Jovita Šlikienė
5 kursas, 10 grupėSOCIODEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ, NERIMO IR
DE-PRESIJOS SIMPTOMŲ BEI MIEGO KOKYBĖS RYŠYS SU
BRUKSIZMU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas: lekt. dr. Aušra Baltrušaitytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
SOCIODEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ, NERIMO IR DEPRESIJOS SIMPTOMŲ BEI MIEGO KOKYBĖS RYŠYS SU BRUKSIZMU
Baigiamasis magistrinis darbas
Kaunas, 2017 metai Darbą atliko
magistrantas……… (parašas) ………. (vardas pavardė, kursas, grupė) 20….m. ……….. (mėnuo, diena) Darbo vadovas……… (parašas) ……….
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20….m. ……….. (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINI-MO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ………
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11
Medžiaga ir
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
13
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga;
ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės
rekomen-daci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri
reikalavi-mai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2
balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. )
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
TURINYS
SANTRAUKA 8 SUMMARY 9 ĮVADAS 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA 12 1.1. Miego kokybė 12 1.2. Bruksizmas 13 1.3. Depresija 15 1.4. Nerimas 15 2. MEDŽIAGA IR METODAI 17 3. TYRIMŲ REZULTATAI 193.1. Tirtų pacientų socialinių ir demografinių veiksnių charakteristika bei jų įtaka sergamumui
bruksizmu 19
3.2. Tirtųjų studentų nerimo ir depresijos ryšys su bruksizmu 21
3.3. Miego kokybės ryšys su bruksizmu 22
4. DISKUSIJA 24 5. PADĖKA 26 6. INTERESŲ KONFLIKTAS 27 IŠVADOS 28 LITERATŪROS SĄRAŠAS 29 PRIEDAI 33
SOCIODEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ, NERIMO IR DEPRESIJOS SIMPTOMŲ BEI MIEGO KOKYBĖS RYŠYS SU BRUKSIZMU
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas.Universitetų studentai gali patirti pernelyg daug streso dėl nepatenkinamų akademinių rezultatų, asmeninių, emocinių problemų, taip pat dėl nuolatinio akademinio aktyvumo gali sukelti nereguliar-ius miego/būdravimo modelnereguliar-ius ir turėti įtakos prastai miego kokybei. Emociniai veiksniai, tokie kaip nerimas, depresija sukelia ir įtvirtina dantų griežimą, dėl to padidėja raumenų įtempimas. Bruksizmas yra apibrėžiamas kaip pasikartojantis žandikaulio raumenų aktyvumas apibūdinamas kaip dantų sukandimas ir trynimas. Įprastai naktiniu bruksizmu serga apie 13 % suaugusiųjų. Darbo tikslas - išsiaiškinti sociodemografinių veiksnių, nerimo ir depresijos simptomų bei miego kokybės ryšį su bruksizmu.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odon-tologijos ir medicinos fakultetuose. Apklausiami buvo odonodon-tologijos fakulteto I ir V kurso, taip pat medicinos fakulteto I ir VI kurso studentai. Tiriamiesiems buvo pateikti keturi skirtingi savęs ver-tinimo klausimynai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės programą SPSS 17.0 (Statistical Package for Social Science 13 for Windows).
Rezultatai. Rezultatai parodė, kad tarp Pitsburgo miego kokybės indekso ir sergamumo bruksizmu yra statistiškai reikšmingas, tiesioginis, silpno stiprumo ryšys r=0,176 , nes p=0,001. Tarp nerimo ir depresijos simptomų sunkėjimo ir sergamumo bruksizmu yra statistiškas silpno stiprumo ryšys, taip pat daugiau nerimo patiria I ir VI kurso medicinos studentai. Nerimo ir depresijos simptomų balo skirtumas šiuose grupėse yra 2,043. Šis skirtumas statistiškai reikšmingas (p=0,041).
Išvados. Ryšys tarp socialinių ir demografinių veiksnių ir sergamumo bruksizmu yra statistiškai reikšmingai susijęs su studijų programa, kursu, amžiumi ir per mėnesį gaunamomis pajamomis. V kurso odontologijos studentų sergamumas bruksizmu yra didžiausias (43,8 %), lyginant su I ir VI kurso medicinos studentais, ir I kurso odontologijos studentais. Studentų, kurių pajamos yra 300 eurų ir daugiau, sergamumas bruksizmu -35,8 %, kurių pajamos -100-299 eurai - 25,2 %, o iki 100 eurų, - 17,6 %. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp nerimo ir depresijos simptomų bei bruksizmo tarp I ir VI kurso medicinos studentų (p = 0,041). Ryšys tarp miego kokybės ir bruksiz-mo yra statistiškai reikšmingas tik I ir VI kurso medicinos studentams.
CORRELATION BETWEEN BRUXISM AND SOCIO-DEMOGRAPHIC FACTORS IN LI-THUANIA, QUALITY OF SLEEP AND SYMPTOMS OF ANXIETY AND DEPRESSIVE
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Students from the university can experience too much stress because of unsatisfactory academic results, personal emotional problems as well as the permanent academic activity can cause irregular sleep / wake patterns and might have the effect for poor quality of sleep. Emotional factors such as anxiety and depression cause and anchor the gnash-ing of the teeth resultgnash-ing in increased muscle tension. Bruxism is defined as the repetitive activity of jaw muscles as well as clench and friction of the teeth. Usually the night bruxism affects around 13% of adults. Aim of the work is to find out the relationship between socio-demographic factors, anxiety, depressive symptoms, sleep quality and bruxism.
Material and methods. The study was performed in Kaunas, Lithuanian University of Health Sci-ences Faculties of Medicine and Dentistry. There were interviewed Ist and Vth year students from Faculty of Dentistry as well as the Ist and VIth year students from the Faculty of Medicine. Subjects received four different self-reported questionnaires. Statistical analysis was performed with data collection and analysis program SPSS 17.0 (Statistical Package for Social Science for Windows 13). Results. The results showed that the Pittsburgh sleep quality index and incidence of bruxism is sta-tistically significant, direct, low-strength connection r = 0.176, p = 0.001. Among the severity of the symptoms of anxiety and depression and worsening incidence of bruxism is statistically weak bond strength as well as Ist and VIth year medical students experience anxiety. Anxiety and depression symptom score difference in these groups is 2,043. This difference is statistically significant (p = 0.041).
Conclusion. The relationship between socio-demographic factors and the incidence of bruxism is statistically significantly associated with the study program, course, age and income per month. Fifth-year dental students more often suffer from bruxism (43.8 %) compared with the Ist and VIth year medical students and first-year dental students. Students whose income is 300 euros and more, is suffering from bruxism - 35.8 % those whose revenues — 100 - 299 euros - 25.2 % and 17.6 % up to euros 100. A statistically significant association between anxiety, depressive symptoms and bruxism is established between Ist and VIth year medical students (p = 0.041). The connection be-tween sleep quality and bruxism is statistically significant only bebe-tween Ist and VIth year medical students.
ĮVADAS
Bruksizmas yra apibrėžiamas kaip pasikartojantis žandikaulio raumenų aktyvumas apibūdi-namas kaip dantų sukandimas ir trynimas [1].
Bruksizmas gali būti dieninis ir naktinis. Dažniausiai būna naktinis bruksizmas, pasireiškiantis miego metu. Dieniniam bruksizmui būdingas nevalingas dantų ir žandikaulio sus-paudimas kaip atsakas į dirgiklį, be dantų griežimo, būdingo naktiniam bruksizmui [2]. Manoma, kad dantų griežimas turi daugiafaktorinę etiologiją [3], susijusią, pavyzdžiui su alkoholio, tabako, narkotikų vartojimu, burnos ertmės įpročiais, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimais, netaisyklingu sąkandžiu, miego apnėja, aukštu nerimo lygiu, psichikos sutrikimais ir psichologiniu stresu [4].
Lėtinio bruksizmo pasekmės yra įvairios — pradedant žandikaulio, veido skausmais, partne-rio erzinimu miego metu, gilesniųjų danties sluoksnių apsinuoginimu dėl nuolatinio emalio dėvėji-mosi, ar net danties bei klausos praradimu, bei smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimais [5].
Todėl šio darbo tikslas yra ištirti sociodemografinių veiksnių, nerimo ir depresijos simp-tomų bei miego kokybės ryšį su bruksizmu.
Uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti sergančiųjų bruksizmu demografinius veiksnius. 2. Įvertinti nerimo ir depresijos simptomų sąsajas su bruksizmu.
3. Nustatyti ir įvertinti miego kokybės ryšį su bruksizmu.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Miego kokybė
Miegas yra biologiškai reikalingas kiekvienam individui [6]. Jis yra svarbus palaikant gerą fizinę, psichinę ir emocinę savijautą [7], ir yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris nustato gyveni-mo kokybę [8]. Miegas yra labai svarbus atminties konsolidacijai, gyveni-mokymuisi, sprendimų priėmimui ir kritiniam mastymui [9]. Įprastai žmogui reikia apie 8 valandų miego kiekvieną naktį, kad galėtų efektyviai atlikti kasdieninę veiklą ir išlaikytų gerą savijautą [10]. Miego trūkumas turi didelę reikšmę žmogaus gyvenime. Jis dažnai susijęs su blogų sprendimų priėmimu, sutrikusia nuo-taika, didele įtampa, nerimu ir mažesniais pasiekimais [10,11,12,13].
Daugelis veiksnių yra atsakingi dėl pasikeitusių miego įpročių. Šiais laikais, naudojimasis internetu ir socialine žiniasklaida yra svarbiausia priežastis, dėl kurios žmonės eina miegoti vėlai. Kita priežastis, dėl kurios einama miegoti vėlai, yra centrinės nervų sistemos stimuliatorių, tokių kaip kofeino, kofeino gėrimų ir kofeino kokteilių su alkoholiu vartojimas. Be to, kai kurios medi-cininės problemos, tokios kaip obstrukcinė miego apnėja, chroniškas miego trūkumas, narkolepsija, katapleksija, depresija, idiopatinis padidėjęs mieguistumas gali sutrikdyti miegą [10].
Medicinos studentai yra unikali grupė jaunuolių, kurių akademiniai įsipareigojimai ir gyven-imo būdas gali turėti įtakos jų miego įpročiams ir sukelti miego trūkumą. Nuolatinis akademinis aktyvumas šiai studentų grupei gali sukelti nereguliarius miego/būdravimo modelius ir turėti įtakos prastai miego kokybei, kuri savo ruožtu gali neigiamai paveikti mokymosi veiklą [14].
Odontologijos specialybė dažnai yra siejama su sunkiu didaktiniu ir klinikiniu turiniu, o tai sukelia didelį stresą studentams ir reikalauja ilgų valandų studijų ir praktikos. Be to, odontologo praktika reikalauja aukšto lygio koncentracijos ir vikrumo, kurie gali būti paveikti daugelio veiksnių, įskai-tant psichikos, psichologinę ir fizinę odontologo būklę [15]. Paskutinio kurso studentai labiau linkę į stresines situacijas, todėl paveikiama miego kokybė [16,17]. Tokie streso profiliai gali sukelti miego bruksimą ir/arba pabudimo bruksimą, parafunkcijas, kurios gali paveikti burnos ir bendrą sveikatos būklę [17,18].
Marwa I. Elagra ir kiti Saudo Arabijos karalystėje atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti odontologijos studentų miego modelį iš skirtingų studijų pakopų ir nustatyti miego poveikį studentų akademiniams rezultatams. Tyrime dalyvavo 1160 studentų, iš klinikinės ar neklinikinės pakopos. Jiems buvo įteiktos savianalizės anketos, kurios buvo skirtos išmatuoti miego kintamąjį dydį ir akademinį darbingumą. Rezultatai parodė, kad 65 % studentų savo miegą įvertino kaip gerą arba
labai gerą, 35% respondentų apibūdino savo miegą kaip blogą arba labai blogą. Vidutinis miego va-landų skaičius per naktį visiems studentams buvo 5,85 ± 1,853 valandos. Tyrimo išvada parodė, kad odontologijos studentai linkę prastai miegoti ir taip pat prasta miego kokybė buvo susijusi su mažesniu akademiniu veiklumu, ypač klinikinių pakopų studentams [10].
Rohan Shad ir kiti atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti miego sutrikimus tarp atrinktų 214 paskutinio kurso studentų (112 medicinos, 102 ne medicinos studentai). Įvertinti miego kokybei ir nuovargiui buvo naudojamas Pitsburgo miego kokybės indeksas. Rezultatai parodė, kad 62,6 % apklaustųjų miego vidurkis yra 6,45 ± 2,85 valandos per naktį, o 20 % studentų miegojo mažiau nei 5 valandas per naktį. Buvo nustatyta, kad medicinos studentai prasčiau miegojo nei ne medicinos to paties amžiaus studentai. Atrinktų moterų (65,8%) miego kokybė buvo prastesnė lygi-nant su atrinktais vyrais (62,1 %), tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas [17].
1.2. Bruksizmas
Stomatognatinę sistemą sudaro tarpusavyje susijusios struktūros, tokios kaip dantys, rau-menys, periodontas, raiščiai ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnarys. Jomis atliekamos pagrind-inės funkcijos — kalbėjimas, rijimas ir kramtymas. Nepaisant to, kai kurios atliekamos funkcijos yra klasifikuojamos kaip parafunkcijos. Jos yra nenormalaus modelio, bet nuolatos vykdomos daugelio individų, kuomet perkraunama kramtymo sistema. Viena iš veiklų gali būti charakterizuo-jama kaip dantų griežimas kartu su kitais įpročiais žalingais sveikatai (liežuvio kramtymas, skruostų, ir kitų svetimų objektų kramtymas, nykščio čiulpimas). Dantų griežimas gali būti susijęs net su profesinės veiklos pacientais. Pasak literatūros, parafunkcijų veikla dažnai pasitaiko miegant, pavyzdžiui, miego bruksizmas [19, 20, 21, 22, 23].
Bruksimas American Academy of sleep Medicine buvo apibrėžtas kaip pasikartojantis žandikaulio raumenų veiklos aktyvumas, pasižymintis sukąstais dantimis arba dantų trynimu ir/arba apatinio žandikaulio stūmimu [24]. Jis gali būti skirstomas į miego ir į dienos bruksizmą. Įprastai naktiniu bruksizmu serga apie 13 % suaugusiųjų [25].
Tiksli dantų griežimo etiologija nėra žinoma, bet ji yra daugiafaktorinio pobūdžio. Dabar-tinė literatūra rodo, kad miego bruksizmas yra reguliuojamas centralizuotai (patafiziologiniai ir psichsocialiniai veiksniai), o ne periferijoje (morfologiniai veiksniai). Miego bruksizmo pasekmės yra smilkinkaulio sutrikimai, galvos skausmas, dantų dėvėjimasis/lūžiai, implantacijos ar kitų restauracijų nesėkmės [26].
Miego bruksizmo diagnozę patvirtina subjektyvios ataskaitos, klinikiniai tyrimai ir įtvarų naudojimas. Miego bruksizmas diagnozuojamas International Clasification of Sleep Disorders, remiantis šiais kriterijais: a) pastovus ar pasikartojantis dantų trynimas miego metu ir b) vienas arba daugiau iš šių klinikinių požymių: i) nenormalus danties dėvėjimasis, ii) laikini rytiniai žandikaulio raumenų skausmai ar nuovargis ir/arba laikinas galvos skausmas, ir/arba žandikaulio susirakinimas atsibudus po aktyvaus dantų griežimo miego metu [17, 26, 27]. Galutinė miego bruksizmo diag-nozė gali būti patvirtinta tik naudojant elektrofiziologinius įrankius. Laboratoriškai pagrįsti prietai-sai leidžia aptikti naktinį dantų griežimą, taip pat ir šiuos miego sutrikimus, tokius kaip miego apnė-ja, periodiniai galūnių judesiai ir parasomnija. Objektyvūs laboratoriniai įrašai apima smegenų veik-lą (elektroencefalograma), akių judesius (elektrookuliograma), žandikaulio/kojų judesius (elektro-miograma), širdies ritmą (elektrokardiograma). Laboratorinės sąnaudos yra santykinai aukštos taip pat šis tyrimas nėra patogus pacientams, todėl jis nėra būtinas miego bruksizmo diagnozei [26].
Farmakologinės, psichologinės ir dantų strategijos buvo skirtos valdyti naktinį dantų griežimą. Šiuo metu nėra veiksmingo gydymo, kuris ,,išgydo“ arba ,,sustabdo“ miego bruksizmą visam laikui. Dantų griežimo valdymas yra dažniausiai nukreiptas į dantų/restauracijų apsaugą, bruksizmo aktyvumo mažinimą ir skausmo malšinimą [26].
Daugelis tyrimų parodė, kad tarp bruksizmo ir streso yra koreliacija, kuri paveikia univer-siteto studentų gyvenimą. Univeruniver-siteto studentai gali patirti pernelyg daug streso dėl nepatenkinamų akademinių rezultatų, asmeninių, emocinių ar sveikatos problemų. Be to, stresą galima patirti skirtingais laikotarpiais — ne tik studijuojant universitete, bet ir prieš, pereinant nuo bakalauro iki profesionalaus lygio ir po to pereinant prie gyvenimo darbo [28,29].
Italijoje, Feraros universitete, profesorius Daniele Manfredini ir kiti atliko tyrimą, kurio tik-slas buvo nustatyti ar yra bet koks ryšys tarp psichologinių ypatumų ir miego bruksizmo. Tyrime dalyvavo 36 sveiki savanoriai, 20 moterų ir 16 vyrų, dirbantys ir studijuojantys antrojoje pakopoje ortodontiją. Jiems buvo atliktas namų vertinimas skirtas diagnozuoti miego bruksizmą, nešiojant ir derinant elektromiografą, kuris įrašinėjo signalus iš abiejų kramtomųjų raumenų, ir elektrokardio-grafą, kuris fiksavo vyraujantį širdies ritmą. Dalyviai tyrimo metu negalėjo vartoti medikamentų, alkoholio, nikotino ir kofeino. Tiriamiesiems taip pat buvo duoti klausimynai, vertinantys nerimo lygius ir susidorojimu su nerimu būdus. Tyrimo metu buvo iškelta hipotezė, jog miego bruksizmo indeksas reikšmingai susijęs su tiriamo individo nerimo lygiu ir susidorojimu su nerimu. Atitikimas tarp miego bruksizmo indekso ir psichologinių savybių buvo vertinamas ir lyginamas su jo paplitimu tarp tiriamų subjektų su skirtingais psichologiniais rezultatais. Tyrimo hipotezė tik iš dalies buvo paremta tyrimo rezultatais. Iš vienos pusės, nebuvo koreliacijos tarp miego bruksizmo ir 114
psichologinių požymių (nerimo lygio, susidorojimo su nerimu). Iš kitos pusės, koreliacija su kai kuriais konkrečiais klausimyno klausimais, kurie gali nurodyti, kad kramtymo raumenų aktyvumas miego metu yra susijęs arba bent iš dalies susijęs su vengiančios asmenybės modeliu. Be to, aukšti psichologiniai balai parodė, kad miego bruksizmo paplitimas reikšmingai koreliavo su dideliu ner-imo lygiu ir socialinės paramos susidorojant su nerimu strategijos balais [30].
1.3. Depresija
Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, kuris gali būti ilgalaikis arba pasikartojantis, gerokai susilpninantis individo gebėjimą funkcionuoti kasdieniniame gyvenime [31]. Žmonės su prislėgta nuotaika gali jausti liūdesį, nerimą, tuštumą, beviltiškumą, bejėgiškumą, jaustis beverčiais, kaltais, taip pat gali jausti irzlumą, gėdą ar neramumą [32]. Jie gali prarasti susidomėjimą fizine veikla, neturėti apetito ar persivalgyti. Tokiems žmonėms sunku susikaupti, prisiminti detales ar pri-imti sprendimus, rimčiausiais atvejais jie gali bandyti nusižudyti. Taip pat vis labiau pripažinta, kad subklinikiniu lygiu depresijos simptomų randama ir sveikų žmonių populiacijoje [33]. Dėl savo poveikio ir plataus paplitimo depresijos simptomai yra didėjanti visuomenės sveikatos problema [34].
Glaudus ryšys tarp psichinio streso ir bruksizmo buvo nustatytas tyrimų apie dantų griežimą metu, ir daugelis neuropsichologinių studijų susirūpinusios dėl bruksizmo ir jo etiologijos. Psi-chologiniai kintamieji, tokie kaip, pavyzdžiui, emocinis stresas, depresija ir nerimas vaidina svarbų vaidmenį miego dantų griežimo patogenezėje [35 ,36, 37].
Odontologai linkę į profesinį pervargimą, nerimo sutrikimus ir klinikinę depresiją, nes susiduria su dideliu stresu dėl darbo įvairovės profesinėje karjeroje, o tai sudaro galimybę prasidėti depresijai ne anksčiau kaip studijuojant universitete [38]. Depresija paveikia beveik trečdalį medi-cinos studentų visame pasaulyje. Dabartiniai tyrimai rodo, kad medimedi-cinos mokyklos ir sveikatos priežiūros institucijos turėtų pasiūlyti ankstyvo depresijos aptikimo, prevencijos ir intervencijos programas medicinos studentams iki baigimo [35].
1.4. Nerimas
Nerimas — kūno sukelta emocinė būsena, kuri apima psichologinius ir fiziologinius kom-ponentus, tampa patologine būkle, kai nenormaliai ar neproporcingai reaguojama į situaciją. Tai veda prie sutrikimų ir nesugebėjimo atlikti savo psichobiologinio nerimo vaidmenį, su potencialu virsti patologine būkle, kai viršijamos individo gebėjimo prisitaikyti funkcijos [39].
Buvo pabrėžta, kad emociniai veiksniai, tokie kaip nerimas, sukelia ir įtvirtina dantų griežimą, dėl to padidėja raumenų įtempimas. Emocinio streso momentų sukeltas nerimas pasireiškia somatiškai: tai yra kūno kalbos forma, kuri nėra suprantama subjektui [39].
Luisa Maria Faria Tavares ir kiti Brazilijoje atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ryšį tarp nerimo lygio simptomų ir savianalizės miego bei dienos bruksizmo paplitimo analizuojant pa-cientus, kurie turi smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų. Tyrime dalyvavusios 181 moterys, kurių amžius svyruoja tarp 19-77 metų, buvo nuosekliai įvertintos. Pacientai buvo atrinkti iš tų, kurie gydėsi smilkininio apatinio žandikaulio sąnarį Orofacial Pain Outpatient Clinic of the
Metropolis School of Medicine. Visi pacientai atsakinėjo į jiems pateiktus klausimynus ir visi buvo
kliniškai ištirti įvertinant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus. Papildomai jie atsak-inėjo į klausimus, susijusius su nerimo simptomų lygių, kurie buvo paimti iš kontrolinių simptomų 90-tos savianalizės instrumentuotės. Dalyviai buvo klasifikuojami į: tik pabudimo bruksizmą, tik miego bruksizmą, į abu arba nė vieną pagal savianalizės duomenis. Rezultatai parodė, kad įmanoma įrodyti teigiamą ir statistiškai reikšmingą ryšį tarp nerimo lygio ir pabudimo bruksizmo, nustatytą savianalizės metu, bet ne tarp miego bruksizmo ir nerimo [40].
Atsižvelgiant į šias problemas buvo iškeltas darbo tikslas: sociodemografinių veiksnių, nerimo ir depresijos simptomų bei miego kokybės ryšys su bruksizmu.
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos ir medi-cinos fakultetuose. Apklausiami buvo odontologijos fakulteto I ir V kurso lietuviai studentai, taip pat medicinos fakulteto I ir VI kurso lietuviai studentai. Apklausai vykdyti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-53 (Žr. priedas Nr.1).
Imties dydžio nustatymas. Atliekant tyrimą svarbu numatyti būsimųjų respondentų imtį. Šiame tyrime imties dydžio apskaičiavimui buvo naudojama ši formulė:
,
kur, n - minimalus imties dydis
z1- α/2 - Gauso skirstinio (1- α/2) eilės kvantilis
(kai α = 0,05, tai z(1- α)/2 = 1,96);
p - numatomas paplitimas (proporcija nuo 0 iki 1); d - paplitimo nustatymo paklaida;
N - populiacijos dydis;
N (I kurso odontologijos studentai) - 80; N (V kurso odontologijos studentų) 118; N - (I kurso medicinos studentų) 308; N (VI kurso medicinos studentų) - 321; p = 0,13; d = 0,05;
Apskaičiavus duomenis, gauta: n (I kurso odontologijos studentų) = 53, n (V kurso odontologijos studentų) = 71, n (I kurso medicinos studentų) = 95; n (VI kurso medicinos studentų) = 97.
Nuo 2017 metų vasario iki 2017 metų kovo mėnesio studentams buvo pateikiami keturi skirtingi klausimynai. Pirmas - (Žr. priedas Nr.2) sociodemografinių veiksnių, kurį sudaro 6 testiniai klausi-mai. Antrąją dalį klausimų sudaro subjektyvus miego kokybės vertinimas, atliekamas naudojant Pitsburgo miego kokybės klausimyną (Žr. priedas Nr.3), kurį sudaro septynios skalės: subjektyvios miego kokybės, užmigimo laiko, miego trukmės, įprasto miego efektyvumo, prabudimų, medika-mentų vartojimo, dienos sutrikimų. Klausimai siejasi tik su praėjusio mėnesio miegu, todėl atsaky-mai turi atspindėti daugumą praėjusio mėnesio dienų ir naktų. Pagal pateikiamus klausimus pacien-tas pats įvertina savo miegą pagal keturias gradacijas — nuo ,,0“ balų, kai nėra jokių sutrikimų, iki ,,3“ balų, atspindinčių didelius, susijusius su miegu, sutrikimus. Taip pat skaičiuojamas bendras Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI), parodantis buvusią miego kokybę: ,,blogas miegas“, kai indeksas daugiau nei 5 balai, ir ,,geras miegas“, kai indeksas – mažiau nei 5 balai [41]. Trečiam klausimynui naudojama HADS (Hospital Anxiety and Depression Scale) skalė (Žr. priedas Nr.4).
n = z1−α/22 × p × (1 − p)
(1 − 1/N ) × d2+ (z2
1− α2 × p × (1 − p))/N
Nerimo ir depresijos simptomų skalę (HADS) sudaro 14 klausimų, kurių kiekvienas turi 4 atsakymo variantus, atitinkamai vertinamus nuo 0 iki 3 balų. Prieš pradedant pildyti skalę paciento prašoma pažymėti atsakymą, kuris artimiausias jo savijautai per praėjusią savaitę. Skalę tiriamasis turi pildyti sparčiai, ilgai negalvodamas. Septyni klausimai skirti vertinti depresijos simptomams, kiti septyni - nerimo simptomams. Balų suma depresijos ir nerimo simptomų grupėje gali varijuoti nuo 0 iki 21. Įverčio balai rodo depresijos arba nerimo simptomų sunkumo laipsnį: nuo 0 iki 7 balų — normalus nerimas arba nuotaika; nuo 8 iki 10 balų — lengvas; nuo 11 iki 14 balų — vidutinio sunkumo; o nuo 15 iki 21 balų yra sunkūs nerimo arba depresijos simptomai [42]. Ketvirtas klausimynas skirtas bruksizmo vertinimui (Žr. priedas Nr. 5), jį sudaro 3 klausimai ir 6 simptomai, kurių kiekvienas turi po du atsakymo variantus. Šio klausimyno klausimai taikytini pastarųjų 6 mė-nesių laikotarpiui. Jei į 1-ą ir (ar) 2-ą klausimus respondentas atsako teigiamai ir patvirtina, kad jaučia bent vieną iš 3-iame klausime išvardintų simptomų, galima konstatuoti, kad respondentą kamuoja aktyvus naktinis bruksizmas [43]. Tyrimo metu siekiama palyginti, įvertinti ir nustatyti, skirtingų fakultetų bei kursų, sociodemografinių veiksnių, nerimo ir depresijos simptomų bei miego kokybės ryšį su bruksizmu.
Statistikos metodika. Buvo surinktos 362 anketos, todėl duomenų susisteminimui buvo naudota duomenų analizavimo programa IBM SPSS Statistics 17.00 for Windows.
Naudojant Chi-kvadrato kriterijų, Kruskalo-Voliso (Kruskal-Wallis) ranginį kriterijų nepriklauso-moms imtims, buvo patvirtinamos arba atmetamos demografinių veiksnių iškeltos hipotezės ir jų reikšmingumas, kurių pasirinktas reikšmingumo lygmuo α=0,05.
Norint nustatyti tiesinį koreliacinį ryšį tarp nerimo ir depresijos simptomų bei bruksizmo, taip pat tarp bruksizmo ir miego kokybės taikytas Spirmeno koreliacijos koeficientas. O skaičiuojant tiesinį ryšį tarp amžiaus ir HAD bei amžiaus ir PMKI buvo taikytas Pirsono koreliacijos koeficientas. Ieškant ryšio tarp amžiaus ir sergamumo bruksizmu panaudotas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Statistiškai reikšmingo ryšio ieškota su pasirinktu reikšmingumo lygmeniu α=0,05.
Pasinaudojant hipoteze apie trijų ir daugiau imčių vidurkių palyginimą buvo tikrinami HAD ir PMKI vidurkiai skirtinguose kursuose. Tam tikslui taikyta vienfaktorinė dispersinė analizė (ANO-VA) su pasirinktu reikšmingumo lygmeniu α=0,05.
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Tirtų pacientų socialinių ir demografinių veiksnių charakteristika bei
jų įtaka sergamumui bruksizmu
Tyrime dalyvavo 362 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai: 295 (81,2 %) moterys ir 67 (19,8 %) vyrai. Respondentų amžiaus V(SN) (vidurkis (standartinis nuokrypis))— 22,1(2,5) (jauniausias - 18, vyriausias 33, mediana - 23) metai. Moterų amžiaus V(SN) (vidurkis(standartinis nuokrypis) — 22,4(2,4) (jauniausia - 18, vyriausia - 33, mediana - 23), vyrų amžiaus V(SN) — 21,2(2,3) (jauniausias - 18, vyriausias - 29, mediana - 21). Buvo keturios tiri-amųjų grupės. Pirmoji grupė buvo I kurso odontologijos studentai, kurioje dalyvavo 54 (14,9 %) respondentai, antroji grupė - V kurso odontologijos studentai, kurioje dalyvavo 105 (29,0 %) tiri-amieji, trečioje grupėje buvo 97 (26,8 %) I kurso medicinos studentai ir ketvirtoje grupėje buvo 106 (29,3 %) VI kurso medicinos studentai. Moterys bruksizmu serga rečiau nei vyrai (Žr. lentelė Nr.1.). Didėjant amžiui didėja ir sergamumas bruksizmu, tai statistiškai reikšmingas, silpnas, teigiamas ryšys, nes r = 0,163 ir p = 0,002. Moterų sergamumas - 22,8 %, o vyrų - 29,9 %, tačiau sergamumas bruksizmu nepriklauso nuo lyties. Medicinos studijų programos studentai (15,8 %) rečiau serga bruksizmu nei odontologijos studijų programos studentai (34,6 %), sirgimas bruksizmu yra statis-tiškai reikšmingai susijęs su studijų programa. V kurso odontologijos studentų sergamumas bruk-sizmu - 43,8 % ir tai yra didesnis sergamumas lyginant su VI kurso medicinos studentais, kurių sergamumas - 21,7 %, lyginant su 1 kurso odontologijos studentais, kurių sergamumas yra 16,7 % bei su 1 kurso medicinos studentais, kurių sergamumas bruksizmu yra 9,3 %. Taigi sergamumas bruksizmu priklauso nuo kurso. Analizuojant šeimyninės padėties procentinį pasiskirstimą galima teigti, kad nevedusių/netekėjusių, neturinčių vaikų respondentų sergamumas bruksizmu - 24,9 % ir tai yra daugiau lyginant su vedusiais/ištekėjusiomis ir neturinčiais vaikų, kurių sergamumas yra 12,5 %, tačiau sirgimas bruksizmu nepriklauso nuo šeimyninės padėties. Analizuojant procentinį pajamų pasiskirstymą ir sergamumą bruksizmu galima teigti, kad studentų, kurių mėnesinės pa-jamos yra 300 eurų ir daugiau, sergamumas bruksizmu - 35,8 % ir tai yra daugiau lyginant su stu-dentais kurių mėnesinės pajamos yra 100 - 299 eurai, jų sergamumas yra 25,2 %. O studentų, kurių mėnesinės pajamos mažiausios, tai yra iki 100 eurų, sergamumas bruksizmu mažiausias - 17,6 %. Taigi sirgimas bruksizmu priklauso nuo per mėnesį gaunamų pajamų.
Lentelė Nr.1. Socialinė ir demografinė studentų charakteristika, bei sergamumas bruksizmu
V(SN) - vidurkis(standartinis nuokrypis), χ2 - chi kriterijus (remiantis χ2 nepriklausomumo testu), α - teorinis
reikšmingumo lygmuo, p - empirinis reikšmingumo lygmuo
Apibendrinimas. Sergamumas bruksizmu reikšmingai susijęs su studijų programa, kursu, amžiumi ir per mėnesį gaunamomis pajamomis.
Požymis Bendras (n=362) Bruksizmas p Taip Ne Amžius, V(SN), metai 22,1(2,5) r = 0,163 p = 0,002 α = 0,05 Lytis, n (%) Moterys Vyrai 295(81,2) 67(19,8) 67(22,8) 20(29,9) 228(77,2) 47(70,1) χ2 =1,488 p=0,223 α=0,05 Studijų programa, n (%) Odontologijas Medicina 159 203 55(34,6) 32(15,8) 104(65,4) 171(84,2) χ2 = 17,312 p = 0,000 α = 0,05 Kursas, n (%) I odontologija V odontologija I medicina VI medicina 54(14,9) 105(29,0) 97(26,8) 106(29,3) 9(16,7) 46(43,8) 9(9,3) 23(21,7) 45(83,3) 59(56,2) 88(90.7) 83(78,3) χ2 = 34,847 p = 0,000 α = 0,05 Socialinė padėtis, n (%)
Nevedęs/Netekėjusi, neturiu vaikų; Nevedęs/Netekėjusi, turiu vaikų; Vedęs/Ištekėjusi, neturiu vaikų; Vedęs/Ištekėjusi, turiu vaikų;
Esu išsiskyręs/išsiskyrusi, neturiu vaikų; Esu išsiskyręs/išsiskyrusi, turiu vaikų;
345(95,3) 0(0,0) 8(2,2) 0(0,0) 0(0,0) 9(2,5) 86(24,9) 0(0,0) 1(12,5) 0(0,0) 0(0,0) 0(0,0) 259(75,1) 9(100,0) 7(87,5) 0(0,0) 0(0,0) 9(100,0) χ2 = 3,571 p = 0,168 α = 0,05 Pajamos, n (%) <100 Eurų; 100-299 eurų; 300 ir daugiau eurų 148(40,9) 147(40,6) 67(18,5) 26(17,6) 37(25,2) 24(35,8) 122(82,4) 110(74,8) 43(64,2) χ2 = 8,568 p = 0,014 α = 0,05. 120
3.2. Tirtųjų studentų nerimo ir depresijos ryšys su bruksizmu
Analizuojant procentinį nerimo ir depresijos simptomų ryšį su bruksizmų galima teigti, kad studentai, turintys didesnį nerimo lygį, labiau linkę sirgti bruksizmu. Jų sergamumas bruksizmu yra 29,1 % (35 studentai). Pacientų, kurių nerimo lygis yra vidutinis, sergamumas bruksizmu - 28 % (26 studentai), o kurių lengvas nerimo lygis - 26,5 % (17), studentų su normaliu nerimo lygiu sergamumas bruksizmu yra mažiausias - 7,1 % (5). Tarp nerimo ir depresijos simptomų ir serga-mumo bruksizmu yra statistiškai reikšmingas, tiesioginis, silpno stiprumo ryšys (r = 0,169), nes p = 0,001, tai yra mažiau už pasirinktą reikšmingumo lygmenį 0,05. Galima teigti, kad didėjant HAD indeksui, didėja ir sergamumas bruksizmu. Tarp HAD ir studijų programos nėra statistiškai reikšmingo ryšio, nes p = 0,076>0,05. Kadangi p = 0,045 , tai yra mažiau už 0,05, tai reiškia, kad bent dviejuose kursuose HAD balo vidurkis skiriasi. Statistiškai reikšmingai skiriasi tik I ir VI kurso studentų nerimo ir depresijos simptomų balas. HAD balo skirtumas šiose grupėse yra 2,043. Šis skirtumas statistiškai reikšmingas, nes p = 0,041 < 0,05 (Žr. 1 pav.).
1 pav. Procentinė HAD ir bruksizmo priklausomybė
Apibendrinimas. Tarp nerimo ir depresijos simptomų sunkėjimo ir sergamumo bruksizmu yra sta-tistiškas silpno stiprumo ryšys, taip pat daugiau nerimo patiria I ir VI kurso medicinos studentai.
121 0 0,25 0,5 0,75 1
I odontologija I medicina V odontologija VI medicina
78,3 % 56,2 % 90,7 % 83,3 % 21,7 % 43,8 % 9,3 % 16,7 %
3.3. Miego kokybės ryšys su bruksizmu
Lentelė Nr. 2. Studentų miego kokybės charakteristika
V(SN) - vidurkis(standartinis nuokrypis), n - studentų skaičius, % - procentinis pasiskirstymas, PMKI -Pitsburgo miego kokybės indeksas, p - empirinis reikšmingumo lygmuo, α – teorinis reikšmingumo lygmuo,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai vidutiniškai per naktį miega V(SN) (miego valandų vidurkis(standartinis nuokrypis)) 6,9(1,3) valandas (mažiausiai 4 valandas, daugiausiai 10, mediana—7). I ir V kurso odontologijos studentai vidutiniškai miega V(SN) 7,2 (1,1) valandas, mažiausiai miega VI kurso medicinos studentai, vidutiniškai V(SN) 6,5 (1,2) valandas. Šio univer-siteto studentų užmigimo trukmė minutėmis vidutiniškai V(SN) 24,1 (18,8) minutės (mažiausiai-1, daugiausiai - 90 minučių, mediana - 20), ilgiausia užmigimo trukmė - tarp VI kurso medicinos stu-dentų, kuri yra V(SN) 28,1(21,8) minutės. Tyrime patys studentai vertino savo miego kokybę. 14 (3,9 %) respondentų savo miegą vertino kaip labai blogą, 63 (17,4 %) - kaip blogą, 236 (65,2 %) kaip gerą ir 49 (13,5 %) kaip labai gerą. Daugiausiai respondentų, kurie savo miegą įvertino labai blogai buvo tarp I - 6 (6,8 %) ir VI - 7 (6,6 %) kurso medicinos studentų. Remiantis Pitsburgo miego kokybės indeksu, buvo nustatyta, kad 55 (15,3 %) studentai neturi miego sutrikimų, o 307 (84,8 %) turi įvairaus sunkumo miego sutrikimų. Mažiausiai miego sutrikimų turi I kurso medicinos
Požymis Bendras (n=362) Tyriamųjų grupės I kursas odontologija (n=54) V kursas odontologija (n=105) I kursas medicina (n=97) VI kursas medicina (n=106) Miego valandos per
naktį, V(SN)
6,9(1,3) min 4 max 10
7,2 (1,1) 7,2(1,1) 6,8(1,4) 6,5(1,2)
Užmigimo trukmė min., V(SN) 24,1(18,8) 21,6 (12,0) 22,6(16,8) 22,4(20,1) 28,1 (21,8) Subjektyvus miego vertinimas, n (%): labai blogai blogai gerai labai gerai 14(3,9) 63(17,4) 236(65,2) 49(13,5) 1(1,9) 8(14,8) 40(74,1) 5 (9,2) 0(0,0) 16(15,3) 73(69,6) 16(15,3) 6(6,8) 22(22,6) 59(60,8) 10(10,3) 7(6,6) 17(16,0) 64(60,4) 18(17,0) PMKI, n (%): <5 >5 55(15,2) 307(84,8) 10(18,5) 44(81,5) 11(10,5) 94(89,5) 20(20,6) 77(79,4) 14(13,2) 92(86,8) p p = 0,186 α = 0,05 p = 0,186 α = 0,05 p = 0,038 α = 0,05 p = 0,038 α = 0,05 122
studentai - 20 (20,6 %) lyginant su I kurso odontologijos studentais - 10 (18,5 %), VI kurso medici-nos studentais - 14 (13,2 %), V kurso odontologijos studentais - 11 (10,5 %). Daugiausiai respon-dentų, kurie turi miego sutrikimų, yra tarp V kurso odontologijos studentų - 94 (89,5 %), VI kurso medicinos studentų - 92 (86,8 %), I kurso odontologijos studentų - 44 (81,5 %), o I kurso medicinos studentai turi mažiausiai miego sutrikimų - 77(79,4 %) (Žr. lentelė Nr. 2).
Lentelė Nr. 3. Studentų Pitsburgo miego kokybės indeksas ir sergamumas bruksizmu
PMKI - pittsburgh miego kokybės indeksas; n - studentų skaičius; % - procentinis pasiskirstymas.
Atlikus procentinę Pitsburgo miego kokybės indekso (PMKI) koreliaciją su bruksizmu pastebėta, kad didėjant PMKI indeksui, didėja ir sergamumas bruksizmu. Esant PMKI daugiau nei 5 balams, sergamumas bruksizmu yra 92 %. Nesant miego problemoms (PMKI iki 5 balų), sergamumas bruk-sizmu yra 8,1% (žr. lentelė Nr. 3).
Tarp PMKI ir sergamumo bruksizmu yra statistiškai reikšmingas, tiesioginis, silpno stiprumo ryšys (r = 0,176), nes p = 0,001, tai yra mažiau už pasirinktą reikšmingumo lygmenį 0,01. Galima teigti, kad didėjant PMKI indeksui didėja ir sergamumas bruksizmu.
Norint nustatyti ryšį tarp miego kokybės indekso ir kurso buvo atliktas Pirsono koreliacijos testas, kurio metu buvo iškeltos hipotezės. Testas parodė, kad dviejuose kursuose PMKI balo vidurkis skiriasi. Statistiškai reikšmingai skiriasi tik I ir VI kurso medicinos studentų PMKI balas. PMKI balo skirtumas šiose grupėse yra 0,710. Šis skirtumas statistiškai reikšmingas, nes p = 0,038 < 0,05 (Žr. lentelė Nr. 2).
Apibendrinimas. Tarp PMKI ir sergamumo bruksizmu yra statistiškai reikšmingas, tiesioginis, silpno stiprumo ryšys, didėjant PMKI indeksui, didėja ir sergamumas bruksizmu.
Požymis Bendras (n=362) Bruksizmas Taip Ne PMKI <=5, n (%) 55(15,2) 7(8,1) 48(55,2) PMKI >5, n (%) 307(84,8) 80(92,0) 227(82,6) Iš viso, n (%) 87(24,0) 275(76,0) 123
4. DISKUSIJA
Atliktas tyrimas parodė, kad 24,1 % Lietuvos sveikatos mokslų universiteto I ir V kurso odontologijos studentų, I ir VI kurso medicinos fakulteto studentų serga bruksizmu, taip pat didelė dalis studentų (134 studentai - 37,0 %) patiria sunkius nerimo ir depresijos simptomus, ir tik 70 (19,3%) pacientų šių simptomų nebuvo arba jie neviršijo normos. Tokiems rezultatams galėjo turėti įtakos tai, kad anketos buvo išdalintos iš karto po sesijos, o atsakymai turėjo atspindėti praėjusio mėnesio duomenis, o sesijos metu studentai patiria daug streso dėl būsimų egzaminų ir didelio akademinio aktyvumo.
Fernando Galán ir kitų atliktas tyrimas parodė, kad odontologai linkę į profesinį pervargimą, nerimo sutrikimus ir klinikinę depresiją, nes susiduria su dideliu stresu dėl darbo įvairovės pro-fesinėje karjeroje, ir tai sudaro galimybę prasidėti depresijai ne anksčiau kaip studijuojant univer-sitete [38]. Depresija paveikia beveik trečdalį medicinos studentų visame pasaulyje. [40].
Jari Ahlberg ir kiti atliko tyrimą, kurio metu vertino pačių pacientų pripažintą nerimo ir bruksizmo lygį tarp sveikų pacientų ir ištyrė nepriklausomus veiksnius, lemiančius stresą, nerimą ir bruksizmą. Tyrimas buvo atliktas Suomijos kompanijoje Broadcasting. Jame dalyvavo 750 darbuo-tojų, dirbančių nereguliarų pamaininį darbą ir toks pat skaičius darbuodarbuo-tojų, atsitiktinai atrinktų toje pačioje kompanijoje, kurie dirba reguliarų 8 valandų dieninį darbą. Į tyrimą buvo įtraukti: žini-asklaidos darbuotojai — įskaitant žurnalistus, transliavimo, programų gamybos, techninės pagalbos ir administracijos pareigas užimančius darbuotojus. Respondentų savianalizės duomenys parodė, kad nerimas ir stiprus stresas reikšmingai susiję su dažnesniu bruksizmu [44].
Taip pat, tokiems aukštiems bruksizmo rezultatams įtakos galėjo turėti ir miego kokybė, nes tik 55 (15,2 %) studentų PMKI buvo iki 5, o tai reiškia, kad jiems miego sutrikimų nėra, likusieji 307 (84,8 %) respondentai turi įvairaus laipsnio miego sutrikimų. Taip pat studentai vidutiniškai miega 6,9 valandas per naktį, o užmiega vidutiniškai per 24,1 minutes. Tai yra pakankamai trumpa miego trukmė ir pakankamai ilgas užmigimo laikas. Tokiems rezultatams įtakos taip pat galėjo turėti sesija, nuolatinis akademinis aktyvumas ir ruošimasis paskaitoms, atsiskaitymams.
Junia Maria Serra-Negra ir kiti atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ryšį tarp miego bruksizmo, pabudimo bruksizmo ir miego kokybės tarp odontologijos studentų Brazilijos sitete Federal University of Minas Gerais, Belo Horizonte. Tyrime dalyvavo 183 Brazilijos univer-siteto odontologijos studentai, kurių amžius svyruoja nuo 17 iki 46 metų amžiaus. Buvo pateikti savianalizės klausimynai. Miego dantų griežimo paplitimas buvo 21,5 %, o pabudimo dantų grieži-mo paplitimas buvo 36, 5%. 15,4 % studentų savo miego kokybę įvertino kaip labai gerą, 57,7 %
studentų kaip gerą, 25,8 % kaip blogą ir 1,1 % kaip labai blogą. Miego valandų vidurkis buvo 6,8 valandos per naktį. Tyrimo išvada parodė, kad prasta miego kokybė yra svarbus faktorius tarp odon-tologijos studentų, kurie pranešė, jog turi miego bruksizmą ir taip pat tarp tų, kurie turi pabudimo bruksizmą [45].
Tokiems aukštiems griežiančių dantimis pacientų rezultatams įtakos galėjo turėti ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai, obstukcinės miego apnėjos sindromas, alkoho-lio, kofeino, tabako vartojimas, o sąkandžio problemos remiantis straipsniais įtakos bruksizmu ser-gantiems pacientams neturi arba ji yra nedidelė. Lietuvos sveikatų mokslų universiteto tiriamiesiems studentams nebuvo kliniškai vertinami sąkandžio tipai, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai ir obstrukcinės miego apnėjos sindromas, taip pat nebuvo pateikti klausimynai apie alkoholio, tabako, kofeino ir narkotinių medžiagų vartojimą.
Defne Yalçın Yeler ir kiti Turkijoje atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ar yra ryšys tarp galimo miego bruksizmo, smilkinio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų, vienpusio kramtymo ir okliuzinių veiksnių universitetų studentams iš Turkijos universiteto Cumhuriyet University. Buvo nustatyta, kad 96,6 % studentų su galimu miego bruksizmu turėjo smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus (p < 0,05). Sunkūs smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai buvo didžiausi tarp studentų su galimu miego bruksizmu. Buvo reikšmingas ryšys tarp vienpusio kram-tymo, galimo bruksizmo ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų (p < 0,05). Statis-tiškai reikšmingo ryšio nebuvo rasta tarp okliuzinių veiksnių, galimo miego bruksizmo ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų (p < 0,05). Tyrimo išvada teigia, kad miego bruksizmas, kuris labai priklauso nuo savianalizės, yra reikšmingai susijęs su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimais. Vienpusis kramtymas yra kaip bendras veiksnys, plėtojantis miego bruksizmą ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus. Tačiau reikia tolimesnių tyrimų, siekiant patvirtinti šį faktą. Be to, šis tyrimas palaiko hipotezę, kad sąkandžio veiksniai nėra susiję su savarankiškai praneštu miego bruksizmu [46].
Profesorius Daniele Manfredini ir kiti atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti įvairias natūralių dantų okliuzines savybes, kurios gali padėti identifikuoti savianalizės bruksizmu ser-gančius pacientus su nesergančiais bruksizmu. Tyrime dalyvavo dvi amžiaus bei lyties grupės, ku-rios savarankiškai pranešė jog yra bruksistai (N = 67) ir nebruksistai (N = 75). Kiekvienam pacien-tui buvo kliniškai įvertinti šie sąkandžio bruožai: retruduota kontaktų pozicija, interkuspidacinė kontaktų pozicija, slinkties nuotolis (< 2 mm, buvo laikomas normaliu), vertikalus perdengimas (< 0 mm, buvo laikomas priekinis atviras sukandimas; > 4 mm, gilus sąkandis), horizontalus persi-dengimas (> 4 mm, buvo laikomas didelis horizontalus persipersi-dengimas), kandžių vidurio linijos dan-125
tų neatitikimas (< 2 mm, buvo laikomas normaliu), ir vienpusis galinis kryžminis sąkandis ir už-pakalinis atviras sąkandis. Šis tyrimas parodė, kad okliuzijos indėlio diferenciacija tarp bruksuo-jančių ir nebruksuobruksuo-jančių pacientų yra nedidelė. Ši išvada paremia teoriją, kad daug mažesnį vaid-menį periferinių anatominių struktūrų atlieka bruksizmo patogenezėje [47].
Japonijoje Hisashi Hosoya ir kiti atilko tyrimą, kurio tikslas buvo išnagrinėti miego bruk-sizmo poveikį miego pobūdžiui ir ištirti ryšį tarp miego brukbruk-sizmo ir miego kvėpavimo reiškinių pacientams, sergantiems obstrukcinės miego apnėjos sindromu. Tyrime dalyvavo pacientai sergan-tys obstrukcine miego apnėja (n = 67), kuriems apnėja/hipopnėja įvyko penkis ar daugiau kartų per valandą. Kontrolinėje grupėje (n = 16) dalyvavo sveiki savanoriai. Nė vienas iš sveikų savanorių neturėjo miego ar sveikatos sutrikimų, nevartojo jokių medikamentų ir alkoholio. Testas buvo atliekamas standartiniu polisomnografu, nakties metu, tamsioje, ramioje patalpoje. Rezultatai paro-dė, kad miego bruksizmo dažnis buvo didesnis obstrukcinės miego apnėjos sindromo grupėje nei kontrolinėje. Miego bruksizmo rizika buvo gerokai didesnė obstrukcinės miego apnėjos sindromo grupėje nei kontrolinėje (šansų santykis, 3,96; 95%, patikimumo intervalas, 1,03 - 15,20; p < 0,05). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pacientai, sergantys obstrukcinės miego apnėjos sindromu, turi aukštą riziką sirgti miego bruksizmu [48].
Eduardo Bertazzo-Silveira ir kiti atliko sisteminę apžvalgą, kurios tikslas buvo atsakyti į kryptingą klausimą: ar yra ryšys tarp miego bruksizmo ir alkoholio, kofeino, tabako bei narkotikų tarp suaugusiųjų? Iš 818 tyrimų, autoriai pasirinko 7, kuriuose mėginiai svyravo nuo 51 iki 10 229 dalyvių. Miego bruksizmas buvo labai susijęs su alkoholio ir tabako vartojimu. Pirmo tyrimo tyrė-jai pastebėjo silpną teigiamą asociaciją su gausiu kavos vartojimu. Beveik du kartus didesni šansai sirgti miego bruksizmu tiems, kurie gėrė alkoholį, beveik 1,5 karto tiems, kurie gėrė daugiau nei 8 puodelius kavos per dieną ir daugiau nei 2 kartus tiems, kurie rūkė. Ryšys tarp metilen-dioksi-meta-mfetamino piktnaudžiavimo ir miego bruksizmo liko be pakankamų įrodymų. Dėl ribotų įrodymų, miego bruksizmas buvo teigiamai susijęs su alkoholio, kofeino ir tabako vartojimu. Tarp tirtų vaistų ir bruksizmo asociacija negalėjo būti diskredituojama [49].
5. PADĖKA
Mokslinio darbo vadovei lekt. dr. Aušrai Baltrušaitytei; Inžinierei programuotojai Odetai Navardauskienei;Lietuvos sveikatos mokslų universiteto I ir VI kurso medicinos fakulteto studentams, bei I ir V kur-so odontologijos fakulteto studentams.
6. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
IŠVADOS
1. Ryšys tarp socialinių ir demografinių veiksnių ir sergamumo bruksizmu yra statistiškai reikšmingai susijęs su studijų programa, kursu, amžiumi ir per mėnesį gaunamomis pajamomis. Odontologijos studijų programos studentai bruksizmu serga dažniau (34,6 %) nei medicinos studijų programos studentai (15,8 %). V kurso odontologijos studentai bruksizmu serga (43,8 %) dažniau nei I kurso medicinos (9,3 %) ir odontologijos studentai (16,7 %) bei VI kurso me-dicinos studentai (21,7 %). Studentai, kurių pajamos yra 300 eurų ir daugiau, bruksizmu serga dažniau (35,8 %) nei tie, kurių pajamos mažesnės (100-299 eurai - 25,2 %, o iki 100 eurų, - 17,6%). Didėjant amžiui, sergamumas bruksizmu taip pat didėja.
2. Nustatytas statistiškai reikšmingas silpno stiprumo ryšys tarp nerimo ir depresijos simptomų bei bruksizmo tarp I ir VI kurso medicinos studentų (p = 0,041).
3. Ryšys tarp miego kokybės ir bruksizmo yra statistiškai tiesioginis, silpno stiprumo, reikšmingas tik I ir VI kurso medicinos studentams (p = 0,001).
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Yap A.U., Chua A.P. Sleep bruxism: Current knowledge and contemporary management. Journal of conservative dentistry 2016; 18, 383-389.
2. E. Slabšinskienė, S. Milčiuvienė, E. Bendoraitienė, J. Nauburaitė, I. Vasiliauskienė, V. Andri-uškevičienė, Ž. Matulaitienė, K. Saldūnaitė, J. Zūbienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika. Nekariozinai dantų pažeidimai. 2010; p. 44-45. 3.Shetty S., Pitts V., Babu C.L.S., Surenda Kumar G.P., and Deepthi B.C. Bruxism: A Literature Review. The Journal Of Indian Prosthodontic Society 2010; 10(3), 141-148.
4. Feu D., Catharino F., Abdo Quintao C.C., and de Oliveira Almeida M.A. A systematic review of etiological and risk factors associated with bruxism. Journal of Orthodontics 2013; 40,163-171. 5. Sutin A.R., Terracciano A., Ferrucci L., Costa Jr P.T. Teeth Grinding: Is Emotional Stability re-lated to Bruxism? Journal of Research in Personality 2010; 44(3), 402-405.
6. Gregory J.M., Xie X., Mengel S.A. Sleep (Sleep loss effects on everyday performance) model. Aviation, Space and Environmental Medicine. 2004;75(3): A125–A133.
7. Colten H.R., Altevogt B.M. Sleep disorders and sleep deprivation: An unmet public health prob-lem. Institute of Medicine (US), Committee on Sleep Medicine and Research, Washington (DC): National Academies Press (US); 2006.
8. Ezquiaga A.D., Vas C.P., Neito G.P., Blanco S.A., Schweimer M., Roca L. Sleep quality evalua-tion in medical students. Journal of the Neurological Sciences. 2015; 357(1):e435.
9. Farheen Siddiqu A., Al-Musa H., Al-Amri H., Al-Qahtani A., Al-Shahrani M., Al-Qahtani M. Sleep Patterns and Predictors of Poor Sleep Quality among Medical Students in King Khalid Uni-versity, Saudi Arabia. The Malaysian Journal of Medical Sciences 2016; 23(6): 94-102.
10. Elagra M.I., Rayyan M. R., Alnamer O. A., Alshehri M. S., Alsaffar N. S., Habib R. S., Al-mosajen Z. A. Sleep quality among dental students and its association with academic performance. Journal of International Society of Preventive & Community Dentistry 2016; 6(4): 296-301.
11. Gilbert S, Weaver C. Sleep quality and academic performance in university students: A wake-up call for college psychologists. Journal of College Student Psychotherapy. 2010; 24:295–306.
12. Killgore W.D. Effects of sleep deprivation on cognition. Progress in Brain Research. 2010;185:105–29
13. Choueiry N., Salamoun T., Jabbour H., El Osta N., Hajj A., Rabbaa Khabbaz L. Insomnia and relationship with anxiety in university students: A cross-sectional designed study. PLoS One. 2016; 11:e0149.
14. BaHammam A.S., Alsem A.M., Alzakri A.A., Almeneessier A.S., Sharif M.M. The relationship between sleep and wake habits and academic performance in medical students: a cross-sectional study. BMC Medical Education 2012; 12:61.
15. Valic M., Pecotic R., Lusic L., Pribudic Z., Dogas Z. The relationship between sleep habits and academic performance in dental students in Croatia. European Journal of Dental Education 2014; 18(4):187-194.
16. Cheng S.H., Shih C.C., Lee I.H., Hou Y.W., Chen K.C., Chen K.T., Yang Y.K., Yang Y.C. A study on the sleep quality of incoming university students. Psychiatry Research 2012; 197:270-274. 17. Shad R., Thawani R., Goal A. Burnout and Sleep Quality: A Cross-Sectional Questionnaire-Based Study of Medical and Non-Medical Students in India. Cureus 2015; 7(10): e361.
18. Strausz T., Ahlberg J., Lobbezoo F., Restrepo C.C., Hublin C., Ahlberg K., Könönen M. Aware-ness of tooth grinding and clenching from adolescence to young adulthood: a nine-year follow-up. Journal of Oral Rehabilitation 2010; 37:497-500.
19. Dias I.M., Maia I.D., Ramalho de Mello L.M., Goncalves Leite I.C., Pereira Leite F.P. Evalua-tion of correlaEvalua-tion among sleep bruxism and depression levels, chronic pain and nonspecific physi-cal symptoms according to axis II of the Research Diagnostic Criteria/Temporomandibular disor-ders. RSBO 2014; 11(4):352-9.
20. Fernandes G., Franco A.L., Siqueira J.T., Gonçalves D.A., Camparis C.M. Sleep bruxism in-creases the risk for painful temporomandibular disorder, depression and non-specific physical symptoms. Journal of Oral Rehabilitation 2012; 39(7):538-44.
21. Lavigne GJ, Manzini C. Principles and practice of sleep medicine. Philadelphia: WB Saunders; 2000.
22. Manfredini D., Lobbezoo F.. Role of psychosocial factors in the etiology of bruxism. Journal of Orofacial Pain 2009; 23(2):153-66.
23. Manfredini D., Restrepo C., Diaz-Serrano K., Winocur E., Lobbezoo F. Prevalence of sleep bruxism in children: a systematic review of the literature. Journal of Oral Rehabiliation. 2013; 40(8):631-42.
24. American Academy of Sleep Medicine. Sleep related bruxism. In: International Classification of Sleep Disorders. 3rd ed. Westchester, Darien, Illinois: American Academy of Sleep Medicine; 2014.
25. Manfredini D., Winocur E., Guarda-Nardini L., Paesani D., Lobbezoo F. Epidemiology of brux-ism in adults: a systematic review of the literature. Journal of Orofacial Pain 2013; 27(2): 99-110. 26. Yap A.U., Chua A.P. Sleep bruxism: Current knowledge and contemporary management. Jour-nal Of Conservative Dentistry 2016; 19(5): 383-389.
27. Kato T., Dal-Fabbro C., Lavigne G.J. Current knowledge on awake and sleep bruxism: Over-view. Alpha Omegan. 2003; 96:24–32.
28. Marshall L.L., Allison A., Nykamp D., Lankea S. Perceived stress and quality of life among doctor of pharmacy students. The American Journal of Pharmaceutical Education: 2008;72(6):137– 45.
29. Cavallo P., Carpinelli L., Bavarese G. Perceived stress and bruxism in university students. BMC Research Notes 2016; 9:514.
30. Manfredini D., Arreghini A., Lombardo L., Visentin A., Cerea S., Castroflorio T., Siciliani G. Assessment of Anxiety and Coping Features in Bruxers: A Portable Electromyographic and Electro-cardiographic Study. The Journal Oral Facial Pain Headache 2016; 30(3): 249-54.
31. Vilagut G., Forero C.G., Barbaglia G., Alonso J. Screening for Depression in the General Popu-lation with the Center for Epidemiologic Studies Depression (CES-D): A Systematic Review with Meta-Analysis. PLoS ONE. 2016; 11:483.
32. Kim J.L., Cho J., Park S., Park E.C. Depression symptom and professional mental health service use. BMC Psychiatry. 2015; 15:483.
33. Gawlik S., Waldeier L., Muller M., Szabo A., Sohn C., Reck C. Subclinical depressive symp-toms during pregnancy and birth outcome—A pilot study in a healthy German sample. Archives of Women's Mental Health. 2013; 16:93–100
34. Huang R., Wang K., Hu J. Effect of Probiotics on Depression: A Systematic Review and Meta-Analysis of Randomized Controlled Trials. Nutrients 2016; 8(8): 483.
35. Puthran R., Zhang M.W.B., Tam W.W., Ho R.C. Prevalence of depression amongst medical stu-dents: a meta-analysis. Medical education in rewiew 2016; 50:456-468.
36. Carvalho A.L., Cury A.A., Garcia R.C. Association between bruxism and emotional stress in military policemen. Revista Odonto Ciênc. 2008; 23(2):125-9
37. Gomez F.M., Ortega J.E., Horrillo I., Meana J.J. Relationship between non-functional mastica-tory activity and central dopamine in stressed rats. Journal of Oral Rehabilitation. 2010; 37(11):827-33.
38. Galan F., Rios-Santos J.V., Polo J., Rios-Carrasco B., Bullon P. Burnout, depression and suicidal ideation in dental students. Medicina Oral Patologia Oral y Chirugia Bucal 2014; 19(3): e206-e211. 39. Alves A.C., Alchieri J.C., Barbosa G.A.S. Bruxism. Masticatory implications and anxiety. Acta Odontologica Latinoamerica 2013; 26(1):15-22.
40. Faria Tavares L.M., Parente Macedo L.C. de S., Rebelais Duarte C.M., Goffredo Filho G.S., Souze Tesch R. Cross-sectional study of anxiety symptoms and self-report of awake and sleep bruxism in female TMD patients. The Journal of Craniomandibular & Sleep Practice 2016; 34(6). 41. Buysse DJ., Reynolds CF., Monk TH., et al. The Pittsburgh Sleep Quality Index: a new instru-ment for psychiatric practice and research. Psychiatry Res 1989;28:193-213.
42. Zigmond AS., Snaith RP. The hospital anxiety and depression scale. Acta Psychiatr Scand. 1983; 67(6): 361-70.
43. American Academy of Sleep Medicine (AASM). The International Classification of Sleep Dis-orders Revised: Diagnostic and Coding Manual (ICSD), 2nd end. Westchester , IL: American Acad-emy of Sleep Medicine, 2005.
44. Ahlberg J., Lobbezoo, F. Ahlberg K., Manfredini D., Hublin C., Sinisalo J., Könönen M., Savolainen A. Self-reported bruxism mirrors anxiety and stress in adults. Journal section: Oral Med-icine and Pathology 18 2016; (1):e7-11.
45. Serra-Negra J.M., Scarpelli A.C., Tirsa-Costa D., Gulmaraes F.H., Pordeus I.A., Paiva S.M. Sleep bruxism, awake bruxism and sleep quality among Brazilian dental students: a cross-sectional study. Brazil Dental Journal 2014; 6(4): 296-301.
46. Yalçın Yeler D., Yılmaz N., Koraltan M., Aydın E. A survey on the potential relationships be-tween TMD, possible sleep bruxism, unilateral chewing, and occlusal factors in Turkish university students. The Journal of Craniomandibular & Sleep Practice 2016; 6:1-7.
47. Manfredini D., Visscher CM., Guarda-Nardini L., Lobbezoo F. Occlusal factors are not related to self-reported bruxism. Journal of Orofacial Pain 2012; 26(3): 163-7.
48. Hisashi Hosoya, Hideki Kitaura, Takashi Hashimoto, Mau Ito, Masayuki Kinbara, Toru Deguchi Toshiya, Irokawa, Noriko Ohisa, Hiromasa Ogawa, Teruko Takano-Yamamoto. Relationship be-tween sleep bruxism and sleep respiratory events in patients with obstructive sleep apnea syndrome. Sleep and Breathing 2014; 18(4): 837-844.
49. Bertazzo-Silveira E., Kruger CM., Porto De Toledo I., Porporatti AL., Dick B., Flores-Mir C., De Luca Canto G. Association between sleep bruxism and alcohol, caffeine, tobacco, and drug abuse: A systematic review. The Journal Of American Dental Association 2016; 147(11): 858-866.
PRIEDAI
Priedas Nr. 1.133
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLV UNIVERSITETAS
BIOETIKOS CENTRAS
Kodas 302536989, TilZes g. 18, LT-47181, Kaunas, tel.: (8 37) 327233, www.lsmuni.lt., el.p.: sochurnkatedra@lsrnuni.lt
Medicinos akademijos (MA)
Studijq programa - ODONTOLOGIJA
V k. stud. Jovitai SHkienei
2016-12-05 Nr. &fe-L.P-.:fJ
DEL PRITARIMO TYzuMUI
LSMU Bioetikos centras, ivertings (MA) studijq programos - ODONTOLOGIJA V k.
stud. Jovitos Slikienes (mokslinio darbo vadove: dr. Au5ra Baltru5aityte, LSMUL KK Dantq ir
Zandikauliq ortopedijos klinika) mokslinio-tiriamojo darbo temos: ,,Sociodemografiniq veiksniq,
nerimo ir depresijos simptomq bei miego kokybes s4sajos su bruksizmu" tiriamojo darbo
anotacijq, tiriamojo asmens informavimo form4, tiriamojo asmens informuoto sutikimo form4 ir
anket4, kurie leidZia sprgsti, jog planuojamame tyrime neturetq bflti paZeistos tiriamojo teises,
todel Siam tyrimui pritariama.
Bioetikos centro vadovas
---'
,lpazg1p
Priedas Nr. 2. SOCIODEMOGRAFINIAI VEIKSNIAI 1. Lytis: Vyras; Moteris; 2. Amžius _________ 3. Studijų programa: Medicina Odontologija 4. Kursas: 1; 5; 6; 5. Šeimyninė padėtis:
Nevedęs/Netekėjusi, neturiu vaikų; Nevedęs/Netekėjusi, turiu vaikų; Vedęs/Ištekėjusi, neturiu vaikų; Vedęs/Ištekėjusi, turiu vaikų;
Esu išsiskyręs/išsiskyrusi, neturiu vaikų; Esu išsiskyręs/išsiskyrusi, turiu vaikų;
6. Pajamos per mėnesį eurais:
<100 eurų; 100-299 eurų; 300 ir daugiau eurų.
Priedas Nr. 3.
PITSBURGO MIEGO KOKYBĖS INDEKSAS Nurodymai
Šie klausimai siejasi tik su praėjusio mėnesio miegu. Jūsų atsakymai turėtų atspindėti dau-gumą praėjusio mėnesio dienų ir naktų. Prašome atsakyti į visus klausimus.
1. Kelintą valandą vakare Jūs paprastai atsigulate? GULIMOSI LAIKAS ___________
2. Per kiek minučių Jūs paprastai užmiegate kiekvieną vakarą? MINUTĖS ___________
3. Kelintą valandą Jūs paprastai pats pabundate ryte? PRABUDIMO LAIKAS ___________
4. Kiek valandų per naktį Jūs miegate? (Atsakymas nebūtinai turi sutapti su buvimo lovoje trukme.)
MIEGO VALANDOS PER NAKTĮ ___________
Kituose klausimuose pažymėkite po vieną atsakymą. Prašome atsakyti į visus klausimus. 5. Kaip dažnai per praėjusį mėnesį Jūs
blo-gai miegojote dėl to, kad…
a) negalėdavote užmigti per 30 min. nė karto per mėnesį
mažiau nei 1 kartą per savaitę 1 ar 2 kartus per savaitę 3 ar daugiau kartų per savaitę
b) atsibusdavote vidury nakties ar anksti ryte
nė karto per mėnesį
mažiau nei 1 kartą per savaitę 1 ar 2 kartus per savaitę 3 ar daugiau kartų per savaitę c) turėdavote pasinaudoti tualetu
nė karto per mėnesį
mažiau nei 1 kartą per savaitę 1 ar 2 kartus per savaitę
3 ar daugiau kartų per savaitę d) negalėdavote laisvai kvėpuoti
nė karto per mėnesį
mažiau nei 1 kartą per savaitę 1 ar 2 kartus per savaitę 3 ar daugiau kartų per savaitę e) kosėdavote ar garsiai knarkdavote
nė karto per mėnesį
mažiau nei 1 kartą per savaitę 1 ar 2 kartus per savaitę 3 ar daugiau kartų per savaitę f) būdavo per šalta
nė karto per mėnesį
mažiau nei 1 kartą per savaitę 1 ar 2 kartus per savaitę 3 ar daugiau kartų per savaitę g) būdavo per karšta
