LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Skaistė Rakauskaitė
Mineralinių medžiagų kaita avių organizme
Metabolism of minerals in sheep organism
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: vet. gydytoja Jurgita Autukaitė
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mineralinių medžiagų kaita avių organizme“:
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visa naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas)
vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1 Svarbiausi mineralai avių organizme ... 10
1.1.1 Magnis ... 10 1.1.2 Kalcis ... 10 1.1.3 Fosforas ... 11 1.1.4 Geležis ... 11 1.1.5 Varis ... 12 1.1.6 Cinkas ... 12
1.2 Mineralų trūkumas avių organizme ... 13
1.3 Mineralų pertekliaus poveikis avių organizme ... 15
2. TYRIMO METODIKA ... 17
2.1 Tyrimo vieta ir objektas ... 17
2.2 Kraujo tyrimas ... 17
2.3 Statistinė analizė ... 18
3.TYRIMO REZULTATAI ... 19
3.1 Mineralinių medžiagų kaita tiriamuoju laikotarpiu ... 19
3.2 Mineralinių medžiagų tarpusavio priklausomybė ... 25
REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
IŠVADOS ... 30
REKOMENDACIJOS ... 31
PADĖKA ... 32
4 MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ KAITA AVIŲ ORGANIZME
Skaistė Rakauskaitė Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Mineralinės medžiagos atlieka svarbų vaidmenį avių organizme. Šio darbo tikslas - Nustatyti mineralinių medžiagų kaitą aviu organizme tyrimo laikotarpiu. Tyrimas atliktas „X“ ūkyje, duomenys apie avių mineralinių medžiagų kaitą ir mėginiai buvo renkami 2018 balandžio - birželio mėn. Tyrimui buvo atrinkta 20 avių atsižvelgiant į jų amžių. Suformuotos dvi avių grupės: pirmoji tiriamoji grupė 6-9 mėnesių avys, antroji tiriamoji grupė 3-4 m., amžiaus avys.
Išanalizavus „X“ avių ūkyje statistinius duomenis apie mineralinių medžiagų kaitą organizme nustatyta, geležies koncentracijos padidėjimas abiejuose tiriamosiose grupėse. 6-9 mėn., avių geležies konc., nuo pirmojo tiriamojo mėn., padidėjo 16,92 proc., o 3-4 m., avių padidėjo 14,72 proc.
Tiriant kalcį I grupės kraujo serume padidėjo 11,78 proc., (p<0,05), o II grupės - 32,25 proc., (p<0,05), vidurkiai skiriasi tarpusavyje, todėl yra statistiškai reikšmingi. Lygindami kalcio koncentraciją kraujo serume tarp dviejų skirtingų amžiaus grupių nustatyta, jog 6-9 mėn., avių 14,98 proc., kalcio konc., aukštesnė už 3-4 m., avių balandžio mėn., (p<0,001). Taip pat nustatyta, jog gegužės mėn., II avių grupės kalcio konc., 9,68 proc., aukštesnė už I avių grupės (p<0,005), vidurkiai skiriasi reikšmingai tarp amžiaus grupių.
Ištyrus magnį nustatyta, jog I grupės sumažėjo – 10,81 proc., o II grupės padidėjo – 15,66 proc., magnio koncentracija kraujo serume nuo pirmo tiriamojo mėn. Taip pat tyrimo metu nustatyta, jog I tiriamosios avių grupės balandžio ir gegužės mėn., aritmetiniai vidurkiai skiriasi tarpusavyje, yra statistiškai reikšmingi (p<0,05).
Tiriant fosforo koncentraciją kraujo serume nustatyta, jog II grupės, P konc., kas mėnesį mažėja, sumažėjo – 16 proc., o I grupės nuo balandžio iki gegužės mėn., padidėjo 7,22 proc., o nuo gegužės iki birželio mėn., P konc., sumažėjo 10 proc.
Išanalizavus vario koncentracijos kaitą nustatyta, jog I avių grupės vario konc., nuo balandžio iki gegužės mėn., padidėjo 47 proc., tačiau nuo gegužės iki birželio mėn., sumažėjo 10,87 proc., (p<0,05), vidurkiai statistiškai reikšmingi. II tiriamosios avių grupės vario koncentracija nuo balandžio iki gegužės mėn., padidėjo 10 proc., o nuo gegužės iki birželio mėn., sumažėjo 6,03 proc.
Tiriant cinką nustatyta, jog 6-9 mėn., avių Zn koncentracija kraujo serume sumažėjo 37,41 proc., o 3-4 m. avių grupėje Zn sumažėjo – 20,87 proc. Lygindami cinko koncentraciją tarp skirtingų
5 amžiaus grupių nustatyta, jog 6-9 mėn., avių 16,31 proc., cinko konc., aukštesnė už 3-4 m., avių balandžio mėn., (p<0,001), taip pat ir gegužės mėn., I avių grupės cinko konc., 5,55 proc., aukštesnė už II avių grupės (p<0,005), vidurkiai skiriasi reikšmingai.
Tiriant koreliacijos ryšį tarp mineralų nustatyta, jog Ca pasisavinimui organizme turi reikšmę Mg (p<0.05), Fe (p<0.05), Zn ( p<0.05), o Zn pasisavinimas priklauso nuo P (p<0.05), yra tarpusavyje susiję silpnais statistiškai reikšmingais koreliacijos ryšiais.
6 METABOLISM OF MINERALS IN SHEEPS ORGANISM
Skaistė Rakauskaitė Master‘s Thesis
SUMMARY
Mineral substances play an important role in sheep’s body. The aim of this work is to determine the variation of mineral substances in sheep body during study period. The study was made in farm X, where sheep of Sufolku was grown. Data regarding changes and samples were collected from April to June year 2018 during the pasture period. 20 sheep were selected for this study. Sheep were collected according to their age and were devide into two groups: the first one 6-9 month old and the second one 3-4 months old.
After analysis in “X” sheep farm mineral changes in the body revealed an increase of iron concentration in both groups. After first month sheep which age from 6-9 months iron concentration increased 16.92 % and 3-4 month age to 14.72 %.
Investigating calcium in first group from April to June it increased by 11.78 % (p <0.05), and Group II increased by 32.25 %, averages varying, and are therefore statistically significant. When comparing calcium in blood serum between two different age groups (6-9 months, and 3-4 months sheep), it was estimated that 6-9 months of sheep, 14.98 %, calcium concentration higher than 3-4 years, sheep in April, (p <0.001), also in May this means sheep group II, 9.68 % higher than sheep group I (p <0.005), this means that averages between sheep ages variates significant.
After investigation of Magnesium was found to decrease 10.81% from April to June in the first group of sheep and 15.66% in the second group of sheep. Also, the study showed that the I group sheep in April and May, the arithmetic averages differ, are statistically significant (p <0.05).
In the study of serum phosphorus concentration, it was found that the concentration group II, P decreases monthly, decreased by 16 %, and in the I sheep group from April to May, it increased by 7.22 %, and from May to June, the concentration of P decreased by 10 %.
After analysis of copper concentration change, it was found that the concentration of copper in first sheep group increased by 47% between April and May, but decreased from 10.87% in May to June (p <0.05), averages statistically significant. The copper concentration of the second group of sheep was increased by 10 % between April and May, and decreased by 6.03 % between May and June.
7 In zinc testing, 6-9 months age sheep, the concentration of Zn in May to June decreased by 37.41%, and in the 3-4 year old sheep group Zn decreased by 20.87% compared to the zinc concentration between different age groups. 9 months sheep 16.31 %, zinc concentration higher than 3-4 years, sheep in April, (p <0.001), as well as May, zinc concentration of the first sheep group, 5.55 % higher than the second sheep group (p <0.005), averages vary significantly.
When investigating the correlation between minerals, it was found that Ca assimilation is very important Mg (p <0.05), Fe (p <0.05), Zn (p <0.05), and Zn assimilation depends on P (p <0.05) and is related to weak statistically significant correlation relationships.
8
SANTRUMPOS
ATP – adenozintrifosfatas Ca – kalcis Cu – varis Fe – geležis Konc. – koncentracija M – metai Mėn - mėnesis Mg - magnis P – fosforas Proc. - procentaiPTH – paratiroidinas, prieskydinės liaukos hormonas Zn – cinkas
9
ĮVADAS
Mineralinės medžiagos – tai elementai, kurie yra būtini kiekvieno gyvo organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Šios medžiagos atlieka begalę funkcijų: palaiko šarmų-rūgščių balansą, dalyvauja raumenų susitraukime, baltymų sintezėje, yra svarbios nervų sistemos veiklai, dalyvauja hormonų ir fermentų apykaitoje, pagreitina augimo procesus, taip pat palaiko tinkamą širdies ir kvėpavimo sistemų veiklą, reikalingos reprodukcinei sistemai bei apsaugo nuo infekcinių ligų (1).
Mineralinių medžiagų pasisavinimas priklauso nuo gyvūno amžiaus, dauguma mineralų jaunesnės avys pasisavina kur kas geriau nei vyresnio amžiaus avys. Taip pat pasisavinimas priklauso nuo šėrimo - smulkių atrajotojų racione rekomenduojama, jog būtų pašaras, kuris prieskrandyje pasižymėtų šarminio tipo reakcijomis, vadinasi racione turi būti šarminių (magnis, natris, kalis, kalcis) mineralų kiekis didesnis nei rūgštinių (chloras, siera, fosforas) mineralinių medžiagų. Įsisavinimas priklauso ir nuo kitų elementų santykio organizme, nes vieni elementai gali slopinti kitų elementų absorbciją (2). Grünberg, W. atliktais moksliniais tyrimais pagrindė, jog avių organizme nuo kalcio absorbcijos gali kisti geležies, magnio ir cinko kiekis kraujo serume, o nuo cinko kiekio gali kisti fosforo absorbcija (21).
Esant mineralinių medžiagų disbalansui organizmas nebesugeba atlikti fiziologinių funkcijų. Siekiant išvengti įvairių susirgimų būtinas subalansuotas racionas, atsižvelgiant į avių fiziologinę organizmo būseną. Taip pat būtina atlikti keletą kartų per metus kraujo biocheminius tyrimus ir stebėti, kaip kinta mineralinės medžiagos kraujo serume. Kai yra per didelis kiekis mineralų avių kraujo serume, gali būti toksiškas ir neigiamai paveikti avių organizmą (4), o esant per mažam kiekiui kraujo serume, tuomet yra eikvojami deponuojami mineralai.
Darbo tikslas: Nustatyti mineralinių medžiagų kaitą avių organizme tyrimo laikotarpiu. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mineralinių medžiagų svarbą avių organizmui. 2. Nustatyti mineralinių medžiagų kaitą tyrimo laikotarpiu.
3. Nustatyti veiksnius galinčius įtakoti mineralinių medžiagų įsisavinimą. 4. Nustatyti mineralinių medžiagų tarpusavio santykį.
10
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Svarbiausi mineralai avių organizme
Mineralinės medžiagas - tai mikro ir makro elementai. Mikroelementai – tai medžiagos, kurių gyvūnas turėtų gauti kasdien iki kelių miligramų - cinkas, selenas, fluoras, manganas, silicis, chromas, jodas, kobaltas, geležis, varis, selenas, molibdenas ir makroelementai – kurių gyvūnui kasdien reikia nuo vieno iki kelių dešimčių gramų per dieną - tai chloras, fosforas, magnis, kalcis, kalis, natris, siera (3).
Avių organizmui yra svarbūs 6 elementai, kurių kaita turi įtakos jų sveikatingumui, o esant jų trūkumui ar pertekliui gali išsivystyti susirgimai (5).
1.1.1 Magnis
Magnis dalyvauja daugelyje fermentinių reakcijų, elektrolitų pusiausvyros palaikyme ir skeleto raumenų metabolizme. Mg svarbų vaidmenį atlieka reguliuojant kraujagyslių tonusą, širdies ritmą, raumenų bei nervų sistemos veiklą (7). Taip pat magnis reikalingas gliukozės, amino rūgščių sintezėje, fosforo apykaitoje. Mg susijungia su ATP ar ADP ir sudaro aktyvius kompleksus. Avių kraujyje, padidėjus steroidams ar katecholaminams, padidėja magnio išskyrimas su šlapimu (6).
70 proc., magnio yra kauluose, likusieji 30 proc., raumenyse, tik apie 1 proc., magnio randama tarpląsteliniame skystyje. 35 proc., kraujo serume esantis magnis yra susijungęs su baltymais – albuminais (9). Magnio daugiausia yra ląstelių jonuose ir tik maža dalis kraujo plazmoje (10).
Magnio pasisavinimas priklauso nuo šėrimo, aplinkos sąlygų, endokrininės sistemos. Paratiroidinis hormonas, aldosteronas, tiroksinas, vitaminas D - veikia magnio metabolizmą (9). Galutinė jo reabsorbcija vyksta inkstų distaliniuose kanalėliuose, o nerezorbuotas magnis yra išskiriamas su šlapimu (7), taip pat išmatomis ir per odą (12).
Magnio absorbcija vyksta didžiajame prieskrandyje (10). Absorbcija avies organizme pagerėja kuomet pašare gausu krakmolo, taip pat tokių angliavandenių kaip - gliukozė, laktozė ir sacharozė (11). Magnio absorbcija sumažėja kuomet yra per didelis amoniako kiekis didžiajame prieskrandyje, padidėjusi kalio koncentraciją augaluose (8) ar azoto, bei sumažėjusi natrio koncentracija (9).
1.1.2 Kalcis
Kalcis yra svarbus ląstelių ir organų funkcijoms palaikyti, taip pat dalyvauja daugelyje fiziologinių procesų tokių kaip: kaulų mineralizacijoje, raumenų susitraukimuose, neuronų judėjime, kraujo krešėjime (16), signalo perdavime ląstelėje, neuromediatorių išskyrime. Viso 99 proc., kalcio
11 yra saugoma kauluose ir tik 1 proc., kalcio cirkuliuoja kraujo tarpląsteliniame skystyje arba ląstelėse, sudarydamas kompleksus su baltymais (15).
Kraujyje kalcis gali būti susijungęs su įvairiomis medžiagomis ir sudaryti tris formas – didžiausią dalį sudaro jonizuotas kalcis (Ca2+), kurio kraujo serume yra apie 50 proc., apie 10 proc., sudaro kalcio kompleksai (citrato, fosfato, sulfato), o likusieji 35-40 proc., sudaro kompleksai, kuomet kalcis yra susijungęs su baltymais (albuminais, globulinais) (17).
Avių organizme kepenys ir inkstai atlieka svarbų vaidmenį kalcio apykaitoje. Šių organų pagalba bei veikiant hormonams yra reguliuojama kalcio koncentracija kraujo serume (4). Kalcio apykaitoje labai svarbūs yra šie hormonai: prieskydinės liaukos paratiroidinis hormonas (PTH), 1,25 dihidroksicholokalciferolis (1,25(OH)2D3), ir kalcitoninas. Taip pat kalcio reguliaciją palaiko endokrininės ar parakrininės sistemos hormonai, pvz., estrogenai, prolaktinas, insulino augimo faktorius (IGF) ir fibroblastų augimo faktorius (FGF) (15).
Kalcio koncentracijos pokytis plazmoje gali sukelti hipokalcemiją arba hiperkalcemiją (5).
1.1.3 Fosforas
Fosforas yra svarbus gyvūnų sveikatingumui, augimui ir reprodukcinei sistemai. Į organizmą P gali patekti organinės ir neorganinės formos (18). Fosforas atlieka svarbų vaidmenį avių organizme, palaikydamas ląstelių vientisumą, nes P įeina į fosfolipidų sudėtį, nukleino rūgščių (DNR ir RNR), fosfoproteinų ir yra sudedamoji ATP ir ADP dalis. Jis yra rūgščių ir šarmų balanso buferis (19). Taip pat P svarbus avių prieskrandyje esantiems mikroorganizmams, nes padeda celiuliozės fermentacijoje ir mikrobinių baltymų sintezėje (20).
Fosforas atlieka struktūrinį vaidmenį audinių, ląstelių molekuliniame lygyje, kaulams ir dantims suteikia tvirtumą ir stabilumą. 80-85 proc., P kaupiamas skelete ir tik 15 – 20 proc., kūno skysčiuose bei minkštuosiuose audiniuose. Fosforo reguliacijoje yra svarbūs vitaminas D, PTH bei kalcitoninas. Vitamino D aktyvi forma didina P pernašą pro žarnų sienelę, o (1,25 (OH)2D3) mažina PTH išskyrimą, kuris inkstų kanalėliuose mažina P reazorbciją. Avių organizme didžioji P dalis absorbuojama plonajame žarnyne, tačiau nedidelį fosforo kiekį absorbuoja didžiajame prieskrandyje (21). Fosforas veikia kalcio ir magnio pasisavinimą, didelis fosforo kiekis mažina kalcio kiekį kraujo serume (20).
1.1.4 Geležis
Geležis yra struktūrinis ląstelių, audinių bei fermentų komponentas, - apie 60-70 proc., viso organizmo geležies yra eritrocitų hemoglobine, 10 proc., sudaro mioglobinas, citochromas ir fermentai, o likę 20-30 proc., dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, DNR, RNR ir baltymų
12 sintezėje ir elektronų pernašoje. Be to geležis svarbus imuninei bei reprodukcinei sistemai (22). Fe, esantis hemoproteino sudedamoji dalis, padeda audiniams pernešti deguonį ir iš organizmo pašalinti anglies dvideginį. Visą geležį, kuris yra organizme, fiziologiniu požiūriu galima sugrupuoti į deponuoto ir funkcionuojančio geležies telkinį (23). Geležis yra būtinas ląstelių funkcijoms palaikyti, jis randamas plazmoje (transferinas), piene (laktoferinas), kepenyse (fereitinas ir hemosiderinas) (24).
Geležies absorbcija vyksta plonajame žarnyne, didžioji dalis dvylikapirštėje žarnoje, o perteklius yra saugojamas kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Jauni gyvūnai įsisavina geležį daug efektyviau nei vyresnio amžiaus gyvūnai(22).
Geležies inhibitoriai yra polifenolis, kalcis ar per didelis kiekis kobalto ar mangano kraujo serume. Jaunos avys lengviau pasisaviną geležį nei vyresnio amžiaus (24).
1.1.5 Varis
Varis veikia kaip fermentų kofaktorius. Dalyvauja ląstelių kvėpavime, laisvųjų radikalų detoksikacijoje, pigmentacijoje, neuropeptidų perdirbime, geležies transporte(25).
Varis atlieka dvi pagrindines funkcijas. Jis yra makromolekulių struktūrinis komponentas ir veikia koordinavimo centrus bei yra keleto fermentų komponentas, kurie atlieka vaidmenį katalizinėse funkcijose. Šie fermentai įeina į citochromo oksidazės sudėtį, kuris dalyvauja gaminant ATP. Cu taip pat svarbus imuninei sistemai, kraujo gamybai (24), dalyvauja jungiamojo audinio sintezėje bei melanino gamyboje, ir yra atsakingas už vilnos pigmentaciją (26). Geležis, cinkas, kalcis yra vario antagonistai, tad jų padidėjimas mažina vario įsisavinimą (24).
Vario absorbcija vyksta iš virškinimo trakto į kraują, susijungęs su baltymais kraujo plazmoje keliauja į kepenis ir ten kaupiamas, iš kepenų yra pernešamas į kitus organus ar audinius, o jo perteklius iš organizmo pašalinamas su išmatomis (27).
1.1.6 Cinkas
Cinkas, tai vienas iš mineralų, kuris dalyvauja biocheminiuose procesuose, atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant bei palaikant imuninį atsaką (28). Taip pat reikalingas ląstelių sienelių vientisumui išlaikyti, reguliuoja minkštųjų ir skeleto audinių atnaujinimą bei padidina atsparumą nuo parazitų (29). Nuo Zn kiekio avių organizme priklauso baltymų sintezė kepenyse, vilnos ir nagų augimas (31), yra kaip kofaktorius, katalizuoja fermentines reakcijas, dalyvauja DNR sintezėje, turi įtakos smegenų bei kaulų vystymuisi, žaizdų gijimui (14).
Dėl Zn trūkumo kraujyje sumažėja antikūnų ir limfocitų kiekis, sutrinka limfocitų transformacija ir tai neigiamai paveikia įmuninį atsaką (41). Taip pat reikalingas ląstelių dalijimuisi, nukleorūgščių apykaitoje, organizmo homeostazėje bei baltymų biosintezėje (42).
13 Kraujo plazmoje esantis baltymas albuminas ir transferinas suriša ir perneša cinką, kadangi transferinas perneša ir geležį, todėl padidėjusi geležies koncentracija kraujyje turi įtakos cinko pernešimui ir absorbcijai. Cinko kiekis kraujo plazmoje išlieka pastovus, nepriklausomai kiek cinko patenka į avių organizmą. Cinko absorbciją žarnyne reguliuoja melatoninas (30).
1.2 Mineralų trūkumas avių organizme
Organizme nuolatos vyksta mineralų kaita, tai priklauso nuo pašaro kokybės, raciono sudarymo bei mineralų santykio, nes vieni mineralai turi įtakos kitų mineralų pasisavinamumui. Esant per mažam mineralinių medžiagų kiekiui kraujo serume, avių organizme susidaro šių medžiagų trūkumas. Mineralinių medžiagų trūkumas sukelia lėtinius susirgimus, sutrinka ląstelių funkcionavimas, medžiagų apykaita. Susirgimų diagnozavimas yra efektyvesnis ir greitesnis atliekant kraujo tyrimus iki klinikinių požymių pasireiškimo (39).
Hipomagnezija pasireiškia kuomet yra per mažas magnio kiekis organizme. Sutrikusi magnio apykaita avių organizme gali sukelti žolės tetaniją arba parezę (13), taip pat gali pasireikšti tremoras, kuris labiausiai pastebimas snukio srityje. Esant ilgalaikei lėtiniai hipomagnezijos formai sutrinka pašarų pasisavinamumas (12). Dėl susidariusio Mg trūkumo formuojasi uždegiminiai procesai, sumažindami imuninį atsaką, taip pat slopindami PTH hormono išsiskyrimą ir jo funkcionavimą (7). Avys gali išgyventi keletą dienų ar net ilgiau, eikvojant liekamąjį magnio kiekį, kuris aptinkamas minkštuosiuose audiniuose ar tarpląsteliniame skystyje (12), o esant sunkiam Mg deficitui, yra naudojamas skelete susikaupęs magnis (8).
Hipomagnezija dažniausiai pasireiškia ganykliniu laikotarpiu - pavasarį ar rudenį. Dėl padidėjusios aplinkos drėgmės, drėgno pašaro ir žolės gali išsivystyti hipomagnezija. Šiam susirgimui taip pat įtakos turi sumažėjęs natrio kiekis pašare (12). O padidėjęs azoto ir kalio kiekis pašare, sumažina magnio absorbciją avių virškinamajame trakte. Hipomagnezija pasireikšti gali dėl bet kokio susidariusio streso šaltinio (oro pokyčių ar transporto sukelto streso), kuris padidina laisvųjų riebalų rūgščių koncentraciją kraujyje taip sumažindamas magnio koncentraciją (8).
Trūkstant kalcio avių organizme gali pasireikšti neramumas, aklumas, o retais atvejais prieskrandžio stazė, suprastėjęs augimas, gulėjimas, kurio metu gyvūnas negali atsikelti dėl susidariusių kaulų pakitimų. Vieni iš pagrindinių hipokalcemijos požymių yra rachitas, osteomaliacija, osteoporozė, dantų ir žandikaulių apsigimimai. Parezė gali pasireikšti dėl mobilizacijos iš skelete esančio mineralizuoto kalcio ir padidėjusio kalcio įsisavinimo minkštuosiuose audiniuose (22). Dėl kalcio trūkumo išsivysto tetanija, koordinacijos sutrikimai, letargija. Hipokalcemija dažniausiai pasireiškia dėl hipoparatiroidizmo, vitamino D nepakankamumo, inkstų ligų, taip pat dėl padidėjusio magnio, cinko kiekio bei diuretikų (32).
14 Hipokalcemija pasireiškia vėlyvajame ėringumo laikotarpyje 16-30 dienų prieš ėriavimąsi bei žindymo laikotarpiu (33). Šis susirgimas dažniau aptinkamas vyresnėms patelėms nei jauniklėms, dažniausiai dėl nevisaverčio pašaro ar streso transportuojant. Hipokalcemiją dažnai pasireiškia kartu su hipomagnezija, taip pat esant hiperfosfatemijai (22).
Hipofosfatemijos atveju pasireiškia inkstų sutrikimai, hiperparatirozė, metabolinė acidozė, raumenų skausmai, jų silpnumas, sutrinka širdies kontraktiliškumas. Lėtinė ir ūminė hipofosfatemija klinikiniais požymiais skiriasi: esant lėtiniam procesui pasireiškia anoreksija ir svorio netekimas, kaulų demineralizacija, rachitas, osteomaliacija, suprastėjęs augimas ir vaisingumas, raumenų silpnumas, o ūmaus proceso metu pasireiškia – intravaskulinė hemolizė, hemoglobinurija (21).
Geležies koncentracijos sumažėjimas avių kraujo serume pasireiškia retai, tuomet sutrinka eritrocitų gamyba, pasireiškia anemija, taip pat trūkumas gali pasireikšti dėl parazitinių ligų ar traumų, kurių metu gyvūnas netenka didelio kraujo kiekio (22). Fe koncentracija sumažėja dėl gausaus kraujavimo iš virškinimo trakto, opų esančių skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje (43). Apetito stoka, sulėtėjęs augimas, letargija, padidėjęs kvėpavimo dažnis, didelis gaištamumas, širdies hipertrofija dėl padidėjusio širdies dažnio, sumažėjęs atsparumas infekcinėms ligoms yra pagrindiniai Fe trūkumo simptomai (22). Geležies trūkumas pasireiškia blyškia gleivine, greitu nuovargiu bei sumažėjusiu imunitetu infekcinėms ligoms (43).
Geležies trūkumas gali būt nustatomas iš serumo. Jei serumas yra hemolizuotas, tokio serumo naudoti diagnostikai yra netikslinga, nes padidėja geležies koncentracija dėl lizuotų raudonųjų kraujo kūnelių. Geležies koncentraciją taip pat galima nustatyti tiriant pagal raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, hemoglobino koncentraciją kraujyje ar feritino koncentraciją serume (imunologiniai tyrimai) (24).
Esant vario trūkumui, gali pasireikšti ataksija, demielinizacija, CNS ir koordinacijos sutrikimai, spazminis paralyžius (26), energijos trūkumas ar apsunkintas kvėpavimas, motoriniai sutrikimai, retais atvejais aklumas (34) ir anemija. Sumažėjus vario koncentracijai, gali sutrikti kaulinio audinio formavimasis, demineralizacija, vystosi osteoporozė, kremzlių pakitimai, skydliaukės hipofunkcija, sutrinka tiroksino gamyba (35). Taip pat pasireiškia pigmentacijos sutrikimai, padidėja pašaro suvartojimas, sumažėja kūno svorio padidėjimas, padidėja sergamumas infekcinėmis ligomis (24).
Cinko trūkumas yra susijęs su įvairių hormonų, citokinų, fermentų, medžiagos apykaitos sutrikimu. Esant šio mineralo trūkumui sutrinka apetitas, dėl to sulėtėja augimas, skeleto brendimas ir kaulų vystymasis (29). Cinko trūkumas yra susijęs su sutrikusia imunine sistema, sumažėjusia reprodukcine sistema taip pat kartais gali pasireikšti dermatologiniai sutrikimai, tokie kaip alopecija (36). Mokslininkų atliktais tyrimais yra įrodyta, jog cinko trūkumas yra susijęs su padažnėjusiu širdies ir kvėpavimo dažniu, nes sumažėja eritrocitų ir trombocitų skaičius, taipogi sumažėja
15 hemoglobino koncentracija kraujo serume (38). Gliukokortikoidai ir citokinai mažina cinko koncentraciją kraujo serume taip padidindami kaupimąsi kepenyse (39).
1.3 Mineralų pertekliaus poveikis avių organizme
Mineralinės medžiagos yra būtinos avims, tačiau jų perteklius organizme sukelia kiekvienam mineralui būdingas toksikozes, kurios turi neigiamą įtaką avių vystymuisi, kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių funkcionavimui (39).
Hipermagnezija yra itin retai pasireiškianti liga, nes inkstai efektyviai pašalina padidėjusį magnio kiekį iš organizmo. Per didelis jo kiekis yra toksiškas, ypač esant intraveniniam magnio padidėjimui, jis gali sukelti kvėpavimo takų disfunkciją (20). Inkstų nepakankamumas yra dažna hipermagnezijos pasekmė, kuri pasireiškia lengva ar besimptome forma. Šlapime galima aptikti nedidelį magnio kiekį, tačiau esant aukštai jo koncentracijai galima įtarti inkstų funkcijos nepakankamumą (33). Per didelis magnio kiekis organizme gali slopinti širdies audinių laidumą, kuris pasireiškia bradikardijos ir hipotenzijos požymiais. Taip pat gali būti pastebimi tokie požymiai, kaip depresija, prieskrandžio atonija, raumenų tremoras, tachipnėja, paralyžius (37). Esant stipriam magnio perdozavimui kaip priešnuodis yra taikomas atropino sulfatas intravenine forma. O esant silpnam apsinuodijimui magniu galima taikyti ličio terapiją (38).
Hiperkalcemija nėra itin toksiška avims, nes homeostatiniai mechanizmai užtikrina, jog kalcio perteklius efektyviai būtų pašalintas iš organizmo su išmatomis. Ypatingai aukšta kalcio koncentracija kraujo serume gali suformuoti audinių kalcifikaciją, kraujagyslių ar inkstų ligas, širdies aritmija. Esant hiperkalcemijai dažniausiai pastebimi tokie klinikiniai požymiai kaip padažnėjęs ir pagreitėjęs kvėpavimas, seilėtekis bei raumenų drebėjimas. Taip pat pasireiškia hematurija, gliukozurija, proteinurija ar mioglobinurija. Kalcio perteklius atsiranda tuomet, kai yra sutrikusi kitų elementų absorbcija: fosforo ar cinko, tada kraujo serume pastebimas fosforo koncentracijos sumažėjimas (22).
Hiperfosfatemija retas avių susirgimas, kurio metu padidėja salivacija, dehidratacija, pasireiškia sunki metabolinė acidozė. Per didelis fosforo kiekis, esant šlapimo šarminei pH, sukelia striuvitų (magnio amonio fosfatų) ir kalcio oksalatų kristalų formavimąsi, kurių susidarymas gali sukelti šlapimo takų akmenligę. Hiperfosfatemija yra susijusi ne tik su hipokalcemija, bet ir hipernatremija, hipokalemija, hiperglikemija, hipomagnezija. Kuomet yra per didelė P koncentracija kraujo serume, tuomet sumažėja fosforo absorbcija žarnyne ir taip fosforas yra pašalinamas su išmatomis. Taip pat padidintas P kiekis išskiriamas per inkstus su šlapimu (21).
16 Geležies toksikozė dažniausiai pasitaiko dėl medžiagų apykaitos sutrikimo ar esant kasos, inkstų ar kepenų susirgimams (44). Hemochromotozė – tai liga, kurią sukelia geležies perteklius organizme. Šis susirgimas pasireiškia dėl per didelio eritrocitų irimo, nes kai irsta eritrocitai, yra atpalaiduojamas geležis, tuomet padidėja jo koncentracija kraujyje. Taip pat šį susirgimą gali sukelti padidėjusi geležies absorbcija žarnyne (22).
Per didelė vario koncentracija avių organizme susikaupia, kuomet yra šeriamos nesubalansuotu racionu, kuriame yra per didelis vario kiekis. Vario toksikozes sunku diagnozuoti, paprastai avims pasireiškia hemoglobinurija, nes per staigiai yra išskiriamas varis iš kepenų į kraujotaką, ir išsivysto hemolizė, retais atvejais pasireiškia gelta (24). Ūmi vario toksikozė gali pasireikšti sunkia gastroenterito forma, stipriu pilvo skausmu, didžiojo prieskrandžio erozijomis ir opomis, viduriavimu, anoreksija, dehidratacija ir šoku. Esant stipriai toksikozei gali pasireikšti inkstų sutrikimai, šlapimas tampa nemalonaus kvapo. Pastebimas kepenų ar blužnies padidėjimas (39).
Avių apsinuodijimas cinku yra retai pasireiškiantis susirgimas, nes avys toleruoja dideles cinko koncentracijas organizme. Mažakraujystė, mieguistumas, kepenų, plaučių, kasos, virškinimo trakto ar širdies veiklos sutrikimai, ląstelių metabolizmo sutrikimai - tai yra vieni iš pagrindinių klinikinių simptomų pasireiškiančių esant cinko pertekliui avių organizme. Taip pat padidėjusi cinko koncentracija mažina kalcio, vario bei geležies įsisavinimą organizme. Esant stipriam cinko apsinuodijimui kaip priešnuodis naudojamas geležies hidroksidas (40).
17
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo vieta ir objektas
Tyrimas atliktas „X“ ūkyje, kuriame auginamos Sufolkų veislės avys. Duomenys apie avių mineralinių medžiagų kaitą bei mėginiai buvo renkami 2018 balandžio - birželio mėn., ganykliniu laikotarpiu. Tyrimui atrinktos 20 avių. Avys buvo atrinktos atsižvelgiant į amžių. Suformuotos dvi avių grupės: pirmoji tiriamoji grupė 6-9 mėnesių avys, antroji tiriamoji grupė 3-4 m., amžiaus avys.
Atliktas biocheminis kraujo tyrimas, kraujo serume buvo tiriama magnio, cinko, vario, kalcio, fosforo ir geležies kiekis.
1 pav. Tyrimo schema
2.2 Kraujo tyrimas
Kraujas buvo imtas iš v. Jungularis. Avys buvo fiksuojamos staklėse, žemiau dūrio vietos, vena užspaudžiama, adata duriama 30 laipsnių kampu, į laikiklį įstatomas mėgintuvėlis. Ant mėgintuvėlio užrašoma avies identifikavimo numeris.
Tyrimo vieta: „X“ avių ūkis
Tyrimo objektas: Sufolkų veislės avys
Tyrimas: biocheminis kraujo tyrimas (tiriamas serumas) 1. Tiriamoji grupė: 6-9 mėn., avys 2. Tiriamoji grupė: 3-4 m., avys Tyrimo laikas: 2018 m. balandžio-birželio mėn.
18 Kraujas centrifuguojamas 2-3 minutes 2000-3000 aps./min., greičiu. Kraujo serumas tiriamas „RX Daytona“ biocheminiu analizatoriumi.
Kraujo mėginiai ūkyje buvo renkami kiekvieną mėnesį, 3 mėnesius iš eilės.
2.3 Statistinė analizė
Statistiniai duomenys buvo suvedami ir skaičiuojami „Microsoft Excel 2010“ programa. Iš tyrimo gautų rezultatų buvo apskaičiuojami M - aritmetiniai vidurkiai, vidurkių paklaidos, p – vidurkių skirtumo patikimumo koeficientai, r – koreliacijos koeficientai. Koreliacijos ir aritmetinių vidurkių patikimumas buvo nustatomas p<0,05; p<0,01; p<0,001 tikslumu.
19
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Mineralinių medžiagų kaita tiriamuoju laikotarpiu
Siekiant išsiaiškinti kaip kinta mineralinės medžiagos, (geležis, kalcis, magnis, fosforas, varis, cinkas) avių organizme ganykliniu laikotarpiu (gegužės – birželio mėn.) bei vertinant amžiaus priklausomybę atlikta kraujo biocheminių tyrimų analizė.
2 pav. Geležies koncentracija kraujo serume (µg/dl)
Analizuojant geležies koncentraciją kraujo serume tiriamuoju laikotarpiu, nustatytas geležies koncentracijos didėjimas abiejuose tiriamosiose grupėse. I grupės 6-9 mėn., avių geležies konc., nuo pirmojo tiriamojo mėn., padidėjo 16,92 proc., o II grupės 3-4 m., avių - 14,72 proc. I tiriamosios avių grupės Fe konc., kraujo serume buvo aukštesnė nei II tiriamosios grupės.
I tiriamosios grupės balandžio ir birželio mėn., duomenys tarpusavyje skiriasi ir yra statistiškai reikšmingi (p<0,05) (2pav.). 123,75* 125,32 148,97* 110,29 117,64 129,34 0 20 40 60 80 100 120 140 160
Balandis Gegužė Birželis
µ g /dl Mėnesiai Geležis 6-9 mėn. 3-4 m.
20
3 pav. Kalcio koncentracija kraujo serume (mmol/l)
Iš gautų tyrimo rezultatų nustatyta, jog balandžio mėn., II tiriamosios avių grupės kalcio koncentracija kraujyje 14,98 proc., mažesnė nei I tiriamosios avių grupės, tačiau gegužės mėn., II tiriamosios avių grupės kalcio koncentracija kraujyje padidėja ir yra 1,5 proc., didesnė nei I tiriamosios avių grupės.
Tiriant kalcį, I ir II tiriamųjų avių grupių kalcio koncentracija aukščiausia kraujo serume buvo – birželį. Abiejų grupių kalcio koncentracija kas mėnesį didėjo. I tiriamosios grupės nuo balandžio iki birželio mėn., padidėjo 11,78 proc., (p<0,05), vidurkiai skiriasi tarpusavyje, todėl yra statistiškai reikšmingi, o II grupės 32,25 proc., padidėjo kalcio konc., kraujo serume nuo pirmojo tiriamojo mėnesio. II tiriamosios avių grupės visų trijų mėn., vidurkiai skiriasi tarpusavyje ir yra statistiškai reikšmingi (p<0,05).
Lygindami kalcio koncentraciją kraujo serume tarp dviejų skirtingų amžiaus grupių (6-9 mėn., bei 3-4 m. avių), paskaičiuota, jog 6-9 mėn., avių 14,98 proc., kalcio konc., aukštesnė už 3-4 m., avių balandžio mėn., (p<0,001), taip pat paskaičiuota, jog gegužės mėn., II avių grupės kalcio konc., 9,68 proc., aukštesnė už I avių grupės (p<0,005), vidurkiai skiriasi reikšmingai tarp amžiaus grupių (3 pav.). 2,47* 2,61 2,8* 2,1* 2,65* 3,1* 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5
Balandis Gegužė Birželis
Mmol /l Mėnesiai Kalcis 6-9 mėn. 3-4 m.
21
4 pav. Magnio koncentracija kraujo serume (mmol/l)
Remiantis 4 paveiksle pavaizduota diagrama nustatyta, jog I tiriamosios avių grupės magnio koncentracija kas mėnesį mažėja, nuo balandžio iki birželio mėnesio sumažėjo – 10,81 proc., o II tiriamosios avių grupės kas mėn., magnio koncentracija didėja, nuo pirmo tiriamojo mėnesio padidėjo – 15,66 proc.
I tiriamosios avių grupės balandžio mėn., magnio koncentracija yra 5,4 proc., aukštesnė už II avių grupės, tačiau birželio mėn., 3-4 m., avių magnio koncentracija kraujo serume padidėja 20,48 proc., lyginant su 6-9 mėn., avių kraujo serume esančiu Mg.
I tiriamoji avių grupė balandžio ir gegužės mėn., aritmetiniai vidurkiai skiriasi tarpusavyje, yra statistiškai reikšmingi (p<0,05) (4 pav.).
0,74* 0,72* 0,66 0,7 0,79 0,83 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9
Balandis Gegužė Birželis
Mmol /l Mėnesiai Magnis 6-9 mėn. 3-4 m.
22
5 pav. Fosforo koncentracija kraujo serume (mmol/l)
Remiantis 5 paveiksle pavaizduota diagrama nustatyta, jog fosforo koncentracija II tiriamosios avių grupės, kas mėnesį mažėjo, tiriant nuo balandžio iki birželio mėn., sumažėjo – 16 proc. O I tiriamosios avių grupės lygindami balandžio ir gegužės mėn., padidėjo 7,22 proc., o nuo gegužės iki birželio mėn., 10 proc., sumažėjo fosforo kiekio kraujo serume (5 pav.).
1,67 1,8 1,62 1,72 1,49 1,44 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2
Balandis Gegužė Birželis
Mmol /l Mėnesiai Fosforas 6-9 mėn. 3-4 m.
23
6 pav. Vario koncentracija kraujo serume (µg/dl)
Išanalizavus 6 pav. gautus duomenis nustatyta, jog I tiriamosios aviu grupės vario koncentracija nuo balandžio iki gegužės mėn., padidėjo 47 proc., tačiau nuo gegužės iki birželio mėn., sumažėjo 10,87 proc. II tiriamosios avių grupės vario koncentracija nuo balandžio iki gegužės mėn., padidėjo 10 proc., o nuo gegužės iki birželio mėn., sumažėjo 6,03 proc. Išanalizavus duomenis nustatyta, jog balandžio mėn., II avių grupės konc., 17.23 proc., mažesnė už I avių grupės, tačiau nuo gegužės iki birželio mėn., I avių grupės vario koncentracija tampa aukštesnė nei II avių grupės.
I tiriamosios avių grupės balandžio ir gegužės mėn., aritmetiniai vidurkiai skiriasi tarpusavyje, yra statistiškai reikšmingi (p<0,05) (6 pav.).
93,1* 175,18* 156,13 112,49 125,66 118,08 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200
Balandis Gegužė Birželis
µ g /dl Mėnesiai Varis 6-9 mėn. 3-4 m.
24
7 pav. Cinko koncentracija kraujo serume (µg/dl)
Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, jog I tiriamosios avių grupės cinko koncentracija kraujo serume nuo balandžio iki gegužės mėn., 4,8 proc., padidėjo, o nuo gegužės iki birželio mėn., 40,43 proc., sumažėjo. II tiriamoji avių grupės, cinko koncentracija kraujo serume gegužės mėn., 15,65 proc., padidėjo lyginant su balandžio mėn., o nuo gegužės iki birželio mėn., 33,26 proc., cinko koncentracija sumažėja. 6-9 mėn., avių nuo gegužės iki birželio vario koncentracija sumažėjo 37,41 proc., o 3-4 m. avių grupės sumažėjo – 20,87 proc.
Lygindami cinko koncentraciją kraujo serume tarp dviejų skirtingų amžiaus grupių (6-9 mėn., bei 3-4 m. avių), paskaičiuota, jog 6-9 mėn., avių 16,31 proc., cinko konc., aukštesnė už 3-4 m., avių balandžio mėn., (p<0,001), o gegužės mėn., I avių grupės cinko konc., 5,55 proc., aukštesnė už II avių grupės (p<0,005), vidurkiai skiriasi reikšmingai (7 pav.)
179,68* 188,76* 112,45 150,36 178,27 118,97 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200
Balandis Gegužė Birželis
µ g /dl Mėnesiai Cinkas 6-9 mėn. 3-4 m.
25
3.2 Mineralinių medžiagų tarpusavio priklausomybė
Kalcis (Ca) mmol/l Magnis (Mg) mmol/l Fosforas (P) mmol/l Varis (Cu) µg/dl Cinkas (Zn) µg/dl Geležis (Fe) µg/dl 0.275* 0.013 0.029 0.201 -0.090 Kalcis (Ca) mmol/l 1 0.317* -0.020 0.083 0.290* Magnis (Mg) mmol/l - 1 -0.047 -0.121 0.012 Fosforas (P) mmol/l - - 1 0.156 0.276* Varis (Cu) µg/dl - - - 1 0.057 * - p<0,05;
8 pav. I ir II avių tiriamųjų grupių mineralų sąveika
Nagrinėjant mineralinių medžiagų tarpusavio priklausomybę buvo nustatyta, jog kalcis su geležimi, (0.275, p<0.05), magniu (0.317, p<0.05) ir cinku (0.290, p<0.05) yra tarpusavyje susiję silpnais statistiškai reikšmingais koreliacijos ryšiais. Nuo kalcio absorbcijos avių organizme priklauso geležies, magnio ir cinko kaita. Taip pat remiantis gautais tyrimo rezultatais nustatyta, jog fosforas su cinku (0.276, p<0.05) yra tarpusavyje susiję silpnais statistiškai reikšmingais koreliacijos ryšiais (8 pav.).
26 Kalcis (Ca) mmol/l Magnis (Mg) mmol/l Fosforas (P) mmol/l Varis (Cu) µg/dl Cinkas (Zn) µg/dl Geležis (Fe) µg/dl 0.095 0.018 0.024 0.198 -0.188 Kalcis (Ca) mmol/l 1.000 0.021 0.100 0.108 0.415* Magnis (Mg) mmol/l - 1.000 -0.062 -0.264 0.422* Fosforas (P) mmol/l - - 1.000 0.159 0.229 Varis (Cu) µg/dl - - - 1.000 -0.053
9 pav. I tiriamosios avių grupės mineralų sąveika
Analizuojant mineralų tarpusio priklausomybę nustatyta, jog sąveika yra tarp kalcio ir cinko (0.415, p<0.05), taip pat tarp cinko ir magnio yra tarpusavio priklausomybė (0.422, p<0,05), nustatytas silpnas statistiškai reikšmingas koreliacijos ryšys. Kalcio ir magnio absorbcijos greitis priklauso nuo cinko (9 pav.).
27 Kalcis (Ca) mmol/l Magnis (Mg) mmol/l Fosforas (P) mmol/l Varis (Cu) µg/dl Cinkas (Zn) µg/dl Geležis (Fe) µg/dl 0.416* 0.106 -0.084 0.038 -0.067 Kalcis (Ca) mmol/l 1.000 0.395* -0.088 0.115 -0.261 Magnis (Mg) mmol/l - 1.000 0.029 0.061 -0.111 Fosforas (P) mmol/l - - 1.000 -0.005 0.276 Varis (Cu) µg/dl - - - 1.000 0.274
10 pav. II tiriamosios avių grupės mineralų sąveika
Analizuojant II tiriamosios avių grupės mineralų tarpusavio sąveiką nustatyta, tarpusavio priklausomybė tarp kalcio ir geležies (0.416, p<0.05), taip pat tarp kalcio ir magnio (0.395, p<0,05). Nustatyta, kad yra susiję silpnais statistiškai reikšmingais koreliacijos ryšiais. Iš gautų tyrimo rezultatų nustatome, jog geležies ir magnio absorbcijos greitis priklauso nuo kalcio (10 pav.).
28
REZULTATŲ APTARIMAS
Išanalizavus „X“ avių ūkyje statistinius duomenis apie mineralinių medžiagų kaitą organizme nustatyta, geležies koncentracijos padidėjimas abiejuose tiriamosiose grupėse. 6-9 mėn., avių geležies konc., nuo pirmojo tiriamojo mėnesio padidėjo 16,92 proc., o 3-4 m., avių 14,72 proc. Mokslininko Neville F. (24) atliktais tyrimais nustatyta, jog iki metų laiko amžiaus avys geriau pasisavina mineralines medžiagas nei avys, kurių amžius yra virš metų, tad iš gautų tyrimo rezultatų ir mokslininkų atliktų tyrimų galima teigti, kad 6-9 mėn., avys geriau pasisavina geležį, lyginant su 3-4 m. amžiaus avimis.
Tiriant kalcį I tiriamosios grupės nuo balandžio iki birželio mėn., padidėjo 11,78 proc., (p<0,05), vidurkiai skiriasi tarpusavyje, todėl yra statistiškai reikšmingi, o II grupės 32,25 proc., padidėjo kalcio konc., kraujo serume nuo pirmojo iki trečiojo tiriamojo mėnesio. II tiriamosios avių grupės visų trijų mėn., vidurkiai skiriasi tarpusavyje, todėl yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Pasak mokslininko Neville F.(24), hipokalcemija pasireiškia dažniau vyresnio amžiaus avims nei jauniklėms. Lygindami kalcio koncentraciją kraujo serume tarp dviejų skirtingų amžiaus grupių nustatyta, jog balandžio mėn., 6-9 mėn., avių 14,98 proc., kalcio konc., aukštesnė už 3-4 m., avių (p<0,001), taip pat nustatyta, jog gegužės mėn., II avių grupės kalcio konc., 9,68 proc., aukštesnė už I avių grupės (p<0,005), vidurkiai skiriasi reikšmingai tarp amžiaus grupių.
Pagal gautus tyrimo rezultatus nustatome, jog I tiriamosios avių grupės magnio koncentracija kraujo serume nuo balandžio iki birželio mėnesio sumažėjo – 10,81 proc., o II tiriamosios avių grupės padidėjo – 15,66 proc. Iš gautų tyrimo rezultatų nustatome, jog 3-4 m., avis geriau pasisaviną Mg nei 6-9 mėn., avys, tačiau apart Neville F. (24) atliktų tyrimų nustatyta, jog su amžiumi magnio pasisavinimas suprastėja. Taip pat tyrimo metu nustatyta, jog I tiriamosios avių grupės balandžio ir gegužės mėn., aritmetiniai vidurkiai skiriasi tarpusavyje, yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Pasak Studziński, T. (39) ir atlikto tyrimo nustatome, jog sezoniškumas turi įtakos Mg įsisavinimui organizme.
Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, jog fosforo koncentracija II tiriamosios avių grupės kas mėnesį mažėjo, tiriant gegužės ir birželio mėn., sumažėjo – 16 proc. O I tiriamosios avių grupės lyginant balandžio ir gegužės mėn., padidėjo 7,22 proc., o nuo gegužės iki birželio mėn., 10 proc., sumažėjo. Taigi I tiriamosios avių grupės fosforo konc., aukštesnė nei II tiriamosios grupės. Pasak Neville F. (24), atliktų tyrimu nustatyta, jog P koncentracija kraujo serume su amžiumi mažėja avių organizme.
29 Išanalizavus vario koncentracijos kaitą nustatyta, jog I avių grupės vario konc., nuo balandžio iki gegužės mėn., padidėjo 47 proc., tačiau nuo gegužės iki birželio mėn., sumažėjo 10,87 proc., (p<0,05), vidurkiai statistiškai reikšmingi. II tiriamosios avių grupės vario koncentracija nuo balandžio iki gegužės mėn., padidėjo 10 proc., o nuo gegužės iki birželio mėn., sumažėjo 6,03 proc. Mokslininko Neville F. (24) atliktais tyrimais nustatyta, jog 6-9 mėn., amžiaus avys varį įsisavina geriau nei 3-4 m., amžiaus avys.
Išanalizavus cinko koncentraciją gautuose tyrimo rezultatuose nustatyta, jog 6-9 mėn., avių nuo gegužės iki birželio cinko koncentracija sumažėjo 37,41 proc., o 3-4 m. avių grupėje Zn sumažėjo – 20,87 proc. Lygindami cinko koncentraciją kraujo serume tarp dviejų skirtingų amžiaus grupių nustatyta, jog 6-9 mėn., avių 16,31 proc., cinko konc., aukštesnė už 3-4 m., avių balandžio mėn., (p<0,001), taip pat ir gegužės mėn., I avių grupės cinko konc., 5,55 proc., aukštesnė už II avių grupės (p<0,005), vidurkiai skiriasi reikšmingai. Pasak Neville F. (24), 6-9 mėn., amžiaus avys cinką įsisavina geriau nei 3-4 m., amžiaus avys.
Tiriant koreliacijos ryšy tarp pačių mineralų nustatyta, jog kalcio pasisavinimui organizme turi reikšmę magnis (0.317, p<0.05), geležis (0.275, p<0.05), bei cinkas (-0.290, p<0.05), o cinko pasisavinimas priklauso nuo fosforo (0.276, p<0.05) ir yra tarpusavyje susiję silpnais statistiškai reikšmingais koreliacijos ryšiais. Remiantis tyrimo duomenimis bei Neville F. (24) atliktais tyrimais nustatyta, jog nuo kalcio kiekio kraujo serume priklauso geležies, magnio ir cinko kaita, o nuo cinko kiekio serume priklauso fosforo absorbcija.
30
IŠVADOS
1. Mineralinės medžiagos padeda tinkamai palaikyti fiziologines funkcijas, gerina kepenų bei inkstų veiklą, stiprina imuninę sistemą, dalyvauja hormonų bei fermentų reakcijose.
2. Geležies kaita I ir II tiriamosios avių grupės kas mėnesį didėja, didžiausią koncentraciją buvo birželio mėn., (I tiriamosios - 148,97 µg/dl; II tiriamosios - 129,34 µg/dl). Kalcio koncentracija abiejų tiriamųjų grupių taip pat didėja kas mėnesį, birželio mėn., jo kiekis buvo didžiausias (I tiriamosios - 2,80 mmol/l; II tiriamosios - 3,10 mmol/l). Magnio 6-9 mėn., avių organizme, kas mėnesį mažėja (birželio mėn., - 0,66 mmol/l ), tačiau 3-4 m., avių organizme, kas mėnesį Mg koncentracija serume vis didėja (birželio mėn., - 0,83 mmol/l ). Fosforo koncentracijos kaita II tiriamosios avių grupės organizme kas mėn., mažėja, didžiausia P koncentracija gegužės mėn., (1,72 mmol/l), o I tiriamosios avių P koncentracija didžiausia gegužės mėn., (1,80 mmol/l). Vario koncentracija kraujo serume tiek 6-9 mėn., (93,1 µg/dl) tiek 3-4m., avių (112,49 µg/dl) gegužę mėn., buvo didžiausia ir vėliau mažėjo. Cinko koncentracija didžiausia buvo birželio mėn., (I tiriamosios grupės - 188,76 µg/dl; II tiriamosios grupės - 178,27 µg/dl).
3. Mineralinių medžiagų įsisavinimas avių organizme priklauso nuo amžiaus, sezoniškumo bei kitų mineralinių medžiagų tarpusavio santykio ir koncentracijų avių kraujo serume.
4. Avių organizme mineralai tarpusavyje yra reikšmingi vienas kito atžvilgiu. Kalcio pasisavinimui organizme turi reikšmę magnis (0.317, p<0.05), geležis (0.275, p<0.05) bei cinkas (0.290, p<0.05), o cinko pasisavinimas priklauso nuo fosforo (0.276, p<0.05), yra tarpusavyje susiję silpnais statistiškai reikšmingais koreliacijos ryšiais.
31
REKOMENDACIJOS
1. Tyrimo metu nustatyta, jog mineralinių medžiagų koncentracijų pokyčiai kraujo serume priklauso nuo sezoniškumo bei amžiaus grupės. Todėl rekomenduojama profilaktiniais ir diagnostikos tikslais atlikti kraujo biocheminius tyrimus keletą kartų per metus ir stebėti mineralinių medžiagų pokyti kraujo serume.
2. Esant mineralinių medžiagų disbalansui būtina keisti racioną, jį pritaikant pagal fiziologinę avių būklę.
32
PADĖKA
Dėkoju baigiamojo darbo vadovei Jurgitai Autukaitei už nuoširdžią pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą bei atliekant tiriamąjį darbą.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Jianu S., Crivineanu V., Goran G.V., “Liliana tudoreanu study of main blood minerals concentrations in different physiological states in cattle and sheep”, 2013 p. 88.
2. Dove H. “Mineral nutrition of sheep grazing dual-purpose wheats”, In ‘Grains Research Technical Update, 2007 p. 71–75.
3. David G. “ Ineral nutrition of sheep: New insights into interactions when grazing vegetative crops”, 2015 p. 1215-1216.
4. Herdt, T. H., Hoff, B. „The Use of Blood Analysis to Evaluate Trace Mineral Status in Ruminant Livestock“, Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice, 2011 p. 255–283. 5. Herm, G., Muscher-Banse, A. S., Breves, G., Schröder, B., Wilkens, M. R. “Renal mechanisms
of calcium homeostasis in sheep and goats”, Journal of Animal Science, 2015, p. 1608–1621. 6. Chester-Jones, H., Fontenot, J.P., Veit, H.P., Webb, H.E., “Physiological effect of feeding high
levels of magnesium to sheep” 2010 p. 1070–1081.
7. Kelman WM. “Liveweight gains of young sheep grazing dual-purpose wheat with sodium and magnesium supplied as direct supplement, or with magnesium supplied as fertiliser:, Animal Production Science 2015. 55, p. 1217–1229.
8. Foster A., Livesey C., Edwards G., „Magnesium disorders in ruminants“ 2007, p. 534-539. 9. Kronqvist, C., Emanuelson, U., Spörndly, R., & Holtenius, K. “Effects of prepartum dietary
calcium level on calcium and magnesium metabolism in periparturient dairy cows”, Journal of Dairy Science, 2011 p. 1365–1373.
10. Schonewille, J. T. “Magnesium in dairy cow nutrition: an overview”, 2013 p. 167–178.
11. SYKES, A. R. RUSSEL, A. J. F. “Deficiency of mineral macro-elements. In Diseases of Sheep”, 2000. P. 325-329.
12. Ghanem M., “Comparative study on the clinical and subclinical hypomagnesemia in calves with evaluation of therapeutic response”, 2013, p. 1.
13. Ozmaie S., Safi S., Sakha M., Delshad H. “Successful treatment of hypermagnesemia with atropine sulfate in sheep”, 2013 p. 28-30.
14. Hosnedlova B., Travniček J., Šoch M., “Current view of the significance of zinc for ruminants”, 2007 p. 260-263.
15. Wongdee, K., & Charoenphandhu, N. “Vitamin D-Enhanced Duodenal Calcium Transport. Vitamins & Hormones”, 2015 p. 407–440.
34 16. Sprekeler, N., Müller, T., Kowalewski, M. P., Liesegang, A., Boos, A. “Expression patterns of intestinal calcium transport factors and ex-vivo absorption of calcium in horses”, BMC Veterinary Research, 2011 p. 1-7.
17. Stojkovic, J., Ilic, Z., Milenkovic, M., Dokovic, R., Jasovic, B., “The Impact of Physiological Condition on Calcium, Phosphorus and Magnesium Levels in Sheep Blood Serum, Biotechnology In Animal Husbandry”, 2011, 27 (3), p. 1113-21.
18. Idink, M.J.H.A. “Enteral administration of sodium phosphate, potassium phosphate and calcium phosphate as treatment for hypophosphatemia in lactating dairy cattle”, 2014 p. 2.
19. Shoukun J., Guishan X., Chenggang J., Kaidong D., Yan T., Zhang N., “Phosphorus Requirements of Dorper×Thin-tailed Han Crossbred Ram Lambs”, 2013 p. 1282-2888. 20. Gröber U, Schmidt J, Kisters K. “Magnesium in prevention and therapy”, Nutrients. 2015 p.
1-9.
21. Grünberg, W. “Treatment of Phosphorus Balance Disorders “, Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice, 2014 p. 383–408.
22. Wassan, A.G. * , Manar Hady Alawy. “Effect of experimental induced hypocalcemia on physical parameters and calcium levels in awassi sheep”, 2015 p. 1808-1812.
23. Blaszczyk U, Duda-Chodak A. “Magnesium: its role in nutrition and carcinogenesis”, 2013 p. 165-171.
24. Neville F. Suttle , Fellow H. R., Foundation M., Park P. S., Penicuik B. L. “Mineral Nutrition of Livestock, 4th Edition”, 2010 p. 54-168, 255-306, 344-377, 426-459
25. Ortolani E. L., Machado C. H., Sucupira M. C. A., “Assessment of some clinical and laboratory variables for early diagnosis of cumulative copper poisoning in sheep,” Veterinary and Human Toxicology, 2003 p. 289–293.
26. Wang, Y., Hodgkinson, V., Zhu, S., Weisman, G. A., & Petris, M. J. “Advances in the Understanding of Mammalian Copper Transporters”, Advances in Nutrition, 2011 p. 129– 137.
27. Sousa, I. K. F. de, Hamad Minervino, A. H., Sousa, R. dos S., Chaves, D. F., Soares, H. S., Barros, I. de O., Ortolani, E. L. “Copper Deficiency in Sheep with High Liver Iron Accumulation”, Veterinary Medicine International, 2012 p. 1 – 4.
28. Louis A. Lichten and Robert J. Cousins „ Mammalian Zinc Transporters: Nutritional and Physiologic Regulation“ 2009 p. 153-176.
29. Allen D. Smith,1 Kiran S. Panickar,2 Joseph F. Urban , , Jr.,1 and Harry D. Dawson1 „Impact of Micronutrients on the Immune Response of Animals” 2018 p. 227-254.
30. Osredkar J., “Cooper and zinc, biological role and significance of copper/zinc imbalance”, 2011 p. 2-18.
35 31. Mocchegiani E., Costarelli L., Giacconi R., Cipriano C., Muti E. Rink L. “Zinc homeostasis in
aging: two elusive faces of the same “metal”, 2006 p. 351-354.
32. David G. Pugh, DVM, MS, MAG and N, Sheep and Goat Medicine, 2nd Edition. 2012 p. 125-126.
33. Radostits, O.M.; Gay, CC.; Blood, D.C. and Hinchliff, k.w “Veterinary medicine. A textbook of the diseases of cattle, sheep, pigs, goats and horses” 2010.
34. Moniello G., Infascelli F., Pinna W., Camboni G. “Mineral requirements of dairy sheep”, Italian Journal of Animal Science, 2005 p. 63-74.
35. Šoch, M., Brouček, J., & Šrejberová, P. “Hematology and blood microelements of sheep in south Bohemia” , 2011 p. 66.
36. Ibrahim, S.O., Helal, M.A., Abd El Raof, Y.M., Elattar, H.M. “ Experimental study on zinc deficiency in sheep”, 2016 p. 110-118
37. Volpe S L. “Magnesium in disease prevention and overall health”, 2013 p. 378- 383.
38. Kanbay, M., Goldsmith, D., Uyar, M. E., Turgut, F., & Covic, A. “Magnesium in Chronic Kidney Disease: Challenges and Opportunities. Blood Purification”, 2010. P. 29(3)
39. Studziński, T., Matras, J., Grela, E. R., Piedra, J. L. V., Truchliński, J., & Tatara, M. R. “Chapter 16 Minerals: functions, requirements, excessive intake and toxicity. Biology of Nutrition in Growing Animals” 2006 p. 467–509.
40. Sloup V. Jankovská I. Nechybová S., Peřinková P., Langrová I. “Zinc in the animal organism: : a review” Scientia Agriculturae Bohemica 2017 p. 13-21.
41. Nemec L. “The bioavailability of zinc and copper in Holstein steers”, 2010 p. 1-74.
42. Eryavuz A., Dehority B. “ Effects of supplemental zinc concentracion on cellulose digestion and cellulolytic and total bacterial numbers in vitro”, 2009 p. 175-183.
43. Moosavian H. R. Mohri M., Seifi H. A. “ Effects of parenteral over – supplementation of vitamin. A and iron on hematology, iron biochemistry, weight gain, and health of neonatal dairy calves”, 2010 p. 1316-1320.
