Vismantė Dautoriūtė
5 kursas, 10grupė3-5 METŲ VAIKŲ DANTŲ ĖDUONIES ATSIRADIMĄ IR
VYSTYMĄSI LEMIANTYS RIZIKOS VEIKSNIAI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Doc. Ingrida Vasiliauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
3-5 METŲ VAIKŲ DANTŲ ĖDUONIES ATSIRADIMĄ IR
VYSTYMĄSI LEMIANTYS RIZIKOS VEIKSNIAI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas... Darbo vadovas... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) ( mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m... (mėnuo, diena) (mėnuo,diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų
atitikimas ir
Taip Iš dalies Ne
1 Santrauka
(0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas
uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga
(1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama
problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
Medžiaga ir metodai
(2 balai) 11
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai
(2balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?
0,4 0,2 0
16
Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus?
0,4 0,2 0
17
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas?
0,4 0,2 0
19
Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų
aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, bei gautų duomenų patikimumas?
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)?
0 0.2 0.3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Literatūros sąrašas
(1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro nemažiau nei 70%šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų– nemažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai , kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
+0,2 +0,1 0
32
Praktinėsrekomen-dacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikala-
vimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20psl. (-2)
<15 psl.(-5)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 -1
35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
-1 -2
36
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 -1
37
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų?
-2 -1
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 -0,5
39 Plagiato kiekis darbe
>20 proc. (nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 -0,5
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 -0,5
42
Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
-1
43
Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?
-0.2 -0.5
44
Ar darbas apipavidalintas
kokybiškai(spausdinimo,vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 -0,5
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
____________________________________________________________________________________
TURINYS
SANTRAUKA...8 SUMMARY...9 ĮVADAS...10 1. LITERATŪROS APŽVALGA...12 1.1 Mitybos reikšmė...121.2 Burnos higienos svarba dantų ėduonies atsiradimui...13
1.3 Fluoridų reikšmė dantų ėduonies profilaktikai...13
1.4 Socioekonominių rizikos veiksnių reikšmė dantų ėduonies atsiradimui...14
2. MEDŽIAGA IR METODAI...16
2.1 Tiriamieji...16
2.2 Imtis ir jos sudarymas...16
2.3 Tyrimo etika... .16
2.4 Tyrimo instrumentai ir priemonės...16
2.5 Vaikų dantų būklės vertinimas...17
2.6 Ėduonies paplitimo ir intensyvumo vertinimas...17
2.7 Statistinė duomenų analizė...18
3. REZULTATAI...19
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...31
IŠVADOS ...34
LITERATŪROS SĄRAŠAS...35
SANTRAUKA
Dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi vaikų burnos ertmės infekcinė liga, kurios metu vyksta emalio ir dentino demineralizacija.Dantų ėduonis yra pagrindinė vaikų dantų netekimo priežastis, todėl gydytojams odontologams labai svarbu žinoti ligos atsiradimą ir vystymąsi lemiančius rizikos veiksnius, tam kad būtų galima parinkti ir taikyti reikiamus profilaktikos metodus siekiant išvengti vaikų dantų ėduonies.
Dantų ėduonies atsiradimą ir vystymąsi lemia biologiniai, elgesiniai bei socioekonominiai rizikos veiksniai. Tad atliekant šį klinikinį-eksperimentinį darbą siekiama išsiaiškinti ir įvertinti tam tikrus rizikos veiksnius.
Tyrimo metu 3-5 metų amžiaus vaikams buvo atliekama dantų apžiūra, o jų tėvams buvo pateikiama apklausos anketa.Tas pats tiriamojo vaiko numeris buvo duotas ir vaiko tėvo apklausos anketai. Tyrimo metu vertintos vaikų ėduonies paplitimo ir intensyvumo indeksų reikšmes atsižvelgiant į tėvų atsakymus.
Po tyrimo paaiškėjo, kad dažnas saldžių užkandžių ir gėrimų vartojimas, prasta burnos higiena ir tėvų nekontroliavimas 3-5 metų vaiko dantų valymosi, dantų pastos be fluoro vartojimas, nesilankymas pas odontologą profilaktiniams dantų patikrinimas, vietinių fluoro preparatų nevartojimas turėjo įtakos tirtųjų vaikų dantų ėduonies atsiradimui ir vystymuisi. Be to, socioekonominiai rizikos veiksniai: nepakankamas tėvų rūpinimasis vaiko burnos sveikata, dantų gydymo baimė, mažesnės tėvų pajamos ir nepakankamos tėvų žinios apie vaiko dantų priežiūrą taip pat turėjo reikšmės tiriamųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies atsiradimui ir vystymuisi.
Raktiniai žodžiai: dantų kariesas, rizikos veiksniai, paplitimas, ėduonies intensyvumas.
SUMMARY
Tooth decay is most common oral infection in children which causes demineralisation of enamel and dentin. Tooth decay is major reason of tooth loss so it is very important for odontologist to know pathogenesis and risk factors of disease to choose and prescribe needed preventive measures.
Etiology and pathoghenesis of tooth decay are caused by biological, behavioral and socioeconomic risk factors. So it aims to ascertain etiology and pathogenesis of tooh decay in 3-5 years oldchildren during this clinical-expermental work.
There were made dental check-ups for 3-5 years old children and were presented survey forms for parents during reaserch. the same number of child was given to pare. prevalence and intensity indexes of tooth decay were evaluated according to parent answers.
After reaserch turned out that frequent consumption of sweet snacks and drinks, inferior oral hygiene, lack of parent`s atention to children oral health, usage of fluoride-free toothpaste, non-attendance at specialist for tooth check-up had negatyve affect in pathogenesis of tooth decay. Furthermore, socioeconomic subjects like: fear of dental treatment, insuficient family`s budget and lack of knowledge about oral health also had bad influence on emergence of tooth decay in preschool children.
10
ĮVADAS
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš dažniausių vaikų ligų yra dantų ėduonis [1]. Daugelyje išsivysčiusių šalių per pastaruosius du dešimtmečius vaikų ėduonies paplitimas statistiškai sumažėjo [2,3,4,] .Vis dėlto, ši liga dar yra dažniausia vaikų dantų netekimo priežastis [5,6,]. Pagrindinės dantų ėduonies paplitimo sumažėjimo priežastys yra
individualių burnos higienos įgūdžių pagerėjimas, fluoridų vartojimas ir kitų profilaktikos programų taikymas.[7]
Dantų kariesas prasideda sąveikaujant mikroflorai, substratui bei danties paviršiui. Dantų apnašų bakterijoms fermentuojant sacharidus, susidaro organinės rūgštys. Rūgštims veikiant danties paviršių ilgesnį laiką, prasideda emalio demineralizacija. Jos greitis priklauso nuo seilių kiekio bei savybių [8]
Ėduonies paplitimas ir intensyvumas svyruoja dėl biologinių, elgesinių ir socioekonominių dantų ėduonies rizikos veiksnių poveikio. Vaikų dantų ėduonies atsiradimui įtakos turi daug veiksnių: patogeninės bakterijos, dažnas angliavandenių vartojimas, silpnas imunitetas, bendrosios organizmo ligos, nėštumo toksikozės, danties kietųjų audinių struktūra, mažai fluoro turintis vanduo, bloga burnos ertmės higiena, genetinis polinkis sirgti ėduonimi[9]. Dantų ėduonies vystymąsi gali skatinti ir prastas tėvų požiūris į vaikų dantų būklę, nepakankamas vaikų ugdymas burnos higienos srityje, šeimos socialinė-ekonominė padėtis visuomenėje, žemesnis tėvų išsilavinimas ir kiti sociodemografiniai rizikos veiksniai.
Gydytojams odontologams labai svarbu žinoti dantų ėduonies atsiradimą lemiančius rizikos veiksnius bei jų įtaką patologijos vystymuisi tam, kad taikant įvairius profilaktikos metodus būtų galima sumažinti šios ligos paplitimą ir intensyvumą [10].
Darbo tikslas:
Ištirti Šiaulių miesto logopedinio lopšelio-darželio ir lopšelio-darželio ,,Gintarėlis‘‘ 3-5 metų amžiaus vaikų tam tikrų biologinių, elgesinių bei socioekonominių rizikos veiksnių įtaką dantų ėduonies atsiradimui ir vystymuisi.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti 3-5metų amžiaus vaikų pieninių dantų ėduonies paplitimą ir ėduonies intensyvumo indeksus (kp-p ir kp-d)
11 2. Įvertinti ėduonies paplitimo ir intensyvumo indeksų reikšmes atsižvelgiant į tai, kaip dažnai vaikai vartoja saldžius užkandžius ir gėrimus ir kokią tai turi reikšmę dantų ėduonies atsiradimui ir vystymuisi.
3. Įvertinti ėduonies paplitimo ir intensyvumo indeksų reikšmes atsižvelgiant į tai, kaip ir kaip dažnai yra valomi vaiko dantys, ar vaikai vartoja dantų pastą su fluoru ir ar jiems buvo atliekamos fluoro želės lako ar tirpalų aplikacijos.
4. Įvertinti ėduonies paplitimo ir intensyvumo indeksų reikšmes atsižvelgiant į tam tikrus socioekonominius veiksnius ir nustatyti ar tai turi reikšmės tiriamųjų vaikų dantų ėduonies atsiradimui ir vystymuisi.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Mitybos reikšmė
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog žmogaus sveikata daugiausia priklauso nuo tinkamos gyvensenos ir mitybos [11]. Fermentuojamų sacharidų vartojimas turi įtakos dantų ėduonies atsiradimui. Mokslininkai nustatė, kad šalyse, kuriose vienas žmogus suvartoja daugiau nei 15kg cukraus, dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas yra didesnis nei ten, kur suvartojamo cukraus kiekis yra mažesnis [12]. Įrodyta, jog įvairioms sacharidų rūšims būdingas skirtingas kariesogeniškumas. Cukrus pasižymi didžiausiu kariesogeniškumu. Jį apnašų bakterijos skaido iki organinių rūgščių ir taip yra sudaromos sąlygos danties kietųjų audinių demineralizacijai [13]. Klinikinių tyrimų duomenimis gliukozei , fruktozei, laktozei ir galaktozei būdingas mažesnis kariogeniškumas, o mažiausiai kariogeniškiški yra becukriai saldikliai [14].
Nustatyta , jog didžiausias sacharozės kariesogeniškumas pasireiškia tuomet, kai ji yra vartojama dažnai ir nedideliais kiekiais. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mažinti cukraus vartojimą tose šalyse, kur vienam žmogui tenka 15-20kg cukraus per metus bei mažinti cukraus vartojimo dažnumą iki 4 kartų per dieną [15].
Kai kurių autorių nuomone, krakmolo vartojimas taip pat gali turėti įtakos dantų ėduonies atsiradimui, nes krakmolas yra skaidomas burnos ertmėje iki maltozės ir gliukozės, kuri gali būti naudojama dantų apnašose esančių mikroorganizmų gyvybinėje veikloje.
Ėduonies atsiradimui svarbi ir maisto konsistencija. Seilės lengvai nuplauna skystą maistą, o lipnus ir mažiau tirpus maistas ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus, todėl turi didesnę įtaką dantų karieso vystymuisi. Be to, skaidulinis kietas maistas iš dalies apvalo dantis bei skatina seilėtekį [16].
Mokslininkai teigia, jog mitybos kontroliavimas yra tinkama vaikų dantų ėduonies profilaktikos priemonė. Pakistane Sadaro mieste buvo atliekamas tyrimas, kuriuo nustatyta, jog 3-6 metų amžiaus vaikų dantų ėduonies intensyvumas didesnis tų vaikų, kurie dažniau vartojo saldintą pieną ir kurių burnos higiena buvo prastesnė [17]. Dar vienas tyrimas buvo atliktas Amerikoje, siekiant išsiaiškinti vaikų užkandžiavimo įpročių įtaką dantų karieso atsiradimui. Tyrime dalyvavo 1206 vaikai 1-4 metų amžiaus. Nustatyta, kad vaikai, kurie mėgo dažnai užkandžiauti traškučiais, saldainiais, ledais, sausainiais, džiovintais vaisiais, turėjo daugiau ėduonies pažeistų dantų, nei tie vaikai, kurie šių užkandžių nevartojo. Be to buvo nustatyta, jog tie vaikai, kurie užkandžiams rinkosi šviežius vaisius, krekerius, jogurtą, turėjo mažiau ėduonies pažeistų dantų [18].
13 1.2 Burnos higienos svarba dantų ėduonies atsiradimui
Apnašos yra vienas iš pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių. Individuali asmens burnos higiena yra labai svarbi jų pašalinimui ir sveikų dantų išsaugojimui. Visas dantų apnašas galima pašalinti tik taisyklingai valantis dantis. Už savo vaikų burnos higienos mokymą bei tinkamų įpročių formavimą yra atsakingi patys tėvai. Jie perduoda vaikams informaciją apie dantų sveikatą ir burnos ertmės priežiūrą. Tėvų žinios apie burnos ertmės sveikatą ir tinkami higienos įpročiai yra labai svarbūs vaikams, kadangi jie mokosi ir mėgdžioja suaugusiųjų elgesį[19]. Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, galima teigti, jog yra sąsaja tarp tėvų rūpinimosi savo burnos sveikata bei higiena ir jų vaikų burnos sveikatos būklės. Nustatyta, kad vaikai, kurių tėvai skyrė daugiau dėmesio savo burnos sveikatai ir higienai, turėjo mažiau ėduonies pažeistų dantų, nei tie vaikai, kurių tėvų burnos sveikatos būklė ir higiena buvo prastesnė [20].
Tėvai turi kontroliuoti vaiko dantų valymą. Teigiama, jog tėvai vaikams dantis turi valyti iki 8 metų, tačiau dažnai dantų valymo priežiūrai tėvai skiria per mažai dėmesio [21].
Buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad ėduonies paplitimas statistiškai reikšmingai didesnis grupėje, kur vaikai valė dantis savarankiškai ir 1 kartą per dieną, nei toje, kur vaikai valė dantis 2 kartus per dieną padedant tėvams[22]. Kito tyrimo metu nustatyta, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurių tėvai daugiau dėmesio skiria savo vaikų dantų karieso prevencijai ir kontrolei, turėjo mažiau danų ėduonies pažeistų dantų [23]. Dar vienas tyrimas buvo atliktas Flandrijoje. Tyrime dalyvavo 1250 trejų metų amžiaus ir 1283 penkerių metų amžiaus vaikai. Matomos apnašos buvo nustatytos 31% trejų metų vaikams ir 37% penkerių metų vaikams. Po tyrimo paaiškėjo, jog daugiau ėduonies pažeistų dantų turėjo vaikai, kurių burnos higiena buvo prastesnė ir kurie dažniau vartojo saldžius gėrimus tarp pagrindinių valgymų [24].
1.3 Fluoridų reikšmė dantų ėduonies profilaktikai
Neabejojama, jog fluoridų vartojimas mažina ėduonies atsiradimo riziką[25]. Fluoridai skatina emalio remineralizaciją, slopina rūgščių formavimąsi apnašose, didina atsparumą demineralizacijai. Jie gali būti vartojami sistemiškai ir vietiškai.
Sistemiškai daugiausia fluoruojamas vanduo. Prieš skiriant fluoridų preparatus, būtinai reikia įvertinti fluoro kiekį geriamajame vandenyje. Australijoje buvo atliktas keturis metus trukęs tyrimas, siekiant nustatyti, ar fluoro koncentracija geriamąjame vandenyje turi reikšmės vaikų dantų karieso vystymuisi. Tyrime dalyvavo 5-7 metų amžiaus vaikai iš trijų skirtingų regionų. Regionai buvo parinkti atsižvelgiant į fluoro kiekį geriamąjame vandenyje: pirmąjame regione vanduo buvo ankščiau fluoruotas, antrąjame-naujai atliktas geriamojo vandens fluoravimas, trečiąjame- vanduo fluoruotas nebuvo. Siekiant nustatyti fluoro esančio vandenyje įtaką vaikų dantų
14 ėduonies atsiradimui, buvo skaičiuojamas vaikų ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų indeksas. Po tyrimo paaiškėjo, jog tų regionų vaikai, kuriuose geriamasis vanduo buvo fluoruotas, turėjo mažiau ėduonies pažeistų dantų, nei vaikai gyvenantys vietovėje kur geriamasis vanduo fluoruojamas nebuvo[26].
Vietinis fluoridų poveikis pasireiškia, kuomet dantys veikiami fluoro tirpalais, laku, žele ar dantų pasta su fluoru. Šie preparatai padidina fluoro koncentraciją paviršiniame emalio sluoksnyje, todėl yra pasiekiamas prieškariozinis efektas. Fluoras pakeičia emalio struktūrą. Hidroksiapatitai virsta fluorapatitais, kurie yra labiau atsparūs organinių rūgščių poveikiui[27]. Moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad vietiškai naudojant fluoro laką ėduonies paplitimą galima sumažinti 43 proc. nuolatiniuose dantyse ir 37 proc. pieniniuose dantyse [28].
Žinoma, jog svarbiausi ėduonies atsiradimą lemiantys faktoriai yra apnašas ir jame esantys mikroorganizmai, todėl dantų karieso pagrindinė profilaktikos priemonė – apnašo šalinimas šepetėliu ir dantų pasta[29]. Švedijoje atliktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti reguliaraus dantų valymo fluoro turinčia pasta bei fluoridų tablečių vartojimo įtaką vaikų dantų ėduonies redukcijai. Po 3metų paaiškėjo, jog šios prevencinės priemonės lėmė dantų ėduonies paplitimo sumažėjimą tiriamoje vaikų grupėje [30]. Dar vieno tyrimo metu siekta išsiaiškinti, ar burnos skalavimas fluoro turinčiais tirpalais yra reikšmingas vaikų ir paauglių dantų karieso prevencijai. Nustatyta, kad vaikų ir paauglių, kurie skalavo burną fluoridų turinčiais tirpalais, dantys buvo mažiau pažeidžiami ėduonies[31].
1.4 Socioekonominių rizikos veiksnių reikšmė dantų ėduonies atsiradimui
Nustatyta, kad asmenys, kurie priklauso žemesniam socioekonominiam sluoksniui, turi daugiau ėduonies pažeistų dantų.
Aukštam socialiniam statusui priklausantys žmonės labiau rūpinasi savo sveikata, domisi sveiku gyvenimo būdu. Jų vaikai dažnai pas odontologą atvedami anksti, jie domisi dantų ėduonies profilaktikos galimybėmis, patys valo vaikams dantis . Atsakingas tėvų požiūris į vaiko dantų priežiūrą, burnos higieną, tinkamą mitybą, burnos sveikatą bei profilaktikos galimybes turi įtakos vaikų burnos sveikatai bei ėduonies vystymuisi. Tėvų, kurie labiau rūpinasi vaiko burnos sveikata bei daugiau dėmesio skiria dantų priežiūrai, vaikai turi mažiau ėduonies pažeistų dantų [32].
Teigiama, kad žmonės, kurių pajamos yra mažesnės nei vidutinės, turi didesnę riziką dantų ėduonies išsivystymui, nei asmenys, kurių pajamos yra vidutinės ar didesnės nei vidutinės. Gerai socialiai aprūpinti žmonės gali sau leisti kokybišką dantų sveikatos priežiūrą bei daugiau finansinių lėšų skirti burnos higienos priemonėms.
15 Svarbu paminėti, jog tėvų socioekonominis statusas bei išsilavinimo lygis turi ryšį su vaiko dantų būkle [33]. Danijoje buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti tam tikrų socioekonominių rizikos veiksnių įtaką vaikų dantų ėduonies atsiradimui. Tyrime dalyvavo 12 706 vaikai penkerių, septynerių, dvylikos ir penkiolikos metų amžiaus. Po tyrimo paaiškėjo, jog daugiau dantų karieso pažeistų dantų turėjo imigrantų ir daugiavaikių šeimų vaikai. Be to, vaikų, kurių tėvų išsilavinimo lygis buvo žemas ir kurių tėvų pajamos nebuvo didelės, dantys buvo labiau pažeidžiami ėduonies [34].
16
2. MEDŽIAGA IR TYRIMO METODAI
2.1 Tiriamieji
Ikimokyklines įstaigas lankantys 3-5 metų amžiaus vaikai. Tyrime dalyvavo visi pasirinktų Šiaulių miesto vaikų lopšelių-darželių vaikai, kurių tėvai pasirašė sutikimus. Jų skaičius buvo 101. Tiriamųjų vaikų tėvams buvo pateikta anketinė apklausa. Joje dalyvavo 39 tėčiai ir 62 mamos.
2.2 Imtis ir jos sudarymas
Prieš atliekant tyrimą, buvo paskaičiuotas reikiamas imties dydis. Skaičiuojant imties dydį remtasi Paniotto formule (su 0,05 proc. paklaida). Nustatyta, kad reikėtų ištirti 101 3-5 metų amžiaus vaiką.
n = 1
⧍² +
n-imties dydis; ⧍- imties paklaidos dydis;
N- generalinis visumos dydis
2.3 Tyrimo etika
Tyrimui vykdyti buvo gautas Bioetikos komiteto leidimas Nr. BEC-OF-72 (1priedas). Leidimai atlikti tyrimą buvo gauti ir iš kiekvienos numatytos tirti ikimokyklinės įstaigos direktorės (2 priedas ir 3priedas). Dėl vaikų dantų apžiūros bei pateikiamos anketinės apklausos buvo gauti tėvų sutikimai (4 priedas).
Prieš pradedant tyrimą, darželių vadovai, auklėtojos, tėvai ir vaikai buvo informuojami apie tyrimo eigą ir tikslus.
2.4 Tyrimo instrumentai ir priemonės
Dantų būklės tyrimai buvo atliekami vaikų darželiuose. Dantų būklės vertinimas buvo atliekamas naudojant: ėduonies diagnostikos zondą, odontologinį veidrodėlį, bei apšvietimą.
17 Instrumentai buvo paruošti specialiuose steriliuose maišeliuose. Be to, naudotasi ir kitomis higienos priemonėmis: vienkartinėmis pirštinėmis, kaukėmis, rankšluosčiais. Dantų apžiūros duomenys buvo žymimi sudarytoje apžiūros anketoje (5priedas)
Tiriamųjų vaikų tėvams buvo pateikiama anketinė apklausa(6 priedas), siekiant išsiaiškinti 3-5 metų vaikų dantų ėduonies rizikos veiksnių įtaką jo atsiradimui ir vystymuisi. Tas pats tiriamojo vaiko numeris buvo duotas ir vaiko tėvo apklausos anketai. Taip buvo siekiama įvertinti vaiko dantų būklę atsižvelgiant į tėvų atsakymus.
2.5 Vaikų dantų būklės vertinimas
Atliekant vaikams dantų apžiūrą buvo vertinami pieniniai dantys bei jų paviršiai. Kiekvieno danties paviršius buvo atidžiai apžiūrimas naudojant veidrodėlį bei zondą. Zondu švelniai braukiant per danties paviršių, įvertintas kiekvieno danties vientisumas ir kietumas.
Aktyvūs ir neaktyvūs ėduonies pažeidimai dantų paviršiuose buvo vertinami remiantis vizualiniais (balkšvas, matinis danties paviršius arba gelsvos, rudos ar juodos spalvos, blizgantis paviršius) ir taktiliniais (zonduojant šiurkštus, minkštas arba lygus, kietas danties paviršius) požymiais.
Apžiūros anketoje buvo žymimi ir plombuoti dantų paviršiai.
2.6 Ėduonies paplitimo ir intensyvumo vertinimas .
Dantų ėduonies paplitimas – tai dantų ėduonimi sergančių žmonių dalis tarp visų tirtų žmonių. Jis nustatomas sergančių dantų ėduonimi žmonių skaičių padalinus iš tirtų žmonių skaičiaus. Gautas santykis išreiškiamas procentais.
Dantų ėduonies intensyvumui nustatyti naudojamas 1938 metais Kleino ir bendraautorių pasiūlytas kariozinių, plombuotų ir išrautų dantų indeksas. K komponentui priskiriami ėduonies pažeisti dantys, P komponentui priskiriami plombuoti dantys, I komponentui priskiriami išrauti dantys dėl karieso sukeltų komplikacijų arba jei dantis buvo neatstatomai pažeistas dėl ėduonies, todėl jį buvo rekomenduojama pašalinti. KPI –D skaičiuojamas nuolatiniams dantims, kpi-d- pieniniams dantims.
Norint gauti tikslesnius duomenis dažnai yra skaičiuojami ne pažeisti dantys, o jų paviršiai, kadangi viename dantyje gali būti kelios plombos ar pažeisti ėduonies keli paviršiai. KPI-P- skaičiuojamas esant nuolatiniui sąkandžiui, kpi-p-pieniniui sąkandžiui.
18 2.7 Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 19.0 (StatisticalPackageforSocialSciencefor Windows) programą. Atliekant aprašomąją duomenų analizę pateiktas kiekybinių kintamųjų vidurkis kartu su standartiniu nuokrypiu V(SN).
Tolydaus kintamojo normalumo prielaida atsižvelgiant į imtį tikrinta naudojant Kolmogo-rovo-Smirnovo testą, Shapiro-Wilko arba Mann-Withney. Kai kintamųjų skirstiniai netenkino pasiskirstymo normališkumo sąlygos, reikšmingumo lygmuo buvo tikrinamas neparametriniais metodais – Mann-Whitney U.
Rezultatų, statistinių hipotezių patikimumas, esant p<0,05, vertintas kaip statistiškai reikšmingas.
19
3. REZULTATAI
Tirtų 3-5 metų vaikų ėduonies paplitimas buvo 79,93 proc., ėduonies intensyvumo indeksai kp-p 5,27(2,01), o kp-d 3,45(0,945). Iš viso tyrime dalyvavo 33 trejų metų amžiaus vaikai, 39 ketverių metų ir 29 penkerių metų amžiaus vaikai (1pav.).
1 pav. Tyrime dalyvavusių vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Vaikų dantų ėduonies intensyvumo ir paplitimo vertinimas atsižvelgiant į tėvams pateiktos anketinės apklausos atsakymus.
29,7proc. tyrime dalyvavusių tėvų teigė, jog jaučia baimę ar nerimą, o 70,3proc. , kad nejaučia baimės ar nerimo dėl dantų gydymo.
Remiantis tyrimo duomenimis (2 pav.) buvo nustatyta, kad tirtų ikimokyklinio amžiaus vaikų, kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001) priklausomai nuo to ar jų tėvai jautė baimę ir nerimą dėl dantų gydymo . Didesni kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai buvo tų vaikų, kurių tėvai jautė baimę ar nerimą, nei tų vaikų, kurių tėvai nejautė baimės.
Be to, ėduonies paplitimas šiose tiriamųjų vaikų grupėse taip pat skyrėsi. Vaikų grupėje, kurių tėvai jautė baimę ar nerimą, ėduonies paplitimas buvo 93,3 proc., o grupėje, kurioje tėvai nejautė baimės dėl dantų gydymo, ėduonies paplitimas- 15,5 proc.(p<0,001).
3 metų 32,7% 4 metų 38,6% 5 metų 28,7%
20 2pav. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, ar tėvai jaučia baimę ar nerimą dėl dantų gydymo. V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, p<0,001.
Remiantis apklausos duomenimis nustatyta, kad 39,6 proc. tyrime dalyvavusių vaikų jautė baimę ar nerimą dėl dantų gydymo, o 60,4 proc. vaikų, tėvų teigimu, baimės ar nerimo nejautė.
Iš gautų tyrimo rezultatų(3 pav.) matome, kad ėduonies intensyvumo indeksų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001) priklausomai nuo to, ar tiriamieji vaikai jautė baimę ir nerimą dėl dantų gydymo ar nejautė. Vaikų, bijančių dantų gydymo, ėduonies intensyvumo indeksų vidurkiai buvo didesni nei tų vaikų, kurie nejaučia baimės ar nerimo.
Šiose tiriamųjų vaikų grupėse ėduonies paplitimas taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi(p<0,001).Vaikų grupėje, kurie jautė baimę ar nerimą, ėduonies paplitimas buvo 90,1 proc., o vaikų grupėje, kurie nejautė baimės dėl dantų gydymo, ėduonies paplitimas buvo 4,9 proc.
5,27 (2,016) 1,06 (1,145) 3 (1,017) 0,85 (0,804) -1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Jaučia baimę ir nerimą Nejaučia baimės ir nerimo Jaučia baimę ir nerimą Nejaučia baimės ir nerimo kp-p V(SN) kp-d V(SN)
21 3 pav. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, ar vaikai jaučia baimę ar nerimą dėl dantų gydymo. V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, p<0,001
Iš gautų tyrimo rezultatų matome, kad didžioji dalis tirtųjų vaikų pirmą kartą pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui apsilankė, kuomet vaikui buvo daugiau nei vieneri metai amžiaus (59,4proc.). 14,9proc. tirtųjų vaikų pirmasis apsilankymas pas odontologą buvo vaikui esant nuo 8 mėnesių iki vienerių metų amžiaus, o 25,7proc. vaikų pirmą kartą pas odontologą buvo atvesti tik tada, kai vaiko dantis tapo jautrus saldžiam maistui, šalčiui ar jau išsivysčius dantų karieso komplikacijoms.
Nagrinėjant tyrimo rezultatus ( lentelė Nr.1), buvo nustatyta, kad tirtų 3-5metų amžiaus vaikų ėduonies intensyvumo indeksų kp-d ir kp-p vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001) atsižvelgiant į tai, kada buvo vaiko pirmasis apsilankymas pas odontologą. Didžiausi kp-p indekso(6,15 (1,899)) ir kkp-p-d indekso(3,45 (0,945)) vidurkiai buvo tų vaikų, kurie kp-pirmą kartą kp-pas odontologą apsilankė, kai vaiko dantis tapo jautrus saldžiam, rūgščiam maistui, šalčiui ar jau išsivysčius dantų karieso komplikacijoms, o mažiausi kp-p ir kp-d indekso vidurkiai buvo tų vaikų, kurie pirmą kartą pas odontologą apsilankė, esant nuo 8 mėnesių iki vienerių metų amžiaus.
Ėduonies paplitimas šiose tiriamųjų vaikų grupėse taip pat statistiškai reikšmingai(p<0,001) skyrėsi. Vaikų grupėje, kurie pirmą kartą pas odontologą apsilankė, kai dantis
4,73 (1,987) 0,72 (0,839) 2,78 (0,974) 0,64 (0,659) -1 0 1 2 3 4 5 6 7 8
Jaučia baimę ir nerimą Nejaučia baimės ir nerimo
Jaučia baimę ir nerimą Nejaučia baimės ir nerimo
22 tapo jautrus saldžiam, rūgščiam maistui, šalčiui ar jau išsivysčius dantų karieso komplikacijoms, ėduonies paplitimas buvo 95proc., vaikui esant nuo 8 mėnesių iki 1 metų amžiaus- 3proc., o vaikų, kurių pirmasis apsilankymas pas odontologą buvo esant vyresniems nei 1 metai- 37,3proc.
Lentelė Nr.1. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, kada buvo vaiko pirmasis apsilankymas pas odontologą
Kada buvo Jūsų vaiko pirmasis apsilankymas pas odontologą?
n kp-p V(SN) kp-d V(SN)
Vaikui esant nuo 8 mėnesių iki 1 metų amžiaus
15 0,53(0,507)*,** 0,53(0,507)*,**
Profilaktiniam dantų patikrinimui apsilankė, kai vaikui buvo daugiau nei 1 metai
60 1,84(1,461)*,*** 1,27(0,918)*,***
Kai vaiko dantis tapo jautrus saldžiam, rūgščiam maistui, šalčiui ar jau
išsivysčius dantų karieso
komplikacijoms
26 6,15(1,899)**,*** 3,45(0,945)**,***
V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, kp-p indekso *,**,**p<0,001, kp-d indekso *,**,***p<0,001
Remiantis apklausos duomenimis nustatyta, kad 40,6proc. vaikų pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui lankosi kas metus, 29,7proc. kas pusę metų ir 29,7proc. vaikų pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui lankosi rečiau, nei kas metus.
Vertinant tyrimo rezultatus (lentelė Nr.2), matome, jog tirtų vaikų kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi. Vaikų, kurie pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui lankosi kas pusę metų, pieninių dantų kp-p ir kp-d indekso vidurkiai buvo mažiausi,o vaikų, kurie pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui lankosi rečiau, nei kas metus, kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai buvo didžiausi.
Ėduonies paplitimas šiose tiriamųjų vaikų grupėse taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi(p<0,001). Vaikų, kurie pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui lankosi kas pusę metų, ėduonies paplitimas buvo 5proc., tų vaikų, kurie lankosi kas metus- 26,8 proc., o kurie lankosi rečiau, nei kas metus- 93,3 proc.
23 Lentelė Nr.2. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, kaip dažnai tėvai su vaiku lankosi pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui
Kaip dažnai su vaiku lankotės pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui?
Atsakymai n kp-p V(SN) kp-d V(SN)
Kas pusę metų 30 0,53(0,507)*,** 0,53(0,507)*,**
Kas metus 41 1,54(1,468)*,*** 1,07(0,905)*,***
Rečiau nei kas metus 30 5,13(2,129)**,*** 3(1,017)**,***
V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, kp-p indekso: *p=0,006<0,05, **,***p<0,001 , kp-d indekso *p=0,011<0,05,**,***p<0,001
Remiantis anketinės apklausos duomenimis buvo nustatyta, kad didžioji dalis tirtų vaikų (45,5proc.)lankosi privačioje odontologinės priežiūros įstaigoje, 39,6proc. viešojoje ir 14,9 proc. tirtų vaikų lankosi abiejose įstaigose.
Iš gautų tyrimo rezultatų (lentelė Nr.3) matome, jog tirtų ikimokyklinio amžiaus vaikų, kp-p indekso vidurkiai, priklausomai nuo to, kokioje odontologinės priežiūros įstaigoje lankosi vaikas, statistiškai reikšmingai skyrėsi. Vaikų, kurie lankosi viešojoje odontologinės priežiūros įstaigoje, kp-p ir kp-d indekso vidurkiai buvo didžiausi, o vaikų, kurie lankosi privačioje odontologinės priežiūros įstaigoje, kp-p ir kp-d indekso vidurkiai buvo mažiausi.
Ėduonies paplitimas šiose tiriamųjų vaikų grupėse taip pat skyrėsi(p<0,001).Vaikų, kurie lankosi viešojoje odontologinės priežiūros įstaigoje, buvo didesnis, nei tų ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie lankosi privačioje odontologinės priežiūros įstaigoje. Ėduonies paplitimas atitinkamai buvo 90 proc. ir 4,3 proc.
Lentelė Nr.3. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, kokioje odontologinės priežiūros įstaigoje lankosi vaikas
V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, kp-p indekso*,**,***p<0,001, kp-d indekso *,**,***p<0,001
Kokioje odontologinės priežiūros įstaigoje lankosi Jūsų vaikas?
n kp-pV(SN) kp-dV(SN)
Viešojoje įstaigoje 40 4,73(1,987)*,** 2,78(0,974)*,**
Privačioje įstaigoje 46 0,5(0,810)*,*** 0,43(0,583)*,***
24 Remiantis anketinės apklausos duomenimis buvo nustatyta, kad 29,7 proc. tirtų vaikų saldumynais neužkandžiauja arba užkandžiauja retai, 14,9proc. vaikų saldumynais užkandžiauja 2-4 kartus per savaitę, 25,7proc. vaikų užkandžiauja 1 kartą per dieną, o 3 ir daugiau kartų per dieną užkandžiauja 19,8proc. tirtųjų vaikų.
Nagrinėjant tyrimo rezultatus (lentelė Nr.4), pastebėta, kad tirtų vaikų kp-p ir kp-d indekso vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo to, kaip dažnai vaikas užkandžiauja saldumynais. Kuo tyrime dalyvavę vaikai dažniau užkandžiavo saldumynais, tuo jų kp-p ir kp-d indeksų reikšmės buvo didesnės. Ėduonies intensyvumo indeksų vidurkiai buvo didžiausi tų vaikų, kurie saldumynais užkandžiavo 3 ir daugiau kartų per dieną, o mažiausi kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai buvo tų vaikų, kurie saldumynais užkandžiavo retai.
Ėduonies paplitimas tiriamųjų vaikų grupėse taip pat skyrėsi. Vaikų, kurie saldumynais užkandžiavo retai ėduonies paplitimas buvo 5 proc., kurie užkandžiavo 2-4 kartus per savaitę- 6,7 proc., 1 kartą per dieną užkandžiavusių- 38,5 proc., 2 kartus per dieną- 80,1 proc., o 3 ir daugiau kartų per dieną- 100 proc.
Lentelė Nr.4. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, kaip dažnai vaikas užkandžiauja saldumynais
V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, kp-p indekso*,**,***,***,****p<0,001, kp-d indekso *,**,***,****p<0,001, *****p=0,011<0,05
Remiantis anketinės apklausos duomenimis buvo nustatyta, kad 29,7 proc. tirtų vaikų nevartoja arba vartoja retai saldžius gėrimus,30,7proc. vaikų saldžius gėrimus vartoja 2-4 kartus per savaitę, 9,9 proc. vieną kartą per dieną, 9,9proc. du kartus per dieną ir 19,8proc. 3 ir daugiau kartų per dieną.
Išanalizavus tyrimo rezultatus( lentelė Nr.5), nustatyta, kad tirtų 3-5metų amžiaus vaikų ėduonies intensyvumas statistiškai reikšmingai skyrėsi atsižvelgiant į tai, kaip dažnai vaikas Kaip dažnai Jūsų vaikas
užkandžiauja saldumynais
n kp-p V(SN) kp-d V(SN)
Neužkandžiauja arba
užkandžiauja retai
30 0,53(0,507)*,**,*** 0,53(0,507)*,**,***
2-4 kartus per savaitę 15 1,4(0,507)* 1,27(0,458)*,****
1 kartą per dieną 26 1,62(1,813)**** 0,96(1,076)*****
2 kartus per dieną 10 3,1(0,316)** 2,01(0,316)**,*****
25 vartoja saldžius gazuotus ar negazuotus gėrimus. Iš gautų tyrimo rezultatų galima daryti išvadą, kad kuo dažniau tirti vaikai vartoja saldžius gėrimus, tuo jų kp-p ir kp-d indeksų reikšmės didesnės. Ėduonies intensyvumo indeksų vidurkiai buvo didžiausi tų vaikų, kurie saldžius gėrimus vartojo 3 ir daugiau kartų per dieną , o mažiausi kp-p indeksų vidurkiai buvo tų vaikų, kurie saldžius gėrimus vartojo retai.
Ėduonies paplitimas tiriamųjų vaikų grupėse taip pat skyrėsi. Vaikų, kurie saldžius gėrimus vartojo retai, ėduonies paplitimas buvo 0 proc., kurie saldžius gėrimus vartojo 2-4 kartus per savaitę- 9,7 proc., 1 kartą per dieną – 80 proc., o 3 ir daugiau kartų per dieną- 100 proc.
Lentelė Nr.5.Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, kaip dažnai vaikas vartoja saldžius gazuotus ar negazuotus gėrimus
Kaip dažnai Jūsų vaikas vartoja saldžius gazuotus ar negazuotus gėrimus (pvz. saldintos arbatos, sultys
n kp-p V(SN) kp-d V(SN)
Nevartoja arba vartoja retai 30 0,53(0,507)*,** 0,53(0,507)*,**,***
2-4 kartus per savaitę 31 0,9(1,044)***** 0,74(0,773)*****
1 kartą per dieną 10 3,1(0,316)****,***** 2,10(0,316)*,*****
2 kartus per dieną 10 3,5(0,527)*,*** 2,10(0,316)**, ****
3 ir daugiau kartų per dieną 20 6,15(1,899)**,***,**** 3,45(0,945)***,**** V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, kp-p indekso *,**,***,****,*****p<0,001, kp-d indekso *,**,***,****,*****p<0,001
Remiantis anketinės apklausos duomenimis buvo nustatyta, kad 45,5proc. tirtų vaikų dantys yra valomi 2 ir daugiau kartų per dieną. 14,9proc. vaikų dantys valomi vieną kartą dienoje, o net 39,6proc. vaikų dantys valomi nereguliariai.
Nagrinėjant tyrimo rezultatus (4 pav.), buvo nustatyta, kad tirtų vaikų kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo to, kaip dažnai yra valomi vaiko dantys . Ėduonies intensyvumo indeksų vidurkiai buvo didžiausi tų vaikų, kurių dantys valomi nereguliariai, o mažiausi kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai buvo tų vaikų, kurių dantys valomi 2 ir daugiau kartų per dieną.
Ėduonies paplitimas tiriamųjų vaikų grupėse taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi. Vaikų, kurių dantys valomi nereguliariai- 90 proc.; vaikų, kurių dantys valomi 2 ir daugiau kartų
26 per dieną 4,3 proc. ir vaikų, kurių dantys valomi 1 kartą per dieną, ėduonies paplitimas buvo 6,7 proc.
4 pav. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, kaip dažnai yra valomi vaiko dantys. V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, kp-p indekso p<0,001, kp-d indekso p<0,001
Remiantis apklausos duomenimis, nustatyta, kad 29,7proc. tirtų vaikų dantis valosi patys, 24,8 proc. vaikų dantų valymąsi kontroliuoja tėvai, o net 45,5proc. vaikų dantis valo patys tėvai.
Iš gautų tyrimo rezultatų ( 5 pav.) matome, jog tirtų ikimokyklinio amžiaus vaikų, kp-p ir kkp-p-d indekso vidurkiai, kp-priklausomai nuo to, kaikp-p yra valomi vaiko dantys, statistiškai reikšmingai skyrėsi .Vaikų, kurie dantis valosi patys, kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai buvo didžiausi, o vaikų, kurių dantis valo tėvai, kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai buvo mažiausi.
Ėduonies paplitimas šiose tiriamųjų vaikų grupėse taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi. Vaikų, kurie dantis valosi patys, buvo 93,3 proc., o vaikų, kurių dantis valo tėvai, 4,3 proc.
0,5 (0,81) 1,4 (0,507) 4,73 (1,987) 0,43 (0,583) 1,27 (0,438) 2,78 (0,974) -1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 valomi 2 ir daugiau kartų per dieną 1 kartą per dieną dantys valomi nereguliariai valomi 2 ir daugiau kartų per dieną 1 kartą per dieną dantys valomi nereguliariai kp-p V(SN) kp-d V(SN)
27 5 pav. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, kaip yra valomi vaiko dantys. V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, kp-p indekso p<0,001, kp-d indekso p<0,001
39,6 proc. tyrime dalyvavusiems vaikams aplikacijos fluoro žele, laku ar tirpalais nebuvo atliktos. 30,7 proc. vaikų, tėvų teigimu, fluoro želės, lako ar tirpalų aplikacijos buvo atliktos 1 kartą per praėjusius metus. 29,7 proc. vaikų fluoro želės, lako ar tirpalų aplikacijos buvo atliktos 2-4 kartus per praėjusius metus.
Išanalizavus tyrimo rezultatus (lentelė Nr.6), nustatyta, kad tirtų vaikų kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi. Ėduonies intensyvumo indeksų vidurkiai buvo didžiausi tų vaikų, kuriems aplikacijos nebuvo atliktos, o mažiausi kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai buvo tų vaikų, kuriems buvo atliktos fluoro želės, lako ar tirpalų aplikacijos 2-4 kartus per praėjusius metus.
Ėduonies paplitimas tiriamųjų vaikų grupėse taip pat skyrėsi. Vaikų,kuriems aplikacijos nebuvo atliktos ėduonies paplitimas buvo 90 proc., o vaikų, kuriems buvo atliktos fluoro želės, lako ar tirpalų aplikacijos 2-4 kartus per praėjusius metus, ėduonies paplitimas- 0 proc.
5,27 (2,016) 2,08 (0,954) 0,5 (0,81) 3 (1,017) 1,6 (0,577) 0,43 (0,583) -1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Vaikas dantis valosi pats Vaikas dantis valosi pats, tačiau tėvai patikrina kaip išsivalė
Valo tėvai Vaikas dantis valosi pats Vaikas dantis valosi pats, tačiau tėvai patikrina kaip išsivalė Valo tėvai kp-p V(SN) kp-d V(SN)
28 Lentelė Nr.6. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, ar vaikui buvo atliktos fluoro želės, lako ar tirpalų aplikacijos
Ar Jūsų vaikui buvo atliktos fluoro želės, lako ar tirpalų aplikacijos?
Atsakymai n kp-p V(SN) kp-d V(SN)
Aplikacijos nebuvo atliktos 40 4,73(1,987)*,** 2,78(0,974)*,**
Aplikacija fluoro laku, žele ar tirpalais buvo atlikta 1 kartą per praėjusius metus
31 0,9(1,044)* 0,74(0,773)*
Aplikacija fluoro laku, žele ar tirpalais buvo atliktos 2-4 kartus per praėjusius metus
30 0,53(0,507)** 0,53(0,507)**
V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, kp-p indekso*,**p<0,001, kp-d indekso *,**p<0,001
Apklaustų tėvų teigimu 70,3proc. tirtų vaikų dantys buvo valomi pasta turinčia fluoro, o 29,7proc. vaikų dantys buvo valomi fluoro neturinčia pasta.
Remiantis tyrimo duomenimis (6 pav.) buvo nustatyta, kad tirtų ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurių dantys buvo valomi pasta turinčia fluoro, kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai mažesni(p<0,001), nei tų vaikų, kurių dantys buvo valomi fluoro neturinčia pasta.
Be to, ėduonies paplitimas šiose tiriamųjų vaikų grupėse taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi. Vaikų, kurių dantys buvo valomi pasta turinčia fluoro, ėduonies paplitimas buvo 15,5 proc., o tų vaikų, kurių dantys buvo valomi fluoro neturinčia pasta, ėduonies paplitimas- 93,3 proc.
29 6 pav. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, ar vaiko dantys yra valomi pasta turinčia fluoro. V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, p<0,001
60,4 proc. tyrime dalyvavusių tėvų teigė, jog gauna pakankamai informacijos iš savo gydytojo, žiniasklaidos ar švietimo įstaigų apie vaiko dantų priežiūros ypatumus, tačiau 39,6proc. tėvų teigė, kad gauna nepakankamai informacijos apie vaiko dantų priežiūrą.
Išanalizavus tyrimo rezultatus(7 pav.), nustatyta, kad tirtų vaikų kp-p ir kp-d indeksų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001). Ėduonies intensyvumo indeksų vidurkiai buvo didesni tų vaikų, kurių tėvai gauna nepakankamai informacijos, nei vaikų, kurių tėvai gauna pakankamai informacijos apie vaiko dantų priežiūrą.
Ėduonies paplitimas tiriamųjų vaikų grupėse taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi. Vaikų, kurių tėvai gauna nepakankamai informacijos apie vaikų dantų priežiūros ypatumus, ėduonies paplitimas buvo 90,0 proc. ,o tų vaikų, kurių tėvai atsakė, jog gauna pakankamai informacijos, ėduonies paplitimas buvo 4,9 proc.
1,11 (1,26) 5,13 (2,129) 0,85 (0,804) 3 (1,017) -1 0 1 2 3 4 5 6 7 8
Valomi dantys fluoro turinčia pasta
Valomi dantys fluoro neturinčia pasta
Valomi dantys fluoro turinčia pasta
Valomi dantys fluoro neturinčia pasta
30 7 pav. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, ar tėvai gauna pakankamai informacijos iš savo gydytojo, žiniasklaidos ar švietimo įstaigų apie vaikų dantų priežiūros ypatumus. V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, p – reikšmingumo lygmuo, p<0,001
0,72 (0,839) 4,73 (1,987) 0,64 (0,659) 2,78 (0,974) -1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Tėvai gauna pakankamai informacijos Tėvai gauna nepakankamai informacijos Tėvai gauna pakankamai informacijos Tėvai gauna nepakankamai informacijos kp-p V(SN) kp-d V(SN)
31 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto tyrimo metu buvo ištirtas 101 3-5 metų amžiaus vaikas iš dviejų pasirinktų Šiaulių miesto lopšelių-darželių. Jų tėvams buvo pateikiama anketinė apklausa, siekiant išsiaiškinti tam tikrų biologinių, elgesinių bei socioekonominių vaikų dantų ėduonies rizikos veiksnių įtaką jo atsiradimui.
Gauti tyrimo rezultatai parodė, jog dažnas vaikų užkandžiavimas saldumynais turi reikšmės dantų ėduonies atsiradimui. Kuo tiriamieji 3-5 metų amžiaus vaikai dažniau užkandžiavo saldumynais, tuo jų dantys buvo labiau pažeidžiami ėduonies. Tų vaikų ėduonies intensyvumo indekso ir ėduonies paplitimo reikšmės buvo didesnės, nei vaikų kurių tėvai teigė, jog vaikai neužkandžiauja arba rečiau užkandžiauja saldumynais. Panašūs tyrimo rezultatai buvo gauti ir Amerikoje atlikto tyrimo metu. Tyrime nustatyta, kad dažniau užkandžiaujančių saldžiais užkandžiais ikimokyklinio amžiaus vaikų dantys buvo labiau pažeisti ėduonies, nei rečiau užkandžiaujančių saldumynais[35].
Tyrimo metu nustatyta, jog saldžių gėrimų vartojimas taip pat turėjo reikšmės vaikų dantų ėduonies atsiradimui. Remiantis tėvų atsakymais ir gautais vaikų dantų apžiūros rezultatais, pastebėta, jog dažniau saldžius gėrimus vartojusių vaikų ėduonies intensyvumo indeksai buvo didesni, nei rečiau vartojusių saldžius gėrimus vaikų.
Vertinant tiriamųjų vaikų ėduonies intensyvumą ir paplitimą, atsižvelgiant į tai kaip dažnai yra valomi vaiko dantys, pastebėta, kad kuo dažniau ir reguliariau yra valomi vaiko dantys,tuo ėduonies paplitimas ir intensyvumas yra mažesnis. Kito mokslinio tyrimo metu, taip pat buvo nustatyta, jog ėduonies paplitimas buvo didesnis vaikų grupėje, kurie dantis valė 1kartą per dieną, nei grupėje, kurioje vaikai dantis valė 2 kartus per dieną.
Išanalizavus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad vaikų, kurių dantys valomi pasta turinčia fluoro ir tų vaikų, kuriems buvo atliktos fluoro lako, želės ar tirpalų aplikacijos, dantys buvo mažiau pažeisti ėduonies. Šių vaikų ėduonies intensyvumo indeksų ir ėduonies paplitimo reikšmės statistiškai reikšmingai skyrėsi ir buvo mažesnės, nei vaikų, kurie nevartojo dantų pastos su fluoru ir kuriems nebuvo atliktos fluoro želės, lako ar tirpalų aplikacijos. Lyginant gautus tyrimo rezultatus su kitų šalių tyrimų duomenimis, pastebėta, jog ir kitose šalyse ikimokyklinio amžiaus vaikų, vartojančių dantų pastą su fluoru, bei vaikų kuriems buvo atliekamos fluoro lako ar žele aplikacijos, ėduonies intensyvumo indeksų reikšmės ir ėduonies paplitimas buvo mažesnis nei vaikų, kurie nevartojo fluoro turinčios pastos, bei kitų vietinių fluoro preparatų.
32 Tyrimo metu buvo vertinama 3-5 metų amžiaus vaikų dantų būklė, atsižvelgiant į tai, kaip yra valomi vaiko dantys. Vaikų, kurie patys valėsi dantis, kp-p indekso vidurkis(5,27(2,016)) ir kp-d indekso vidurkis (3(1,017)) buvo didesnis nei vaikų, kurių dantų valymąsi kontroliavo tėvai(kp-p indekso vidurkis buvo 2,08(0,954), o kp-d indekso vidurkis buvo 1,6(0,577)) ar vaikų, kuriems dantis valė patys tėvai (kp-p indekso vidurkis buvo 0,5(0,81), o kp-d indekso vidurkis buvo 0,43(0,583)). Ėduonies paplitimas taip pat didesnis buvo tų vaikų, kurie dantis valėsi patys. Panašūs tyrimo rezultatai buvo gauti ir Švedijoje atlikto tyrimo metu.Šio tyrimo metu buvo vertinamas ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies paplitimas atsižvelgiant į tai, ar vaikai valo dantis savarankiškai, ar padedami tėvų. Po tyrimo paaiškėjo, jog vaikų, savarankiškai valančių dantis, ėduonies paplitimas buvo didesnis, nei vaikų, kuriems dantis valė tėvai.
Vertinant atlikto tyrimo rezultatus, galima teigti, jog dantų gydymo baimė ir nerimas yra susiję su dantų ėduonies atsiradimu ir vystymusi. Tiriamųjų vaikų, kurių tėvai jautė baimę ir nerimą dėl dantų gydymo, ėduonies intensyvumo indeksų ir ėduonies paplitimo reikšmės statistiškai reikšmingai skyrėsi ir buvo didesnės, nei vaikų, kurių tėvai teigė, jog nejaučia dantų gydymo baimės ir nerimo. Be to, tiriamųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie patys jautė baimę ir nerimą dėl dantų gydymo, ėduonies intensyvumo ir paplitimo indeksų reikšmės taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi ir buvo didesnės, nei vaikų, kurie nejautė gydymo baimės ar nerimo.
Analizuojant tyrimo rezultatus, pastebėta, kad vaikų dantų ėduonies vystymuisi įtakos turi ir tai, kada vaikas pirmą kartą apsilanko pas odontologą. Ėduonies intensyvumo indeksų ir ėduonies paplitimo reikšmės statistiškai reikšmingai skyrėsi ir buvo didžiausios tų vaikų, kurių pirmasis apsilankymas pas odontologą buvo, kai vaiko dantis tapo jautrus saldžiam maistui, šalčiui ar jau išsivysčius dantų ėduonies komplikacijoms, o mažiausios reikšmės buvo tų vaikų, kurių pirmasis apsilankymas pas odontologą buvo vaikui esant nuo 8 mėnesių iki vienerių metų amžiaus. Be to, pastebėta, kad tiriamųjų 3-5metų amžiaus vaikų, kurie dažniau lankosi pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui, dantų ėduonies intensyvumo indeksų ir paplitimo reikšmės mažesnės, nei vaikų, kurie pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui lankosi rečiau. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog tiriamųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie lankosi privačioje odotologinės priežiūros įstaigoje, dantų karieso intensyvumo indeksų ir paplitimo reikšmės statistiškai reikšmingai skyrėsi ir buvo mažesnės nei tų vaikų, kurie lankosi viešojoje odontologinės priežiūros įstaigoje. Tai gali būti susiję su tėvų skiriamomis pajamomis vaiko dantų priežiūrai.
Analizuojant tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad tėvų turimos žinios apie vaiko dantų priežiūros ypatumus taip pat svarbios vaiko dantų ėduonies atsiradimui ir vystymuisi. Tiriamųjų vaikų, kurių tėvai teigė, jog gauna pakankamai informacijos apie vaiko dantų priežiūrą, ėduonies
33 paplitimo ir intensyvumo indeksų reikšmės buvo mažesnės, negu tų vaikų, kurių tėvai teigė gaunantys nepakankamai informacijos apie vaiko dantų priežiūros ypatumus.
34 IŠVADOS
1. Įvertinus gautus tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad tirtųjų 3-5 metų amžiaus vaikų dantų ėduonies paplitimas buvo didelis (79,93proc.). Pieninių dantų kp-d indekso vidurkis buvo 3,45(0,945), o kp-p – 5,27(2,01).
2. Po tyrimo paaiškėjo, kad kuo dažniau vaikai užkandžiavo saldumynais ir kuo dažniau vartojo saldžius gazuotus ar negazuotus gėrimus, tuo vaikų ėduonies paplitimo ir ėduonies intensyvumo reikšmės buvo didesnės. Tad galima daryti išvadą, kad dažnas saldžių užkandžių ir gėrimų vartojimas turi įtakos vaikų dantų ėduonies atsiradimui ir vystymuisi.
3. Prasta vaiko burnos higiena ir tėvų nekontroliavimas vaiko dantų valymosi, turi reikšmės dantų ėduonies atsiradimui ir vystymuisi. Be to, pastebėta, kad vaikų, kurie nevartoja dantų pastos su fluoru ir kuriems nėra atliekamos fluoro želės, lako ar tirpalų aplikacijos ėduonies paplitimo ir intensyvumo indeksų reikšmės didesnės.
4. Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad tam tikri socioekonominiai rizikos veiksniai kaip jaučiama baimė ir nerimas dėl dantų gydymo, retas apsilankymas pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui, netinkamas tėvų rūpinimasis vaiko burnos sveikata, bei nepakankamos žinios apie vaiko dantų priežiūrą lemia 3-5 metų amžiaus vaikų dantų ėduonies atsiradimą ir vystymąsi.
35 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Petersen PE. Global policy for improvement of oral health in the 21st century-implications to oral health research of World Health Assembly 2007, World Health Organization. Community Dent Oral Epidemiol 2009; 37(1):1-8.
2. Levin KA, Davies CA, Topping GV, Assaf AV, Pitts NB. Inequalities in dental caries of 5-year-old children in Scotland, 1993–2003. Eur J Public Health 2009 Jun; 19(3):337- 342. 3. Declerck D, Leroy R, Martens L, Lesaffre E, Garcia-Zattera MJ, Vanden Broucke S,
Debyser M, Hoppenbrouwers K. Factors associated with prevalence and severity of caries experience in preschool children. Community Dent Oral Epidemiol. 2008 Apr; 36(2):168-178.
4. Pieper K, Dressler S, Heinzel-Gutenbrunner M, Neuhäuser A, Krecker M, Wunderlich K, Jablonski-Momeni A. The influence of social status on pre-school children’s eating habits, caries experience and caries prevention behavior. Int J Public Health. 2012 Feb; 57(1):207-215.
5. Bagramian RA, Garcia-Godoy F, Volpe AR. The global increase in dental caries. A pending public health crisis. Am J Dent 2009 Feb; 22(1):3-8.
6. Tomar SL, Reeves AF. Changes in the Oral Health of US children and adolescents and dental public health infrastructure since the release of the healthy people 2010 objectives. Acad pediatr 2009; 9(6):388-395.
7. Bönecker M, Ardenghi TM, Oliveira LB, Sheiham A, Marcenes W. Trends in dental caries in 1- to 4-year-old children in a Brazilian city between 1997 and 2008. Int J Paediatr Dent 2010 Mar; 20(2):125-131.
8. Joseph C, Velly A. M, Pierre A, Bourgeois D, Muller-Bolla M. Dental health of 6-year-old children in Alpes Maritimes, France. European Archives of Paediatric Dentistry 2011; 12(5):256-263.
9. Begzati A, Meqa K, Siegenthaler D, Berisha M, Mautsch W. Dental health evaluation of children in Kosovo. Eur J Dent. 2011 Jan; 5(1):32-39.
10. Azrak B, Callaway A, Willershausen B, Ebadi S, Gleissner C. Comparison of a new chairside test for caries risk assessment with established methods in children. Schweiz Monatsschr Zahnmed 2008; 118:702–708.
11. Petersen PE. Global policy for improvement of oral health in the 21st century-implications to oral health research of World Health Assembly 2007, World Health Organization. Community Dent Oral Epidemiol 2009; 37(1):1-8.
36 12. Moynihan P.J. The role of diet and nutrition in the etiology and prevention of oral diseases.
Bulletin of the World Health Organization, 2009;83:694-699.
13. Pundir RK, Jain P. Dental caries- A Multifactorial Disease. Journal of Pharmacy Research 2010, 3(6),1232-123.
14. . Ervin RB, Kit BK, Carroll MD, Ogden CL. 2012. Consumption of Added Sugar Among U.S. Children and Adolescents, 2005–2008. Hyattsville, MD: National Center for Health Statistics.
15. Tomar SL, Reeves AF. 2009. Changes in the oral health of U.S. children and adolescents and dental public health infrastructure since the release of the Healthy People 2010 objectives. Academic Pediatrics 9(6):388–395.
16. Ramos-Gomez F, Crystal YO, Ng MW, Tinanoff N, Featherstone JD. 2010. Caries risk assessment, prevention, and management in pediatric dental care. General Dentistry 58(6):505–517.
17. Dawani N, Nisar N, Khan N, Syed S, Tanweer N. Prevalence and factors related to dental caries among pre-school children of Saddar town, Karachi, Pakistan: a cross-sectional study. BMC Oral Health 2012; 12:59.
18. I. Johansson, P. Lif Holgerson, N.R. Kressin, M.E. Nunn, A.C. Tanner. Snacking Habits and Caries in Young Children.Caries Res. 2010 Nov; 44(5): 421–430
19. Lencova E, Pikhart H, Broukal Z, Tsakos G. Relationship between parental locus of control and caries experience in preschool children- cross-sectional survey. BMC Public Health 2008; 8:208.
20. Duijster D1, de Jong-Lenters M, de Ruiter C, Thijssen J, van Loveren C, Verrips E. Parental and family-related influences on dental caries in children of Dutch, Moroccan and Turkish origin. Community Dent Oral Epidemiol. 2015;43(2:152-62
21. Skeie MS1, Espelid I, Riordan PJ, Klock KS. Caries increment in children aged 3-5 years in relation to parents' dental attitudes: Oslo, Norway 2002 to 2004. Community Dent Oral Epidemiol. 2008 Oct;36(5):441-50.
22. Johansson V, Söderfeldt B, Axtelius B. Oral B‘s Nordic Report on Oral Health. Caries prevalence among children, adolescents and adults, and periodontal condi-tions among adults in Denmark, Finland, Norway and Sweden. Mälmo University electronic publishing 2008; 1-31.
37 23. Lencová E1, Pikhart H, Broukal Z, Tsakos G. Relationship between parental locus of control and caries experience in preschool children - cross-sectional survey. BMC Public Health. 2008 Jun 12;8:208
24. Declerck D1, Leroy R, Martens L, Lesaffre E, Garcia-Zattera MJ, Vanden Broucke S, Debyser M, Hoppenbrouwers K. Factors associated with prevalence and severity of caries experience in preschool children. Community Dent Oral Epidemiol. 2008 Apr;36(2):168-78 25. Divaris K, Rozier RG, King RS. 2012. Effectiveness of a school-based fluoride mouthrinse
program. Journal of Dental Research 91(3):282– 287
26. Blinkhorn AS, Byun R, Mehta P, Kay M. A 4-year assessment of a new water-fluoridation scheme in New South Wales, Australia. Int Dent J. 2015 Jun;65(3):156-63.
27. Richards D. Insufficient evidence that slow-release fluoride devices reduce caries. Evid Based Dent. 2015 Jun;16(2):45.
28. Marinho VC1, Worthington HV, Walsh T, Clarkson JE. Fluoride varnishes for preventing dental caries in children and adolescents. Cochrane Database Syst Rev. 2013 Jul 11;(7):CD002279.
29. Wong MCH, Clarkson J, Glenny AM, Lo ECM, Marinho VSS, Tsang BWK, Walsh T, Worthington HV. 2011. Cochrane review on the benefits/risk of fluoride toothpastes. Journal of Dental Research 90(5):573–579.
30. Wennhall I, Matsson L, Schroder U, Twetman S. Outcome of oral health outreach programme for preschool children in a low socioeconomic multicultural area. Int J Paediatr Dent 2008; 18(2): 84-90.
31. Divaris K, Rozier RG, King RS. 2012. Effectiveness of a school-based fluoride mouthrinse program. Journal of Dental Research 91(3):282– 287.
32. Pieper K1, Dressler S, Heinzel-Gutenbrunner M, Neuhäuser A, Krecker M, Wunderlich K, Jablonski-Momeni A. The influence of social status on pre-school children's eating habits, caries experience and caries prevention behavior. Int J Public Health. 2012 Feb;57(1):207-15.
33. Declerck D1, Leroy R, Martens L, Lesaffre E, Garcia-Zattera MJ, Vanden Broucke S, Debyser M, Hoppenbrouwers K. Factors associated with prevalence and severity of caries experience in preschool children. Community Dent Oral Epidemiol. 2008 Apr;36(2):168-78.
38 34. Christensen LB1, Twetman S, Sundby A. Oral health in children and adolescents with different socio-cultural and socio-economic backgrounds. Acta Odontol Scand. 2010 Jan;68(1):34-42.
35. I. Johansson, P. Lif Holgerson, N.R. Kressin, M.E. Nunn, A.C. Tanner. Snacking Habits and Caries in Young Children.Caries Res. 2010 Nov; 44(5): 421–430.
39
PRIEDAI
40
2 priedas
VISMANTĖ DAUTORIŪTĖ Odontologijos fakultetas V k. 10 gr.
Šiaulių logopedinio lopšelio-darželio direktorei Ilonai Kazlauskienei
PRAŠYMAS
DĖL PLANUOJAMO TYRIMO LEIDIMO 2016-06-17
Šiauliai
Prašome leidimo savarankiškam mokslinio darbo tyrimui atlikti tema „3-5 metų vaikų dantų ėduonies atsiradimą lemiantys rizikos veiksniai ", Šiaulių logopediniame lopšelyje-darželyje.
Tyrimo tikslas – ištirti 3-5 metų vaikų dantų ėduonies atsiradimą lemiančių rizikos veiksnių įtaką. Tyrimo metu bus atliekama tėvų anketinė apklausa ir jų vaikų dantų apžiūra.
Tiriamųjų konfidencialumas bus užtikrintas , asmeniniai duomenys – tiriamųjų vardai, pavardės, adresai nebus renkami. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.
Darbo mokslinis vadovas Doc. Ingrida Vasiliauskienė (Parašas)
Tyrėjas Vismantė Dautoriūtė (Parašas)
Šiaulių logopedinio lopšelio-darželio Ilona Kazlauskienė direktorė
41 3 priedas
VISMANTĖ DAUTORIŪTĖ Odontologijos fakultetas V k. 10 gr.
Šiaulių lopšelio-darželio "Gintarėlis" vadovei Linai Tumėnienei
PRAŠYMAS
DĖL PLANUOJAMO TYRIMO LEIDIMO 2016-06-17
Šiauliai
Prašome leidimo savarankiškam mokslinio darbo tyrimui atlikti tema „3-5 metų vaikų dantų ėduonies atsiradimą lemiantys rizikos veiksniai ", Šiaulių lopšelyje-darželyje "Gintarėlis".
Tyrimo tikslas – ištirti 3-5 metų vaikų dantų ėduonies atsiradimą lemiančių rizikos veiksnių įtaką. Tyrimo metu bus atliekama tėvų anketinė apklausa ir jų vaikų dantų apžiūra.
Tiriamųjų konfidencialumas bus užtikrintas , asmeniniai duomenys – tiriamųjų vardai, pavardės, adresai nebus renkami. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.
Darbo mokslinis vadovas Doc. Ingrida Vasiliauskienė (Parašas)
Tyrėjas Vismantė Dautoriūtė (Parašas)
Šiaulių lopšelio-darželio L.e. direktorės pareigas Lina
"Gintarėlis" vadovė Tumėnienė
42 4 priedas
TIRIAMOJO ASMENS TĖVŲ, GLOBĖJŲ SUTIKIMO FORMA
Sutinku, jog mano vaikas, globotinis dalyvaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentės Vismantės Dautoriūtės atliekamame tyrime, skirtame ištirti 3-5 metų vaikų dantų ėduonies atsiradimą lemiančių rizikos veiksnių įtaką.
Tiriamojo asmens tėvų, globėjų:
_________________________________________________________________ (Vardas Pavardė) (Parašas)
Nr.: _____________ Data: _____________
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentės Vismantės Dautoriūtės atliekamoje apklausoje, skirtoje nustayti 3-5 metų vaikų dantų ėduonies atsiradimą lemiančių rizikos veiksnių įtaką.
Tiriamasis: _________________________________________________________________ (Vardas Pavardė) (Parašas)
Nr.: _____________ Data: _____________
43 5 priedas
3-5 metų amžiaus vaikų dantų apžiūra
Viršutinis žandikaulis: 55 54 53 52 51 61 62 63 64 65 Okliuzinis paviršius Distalinis paviršius Medialinis paviršius Gomurinis paviršius Prieanginis paviršius Apatinis žandikaulis: 85 84 83 82 81 71 72 73 74 75 Okliuzinis paviršius Distalinis paviršius Medialinis paviršius Liežuvinis paviršius Prieanginis paviršius
