KONTRACEPCIJOS METODŲ GRUPIŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ, REMIANTIS KAUNO MIESTO RESPONDENČIŲ NUO 19 IKI 64 METŲ APKLAUSOS TYRIMU

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ CHEMIJOS KATEDRA

RŪTA URBONAVIČIŪTĖ

KONTRACEPCIJOS METODŲ GRUPIŲ

PALYGINAMOJI ANALIZĖ, REMIANTIS KAUNO

MIESTO RESPONDENČIŲ NUO 19 IKI 64 METŲ

APKLAUSOS TYRIMU

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Lekt. dr. Audronė Dagilytė

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ CHEMIJOS KATEDRA

RŪTA URBONAVIČIŪTĖ

KONTRACEPCIJOS METODŲ GRUPIŲ

PALYGINAMOJI ANALIZĖ, REMIANTIS KAUNO

MIESTO RESPONDENČIŲ NUO 19 IKI 64 METŲ

APKLAUSOS TYRIMU

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Lekt. dr. Audronė Dagilytė

3

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1 Kontraceptinių metodų kategorijos ... 12

1.2 Labai efektyvių kontraceptinių priemonių saugumo ir efektyvumo faktoriai……… 13

1.2.1 Poodinis progestino implantas... 13

1.2.2 Intrauterininės sistemos ... 14

1.3 Efektyvių kontraceptinių priemonių saugumo ir efektyvumo faktoriai... 15

1.3.1Sudedamieji hormoniniai kontraceptikai ir jų sudedamosios dalys... 15

1.3.1.1Estrogenai………... 15

1.3.1.2Progestinai…... 16

1.3.2 Sudedamųjų kontraceptinių tablečių kartos………... 17

1.3.3 Sudėtinės kontraceptinės tabletės………... 18

1.3.4 PKT tik iš progestininio komponento………... 18

1.3.5 Skubioji kontracepcija………... 19

1.3.6 Makšties žiedas... 20

1.4 Mažiau efektyvios kontraceptinės priemonės... 20

1.4.1 Barjerinės priemonės prezervatyvai... 21

1.4.2 Makšties diafragma... 22

1.4.3 Gimdos kaklelio gaubtuvėlis... 22

1.4.4 Spermicidinės priemonės ... 22

1.4.5 Vaisingų dienų sekimo metodas ir nutrauktas lytinis aktas... 23

1.5 Dažniausi šalutiniai poveikiai………... 23

1.5.1 Venų tromboembolija... 23

1.5.2 Arterijų trombozė... 25

1.5.3 Androgeninis poveikis... 26

1.5.4 Estrogeninis poveikis... 26

4

1.6 Vaistų sąveikos...………... 28

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 30

2.1 Anketinė apklausa... 30

2.2 Tyrimo imtis……... 31

2.3 Tyrimo organizavimas... 32

2.4 Statistinės analizės metodas………... 32

2.5 Demografiniai tyrimo duomenys... 32

3. REZULTATAI ... ... 34 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 56 5. IŠVADOS………... 58 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 59 7. PRIEDAI………... 65 7.1 Tyrimo instrumentas ... 65 7.2 Tyrimo instrumentas ... 66

5

SANTRUMPOS

DUL- dubens uždegimo liga. EMA- Europos vaistų agentūra. ENG-etonogestrelis.

IUS- intrauterininė sistema.

IUS-Cu- varinė intrauterininė sistema.

LNG-IUS- intrauterininė sistema, išskirianti levonorgestrelį.

PAP- Papanicolaou tepinėlis, naudojamas kolpocitologinei analizei skryningo būdu. PI – perlo indeksas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SHK – sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai

6

SANTRAUKA

R. Urbonavičiūtės magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas lekt. dr. Audronė Dagilytė ,,Kontracepcijos metodų grupių palyginamoji analizė, atlikta remiantis Kauno miesto respondenčių nuo 19 iki 64 metų apklausos tyrimu“; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų chemijos katedra. – Kaunas 2018.

Tikslas: išsiaiškinti kontraceptinių metodų grupių vartojimą lemiančius veiksnius tarp Kauno miesto nuo 19 iki 64 metų respondenčių bei atlikti palyginamąją saugumo ir efektyvumo analizę, atsižvelgiant į respondenčių turimas žinias apie kontraceptinius metodus ir gretutinai vartojamus vaistus.

Uždaviniai: Remiantis anketinės apklausos rezultatais, ištirti kontraceptinių priemonių vartojimo tendencijas ir pasirinkimą lemiančius veiksnius Kauno miesto respondenčių 19-64 m. amžiaus grupėje. Pagal gautus apklausos rezultatus, atlikti palyginamąją kontracepcijos metodų grupių efektyvumo analizę pagal apie metodų efektyvumą, saugumą bei vaistų sąveikas bei respondenčių turimas žinias bei gydytojo vaidmenį atsižvelgiant į skiriamas kontraceptines priemones.

Tyrimo metodika: Tyrimas buvo vykdytas 2018 metų birželio – 2018 metų lapkričio mėnesiais.Apklausai atlikti naudotos tikslinės anketos, patalpintos www.apklausa.lt internetinėje apklausų sistemoje. Tyrimo metu dalyvavo 737 atrinktos respondentės, esančios 19-64 m. amžiaus ir gyvenančios Kauno mieste. Anketinio tyrimo metu gauti duomenys buvo apdorojami taikant procentinių dažnių metodą bei kitus analizės metodus naudojantis SPSS programiniu paketu. Pagal gautus duomenis, buvo atliekami skaičiavimai ir braižomi įvairūs grafikai naudojant Microsoft Office Excel 2007 ir Microsoft Office Word 2007 programas.

Rezultatai:Vienoda dalis respondenčių, 32% rinkosi efektyvius ir mažiau efektyvius kontracepcijos metodus,labai efektyvių metodų grupėje dažniausiai buvo renkamasi hormoninė spiralė, o efektyvių- sudėtinės kontraceptinės tabletės. Žinomiausias kontracepcijos metodas buvo kontraceptinės tabletės, o mažiausiai žinomas - geriamas progestinas. Didžiausią įtaką kontraceptinio metodo pasirinkimui turėjo efektyvumas, o mažiausiai svarbos turėjo metodo kaina ir draugių, artimųjų atsiliepimai visose amžiaus grupėse (p<0,05). 19-25 m. grupėje vyravo mažai efektyvių priemonių pasirinkimas, nors efektyvumas buvo svarbiausias veiksnys, o tarp nevartojančių jokių apsaugos nuo nėštumo priemonių respondenčių vyravo asmeninis nenoras vartoti, nenurodant konkrečių priežasčių. Taip pat efektyvumas turėjo didžiausią įtaką priklausant nuo šeimyninės padėties. Dažniausiai minimi žinomi respondenčių šalutiniai poveikiai buvo svorio prieaugis, pykinimas ir nuotaikų kaita.Trečdalis respondenčių, žinančių galimus hormoninės kontracepcijos šalutinius poveikius rūko (p<0,05). Du trečdaliai apklaustųjų teigė, jog jų gydytojai atsižvelgė į

7

gretutinai naudojamus vaistinius preparatus. Dažniausiai gretutinai vartojami vaistai buvo skirti skydliaukės sutrikimų gydymui, skrandžio rūgštingumo mažinimui, arterinei hipertenzijai gydyti bei antidepresantai.

Išvados: Respondentės žino daugumą kontracepcijos metodų, tačiau informacijos trūksta apie jų esamus šalutinius poveikius bei efektyvumą. Respondentės turi savo asmeninę nuomonę apie kontracepcijos metodų patikimumą ir saugumą, dažnai nuomonė yra klaidinga, dėl trūkstamos informacijos prieinamumo. Respondenčių išsakomi šalutiniai poveikiai susiję su asmenine moters savijauta, retai yra minimi kliniškai pasireiškiantys patologiniai sutrikimai. Tiriamosios, nors ir žino galimus šalutinius poveikius, vis tiek renkasi žalingą įprotį – rūkymą.

8

SUMMARY

Master‘s thesis of Rūta Urbonavičiūtė / Scientific supervisor lekt. dr Audronė Dagilytė. „Comparison of Contraceptive Methods‘ Groups, with the reference to survey results of Kaunas city respondents in 19 - 64 age group “; Department of pharmaceutical Chemistry, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas 2018.

Aim: To elucidate the factors influencing the usage of contraceptive methods groups, among Kaunas city respondents from 19 to 64 years of age and to perform comparative analysis of safety and efficiency, with the consideration of the respondents’ knowledge of contraceptive methods and contiguous medications.

Objectives: To investigate the tendencies of contraceptive usage and the factors that determine contraceptive methods choice of Kaunas city respondents in 19 – 64 age group with reference to questionnaire survey results. According to the results of the survey, to perform a comparative and efficiency analysis of the contraceptive methods, in the relation to the methods efficiency, safety, medications interactions, respondent’s knowledge and physician relation to the prescribed contraceptive methods.

Research methodology: The survey was conducted from June 2018 to November 2018. To conduct the survey, targeted questionnaire was created in online survey system www.apklausa.lt. Survey included 737 respondents in the 19 – 64 age group, that live in Kaunas city. The data obtained during the survey were processed using percentage frequency method and other analytical methods from the SPSS software package. According to the received data calculations were done and various graphs were draw using Microsoft Office Excel 2007 and Microsoft Office Word 2007 programs.

Results: The same proportion of respondents, 32% have chosen effective and less effective methods of contraception,the most frequent method was hormonal IUD between group of high effective methods and the contraceptive pill between effective methods.Also the contraceptive pill was the best-known contraceptive method, and the least known was oral progestogen. The choice of the contraceptive method was mostly influenced by the efficiency, and the price and the feedback of friends and relatives in all age groups (p <0.05) had the least influence on the contraceptive method. In the 19-25 years age group, a choice variation between the contraceptive methods was small, even if the most important factor was efficiency, and for respondents that was not using any contraceptive methods, it was noticeable that the reason not to use it, was personal wish, without presenting accurate reasons. Also, effectiveness of the contraceptive method was highly impacted by the martial status. The most commonly mentioned known side effects of respondents were weight gain, nausea and mood

9

swings. One third of respondents that know the possible side effects of hormonal contraception are smoking (p <0.05). Two-thirds of the respondents stated that their doctors took into consideration the co-administered medicinal products, while prescribing contraceptive method. The most commonly used contiguous medications were for the treatment of thyroid disorders, reduction of gastric acidity, treatment of arterial hypertension and antidepressants.

Conclusions: Respondents know most of the methods of contraception, but there is a lack of information about their side effects and effectiveness. Respondents have their own opinion about the reliability and safety of contraception methods, often the opinion is wrong because of the lack of accessible information. The side effects reported by the respondents are related to their personal well-being, clinical pathological disorders are rarely mentioned. 7,5 % of respondents using hormonal contraception, though aware of possible side effects, still choose to have a harmful habit of smoking.

10

SĄVOKOS

Androgeninis poveikis – androgenų sukeliamas poveikis (padidėjęs plaukuotumas, spuoguotumas, lipidų koncentracijos pokyčiai organizme).

Dismenorėja – skausmingos menstruacijos.

Endometriozė – lėtinė liga, pasitaikanti vaisingo amžiaus moterims.

Estrogenas – moteriškas lytinis hormonas, kuris yra gaminamas gimdos folikuluose.

Estrogeninis poveikis – estrogeno, esančio SHK sudėtyje sukeliamas nepageidaujamas poveikis - krūtų padidėjimas bei jautrumas, skysčių susilaikymas, svorio padidėjimas, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, migrena, galvos skausmas.

Hirsutizmas – vyriško tipo moters plaukuotumas.

Intrauterininė spiralė – gimdos kontraceptinė priemonė, kuri įstatoma į makštį. Kontracepcija - priemonės, naudojamos norint išvengti nepageidaujamo nėštumo.

Progestageninis poveikis – progestino, esančio SHK sukeliamas kontraceptinis poveikis.

Sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai – tai kontraceptiniai preparatai susidedantys iš estrogeno etinilestradiolio ir progestino.

11

ĮVADAS

Kontracepcija - tai būdas išvengti nepageidaujamo nėštumo, naudojant kontraceptinius metodus, kurie yra skirstomi pagal efektyvumą [2,3]. Vieni iš jų veikia moters endokrininę sistemą, kiti yra barjerinio pobūdžio. Nepaisant efektyvumo svarbos, moterys linkę atsižvelgti į hormoninių preparatų galimus šalutinius poveikius, kurie gali sukelti kasdieninį diskomfortą, taip sutrikdant moters sveikatos būklę, todėl moterys renkasi joms asmeniškai priimtiniausias kontraceptines priemones, kurios atitiktų jų poreikius. Ideali kontracepcijos priemonė būtų laikoma ta, kuri yra efektyvi, kokybiška, saugi vartoti, naudojimas būtų paprastas, išlaikomas pacientės diskretiškumas, metodas būtų lengvai prieinamas ir moterys turėtų galimybę lengvai gauti visą informaciją apie vaistinį produktą . Metodas turėtų turėti grįžtamąjį poveikį ir nesutrikdyti natūralių organizmo fiziologinių funkcijų ne tik kasdieninėje praktikoje, tačiau ir po ilgesnio vartojimo laikotarpio. Vaistas organizme turėtų sukelti kuo mažiau koncentracijos poveikių kitimų ir sąveikų, vartojant jį su kitais vaistiniais preparatais, skirtais gydyti gretutines ligas.Kadangi ideali kontraceptinė priemonė egzistuoja tik teoriškai, yra svarbu išskirti pačius svarbiausius veiksnius, kurie lemia kontraceptinio metodo pasirinkimą. Dėl didelio kontraceptinių priemonių pasirinkimo, kiekvienai pacientei asmeniškai, gydytojas turėtų siekti paskirti priimtiniausią metodą, pagal kontracepcijos metodų kategorijas, renkantis, jog metodo nauda persvertų teorinę riziką ir kontracepcijos pranašumai viršytų galimą riziką [1]. Kontraceptinių metodų grupės tarpusavyje turi skirtingas nepageidaujamas reakcijas ir tai turi įtakos metodo pasirinkimui. Šiuo darbu siekiama ištirti ir išanalizuoti kokie yra veiksniai, lemiantys konkretų kontracepcijos metodo pasirinkimą, žinias apie galimas sąveikas bei šalutinius poveikius bei gydytojo vaidmenį, atsižvelgiant į gretutinai vartojamus kitus vaistinius preparatus.

12

DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: išsiaiškinti kontraceptinių metodų grupių vartojimą lemiančius veiksnius tarp Kauno miesto nuo 19 iki 64 metų respondenčių bei atlikti palyginamąją saugumo ir efektyvumo analizę, respondenčių turimas žinias apie šalutinius poveikius bei gydytojo vaidmenį, atsižvelgiant į gretutinai vartojamus kitus vaistinius preparatus.

Darbo uždaviniai:

1. Remiantis anketinės apklausos rezultatais, ištirti kontraceptinių priemonių vartojimo tendencijas ir pasirinkimą lemiančius veiksnius Kauno miesto respondenčių 19-64 m. amžiaus grupėje.

2. Pagal gautus apklausos rezultatus, atlikti palyginamąją analizę, apie metodų efektyvumą, saugumą bei vaistų sąveikas, respondenčių turimas žinias apie joms skiriamas kontraceptines priemones, rūkymo poveikį bei gretutines respondenčių ligas ir vartojamus vaistus.

3. Įvertinti Kauno miesto respondenčių nuomonę apie suteiktą sveikatos priežiūros specialisto informaciją,pasirenkant ir naudojant kontraceptines priemones.

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kontraceptinių metodų kategorijos

Šiuolaikinė hormoninė kontracepcija - tai patikimas vaisingumo kontrolės metodas, kurį baigus taikyti, vaisingumas atsinaujina. Tinkamai kontracepcijai įvertinti yra naudojami du veiksmingumo rodikliai – teorinis (metodo) ir praktinis (vartotojo) efektyvumas. Klinikiniuose tyrimuose yra naudojamas Perlo indeksas (PI), kuris parodo, kiek neplanuoto nėštumo atvejų tenka 100 moterų per metus, tačiau jo rodiklis yra ginčytinas ir atsargiai vertinamas. PSO kontracepcijos rūšis ar metodus skirsto į 4 kategorijas (1 lentelė) pagal tinkamumą, atsižvelgiant į pacientės sveikatos būklę, įvertinus jos ir šeimos anamnezę bei rizikos veiksnius [1,2].

1 kategorija Metodas yra taikomas be apribojimų

2 kategorija Metodo nauda persveria teorinę riziką, todėl kontracepcijos pranašumai viršija galimą riziką

3 kategorija Metodas, kurio pranašumai viršija galimą riziką ir naudojimasis pateisinamas tik tada, kai nėra tinkamesnio būdo arba kitas metodas yra neprieinamas ar nepriimtinas

4 kategorija Metodas, kuris kelia nepriimtinai didelę riziką sveikatai ir kontraceptine priemonė naudotis negalima

1 lentelė - Kontracepcijos tinkamumo kategorijos [1].

Hormoniniams kontraceptikams priklauso: sudėtiniai (konjuguoti) hormoniniai kontraceptikai, geriamieji ir injekciniai progestinai, transderminis pleistras, makšties žiedas, hormoninė gimdos spiralė, poodiniai implantai ir skubiosios kontracepcijos metodai. Šie metodai yra skirstomi į labai efektyvius, efektyvius ir mažiaus efektyvius. Labai veiksmingai kontracepcijai priklauso tokie metodai kaip poodiniai implantai, hormoninė gimdos spiralė, injekciniai progestinai ir jų neplanuoto pastojimo dažnis siekia nuo 0 iki 1 atvejo 100 moterų per pirmuosius 12 kontracepcijos naudojimo mėnesių. Sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai, geriamieji progestinai, taipogi pleistras ir makšties žiedas yra priskiriami veiksmingiemsir efektyviems kontracepcijos metodams, kurių neplanuoto nėštumo pastojimo dažnis yra nuo 2

14

iki 9 atvejų 100 moterų per pirmuosius 12 kontracepcijos naudojimo mėnesių. Šie metodo pasirinkimai tampa labai veiksmingais, jei yra vartojami tinkamai ir nuolatos[1].Mažiau veiksmingiems metodams yra priskiriama barjerinė kontracepcija, spermicidai, susilaikymas vaisingomis dienomis ir nutrauktas lytinis aktas.[2]

(2 lentelė).

2 lentelė. Kontraceptinių metodų grupės ir patikimumas [2,3] .

1.2.

Labai efektyvių kontraceptinių priemonių saugumo ir efektyvumo

15

1.2.1. Poodinis progestino implantas

Poodinis progestino implantas - tai 40 mm ilgio ir 2 mm skersmens lanksti šerdelė, turinti 68 mg biologiškai aktyvaus progestino dezogestrelio metabolito etonogestrelio, kuri užtikrina licenzijuotą apsaugą nuo nėštumo 3 metus [4,5]. Nustatyta, jog progestino implantas nedidina venų tromboembolijos rizikos, taip pat miokardo infarkto ar insulto rizika yra minimali. Taipogi, nėra pagrįstų įrodymų, jog implantai turėtų klinikinę reikšmę kaulų tankio retėjimui. Dvejų metų laikotarpyje naudojant implantą, nustatytas tik endometriumo išplonėjimas, tačiau histologinių ir citologinių pokyčių nerasta, vertinant vėžio riziką ir atlikus endometriumo histologinius bei gimdos kaklelio PAP tepinėlius [6]. Vaisingumo grįžtamumas yra labai greitas, o prižiūrint patyrusiam gydytojui ir taikant vietinę nejautrą implanto išėmimas yra paprastas ir patogus metodas [7]. Nors šiek tiek ENG patenka į motinos pieną (0,2 proc. kraujyje cirkuliuojančios ENG koncentracijos), tyrimais įrodyta, kad tai pieno kokybei, žindymo trukmei bei kūdikio augimui ir vystymuisi įtakos neturi [8,9]. Nenustatyta, jog nutukusių moterų, sveriančių iki 149 kg, grupėje atsitiktinis nėštumų dažnumas būtų didesnis. Visgi dėl kūno masės ir ENG koncentracijos kraujo serume atvirkštinės priklausomybės implanto veiksmingumas gali būti trumpesnis nei treji metai [10]. Ilgalaikės grįžtamojo poveikio kontraceptinės priemonės visoms moterims, ypač paauglėms, turėtų būti pirmaeilės [11].

1.2.2. Intrauterininės sistemos

Intrauterininės gimdos spiralės yra dviejų rūšių: gimdos spiralė su variu, keičiama kas 5-7 m. ir jos poveikis pasireiškia tuomet, kai vario plotas yra ne mažesnis negu 380 mm2 ir gimdos (intrauterinė) sistema, išskirianti levonorgestrelį (LNG-IUS), T formos, impregnuota bario sulfatu, su cilindro formos hormono rezervuaru, esančiu vertikalioje ašyje [11]. Be to, intrauterininė varinė spiralė yra rentgenokontrastiška, todėl yra lengva vykdyti jos kontrolę. Tyrimuose teigiama, jog IUS metodas yra tiek saugus, tiek efektyvus [12].

Jei intrauterininė sistema (IUS) dedama po gimdymo ( laikotarpiu iki 6 mėn.) ar žindančiai moteriai, gimdos perforacijos rizika yra didesnė 6 kartus negu įprastai [13]. Pati spiralė nesukelia dubens uždegiminės ligos, tačiau ligos rizika yra siejama su atsitiktiniais lytiniais aktais ir

16

nesaugiu lytiniu gyvenimu, kuomet yra padidėjusi lytiškai plintančių infekcijų tikimybė bei spiralės įstatymo procedūros metu, kai patogeniniai mikroorganizmai iš makšties patenka į vidinius lyties organus. Tyrimais nustatyta, kad dubens uždegiminės ligos tikimybė padidėja per pirmąsias 20 dienų po spiralės įstatymo. Naudojant levonorgestrelį atpalaiduojanti intrauterininė sistema (LNG-IUS), dėl sutirštėjusių gimdos kaklelio gleivių DUL rizika mažesnė nei naudojant varines spirales (0,2 proc. ir 0,5 proc.) [13]. Jeigu pacientė, kuriai diagnozuota dubens uždegiminė liga, pageidauja ir toliau naudoti IUS, gydymui yra skiriama antibiotikų, tačiau poreikio pašalinti spiralės nėra, nebent paskirtas tinkamas gydymas nėra veiksmingas ( jo efektas įvertinamas maždaug po 72 val.). Tuomet IUS reikia pašalinti [13]. Bendra negimdinio nėštumo rizika naudojant IUS sumažėja, palyginti su kontraceptinėmis priemonėmis nesinaudojančiomis moterimis, tačiau jeigu pastojama gimdoje esant IUS, tokiu atveju negimdinio nėštumo tikimybė išauga. Tyrimų duomenimis, 1 iš 2 nėštumų būna negimdinis, kai pastojama esant IUS gimdoje [13]. Taigi, jeigu IUS turinti moteris kreipiasi ir skundžiasi pilvo skausmu ir ypač jei yra išnykusios mėnesinės, arba moteriai, turinčiai IUS, po amenorėjos, atsiranda kraujavimas, reiktų įtarti ir ją ištirti dėl negimdinio nėštumo. LNG-IUS nedidina venų tromboembolijos ar miokardo infarkto rizikos arba ji yra minimali , todėl LNG-IUS svarstytina kontracepcijos alternatyva pacientėms, sergančioms širdies ir kraujagyslių ligomis. Naudojant LNG-IUS, kaulų masės tankis nesiskiria nuo esančio ir naudojant varinę spiralę. Moksliniais tyrimais nėra įrodyta LNG-IUS vartojimo ir krūties vėžio sąsaja, o moterims, sirgusioms krūties vėžiu (neatsižvelgiant į receptorių buvimą), saugiausia yra nehormoninė kontracepcija [12].

Taip pat naudojimas LNG-IUS 52 mg gali sumažinti skausmą, susijusį su pirmine dismenorėja, endometrioze ar adenomioze. Tyrimai teigia, jog šis metodas gali būti skirtas reguliuojant mėnesinių kraujavimo kiekio kontrolei [14]. Varinės spiralės naudojimas siejamas su sumažėjusia endometriumo ir gimdos kaklelio vėžio rizika [13]. Naujausi tyrimai paneigia vyravusią nuomonę dėl libido sumažėjimo naudojant IUS, tačiau svorio prieaugio problema išlieka. Per 3-6 mėnesius po IUS įvedimo, pacientės gali turėti nereguliarias mėnesines, prailgintą ar dažnesnį mėnesinių kraujavimą, tačiau laikui bėgant tai susireguliuoja. Metų laikotarpyje gali pasitaikyti amenorėjos ar nereguliaraus kraujavimo epizodų [15].

Tinkamos gausiam kraujavimui per mėnesines gydyti bei endometriumo hiperplazijos profilaktikai estrogenų pakeičiamosios terapijos metu [13,16].

1.3.

Efektyvių kontraceptinių priemonių saugumo ir efektyvumo

17

1.3.1. Sudedamieji hormoniniai kontraceptikai ir jų sudedamosiosdalys

1.3.1.1.

Estrogenai

Sudedamieji hormoniniai kontraceptikai (SHK) pradėti taikyti 1960 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, o metais vėliau pasirodė ir Europoje. Daugiau negu 100 milijonų moterų vartoja SHK, tiek Vakarų Europoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose. Britų žurnalas ,,The Economist“ dar 1999 m. apibūdino kontraceptines tabletes kaip ,,vieną iš septynių moderniojo pasaulio stebuklų“ ir ,, vienas iš atradimų, kurį istorikai po tūkstančio metų vadins ,,tuo,kas apibūdina 20-ąjį amžių“. Pasirodo, jog Puerto Rike, per pirmąjį tyrimą su žmonėmis 1956m. pradinis progestinas buvo užterštas su mestranoliu, o jis yra sintetinis estrogenas.Kuomet produktai buvo išgryninti, tuomet ir buvo sukurtas sudėtinės kontracepcijos metodas [17].

SHK sudaryti iš dviejų hormonų komponentų: estrogeno ir progestageno (progestino). Estradiolis yra natūralus estrogenas, kurio didžioji dalis gaminama kiaušidėse.Kai kiekvienos pakuotės sudėtinėse hormoninėse tabletėse yra vienodas hormonų kiekis - jos vadinamos vienfazėmis arba monofazėmis. Kai SKT hormonų kiekis yra skirtingas, tuomet tabletės yra vadinamos dvifazėmis arba trifazėmis [1]. Dažniausia estrogeno forma yra naudojamas hormonas etinilestradiolis, kurio kiekis gali svyruoti tarp 15 ir 50 μg [18]. Pirmiausia ši molekulė yra metabolizuojama virškinamojo trakto gleivinėje ir 90 proc. jos yra absorbuojama viršutinėje virškinamojo trakto dalyje. Po pirminės absorbcijos hormonas etinilestradiolis yra metabolizuojamas enterohepatinės recirkuliacijos metu [18]. Etinilestradiolis turi įtakos kepenims ir tai siejama su molekulės 17a-etinilo grupe, kuri apsaugo etinilestradiolį nuo inaktyvacijos bei turi įtakos lėtam metabolizmui bei susilaikymui audiniuose, užtikrinant ilgą jo veikimo laikotarpį ir aukštą aktyvumą per oraliai naudojamoje vaisto formoje. Estrogeninio komponento paskirtis yra sumažinti protrūkinių kraujavimų ir tepimų dažnį ir sustiprinti progestino kontraceptinį poveikį [18]. Ir nuo 1970 m. dėtos pastangos pagerinti sudėtinius komponentus ir jų terapinę koncentraciją, nes didelę problemą kėlė protūkiniai kraujavimai. Ši kliūtis buvo išspręsta dviem būdais. Pirmiausia naudojant keturfazį mėginį su estradioliu ir dienogestu, kurio pusperiodis yra 9 valandos ir paskiausiai naudojant estradiolį su nomegestrolacetatu, tai yra progestinu , kurio pusperiodis net 46 valandos [19;20]. Svarbiausias SHK šalutinis poveikis- venų tromboembolija yra siejamas būtent su estrogenais ir ir estrogenų doze, anot Böttiger ir kitų autorių ir po dešimtmečio nuo Böttiger įvertinimo, Goldzieher, 1990 metais pareiškė, jog estrogenų

18

metabolizmas priklauso ir pokyčiai varijuoja tiek tarp grupės individų, tiek kiekvieno individo asmeniškai [21].

1.3.1.2.

Progestinai

Kita SHK sudedamoji dalis yrasintetiniai progestinai, naudojami tiek kontracepcijai, tiek pakaitinei hormonų terapijai. Progestinai yra testosterono, tiksliau 19-nortesterono derivatų arba progesterono, 17-hidroksiprogesterono ir 19-norprogesterono derivatų pirmtakai [22].

Patys progestinai gali būti skirstomi į keturias kartas, tačiau ši klasifikacija nėra patvirtinta ir gali varijuoti skirtinguose informacijos šaltiniuose[23]. Pirmosios kartos progestagenai buvo išgauti iš testosterono ir turi androgeninį poveikį bei sukelia nepageidaujamus reiškinius širdies ir kraujagyslių sistemoje. [24;25]. Trečiai arba ketvirtai kartai priklauso: dezogestrelis, chlormadinonas, dienogestas, drospirenonas, etonogestrelis, gestodenas, nomegestrolis, norelgestrominas ir norgestimatas. Naujieji progestagenai turi stipresnį progestageninį aktyvumą bei stiprų antigonadotropinį efektą bei mažesnį androgeninį poveikį [24]. Progestinai gali jungtis su androgenų, estrogenų, gliukokortikoidų bei mineralkortikoidų receptoriais, tačiau jie nėra selektyvūs steroidiniams receptoriams. Tarp 19-nortesterono derivatų, estranų grupei priklauso noretisteronas ir jo metabolitai ir gonanų grupei priklauso levonorgestrelis ir jo derivatai,kurie priskiriami antrosios kartos hormonams. [25;26].

Dienogestas pasižymi tuo, jog priklauso neetilintiems 19-nortestosterono dariniams ir pasižymi progestageniniu, antiandrogeniniu bei antimineralkortikoidiniu poveikiu, tačiau stipriausiu tarp visų antimineralkortikoidiniu veikimu pasižymi drospirenonas, spironolaktono darinys [27](1 lentelė).

19

3 lentelė. Progestinų sukeliamas poveikis (Stanczyk F.Z., Archer D.F.) [26]

1.3.2. Sudedamųjų kontraceptinių tablečių kartos

Literatūroje, kuri skirta epidemiologiniams tyrimams, ir kitoje specialiojoje literatūroje SKT tradiciškai buvo skiriamos į kartas [28].

I kartai priskiriamos SKT, į kurių sudėtį įeina 50 μg ar daugiau EE bei I kartos progestinai: noretisteronas, noretindronas, etinodiolio diacetatas, linestrenolis. II kartos SKT sudarytos iš 20, 30, ar 35 μg EE bei II kartos progestino levonorgestrelio (LNG). Pastaruoju metu dažnai II kartos kontraceptikams priskiriamos ir SKT su norgestimatu (NGM), nes vienas iš aktyvių jo metabolitų yra

20

levonorgestrelis [29].Nors SKT su norgestimatu buvo sukurtas daug vėliau negu SKT su levonorgestreliu, NGM yra mažiau androgeniškas už LNG. III kartos SKT sudarytos iš 20, 25, ar 30 μg EE ir III kartos progestinų: gestodeno (GSD) bei dezogestrelio. III kartos progestinai yra mažiau androgeniški negu jų pirmtakai, nors progestininis poveikis išliko tas pats. Deja, tromboembolinių SKT su GSD ir DSG komplikacijų rizika jų vartotojoms yra didesnė negu II kartos SKT. Vienas iš veikliųjų norgestimato metabolitų yra II kartos progestinas levonorgestrelis. Galbūt dėl šios priežasties SKT su norgestimatu esama tromboembolinių komplikacijų rizika yra mažesnė negu kitų III kartos SKT ir yra artimesnė II kartos SKT keliamai tromboembolinių komplikacijų rizikai. IV kartos SKT, kuriose progestinas yra dienogestas, drosperinonas ar nomegestrolio acetatas. Kadangi paaiškėjo, jog IV kartos SKT su EE ir drosperono keliama tromboembolinių komplikacijų rizika prilygsta III kartos SKT su gestodenu bei dezogestreliu keliamai rizikai, terminas IV kartos progestinai bei IV kartos SKT vis rečiau vartojamas [28]. SKT su EE ir ciproterono acetatu ar chlormadinonu retai priskiriami kuriai nors SKT kartai.

1.3.3. Sudėtinės kontraceptinės tabletės

Dėl ilgalaikio sudėtinių kontraceptikų vartojimo gali pagerėti vaisingumo rodiklis, dėl metodo poveikio mažinti genitalinės infekcijos, endometriozės riziką bei mėnesinių ciklo reguliavimo. Po SHK vartojimo nutraukimo pastojimas yra saugus ir nereikalaujantis imtis papildomų priemonių bei neturintis įtakos nėštumo eigai ar vaisiaus būklei. Per pirmuosius 6 mėnesius apie 83 proc. moterų pastoja, o per 1 m. apie 94 proc. [30]. Ilgalaikė SHK gali vaisingumą pagerinti greičiausiai dėl to, kad mažina ascendentinės genitalinės infekcijos, endometriozės riziką, reguliuoja mėnesinių ciklą [2]. Tyrimais įrodyta, jog hormoninė kontracepcija reguliuoja mėnesinių ciklą, sumažina gausų mėnesinių kraujavimą, tai turi įtakos ir mažakraujystės sumažėjimui. Taip pat mažina skausmingas mėnesines bei palengvina PMS simptomus. Pastebėtas akivaizdus odos spuoguotumo mažinimo efektas, gydomas kūno ir veido plaukuotumo padidėjimas. SHK vartojimas sumažina gimdos gleivinės, kiaušidžių bei storosios žarnos vėžio riziką, endometriozės, dubens uždegimo ligos, krūtų gerybinių ligų, miomų ir negimdinio nėštumo riziką, apsaugodamas vaisingumą. Galimai padidina kaulų mineralų tankį ir galimai sumažina reumatoidinio artrito bei perimenopauzinių sutrikimų riziką [30].

21

PKT sudarytos vien iš progestininio komponento be estrogenų. Skirtos žindančioms motinoms. Jos tinkamos ir visais tais atvejais, kai yra kontraindikacijų vartoti estrogenus, pvz., kai padidėjusi tromboembolijos rizika. Skiriamos ir moterims, kurios surūko daugiau kaip 15 cigarečių per dieną, ir yra vyresnės negu 35 metų amžiaus. PKT vartojamos geriamo dezogestrelio formoje, kurios geriamos kasdien be jokių pertraukų, be to, PKT su dezogestreliu , reikia išgerti maždaug tuo pat laiku, bet neviršijant apie 12 val. pertraukos [31]. Yra PKT, kurias reikia išgerti dar tikslesniu laiku ir apytiksliai nedaryti ilgesnių pertraukų vartojimo režime negu 3 val. Jei šis laiko intervalas yra viršijamas,išauga neplanuoto nėštumo rizika irpadidėja protrūkinių kraujavimų rizika [31].

1.3.5. Skubioji kontracepcija

Pastaruoju metu gana plačiai naudojama skubioji kontracepcija, kai gestageno tabletės po nesaugių lytinių santykių turėtų būti išgeriamos 72 val. intervalu. Šį metodą sudaro dviejų dozių vartojamų oraliai kontraceptinių tablečių režimas. Paprastai pirmoji dozė išgeriama per 72–120 val. po lytinių santykių, o antroji praėjus 12 val. po pirmosios dozės. Tyrimų duomenimis, išgėrus pirmąją tabletę greičiau nei per 72 val. po lytinių santykių, pastoti tikimybė yra 0,8 proc. o nuo 72 iki 120 valandų – 1,8 proc.[32].

Lietuvoje skubiosios kontracepcijos registruotas indikacijas turi hormono levonorgestrelio (LNG) ir ulipristalio acetato (UPA) preparatai. Įrodymais pagrįsta, kad ulipristalio acetato preparatas efektyvus iki 120 val. po nesaugaus lytinio akto, o levonorgestrelio preparatai – iki 72 val. po nesaugaus lytinio akto. Koks jų efektyvumas vėliau, tikslių rezultatų nėra žinoma [33].

Moteriai, konsultacijos metu turi būti išaiškinta, jog skubiosios kontracepcijos metodai nesuteikia tolesnės apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo, todėl būtina aptarti asmeniškai jai tinkamas kontraceptines priemones. Efektyviausia skubioji kontracepcija – IUS-Cu. Ji turi būti įdėta per 120 val. po nesaugių lytinių santykių. Jos efektyvumas – 99 proc. Šis metodas tinka suaugusiosioms ir net atrinktoms paauglėms, kurioms reikalinga ilgalaikė nuolatinė kontracepcija. IUS-Cu gimdoje gali būti iki 5–7 m. levonorgestrelio 1,5 mg tab. arba dvi tabletės po 0,75 mg. Reikia išgerti kaip galima anksčiau po lytinių santykių, bet ne vėliau kaip per 72–120 val. Išgėrus per pirmą parą, kontraceptinis efektyvumas – apie 95 proc., per antrą parą – 85 proc., per trečią parą – 58 proc.,o per ketvirtą ar penktą parą – apie 52 proc. Galima vartoti 1 ar 2 kartus per ciklą, tačiau antrą kartą efektyvumas gali būti mažesnis. Kitos mėnesinės po levonorgestrelio suvartojimo prasideda: laiku – 60 proc. Moterų, vėluoja iki 7 dienų – 15 proc. [33]. Moterų. Jei mėnesinės vėluoja 7 dienas ir daugiau, reikalingas

22

nėštumo testas. Jei vis dėlto moteris pastojo, nėštumo ir vaisiaus pažeidimo rizika nepadidėja. Jei moteris pastoja po levonorgestrelio išgėrimo, nėštumo nutraukti nebūtina, nes, kaip jau minėta, apsigimimų rizika nepadidėja. Ulipristalio acetato (=UPA) 30 mg tabletės. Vieną tabletę reikia išgerti per 120 val. (5 paras) po nesaugių lytinių santykių. Efektyvumas – 62–85 proc. Be recepto neparduodama tik Lietuvoje. Prieš vaisto vartojimą būtina įsitikinti, kad moteris tikrai nėra jau pastojus, nes nepakanka duomenų apie ulipristalio saugumą nėštumo metu. Išgėrus UPA tabletę, kartais kitos mėnesinės gali prasidėti keliomis dienomis anksčiau arba vėliau, nei numatyta. Maždaug 7 proc. moterų mėnesinės prasidėjo daugiau kaip 7 dienomis anksčiau, nei tikėtasi. 18,5 proc. moterų mėnesinės vėlavo daugiau kaip 7 dienas, o 4 proc. moterų – daugiau kaip 20 dienų. Šalutinių reiškinių kilo daugiau kaip 10 procentų pacienčių, vartojusių ulipristalio: galvos skausmas, pykinimas ir pilvo skausmas. Efektyvumas nepriklauso nuo moters kūno masės [28].

1.3.6 Makšties žiedas

Kontraceptinis makšties žiedas rinkoje tiekiamas Nuvaring pavadinimu. Nuvaring yra lankstus, minkštas, be latekso, 54 mm diametro žiedas, išskiriantis per parą 120μg etonogestrelio ir 15 μg etinilestradiolio.

Šie hormonai blokuoja ovuliaciją, tirština gimdos kaklelio gleives, sutrikdo galimybę kiaušialąstei įsitvirtinti gimdos gleivinėje. Veikimo mechanizmas pagrįstas kūno temperatūra, kuri skatina iš žiedo išsiskirti hormonus. Estrogenai ir progestinai nepatenka į skrandį, o išskiriami tiesiai į sisteminę kraujotaką. Šis aspektas itin svarbus, nes daugelis pacienčių turi jautrų bei pažeistą skrandį, dėka šio kontraceptinio metodo išvengiama virškinamojo trakto pažeidimų. Taip pat labai svarbu, jog vemiant ar viduriuojant nesumažėja kontraceptinis efektyvumas [34].

Nustatyta, kad makšties žiede esantys hormonai ir jų koncentracijos yra labiau linkę sukelti trombozes, nei antros kartos geriamos sudėtinės kontracepcinės tabletės. Šiuos rezultatus rodo biologiniai žymenys, tokie kaip koaguliacijos aktyvinimas. Tyrime, kuriame dalyvavo 1030 tiriamųjų buvo lygintas kontraceptinis žiedas (etonogestrelis 120µg ir etinilestradiolis 15 µg) su geriamaisiais kontraceptikais (levonorgestrelis 150 µg ir etinilestradiolis 30 µg) ir šio tyrimo metu abiejose grupėse 5 moterys pastojo [46].

Kontraceptinio žiedo pasirinkimui įtakos gali turėti tai, kad jis naudojamas įvedant jį kartą trims savaitėms, taip sumažėja režimo nesilaikymo tikimybė ir padidėja efektyvumas. Taip pat šis metodas pasižymi tuo, kad jis palaiko mažą ir pastovią hormonų koncentraciją, jos pokytis nėra toks ženklus, kaip vartojant geriamuosius kontraceptikus. Taip pat šis metodas priimtinas moterims, kurioms svarbus diskretiškumas. Jei pacientė vemia, ar viduriuoja, tai nedaro įtakos hormonų

23

koncentracijai. Šis metodas gali būti nepriimtinas dėl vaginalinio naudojimo būdo, taip pat moteris gali baimintis dėl nepatogumo, nemalonaus jausmo, svetimkūnio pojūčio bei dėl galimo žiedo iškritimo, taip pat šis metodas gali būti nepriimtinas partneriui [35]. Kontraceptinį makšties žiedą naudojančioms moterims, nepasireiškia tokie hormonų svyravimai, kaip geriamųjų kontraceptikų vartotojoms ir tai sumažina šalutinių poveikių tikimybę bei palengvina naudojimo režimo laikymąsi[35].

1.4.

Mažiau efektyvios kontraceptinės priemonės

1.4.1. Barjerinės priemonės prezervatyvai

Prezervatyvai yra skirstomi į moteriškuosius ir vyriškuosius. Vyriškieji prezervatyvai užmaunami ant vyro varpos, o moteriškasis prezervatyvas yra įkišamas giliai į makštį. Sudaromas barjeras, sperma lytinio akto metu nepatenka į makštį, spermatozoidai nepraskverbia į vidinius lyties organus ir negali apvaisinti kiaušialąstės. Vyriškieji prezervatyvai pagaminti iš latekso gumos ar sintetinės medžiagos poliuretano. Jie gali būti įvairaus dydžio, formos, spalvos, kvapo ir skonio. Daugumos gale būna talpa, kuri skirta išsiliejusiai spermai. Standartiniai prezervatyvai būna apie 180 mm ilgio, 52 mm pločio, sienelės storis – 0,08 mm. Paprastai ištepti lubrikantu ir (arba) spermicidu. Naudojamas spermicidas nonoksinolis-9 nepadidina metodo efektyvumo, labiau nesumažina lytiškai plintančių ligų rizikos, bet padidina kainą bei trumpėja tinkamumo laikas. Yra duomenų, kad jaunoms moterims padidėja uropoetinės sistemos infekcinių ligų rizika [36]. Kiekvieno prezervatyvo vientisumas patikrinamas elektroniniu būdu. Metodo efektyvumas priklauso nuo vartotojo patirties ir įgūdžių. Idealiai vartojant per metus gali pastoti 2 moterys iš 100, įprastai pastoja apie 18 moterų [37]. Lateksiniai prezervatyvai padeda išvengti lytiškai plintančių ligų, sukeliamų pirmuonių, bakterijų ir virusų [38]. Kad prezervatyvas neplyštų, nenusimautų ir nemažintų lytinio potraukio, jis turi būti tinkamai naudojamas. Naudojami prieš pat lytinį aktą, todėl gali mažinti susijaudinimą, susilpnėja pojūčiai, pasitenkinimas, kai kuriems vyrams sutrinka erekcija, kai kurie vyrai ir moterys jaučia diskomfortą naudodamiesi šia priemone, o jį ištraukti iš makšties reikia nepasibaigus erekcijai [39]. Nerekomenduojama naudoti papildomų aliejinių lubrikantų, nes tai sumažina prezervatyvo sienelės patvarumą. Moteriškasis prezervatyvas pagamintas iš latekso, sintetinio latekso (nitrilo) arba poliuretano ir turi du žiedus. Spermicidai nenaudojami, bet lubrikantas yra būtinas. Dydis panašus į vyriškojo prezervatyvo.

24

Šio metodoefektyvumas priklauso nuo vartotojo patirties ir įgūdžių. Idealiai vartojant per metus gali pastoti 5 moterys iš 100, įprastai – 21 moteris [40]. Lengvai prieinamas, nereceptinis, paprastas naudojimas, neturi sisteminio šalutinio poveikio, galima įsikišti į makštį iš anksto, plačiau dengia išorinius lyties organus, todėl kiek didesnė galimybė apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų, išorinis žiedas lytinio akto metu stimuliuoja klitorį, ištraukti iš makšties varpą galima vėliau, praėjus erekcijai. Pagaminti iš poliuretano yra atsparesni, ilgesnis tinkamumo laikas, galima naudoti aliejinį lubrikantą, nebūna alerginių reakcijų. Metodas turi ir keleta trūkumų,nes kai kurioms moterims yra sunku įsikišti ir ištraukti prezervatyvą, jo išorinis žiedas yra matomas, o tai kai kuriems vyrams gali būti nepriimtina, taip pat santykių metu girdimas pokšėjimas, dėl to kai kurie vyrai ir moterys jaučia diskomfortą naudodamiesi šia priemone [39]. Lietuvoje yra neregistruotas.

1.4.2. Makšties diafragma

Makšties diafragma yra pagaminta iš latekso arba silikono. Ją sudaro elastingas žiedas ir ant jo užtempta guma, kuri suformuoja kupolo formą, tačiau būna skirtingų dydžių ir formų. Reikiamą dydį parenka specialistas ir konsultuoja moterį, kaip naudoti diafragmą. Ją prieš lytinį aktą į makštį įsikiša pati moteris, išteptą spermicidu, kad gimdos kaklelis būtų atribotas nuo makšties. Diafragmos žiedas remiasi į užpakalinį makšties skliautą ir simfizį. Tokiu būdu, blokuojamas spermatozoidų patekimas į gimdos kaklelio gleives dėl barjero ir spemicidinio poveikio. Metodas turi savų pranašumų, nes yra lengvai prieinamas, nereceptinis, neturi sisteminio šalutinio poveikio, galima įsikišti į makštį iš anksto prieš lytinius santykius, naudojama daug kartų po kiekvienų lytinių santykių diafragmą gerai išplovus ir dezinfekavus. Pagrindinis trūkukumas tas, jog reikia kreiptis į specialistą, jog parinktų tinkamą diafragmos dydį ir apmokytų, kaip ją taisyklingai įsikišti į makštį. Netekus arba priaugus svorio, po gimdymo, vėlyvo persileidimo, chirurginių procedūrų reikia pakartotinai kreiptis į specialistą, kad naujai parinktų tinkamą diafragmos dydį. Metodas netinka dėl pakitusių anatominių pokyčių, kai yra nusileidusios makšties sienelės ir gimda, vargina makšties, gimdos ir jos priklausinių uždegimas, yra patologinių makšties ar gimdos kaklelio pokyčių. Po lytinio akto diafragma turi būti laikoma makštyje dar 6–8 val., tada makštis išplaunama ir diafragma išimama. Išėmus diafragmą, makštį reikia patepti spermicidiniu kremu arba praplauti spermicidiniu tirpalu.Taip padidėja šlapimo takų infekcijos rizika, keičiasi makšties flora. Manoma, kad dėl spermicido nonoksinolo-9 panaudojimo, padidėja šlapimo takų infekcijos rizika ir keičiasi makšties flora [41]. Metodas neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų

25

[37]. Metodo efektyvumas priklauso nuo vartotojo patirties ir įgūdžių. Idealiai vartojant per metus gali pastoti 6 moterys iš 100, įprastai – 12 [40].

1.4.3. Gimdos kaklelio gaubtuvėlis

Praktiškai nenaudojamas, nes dar sunkiau pritaikyti ir naudoti nei diafragmą, ypač gimdžiusioms moterims, būtina derinti su spermicidais, be to, mažesnis efektyvumas, neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų [40].

1.4.4. Spermicidinės priemonės

Spermicidai yra mažiausio veiksmingumo kontraceptinis metodas. Veikliosios medžiagos benzalkonijaus chloridas, nonoksinolis-9 veikimo vietoje sukuria spermicidinį poveikį. Vartojamos vaisto formos yra žvakutės, tabletės, kremas, želė, putos, plėvelė. Metodo pranašumas yra tas, jog jis lengvai prieinamas, nereceptinis, neturi sisteminio šalutinio poveikio ir pacientėms būna paprasta naudoti. Tačiau svarbiausi yra trūkumai, tokie kaip vietinis dirginimas, padidėjusi šlapimo takų infekcijos rizika bei besikeičianti makšties flora [42]. Manoma, kad tai susiję su spermicido nonoksinolio-9 panaudojimu [43]. Metodo efektyvumas priklauso nuo vartotojo patirties ir įgūdžių. Idealiai vartojant per metus gali pastoti 18 moterų iš 100, įprastai – 28 moterys [40]. Rekomenduojamas premenopauziniu laikotarpiu, kai vaisingumas yra sumažėjęs ir lytiniai santykiai santykinai reti.

1.4.5. Vaisingų dienų sekimo metodas ir nutrauktas lytinis aktas

Nutrauktas lytinis aktas iškreipia fiziologinę sueitį, sukelia papildomą stresą. Metodo efektyvumas labiausiai priklauso nuo vartotojo patirties ir įgūdžių. Idealiai naudojantis per metus gali pastoti 4–5 moterys iš 100, įprastai – 22–24 moterų [40].

26

1.5.1. Venų tromboembolija

Trombozė yra kraujo krešulio susidarymas arterijos ar venos spindyje. Nuo to, kurioje vietoje susidaro krešulys, skiriama veninė arba arterinė trombozė, o pats reiškinys, kuomet trombas virsta embolu - tromboembolija. Trombai gali susidaryti giliosiose venose ir plautinėse kraujagyslėse, ko pasekoje sutrinka kraujo tekėjimas pažeistoje vietoje. Šis kraujo krešėjimo procesas nėra fiziologinis, nes krešuliai neturi jokios naudingos organizmui funkcijos ir yra patologinė išraiška kraujo krešėjimo sistemos ir jai priklausančių faktorių disbalansas [43]. Ne tik peroralinių kontraceptikų vartojimas gali turėti kraujo hiperkoaguliškumui, tačiau ir ilgas pooperacinis lovos režimas, rūkymas, paveldimumo faktoriai, CD, onkologiniai susirgimai ar nutukimas [44].

Giliųjų venų trombozė tipiškai prasideda blauzdos srities veninėje sistemoje ir vystosi iki paviršinių venų, kartkartėmis sukeliant plaučių tromboemboliją. Kadangi liga yra Liga paprastai nėra būdinga reproduktyvaus amžiaus moterims ir sergamumas tiesiogiai priklauso nuo amžiaus [45]. Peroralinių kontraceptikų vartojimas ir trombofiliniai defektai veikia sinergistiškai ir dar labiau padidina tromboembolijos riziką Per metus tromboembolija pasitaiko 5-10 moterų iš 100 tūkst., kurios yra ne nėščios ir nenaudojančios SHK, naudojančioms sudėtines kontraceptines tabletes pasitaiko 20-40 iš 100 tūkst. - tai 4-8 kartus palyginus dažnesni atvejai. Nėščiosioms – 60 moterų iš 100 tūkst. ir tai yra 6–12 kartų dažniau. Tromboembolijos dažnumas vartojant SKH sudaro 1/3–2/3 visų nėščiųjų tromboembolijos atvejų. Tromboembolijos rizika didžiausia per pirmuosius vartojimo metus, o ilgai vartojant SKT ji nedidėja. Tromboembolinių komplikacijų rizikos nedidina vien gestageninė kontracepcijos būdai, tokie kaip implantas ir IUS-LNG. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad tromboembolijos rizika naudojantis SHK yra: kontraceptiniai pleistrai – 8 k. didesnė rizika negu nenaudojant – apie 9,7 atvejų per 10 tūkst. naudojimo metų. Kontraceptiniai žiedai – 6,5 k. didesnė rizika – apie 7,8 atvejų per 10 tūkst. naudojimo metų [46]. Kadangi venų tromboembolija gali įvykti staiga, reikėtų dėmesį skirti simptomams, kurie nebyliai bet gali įspėti apie artėjantį pavojų.Pasireiškęs stiprus kojų skausmas, galūnių patinimas ar silpnumas, padidėjęs kvėpavimo dažnis, besimptomis kosulys gali būti siejamas su tromboembolijos išraiškomis [47]. Mažiausia trombozės rizika yra vartojant SHK, kurių sudėtyje yra 30μg etinilestradiolio, levonorgestrelio- 30 μg arba 20 μg ar 20 μg gestodeno [48].

27

Didžiausias (23 tūkst. SKT vartotojų ir 23 tūkst. Nevartojusiųjų respondentų) ir ilgiausiai trukęs (36 m.) perspektyvusis kohortinis vėžio rizikos SKT vartotojoms tyrimas atskleidė [49], kad SKT vartojimas bendrąją visų navikų riziką sumažino 12 proc., kiaušidžių vėžio– 46 proc., [49; 50], gimdos kūno vėžio riziką – 42 proc., storosios/tiesiosios žarnos vėžio – 28 proc., neaiškios lokalizacijos vėžio – 36 proc. Rizika susirgti krūtų vėžiu SHT vartotojoms nepasikeitė[50]. Yra tyrimų, kurie rodo, kad senesnės kartos (iki 1975 m.) SKT vartojimas padidino krūtų vėžio riziką. SHK vartojimas apie 50 proc. sumažina riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, taip pat ir BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų nešiotojoms [51]. Moterims, užsikrėtusioms didelės onkogeninės rizikos ŽPV, tiek nėštumai, tiek SKT vartojimas ilgiau kaip 5 metus, padidina gimdos kaklelio vėžio riziką: iki 5 m. vartojimo – rizika nepadidėja. Po 5–9 m. vartojimo didelės onkogeninės rizikos ŽPV nešiotojoms gimdos kaklelio vėžio šansų santykis yra 1,3 . Po daugiau kaip 9 m. šansų santykis padidėja iki – 1,9 [52]. Didelės onkogeninės rizikos ŽPV nešiotojoms, niekada SHT nevartojusioms, bet 2 kartus gimdžiusioms išnešiotus naujagimius šansų santykis susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra 2,3 [53]. SHK vartojimas padidina krešėjimo faktorių kiekį. Baltymas C yra natūralus antikoaguliantas, kurio padaugėja, o antitrombino ir baltymo S - sumažėja. Tai pastebėta pacientėms dažniau naudojusioms naudojusioms trečios kartos kontraceptines tabletes negu antrosios [54]. Tyrimais įrodyta, kad lyginant SHK sudėtyje turinčius trečios kartos progestageną, bei tuos, kurių sudėtyje yra levonorgestrelis, pastarieji sukelia mažesnę tromboembolijos riziką [55]. Europos vaistų agentūros (EMA) pateiktais duomenimis, venų tromboembolijos rizika pagrinde priklauso tik nuo progestino tipo [56], nors ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, jog rizika priklauso ne tik nuo progestageno tipo, tačiau ir etinilestradiolio. Taigi šie tyrimų rezultatai yra labai svarbūs, norint pasirinkti tinkamą kontracepcijos priemonę ir mažiausia venų tromboembolijos rizika yra vartojant antrosios kartos preparatus ir nustatyta, kad visi progestagenai sukelia bent jau dvigubai didesnę trombozių riziką, lyginant su kontraceptikų nevartojančiomis moterimis [48]. Didžiausia tromboembolijos rizika nustatyta pacientėms, vartojančioms kontraceptikus, kuriuose yra 50 μg levonorgestrelio, o mažiausia vartojančioms kontraceptikus, kuriuose yra 30 μg arba 20 μg levonorgestrelio arba 20 μg gestodeno [57]. Atlikti tyrimai rodo, kad šių SHK vartojimas sukelia didesnę tromboembolijos riziką, lyginant su antros kartos kontraceptikais [58]. Taip pat teigiama, kad rizika yra didesnė, naudojant kontraceptinį transderminį pleistrą nei geriamuosius kontraceptikus [59], bet vaistų ir maisto administracijos patariamasis komitetas patvirtino, jog SHK privalumai ir efektyvumas nusveria galimą riziką [60].

28

Arterijų trombozė pasireiškianti išeminiu miokardo infarktu ar išeminiu insultu nėra būdinga reproduktyvaus amžiaus moterims, tačiau didesnė riziką susirgti esant vyresnio amžiaus, nutukus, esant padidėjusiam kraujospūdžiui [61]. Taip pat riziką padidina SHK vartojimas. Arterijų trombozės rizika tiesiogiai priklauso nuo etinilestradiolio kiekio. Pirmos kartos SHK priemonės yra labiau linkusios sukelti arterijų trombozę,o antros ir trečios kartos rizika nesiskiria, netgi tarp skirtingų vaisto vartojimo formų [62]. Europos vaistų agentūros (EMA) tyrimais ir duomenimis sumažinus kiekį etinilestradiolio iki mažiau nei 50µg, arterijų trombozės rizika sumažėja, tačiau dėl konkretaus kieko sumažinimo įrodymų nerasta [62]. Be to, skrtingai negu venų tromboembolijos atveju, trombozės rizikos laipsnis nepriklauso nuo progestino rūšies [63]. Galvos skausmas, pasireiškiantis migrena yra siejamas su padidėjusia išeminio insulto rizika. Jei migrena pasireiškia su auros priepoliu, vartojant SHK padidėja arterinės trombozės rizika [64].

1.5.3. Androgeninis poveikis

Androgeninis poveikis gali turėti neigiamą efektą moters išvaizdai ir savijautai. Šie pokyčiai yra sukeliami tiek egzogeninių, tiek endogeninių androgenų pertekliaus. Labiausiai ryškūs androgenų pertekliaus simptomai yra riebi oda, spuogai, hirsutizmas, lipidų pokyčiai, alopecija, kurie yra siejami su progestino komponentu. Bendras androgeninis poveikis priklauso nuo progestino tipo ir estrogeno kiekio. Naujesni progestinai – išgauti iš testosterono (norgestimatas, dezogestrelis, gestodenas) pasižymi mažesniu androgeniniu poveikiu, nei jo pirmtakai. Etonogestrelis yra naudojamas kontraceptiniuose žieduose ir jis yra aktyvus dezogestrelio, kuris pasižymi androgeniniu poveikiu metabolitas, o norelgestrominas yra naudojamas kontraceptiniame pleistre ir jis yra aktyvus nomegestrolio, kuris nepasižymi andogeniniu poveikiu, metabolitas [65]. Drospirenonas ir dienogestras taip pat turi antiandrogeninį poveikį [66]. Norpregnanai jungiasi su progesterono receptoriais ir neturi androgeninio, estrogeninio bei gliukokortikoidinio poveikio, todėl yra svarbūs kontraceptinės priemonės pasirinkimui. Taip pat, šie androgeniniai veiksniai gali turėti įtakos ilgalaikiams arba lėtiniams sveikatos sutrikimams, pavyzdžiui, nepageidaujamam lipidų disbalansui, cukrinio diabeto vystymuisi bei hipertenzijai. Taip pat, naujos progestinų kartos pasižymi sumažėjusiu mažo tankio lipoproteinų kiekiu bei padidėjusiu didelio tankio lipoproteinų kiekiu [67].

29

1.5.4. Kiti dažniausi SHK šalutiniai poveikiai

Kaip ir kiekvienas vaistas, SHK turi ir dažniausiai neišvengiamų, tačiau nesunkių ir gyvybei nepavojingų šalutinių poveikių, tačiau jie pasireiškia kiekvienai individualiai. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra tarpmenstruacinis kraujavimas, amenorėja, krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, skysčių susilaikymas [68;69;70] Naudojant hormoninį žiedą gali pasireikšti galvos skausmas, makšties uždegimas, svorio padidėjimas ar jaučiamas pykinimo jausmas. Moterims, naudojusioms kontraceptinį pleistrą, buvo dažnesnės vietinio sudirginimo reakcijos. Krūtų jautrumas bei dismenorėja, lyginant su moterimis, kurios gėrė kontraceptines tabletes ir naudojo kontraceptinį žiedą buvo didesni [71].

Barjerinės kontracepcijos metodas, kuris priskiriamas mažiau efektyviai grupei yra tinkamesnis pasirinkimas, esant rizikai susirgti arba jau sergant CD [72;73;74].Vartojant kontraceptines tabletes, jautrumas insulinui sumažėja, o naudojant makšties žiedą, jautrumas insulinui turi polinkį padidėti [72].

1.6.

Vaistų sąveikos

Vaistų sąveikos mechanizmai gali būti keli - tai farmacinis vaistų nesuderinamumas, famakokinetinė ( absorbcija, pasiskirstymas arba jungimasis su plazmos baltymais, metabolizmas ir eliminacija) bei farmakodinaminė sąveikos tipai. Tai pat išskiriami tokie rezultatai kaip suminis arba sinergizmas, antagonizmas bei elektrolitų/skysčių balanso pokyčiai [75].

Kontraceptinis efektyvumas gali būti veikiamas tiek farmakodinamiškai, tiek farmakokinetiškai.

Farmakokinetinės sąveikos įvyksta tuomet, kai vienas vaistas veikia absorbciją, vaisto pasiskirstymą, metabolizmą ir eliminacijos procesus, keisdamas koncentraciją kraujo serume, taip keičiant ir vaisto poveikį bei jo stiprumą.Vaistai, slopinantys absorbciją, metabolizmą ir eliminaciją gali paveikti bioprienamumą ir potencialiai paveikti kontracepcijos efektyvumą. Farmakodinaminės sąveikos įvyksta tuomet, kai vienas vaistas skatina kliniškai pasireiškiantį sinergizmą arba antagonizmą. Pavyzdžiui,tabletės, sudarytos iš progestino gali sumažinti skubios kontracepcijos efektyvumą dėl priešingo veikimo į progesterono receptorius ir atvirkščiai.

30

Jei geriamieji kontraceptikai, tokie kaip etinilestradiolis ir progestogenai yra absorbuojami plonajame žarnyne, jų absorbcija gali būti paveikta vaistų, kurie sukelia vėmimą ar diarėją, taip pat keičia virškinimo trakto sulčių pH ar žarnyno bakterijų veiklą ir motoriką. Tokių vaistų pavyzdžiai yra protonų siurblio inhibitoriai, antacidininiai vaistai ir H-2 receptorių antagonistai.

Metabolizmo stadijoje (first pass) etinilestradiolis ir progestagenai yra konjuguoti su glukurono rūgštimi ir sulfatu, sudarydami glukoronidus ir sulfatu išskiriami į tulžį ir plonąjį žarnyną. Čia citochromo P-450 fermentai atlieka svarbiausią vaidmenį vaisto metabolizme. Jie priklauso I fazės oksigenazėms. Jei citochromo P-450 fermento yra padaugėję, tai susijusio vaisto metabolizmas yra sumažėjęs taip pat, kartu stebimas sumažėjęs kliniškai pasireiškiantis vaisto poveikis. Šis efektas gali būti stebimas nuo 2 iki 7 dienų, tačiau po nutraukimo, fermentų kiekis atsistato iki buvusio lygio per 4 savaites.

Jeigu citochromo P-450 fermentai yra inhibuoti, tai lydinčių vaistų metabolizmas gali būti sumažėjęs ir netgi gali sukelti toksinį ar nepageidaujamą poveikį.

Vaistai padidinantys fermentų aktyvumą ir mažinantys kontracepcijos efektyvumą yra: antiepileptiniai (karbamazepinas, fenobarbitalis, fenitoinas, primidonas, topiramatas ir kt.), antibakteriniai (rifabutinas, rifampicinas), antivirusiniai (nevirapinas ir kt.), antidepresantai bei kiti. Fermentus inhibuojantys vaistai gali padidinti hormonų kiekius ir jų atstovai yra antibakteriniai (pvz.:eritromicinas), priešgrybeliniai (pvz.: flukanozolas, itrakonazolas, ketokonaziolas,varikonazolas), imunosupresiniai (pvz.: takrolimas), NVNU, statinai, vazodilatatoriai. Vartojant rifampiciną, tiek gydymo, tiek dar 28d. po vartojimo reikalinga naudotis papildomos priemonės, norint apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo [76].

Storajame žarnyne hidroliziniai fermentai skaido estinilestradiolio konjugatus. Aktyvus etinilestradiolis yra reabsorbuojamas iš storojo žarnyno enterohepatinės cirkuliacijos būdu. Šis etinilestradiolio reabsorbcijos lygis enterohepatinės cirkuliacijos būdu priklauso nuo individų savybių. Progestagenų aktyvios formos nedalyvauja enterohepatinėje cirkuliacijoje, todėl kontraceptinis efektyvumas yra neveikiamas žarnyno mikrofloros pokyčių. Antiepileptinis vaistas lamotigrinas ir priešgrybelinis vaistas griseofulvinas nėra priskiriami prie fermentus mažinančių vaistų, tačiau dėl konkurencinio veikimo kontraceptinis efektyvumas gali sumažėti. Klinkinė šio poveikio reikšmė yra nežinoma [72]. Pranešama apie Britanijos moterims, kartu vartojusioms kontracepcinius preparatus ir grizeofulviną, prasidėjusius tarpmenstruacinius kraujavimus (20 tokių pranešimų) ir nėštumus (2 pranešimai). Grizeofulvinas, kaip ir rifampicinas, skatina kontracepcinių steroidų metabolizmą.

Moterys,kurios naudoja vaistus, galinčius keisti kontraceptinių hormonų kiekį serume turėtų būti prižiūrimos specialistų ir gydytojų atidžiau, atliekant detalesnius tyrimus.

Sudėtinė hormoninė kontracepcija mažina antiepileptinių vaistų poveikį, ko pasekoje, gali sumažėti priepolių kontrolė ir padidinti vaisto toksiškumo riziką per tą savaitės laikotarpį, kuomet

31

kontracepcija yra neaktyvioje formoje. Pavyzdžiui, dezogestrelis gali padidinti antiepileptinių vaistų kiekį kraujyje, taip sukeliant nepageidaujamus šalutinius poveikius [77].

Estrogenai gali padidinti kraujospūdį ir antagonistiškai veikti į antihipertenzinius vaistus, taip sumažinant jų efektyvumą. Taip pat estrogenai veikia priešingai ir antidiabetinius preparatus, tačiau tai yra neįprastinė reakcija. Estrogenai taip pat veikia anksiolitinių ir hipnotinių vaistų grupes, didindami jų koncentraciją kraujyje, pavyzdžiui melatonino. Reikėtų atsižvelgti ir į skydliaukės hormonų skyrimą, esant hipotiroidizmui, nes vartojant estrogenus jų skyrimo poreikis išauga [78]. Estrogenai ir progestagenai gali padidinti priešgrybelinių vaistų kiekį serume. Taip pat tokių vaistų grupių kaip anksiolitikų ir hipnotikų (diazepam, nitrazepam) plazmos koncentracija gali padidėti.

Bronchodilatorių grupės atstovo teofilino plazmos koncentracija gali nežymiai padidėti.

Raumenų relaksantų atstovo tizanidino ir estrogenų sąveika gali sukelti šalutinius vaisto poveikius. Vartojant SHK ir tik iš progestinų sudarytas kontraceptines priemones bei skubiąją kontracepciją reikėtų vengti priešgrybelinių vaistų dėl neigiamos sąveikos [77].

Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad lanzoprazolis gali silpninti kontraceptikų poveikį, matyt, dėl sustiprėjusio jų metabolizmo. Tačiau farmakologiniai tyrimai, atlikti su žmonėmis, nepatvirtino šios hipotezės [75]. Taip pat vaistų absorbcija iš žarnyno gali būti sutrikdoma dėl vėmimo ir kitų sąveikaujančių vaistų ar sumažėjusios absorbcijos žarnyne [73].

32

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2018 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn., naudojant internetinę apklausų svetainę www.apklausa.lt, kurioje buvo pateikta anketinės apklausos forma. Respondentės svetainėje anonimiškai užpildė anketas ir jų atsakymai buvo naudojami tolimesnei analizei. Visos respondentės, dalyvavusios tyrime, gyvena Kauno mieste. Bioetikos leidimas gautas 2018-11-19, Nr.: BEC-FF-24.

Tyrimo tikslas: ištirti kontraceptinių priemonių vartojimo tendencijas ir pasirinkimą lemiančius

veiksnius Kauno miesto respondenčių 19-64 m. amžiaus grupėje ir pagal gautus apklausos rezultatus, atlikti palyginamąją kontracepcijos metodų grupių efektyvumo analizę, saugumą bei vaistų sąveikas, respondenčių turimas žinias.

Tyrimo objektas:Kauno mieste gyvenančios moterys nuo 19 iki 64 m. amžiaus.

2.1 Anketinė apklausa

Sudarytos anketos klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, kokie yra veiksniai, skatinantys tam tikrą kontraceptinių priemonių grupių ir metodų pasirinkimą. Tiriamosios buvo anonimiškai apklaustos, užtikrinant jų duomenų apsaugą ir konfidencialumą, nebuvo klausta asmeninių duomenų, apart gyvenamosios vietos t.y. miesto pavadinimo, dėl respondenčių atrankos. Gauti anketų duomenys yra analizuojami ir pateikiami apibendrinti. Respondentės savanoriškai pildė sistemoje anketą ir buvo supažindintos apie vykdomą tyrimą. Visi klausimai buvo suskirstyti pagal temas. Pirmaisiais klausimais buvo siekta išsiaiškinti respondenčių amžių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą, vidutines mėnesio pajamas, šeimyninę padėtį arba nuolatinio partnerio buvimą, ar jos turi vaikų ir šeimos pagausėjimo planavimą. Šiais klausimais siekiama kuo labiau išanalizuoti socialinių veiksnių įtaką kontraceptinių metodų pasirenkamumui. Tolimesniais klausimais buvo siekta išsiaiškinti apie žinias, kurias turi tiriamosios apie įvairius kontracepcijos metodus. Taip pat, paklausta kokį metodą jos naudoja arba nenaudoja asmeniškai. Į sekančius 7 anketos klausimus, siekiant išsiaiškinti veiksnius, lemiančius kontraceptinės priemonės pasirinkimą, veiksnius buvo galima suskirstyti pagal svarbą atsakymuose: ,,labai svarbu“, ,,svarbu“, ,,nesvarbu“ ir paliktas laisvas atsakymo variantas- ,,neturiu nuomonės“. Sekantys klausimai yra atviro pobūdžio, kuriais siekiama išsiaiškinti tikros respondenčių

33

žinios apie hormoninių kontraceptinių priemonių sukeliamus šalutinius poveikius, siekiant nesufleruoti teisingų atsakymų variantų. Kitu klausimu buvo siekta išsiaiškinti tiriamųjų žinias, apie barjerinių priemonių efektyvumą, vertinant jį procentais. Tolimesniais klausimais siekta išsiaiškinti ar respondentės turi gretutinių ar lėtinių ligų ir kasdien vartoja vaistus, taip pat ar žino kontraceptinių priemonių galimas sąveikas ir šalutinius poveikius, vartojant kitus vaistus. Paskutiniai klausimai yra skirti išsiaiškinti ar gydytojas atsižvelgė į papildomai kasdien vartojamus vaistus ir kontraceptinio metodo pasirinkimą bei bendrojo pobūdžio klausimas, ar respondentė rūko.

2.2 Tyrimo imtis

Siekiant atlikti tyrimą, reikia apskaičiuoti planuojamų apklausti tiriamųjų imtį ir tam naudojama formulė[78]:

𝑛 = 𝑁 ∗ 1,96

2 _{∗ 𝑝 ∗ 𝑞}

ε2_{∗ (𝑁 − 1) + 1,96}2 _{∗ 𝑝 ∗ 𝑞}

Formulės paaiškinimas: N- bendros populiacijos dydis; 1,96 yra standartizuoto normaliojo skirstinio 95 procentų pasikliovimo lygmens reikšmė; p yra hipotezės baigties tikimybė, jog tiriamojoje grupėje požymis pasireikš tiriamojoje populiacijoje( pasirenkama, jog požymis bus būdingas 50 procentų populiacijos ir tai bus lygu 0,5); q yra tikimybė,jog požymis pasirinktoje populiacijoje nepasireikš ir yra lygus 1-p reikšmei, šiuo atveju lygu 0,5 bei ε yra pageidautinas tikslumas, o dažniausia yra pasirenkama reikšmė lygi 0,05, jog hipotezė būtų patvirtinta ir tikslumas būtų laikomas statistiškai reikšmingu.

Kadangi buvo nuspręsta apklausti moteris, kurios yra nuo 19-64 metų amžiaus ir gyvena Kauno mieste, remiantis Kauno miesto savivaldybės statistikos 2017 m. duomenimis [79], Kauno mieste darbingo amžiaus moterų gyveno 94711 moterų. Pagal šiuos populiacijos duomenis, naudojantis formule buvo apskaičiuota reikiama tyrimo imtis ir gauta, jog turėtų būti apklaustos 383 moterys.

2.3 Tyrimo organizavimas

Prieš atliekant tyrimą, buvo atliktas pilotinis tyrimas, jog būtų galima išsiaiškinti ar anketa yra tinkama ir aiškiai suprantami ir suformuluoti klausimai. Iš pradžių anketa buvo dalinama respondentėms ir taip išsiaiškintas jos tinkamumas, tiriamųjų pastabos ir pasiūlymai. Atsižvelgus į kai kurių klausimų sukeltą neaiškumą dėl atsakymo pasirinkimo, kai kurie klausimai buvo šiek tiek

34

patikslinti ir pakoreguoti. Buvo išdalintos ir kartu su tiriamosiomis užpildytos 38 anketos, t.y. 10 procentų planuojamų apklausti respondenčių. Tuomet patvirtintas anketos formatas buvo užpildytas į internetinę apklausų sistemą www. apklausa.lt. Dėka šio apklausos formato, buvo geresnė ir patogesnė galimybė apklausti didesnį skaičių respondenčių. Kuomet buvo pasidalinta nuoroda į apklausą ją užpildė 852 asmenys, tačiau 115 anketų buvo netinkamos ir neįtrauktos dėl neatitkusių kriterijų ( gyvenamosios vietos ir amžiaus), todėl atrinktos 737 anketos, kurių duomenys buvo tinkami ir naudojami analizei vykdyti.

2.4. Statistinės analizės metodas

Statistinė duomenų analizė vykdyta naudojantis SPSS programiniu paketu, 22.0 versija. Kai statistinio reikšmingumo lygmuo p yra mažiau kaip 0,05, tuomet rezultatai yra laikomi statistiškai reikšmingais. Rezultatuose pateikiami lentelės ir grafikai, kuriems buvo naudota Microsoft Excel 2007 ir Microsoft Word 2007 programos.

2.5. Demografiniai tyrimo duomenys

Kaune gyvenančių respondenčių amžiaus vidurkio apskaičiuoti negalime, nes jos buvo suskirstytos pagal amžių į 4 grupes: pirmajai grupei priklausė tiriamosios, kurios priklausė nuo 19 iki 25 metų, tuomet antrajai grupei priklausė moterys nuo 26 iki 34 metų, 3-iajai – nuo 35 iki 49 metų, o 4-tajai grupei priklausė respondentės, kurioms buvo nuo 50 iki 64 metų. Didžiausią dalį apklaustųjų sudarė antrosios grupės moterys (n=333; 45,2 proc.), tuomet nuo 19 iki 25 metų grupės respondentės (n=234; 31,8 proc.), o mažiausią dalį sudarė moterys, priklaususios nuo 50 iki 64 metų amžiaus moterų grupei (n=16; 2,2 proc.). Didžiausią dalį apklaustųjų sudarė moterys, kurios įgijusios aukštąjį išsilavinimą (n=366; 49,7proc.) ir tik 15 apklaustųjų turėjo pagrindinį išsilavinimą ir tai sudarė 2 procentus. Daugiau negu pusė respondenčių nurodė, jog vidutinės mėnesio pajamos sudaro daugiau negu 500 eurų (n=455; 61,7 proc.). Didžiausią apklaustųjų dalį sudarė ištekėjusios moterys (n=383; 52,0 proc.), kiek mažesnę dalį sudarė netekėjusios, tačiau turinčios nuolatinį partnerį (n=289; 39,2 proc.). Daugiau negu pusė apklaustųjų turi vaikų (n=458; 62,0 proc.). Apklausoje buvo paklausta ar respondentės planuoja ar planavo šeimos pagausėjimą ir 176 atsakiusiųjų, jog neplanavo ir neplanuoja šeimos pagausėjimo vis dėlto susilaukė vaikų.

35 Socialinis faktorius Respondenčių pasiskirstymas procentais Amžius 19-25 m. 31,8 26-34 m. 45,2 35-49 m. 20,9 50-64 m. 2,2 Išsilavinimas Pagrindinis 2,0 Vidurinis 28,2 Aukštesnysis 20,1 Aukštasis 49,7 Vidutinės mėnesio pajamas iki 300 eur 12,3

nuo 300 iki 500 eur 25,9

virš 500 eur 61,7

Šeimyninė padėtis

Netekėjusi, nuolatinio partnerio nėra 7,7 Netekėjusi, turinti nuolatinį partnerį 39,2

Ištekėjusi 52,0 Našlė 1,1 Ar turi vaikų? Taip 62,0 Ne 38,0