaito šia tema straipsnius, informacija pasidalina draugai, kolegos, vaikystėje išmoko iš tėvų. 5 (1,3%) respondentai atsakė, jog visai nesidomi.

9%

41% 21%

29%

Ne, nemanau, kad tai reikalinga

Ne, tačiau manau, kat tai turėtų būti privalomai vykdoma studijų metu Taip, buvo paskaitos apie burnos higieną

36 3.7 Darželiuose vykdomų edukacinių programų veikla

Paklausus apie darželiuose vaikams vykdomas pamokėles, užsiėmimus apie burnos higieną, 95,1% atsakė, jog buvo vykdoma, 96,5% atsakė, kad tokie užsiėmimai vyksta šiuo metu. Šios veiklos iniciatoriai daugiausiai visuomenės sveikatos specialistai (94,8%), taip pat 41,6% tiriamųjų atsakė, kad vyksta jų pačių iniciatyva. 13,2% atsakė, jog inicijavo ikimokyklinės ugdymo įstaigos vadovas, 8,5% pažymėjo darželinukų tėvus, taip pat paminėjo, jog iniciatoriai buvo

odontologijos klinikos, burnos higienistai, dietistai, patys vaikai.

Vykstant pamokėlėms, užsiėmimams, dažniausiai vaikai žiūri filmukus (75,1%), žaidžia žaidimus (74%), klauso daineles (59,5%), taip pat skaito pasakas (48,2%). Papildomai paminėta, jog keliauja į odontologijos klinikas, vykdo praktinius užsiėmimus (atlieka kūrybinius darbelius, klausinėja vaikų klausimų, susijusių su burnos higiena).

37

4. DISKUSIJA

Mūsų tyrimo metu nustatyta, jog didžioji dauguma respondentų reguliariai valosi dantis, lankosi pas odontologą bent kartą per metus, daugiau nei pusė apklaustųjų naudoja dantų pastą su fluoru, taip pat gauna informacijos iš savo odontologų apie burnos higieną, tačiau įvertinus žinias apie vaikų burnos higienos ypatumus, galime teigti, jog auklėtojams jų trūksta.

Darželius daugiausiai lanko vaikai nuo 3 iki 6m. amžiaus. Tokio amžiaus vaikai nesugeba pilnai pasirūpinti savimi, nėra susiformavęs sąmoningumas, nėra pilnai išsivysčiusi motorinė sistema [63], savarankiškas dantų valymas neužtikrina reikalingos kokybės [43], todėl iš artimos aplinkos turėtų būti suteikta pagalba bei priežiūra, kuomet ateina laikas pradėti rūpintis dantų būkle. Tėvai padėti vaikams valyti dantis turi iki pat ankstyvos paauglystės [64]. Ypač tai svarbu kritiniais laikotarpiais – 5-7m. kai pradeda dygti pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys ir 11-12m., kai dygsta antrieji nuolatiniai krūminiai dantys. Šiuo metu dantys labiausiai pažeidžiami ir šių dantų taisyklingas ir kruopštus išvalymas ypatingai svarbus. H.B Sun ir kiti [45] atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti veiksnius, turinčius įtakos ankstyvos vaikystės ėduonies išsivystymui. Nustatyta, jog vaikams, kurie ėduonies pažeidimų neturėjo, valytis dantis padėdavo tėvai, be to, jų žinios apie burnos higieną geresnės, lyginant su vaikais, kurie paveikti ankstyvos vaikystės

ėduonies. R.J Jackson su bendraautoriais [65] atlikto tyrimo metu nustatyta, jog 5 metų vaikams valantis dantis su fluoro turinčia pasta ir padedant pradinės mokyklos mokytojui, pastebėtas reikšmingas ėduonies pažeistų dantų sumažėjimas. 33,2% mūsų tyrime dalyvavusių respondentų teigia, kad dantis turėtų valytis patys vaikai, 23,2% kad turėtų valyti tėvai, 33,7% mano, jog turėtų valytis vaikai kartu su tėvais. Vis dėlto tik 6,7% atsakė, jog be to, kad valytis turėtų patys vaikai su tėvų pagalba, kartu pagelbėti turėtų ir auklėtojos. Tokie rezultatai parodo, jog net trečdalis tiriamųjų mano, kad vaikai, būdami 3-6m. amžiaus geba kokybiškai išsivalyti dantis ir nemato poreikio to padaryti tėvams, ar auklėtojams. Šis požiūris užkerta kelią dygti sveikiems dantims, nes po nekokybiško dantų išvalymo likęs apnašas bei bakterijos tik dygstančius ir besivystančius dantis gali negrįžtamai pažeisti.

Dantų ėduonis yra polietiologinės kilmės liga ir turi daugybę skirtingų priežasčių, dėl kurių vienu ar kitu atveju gali išsivystyti. Viena pagrindinių – dantų apnašos, kuriose bakterijos produkuoja rūgštis ir skatina kietųjų audinių demineralizaciją. Jas pašalinti galima kruopščiai valantis dantis dantų šepetėliu. Mūsų atlikto tyrimo metu netaisyklingą dantų valymą žymėjo 85,4% tiriamųjų, panašių tyrimų metu šį variantą rinkosi ~ 91% respondentų [66,67]. Dantų apnašas, kaip ėduonies atsiradimo priežastį, tiriamieji žymėjo dažniau (67,4%), nei E.Baltaci ir kitų atliktame

38 tyrime (39,8%) [67], tačiau rečiau, nei M.Aljanakh ir bendraautorių atliktame tyrime (78,9proc.) [66]. Mažiau nei pusė tyrime dalyvavusių auklėtojų pieną iš buteliuko prieš miegą žymėjo kaip produktą, kuris gali sukelti dantų ėduonį, o tai viena pagrindinių priežasčių sukeliančių ankstyvos vaikystės ėduonį. Taip pat įdomu, jog nemažai tiriamųjų žymėjo kramtomąją gumą su ksilitoliu kaip kariesogeninį produktą. Galime daryti prielaidą, jog apie ksilitolį žmonės gauna per mažai žinių ir galimai prilygina paprastam cukrui.

Fluoras ir jo svarba dažnai pabrėžiami tuomet, kai kalbama apie emalio stiprinimą, remineralizaciją, antikariesogeninį poveikį. Ypač svarbus tuo metu, kai dantys pradeda formuotis, vystytis, mineralizuotis. Tik pradėję dygti pieniniai ar nuolatiniai dantys labiausiai pažeidžiami išorinės aplinkos poveikio, todėl fluoras viena pagrindinių medžiagų, gebanti apsaugoti nuo nepageidaujamo pažeidimo, dantų formavimosi sutrikdymo. Beveik pusė (41,2%) mūsų tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad pasta su fluoru vaikams nereikalinga, trečdalis (32,6%) pažymėjo, jog yra reikalinga. Kitų šalių pedagogai fluoro reikalingumą vertina įvairiai – nuo 23% iki 69% respondentų fluorą vertina kaip vaikams reikalingą pastų sudedamąją dalį [58,65,67]. Tokie rezultatai parodo, jog žinios apie fluoro teikiamą naudą yra per menkos, todėl reikalinga šia tema šviesti ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojus, pateikiant argumentus, kodėl fluoras reikalingas ir naudingas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.

Džiugina tai, kad beveik visi tyrime dalyvavę respondentai (95,1%) žino, jog bendra organizmo ir burnos sveikata yra susiję. Ankstesnių tyrimų metu atsakymai varijuoja nuo 74% iki 98% [58,62,67].

Mūsų tiriamojo darbo metu pastebėta – nors darželio auklėtojos teigia, jog turi

pakankamai žinių apie burnos higieną, tačiau įvertinus objektyviai, galime matyti, jog žinias reikėtų pagilinti ir daugiau skirti laiko individualios burnos higienos mokymams, ėduonies atsiradimo priežasčių, fluoro svarbos aptarimui. Išanalizavus gautus duomenis, matome, jog mažiau nei pusė tiriamųjų (41,9%) žino, kad pirmą kartą apsilankyti pas odontologą reikėtų tik išdygus pirmajam dančiui. Palyginimui V.Liontou ir bendraautorių [58] atliktame tyrime šį atsakymą rinkosi 26,8% tiriamųjų, o E.Baltaci ir kitų [67] tyrimo metu paklausus to paties klausimo, teisingai atsakė 50,1%. Šie skaičiai leidžia manyti, kad dalis auklėtojų savo vaikus pas odontologą vedė vėliau, nei yra rekomenduojama, o tai galėjo turėti įtakos ankstyvos vaikystės ėduonies išsivystymui.

Pasidomėjus, ar darželių auklėtojai žino, nuo kada reikėtų pradėti valyti vaikams dantis, 79,2% atsakė teisingai – tik išdygus pirmajam dančiui, tai daugiau nei dvigubai, lyginant su kitų autorių atliktu tyrimu [58].

39 Tik penktadaliui respondentų studijų metu buvo vykdomos paskaitos burnos higienos tema. Vis dėlto 41% nurodė, jog nors paskaitų ir neturėjo, tačiau mano, kad jos turėtų būti

vykdomos. Taip pat teigė ir 72,6% tiriamųjų V.Liontou ir bendraautorių vykdyto tyrimo metu [58]. Šie rezultatai skatina persvarstyti pedagogų kvalifikacijos studijų programas ir privalomai vykdyti paskaitas, kurios tobulintų pedagogų žinias individualios burnos sveikatos, higienos temomis, taip pat skirtų laiko mokymui apie vaikų burnos higienos ypatumus.

Kauno miesto visuomenės sveikatos biuras jau ne pirmus metus vykdo burnos higienos įgūdžių ugdymo programą „Kauno vaikai šypsosi“, kurios metu specialistai vyksta į Kauno miesto darželius, vykdo interaktyvius edukacinius užsiėmimus, moko darželinukus

taisyklingai valytis dantis, pildo specialius kalendorius. Nors ši veikla ir yra skirta vaikams, tačiau reikėtų nepamiršti, jog burnos higiena ir rūpinimasis burnos sveikata ne ką mažiau svarbūs ir suaugusiems. Mūsų atliktas tyrimas aiškiai parodė – nors tiriamieji teigia turintys užtektinai žinių apie burnos sveikatą, tačiau iš rezultatų galime pastebėti, jog žinios nėra pakankamos ir ugdymo programos, švietimas šia tema turėtų būti vykdomi ir suaugusiems. Anksčiau atliktuose tyrimuose dalyvaujant tėvams su vaikais ir vykdant motyvacinius interviu (jų metu aktyviai mokoma rūpintis burnos higiena, išklausoma tėvų apie jų lūkesčius, norus), pastebėti teigiami rezultatai – ėduonies rizika sumažėjo daugiau nei dvigubai šeimose, kurių tėvai turėjo motyvacinį interviu, lyginant su šeimomis, kurios tokio pokalbio neturėjo. [68] Tokiu atveju būtų užtikrinama, kad auklėtojos gauna reikiamą informaciją ir šias žinias gali perteikti darželius lankantiems vaikams. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose darželinukai praleidžia didžiąją dalį savo dienos laiko, todėl svarbu, kad tokiose įstaigose būtų edukuojama apie burnos higienos svarbą, mitybos ypatumus ir tuo užsiimti galėtų pedagogai. Taip būtų supaprastinamas ir palengvinamas darbas visuomenės sveikatos specialistams, odontologams, burnos higienistams. Svarbu, kad pedagogų žinios būtų nuolat atnaujinamos,

vykdomi mokymai, kurie padėtų lengvai ir suprantamai vaikams išaiškinti burnos sveikatos svarbą [10].

40

PADĖKA

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti asmenims, prisidėjusiems prie šio magistrinio darbo:

 Kauno miesto savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojoms už patarimus ir pasiūlymus

 Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro direktorei Gerdai

Kuzmarskienei, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjui Tautvydui Lukavičiui ir visuomenės sveikatos specialistams už sutikimą prisidėti prie tiriamojo darbo ir užtikrinimo, kad anketos pasiektų Kauno miesto darželių auklėtojus

 Kauno miesto darželių auklėtojams, kurie skyrė laiko ir nuoširdžiai atsakė į tiriamojo darbo anketos klausimus

41

IŠVADOS

1. Kauno miesto darželių auklėtojų individualios burnos higienos įpročiai geri. Didesnė dalis respondentų naudoja pastą su fluoru, reguliariai valosi dantis, keičia dantų šepetėlius, lankosi pas odontologus, naudoja papildomas burnos priežiūros priemones. Geriau savo burnos sveikata rūpinasi jaunesnio amžiaus auklėtojai, taip pat turintys aukštesnįjį ar aukštąjį

išsilavinimą.

2. Darželių auklėtojų žinios apie vaikų burnos higieną nepakankamos. Tik trečdalis apklaustųjų teisingai įvardijo ėduonies išsivystymui įtakos turinčias priežastis. Didesnė dalis respondentų nemano, kad pasta su fluoru reikalinga vaikams. Be to, trečdalis darželių auklėtojų teigia, jog patys vaikai turi valytis dantis be suaugusiųjų pagalbos.

3. Dauguma darželių auklėtojų studijų metu neturėjo mokymų burnos higienos temomis, tačiau teigia, jog edukacinė veikla turėtų būti organizuojama.

42

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Vykdyti edukacines paskaitas pedagogams apie burnos higieną, motyvuotai aiškinti vaikų burnos sveikatos ypatybes, ėduonies atsiradimo priežastis, fluoro svarbą vaikams ir suaugusiems, profilaktikos reikšmingumą.

2. Vykdyti susirinkimus darželių auklėtojams kartu su vaikų tėvais bei burnos sveikatos ar visuomenės sveikatos specialistais, šviesti vaikų burnos higienos, mitybos temomis, mokyti ir duoti praktinių patarimų, kaip taisyklingai vaikams išvalyti dantis, pabrėžti profilaktinių

priemonių svarbą.

3. Tęsti visuomenės sveikatos biuro burnos higienos įgūdžių ugdymo programą „Kauno vaikai šypsosi“ įtraukiant ne tik vaikus, bet ir darželių auklėtojus. Plėsti programos vykdymą į kitus miestus ir miestelius.

43

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. GBD 2017 Disease and Injury Incidence and Prevalence Collaborators. Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 354 diseases and injuries for 195 countries and territories, 1990-2017: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2017. GBD 2017 Disease and Injury Incidence and Prevalence Collaborators.

Lancet. 2018 Nov 10;392(10159):1789-1858.

2. World Health Organization. World Oral Health Report 2003. Published 2003. Accessed 15 February, 2018.

3. Tinanoff N, Baez RJ, Diaz Guillory C, Donly KJ, Feldens CA, McGrath C5 et al. Early childhood caries epidemiology, aetiology, risk assessment, societal burden, management, education, and policy: Global perspective. Int J Paediatr Dent. 2019 May;29(3):238-248. 4. Sukumaran Anil, Pradeep S. Anand. Early Childhood Caries: Prevalence, Risk Factors, and

Prevention. Front Pediatr. 2017; 5: 157. Published online 2017 Jul 18.

5. Corrêa-Faria P, Paixão-Gonçalves S, Paiva SM, Pordeus IA. Incidence of dental caries in primary dentition and risk factors: a longitudinal study. Braz Oral Res. 2016 May 20;30(1). 6. Leong PM, Gussy MG, Barrow SY, de Silva-Sanigorski A, Waters E.A systematic review of

risk factors during first year of life for early childhood caries. Int J Paediatr Dent. 2013 Jul;23(4):235-50

7. Chen KJ, Gao SS, Duangthip D, Lo ECM, Chu CH. Early childhood caries and oral health care of Hong Kong preschool children. Clin Cosmet Investig Dent. 2019 Jan 17;11:27-35.

8. Kalnina J, Care R. Prevention of occlusal caries using a ozone, sealant and fluoride varnish in children. Stomatologija. 2016;18(1):26-31

9. Švietimo ir mokslo ministerijos leidinys „Jūsų vaikas – ikimokyklinukas“ 2015m.

10. Thwin KM, Zaitsu T, Ueno M, Kawaguchi Y. Effects of oral health education in Myanmar preschool children and guardians. J Investig Clin Dent. 2018 Aug 9 (3):e12346.

11. S Shaghaghian, M Bahmani, M Amin. Impact of oral hygiene on oral health‐related quality of life of preschool children. Int J Dent Hyg. 2015 Aug;13(3):192-8

12. Ramunė Burškaitienė; Margarita Vilkonienė. Priešmokyklinio ugdymo kokybė : samprata ir esminiai vadybos aspektai. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 2 (23), p. 111-117. ISSN 1648-8776.

13. Chen KJ, Gao SS, Duangthip D, Lo ECM, Chu CH. Early childhood caries and oral health care of Hong Kong preschool children. Clin Cosmet Investig Dent. 2019 Jan 17;11:27-35

14. L Bjørndal, S. Simon, P. L. Tomson, H. F. Duncan. Management of deep caries and the exposed pulp. Int Endod J. 2019 Jul;52(7):949-973