• Non ci sono risultati.

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA Agn÷ Akranglyt÷ Energinių priedų poveikis melžiamų karvių sveikatai ir produktyvumui

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA Agn÷ Akranglyt÷ Energinių priedų poveikis melžiamų karvių sveikatai ir produktyvumui"

Copied!
44
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA

Agn÷ Akranglyt÷

Energinių priedų poveikis melžiamų karvių sveikatai ir

produktyvumui

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: dr. Rolandas Stankevičius

(2)

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Energinių priedų poveikis melžiamų karvių sveikatai ir produktyvumui“

1. Yra atlikta mano pačios: Agn÷s Akranglyt÷s

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ar užsienyje: Agn÷ Akranglyt÷

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2013.01.25 Agn÷ Akranglyt÷ (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2013.01.25 Agn÷ Akranglyt÷ (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

2013.01.25 dr. Rolandas Stankevičius (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s(-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimų komisijos įvertinimas

(3)

3

Turinys

SUMMARY ... 4

1. Įvadas... 5

2. Literatūros apžvalga ... 7

2.1 Pašaro fermentacija didžiajame prieskrandyje ... 7

2.2 Pagrindin÷s pašaro maisto medžiagos ... 8

2.3 Vitaminų reikšm÷ ir reikm÷... 12

2.4 Medžiagų apykaitos ligos ... 15

2.5 Mikroelementų apykaitos ligos ... 17

3. Darbo metodika ... 19

3.1 Bandymų vieta, sąlygos, grupių sudarymas ... 19

4. Rezultatai... 22 4.1. Kraujo tyrimai ... 22 4.3 Pieno tyrimai ... 31 5. Rezultatų apibendrinimas ... 36 Išvados... 37 Pasiūlymai ... 38 Literatūra ... 43 Priedai... 40

(4)

4

SUMMARY

The purpose of this study was to examine the influence of different types of feeding to cows’ health and productivity. Cattle must be fed according to the scheme: forages – production – wellbeing – profit. Nutritious feeding – is the provision of all cattle’s forage and other essential substances needed to ensure normal physiological processes, wellbeing and production. Whether cattle get enough of all nutrients can be tested by biochemical analysis of blood, milk and urine.

It was chosen to study two different cow farms - one of them, where energy supplements are included in cattle’s rations and another one where supplements are not included. Blood and milk indicators’ analysis were accomplished. Blood tests were done using the biochemical analyzer HITACHI 75. The quantities of general proteins, phosphorus, urea, calcium, creatine, magnesium, and albumin in a cow’s blood serum were identified. Also, milk tests were done to examine the quantities of fat, protein, lactose and urea. The milk tests were implemented using the infrared radiation middle field meter LactoScopeFTIR. A somatic cells quantity detection test was implemented using a Somascope meter which works by the principle of stream cytometry.

The results of the blood and milk tests clearly showed that the parameters of blood were better in the farm which was using supplements in their cattle’s ration. Therefore, morbidity in the above mentioned farm was rarer compared to the farm which did not use energy supplements. Two main metabolic diseases occurred – ketosis and acidosis. The cow production in the farm using supplements is 21.9 kg, and in the other is 17.5 kg.

In conclusion, the diet containing supplements reduced the risk of metabolic diseases (ketosis and acidosis) and these diseases were rarer than in the farm where supplements were not used. Just 20% of cows tested in the farm where supplements were used were affected by the above mentioned diseases compared to 80 % of cows having the same condition in the other farm.

(5)

5

1. Įvadas

Lietuvoje yra palankios sąlygos gyvulininkystei pl÷toti. Tai lemia gamtin÷s sąlygos, palankios gyvulius aprūpinti pašarais ir tvartiniu, ir ganykliniu laikotarpiais. Gausų galvijų produktyvumą lemia paruoštų pašarų kokyb÷, atitinkanti gyvūnų fiziologines reikšmes auginimui ir vystymuisi, pieno bei m÷sos gamybai, taip pat gautos produkcijos kokybei gerinti.

Gyvuliai turi būti šeriami pagal schemą: pašarai – produkcija – sveikatingumas - pelnas. Visavertis š÷rimas – tai gyvulio aprūpinimas visomis maisto ir kitomis būtinosiomis medžiagomis, kurios reikalingos įprastiems fiziologiniams procesams užtikrinti sveikatingumui ir produkcijai gaminti. Ar gyvuliai gauna pakankamai visų maisto medžiagų, gali būti patikslinama biocheminiais kraujo, pieno ir šlapimo tyrimais. Norint tinkamai šerti gyvulius, pirmiausia reikia žinoti, ar gera pašarų kokyb÷, ar jie tinkamai taikomi ir kokiais kiekiais. (Matusevičius; Špakauskas, 2012). Energiniai priedai neatskiriama galvijų racionų dalis. Tai medžiagos ar preparatai, gerinantys pašarų virškinimą, skatinantys gyvūnų produktyvumą ir tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais auginimo laikotarpiais bei mažinantys žalingą gyvūnų medžiagų apykaitos produktų (fekalijų ir šlapimo) poveikį aplinkai bei medžiagos slopinančios pašarų gedimą, gerinančios pašarų skonines savybes ir jų su÷dimą, pašarų virškinamumą ir įsisąvinimą, reguliuojančios siloso fermentaciją ir kt. Taip pat jais galima koreguoti raciono sudarymą trūkstant baltymų, riebalų ar vitaminų. Daugiausiai dom÷tasi ir tirta energiniai priedai: baltyminis, vitamininis, mineralinis papildas galvijams.

Energinių priedų trūkumas ir netinkamai sudarytas racionas, iššaukia medžiagų apykaitos ligas. Pagal nuostolingumą šios ligos užima vieną iš pirmųjų vietų. Pagrindinius nuostolius sudaro produkcijos netekimas, brangus ir ilgas gydymas bei ilgalaikis gyvulio sveikatos sutrikimas su visais padariniais (Jukna, 1998).

Kiekviename gyvame organizme vyksta medžiagų apykaita, t.y. įvairios medžiagos, tiek patenkančios iš aplinkos, tiek susidarančios organizme, kinta vykstant fermentin÷ms reakcijoms.

Normaliai medžiagų apykaitai reikia, kad į organizmą nuolat patektų iš aplinkos reikiamų neorganinių ir organinių medžiagų, kad jos būtų virškinamos, panaudojamos ir pašalinami nereikalingi skilimo produktai. Nuo medžiagų apykaitos priklauso gyvulių augimas vystymasis, reprodukcija ir produktyvumas. Dauguma organinių junginių normaliai funkcionuojančiame organizme sintezuojasi viduląstelin÷s medžiagų apykaitos eigoje iš paprastų cheminių medžiagų. Kitos medžiagos kartu su visais neorganiniais junginiais turi būt pateiktos organizmui su pašaru. Dažniausiai ūkiuose pasitaikančios medžiagų apykaitos ligos: laminitas, ketoz÷, acidoze, alkaloz÷, laižlig÷, parez÷ po apsiveršiavimo. Kurias įtakoja blogas racionas.

(6)

6 Galvijams energija reikalinga gyvybei palaikyti, pienui gaminti. Iš viso karvei sušerto pašaro apie 28 proc. energijos tenka pieno sintezei (Zootechnikos žinynas, 2007).Taigi veterinarijos gydytojo pareiga yra laiku atkreipti d÷mesį į gyvulių š÷rimo racionus, kad nenukent÷tų produktyvumas, sveikatingumas bei nebūtų didelių ekonominių nuostolių.

Darbo tikslas: ištirti skirtingo š÷rimo įtaką melžiamų karvių sveikatai ir produktyvumui.

Darbo uždaviniai:

1. Dviejuose ūkiuose atlikti tyrimus su melžiamomis karv÷mis šeriant skirtingos sud÷ties racionais.

2. Įvertinti š÷rimo įtaką melžiamų karvių sveikatai;

(7)

7

2. Literatūros apžvalga

2.1 Pašaro fermentacija didžiajame prieskrandyje

Kiekvieno pieno ūkio savininko tikslas – auginti sveikas karves ir gauti kuo daugiau kokybiškos produkcijos. Tik sudarę racioną pagal nustatytas normas būsime tikri, kad kiekviena karv÷ gaus reikalingą maisto medžiagų kiekį. Nuo to, kaip sugeb÷sime parinkti kiekvienai karvei tinkamą racioną, priklausys, ar visos jos genetin÷s produktyvumo galimyb÷s bus relizuotos. Jei šersime nesubalansuotais pašarais, net ir tada, kai jų gyvuliai gaus iki soties, rizikuosime: sutriks medžiagų apykaita, sumaž÷s svoris, žinoma, ir primilžiai. Ne visada iki soties pri÷dęs gyvulys gauna pakankamai visų maisto medžiagų (Živatkauskien÷, 2011).

Sudaryti tinkamą racioną sud÷tinga, nes reikia „įtikti“ ne tik atskirai karvei, bet ir jos didžiajame prieskrandyje esantiems mikroorganizmams, kurių ten randama per 60 rūšių, o karv÷s sveikata, aprūpinimas maisto medžiagomis, produktyvumas ir produkcijos kokyb÷ labiausiai priklauso nuo mikroorganizmų aktyvumo ir gausumo (Živatkauskien÷, 2011). Š÷rimo efektyvumas labai priklauso ir nuo to, kaip tiksliai subalansuoti racionai. Kai karv÷s gauna reikiamą kiekį visų būtinų maisto medžiagų, tinkamu tarpusavio santykiu - yra pasiekiamas didelis produktyvumas, jos būna sveikos, pasižymi gera reprodukcija.

Netinkamo š÷rimo sutrikdyta medžiagų apykaita dažniausiai sukelia kraujo, šlapimo, pieno pakitimus, tod÷l periodiškai turi būti atliekami biocheminiai kraujo, šlapimo, pieno tyrimai.

Taigi didžiajame prieskrandyje esantys mikroorganizmai, tai daugyb÷ įvairių rūšių bakterijų ir infuzorijų (Bakūnas, 2004) aktyviai dalyvauja didžiojo priešskrandžio fermentaciniuose procesuose. Nuo fermentacinių procesų didžiajame prieskrandyje priklauso pašaro virškinamumas. Galvijų didžiajame prieskrandyje yra optimalios sąlygos anaerobinių mikroorganizmų veiklai: neutralus pH, anaerobin÷ terp÷ +38 – 40 ˚C temperatūra ir nuolat su pašaru bei seil÷mis tiekiamos maisto medžiagos (Sederevičius ir kt., 2001). Gausesn÷ ir įvairesn÷ mikroorganizmų populiacija gali suvirškinti daugiau pašaro maisto medžiagų ir aprūpinti gyvulį didesniu plastiniu ir energetinių medžiagų kiekiu (Monkevičien÷, 1996). Pagal Valdmaną (1952) daugiausiai pieno riebalų, baltymų ir cukraus susdedamųjų dalių suaugusių galvijų organizme susidaro d÷l bakterijų veiklos priešskrandžiuose (Bakūnas, 2004).

(8)

8 2.2 Pagrindin÷s pašaro maisto medžiagos

Pagrindin÷s maisto medžiagos yra angliavandeniai, baltymai, riebalai, mineralin÷s medžiagos, vitaminai ir vanduo (Tarvydas ir kt., 2005). Šioms medžiagoms skylant yra išskiriama energija, kuri panaudojama organizme vykstantiems procesams. Kiekviena šių medžiagų skiriasi išskiriamos energijos kiekiu bei savo vaidmeniu fiziologiniuose procesuose (http://www.vsv.lt/mokymas/Aplinka_ir_sveikata/522.html).

2.2.1 Angliavandeniai

Pašarų angliavandenius galvijų didžiajame prieskrandyje mikroorganizmai suskaido ir panaudoja (55-95proc) kitoms medžiagoms sintetinti. Angliavandenių skaidymas priklauso nuo lengvai ir sunkiai virškinamų angliavandenių, taip pat nuo baltymų ir angliavandenių santykio (Bakūnas, 2004).

Atrajotojai geriausiai prisitaikę virškinti pašarus, turinčius daug ląstelienos (nuo 16 iki 40 proc). Kad normaliai vyktų virškinimo procesas, suaugusių galvijų racione ląstelieną turi sudaryti 16-22 proc sausos medžiagos (Juraitis; Kulpys, 2003). Ląsteliena apsprendžia atrajojimą, seilių išskyrimą, fermentacijos pobūdį didžiajame prieskrandyje, taip pat riebalų ir baltymų kiekį piene. Didžioji jos dalis (apie 2/3) tur÷tų būti gaunama iš nesmulkintų ir stambiai smulkintų žolinių pašarų. D÷l didelio ląstelienos kiekio (daugiau kaip 25 proc. SM) racione pieno baltymingumas dažniausiai maž÷ja, nes karv÷s gauna per mažai energijos. (Bartkevičiūt÷, 2009).

2.2.2 Baltymai

Baltymai yra labai svarbios maisto medžiagos, nuo kurių priklauso galvijų produktyvumas,produkcijos kokyb÷ ir kt., nes iš jų susidaro kūno ir pieno baltymai. Tod÷l galvijų produktyvumas priklauso ne tik nuo baltymų kiekio racione, bet ir nuo jų visavertiškumo. Baltymų visavertiškumas tiesiogiai priklauso nuo juose esančių nepakeičiamų aminorūgščių, t. y., lizino, metionino, triptofano, leucino, izoleucino, treonino,fenilalanino ir valino. Taip pat yra iš dalies pakeičiamos ir pakeičiamos (neesmin÷s) aminorūgštys. Nepakeičiamos aminorūgštys organizme nesintetinamos, tod÷l jos turi būti gaunamos su pašarais. Šių aminorūgščių trūkumas sutrikdo medžiagų apykaitą, d÷l to maž÷ja gyvūnų produktyvumas, pablog÷ja pašaro maisto medžiagų pasisavinimas, lemiantis produkcijos (pieno ir m÷sos) sumaž÷jimą bei jos kokybę. LVA Gyvulininkyst÷s instituto tyr÷jų duomenimis, apie 60–85 proc. pašarų baltymų, veikiami karvių didžiajame prieskrandyje esančių mikroorganizmų išskiriamų proteolitinių fermentų, suskyla iki

(9)

9 peptidų, aminorūgščių ir amoniako. Iš šių medžiagų prieskrandžio mikroflora sintetina baltymus, kurie gyvulio virškinamajame trakte pradedant šliužu suvirškinami ir pasisavinami. Taigi karv÷s organizmas aminorūgščių gauna iš dviejų šaltinių: suvirškintos prieskrandžio mikrobin÷s mas÷s ir likusių prieskrandyje nesuskilusių pašaro baltymų (Baranauskas ir kt., 2009). D÷l didelio lengvai didžiajame prieskarndyje skaidomų proteinų kiekio susidaro daug amoniako (Bartkevičiūt÷, 2007). Karv÷s, iš kurių primelžiama 22–24 kg pieno, tur÷tų gauti racioną, kurio SM yra 15 proc., o primelžiant 50 kg ir daugiau – 18 proc. žalių baltymų. Iš šio kiekio 6,0–7,2 proc. tur÷tų tekti didžiajame prieskrandyje neskaidomiems ir 11–12 proc. – skaidomiems baltymams. Esant tokiam baltymų kiekiui ir jų sud÷ties pasiskirstymui, gaunamas įprasto (veislei būdingo) baltymingumo pienas (Bartkevičiūt÷, 2009).

2.2.3 Riebalai

Kadangi didysis prieskrandis yra organas, kuriame pašaras virškinamas prieskrandžio mikrofloros, visada turi būti atsižvelgiama į jos (mikrofloros) būklę. Atrajotojų papildomas š÷rimas riebalais siekiant padidinti energijos kiekį sunkiu karvei laikotarpiu visuomet yra susijęs su prieskrandžių veiklos sutrikimų rizika, mat prieskrandžių mikroflora jautri polinesočiosioms riebalų rūgštims. Prieskrandžių bakterijos apsisaugo visiškai hidrogenizuodamos tokias riebalų rūgštis į sočiąsias riebalų rūgštis ir mononesočiąsias riebalų rūgštis. Karves ar kitus atrajotojus šeriant daug įprastų riebalų (rapsų, saul÷grąžų aliejaus) turinčiais pašarais, prieskrandžių bakterijos gali nepaj÷gti hidrolizuoti polinesočiųjų riebalų rūgščių. D÷l to pirmiausia blogiau skaidoma (virškinama) pašaro ląsteliena, o galiausiai sutrinka prieskrandžių veikla ir virškinimas. D÷l šios priežasties maž÷ja galvijų produktyvumas ir prast÷ja jų sveikata.Stabilizuoti sausieji riebalai aukšto produktyvumo karv÷ms. Stabilizuoti sausieji riebalai pramonin÷je pienininkyst÷je pasitelkiami jau beveik 30 metų.Rinkoje yra trys prieskrandžiuose apsaugotų riebalų tipai:

1. Kalcio muilai. Šis produktas gaminamas cheminiu būdu – kalciu įmuilinant ne sočiąsias riebalų rūgštis tam, kad sumaž÷tų nesočiųjų riebalų rūgščių neigiamas poveikis prieskrandžių mikroflorai. 1980 m. kalciu (Ca) įmuilinti (apsaugoti) riebalai buvo sukurti būtent šiuo tikslu. Šie riebalai netirpūs vandenyje, tod÷l jie yra mažai skaidomi prieskrandžiuose.

2. Hidrogenizuoti (prisotinti) riebalai. Specialiu cheminio prisotinimo (sukietinimo) būdu, naudojant katalizatorių nikelį, buvo pasiekta produkto stabilumo prieskrandžiuose. Taip palmių aliejaus lydymosi temperatūra padid÷jo nuo 40 °C iki 54 °C. Šio produkto trūkumas yra tas, kad iš jo n÷ra pašalintos transriebalų rūgštys.

(10)

10 3. Neprisotinti frakcionuoti trigliceridai. Produktas visiškai neskaidomas prieskrandžiuose ir labai gerai įsisavinamas (iki 99 proc.) galvijų plonosiose žarnose, taigi nelieka jokios prieskrandžių veiklos sutrikimų rizikos. Gyvuliai šiuos gero skonio ir kvapo riebalus noriai ÷da.

Duodant produktyvioms karv÷ms riebalų, ne tik padid÷ja produktyvumas, bet ir suintensyv÷ja ruja, sutrump÷ja laikotarpis tarp apsiveršiavimų. Riebalų priedai didina vitamino E lygį kraujyje, o po apsiveršiavimo – ir cholesterino kiekį kraujo serume. Ilgainiui tai teigiamai veikia vaisingumą ir sveikatingumą (Kulpys ir kt, 2012).

Reynolds (2007), ištyręs didžiajame prieskrandyje apsaugotų riebalų priedų įtaką pieninių karvių produktyvumui, nustat÷, kad, riebalų prieduose naudojant daugiau nesočiųjų rūgščių, maž÷ja primilžiai ir riebalų kiekis piene, tad energijos trūkumo problemą bandoma išspręsti karvių racionuose panaudojant apsaugotų riebalų priedus, kurių pagrindas yra sočiosios riebalų rūgštys (Südekum, 2006).

Tyrimai buvo atliekami ir Lietuvoje. Šeši parodomieji apsaugotųjų riebalų poveikio karvių sveikatai, didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklai ir organin÷s medžiagos virškinamumui. Rezultatas po tyrimų: pra÷jus savaitei nuo bandymo pradžios, pager÷jo bandomosios grup÷s karvių apetitas ir prad÷jo sparčiai did÷ti pieno primilžis. Kontrolin÷je grup÷je šių pakitimų nebuvo. Bandomosios grup÷s karvių rujos buvo ryškesn÷s ir jos geriau apsivaisino negu kontrolin÷s. Bandomosios karv÷s mažiau reagavo į š÷rimo ir laikymo sąlygų pakitimus, o svarbiausia – už bandomosios grup÷s karvių pieną gauta daugiau pajamų negu už kontrolinių (Paulauskas, 2010).

2.2.4 Mineralin÷s medžiagos

Mineralin÷s medžiagos gyvūnų organizme nulemia įvairių biologinių skysčių osmosinį sl÷gį, joninę j÷gą, buferines sistemas. Makroelemnetų poreikis gyvunui per parą svyruoja nuo kelių miligramų iki keliolikos gramų, tai priklauso nuo amžiaus, svorio, lyties, produktyvumo, vaisingumo, laktacijos ir kt. (Soetan et al., 2010).

Mineralinių medžiagų apykaitos ligomis dažniausiai galvijai suserga tvartiniu laikotarpiu, kai karv÷s šeriamos nesubalasuotu pašaru ir jų organizme yra per mažai mineralinių medžiagų atsargų arba sutrikus jų reguliacija (Bakūnas, 2004). Karv÷s su pašarais dažniausiai negauna pakankamai mineralinių elementų ir vitaminų. Tod÷l jų racionuose turi būti papildomi priedai. Mineraliniai elementai būtini palaikant energijos ir masto medžiagų normalią apykaitą organizme (Greene, Brunce,1998; Miller, 1999).

Ypač daug mineralinių elementų reikia pieninių veislių karv÷ms, nes kiekviename kilograme pieno vidutiniškai yra 1,2 g kalcio, 0,95 g fosforo, 0,135 g magnio, 0,63 g natrio ir 1,15 g chloro.

(11)

11 Produktyvios karv÷s per laktaciją iš organizmo išskiria apie 8–9 kg kalcio, 6–7 kg fosforo, 0,9–1,4 kg magnio ir kitų elementų (Bartkevičiūt÷; Černauskien÷, 2004).

Gyvuliams svarbios mineralin÷s medžiagos yra natris ir chloras (druska). Druska, arba natrio chloridas, yra mineralų (natrio ir chloro) junginys. Druska labai svarbi atrajotojams, nes augalai vegetacijos periodu sukaupia daug kalio ir labai nedaug natrio ir chloro. Druska dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose organizme: palaiko vandens balansą, ląstelių bei kraujo osmosinį sl÷gį, elektrolitų pusiausvyrą, aktyvuoja kai kuriuos fermentus, dalyvauja gliukoz÷s pasisavinimo procese, aminorūgščių transportavime, reguliuoja nervinius impulsus, įeina į buferines sistemas. Chloras reikalingas skrandžio rūgšties susidarymui, kasos ir žarnyno sulčių sekrecijai.

Kai galvijai ilgą laiką negauna pakankamai druskos, išsivysto laižlig÷, sumaž÷ja apetitas. Gyvuliai atrodo apleisti, suvargę, ligoti, plaukų danga pasidaro šiurkšti, plaukai ir akys netenka blizgesio. Sumaž÷ja karvių produktyvumas. M÷siniai galvijai mažiau priauga svorio. Sutrinka gyvulių koordinacija, pasireiškia bendras silpnumas, atsiranda drebulys, išsivysto širdies aritmija. Druskos priedai greitai pašalina min÷tus trūkumus. Druskos perteklius galvijams pasitaiko retai. Jeigu gyvuliai serga laižlige, druskos kiekį reikia riboti, kol jos koncentracija organizme pasieks normą. Taip pat druskos kiekis ribojamas karv÷ms po apsiveršiavimo, jeigu labai sutinęs tešmuo.

Šeriant karves įvairiais pašarais arba jas ganant, nelengva tiksliai dozuoti druskos kiekį, nes, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, su prakaitu pasišalina nevienodas druskos kiekis (kai karšta, gyvuliai labiau prakaituoja). Skirtingas natrio ir chloro kiekis reikalingas skirtingų pašarinių žaliavų virškinimui, metabolizmo ir kitiems gyvybiniams procesams. Jos kiekiui papildyti dažnai naudojama laižomoji druska. Naudojant paprastą, taip vadinamą gabalinę druską, karv÷s prisilaižo tiktai apie trečdalį reikiamo jos kiekio. Geriau yra naudoti specialiai pagamintus laižalus su mikroelementais, tuomet karv÷s ne tik druskos prisilaižo pakankamai, bet papildomai dar gauna ir mikroelementų. Į laižalus dažniausiai įterpiami svarbiausi mikroelementai – selenas, manganas, geležis, varis, jodas, cinkas, kobaltas. Laižalus patogu naudoti tvarte ir ganykloje (Paulauskas, 2012).

Makroelementai – mineraliniai elementai, kurių per dieną gyvūnui reikia nuo vieno gramo iki kelių dešimčių gramų, tai – druska (NaCl), kalcis (Ca), fosforas (P), magnis (Mg), kalis (K) ir siera (S).

Mikroelementai – mineraliniai elementai, kurių per dieną gyvūnui reikia tik mikrogramais ar miligramais, tai – chromas (Cr), kobaltas (Co), varis (Cu), floras (F), jodas (I), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo), selenas (Se), silicis (Si), cinkas (Zn).

Karvei susirgus kuria nors mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimų liga, negaunama apie 10 proc. pieno, sutrinka reprodukcin÷s savyb÷s (Matusevičius, Špakauskas, 2012)

(12)

12 2.2.5 Vitaminai

Karv÷ms ypatingai svarbūs riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E ir provitaminas karotinas. Ganykliniu laikotarpiu, jų pakankamai gauna su pašarais, saul÷s šviesa, o tvartiniu – būtina naudoti tam tikrus vitaminų priedus.

2.3 Vitaminų reikšm÷ ir reikm÷ 1 lentel÷.Riebaluose tirpūs vitaminai (Zootechnikos žinynas, 2007).

Vitaminas Veikia Kas veikia Pastaba

A Gleivinių epitelį Pieno produkciją Priesvorį Nitratai Stresas Rekomenduotina nuo 100000 iki 200000 TV arba 250-450 mg karotino.

D Kaulų formavimąsi Kalcis Rekomenduotina nuo 40000 iki 80000 TV E

Reprodukciją. Jo trūkstant suserga raumenų distrofija Panaikina geležies skonį piene

Selenas

nuo 100 iki 500 TV

Riebaluose tirpstantis vitaminas A į karvių organizmą patenka su kombinuotais pašarais. Jis susidaro iš žoliniuose pašaruose, morkose ir kt. esančio betakarotino. Trūkstant racione karotino ir vitamino A telyčios ir pirmaverš÷s karv÷s l÷čiau auga, pakinta jų gleivinių epitelis. D÷l to gali sutrikti kv÷pavimas, reprodukcija, reg÷jimas bei sumaž÷ti rezistentiškumas. Daug karotino yra žol÷je, silose, šiene. Vitaminas D dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje. Trūkstant jo suminkšt÷je karvių kaulai, veršeliai gimsta silpni su pakitusiais sąnariais ir deformuotais kaulais. Reikia stb÷ti, kad būtų normalus kalcio ir fosforo (nuo 1,5:1,0 iki 2,0:1,0) santykis racione. Vitamino D yra saul÷je džiovintame šiene, miel÷se, AB „Grūdai“ gaminamuose kombinuotuosiuose pašaruose. Vitaminas E kaip ir A, D organizme nesintetinamas ir turi būti gaunamas su pašarais. Trūkstant jo sutrinka karvių apsivaisinimas, žūsta embrionai. Vitamino E yra žol÷je, išspaudose ir s÷lenose.

Riebaluose tirpstantys vitaminai būtini augantiems ir suaugusiems gyvūnams. Trūkstant jų blogai virškinami pašarai, nes rag÷ja gleivinių epitelinis audinys, gyvūnai viduriuoja, sunkiai apsivaisina, sutrinka kalcio ir fosforo apykaita ir kt (Baranauskas ir kt., 2009).

(13)

13 2 lentel÷. Vandenyje tirpūs vitaminai (Zootechnikos žinynas, 2007).

Vitaminas Veikia Kas veikia Pastaba Niacinas (B5) Pieno produkciją, jo

trūkstant susergama ketoze Fermentaciją didžiajame

prieskrandyje

Nenustatyta 6 mg per dieną, priedas 12 mg per dieną

Tiaminas (B1) Nervų sistema Koncentratinio tipo racionas Gaminasi didžiajame priešskrandyje Kiti B grup÷s vitaminai Fermentaciją dižiajame priešskrandyje

Nenustatyta Gaminasi didžiajame priešskrandyje

Vandenyje tirpstančių vitaminų trūkumas karvių racionuose didelių problemų medžiagų apykaitai nesudaro, kadangi jie sintetinami organizme. Tik jauni veršeliai pakankamą šių vitaminų kiekį turi gauti su pašarais (Baranauskas ir kt., 2009).

2.2.6 Vanduo

Vanduo yra pagrindin÷ gyvūnų sudedamoji dalis ir jo kiekis sudaro 40 proc. suaugusių gyvūnų) iki 80 proc. (naujagimių) kūno svorio (Tarvydas ir kt., 1995). Kai karv÷ gauna mažiau vandens, ji blogiau ÷da pašarą, mažiau duoda pieno (Jukna, 2008). Vandens reikšm÷ gyvūnams nustatoma pagal su÷stų pašarų sausųjų medžiagų kiekį: galvijams 1 kg su÷stų sausųjų medžiagų reikia apie 4 litrų vandens, kiaul÷ms – 2,2–2,8 litro įskaitant vandenį gaunamą su pašarais. Gyvūnas turi tur÷ti visada laisvą pri÷jimą prie vandens, nes be vandens gyvuliai išgyvena trumpą laiko tarpą (Zootechniko žinynas, 2007).

3 lentel÷. Geriamo vandens poreikis karv÷ms, 1 gyvuliui litrais per parą (Zootechniko žinynas, 2007).

Aplinkos temperatūra C Pieno primilžis

kg/d Iki 5 Iki 15 Iki 30

10 50 65 83 20 65 81 99 30 80 95 113 40 96 109 127 Užtrūkusioms karv÷ms 40 46 62

Taip pat racioną galima koreaguoti su rapsų išspaudomis jose yra daug nepakeičiamųjų aminorūgščių (lizino, metionino, cistino, triptofano ir kt.), o riebaluose – nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (oleino, linolo), būtinų augantiems gyvuliams ir teigiamai veikiančių jų sveikatą ir

(14)

14 produktyvumą. Rapsų išspaudų ir rupinių baltymuose aminorūgštys yra tinkamai subalansuotos ir pagal biologinę vertę beveik prilygsta sojų rupinių baltymams (Bendikas ir kt., 2008).

(15)

15 2.4 Medžiagų apykaitos ligos

Kiekviename organzme vyksta medžiagų apykaita. Fermentinų procesų metu kinta ir iš aplinkos patenkančios, ir pačiame organizme susidarančios medžiagos. Nuo medžiagų apykaitos priklauso gyvulių augimas, vystymasis, veisimasis ir produktyvumas (Štuikys, 2006).

Labai produktyvios pieninių bandų melžiamos karv÷s dažniausiai serga mineralinių medžiagų apykaitos ligomis. Didesnio produktyvumo karv÷s dažniau serga metababolin÷mis ligomis (Correa et al., 1993). Įrodyta (Barnouin et al., 1994), kad subklinikin÷ hipokalcemija, hipomagnemija pažeidžia organus bei sistemas, ir padeda pl÷totis įvairioms ligoms.

Bandymais su karv÷mis nustatyta (Marten, 1995), kad nuo pašarų priklauso kalcio, fosforo, magnio, natrio ir kalio kiekis kraujo serume, o šių makroelementų pokyčiai ar stygius kraujo serume lemia sergamumą pareze po apsiveršiavimo bei ganykline tetanija (Klimien÷ ir kt., 2002).

2.4.1 Ketoz÷

Ši liga gali išsivystyti netinkamai šeriant gyvulius kai kraujyje d÷l baltymų, riebalų ir angliavandenių (cukraus) apykaitos sutrikimų, pagaus÷ja vadinamųjų ketoninių medžiagų.

Dažniausiai tai atsitinka šeriant karves pašarais, kuriuose yra sviesto ir daug acto rūkšties (silosu, šienainiu, šiaudais). Šių rūgščių atsiranda pažeidus raugintų pašarų gamybos r÷žimą. Liga išsivysto ir tada kai racione daug baltymų ir mažai cukraus, tačiau gali būti ir atvirkščiai. Šeriant karves pagal racionus, kuriuose gausu cukraus (šakniavaisiais, melasa, šienu), arba baltymų turtingais pašarais (dobilų liucernos šienu, pupinių augalų grūdais, s÷menų, saul÷grąžų ar kitomis išspaudomis) reikia kontroliuoti, kad racione nebūtų pažeistas cukraus ir baltymų santykis, kuris turi būti maždaug 1:1. Sergančių ketoze iškvepiamas oras, prakaitas turi gendančių vaisių, acetono kvapą. Pasikeičia ir pieno skonis. Karves nuo ketozių apsaugo šakniavaisiai ir pašariniai kopūstai, o silosas šį medžiagų apykaitos sutrikimą skatina (Baranauskas ir kt., 2009)

D÷l ketoz÷s pieno ūkiai patiria didelių nuostolių. Laktacijos pradžioje energijos dažnai trūksta, nes pieno išskyrimo kreiv÷ did÷ja sparčiau negu karvių apetito galimyb÷s. Pieno primilžis aukščiausią lygį pasiekia po 2–7 savaičių, o apetito galimyb÷s arba pašarų ÷damumas padid÷ja tik pra÷jus 10–12 savaičių po apsiveršiavimo.

Siekiant išvengti didesnių ligos nuostolių, pirmiausia reikia šalinti jos priežastis. Pagrindin÷ acetonemijos priežastis yra energijos stoka. Ligos galima išvengti, naudojant daug energijos turinčių pašarų, jų papildų bei priedų (Paulauskas, 2005).

(16)

16 2.4.2 Acidoz÷

Acidoz÷ išsivysto tada, kai karvių organizme sutrinka rūgščių ir šarmų pusiausvyra, o ypač tada, kai jos šeriamos nesuderintais, daugiausia rūgščiais pašarais. Be to, ši būkl÷ būna trūkstant mineralinių medžiagų, angliavandenių ir d÷l kitų priežasčių, pvz., kai d÷l inkstų uždegimo blogai išsiskiria anglies dvideginis, taip pat d÷l širdies ir plaučių ligų. Galvijai dažnai serga latentine alimentine acidoze, kai yra šeriami koncentruotaisiais pašarais, kai rūgštinių (P, S, Cl) ir šarminių (Na, K, Ca) elementų santykis būna didesnis nei 0,8:1, kai sutrinka pašarų virškinimas d÷l per didelio ląstelienos kiekio, taip pat d÷l baltymų ar azotinių nebaltyminių medžiagų stokos, apsinuodijus cukrinių runkelių lapais. Be to, pririštos, be mociono karv÷s acidoze suserga greičiau nei laikomos palaidos.

Sudarant pašarų racionus reik÷tų žinoti, kad rūgštūs pašarai yra grūdai, salyklas, žuvų, m÷sos ir kraujo miltai, medviln÷s išspaudos, silosas, turintis sviesto rūgšties. Šarminiai pašarai yra pašariniai runkeliai, griežčiai, pupinių augalų šienas (Baranauskas ir kt., 2009).

2.4.3 Parez÷ po apsiveršiavimo

Dažniausiai pasitaikanti ir geriausiai žinoma liga, melžiamoms karv÷ms pasireiškianti d÷l kalcio ir fosforo trūkumo, yra parez÷ po veršelio atsivedimo, arba pieno karštin÷ (Adams, 1996). Karvių parez÷ po apsiveršiavimo yra kompleksinis medžiagų apykaitos sutrikimas. Lietuvoje šia liga serga 6 proc ŽŪB (žem÷s ūkio bendrov÷) ir 9,1 proc ūkininkų karvių (Klimien÷, 2001). Jeigu apsiveršiavusi karv÷ susirgo pareze, tai keturis kartus padid÷ja nuovalų užsilaikymo tikimyb÷. Nuovalų užsilaikymas net šešiolika kartų didina pavojų susirgti ketoze (Minkevičius, 2006).

(17)

17 2.5 Mikroelementų apykaitos ligos

2.5.1 Akobaltoz÷

Šia liga galvijai suserga d÷l kobalto trūkumo. Ypač išryšk÷ja tvartiniu laikotarpiu, kai galvijai šeriami nusausintų balų ir durpiniuose dirvožemiuose užaugintais pašarais, neduodant papildomai premiksų, kuriuose yra kobalto. Be to, racione esant perdaug kalcio ir fosforo, gyvuliai sunkiai įsisavina kobaltą. D÷l kobalto trūkumo blogai sintetinamas vitaminas B12, gyvuliai netenka apetito,

vystosi anemija, karv÷s išsimeta, dažnai viduriuoja tamsiai juodomis gleiv÷tomis išmatomis. Geriau ÷da sausą šieną nei žolę.

Akobaltoze gyvuliai suserga tada, kai pašaro 1 kg sausųjų medžiagų yra mažiau nei 3mg. Apsinuodijama, kai 1 kg gyvulio svorio tenka daugiau kaip 1 mg kobalto. Kobalto daugiau randama augaluose, augančiuose nerūgščiuose raudonojo priemolio dirvožemiuose, pupiniuose daugiau nei migliniuose (Baranauskas ir kt., 2009).

2.5.2 Peroz÷

Šią ligą sukelia mangano trūkumas arba ši liga išsivysto tada, kai pašaruose yra didelis kalcio, bet mažas fosforo kiekis. Taip pat mangano aktyvumą mažina per didelis vitamino D kiekis. Intensyviausiai mangano trūksta pavasarį, ganyklinio laikotarpio pradžioje. Sodri jauna žol÷ turi mažai sausųjų medžiagų, kartu ir mangano. Trūkstant mangano l÷tai auga skeleto kaulai, sutrinka judesių koordinacija, dažnai apsivaisinusių karvių vaisius žūva ir rezorbuojasi. Patinams sutrinka spermatogenez÷, karv÷s mauroja, drasko ragais žemę.

Mangano yra s÷lenose, cukrinių runkelių lapuose, varpiniuose augaluose, tačiau tik tuo atveju, jeigu jo yra pakankamas kiekis dirvoje. Rūgščiose dirvose mangano yra daugiau. Maž÷jant organizme vario, maž÷ja ir mangano. Optimalus kalcio ir mangano santykis pašaruose yra 5,6:1,0, o kalcio ir magnio ne daugiau kaip 2,2:1,0 (Baranauskas ir kt., 2009).

(18)

18 2.5.3 Parakeratoz÷

Šią ligą sukelia cinko trūkumas. Gyvuliai suserga tais atvejais, kai 1 kg sauso pašaro yra mažiau kaip 40–50 mg cinko. Be to, cinkas neįsisavinimas tada, kai trūksta karotino, vitaminų A, D, B1 ir B6, o kalcio ir proteinų būna perdaug, pvz., naudojant sojų rupinius. Cinko daugiau yra

miel÷se, cukriniuose runkeliuose, gyvulin÷s kilm÷s pašaruose. Cinko įsisavinimą stabdo jo antagonistai kalcis ir magnis, tod÷l kombinuotuosiuose pašaruose jo visada pridedama daugiau nei reik÷tų normaliems fiziologiniams procesams. Profilaktiškai cinko galvijams reikia 50–80 mg kg-1 sausos medžiagos pašaro. Kalcio ir cinko santykis tur÷tų būti 100–125:1 (Baranauskas ir kt., 2009).

2.5.4 Seleno stoka

Gyvulio organizme pasireiškia raumenų distrofija, neigiamai veikia reprodukcijos fiziologinius procesus. Gyvuliai suserga tada, kai kai seleno yra mažiau kaip 0,1 mg viename kilograme sauso pašaro, o apsinuodija pašare esant 3–4 mg Se. Akivaizdu, kad skirtumas tarp profilaktin÷s ir apsinuodijimo mikroelementais doz÷s n÷ra didelis. Seleno priešnuodžiai yra arsenas ir siera. Seleno daugiau būna pakalkintose ir organin÷mis trąšomis patręštose dirvose užaugintuose augaluose (Baranauskas ir kt., 2009).

(19)

19

3. Darbo metodika

3.1 Bandymų vieta, sąlygos, grupių sudarymas

Tyrimai atlikti LSMU Veterinarijos akademijoje, Praktinio mokymo ir bandymų ūkyje ir privataus ūkininko ūkyje X. Bandymas atliktas tvartiniu laikotarpiu, 2011 – 2013 magistrantūros studijų metais.

Siekiant tikslingai įgyvendinti tikslus bei uždavinius darbas buvo suskirstytas į du etapus: 1) Renkama specialioji mokslin÷ literatūra, straipsniai, šaltiniai. Surinkta informacija buvo analizuojama.

2) Tyrimai buvo atliekami dviejuose ūkiuose: viename ūkyje duodamas racionas su energiniais priedais, kitame ūkyje duodamas racionas be energinių priedų, imami kraujo bei pieno m÷giniai tyrimams.

Melžiamos karv÷s tyrimams buvo atrenkamos analoginių grupių principu.

Buvo atlikti kraujo ir pieno rodiklių tyrimai. Biocheminiams tyrimams karvių kraujo m÷giniai imti į m÷gintuv÷lius be antikoagulianto. M÷gintuv÷liai su kraujo m÷giniais laikyti kambario temperatūroje. Atsikyręs serumas centrifuguotas, biocheminiai rodikliai tirti automatiniu biocheminiu analizatorium HITACHI 75 (Klimien÷, 2002). Karvių kraujo serume nustatyta bendrujų baltymų, fosforo, ur÷jos, kalcio, kreatino, magnio ir albuminų kiekis.

Vienas iš paprastesnių karvių ligų nustatymų yra pieno sud÷ties tyrimas. Šis tyrimas kontroliuojamose bandose privalomas atlikti į m÷nesį vieną kartą. Šiuo tyrimu nustatomi pieno riebalai, baltymai, laktoz÷, ur÷ja ir somatinių ląstelių skaičius (Antanaitis, 2010).

Pieno m÷giniai tirti VĮ „Pieno tyrimai“. Riebalų, baltymų, laktoz÷s ir ur÷jos kiekio tyrimas atliekamas infraraudonosios spinduliuot÷s vidurin÷s srities matuokliu LactoScopeFTIR. Somatinių ląstelių skaičiaus tyrimas atliekamas naudojant matuoklį Somascope, dirbantį srauto citometrijos principu.

(20)

20 4 lentel÷. Melžiamų karvių racionas duodant energinius priedus.

Pašarai Kiekis NEL MJ kg

Miežiniai miltai, kg 3,0 18,24 Rapsų išspaudos, kg 2,5 17,5 Šiaudai, kg 2 6,48 Šienainis, kg 15 32,25 Kukurūzų silosas, kg 13 25,35 Druska, g 80 - Kreida, g 200 -

Sausi cukrinių runkelių griežiniai, kg 1 6,79

Melasa, kg 0,350 2,41

Baltyminis, vitamininis, mineralinis papildas galvijams (G177+30), g (papildų sud÷tis priedų 1 ir 2 lentel÷se).

150 -

Energin÷ raciono vert÷ (NEL) 109,2

Šiame ūkyje per parą vienam gyvuliui duodama daugiau pašarų lyginant su antru ūkiu. Raciono energin÷ vert÷ 109,2 NEL. Pagal tai galima spręsti, kad produkcijos šiame ūkyje gaunama daugiau. Melžiamos karv÷s su racionu gavo ir energiją teikiančių pašarinių priedų melasos, rapsų išspaudų, cukrinių runkelių griežinių.

(21)

21 5 lentel÷. Melžiamų karvių racionas ūkyje neduodant energinių priedų.

Pašarai Kiekis NEL MJ kg

Miežiniai miltai, kg 2 11,84

Šiaudai, kg 2 6,32

Šienainis, kg 25 61,25

Kukuruzų silosas, kg 10 11,5

Druska, g 60 -

Sausi cukrinių runkelių griežiniai, kg 1 7,43

Energin÷ raciono vert÷ (NEL) 98,34

5 lentel÷je pateiktas racionas, kuris buvo duodamas ūkyje kuriame melžiamos karv÷s buvo šeriamos be pašarinių priedų. Raciono energin÷ vert÷ NEL 98,34MJ. Šiame ūkyje racionas buvo skurdesnis nei ūkyje, kuriame duodami priedai. Šiame racione nebuvo rapsų išspaudų ir melasos.

(22)

22

4. Rezultatai

4.1 Kraujo tyrimai

Bendrieji kraujo baltymai netiesiogiai parodo organizmo rezistentiškumą. Yra ryšys tarp organizmo atsparumo, mitybos ir sveikatos būkl÷s. Kraujo serumo bendrieji baltymai koreliuoja su Ig G koncentracija kraujo serume (Santos et al., 2004; de Haas et al., 2005).

1 pav. Bendrieji baltymai. Kraujo tyrimai galvijams gaunatiems ir negaunantiems energinių priedų. Norma 50-80mmol/l

Pagal 1 pav. pateiktus duomenis aiškiai matyti, kad ūkyje, kuriame nebuvo duodami priedai bendrųjų baltymų kiekis dažniausiai viršijo normos ribas. Ūkyje su priedais viršijo 20 proc. fiziologinę normą, o ūkyje be priedų 60 proc. Tai parodo sumaž÷jusį karvių organizmo rezistentiškumą.

(23)

23 Fosforas turi įtakos organizmo ląstelių biologijai ir baltymų apykaitai. Trūkstant kraujyje fosforo, gyvulys netenka apetito, sumaž÷ja pieno produkcija, sutrinka apvaisinimas (Žilaitis, 2008).

2 pav. Fosforo. Kraujo tyrimai galvijams gaunantiems ir negaunantiems energinių priedų. Norma 1,6-2,3 mmol/l

Kaip matome iš 2 pav. pateiktų duomenų fosforo kiekis n÷ra tinkamas nei viename ūkyje. Tačiau mažesnis nuokrypis nuo normos yra ūkyje, kuriame karv÷s buvo šeriamos su priedais. Galime daryti išvadą, kad ūkyje be priedų ne tik sumaž÷jusi pieno produkcija, bet pasireiškia ir apsivaisinimo problemos, kurios atneša didelius nuostolius ūkiui.

Ūkyje su priedais ir ūkyje be priedų fiziologines normas viršija vienodas procentas karvių t. y., 20 proc.

(24)

24 Sumaž÷jus energetinių medžiagų kraujo plazmoje, sumaž÷ja kai kurių hormonų sintez÷ ir tai turi tiesiogin÷s įtakos reprodukcijai. Padidinus gliukoz÷s koncentraciją, sutrump÷ja laikas nuo veršiavimosi iki pirmos rujos. Sveikų ir sergančių mastitu bei neapsivaisinusių karvių gliukoz÷s koncentracija kraujo serume anologiška, nes jos kiekis priklausys nuo mitybos. Gliukoz÷s koncentracija kinta labai l÷tai, bet jei kraujyje gliukoz÷s per mažai, galima įtarti anoreksiją, subklinikinę ketozę. Ryšys tarp ketoninių kūnų ir gliukoz÷s koncentracijos yra atvirščiai proporcinga (Žilaitis, 2008).

3 pav. Gliukoz÷. Kraujo tyrimai galvijams gaunantiems ir negaunantiems energinių priedų. Norma 2,5-3,3 mmol/l

Pagal 3 pav. pateiktus rezultatus matosi, kad ūkyje be priedų gliukoz÷s kiekis nesiekia fiziologin÷s normos nei vienos tirtos karv÷s. Tai įtakojo didelį sergamumą ketoze. Ūkyje, kuriame karv÷s gauna priedus gliukoz÷ yra normos ribose, tai rodo mažesnį pavojų susirgti ketoze bei energijos balancą racione.

(25)

25 Kraujo ur÷ja gana greitai kintantis dydis, kuris priklauso nuo raciono maistingumo. Ur÷jos koncentracija kraujyje rodo energijos ir žalių baltymų balansą. D÷l sutrikusios baltymų ir angliavandenių apykaitos ur÷jos kiekis padid÷ja, karv÷s gali susirgti mastitu (Žilaitis, 2008).

4 pav. Ur÷ja. Kraujo tyrimai galvijams gaunantiems ir negaunantiems energinių priedų. Norma 3,3-5,0 mmol/l

Pagal 4 pav. duomenis galime daryti išvadą, kad abiejuose ūkiuose melžiamoms karv÷ms susirgti mastitu rizika yra. Ūkyje kuriame karv÷s šeriamos su priedais 10 proc. tirtų gyvulių neatitinka fiziologinių normų, o ūkyje kur karv÷s šeriamos be priedų 70 proc. Karvių kurios negauna priedų racionas n÷ra tinkamai subalansuotas.

(26)

26 Kalcis. Iki 1,89±0,12 mmol/l sumaž÷jusi kalcio koncentracija gali būti pieno karštin÷s požymis. Jei kalcio dar mažiau (1,86±0,46 mmol/l), galima įtarti osteomaliaciją. Tyrimų rezultatais, ir sveikų, ir mastitu sergančių karvių kraujo serume šio elemento yra apie 2,7 mmol/l (Žilaitis, 2008).

5 pav. Kalcis. Kraujo tyrimai galvijams gaunantiems ir negaunantiems energinių priedų. Norma 2,2-2,9 mmol/l

Iš 5 pav. pateiktų duomenų matyti, kad kalcio kiekis svyruoja abiejuose ūkiuose. Dažniausiai pasitaiko nuokrypis į mažesnę pusę nuo normos ribų. Ūkyje su priedais kalcio kiekis mažiau normos ribų iš tirtų karvių 70 proc., o ūkyje be priedų – 50 proc. Tod÷l ketoz÷s susirgimai karv÷ms pasireiškia abiejuose ūkiuose.

(27)

27 Kreatinas – azoto turintis junginys, kurio yra visų stuburinių raumenyse, nerviniame audinyje, kraujyje, jis padeda susitraukti raumenims, sintetinasi gyvunų inkstuose ir kepenyse. Kreatinas nemaistin÷ medžiaga, gaminama iš arginino, glicino ir metionino (Burke, Chilibeck, 2003).

6 pav. Kreatinas. Kraujo tyrimai galvijams gaunantiems ir negaunantiems energinių priedų. Norma 1,0-2,0 mg/dl

Iš 6 pav. pateiktų duomenų matyti, kad tirtų karvių kraujyje kreatino kiekis abiejuose ūkiuose yra mažiau normos ribų 0,80-1,1 mg/dl. Tai parodo, kad kreatino mažas kiekis sintetinasi kepenyse ir inkstuose.

(28)

28 Pagal magnio koncentraciją serume galima spręsti apie šio elemento pasisavinimą. Magnio koncentracijos pokyčius nulemia pašarai. Jo koncentracija sumaž÷ja d÷l kalcio apykaitos sutrikimų, d÷l kurių karv÷s gali susirgti mastitu. Magnio koncentracija padid÷ja, kai karv÷s serga pogimdymine pareze.

7 pav. Magnis. Kraujo tyrimai galvijams gaunantiems ir negaunantiems energinių priedų. Norma 0,8-1,2 mmol/l

Magnio kiekis kraujyje beveik visų karvių abiejuose ūkiuose atitinko normos ribas (0,8 – 1,2 mmol/l), o jeigu kito tai nežymiai. Iš 7 pav. rezultatų matome, kad nuokrypis nuo normos yra nežymus tiktai 0,05 mmol/l. Pagal tokį nuokrypį deagnozuoti ligą yra sunku. Reik÷tų pakartotinai daryti tyrimus.

(29)

29 Albuminai – tai baltymai, kuriuos sintetina kepenys. Sveikos karv÷s albuminų norma yra apie 30g/l. Jei jų mažiau, galima įtarti, kad sutriko kepenų veikla (Žilaitis, 2008).

8 pav. Albuminai. Kraujo tyrimai gaunantiems ir negaunantiems energinių priedų. Norma 30-40 g/l

Pagal 8 pav. pateiktus duomenis matome, kad mažiau negu norma pasitaik÷ tik vienai tirtai karvei ūkyje be priedų, kurios kraujyje buvo rasta 28,4 g/l, norma yra 30-40 g/l. Nuokrypis n÷ra didelis, tačiau galima įtarti prasidedančius kepenų veiklos sutrikimus.

(30)

30 6 lentel÷. Kraujo skirtumo nuo normatyvo patikimumas.

Ūkis negavo priedų Ūkis gavo priedus Rodikliai kraujo n 10 n 10 Bendrieji baltymai Norma 50-80 mmol/l 83,32±3,04 76,01±2,04 Fosforas Norma 1,6-2,3 mmol/l 2,25±0,09 2,2±0,09 Gliukoz÷ Norma 2,5-3,3 mmol/l 1,47±0,04*** 2,77±0,1 Ur÷ja Norma 3,3,-5,0 mmol/l 5,81±0,33*** 4,09±0,24 Kalcis Norma 2,2-2,9 mmol/l 2,22±0,06 2,14±0,04 Kreatinas Norma 1,0-2,0 mg/dl 0,88±0,03** 0,86±0,02*** Magnis Norma 0,8-1,2 mmol/l 1,09±0,03 0,98±0,04 Albuminai (alfa, beta, gama)

Norma 30-40 g/l 35,75±1,07 34,48±0,56 *-p<0,05; **-p<0,01; ***-p<0,001

Ūkyje be priedų ur÷jos rasta 5,81±0,33 kai norma (3,3 – 5,5 mmol/l), tai rodo blogą balansą energijos ir žaliųjų baltymų racione. Gliukoz÷s kiekis ūkyje be priedų 1,47±0,04 (p<0,001), kai norma (2,5 – 3,3 mmol/l) galima įtarti anoreksiją ar subklinikinę kotezę. Kreatino atlikus tyrimus ūkyje be priedų rasta 0,88±0,03, (p<0,01), o ūkyje su priedais 0,86±0,02 (p<0,001), kai norma (1,0 – 2,0 mg/dl), tai rodo, kad per mažas kiekis jo sintetinamas kepenyse ir inkstuose.

(31)

31 4.3 Pieno tyrimai

Pagal Antanaitį jeigu gautas santykis baltymų ir riebalų yra mažesnis nei 1,2 ir jeigu jis yra 1, ar dar mažesnis, tokiu atveju galime įtarti – acidozę. Ilgesnį laiką esant tokiam pieno riebalų santykiui, karv÷s gali sirgti laminitais (nagų ligomis), išputimu, šliužo užsisukimu, kepenų ir kitomis ligomis, kurių pagrindin÷ priežastis yra per didel÷ grūdų dalis racione arba per didelis sušeriamų koncentruotų pašarų kiekis vieno š÷rimo metu, ląstelienos trūkumas, per smulkios pašaro dalel÷s. Negydomos tokios karv÷s netenka daug svorio, greitai lies÷ja, krinta primilžis, sunkiai apsivaisina (Urbšien÷, 2008). Jeigu santykis yra 1,5 ir daugiau tada galime įtarti ketozę (Antanaitis, 2010). Tai dažniausiai pieningų ir gerai įmitusių karvių medžiagų apykaitos liga, kuria jos suserga, par÷jus nuo 10 dienų iki 6 savaičių po apsiveršiavimo. Pagrindin÷ šios ligos priežastis yra energijos trūkumas racione, kai karv÷s šeriamos nesubalansuotais, iš blogos kokyb÷s pašarų sudarytais racionais (Urbšien÷,2008).

9 pav. Riebalų ir baltymų santykis piene ūkyje su priedais ir ūkyje be priedų. Norma 1,2-1,5 proc.

Ūkyje su priedais ketoze sergančių karvių pasitaik÷ 20 proc., o ūkyje be priedų ketoze sirgo 50 proc. karvių, acidoze – 30 proc. Aiškiai matyti pagal 9 pav., kad didesnis sergamumas pasireiškia ūkyje be prie priedų.

(32)

32 Pieno laktoz÷ – svarbiausias pieno angliavandenis, kitaip vadinamas pieno cukrumi. Karv÷s piene laktoz÷s yra 4,7 proc ji sudaro apie 30 proc visos pieno energetin÷s vert÷s. Yra manoma, kad laktoz÷ atspindi gliukoz÷s (cukraus) kiekį kraujyje. Tod÷l mažesnis laktoz÷s kiekis piene, rodo, kad karvei truksta energijos (Antanaitis, 2010).

10 pav. Laktoz÷s kiekis piene ūkyje su priedais ir ūkyje be priedų. Norma 4,7 proc.

Vertinant laktoz÷s kiekį pirmame ir antrame ūkyje 10 pav. jisai yra fiziologin÷se ribose 3,97-4,72 proc.

Ur÷ja (šlapalas arba karbamidas) yra galutinis azoto apykaitos organizme produktas. Jos kiekis piene parodo azoto ir energijos pusiausvyrą didžiajame prieskrandyje, t.y karvių apsirūpinimą baltymingais ir energetiniais pašarais.

Kad didysis prieskrandis gerai virškintų, jame turi būti pakankamai energetinių (kukurūzų, grūdinių augalų ir kt.) ir baltymingų pašarų (žol÷s, išspaudų, rupinių ar kt.) taip pat ir ląstelienos (reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp žolinių ir koncentruotų pašarų). Pagal ur÷jos kiekį galima spręsti ar didžiajame prieskrandyje netrūksta energijos ir azoto.

(33)

33 7 lentel÷. Karvių š÷rimo įvertinimas pagal ur÷jos kiekį piene (Legath et al., 2001)

Ur÷jos kiekis piene mg% Š÷rimo įvertinimas < 15 Labai mažai azoto arba energijos pašare 15-30 Karvių racionas subalansuotas

>30

Šeriamos per daug baltymingais pašarais

Energijos ir azoto santykis subalansuotas, bet didžiajame prieskrandyje baltymai labai

greitai suskyla

Pašaruose trūksta energijos, bet yra pakankamai azoto

Ur÷jos kiekis piene priklauso nuo kelių veiksnių: baltymų, energijos ir vandens suvartojimo; kepenų ir inkstų veiklos; šlapimo išskyrimo (Japertas; Japertien÷, 2003). Š÷rimo kokyb÷s įvertinimas atsižvelgiant į ur÷jos kiekį pateiktas 7 lentel÷je.

11 pav. Ur÷jos kiekis piene ūkyje su priedais ir ūkyje be priedų. Norma 15-30 mg%

Ūkyje su priedais ur÷jos rodikliai buvo fiziologin÷s normos ribose 15-27 mg%, žymesnių pakitimų nenustatyta, tačiau ūkyje be priedų ur÷jos ribas (>30 mg%) viršijo net 80 proc. karvių.

Mastitu sergama kada somatin÷s ląstelių skaičius neviršija 400 tūkst/ml. Sumaž÷jęs pieno primilžis yra vienas aiškiausių mastito požymių. Ar produktyvumas labai sumaž÷s, priklauso nuo uždegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda maž÷ti proporcingai SLS did÷jimui. Remiantis tyrimų rezultatais, karvių produktyvumas d÷l šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumaž÷ja 25–35 proc., iš karv÷s per laktaciją – 10–15 proc., iš karvių bandos per laktaciją – 5–10 proc. Jei SLS viršija 200 tūkst./ml ribą 100-tu tūkst./ml, netenkama 2,5 proc. pieno produkcijos, jei 200 tūkst./ml – 5 proc., t. y. 100 tūkst./ml virš normos prilygsta 2,5 proc. prarandamo pieno kiekiui (pavyzdys: jei SLS bandoje siekia 500

(34)

34 tūkst./ml, netenkama 7,5 proc. pieno produkcijos). Lietuvoje SLS vidurkis kai kuriais m÷nesiais viršija net 600 tūkst./ml. (Japartas; Japartien÷ 2010).

Remiantis įvairiose šalyse atlikatis mastitų tyrimais, nustatyta tiesiogin÷ genetine koreliacija tarp polinkio sirgti mastitu ir somatinių ląstelių skaičiaus tarp aukšto produktyvumo specializuotų pieninių galvijų veislių (Poso and Mantysaari, 1996; Philipsson et al., 2000).

12 pav. Somatinių ląstelių kiekis piene ūkyje su priedais ir ūkyje be priedų. Norma iki 400 tūkst./ml.

Didžiausias somatinių ląstelių skaičius daugiau kaip 400 tūkst./ml. buvo rastas ūkyjekuriame karv÷s buvo šeriamos be pašarinių priedų net 40 proc. karvių piene (viršijo 400tūkst./ml.) skaičių, tai įtakojo susirgimus tešmens uždegimu šiame ūkyje. Daugiau nei 500 tūkst./ml. viršijo 10 proc. karvių tame pačiame ūkyje. Ūkyje su priedais somatinių ląstelių skaičių viršijo tik 10 proc. iš tirtų karvių.

(35)

35 8 lentel÷. Grupių tarpusavio skirtumų statistinis reikšmingumas.

Ūkis be priedų Ūkis su energiais priedais

Karvių skaičius 10 10

Baltymų/riebalų santykis 1,34±0,13 1,38±0,04 Laktoz÷, % 4,29±0,06*** 4,64±0,03 Somatin÷s ląstel÷s, tūkst/ml 345,9±70,43 217,9±37,91

Ur÷ja, mg% 33,2±1,17*** 21±1,23

Bendrieji kraujo baltymai 83,32±3,04 76,01±2,04

Fosforas 2,25±0,09 2,2±0,09 Gliukoz÷ 1,47±0,04*** 2,77±0,1 Ur÷ja 5,81±0,33*** 4,09±0,24 Kalcis 2,22±0,06 2,14±0,04 Kreatinas 0,88±0,03 0,86±0,02 Magnis 1,09±0,03*** 0,98±0,04

Albuminai (alfa, beta, gama) 35,75±1,07 34,48±0,56 * - p<0,05; ** - p<0,01;*** - p<0,001

Gauti statistiškai patikimi kraujo ir pieno rodiklių skirtumai tarp ūkio su priedais ir ūkio be priedų. Ūkyje be priedų laktoz÷s vidurkis piene 4,29±0,06 (p<0,001), o ūkyje su priedais vidurkis 4,64±0,03 rodo, kad racione esantis energijos kiekis labiau subalansuotas ūkyje be priedų. Ur÷jos kiekis tarp ūkių skiriasi: ūkyje be priedų piene esantis ur÷jos vidurkis 33,2±1,17 (p<0,001), o ūkyje su priedais 21±1,23. Ūkyje be priedų ur÷jos vidurkis viršija leistiną norma >30 mg% tai rodo, kad karv÷s šeriamos per daug baltymingais pašarais arba pašaruose trūksta energijos, bet juose yra pakankamai azoto.

Kraujyje gliukoz÷s vidurkis ūkyje be priedų 1,47±0,04 (p<0,001), o ūkyje su priedais - 2,77±0,1 mažiau už fiziologinę normą (2,5-3,3 mmol/l). Šiame ūkyje galime įtarti anoreksiją ar subklinikinę ketozę. Ur÷jos vidurkis ūkyje be priedų 5,81±0,33 (p<0,001) viršija fiziologinę normą (3,3-5,0 mmol/l), tai rodo energijos ir žaliųjų baltymų blogą balansą racione, o ūkyje su priedais - 4,09±0,24 (p>0,001). Magnio skirtumas, ištyrus kraują abiejuose ūkiuose, n÷ra labai žymus. Ūkyje be priedų, magnio vidurkis 1,09±0,03 (p<0,001), o ūkyje su priedais - 0,98±0,04 (p>0,001).Šių dviejų ūkių rodikliai telpa į normos ribas (0,8-1,2 mmol/l).

(36)

36

5. Rezultatų apibendrinimas

Palyginus dviejų ūkių racionus, galima teigti, kad ūkyje be energinių priedų karvių racionas yra skurdesnis, nes į jį neįeina melasa, rapsų išspaudos, kreida.

Atlikus kraujo tyrimus matyti, kad geresni karvių kraujo rodikliai gauti ūkyje, kuriame buvo naudojami priedai. Normų skirtumas ūkiuose yra nedidelis. Ūkyje kuriame karv÷s buvo šeriamos su priedais susirgimų pasitaik÷ rečiau, o ūkyje, kuriame karv÷s negavo priedų matome, kad bendrieji kraujo baltymai viršijo fiziologinę normą (50-80 mmol/l) net 60 proc., ur÷ja 70 proc., gliukoz÷ visų tirtų karvių buvo mažiau fiziologin÷s normos, kreatinas daugumoje karvių netelpa į normos ribas <1,0-2,0 mg/dl, tod÷l šiame ūkyje sergamumas medžiagų apykaitos ligomis (ketoze, acidoze) pasitaik÷ dažniau. Pagal E. Paulauską (2008), siekiant išvengti didesnių ligos nuostolių, pirmiausiai reikia šalinti jos priežastis. Pagrindin÷ acetonemijos priežastis yra energijos stoka. Ligos galima išvengti, naudojant daug energijos turinčių pašarų, jų papildų bei priedų. Pagal tai galima daryti išvadas, kad antrojo ūkio racionas nepatenkina karvių energijos poreikio, tod÷l iššaukia tokius kraujo rodiklius.

Palyginus pieno rodiklius matome, kad ūkyje gaunant priedus pagal baltymų ir riebalų santykį, ketoze serga 20 proc. tirtų karvių, o racione be energinių priedų net 50 proc. karvių pasireiškia ši liga. Pirmame ūkyje acidoz÷s nepasitaik÷, tačiau ūkyje be priedų acidoze serga 30 proc. tirtų karvių. Laktoz÷s pakitimų nuo fiziologin÷s normos nei viename karvių ūkyje nepasteb÷ta. Somatinių ląstelių kiekį (400 tūkst./ml.) ūkyje su priedais viršijo 10 proc. tirtų karvių, o be priedų – 40 proc. Ur÷jos kiekis viršytas ūkyje be energinių priedų, iš ištirtų karvių 80 proc. viršija ur÷jos normą. Paprastai šlapalo koncentracija labai padid÷ja, jei racione vyrauja žali proteinai. Netinkamas angliavandenių santykis pašaruose taip pat didina ur÷jos koncentraciją (Žilaitis, 2008). Mokslininkai (Eicher, 2004; Legath et al., 2001) nustat÷, kad, šeriant subalansuotu pašaru, šlapalo koncentracija karvių piene kinta tarp 15–30 mg%.

C. Purwin su bendradarbiais (2005) nurodo, kad ne tik fermentų, bet ir ur÷jos koncentracijos kraujyje ir piene tyrimai teikia labai daug vertingos informacijos apie baltymų pakankamumą racione.

Anot R. Antanaičio ir kitų tyr÷jų (2010), norint užkirsti kelią „periodo po atvedimo ligų kompleksui“, svarbu kuo anksčiau ir tiksliau įvertinti bandos sveikatos būklę. Vienas iš būdų – įvairūs kraujo ir pieno rodiklių tyrimai. Jie parodo energijos balansą ir yra reikšmingi produktyvių karvių bandų susirgimams išvengti, nes karvių kraujo biocheminiai rodikliai tiksliausiai atspindi mitybos ir medžiagų apykaitos būklę. Be to, pieno kokyb÷s rodikliai priklauso nuo š÷rimo lygio, melžimo reikalavimų užtikrinimo, nuo karv÷s sveikatos būkl÷s.

(37)

37

Išvados

Apibendrinus bandymo duomenis galima daryti tokias išvadas:

1. Racione, kuriame duoti priedai sergamumas medžiagų apykaitos ligomis (ketoze ir acidoze), pasireišk÷ keturis kartus rečiau nei ūkyje be priedų. Ūkyje su priedais medžiagų apykaitos ligomis sirgo 20 proc. tirtų karvių, o ūkyje be priedų – 80 proc. karvių.

2. Pieno sud÷ties rodikliai blogesni buvo ūkyje be pašarų priedų. Pagal baltymų riebalų santykį ketoze ir acidoze sirgo 50 proc. ištirtų karvių. Ūkyje su pašariniais priedais sergamumas ketoze ir acidoze bendrai buvo 20 proc. Ur÷jos vidurkis didesnis ūkyje be priedų, t. y., 33,2±1,17 (p<0,001). Ur÷jos norma piene (15 – 30mg%), o fiziologines normas ur÷jos kiekis piene viršija 80 proc. tirtų karvių. Ūkyje, kuriame karv÷s gauna priedus, ur÷jos normos viršijamos tik 10 proc. ištirtų karvių.

3. Atlikus kraujo biocheminius tyrimus nustatyta, kad didesn÷s rodiklių paklaidos nuo normos pasireiškia ūkyje, kuriame nenaudojami pašariniai priedai. Gliukoz÷s kiekis ūkyje be priedų netgi nesiekia normos ribų t. y., mažesnis 2,5 - 3,3 mmol/l (p<0,01), tai parodo, kad racionas blogai subalansuotas. Ūkyje be priedų ur÷jos vidurkis viršija fiziologines normas 70 proc. tirtų karvių (p<0,01), o ūkyje su priedais – 10 proc.

4. Ūkyje, kuriame karv÷s gauna priedus produkcija yra 6590 kg t. y., 21,9 kg per parą. Ūkyje be energinių priedų, kuriame dažniau pasireišk÷ medžiagų apykaitos ligos, produkcija ženkliai skyr÷si nuo pirmo ūkio, per metus primelžiama 4950 kg pieno t. y., 16,5 kg per parą. Produkcijos skirtumas tarp ūkio su priedais ir ūkio be priedų 24,66 proc. Taigi galima teigti, kad priedai racione turi įtakos produkcijos kiekiui.

(38)

38

Pasiūlymai

Norint sumažinti medžiagų apykaitos ligų riziką rekomenduotume šerti melžiamas karves maisto medžiagų ir energijos atžvilgiu subalansuotais visaverčiais racionais.

9 lentel÷. Racionas ūkiui, kuriame nebuvo naudojami pašariniai priedai (Racionai sudaryti kompiuterine „Hybrimin Futter 2008“ programa)

Kaip matome iš 9 lentel÷s ūkyje be priedų karv÷s gauna 2 kg miežių šiaudų, 0,884 kg miežinių miltų, 0,010 kg ADE papildų, 13,135 kg šienainio, 9,905 kg kukurūzų siloso. Šiame racione nebuvo duodama druskos bei cukrinių griežinių karv÷ms. NEL racione 98,98 MJ, o tai pilnai patenkina fiziologines reikmes.

Šeriant mūsų rekomenduojamu racionu ūkininkas gautų apie 20,00 kg pieno, ir tur÷tų papildomų pajamų, o taip pat ir sveikesnę melžiamų karvių bandą.

(39)

39 10 lentel÷. Racionas ūkiui, kuriame buvo naudojami energiniai priedai. (Racionai sudaryti kompiuterine „Hybrimin Futter 2008“ programa)

Pagal 10 lentelę matome, kad ūkyje su energiniais priedais karv÷ms buvo duodama 3,869 kg miežinių miltų, 1,100 kg rapsų išspaudų, 0,631 kg miežių šiaudų, 0,184 kg mineralinis papildas ADE, 11,188 kg kukuruzų siloso, 23,261 kg šienainio.Raciono energin÷ vert÷ 112,90MJ, o minimali vert÷ yra 112,12 MJ šis racionas pilnai patenkina fiziologines reikmes. Žaliųjų proteinų kiekis racione 2512,25 g, minimalus jo kiekis galimas racione 2490,00 g. Karv÷s su racionu žaliųjų riebalų gauna 638,79 g, kai maksimalus jų kiekis 825,0 g.

Šeriant mūsų rekomenduojamu racionu ūkininkas gautų apie 24,24 kg pieno, ir tur÷tų papildomų pajamų, o taip pat ir sveikesnę melžiamų karvių bandą.

(40)

40

Literatūra

1. Bakūnas J.Galvijų stempl÷s ir prieskrandžių ligos. Kaunas, 2004. 20-40 p.

2. Baranauskas S., Juknevičius S., Stankevičiūt÷ J. Pašarai ir galvijų š÷rimas. Mokomoji knyga. Akademija, 2009. 62 p.

3. Baranauskas S., Mikulionien÷ S., Kulpys J. Pašarų energijos vertinimo metodai. Metodiniai nurodymai. Akademija, 2000. 3-10 p.

4. Bartkevičiūt÷ Z. Pieno riebumą ir baltymingumą didinantys pašarai. Mano ūkis 2009/12.

5. Bartkevičiūt÷ Z., Černiauskien÷ J. Pieninių karvių produktyvumo kaita šeriant racionu su papildais. Veterinarija ir zootechnika.T. 27(49). 2004.P.47-51.

6. Correa M.T., Erb H., Scarlett J. Path analysis for seven postpartum disorders of Holstein cows. Journal of Dairy Science. 1993.N.5. 1305-1315 p.

7. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai I. Vilnius, 2006

8. Januškevičius A., Vaičiulaitien÷ O. Pašarų maistin÷s ir energin÷s vert÷s nustatymas. Metodin÷ priemon÷. Kaunas, 2005. 150 p.

9. Japertas S. Somatin÷s ląstel÷s – tešmens uždegimo rodiklis. Mano ūkis. 1998. Nr.:12.

10. Japertas S., Japertien÷ R. Somatin÷s ląstel÷s piene. Mano ūkis. 2010/1.

11. Japertas S., Japertien÷ R. Ur÷jos kiekis piene – karvių š÷rimo kokyb÷s rodiklis. Mano ūkis. 2010/10.

12. Juozaitien÷ V., Kerzien÷ S. Biometrija ir kompiuterin÷ duomenų analiz÷. Kaunas, 2001, 115 p.

13. Juraitis V., Mažeikien÷. Įvairių rūšių šieno maistingumas ir chemin÷ sud÷tis. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2000. T 9 (31). P. 39-40.

14. Klimien÷ I., Mockeliūnas R., Špakauskas V., Gintautas J. Apsiveršiavusių karvių susirgimų įtaka kraujo biocheminiams rodikliams, reprodukcijai ir produktyvumui. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoo). T. 53 (75). 2011.

15. Klimien÷ I., Špakauskas V., Jodkonis L. Makroelementų kiekio ir fermentų aktyvumo pokyčiai sveikų ir sergančių karvių kraujo serume. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoo). T. 19(41). 2002.

16. Kulpys J., Jerešiūnas A., Stankevičius. Riebalų priedai karvių racione. Mano ūkis. Žurnalas Kaunas, 2005. Nr.11. 44 p.

(41)

41 17. Laugalis J., Želvyt÷ R., Ramanauskien÷ J., Monkevičien÷ I., Sederevičius A., Makauskas S.,Kantaut÷ J. Melžiamų karvių, šeriamų skirtingomis technologijomis, didžiojo prieskrandžio turinio anaerobin÷s mikrofloros tyrimai. Veterinarija ir Zootechnika. Kaunas : LVA. 2004. T 25 (47).P. 16-20.

18. Legath J., Kovač G., Kovalkovičova N. The concentration of urea in cow‘s milk and its utilization. Folia veterinaria. 2001.Vol 45. 9-11 p.

19. Matusevičius A. P., Špakauskas V. Galvijų mineraliniu medžiagu apykaita, jos sutrikimai, profilkaktika ir gydymas. Kaunas, 2012. 4-15 p.

20. Minkevičius V., Pikelis V. Produktyvių melžiamų karvių š÷rimas ir priežiūra. Mano ūkis. 2006/12.

21. Paulauskas E. Kod÷l karv÷ms reikia druskos? Agroakademija. 2012/3. 22. Paulauskas E. Mineralinių medžiagų svarba karv÷ms. Mano ūkis 2010/3.

23. Paulauskas E. Racionai su apsaugotais riebalais: teorija ir praktika. Mano ūkis 2010/11.

24. Philipsson J., Berglund B., Ral G. Somatic cell count as a selection criterion for mastitis rezistance in dairy cattle. Livestock produkcion science 41, 1995, P.195- 200. 25. Poso J., Mantysaari E. A. Relationships between clinical mastitis, somatic celll score and production in the lactions of Fininnish Ayrshire. Journal Of Dairy Science. 1996.P. 1284-1293.

26. Sederevičius A., Galvijų Didžiojo prieskrandžio fiziologinių procesų tyrimai. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga. Kaunas, 2005, 23-29 p. 27. Sederevičius A., Monkevičien÷ I. Žolinių pašarų fermentacija galvijų didžiajame prieskrandyje. Kaunas,1999. 5-35 p.

28. Sederavičius A., Girnius B., Zavedskien÷ V. Gyvulių ir paukščių virškinimo fiziologijos ir patalogijos problemos. Vilnius 1996, 20-24 p.

29. Staniškien÷ B., Šernien÷ L., Šiugždait÷ J., Tušas S. Pieno ir jo produktų kokyb÷s įvertinimas. Kaunas 2007, 37-52 p.

30. Südekum K., H. Probleme der Energie- und Proteinversorgung bei Hochleistungskühen. Viehwirtschaftliche Fachtagung, 2006. P. 19–26

31. Sutkevičius J. Veterinarin÷ klinikin÷ diagnostika, Kaunas 2003, 354-425 p. 32. Štuikys V. Kaip rūpintis gyvūnų sveikata. Vilnius, 2006. 48-56 p.

33. Tartvydas V., Bendikas P. Š÷rimo normos, pašarų struktūra ir susikaupimas galvijams. Vilnius 1995. 25-39 p.

(42)

42 35. Wayne Greene L., Bruce A., Johnson A., Peterson J., Ansotequi R. Role of trace minerals in cow-calf cycle examined. Feedstuffs 17, 1998. P. 14-27.

36.

http://www.drg.lt/index.php/lietuviskas-ukis/3945-pieno-rodikli-kaita-leidia-diagnozuoti-ligas.html Prieiga prie interneto 2012-11-29

37. http://www.gpk.lt/dokumentai/riebalubaltymu.pdf Prieiga prie interneto

2012-12-05

38. http://www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf Prieiga prie interneto

2012-11- 27

39. http://www.pieno-tyrimai.lt Prieiga per internetą 2012-12-15

40. http://www.vsv.lt/mokymas/Aplinka_ir_sveikata/522.html Prieiga prie interneto

(43)

43

Priedai

Racionuose naudoti priedai

1 lentel÷. Mineraliniai vitamininiai papildai užtrūkusioms karv÷ms NR. APETAL G 98 sud÷tis:

Eil÷s.Nr. Žaliavos pavadinimas 1 Monokalcio fosfatas 2 S÷lenos

3 Magnio oksidas 4 Natrio chloridas 5 Kalcio korbonatas

6 Premiksas LT 1-BXL004NEW-0,2 proc 7 Mangano sulfatas 32 proc

8 Aliejus augalinis 9 Vario sulfatas 25 proc

10 Vitaminas E 50 proc - dl-alpha-tocopherylacetate 11 Cinko oksidas

12 Kalio jodidas

13 Aromatinis priedas Adarome Mineral HP 14 Kobalto sulfatas

15 Vitaminas D3 500 000Tv 16 Natrio selenitas

Kokyb÷s rodikliai: analitin÷s sudedamosios dalys ir jų kiekiai.

Rodikliai Vert÷ proc.

Žali pelenai B 66,8

Kalcis 9,5

Fosforas 8,9

Natris 3,7

Magnis 8,0

Kokyb÷s rodikliai: maistiniai priedai. Mikroelementų junginiai.

Rodikliai Vert÷ mg

E2 Jodas I (Kalio jodidas) 200,0 E3 Kobaltas (Kobalto sulfatas) 40,0 E4 Varis Cu (Vario sulfatas) 3000,0 E5 Manganas Mn (Mangano sulfatas) 7000,0 E6 Cinkas ZN (Ciko oksidas) 7000,0 E8 Selenas Se (Natrio selenitas) 40,0

(44)

44 2 lentel÷. Kokyb÷s rodikliai: maistiniai priedai: mikroelementų junginiai.

Rodikliai Vert÷

E672 Vitaminas A 500,0 K TV E671 Vitaminas D3 144,9 K TV

Vitaminas E, mg 5000,0 mg Galvijams laižomasis briketas.

Mineralai Matavimo vienetai proc.

Kalcis, 7,3

Fosforas 7,0

Natrio 23,0

Magnio 1,7

Maisto priedai: Vitaminai, provitaminai ir panašaus poveikio gerai apibr÷žtos chemin÷s sandaros medžiagos. Vitaminas A – 12000 Tv/kg (E672), viitaminas D3 – 2670 TV/kg (E671),

vitaminas E – 300mg/kg ir kiti vitaminai.

Mikroelementų junginiai: E1 Geležies – Fe (geležies sulfatas) – 1276,0 G/kg, E2 Jodas (kalcio jodatas) – 7,6 mg/kg, E3 Kobaltas – Co (kobalto karbonatas) 2,,0mg/kg, E4 varis (vario sulfatas) 170,0mg/kg, E5 Manganas (mangano oksidas) – 83,0mg/kg, E6 Cinkas (cinko oksidas) – 1035,0mg/kg, E8 Selenas (natrio selenitas) – 4,5 mg/kg.

Riferimenti

Documenti correlati

Rudenį atlikus žem÷s riešutų tyrimus nustatyta 86,34% didesn÷ Penicillium genties tarša mikromicetais ant m÷ginių iš Prekybos miestelio „Urmas“, nei iš

Remiantis šiomis nuomonėmis, buvo nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos grūduose, grūdų produktuose, džiovintose vynuogėse, skrudintose kavos pupelėse,

Kai gyvulys badauja ar gauna nepilnaverčius baltymus arba serga įvairiomis medžiagų apykaitos ligomis (acidoz÷, ketoz÷, kepenų ligos), jo organizme vyksta baltymų irimas,

Didesnis skirtumas buvo pasteb÷tas žalių baltymų įsisavinimo lygyje, o kitos maisto medžiagos buvo įsisavinamos tiriamosios grup÷s kalių organizme tik šiek tiek

Manome, kad kraujo hematogeninius rodiklius nul÷m÷ š÷rimo būdas (kontrolin÷s grup÷s audinukai buvo šeriami natūraliu racionu, o bandomosios grup÷s sausais

Antrosios kontrolinės grupės kalytės buvo šertos Super Premium klasės pašarais, dėl geros pašarų kokybės augo sparčiau už tiriamosios grupės kalytes ir per

Iš 1 paveikslo duomenų matome, kad ūkyje B karvių kraujo serume bendrieji baltymai kraujyje neženkliai viršija normą (81g/l), tod÷l galima daryti išvadą, kad tai atsitiko

Somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno kiekio bei sud÷ties tarpusavio ryšių nustatymas. SLS piene įvertinimas Mastito atvejų nustatymas I ETAPAS II ETAPAS III ETAPAS