STRUKTŪRINIŲ IR FUNKCINIŲ DYDŽIŲ SĄSAJOS SVEIKIEMS VAIKAMS IR VAIKAMS SU PROTINIU ATSILIKIMU

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Kineziologijos ir sporto medicinos katedra

LORITA KULAKAUSKIENĖ

STRUKTŪRINIŲ IR FUNKCINIŲ DYDŽIŲ SĄSAJOS

SVEIKIEMS VAIKAMS IR VAIKAMS SU PROTINIU

ATSILIKIMU

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Visuomenės sveikata: kineziologija)

Mokslinis vadovas

prof., habil. dr. Alfonsas Vainoras

SANTRAUKA

Kineziologijos specializacija

Darbo pavadinimas:STRUKTŪRINIŲ IR FUNKCINIŲ DYDŽIŲ SĄSAJOS SVEIKIEMS VAIKAMS IR VAIKAMS SU PROTINIU ATSILIKIMU

Darbo autorius: Lorita Kulakauskienė

Darbovadovas:

prof., habil. dr. Alfonsas Vainoras

Darbas parengtas: KMU kineziologijos ir sporto medicinos katedroje 2003 – 2005 m.

Darbo tikslas: Įvertinti struktūrinių ir funkcinių dydžių sąsajas sveikiems vaikams ir vaikams su protiniu atsilikimu.

Darbo uždaviniai:

1. Palyginti sveikų ir protinį atsilikimą turinčių vaikų grupes pagal matuotus funkcinių ir struktūrinių dydžių vidurkius.

2. Nustatyti matuotų funkcinių ir struktūrinių dydžių reikšmingus koreliacinius ryšius. 3. Ištirti galimas skirtingų sąsajų tarp tirtų vaikų grupių priežastis.

4. Išnagrinėti organizmo, kaip kompleksinės sistemos, savybes abiejose tirtų vaikų grupėse.

Tyrimo objektas – tiriamųjų kontingentą sudarė 2 vaikų grupės.Viena iš jų - 22 vaikai, turintys protinį atsilikimą. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 14,9 ± 0,52 metai. Kita grupė – sveiki vaikai (neturintys intelekto sutrikimo). Jų skaičius – 22. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 15,04 ± 0,40 metai. Tyrimo metodai: arterinio sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo matavimas, cirtometrija, skoliometrija, elektrokardiografija, matematinės statistikos metodai. Tiriamiesiems išmatuotas ūgis ir įvertinta kūno masė, naudojant stacionarias svarstykles, apskaičiuotas KMI.

Rezultatai: Lyginant S ir PA grupes, S grupėje statistiškai patikimai didesni vidurkiai buvo AKS, tiek sistolinio, tiek diastolinio bei αQRS, o PA grupėje – C_K ir Sk_3. Pa grupėje ūgis svoris ir ŠSD buvo mažesni, nei S. PA grupėje QT intervalas statistiškai patikimai (p<0,05) koreliavo su ūgiu, svoriu bei kitais intervaliniais EKG dydžiais – Pd, PQ, QRSd. EKG dydžiuose S grupėje stebime 4 statistiškai patikimas (p<0,05) sąsajas, tuo tarpu PA grupėje -7.

Išvados:

1. Sveikųjų vaikų grupės (S) ūgis ir svoris buvo didesni, negu vaikų su protiniu atsilikimu grupėje (PA), kaip ir AKS, bei αQRS buvo statistiškai patikimai (p<0,05) didesni S grupėje. Tačiau cirtometru matuota kifozė laipsniais (C_K) ir skoliometru matuota

krūtininės dalies asimetrija horizontalinėje plokštumoje laipsniais (Sk_3) buvo statistiškai patikimai (p<0,05) didesnės PA grupėje.

2. Siejamas su metabolizmo greičiu intervalas QT iš dviejų tiriamųjų grupių tik PA grupėje statistiškai patikimai (p<0,05) koreliavo su ūgiu, svoriu bei kitais intervaliniais EKG dydžiais – Pd, PQ, QRSd.

3. Elektrokardiografiniai dydžiai – intervalai Pd, QT, QTc – buvo didesni PA grupėje ir drauge su mažesniu ŠSD gali nurodyti padidinto slopinimo įtaką PA grupėje.

4. Stebėtos sąsajos abiejose tirtose grupėse nurodo glaudų ryšį tarp visų organizmo sistemų. To pasekoje EKG dydžiuose S grupėje stebime 4 statistiškai patikimas (p<0,05) sąsajas, tuo tarpu PA grupėje jau net 7.

SUMMARY

Speciality of Kinesiology

CORELATIONS OF STRUCTURAL AND FUNCTIONAL PARAMETERS

FOR HEALTHY AND MENTAL DEFECTIVE CHILDREN

Author: Lorita Kulakauskienė.

Supervisor: Prof., Habil. Dr. Alfonsas Vainoras.

The work has been carried out at: Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Kinesiology and Sport medicine, 2003-2005.

The aim of the study: to determine correlations of structural and functional parameters for healthy and mental defective children.

Objectives:

1. To compare groups of healthy and mental defective children together by means of measured structural and functional parameters.

2. To size up essential correlations of structural and functional parameters.

3. To examine possible reasons of different correlations between two groups of investigative children.

4. To look into organism, as a complex system, features in both groups of investigative children.

The object of the study: two groups of children. One of them – 22 mental defective children (mean age – 14,9 years), and the other – 22 healthy children (mean age – 15,04 years).

Methods of the study: anthropometry, measuring arterial blood pressure, cirthometry, skoliometry, electrocardiography and mathematical statistics methods.

Results:

Means of arterial blood pressure and electrocardiographical parameter αQRS were statistically significantly (p<0,05) more in healthy children group (S), but means of cirthometry parameter C_K and skoliometry parameter Sk_3 - in mental defective children group (PA). Height, weight and heart rate were less in PA group. Electrocardiographical interval QT had statistically significant correlations with height, weight and others electrocardiographical intervals Pd, PQ, QRSd in PA group.

Conslusions:

1. Means of arterial blood pressure, electrocardiographical parameter αQRS, cirthometry parameter C_K and skoliometry parameter Sk_3 had statistically significant differences in investigative groups.

2. Electrocardiographical interval QT had statistically significant correlations with height, weight and others electrocardiographical intervals Pd, PQ, QRSd in PA group.

3. Electrocardiographical intervals Pd, QT, QTc were more in PA group, but heart rate was less. That can point influense of enlarged suppression in PA group.

4. Correlations of measured parameters in two investigative groups show tight connections between all systems of organism.

TURINYS

SANTRUMPOS

1. ĮVADAS 8

2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 9

3. LITERATŪROS APŽVALGA 10

3.1. ORGANIZMO ADAPTACIJOS MECHANIZMAI, ATLIEKANT FIZINIUS PRATIMUS 10

3.2. KOMPLEKSINIS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS 11

3.3. FIZINĖ VEIKLA, ESANT PROTINIAM ATSILIKIMUI 12

3.4. CNS, PERIFERINĖS NERVŲ SISTEMOS IR MOTORINĖS SISTEMOS RYŠYS 14

3.5. JUDAMOJO APARATO STRUKTŪRINIAI POKYČIAI FIZINIŲ PRATIMŲ ĮTAKOJE 17

4. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA 21

4.1. TIRIAMIEJI 21

4.2. TYRIMO METODAI 21

5. REZULTATAI 25

5.1. VAIKŲ, TURINČIŲ PROTINĮ ATSILIKIMĄ, MATAVIMŲ REZULTATAI. 25

5.2. SVEIKŲ VAIKŲ MATAVIMŲ REZULTATAI. 30

5.3. GRUPIŲ PALYGINIMAS 33 6. REZULTATŲ APTARIMAS 39 7. IŠVADOS 43 8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 44 9. LITERATŪRA 45 PRIEDAI

SANTRUMPOS

PA -vaikų, turinčių protinį atsilikimą, grupė

S -sveikų vaikų grupė

KMI -kūno masės indeksas

AKS_S -sistolinis kraujo spaudimas AKS_D -diastolinis kraujo spaudimas AKS -arterinis kraujo spaudimas

C_0 -stuburo ilgis

C_K -kifozė, laipsniais C_L -lordozė, laipsniais

Sk_1 -pečių asimetrija, laipsniais Sk_1b -pečių pakilimas, cm

Sk_2 -dubens asimetrija laipsniais

Sk_3 -krūtininės dalies asimetrija, laipsniais Sk_4 -kaklinės dalies lordozė, cm

Sk_5 -krūtininės dalies kifozė, cm Sk_6 -dubens pasvirimas, cm

αQRS -širdies elektrinio vektoriaus pasvirimo kampas QRSd - skilvelių depoliarizacijos intervalo trukmė Pd - prieširdžių depoliarizacijos intervalo trukmė

PQ -PQ intervalo trukmė

QT - depoliarizacijos ir repoliarizacijos procesų trukmė

QTc - koreguotas QT intervalas pagal Bazett‘ą ŠSD -širdies susitraukimų dažnis

1. ĮVADAS

XX a. vakarų medicinoje pasikeitė požiūris į žmogų ir į jo sveikatą. Atsirado žmogaus, kaip kompleksinės holistinių sistemų visumos , supratimas. PSO 1948 m. suformulavo tokį sveikatos apibrėžimą: “Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė”. Žmogaus kūną imta vertinti kaip holistinių sistemų visumą – netiesinę, kompleksinę, adaptyvią, dinaminę sistemą. Mokslinių eksperimentų pagrindu atrasti ryšiai tarp kūno struktūrinių ir funkcinių matavimų. Šie ryšiai salygoja, kad tam tikrą struktūrinę būklę atitinka tam tikra funkcinė būklė, o esant pasikeitimams vienoje, atitinkamai keičiasi ir kita.

Tiriant protiškai atsilikusiųjų judesio kontrolės mechanizmą, kiekybiniai judesio testų rezultatai yra prastesni ne tik dėl mažesnės raumenų jėgos ir koordinacijos, bet dažnai ir dėl motyvacijos ar valios trūkumo (Rėklaitienė D., 2000). Tai įtakoja psichinė šių asmenų būsena. Moksliniais tyrimais nustatytos įvairios priežastys, dėl kurių gali būti pakitusi protiškai atsilikusių žmonių elgsena , motorika. Pvz. nustatyta, kad žmonių su Dauno sindromu kalbos suvokimas ir motorika yra sulėtėję dėl pakitusios smegenų pusrutulių specializacijos (Welsh TN., 2003; Elliott D., 1993). Tokiu būdu žmogaus psichologinė būsena, (motyvacija, valia ir kt.) įtakoja motorinę sistemą, o ši dėl ilgalaikės adaptacijos - organizmo struktūrą (Poderys J. ir kt.,2003). Sudarytas kompleksinis sveikatos būklės vertinimo modelis akivaizdžiai parodo ryšį tarp motorinės, reguliacinės (CNS, periferinės nervų sistemos, analizatorių, endokrininių liaukų) ir aprūpinimo (kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių) sistemų (Vainoras A., 1999; Poderys J., 1999).

Sveikų vaikų funkciniai (gauti kardiogramos analizės pagrindu) ir struktūriniai (stuburo

fiziologiniai linkiai, raumenų jėgos, kt.) rodikliai gana plačiai tyrinėti (Trost SG, 2002; D. Siudikienė, 2002). Tokie tyrimai su protinį atsilikimą turinčiais vaikais dar nebuvo atlikti.

Tam, kad gautume daugiau ir gilesnių žinių apie šių rodiklių sąsajas, atlikome jų matavimus sveikiems ir protinį atsilikimą turintiems vaikams. Šių rodiklių palyginimas leido aptikti skirtumus tarp šių dviejų vaikų grupių, apžvelgti šių skirtumų priežastis.

2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas

Įvertinti struktūrinių ir funkcinių dydžių sąsajas sveikiems vaikams ir vaikams su protiniu atsilikimu.

Uždaviniai

1. Palyginti sveikų ir protinį atsilikimą turinčių vaikų grupes pagal matuotus funkcinių ir struktūrinių dydžių vidurkius.

2. Nustatyti matuotų funkcinių ir struktūrinių dydžių reikšmingus koreliacinius ryšius. 3. Ištirti galimas skirtingų sąsajų tarp tirtų vaikų grupių priežastis.

3. LITERATŪROS APŽVALGA

3.1. ORGANIZMO ADAPTACIJOS MECHANIZMAI, ATLIEKANT

FIZINIUS PRATIMUS

Žmogaus organizmą veikia įvairūs, nuolat kintantys išorinės bei vidinės aplinkos veiksniai. Evoliucijos metu susiformavo daugybė prisitaikymo mechanizmų, palaikančių normalią organizmo veiklą. Toks organizmo prisitaikymas prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų vadinamas adaptacija. Adaptacijos mechanizmai padeda išlaikyti pastovią vidinę būklę – homeostazę. Adaptacijos reakcijos yra trumpalaikės ir ilgalaikės. Trumpalaikės reakcijos vyksta iš karto, paveikus dirgikliu, ir trunka neilgai, pvz., odos vazokonstrikcija šaltoje patalpoje.

Ilgalaikės adaptacijos reakcijos susidaro palaipsniui, veikiant nuolat pasikartojantiems tokiems

pat dirgikliams. Ilgalaikės adaptacijos procesai pereina 2 stadijas : funkcinę ir morfofunkcinę. Funkcinės stadijos metu kinta tik funkcijos ( pvz., bėgant padidėja arterinis kraujospūdis). O morfofunkcinės stadijos metu, be pokyčių aktyviuose organuose ir sistemose, atsiranda ir morfologinių pokyčių ( pvz., dėl sistemingų treniruočių padidėja bendras plaučių tūris). Daugelyje darbų, kuriuose registruojami ir analizuojami funkciniai ir struktūriniai pakitimai, atsirandantys trumpalaikės ar ilgalaikės adaptacijos pasekoje, tiriamasis kontingentas yra sportininkai (Vilkas A., 2003; Skirius J., 2003; Paulauskas R., 2000) ar vaikai (Jerzy Eider, 2000; Girdauskas G., 2003).

Fiziniai pratimai yra labai stiprus dirgiklis, veikiantis visą kūno sandarą: subląstelinę, ląsteles, audinius, organus, sistemas. Nagrinėjant trumpalaikės ir ilgalaikės adaptacijų mechanizmus, galima nustatyti įvairių organizmo sistemų tarpusavio ryšius, vienos sistemos parametrų pokyčius esant kitos sistemos parametrų pokyčiams (Poderys J., 2000).

Motorinės organizmo sistemos elgseną per jos pradinės būsenos, nuovargio laipsnio, adaptacijos procesų prizmę nagrinėja A. Skurvydas ir G. Mamkus (2000).

V

A

R

3.2. KOMPLEKSINIS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS

Moksliniai darbai, kuriuose atliekamas kompleksinis sveikatos būklės įvertinimas, nagrinėja įvairių organizmo biologinių sistemų ryšius, sudaro kompleksinio sveikatos būklės įvertinimo modelius. Jų tikslas – surasti lengvai registruojamus parametrus vienoje biologinėje sistemoje pagal kuriuos galima būtų vertinti kitos sistemos būklę.

Vieno iš adaptacijos mechanizmų – kraujo tėkmės (ml/min) persiskirstymas įvairiuose organuose ramybės ir fizinio krūvio metu – pagrindu sukurtas kompleksinis sveikatos būklės vertinimo modelis (Vainoras A. ir bendr.,1999; Thomas W. Mayers, 2001). Organizmui išvystant tam tikrą pajėgumą, jame vyksta kompleksinė, sisteminė reakcija, kurios pagrindinę dalį lemia elementai, kurie tuo metu veikia aktyviausiai. Galima išskirti 3 pagrindinius elementus:

1) Veiklioji sistema (aktyvūs raumenys),

2) Reguliacinė sistema, apimanti visus reguliacinius lygmenis (CNS , periferinė nervų sistema, analizatoriai, endokrininės liaukos ),

3) Aprūpinanti sistema (kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistema).

∆S ∆RR

∆ (S-D) ∆JT

1 pav. Būklės vertinimo modelis, (Vainoras A. ir bendr.,1999). ∆ S – sistolinio arterinio kraujo spaudimo normalizuotas pokytis,

∆ (S-D) - sistolinio ir diastolinio arterinio kraujo spaudimo skirtumo normalizuotas pokytis,

∆ RR - laiko intervalo tarp dviejų širdies susitraukimų normalizuotas pokytis,

∆ JT - intervalas nuo jungties taško J iki T bangos pabaigos (normalizuotas procentinis pokytis)

Pagal širdies ir kraujagyslių sistemos darbo parametrus, kuriuos galima tiksliai užfiksuoti kardiogramoje, galima spręsti apie visų fizinio krūvio metu aktyvių sistemų (V, R, A) darbą . Dauguma darbų, nagrinėjančių biologinių sistemų sąsajas, apjungia ne daugiau kaip 2 sistemas: širdies ir kraujagyslių bei motorinę (Poderys J., 1997), arba motorinę bei nervų, ir kt. Pvz.: mokslinis darbas, kurio tikslas – nustatyti parametrus, pagal kuriuos galima būtų parinkti maksimalų fizinių pratimų galingumą (Wmax) pacientams su chronišku širdies nepakankamumu. Nustatyta, kad tokie parametrai yra raumenų jėga, ištvermė ir keturgalvio raumens plotas (Senden PJ, 2004).

Straipsnyje, kuriame organizmas vertinamas kaip kompleksinė sistema, nagrinėjama motorinės sistemos elgsena (Skurvydas A.,2000). Padaryta išvada, kad negalima tiksliai prognozuoti motorinės sistemos elgsenos, nes neįmanoma tiksliai nustatyti jos pradinės būsenos ir tuo labiau jos “atminties”.

3.3. FIZINĖ VEIKLA, ESANT PROTINIAM ATSILIKIMUI

Gausiausią intelekto sutrikimų grupę sudaro protinis atsilikimas. Amerikos protinio atsilikimo asociacija teigia, kad protinis atsilikimas rodo reikšmingą tam tikrų asmenų gebėjimų ribotumą. Tai apibrėžiama kaip reikšmingai sumažėjęs intelekto funkcionavimas, neatsiejamas nuo dviejų

ar daugiau negebėjimų tam tikrose taikomųjų įgūdžių srityse: bendravimo, apsitarnavimo, gyvenimo namuose, socialinių įgūdžių, visuomeniniame gyvenime, savivertės, sveikatos ir saugumo, mokymosi, laisvalaikio ir darbo.

Tarptautinė ligų klasifikacija protinį atsilikimą apibūdina kaip sustabdytą ar dalinį protinį vystymąsi, grindžiamą įvairių sugebėjimų sutrikimu, t.y. pažintinių, kalbinių, motorinių, socialinių, rodančių tam tikrą intelekto lygį tam tikros raidos periodu.

Protinio atsilikimo sampratoje akcentuojami trys požymiai:

1. Organinis arba funkcinis centrinės nervų sistemos pažeidimas. 2. Pažintinės veiklos sutrikimas.

3. Negrįžtamas ( pastovus) pažintinės veiklos sutrikimo pobūdis

Tik esant visiems 3 išvardintiems požymiams galima konstatuoti protinį atsilikimą. Protinis atsilikimas nustatomas iki 18 metų, atlikus išsamius kompleksinius (medicininius, psichologinius, pedagoginius) vaiko vystymosi ypatingumų tyrimus, naudojant specialią standartizuotą tyrimo metodiką. Šių tyrimų pagrindu nustatomas ir protinio atsilikimo laipsnis (pagal IQ) (Elijošienė I., 1998; Ališauskas A., 1996).

Pagal intelekto koeficientą IQ protinis atsilikimas skirstomas į:

• Nežymų ( mild ) protinį atsilikimą ( IQ ribos nuo 50 iki 69 ), • Vidutinį ( moderate ) protinį atsilikimą ( IQ ribos nuo 35 iki 49 ), • Žymų ( profound ) protinį atsilikimą ( IQ ribos nuo 20 iki 34 ), • Labai žymų ( severe) protinį atsilikimą ( IQ žemiau 20 ).

Tarp šių keturių protinio atsilikimo laipsnių yra labai ryškūs skirtumai. Pavyzdžiui, nežymiai sutrikusio intelekto asmenys mokykloje rengiami savarankiškam gyvenimui, yra visiškai asakingi už savo poelgius, privalo rūpintis savo vaikais. Jie turi galimybę vystytis, tobulėti, įveikti sunkumus, bet tik tokiu atveju, jei su jais dirbamas teisingas, kryptingas pedagoginis darbas, jeigu ugdymui sudaromos specialios sąlygos. Tuo tarpu labai žymiai sutrikusio intelekto asmenys, turintys kompleksinių (be žymaus intelekto sutrikimo, jiems būdingi regėjimo, klausos, motorikos, somatiniai sutrikimai), dažnai yra prikaustyti prie patalo ir nepalaiko jokių ryšių su supančiu pasauliu.

Nėra bendros klinikinės metodikos psichomotorikai tirti. Literatūroje yra aprašoma daugybė įvairiausių testų, tiek sveikų, tiek protiškai atsilikusių vaikų fizinėms ypatybėms : jėgai, greičiui, ištvermei, vikrumui, lankstumui tirti. Taigi, dažniausiai protiškai atsilikusiems vaikams yra taikomi tie patys testai, kaip ir sveikiems vaikams. Kiekybinis judesio atlikimo rezultato vertinimas neatskleidžia protiškai atsilikusių vaikų judėjimo srities ypatumų. Paprastas užduoties atlikimo apibūdinimas negali būti laikomas kokybiniu vertinimu, nes, pvz.: sutrikusio intelekto vaikui nušokus arčiau nei sveikam, mes negalim pasakyti, kodėl – ar dėl mažesnės kojų raumenų jėgos, nepakankamos nervų ir raumenų koordinacijos, motyvacijos, valios trūkumo ar dėl kitų priežasčių (Vaizman N. P., 1976).

Protiškai atsilikusių asmenų maksimalus deguonies suvartojimas arba širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos yra sumažėjusios. Kai kurie autoriai teigia, kad mažas maksimalus širdies darbas yra dėl nepakankamos motyvacijos atlikti judesį ir jų duomenimis, protiškai atsilikusių asmenų rezultatai 8 – 12 proc. prastesni, negu normaliai besivystančių asmenų (Maksud, M. G., 1974). Tyrimais įrodyta, kad vidutiniškai ir sunkiai protiškai atsilikusių vaikų, taip pat vaikų, turinčių kompleksinę negalią stambiųjų raumenų veikla labai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą (Muholand R., 1985).

Protiškai atsilikę asmenys galūnių judesius atlieka lėčiau, tiek maksimalų pagreitėjimą, tiek sulėtėjimą šie asmenys pasiekia per ilgesnį laiko tarpą, nei įprastos raidos asmenys. Protiškai atsilikusiųjų yra kitoks judesio kontrolės mechanizmas. Pvz. nustatyta, kad žmonių su Dauno sindromu kalbos suvokimas ir motorika yra sulėtėję dėl pakitusios smegenų pusrutulių specializacijos (Welsh TN., 2003; Elliott D., 1993). Jie dažniau žiūrėdami atsargiai stebi savo atsaką ir dažnai atlieka judesio reguliaciją ir būtent todėl pailgėja judesio atlikimo laikas (Choi,

S., 1999). Jie gauna informaciją apie atliekamą judesį vaizdu, tačiau tai neturi poveikio judesio greičiui, net jei yra duota žodinė instrukcija atlikti judesį greičiau.

Apibendrinant protiškai atsilikusių vaikų psichomotorinės raidos sunkumus reikia pasakyti, kad optimaliai organizuojant fizinę protiškai atsilikusių vaikų veiklą gerėja jų fizinė būsena, galima judesio srities pažeidimų korekcija, pagerėja judesių koordinacija ir tikslumas (Dmitriev A. A., 1991). Psichomotorinių pažeidimų korekcija gerina vaikų psichinę raidą, kuri įgyvendinama būtent per judesių valdymą, tikslinius judesius, apsitarnavimo įgūdžius bei darbinę veiklą (Marci J. Hanson, 1985).

3.4. CNS, PERIFERINĖS NERVŲ SISTEMOS IR MOTORINĖS

SISTEMOS RYŠYS

Pusiausvyra, koordinacija, judesių valdymas ir mokymasis, vikrumas – tai fizinės ypatybės labiausiai susijusios su žmogaus nervų sistemoje vykstančias procesais. Visų organizmo sistemų valdyme, pagrindinį vaidmenį atlieka nervų sistema. Ji reguliuoja organų ir sistemų veiklos darną, derindama jaudinimo ir slopinimo procesus.

Pusiausvyra stabilizuojama naudojantis vizualine, vestibiuline ir propriorecepcine informacija. Visą iš receptorių gaunamą informaciją priima ir tvarko centrinė nervų sistema, siųsdama nervinius impulsus į raumenis, kurie susitraukdami ir atsipalaiduodami padeda išlaikyti pusiausvyrą. Koordinaciniai gebėjimai labai priklauso nuo centrinės nervų sistemos sugebėjimo greitai ir tikslingai formuoti įgūdį, jos pastovumo išlaikant jį nekintamu, centrinės nervų sistemos gebėjimo keisti įgūdį pasikeitus standartinėms sąlygoms. Taip pat koordinacija priklauso ir nuo kitų fizinių ypatybių – tokių kaip jėga, greitumas, lankstumas. Atliekant bet kokią fizinę veiklą, turi būti tarpraumeninė ir vidaus raumenų funkcijos koordinacija. Žmonių, turinčių protinį atsilikimą, visos anksčiau minėtos fizinės ypatybės yra daugiau ar mažiau sutrikusios. Atlikti tyrimai su sutrikusio intelekto merginomis ir paaugliais parodė, kad fizinių pratybų poveikyje gerėja ne tik fizinis pajėgumas, fizinė kompetencija, bet ir psichosocialinis elgesys (Rėklaitienė D., 2000; Mikelkevičiūtė J., 2002).

Judesių valdymo teorija atsako į klausimą – kaip centrinė nervų sistema organizuoja ir kontroliuoja atskirų organizmo sistemų darbą siekiant atlikti tam tikrą judesį. Naujausi neurofiziologijos eksperimentai rodo, kad judesių valdymas yra pagrįstas hierarchiškumo

principu – aukštesni valdymo centrai kontroliuoja žemesnius. Kiekvienas aukščiau esantis lygis

judesių atlikimo prasmingumu. Tačiau kiekvienas žemiau esantis judesių valdymo lygis pasižymi tam tikra veiklos laisve - judesių valdymo decentralizacijos principas (Poderys J. ir kt., 2003).

Judesių valdymui taip pat būdingi:

Atgalinio ryšio principas. Tiksliam judesių atlikimui centrinei nervų sistemai reikalinga

grįžtamoji informacija apie judesio atlikimo efektyvumą.

Suderinamumo principas. Centrinė nervų sistema siųsdama komandą periferinei grandžiai –

raumenims, stengiasi atsižvelgti į raumenų būseną, o pastarieji stengiasi siųsti tik reikalingą informaciją į centrą.

Judesių atlikimo prognozavimo principas. Prieš judesio atlikimą centrinė nervų sistema numato

jo efektyvumą, kuris vėliau lyginamas su realiu judesio atlikimu.

Aktyvumo principas. Centrinė nervų sistema aktyviai ieško geriausio judesio atlikimo būdo.

Tokiu būdu dažnai naujų judesių išmokstame ir juos laviname, naudodami klaidų ir bandymų principą, kuris dažnai siejamas su aktyvumo principu.

Visų šių principų veikimas dėl įvairių priežasčių gali būti sutrikęs žmonėms su protine negalia. Pvz. nustatyta, kad žmonių su Dauno sindromu kalbos suvokimas ir motorika yra sulėtėję dėl pakitusios smegenų pusrutulių specializacijos (Welsh TN., 2003; Elliott D., 1993).

Judesių valdymo, koordinacijos ir pusiausvyros reikšmė žymiai didesnė vyresnio amžiaus individams bei persirgusiems ar sergantiems nervų sistemos ligomis (ypač insultu).To įtakoje pablogėja individo biopsichosocialinės funkcijos ir adaptacija supančioje aplinkoje bei visuomenėje. Atlikti žmonių su Dauno sindromu smulkiosios motorikos (pirštų) koordinacijos tyrimai parodė, kad jų testų rezultatai yra blogesni, negu sveikų žmonių ir praktika yra efektyvus būdas pagerinti pirštų koordinaciją žmonėms su Dauno sindromu (Latash ML, 2002). Įrodyta, kad senyvame amžiuje labai padaugėja kaulų lūžių, kurie atsiranda neišlaikius kūno pusiausvyros ir pargriuvus.

Judesių mokymasis – tai teorija, pagrindžianti principus, pagal kuriuos yra mokomasi atskirų judesių ir judėjimo stereotipų.

Kalbant apie visą judesių mokymosi procesą, galima išskirti šias judesių mokymosi (tobulumo)

pakopas, kurios tampriai surištos su nervų sistemos veikla:

1. Žinojimas (pvz.: žaidimo sirgalius gali žinoti pačius sudėtingiausius žaidimo technikos elementus, tačiau pats visiškai nemoka atlikti šių judesių).

3. Įgūdžio atsiradimas (judesiai atliekami lengvai, be didesnių valios pastangų, pašaliniai trukdymai nesuardo atliekamų judesių struktūros).

4. Automatizmas (judesiai atliekami “automatiškai”, t.y. be nuolatinės žmogaus sąmonės kontrolės, tik atsiradus sunkumams, sąmonė gali pradėti aktyviai veikti ir kontroliuoti judesių kokybę).

Ankstyvas adekvatus kūdikių fizinis lavinimas, judesių mokymas duoda teigiamus rezultatus visai psichofizinei mažylio raidai (Puišienė E., 2000). Eksperimentinės grupės vaikai sugebėjo garsą sutapatinti su judesiu dviem – trim mėnesiais anksčiau, negu kontrolinės grupės. Panašūs rezultatai gauti lavinant protiškai atsilikusius vaikus. Įrodyta, kad specialių treniruoklių pagalba treniruojant kūdikius , turinčius Dauno sindromą, jie pradėjo vaikščioti vidutiniškai 30 dienų anksčiau, negu netreniruoti , o jų psichomotorinė elgsena (savitvarka ir kt.) santykinai pagerėjo (Ulrich DA, 2001).

Griaučių raumenų sistemos veikla, jos reguliavimas taip pat susijęs su CNS ir periferinės nervų sistemos darbu. Žinomi centriniai nerviniai raumenų jėgos didinimo būdai , kai raumenų jėga padidėja, nepadidėjus raumenų masei. Tai gali būti dėl šių priežasčių:

1. CNS galvos smegenyse tiksliau suformuojama atliekamo judesio programa. Tai įmanoma, kai asmuo daug kartų mintyse įsivaizduoja atliekamą judesį. Dėl tokių ideomotorinių treniruočių gali padidėti raumens jėga net iki 2-5 proc. per savaitę.

2. Padidėja raumenų koordinavimas. CNS susiformuoja tikslią atliekamo judesio programą, kas padeda koordinuoti raumenų tarpusavio veiklą, t.y. tinkamu laiku ir tinkama kryptimi aktyvinti vienus ar kitus raumenis.

3. Sumažėja priešingų raumenų grupių (agonistų-antagonistų) koaktyvinimas (angl. koaktivation), t.y. sinchroniškas jų aktyvinimas. Nustatyta, kad priešingos krypties raumuo (antagonistas) apie 20 proc. sumažina judesio metu išvystomą jėgą.

4. Sumažėja bilateralinis deficitas – kai laviname abiejų kojų ar rankų jėgą. Bilateralinis deficitas – tai raumenų jėgos sumažėjimas, kai judesys atliekamas abiem rankomis ar abiem kojomis, lyginant su kairės ir dešinės kojų (ar rankų) raumenų išvystoma jėgų suma, kai jie tai atlieka atskirai.

3.5. JUDAMOJO APARATO STRUKTŪRINIAI POKYČIAI FIZINIŲ

PRATIMŲ ĮTAKOJE

Veikiant ilgalaikės morfofunkcinės adaptacijos mechanizmams, fizinių pratimų įtakoje organizme atsiranda struktūriniai pakitimai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad didesni ar mažesni struktūriniai pakitimai atsiranda visose biologinėse sistemose (Poderys J. ir kt.,2003). Iš visų organizmo sistemų, veikiant fiziniams pratimams, didžiausias krūvis tenka judamajam aparatui. Todėl jame ryškiausiai pasireiškia tiek teigiamas, tiek neigiamas jų poveikis. Dažniausiai fizinių pratimų poveikis organizmo struktūrai tiriamas įvairaus amžiaus ir įvairių sporto šakų sportininkams (Girdauskas G., 2003; Paulauskas R., 2000; Vilkas A., 2003).

Judamajame aparate skiriama pasyvioji dalis - kaulai ir jų jungtys, bei aktyvioji dalis - raumenys.

Kaulų adaptacija fiziniams krūviams

Kaulai yra gyvi organai, kurie nuolat kinta, atsinaujina. Pvz., šlaunikaulis visiškai atsinaujina per 50 dienų. Nuolatinio atsinaujinimo fone pasireiškia kaulų adaptaciniai pakitimai visuose jų sandaros lygiuose. Ryškiausi pakitimai stebimi pirmaisiais dvejais treniruočių metais, tačiau kitimai nenutrūksta visą sportavimo laiką ir dar ilgai išlieka po to .

Dėl fizinių pratimų pakinta:

• cheminė kaulų sudėtis; • išorinė jų forma; • vidinė sandara;

• augimo ir kaulėjimo procesai.

Cheminės kaulų sudėties pakitimai

Kauluose, kuriems tenka pagrindinis krūvis, susikaupia daugiau kalcio ir fosforo druskų, ypač arčiau atramos paviršiaus. Kauluose santykinai padaugėja mineralinių medžiagų, tačiau organinių - nemažėja. Todėl sportuojančių žmonių kaulai tvirtesni.

Išorinės kaulų formos pakitimai

Sportuojančių žmonių kaulai reljefiškesni. Juose visi išsikišimai, keteros, šiurkštumos geriau matomos. Šie visi iškilimai kinta veikiant prie jų prisitvirtinusiems raumenims, todėl kiekvienai sporto šakai būdingi tik tam tikrų kaulų pakitimai, pvz., boksininkams dėl smūgių sustorėja II ir

III delnakaulių galvutės, plaukikams - dėl deltinio raumens hipertrofijos sustorėja artimasis žastikaulio galas ir išnyksta jo chirurginis kaklas. Bėgikų, žaidėjų labai ryški blauzdikaulio šiurkštuma.

Kaulų vidinės sandaros pakitimai Jie priklauso nuo fizinio krūvio pobūdžio.

Veikiant statiniams ir jėgos krūviams, sustorėja kompaktinis kaulo sluoksnis, ypač tų kaulų, kuriems tenka pagrindinis krūvis. Šis sustorėjimas ypač ryškus raumenų prisitvirtinimo vietose. Dėl kaulo kompaktinio sluoksnio sustorėjimo sumažėja kaulų čiulpų ertmė, kartais ji gali visai išnykti. Kompaktinio sluoksnio pakitimai gali būti simetriški ir asimetriški. Tai priklauso nuo sportinės specializacijos. Pvz., gimnastų kaulų pakitimai vienodi abiejose rankose, o stalo tenisininkų - tik pagrindinės rankos kaulų, ypač stipinkaulio ir I bei II delnakaulių.

Veikiant dinaminiams krūviams, kompaktinio sluoksnio pakitimai mažesni. Jis beveik nesustorėja, kaulo diametras nepakinta, tačiau jame padaugėja osteonų. Dėl to kaulai tampa labai tvirti, bet lengvi, geriau aprūpinami krauju. Tokie pakitimai būdingi žaidėjams, bėgikams.

Dažniausiai pasitaiko mišrūs pakitimai - kompaktinio sluoksnio sustorėjimas kartu su osteonų kiekio padidėjimu.

Akytojoje kaulo medžiagoje sustorėja, sustambėja kaulinės sijos, padidėja tarp jų akutės, o jose - raudonųjų kaulų čiulpų, gaminančių kraujo forminius elementus. Pakinta ir akytosios medžiagos arhitehtonika; gali atsirasti net naujos kaulinių sijų jėgos linijos, nebūdingos nesportuojančiam žmogui. Tai lemia sporto šakai būdingos padėtys bei judesiai.

Antkaulis, veikiant fiziniams krūviams, sustorėja, tampa tvirtesnis, elastingesnis, jame padaugėja kraujagyslių, suaktyvėja osteooblastai. Dėl to kaulų lūžimai sportuojantiems sugyja greičiau. Fizinių pratimų įtaka kaulų augimui

Dideli, sunkūs fiziniai krūviai, neatitinkantys organizmo subrendimo lygio, pradžioje kaulų augimą suaktyvina, bet jie greit nustoja augę, nes sukaulėja augimo zonos - epifizinės kremzlės. Teisingai dozuojami fiziniai krūviai, jei jie atitinka judamojo aparato subrendimo lygį, aktyvina kaulų augimo zonas, jos ilgiau nesukaulėja. Todėl padidėja augimo potencinės galimybės, nors ūgis yra genetiškai determinuotas.

Kaulų jungčių adaptacija fiziniams krūviams

Dėl fizinių pratimų poveikio atsiranda adaptaciniai pakitimai visose kaulų jungtyse. Tiesioginėse jungtyse, kurių didesnio paslankumo reikia tam tikrai sporto šakai, padaugėja audinio, didinančio

šį paslankumą, didėja šio audinio elastingumas. Didesni adaptaciniai pakitimai atsiranda sąnariuose, dėl ko pakinta jų paslankumas.

Sąnarių paslankumo kitimus fizinių pratimų poveikyje lemia keletas faktorių.

Pirma, sąnarinių paviršių kongruentiškumo pakitimas. Labiausiai apkrautų sąnarių sąnarinės kremzlės sustorėja, dėl to pagerėja jų amortizacinės savybės, ir sumažėja spaudimas į kaulą. Šių kremzlių storis ir forma lemia sąnarių paslankumą. Iki 12-14 metų amžiaus sąnariniai paviršiai dar nevisiškai susimodeliavę, todėl juos kryptingai veikiant galima suformuoti tokius, kokių reikalauja sporto šakos ypatumai. Todėl sporto šakose, kur reikia lavinti lankstumą, vaikus reikia pradėti treniruoti anksčiau, ypač gerai intensyviausio sąnarių paslankumo didėjimo periodu. Sporto šakose, kuriose reikia apriboti judesius, sąnariniai paviršiai darosi labiau kongruentiški. Dėl to sumažėja sąnario paslankumas (pvz., sunkiaatlečių stipinis riešo sąnarys).

Antra, pakinta sąnario kapsulės struktūra. Stipriausiai statinių jėgų veikiamose dalyse ji standėja, joje mažėja elastinių skaidulų ir kraujagyslių kiekis. Ten, kur krūviai mažesni ir labiau dinamiški, sąnarinė kapsulė elastingesnė, joje daugiau puraus jungiamojo audinio, tankesnis kraujagyslių tinklas.

Trečia, sąnarių paslankumas priklauso nuo judesių stabdžių būklės. Judesio stabdžiais gali būti raumenys - antagonistai judesio atžvilgiu ir raiščiai, tvirtinantys sąnarį. Dėl treniruočių poveikio padidėja ne tik raumenų, atliekančių judesį, jėga, bet ir raumenų bei raiščių, esančių priešingoje judesiui pusėje, elastingumas.

Ketvirta, sąnarių paslankumas priklauso nuo kaulinių apribojimų judesio kryptimi buvimo. Pvz., žmogus negali atlikti gimnastikos tilto, jei jo stuburo juosmeninėje dalyje, yra stambios, ilgos, arti viena kitos esančios keterinės ataugos.

Sąnarių paslankumas kinta priklausomai nuo fizinio krūvio pobūdžio. Dideli statiniai krūviai sumažina kaulų jungčių paslankumą. Jiems veikiant, labai sustiprėja raumenys - antagonistai, sustorėja raiščiai, stabdantys judesį. Sporto šakose, kur daugiau dinaminių krūvių, sąnarių paslankumas padidėja. Jis gali padidėti visuose sąnariuose apie visas judėjimo ašis (pvz., akrobatų); gali didėti tik sporto šakai reikalinguose sąnariuose (pvz., tenisininkų - pagrindinės rankos, bėgikų - pėdų sąnariuose) arba netgi tik apie vieną kurią nors judėjimo ašį (pvz., slidininkų - peties sąnaryje apie skersinę ašį, plaukikų, plaukiančių brasu, - klubo sąnario paslankumas apie sagitaliąją ašį).

Tyrimai rodo, kad treniruojant žmones su intelekto sutrikimu ar po traumų taip pat galima gauti teigiamus rezultatus atstatant judamojo aparato funkciją (Gil Lúcio Almeida, 2000). Tokį lavinimą atlieka kineziterapeutai , gydomosios gimnastikos specialistai (Gorskytė V., 2003; Popov, S. N, 1988).

Pastaruoju metu vis didėja laikysenos sutrikimų (skoliozės, kifozės, lordozės) atvejų mokyklinio amžiaus vaikų tarpe (Siudikienė D., 2002). Šie sutrikimai įgauna epideminį pobūdį. Greičiausiai

tai vyksta dėl sumažėjusio fizinio vaikų aktyvumo , apie kurį kalbama ir Lietuvos sveikatos programoje.

Pakitimai raumenyse fizinių pratimų įtakoje Veikiant fiziniams krūviams, pakinta raumenų:

• išorinė forma; • vidinė sandara; • funkcinės savybės.

Pakitimai priklauso nuo sportinės specializacijos. Pakitimai atsiranda ir raumenyse ir jungiamajame audinyje. Jungiamajame audinyje skaidulos darosi vingiuotesnės, dėl to raumuo susitraukdamas mažiau deformuojasi, o tempiant lengviau išsitempia. Kraujagyslių vingiuotumas jungiamajame audinyje taip pat padidėja. Tokie pakitimai daugiau būdingi statiniams ir jėgos krūviams. Vyraujant dinaminiams krūviams, visų šių struktūrų vingiuotumas sumažėja, jos tampa tiesesnės. Veikiant statiniams krūviams, labai padidėja raumenų apimtis ir svoris , t.y. raumenys hipertrofuoja. Tai įvyksta dėl pačių raumeninių skaidulų sustorėjimo. Didėja raumenų prisitvirtinimo prie kaulų paviršius, sutrumpėja jų raumeninė dalis, pailgėja sausgyslės. Tarp raumeninių skaidulų daugėja jungiamojo audinio, kuris apsaugo raumenį nuo ištempimo. Aplink skaidulas gausėja kapiliarų tinklas, jie tampa vingiuotesni. Pačioje raumeninėje skaiduloje padaugėja sarkoplazmos, padaugėja branduolių, miofibrilių ir mitochondrijų. Aktyvuojasi energetinių junginių ir baltymų sintezė, didėja fermentų aktyvumas, padaugėja mioglobino ir glikogeno. Dinaminiai krūviai taip pat padidina raumenų apimtį ir svorį, tačiau mažiau. Ilgėja jų raumeninė dalis, trumpėja sausgyslė. Skaiduloje didėja miofibrilių skaičius, o aplink jas apie 2 kartus padidėja kapiliarų kiekis, tačiau kapiliarai tiesesni.

Veikiant dinaminiams krūviams didesni pakitimai raudonosiose skaidulose, jos daugiau sustorėja, o apie baltąsias skaidulas padidėja kapiliarų tinklas.

4. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA

4.1. TIRIAMIEJI

Tiriamųjų kontingentą sudarė 2 vaikų grupės.Viena iš jų - 22 vaikai, turintys protinį atsilikimą. Iš jų 17 berniukų ir 5 mergaitės. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 14,9 ± 0,52 metai. 7 iš vaikų turėjo lengvo laipsnio protinį atsilikimą, 15 – vidutinio laipsnio protinį atsilikimą.

Kita grupė – sveiki vaikai (neturintys intelekto sutrikimo). Jų skaičius – 22: 17 berniukų ir 5 mergaitės. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 15,04 ± 0,40 metai.

4.2. TYRIMO METODAI

Visiems tiriamiesiems buvo išmatuotas ūgis ir įvertinta kūno masė, naudojant stacionarias svarstykles. Taip pat apskaičiuotas kūno masės indeksas:

KMI = kūno masė [kg] \ ūgis [m2_] Tyrime naudoti metodai:

1. Arterinio sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo matavimas, 2. Cirtometrija,

3. Skoliometrija, 4. Elektrokardiografija,

5. Matematinės statistikos metodai.

1. Arterinio sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo matavimas

Visiems tiriamiesiems Korotkovo metodu buvo išmatuotas arterinis kraujo spaudimas sistolinis (AKS-S) ir diastolinis (AKS-D). Matuojama buvo kairės rankos žasto srityje, sėdint, ramybės būsenoje.

2. Cirtometrija

Vaikų laikysenai vertinti buvo naudojamas prietaisas cirtometras. Juo išmatuotas stuburo ilgis (C_0) ir nustatyta kifozė laipsniais ( C_K) bei lordozė laipsniais (C_L).

Stuburo ilgis matuotas stovimoje padėtyje, kojų nykščiai vienoje linijoje, cirtometrinę juostelę išlankstant pagal stuburo linkius nuo 7– to kaklo slankstelio C7 iki 1– o kryžkaulio slankstelio S1. Cirtometro padalos rodo stuburo ilgį.

Pagal išlankstytą cirtometrinę juostelę,ant milimetrinio popieriaus lapo nubrėžus stuburo kreivę, nustatom stuburo krūtininės dalies kifozės kampą α (šis dydis bus žymimas C_K) ir stuburo juosmeninės dalies lordozės kampą β (šis dydis bus žymimas C_L) , kaip parodyta 2 pav.

2 pav. stuburo krūtininės dalies kifozės kampo α ir juosmeninės dalies lordozės kampo β nustatymas.

3. Skoliometrija

Vaikų laikysenai vertinti buvo naudotas sabia’s skoliometras. Juo išmatuoti 7 dydžiai: 1. Pečių padėties asimetrija laipsniais – Sk_1,

2. Pečių padėties asimetrija, cm – Sk_1b, 3. Dubens padėties asimetrija laipsniais – Sk_2

4. Krūtininės dalies asimetrija horizontalinėje plokštumoje laipsniais – Sk_3, 5. Kaklinės dalies lordozė, cm – Sk_4,

α β Maksimalios kifozės taškas Maksimalios lordozės taškas Inversijos taškas C7 S1

L 5 Sk_4 C4 C7 Sk_6 Sk_5 Kifozės viršūnė Kryžkaulio aukščiausias taškas 6. Krūtininės dalies kifozė, cm - Sk_5,

7. Dubens pasvirimas, cm – Sk_6.

3 pav. Dydžių Sk_4, Sk_5 ir Sk_6 nustatymas.

Visi dydžiai matuoti stovimoje padėtyje, kojų nykščiai vienoje linijoje, pečių plotyje, pėdos lygiagrečios. Pečių padėties asimetrija (Sk_1) parodo menčių petinių ataugų pakilimo skirtumą. Skoliometro gulsčiukas rodo pakilimo skirtumą laipsniais.Taip pat matuota pečių padėties asimetrija (Sk_1b) - menčių petinių ataugų pakilimo skirtumas centimetrais. Dubens padėties asimetrija (Sk_2) parodo klubakaulių aukščiausių taškų pakilimo skirtumą. Skoliometro gulsčiukas rodo pakilimo skirtumą laipsniais. Krūtininės dalies asimetrija horizontalinėje plokštumoje (Sk_3) matuota vaikui pasilenkus į priekį, rankos ir galva nuleisti žemyn. Skoliometru išmatuotas nugaros raumenų aukščiausių taškų krūtininėje dalyje pakilimo skirtumas. Gulsčiukas rodo pakilimo skirtumą laipsniais. Kaklinės dalies lordozė (Sk_4)

parodo lordozės gylį (cm) nuo 4-to kaklo slankstelio C4 iki 7-to kaklo slankstelio C7 (3 pav.). Krūtininės dalies kifozė (Sk_5) parodo kifozės aukštį (cm) nuo 7-to kaklo slankstelio C7 iki kifozės viršūnės (3 pav.). Dubens pasvirimas (Sk_6) parodo lordozės gylį (cm) nuo 5-to juosmens slankstelio L5 iki kryžkaulio aukščiausio taško (3 pav.).

4. Elektrokardiografija.

Širdies funkciniams rodikliams įvertinti naudotas kompiuterinis kardiografas. Darbe panaudoti šie elektrokardiografiniai rodikliai:

1. Širdies elektrinio vektoriaus pasvirimo kampas - αQRS, 2. Skilvelių depoliarizacijos intervalo trukmė – QRSd, 3. Prieširdžių depoliarizacijos intervalo trukmė – Pd, 4. PQ intervalo trukmė – PQ,

5. Depoliarizacijos ir repoliarizacijos procesų trukmė – QT,

6. Koreguotas QT intervalas pagal Bazett‘ą – QTc, (QTc = (QT/RR)1/2 7. Širdies susitraukimų dažnis – ŠSD.

6. Matematinės statistikos metodai.

Statistiškai įvertindami duomenis apskaičiavome abiejų tiriamųjų grupių kintamųjų aritmetinį vidurkį, standartinį nuokrypį, standartinę vidurkio įverčio paklaidą. Vidurkių palyginimui naudojome Stjudento koeficientą (t).

Naudojantis koreliacine analize apskaičiavome Pirsono koreliacijos koeficientą (r) bei tikrinome hipotezę apie jo reikšmingumą :

H0: r═ 0 ; Ha: r≠ 0 .

Hipotezių tikrinimui pasirinkome reikšmingumo lygmenį p═0,05. Naudojantis gautais rezultatais aptarėme ryšius tarp atskirų rodiklių.

5. REZULTATAI

5.1. VAIKŲ, TURINČIŲ PROTINĮ ATSILIKIMĄ, MATAVIMŲ

REZULTATAI.

Viso buvo pamatuoti 22 dydžiai. Visus matuotus dydžius suskirstėme į 5 matavimų grupes: 1. lentelė. Matavimų grupės

Matavimų grupės Skaičius Dydžiai 1. Antropometriniai matavimai 3 Svoris, ūgis, KMI

2. AKS matavimai 2 AKS_S, AKS_D

3. Cirtometrijos matavimai 3 C_0, C_K, C_L 4. Skoliometrijos matavimai 7 Sk_1, Sk_2, Sk_1b, Sk_3, Sk_4 , Sk_5 , Sk_6 5. Elektrokardiografiniai matavimai 7 αQRS , QRSd, Pd, PQ, QT, QTc, ŠSD

Detalus dydžių aprašymas 4.2 skyriuje.

Sąsajos antropometrinių matavimų grupėje.

Antropometrinių matavimų grupę sudarė: svoris (kg), ūgis (cm), kūno masės indeksas – KMI (kg\m2). Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 2 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

2. Lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ antropometrinių matavimų grupėje, (tiriamųjų kontingentas – vaikai su protiniu atsilikimu).

Svoris Ūgis KMI

Ūgis 0,832∗ 1,000 0,237 KMI 0,723∗ 0,237 1,000 AKS_S 0,562∗ 0,479∗ 0,464∗ AKS_D 0,493∗ 0,593∗ 0,137 C_0 0,752∗ 0,907∗ 0,209 C_K 0,439∗ 0,451∗ 0,197 Sk_3 -0,117 0,181 -0,476∗ QRSd 0,421 0,516∗ 0,117 Pd 0,748∗ 0,618∗ 0,529∗ QT 0,537∗ 0,484∗ 0,311 ŠSD -0,567∗ 0,379 -0,492∗

* - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Sąsajos arterinio kraujo spaudimo matavimų grupėje

AKS matavimų grupę sudaro: sistolinis arterinio kraujo spaudimas – AKS_S (mmHg) ir diastolinis arterinio kraujo spaudimas AKS_D (mmHg). Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 3 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

3. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ AKS matavimų grupėje, (tiriamųjų kontingentas – vaikai su protiniu atsilikimu).

Svoris Ūgis KMI AKS_S C_0 Pd

AKS_S 0,562* 0,479* 0,464* 1,000 0,666* 0,464

AKS_D 0,493* 0,593* 0,137 0,655* 0,508* 0,457* * - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Sąsajos cirtometrijos matavimų grupėje

Cirtometrijos matavimų grupę sudaro: stuburo ilgis C_0 (cm), kifozė laipsniais – C_K, lordozė laipsniais – C_L. Dydžių aprašymas pateikiamas skyriuje 4.2. Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 4 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

4. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ cirtometrijos matavimų grupėje, (tiriamųjų kontingentas – vaikai su protiniu atsilikimu).

Svoris Ūgis AKS_S AKS_D C_0 Sk_5 QRSd Pd C_0 0,752* 0,907* 0,508* 0,666* 1,000 0,489* 0,490* 0,566* C_K 0,439* 0,451* 0,179 0,417 0,452* 0,537* 0,410 0,466*

C_L 0,076 0,112 0,364 0,292 0,131 0,061 -0,224 -0,133

* - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Cirtometru matuota lordozė laipsniais C_L statistiškai patikimai nesisieja nė su vienu dydžiu.

Sąsajos skoliometrijos matavimų grupėje

Skoliometrijos matavimų grupę sudaro: pečių padėties asimetrija laipsniais - Sk_1, dubens padėties asimetrija laipsniais – Sk_2, pečių padėties asimetrija, cm – Sk_1b (cm), krūtininės dalies asimetrija horizontalinėje plokštumoje laipsniais – Sk_3, kaklinės dalies lordozė – Sk_4 (cm), krūtininės dalies kifozė – Sk_5 (cm), dubens pasvirimas – Sk_6 (cm). Dydžių aprašymas pateikiamas skyriuje 4.2. Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 5 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

5. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ skoliometrijos matavimų grupėje, (tiriamųjų kontingentas – vaikai su protiniu atsilikimu).

Sk_1 Sk_1b Sk_2 Sk_3 Sk_4 Sk_5 Sk_6 KMI 0,207 0,163 0,130 -0,476* 0,252 -0,0003 0,129 C_0 0,011 -0,009 0,147 0,105 0,417 0,489* 0,010 C_K 0,026 0,017 0,040 -0,127 0,289 0,537* 0,125 Sk_1 1,000 0,998* -0,156 -0,089 0,439* 0,026 0,311 Sk_1b 0,998* 1,000 0,126 -0,053 0,442* -0,008 0,305 * - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Skoliometru matuoti dubens padėties asimetrijos - Sk_ 2 ir dubens pasvirimo - Sk_6 dydžiai statistiškai patikimai nesisieja nė su vienu kitu dydžiu.

Sąsajos elektrokardiografinių matavimų grupėje

Vienam berniukui nebuvo užrašyta kardiograma, taigi tiriamųjų skaičius šioje matavimų grupėje buvo 21.

Elektrokardiografinių matavimų grupę sudaro: širdies elektrinio vektoriaus pasvirimo kampas - αQRS , skilvelių depoliarizacijos intervalo trukmė – QRSd, prieširdžių depoliarizacijos intervalo trukmė – Pd, PQ intervalo trukmė – PQ, repoliarizacijos ir depoliarizacijos procesų trukmė – QT, koreguotas QT intervalas pagal Bazett‘ą – QTc, širdies susitraukimų dažnis – ŠSD. Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 6 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

6. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ elektrokardiografinių matavimų grupėje, (tiriamųjų kontingentas – vaikai su protiniu atsilikimu).

αQRS QRSd Pd PQ QT QTc ŠSD Svoris 0,148 0,421 0,748* 0,380 0,537* 0,095 -0,567* Ūgis 0,225 0,516* 0,618* 0,302 0,484* 0,277 -0,379 KMI 0,073 0,117 0,529* 0,248 0,311 0,169 -0,492* AKS_D 0,201 0,207 0,457* 0,353 0,182 0,092 -0,181 C_0 0,110 0,490* 0,566* 0,223 0,357 0,337 -0,217 C_K 0,111 0,410 0,466* 0,194 0,281 0,112 -0,243 QRSd 0,313 1,000 0,312 0,093 0,527* 0,181 -0,446* Pd 0,076 0,312 1,000 0,751* 0,450* 0,232 -0,436* PQ 0,214 0,093 0,751* 1,000 0,434* 0,158 -0,439* QT 0,220 0,527* 0,450* 0,434* 1,000 0,403 -0,845*

* - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos. .

Širdies elektrinio vektoriaus pasvirimo kampas - αQRS ir koreguotas QT intervalas pagal Bazett‘ą - QTc statistiškai patikimai nesisieja nė su vienu kitu dydžiu. Širdies susitraukimų dažnio ŠSD sąsajos su kitais dydžiais yra neigiamos.

5.2. SVEIKŲ VAIKŲ MATAVIMŲ REZULTATAI.

Sąsajos antropometrinių matavimų grupėje.

Antropometrinių matavimų grupę sudaro: svoris (kg), ūgis (cm), kūno masės indeksas – KMI (kg\m2). Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 7 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

7. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r “ antropometrinių matavimų grupėje, (tiriamųjų kontingentas – sveiki vaikai).

Svoris Ūgis KMI

Ūgis 0,861* 1,000 0,621* KMI 0,857* 0,621* 1,000 AKS_S 0,375 0,431* 0,375 AKS_D 0,443* 0,435* 0,350 C_0 0,741* 0,834* 0,518* Sk_1 -0,443* -0,283 -0,454* Sk_4 0,488* 0,306 0,696* QRSd 0,711* 0,604* 0,542* Pd 0,777* 0,631* 0,723*

* - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Sąsajos arterinio kraujo spaudimo matavimų grupėje

AKS matavimų grupę sudaro: sistolinis arterinio kraujo spaudimas – AKS_S (mmHg) ir diastolinis arterinio kraujo spaudimas AKS_D (mmHg). Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 8 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

8. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ AKS matavimų grupėje, (tiriamųjų kontingentas –sveiki vaikai).

Svoris Ūgis C_0

AKS_S 0,375 0,429* 0,491* AKS_D 0,443* 0,435* 0,367

* - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Sąsajos cirtometrijos matavimų grupėje

Cirtometrijos matavimų grupę sudaro: stuburo ilgis C_0 (cm), kifozė laipsniais – C_K, lordozė laipsniais – C_L. Dydžių aprašymas pateikiamas skyriuje 4.2. Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 9 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

9. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ cirtometrijos matavimų grupėje, (tiriamųjų kontingentas –sveiki vaikai).

C_0 C_K C_L Svoris 0,741* -0,199 -0,145 Ūgis 0,834* -0,198 0,016 KMI 0,518* -0,177 -0,148 AKS_S 0,491* -0,081 -0,031 Sk_1 0,226 0,504* 0,564* Sk_1b 0,123 0,423* 0,582* Sk_5 0,568* -0,160 -0,154 Sk_6 0,233 0,337 0,537* Pd 0,661* -0,104 0,044 QT 0,458* -0,239 0,183 QTc 0,078 -0,224 -0,425* ŠSD -0,443* 0,164 -0,354

Sąsajos skoliometrijos matavimų grupėje

Vienam vaikui nebuvo pamatuota krūtininės dalies asimetrija laipsniais (Sk_3), taigi šis dydis matuotas 21 tiriamajam.

Skoliometrijos matavimų grupę sudaro: pečių padėties asimetrija laipsniais - Sk_1, dubens padėties asimetrija laipsniais – Sk_2, pečių padėties asimetrija, cm – Sk_1b (cm), krūtininės dalies asimetrija horizontalinėje plokštumoje laipsniais – Sk_3, kaklinės dalies lordozė – Sk_4 (cm), krūtininės dalies kifozė – Sk_5 (cm), dubens pasvirimas – Sk_6 (cm). Dydžių aprašymas pateikiamas skyriuje 4.2. Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 10 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

10. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ skoliometrijos matavimų grupėje, (tiriamųjų kontingentas – sveiki vaikai).

Sk_1 Sk_1b Sk_2 Sk_3 Sk_4 Sk_5 Sk_6 Svoris -0,443* -0,347 -0,085 -0,038 0,488* 0,176 0.200 KMI -0,454* -0,407 -0,313 -0,125 0,696* 0,190 0,106 C_0 -0,226 -0,123 0,115 0,156 0,306 0,560* 0,233 C_K 0,504* 0,423* -0,156 -0,003 -0,004 0,160 0,125 C_L 0,564* 0,582* 0,205 0,032 -0,124 -0,154 0,537* Sk_1 1,000 0,957* -0,059 -0,168 -0,321 -0,347 0,243 Sk_1b 0,957* 1,000 -0,001 -0,224 -0,289 -0,323 0,227 QRSd -0,511* -0,467* -0,144 0,088 0,293 0,246 -0,023 QT -0,205 -0,105 0,437* -0,124 0,050 0,105 0,104

* - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Skoliometru matuota krūtininės dalies asimetrija horizontalinėje plokštumoje laipsniais – Sk_3 statistiškai patikimai nesisieja nė su vienu kitu dydžiu.

Sąsajos elektrokardiografinių matavimų grupėje

Elektrokardiografinių matavimų grupę sudaro: širdies elektrinio vektoriaus pasvirimo kampas - αQRS , skilvelių depoliarizacijos intervalo trukmė – QRSd, prieširdžių depoliarizacijos intervalo trukmė – Pd, PQ intervalo trukmė – PQ, repoliarizacijos ir depoliarizacijos procesų

trukmė – QT, koreguotas QT intervalas pagal Bazett‘ą – QTc, širdies susitraukimų dažnis – ŠSD. Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 11 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

11. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ elektrokardiografinių matavimų grupėje, (tiriamųjų kontingentas – sveiki vaikai).

αQRS QRSd Pd PQ QT QTc ŠSD Svoris 0,209 0,711* 0,777* -0,027 0,570 -0,001 -0,334 Ūgis 0,354 0,604* 0,631* -0,095 0,415 0,035 -0,350 KMI -0,097 0,542* 0,723* -0,163 0,181 0,086 -0,150 C_0 0,380 0,418 0,661* 0,144 0,458* -0,078 -0,443* C_L 0,042 -0,352 0,044 -0,351 0,183 -0,425* -0,354 Sk_1 0,046 -0,511* -0,304 0,002 -0,205 -0,087 0,128 Sk_1b 0,084 -0,467* -0,252 -0,021 -0,105 -0,188 -0,014 Sk_2 -0,032 -0,144 -0,162 -0,100 0,437* -0,054 -0,386 Pd 0,228 0,393 1,000 0,215 0,537* -0,273 -0,577* QT 0,207 -0,022 0,537* 0,191 1,000 -0,090 -0,893* QTc -0,049 0,000 -0,273 -0,170 -0,090 1,000 0,498* ŠSD -0,202 0,059 -0,577* -0,239 -0,893* 0,498* 1,000

* - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Širdies elektrinio vektoriaus pasvirimo kampas - αQRS ir PQ intervalas statistiškai patikimai nesisieja nė su vienu kitu dydžiu. Širdies susitraukimų dažnio ŠSD sąsajos su kitais dydžiais yra neigiamos (išskyrus QTc).

5.3. GRUPIŲ PALYGINIMAS

Aprašomosios matematinės statistinės analizės būdu buvo apskaičiuoti visų matuotų dydžių vidurkiai. Vidurkių palyginimui naudojome Stjudento koeficientą (t). Lyginant vaikų, turinčių protinį atsilikimą (PA), grupės dydžių vidurkius su sveikų (S) vaikų grupe sudaryta dydžių vidurkių lentelė (12 lentelė).

Akivaizdesniam rezultatų pateikimui statistiškai patikimas sąsajas, kurios būdingos abiems tiriamųjų grupėms, surašėme į lenteles (13, 14, 15, 16, 17 lentelės).

12. lentelė. Dydžių vidurkiai. Vidurkiai Dydžiai _{PA S} Amžius 14,863 ±0,52 15,045 ±0,40 Svoris 48,377 ±2,98 58,322 ±3,17 Ūgis 158,818 ±3,90 168,318 ±2,51 KMI 18,792 ±0,64 19,945± 0,61 AKS_S 101,182* ±1,78 111,136* ±2,08 AKS_D 59,818* ±1,96 70,045* ±1,45 C_0 41,886 ±1,21 42,364 ±1,01 C_K 23,364* ±1,10 15,955* ±1,30 C_L 20,682 ±1,24 20,909 ±1,48 Sk_1 1,818 ±0,41 1,182 ±0,33 Sk_1b 0,564 ±0,14 0,327 ±0,10 Sk_2 1,955 ±0,41 0,932 ±0,25 Sk_3 3,955* ±0,54 1,343* ±0,33 Sk_4 2,686 ±0,21 1,795 ±0,12 Sk_5 4,400 ±0,39 3,423 ±0,25 Sk_6 1,686 ±0,14 2,055 ±0,19 αQRS 43,762* ±8,91 74,318* ±4,30 QRSd 0,0848 ±0,002 0,085 ±0,002 Pd 0,099 ±0,002 0,097 ±0,002 PQ 0,134 ±0,004 0,142 ±0,004 QT 0,370 ±0,008 0,357 ±0,005 QTc 0,412 ±0,004 0,405 ±0,003 ŠSD 75,333 ±2,87 77,864 ±2,72 * - statistiškai patikimai (p<0,05) besiskiriantys vidurkiai. Sąsajos antropometrinių matavimų grupėje.

Šią grupę sudaro: svoris (kg), ūgis (m), kūno masės indeksas – KMI (kg/m2). Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 13 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

13. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ antropometrinių matavimų grupėje, (PA – vaikai su protiniu atsilikimu, S – sveiki vaikai).

Ūgis KMI AKS_S AKS_D C_0 QRSd Pd PA 0,832∗ 0,723∗ 0,562∗ 0,493∗ 0,752∗ 0,421 0,748∗ Svoris S 0,861* 0,857* 0,375 0,443* 0,741* 0,711* 0,777* PA 1,000 0,237 0,479∗ 0,593∗ 0,907∗ 0,516∗ 0,618∗ Ūgis S 1,000 0,621* 0,431* 0,435* 0,834* 0,604* 0,631* PA 0,237 1,000 0,464∗ 0,137 0,209 0,117 0,529∗ KMI S 0,621* 1,000 0,375 0,350 0,518* 0,542* 0,723* * - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Sąsajos arterinio kraujo spaudimo matavimų grupėje

AKS matavimų grupėje išrinkome tas statistiškai patikimas sąsajas, kurios būdingos abiems tiriamųjų grupėms.

Šią grupę sudaro: sistolinis arterinio kraujo spaudimas – AKS_S (mmHg) ir diastolinis arterinio kraujo spaudimas AKS_D (mmHg). Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 14 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

14. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ AKS matavimų grupėje, (PA – vaikai su protiniu atsilikimu, S – sveiki vaikai).

Svoris Ūgis C_0

PA 0,562* 0,479* 0,666*

AKS_S _{S 0,375 0,429* 0,491*}

PA 0,493* 0,593* 0,508*

AKS_D S 0,443* 0,435* 0,367

Sąsajos cirtometrijos matavimų grupėje

Cirtometrijos matavimų grupėje išrinkome tas statistiškai patikimas sąsajas, kurios būdingos abiem tiriamųjų grupėms.

Cirtometrijos matavimų grupę sudaro: stuburo ilgis C_0 (cm), kifozė laipsniais – C_K, lordozė laipsniais – C_L. Dydžių aprašymas pateikiamas 4.2. skyriuje. Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 15 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

15. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ cirtometrijos matavimų grupėje, (PA – vaikai su protiniu atsilikimu, S – sveiki vaikai).

Svoris Ūgis AKS_S Sk_5 Pd PA 0,752* 0,907* 0,508* 0,489* 0,566* C_0 S 0,741* 0,834* 0,491* 0,568* 0,661* PA 0,439* 0,451* 0,179 0,537* 0,466* C_K S -0,199 -0,198 -0,081 -0,160 -0,104 PA 0,076 0,112 0,364 0,061 -0,133 C_L _S -0,145 0,016 -0,031 -0,154 0,044

* - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Vaikų su protiniu atsilikimu grupėje ir sveikų vaikų grupėje matuota kifozė laipsniais – C_K ir lordozė laipsniais – C_L neturi abiem tiriamųjų grupėms būdingų statistiškai patikimų sąsajų su kitais dydžiais.

Sąsajos skoliometrijos matavimų grupėje

Skoliometrijos matavimų grupėje išrinkome tas statistiškai patikimas sąsajas, kurios būdingos abiems tiriamųjų grupėms.

Skoliometrijos matavimų grupę sudaro: pečių padėties asimetrija laipsniais - Sk_1, dubens padėties asimetrija laipsniais – Sk_2, pečių padėties asimertija, cm – Sk_1b (cm), krūtininės dalies asimetrija horizontalinėje plokštumoje laipsniais – Sk_3, kaklinės dalies lordozė – Sk_4 (cm), krūtininės dalies kifozė – Sk_5 (cm), dubens pasvirimas – Sk_6 (cm). Dydžių aprašymas pateikiamas 4.2 skyriuje. Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 16 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

16. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ skoliometrijos matavimų grupėje, (PA – vaikai su protiniu atsilikimu, S – sveiki vaikai).

C_0 Sk_1 PA 0,011 1,000 Sk_1 S -0,226 1,000 PA -0,009 0,998* Sk_1b S -0,123 0,957* PA 0,147 -0,156 Sk_2 _S 0,115 -0,059 PA 0,105 -0,089 Sk_3 S 0,156 -0,168 PA 0,417 0,439* Sk_4 S 0,306 -0,321 PA 0,489* 0,026 Sk_5 S 0,560* -0,347 PA 0,010 0,311 Sk_6 S 0,233 0,243

* - statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Vaikų su protiniu atsilikimu grupėje ir sveikų vaikų grupėje matuota dubens padėties asimetrija laipsniais – Sk_2, krūtininės dalies asimetrija horizontalinėje plokštumoje laipsniais – Sk_3, kaklinės dalies lordozė – Sk_4 (cm), dubens pasvirimas – Sk_6 (cm) neturi abiems tiriamųjų grupėms būdingų statistiškai patikimų sąsajų su kitais dydžiais.

Sąsajos elektrokardiografinių matavimų grupėje

Elektrokardiografinių matavimų grupėje išrinkome tas statistiškai patikimas sąsajas, kurios būdingos abiems tiriamųjų grupėms.

Elektrokardiografinių matavimų grupę sudaro: širdies elektrinio vektoriaus pasvirimo kampas - αQRS , skilvelių depoliarizacijos intervalo trukmė – QRSd, prieširdžių depoliarizacijos intervalo trukmė – Pd, PQ intervalo trukmė – PQ, repoliarizacijos ir depoliarizacijos procesų trukmė – QT, koreguotas QT intervalas pagal Bazett‘ą – QTc, širdies susitraukimų dažnis –

ŠSD. Šios matavimų grupės dydžių koreliacijos koeficientai r, siejant juos su kitais matuotais dydžiais, surašyti 17 lentelėje. Statistiškai patikimos sąsajos (p<0,05) lentelėje nurodytos paryškintu šriftu.

17. lentelė. Pirsono koreliacijos koeficientas „r“ elektrokardiografinių matavimų grupėje, (PA – vaikai su protiniu atsilikimu, S – sveiki vaikai).

Svoris Ūgis KMI C_0 Pd QT

PA 0,148 0,225 0,073 0,110 0,076 0,220 αQRS S 0,209 0,354 -0,097 0,380 0,228 0,207 PA 0,421 0,516* 0,117 0,490* 0,312 0,527* QRSd S 0,711* 0,604* 0,542* 0,418 0,393 -0,022 PA 0,748* 0,618* 0,529* 0,566* 1,000 0,450* Pd S 0,777* 0,631* 0,723* 0,661* 1,000 0,537* PA 0,380 0,302 0,248 0,223 0,751* 0,434* PQ S -0,027 0,631* -0,163 0,144 0,215 0,191 PA 0,537* 0,484* 0,311 0,357 0,450* 1,000 QT S 0,570 0,415 0,181 0,458* 0,537* 1,000 PA 0,095 0,277 0,169 0,337 0,232 0,403 QTc _S -0,001 0,035 0,086 -0,078 -0,273 -0,090 PA -0,567* -0,379 -0,492* -0,217 -0,436* -0,845* ŠSD S -0,334 -0,350 -0,150 -0,443* -0,577* -0,893*

*- statistiškai patikimą (p<0,05) ryšį turinčios sąsajos.

Pa ir S grupėse matuoti širdies elektrinio vektoriaus pasvirimo kampas - αQRS , PQ intervalo trukmė – PQ ir koreguotas QT intervalas pagal Bazett‘ą - QTc neturi abiem tiriamųjų grupėms būdingų statistiškai patikimų sąsajų su kitais dydžiais.

6. REZULTATŲ APTARIMAS

Lyginant abi - sveikų ir su protiniu atsilikimu - tirtų vaikų grupes S grupėje stebime didesnį ūgį, svorį bei su tais dydžiais susijusį KMI (12 lentelė). Tikėtina jog tai siejasi su harmoningesniu pastarųjų vaikų vystymusi. Tiriant protiškai atsilikusiųjų judesio kontrolės mechanizmą, kiekybiniai judesio testų rezultatai yra prastesni ne tik dėl mažesnės raumenų jėgos ir koordinacijos, bet dažnai ir dėl motyvacijos ar valios trūkumo (Mikelkevičiūtė J., 2002). Tai įtakoja psichinė šių asmenų būsena. Dėl ilgalaikės adaptacijos, kasdien prislopintos fizinės veiklos išraiškos rezultatas – antropometrinių rodiklių (ūgio, svorio, KMI) sumažėjimas.Tai rodo ir mūsų duomenys.

Padidinto slopinimo įtaką galima įtarti nagrinėjant ir lyginant abiejų grupių EKG duomenis. Tyrimais įrodyta, kad vidutiniškai ir sunkiai protiškai atsilikusių vaikų, taip pat vaikų, turinčių kompleksinę negalią stambiųjų raumenų veikla labai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. (Muholand R., 1985). Dažniausiai, stebint sveikus vaikus, kuo didesnis struktūrinio išsivystymo laipsnis, tuo mažesnis širdies dažnis. Tiketina, kad taip yra dėl pakankamai gerai išsivysčiusios ir širdies funkcijos. Tai patvirtina ir mūsų duomenys pateikti 11 lentelėje, kur ūgis bei svoris S grupėje turi neigiamą koreliaciją su ŠSD. Gi lyginant grupes PA ir S mūsų duomenyse ŠSD yra mažesnis PA nei S. Gaunam priešingą santykį - didesnio struktūrinio išsivystymo laipsnio vaikų grupėje (S) ŠSD yra didesnis, negu mažesnio struktūrinio išsivystymo laipsnio vaikų grupėje (PA) (12 lentelė). Tai galimai ir nurodo didesnį (gal būt apsauginį) slopinimą PA grupėje, įtakojantį ŠSD. Šiam faktui antrina ir QT bei QTc dydžių didesnės reikšmės PA grupėje (12 lentelė). Sietini su metabolizmu širdyje, šie elektrinės sistolės dydžiai ženkliai didesni PA grupėje. Matomai su ta pačia ypatybe PA grupėje galime sieti ir patikimai mažesnius AKS_S bei AKS_D dydžius (12 lentelė). Esant tokiai “foninio slopinimo” situacijai PA grupėje, matomai ir struktūrinis vystymasis vyksta su pastebimomis problemomis – dauguma fiziologinių stuburo linkių yra labiau išreikšti, kaip C_K, skoliometrijos rodikliai nuo Sk_1 iki Sk_5, kas vėlgi gali nurodyti atitinkamo raumenyno silpnumą, nepakankamą išsivystymą. Stebėti skirtumai tarp S ir PA grupių leidžia postuluoti išvadą, jog didesnis, adekvatus fizinis aktyvumas PA grupėje leistų sušvelninti stebimus struktūrinius skirtumus bei per stimuliuojamus raumenų kontrolės mechanizmus galimai įtakotų ir susiformavusį “foninio slopinimo” fenomeną. Tuo pačiu sumažėtų pačios patologijos išreikštumas.

Tam, kad gauti rezultatai būtų akivaizdesni, pateikiame dvi koreliacines lenteles pagal matavimų grupes. Rezultatai, gauti tiriamųjų vaikų, turinčių protinį atsilikimą, grupėje, surašyti 18-toje lentelėje, o sveikų vaikų grupėje – 19-toje lentelėje.

Teigiamų sąsajų skaičius ( kai, didėjant vienam dydžiui, didėja ir kitas) surašytas „ + “ stulpelyje. Neigiamų (kai , didėjant vienam dydžiui, kitas mažėja) – „ - “ stulpelyje.