Kotryna Smalinskaitė
V kursas, 5 grupė
LSMU ODONTOLOGIJOS IR MEDICINOS STUDENTŲ
ŽINIOS APIE VAIKŲ BURNOS HIGIENĄ IR ĖDUONIES
PROFILAKTIKĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Vilija Andruškevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
LSMU ODONTOLOGIJOS IR MEDICINOS STUDENTŲ ŽINIOS APIE VAIKŲ BURNOS HIGIENĄ IR ĖDUONIES PROFILAKTIKĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą
atliko magistrantė ... Darbo vadovė ...
(parašas) (parašas) ... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. BMD reikalavimų
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
0,2 0,1 0
bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0
bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0
aktualumas ir reikšmingumas? tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0
hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų 8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0
rezultatai ir išvados?
apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 11 Medžiaga ir metodai (2 balai) gg
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
0,6 0,3 0
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
0,4 0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
0,4 0,2 0 reikalavimus? Rezultatai 17
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
0 0,2 0,4
(2 balai)
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
0,4 0,2 0
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22
Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23
kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius?
Išvados (0,5 balo)
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra 28
Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai? sąrašas
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
0,2 0,1 0
(1 balas)
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30
sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
+0,2 +0,1 0 temą? 32 rekomendacijos Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
33
Ar pakankama darbo apimtis?
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.)
reikalavimai
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,2 balo -0,5 balo 40
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo
41
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
-0,2 balo -0,5 balo
santrumpų paaiškinimai?
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,2 balo -0,5 balo 44
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: _____________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ___________________________________ ________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. BMD reikalavimų
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
0,2 0,1 0
bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0
bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0
aktualumas ir reikšmingumas? tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0
hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų 8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0
rezultatai ir išvados?
apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 11 Medžiaga ir metodai (2 balai) gg
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
0,6 0,3 0
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
0,4 0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
0,4 0,2 0 reikalavimus? Rezultatai 17
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
0 0,2 0,4
(2 balai)
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
0,4 0,2 0
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22
Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23
kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius?
Išvados (0,5 balo)
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra 28
Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai? sąrašas
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
0,2 0,1 0
(1 balas)
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30
sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
+0,2 +0,1 0 temą? 32 rekomendacijos Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
33
Ar pakankama darbo apimtis?
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.)
reikalavimai
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,2 balo -0,5 balo 40
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo
41
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
-0,2 balo -0,5 balo
santrumpų paaiškinimai?
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,2 balo -0,5 balo 44
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: _____________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ___________________________________ ________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS SANTRUMPOS ... 13 SANTRAUKA ... 14 SUMMARY ... 15 ĮVADAS ... 16 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 18
1.1. Vaikų dantų ėduonis ... 18
1.2. Dantų ėduonies rizikos veiksniai ... 18
1.2.1. Mikroorganizmų įtaka ėduonies atsiradimui ... 18
1.2.2. Mitybos vaidmuo ėduonies vystymuisi ... 19
1.2.3. Burnos higienos reikšmė ėduonies rizikos mažinimui ... 20
1.3. Ėduonies paplitimas Lietuvoje ... 20
1.4. Dantų ėduonies profilaktikos metodai ir jų svarba ... 21
1.4.1. Ankstyva ėduonies profilaktika ... 21
1.4.2. Fluoro vaidmuo ėduonies profilaktikoje ... 21
1.5. Pirminės sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo dantų ligų profilaktikoje... 22
1.6. Profilaktinė vaikų dantų priežiūra Lietuvoje ... 22
1.7. Studentų švietimo burnos sveikatos srityje reikšmė ... 23
1.7.1. LSMU odontologijos ir medicinos studentų švietimas burnos sveikatos srityje ... 24
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 28
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Žinios apie vaikų burnos higieną ... 30
3.2. Žinios apie ėduonies profilaktiką ... 31
3.3. Odontologijos ir medicinos studentų žinių apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką palyginimas atsižvelgiant į studijų kryptį ir kursą ... 33
3.3.1. Respondentų grupių žinių apie vaikų burnos higieną palyginimas ... 35
3.3.2. Respondentų grupių žinių apie ėduonies profilaktiką palyginimas ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
IŠVADOS ... 44
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
LITERATŪRA ... 46
SANTRUMPOS
AAPD (angl. American Academy of Paediatric Dentistry) – Amerikos vaikų odontologų akademija AAP (angl. American Academy of Pediatrics) – Amerikos pediatrų akademija
ADA (angl. American Dental Association) – Amerikos odontologų asociacija LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
OR – Lietuvos Respublikos odontologų rūmai TLK – teritorinės ligonių kasos
O1 – odontologijos studijų pirmas kursas O5 – odontologijos studijų penktas kursas M1 – medicinos studijų pirmas kursas M6 – medicinos studijų šeštas kursas n – atvejų skaičius
χ2 – Chi kvadrato kriterijus
p – reikšmingumo lygmuo V – vidurkis
SN – standartinis nuokrypis SP – standartinė paklaida h – valandos
LSMU odontologijos ir medicinos studentų žinios apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Lietuvoje vaikų pieninių dantų ėduonies
paplitimas yra didelis – 89,7% (2013 m.). Ne tik gydytojai odontologai, bet ir šeimos gydytojai pediatrai gali svariai prisidėti prie ėduonies profilaktikos. Tyrimo tikslas – įvertinti LSMU odontologijos ir medicinos studentų žinias apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką bei išsiaiškinti studentų nuomonę apie žinių reikalingumą.
Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 381 studentas. Studentai atsakė į 26 sudarytos
anketos klausimus apie vaikų burnos higieną, ėduonies profilaktiką bei išreiškė nuomonę apie turimas žinias. Duomenims analizuoti naudotas Chi kvadrato (χ2
) kriterijus, t-testas, tiesinė regresinė analizė.
Rezultatai. Geras žinias apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką turėjo
atitinkamai 65% ir 29% odontologijos pirmo, 62% ir 21% medicinos pirmo, 99% ir 94% odontologijos penkto, 67% ir 14% medicinos šešto kurso studentų. Odontologijos studentų žinios buvo reikšmingai geresnės nei medicinos studentų. 60–77% respondentų norėtų papildomų žinių studijų metu.
Išvados. Odontologijos V kurso studentų žinios apie vaikų burnos higieną ir ėduonies
profilaktiką yra geros. Odontologijos I, medicinos I bei VI kursų studentų žinios apie vaikų burnos higieną yra geros, tačiau apie ėduonies profilaktiką yra prastos. Didžioji dalis odontologijos ir medicinos studentų norėtų papildomų žinių studijų metu apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką. Siekiant tinkamai parengti medicinos studentus šiose srityse, reikalinga mokymo programoje skirti didesnį dėmesį vaikų burnos sveikatai.
Raktažodžiai: Odontologijos studentai, medicinos studentai, žinios, vaikų burnos higiena, ankstyvos vaikystės ėduonis, ėduonies profilaktika.
LUHS dentistry and medical students' knowledge on children's oral hygiene and prevention of dental caries
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. In Lithuania deciduous teeth caries
prevalence is high – 89,7% (2013). Not only dentists but also general practitioners can effectively contribute to caries prevention. The purpose of this study was to assess the knowledge of LUHS first and last year dental and medical course students on infant oral health and childhood caries prevention and to find out their attitude towards the importance of such knowledge.
Material and methods. The study involved 381 students, who answered 26 questions on
infant oral health and caries prevention and expressed their attitude towards their knowledge. To analyze the results Chi-square (χ2), t-test and linear regression were used.
Results. Good knowledge on infant oral health and caries prevention was found among
65% and 29% first year dental students respectively, 62% and 21% first year medical, 99% and 94% final year dental, 67% and 14% final year medical students. Dental students had significantly better knowledge than medical students. 60%-77% of the respondents would like to know more on these topics.
Conclusions. Final year dental students have good knowledge on infant oral health and
caries prevention. First year dental, first and final year medical student knowledge on infant oral health is good; however they lack knowledge on caries prevention. Majority of dental and medical students would like to learn more about infant oral health and childhood caries prevention during their studies. In order to properly train medical students in these fields, the medical study program should devote more attention to children’s oral health.
Keywords: Dental students, Medical students, knowledge, Children‘s oral hygiene, Early childhood caries, caries prevention.
16
ĮVADAS
Vaikų dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi liga, turinti neigiamą įtaką vaiko fizinei sveikatai ir psichologiniam vystymuisi [1]. Anksti diagnozuotas ir gydomas ėduonis gali būti stabilizuotas ir neturėti tolimesnių pasekmių. Negydant ėduonies atsiranda skausmas, gali plisti infekcija, tenka šalinti dantį ar kyla pavojus bendrai organizmo būklei. Ankstyvas dantų netekimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko kalbai, lemti sąkandžio deformacijas, menką savivertę, sutrikdyti maitinimąsi ir augimą, suprastinti gyvenimo kokybę [2].
Ėduonies paplitimas Lietuvoje tarp vaikų per pastaruosius dešimtmečius kinta nedaug, jis išlieka didelis ir tai yra opi visuomenės problema [3]. Viena iš pagrindinių didelio ėduonies paplitimo mūsų šalyje priežasčių yra prasta burnos higiena, kurią lemia žinių apie burnos sveikatos priežiūrą trūkumas ir netinkami burnos priežiūros įgūdžiai [3–5]. Taigi, norint išsaugoti sveikus vaikų dantis ir sumažinti ėduonies paplitimą, reikalinga išugdyti tinkamus higienos įpročius [3].
Vaikų odontologijoje dantų ir burnos ligų profilaktika yra viena iš svarbiausių sričių, kurios metodų įgyvendinimas gali suformuoti tinkamus burnos priežiūros įgūdžius, palaikyti burnos sveikatą, mažinti dantų ir burnos ligų atsiradimą ir plitimą. Tai įrodyta daugelyje mokslinių tyrimų [6–10]. Vaikų dantų ligų profilaktikos metodų yra gausu, tačiau galima išskirti vieną svarbiausių priemonių – vaikų ir tėvų švietimas siekiant išmokyti taisyklingų burnos priežiūros įgūdžių ir suteikti tinkamų žinių apie dantų ligų profilaktiką [2]. Gydytojų žinių apie burnos priežiūrą perteikimas tėvams ir pacientams vaikams, įgūdžių ugdymas gali turėti didelę reikšmę mažinant ėduonies paplitimą. Svariai prisidėti prie dantų ligų profilaktikos gali ir šeimos gydytojai pediatrai bei akušeriai-ginekologai. Tikėtina, kad vaikai pirmaisiais gyvenimo metais su šeimos gydytojais susidurs anksčiau, galbūt ir dažniau nei su odontologais. Todėl svarbu, kad tiek odontologijos, tiek medicinos studijas baigę gydytojai turėtų pakankamai žinių apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką bei būtų įtraukti į pacientų sveikatinimą [11]. Svarbu, kad gydytojai suvoktų dantų ligų profilaktikos priemonių, vaikų burnos priežiūros svarbą ir galėtų perduoti žinias pacientams ir jų tėvams.
Lietuvoje nėra atliktų studijų, kuriose ištirtos medicinos ar odontologijos studentų žinios apie vaikų burnos sveikatą. Kyla klausimas, ar medicinos ir odontologijos studentai turi pakankamų žinių apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką, ar studentai supranta šių žinių svarbą, ar norėtų gauti daugiau informacijos apie burnos sveikatą.
Hipotezė – odontologijos studentų žinios apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką yra geresnės nei medicinos studentų. Studentų žinių lygis priklauso nuo studijų krypties ir kurso. Žinios, gaunamos studijų programos metu, studentų nuomone, yra pakankamos.
17
Tyrimo tikslas – įvertinti LSMU odontologijos ir medicinos pirmų ir paskutinių kursų
studentų žinias apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką ir išsiaiškinti studentų nuomonę apie žinių reikalingumą.
Uždaviniai:
1. Sužinoti, kokios yra LSMU odontologijos ir medicinos pirmų ir paskutinių kursų studentų žinios apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką.
2. Palyginti pirmo ir paskutinio odontologijos ir medicinos kursų studentų žinias apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką.
3. Palyginti medicinos ir odontologijos pirmų ir paskutinių kursų studentų žinias apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką.
4. Išsiaiškinti studentų požiūrį į turimas žinias ir papildomų žinių apie vaikų burnos sveikatos priežiūrą studijų metu poreikį.
18
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaikų dantų ėduonis
Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis (angl. Early childhood caries (ECC)) apibrėžiamas kaip vieno ar daugiau ėduonies (ertminio, neertminio) pažeistų, trūkstamų dėl ėduonies ar plombuotų pieninių dantų buvimas vaikui iki 6 metų.
Vaikams iki 3 metų esant nors vieno lygaus dantų paviršiaus ėduoniui (ertminiam, neertminiam) bei 3–5 metų amžiaus vaikams, turintiems viršutinių kandžių lygaus paviršiaus ėduonį, diagnozuojamas sunkios eigos ankstyvasis vaikų ėduonis (angl. Severe early childhood caries (S-ECC)) [12]. Liga gali prasidėti ankstyvame amžiuje ar vos tik išdygus dantims, ji yra linkusi progresuoti ir gali baigtis dantų netekimu. Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis dėl didelio paplitimo, rizikos sukelti nuolatinių dantų ėduonį, įtakos bendrai sveikatai laikomas rimta visuomenės problema [13].
1.2. Dantų ėduonies rizikos veiksniai
Ėduonis – liga, atsirandanti dėl biologinių, socialinių veiksnių, sveikatą lemiančios elgsenos (mityba, asmeninė burnos higiena, apsilankymų pas odontologus dažnis). Vienas iš pagrindinių šią ligą sukeliančių veiksnių yra dantų apnašos [14].
Svarbiausi ankstyvos vaikystės vaikų ėduonį lemiantys faktoriai – dantų apnašos, neribojamas maitinimas mišinukais iš buteliuko, ypač naktį, gausi angliavandenių mityba, netvarkingas maitinimas krūtimi ir girdymas saldintais gėrimais [15].
1.2.1. Mikroorganizmų įtaka ėduonies atsiradimui
Burnos mikrobiomos ekologinės pusiausvyros pokyčiai dėl prastos burnos higienos, nusilpusio imuniteto ir genetinių veiksnių sukelia susirgimą [16]. Ilgą laiką Streptococcus mutans bakterijų rūšis buvo laikoma vieninteliu pagrindiniu dantų ėduonies sukėlėju [14], tačiau, remiantis naujausiais bakterijų atpažinimo tyrimais, rasta daugiakomponentė mikroorganizmų ekosistema, kurioje S. mutans sudarė tik 0,7–1,6% mikroorganizmų visumos ėduonies pažeistame paviršiuje [17]. Pagal Li Y. ir bendraautorių studijos duomenis, daug acidogeninių bakterijų rūšių (Streptococcus, Lactobacillus, Actinomyces, Bifidobacterium, Propionibacterium, Scardovia ir kt.)
19 sąveikauja tarpusavyje sudarydamos aplinką, palankią ėduonies vystymuisi [18]. Tyrimų rezultatai rodo, kad ėduonies mikrobiologija priklauso nuo audinio, kuriame yra pažeidimas, nes mikroorganizmai, rasti emalio ėduonies paviršiuose (Streptococcus mitis, Haemophilus, Gemella), buvo kitų rūšių, nei rasti dentino ėduonies ertmėse (Neisseria, Lactobacillus, Megasphaera, Streptococcus sanguinis) [19]. Taigi, remiantis tyrimų rezultatais, galima teigti, jog kelių rūšių mikroorganizmų sąveika siejama su ėduonies atsiradimu ir ligos plitimu [17]. Tai, kad tam tikrose ligos eigos stadijose ir kiekvieno individo burnoje randamos skirtingos ėduonį sukeliančių bakterijų rūšys ir jų kiekis, leidžia daryti išvadą, jog ėduonies prevencija ir gydymas turėtų būti individualizuojamas pagal pagrindinius sukėlėjus.
1.2.1.1. Mikroorganizmų transmisija
Dantų ėduonį sukeliantys mikroorganizmai iš motinos ar tėvo vaikui gali būti perduodami kontaktiniu būdu per seiles – vertikalioji transmisija [20]. Vaikai, kurių motinos burnos mikrofloroje yra daugiau Streptococcus mutans, turi didesnę riziką įgyti patogenišką mikroflorą, nei tie, kurių motinos turi mažesnį kiekį šio patogeno [20]. Taip pat įrodytas tiesioginis ryšys tarp šio patogeno kiekio motinų burnose ir jų vaikų ėduonies aktyvumo [15].
Horizontalioji transmisija – mikroorganizmai, perduodami kitų šeimos narių bei darželiuose, mokyklose naudojantis bendrais buities įrankiais, indais, čiulptukais. Transmisija gali būti mažinama, jei tėvai ir kiti šeimos nariai sumažina savo kariesogeniškos mikrofloros kiekį tinkamai prižiūrėdami burnos ertmę [2].
1.2.2. Mitybos vaidmuo ėduonies vystymuisi
Remiantis tyrimų duomenimis, dažnas maitinimas cukraus turinčiais skysčiais iš buteliuko, ypač naktimis, dažnas ar ilgesnį laiką, nei rekomenduojama užtęstas žindymas yra siejami su ankstyvos vaikystės ėduonies atsiradimu [21]. Amerikos vaikų odontologų akademijos (angl. American Academy of Paediatric Dentistry (AAPD)) ir Amerikos pediatrų akademijos (angl. American Academy of Pediatrics (AAP)) strategijos pareiškime, atsižvelgiant į atliktų tyrimų pastebėjimus, teigiama, kad vaikas neturėtų būti migdomas ar naktį maitinamas iš buteliuko su cukraus turinčiais skysčiais ar pienu. Be to, maitinimas krūtimi turėtų būti mažinamas ar nutraukiamas, kai išdygsta pirmasis pieninis dantis, o tėvai turėtų pratinti vaikus išmokti gerti iš puodelio ir atjunkyti nuo buteliuko sulaukus 12 mėn. [12].
Vaikų mityba, kurioje daug angliavandenių, dažnas cukraus turinčio maisto ir gėrimų vartojimas priskiriami prie pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių. Remiantis tyrimais,
20 kuriuose apžvelgti vaikų mitybos įgūdžiai, nustatyta patikima sąsaja tarp angliavandenių gausios mitybos ir ėduonies išsivystymo [22]. Turint prastus mitybos įpročius, esant blogai burnos higienai ir kaupiantis bakterinėms apnašoms, dar labiau didėja rizika vystytis dantų ėduoniui. To priežastingumas yra angliavandenių kariesogeniškumas, nes juos apnašose esančios bakterijos produkuoja į rūgštis, lemiančias palankias sąlygas ėduonies atsiradimui [21].
1.2.3. Burnos higienos reikšmė ėduonies rizikos mažinimui
Vaikų amžiuje už vaiko burnos higienos įgūdžius atsakingi tėvai. Jų žinios ir gebėjimas išugdyti tinkamus higienos įpročius lemia vaiko burnos sveikatą ir dantų būklę. Ėduonies atsiradimas siejamas su tėvų požiūriu į vaikų burnos higienos priežiūrą. Atliktas tyrimas rodo, jog tėvai, kurie pradeda valyti vaikų dantis kuo anksčiau, tuo labiau sumažina ėduonies atsiradimą [23]. Didelę įtaką ėduonies atsiradimui turi dantų valymo dažnis. Pastebėta, kad tarp vaikų, kuriems dantys valomi du ar daugiau kartų per dieną, ėduonies paplitimas mažesnis, nei tarp tų, kuriems valoma vieną kartą per dieną [24]. Taigi vaikų burnos higienos nesilaikymas didina ėduonies plitimą.
1.3. Ėduonies paplitimas Lietuvoje
Remiantis Živilės Kristinos Matulaitienės ir kt. atlikto epidemiologinio tyrimo, kuriuo įvertintas ir palygintas Lietuvos 7–8 metų moksleivių dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas 1983 m. ir 2009 m., duomenimis, ėduonies paplitimas sumažėjo. Pieninių dantų ėduonies paplitimas 2009 m. buvo 88,7% (1983 m. – 92,4%), nuolatinių 2009 m. – 29,7% (1983 m. – 49,6%). Tam įtakos turėjo dantų pastos su fluoru naudojimas ir profilaktinės silantų programos įdiegimas Lietuvoje [3]. Pagal Eglės Slabšinskienės ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenis, pieninių dantų ėduonies paplitimas tarp 3 metų vaikų 2010 m. Lietuvoje buvo net 50,6% [25]. Kaip nurodo Jaunė Razmienė, 2013 m. 4–6 metų vaikų pieninių dantų ėduonies paplitimas buvo 89,7% [26]. Autorės teigimu, „įvertinus tyrimus, atliktus Lietuvoje, konstatuota, kad čia nėra pastovios epidemiologinių dantų ėduonies tyrimų sistemos, atlikti tik trumpalaikiai tyrimai, kuriuos surinko skirtingi autoriai skirtingomis darbo sąlygomis bei skirtingais laikotarpiais, todėl sunku vertinti ilgalaikę vaikų dantų ėduonies dinamiką mūsų šalyje“ [26]. Vis dėlto apžvelgus turimus tyrimus matoma, kad Lietuvoje didelis ėduonies paplitimas vaikų amžiuje tebėra opi problema.
21
1.4. Dantų ėduonies profilaktikos metodai ir jų svarba
Reikšmingiausi vaikų dantų ėduonies profilaktiniai metodai yra tėvų edukacija, patogeniškų mikroorganizmų transmisijos vengimas, dantų valymas du kartus per dieną, naudojant dantų pastą su fluoru [15]. Vienas iš vaikų dantų ligų prevencijos tikslų – mažinti pagrindinę ėduonies priežastį – apnašų kaupimąsi.
1.4.1. Ankstyva ėduonies profilaktika
Dar nėštumo laikotarpiu būsimos motinos turi būti konsultuojamos apie savo ir kūdikio burnos priežiūrą bei ankstyvos vaikystės ėduonies profilaktiką. Atlikti tyrimai rodo, kad mažinant kariesogeninių mikroorganizmų kiekį motinos burnoje, mažėja kūdikio ėduonies rizika [15]. Su nėščiosiomis turi būti aptariamas dantų dygimo laikas ir seka, rekomenduojamas pirmo vizito pas odontologą laikas.
Dar neišdygus dantims, po maitinimo burnos gleivinė turi būti nuvaloma, o dantenas rekomenduojama masažuoti specialiu antpirščiu, kad būtų ruošiama švari aplinka dantų dygimui. Jau nuo pirmojo danties išdygimo rekomenduojama naudoti vaikišką šepetėlį su maža galvute. Dantis turi valyti ne pats vaikas, o tėvai [15]. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (OR) rekomenduoja vaikui savarankiškai pradėti valytis dantis tik nuo 7–9 metų [27].
1.4.2. Fluoro vaidmuo ėduonies profilaktikoje
Pagrindiniai žinomi fluoro veikimo mechanizmai ėduonies profilaktikoje yra trys [15]: 1. Danties struktūros rezistentiškumo demineralizacijai didinimas.
2. Remineralizacijos procesų skatinimas. 3. Dantų apnašų kariesogeniškumo mažinimas.
Fluoro patekimas į organizmą gali būti vietinis ir sisteminis. Sisteminiu būdu fluoras gaunamas su maistu, vandeniu, maisto papildais, vietiniu – su fluoro turinčiomis priemonėmis – dantų pasta, burnos skalavimo skysčiu, tirpalais, individualiai ar profesionaliai aplikuojamomis medžiagomis. Įvertinus vaiko ėduonies rizikos laipsnį, esant vidutinei ar aukštai rizikai, rekomenduojamas vietinių fluoro turinčių priemonių naudojimas [15].
Fluoro lakas ir fluoro želė – tai ėduonies profilaktikai skirtos priemonės, kurios gali būti aplikuojamos ant dantų paviršių profesionalios procedūros metu. Amerikos odontologų asociacija (angl. American Dental Association (ADA)) gerai vertina tyrimais pagrįstus įrodymus, kad profesionalios fluoro lako aplikacijos vaikų amžiuje turi poveikį apsaugant pieninius ir nuolatinius
22 dantis nuo ėduonies atsiradimo ir kontroliuojant ėduonies aktyvumą. ADA rekomenduoja fluoro lako aplikacijas atlikti du kartus per metus, o vaikams su aukšta ėduonies rizika kas tris mėnesius [28].
1.4.2.1. Dantų pastos su fluoru
Gydytojas odontologas turėtų individualiai rekomenduoti reikiamą dantų pastą pacientui, be to, vaikų tėvai taip pat turi būti susipažinę su pasirinkimo kriterijais. Pateikiamos OR informacinio leidinio rekomendacijos [27] dėl dantų pastos su fluoru pasirinkimo ir naudojamo kiekio (lentelė Nr. 1).
Lentelė Nr. 1. OR rekomendacijos dėl dantų pastos su fluoru vartojimo
Amžius (metai)
Fluoro kiekis dantų pastoje (ppm)
Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio
Sveiki dantys
Ėduonies pažeisti dantys, neįgalieji, sergantys bendrinėmis ligomis
0–3 500 1 000 Suvilgyti šerelius
3–6 1 000 1 450 Žirnio dydžio
>6 1 000 1 450 1–2 cm
1.5. Pirminės sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo dantų ligų profilaktikoje
AAPD vaikų burnos sveikatos nustatytose gairėse rekomenduojama, kad visi pirminės sveikatos priežiūros specialistai, kurie prižiūri tėvų ir jų kūdikių sveikatą, turėtų šviesti tėvus vaikų dantų ėduonies atsiradimo ir jo profilaktikos srityje [29]. Nėštumo laikotarpiu moterys turi būti konsultuojamos akušerių-ginekologų būsimo kūdikio burnos priežiūros klausimais, įspėjamos apie dantų dygimo laikotarpiu galinčius iškilti sunkumus – subfebrili temperatūra, viduriavimas, dehidratacija, padidėjęs seilėtekis [15].
1.6. Profilaktinė vaikų dantų priežiūra Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2005 m. vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, pagal kurią 6–13 metų vaikų krūminiai dantys padengiami silantais nemokamai. Remiantis Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) interneto svetainės duomenimis, 2016 m. įstaigose, sudariusiose sutartis su Kauno TLK, pagal programą patikrinti 10 296 vaikai [30].
23 Rasos Račienės teigimu, „jau antri metai Lietuvos higienos instituto Sveikatos informacijos centras pateikia Vaiko sveikatos pažymos (forma Nr. 027/I/a) suvestinę apie vaikų burnos sveikatos būklę. Duomenys pateikti iš visų savivaldybių. Tačiau nors šią sveikatos pažymą kartu su burnos sveikatos įvertinimu mokslo metų pradžioje turėtų pateikti kiekvienas mokyklą lankantis mokinys, norėtųsi atkreipti dėmesį, kad dalyje rajonų duomenys apie burnos sveikatą pažymoje neužpildyti. Vadinasi, vaikų burnos būklė nebuvo patikrinta gydytojo odontologo“ [31]. Autorė nurodė, kad pažymas apie burnos sveikatą pateikė tik 11,14% Tauragės rajono šeštos klasės, 56,92–65,36% Skuodo rajono ir Palangos miesto dešimtos ir vienuoliktos klasės, 60,12% Pakruojo rajono antros klasės mokinių [31]. Galima daryti išvadą, kad dalis minėtų rajonų vaikų neturi galimybės apsilankyti pas odontologus arba į burnos sveikatos tikrinimus žiūri neatsakingai, nors pas šeimos gydytojus atvyksta.
Pasak J. Razmienės, „profilaktinės programos vykdomos epizodiškai, jos neapima visos vaikų populiacijos“ [26]. Tikėtina, kad padėtis pagerės Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu patvirtinus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 m. plėtros programą, kurios viena iš priemonių yra „skatinti efektyvesnę gyventojų dantų priežiūrą, taikyti vaikams profilaktines dantų ėduonies priemones“ [32]. Be to, 2017 m. kovo 13 d. patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta 2018 m. 4 ketvirtį padidinti PSDF biudžeto lėšomis apmokamų odontologijos paslaugų apimtį, 2019 m. 1 ketvirtį įtraukti burnos higienistą į pirminės odontologinės pagalbos paslaugas teikiančią komandą [33].
1.7. Studentų švietimo burnos sveikatos srityje reikšmė
Suprasdama edukacijos burnos sveikatos srityje svarbą, 2008 m. Amerikos medicinos kolegijų asociacija (angl. The Association of American Medical Colleges) publikavo pranešimą, kuriame teigiama, kad medicinos ir odontologijos studentai turėtų gauti tinkamą paruošimą burnos sveikatos srityje. Medicinos studijose turėtų būti aptariamos visuomenės sveikatos, ėduonies, periodonto, onkologinių burnos susirgimų, burnos ligų ir organizmo bendrosios sveikatos sąsajų tematika (34). Kai kurios medicinos mokyklos atsižvelgė į tai ir papildė mokymo programas burnos sveikatai skirtomis temomis, su burnos sveikata susiję klausimai buvo įtraukti į JAV medicinos licencijavimo egzaminus [34].
Ferullo A. ir bendraautoriai atliko tyrimą siekdami sužinoti, kiek JAV medicinos mokyklose studijų programos valandų skiriama burnos sveikatai. Iš 88 mokyklų 10,2% neskyrė jokio mokymo šioje srityje, 69,9% mokyklų skyrė mažiau nei 5 valandas burnos sveikatai mokymo programose, likusiose mokyklose buvo skiriama daugiau nei 5 valandas. Mokyklose buvo skiriamas dėmesys burnos onkologiniams susirgimams, burnos anatomijai, burnos ir organizmo sveikatai,
24 vaikų ėduonies rizikai ir prevencijai, fluoridų panaudojimui, periodonto ligoms, vaikų burnos apžiūrai, nėščiųjų burnos sveikatai, praktinių įgūdžių mokymui. Tik 29,9% mokyklų teigė, kad tikrina studentų žinias šiomis temomis. Taigi dauguma JAV medicinos mokyklų siūlo siaurą burnos sveikatos mokymo programą, tačiau jau yra atkreipiamas dėmesys į mokymo būtinumą ir kai kuriose medicinos mokyklų studijų reglamentuose atsiranda platesnės burnos sveikatos mokymo programos [35].
Tyrimo, atlikto Alyousef Y ir bendraautorių, tikslas buvo įvertinti medicinos internatūros studentų žinias apie burnos sveikatą, jų gebėjimus ir norą nustatyti vaikų ėduonies riziką. Tirtas ir studentų gebėjimas suprasti, kada reikalingas siuntimas pas gydytoją odontologą. Anketų rezultatai parodė, jog medicinos internatūros studentai atlikdami vaikų iki 3 metų burnos sveikatos vertinimą jaučiasi gerai. Vertinant studentų pasitenkinimą jų universitetiniu paruošimu burnos sveikatos srityje, didžioji dauguma respondentų atsakė neigiamai. 90% respondentų manė, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo konsultuojant dėl burnos sveikatos ar siunčiant pas odontologus yra svarbus. Padaryta išvada, kad medicinos studentams reikia geresnio paruošimo burnos sveikatos srityje, tuomet studentai labiau norėtų atlikti burnos sveikatos patikras savo praktikoje [11].
1.7.1. LSMU odontologijos ir medicinos studentų švietimas burnos sveikatos srityje
LSMU odontologijos ir medicinos vientisųjų studijų programų studentams suteikiamas skirtingas žinių kiekis apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką. Norint išsiaiškinti studentų įgytų žinių lygį šiomis temomis, reikia apžvelgti, koks dėmesys burnos higienos ir ėduonies profilaktikos temomis yra skiriamas LSMU odontologijos ir medicinos studentams visų studijų kursų metu.
1.7.1.1. Burnos higienos ir ėduonies profilaktikos mokymas Odontologijos studijų programoje
Studijų pirmame kurse dar nėra dėstomos disciplinos, susijusios su burnos higiena ar ėduonies profilaktika. Antrame studijų kurse studentams dėstoma privaloma Burnos mikrobiologijos disciplina, kurios turinyje yra temos „Burnos normali mikroflora“ ir „Burnos mikroflora, jos sudėtis ir apnašo, ėduonies, periodontitų bei stomatitų formavimasis“. Šio mokomojo dalyko vienas iš tikslų yra suteikti žinių apie mikroorganizmų etiopatogenetinį vaidmenį burnos infekcinių ligų patologijoje [36] (lentelė Nr. 2).
25
Lentelė Nr. 2. Informacija apie Odontologijos studijų antrame kurse dėstomą discipliną Burnos
mikrobiologija
Dalykas ECTS kreditai,
darbo krūvis, h Vertinimo forma
Sudėtinės temos
Pavadinimas, kontaktinis darbas, h
Burnos mikrobiologija 4
107 Egzaminas
Normali mikroflora, 2
Sudėtis ir apnašo, ligų formavimasis, 4
Odontologijos studentams trečiame kurse dėstoma privaloma disciplina Odontologinių ligų profilaktika. Studentai supažindinami su odontologinių ligų rizikos veiksniais, šių ligų epidemiologija, pagrindiniais profilaktikos metodais, racionalios mitybos principais, pacientų mokymo svarba. Išmokstama vertinti ėduonies paplitimą ir intensyvumą, burnos sveikatos būklę, suvokti individualios ir profesionalios burnos higienos reikšmę, teisingai parinkti burnos higienos priemones [36] (lentelė Nr. 3).
Ketvirtame kurse pradedama mokyti privalomos Vaikų odontologijos disciplinos, trunkančios du semestrus. Ji skirta odontologinių ligų etiologijai, patogenezei, diagnostikos kriterijams ir gydymo ypatumams išmokti. Atkreipiamas dėmesys į odontologinių ligų profilaktikos metodus vaikų amžiuje [36] (lentelė Nr. 3).
Lentelė Nr. 3. Informacija apie odontologijos disciplinas Odontologinių ligų profilaktika ir Vaikų
odontologija
Penktame studijų kurse odontologijos studentams dėstomas pasirenkamasis dalykas Profesionalioji burnos higiena. Disciplina skirta suvokti profesionalios burnos higienos reikšmę odontologinių ligų profilaktikoje, išmokyti praktikoje taikyti profesionalios higienos metodus, supažindinti su burnos sveikatos mokymu [36] (lentelė Nr. 4).
Kursas Dalykas ECTS kreditai, darbo krūvis, h Vertinimo forma Kontaktinis darbas, h Savarankiškas darbas 3 Odontologinių ligų profilaktika 4 107 Egzaminas 80 27 4–5 Vaikų odontologija 6 160,2 Egzaminas 120 40,2
26
Lentelė Nr. 4. Informacija apie penktame Odontologijos studijų kurse dėstomą discipliną
Profesionalioji burnos higiena
Dalykas ECTS kreditai, darbo krūvis, h
Kontaktinis darbas, h
Savarankiškas
darbas Vertinimo forma
Profesionalioji burnos higiena
4
107 80 27 Projektas
1.7.1.2. Burnos sveikatos mokymas medicinos studijų programoje
Išanalizavus LSMU Medicinos vientisųjų studijų programos turinį, galima išskirti ir trumpai apibūdinti disciplinas, kuriose aptariamos vaikų burnos sveikatos priežiūrai artimos temos. Pirmame, antrame ir ketvirtame studijų kursuose informacija tokia tematika nepateikiama. Trečiame kurse dėstomas pasirenkamasis dalykas Fiziologinio nėštumo priežiūra, kuriame studentai sužino apie nėščiųjų mitybos ypatumus [36] (lentelė Nr. 5).
Lentelė Nr. 5. Informacija apie discipliną Fiziologinio nėštumo priežiūra
Dalykas ECTS kreditai, darbo krūvis, h
Vertinimo forma
Sudėtinės temos
Pavadinimas Kontaktinis darbas, h
Fiziologinio nėštumo priežiūra
3
80 Egzaminas Nėščiųjų mityba 10
Medicinos studijų penktame kurse dėstoma privaloma disciplina Akušerija ir ginekologija, kurios metu studentai įgyja žinių apie naujagimių fizikinį ištyrimą, maitinimo ypatumus, ligų diagnostikos ir profilaktikos principus. Kitas privalomas mokomasis dalykas – Vaikų ligų modulis, kuriame pateikiamos žinios apie vaikų vystymąsi, maitinimą, dažniausias vaikų organų sistemų ligas [36] (lentelė Nr. 6).
Lentelė Nr. 6. Informacija apie disciplinas Akušerija ir ginekologija bei Vaikų ligos
Dalykas ECTS kreditai darbo krūvis, h Vertinimo forma Sudėtinės temos Pavadinimas Kontaktinis darbas, h Akušerija ir ginekologija 12 320,06 Egzaminas Naujagimio maitinimas 3,05 Naujagimio priežiūra 2 Vaikų ligos 12 320 Egzaminas Kūdikių maitinimas 2 Vyresnių vaikų maitinimas 2
27 Šeštame kurse dėstomas pasirenkamasis dalykas Sveikas naujagimis ir žindymas, studentai išmokomi patarti motinai apie naujagimio priežiūrą ir maitinimą. Kita privaloma disciplina – Visuomenės sveikatos modulis, kurį sudaro geriatrinė ir šeimos medicina. Šeimos medicinos dalyje supažindinama su pirminės sveikatos priežiūros centro struktūra, pacientų ištyrimo galimybėmis ir kylančiomis problemomis [36] (lentelė Nr. 7).
Lentelė Nr. 7. Informacija apie disciplinas Sveikas naujagimis ir žindymas bei Šeimos medicina
Dalykas ECTS kreditai darbo krūvis, h Vertinimo forma Sudėtinės temos Pavadinimas Kontaktinis darbas, h Sveikas naujagimis ir žindymas 4 106,8 Egzaminas Sveiko naujagimio žindymas 7,5 Šeimos medicina 1,73 46 Egzaminas Pirminės sveikatos priežiūros organizavimas 14
Odontologijos studijų metu disciplinose skiriama iš viso 380 valandų vaikų burnos sveikatos temoms, kai medicinos studijų metu tik 40,5 valandų.
Darbo tema pasirinkta suvokiant didelio ėduonies paplitimo Lietuvoje problemą, siekiant išsiaiškinti LSMU odontologijos ir medicinos studentų žinių apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką lygį. Norėta sužinoti, kaip skiriasi pirmų ir paskutinių kursų studentų žinios ir ar jų įgyjama pakankamai, kad būtų galima veiksmingai prisidėti prie vaikų ėduonies profilaktikos.
28
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas 2016 m. lapkričio – 2017 m. sausio mėn. Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Tyrimo laikotarpiu LSMU mokėsi 528 odontologijos ir 1862 medicinos vientisųjų studijų studentai. Tiriamųjų kontingentas buvo visų LSMU odontologijos studijų pirmo (O1) (n – 86) ir penkto (O5) (n – 116) kursų bei dalies medicinos studijų pirmo (M1) (n – 94) ir šešto (M6 – 85) kursų vyriškos ir moteriškos lyties studentai.
Imtis sudaryta naudojantis Panijoto formule:
𝑛 = 1
∆2+ 1
𝑁
∆2 – imties paklaida
N – generalinė visuma
Apskaičiavus pagal Panijoto formulę (paklaida – 0,06, N – 2 390) imtis turėjo būti 249 respondentai (proporcingai 83 – odontologijos, 166 – medicinos studentai), kad ji būtų reprezentatyvi. Šio tyrimo imtis n – 381 (202 – odontologijos, 179 – medicinos studentai) yra pakankama.
Tiriamųjų atrankos kriterijai – įtraukimo kriterijai:
1. LSMU odontologijos ir medicinos vientisųjų studijų pirmų kursų studentai, kad būtų įvertinamos pradedančių studijuoti žinios.
2. LSMU odontologijos ir medicinos vientisųjų studijų paskutinių kursų studentai, kad būtų įvertinamos baigiamojo kurso studentų žinios.
Tyrimo objektas – LSMU odontologijos ir medicinos vientisųjų studijų pirmo ir paskutinio kursų studentų žinios apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką.
Tyrimo pagrindinis įrankis buvo studentams skirta anketa, parengta remiantis užsienio autorių (Olatosi O. ir kt., Mani S. ir kt.) tyrimų anketomis [2, 37] ir aptarta šiai temai aktualia literatūra [6, 11–12, 27].
Anketą sudaro 26 klausimai, iš jų 3 yra apie studijų kryptį, kursą, lytį, 11 – skirti patikrinti studentų žinias apie vaikų burnos higieną, 8 – apie ėduonies profilaktiką, 3 – skirti įvertinti savo žinias, išreikšti nuomonę apie papildomų žinių studijų metu poreikį, 1 klausimas skirtas tik medicinos studentams išreikšti nuomonę apie žinių reikalingumą. Visi klausimai, išskyrus vieną (17), atsakomi pasirinkus vieną atsakymo variantą, du klausimai (8 ir 16) išskaidyti į tris smulkesnius klausimus, kuriems turi būti priskiriami atsakymo variantai, jų nekartojant (priedas Nr.1). 402 anketos padalintos studentams prieš ar po paskaitų, skirta 15 min. joms pildyti.
29 Buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-28 išduotas 2016 m. spalio 21 d. (priedas Nr.2)). Gauti leidimai iš LSMU Odontologijos ir Medicinos fakultetų dekanų.
Respondentai informuoti, jog pasirašydami sutikimo formą sutinka dalyvauti tyrime, garantuotas jų atsakymų anonimiškumas, duomenų panaudojimas tik tyrimo tikslui (priedas Nr. 3, priedas Nr. 4). Dalyvavimas tyrime buvo neprivalomas, leista atsisakyti dalyvauti.
Surinktos visos atsakytos anketos (n – 381), į „Microsoft Excel“ programą suvesti respondentų atsakymai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 22.0 (Statistical Package for Social Science for Windows) paketą. Analizuojant rezultatus anketos klausimai buvo suskirstyti į dvi temas:
1. Klausimai apie vaikų burnos higieną. 2. Klausimai apie vaikų ėduonies profilaktiką.
Panaudotas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus rasti skirtumams tarp tiriamųjų grupių respondentų atsakymų. T-testas naudotas palyginti grupių teisingų atsakymų vidurkius, atlikta tiesinė regresinė analizė. Grupių respondentų žinių vertinimo kriterijus buvo apskaičiuotas ištaisant atsitiktinio atspėjimo galimybę – 67% teisingai respondento atsakytų klausimų vertinama kaip geros žinios. Jei grupėje mažiau nei 50% respondentų teisingai atsakiusių į 67% klausimų, teigiama, jog grupės žinios – prastos, daugiau nei 50% respondentų – žinios geros.
30
3. REZULTATAI
Tyrimo metu iš viso buvo atsakyta 381 anketa (iš 402 išdalintų). Atsako dažnis – 94,78%. Respondentų pasiskirstymas pavaizduotas lentelėje Nr. 8. Skirstant tik pagal studijų kryptį tarp respondentų buvo 202 (53%) odontologijos ir 179 (47%) medicinos studentai.
Lentelė Nr. 8. Respondentų pasiskirstymas pagal studijų kryptį ir kursą bei lytį
Studijų kryptis ir kursas n (%) Vyrai
n (%) Moterys n (%) O1 86 (22,6) 27 (31,4) 59 (68,6) O5 116 (30,4) 24 (20,7) 92 (79,3) M1 94 (24,7) 25 (26,6) 69 (73,4) M6 85 (22,3) 30 (35,3) 55 (64,7) Iš viso 381 (100) 106 (27,8) 275 (72,2) n – respondentų skaičius
3.1. Žinios apie vaikų burnos higieną
Analizuojant odontologijos studentų rezultatus matoma, kad daugiausiai O1 respondentų teisingai atsakė į klausimus „Ar naujagimio (1 mėn.) burnos ertmėje yra mikroorganizmų?“, „Koks dantų pastos kiekis rekomenduojamas 0–3 m. vaikams?“. Mažiausiai O1 respondentų žinojo teisingą atsakymą į klausimą „Nuo kelerių metų vaikas gali pradėti savarankiškai valytis dantis?“ (29%). O5 visi respondentai teisingai atsakė, kada rekomenduojama pradėti valyti vaiko dantis, beveik visi (99%) parodė turintys teisingų žinių apie kariesogeninių mikroorganizmų perdavimą kūdikiui, ar reikia prižiūrėti burnos ertmę dar neišdygus dantims, apie dantų pastos kiekį 0–3 m. vaikams. Mažiausiai O5 respondentų atsakė teisingai į klausimą „Nuo kelerių metų galima pradėti savarankiškai valytis dantis?“ (73%).
Apžvelgiant medicinos studentų rezultatus matoma, kad daugiausiai M1 respondentų teisingai atsakė į klausimą apie rekomenduojamą dantų pastos kiekį 0–3 m. vaikams, mažiausiai – apie rekomenduojamą laiką pradėti savarankiškai valytis dantis. Į klausimą „Ar naujagimio (1 mėn.) burnos ertmėje yra mikroorganizmų?“ buvo daugiausiai teisingai atsakiusių, o „Nuo kelerių metų galima savarankiškai valytis dantis?“ buvo mažiausiai teisingai atsakiusių M6 respondentų (12%). Atsakymų į šios temos klausimus pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje (1 pav.).
31
1 pav. Odontologijos ir medicinos studentų žinios apie vaikų burnos higieną
3.2. Žinios apie ėduonies profilaktiką
Odontologijos studentų rezultatai rodo, kad daugiausia O1 respondentų teisingai nurodė fluoro kiekį dantų pastoje 3–6 m. vaikams. Mažiausiai O1 respondentų teisingai atsakė apie rekomenduojamo pirmo vizito pas odontologą laiką (7%), ar ilgas maitinimas krūtimi bei žindymas ir maitinimas iš buteliuko naktimis turi įtaką ėduonies atsiradimui. Visi O5 respondentai teisingai
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Naujagimio (1 mėn.) burnos ertmėje yra m/o Kariesogeniniai m/o gali būti perduodami
kūdikiui
Ar reikia prižiūrėti burnos ertmę neišdygus dantims
Burnos ertmės priežiūra neišdygus dantims Kada išdygsta pirmasis dantis? Kada pradėti valyti dantis? Kuo valyti dantis susiformavus pieniniam
sąkandžiui?
Dantų pastos kiekis 0-3m. Dantų pastos kiekis 3-6m. Dantų pastos kiekis 6m. ir vyresniems Ar kūdikio dantenas valyti po maitinimo? Nuo kelerių metų savarankiškai valytis dantis? Ar reikia valyti tarpdančius vaikų amžiuje?
93% 55% 87% 72% 88% 63% 71% 92% 81% 86% 45% 29% 49% 98% 99% 99% 99% 97% 100% 98% 99% 95% 93% 86% 73% 85% 85% 59% 87% 82% 82% 73% 54% 95% 76% 74% 53% 12% 55% 98% 71% 95% 85% 88% 75% 65% 81% 86% 61% 38% 22% 46% M6 M1 O5 O1
32 atsakė į klausimą apie žindymo ir maitinimo iš buteliuko naktį įtaką ėduonies atsiradimui. Mažiausiai O5 respondentų teisingai atsakė į klausimą apie žindymo trukmę (65%).
Iš medicinos studentų rezultatų matoma, kad daugiausiai M1, taip pat ir M6 respondentų teisingai atsakė į klausimą apie fluoro kiekį dantų pastoje 0–3 m. vaikams. Tik 17% M1 ir 13% M6 studentų žinojo rekomenduojamą pirmą vizito laiką pas odontologą. Mažai respondentų teisingai atsakė apie ilgo maitinimo krūtimi (M1 – 34%, M6 – 22%) bei žindymo ir maitinimo iš buteliuko naktį įtaką ėduonies atsiradimui (M1 – 31%, M6 – 35%). Į klausimą „Rekomenduojamas vizitų pas odontologą dažnis“ atsakė 29% M6 grupės respondentų (2 pav.).
Pagal apskaičiuotą grupių respondentų žinių vertinimo kriterijų, nustatyta, kad vaikų burnos higienos tema visų respondentų žinios buvo geros (daugiau nei 50% kiekvienoje respondentų grupėje atsakė teisingai į 67% klausimų), tačiau vaikų ėduonies profilaktikos tema – O1, M1, M6 žinios buvo prastos (mažiau nei 50% kiekvienoje respondentų grupėje atsakė teisingai į 67% klausimų), o O5 žinios – geros (3 pav.).
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%100% Rekomenduojamas pirmas vizitas pas odontologą
Rekomenduojamas vizitų pas odontologą dažnis Žindymas ir maitinimas iš buteliuko naktimis gali
lemti ėduonies atsiradimą
Ar ilgas maitinimas krūtimi gali turėti įtakos ėduoniui atsirasti?
Nuomonė apie žindymo trukmę Fluoro kiekis dantų pastoje 0-3m. Fluoro kiekis dantų pastoje 3-6m. Fluoro kiekis dantų pastoje 6m. ir vyresniems Profesionalios procedūros ėduonies profilaktikai
Tinkamiausias laikas dengti dantis silantais
7% 71% 37% 29% 58% 86% 92% 85% 42% 63% 84% 85% 100% 91% 65% 97% 97% 99% 92% 96% 17% 67% 31% 34% 51% 89% 78% 79% 36% 57% 13% 29% 35% 22% 48% 91% 75% 76% 53% 58% M6 M1 O5 O1
33
3 pav. LSMU odontologijos ir medicinos studentų žinių apie vaikų burnos higieną ir ėduonies
profilaktiką įvertinimas
3.3. Odontologijos ir medicinos studentų žinių apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką palyginimas atsižvelgiant į studijų kryptį ir kursą
Analizuojant rezultatus buvo suskaičiuotas kiekvieno respondento teisingų atsakymų į temų klausimus skaičius, gautas kiekvienos iš grupių teisingų atsakymų vidurkis. Lentelėse Nr. 9, 10 vaizduojami teisingų atsakymų vidurkiams tarp grupių palyginti atlikto t–testo rezultatai.
Lentelė Nr. 9. Burnos higienos temos klausimų teisingų atsakymų vidurkio (procentais)
palyginimas tarp grupių
n – respondentų skaičius, V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, SP – standartinė paklaida, * – reikšmingumo lygmuo p<0,05
Grupė n V (%) SN SP p reikšmė M1 94 68,2 13,78 1,42 0,3989 M6 85 70,0 14,63 1,58 Iš viso 179 69,1 14,18 1,06 O1 86 70,1 18,56 2,00 0,0000* O5 116 94,1 6,91 0,64 Iš viso 202 83,9 17,72 1,25 O1 86 70,1 18,56 2,00 0,4397 M1 94 68,2 13,78 1,42 Iš viso 180 69,1 16,22 1,21 O5 116 94,1 6,91 0,64 0,0000* M6 85 70,0 14,63 1,59 Iš viso 201 83,9 16,10 1,14 Ėduonies profilaktika Burnos higiena 0% 20% 40% 60% 80% 100% O1 M1 O5 M6 29% 21% 94% 14% 65% 62% 99% 67% Respondentų skaičius
34
Lentelė Nr. 10. Ėduonies profilaktikos temos klausimų teisingų atsakymų vidurkio (procentais)
palyginimas tarp grupių
Grupė n V (%) SN SP p reikšmė M1 94 50,5 16,35 1,69 0,2492 M6 85 47,9 14,07 1,53 Iš viso 179 49,3 15,33 1,15 O1 86 54,1 17,24 1,86 0,0000* O5 116 81,6 8,61 0,80 Iš viso 202 69,9 18,81 1,32 O1 86 54,1 17,24 1,86 0,1595 M1 94 50,5 16,35 1,69 Iš viso 180 52,2 16,83 1,25 O5 116 81,6 8,61 0,80 0,0000* M6 85 47,9 14,07 1,53 Iš viso 201 67,3 20,09 1,42
n – respondentų skaičius, V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, SP – standartinė paklaida * – reikšmingumo lygmuo p<0,05
Lyginant respondentų grupių poras statistiškai reikšmingi skirtumai gauti tik tarp O5 ir O1 bei O5 ir M6 grupių. Tiek vaikų burnos higienos, tiek ėduonies profilaktikos temomis O5 grupės žinios statistiškai reikšmingai geresnės nei O1, O5 grupės žinios statistiškai reikšmingai geresnės nei M6.
Lyginant studentų žinias pagal studijų kryptį, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių. Tiek vaikų burnos higienos, tiek ėduonies profilaktikos temomis daugiau žinių turi odontologijos nei medicinos studentai (lentelė Nr. 11).
Lentelė Nr. 11. Studentų teisingų atsakymų vidurkio (procentais) palyginimas pagal studijų kryptį
Tema Studijų kryptis V (%) SN SP p
reikšmė
Visi klausimai Medicina 61,70 0,12 0,01 0,000*
Odontologija 80,60 0,18 0,013 Vaikų burnos higiena Medicina 69,10 0,14 0,011 0,000* Odontologija 83,90 0,18 0,012 Ėduonies profilaktika Medicina 49,30 0,15 0,011 0,000* Odontologija 69,90 0,19 0,013
35
3.3.1. Respondentų grupių žinių apie vaikų burnos higieną palyginimas
Respondentų grupių žinios apie vaikų burnos higieną ir ėduonies profilaktiką vertinant kiekvieną klausimą buvo palygintos tarpusavyje (O1 su O5, O1 su M1, O5 su M6, M1 su M6). Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių (reikšmingumo lygmuo, p<0,05) (lentelė Nr.12, lentelė Nr.13).
Lentelė Nr. 12. Į burnos higienos klausimus teisingai atsakiusiųjų respondentų palyginimas tarp
grupių Burnos higienos klausimai O1 ir M1 O5 ir M6 O1 ir O5 M1 ir M6 O1 n (%) M1 n (%) χ2 ; p O5 n (%) M6 n (%) χ2 , p O1 n (%) O5 n (%) χ2 , p M1 n (%) M6 n (%) χ2 , p Naujagimio (1 mėn.) burnos ertmėje yra m/o
80 (93) 80 (85,1) 2,85; 0,091 114 (98,3) 83 (97,6) 0,1; 0,752 80 (93) 114 (98,3) 3,58; 0,058 80 (85,1) 83 (97,6) 8,53; 0,003* Kariesogeniniai
m/o gali būti perduodami kūdikiui 47 (54,7) 55 (58,5) 0,27; 0,602 115 (99,1) 60 (70,6) 35,5; 0,000* 47 (54,7) 115 (99,1) 61,54; 0,000* 55 (58,5) 60 (70,6) 2,84; 0,092 Ar reikia prižiūrėti burnos ertmę neišdygus dantims? 75 (87,2) 82 (87,2) 0; 0,996 115 (99,1) 81 (95,3) 2,99; 0,084 75 (87,2) 115 (99,1) 12,57; 0,000* 82 (87,2) 81 (95,3) 3,56; 0,059 Burnos ertmės priežiūra neišdygus dantims 62 (72,1) 77 (81,9) 2,46; 0,117 115 (99,1) 72 (84,7) 15,76; 0,000* 62 (72,1) 115 (99,1) 33,3; 0,000* 77 (81,9) 72 (84,7) 0,25; 0,618 Kada išdygsta pirmasis dantis? 76 (88,4) 77 (81,9) 1,46; 0,226 113 (97,4) 75 (88,2) 6,83; 0,009* 76 (88,4) 113 (97,4) 6,71; 0,010* 77 (81,9) 75 (88,2) 1,39; 0,238 Kada pradėti valyti dantis? 54 (62,8) 69 (73,4) 2,33; 0,126 116 (100) 64 (75,3) 32; 0,000* 54 (62,8) 116 (100) 51,28; 0,000* 69 (73,4) 64 (75,3) 0,08; 0,773 Kuo valyti dantis susiformavus pieniniam sąkandžiui? 61 (70,9) 51 (54,3) 5,31; 0,021* 114 (98,3) 55 (64,7) 41,29; 0,000* 61 (70,9) 114 (98,3) 31,89; 0,000* 51 (54,3) 55 (64,7) 2,02; 0,155 Dantų pastos kiekis 0–3 m. 79 (91,9) 89 (94,7) 0,57; 0,449 115 (99,1) 69 (81,2) 20,44; 0,000* 79 (91,9) 115 (99,1) 6,88; 0,009* 89 (94,7) 69 (81,2) 7,86; 0,005* Dantų pastos kiekis 3–6 m. 70 (81,4) 71 (75,5) 0,91; 0,340 110 (94,8) 73 (85,9) 4,81; 0,028* 70 (81,4) 110 (94,8) 9,18; 0,002* 71 (75,5) 73 (85,9) 3,04; 0,081 Dantų pastos kiekis 6 m. ir vyresniems 74 (86) 70 (74,5) 3,76; 0,052 108 (93,1) 52 (61,2) 30,79; 0,000* 74 (86) 108 (93,1) 2,76; 0,097 70 (74,5) 52 (61,2) 3,63; 0,057 Ar kūdikio dantenas valyti po maitinimo? 39 (45,3) 50 (53,2) 1,1; 0,293 100 (86,2) 32 (37,6) 51,31; 0,000* 39 (45,3) 100 (86,2) 38,41; 0,000* 50 (53,2) 32 (37,6) 4,35; 0,037* Nuo kelerių metų savarankiškai valytis dantis? 25 (29,1) 11 (11,7) 8,46; 0,004* 85 (73,3) 19 (22,4) 50,94; 0,000* 25 (29,1) 85 (73,3) 38,91; 0,000* 11 (11,7) 19 (22,4) 3,63; 0,057 Ar reikia valyti tarpdančius vaikų amžiuje? 42 (48,8) 52 (55,3) 0,75; 0,384 99 (85,3) 39 (45,9) 35,49; 0,000* 42 (48,8) 99 (85,3) 31,22; 0,000* 52 (55,3) 39 (45,9) 1,59; 0,207
