LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ingrida Aleksejeva
Antimikrobinių medžiagų veiksmingumo nuo žiurkių
kvėpavimo takų ligų vertinimas X klinikoje
Rat respiratory diseases treatment with antimicrobial
medicines effectiveness assessment at X clinic
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Daunoras
DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad teikiamas magistro baigiamasis darbas „Antimikrobinių medžiagų veiksmingumo nuo žiurkių kvėpavimo takų ligų vertinimas X klinikoje“:
1. yra atliktas mano paties (pačios);
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2015-12-17 Ingrida Aleksejeva
(data) (parašas) (autoriaus vardas, pavardė)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2015-12-17 Ingrida Aleksejeva
(data) (parašas) (autoriaus vardas, pavardė)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Darbas atitinka keliamus reikalavimus, ir recenzavus, gali būti teikiamas ginti.
2015–12–22 dr. Gintaras Daunoras
(data) (parašas) (vadovo vardas, pavardė)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) dr. Audrius Kučinskas
(data) (parašas) (katedros (klinikos) vedėjo vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(data) (parašas) (vardas, pavardė)
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SANTRUMPOS ... 5
ĮVADAS ... 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1 Žiurkių kvėpavimo takų ligos ir jų požymiai ... 8
1.1.1 Žiurkių kvėpavimo takų ligų sukėlėjai ... 8
1.1.2 Porfirinas ... 9
1.1.3 Pneumonijos diagnostika ... 11
1.2 Antimikrobinės medžiagos naudojamos žiurkėms ... 12
1.2.1 Aplikacijos būdai ... 12
1.2.2 Nepageidaujamas šalutinis poveikis ... 13
1.2.3 Saugūs žiurkėms antimikrobiniai vaistai ... 14
1.2.4 Pirmo pasirinkimo preparatai ... 15
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 16
2.1 Duomenų grupavimo principai ... 17
2.2 Lietuvoje registruoti preparatai, tinkami naudoti žiurkėms ... 18
2.3 Antimikrobinių medžiagų pasirinkimo schema ... 19
2.4 Tiriamieji pacientai ... 20
2.4.1 Pasiskirstymas pagal lytį ... 21
2.4.2 Pasiskirstymas pagal amžių ... 21
2.4.3 Pasiskirstymas amžiaus grupėse ... 22
3. REZULTATAI ... 23
3.1 Pasiskirstymas pagal kreipimosi pobūdį ir žiurkių laikymo tipą ... 24
3.2 Pasiskirstymas pagal diagnozę ... 25
3.3 Pasiskirstymas pagal ligos baigtį ... 27
3.4 Simptomų pasireiškimo dažnumas ... 28
3.4.1 Specifinių simptomų pasireiškimo dažnis ... 28
3.4.2 Nespecifinių simptomų pasireiškimo dažnumas ... 29
REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
IŠVADOS ... 31
PASIŪLYMAI/REKOMENDACIJOS ... 32
SANTRAUKA
Antimikrobinių medžiagų veiksmingumo nuo žiurkių kvėpavimo takų ligų vertinimas klinikoje X
Ingrida Aleksejeva Magistro baigiamasis darbas
Atliktas retrospektyvus tyrimas kurio tikslas – įvertinti klinikoje X (Vilnius, Lietuva) pasirinktu laikotarpių gydytų žiurkių augintinių, sirgusių kvėpavimo takų ligomis, gydymo antimikrobinėmis medžiagomis efektyvumą (n=23). Nustatyta, kad tinkamai pasirinkus antimikrobinę medžiagą, atsižvelgiant į amžių, laikymo sąlygas ir kitus svarbius šiame darbe aptartus veiksnius, antimikrobinių medžiagų veiksmingumas yra geras. Klinikoje X žiurkių kvėpavimo takų ligos antimikrobinėmis medžiagomis gydomos veiksmingai.
Raktažodžiai: žiurkės, kvėpavimo takų ligos, enrofloksacinas, doksiciklinas, azitromicinas, gydymas.
SUMMARY
Rat respiratory diseases treatment with antimicrobial medicines effectiveness assessment at X clinic
Ingrida Aleksejeva Master‘s Thesis
The objective of this retrospective research were to assess the efficacy of rat respiratory disease antimicrobial treatment at X clinic. All the observed rats (n=23) were treated with antimicrobial medicine at known veterinary clinic X (Vilnius Lithuania). It is determined, that if appropriate antimicrobial treatment is selected according to age, housing and other important factors discussed in this work, the efficacy of treatment is high. Clinic X applies reasonable and highly efficient rat respiratory disease antimicrobial treatment.
SANTRUMPOS
p.o. – per burną, s.c. – po oda, i.m. – į raumenį, i.v. – į veną, i.p. – į pilvo ertmę, mg – miligramai, ml – mililitrai, µg – mikrogramai,
mg/kg – miligramai kilogramui kūno svorio, pav. – paveikslas,
lent. – lentelė,
v. vena,
LRL – lėtinė kvėpavimo liga (angl. Chronic Respiratory Disease, CRD, MRD),
BSAVA – Britanijos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos asociacija (angl. The British Small Animal
Veterinary Association),
AFRMA – Amerikos žiurkių ir pelių augintojų asociacija (angl. American Association of Fancy Rat
and Mice),
RMCA – Amerikos žiurkių ir pelių klubas (angl. Rat&Mice Club of America),
NFRS – Didžiosios Britanijos nacionalinė žiurkių augintinių draugija (angl. National Fancy Rat
Society),
CARB – virpamojo epitelio lazdelės (angl. Cilia associated respiratory bacillus), UVS – ultravioletiniai spinduliai,
ĮVADAS
Visame pasaulyje sparčiai auga egzotinių gyvūnų augintinių skaičius, jų šeimininkai, pageidauja kokybiško gydymo. Vienas populiarių egzotinių gyvūnų yra žiurkė (Rattus norvegicus) (1, 2, 3, 4).
Žiurkės yra nebrangios, nereiklios, smalsios ir protingos, noriai bendrauja su šeimininku, atsiliepia į savo vardą, nekanda, gali būti mokomos atlikti įvairius triukus, pavyzdžiui žaisti krepšinį arba atlikti judrumo ir vikrumo (angl. agility) pratimus (5), todėl populiarėja kaip namų augintinės. Berghoff teigimu, žiurkės augintinės ypač populiarios tarp jaunų žmonių (16–25 metų amžiaus grupėje) (6). Vyksta žiurkių–augintinių parodos, steigiami žiurkių mylėtojų klubai, o didžiausi yra įsikūrę JAV (AFRMA – American Association of Fancy Rat and Mice; RMCA – Rat&Mice Club of
America) ir Didžiojoje Britanijoje (NFRS – National Fancy Rat Society) (7).
Didžioji dalis informacijos apie žiurkes internete apima kenkėjų kontrolės klausimus arba informaciją apie bandymus, atliekamus su laboratorinėmis žiurkėmis. Informacija lietuvių kalba menka, apsiriboja keliais straipsniais apie žiurkių laikymo sąlygas, neretai yra klaidinanti ir netiksli. Gyvūnais prekiaujančiose parduotuvėse pateikiama informacija apie parduodamas žiurkės neatitinka tikrovės. Trūksta švietėjiškos informacijos apie šios rūšies graužikų laikymo sąlygas lietuvių kalba.
Žiurkių šeimininkų teigimu, jie neretai susiduria su veterinarijos gydytojų nuomone, jog gydyti neverta, „pigiau nusipirkti kitą“, todėl šie gyvūnai lieka be kvalifikuotos veterinarinės pagalbos. Veterinarijos gydytojo vaidmuo yra labai svarbus, nes nuo jo kompetencijos priklauso namuose laikomų žiurkių gerovė.
Turimais duomenimis, Vilniuje tik trys veterinarijos klinikos dirba su graužikais. Vienoje iš šių klinikų, kurios specializacija yra egzotinių gyvūnų gydymas, buvo renkami duomenys šiam darbui. Viena dažniausių kreipimosi į veterinarijos gydytojus priežastis yra žiurkių kvėpavimo takų ligos. Jos įprastai gydomos antimikrobiniais vaistais. Antimikrobinių medžiagų pasirinkimo spektras graužikams yra siauresnis, nei katėms ar šunims, dėl jų fiziologijos ir laikymo namuose ypatumų. Žiurkės yra socialūs gyvūnai, kenčiantys nuo vienatvės, todėl jas rekomenduojama laikyti tos pačios lyties grupėmis. Neretai susirgus vienai žiurkei, suserga ir kitos kartu laikomos žiurkės (3). Ypač aktualus yra bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimas dėl antibiotikams rezistentiškų sukėlėjų plitimo (8).
Prieš skiriant sisteminį antimikrobinį gydymą yra rekomenduojamas bakteriologinis tyrimas (1). Žiurkių atveju šis diagnostinis metodas dažniausiai netaikomas dėl mažo paciento dydžio ir pagrindinio kvėpavimo takų ligų sukėlėjo Mycoplasma pulmonis sudėtingo išskyrimo. Neturėdamas
Šiame darbe aptarti pagrindiniai žiurkių kvėpavimo ligų gydymo antimikrobinėmis medžiagomis principai, atrinkti Lietuvoje registruoti veterinariniai ir žmonių medicinoje naudojami preparatai, tinkami gydyti žiurkių kvėpavimo takų ligas. Medžiaga surinkta remiantis naujausia prieinama užsienio autorių literatūra apie egzotinių gyvūnų gydymą.
Darbo tikslai: nustatyti vienoje Vilniaus veterinarijos klinikoje (toliau – klinika X) žiurkėms taikomas kvėpavimo takų ligų gydymo schemas bei įvertinti taikomo gydymo veiksmingumą.
Darbo uždaviniai:
1. surinkti ir išanalizuoti lietuvių ir užsienio autorių literatūrą nagrinėjama tema. Teoriškai susipažinti ir išnagrinėti užsienyje taikomus žiurkių kvėpavimo takų ligų diagnostikos metodus bei gydymo antimikrobinėmis medžiagomis schemas;
2. surinkti buvusių X klinikoje žiurkių kvėpavimo takų susirgimų ligų istorijas bei dalyvauti gydant žiurkes sergančias LKL;
3. išnagrinėti ir apibendrinti klinikoje X gautų žiurkių kvėpavimo takų gydymui taikomų gydymo schemų veiksmingumą bei palyginti su rekomenduojamomis profesinėje literatūroje.
4. atrinkti ir pakomentuoti žiurkių kvėpavimo takų gydymui tinkamus Lietuvoje registruotus vaistus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Žiurkių kvėpavimo takų ligos ir jų požymiai
1.1.1 Žiurkių kvėpavimo takų ligų sukėlėjai
Kvėpavimo takų ligos yra viena dažniausiai pasitaikančių žiurkių sveikatos problemų (3, 8, 5, 9, 4) ir pasak Quesenberry ir Carpenter, infekcinės respiracinės ligos yra labiausiai paplitusi žiurkių sveikatos problema (1). Žiurkių kvėpavimo takų ligas galima sąlyginai išskirti į dvi grupes. Pirmosios grupės – ūminės respiracinės ligos, pasitaiko gerokai rečiau, o dažniausiai klinikinėje praktikoje susiduriama su lėtine respiracine liga arba LRL (angl. CRD – chronic respiratory disease). Kitas angliškoje literatūroje sutinkamas CRD sinonimas yra MRD (murine respiratory disease).
Pav. 1. Mycoplasma pulmonis sukeltas plaučių uždegimas su plaučių abscesais. Aut. Carpenter J.W.
Anot Quesenberry ir Carpenter, klinikinę ligos išraišką dažniausiai sukeliantys pagrindiniai bakteriniai patogenai yra Mycoplasma pulmonis (žr. 1 pav.),
Streptococcus pneumoniae (2 pav.) ir Corynebacterium kutscheri (4), kitų autorių teigimu, žiurkių kvėpavimo takų
ligas dažniausiai sukelia Pasteurella pneumotropica,
Bordetella bronchiseptica ir Mycoplasma pulmonis (4).
Percy (2007) nuomone, Bordetella bronchiseptica yra oportunistinis patogenas, tačiau autoriaus vertinimas yra apie laboratorines, o ne žiurkes namų augintines (9).
Tarp kitų svarbių žiurkių respiracines ligas sukeliančių patogenų paminėtini šie: Sendai virusai (paramiksovirusai), pelių pneumonijos virusai (hantavirusai), virpamojo epitelio lazdelės (angl. CAR bacillus – Cilia associated respiratory bacillus) bei Haemophilus spp. Šių patogenų grupei priskiriami mikroorganizmai retai savarankiškai sukelia klinikinę ligos išraišką, tačiau „kaip ko–patogenai sinergiškai sąveikaudami su pagrindiniais patogenais sukelia du svarbiausius klinikinius sindromus – LRL bei bakterinę pneumoniją“ (1). Žiurkė gali nugyventi su subklinikine LRL forma visą gyvenimą, tačiau dažniausiai LRL pereina į kliniškai pastebimą formą patyrus stresą dėl netinkamų laikymo sąlygų, prastos mitybos (4). Klinikinių požymių pasireiškimui turi įtakos amžius, aplinkos veiksniai (pvz., svarbus amoniako kiekis narve) (10).
Ankstyvieji LRL klinikiniai požymiai pasireiškia viršutinių bei apatinių kvėpavimo takų pažeidimu (vandeningos išskyros iš nosies, čiaudulys, pakitusi gyvūno poza, padažnėjęs ir (arba) gilus kvėpavimas, pašiauštas kailis, pasukta į šoną galva, „rausvos ašaros“(1, 11). Specifiniai ir nespecifiniai klinikiniai požymiai nurodyti 1 lentelėje.
Pav. 2. Streptococcus pneumoniae sukeltas pūlingas fibrininis plaučių uždegimas. Aut. Carpenter J.W.
Pneumonija gali vystytis kaip progresuojant LRL arba kaip savarankiška liga. Antruoju atveju pneumonija dažniausiai pasireiškia ūmiai (8).
Pažymėtina tai, kad LRL yra polietiologinė
nepagydoma liga, nulemta persistuojančios Mycoplasma pulmonis infekcijos. Antimikrobinės terapijos tikslas yra sumažinti klinikinių simptomų išraišką, gydyti antrinę infekciją. Persistuojanti mikoplazmozė dažniausiai išlieka visą gyvenimą (1, 3, 6, 9).
1 lent. Žiurkių kvėpavimo takų ligų specifiniai ir nespecifiniai klinikiniai požymiai.
Specifiniai simptomai Nespecifiniai simptomai
Čiaudulys Raudonos ašaros
Kosulys Apetito praradimas
Pašaliniai garsai kvėpuojant Pašiauštas kailis
Apsunkintas kvėpavimas Karščiavimas
Vandeningos arba rausvos išskyros iš nosies Nustoja praustis
BSAVA duomenimis, žiurkės užsikrečia mikoplazmomis intrauteriniu būdu arba oro– lašeliniu būdu ką tik gimusios (7). Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mikoplazmozės klinikinį pasireiškimą yra didelė amoniako koncentracija aplinkoje, pvz., dėl prastos narvo priežiūros. Būtina šeimininkui suteikti tikslią informaciją apie kokybiškas žiurkių gyvenimo sąlygas, tinkamą narvo konstrukciją bei įrengimą ir, kas ypač svarbu, tinkamą kraiko parinkimą (12).
1.1.2 Porfirinas
Porfirino išskyros nėra specifinis kvėpavimo takų ligų požymis, tačiau X klinikos gydytojų teigimu, dažniausiai tai yra pagrindinė kreipimosi priežastis. Šeimininkai porfirino turinčias išskyras įvardina kaip kraujavimą (3 pav.), pastebėję šį simptomą nedelsdami kreipiasi kvalifikuotos pagalbos.
Harderio liaukos gamina serozinį sekretą, sutepantį akies obuolį. Sekrete yra porfirino junginių, suteikiančių sekretui rausvą spalvą. Sveikos žiurkės akies sekrete porfirino junginių yra labai mažai arba išvis nėra. Harderio liaukų veikla aktyvinama esant bendram organizmo stresui, tuomet išsiskiria didesni porfirino kiekiai (4).
Ašaros su sekretu per ductus nasolacrimalis nuteka į nosies ertmę. Esant vietiniam nosies ir akių gleivinės uždegimui ductus nasolacrimalis gleivinė paburksta, rausvas sekretas kaupiasi aplink akis. Susidaro raudonos spalvos traiškanos, kurias šeimininkai palaiko krauju (13). Porfirino junginiai florescuoja ultravioletinėje šviesoje (4 pav.), o kraujas – ne. (11).
Rausvos išskyros gerai matomos ant šviesių kailio spalvų žiurkių akių ir nosies srityje bei ant priekinių kojų riešų, kur išskyros patenka žiurkei besiprausiant. Grupėje laikomoms žiurkėms matomų rausvų porfirino dėmių arba švytėjimą UVS galima matyti menčių srityje, kur sunku nusiprausti. Šias dėmes palieka kita serganti žiurkė (žiurkės miegodamos susisuka į kamuolėlį). Porfirinas tarp menčių yra vertingas diagnostinis požymis, kadangi leidžia šeimininkui pastebėti net mažiausius jo kiekius sekrete ir laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją.
4 pav. Porfirinas, UVS. Aut. Carpenter J.W.
1.1.3 Pneumonijos diagnostika
Įtariant pneumoniją, užsienio literatūroje rekomenduojama atlikti rentgenografinį tyrimą (1, 2, 12, 6). Žiurkė yra judrus gyvūnas, sunkiai išlaikomas statiškoje pozoje. Dėl mažo gyvūno dydžio jį sunku išlaikyti taip, kad plaučių plotas nebūtų uždengtas fiksuojančio asmens rankomis. Gyvūną tenka seduoti, ko dažniausiai nepageidauja šeimininkai. Esant apsunkintam kvėpavimui sedacijos keliamas pavojus viršija potencialią naudą. Turint skaitmeninį rentgeno aparatą yra galimybė atlikti nuotraukų seriją ir iš jų atsirinkti vertintinas nuotraukas. Tokiu atvejų rentgenografija gali būti atliekama ir neseduotam gyvūnui, jį fiksuojant siaurėjančiame vamzdelyje, pagamintame iš nerentgenokontrastiškos medžiagos. Šiuo būdu neseduotam gyvūnui galima atlikti dorsoventralinės projekcijos rentgenogramas (2).
Klinikoje X rentgeno aparatas yra ne skaitmeninis, todėl neseduotam gyvūnui atliktos nuotraukos dažniausiai gaunasi nevertintinos kokybės.
1.2 Antimikrobinės medžiagos naudojamos žiurkėms
1.2.1 Aplikacijos būdai
Atsižvelgiant į mažą pacientų dydį, būtina žinoti tikslų svorį dozuojant vaistus. Esant pasirinkimui rekomenduojama rinktis mažiausios koncentracijos vaistus, esant didelei koncentracijai juos būtina skiesti. Tiksliam dozavimui rekomenduojama naudoti labai mažos talpos (0,5 ar 1 ml, vadinamąjį tuberkulininį arba insulininį) švirkštą (14, 3, 5, 12, 10, 1).
Galimas enterinis (p.o., p.r.) arba parenterinis aplikacijos būdas (i.m., s.c. bei kt.). Duodant vaistus per os patogu tabletę sutrinti ir praskiedus vandeniu suduoti maitinimo adata buku galu arba zondu, tokiu būdu tiksliai kontroliuojamas suduoto vaisto kiekis. Sutrintą tabletę galima suduoti su ėdesiu, tačiau būtina prisiminti, kad sergančioms žiurkėms dažnai būna anoreksija. Be to, žiurkės gerai jaučia maisto skonį ir gali atsisakyti net ir mėgstamo maisto, jeigu pajus pašalinį medikamento skonį. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama žiurkėms duoti vaistus su geriamu vandeniu (15).
Injekcijų po oda vietos yra sprando sritis bei kelio klostė. Į raumenį vaistai leidžiami tik galinės kojos medialinėje šlaunies srityje. Intraveninis aplikacijos būdas naudojamas ypač retai. Esant reikalui vaistai švirkščiami į v. saphena lateralis, v. cephalica arba v. jugularis (15, 9).
Švirkščiant 100 mg/ml stiprumo enrofloksaciną po oda žiurkėms susidaro odos nekrozės, todėl enrofloksaciną rekomenduojama skiesti (16, 1). Lietuvoje injekcinis enrofloksacinas prieinamas 50 mg/ml stiprumo. Klinikos X gydytojų teigimu, leidžiant gryną tokio stiprumo enrofloksaciną odos nekrozės vis tiek susidaro, todėl klinikinėje praktikoje skiedžiama izotoninio natrio chlorido tirpalu. Pacientams, kurie gerai toleruoja enrofloksaciną į vidų, rekomenduojama skirti peroralinius preparatus.
Laboratoriniams gyvūnams naudojamas intraperitoninis aplikacijos būdas žiurkėms augintinėms nerekomenduojamas (1).
Inhaliacija yra užsienyje graužikams plačiai naudojamas medikamentų aplikacijos būdas, sergant kvėpavimo takų ligomis. Jis taikomas papildomai prie kitais būdais skiriamų antimikrobinių medžiagų. Dažniausiai inhaliacijomis naudojamas gentamicinas bei eteriniai aliejai. Terapijos sėkmė priklauso nuo tinkamo aparato parinkimo. Netinka garinimo principu veikiantys aparatai, nes temperatūrinis faktorius nepalankiai veikia kvėpavimo takus, o stambus garinamų dalelių dydis neleidžia medikamentams patekti į plaučių alveoles. Tinkamu laikomas aparatas, disperguojantis skysčius iki rūko. Dažniausiai tokie aparatai veikia ultragarso pagalba. Ne mažiau svarbus yra kaukės parinkimas. Sandari kaukė leidžia tiksliau dozuoti patenkantį dalelių srautą, kas yra aktualu per kvėpavimo takus aplikuojant antimikrobines medžiagas. Galima rinktis universalią komercinę kaukę graužikams arba pasigaminti ją iš pagalbinių priemonių, tokių kaip švirkštas, pleistras ir lateksinės
1.2.2 Nepageidaujamas šalutinis poveikis
Daugelis smulkiųjų graužikų yra žolėdžiai, kuriems dėl virškinamojo trakto fiziologinių ypatumų negalima skirti gramteigiamą florą veikiančių preparatų. Skirus šių preparatų vienkartinę dozę gyvūną gali ištikti staigi mirtis dėl ūmios klostridijų sukeltos enterotoksemijos (1, 17). Žiurkės yra miksotrofai, kurių žarnyno mikrofloroje vyrauja gramneigiama mikroflora, todėl jos geriau toleruoja gramteigiamą mikroflorą veikiančius preparatus, nei kiti žolėdžiai graužikai (15, 16, 17). Vis tik būtina prisiminti, kad žiurkės turi didelę akląją žarną, kurioje vyksta mikrobinis ląstelienos virškinimas. Žarnyno mikrofloros individuali sudėtis gali kisti priklausomai nuo ėdesio. Esant daugiau baltymų virškinimas aklojoje žarnoje tampa mažiau svarbus, o vyraujant žoliniams pašarams mikroorganizmų aklojoje žarnoje padaugėja. Dėl šios priežasties, rekomenduojama gramteigiamą mikroflorą veikiančias antimikrobines medžiagas skirti išimtiniu atveju, tik esant būtinybei bei nedelsiant nutraukti pasireiškus ūmiems virškinamojo trakto veiklos sutrikimams. Intoksikacijos antimikrobinėmis medžiagomis požymiai: anoreksija, mieguistumas, viduriavimas, mažakraujystė, neurologiniai reiškiniai, dehidracija, gaišimas (17).
Dažniausiai dėl antimikrobinių preparatų naudojimo pasireiškiantis nepageidaujamas šalutinis poveikis yra viduriavimas, kuris yra ypač pavojingas žiurkėms, turint omeny jų greitą medžiagų apykaitą ir mažą kūno svorį. Viduriavimas yra dažnas nepageidaujamas šalutinis poveikis skyrus amoksiciliną su klavulano rūgštimi.
Enrofloksacinas nerekomenduojamas vaikingoms ir maitinančioms žiurkių patelėms bei žiurkių jaunikliams iki 4 mėnesių amžiaus, nes fluorochinolonai sukelia kremzlinio audinio vystymosi pokyčius augančioms žiurkėms (1, 16, 18). Vaistas gali būti skiriamas tik tais atvejais kai kiti vaistai buvo neveiksmingi, o laukiama nauda viršija riziką (1).
Poodinės enrofloksacino injekcijos sukelia odos nekrozę, todėl injekcinis tirpalas turi būti skiedžiamas izotoniniu natrio chlorido tirpalu arba Ringerio tirpalu (1, 10, 16).
1.2.3 Saugūs žiurkėms antimikrobiniai vaistai
2 lent. Antimikrobinės medžiagos tinkamos naudoti žiurkėms (16).
Veiklioji medžiaga Dozavimas Pastabos
Amoksicilinas/klavulano rūgštis 20 mg/kg p.o. kas 12 val. Dažnai sukelia viduriavimą
Ampicilinas 20–100 mg/kg p.o., s.c., i.m., kas
8 val.
Azitromicinas 15–35 mg/kg, p.o., kas 24 val. Gerai veikia M. pulmonis
Cefaleksinas 15 mg/kg, s.c., kas 24 val.
Chloramfenikolio palmitatas 30–50 mg p.o., kas 8–12 val
Chloramfenikolio sukcinatas 30–50 mg/kg, p.o., s.c., i.m., kas
8–12 val.
Ciprofloksacinas 5–20 mg/kg, p.o., kas 12–24 val. Jaunikliams gali sukelti
artropatijas
Klindamicinas 7,5 mg/kg, s.c., kas 12 val. Nenaudoti p.o., gali sukelti ūmius
gastrointestininius simptomus.
Doksiciklinas 2,5–5 mg/kg, p.o., kas 12 val. Nenaudoti vaikingoms patelėms ir
jaunikliams. Esant pneumonijai
rekomenduojama derinti su
enrofloksacinu.
Enrofloksacinas 5–20 mg/kg p.o., s.c., i.m., kas 12
val.
Didelės dozės jaunikliams sukelia
artropatijas. Nenaudoti
vaikingoms patelėms.
Mikoplazmozėms gydyti
rekomenduojama derinti su
doksiciklinu.
S.c., i.m. sukelia audinių nekrozę, skiesti NaCl arba Ringerio tirpalu.
Enrofloksacinas (E) +
doksiciklinas (D)
(E) 10 mg/kg + (D) 5 mg/kg, p.o., kas 12 val.
Mikoplazmozės
Gentamicinas 4–24 mg/kg, s.c., i.m., kas 12 val.
20 mg/kg s.c. kas 24 val.
Marbofloksacinas 4 mg/kg, p.o., s.c., kas 24 val. Nenaudoti vaikingoms ir
laktuojančioms patelėms bei
jaunikliams; injekcinis tirpalas gali būti duodamas p.o.
Metronidazolas 10–40 mg/kg p.o., kas 24 val. Anaerobinė infekcija
Neomicinas 25 mg/kg p.o., kas 12 val.
Oksitetraciklinas 10–20 mg/kg, p.o., kas 8 val. Mikoplazmų sukelta pneumonija
Trimetoprimas/sulfonamidai 15–30 mg/kg, p.o., s.c., i.m., kas
12 val.
Audinių nekrozė naudojant SC, neveikia M. pulmonis
1. enrofloksaciną, 2. ciprofloksaciną,
3. sulfonamidus su trimetoprimu, 4. chloramfenikolį (1, 16, 17).
Remiantis Jorg Mayer, žiurkėms galima naudoti 2 lentelėje nurodytas antimikrobines medžiagas (16).
1.2.4 Pirmo pasirinkimo preparatai
Pagrindinis žiurkių kvėpavimo ligų sukėlėjas yra M. pulmonis. Renkantis antimikrobinę terapiją būtina atsižvelgti į medžiagų poveikio spektrą. Pasirinkta medžiaga pirmiausiai turi veikti
M. pulmonis, pageidautina S. pneumoniae ir C. kutscheri.
Pirmo pasirinkimo antimikrobine medžiaga žiurkėms dėl jo veikimo spektro ir saugumo yra laikomas enrofloksacinas. Rekomenduojama pradėti gydymą enrofloksacinu esant rinitui ir bronchitui. Gydymo kursas – mažiausiai 7 paros (15). Jeigu per tris pirmas gydymo dienas klinikiniai požymiai nemažėja, rekomenduojama keisti vaistą į doksicikliną arba taikyti šių dviejų vaistinių medžiagų kombinaciją (17). Esant atsinaujinančiai infekcija rekomenduojama keisti enrofloksaciną į doksicikliną arba naudoti jų kombinaciją. Esant pneumonijai tikslinga iškart skirti enrofloksacino ir doksiciklino kombinaciją (1, 15, 16).
Jaunikliams pirmo pasirinkimo preparatas yra azitromicinas. Azitromicinas taip pat yra skiriamas žiurkėms, kurios jau buvo gydomos enrofloksacinu arba enrofloksacino ir doksiciklino deriniu (12).
A. Semjonov pastebėjimu, Estijoje pastaruosius keletą metų gydymas enrofloksacinu dažnai būna neefektyvus, todėl jis rekomenduoja graužikams, tarp jų žiurkėms skirti ne enrofloksaciną, bet ciprofloksaciną arba marbofloksaciną. Nepalankaus šalutinio poveikio A. Semjonov nepastebėjo (17).
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimo metodas: kokybinis retrospektyvinis žiurkių kvėpavimo takų ligų gydymo tyrimas. Tyrimo objektas: namuose grupėmis ar po vieną laikomos abiejų lyčių naminės žiurkės (Rattus norvegicus), kurios 2015 metais X klinikoje buvo gydomos nuo lėtinės respiracinės ligos.
Tyrimo esmė:
a) nustatyti taikytas antimikrobinio gydymo schemas
b) nustatyti veiksnius, lėmusius gydymo schemos pasirinkimą c) įvertinti jų efektyvumą
Duomenų rinkimas: klinikiniai atvejai surinkti 2015 m. vasario–liepos mėnesiais papildomos praktikos atlikimo metu klinikoje X Vilniuje (Lietuva).
Duomenų apdorojimas: statistinė duomenų analizė daryta Microsoft Excel 2010 programa.
Žiurkių atrankos kriterijai. Į darbą įtraukti atvejai, atitinkantys šiuos kriterijus:
1. apžiūros metu nustatytas bent vienas specifinis kvėpavimo takų ligų simptomas: kosulys, čiaudulys, pašaliniai garsai kvėpuojant (švilpčiojimas, burkavimas), apsunkintas kvėpavimas, vandeningos arba tąsios išskyros iš nosies, auskultuojant girdimi pašaliniai garsai plaučiuose; 2. UVS randamas porfirinas prie akių, nosies arba riešų bei menčių srityje;
3. Paskirtas antimikrobinis gydymas: a. azitromicinu,
b. enrofloksacinu, c. doksiciklinu,
d. enrofloksacinu + doksiciklinu. Į darbą nepatekę atvejai:
1. žiurkės, sirgusios rinitu ir gydomos taikant vitaminų terapija, homeopatiniais preparatais ir laikymo sąlygų korekcija, bet nebuvo taikytas antimikrobinis gydymas.
2. trys atvejai, kuomet žiurkės atitiko aukščiau nurodytus atrankos kriterijus (pirminė diagnozė pneumonia), tačiau gydymas nebuvo efektyvus ir po detalesnių tyrimų nustatyta, kad kvėpavimo sutrikimus ir su jais susijusius simptomus sukėlė širdies nepakankamumas (2 atvejais – patvirtinta skrodimo duomenimis).
2.1 Duomenų grupavimo principai
Duomenys buvo renkami vienoje Vilniaus veterinarijos klinikoje vasario–liepos mėnesiais papildomos praktikos metu.
Gyvūnų duomenys grupuojami pagal amžių, lytį, amžiaus grupes (jaunikliai, suaugusieji, senyvi), kreipimosi pobūdį (pirmą kartą/pakartotinai), laikymo pobūdį (viena/grupėje), gydymo schemą (pasirinktas preparatas ar jų deriniai) bei ligos baigtį.
Iš visų nurodytu periodu klinikoje gydomų žiurkių tyrimui buvo atrinktos tik tos, kurios atitiko aukščiau nurodytus kriterijus, t. y. turėjo specifinių kvėpavimo takų ligų simptomų.
Visi tiriamieji gyvūnai grupuoti pagal amžių į tokias amžiaus grupės: 1. jaunikliai,
2. suaugusieji 3. senyvi gyvūnai.
Jaunikliai – žiurkės iki 4 mėn. amžiaus imtinai. Lytinė branda pasiekiama 12 savaičių amžiaus, fiziologinė – 6 mėnesių amžiaus. Pasirinktos amžiaus ribos svarbios skiriant antimikrobinį gydymą, nes iki 4 mėn. vyksta kaulinio audinio formavimosi procesas, kurį gali neigiamai įtakoti, pirmo pasirinkimo suaugusiems, vaistas enrofloksacinas. Žiurkėms iki 4 mėn. amžiaus užsienio literatūroje rekomenduojamas gydymas azitromicinu. Klinikinėje praktikoje buvo laikomasi šio principo skiriant antimikrobinį gydymą, todėl šis amžiaus intervalas išskirtas į atskirą grupę.
Suaugusiųjų grupei priskirti gyvūnai nuo 5 iki 18 mėn. amžiaus. 5 mėn. yra amžiaus riba, kuomet galima skirti gydymą enrofloksacinu. 18 mėn. riba pasirinkta sąlyginai kaip amžius, kuomet paprastai dar nepastebima geriatrinių sveikatos problemų (pieno patelių liaukų navikai ir patinų tarpslankstelinių diskų degeneracija).
Senyviems gyvūnams priskirtos 18 mėn. ir vyresnės žiurkės. Daugelis žiurkių gyvenimo eigoje pakartotinai gydomos dėl LRL, todėl tikėtina, kad atsiradus senatviniams organizmo pokyčiams imunitetas mąžta, kas galėtų skatinti lėtinės mikoplazmozės klinikinį pasireiškimą. Be to, tokio amžiaus žiurkėms dažnai kvėpavimo takų ligos jau buvo gydytos antimikrobinėmis medžiagomis. Tyrimo pradžioje buvo tikimasi, kad šioje amžiaus grupėje bus daugiausiai pakartotinai gydytų pacientų.
Laikymo pobūdis. Grupėje neretai susirgus vienai žiurkei už kelių dienų suserga ir kitos. Pakartotinai gydomos antibiotikais žiurkės gali platinti antibiotikams atsparias mikroorganizmų formas, todėl taikant gydymą būtina atsižvelgti į anksčiau gydytų kartų gyvenančių žiurkių anamnezę.
2.2 Lietuvoje registruoti preparatai, tinkami naudoti žiurkėms
Pirmiausia atrinkti antimikrobiniai preparatai, klinikoje X naudojami žiurkėms gydyti (žr. 3 lent.).
Naudojantis Veterinarinių vaistų Registru (19) buvo atrinkti lentelėje nurodyti preparatai tinkami ir saugūs žiurkių kvėpavimo takų ligoms gydyti, kuriuos patogu dozuoti atsižvelgiant į mažą pacientų kūno svorį.
Nustatyta, kad klinikoje X visi žiurkėms naudojami preparatai yra optimalūs dozavimo patogumo atžvilgiu.
3 lent. Lietuvoje registruoti antimikrobiniai preparatai patogūs dozuoti žiurkėms. Veiklioji medžiaga Prekinis
pavadinimas
Aplikacijos
būdas Dozavimas Komentaras
Enrofloksacinas Enroxil flavour 15 mg tab. p.o. 10– 15 mg/kg, kas 12 val. Veterinarinis preparatas.
Patogu dalinti net ir mažo svorio žiurkei (iki 500 g)
Enrofloksacinas Enroxil inj. tirp. 50 mg/ml šunims ir katėms s.c., i.v., i.m. 5–20 mg/kg, kas 12 val. Veterinarinis preparatas. Patogu dozuoti insulininiu ar tuberkulininiu švirkštu. Doksiciklinas Ronaxan 20, 20 mg tab. p.o. 5 mg/kg, kas 12 val. Veterinarinis preparatas.
Patogu dalinti net ir mažo svorio žiurkei (iki 500g) Azitromicinas Sumamed 100 mg/5ml milt. ger. susp. p.o. 15– 35 mg/kg, kas 24 val. Žmonių medicinoje naudojamas preparatas. Suspensiją patogu sugirdyti. Trimetoprimas + sulfametaksazolas Biseptol 40 mg/200 mg 5 ml ger. susp. p.o. 15–35 mg/kg kas 12 val. Suspensiją patogu sugirdyti. NB! Neveikia Mycoplasma spp.
2.3 Antimikrobinių medžiagų pasirinkimo schema
Nustačius žiurkėms tinkamas ir, atrinkus patogias dozuoti, antimikrobines medžiagas sudaryta šių vaistų pasirinkimo schema (5 pav.).
Išnagrinėjus mums prieinamus mokslinės literatūros šaltinius nustatėme, kad klinikoje X naudojama antimikrobinių medžiagų parinkimo schema atitinka naujausias užsienio autorių rekomendacijas.
5 paveiksle schematiškai pavaizduotas antimikrobinių medžiagų pasirinkimas kvėpavimo takų ligomis sergančiai žiurkei gydyti.
Rekomenduojamas gydymas:
a) jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus kaip pirmo pasirinkimo preparatas skiriamas azitromicinas, enrofloksacinas skiriamas tik jeigu gydymas azitromicinu buvo neveiksmingas, o tikėtina nauda viršija žalą;
b) suaugusiems gydomiems pirmą kartą paprastai pirmuoju pasirinkimu skiriamas enrofloksacinas;
c) suaugusiems gydomiems pakartotinai pirmuoju pasirinkimu skiriama enrofloksacino ir doksiciklino kombinacija.
3 pav. Antimikrobinių medžiagų parinkimo žiurkėms schema. Amžius iki 4 mėn. Azitromicinas Suaugęs Gydomas pirmą kartą
Enrofloksacinas
Doksiciklinas Azitromicinas Gydomas pakartotinaiEnrofloksacinas+doksiciklinas
Azitromicinas+doksiciklinas2.4 Tiriamieji pacientai
Darbe apžvelgiami 23 retrospektyviniai klinikiniai atvejai, atitinkantys atrankos kriterijus. Duomenys pateikiami lentelėse ir grafiškai.
4 lentelėje pateikiamas ištirtų žiurkių sąrašas. Kiekvienai ištirtai žiurkei priskirtas numeris. Pateikiama informacija apie lytį, amžių, svorį, spalvą, kailio ir ausų tipą, laikymo būdą (viena arba grupėje), kreipimosi pobūdį (pirminis arba pakartotinis) bei diagnozę.
4 lent. Ištirtų žiurkių pirminiai duomenys.
Žiurkės
nr. Lytis
Amžius,
mėn. Svoris, g Spalva Kailio tipas Ausų tipas
Laikymo
būdas Kreipimosi pobūdis Diagnozė
1 Patelė 8 235 juoda su balta standart standart grupėje pirminis rinitas
2 Patelė 8 255 pilka standart standart grupėje pirminis rinitas
3 Patinas 18 625 agouti standart standart viena pirminis bronchitas
4 Patelė 6 180 albino standart standart viena pirminis rinitas
5 Patinas 22 620 albino standart standart grupėje pakartotinis pneumonija
6 Patinas 24 670 husky standart dumbo grupėje pakartotinis rinitas
7 Patelė 3 130 juoda su balta standart standart viena pakartotinis rinitas
8 Patinas 26 485 plikas standart dumbo grupėje pakartotinis bronchitas
9 Patinas 18 630 juoda rex dumbo grupėje pakartotinis pneumonija
10 Patinas 24 580 albino rex dumbo grupėje pakartotinis rinitas
11 Patelė 3 130 albino standart standart grupėje pirminis pneumonija
12 Patelė 3 125 juoda su balta standart standart grupėje pirminis rinitas, bronchitas
13 Patinas 12 375 juoda standart dumbo grupėje pakartotinis bronchitas
14 Patinas 12 360 juoda su balta standart dumbo grupėje pakartotinis bronchitas
15 Patinas 14 410 husky standart dumbo grupėje pakartotinis bronchitas
16 Patelė 6 265 husky standart standart grupėje pirminis rinitas
17 Patinas 6 180 juoda su balta standart standart grupėje pakartotinis rinitas
18 Patinas 2 160 siamo standart dumbo viena pirminis rinitas
19 Patinas 20 575 albino standart standart grupėje pakartotinis pneumonija
20 Patelė 28 565 agouti standart standart grupėje pirminis bronchitas
21 Patinas 24 375 agouti standart standart viena pirminis pneumonija
2.4.1 Pasiskirstymas pagal lytį
Į klinikas buvo pristatytos 23 namuose laikomos žiurkės (Rattus norvegicus), iš kurių 13 patinų ir 10 patelių (atitinkamai 43,48 ir 56,52 proc.) (6 pav.) arba 1,3 karto daugiau patinų, nei patelių.
2.4.2 Pasiskirstymas pagal amžių
Atsižvelgiant į trumpą žiurkių amžių (vidutinė gyvenimo trukmė apie 26 mėnesius), amžių patogu skaičiuoti ne metais, o mėnesiais.
Apžvalgos žiurkių vidutinis amžius buvo 13.87 mėn. (mediana = 14 mėn.); patelių 9,7 mėn. (mediana = 7 mėn.) ir patinų 17,08 mėn. (mediana = 18 mėn.) (7 pav.).
7 pav. Amžiaus vidurkis, mėn.
56,52% 43,48%
Pasiskirstymas pagal lytį, proc. (n=23)
Patinai Patelės 9.7 17 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Patelės Patinai
Amžiaus vidurkis, mėn. (n=23)
Amžius, mėn.2.4.3 Pasiskirstymas amžiaus grupėse
Visi tirti gyvūnai suskirstyti amžiaus grupėmis. Grafiškai pavaizduotas pasiskirstymas procentais (8 pav.) ir skaičiais (9 pav.).
Amžiaus grupės:
a) jaunikliai – tai žiurkės iki 4 mėn. amžiaus, kuriems nerekomenduojamas gydymas enrofloksacinu, o pirmojo pasirinkimo preparatu skiriamas azitromicinas. Šią grupę sudarė 17 proc. visų gyvūnų (4 iš 23);
b) suaugusiems priskirti gyvūnai nuo 5 iki 18 mėn. amžiaus imtinai; į šią grupę pateko 52 proc. visų gyvūnų (12 iš 23);
c) senyvo amžiaus gyvūnams priskirti 19 mėn. ir vyresni gyvūnai, kas sudarė 31 proc. visų tiriamųjų gyvūnų (7 iš 23).
5 pav. Pasiskirstymas amžiaus grupėse, proc.
Jaunikliai 17% Suaugusieji 52% Senyvi 31%
Pasiskirstymas amžiaus grupėse, proc. (n=23)
4 12 7 0 2 4 6 8 10 12 14
Jaunikliai Suaugusieji Senyvi
Pasiskirstymas amžiaus grupėse, skaičiais
(n=23)
3. REZULTATAI
5 lent. Specifinių ir nespecifinių simptomų pasireiškimas
Dia
gno
zė
Žiurkės
nr. Lytis
Laikymo būdas Kreipimosi pobūdis
Specifiniai simptomai Nespecifiniai simptomai
K o sul y s Čia u d uly s Pa ša lin ia i g a rsa i k vė p uo ja n t Apsu n k in ta s k vė p av im as Iš sky ro s iš n o sie s Ausk u ltu o ja n t k a rk a la i ar b a sk ysč ia i p la u čč iu ose Po rfirin a s (UV S ) Po rfirin a s (m a to m a s) Apetito pra ra d im a s Pa šia u št as k a il is K ar šč ia vim as Apa tija b ro n ch ita s
3 Patinas viena pirminis + + + + + - + + + + - +
8 Patinas grupėje pakartotinis + + + + + - + + + - - -
13 Patinas grupėje pakartotinis + - + - - - -
14 Patinas grupėje pakartotinis + - + - - - -
15 Patinas grupėje pakartotinis + - + - - - -
20 Patelė grupėje pirminis - + + + + + + + - + + +
p n eu m o n ij
a 5 Patinas grupėje pakartotinis + + + + + + + + + + - -
9 Patinas grupėje pakartotinis + - + + - + + + + + - +
11 Patelė grupėje pirminis + - + + + + + + - + - +
19 Patinas grupėje pakartotinis + + + + + + + + - - - -
21 Patinas viena pirminis + + + + + + + + + + + +
rin
ita
s
1 Patelė grupėje pirminis - + + + + - + + + - - -
2 Patelė grupėje pirminis - + + - + - + - - - - -
4 Patelė viena pirminis - + + - + - + + - - - -
6 Patinas grupėje pakartotinis - + + - + - + - + - - -
7 Patelė viena pakartotinis - + + + + - + - - - - -
10 Patinas grupėje pakartotinis - + + + + - - + - - - -
16 Patelė grupėje pirminis - + + - + - + + - - - -
17 Patinas grupėje pakartotinis - + + + + - + + - + - -
18 Patinas viena pirminis - + + + + - + + - - - -
rin ita s + b ro n ch ita
s 12 Patelė grupėje pirminis - - + + + - + + - - - -
22 Patelė grupėje pirminis + + + + + - + + - - + -
3.1 Pasiskirstymas pagal kreipimosi pobūdį ir žiurkių laikymo tipą
Pasiskirstymas pagal kreipimosi pobūdį (pirmą kartą ar pakartotinai) svarbus pasirenkant gydymo kurso trukmę ir gali būti svarbus pasirenkant antimikrobines medžiagas.
Laikymas grupėje ar po vieną yra svarbus veiksnys ligai plisti.
Grupėje laikomi gyvūnai pakartotinai kreipėsi dėl gydymo 2,75 karto dažniau, nei laikomi po vieną (atitinkamai 55,6 ir 20 proc.).
10 ir 11 paveiksluose grafiškai pavaizduotas pirmą kartą ir pakartotinai gydomų žiurkių pasiskirstymas, kai jos laikomos po vieną ir grupėmis.
7 pav. Pirminių ir pakartotiniai kreipimaisi laikant žiurkes grupėje ir po vieną.
44.4 80 55.6 20 0% 20% 40% 60% 80% 100% Grupėje Viena
Pirminiai ir pakartotiniai kreipimaisi laikant
žiurkes grupėje ir po vieną, proc. (n=23)
Pirminis Pakartotinis 8 4 10 1 0 5 10 15 20 Grupėje Viena
Pirminiai ir pakartotiniai kreipimaisi laikant
žiurkes grupėje ir po vieną, (n=23)
3.2 Pasiskirstymas pagal diagnozę
Tyrimo laikotarpiu klinikoje X dažniausiai žiurkėms buvo gydomas rinitas (9 iš 23, arba 39 proc.) ir bronchitas (6 iš 23, arba 26 proc.). Dar 3 atvejais buvo gydomas rinitas su bronchitu (13 proc.). Pneumonija gydyta 5 kartus, kas sudarė 22 procentus visų susirgimų. Duomenys grafiškai pavaizduoti 12 paveiksle.
9 pav. Pasiskirstymas pagal diagnozę, proc.
26%
22% 39%
13%
Pasiskirstymas pagal diagnozę, proc.
(n=23)
bronchitas pneumonija rinitas
6 lent. Gydymas ir jo trukmė.
Žiurkės nr. Diagnozė Gydymas Gydymo trukmė Ligos baigtis
3 bronchitas Enrofloksacinas 14 pasveiko
8 bronchitas Doksiciklinas+enrofloksacinas 28 pasveiko
13 bronchitas Doksiciklinas+enrofloksacinas 14 pasveiko
14 bronchitas Doksiciklinas+enrofloksacinas 14 pasveiko
15 bronchitas Doksiciklinas+enrofloksacinas 14 pasveiko
20 bronchitas Enrofloksacinas 21 pasveiko
5 pneumonija Doksiciklinas+enrofloksacinas 30 eutanazuotas
9 pneumonija Doksiciklinas+enrofloksacinas 28 eutanazuotas
11 pneumonija Azitromicinas 24 pasveiko
19 pneumonija Doksiciklinas+enrofloksacinas 35 pasveiko
21 pneumonija Enrofloksacinas 21 pasveiko
1 rinitas Enrofloksacinas 10 pasveiko
2 rinitas Enrofloksacinas 7 pasveiko
4 rinitas Enrofloksacinas 7 pasveiko
6 rinitas Doksiciklinas+enrofloksacinas 15 pasveiko
7 rinitas Azitromicinas 14 pasveiko
10 rinitas Enrofloksacinas 14 pasveiko
16 rinitas Enrofloksacinas 14 pasveiko
17 rinitas Enrofloksacinas 14 pasveiko
18 rinitas Azitromicinas 7 pasveiko
12 rinitas, bronchitas Azitromicinas 14 pasveiko
3.3 Pasiskirstymas pagal ligos baigtį
Iš 23 gydytų gyvūnų pasveiko 21 (91proc.), eutanazuoti 2 gyvūnai (9 proc.) (13 pav.).
10 pav. Pasiskirstymas pagal ligos baigtį, proc.
91% 9%
Ligos baigtis, proc. (n=23)
Pasveiko Eutanazuota
3.4 Simptomų pasireiškimo dažnumas
3.4.1 Specifinių simptomų pasireiškimo dažnis
Specifinių simptomų pasireiškimo dažnumas grafiškai pavaizduotas 14 paveiksle.
Nustatyta, kad dažniausiai pasireiškiantis žiurkių kvėpavimo takų ligų simptomas buvo pašaliniai garsai kvėpuojant. Tai garsai, kuriuos šeimininkai apibūdina kaip burkavimas, kriuksėjimas, švilpimas. Jie girdimi be specialių priemonių, būdravimo ar miego metu, nuolatos ar tik tam tikromis aplinkybėmis. Šis simptomas pasireiškė 100 proc. atveju.
Matomos išskyros iš nosies (vandeningos arba rausvos) pasireiškė 19 atveju iš 23, arba 82,6 proc. tiriamųjų. Analogiškai, 19 atveju iš 23 (82,6 proc.) aptiktas porfirinas, apšviečiant kailį UVS. Šie du simptomai buvo antri pagal dažnumą.
Čiaudulys pasireiškė 17 atveju iš 23 (73,91 proc.), pasunkėjęs kvėpavimas – 16 atveju iš 23 (69,56 proc.), kosulys – 12 atveju iš 23 (52,17 proc.), pašaliniai garsai auskultuojant fonendoskopu – 6 atvejais iš 23 (26,07 proc.).
11 pav. Specifinių simptomų pasireiškimo dažnumas, skaičiais.
12 17 23 16 19 6 19 0 5 10 15 20 25 Kosulys Čiaudulys Pašaliniai garsai kvėpuojant Apsunkintas kvėpavimas Išskyros iš nosies Pašaliniai garsai auskultuojant Porfirinas Wood'o lempa
Specifinių simptomų pasireiškimo dažnumas (n=23)
Gyvūnų skaičius, kuriems šis simptomas pasireiškė
3.4.2 Nespecifinių simptomų pasireiškimo dažnumas
Nespecifinių simptomų pasireiškimo dažnumas grafiškai pavaizduotas 15 paveiksle.
Dažniausiai pasireiškiantis nespecifinis simptomas yra akimi matomas porfirinas. Šis simptomas pasireiškė 17 atveju iš 23 (73,9 proc.).
Apetito praradimas ir pašiauštas kailis pasireiškė vienodu dažnumu, 7 atvejais iš 23 (30,43 proc.). Apatiški buvo 5 iš 23 gyvūnų (21,73 proc.), karščiavo tik 3 iš 23 gyvūnų (13,04 proc.).
12 pav. Nespecifinių simptomų pasireiškimo dažnumas, skaičiais.
17 7 7 3 5 0 5 10 15 20 Porfirinas Apetito praradimas Pašiauštas kailis Karščiavimas Apatija
Gyvūnų skaičius, kuriems pasireiškė
simptomas
Gyvūnų skaičius, kuriems pasireiškė simptomas
REZULTATŲ APTARIMAS
Iškėlus darbo tikslą ir uždavinius buvo planuota palyginti skirtingas antimikrobinių preparatų schemas naudojamas žiurkių kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Išanalizavus gautus rezultatus prieita išvados, kad lyginti efektyvumą pasitelkus vien tik pasirinkto medikamento kriterijų yra neteisingą, kadangi iš esmės skiriasi paciento būklė ir anamnezė bei anksčiau taikytas gydymas. Norint atlikti korektišką tyrimą reikėtų rinktis kuo panašesniais kriterijais pasižyminčius atvejus, pavyzdžiui, lyginti tik po vieną laikomų jauniklių grupės pirmą kartą besikreipiančių žiurkių rinito gydymą. Šiuo atvejų nebus didelio antimikrobinių medžiagų pasirinkimo spektro, lyginti galėtume su kontroline grupe, gydyta homeopatiniais vaistais ir vitaminais. Suaugusiųjų grupėje korektiškas gydymo schemų palyginimas dar labiau komplikuotas dėl daugelio medikamento pasirinkimą įtakojančių veiksnių (ankstesnės persirgtos ligos, grupės, kurioje laikomas gyvūnas dydis, grupėje anksčiau gydytų gyvūnų skaičius). Taigi, 23 pacientų nepakanka korektiškam skirtingų antimikrobinių medžiagų schemų taikomų žiurkių kvėpavimo takų ligų gydymui palyginimui.
Tyrimo metu nustatyta, kad klinikoje X žiurkių kvėpavimo ligų antimikrobinis gydymas taikomas efektyviai, remiantis naujausios užsienio literatūros autorių rekomendacijomis. Tinkamai parinktų antimikrobinių preparatų žiurkių kvėpavimo takų ligoms gydyti veiksmingumas yra aukštas. Pasveiko 91 proc. nuo kvėpavimo takų ligų klinikoje gydytų žiurkių (13 pav.).
IŠVADOS
1. Surinkta ir išanalizuota prieinama literatūra nagrinėjama tema: a) anglų kalba literatūros nagrinėjama tema pakanka;
b) lietuvių kalba literatūros nagrinėjama tema rasti nepavyko;
c) mokslinių straipsnių nagrinėjama tematika nepakanka, nes didžioji dalis darbų traktuoja žiurkes kaip laboratorinį gyvūną, o ne kaip gyvūną augintinį, kaip pacientą.
2. surinktos X klinikoje žiurkių kvėpavimo takų susirgimų ligų istorijos bei dalyvauta gydant žiurkes sergančias LKL, viso – 23 atvejai;
3. išnagrinėtas ir apibendrintas klinikoje X gautų žiurkių kvėpavimo takų gydymui taikomų gydymo schemų veiksmingumas bei palygintas su rekomenduojamomis profesinėje literatūroje:
a. X klinikoje taikomos naujausioje profesinėje literatūroje rekomenduojamos aktualiosios žiurkių LKL gydymo schemos;
b. pirmo pasirinkimo vaistas gydant LKL yra enrofloksacinas. Nerekomenduojami trumpi gydymo kursai;
c. žiurkių jaunikliai (amžius iki 4 mėn. imtinai), sergantys LKL, gydytini azitromicinu; d. pakartotinai gydomiems gyvūnams rekomenduojama skirti ilgalaikį gydymą
doksiciklinu kartu su enrofloksacinu;
e. grupėje laikomi gyvūnai buvo gydomi dažniau, nei laikomi po vieną;
4. atrinkti ir darbe apibūdinti žiurkių-augintinių kvėpavimo takų gydymui tinkami Lietuvoje registruoti vaistai: Enroxil 50 mg injekcinis tirpalas šunims ir katėms, Enroxil Flavour 15 mg tabletės, Sumamed 100 mg/5ml milt. ger. susp., Ronaxan 20, 20 mg tabletės, Biseptol 40 mg/200 mg 5 ml geriamoji suspensija (neveikia Mycoplasma spp., todėl retai pasirenkamas LKL gydymui).
PASIŪLYMAI/REKOMENDACIJOS
Siekiant pagerinti žiurkių kvėpavimo ligų diagnostiką bei gydymą rekomenduojama:
1. gydytojams geriau išmanyti optimalias žiurkių laikymo sąlygas;
2. kreipti dėmesį šiuos diagnostinė vertę turinčius anamnezės duomenis: kailio ir ausų tipas, spalva, markiravimas, laikomas vienas ar grupėje, narvo dydis, tipas bei inventorius, kraiko tipas ir kitos narve naudojamos medžiagos (hamakai, patiesalai, tualetas ir kt.), valymo dažnumas. Kita informacija: ar gyvūnas paleidžiamas, grindų danga, skersvėjis palei grindis ir kt.;
3. teikti šeimininkams rekomendacijas dėl tinkamų šėrimo ir laikymo sąlygų; akcentuoti šių veiksnių svarbą gyvūnų sveikatingumui, nes LRL sergančio gyvūno būklę teks kruopščiai stebėti visą gyvenimą;
4. tamsių kailio spalvų žiurkėms atlikti porfirino testą UVS ankstyvai rinito diagnostikai (nebrangi pagalbinė priemonė);
5. naudoti pediatrinį/neonatalinį fonendoskopą kokybiškai plaučių ir bronchų ir širdies auskultacijai;
6. vengti trumpų gydymo antimikrobinėmis medžiagomis kursų;
7. įtariant pneumoniją seduotam gyvūnui atlikti mikrobiologinius tyrimus, rentgenografinį tyrimą bei skirti ilgą gydymo kursą, pageidautinai enrofloksacino ir doksiciklino kombinaciją (jeigu yra galimybė remtis antibiograma) ne trumpiau nei 14 d., gydymą nutraukiant ne mažiau kaip 3 paras po klinikinių požymių išnykimo;
8. nesant kontraindikacijų kaip pirmo pasirinkimo vaistą naudoti enrofloksaciną arba ciprofloksaciną, azitromiciną naudoti jaunikliams;
9. jeigu gyvūnas bus gydomas pakartotinai arba kitas kartu gyvenantis gyvūnas jau buvo gydytas enrofloksacinu, tikslinga rinktis kitą antimikrobinę medžiagą;
10. parenteraliai aplikuojant enrofloksaciną skiesti fiziologiniu tirpalu, siekiant išvengti nekrozių poodinių injekcijų vietoje;
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Quesenberry K., Carpenter J., Ferrets, Rabbits, and Rodents, Clinical Medicine. 3rd ed. St. Louis: Saunders; 2012. 608p.
2. Krautwald-Junghanns M.E., et al.. Diagnostic imaging of exotic pets. Hannover: Schlutersche; 2011. 460p.
3. Banks R.E., et al. Exotic Small Mammals Care and Husbandry. 1st ed. Ames: Wiley-Blackwell; 2010. 192p.
4. Richardson V.C., Diseases of small domestic rodents. 2nd ed. Oxford: Blackwell Publishing Ltd.; 2003. 272p.
5. Judah V., Exotic animal care and management. New York: Thomson Delmar Learning; 2008. 384p.
6. Бергхофф П.К., Мелкие домашние животные. Болезни и лечение. 2nd ed. Москва: ООО "Аквариум Принт"; 2006.
7. Keeble E. J., Meredith, A. BSAVA manual of rodents and ferrets. Quedgeley: British Small Animal Veterinary Association; 2009. 350p.
8. Jepson L., Exotic animal medicine: A quick reference guide. 2nd ed. St. Louis: Saunders Elsevier; 2015. 656p.
9. Mayer J, Donnelly T.M., Clinical veterinary advisor: birds and exotic pets. St. Louis: Elsevier Saunders, 2012. 784p.
10. Percy D.H., Pathology of laboratory rodents and rabbits. 3rd ed. Oxford: Blackwell Publishing Ltd; 2007. 356p.
11. Mitchell M.A. et all. Manual of exotic pet practice. St. Louis: Saunders Elsevier; 2009. 546p. 12. Weisbroth S.H., et al., In Mark AS, et al.. The laboratory rat. 2nd ed. Burlington: Academic Press; 2006. 928p.
13. Sharp P., La Regina M., Suckow M., The Laboratory rat. Boca Raton: CRC Press, Taylor & Francis Group, LLC.; 1998. 240p.
14. Girling S.J., Veterinary nursing of exotic pets. 2nd ed. Philadelphia: Wiley- Blackwell; 2013. 376p.
15. Trully T. N. Jr., Mitchell M. M., A veterinary technician's guide to exotic animal care. 2nd ed. Lakewood: American Animal Hospital Association Press; 2012. 257p.
16. Carpenter J.W., Exotic animal formulary. 4th ed. Philadelphia: Saunders; 2012. 744p. 17. Semjonov A. Exotic companion animals medicine for veterinarians, veterinary assistants, students. Seminar 2015.11.28; Jelgava, Latvia.
18. Kashida Y, Kato M., Toxic Effects of Quinolone Antibacterial Agents on the Musculoskeletal System in Juvenile Rats. Toxicologic Pathology. 1997; 25(6): p. 635-643.
