LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra
KRAMTOMŲJŲ PARACETAMOLIO TABLEČIŲ VAIKAMS
TECHNOLOGIJA
Farmacijos magistro diplominis darbas
FF V k. 1 gr. studentas Evaldas Elijošius
Darbo vadovai:
Doc. dr. Saulė Velžienė
Doc. dr. Rimantas Klimas
Farmacijos magistro darbas buvo atliekamas 2009 – 2011 m., Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Medicinos Akademijos Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedroje.
Tyrimai atliekami ir įvertinami laboratorijos sąlygomis, bei naudojantis joje esančia aparatūra.
Darbo vadovai:
Doc. dr. Saulė Velžienė (Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos Akademija, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra).
Doc. dr. Rimantas Klimas (Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos Akademija, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra).
Recenzentas:
Prof. dr. Hiliaras Rodovičius (Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos Akademija Vaistų chemijos katedra)
Padėka
Už suteiktas kokybiškas darbo sąlygas ir materialinę bazę atlikti mokslinį tiriamąjį darbą „Kramtomųjų paracetamolio vaikams technologija“ dėkoju Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos
Akademijos, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros kolektyvui bei Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros kolektyvui.
Santrauka
Kramtomųjų Paracetamolio tablečių vaikams technologija
Šiuo metu Lietuvoje pramoniniu būdu gaminamų farmacinių formų vaikams kiekis yra ribotas (2009/2010m. Lietuvos Respublikos Vaistinių preparatų registro duomenimis). Atlikus eilę studijų, buvo nutarta sukurti kramtomųjų paracetamolio tablečių vaikams gamybos technologiją.
Surinkome ir susisteminome duomenis apie galimus technologinius tablečių gamybos variantus. Ištyrėme paracetamolio ir pasirinktų pagalbinių medžiagų technologines savybes. Išanalizavome mokslinius duomenis apie granuliacijos metodus bei technologinius tabletavimo būdus. Nustatytos reikiamos miltelių technologinės savybės, parinktos pagalbinės medžiagos ir jų kiekiai, leidžiantys pagaminti tabletes naudojant drėgnąjį miltelių granuliavimą. Tabletės presuotos ekscentrine tabletavimo mašina „Diaf“. Pagamintos 330 mg vidutinės masės tabletės; jos taisyklingos formos, lygiais kraštais, turi švelnų vienalytį paviršių, 9 mm diametro, 3 mm aukščio.
Ištyrėme tablečių kokybei keliamus Europos Farmakopėjos reikalavimus: tablečių tvirtumą nusitrynimui, tvirtumą spaudimui, vidutinę tablečių masę, tablečių suirimą ir tirpimą. Įvertintas pagamintų tablečių stabilumas laikant.
Atlikti tyrimai parodė, kad panaudota technologija įgalina pagaminti kramtomąsias paracetamolio tabletes vaikams, kurios atitinka Europos Farmakopėjos tabletėms keliamus reikalavimus.
Summary
Chewable Paracetamol tablets for children technology
On this time in Lithuania we don‘t have enough medicinal drug forms for children, which are made by industrial methods (we collated all registred drug forms for children, which are in Lithuania‘s drugs registration list). After long science studies, we decided to create the chewabe tablets for children manufacturing technology.
First of all we collected information about all possible tablets manufacturing technology variants, collected information about paracetamol and supplementary materials. We have learned about granulation methods and tablet manufacturing variants.
Was established powder tachnological characteristics. Selected supplementary materials and it‘s count, that would let us to create tablets by wet granuliating. Tablets was pressed by eccentric tablet machine „Diaf“. Was made 330 mg average mass, regular form, with flat edges tablets. Its have soft smooth surface, 9 mm diameter, 3 mm height.
Data set about tablets quality by European Pharmacopoeia requirements: tablets strength for abrasion, strength for pressure, average tablets mass, tablets disintegration and tablets dissolution. We accomplished tablets stability tests.
Accomplished studies have shown, that we could make chewable paracetamol tablets for children by selected technology. Those tablets passes through all European Pharmacopoeia requirements.
Turinys
1. ĮVADAS ... 8
1.1. Darbo aktualumas ... 8
1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai... 9
1.3. Darbo praktinė reikšmė ... 9
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
2.1 Paracetamolis: istorija, vartojimas, veikimas, dozavimas, nepageidaujami reiškiniai ... 10
2.1.1. Paracetamolio istorija ... 10
2.1.2. Paracetamolio vartojimas ... 11
2.1.3. Veikimo mechanizmai... 11
2.1.4. Nepageidaujami reiškiniai ... 12
2.2. Lietuvoje registruotos farmacinės formos su paracetamoliu... 13
2.3. Milteliams keliami reikalavimai ... 14
2.4. Reikalavimai granuliatams ... 14
2.5. Tabletėms keliami reikalavimai... 16
2.6. Technologinis tabletavimo procesas ... 16
2.6.1. Tabletuojamos masės paruošimas... 17
2.6.1.1. Sudedamųjų dalių miltelių sumaišymas ... 17
2.6.2. Tabletavimo mašinos parinkimas ... 17
2.6.3. Tabletuojamos masės presavimas ... 18
2.6.4. Tablečių kokybę įtakojantys veiksniai ... 18
2.7. Biofarmacinis tablečių vertinimas ... 19
2.8. Tablečių stabilumas ... 20
3. EKSPERIMENTINĖ DALIS... 20
3.1. Naudotos tyrimo medžiagos ir prietaisai... 21
3.2. Kramtomųjų paracetamolio tablečių poreikis Lietuvoje... 22
3.3. Pagalbinių medžiagų parinkimas... 22
3.3.1. Pagalbinių medžiagų technologinių savybių įvertinimas ... 23
3.3.1.1. Miltelių birumo laiko ir miltelių kūgio kampo nustatymas ... 23
3.3.1.2. Miltelių suberiamojo tankio nustatymas... 23
3.4. Drėgnasis paracetamolio granuliavimas ... 25
3.4.1. Granuliuojančių skysčių gamyba ... 25
3.4.2. Paracetamolio granuliatų gamyba... 26
3.4.3. Pagamintų paracetamolio granuliatų kokybės vertinimas... 28
3.5. Receptūrų sudarymas ... 29
3.6. Tablečių gamybos technologija ... 30
3.6.1 Tabletuojamos masės paruošimas... 30
3.6.2. Tabletavimo mašinos reguliavimas... 30
3.6.3. 1 serijos (0120100319) kramtomųjų paracetamolio tablečių gamyba ... 31
3.6.4. 1 serijos (0120100319) kramtomųjų tablečių gamybos kartojimas ... 31
3.6.5. 2 serijos (0120100326) kramtomųjų paracetamolio tablečių gamyba ... 32
3.6.6. 3 serijos (0120100413) kramtomųjų paracetamolio tablečių gamyba ... 32
3.6.7. 4 serijos (0120100415) kramtomųjų paracetamolio tablečių gamyba ... 33
3.6.8. 1 – 4 serijų tablečių gamybos atsikartojamumas ... 33
3.6.9. Pagamintų 1 – 5 serijų tablečių savybių įvertinimas... 34
3.6.9.1. Vidutinės tablečių masės nustatymas ... 34
3.6.9.2. Tablečių tvirtumo dilumui ir jų nusitrynimo nustatymas ... 34
3.6.9.3. Tablečių atsparumo spaudimui nustatymas ... 35
3.6.9.4. Tablečių suirimo nustatymas ... 35
3.6.10. VII serijos (0020100507) paracetamolio granuliato gamyba ... 37
3.6.12. VII – VIII serijų granuliatų kokybės tyrimai... 38
3.6.13. 5 serijos (0120100604) kramtomųjų paracetamolio tablečių gamyba ... 39
3.6.14. 5 serijos (0120100604) kramtomųjų paracetamolio tablečių kokybės tyrimai ... 41
3.7. Biofarmacinis paracetamolio kramtomųjų tablečių vertinimas... 41
3.8. Tablečių stabilumo tyrimai... 43
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 43
5. IŠVADOS ... 58
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS: ... 59
7. PRIEDAI... 64
Santrumpos
LSMU Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas
mg miligramai
proc. procentai
o
C temperatūra pagal Celsijaus laipsnius
mm milimetrai
val. valandos
g gramai
s sekundės
g/s gramai per sekundę
m masė Bc miltelių birumas Vc rezultatų vidurkis V tūris cm3 kubiniai centimetrai cm centimetrai
ρNmax suberiamasis tankis o
laipsnis min. minutės
g/cm3 gramai kubiniam centimetrui mvid (Mvid) vidutinė masė
∆m masės nuokrypis
U tablečių nusitrynimas
(dilumas)
aps./min apsisukimų skaičius per minutę
T tablečių tvirtumas spaudimui S tablečių suirimo laikas N jėgos matavimo vienetai „Niutonai“
kt. kita
Ph. Eur. Europos Farmakopėja FS Farmakopėjos straipsnis ml mililitrai μm mikrometrai n bandymų skaičius Vnt. vienetai Vc duomenų vidurkis
Vpr miltelių tūris prieš
sutankinimą
Vpo miltelių tūris po sutankinimo
(1:1) santykis lygus vienas su vienu
Mpo masė po tyrimo
Mprieš masė po tyrimo
var. variantas ser. serija
P atsparumas nusitrynimui M20 20 atsvertų tablečių masė
sir. sirupas Opt. t. (D) optinis tankis
NVNU nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
DDD apibrėžta paros dozė
1. ĮVADAS
1.1. Darbo aktualumas
Viena iš plačiausiai vartojamų farmacinių formų – tabletės. Per paskutiniuosius 30 metų, dėka mokslo ir progreso vystymosi, bei naujų technologijų plėtros buvo sukurtos naujos farmacinės formos, pasižyminčios geru gydomuoju poveikiu ir veikimu į tam tikrą organą. Nuo pat XIX a. pradžios dažniausiai vartojamos farmacinės formos – per os. Tabletės ir toliau sudaro apie pusę naujai sukuriamų ir užregistruojamų vaistų (1; 40). Tai lemia keletas priežasčių, didinančių šios farmacinės formos vartojimą: 1) Vaistų vartojimo būdas per os yra mažiausiai invaziškas į žmogaus kūną; 2) Tokį vaistų patekimo kelią žmonės lengvai priima ir jį supranta. 3) Patys pacientai sugeba gydytis vartodami tabletes (1).
Gamintojas, kurdamas tokią farmacinę formą, siūlo taikyti šiuolaikinę ir pažangią gamybos technologiją, kurios dėka pagaminamos naujos farmacinės formos, atitinkančios Europos Farmakopėjos reikalavimus. Tabletės yra kompaktiškos ir stabilios, jų formą ir išvaizdą galima lengvai pakeisti (1; 45).
Tabletės – labai įvairiapusiškos. Yra daugybė įvairių tablečių, turinčių skirtingą terapinį poveikį. Labai sudėtinga sukurti gero biologinio pasisavinimo per os vaistą, neturintį šalutinių reakcijų virškinamajam traktui. Labiausiai tikėtina, kad ir ateityje tabletės išliks tokios pat populiarios ir veiksmingos (1; 45).
Žinoma, kad paracetamolis yra vienas iš dažniausiai vartojamų analgetikų Vokietijoje (60.80 apibrėžtų paros dozių (DDD)/tūkstančiui gyventojų 2007m. ), o JAV paracetamolio preparatai yra populiariausi vaistai (2).
Lietuvos pediatrijoje paracetamolis yra pirmaeilis vaistas kaip antipiretikas – analgetikas. Vartojant vaistą terapinėmis dozėmis, šalutinis poveikis pasitaiko labai retai, o intoksikacija aprašoma tik pavieniais atvejais (3).
Nustatyta, kad Lietuvoje per trejus metus (2005 – 2007) analgetikų vartojimas padidėjo 16.55 proc.: nuo 58.37 iki 68.03 DDD/tūkstančiui gyventojų. Analgetikų vartojimas didėja ir toliau, daugiausiai dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) suvartojimo. Nusprendėme pagaminti naują vaisto formą Lietuvoje, kuri būtų skirta vartoti vaikams (2).
Nustatėme, kad Lietuvoje nėra kramtomųjų paracetamolio tablečių farmacinės formos, kuri būtų tinkama vartoti 1 – erių – 6 – erių metų amžiaus vaikams. Atsižvelgdami į tai nusprendėme sukurti kramtomųjų paracetamolio tablečių vaikams technologiją.
1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas - sukurti kramtomųjų paracetamolio tablečių vaikams gamybos technologiją, įgalinančią pagaminti tabletes, atitinkančias Europos Farmakopėjos reikalavimus, bei įvertinti jų stabilumą laikant.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir susisteminti mokslinę literatūrą apie farmacines formas su paracetamoliu vaikams ir nustatyti kokią dalį iš jų sudaro kramtomosios tabletės.
2. Parinkti ir patikrinti pagalbines medžiagas tinkamas eksperimentui, įvertinant jų technologines savybes.
3. Parinkti tinkamus pagalbinių medžiagų kiekius tabletuojamai masei paruošti.
4. Pritaikyti tinkamą granuliavimo metodą paracetamoliui ir pagaminti kramtomąsias tabletes vaikams.
5. Patikrinti pagamintų tablečių kokybinius ir kiekybinius parametrus, bei įvertinti jų organoleptines savybes.
6. Stebėti ir įvertinti pagamintų kramtomųjų paracetamolio tablečių vaikams stabilumą.
1.3. Darbo praktinė reikšmė
Tablečių gamybos procesas turi daug privalumų. Reikia paminėti: mechanizuojant ir automatizuojant gamybos procesą yra maksimaliai padidinamas darbo našumas. Tabletės kompaktiškos, todėl jas lengviau transportuoti. Parinkus tinkamą tablečių masės sudėtį bei gamybos technologiją, pasiekiama, jog tablečių tinkamumo laikas būtų 3 – eji – 5 – eri ar daugiau metų; tablečių paviršius gali turėti įspaudus, kurie palengvina tabletės padalijimą; įspaudai ar kiti paviršiaus ženklai, spalva bei forma padeda tabletę atskirti (individualizuoti) nuo kitų tablečių, tuo stengiamasi, kad tabletės nebūtų sumaišytos (1; 45).
Išanalizavus esamas farmacines formas Lietuvoje, turinčias savo sudėtyje paracetamolio, nustatyta, jog kramtomųjų paracetamolio tablečių Lietuvos rinkoje nėra. Nuspręsta sukurti tokių tablečių technologiją vaikams, kuri įgalintų pagaminti tinkamos kokybės farmacinę formą (5; 6; 10). Pagamintos paracetamolio tabletės būtų skirtos vartoti per burną sukramtant su maistu ar be jo (7). Surinkti duomenys apie kramtomąsias paracetamolio tabletes pasaulio rinkoje. Rasta keletas pavyzdžių (nustatyti atvejai CHILDREN'S TYLENOL® kramtomosios tabletės, turinčios sudėtyje 80 mg paracetamolio ir Children's Panadol® analogas pagamintas Glaxo Smith Kline, platinamas Australijoje (8; 9).
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Paracetamolis: istorija, vartojimas, veikimas, dozavimas,
nepageidaujami reiškiniai
Paracetamolis (Paracetamolum, Ph. Eur. 02/2008 : 0049) – paraaminofenolio darinys, mažinantis padidėjusią kūno temperatūrą ir malšinantis skausmą, beveik nemažinantis uždegimo. (ATC: N02B E01) (7). Junginio struktūra pateikta 1 – ame paveiksle.
Acetanilidas Paracetamolis Anilinas 1 paveikslas. Paracetamolis ir jo metabolitai
2.1.1. Paracetamolio istorija
Chininmedžio (Cinchonae cortex, Ph. Eur. 01/2008:0174) ir gluosnio žievė (Cortex Salicis, Ph. Eur. 01/2008:1583), turinti salicilatų, buvo viena iš pirmųjų skausmą malšinančių medžiagų. Chininmedžio žievė buvo pasirinkta kaip pigesnė žaliava sintetinti reikalingus pakaitus. Atliekant tyrimus, buvo sukurtos dvi skirtingos medžiagos: 1886 metais acetanilidas ir 1887 metais - fenacetinas. Kaip ir chininmedžio žievė, susintetinti preparatai turėjo analgetinį ir antipiretinį poveikį. Žinoma, kad acetanilidas didesnėmis dozėmis yra toksiškas ir patekęs į kūną jis dalinai yra paverčiamas į paracetamolio ir anilino mišinį (18). To laiko chemikai stengėsi modifikuoti pradinę molekulę, norėdami sukurti mažiau kenksmingą organizmui junginį, išsaugantį analgetinį ir antipiretinį poveikį. 1893 metais buvo gautas vienas iš tokių junginių – N-acetil-para-aminofenolis, JAV vadinamas acetaminofenu, ir paracetamolio pavadinimu (iš para-acetil-amino-fenolio) pagal Jungtinę Karalystę. (Ph. Br.) (18; 40).
Mokslininkai Brodie ir Axelrod 1956 metais Jungtinėje Karalystėje atliko pirmuosius darbus 500 mg paracetamolio tablečių kūrime. Sukūrus tokias tabletes, 1963 metais paracetamolis buvo pridėtas prie Britų Farmakopėjos farmacinių preparatų sąrašo. Nuo to laiko paracetamolio populiarumas kaip nereceptinio vaistinio preparato labai padidėjo (18; 40).
JAV ši farmacinė forma vartojama mišiniuose su kodeinu, ir parduodama prekiniu Tylenol® pavadinimu (18).
2.1.2. Paracetamolio vartojimas
Paracetamolis neturėtų būti vartojimas, kai karščiavimas yra subfebrilus (iki 37,5 oC). Tuo metu ligos simptomai gali užsitęsti, nes sumažinus temperatūrą, susilpnėja organizmo imuninės sistemos apsauginė reakcija į infekciją (11).
Reikėtų vengti skirti aspiriną vaikams. Nepageidautina, kad vaikai ar paaugliai, sergantys gripu, vartotų aspiriną ar kitus salicilatus, įskaitant vaistus naudojamus pykinimui, vėmimui ar viduriavimui slopinti (12). Pagrindinis reikalavimas – griežtai paisyti vaiko kūno svorio. Vienam vaiko kūno kilogramui turi tekti ne daugiau kaip 10–15 mg paracetamolio vienu metu, per dieną bendras preparato kiekis neturėtų viršyti 60 mg (1 – erių – 5 – erių metų amžiaus vaikams skiriama 120 – 250 mg vienkartinė dozė) (16; 48; 53).
2.1.3. Veikimo mechanizmai
Skausmo mažinimas. Poveikio būdas nėra visiškai ištirtas, tačiau manoma, kad paracetamolis skausmą malšina dvejopai. Medikamentas slopina prostaglandinų sintezę centrinėje nervų sistemoje ir kiek silpniau blokuoja skausmo atsiradimą periferijoje (13; 48).
Padidėjusios kūno temperatūros mažinimas. Temperatūros mažėjimas priklauso nuo paracetamolio centrinio poveikio pogumburio termoreguliacijos centrui, dėl to išsiplečia periferinės odos kraujagyslės, greitėja odos kraujotaka, prakaitavimas ir mažėja kūno temperatūra (13).
Naujagimiams, kūdikiams ir vaikams. Paracetamolio farmakokinetikos rodikliai kūdikių ir vaikų organizme yra panašūs kaip suaugusiųjų, tik pusinės eliminacijos laikas plazmoje jų yra truputį trumpesnis (1,5-2 val.). Naujagimių plazmoje paracetamolio pusinės eliminacijos laikas plazmoje yra ilgesnis negu kūdikių (apie 3,5 val.). Suminis paracetamolio ir jo metabolitų išskyrimas visoms amžiaus grupėms yra vienodas (13; 53).
Remiantis literatūros duomenimis buvo sudarytos paracetamolio dozavimo vaikams rekomendacijos, kurios pateiktos 1 – oje lentelėje.
1 lentelė. Paracetamolio dozavimas vaikams, pagal Panadol® 120 mg/5 ml geriamąją suspensiją
Amžius Matavimo šaukštelių (5 ml) skaičius (120 mg)
2–3 mėn. (po vakcinacijos) 0,5 (60 mg)
3 mėn. –1 m. 0,5–1 (60 – 120 mg)
1–6 m. 1–2 (120 – 240 mg)
6–12 m. 2–4 (240 – 480 mg)
13–17 m. 4–5 (500 mg)
Analizuojant 1 – oje lentelėje pateiktus duomenis, galime palyginti paracetamolio dozavimo skirtumus priklausomai nuo vaikų amžiaus grupės.
Kaip matome: 1 – erių – 6 – erių metų amžiaus vaikams rekomenduojama skirti po 120 – 240 mg paracetamolio kas 4 – 6 valandas. Didžiausia leistina paros dozė – 1 g.
Dozuojant preparatą 6 – erių – 12 – os metų amžiaus grupės vaikams, rekomenduojama skirti – 250 – 500 mg paracetamolio kas 4 – 6 valandas. Didžiausia leistina paros dozė – 2 g.
13 – os – 17 – iolikos metų amžiaus vaikams, rekomenduojama skirti po vieną 500 mg paracetamolio tabletę kas 4 – 6 valandas.
Vaikams medikamento reikia vartoti reguliariai (ir naktį) kas 4 – 6 valandas. Net sunkiausiu atveju per parą negalima skirti daugiau kaip 4 vienkartinių vaisto dozių.
Didžiausia leistina paracetamolio paros dozė 13 – os – 17 – iolikos metų amžiaus vaikams yra 4 g. Tokį preparato kiekį sudaro 8 tabletės po 500 mg (13; 17; 36).
2.1.4. Nepageidaujami reiškiniai
Paracetamolis yra metabolizuojamas kepenų fermentų citochromo P450 sistemos. Galimos paracetamolio terapinių dozių ir kitų vaistų farmakokinetinės sąveikos, tačiau jos nėra tiek reikšmingos, kad reikėtų koreguoti dozę arba visai nutraukti paracetamolio ar kito vaisto vartojimą.
Manoma, kad svarbiausia paracetamolio farmakodinaminė sąveika yra su N-aceltilcisteinu (Acetylcysteinum, Ph. Eur. 02/2008 : 0967), mažinanti hepatotoksinį paracetamolio poveikį. N-acetilcisteinas yra pagrindinis priešnuodis, slopinantis paracetamolio toksinį poveikį žmogaus organizmui (13).
Kadangi acetilsalicilo rūgštis (Acidum Acetylsalicylicum, Ph. Eur. 02/2008 : 0309) karščiuojantiems vaikams ir paaugliams, ypač jaunesniems negu 16 metų amžiaus, ir sergantiems
virusinėmis ligomis, gali sukelti Reje sindromą, paracetamolis galėtų tapti saugesne alternatyva. Jei karščiuojančiam vaikui skiriama acetilsalicilo rūgšties gali prasidėti nuolatinis vėmimas (tai galimas Reje sindromo požymis). Aspirino nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 12 metų amžiaus pacientams (13; 14).
2.2. Lietuvoje registruotos farmacinės formos su paracetamoliu
Paracetamolio preparatai turi daug skirtingų farmacinių formų. Lietuvoje paracetamolis yra pirmaeilis vaistas karščiavimui mažinti (3). Norėdami nustatyti kokią dalį visų, Lietuvoje įregistruotų, farmacinių formų sudaro kramtomosios paracetamolio tabletės surinkome duomenis apie paracetamolio analogus Lietuvos rinkoje ir sąrašą pateikėme Priedų 1 – oje lentelėje. Susisteminti duomenys pateikti 2 – aje paveiksle.
15 9 11 1 4 3 1 1 1 6 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Tab letės Deng tos tablet ės Milt eliai g. s uspe nsij ai Burn oje disper g. T able tės Šnyp ščios ios ta blet ės Žvak utės Infuz iniai tirp alai Suspe nsijos Ger iam asis tirp alas Kiet os k aps ulės L ie tu v o je r e g is tr u o ta s k ie k is 2 0 1 0 m . Farmacinės f ormos
2 paveikslas. Paracetamolio farmacinės formos Lietuvoje
Lietuvoje yra 52 – jų skirtingų pavadinimų paracetamolio farmacinių formų (remiantis 2010 m Lietuvos vaistinių preparatų registro duomenimis). Į jas įskaičiuoti ir vaistai, kuriuose paracetamolis yra kaip sudėtinė vaistų mišinio dalis (5; 6; 10).
Palyginus grafike pateiktas farmacines formas, buvo nustatyta, kad dažniausiai sutinkama paracetamolio farmacinė forma – tabletės (15 variantų), antroje vietoje yra milteliai geriamajai suspensijai gaminti (11). Toliau seka dengtos tabletės (9 variantai) ir žvakutės (6). Taip pat yra šnypščiųjų tablečių (4) ir infuzinių tirpalų (3) farmacinių formų. Rečiausiai pasitaiko burnoje disperguojamos tabletės, suspensijos, geriamieji tirpalai ir kietos kapsulės (po 1 variantą).
Pastebėta, kad didžiąją dalį visų paracetamolio farmacinių formų sudaro įvairios tabletės (29 variantai), t. y daugiau nei 55 proc.
2.3. Milteliams keliami reikalavimai
Remiantis surinktais duomenimis, nustatyta, kad pirmieji sukurti vaistai buvo gauti naudojant “kilograminius kiekius” medžiagų. Tuo metu buvo įmanoma pagaminti aukštos kokybės farmacinius preparatus, bet tai reikalavo didelių medžiagų sąnaudų (40).
Šiuo metu vaistinių preparatų gamybos procesas vykdomas naudojant “medžiagų taupymo strategijos” programas. Pagal tai parenkant pagalbines medžiagas, reikalaujama ištirti įvairias miltelių charakteristikas, norint nustatyti jų fizikines, chemines ir mechanines savybes. Tai įgalina sukurti tvirtą, pakankamai žemų sąnaudų reikalaujančią gamybos technologiją (19; 38).
Atliekami įvairūs technologiniai miltelių testai, įvertinant jų morfologines savybes (dydį, formą, kristališkumą, išsidėstymą ir kt.), fizines charakteristikas (suberiamąjį tankį, birumą, subirusių miltelių kampą), mechanines savybes (elastinę ir plastinę deformacijas, trapumą ir elastingumą spaudžiant) (19; 38; 45).
Išnagrinėjus Lietuvoje esančių kramtomųjų tablečių sudėtis, nustatyta, kad dažniausiai naudojami saldikliai bei užpildai yra: krakmolas, manitolis, sorbitolis, dekstrozė, sacharozė, fruktozė, gliukozės sirupas, vyšnių skonio medžiaga, apelsinų sulčių milteliai; kvapikliai: džiovintų braškių milteliai, apelsinų, citrinų, aviečių, vyšnių eteriniai aliejai; dažikliai: beta karotenas, vaistinės dirvuolės ekstraktas, kurkuminas, kochinelas, raudonasis geležies oksidas; slidumą gerinančios medžiagos: magnio stearatas, rečiau mišiniuose su talku (43).
2.4. Reikalavimai granuliatams
Granuliavimo tikslas – suteikti milteliams tinkamus technologinius reikalavimus: tankumą, birumą, suspaudimo laipsnį, vienalytiškumą, drėgnumą; palengvinti jų dispersiškumą ir kartu transportavimą (19; 44).
Granuliavimo metu milteliai paverčiami tam tikro dydžio dalelėmis (grūdeliais). Jie padeda išvengti daugiakomponentės tabletavimo masės išsisluoksniavimo, pagerina birumą ir tabletavimo matricos prisipildymą. Granuliavimo metu norima sutankinti ir sulipinti miltelių daleles, kad būtų galima suformuoti iš jų vienodas ir tvirtas reikiamo dydžio granules.
Granuliavimo procesą sudaro šios stadijos: sausųjų vaistinių medžiagų sumaišymas su pagalbinėmis medžiagomis, miltelių sumaišymas su granuliuojamu skysčiu, drėgno mišinio pertrinimas per sietą, granulių džiovinimas, išdžiūvusių granulių pertrynimas per sietą, granulių pudrinimas (26; 39; 44; 46).
Dažniausiai granuliavimas atliekamas tuose pačiuose maišytuvuose, kuriuose buvo sumaišyti ir sausi milteliai. Sumaišyti sausi milteliai gali būti perkeliami į kitą indą, kuriame yra suvilgomi. Skysčio kiekis suvilgymui turi būti optimalus. Pridėjus prie miltelių mišinio nepakankamą kiekį skysčio, granulės po džiovinimo būna silpnos, greitai trupančios, o pridėjus per daug skysčio, gaunasi klampi, lipni masė, kuri blogai granuliuojama (26; 39; 41).
Be drėgnojo granuliavimo metodo, šiuo metu dar naudojamas granuliavimas smulkinimu ir struktūrinis granuliavimas (26; 41).
Granuliavimas smulkinimu naudojamas tais atvejais, kai drėgna masė gali reaguoti su metalinėmis granuliatoriaus detalėmis, arba yra galima cheminė tabletuojamo mišinio sudėtinių dalių sąveika.
Struktūrinis granuliavimas šiuo metu gali būti atliekamas trimis būdais: a) granuliavimas dražiravimo katile,
b) granuliavimas išpurškimu,
c) granuliavimas pseudopraretintame sluoksnyje.
Techniniu požiūriu tobulesnis ir perspektyvesnis yra granuliavimas pseudopraretintame sluoksnyje. Struktūrinis granuliavimas, skirtingai nuo drėgnojo ir sausojo, įgalina gauti vienodo dydžio apvalios formos granules, o tai žymiai pagerina tablečių kokybę ir padidina išdžiovinimo tikslumą (27; 44).
Granulių džiovinimas atliekamas specialiose džiovyklose, esant 40-60 0C. Pagamintas granules būtina išdžiovinti iki optimalaus drėgmės likučio – nekintamos granulių masės. Drėgmės likutis kiekvienam tabletuojamam granuliato preparatui turi būti individualus ir optimalus (10; 33). Džiovinimo metu temperatūra gali būti įvairi, priklausomai nuo granuliuojamų preparatų fizinių ir cheminių savybių (26; 27; 39). Apipudrinimas atliekamas rankiniu būdu arba mechanizuotai. Šioje stadijoje paprastai pridedama slystančių ir prieš prilipimą veikiančių medžiagų (magnio, kalcio stearatų; natrio benzoato ir t. t). Be to, gali būti pridedama dalis suardančių pagalbinių medžiagų, o kartais gali būti pridedama ir vaistingųjų medžiagų (29; 43).
Pagaminti granuliuoti milteliai įvyniojami į tam pagamintas popieriaus kapsules, kol prireikus atlikti milteliams keliamus testus yra lengvai išpakuojamos (30).
Neturint išvardintų aparatų, granuliuoti galima ir rankiniu būdu, visus veiksmus atliekant grūstuvėje: trinant suvilgytą masę piestelės pagalba, drėgną mišinį pertrinant per sietą, granules džiovinant džiovinimo spintoje, išdžiūvusias granules pertrinant per sietą, granules pudrinant.
2.5. Tabletėms keliami reikalavimai
Iš vaistinės žaliavos gaminamos tabletės turi atitikti Europos Farmakopėjos (Ph. Eur. 01/2008:0478) keliamus reikalavimus (20; 21; 22; 24). Tablečių sudėtyje yra viena ar daugiau veikliųjų medžiagų ir pagalbinės medžiagos. Tabletės, didesnės kaip 9 mm skersmens, turi turėti 1 ar 2 griovelius (statmenus vienas į kitą). Gali būti brūkšniai nurodantys laužimo vietą, arba įspausti simboliai ar kiti ženklai. Tabletės paprastai yra gaminamos suspaudžiant vienodą dalelių arba granuliavimo metodu pagamintų dalelių agregatų kiekį (44; 45). Gaminant tabletes turi būti imamasi priemonių, užtikrinančių jų mechaninį tvirtumą. Todėl atliekami tyrimai nurodyti skyriuose - „Nedengtų tablečių dilumas“ (Ph. Eur. 01/2008, 2.9.7) ir „Tablečių atsparumas traiškymui“ (Ph. Eur. 01/2008, 2.9.8). Gaminant, pakuojant, laikant ir platinant tabletes, reikia užtikrinti jų mikrobiologinę kokybę (Ph. Eur. 01/2008,5.1.4). Yra atliekami tablečių turinio vienodumo (Ph. Eur. 01/2008,2.9.6), masės vienodumo (Ph.Eur. 01/2008, 2.9.5) ir tirpimo (Ph.Eur. 01/2008, 2.9.3) testai (20; 21; 22; 24).
Kramtomosiose tabletėse didžiąją masės dalį sudaro saldikliai. Dažniausiai naudojamas manitolis ir cukrus, kurie turi saldų skonį, suteikia malonų vėsumo pojūtį ir suteikia galimybę manipuliuoti jais gamyboje (30).
2.6. Technologinis tabletavimo procesas
Norint sudaryti racionalų tabletuojamos masės receptą, reikia gerai žinoti tokias pagalbinių ir vaistinių medžiagos savybes, kaip birumą, presavimąsi, slidumą, lipnumą (43; 45). Taip pat būtina žinoti, ar vaistinė medžiaga nuodinga, erzinanti, sprogstama, kaip ją veikia drėgmė, temperatūra, šviesa, oras, spaudimas. Pagal įvertintas savybes, ruošiant tabletuojamos masės sudėtį pridedama pagalbinių medžiagų, kurios suteikia pagamintai miltelių masei reikalingų technologinių savybių (19; 37).
2.6.1. Tabletuojamos masės paruošimas
2.6.1.1. Sudedamųjų dalių miltelių sumaišymas
Sumaišymo tikslas – gauti vienalytę masę, kurioje vaistinė medžiaga būtų tolygiai pasiskirsčiusi. Sumaišymo vienodumas (tolygumas) priklauso nuo šių faktorių:
a) maišomų dalelių paviršiaus jėgų sąveikos dydžio, b) dalelių formos ir dydžio,
c) medžiagos tankumo.
Geriausias sumaišymas gaunamas tais atvejais, kai medžiagų dalelių paviršiaus sąveikos jėgos būna mažos, dalelės kiek galima vienodesnių dydžių, kristalų forma taisyklinga, o atskirų medžiagų tankiai tarpusavyje mažai skiriasi.
Išsisluoksniavimas ir sulipimas yra svarbiausios problemos miltelių maišyme. Tinkamas maišymas ir dalelių dydis, sumažina miltelių išsisluoksniavimą ir galimą sulipimą. Sumaišoma pagal sudėtinių miltelių maišymo metodiką specialiuose maišikliuose arba grūstuvėse (25; 29; 30).
2.6.2. Tabletavimo mašinos parinkimas
Tabletavimo mašinos yra dviejų tipų: 1. Ekscentrinės (arba smogiamosios) 2. Rotacinės.
Ekscentrinės (smogiamosios) mašinos būna pavažinės ir tarpinės.
Pavažinėse tabletavimo mašinose pakraunamasis piltuvėlis darbo metu juda ant specialių pavažų. Tabletavimui skirta medžiaga iš pakraunamojo piltuvėlio patenka į matricos kanalą, kuris iš apačios uždarytas su apatiniu puansonu. Matrica nejudamai pritvirtinta prie matricos stalo. Po to, kai piltuvėlis su medžiaga atsitraukia atgal, viršutinis puansonas nusileidžia žemyn į matricos kanalą, suspaudžia medžiagą ir vėl pakyla viršų. Tada pakyla apatinis puansonas ir išstumia tabletę, kuri nustumiama į rinktuvą (4; 31).
Rotacinės tabletavimo mašinos. Šio tipo mašinos, skirtingai nei smogiamosios, turi daug matricų ir puansonų (10 – 40). Matricos įmontuotos į besisukantį matricų stalą. Viršutiniai ir apatiniai puansonai slysta specialiomis pavažomis ir praeina tarp presuojančių skridinėlių, kur juos suspaudžia vienu metu. Presavimo proceso schema: presuojama medžiaga iš pakraunamojo piltuvėlio patenka į matricos angą. Viršutinis puansonas tuo metu yra pakeltas. Apatinis puansonas atsiremia į skritulį, reguliuojantį matricos erdvę, nuo kurios priklauso tabletės masė. Užpildžius matricos angą, matricų
stalas, judėdamas sinchroniškai su puansonais, užima tokią padėtį, kai viršutinis puansonas, nusileisdamas žemyn, supresuoja medžiagą. Suspaudimą padidina viršutinis ir apatinis suspaudimo skrituliai. Po to viršutinis puansonas pakyla aukštyn, o apatinis puansonas, remdamasis į skritulį taip pat pakyla aukštyn ir išstumia gatavą tabletę iš matricos. Speciali plokštelė pastumia tabletes į surinkimo indą (29; 31; 32).
Pasirinkome naudoti smogiamojo tipo pavažinę tabletavimo mašiną “Diaf” (4; 31).
2.6.3. Tabletuojamos masės presavimas
Presavimo procese yra skiriamos 3 stadijos:
Pirmai stadijai būdingas intensyvus medžiagos sutankėjimas, kuris vyksta dėl greito poriškumo sumažėjimo. Antrojoje stadijoje slėgis didėja, o milteliai (granulės) praktiškai nesutankėja, nes medžiagų dalelės priešinasi spaudimui (stangrios deformacijos stadija).
Plastiškoms medžiagoms ši stadija trumpalaikė, o stangrioms ir kietoms ji užsitęsia ilgai. Slėgiui toliau didėjant, prasideda trečia stadija – plastinė deformacija. Čia įvyksta dalelių negrįžtama deformacija, jos mechaniškai suardomos į smulkesnes, dėl to didėja laisvoji paviršiaus energija, susidaro daugiau tarpfazinių dalelių kontaktų, tai turi įtakos tablečių tvirtumo padidėjimui (29; 31; 44).
2.6.4. Tablečių kokybę įtakojantys veiksniai
Tablečių kokybė pirmiausia priklauso nuo granuliato kokybės ir presavimo sąlygų: a) presavimo slėgio;
b) pres-instrumento kokybės; c) presavimo greičio (29; 31; 44).
Kad tabletės turėtų tinkamus parametrus, kokybiškas paracetamolio granuliatas turi pasižymėti geru birumu, nedideliu kiekiu smulkios frakcijos ( ne daugiau 20 proc.) , optimaliu drėgmės kiekiu. Presuojant kokybišką granuliatą yra gaunami optimaliausi tablečių kokybiniai rodikliai.
Parinkus tabletės masę, gamybą reikia atlikti taip, kad būtų išlaikytas jos vidutinės masės pastovumas, o tuo pačiu ir dozavimo vienodumas.
Labai svarbus yra tablečių nusitrynimas (dilumas), kuris pastebimas jas įpakuojant, fasuojant ir transportuojant. Vienas dilumo iš požymių – miltelių sluoksnio susidarymas ant tablečių
paviršiaus ir taros sienelių. Todėl būtina atlikti tyrimus, įvertinančius tablečių tvirtumą dilumui, sukant jas tam tikruose prietaisuose – vamzdeliniuose arba būgniniuose trintuvuose.
Pirmojo tipo prietaisuose tabletės juda pirmyn ir atgal, o būgniniuose prietaisuose sukasi ratu. Po to apskaičiuojamas susidariusių miltelių kiekis ir tablečių atsparumas nusitrynimui. Dažniausiai naudojami būgniniai trintuvai (26).
Pagamintos tabletės turi pasižymėti tam tikru mechaniniu tvirtumu. Tvirtumas tabletėms turi garantuoti jų išlaikymą fasavimo, įpakavimo, transportavimo bei laikymo metu. Todėl tablečių mechaninį tvirtumą yra priimta charakterizuoti jų atsparumu spaudimui, kuris gali būti patikrintas numetus tabletę ant kieto pagrindo iš vieno metro nuotolio, stebint ar ji nesuskyla. Šiuo metu mechaninis tvirtumas nustatomas prietaisų pagalba. Vienuose jų spaudimas gaunamas spyruoklinio dinamometro principu, kai spaudimas sraigtų pagalba per spyruoklę perduodamas į tabletę. Antro tipo prietaisuose spaudimas į tabletę sudaromas pneumatiškai (29; 31).
Būtent todėl norint įvertinti tablečių tinkamumą, atliekami Europos Farmakopėjoje nurodyti kokybiniai tablečių testai: tvirtumas dilumui (P) ir nusitrynimas (U), tvirtumas spaudimui (T), suirimo laikas (S), masės vienodumas (Mvid), jų organoleptinės savybės.
2.7. Biofarmacinis tablečių vertinimas
Granuliavimo metodai, granulių dydžiai, presavimo jėga, padengimas plėvelėmis, bei įvairūs tablečių vartojimo būdai keičia tablečių kokybinius rodiklius: jų tirpimą ir vaistinės medžiagos biologinį pasisavinimą.
Tirpimas ir absorbcija priklauso nuo fizinių veiksnių: kristalų formos ir dydžių, izomerizacijos, ir kt. Parinktos pagalbinės medžiagos gali varžytis su vaistinėmis medžiagomis dėl absorbcijos mechanizmų, sudarydamos sunkiai tirpstančius kompleksus ir asociatus. Todėl būtina įvertinti naujų farmacinių formų biopasisavinimą. Tam nustatyti atliekami įvairūs testai, pvz.: kietų farmacinių formų tirpimo testas (34).
Veikliųjų medžiagų tirpimo greičiui nustatyti yra naudojamas kietų farmacinių formų tirpimo testas (Ph. Eur. 01/2008 : 20903). Naudojami mentinis arba krepšelinis prietaisai, ypatingais atvejais – pratakios kameros prietaisas, kuris yra naudingesnis, nes tyrimo metu galima stebėti tiriamąjį preparatą ir maišiklį.
Krepšelinį prietaisą (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.3) sudaro:
a) cilindrinis indas iš borosilikatinio stiklo ar kitos skaidrios medžiagos su pusrutuliniu dugnu ir 1000 ml nominalia talpykla;
b) maišiklis, sudarytas iš vertikalaus veleno, prie kurio apatinės dalies pritvirtintas cilindrinis krepšelis;
c) vandens vonia, kuri palaiko tirpimo terpės temperatūrą 37 ± 0,5 0C (22; 24).
Krepšelio sukimosi greitis V=50 – 200 apsisukimų per minutę. Terpės temperatūra 37 ± 1 0C. Sukimosi metu neturi būti vibracijos. Terpė – vanduo (atskiru straipsniu, jei nurodyta HCl, NaOH, buferiai ar kt.). krepšelio nuotolis nuo dugno 20 ± 2 mm. Mėginys filtruojamas pro polimerinius (miliporų ar sartorijaus) filtrus (0,45 μm). Vaistinių medžiagų koncentracijos nustatomos 5 kartus (n=5). Atsižvelgiant į tirpimo greitį, skiriasi mėginių ėmimo laikas. Dažniausiai imami 5 pavyzdžiai: po 5, 10, 30, 45 ir 60 minučių.
2.8. Tablečių stabilumas
Stabilumo tyrimai apibūdinami kaip techniniai eksperimentiniai procesai, kai parenkant pastovias ir gerai žinomas sąlygas, yra tiriamos pagaminto vaisto savybės. Dažniausiai tyrimai atliekami, fiksuojant laikymo temperatūrą ir santykinį drėgnumą. Sudaromas palankių klimatinių sąlygų modelis, kai vaistinė medžiaga ar medicininis produktas yra gabenamas konteineriuose, laikomas sandėliuose ar vaistinėse. Aplinkos poveikis tikrinamas pagal įvairius parametrus, apibūdinančius vaisto stabilumą. Tačiau yra keletas rizikos faktorių, kurie gali įtakoti tyrimų rezultatus:
1. Vidiniai faktoriai (ingridientų tarpusavio sąveika, pildančiųjų medžiagų savybės, pakuotės medžiagos).
2. Gamybos metodų bei įrangos kokybė (naudojamų medžiagų kokybė). 3. Išoriniai faktoriai (karštis, drėgmė, šviesa, ph, deguonis).
4. Fiziniai pažeidimai (išorinės ir/ar vidinės pakuotės pakitimai).
Užtikrinus tinkamos kokybės farmacinės formos gamybą, būtina patikrinti išorinius rizikos faktorius, bei jų įtaką vaisto stabilumui. (22; 51).
3. EKSPERIMENTINĖ DALIS
Darbo metu buvo kuriama kramtomųjų paracetamolio tablečių vaikams technologija ir vertinamas jos tinkamumas praktiniam naudojimui.
Parinkome atitinkamas pagalbines medžiagas, kurios buvo reikalingos tabletuojamai masei paruošti. Nustatėme pagalbinių medžiagų technologines savybes ir jų tinkamumą tabletavimo procesui. Parinkome tinkamą tabletavimo būdą gaminant tabletes. Buvo pagamintos 5 – ios skirtingos paracetamolio tablečių serijos ir atlikta jų kokybinė ir kiekybinė analizė, įvertintas tablečių stabilumas.
3.1. Naudotos tyrimo medžiagos ir prietaisai
Darbe naudoti šie prietaisai:
Matavimo mėgintuvėliai ir kolbos (5 ml, 10 ml, 25 ml, 50ml, 100 ml, 200 ml, 250 ml, 500 ml nominalo) (DURAN GROUP; Vokietija)
Grūstuvės ir piestelės, porcelianinės lėkštelės (100 g, 300 g, 500 g nominalo) (DURAN GROUP; Vokietija)
Kaitinimo plytelė (SEVERIN; Vokietija)
Eksikatoriai ( 1000 g nominalo) ( Lenz – Laborglas; Vokietija )
Laboratorinės analizinės svarstyklės (0,001 tikslumu) (A&D Company; JAV) Sietų rinkinys kvadratinėmis angelėmis (RETSCH; Vokietija )
Džiovinimo spinta (PREMEO; Lenkija)
Aparatas birumui nustatyti (ERVEKA; Vokietija) Tabletavimo mašina (“Diaf”, Danija)
Aerometras Asp-3 N698 (PREMEO; Vokietija) Prietaisas dilumui nustatyti (ERVEKA; Vokietija) Prietaisas tvirtumui nustatyti (ERVEKA; Vokietija)
Krepšelinis prietaisas tablečių suirimui tikrinti („NATA; Rusija) Spektrofotometras (UNICOM UV/VIS; Didžioji Britanija) Darbe naudotos šios žaliavos ir medžiagos:
Paracetamolis (Pansense Pharm&Chemical Co.,Ltd ; China) Krakmolas, krakmolo kleisterio 10 proc. tirpalas (Santosh; Indija ) Gliukozė ( Mainland; China)
Sacharozė (AppliChem; Vokietija) Manitolis (AppliChem; Vokietija)
Medetkų ekstraktas (AppliChem; Vokietija) Magnio stearatas (AppliChem; Vokietija) Talkas (AppliChem; Vokietija)
Apelsinų eterinis aliejus („Sensient Ess. Oils GmbH“, Vokietija)
96 proc. etanolis, etanolio-vandens (1:1) tirpalas (gaminausi pats) (PENTA; Čekija) Želatina, (želatinos 2 proc. tirpalas, gaminausi pats) ( Ing Petr; Šveicarija)
0,1 N natrio hidroksido tirpalas (Santosh; Indija )
3.2. Kramtomųjų paracetamolio tablečių poreikis Lietuvoje
Išanalizavę mokslo literatūroje skelbtus duomenis, nusprendėme gaminti paracetamolio kramtomąsias tabletes vaikams. Paracetamolis turi mažesnį šalutinį poveikį (lyginant su acetilsalicilo rūgštimi) ir Lietuvoje tokio analogo nėra. Pagal sudarytas dozavimo rekomendacijas, nuspręsta gaminti 125 mg paracetamolio tabletes, kurios būtų tinkamos 1 – erių – 6 – erių metų amžiaus vaikams. Turintys pieninius dantukus vaikai gali lengvai sukramtyti tabletę (15).
3.3. Pagalbinių medžiagų parinkimas
Remdamiesi surinktais moksliniais duomenimis, parinkome 5 – is kramtomųjų tablečių sudėties variantus. Gamyboje naudojome saldiklius: gliukozę (Glucosum anhydricum, Ph. Eur. 02/2008 : 0177), sacharozę (Saccharum, Ph. Eur. 02/2008 : 0204), krakmolą (Amylum, Ph. Eur. 02/2008 : 0355) ir manitolį (Mannitolum, Ph. Eur. 02/2008 : 0559), kurie atliko ir užpildančiųjų medžiagų funkciją. Kadangi tabletes gaminome vaikams, tai pasirinkdami kvapiklius ir dažiklius atkreipėme dėmesį į natūralius gamtinius analogus. Augalų ekstraktai yra spalvoti ir mažiau pavojingi. Pvz.: kurkuminas yra nepavojingas, ekstrahuojamas iš kurkumos šaknies arba gaunamas sintezės būdu. Remdamiesi tuo pasirinkome dažikliu naudoti medetkų sausąjį ekstraktą (Calendulae extractum siccum, Ph. Eur. 02/2008 : 1297), kuris turi ir priešuždegiminį, antibakterinį poveikį (47). Parinktas dažiklis yra kaip analogas naudojamam vaistinės dirvuolės ekstraktui, ar kurkuminui). Nagrinėtų tablečių sudėtyse naudoti kvapikliai yra augalinės kilmės: citrinų, apelsinų, braškių, vyšnių eteriniai aliejai. Nusprendėme kvapikliu pasirinkti apelsinų eterinį aliejų (Ph. Eur. 01/2008 : 2098), turintį malonų apelsinų kvapą, pagerinantį tablečių organoleptines savybes. Gerindami technologines tabletuojamų miltelių savybes ir norėdami sumažindami mechanizmų nusidėvėjimą naudojome slidumą gerinančias ir nuo prilipimo saugančias medžiagas. Pasirinkome naudoti tik magnio stearato (Magnesii stearas, Ph. Eur. 02/2008 : 0229) miltelius, nes galimybę panaudoti talką atmetėme po jo kokybinių tyrimų nustatymo (43).
3.3.1. Pagalbinių medžiagų technologinių savybių įvertinimas
Norint tinkamai parinkti ir panaudoti pagalbines medžiagas, rekomenduojama ištirti jų miltelių charakteristikas, kad suprasti jų fizines, chemines ir mechanines savybes. Tai padeda sukurti tvirtą, pakankamai žemų sąnaudų reikalaujančią gamybos technologiją. Žinoma, kad labiausiai
tablečių masės vienodumą veikiantis faktorius yra miltelių birumas, garantuojantis tolygų tabletavimo mašinos matricų užpildymą. Remdamiesi tuo, atlikome miltelių birumo ir suberiamojo tankio tyrimus, norėdami įvertinti jų tinkamumą tabletavimo procesui (19).
3.3.1.1. Miltelių birumo laiko ir miltelių kūgio kampo nustatymas
Pasveriama 50,0 g miltelių (granuliato) 0,01 g tikslumu, ir atsargiai, nepurtant, suberiama į prietaiso piltuvėlį. Vienu metu įjungiamas prietaisas ir chronometras. Po 20 s purtymo, atidaroma piltuvėlio užsklanda ir stebima, per kiek laiko milteliai išbyra iš piltuvėlio į surinkimo stiklinę. Bandymas kartojamas 5 kartus. Birumas turi būti ne mažesnis kaip 4 – 5 g/s. Birumas apskaičiuojamas naudojant formulę: 20 t m
Bc , kur Bc – birumas (g/s); m – pasvertų miltelių masė, (g); t – visas bandymo laikas (s); 20
– purtymo laikas, (s). Bandymų duomenys apskaičiuojami vartojant formulę:
n B
Vc
, kur n – 5 (bandymų skaičius).Tuo pačiu prietaisu nustatoma laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas (kampas tarp išbyrėjusių miltelių kūgio ir horizontalaus paviršiaus. Jei išbyrėjusių miltelių kūgio kampas yra 25 – 30o, tai jų birumas yra geras, jei 60 – 70o – milteliai birūs nepakankamai (Ph. Eur. 01/2008 : 20916).
3.3.1.2. Miltelių suberiamojo tankio nustatymas
Pasveriama 5,0 g tiriamųjų miltelių 0,001 g tikslumu ir suberiama į prietaiso matavimo cilindrą (šiuo atveju į 15 cm3 matavimo cilindrą su pažymėtomis padalomis). Nustatoma purtymo amplitudė 150 -200 svyravimų/min. (atsižvelgiant į prietaiso skaitiklį) ir įjungiamas prietaisas. Stebimas miltelių lygio kitimas cilindre. Kai miltelių lygis cilindre nebekinta, prietaisas išjungiamas.
Purtymas trunka 5 – 10 min. Suberiamoji masė (ρNmax) apskaičiuojama pagal formulę: (Ph. Eur. 01/2008 : 20915) V m N 3 max *10 , kai m – kg; V – m3. V m N max , kai m – g; V – cm3.
Bandymų metu buvo patikrintos pagalbinių medžiagų savybės(19). Nustatyti duomenys 2 – oje lentelėje.
2 lentelė. Pagalbinių medžiagų technologinių savybių vertinimo rezultatai
Birumas Suberiamasis tankis
Laikas (s) Kampas (o) Bc (g/s) Vpr (cm3) Vpo (cm3) ρNmax (g/cm3) Manitolis 29,06 ±0,262 28,0 ±0,545 5,536 ±0,024 9,29 ±0,093 6,4 ±0,055 0,782 ±0,021 Gliukozė 30,33 ±0,323 29,4 ±0,443 4,859 ±0,033 8,86 ±0,094 6,0 ±0,001 0,833 ±0,012 Sacharozė 30,11 ±0,323 29,6 ±0,423 4,946 ±0,022 8,89 ±0,075 6,5 ±0,043 0,769 ±0,023 Krakmolas 29,10 ±0,233 29,8 ±0,215 5,507 ±0,013 10,5 ±0,036 7,08 ±0,033 0,706 ±0,015 Talkas 30,54 ±0,055 25,2 ±0,375 4,745 ±0,034 30,06 ±0,045 19,5 ±0,142 0,256 ±0,033 Magnio stearatas 29,45 ±0,213 29,6 ±0,244 5,301 ±0,023 12,16 ±0,064 6,58 ±0,091 0,761 ±0,024 Medetkų ekstraktas 30,35 ±0,113 29,2 ±0,491 4,833 ±0,012 17,5 ±0,213 11,14 ±0,091 0,449 ±0,015 Paracetamolis 177,00 ±6,145 60,8 ±1,883 0,321 ±0,831 20,52 ±0,214 9,2 ±0,112 0,544 ±0,035 Rezultatuose pateiktas vidurkis + standartinis nuokrypis (X ± ∆) (Atlikti bandymai n=5)
Nustatyta, jog iš pasirinktų pagalbinių medžiagų: gliukozė, sacharozė, krakmolas, magnio stearatas ir medetkų ekstraktas atitinka Europos Farmakopėjos reikalavimus. Šios medžiagos patvirtintos tabletuojamosios masės gamybai.
Atlikus miltelių technologinių savybių tyrimus, nustatyta, kad talkas ir paracetamolis , neatitinka reikalavimų. Talko milteliai nepakankamos suberiamosios masės (0,256 g/cm3), o paracetamolio milteliai mažai birūs (0,321 g/s).
3.4. Drėgnasis paracetamolio granuliavimas
Nustačius per mažą paracetamolio miltelių birumą, nutarėme atlikti jų drėgnąjį granuliavimą (46).
3.4.1. Granuliuojančių skysčių gamyba
Gaminome 3 – is granuliacinius skysčius:
A variantas – etanolis 96 proc. - vanduo (1:1). Matavimo kolbutėse atmatuojami vienodi 96 proc. etanolio (Ethanolum, Ph. Eur. 01/2008:1317) ir distiliuoto vandens kiekiai (matavimai vykdomi 25 ml matavimo kolbutėse). Sumaišomi tirpalų kiekiai, palaukiama kol skiriasi šiluma ir įvyksta tirpalų tūrio kontrakcija (Ph. Eur. 01-02/ 2008: 1317). Tapatybė nustatoma aerometru (50).
B variantas – 10 proc. krakmolo kleisterio tirpalas. Atsveriame tikslų kiekį krakmolo (Amylum, Ph. Eur. 01/2008:1267) miltelių (2,00 g), atmatuojame reikiamą kiekį distiliuoto vandens (20 ml). Atsvertus miltelius tirpiname mažame kiekyje vandens, likusį kiekį užviriname. Ištirpintą kramolo tirpalą pilame į verdantį 100 0C vandenį ir maišoma. Aušinama, kol vėstant stingsta. Tapatybė patikrinama lašinant KJ ir J2 tirpalo mišinį, gaunama mėlyna spalva. (Ph. Eur. 02/2008:1267) (46; 50).
C variantas – 2 proc. želatinos tirpalas. Atsveriamas tikslus kiekis želatinos miltelių (Gelatina Medicinalis, Ph. Eur 01/2008:0438). Šiuo atveju 0,500 g ir tirpiname atmatuotame 25 ml vandens tūryje. Laukiama 10 min. kol brinksta, kaitinama 60 o C 15 min. tapatybė tikrinama laikant mėgintuvėlyje 0 o C 6 valandas, apvertus gelis neiškrenta žemyn. (Ph. Eur. 02/2008:0330) (50).
Granuliavimo eiga: paracetamolio milteliai suvilgomi 3 – ais pagamintais drėkinančiais skysčiais: a) 96 proc. etanolio-vandens (1:1) tirpalu; b) 10 proc. krakmolo kleisterio tirpalu; c) 2 proc. želatinos tirpalu iki vienalytės drėgnos masės. Gauta masė pertrinama per sietą, turintį 2500 µm diametro angeles ir džiovinama džiovinimo spintoje 50 -55 0C temperatūroje. Sausas granuliatas susmulkinamas pertrinant jį per sietą, turintį 1000 – 1500 µm angeles. Granulės apipudrinamos stikliniame uždarame inde 5,5 proc. krakmolo, ir 6 proc. magnio stearato mišiniu (43). Indas
uždaromas ir paliekamas 3-4 val. stovėti, kad visa granuliato masė įgytų vienodą drėgmę – iki 1,5 proc. Granulės supakuojamos ir paliekamos tolesniems tyrimams (19).
3.4.2. Paracetamolio granuliatų gamyba
Nuspręsta atliekant tyrimus, įvesti miltelių ir tablečių serijų numeraciją, kad būtų galima atsekti gamybos seką ir daromus pakeitimus. Lengvinant darbo kontrolę serijų numeriai buvo parenkami pagal gamybos datą. Pagal tai buvo daromi ir tablečių stabilumo tyrimai. Pvz.: 0020100323 miltelių serija rodo, jog milteliai pagaminti 2010 metų kovo 23 dieną; analogiškai 0120100326 tablečių serija rodo, jog tabletės pagamintos 2010 metų kovo 26 dieną.
Gaminome po 50,00 g granuliato – minimalus kiekis reikalingas birumo testui atlikti. Gamyba: Į grūstuvę buvo supilami atsverti paracetamolio milteliai (tikslus kiekis 50,00 g 0,01 g tikslumu) ir po truputį buvo pilamas vienas iš granuliuojančiųjų skysčių (tikrintas dėtas kiekis gramais). Grūstuvėje paracetamolis sukamaisiais judesiais maišytas su drėkinančiu skysčiu. Buvo maišoma ir minkoma, kol padaryta tinkamos konsistensijos masė (numetus suspaustą tarp pirštų gabalėlį iš 15 – 20 cm aukščio jis turėjo nesubyrėti). Dėta granuliacinio skysčio kol tai pasiekta, pažymėtas kiekis g. Gauta drėgna paracetamolio miltelių masė pertrinta rankiniu būdu per sietą „Nr. 3“, kurio angelių skersmuo Ø 3000µm. Pasvėrėme gautą masę ir džiovinome džiovykloje 55 oC temperatūroje (40 – 60 0C) iki 1 – 2 proc. optimalios drėgmės likučio – nekintamos granulių masės. Gautos granulės dar kartą pertrintos per sietą „Nr 2“, kurio angelių diametras Ø 2000 µm. Pasvertas gautas kiekis, norint apskaičiuoti procentinę išeigą ir įvertinti gamybos proceso nuostolius. Granulės apipudrintos stikliniame uždarame inde 5,5 proc. krakmolo, ir 6 proc. magnio stearato mišiniu. Taip paruoštas paracetamolis buvo supakuojamas į popierines kapsules ir paliktas tolesniems tyrimams (43; 44).
Gaminant sekančius paracetamolio granuliatus didinome granuliacinių skysčių kiekius, norint nustatyti granuliacinio skysčio kiekio priklausomybę nuo gautų miltelių technologinių savybių. Buvo pagamintos VI paracetamolio granuliatų serijos.:
I serija Nr. – 0020100209; II serija Nr. – 0020100219; III serija Nr. – 0020100223. IV serija Nr. – 0020100226; V serija Nr. – 0020100305; VI serija Nr. – 0020100316. Pagamintų serijų duomenys pateikiami 3 – oje lentelėje.
3 lentelė. I – VI serijų paracetamolio granuliatų gamybos rodikliai Serijos Nr. Granuliuojantis skystis Dėta skysčio kiekis (g) Granuliato kokybė Procentinė išeiga ( proc.) Gamybos nuostoliai ( proc.) (A) 4,0 Neigiama 93,19 6,81 (B) 4,0 Neigiama 93,46 6,54 I serija (0020100209) (C) 4,0 Neigiama 93,46 6,54 (A) 8,0 Neigiama 93,61 6,39 (B) 8,0 Neigiama 93,50 6,50 II serija (0020100219) (C) 8,0 Neigiama 93,53 6,47 (A) 12,0 Neigiama 91,00 9,00 (B) 12,0 Teigiama 91,34 8,66 III serija (0020100223) (C) 12,0 Teigiama 91,07 8,93 (A) 16,0 Teigiama 90,28 9,72 (B) 16,0 Teigiama 90,42 9,58 IV serija (0020100226) (C) 16,0 Teigiama 90,31 9,69 (A) 16,0 Teigiama 90,41 9,59 (B) 16,0 Teigiama 90,54 9,46 V serija (0020100305) (C) 16,0 Teigiama 90,51 9,49 (A) 20,0 Teigiama 86,89 13,11 (B) 20,0 Teigiama 85,64 14,36 VI serija (0020100316) (C) 20,0 Teigiama 85,81 14,19
Duomenys pateikti granuliuojant 50,00 g paracetamolio miltelių drėgnuoju granuliavimo metodu.
Buvo atlikti VI – ių skirtingų serijų granuliavimai. Milteliai granuliuoti 3 skirtingais drėkinančiais skysčiais: A – C variantai. Bandymą pradėjome granuliuodami 50,0 g paracetamolio miltelių, dedant granuliuojančių skysčių 4,0 g. Didinti kiekiai po 4,0 g iki 20,0 g ribos. Atlikus išsamius tyrimus nustatėme, kad didinant drėkinančių skysčių kiekį, atitinkamai gerėja pagamintų granulių savybės.
Iš pateiktų duomenų matome, kad dedant po 4,0 g drėkinančių skysčių, nepasiektas rezultatas – pagaminti granuliatai nekokybiški. Padidinus dėtą kiekį iki 8,0 g, gautas rezultatas – neigiamas.
Panaudoti 12,0 g 2 proc. želatinos tirpalo ir 10 proc. krakmolo kleisterio kiekiai tinkamai sugranuliuoja 50,0 g pradinio paracetamolio – gauti teigiami rezultatai. Tolesnis didinimas (iki 20,0 g) skatina gamybos nuostolius ir sunkina gamybos procesą. Dedant 12,0 g etanolio 96 proc.-vandens (1:1) tirpalo – granuliatas netinkamas. Nustatyta, kad, granuliuojant 50,0 g paracetamolio 96 proc. etanolio – vandens (1:1) tirpalu, 16,0 g kiekis yra optimalus.
3.4.3. Pagamintų paracetamolio granuliatų kokybės vertinimas
4 lentelė. I - VI serijų granuliatų kokybės rodikliai
Birumas Suberiamasis tankis Ser. Nr. Gamybos variantai Laikas (s) Kampas (o) Bc (g/s) Kokybė Vpr (cm3) Vpo (cm3) ρNmax (g/cm3) Kokybė A 57,01 ±0,023 43,4 ±0,043 1,351 ±0,002 Neigiama 11,56 ±0,034 8,84 ±0,037 0,565 ±0,002 Teigiama B 51,82 ±0,033 44,6 ±0,054 1,571 ±0,013 Neigiama 12,58 ±0,023 10,12 ±0,025 0,494 ±0,002 Teigiama I se ri ja 00 201002 09 C 43,53 ±0,054 48,0 ±0,042 2,125 ±0,022 Neigiama 13,55 ±0,043 11,1 ±0,043 0,451 ±0,001 Teigiama A 52,02 ±0,028 33,4 ±0,081 1,562 ±0,022 Neigiama 12,05 ±0,034 8,98 ±0,054 0,557 ±0,003 Teigiama B 45,61 ±0,034 34,6 ±0,044 1,952 ±0,021 Neigiama 12,75 ±0,032 9,12 ±0,065 0,548 ±0,002 Teigiama II se irj a 0 020100 219 C 38,87 ±0,052 38,0 ±0,043 2,649 ±0,014 Neigiama 13,00 ±0,053 10,01 ±0,021 0,499 ±0,001 Teigiama A 33,12 ± 0,051 34,2 ±0,042 3,816 ±0,012 Neigiama 14,98 ±0,082 10,00 ±0,076 0,500 ±0,001 Teigiama B 29,726 ±0,032 28,4 ±0,051 5,172 ±0,033 Teigiama 14,34 ±0,027 10,98 ±0,044 0,461 ±0,031 Teigiama III se ri ja 002010 0223 C 30,046 ±0,062 28,8 ±0,033 4,983 ±0,023 Teigiama 14,36 ±0,085 10,88 ±0,023 0,460 ±0,028 Teigiama A 30,32 ±0,029 29,6 ±0,026 5,403 ±0,037 Teigiama 12,26 ±0,024 9,34 ±0,023 0,535 ±0,023 Teigiama B 28,12 ± 0,033 29,2 ±0,031 6,178 ±0,024 Teigiama 14,65 ±0,022 11,18 ±0,024 0,526 ±0,023 Teigiama IV s e ri ja 00 201002 26 C 28,74 ±0,042 27,2 ±0,012 5,751 ±0,025 Teigiama 12,35 ±0,033 10,00 ±0,13 0,556 ±0,021 Teigiama A 29,296 ±0,031 29,0 ±0,012 5,922 ±0,022 Teigiama 12,64 ±0,022 8,64 ±0,023 0,579 ±0,022 Teigiama B 29,026 ±0,019 28,4 ±0,015 6,918 ±0,012 Teigiama 13,3 ±0,024 9,64 ±0,024 0,532 ±0,031 Teigiama V s er ij a 00 2010 030 5 C 27,382 ±0,023 28,4 ±0,014 6,781 ±0,023 Teigiama 9,6 ±0,016 7,52 ±0,013 0,665 ±0,022 Teigiama A 28,454 ±0,023 29,6 ±0,023 4,865 ±0,013 Teigiama 14,3 ±0,026 9,56 ±0,014 0,523 ±0,021 Teigiama B 27,238 ±0,024 28,6 ±0,026 5,551 ±0,014 Teigiama 12,4 ±0,013 9,4 ±0,014 0,519 ±0,018 Teigiama V I se ri ja 002 0100 316 C 28,086 ±0,032 27,8 ±0,024 6,188 ±0,024 Teigiama 11,88 ±0,032 9,4 ±0,015 0,532 ±0,017 Teigiama Rezultatai (X ± ∆), (bandymų skaičius n = 5)
Pagamintų paracetamolio granuliatų kokybės įvertinimui buvo atlikti Europos Farmakopėjoje nurodyti miltelių technologiniai testai. Nustatytas ir įvertintas miltelių birumas: atliekant birumo laiko ir subirusio miltelių kūgio kampo matavimus, o birumą apskaičiuojant pagal formulę. Duomenys pateikti 4 – oje lentelėje. Atliktas suberiamojo tankio nustatymas pagal miltelių sutankinimo testą: nustatytas sutankintų miltelių tūris ir pagal formulę apskaičiuotas suberiamasis tankis.
Atlikus miltelių technologinius testus nustatyta, jog pagaminti I – osios ir II – osios serijos granuliatai yra netinkami tabletavimui (miltelių birumo rodikliai nepakankami – 1,351 – 3,816 g/s). Serijų pavyzdžiai yra pradedant III – osios serijos granuliatų, pagamintų naudojant 2 proc.
želatinos tirpalą ir 10 proc. krakmolo kleisterio tirpalą – atitinka visus keliamus reikalavimus. Tinkami visi likusieji IV – osios – VI – osios serijų granuliatai. Nustatytos optimalios paracetamolio drėgnojo granuliavimo sąlygos.
3.5. Receptūrų sudarymas
Receptūrų sudėtis parinkome eksperimento būdu. Pagal dažniausiai sutinkamas pagalbines medžiagas kramtomųjų tablečių sudėtyse, eksperimento būdu sudarėme 5 – is skirtingus receptus su kuriais atlikome tyrimus. Gaminome po šimtą 330 mg masės tablečių, turinčių savo sudėtyje 125 mg paracetamolio. 1) variantas Paracetamolis 125 mg (12,5 g) Krakmolas 90 mg (9,0 g) Gliukozė 90 mg (9,0 g) Medetkų ekstraktas 5 mg (0,5 g) Magnio stearatas 20 mg (2,0 g) 3) variantas Paracetamolis 125 mg (12,5 g) Sacharozė 170 mg (17,0 g) Medetkų ekstraktas 15 mg (1,5 g) Magnio stearatas 20 mg (2,0 g) 2) variantas Paracetamolis 125 mg (12,5 g) Manitolis 175 mg (17,5 g) Medetkų ekstraktas 10 mg (1,0 g) Magnio stearatas 20 mg (2,0 g) 4) variantas Paracetamolis 125 mg (12,5 g) Gliukozė 175 mg (17,5 g) Medetkų ekstraktas 10 mg (1,0 g) Magnio stearatas 20 mg (2,0 g)
5) variantas
Paracetamolis 125 mg (12,5 g) Krakmolas 175 mg (17,5 g)
Medetkų ekstraktas 10 mg (1,0 g) Magnio stearatas 20 mg (2,0 g)
Receptūros sudarytos panaudojant pagrindines sudėtines dalis, reikalingas tinkamam technologiniam procesui sukurti: veiklioji medžiaga (paracetamolum); užpildančiosios medžiagos: krakmolas, gliukozė, manitolis ir sacharozė; dažiklis: medetkų ekstraktas; kvapiklis – apelsinų eterinis aliejus; magnio stearatas – apsaugantis nuo prilipimo ir kartu didinantis slidumą. Gamyba buvo vykdoma pasirinkus vieną iš receptūrų ir nagrinėjant gautas serijų tablečių savybes.
3.6. Tablečių gamybos technologija
3.6.1 Tabletuojamos masės paruošimas
Pagal gautus miltelių kokybės rezultatus parinkome geriausias technologines savybes turintį paracetamolio granuliatą ir pagalbinių medžiagų kiekius. Tabletavimo masės kiekis apskaičiuojamas 100 tablečių gamybai. Iš nurodytų receptūrų pagaminome miltelių mišinius, sverėme reikiamus miltelių kiekius (0,01 g tikslumu). Milteliai buvo sumaišyti pagal sudėtinių miltelių maišymo taisykles iki vienalytės masės. Supilti į tabletavimo mašinos dalintuvą ir atliktas tolesnis tabletavimo mašinos reguliavimas (38; 41).
3.6.2. Tabletavimo mašinos reguliavimas
Susideda iš šių veiksmų:
1. Apatinio puansono pakilimo aukščio nustatymas, išstumiant tabletę iš matricos kanalo. 2. Nustatomas matricos kanalo tūris, atitinkantis presuojamos medžiagos dozę.
3.6.3. 1 serijos (0120100319) kramtomųjų paracetamolio tablečių gamyba
Kadangi paracetamolio granuliatas turi papildomų medžiagų, tai pagal teorinį kiekį apskaičiuojamas praktiškai reikalingas granuliato kiekis. Gamyba vykdoma iš IV serijos (0020100226) granuliato, gauto naudojant 10 proc. krakmolo kleisterio tirpalą (jo kokybiniai rodikliai geriausi). 63,995 : 4 (100 tablečių granuliato kiekis) = 15,99 g. Skirtumas: 15,99-12,5 = 3,490 g. Šį kiekį atimame iš pildančiųjų medžiagų (2x1,745 g). Atsverti reikiami miltelių kiekiai: paracetamolio granuliato 159,9 mg (atsverta 15,99 g); krakmolo 72,45 mg (atsverta 7,245 g); gliukozės 72,45 mg (atsverta 7,245 g); medetkų ekstrakto 5 mg (0,5 g); magnio stearato 20 mg (2,0 g)
Paracetamolis 125 mg (12,5 g) , perskaičiuotas granuliatas 15,99 g Krakmolas 72,45 mg (7,245 g)
Gliukozė 72,45 mg (7,245 g) Medetkų ekstraktas 5 mg (0,5 g)
Magnio stearatas 20 mg (2,0 g) ( 1. variantas pagal galimas receptūras)
Gamyba: atsvėrėme reikiamus miltelių kiekius (0,01 g tikslumu) ir sumaišėme pagal sudėtinių miltelių maišymo taisykles (pradedama pilti mažiausią masę turintys milteliai). Sumaišę miltelius, juos supylėme į tabletavimo mašinos „Diaf“ dalinamąjį piltuvą. Presavimo būdu pagamintos ir vizualiai įvertintos 98 tabletės.
3.6.4. 1 serijos (0120100319) kramtomųjų tablečių gamybos kartojimas
Serijos numeris keičiamas - 0120100323, gamyba vykdoma iš IV serijos (0020100226) krakmolo kleisterio 10 proc. tirpalu granuliuoto paracetamolio. Perskaičiuoti miltelių kiekiai. Tablečių gamyba buvo vykdoma pagal 1 – ąją (0120100319) tablečių serijos gamybą. Po 1 – serijos tablečių gamybos buvo pastebėti vizualiniai tablečių kokybės neatitikimai. Todėl nuspręsta pakartoti jų gamybą, keičiant tabletavimo parametrus ir didinant dažiklio kiekį.
Paracetamolis 125 mg (12,50 g) ; 15,99 g granuliato Krakmolas 72,45 mg (atsverta 7,245 g)
Gliukozė 72,45 mg (atsverta 7,245 g) Medetkų ekstraktas 10 mg (1,00 g)
Magnio stearatas 15 mg ( 1,50 g) ( 1. variantas pagal galimas receptūras)
3.6.5. 2 serijos (0120100326) kramtomųjų paracetamolio tablečių gamyba
Paracetamolis 125 mg (12,5 g) ; 15,99 g granuliato Manitolis 140 mg (14,01 g)
Medetkų ekstraktas 10 mg (1,0 g)
Magnio stearatas 20 mg (po 2,0 g) ( 2. variantas pagal galimas receptūras)
Gamyba vykdyta iš IV serijos ( 0020100226 ) paracetamolio granuliuoto krakmolo kleisterio 10 proc. tirpalu. Tablečių gamyba atlikta pagal 1 – ąją (0120100323) tablečių serijos gamybą. Pagalbinių medžiagų kiekiai perskaičiuoti pagal parinktą receptą.
Pagamintos 99 tabletės paliktos kokybės patikrinimui, pagal aprašytuosius Europos Farmakopėjoje kokybinius testus. Gauti rezultatai pateikti 5 – oje lentelėje.
3.6.6. 3 serijos (0120100413) kramtomųjų paracetamolio tablečių gamyba
Gamyba vykdyta 2010m. balandžio 13 dieną, pagal tai duotas numeris – 0120100413. Gamyba buvo vykdoma iš IV – os serijos ( 0020100226 ) paracetamolio, granuliuoto krakmolo kleisterio 10 proc. tirpalu. Buvo gauta 63,995 g kiekis, todėl atlikti pagalbinių medžiagų kiekių perskaičiavimai. 63,995 : 4 (100 tablečių granuliato kiekis) = 15,99 g. Gautas skirtumas – 3,490 g, jį atimame iš pildančiųjų medžiagų. Teoriškai sacharozės reikia - 175 mg (100 tablečių – 17,50 g), praktiškai – 14,01 (140 mg).
Paracetamolis 125 mg (12,5 g); 13,32 g granuliato Sacharozė 140 mg (14,01 g)
Medetkų ekstraktas 10 mg (1,0 g)
Magnio stearatas 20 mg (2,0 g) ( 3. variantas pagal galimas receptūras)
Parinktą 4 – ąjį receptų variantą gaminame iš IV serijos ( 0020100226 ) paracetamolio granuliuoto 2 proc. želatinos tirpalu. Gautas grynasis kiekis 63,914 g. Perskaičiavus pagalbinių medžiagų kiekius, reikia atsverti 15,98 g granuliato:
Paracetamolis 125 mg (12,5 g); 15,98 g granuliato Gliukozė 140,2 mg (14,02 g)
Medetkų ekstraktas 10 mg (1,0 g)
Gautos 97 tabletės buvo supakuotos į plačiakakles talpykles ir įdėjus vatos drėgmei sugerti paliktos kokybės patikrinimui, pagal aprašytus Europos Farmakopėjoje kokybinius tyrimus tabletėms. Gauti rezultatai pateikti 5 – oje lentelėje.
3.6.7. 4 serijos (0120100415) kramtomųjų paracetamolio tablečių gamyba
Tablečių gamyba atlikta pagal 1 – ąją (0120100323) tablečių serijos gamybą. Pagalbinių medžiagų kiekiai perskaičiuoti pagal parinktą receptą. Tabletes gaminome iš IV serijos (0020100226) paracetamolio granuliuoto 2 proc. želatinos tirpalu.
Paracetamolis 125 mg (12,5 g); 15,98 g granuliato Krakmolas 140,2 mg (14,02 g)
Medetkų ekstraktas 10 mg (1,0 g)
Magnio stearatas 20 mg (2,0 g) ( 5. variantas pagal galimas receptūras)
Pagamintos 98 tabletės, supakuotos į plačiakakles talpykles ir paliktos kokybės patikrinimui, pagal aprašytus Europos Farmakopėjoje kokybinius tablečių testus. Gauti rezultatai pateikti 5 – oje lentelėje.
3.6.8. 1 – 4 serijų tablečių gamybos atsikartojamumas
Norima nustatyti ar pakartotinė tablečių gamyba neviršija 5 proc. paklaidos ribos. Tyrimas atliktas 2010 m. gegužės 28 dieną – 0120100528.
Nr. 1 ir Nr. 2. serijų gamyba vykdyta iš IV serijos (0020100226) paracetamolio, granuliuoto 2 proc. želatinos tirpalu. Atsverta po 15,98 g granuliatų ir pagal tai perskaičiuoti pagalbinių medžiagų kiekiai. Nr. 3 ir Nr. 4 serijos gamintos iš IV serijos (0020100226) paracetamolio, granuliuoto etanolio 96 proc. - vandens (1:1) tirpalu (Gautas grynasis kiekis 63,897 g, 12,5 g gryno paracetamolio atitinka – 15,97 g granuliato (A). Pagal tai atlikti naudotų pagalbinių medžiagų kiekių perskaičiavimai.
Gauta po 98 tabletes, jos supakuotos į plačiakaklius buteliukus ir paliktos tolesniems tyrimams. Rezultatai pateikti 5 – oje lentelėje.
