SIAURALAPIO GAUROMEČIO (CHAMERION ANGUSTIFOLIUM (L.) HOLUB.) TABLEČIŲ GAMYBA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

KRISTINA ŽEMAITYTĖ-LUKOŠIENĖ

SIAURALAPIO GAUROMEČIO (CHAMERION

ANGUSTIFOLIUM (L.) HOLUB.) TABLEČIŲ GAMYBA

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Prof.dr. Arūnas Savickas

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas V. Briedis Data

SIAURALAPIO GAUROMEČIO (CHAMERION

ANGUSTIFOLIUM (L.) HOLUB.) TABLEČIŲ GAMYBA

Magistro baigiamasis darbas

Konsultantas Darbo vadovas

Vardas, pavardė, parašas Prof. habil. dr. Arūnas Savickas Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo, diena)

Recenzentas Darbą atliko

Vardas, pavardė, parašas Magistrantas (-ė)

Kristina Žemaitytė-Lukošienė Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo,diena)

SANTRUMPOS ... 9

1. ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

2.1. Siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub) morfologiniai požymiai, paplitimas 12 2.2. Vaistinė augalinė žaliava ... 13

2.3. Siauralapio gauromečio cheminė sudėtis ... 13

2.4. Siauralapio gauromečio farmakologinis poveikis ... 14

Siauralapio gauromečio antimikrobinis poveikis ... 14

Siauralapio gauromečio vartojimas esant prostatos problemoms... 14

Imunomoduliacinis poveikis ... 15

Priešuždegiminis ir antioksidacinis poveikiai ... 15

2.5. Milteliams keliami reikalavimai ... 16

2.6. Granuliavimo procesas ... 16

2.7. Tabletės ... 17

2.7.1. Tablečių kokybės reikalavimai ... 18

2.7.2. Tabletuojamosios masės paruošimas ... 19

3. TYRIMO METODAI IR METODIKA ... 19

3.1. Tyrime naudotos medžiagos ir prietaisai ... 20

3.2. Tyrimo metodika ... 21

3.2.1. Pagalbinių medžiagų parinkimas ... 21

3.2.2. Receptūrų sudarymas ... 22

3.2.3. Siauralapio gauromečio lapų miltelių technologinis vertinimas ... 23

3.2.3.1. Siauralapio gauromečio lapų miltelių frakcinė dalelių sudėties nustatymas ... 23

3.2.3.2. Miltelių birumo ir kūgio kampo nustatymas ... 23

3.2.3.3. Miltelių suberiamojo tankio nustatymas ... 24

3.2.4. Miltelių mišinio mikroskopinė analizė ... 26

3.2.5. Drėgnasis siauralapio gauromečio lapų miltelių granuliavimas ... 27

3.2.5.1. Granuliuojančių tirpalų gamyba ... 27

3.2.5.2.1. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis granuliatų technologinių savybių įvertinimas 28

3.2.6. Gauromečio granuliatų kokybės vertinimas ... 30

3.2.6.1. Granulių nuodžiūvio nustatymas drėgnomačiu ... 30

3.2.7. Tabletavimas ... 30

3.2.7.1. 2A, 2B, 2C mišinių tabletavimas ... 30

3.2.8. Pagamintų tablečių kokybinis vertinimas ... 31

3.2.8.1. Vidutinės masės nustatymas ... 31

3.2.8.2. Nedengtų tablečių dilumas ... 31

3.2.8.3. Tablečių atsparumas traiškymui ... 32

3.2.8.4. Tablečių suirimo testas ... 32

3.2.8.5. Tablečių tirpimo testas ... 32

3.2.8.6. Bendras polifenolinių junginių kiekis, išsiskyrusių iš pagamintų tablečių, nustatymas (tirpimo testas)... 33

3.2.9. Siauralapio gauromečio vandeninės ištraukos polifenolinių junginių nustatymas spektrofotometrijos metodu ... 33

3.2.10. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo laisvojo radikalo inaktyvinimo metodu... 34

3.2.11. Siauralapio gauromečio tablečių stabilumo tyrimas ... 34

3.3. Statistinė analizė ... 34

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 35

4.1. Siauralapio gauromečio lapų miltelių technologinis įvertinimas ... 35

4.2. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis mišinių birumo ir suberiamosios masės vertinimas ... 36

4.3. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis granuliatų technologinės savybės ... 37

4.4. 2 mišinio granuliavimas trimis skirtingais granuliuojamaisiais skysčiais ... 39

4.5. 2A, 2B, 2C granuliatų mikroskopinis vertinimas ... 39

4.6. 2 mišinio A, B, C granuliatų technologinis vertinimas ... 40

4.7. Granulių nuodžiūvio nustatymas drėgnomačiu ... 42

4.8. Pagamintų tablečių kokybinis vertinimas ... 43

4.8.1. Vidutinės masės nustatymas ... 43

4.8.2. Tablečių atsparumas traiškymui ... 43

4.8.3. Tablečių atsparumas nusitrynimui ... 44

4.8.4. Tablečių suirimo vertinimas ... 45

4.9. Bendras plifenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas (DPPH) gauromečio lapų

vandeninėje ištraukoje ... 46

4.10. Siauralapio gauromečio tablečių stabilumo tyrimas ... 47

IŠVADOS ... 49

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50

ANGUSTIFOLIUM (L.) HOLUB) TABLEČIŲ GAMYBA

K. Žemaitytės-Lukošienės, magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas prof. habil. dr. A. Savickas.

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Darbo tikslas - pagaminti siauralapio gauromečio tabletes ir įvertinti jų kokybę. Darbo uždaviniai: Atlikti literatūros analizę apie siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub) augalinę žaliavą, kokios veikliosios medžiagos joje yra, koks veikliųjų medžiagų poveikis ir tablečių gamybos bei kokybės nustatymo metodus. Pagaminti siauralapio gauromečio lapų miltelių tabletes, parenkant tinkamą tablečių sudėtį ir technologiją. Įvertinti pagamintų tablečių kokybę, atliekant fizikocheminę analizę. Tyrimo objektas – siauralapio gauromečio augalinės žaliavos - lapų milteliai ir jų pagrindu pagamintos tabletės. Metodai: įvertintas siauralapio gauromečio lapų vandeninės ištraukos antioksidacinis aktyvumas bei nustatytas bendras fenolinių junginių kiekis. Buvo atliktas siauralapio gauromečio lapų miltelių ir pagalbinių medžiagų technologinis vertimas, nustatytas birumas, kūgio kampas, suberiamoji masė, atlikta siauralapio gauromečio mikroskopinė analizė. Buvo sudarytos receptūros parenkant pagalbines medžiagas, nustatytos atskirų receptūrų technologinės savybės. Kadangi gauromečio lapų milteliai pasižymi prastu birumu, yra įsielektrinę, dalelių dydis įvairus tarp 224µm - 125µm, nelygiais kraštais, tai ir receptūros pasižymėjo blogu birumu, blogai užsipildydavo tabletavimo metu. Atlikus drėgną granuliaciją, birumą pavyko pagerinti. Išrinkta viena receptūra, iš kurios pavyko pagaminti geros kokybės tabletes. Drėgna granuliacija buvo atlikta su 10% vandeniniu povidono tirpalu, 64% cukraus sirupu ir 2% metilceliuliozės tirpalu. Atliktas granuliatų drėgmės matavimas, nustatytas suberiamasis tankis, birumas, kūgio kampas. Buvo įvertinta tablečių su skirtingais granuliuojamaisiais skysčiais vidutinė tablečių masė, suirimo laikas, atliktas tirpimo, dilumo, tablečių atsparumo traiškymui testai. Išvados – kadangi siauralapio gauromečio lapų milteliai yra prastai birūs negalima atlikti tiesioginio tabletavimo, reikalinga drėgna granuliacija, kad būtų pagerintas birumas ir tabletavimo masės užsipildymas tabletavimo metu. Atlikus granuliatų ir tablečių kokybinius ir kiekybinius tyrimus nustatyta, kad pagamintos tabletės atitiko Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus ir gali būti

(CHAMERION ANGUSTIFOLIUM (L.) HOLUB) LEAF POWDER

The final master's work of K. Zemaityte-Lukosiene, the scholarly leader Prof. Dr Habil. A. Savickas. The University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Pharmacy, the Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. - Kaunas.

The objective of the work: to produce the tablets from the fireweed and to assess their quality.

The tasks of the work: to perform the analysis of the literature regarding the fireweed (Chamerion angustifolium (L.) Holub) vegetative raw material, determining the active substances and their effect, the analysis of methods for the tablet production and quality control. To produce the tablets from the fireweed leaf powder by selecting the proper composition and production technology. To assess the quality by performing the physico-chemical analysis.

The object of the work: the vegetative raw material of the fireweed - the powder made from its’ leafs and the tables made on the ground of the vegetative raw material.

The methods of the work: the assessment of the oxidation activity of the fireweed leaf watery extract and overall quantity of phenolic substances. The technological evaluation of the fireweed leaf powder and auxiliary substances, estimation of flow properties, cone angle and flowing mass, as well as performance of the microscopic fireweed leaf analysis has been performed. Recipes has been composed by selecting the auxiliary substances, also technological properties of separate recipes has been assessed. Due to the poor flow properties, electrification and various particle sizes with edges and having the of the fireweed leaf powder, the recipes also have distinguished by their poor flow properties during the tableting process. After performance of moist granulation, the flow properties have improved, however, tables have been falling apart. One recipe has been chosen for the production of proper quality tables. Moist granulation has been performed with 10 perc. povidone solution in water, 64 perc. sugar syrup and 2 perc. methylcellulose solution. The assessment of moisture content, flowing density, flow properties and the cone angle of granules has been performed. The average mass of tablets and decomposition time has been estimated, the tests of solubility, wane and the resistance to crushing has been performed regarding the tablets with various granulation solutions.

Conclusions: due to the poor flow properties of the fireweed leaf powder there is no possibility to perform direct tableting and moist granulation is necessary in order to improve flow properties and filling during the tableting process. After the performance of quantitative and qualitative analysis it has been estimated that produced tablets comply with requirements of the European pharmacopeia and can be as subjected for the further scientific research.

SANTRUMPOS

GHP – gerybinė prostatos hiperplazija;

0

C – laipsniai pagal Celsijų; k/min. – kartai per minutę; min. – minutės;

pav. – paveikslas;

Ph. Eur. – europos farmakopėja; proc. – procentai;

mg – miligramai; g – gramai;

GRE – galo rūgšties ekvivalentai; N – niutonai; % - procentai; ○ – laipsniai; s – sekundės; µm – mikrometrai;

1.

ĮVADAS

Žmonės prieš tūkstančius metų pradėjo vartoti pirmuosius vaistus – tai augalinius vaistus. Augaliniai vaistai išlieka ir dabar populiarūs. Kiekvienais metais yra skiriama daug dėmesio ir lėšų, kad būtų kuriami bei tyrinėjami nauji augaliniai vaistiniai preparatai: išanalizuojama cheminė sudėtis, farmakologiniai, toksiniai poveikiai, taip pat galimos augalų sąveikos su vaistais. Dažniausiai iš augalinių preparatų yra vartojamos vienkomponentės ar sudėtinės arbatos [1].

Siauralapių gauromečių žaliava jau buvo vartojama daugiau kaip prieš šimtą metų. Tada žmonės ruošdavo tik kaip siauralapių gauromečių arbatą. Maždaug prieš 60 metų pradėta vartoti liaudies medicinoje ir tik prieš 20 metų buvo atlikti pirmieji moksliniai tyrimai. Šių tyrimų metu buvo pagrįstos vartojimo indikacijos esant šlapimo takų ir prostatos sutrikimams, augliams slopinti.[17]

Siauralapis gaurometis (Epilobium angustifolium arba Chamerion angustifolium (L.) Holub.) žolinis, daugiametis augalas, kuris priklauso nakvišnių (Onagraceae) šeimai. Dar kitaip vadinamas ožkarožė, siauralapė ožkarožė, kazokai. Paplitęs po visą Europą, Aziją, ypač Sibiro taigoje, taip pat Šiaurės Amerikoje. Augalas yra šviesiamėgis, auga degimvietėse, pakelėse, kirtimuose.

Siauralapio gauromečio vaistinė augalinė žaliava – lapai, žiedai, žolė, kuri ruošiama žydėjimo metu. Vaistinėje augalinėje žaliavoje kaupiasi biologiškai veikliosios medžiagos – flavonoidai, raugai, gleivės, pektinas, fitosteroliai, fenolkarboninės rūgštys. Kadangi gauromečiuose kaupiasi labai įvairios biologiškai aktyvios medžiagos, tai pasižymi įvairiais poveikiais. Siauralapis gaurometis veikia priešuždegimiškai, turi antioksidacinį, antimikrobinį poveikį bei pasižymi auglius slopinančiu poveikiu. Auglius slopinantis poveikis (antiproliferacinis) labai svarbus gydant gerybinės prostatos išvešėjimą. Šis poveikis pasireiškia inhibuojant fermentų veiklą. Šiuo metu yra tyrinėjamas siauralapio gauromečio ne tik antiproliferacinis poveikis, bet ir analgezinis, imunomoduliacinis poveikis, antiandrogeninis aktyvumas in vivo. Svarbi yra ir gauromečių kokybinė ir kiekybinė sudėtis šiems poveikiams.

Lietuvoje iš gauromečių preparatų galima įsigyti tik fermentuotą siauralapių gauromečių arbatą. Kitokių preparatų nėra, nes yra atliekami moksliniai tyrimai ir vertinamas polifenolių kiekio kitimas vegetacijos metu. [18]

Baigiamajame darbe pagamintos siauralapio gauromečio lapų miltelių tabletės, įvertinamos jų technologinės savybės. Taip pat nustatomas bendras polifenolių kiekis, kuris atsipalaiduoja iš tablečių.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: pagaminti siauralapio gauromečio lapų miltelių tabletes ir įvertinti jų kokybę.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti literatūros analizę apie siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub) augalinę žaliavą, kokios veikliosios medžiagos joje yra, koks veikliųjų medžiagų poveikis ir tablečių gamybos bei kokybės nustatymo metodus.

2. Pagaminti siauralapio gauromečio tabletes, parenkant tinkamą tablečių sudėtį ir technologiją.

3. Įvertinti pagamintų tablečių kokybę, atliekant fizikocheminę analizę.

Darbo problema: blogi siauralapio gauromečio lapų miltelių technologiniai parametrai.

Tyrimo objektas – siauralapio gauromečio augalinė žaliava - lapai ir iš jų sumalti milteliai bei šių miltelių pagrindu pagamintos tabletės.

Temos praktinė reikšmė ir naujumas:

Augalinių preparatų su augalinės žaliavos milteliais technologijų kūrimas bei gamyba yra sudėtingas, įvairiausių trūkumų turintis procesas. Augalinės žaliavos milteliai dažnai pasižymi ne tik blogu birumu, bet ir yra dulkantys, dalelės linkusios įsielektrinti. Šie veiksniai sunkina norint paruošti gerą tabletuojamąją masę, kad būtų gautos kokybiškos tabletės. Todėl ypatingai svarbu parinkus tinkamas pagalbines medžiagas, sumodeliuoti receptūrą bei gamybos technologiją taip, kad užtikrintų kokybiško preparato pagaminimą.

Atlikus mokslinę analizę, išsiaiškinta, kad siauralapio gauromečio preparatų Lietuvos vaistinėse nėra. Todėl buvo sukurta siauralapio gauromečio lapų miltelių tablečių technologija ir pagamintos tabletės, kurios gali būti vartojamos kaip maistas prekybos įmonėse. Šių tablečių technologija gali būti pasiūlyta vaistų gamintojams.

2.

LITERATŪROS

APŽVALGA

2.1. Siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub)

morfologiniai požymiai, paplitimas

1pav. Siauralapis gaurometis

Siauralapis gaurometis priklauso nakvišinių (Onagraceae) šeimai. Siauralapis gaurometis dar vadinamas kazokas, siauralapė ožrožė, siauralapė ožkarožė.

Siauralapis gaurometis yra daugiametis žolinis augalas, kuris užauga 60 – 120cm aukščio. Augalo šakniastiebis storas, ilgas bei šliaužiantis su daug požeminių ūglių, iš kurių auga lapuoti antžeminiai stiebai. Stiebas status, apvalus, kartais nežymiai briaunotas, viršūnėje nežymiai šakotas, rausvas. Stiebas nuo pat augalo pamato iki žiedyno yra lapuotas. Gauromečio lapai pražanginiai, lancetiški, iki 12cm ilgio bei iki 2cm pločio, lygiais kraštais, smailėjantys. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė – melsvai žalia, su ryškiomis gyslomis. Žiedai susitelkę stiebo viršūnėje į kekes, vainiklapiai purpurinės spalvos.

Gaurometis žydi nuo birželio iki rugsėjo, o sėklos subręsta rugpjūtį-spalį. Vaisius ankštarėlės pavidalo daugiasėklė, plaukuota dėžutė. Dauginasi šakniastiebio palaipomis ir sėklomis. Siauralapis gaurometis auga beveik visoje Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Gaurometis plačiai paplitęs ir po Lietuvą. Lietuvoje auga pamiškėse, kirtimuose, degvietėse,

sausuose durpynuose, pakelėse, taip pat vietomis sudaro gan didelius sąžalynus. Siauralapis gaurometis yra vienintelė rūšis, kuri auga natūraliose šios genties augavietėse. [5, 16]

2.2. Vaistinė augalinė žaliava

Siauralapio gauromečio augalinė vaistinė žaliava yra lapai, žolė. Žaliava ruošiama augalo žydėjimo metu. Žydėjimo metu nupjautą žolę reikia džiovinti gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje, paskleidus plonu sluoksniu. Išdžiovinta žaliava laikoma popieriniuose maišuose, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Gerai išdžiovinta ir tinkamai laikoma žolė tinka vartoti 2-3 metus. [16]

2.3. Siauralapio gauromečio cheminė sudėtis

Apžvelgus moksliniuose straipsniuose pateiktą literatūrą bei susisteminus tyrimų duomenis, nustatyta siauralapio gauromečio (Epilobium angustifolium (L.) Holub) cheminė sudėtis. Žolėje yra randama:

 Polifenolinių junginių (flavonol-3-O-glikozidų, fenolių rūgščių, elagotaninų);

 Flavonoidų – miricetino, kemfrolio, rutino, kvercetino.

 Elagotaninų - oenoteino B.

 Fenolinių rūgščių – galo, elago, kofeino, chlorogeno.

 Fitosterolių.

 Cukrų, krakmolo.

 Vitamino C.

 Pektinų, gleivių. [3, 4, 5, 9, 10, 14, 19, 20, 24, 25, 26]

Mokslinės analizės metu buvo nustatyta, kad kvercetino glikozidai dominuoja Epilobium angustifolium augaluose, o kitose Epilobium rūšyse daugiau randama miricetinų glikozidų. [4]

Nustatyta, kad maždaug 58g gauromečio jaunų lapų žaliavoje yra apie 57mg vitamino C, 8mg kalcio, 1mg geležies, 332TV vitamino A, 0,49mg riboflavino. [21]

2.4. Siauralapio gauromečio farmakologinis poveikis

Dėl didelio bioaktyvių komponentų kiekio, siauralapis gaurometis pasižymi priešuždegiminiu, antispazminiu, sutraukiančiu, antiseptiniu, raminančiu, minkštinančiu, antioksidaciniu, antiproliferaciniu, androgeniniu, vidurius laisvinančiu poveikiu. Siauralapis gaurometis turėdamas tiek daug poveikių galėtų būti pritaikytas vaistų gamybai.

Siauralapis gaurometis liaudies medicinoje vartojamas esant prostatos problemoms, ypač gerybinei prostatos hiperplazijai. Ožkarožę galima vartoti esant šlapimo takų problemoms [4]. Siauralapio gauromečio lapai ir žiedai gali būti naudingi sergant odos ligomis, pavyzdžiui, psoriaze, egzema, esant spuogams bei nudegimams [21]. Tinka vartoti esant gleivinių pažeidimams, kai vargina burnos ir skrandžio gleivinės opos. Žolė skatina ne tik burnos opelių gijimą, bet ir pagerina žaizdų ir odos opų gijimą [10]

.

Kadangi siauralapis gaurometis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, nuovirai tinka gastritų gydymui bei kolitams. Dėl taninų sutraukiančio poveikio galima vartoti esant viduriavimams bei kraujavimui iš tiesiosios žarnos.

Gauromečio žolė populiari buvo ir yra visam pasaulyje, nes ožkarožės arbata Rusijoje vartojama kaip žaliosios arbatos bei kavos pakaitalas, taip pat dėl minkštinančių, sutraukiančių savybių, Amerikos indėnai šią žolę vartojo kraujavimams iš tiesios žarnos stabdyti, kiniečiai – kaip lengvinančią priemonę nuo menstruacinių sutrikimų [14].

Siauralapio gauromečio antimikrobinis poveikis

Atlikti tyrimai parodė, kad etanolinis ekstraktas veikia antimikrobiškai. Siauralapio gauromečio ekstraktas slopina Staphylococcus aureus, S. albus, Pseudomonas pyocyanea, Candida albicans. Didžiausias poveikis buvo ekstrakto, kuris buvo gamintas iš šviežios žydinčios vaistinės augalinės žaliavos – žolės [3]. Taip pat siauralapio gauromečio ištrauka pasižymėjo slopinančiu poveikiu prieš Klebsiella pneumoniae, P. aeruginosa, o ypač slopinantis poveikis buvo prieš Microsporum canis [6, 28]

Siauralapio gauromečio vartojimas esant prostatos problemoms

Siauralapio gauromečio ištraukos vartojamos liaudies medicinoje prostatos negalavimams gydyti [40, 41]. Atlikti tyrimai parodė, kad siauralapis gaurometis stiprus prostatos vėžinių ląstelių inhibitorius. Ekstraktas gautas iš siauralapio gauromečio mažina prostatos specifinio antigeno sekreciją bei slopina arginazės veiklą. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad stipriausiai veikia veiklioji medžiaga - oenotinas B, kuris buvo aktyvesnis nei kvercetino-3-O-gliukoronidas bei

miricetinas. Oenotinas B aktyviau mažina prostatos ląstelių proliferaciją, mažina prostatos specifinio antigeno sekreciją bei arginazės veiklą [25].

Kitame tyrime nustatyta, kad siauralapio gauromečio ekstrakte yra 40 kartų daugiau oenotino B nei kitose Epilobium spp rūšyse bei 10 kartų stipriau slopina prostatos ląstelių DNR sintezę. Tokie gauti rezultatai rodo, kad gauromečio ekstraktas slopina žmogaus prostatos ląstelių proliferaciją nespecifiniu būdu. Tame daug dalyvauja ne tik oenotinas B, bet ir kiti aktyvūs junginiai [36].

Siauralapio gauromečio antiproliferacinis poveikis siejamas su įvairiais biologiškai aktyviais junginiais. Šios medžiagos gali trikdyti fermentų 5-α-reduktazės bei aromatazės, kurie dalyvauja prostatos hiperplazijos procese, veiklą. Aktyviausia medžiaga oenotinas B aktyviau slopina šių fermentų veiklą, nei finasteridas, kuris vartojamas GPH gydyme [37].

Taigi, įvairių studijų metu nustatyta, kad siauralapio gauromečio ekstraktai gali būti pritaikyti gydyti gerybinei prostatos hiperplazijai, prostatos vėžiui.

Imunomoduliacinis poveikis

Vienos iš biologiškai aktyvių iš biologiškai aktyvių medžiagų siauralapio gauromečio yra elagotaninai. Elagotaninai – tai augaliniai polifenoliai, kurie ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad gali turėti imunomoduliacinį poveikį. Vienas iš pagrindinių elagotaninų yra oenotinas B, kuris pasižymi antioksidaciniu, priešvėžiniu, antibakteriniu, antivirusiu poveikiu. Naujausi tyrimai, rodo, kad polifenoliai gali moduliuoti tarpląstelinius ryšius. Oenotinas B aktyvuoja keletą fagocitų funkcijų, tokių kaip NADPH oksidazės aktyvumą, chemotaksį, citokinų gamybą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad oenotinas B veikia fagocitų aktyvumą in vivo tyrime. Šio junginio sugebėjimas modeliuoti įgimto imuniteto funkcijas, įrodo, kad iš siauralapio gauromečio gautas oenotinas B turi savybę skatinti žaizdų gijimą bei slopinti navikų augimą veikiant makrofagų funkcijas [24].

Priešuždegiminis ir antioksidacinis poveikiai

Siauralapio gauromečio arbatos yra gana populiaros Europoje dėl savo priešuždegiminių savybių. Atlikti tyrimai, kurių metu buvo išskirtas iš siauralapio gauromečio miricetino-3-O-gliukoronidas ir nustatytas priešuždegiminis poveikis. Šis junginys, kaip nustatyta, mažina fermentų COX-1, COX-2 veiklą. Oenotino B aktyvumas susijęs su lipoksigenazės slopinimu. Nors oenotinas B pasižymi mažu ciklooksigenazių slopinimu, tačiau jo veikimą galima palyginti su indometacinu. Taip pat nustatyta, kad oenotinas B slopina hialuronidazių veiklą, taip skatindamas žaizdų gijimą [10].

Stresas, ultravioletinė (UV) šviesa turi įtakos odos ląstelių senėjimo procese. Stipriausias rizikos faktorius šiame procese yra UV šviesa. Buvo atliktas tyrimas, kuriame įvertintas siauralapio gauromečio antioksidacinis poveikis UV šviesos sukeltam odos ląstelių senėjimui. Rezultatai parodė, kad pagrindinės trys grupės, kurios turi antioksidacinį poveikį, tai – elagotaninai (oenotinas B), fenolinės rūgštys (galo r.) ir flavonoidai. Siauralapio gauromečio ekstraktas padidino ląstelių gyvybingumą joms senstant, sumažėjo jungiamojo audinio augimo faktorius. Siauralapio gauromečio ekstraktas apsaugo odos ląsteles nuo eritemos formavimosi, kurią sukelia UV šviesa. Galima daryti išvadą, kad siauralapio gauromečio ekstraktas gali turėti antisenėjimo savybių [22].

Atlikus literatūros analizę, išsiaiškinta, kad siauralapis gaurometis dėl savo įvairios cheminės sudėties turi nemažai farmakologinių poveikių. Šiame darbe pagamintos tabletės naudojant siauralapio gauromečio lapų miltelius galėtų būti skirtos šlapimo takų ir prostatos ligoms: gerybinei prostatos hiperplacijai gydyti bei mažinti ląstelių augimą esant prostatos vėžiui.

2.5. Milteliams keliami reikalavimai

Milteliai yra kieta bei biri, gali būti dozuota arba nedozuota vaistų forma. Milteliai gali būti vartojami per burną – geriamieji arba išoriškai.

Milteliai turi atitikti jiems keliamus Europos farmakopėjos reikalavimus, kad būtų pagamintos geros kokybės tabletės. Parenkant pagalbines medžiagas tablečių gamybai turi būti ištirta įvairios miltelių charakteristikos tam, kad būtų nustatytos fizikinės, cheminės ir mechaninės savybės. Įvertinus šias savybes, atsiranda didesnės galimybės sukurti gerą, ištobulintą su mažomis sąnaudomis gamybos technologiją.

Milteliams yra atliekami suberiamojo tankio testas, birumo testas bei nustatomas subirusių miltelių kampas. Šie testai yra aprašyti Europos farmakopėjoje (Europos farmakopėjos straipsnių rinkinys, 2004). Atlikus šiuos testus, galime įvertinti ar milteliai atitinka jiems keliamus reikalavimus.

2.6. Granuliavimo procesas

Granuliavimo metu milteliai yra sugranuliojami į tam tikro dydžio grūdelius, kurie vadinami granulėmis. Miltelius granuliuoti reikia, kad būtų pagerintos miltelių technologinės savybės, kaip birumas, suspaudimas bei, kad sudėtinis miltelių mišinys gamybos metu

neišsisluoksniuotų. Granuliavimo metu yra sutankinami, suklijuojami milteliai ir iš jų suformuojamos tvirtos, reikiamo dydžio bei vienodos granulės.

Granuliavimą galima atlikti dviem būdais: 1) sausuoju, 2) drėgnuoju būdu. Atliekant sausą granuliaciją skysčiai nevartojami, o šis metodas taikomas, kai drėgna masė gali reaguoti su pagalbinėmis medžiagomis ar yra jautri karščiui. Drėgnoji granuliacija atliekama naudojant granuliuojančius skysčius. Granuliuojantys skysčiai gali būti vandeniniai tirpalai: želatinos, mikroceliuliozės, cukraus sirupas, polivinilpirolidino, išgrynintas vanduo, krakmolo kleisteris, taip pat gali būti naudojami ir etaloniai tirpalai.

Drėgnoji granuliacija dažniausiai taikoma, kai milteliai yra purūs, dulkantys ir norima pagerinti jų technologines savybes. Drėgnosios granuliacijos metu į miltelius yra dedamas optimalus kiekis granuliojamo skysčio, kad būtų gauta drėgna masė.

Drėgna granuliacija atliekama taip: pirmiausia yra sumaišomi milteliai su pagalbinėmis medžiagomis, tada gautas mišinys maišomas su granuluojančiu skysčiu, gautą drėgną mišinį reikia pertrinti per sietą, išdžiovinti bei dar kartą pertrinti per sietą. Tada gautas granules reikia apipudrinti.

Jei granuliavimas atliekamas rankiniu būdu, tai dažniausiai naudojama grūstuvė su piestele. Į grūstuvėje esantį mišinį yra lašinamas granuliuojantis skystis ir piestele maišoma, kol gaunama drėgna masė. Granuliuojančio skysčio kiekis turi būti tinkamas, optimalus, kitu atveju galima gauti granules, kurios greitai trupa, yra silpnos - per mažai skysčio, o jei masė lipni, klampi, blogai granuliuojama – per daug skysčio. Gautos granulės yra pertrinamos per sietą ir džiovinamos iki nekintamos masės, vėl pertrinamos per sietą bei pudrinamos [27, 32, 33]

Apidrinimui naudojamos medžiagos, kurios turi slydimą didinančių bei sulipimą mažinančių savybių (magnio, kalcio stearatai, talkas), kartais pridedama ir medžiagų suardymą didinančių medžiagų [29, 33].

Pagal Europos farmakopėją (Europos farmakopėjos straipsnių rinkinys, 2004) pagamintiems granuliatams atliekami tokie patys testai kaip milteliams: suberiamojo tankio, birumo bei subirusių granulių kampo nustatymas.

2.7.

Tabletės

Tai kietos dozuotos vaistų formos, kurių vienoje dozuotėje gali būti viena ar daugiau veikliųjų medžiagų. Tabletės gaminamos presavimo metu, spaudžiant vienodus dalelių tūrius. Jos skirtos vartoti per burną. Dažniausiai tabletės nuryjamos nekramtytos, bet yra tablečių, kurias prieš nuryjant reikia sukramtyti ar laikyti burnoje, kol ištirps, kitas prieš vartojimą ištirpinti vandenyje.

Tabletės yra viena populiariausia vaistų forma. Jos gaminamos tam tikrų formų. Dažniausiai būna cilindro formos, kuris yra apvalus taisyklingas, išorinis paviršius išgaubtas ar plokščias, briaunos su neaštriais kraštais. Žinoma, tabletės gali būti ir kitokių formų: kiaušinio, žiedo, skritulio formų, o lapelio, kūgio ar gėlytės formos tabletės yra parenkamos gaminant kramtomąsias tabletes vaikams. Tabletėse gali būti pažymėta laužimo vieta, gali būti įspausti simboliai.

Peroraliai vartojamas tabletes galima išskirti į keletą grupių:

 Nedengtos tabletės;  Dengtos tabletės;  Šnypščiančios tabletės;  Tirpios tabletės;  Disperguojamos tabletės;  Burnoje disperguojamos;

 Skrandžio sultims atsparios tabletės;

 Modifikuotai vaistines medžiagas atpalaiduojančios tabletės;

Tabletės yra gaminamos spaudžiant vienodą vaistinės mežiagos ar jos granuliato dalelių agregatų kiekį. Tabletavimo metu turi būti užtikrintas tablečių mechaninis tvirtumas, imtasi priemonių nuo tablečių trupėjimo, lūžimo jas liečiant. Visa tai turi būti užtikrinta viso tablečių gamybos proceso metu.

2.7.1.

Tablečių kokybės reikalavimai

Pagamintos tabletės turi atitikti pagrindinius Europos farmakopėjoje nurodomus tablečių kokybės reikalavimus. Tai tvirtumas, dilumas, suirimas ir tirpimas. Tablečių dilumo tyrimas nurodomas „Nedengtų tablečių dilumas“ (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.7), tvirtumas – „Tablečių atsparumas traiškymui“ (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.8), tirpimui nustatyti – „Kietų vaisto formų tirpimo testas“ (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.3). Taip pat yra atliekamas nedengtų ir dengtų plėvele tablečių masės vienodumos testas „Vienadozių preparatų masės vienodumas“ (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.5), yra atliekamas tablečių turinio vienodumo testas (Ph. Eur. 01/2008,2.9.6). Gaminant, pakuojant, laikant ir platinant tabletes, reikia užtikrinti jų mikrobiologinę kokybę (Ph. Eur. 01/2008, 5.1.4) [7, 23].

2.7.2. Tabletuojamosios masės paruošimas

Pirmiausia reikia sumaišyti sudedamąsias dalis – miltelius. Maišant miltelius svarbu yra, kad būtų gauta vienalytė masė, kurioje tolygiai pasiskirsčiusi vaistinė medžiaga. Vienodo, tolygaus mišinio sumaišymą lemia:

 Dalelių paviršiaus jėgų sąveika;

 Dalelių forma ir dydis;

 Medžiagos tankis.

Milteliai geriausiai susimaišo tada, kai medžiagų dalelių jėgų sąveika būna nedidelė, kai medžiagų dalelių forma taisyklinga, o dalelių dydis bei tankis maišomų dalelių mažai tesiskiria bei yra panašus. Maišant miltelius ir ruošiant tabletuojamąją masę yra susiduriama ir su problemomis. Dažniausiai tai miltelių išssisluoksniavimas bei miltelių sulipimas. Todėl, kad būtų tinkamai sumaišyti milteliai ir nekiltų problemų reikia maišyti pagal sudėtinių miltelių maišymo taisykles [13, 31, 33].

Atlikus literatūros analizę apie miltelius, tabletes ir jiems keliamus kokybės reikalavimus, nustatyta, kad tabletės yra viena iš priimtiniausių vaistų formų, kur būtų galima įmaišyti siauralapio gauromečio lapų miltelius greta pagalbinių medžiagų. Parinkus reikiamas pagalbines medžiagas bei atlikus tabletavimo procesą būtų galima pagaminti kokybiškas siauralapio gauromečio lapų miltelių tabletes.

3.

TYRIMO METODAI IR METODIKA

Darbo metu buvo nustatinėjama siauralapio gauromečio polifenolių kiekis, antioksidacinis aktyvumas bei kuriama siauralapio gauromečio lapų miltelių tablečių technologija. Tabletėms gaminti buvo parinktos reikiamos pagalbinės medžiagos. Buvo nustatytos pagalbinių medžiagų technologinės savybės bei jų tinkamumas tabletavimo procesui. Atsižvelgiant į tai buvo pagaminta tabletuojamoji masė bei pasirinktas tinkamas tabletavimo būdas. Buvo pagamintos 6 receptūros, iš jų atrinkta viena, kuri buvo geriausių technologinių savybių. Kad pagerintume mišinio technologines savybes iki reikiamų, mišinys buvo sugranuliuotas. Naudoti trys granuliuojamieji skysčiai. Buvo pagamintos tabletės ir atlikta jų analizė.

3.1. Tyrime naudotos medžiagos ir prietaisai

Tyrimui naudotos medžiagos:

 Siauralapio gauromečio žolė, (UAB „Jadvygos žolės“ Mažeikių rajonas, Lietuva „Ekologiški siauralapio gauromečio lapai“);

 Etanolis 96,6 % (v/v), „Stumbras“, Kaunas;

 Silicifikuota mikrokristalinė celiuliozė „Prosolv SMMC HD 90“;

 Magnio stearatas (AppliChem; Vokietija);

 Laktozės monohidratas (AppliChem; Vokietija);

 Manitolis (AppliChem; Vokietija);

 Gliukozė (Mainland; China);

 Talkas (AppliChem; Vokietija);

 Magnio karbonatas (AppliChem; Vokietija);

 Metilceliuliozė (Sigma-Aldrich Chemie GmbH‖, JAV);

 Polivinilpirolidonas (Sigma-Aldrich Chemie GmbH‖, Vokietija);

 Standartinis Folin – Ciocalteu reagentas („Sigma Aldrich“, Vokietija);

 DPPH–2,2-difenil-1-pikrilhidrazil hidratas („Sigma Aldrich“, Vokietija);

 Natrio karbonatas („Sigma – Aldrich Chemie GmbH“, Šveicarija);

 Išgrynintas vanduo, LSMU laboratorija, Lietuva.

Tyrime naudoti prietaisai:

 Laboratorinės analizinės svarstyklės (0,001 tikslumu) (A&D Company; JAV);

 Aparatas birumui nustatyti (ERWEKA; Vokietija);

 Tabletavimo mašina (CPR6 SINGLE STROKE tableting mashine, Italija);

 Prietaisas dilumui nustatyti (ERWEKA; Vokietija);

 Prietaisas tvirtumui nustatyti SOTAX HT1;

 Spektrofotometras (UV-1800 Shimadzu (Japonija));

 Prietaisas tirpimo testui atlikti SOTAX;

 Mikroskopas (Motic Instruments, Inc., Vokietika);

 Svarstyklės Scaltec SBC 31, Vokietija;

 Elektroninis drėgmės analizatorius KERN MLS (KERN, Vokietija)

 Sietų rinkinys kvadratinėmis angelėmis (RETSCH; Vokietija );

3.2.

Tyrimo metodika

3.2.1.

Pagalbinių medžiagų parinkimas

Pagalbines medžiagas parinkome taip, kad jos tabletuojamajai masei suteiktų reikiamas technologines savybes, ji būtų gerai dozuojama, o pagamintos tabletės būtų kokybiškos. Pagalbinės medžiagos taip pat pagerina preparato išvaizdą, biofarmacines charakteristikas, preparato stabilumą.

Tabletuojamuosiuose mišiniuose buvo naudojamos tokios pagalbinės medžiagos: Prosolv HD 90, kurį sudaro mikrokristalinė celiuliozė (Ph. Eur. 1997 : 0316) ir bevandenis koloidinis silicio dioksidas (Ph. Eur. 1997:0738). Ši medžiaga yra kaip tablečių užpildas bei gerina lipnumą, pasižymi slidinančiomis savybėmis, skatina tablečių suirimą. Kaip tablečių užpildai taip pat naudoti gliukozė (Ph. Eur. 1997:0177), manitolis (Ph. Eur. 2001:0559), laktozė (Ph. Eur. 1997:0187), bazinis magnio karbonatas, lengvasis (Ph. Eur. 1997:0042). Apipudravimui naudotas magnio stearatas kaip slidinanti, neleidžianti tabletuojamajai masei prilipti prie tabletavimo mašinos puansonų, medžiaga (Ph. Eur. 2011:0229).

3.2.2.

Receptūrų sudarymas

1 mišinys Gauromečio lapų milteliai10,0 Prosolv 10,0 Laktozės monohidratas 10,0 Talkas 0,9 2 mišinys

Gauromečio lapų milteliai 5,0 Prosolv 5,0

Magnio basinis karbonatas 20,0 Magnio steratas 0,3

3 mišinys

Gauromečio lapų milteliai 2,0 Prosolv 28,0 Magnio steratas 0,3 4 mišinys Gauromečio lapų milteliai2,0 Prosolv 8,0 Manitolis 20,0 Magnio sterato 0,3 5 mišinys

Gauromečio lapų milteliai 3,0 Prosolv 7,0

Magnio bazinis karbonatas 22,0 Magnio stearatas 0,3

Buvo sudarytos eksperimento būdu 5-ios skirtinkos tablečių receptūros. Pagalbinės medžiagos parinktos, kad sudarytų tabletės masę. Taip pat pridėta ir tepiklių, kad būtų geras birumas, tabletuojamoji masė gerai užsipildytų tabletavimo metu. Tabletės masė apskaičiuota 0,3, mišinio gaminta 30,0, kad būtų pagamintas 100 tablečių.

Atliktas sudarytų receptūrų technologinių savybių vertinimas. Įvertintas birumas, kūgio kampas, sutankinimo masė.

Norint pagaminti tabletes su augaline žaliava pirmiausia reikia įvertinti miltelių technologines savybes: birumą, kūgio kampą, suberiamąjį tankį. Įvertinus šias savybes, galime spręsti apie augalinės žaliavos ir pagalbinių medžiagų parinkimą gaminant tabletuojamąją masę bei tinkamą gamybos proceso parinkimą.

3.2.3.1.

Siauralapio gauromečio lapų miltelių frakcinė dalelių

sudėties nustatymas

Siauralapio gauromečio augalinė žaliava buvo sumalta malūnu, naudojant tris skirtingus sietus Nr.2, Nr. 0,5, Nr. 0,25. Po to atliktas sietų testas (Ph. Eur. 01/2005, 2.9.12.). Milteliai buvo sijojami per 8 sietus. Sietų angelių dydis nuo 2,5 mm iki 0,125 mm (angelės kvadratinės). Atsverta 20 g smulkintos žaliavos, suberta ant stambiausio sieto ir sijota 5 min sietų rinkiniu, sijotuvui vibruojant 300-400 kartų/min. Likusi ant sieto žaliava pasverta ir apskaičiuotas kiekvienos frakcijos procentinis kiekis, atsižvelgus į sijoti atsvertos žaliavos kiekį.

Vidutinis smulkiausios frakcijos dydis apskaičiuojamas iš formulės: d = _d1d2 ,

d – vidutinis smulkiausios frakcijos dalelių dydis, μm. d1 – sieto angų dydis μm, pro kurias prabyra

d2 – sieto angų dydis μm, pro kurias neprabyra smulkiausios žaliavos dalelės.

3.2.3.2.

Miltelių birumo ir kūgio kampo nustatymas

Atliekant birumo testą yra nustatomas miltelių ar granulių gebėjimas byrėti iš piltuvėlio. Atsveriama 30,0 miltelių ar granulių, ir atsargiai supilama į prietaiso piltuvėlį. 20 sekundžių purtoma, po to atidaromas piltuvėlis ir užfiksuojama per kiek laiko milteliai išbyrėjo iš piltuvėlio. Bandymą reikia kartoti 5 kartus. Birumas turi būti ne mažesnis kaip 4 – 5 g/s. Birumas apskaičiuojamas naudojant formulę:

Bc – birumas (g/s);

m – pasvertų miltelių masė, (g); t – visas bandymo laikas (s); 20 – purtymo laikas, (s).

Bandymų duomenys apskaičiuojami vartojant formulę:

n – 5 (bandymų skaičius).

Laisvai išbyrėjusių miltelių ar granulių kūgio kampas nustatomas su tuo pačiu prietaisu. Kūgio kampas matuojamas tarp išbyrėjusių miltelių ir horizontalaus paviršiaus. Miltelių birumas yra geras tada, kai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas yra 25○-30○, o jei kūgio kampas didesnis nei 40o – milteliai birūs nepakankamai (Ph. Eur. 01/2008 : 20916).

1lentelė. Miltelių birumo įvertinimas pagal kūgio kampą remiantis Eur. Ph. 2.9.36

3.2.3.3.

Miltelių suberiamojo tankio nustatymas

Suberiamojo tankiui nustatymui naudojamas tankinimo prietaisas SOTAX TD1. Šį prietaisą sudaro 100ml sugraduotas cilindras, kuris tvirtinamas ant prietaiso platformos. Platmorma tankinimo metu pakyla aukštyn ir žemyn apie 3mm. Į cilindrą suberiamas tikslus pasvertas tiriamosios medžiagos kiekis. Parenkamas prietaiso tinkamas režimas, nustatomi parametrai, įrašomas tūris, kurį užima į cilindrą supilti milteliai ir pradedamas sutankinimas. Miltelių tūris fiksuojamas po 10, 490, 750, 1250 tankinimų. Po paskutinio tankinimo įrašomas galutinis miltelių tūris ir aparatas pateikia:

 Sutankintą masę (Tap Density);

 Laisvai suberiamąją masę (Init Density)

20



t

n B V_c 



 Hausner koeficientą (Hausner Ratio).

Miltelių laisvai suberiamąją masę (ρNmax) galime paskaičiuoti ir pagal formulę (Ph. Eur.

01/2008 : 20915):

m – kiek miltelių subėrėme į cilindrą (g); V – kokį tūrį milteliai užėmė (ml).

Įvertinus gautus rezultatus, nustatyta, kad gauromečio lapų milteliai yra blogai birūs. 30,0 gauromečio lapų miltelių išbyrėjo per 60 s. Tai yra 0,5g/s. Taip pat gauromečio lapų milteliai yra per mažo suberiamojo tankio 0,238 g/ml, todėl gauromečio milteliai netinka tiesioginiam tabletavimui. Reikia parinkti pagalbines medžiagas, kurios sudarytų tabletės masę bei pagerintų birumą. Tabletuojamoji masė turi pasižymėti geru birumu, gerai tabletuotis. Todėl buvo sudarytos 5-ios receptūros ir įvertintas jų technologinės savybė.

2 lentelė. Miltelių birumo vertinimas pagal Carr indeksą ir Hausner koeficientą

V m N 

max 

3 lentelė. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis mišinių birumo ir suberiamosios masės vertinimas

Miš inio numeris Mišinio sudėtis B yrėjimo laikas K ūgio kampas C arr indeksas H ausner koeficientas Past abos 1 mišinys Gauromečio lapų milteliai10,0 Prosolv 10,0 Laktozės monohidratas 10,0 Talkas 1,35 1 min 5 sek. 4 5o 31 ,58 L abai blogas 1, 462 L abai blogas Kad angi rezultatai labai blogi, šio mišinio nebevykdomi tolimesni tyrimai 2 mišinys Gauromečio lapų milteliai5,0 Prosolv 5,0 Magnio karbonatas 20,0 Mg stearatas 0,3 1 0sek. 3 9o 25 ,76 Bl ogas 1, 347 Bl ogas Ger inti birumą. 3 mišinys Gauromečio lapų milteliai2,0 Prosolv 28,0 Mg stearatas 0,2 1 1sek. 4 0o 25 ,71 Bl ogas 1, 347 Bl ogas Ger inti birumą 4 mišinys Gauromečio lapų milteliai2,0 Prosolv 8,0 Manitolis 20,0 Mg stearatas 0,2 1 2 sek. 4 2o 26 ,67 Bl ogas 1, 364 Bl ogas Ger inti birumą 5 mišinys Gauromečio lapų milteliai3,0 Prosolv 5,0 Magnio karbonatas 22,0 Mg stearatas 0,3 2 0 sek. 4 00 29 ,79 Bl ogas 1, 404 Bl ogas Ger inti birumą

3.2.4.

Miltelių mišinio mikroskopinė analizė

Gauromečio lapų milteliai ir padaryti granuliatai stebėti pro optinį mikroskopą, norint įvertinti dalelių dydį ir formą. Nedidelis miltelių ir granuliato kiekis beriamas ant stiklelio ir paskleidžiamas plonu sluoksniu ir uždengiamas mikroskopavimo stikleliu. Preparatai stebimi praeinančioje šviesoje. Mikroskopas yra sujungtas su kompiuteriu ir kamera. Vaizdas yra stebimas kompiuterio ekrane. Kompiuteryje esanti programa automatiškai išmatuoja dalelių dydį.

granuliavimas

3.2.5.1.

Granuliuojančių tirpalų gamyba

Atliekant tyrimą buvo pagaminti trys granuliuojantys skysčiai:

1. 2 proc. metilceliuliozės tirpalo gamyba: buvo atsverta 0,500 g metilcelioliozės (Methylcellulosum, Ph. Eur. 01/2002:0345) ir ištirpinta 25 ml išgryninto vandens.

2. 10 proc.polivinilpirolidono (povidono)tirpalo gamyba: buvo atsverta 2,500 g polivilinpirolidono (Povidonum, Ph. Eur. 04/2004:0685) ir ištirpinta 25 ml išgryninto vandens.

3. 64 proc. cukraus sirupo gamyba: buvo atsverta 12,800 g cukraus (Glucosum anhydricim, Ph. Eur. 01/2002:0177) ir supilta į kolbutę su 20 ml išgryninto vandens. Kaitinta ir maišyta, kol cukrus ištirps. Po to vėsinta po vandens srove iki kambario temperatūros.

3.2.5.2.

Gauromečio lapų miltelių granuliatų gamyba

Kadangi buvo nustatytas blogas birumas sudarytų receptūrų, nutarta naudoti drėgnos granuliacijos metodą.

Vaistinė augalinė žaliava grūstuvėje sumaišoma su pagalbinėmis medžiagomis pagal miltelių maišymo taisykles. Tada lašinamas granuliuojamasis skystis. Miltelių mišinys maišomas piestele, kad granuliuojantis skystis geriau pasiskirstytų ir sudrėkintų miltelius, esančius grūstuvėje. Maišoma tol, kol gauta tinkamos konsistencijos masė. Masė yra tinkama tada, kai numetus tarp pirštų suspaustą masės gabalėlį iš 20 – 30 cm aukščio – šis nesubyra. Drėgna masė rankiniu būdu pertrinta per sietą „Nr. 2“, kurio angelių diametras yra 2000µm. Pertrinta masė paliekama išdžiūti. Išdžiūvusi masė vėl pertrinama per tą patį sietą. Gautos granulės apipudrintos magnio stearatu.

1 mišinys negranuliuotas dėl labai blogų rodiklių. Kiti mišiniai sugranuliuoti naudojant vandeninį povidono 10% tirpalą.

Mišinio numeris

Mišinio sudėtis Granuliuojamasis skystis Kiekis ml 2 mišinys Gauromečio lapų milteliai5,0 Prosolv 5,0 Magnio karbonatas 20,0 Mg stearatas 0,3 Vandeninis povidono 10% 16 ml 3 mišinys Gauromečio lapų milteliai2,0 Prosolv 28,0 Mg stearatas 0,2 Vandeninis povidono 10% 15 ml 4 mišinys Gauromečio lapų milteliai2,0 Prosolv 8,0 Manitolis 20,0 Mg stearatas 0,2 Vandeninis povidono 10% 17 ml 5 mišinys Gauromečio lapų milteliai3,0 Prosolv 7,0 Magnio karbonatas 22,0 Mg stearatas 0,3 Vandeninis povidono 10% 18 ml

3.2.5.2.1. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis granuliatų technologinių savybių įvertinimas

Tyrimo metu buvo sugranuliuoti receptūrose pateikti mišiniai, įvertintas jų birumas, kūgio kampas, Carr indeksas, Hausner koeficientas. Įvertinus mišinius, pabandyta sutabletuoti, norint patikrinti ar pavyksta gauti geros kobybės tabletes

Gauti rezultatai pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis granuliatų technologinės savybės

Mišinio numeris

Mišinio sudėtis Byrėjimo laikas Kūgio kampas Carr indeksas Hausner koeficientas Pastabos 2 mišinys granuliatas Gauromečio lapų milteliai 5,0 Prosolv 5,0 Magnio karbonatas 20,0 Mg stearatas 0,3 3sek. 22o 21,05 Priimtinas 1,267 Priimtinas Tabletuojant mišinį su tabliatavimo mašina, esant maksimaliai suspaudimo jėgai, tabletės gaunamos gražios formos, tvirtos, tabletės masė 0,260 3 mišinys granuliatas Gauromečio lapų milteliai2,0 Prosolv 28,0 Mg stearatas 0,2 5sek. 25o 22,03 Priimtinas 1,285 Priimtinas Sugranuliavus, birumas pagerėjo, bet sutabletuoti

iškart subyra 4 mišinys granuliatas Gauromečio lapų milteliai2,0 Prosolv 8,0 Manitolis 20,0 Mg stearatas 0,2 4 sek. 25o 22,27 Priimtinas 1,288 Priimtinas Granuliatas byra bei užsipildo gerai, tabletės gautos nesubyra, bet vienos tabletės masė yra per maža. 5 mišinys granuliatas Gauromečio lapų milteliai3,0 Prosolv 7,0 Magnio karbonatas 22,0 Mg stearatas 0,3 4 sek. 250 22,62 Priimtinas 1,292 Priimtinas Granuliatas byra bei užsipildo gerai, suspaudimo jėga maksimali. Gautos tabletės yra mažos masės. Didesnės masės tablečių gauti nepavyktų, nes nebūtų suspaudomos jėgos.

Atlikus mišinių tabletavimą, matome, kad geriausios kokybės tabletes pavyko gauti iš 2 mišinio receptūros. Todėl nuspręsta tyrimuose naudoti tabletes iš 2 mišinio receptūros. Įsitikinti, ar turi įtakos tabletėms granuliuojamasis skystis, šis mišinys buvo sugranuliuotas dar su 64% cukraus sirupu bei vandeniniu 2% metilceliuliozės tirpalu:

6 lentelė. 2 mišinio granuliavimui sunaudotas granuliuojamųjų skysčių kiekis Mišinio

numeris

Mišinio sudėtis Granuliuojamasis skystis Kiekis ml 2 A mišinys Gauromečio lapų milteliai5,0 Prosolv 5,0 Magnio karbonatas 20,0 Mg stearatas 0,3 Vandeninis povidono 10% 16 ml 2 B mišinys Gauromečio lapų milteliai5,0 Prosolv 5,0 Magnio karbonatas 20,0 Mg stearatas 0,3 Vandeninis 2% metilceliuliozės 19 ml 2 C mišinys Gauromečio lapų milteliai5,0 Prosolv 5,0 Magnio karbonatas 20,0 Mg stearatas 0,3 64% cukraus sirupas 16 ml

3.2.6.

Gauromečio granuliatų kokybės vertinimas

Pagamintiems gauromečio mišinių granuliatams buvo atlikas kokybės vertinimas pagal Europos farmokopėjoje nurodytus reikalavimus milteliams. Nustatytas granuliatų birumas, išmatuotas kūgio kampas, nustatytas suberiamasis tankis, Carr indeksas, Hausner koeficientas bei atliktas granuliatų nuodžiūvio nustatymas.

3.2.6.1.

Granulių nuodžiūvio nustatymas drėgnomačiu

Buvo atliktas siauralapio gauromečio lapų pagamintų miltelių 2A, 2B, 2C mišinių granuliatų nuodžiūvis. Nuodžiūvis nustatytas naudojantis drėgnomačiu KERN MLS (Vokietija). 1 g (0,01 g tikslumu) tiriamųjų miltelių mėginio buvo džiovinama esant 1200_{C temperatūrai iki pastovios masės.}

Testas kartotas 3 kartus (n=3). Gautas rezultatas yra masės netektis džiovinant procentais.

3.2.7.

Tabletavimas

Gaminat tabletes buvo imtasi priemonių, užtikrinančių tablečių tvirtumą bei saugančių jas nuo trupėjimo, lūžimo jas liečiant bei tolesnio tyrimo metu. Veiklioji medžiaga turi tinkamai atsipalaiduoti iš tabletės. Nedengtos tabletės turi suirti ar ištirpti ne ilgiau kaip per 15 min.

Tabletuojamoji masė buvo gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis granuliatai 2A, 2B, 2C. Granuliatai supilti į tabletavimo mašinos dalytuvą ir atliktas tolesnis tabletavimo mašinos reguliavimas, kad būtų pagaminta kokybiškos tabletės.

3.2.7.1.

2A, 2B, 2C mišinių tabletavimas

mišinio sudėtis:

Gauromečio lapų milteliai5,0 Prosolv 5,0

Magnio karbonatas 20,0 Mg stearatas 0,3

2A mišinys sugranuliuotas su vandeniniu 10% polividono tirpalu, 2B – su vandeniniu 2% metilceliuliozės tirpalu, 2C – su 64% cukraus sirupu. Atsvertas tikslus kiekis granuliato buvo supiltas į tabletavimo mašinos piltuvą. Presavimo būdu atitinkamai pagamintos 2A - 98, 2B - 99, 2C - 98

tyrimams.

3.2.8.

Pagamintų tablečių kokybinis vertinimas

Po atliktų tabletavimų, buvo nustatyti kokybiniai tablečių rodikliai. Pagal gautus rezultatus, galėjome įvertinti pagamintų tablečių tinkamumą naudojimui ir jų atitikimą keliamiems reikalavimams.

3.2.8.1.

Vidutinės masės nustatymas

Nustatant vidutinę tablečių masę, pasveriama 20 tablečių. Po to sveriama kiekviena iš pasirinktų dvidešimties tablečių 0,001 g tikslumu. Pagal formulę apskaičiuojama vidutinė tablečių masė bei leidžiami masės nuokrypiai:

n m m m n m m i n i     



1 1 2 ...

Šiuo atveju n=20 (tyrimui imtų tablečių skaičius).

Leidžiamas vidutinės masės procentinis nuokrypis, atsižvelgiant į tablečių masę, galimi šie nukrypimai: ± 10% - kurių masė 0,08 g ir mažesnė; ± 7,5 % - kurių masė didesnė už 0,08, bet mažesnė 0,250 g; ± 5 % - kurių masė 0,250 g ir didesnė. (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.5. – 1 lentelė).

3.2.8.2.

Nedengtų tablečių dilumas

Šis testas atliekamas, norint įvertinti tablečių dilumą esant apibrėžtoms sąlygoms, ar tablečių paviršiai yra pažeidžiami, trupa ar skyla sluoksniais dėl mechaninio poveikio.

Dilumas (U) nustatomas friabiliatoriumi, sudarytu iš būgno, kurio skersmuo 200 mm. Jo viduje 20○ kampu pritvirtinta 12 mentelių. Prietaisas turi laikrodinį mechanizmą. Būgno sukimosi greitis – 20 aps./min. Tyrimui reikalinga 20 tablečių, jei jų kiekviena sveria iki 0,65 g arba 10 tablečių, kurių kiekviena sveria daugiau kaip 0,65 g.

Pasveriama 20 tablečių, sudedama į prietaiso būgną. Svėrimo tikslumas – 0,001 g. Būgno dangtelis užsukamas įjungiamas prietaisas. Prietaisas sukasi 5 minutes ir padaro 100 apsisukimų. Paskui nuo tablečių nuvalomos dulkės ir tabletės pasveriamos 0,001 g tikslumu.

H

G

Tablečių nusitrynimas (U) apskaičiuojamas pagal formulę:

%

100

:

H K H

G

G

G

U





_{, kur:}

GH = pradinis tablečių svoris (g); GK = tablečių svoris po nusitrynimo (g).

Tabletės atitinka reikalavimus, kai nusitrynimas yra ne daugiau nei 3 proc., o atsparumas nusitrynimui daugiau nei 97 proc. (Ph. Eur. 01/2008: 20907)

3.2.8.3.

Tablečių atsparumas traiškymui

Atliekant šį testą yra išmatuojama jėga, kuri reikalinga tabletei suardyti traiškant esant apibrėžtoms sąlygoms.

Atsparumas traiškymui atliekamas naudojantis SOTAX HT1 aparatu. Tabletė statoma ant briaunos tarp dviejų strypų, kurių apatinis yra nejudantis, o viršutinis judantis. Mikrometru pamatuojama tabletės aukštis ir skersmuo, dedama į darbinę prietaiso dalį ir tabletė skaldoma. Nustatomas apkrovimas, skaldantis tabletę. Tyrimas kartojamas 5 kartus. Atsparumas traiškymui turi būti ne mažesnis 30 – 40 N. (Ph. Eur. 01/2008: 20908).

3.2.8.4.

Tablečių suirimo testas

Tablečių suirimas tikrinamas rankiniu būdu. Tabletės tirpinamos kolboje, turinčioje 50 ml vandens – palaikant 37 ± 2○C temperatūrą. Kolba judinama 1 – 2 kartus per sekundę. Tabletė turi ištirpti arba suirti ne ilgiau kaip per 15 min. (Ph. Eur. 01/2008: 20903)

3.2.8.5.

Tablečių tirpimo testas

Tirpimo testas buvo atliekamas, norint įvertinti polifenolių atsipalaidavimą iš tablečių. Tyrimui naudotas SOTAX tirpimo testui atlikti mentinis prietaisas. Į prietaiso cilindrinius pusrutuliniu dugnu indus yra supilta 500 ml rūgštinės tirpimo terpės, kuri paruošiama į matavimo kolbą įpilant 0,2

išgrynintu vandeniu. Terpės pH 1,5, taip yra imituojama rūgštinė skrandžio terpė.

Tabletės yra padedamos ant indo dugno ir prietaisas paleidžiamas suktis. Tirpimo terpė prieš tai turi būti pašildyta iki 37 ± 0,5○C. Prietaiso mentės sukasi 100 aps/min. Mėginiai imami po 15 min, 30 min ir 45 min. Mėginiai imami automatinėmis pipetėmis po 5 ml ir tuoj pat įpilama atgal 5 ml tirpimo terpės, kad būtų pastovus tirpimo terpės tūris. Paimtiems mėginiams atliekama išsiskyrusių polifenolinių junginių analizė.

3.2.8.6.

Bendras polifenolinių junginių kiekis, išsiskyrusių iš

pagamintų tablečių, nustatymas (tirpimo testas)

Bendras polifenolių kiekis buvo nustatinėjamas spektrofotometro analizės būdu tam, kad išsiaiškinti, koks kiekis šių junginių atsipalaiduoja iš tabletės per 15 min, 30 min ir 45 min. Nustatoma naudojantis spektrofotometru pagal galo rūgšties ekvivalentus.

Pirmiausia paruošiami darbiniai tirpalai: koncentruotas Folin- Ciocalteu reagentas skiedžiamas išgrynintu vandeniu santykiu 1:10 ir gaunamas darbinis Folin- Ciocalteu reagentas; 7,5g natrio karbonato tirpinama 100 ml distiliuoto vandens ir gaunamas 7,5 % natrio karbonato tirpalas.

Į mėgintuvėlius įpilama 2,5 ml praskiesto (1:10) Folin- Ciocalteu reagento, 0,5 ml tiriamojo tirpalo ir 2 ml %. natrio karbonato tirpalo. Tirpalų mišinys gerai sumaišomas ir paliekamas laukti 30 minučių kambario temperatūroje. Tirpalo spalva kinta iš žalsvos į melsvą. Praėjus 30 minučių spektrofotometru matuojama tirpalų optiniai tankiai esant 765 nm bangos ilgiui. Palyginamasis tirpalas yra rūgštinė terpė, kurioje ištirpo tabletės atliekant tirpimo testą.

Procedūra kartojama atskirai kiekvienam tiriamajam mėginiui imtam po 15, 30, 45, minučių. Matavimai kartoti 3 kartus (n=3) kiekvienam mėginiui.

3.2.9.

Siauralapio gauromečio vandeninės ištraukos polifenolinių

junginių nustatymas spektrofotometrijos metodu

Bendrasis polifenolinių junginių kiekis buvo nustatomas naudojantis spektrofotometrijos metodą. Tyrimo metu buvo atliekama spalvinė reakcija su Folin-Ciocalteu fenoliniu reagentu. Bendras polifenolinių junginių kiekis nustatomas spektrofotometru (UV-1800 Shimadzu (Japonija)).

Pagaminama vandeninė ištrauka: 1 valgomas šaukštas (1,5g) užpilama 250 ml karštu vandeniu ir laikoma 15-20 min. Po to nufiltruojama pro popierinį filtrą.

Atliekma spalvinė reakcija: į mėgintuvėlį pilama 2,5ml Folin-Ciocalteu 1:10 vandeninio tirpalo, tada 0,5ml perfiltruotos vandeninės gauromečio ištraukos ir 2ml 7,5 proc. natrio karbonato tirpalo. Sumaišoma bei mėgintuvėliai laikomi 30 min. kambario temperatūroje, kol spalva kinta į

ilgiui. Palyginamasis tirpalas išgrynintas vanduo. Buvo paruošti trys mėginiai.

Rezultatai apskaičiuoti galo rūgšties ekvivalento miligramais viename mililitre ekstrakto (GRE mg/ml).

3.2.10.

Antioksidacinio

aktyvumo

nustatymas

2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo laisvojo radikalo inaktyvinimo metodu

DPPH tirpalo paruošimas: atsveriama 0,01183g (tikslus svėrinys) DPPH reagento ir skiedžiama iki 100ml su 96% etanoliu.

Vandeninė ištrauka nufiltruojama pro popierinį filtrą, tada imama 1ml vandeninės gauromečio ištraukos ir skiedžiama iki 50ml išgrynintu vandeniu. Tirpalas filtruojamas pro mikrofiltrą. Į kiuvetę pilama 2,5ml DPPH reagento ir 0,5ml tiriamojo tirpalo. Paliekama pastovėti tamsioje vietoje 30 min. Tada spalva turi išblukti, tai yra, iš purpurinės spalvos pakisti į geltoną.

Matavimai atliekami spektrofotometru, bangos ilgis 517nm. Matavimai atliekami 3 kartus, palyginamieji tirpalai 96% etanolis ir išgrynintas vanduo.

Gauti rezultatai apskaičiuojami pagal formulę: 𝐴_𝐵−𝐴_𝐴

𝐴_𝐵

∗ 100%

;

AA – tiriamojo tirpalo absorbcija;

AB – standartinis tirpalas – DPPH tirpalo optinis tankis;

Gaunamas rezultatas inaktyvuoto DPPH kiekis procentais.

3.2.11.

Siauralapio gauromečio tablečių stabilumo tyrimas

Užpildytos tabletės buvo sudėtos į tamsaus stiklo talpykles ir laikomos klimatinėje spintoje, esant 38±10 _{C temperatūrai ir santykinei drėgmei 75±5%. Tablečių stabilumas stebėtas 4 mėnesius.}

Kokybės kontrolė buvo atliekama tikrinant tablečių išvaizdą, vidutinę masę, tvirtumą spaudimui, suirimą, nustatant bendrą fenolinių junginių kiekį.

3.3. Statistinė analizė

Gauti duomenys buvo apdoroti su Microsoft Office Excel 2013 metų programa. Analizuojant duomenis buvo skaičiuojamas statistinis patikimumas, skirtumai reikšmingi, kai p<0,05. Taip pat aritmetinis vidurkis bei standartinė paklaida.

4.

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Šio darbo tikslas buvo pagaminti siauralapio gauromečio lapų miltelių tabletes. Atliekant šį darbą buvo sudarytos 5 –ios receptūros, įvertintas siauralapio gauromečių lapų miltelių bei pagamintų mišinių technologinės savybės. Atsižvelgus į gautus rezultatus buvo nutarta naudoti drėgnos granuliacijos metodą ir įvertinti granuliatų technologines savybes. Buvo išrinkta viena sudėtis, kuri geriausiai atitiko reikalavimus. Ši receptūra buvo sugranuliuota su skirtingais granuliuojamaisiais skysčiais ir įvertinta įtaka granuliuojamojo skysčio ir technologijos gaminant tabletes, granuliatų bei pagamintų tablečių kokybiniams reikalavimas. Pagamintoms tabletėms buvo atlikti suirimo, tirpimo, dilumo, atsparumo traiškymui testai, įvertinta vidutinė tablečių masė bei tablečių išvaizda, nustatytas polifenolinių junginių atsipalaidavimas iš tablečių.

4.1. Siauralapio gauromečio lapų miltelių technologinis įvertinimas

Vienas iš technologinių vertinimų, kuris turėjo didžiausią įtaką tablečių gamybai, tai – siauralapių gauromečių lapų miltelių birumas. Vizualiai apžiūrint miltelius matosi, kad jie labai lengvi, dulkantys, taip pat limpa ir elektrinasi prie indo sienelių. Milteliai pasižymėjo labai blogu birumu (7 lentelė). Taip pat, kad įvertintume miltelių dalelių dydį ir formą buvo atlikta mikroskopinė analizė (2pav.), (n=3).

7lentelė. Gauromečio lapų miltelių technologinės savybės

Birumas Suberiamasis tankis

Byrėjimo laikas (s) Kūgio kampas (0 ) Birumas (g/s) Prieš supurtymą (cm3) Po supurtymo (cm3) g/cm3 Siauralapio gauromečio lapų milteliai 60 37 0,5 52 42 0,238

Atliekant siauralapio gauromečio lapų miltelių birumo testą, milteliai prastai byrėjo, kimšo aparatą, elektrinosi. Birumas buvo 0,500 g/s. Laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas 37○. Buvo nustatytas siauralapio gauromečių lapų miltelių suberiamasis tankis, kuris lygus yra 0,238 g/cm3

. Tai rodo, kad milteliai yra mažos suberiamosios masės. Įvertinus gautus rezultatus, nustatyta, kad milteliai tiesioginiam tabletavimui netinka, buvo pasirinkta drėgnos granuliacijos metodas

Stebint pro mikroskopą matyti, kad dalelės yra skirtingų dydžių ir formų, netolygiais kraštais. Šios dalelių savybės gali turėti įtakos miltelių birumui. Iš trijų mėginių pasirinkus 10 atsitiktinių

yra 1,8 µm. (2 pav)

2pav. Siauralapio gauromečio lapų miltelių dalelės (4000x)

4.2. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis mišinių

birumo ir suberiamosios masės vertinimas

Buvo nustatytas gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis birumas (3 pav), (n=3).

3pav. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis birumas (g/s)

Nustačius, kad gauromečio lapų milteliai yra blogai birūs, gauromečio lapų milteliai buvo sumaišyti su pagalbinėmis medžiagomis ir nustatomas mišinių birumas. Atsverta 30,0 mišinio ir nustatomas jo birumas birumo aparatu. Geriausias birumas buvo antro mišinio, 30,0 mišinio išbyrėjo per 10s, tai birumas yra 3g/s. 5 mišinys byrėjo prasčiausiai, šio mišinio birumas 1,5g/s, 4 ir 3 mišiniai byrėjo panašiai, atitinkamai birumas buvo 2,5 g/s ir 2,72 g/s.

3

2.72 _{2.5 2.55}

2 mišinys 3 mišinys 4 mišinys 5 mišinys

0 1 2 3 4 M iši n io b ir u m as (g/s)

Birumas mišinio (g/s)

birumo 4-5 g/s pasiekti nepavyko.

Taip pat buvo nustatytas ir suberiamasis tankis gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis (4 pav.), (n=3).

4 pav. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagimis suberiamasis tankis Suberiamasis tankis turi būti ne mažesnis nei 0,300 g/ml. Iš diagramos matyti, kad visų mišinių suberiamas tankis atitinka reikalavimus. Didžiausiais suberiamasis tankis buvo 4 – o mišinio – 0,682g/ml. Po to 2 – o mišinio 0,612g/ml, 5 – o mišinio 0,544g/ml, o mažiausias 3 – o mišinio 0,469g/ml.

4.3. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis granuliatų

technologinės savybės

Kadangi gauromečio lapų milteliai su pagalbinėmis medžiagomis buvo prastai birūs, norėdami pagerinti jų birumą – mišinius sugranuliavome. Atlikome pagamintų granuliato birumo testą ir gautus rezultatus palyginome su siauralapio gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis mišiniais (5 pav.) 0.612 0.469 0.682 0.544 0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8

2 mišinys 3 mišinys 4 mišinys 5 mišinys

Suberiamasis tankis (mg/ml)

Suberiamasis tankis (mg/ml)

5 pav. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis ir granuliato birumo (g/s) palyginimas

Kadangi miltelių birumas buvo prastas, buvo atlikta drėgna mišinių granuliacija su povidono vandeniniu tirpalu. Kai granulės išdžiūvo, buvo patikrintas jų birumas ir palygintas su negranuliuotais mišiniais. Mišinius sugranuliavus, jų birumas pagerėjo 3-5 kartus. 2 – o mišinio granuliato birumas buvo 10g/s, 3 – o mišinio – 6g/s, 4 –o mišinio ir 5-o mišinio birumas buvo 7,5g/s. Išvada, kad atlikus mišinių drėgną granuliaciją, buvo pagerintas jų birumas.

Nustatėme ir palyginome granuliuotų mišinių suberiamąjį tankį ir negranuliuotų gauromečio

lapų miltelių mišinių su pagalbinėmis medžiagomis (6pav.)

6 pav. Gauromečio lapų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis ir granuliatų suberiamojo tankio palyginimas

Mišinių granuliatų suberiamasis tankis sumažėjo palyginus su negranuliuotų mišinių, bet vis tiek atitiko reikalavimus ne mažiau 0,300 g/ml . 2 – o, 4 – o ir 5 – o mišinio granuliatų suberiamasis

3 _{2.72 2.5 2.55} 10 6 7.5 7.5 0 2 4 6 8 10 12

2 mišinys 3 mišinys 4 mišinys 5 mišinys

B ir u mas () g/ s

granuliatų birumo palyginimas

Birumas mišinio (g/s) Birumas granuliato mišinio (g/s) 0.612 0.469 0.682 0.544 0.441 0.359 0.498 0.462 0 0.2 0.4 0.6 0.8 2 mišinys 3 mišinys 4 mišinys 5 mišinys Suberiamasis tankis granuliato (mg/ml) Suberiamasis tankis (mg/ml)

mišinio 0,359g/ml, n=3.

4.4. 2 mišinio granuliavimas trimis skirtingais granuliuojamaisiais skysčiais

8 lentelė. 2 mišinio granuliacijai sunaudotas granuliuojamųjų skysčių kiekis Mišinio

numeris

Mišinio sudėtis Granuliuojamasis skystis Kiekis ml 2 A mišinys Gauromečio lapų milteliai5,0 Prosolv 5,0 Magnio karbonatas 20,0 Mg stearatas 0,3 Vandeninis povidono 10% 16 ml 2 B mišinys Gauromečio lapų milteliai5,0 Prosolv 5,0 Magnio karbonatas 20,0 Mg stearatas 0,3 64% cukraus sirupas 16 ml 2 C mišinys Gauromečio lapų milteliai5,0 Prosolv 5,0 Magnio karbonatas 20,0 Mg stearatas 0,3 Vandeninis 2% metilceliuliozės 19 ml

Atlikus visus testus buvo nustatyta, kad geriausias technologines savybes atitinka 2 mišinys. Todėl buvo atlikta 2 – o mišinio drėgna granuliacija su trimis skirtingais granuliuojamaisiais skysčiais. Buvo įvertintos pagamintų granuliatų technologinės savybės bei jie buvo sutabletuoti ir vertinama pagamintų tablečių kokybė.

4.5.

2A, 2B, 2C granuliatų mikroskopinis vertinimas

dalelių dydis. Dalelės taisyklingos, lygiais kraštais. Dalelių dydis 4,02 µm.

8 pav. 2B granuliato mikroskopinis vertinimas

Atlikus 2B granuliato mikroskopinę analizę, nustatėme, kad granulės yra taisyklingos, sukibusios viena su kita į didesnius agregatus. Dalelių dydis 2,85µm.

9 pav. 2C granuliato mikroskopinė analizė

2C mišinio mikroskopinė analizė parodė, kad gautos granulės yra lygiais kraštais, taisyklingos, kai kurios sulipusios į didesnes granules. Nustatytas dalelių dydis 5,77µm.

4.6. 2 mišinio A, B, C granuliatų technologinis vertinimas

Kad įvertintume, ar pagaminti granuliatai turi geras technologines savybes, atlikome granuliatų technologinį vertinimą – išmatavome kūgio kampą bei nustatėme Carr indeksą (10 pav.), birumą, suberiamąjį tankį (11 pav.).