LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA

Darius Šidagis

CHLORELĖS POVEIKIS PARŠAVEDŽIŲ PRODUKTYVUMUI IR

PARŠELIŲ AUGIMO SPARTAI

Magistro darbas

Darbo vadovė:

Doc. dr. Janina Černauskienė

Magistro darbas atliktas 2004-2006 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje, LŽI Agrocheminių tyrimų centro ir AB „Kauno grūdai“ Pašarų tyrimo laboratorijose, ūkininko G. Charitonovo (Žadeikonių k. Pasvalio r.) pirmos grupės Švedijos jorkšyrų veislės kiaulių veislyne.

Magistro darbą paruošė: Darius Šidagis ...

(parašas)

Magistro darbo vadovas: doc. dr. Janina Černauskienė

(LVA Gyvūnų mitybos katedra) ...

(parašas)

Recenzentas: prof.habil.dr. A. Mikelėnas

(LVA Gyvulininkystės katedra) ...

TURINYS

1.7. Chlorelės cheminė sudėtis... 14

1.8 Chlorelė gyvūnų mityboje... 17

1.9 Dumblių poveikis gyvūnų ir žmonių sveikatai... 18

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA... 20

3. TYRIMO REZULTATAI... 29

3.1 Chlorelės suspensijos cheminė sudėtis... 29

3.2 Paršavedžių masės kitimas... 30

3.3 Paršavedžių produktyvumas... 31

3.3.1 Paršavedžių vislumas, gimusių paršelių stambumas ir jų masės įvairavimas... 31

3.3.2 Paršavedžių pieningumas... 32

3.3.3 Paršelių masės kitimas... 32

3.3.4 Paršelių išsaugojimas... 34.

3.4 Paršavedžių biocheminiai ir morfologiniai kraujo rodikliai... 35

IŠVADOS... 37

PADĖKA... 38

SUMMARY... 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 40

ĮVADAS

Pašarai ne tik lemia gyvūnų sveikatą bei produktyvumą, bet ir turi didelės įtakos gyvūninės kilmės produktų - mėsos, pieno, kiaušinių kokybei. Todėl siekiant, kad vartotojus pasiektų tik saugus maistas, ES teisės aktai griežtai reglamentuoja pašarų bei jų priedų kokybei keliamus reikalavimus. Pašarų priedai – tai medžiagos, mikroorganizmai ar preparatai, kurių specialiai dedama į pašarus, siekiant pagerinti pašarų ar gyvūninių produktų savybes. Taip geriau patenkinami gyvūnų mitybos poreikiai, teigiamai veikiama skrandžio mikroflora, pašaro virškinimas ir t.t.

Pašarų priedai klasifikuojami į penkias kategorijas: technologiniai priedai (konservantai, antioksidantai, emulsikliai, rišikliai, birumą gerinančios medžiagos, silosavimo medžiagos, denatūruojančios medžiagos ir kt.), sensoriniai priedai (dažikliai, aromatinės medžiagos), mitybiniai priedai (vitaminai, provitaminai, mikroelementai, aminorūgštys, jų druskos ir analogai, karbamidas ir jo dariniai), zootechniniai priedai (virškinimą, žarnyno mikrofloros veiklą gerinančios medžiagos ir kt.), kokcidiostatikai ir histomonostatikai (Kulpys ir Juraitis, 2001). Mažomis dozėmis naudojami antibiotikai pasižymi augimą skatinančiomis savybėmis, todėl jau nuo 1940 metų antibiotikai naudojami gyvūnams šerti. Apie 1960 metus buvo atkreiptas dėmesys į didėjantį bakterijų atsparumą tam tikriems antibiotikams ir dėl to kylančią riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai. Buvo ypač susirūpinta bakterijų atsparumo didėjimu ir iš naujo įvertinta antibiotikų, kaip pašarų priedų, nauda. Pastaruoju metu ši problema – viena iš aktualiausių Pasaulio sveikatos organizacijos prioritetų. Prognozuojama, kad gali atsitikti taip, jog nebeliks vaistų nuo šiuolaikinei medicinai įveikiamų ligų. Kai kurie preparatai, kadaise gelbėję milijonus gyvybių, šiandien visiškai neveiksmingi.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. ES buvo uždrausta pašarinių antibiotikų naudojimas (karbadokso, oakvindokso, avoparcino, cinko bacitracino, spiramicino ir kt.). Pirmiausia neleista naudoti tų pašarinių antibiotikų, kurie taikomi žmonėms gydyti. Iki tol buvo leidžiami keturi jų: avilamicinas (paršeliams, penimoms kiaulėms, viščiukams broileriams, kalakutams), flavofosfolipolis (triušiams, vištoms dedeklėms, kalakutams, viščiukams broileriams, paršeliams, kiaulėms, veršeliams, penimiems galvijams), natrio salinomicinas (paršeliams, penimoms kiaulėms), natrio monenzinas (penimiems galvijams). Tačiau, laikantis LR teisės aktų

reikalavimų, antibiotikus ir toliau bus galima naudoti kaip vaistus, įskaitant vaistinio pašaro gamybą. Pašarinių antibiotikų uždraudimas gali turėti tam tikrų neigiamų ekonominių pasekmių. Tačiau nuostolių galima išvengti taikant tinkamą pašarų gamybos ir šėrimo praktiką, gerinant gyvūnų sveikatingumo ir higienos sąlygas. Šiuo metu kaip alternatyva pašariniams antibiotikams yra siūloma: probiotikai (Lactobacillus, Bacillus subtilis, Bifidobacteria ir kt.), prebiotikai (fruktooligasacharidai, galaktooligosacharidai), organinės ir neorganinės rūgštys, fermentai, mikroelementai, tam tikri augalai, stiprinantys imuninę sistemą (Trumpickaitė-Dzekčiorienė, 2005)

Vienas iš tokių augalų yra chlorelės – vienaląstis žaliadumblis Chlorella, kuris sparčiai dauginasi, sudarydamas daug biomasės, turtingos baltymais, nepakeičiamomis aminorūgštimis, vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis. Japonijos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos ir kt. šalių mokslininkai jau seniai atlieka tyrimus su gyvūnais, juos šerdami chlorelės suspensija arba chlorelės pasta (Chlorella http://www.vitamax.dp.ua/?ingr_2. Peržiūros data 2005m. rugsėjo 1d.). Duomenų apie Lietuvoje vykdytus bandymus su gyvūnais, naudojant chlorelės suspensiją, mes neaptikome. Tad šio darbo tikslas - įvertinti chlorelės poveikį paršavedžių produktyvumui ir paršelių augimo spartai.

Darbo uždaviniai:

• Nustatyti chlorelės suspensijos poveikį paršavedžių masės kitimui.

• Nustatyti chlorelės suspensijos poveikį paršavedžių vislumui, pieningumui, paršelių stambumui, paršelių masės įvairavimui, paršelių išsaugojimui.

• Nustatyti chlorelės suspensijos poveikį paršavedžių kraujo kai kuriems morfologiniams ir biocheminiams rodikliams.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. DUMBLIAI

Dumbliai yra vieni seniausių žemėje atsiradusių augalų, bet dėl primityvių gyvenimo sąlygų kai kurie iš jų iki šiol išliko nepakitę. Dėl to dumblių sandara labai įvairi. Jų yra vienaląsčių, daugialąsčių ir neląstelinių. Vienaląsčiai dumbliai gyvena pavieniai arba sudaro kolonijas. Vieni iš jų turi žiuželius ir gali judėti, kiti būna nejudrūs. Pastarųjų žiuželiuotos ląstelės (zoosporos, gametos) susidaro tik dauginimosi metu. Daugialąsčių dumblių sandara daug sudėtingesnė. Jie būna siūliniai, plokšteliniai ar parenchiminiai. Siūliniai dumbliai gali būti paprastų ar šakotų siūlų pavidalo, plokšteliniai panašūs į lakštelius arba šakotas juostas, o paranchiminiai - neapibrėžtos formos. Daugialąsčių dumblių kūnas nesuskirstytas į šaknis, stiebus ir lapus, tai - gniužulas. Pasitaiko ir neląstelinės sandaros dumblių - tai viena milžiniška, iki metro ilgio, ląstelė su daugeliu branduolių. Tokie dumbliai gali būti įvairios formos ir dydžio. Neląstelinės sandaros dumblių gniužulai irgi būna įvairaus dydžio - nuo labai mažyčių (mikroskopinių) iki 100 m ilgio. (Kathleen M. Cole, Robert G. Sheath. 1990)

Kaip nurodo R. Jan Stevenson (1996), daugelio dumblių, išskyrus pačius primityviausius - melsvadumblius, ląstelių sandara yra tokia pat, kaip ir aukštesniųjų augalų. Dumblių ląstelių sienelės celiuliozinės arba pektininės, dažnai gleivėtos. Jose neretai pasitaiko titnago ir įvairių kristalų. Ląstelę užpildo citoplazma su vakuolėmis. Citoplazmoje telkiasi plastidės su pigmentais, vadinamos chromatoforais. Chromatoforuose vyksta fotosintezė. Jie sudaryti iš bespalvės baltyminės stromos ir pigmentų: chlorofilo, korotinoidų ir kitų. Chromatoforų skaičius ląstelėje ir forma labai įvairuoja. Jie gali būti kaspinų, plokštelių, taurelių ar grūdelių pavidalo. Chromatoforų spalva priklauso nuo vyraujančių pigmentų. Be chlorofilo ir karotinoidų, chromatoforuose dar gali būti papildomų pigmentų, lemiančių dumblių spalvą. Rusva spalva priklauso nuo pigmentų futoksantino ir diatomino, mėlyna – nuo fikociano ir raudona – nuo fikoeritrino. Chromatoforuose arba citoplazmoje yra baltyminių kūnelių - pirenoidų, aplink kuriuos kaupiasi krakmolas arba kiti angliavandeniai.

Nustatyta, kad daugelio dumblių ląstelės ir citoplazma yra tokios pat sudėties kaip ir aukštesniųjų augalų. Nors daugiausia dumblių turi po vieną branduolį, bet yra jų ir su keletu arba net daug branduolių. Ląstelių sultyse kaupiasi cukrus, rauginės medžiagos, organinės rūgštys,

įvairios mineralinės druskos ir kristalai. Žaliadumbliai, melsvadumbliai ir titnagdumbliai pasisavina ir organines medžiagas (Philip Sze, 1997).

Dumblių paplitimas gamtoje priklauso nuo įvairių ekologinių faktorių. Svarbiausi iš jų yra drėgmė, šviesa, temperatūra ir mineralinių medžiagų kiekis. Dumbliai labiausiai prisitaikę prie vandens. Jie gyvena jūrose, ežeruose, upėse ir kituose vandenyse. Nemažai jų būna drėgname dirvožemyje, ant akmenų, tvorų, kitų augalų ir net kitų organizmų viduje. Dumbliai paplitę visuose žemynuose nuo šiaurės iki pietų ašigalio. Pagal gyvenimo būdą vandenyje jie skirstomi į dvi grupes: fitoplanktoną ir fitobentosą. Fitoplanktoną sudaro paviršiniame vandens sluoksnyje pasyviai plūduriuojantys arba aktyviai plaukiojantys dumbliai ir kiti vandens augalai. Vandens paviršiuje išsilaikyti jiems padeda judrūs žiuželiai, įvairios išaugos, didinančios jų kūno paviršių, arba atsarginės medžiagos – riebalai. Neretai dumbliai, labai greitai besidaugindami, sukelia vandens “žydėjimą” (Algae http://www.saguaro-juniper.com/i_and_i/algae_etal/algae.html (prieiga per internetą 2005 m. birželio 30 d.).

Vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių dumblių pasiskirstymą vandens sluoksniuose, yra šviesa. Nešvariuose vandens telkiniuose dumbliai laikosi paviršiniame vandens sluoksnyje, švariuose - giliau. Gylyje iki 30 m. jie auga masiškai (Wehr ir Sheath, 2002).

Įrodyta, jog dumblių pigmentai turi biologinę reikšmę ir yra susiję su fotosinteze. Chlorofilas absorbuoja daugiausia raudonuosius saulės spektro spindulius, todėl vien žalią pigmentą turintys dumbliai gyvena arčiau vandens paviršiaus. Fikoeritrinas, fikocianas ir fukoksantinas absorbuoja giliausiai prasiskverbiančius į vandenį mėlynuosius spindulius, dėl to turintys šių pigmentų raudondumbliai ir iš dalies melsvadumbliai auga giliausiai - 100-200 m gylyje. Dumbliams reikalinga labai įvairi temperatūra. Daugiau kaip 70 dumblių rūšių gyvena sniege ir nudažo jį įvairiomis spalvomis. Kiti dumbliai, pavyzdžiui melsvadumbliai, gyvena karštuose šaltiniuose, kurių vanduo būna iki 85 ir net 93oC temperatūros. Tačiau daugeliui dumblių reikalinga skirtinga aplinkos temperatūra, todėl jie auga tik tam tikrose augimvietėse. (Feng Chen ir kt., 2001).

Dumbliai dauginasi vegetatyviškai, nelytiškai ir lytiškai. Vegetatyviškai besidauginančių vienaląsčių dumblių ląstelės skyla pusiau, kolonijinių – kolonijos sutrūkinėja į atskiras dalis, o daugialąsčių – į gniužulo dalis.

Nelytiškai dumbliai dauginasi įvairiomis sporomis. Labiausiai paplitusios žiuželius turinčios sporos, arba zoosporos ir neturinčios žiuželių (nejudrios) sporos, arba apalanosporos.

Lytinis dauginimasis yra toks procesas, kai susijungia dvi haploidinės gametos ir susidaro zigota. Šis dauginimasis yra įvairus: izogamija, heterogamija, oogamija ir konjugacija. Toks dauginimasis, kai susijungia dvi vienodo dydžio judrios gametos, vadinamas izogamija, kai nevienodo dydžio taip pat judrios gametos – heterogamija, o kai stambios nejudrios moteriškosios gametos (kiaušialąstės) su maža judria vyriškąja gameta (spermatozoidu) – oogamija.

Konjugacija yra tam tikra lytinio dauginimosi forma, kai susiliejusios dviejų fiziologiškai skirtingų siūlų ląstelių citoplazmos apsidengia stora sienele ir virsta zigota. (Algae http://www.thecanadianencyclopedia.com/index.cfm?PgNm=TCE&Params=f1ARTf0000137. Prieiga per internetą 2005 m. lapkričio 04 d.).

Atlikti tyrimai parodė, kad dumbliai yra svarbiausi organinės medžiagos kūrėjai vandenyse. Jų biomasė dešimt kartų didesnė už visų sausumos augalų. Dumbliai įeina į planktono sudėtį, taigi yra svarbi maisto medžiaga vandens gyvūnams, turi didelę reikšmę žuvininkystei. Be to, intensyvios fotosintezės metu jie išskiria milžiniškus kiekius deguonies, todėl susidaro palankios sąlygos vandens gyvūnams. (Philip Sze, 1997).

Iš žuvusių bentosinių (maurabragių bei kitų) ir planktoninių dumblių kalkinguose vandenyse susidaro nuosėdos, vadinamos sapropeliu. Sapropelyje yra daug vitaminų, ypač B12,

dėl to jis dažnai naudojamas kaip vitamininga medžiaga gyvuliams šerti, daug jo sunaudojama laukams tręšti ir kalkinti. Chemiškai perdirbant sapropelį, gaunamos įvairios dervos, koksas, benzinas, žibalas, techninė alyva, lakas, amoniakas ir kitokie vertingi produktai. Kai kurie gėlųjų vandenų bentosiniai dumbliai (maurarykštė, rizoklonis) naudojami popieriaus ir kartono gamyboje. Dumblių bakterijų ir grybų pagaminti įvairūs organinių medžiagų sudėtingi junginiai įeina į gydomojo purvo sudėtį. Iš titnagdumblių kiautelių susidariusi diatomininė žemė naudojama technikoje kaip šilumos ir garso izoliacinė medžiaga, dinamito gamyboje, glazūravimo, poliravimo bei šlifavimo reikalams, dažų, filtrų, skysto stiklo ir optikos pramonėje. (Graham Linda, Wilcox Lee, 1999)

Daugiausia sunaudojama jūros dumblių. Juose yra daug kalio, todėl jau nuo seno pajūrio šalyse jais tręšiami laukai. Be to, iš rudųjų ir raudonųjų jūros dumblių pelenų gaminamos natrio ir kalio druskos. Ypač daug kalio trąšų iš dumblių pagaminama Kalifornijoje.

Kai kuriuose jūros dumbliuose, pavyzdžiui laminarijose, yra daug jodo. (Barsanti, 2005). Daugiausia jo iš dumblių gaunama Čilėje, Japonijoje. Be to, iš laminarijos ir kitų rudadumblių

gaunamos klijuojančios medžiagos. Tai stiprūs klijai, vartojami popieriaus ir tekstilės pramonėje. Iš raudondumblių gaunama drebulinė medžiaga - agaras, kurio daug sunaudojama konditerijoje, vyno ir alaus gamyboje, mikrobiologijoje kaip maitinamoji terpė, parfumerijoje ir vaistų gamyboje. (Barsanti, 2005; www.unu.edu/unupress/unupbooks/80434e/ 80434E0f.htm. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 11 d.).

Daugelio rūšių jūros dumbliai vartojami pašarui. Ypač daug jų gyvuliams sušeriama Skandinavijos šalyse. Kai kurių rūšių dumblius, pavyzdžiui jūros salotas, jūros kopūstus Azijos, Havajų ir daugelio kitų salų gyventojai vartoja maistui. Dabar priskaičiuojama beveik 100 valgomųjų dumblių rūšių. Japonijoje kai kurie dumbliai (Porphyra) auginami kaip kultūriniai augalai. Pastaruoju metu dumbliai maistui vartojami ir mūsų šalyje. Tai labai vertinga maisto medžiaga. Nustatyta, kad dumbliuose yra nemažai baltymų, angliavandenių, vitaminų ir nedaug riebalų. Rudadumbliai dar pasižymi ir dietinėmis savybėmis. Juose yra jodo, todėl jie pagerina žarnyno peristaltiką. Daugelis dumblių turi gydomųjų savybių dėl juose esančių antibiotikų. Tačiau kai kurie melsvadumbliai (Microcystis, Anabaena) turi ir nuodingų medžiagų, t.y. fitotoksinų (Philip Sze, 1997).

Pagal pigmentų sudėtį, ląstelių sienelės sandarą, atsargines maisto medžiagas ir organoidų rinkinį, dumblius galima suskirstyti į 11 didelių grupių. Tai melsvadumbliai (Cyanophyta), raudonadumbliai (Rhodophyta), titnagdumbliai (Bacillarionphyta), gelsvadumbliai (Xanthophyta), auksadumbliai (Chrysophyta), pirofitiniai (Pyrrophyta), kriptofitiniai (Cryptophyta), rudadumbliai (Phaeophyta), euglendumbliai (Euglenophta), žaliadumbliai

(Chloropyta) ir menturdumbliai (Charophyta) (Algae

http://aquat1.ifas.ufl.edu/guide/2algae.html. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 3 d.).

Dumbliai – baltymų ir kitų vertingų junginių, t.y. angliavandenių, lipidų, vitaminų šaltinis, todėl viso pasaulio specialistų dėmesys nukreiptas į tai, kaip dirbtiniu būdu išgauti makrodumblius ir mikroskopinės gamybos kultivavimą. Ypatingo dėmesio sulaukė žaliadumblis chlorella, kuris priklauso žaliadumblių Chloropyta grupei. (Wehr ir Sheath, 2002).

1.2. Chlorelė

“Chlorella” pavadinimas kilo iš graikiškos šaknies “chloros”, išvertus į lietuvių kalbą reikštų “geltonai žalias”, o lotyniška galūnė “ella” reiškia “mažas” (Chlorella http://www.vitamax.dp.ua/?ingr_2. Prieiga per internetą 2005 m. rugsėjo 01 d.).

Chlorelė - tai paprastas, vienaląstis vandens dumblis, išgyvenęs virš 2,5 mlrd. metų. Per tiek metų jis neišnyko, kadangi tvirtas išorinis apdangalas apsaugojo jo genetinį vientisumą ir tai yra vienas veiksmingiausių maisto produktų žemėje, naudojantis ir kaupiantis saulės šviesą (Chlorella http://www.naturalways.com/chlorella.htm. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 10 d.).

Per maždaug pirmą milijardą žemės egzistencijos metų atmosfera buvo gausi mirtinų dujų, tokių kaip amoniakas, metanas ir anglies dioksidas. Žaliųjų augalų, tokių kaip chlorelė, funkcija tapo filtruoti šiuos mirtinus elementus, pagaliau keičiant žemės aplinką į galinčią išlaikyti florą ir fauną (Chlorella – A brief history www.chlorella-europe.com. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 9 d.).

Chlorelė - tai pirmoji žinoma gyva augalijos forma su tikru branduoliu (Pet sun chlorella www.petsunchlorella.com. Prieiga per internetą 2005 m. rugsėjo 09 d.). Kiekviena jos ląstelė yra užbaigta ir apibrėžta. Jos didokas branduolys laikomas branduolio apvalkale. Išorėje šis apvalkalas yra chloroplastas ir mitochondrija. Krakmolo kruopelė matoma ląstelės šiaurės vakarų kvadrate. Ląstelės sienelės funkcija - išlaikyti ir apsaugoti chlorelės ląstelę. Chlorelės ląstelės struktūra pateikiama 1 paveiksle.

1 pav. Chlorelės ląstelės struktūra (Chlorella www.chlorella-europe.com Prieiga per internetą 2006 m. sausio 9 d.)

Chlorelė pagal skirtingų autorių (Брокгауз ir Ефрон, 2005), (What is chlorella? http://www.sunchlorellausa.com/catalog/what_is_chlorella.htm. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 20 d.), (Chlorella www.chlorella-europe.com. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 9 d.) pateiktus duomenis yra rutulio formos ląstelė, kurios matmenys svyruoja nuo 0,0015 mm iki 0,012 mm. Kiekvienoje tokioje ląstelėje yra homogeninė protoplazma ir labai mažas branduolys. Kaip pastebi Брокгауз ir Ефрон, 2005, chlorelės vegetatyvinis kūnas susideda iš vienos rutulio ar ovalo formos gardelės su plonu apvalkalu, kuris Brandt ir Dangeard nuomone susideda iš celiuliozės, o kitų – Famincyn ir kt. teigimu - iš permatomos masės, neturinčios celiuliozės. Chlorelės vegetatyvinės ląstelės labai paprastos. Tai žali rutuliukai, kurių protoplastas turi vieną taurės, tiksliau – varpo formos chloroplastą su vienu pirenoidu storesnėje dalyje. Branduolys yra vienas, tačiau be specialaus apdirbimo ląstelėje jis yra nematomas. Protoplastas padengtas ryškiu, dviejų sluoksnių, apvalkalu (Chlorococcales http://www.floranimal.ru/orders/5880.html. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 10 d.).

1.3. Chlorelės atradėjai

Kaip nurodo Сальниковa, 1977, pirmasis dumblius, XVII amžiuje, aprašė Pristli. Kitų autorių teigimu (Chlorella www.chlorella-europe.com. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 9 d.) tikroji chlorelė pirmą kartą išauginta Olandijoje, 1800 metais.

Tačiau dauguma autorių nesutaria dėl atradėjo pavardės ir tautybės. Vieni teigia, jog chlorelę 1890 metais atrado ir tyrinėjo danų mokslininkas M.U. Beižernikas (Chlorella http://www.vitamax.dp.ua/?ingr_2. Prieiga per internetą 2005 m. 09 01 d.), kiti (Chlorella www.curezone.com/asp. Prieiga per internetą 2005 m. spalio 1 d.), jog chlorelė pirmąkart atrasta vokiečių mokslininkų, treti (Chlorella www.chlorella-europe.com Prieiga per internetą 2006 m. sausio 9 d.) teigia, jog 1890 m. olandų mikrobiologas Bejerinkas išskyrė atskirą Chlorella vulgaris rūšį. Pastarasis šaltinis (Chlorella www.chlorella-europe.com Prieiga per internetą 2006 m. sausio 9 d.) pažymi, jog 1900 metais mokslininkai skirtingose šalyse, ypač Vokietijoje, pradėjo tyrinėti idėją iš chlorelės gaminti maistą.

1.4. Chlorelės dauginimasis

Chlorelė – plačiai paplitusi ir gerai žinoma. Ji nereikli gyvenimo sąlygoms ir sugeba intensyviai daugintis, todėl sutinkama beveik visur (Chlorococcales http://www.floranimal.ru/orders/5880.html. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 10 d.).

Kiekviena dumblių ląstelė sugeba fotosintezuoti. Organinės medžiagos, susidarančios fotosintezės procese, kaupiasi ląstelės viduje ir susideda iš proteinų, angliavandenių ir riebalų; celiuliozė kaupiasi tik apvalkale (Сальникова, 1977).

Брокгауз ir Ефрон (http://infolio.asf.ru/Sprav/Brokgaus/5/5036.htm. Prieiga per internetą 2005 m. 04 09) teigimu, chlorelės dauginimasis vyksta chromatofora ir perenoida, pakartotinio atskyrimo būdu. Kiekvienos ląstelės turinys suskyla į tolygias dalis nuo 2 iki 16, kurios tam tikrą laiką lieka apgaubtos motininiu apvalkalu, o po jo plyšimo ir išnykimo – lieka laisvoje būsenoje. Ląstelės greitai auga ir netrukus kartojasi tas pats vystymosi ciklas. Nukrypimai nuo normalaus vystymosi ciklo sutinkami palyginti retai. Kartais chlorelės dauginasi atskylant dukterinei ląstelei nuo motininės. Normaliai atsiskirianti dukterinė ląstelė gali ir neatsiskirti nuo motiniško apvalkalo ir likti jame ilgam laikui bei palaipsniui pereiti į Gloecystis ir Palmella stadiją. Spartus chlorelės dauginimasis per 63 dienas užtikrintų tokį biomasės kiekį, kuris atitiktų žemės masei (Chlorococcales http://www.floranimal.ru/orders/5880.html Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 10 d.).

Bejerinkas (http://infolio.asf.ru/Sprav/Brokgaus/5/5036.htm. Prieiga per internetą 2005 m. 04 09) studijavo chlorelės mitybą ir nustatė, kad ląstelėms gyvybiškai reikalingas azotas ir

angliavandeniai. Vokietijoje atlikti bandymai seniai įrodė, kad chlorelė neparazituoja gyvūnų organizme, bet ir neduoda jam naudos. Buvo pastebėta, kad chlorelės gyvūnų organizme būdavo suvirškintos. Šį reiškinį autoriai traktavo skirtingai. Tik po kiek laiko pavyko išsiaiškinti sąlygas, kurioms esant chlorelė organizme žūdavo arba likdavo gyventi.

Pirmuonyse lengvai galima išskirti 3 protoplazmos sluoksnius:

• išorinį – alveolinę plazmą, kuri yra pagrindas kitiems dviems sluoksniams; • vidurinę – kortikalinę plazmą, kuri nedalyvauja virškinime;

• vidinę endoplazmą, kuri yra svarbiausia virškinimo procesui organizme.

Jei chlorelė patenka į endoplazmą, tai ji yra gyvulio suvirškinama, jei patenka į kortikalinį plazmos sluoksnį – lieka gyventi simbiozėje su gyvūnu, kadangi šis plazmos sluoksnis nedalyvauja virškinimo procese (http://infolio.asf.ru/Sprav/Brokgaus/5/5036.htm. Prieiga per internetą 2005 m. 04 09).

Tačiau gamta apribojo chlorelės augimo tempą: chlorelės ląstelė reikalauja saulės šviesos. Jeigu chlorelei dauginantis neužtenka erdvės, tai jos dauginimosi spartumas ženkliai sumažėja (Chlorella www.chlorella-europe.com Prieiga per internetą 2006 m. sausio 9 d.).

1.5. Chlorelės rūšys

Šiuo metu žinoma apie 40 chlorelės genties rūšių. Kai kurios chlorelės rūšys jau žinomos nuo seniausių laikų, nes buvo tapatinamos su gyvūnų organais. Kaip nurodoma

(http://infolio.asf.ru/Sprav/Brokgaus/5/5036.htm. Prieiga per internetą 2005 m. 04 09) galima išskirti tokias chlorelės rūšis: Chlorella vulgaris Beyerink, Chlorella infusionum Beyerink, Chlorella parasitica Brandt, Chlorella condustrix Brandt, Chlorella actinosphaerii Averinzew ir kt. Tik išsamūs morfologiniai, biocheminiai ir fiziologiniai chlorelės tyrimai leidžia teisingai jas suskirstyti į šias rūšis. Dalis rūšių, kažkada priskirtų Chlorella genčiai, šiandien jau negali jai priklausyti (Андреева, 1975).

1.6. Chlorelės kultivavimas

Chlorelė gali būti auginama natūraliai, pramoniniu būdu arba laboratorijose (http://infolio.asf.ru/Sprav/Brokgaus/5/5036.htm. Prieiga per internetą 2005 m. 04 09).

1940-taisiais metais buvo sukurta vienaląsčių dumblių auginimo technologija pramoniniu būdu. Pramoniniu būdu chlorelė kultivuojama daugelyje pasaulio šalių. Prieš maždaug 30 metų buvusioje Tarybų Sąjungoje veikė apie 800 reaktorių, pramoniniu būdu gaminančių chlorelės suspensiją. Šiuo metu Rusijoje ją gamina tik kelios įmonės. Masiškai chlorelė auginama Japonijoje, Kinijoje, Indijoje ir daugelyje kt. šalių (Мельников, Мананкина,1991).

Numatytos trys chlorelės naudojimo sritys (Chlorella http://www.vitamax.dp.ua/?ingr_2 Prieiga per internetą 2005 m. 09 01 d):

1. Dumblių auginimas, siekiant gauti vertingas organines medžiagas (baltymus, riebalus, vitaminus) ir jas panaudoti pašarų, maisto ir farmakologijos pramonėje kaip žaliavą.

2. Azotą fiksuojančių dumblių panaudojimas dirvožemio derlingumo didinimui. 3. Vienaląsčių dumblių panaudojimas kosminiuose skrydžiuose.

Chlorelė yra labai perspektyvus dumblis, kuris išsivysčiusiose šalyse jau seniai auginamas dideliais kiekiais. Dėl gydomųjų ir kitų naudingų savybių ji naudojama maisto pramonėje, farmacijoje ir kosmetikos pramonėje bei kombinuotųjų pašarų gamyboje (Молодых, 2006).

1.7. Chlorelės cheminė sudėtis

Kaip teigia daugelis autorių, chlorelėje yra baltymų, nepakeičiamų amino rūgščių, vitaminų, mikroelementų, biologiškai aktyvių medžiagų. Nėra gamtoje kito tokio augalo, sudėtimi prilygstančio chlorelei.

Iš vieno litro chlorelės suspensijos gaunama 6-10 gramų sausos chlorelės, kurios 1 ml yra 50-60 mln. chlorelės ląstelių. Chlorelės sausoje medžiagoje vidutiniškai yra: baltymų - 55%, lipidų - 10%, angliavandenių - 25% ir pelenų - 8%. Baltymų chlorelėje yra daugiau nei alaus mielėse, sojų bei nugriebto pieno milteliuose. Chlorelės baltymuose randame visas nepakeičiamas aminorūgštis. Kai kurių aminorūgščių chlorelėje yra daugiau nei gyvūninės kilmės pašaruose (Chlorella http://www.naturalways.com/chlorella.htm Prieiga per internetą 2006 m. sausio 10 d.).

Chlorelė turtinga karotinu, kurio joje yra tris kartus daugiau nei žolės miltuose, o vitamino A keliasdešimt kartų daugiau nei piene. Chlorelėje, be vitamino A, gausu dar ir vitaminų C, B12,

D. Be minėtų vitaminų chlorelė turtinga riebalų rūgštimis, mineralinėmis medžiagomis t.y. makro ir mikroelementais (http://www.naturalways.com/chlorella.htm. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 10 d.), (Chlorella http://www.greatvistachemicals.com/herb_extracts/chlorella. html Prieiga per internetą 2005 m. lapkričio 11 d.). Nustatyta, kad yra nemažas kiekis pigmentų (Chlorellas Healing properties http://www.jeanesholistics.com/id30.html. Prieiga per internetą 2005 m. rugsėjo 26 d.), be kurių gyvi organizmai negali sintetinti fermentų, kurie būtini normaliai medžiagų apykaitai vykti. Svarbiausias pigmentas - chlorofilas, dar vadinamas „žaliu auksu“, dėl jo molekulinės struktūros panašumo į hemoglobiną (Charitonovas , 2005).

Medicininėje praktikoje pastebėta (Clorellla www.chlorella-europe.com. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 9 d.), kad šis mikroskopinis dumblis, turtingas chlorofilu, yra efektyvus kovojant su mažakraujyste, nes jame yra daug vitamino B12, folio rūgšties, geležies ir

aminorūgščių. Chlorofilas, patekęs į kraujotaką, praturtina kraują deguonimi ir skatina hemoglobino gamybą. Tačiau chlorofilas pasižymi ne tik šiomis savybėmis. Chlorofilas, esantis chlorelėje, teigiamai veikia virškinimo sistemą, didina peristaltikos aktyvumą, skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, mažina uždegimus (Chlorellas Healing properties http://www.jeanesholistics.com/id30.html. Prieiga per internetą 2005 m. rugsėjo 26 d.). Be to, chlorofilas pasižymi antiseptinėmis ir regeneruojančiomis savybėmis (Chlorella www.chlorella-europe.com Prieiga per internetą 2006 m. sausio 9 d.).

Chlorofilo kiekis chlorelėje 10 kartų didesnis negu liucernoje (Chlorella http://www.vitamax.dp.ua/ ?ingr_2. Prieiga per internetą 2005 m. 09 01 d.).

Mokslininkų įrodyta, kad chlorelei būdingas dar ir baktericidinis veikimas dėl joje esančio antibiotiko, pavadinto chlorelinu. (La Chlorella www.biorespect.com/page.asp?page=chlorella. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 29 d.).

1 lentelėje pateikiama įvairiuose šaltiniuose nustatyta bei aprašyta chlorelės cheminė sudėtis.

1 lentelė. Chlorelės cheminė sudėtis

Rodikliai

http://www.chlorella powder.com/chlorella .html

Prieiga per internetą 2005 m. spalio 19 d.

www.petsunchlorella. com

Prieiga per internetą 2005 m. rugsėjo 09 d. http://www.natural ways.com/chlorell a.htm. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 10 d. www.biorespect.co m/page.asp?page=ch lorella.

Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 29 d.

1 2 3 4 5

Maisto medžiagos sausojoje medžiagoje 100 g yra:

Žali riebalai, g - 11,2 9,3 - Žali baltymai, g - 59,7 58,4 61,6 Žali pelenai, g - 6,3 4,2 - Žalia ląsteliena, g - - 0,3 0,3 Vitaminai Vitaminas A, TV - 14000 51300 - Vitaminas E, mg 24,9 4,3 1,5 - Vitaminas B1, mg 2,0 1,08 1,7 - Vitaminas B2, mg 5,0 4,93 4,3 - Vitaminas B6, mg 2,0 1,93 1,4 - Vitaminas B12, mg 0,02 0,24 0,13 - Karotinas, mg - 25,0 - 70,1 Beta karotinas, mg 119 - - 49,1 Chlorofilas, mg 3500 2300 - 2100 Mineralinės medžiagos Kalcis, g 0,327 0,410 0,221 0,574 Fosforas, g - 1,5 0,895 1,72 Magnis, mg 0,314 0,310 0,315 0,327 Kalis, g 1,0 1,0 - 0,778 Geležis, mg 204 140 130 - Cinkas, mg - 1,9 71 1,12 Aminorūgštys Lizinas, g 4,90 3,43 - 3,52 Metioninas, g 1,30 1,28 1,3 1,46 Cistinas, g 0,79 0,73 - 0,72

1.8 Chlorelė gyvūnų mityboje

Chlorelė turtinga baltymais, nepakeičiamomis aminorūgštimis, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis. Veikiant preparatui, gyvuliai geriau pasisavina gaunamų pašarų maisto medžiagas. Tačiau gyvulius šeriant prastos kokybės, nesubalansuotais racionais ir laikant gyvulius prastomis sąlygomis, chlorelės poveikis bus minimalus. Kuo geresnės gyvulių priežiūros ir auginimo sąlygos, tuo nauda didesnė (Stanišauskienė, 2005).

Kaip nurodo Спруж ir Тумалаев (1990), chlorelė žūsta + 40°C temperatūroje, todėl jos negalima terpti į pašarus, kurie veikiami aukšta temperatūra. Pastebėta, jog suaugę gyvuliai suspensiją geria nenoriai, ypač jei jos negavo nuo pirmųjų amžiaus dienų.

Chlorelė dažnai vartojama ir paukštininkystėje. Jos preparatų naudinga duoti vien tik koncentratais lesinamiems broileriams, nes visavertis augalas atstoja žolinius pašarus, kurių pramoniniuose paukštynuose auginami paukščiai visiškai negauna. Rusijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad tėvinio pulko paukščiai, gavę chlorelės, išperina 25-30% daugiau viščiukų, kurie gimsta gyvybingesni ir atsparesni ligų sukėlėjams. Kai vištų dedeklių lesaluose yra chlorelės, dėslumas padidėja 15-20%. Gerų paukščių augimo rezultatų pasiekiama, nes maisto medžiagos pasisavinamos 10% geriau.

Nustatyta, jog visavertis augalas – chlorelė reguliuoja ir sudėtingus galvijų didžiojo prieskrandžio procesus, gerina baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų apykaitą. Girdytų chlorele veršelių priesvoriai padidėja net iki 15-20%, karvės būna 10-15% produktyvesnės. Be to, preparatų gavusių karvių piene sumažėja somatinių ląstelių, pagerėja reprodukcija. (Спруж ir Тумалаев, 1990).

Atliktų ir aprašytų bandymų rezultatai leidžia teigti, kad chlorelę efektyvu duoti ir kiaulėms. Norint, jog gimtų gyvybingi paršeliai, autorių teigimu, paršavedės 5-7 dieną prieš apsėklinimą ir paršingumo periodo viduryje, girdomos po 1 l chlorelės suspensijos. Duodant preparato paršavedėms per visą žindymo laikotarpį, padidėja pieningumas ir pieno riebumas, todėl paršeliai greičiau auga, mažiau jų gaišta, o atjunkomi paršeliai sveria vidutiniškai 1,5-2 kg daugiau. Kaip teigia Charitonovas, (2005) atjunkytus paršelius chlorelės suspensija po 0,2 l reikėtų girdyti 21 dieną. Paršelių priesvoriai padidėja iki 30%, sustiprėja jų imunitetas ir jaunikliai atjunkant patiria mažesnį stresą.

Yra duomenų (Charitonovas, 2005), kad preparatas teigiamai veikia ir ėriavedžių vislumą, prikerpama 10% daugiau vilnos, ėriukai greičiau nupenimi.

1.9 Dumblių poveikis gyvūnų ir žmonių sveikatai

Daugelio mokslininkų atlikti eksperimentai įrodė, jog chlorelė apsaugo kepenis nuo įvairių toksinų. Ji gali būti naudojama gydymo tikslams ir kaip profilaktinė priemonė. Eksperimentai su gyvūnais atlikti Kinijoje, Japonijoje Vokietijoje tik patvirtino teiginius, kad chlorelė ypatingai veiksminga priemonė, apsauganti kepenis nuo daugelio kenksmingų toksinų ir ypač etionino (Chlorellas Healing properties http://www.jeanesholistics.com/id30.html. Prieiga per internetą 2005 m. rugsėjo 26 d.).

Kad chlorelė stimuliuoja ir normalizuoja žarnyno veiklą, sužinota jau 1957 m. Nustatyta, jog chlorelė skatina Lactobacillus bakterijų, kurios naudingos žarnyno veiklai, augimą. Chlorelėje esantis chlorofilas užtikrina gerųjų bakterijų veiklą, o celiuliozė organizme absorbuoja sunkiuosius metalus ir šalina juos iš organizmo. Apibendrinant galima teigti, kad chlorelė atstato žarnyno veiklą, normalizuoja jo mikroflorą, padeda vykti detoksikacijos procesui, kartu atnaujina ir atstato natūralią žarnyno apsaugos sistemą, kuri yra viso organizmo imuninės sistemos sudėtinė dalis (Chlorellas Healing properties http://www.jeanesholistics.com/id30.html. Prieiga per internetą 2005 m. rugsėjo 26 d). Chlorelė sėkmingai naudojama sunkiai gydomų opų ir žaizdų gydymui, nes kaip nurodo prieš tai paminėtas šaltinis, chlorelė skatina spartesnį gyvūninių ir augalinių ląstelių atsinaujinimą.

Įrodyta, kad baltymas interferonas, kuris nustatytas chlorelėje, apsaugo gyvūnų ir žmonių ląsteles nuo žalingų virusų, stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi ir augimą.

Įvertinus chlorelės teigiamas savybes ir remdamiesi daugelio mokslininkų atliktais eksperimentais (What is chlorella http://www.sunchlorellausa.com/catalog/what _is_chlorella.htm. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 20 d.), (Pet sun chlorella www.petsunchlorella.com Prieiga per internetą 2005 m. rugsėjo 09 d.), (Chlorella http://www.naturalways.com/chlorella.htm. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 10 d.) galime teigti, kad chlorelė - tai ne tik vitaminų, mineralų, aminorūgščių bei chlorofilo šaltinis, svarbiausia kas yra chlorelėje, tai – nukleotidų - peptidų kompleksas, vadinamas „chlorelės augimo faktoriumi“ (CGF). Jis skatina ypatingai spartų organizmo vystymąsi, didina RNR ir

DNR funkcijas ir tuo pačiu veikia ląstelių regeneraciją, efektyvesnį maisto medžiagų pasisavinimą bei toksinų šalinimą iš organizmo.

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA

Darbas atliktas 2005 metais vasario–birželio mėnesiais ūkininko G. Charitonovo (Žadeikonių k. Pasvalio r.) pirmos grupės Švedijos jorkšyrų veislės kiaulių veislyne. Bandymas vykdytas pagal schemą pateiktą 2 lentelėje.

2 lentelė. Bandymo schema

Bandymas su paršingomis kiaulėmis

Grupė Gyvulių skaičius Šėrimo sąlygos

Kontrolinė 5 Kombinuotasis pašaras paršavedėms

Bandomoji 5 Kombinuotasis pašaras paršavedėms +1

litras chlorelės suspensijos Bandymas su laktuojančiomis kiaulėmis

Grupė Gyvulių skaičius Šėrimo sąlygos

Kontrolinė 5 Kombinuotasis pašaras laktuojančioms kiaulėms

Bandomoji 5 Kombinuotasis pašaras laktuojančioms kiaulėms + l litras chlorelės suspensijos Bandymas su paršeliais žindukliais

Grupė Gyvulių skaičius Šėrimo sąlygos

Kontrolinė 50 Kombinuotasis pašaras paršeliams

žindukliams

Bandomoji 55 Kombinuotasis pašaras paršeliams

Bandymui, analogų principu, atrinkta 10 Švedijos jorkšyrų veislės paršavedžių, kurios suskirstytos į dvi grupes – kontrolinę ir bandomąją, po 5 paršavedes kiekvienoje grupėje.

Paršavedės (paršingos ir laktuojančios) visą bandymo laikotarpį laikytos individualiuose garduose (2, 3 paveikslas).

2 paveikslas. Individualūs gardai paršingoms kiaulėms.

Gardų grindys išklotos molio plytelėmis. Paršavedės kreikiamos šiaudais, o laktuojančios kiaulės – pjuvenomis. Paršavedės šertos iš individualių šėryklų, girdytos iš automatinių girdyklų. Paršeliai žindukliai papildomus pašarus ėdė ir vandenį gėrė iš polimerbetoninių šėryklų ir girdyklų.

3 paveikslas. Laktuojančios kiaulės gardas.

Paršavedžių masės kitimas nustatytas individualaus svėrimo metu. Paršavedės svertos bandymo pradžioje, tai yra 3–iają parą po sukergimo, 2–ąją parą po apsiparšiavimo ir 2–ąją parą po paršelių nujunkymo (1-2 priedai).

Paršeliai žindukliai individualiai sverti vienos paros amžiaus, 21 dienos ir 35 dienų amžiaus (3-8 priedai).

Bandomosios ir kontrolinės grupės paršingos ir laktuojančios paršavedės bei paršeliai žindukliai bandymo laikotarpiu šerti kombinuotaisiais pašarais, kurių sudėtis, energinė ir maistinė vertė nurodyta 3 lentelėje.

3 lentelė. Kombinuotųjų pašarų sudėtis, energetinė ir maistinė vertė Kombinuotieji pašarai Komponentai Paršeliams žindukliams Paršingoms kiaulėms Laktuojančioms paršavedėms 1 2 3 4

Sudėtinės dalys, proc.

Miežiai 10 77,3 55,1

Kviečiai 4,8 - 15

Avižos 15 - -

Kukurūzai 20,29 - -

Sojų rupiniai - 8,6 11,5

Sojų pupelių proteinai

(HP300) 12,05 - 2,5

Žuvų miltai - - 2

Išrūgų milteliai 7,5

Rapsų aliejus - - 3,5

Cukrinių runkelių griežiniai - 10 5

Bulvių proteinų konc. 8 - -

Suplex E/Selen 25kg - 0,1 1

Druska 0,4 - -

Parcifor - 0,4 0,6

Sausi riebalai (Valfix) 8,25 - -

Zeolit MA Type 4 25kg - 1 1 Landmix Sows 2 28 kg - 2,5 2,8 Rubilac 7,37 - - Konservantas 1,5 - - Kvapai 0.05 - - Dextrose 2,5 - - Ronozyme P CT 0,03 - - L-Lyzin hidrochloride 0,38 - - DL-Metheionine 0,12 - -

3 lentelės tęsinys. 1 2 3 4 L-Threonine 0,04 - - L-Tryptophane 0,04 - - Micro-Aid 25kg 0,01 - - Cholin chloride 0,03 - - Monokalcio fosfatas 0,99 0,1 - Vitamix 500318 0,06 - - Vitamix 500320 0,07 - - Vitamix 522297 0,5 - - 1 kg yra: - - - Sausųjų medžiagų, % 91,83 86,21 87,05 Apykaitos energijos, MJ 12,65 11,92 13,5 Žalių pelenų, % 6,73 6,77 7,53 Žalių baltymų, % 22,02 14,15 16,95 Žalių riebalų, % 8,6 2,4 5,86 Žalios ląstelienos, % 2,08 5,97 4,44 Lizino, g 16,19 6,01 8,44 Metionino, g 5,16 2,07 2,75 Cistino, g 3,92 2,68 3,14 Treonino, g 10,34 4,81 6,17 Triptofano, g 3,05 1,63 1,95 Kalcio, g 9,35 8,25 10,38 Fosforo, g 6,88 5,06 6,36 Geležies, mg 156,1 77,92 87,28

Bandomosios grupės paršingos kiaulės 2 savaites iki sukergimo, 2 savaites po sukergimo ir 30 dienų iki apsiparšiavimo papildomai, su nurodytos sudėties kombinuotuoju pašaru, gavo po 1 litrą chlorelės suspensijos.

Kiekviena bandomosios ir kontrolinės grupės paršavedė paršingumo laikotarpiu vidutiniškai per parą suėdė po 2,3 kg kombinuotojo pašaro (4 lentelė). Pašaro kiekviename kilograme sausųjų

medžiagų buvo: 13,8 MJ apykaitos energijos, 16,4% žalių proteinų, 2,8% žalių riebalų, 6,9% žalios ląstelienos, 0,70% lizino, 0,24% metionino, 0,31% cistino, 0,50% treonino, 0,19% triptofano, 0,95% kalcio, 0,58% fosforo ir 9,05% geležies.

Bandomosios grupės laktuojančios paršavedės bandymo laikotarpiu, t.y. 35 dienas, su kombinuotuoju pašaru kasdieną papildomai gavo po 1 litrą chlorelės suspensijos.

Kiekviena bandomosios grupės laktuojanti paršavedė vidutiniškai per parą suėdė po 5,2 kg kombinuotojo pašaro (4 lentelė). Pašaro kiekviename kilograme sausųjų medžiagų buvo: 14,9 MJ apykaitos energijos, 18,3% žalių proteinų, 6,3% žalių riebalų, 4,8% žalio ląstelienos, 0,90% lizino, 0,29% metionino, 0,34% cistino, 0,67% treonino, 0,21% triptofano, 1,12% kalcio, 0,74% fosforo ir 10,1% geležies.

Bandomosios ir kontrolinės grupės paršeliai šerti kombinuotuoju pašaru (3 lentelė), tačiau bandomosios grupės paršeliai, nuo 21–os amžiaus dienos, papildomai gavo po 100 ml chlorelės suspensijos.

4 lentelė. Paršavedžių racionų energinė ir maistinė vertė

Rodikliai Paršingų kiaulių Laktuojančių paršavedžių 1 2 3 Apykaitos energijos, MJ 27,4 67,5 Sausų medžiagų, kg 1,98 4,52 Žalių proteinų, g 325 826 Žalių riebalų, g 55 285 Žalios ląstelienos, g 137 216 Lizino, g 13,8 41,1 Metionino, g 4,76 15,3 Cistino, g 6,16 15,3 Treonino,g 11,1 30,1 Triptofano,g 3,7 9,5 Kalcio, g 18,9 50,5 Fosforo, g 11,6 33,7

4 lentelės tęsinys

1 2 3

Geležies, mg 179,2 456,8

1 kg pašaro sausų medžiagų yra:

Apykaitos energijos, MJ 13,8 14,9 Žalių proteinų, g 164,4 182,7 Žalių riebalų, g 27,8 63,1 Žalios ląstelienos, g 69,2 47,8 Lizino, g 7 9 Metionino, g 2,4 2,9 Cistino, g 3,1 3,4 Treonino, g 5,6 6,8 Triptofano,g 1,9 2,1 Kalcio,g 9,5 11,2 Fosforo,g 5,8 7,4 Geležies,mg 90,5 101,1

Chlorelė auginama emale dengtose 320 litrų talpos voniose (žr. 4 pav.), kur temperatūra siekia +35–370 C, patalpos temperatūra +23–250 C. Chlorelės auginimo procesas: „X“ maitinamoji terpė sumaišoma su avižų lukštais, laikoma vieną parą, kol masė prisisotina CO₂ ir supilama į chlorelės auginimo vonią. Po vienos paros 60 litrų chlorelės suspensijos nupilama ir procesas vėl kartojamas.

4 paveikslas. Chlorelės suspensijos auginimo vonia

Chlorelės cheminė sudėtis tirta LVA Gyvūnų mitybos katedros, LŽI Agrocheminių tyrimų centro ir AB „Kauno grūdai“ Pašarų tyrimo laboratorijose (Januškevičius ir Vaičiulaitienė, 2005). Tirta: sausos medžiagos – džiovinant pavyzdžius 1050 C temperatūroje iki pastovios masės, žali baltymai – Kjeldalio metodu, žali riebalai – ekstrahuojant Soksleto aparatu, žali pelenai – sudeginus pavyzdžius mufelyje 400-6000 C temperatūroje, žalia ląsteliena - Kiuršnerio metodu, karotinas FEK-u, chlorofilas – AOAc Official method 970.64.

Kraujas tyrimams imtas iš paršavedžių ausies kraujagyslių bandymo pradžioje ir pabaigoje. Kraujo biocheminiai ir morfologiniai tyrimai atlikti Lietuvos veterinarijos akademijos Klinikinių tyrimų laboratorijoje biologinių skysčių analizatoriumi Hitachi 705.

Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys apdoroti kompiuterine programa Microsoft Excel ir Origin 5.0. Apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai (M), absoliuti paklaida (m). Skirtumo tarp grupių patikimumo kriterijui nustatyti taikytas Stjudento daugybinio palyginimo metodas. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, jei p<0,05. (Juozaitienė ir Kerzienė, 2001).

Moksliniai tyrimai atlikti, laikantis 1997 11 06 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų LR Valstybinės veterinarijos tarnybos įsakymų: „Dėl laboratorinių gyvūnų

veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16).

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Chlorelės suspensijos cheminės sudėtis

Chlorelės suspensijos cheminės sudėties tyrimai daryti LVA Gyvūnų mitybos katedros, LŽI Agrocheminių tyrimų centro ir AB „Kauno grūdai“ Pašarų tyrimo laboratorijose. Gauti rezultatai pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Chlorelės suspensijos cheminė sudėtis

Rodikliai LVA Pašarų tyrimo laboratorija LŽI Agrocheminių tyrimų centras AB „Kauno grūdai“ Pašarų tyrimo laboratorija Drėgnis, % 99,0 99,9 99,8 Sausoje medžiagoje: Žali baltymai, % 50,0 52,0 55,0 Žalia ląsteliena, % 2,5 2,3 Žali riebalai, % - 4,5 5,2 Žali pelenai, % 3,5 3,04 3,0 Karotinas, mg/100g - 26,2 - Chlorofilas, mg/100g - 2550 -

Kaip matome iš 5 lentelės duomenų, chlorelės suspensijos sausojoje medžiagoje yra: žalių baltymų 50,0–55,0 %, žalių riebalų 4,5–5,2 %, žalios ląstelienos 2,3–2,5 %, žalių pelenų 3,0–3,5 %, karotino 26,2 mg/100 g ir chlorofilo 2 550 mg/100 g. Gauti rezultatai patvirtina kai kurių

šaltinių (http://www.naturalways.com/chlorella.htm. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 10 d.) pastebėjimus, jog chlorelė yra baltymų, kuriuose yra net 23 aminorūgštys, chlorofilo ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis gyvūnams.

3.2 Paršavedžių masės kitimas

Bandymo metu nustatėme paršavedžių masę: 3–ąją parą po sukergimo, 2–ąją parą po apsiparšiavimo ir 2–ąją parą po paršelių nujunkymo. Paršavedžių masės kitimas nustatytas jas individualiai pasvėrus. Individualūs paršavedžių svėrimo duomenys pateikti 1–2 prieduose. Vidutiniai paršavedžių masės kitimo duomenys paršingumo ir žindymo laikotarpiais nurodyti 6 lentelėje.

6 lentelė. Paršavedžių masės kitimas, kg

Grupės Rodikliai Kontrolinė Bandomoji Bandymo pradžioje, 3-ąją parą po sukergimo 168,60±1,68 161,00±2,24 2-ąją parą po apsiparšiavimo 187,00±1,27 182,80±1,64 2-ąją parą po paršelių nujunkymo 169,60±1,04 167,60±2,05 Masės sumažėjimas žindymo laikotarpiu 17,40±0,76* 15,20±0,42* *p<0,05

Kaip matome iš 6 lentelės duomenų, kontrolinės grupės paršavedžių, šertų tik kombinuotuoju pašaru, masės sumažėjimas žindymo laikotarpiu t.y. per 35 dienas buvo 17,4 kg, o bandomosios grupės paršavedžių, kurios su kombinuotuoju pašaru gavo po 1 litrą chlorelės suspensijos – 15,2 kg t.y. 2,2 kg arba 14,5 % mažesnis, nei kontrolinės grupės paršavedžių (p<0,05).

3.3 Paršavedžių produktyvumas

3.3.1 Paršavedžių vislumas, gimusių paršelių stambumas ir jų masės įvairavimas Individualūs paršavedžių produktyvumo duomenys pateikti 3-4 prieduose. Vidutiniai paršavedžių vislumo, gimusių paršelių stambumo ir masės įvairavimo duomenys bandymo laikotarpiu nurodyti 7 lentelėje.

7 lentelė. Vidutinis paršavedžių vislumas, gimusių paršelių stambumas ir jų masės įvairavimas

Grupės Vislumas vnt. Paršelių

stambumas kg Paršelių masės įvairavimas, kg Kontrolinė n=5 10,0±0,35 1,35±0,03* 0,9-1,8 Bandomoji n=5 11,0±0,35 1,48±0,04* 1,2-1,9 *(p<0,05)

Iš 7 lentelės duomenų matyti, kad bandomosios grupės paršavedžių, gavusių chlorelės suspensijos, vidutinis vislumas buvo 10,0% didesnis nei kontrolinės grupės paršavedžių, šertų tik kombinuotuoju pašaru. Patikimo skirtumo tarp grupių nebuvo (p>0,05).

Apie paršelių stambumą sprendžiamą iš gimusio paršelio masės. Kuo gimsta stambesni paršeliai tuo jie geriau auga. Bandomojoje grupėje gimę paršeliai buvo 0,13 kg arba 9,6% sunkesni (p<0,05) lyginant su kontroline grupe.

Paršavedės, šertos chlorelės suspensija, vedė ne tik stambesnius, bet ir vienodesnės masės paršelius. Šios grupės paršavedžių lizduose iki 1 kg sveriančių paršelių nebuvo, 17 paršelių t.y. 30,0% gimė 1,1–1,3 kg svorio, 38 paršeliai t.y. 70,0% gimė 1,4–1,8 kg svorio nuo iš visų atvestų paršelių skaičiaus. Kontrolinėje grupėje paršavedės iki 1 kg svorio atvedė 4 paršelius t.y. 8,0%, 22 paršeliai gimė 1,1–1,3 kg svorio t.y. 44,0% ir 24 paršeliai 1,4–1,8 kg svorio arba 48,0% iš viso atvestų paršelių skaičiaus (p>0,05).

3.3.2 Paršavedžių pieningumas

Paršavedės pieningumas vertinimas sąlyginai pagal lizdo masę 21-ąją dieną (Jančienė ir kt., 2002). Individualūs paršelių masės kitimo duomenys 21 amžiaus dieną pateikti 5-6 prieduose. Paršavedžių vidutinis pieningumas nurodytas 8 lentelėje.

8 lentelė. Paršavedžių vidutinis pieningumas.

*(p<0,05)

Kaip matome iš 8 lentelės duomenų, chlorelės suspensija teigiamai veikė paršavedžių pieningumą. Paršavedžių, šertų kombinuotuoju pašaru ir chlorelės suspensija, pieningumas 21– ąją amžiaus dieną nustatytas 10,98 kg arba 22,4% didesnis nei kontrolinės grupės paršavedžių, ėdusių tik kombinuotąjį pašarą (p<0,05).

3.3.3 Paršelių masės kitimas

Paršelių žinduklių individualūs augimo duomenys nuo gimimo iki nujunkymo, t.y. 35– osios amžiaus dienos, pateikti 3–8 prieduose. Kaip kito vidutinė paršelių masė per visą bandymo laikotarpį, pavaizduota 9 lentelėje ir 5 paveiksle.

Grupės Pieningumas, kg

Kontrolinė 49,02±0,78*

n=5

Bandomoji 60,00±1,12*

9 lentelė. Paršelių stambumas

* (p<0,05)

Iš 9 lentelės duomenų matyti, kad bandomosios grupės paršeliai, gimę 0,13 kg sunkesni nei kontrolinėje grupėje, sparčiau augo ir visą bandymo laikotarpį. Jų masė 21–ąją amžiaus dieną buvo 0,44 kg arba 8,4%, 35–ąją amžiaus dieną – 0,62 kg arba 7,6% didesnė, lyginant su kontrolinės grupės paršeliais (p<0,05).

Vidutiniai paršelių masės kitimo duomenys nuo gimimo iki nujunkymo, t.y. 35–osios amžiaus dienos, pavaizduoti 5 paveiksle.

5 paveikslas. Paršelių masės kitimas

Vidutinė paršelio kūno masė, kg Grupės

Gimusio 21 dienos 35 dienų

Kontrolinė n=5 1,35±0,03* 5,23±0,11* 8,19±0,11* Bandomoji n=5 1,48±0,04* 5,67±0,08* 8,81±0,08* 1,35 1,48 5,23 5,67 8,19 8,81 0 2 4 6 8 10 Masė, kg Gimusio 21 35 Amžius, dienomis Paršelių masės kitimas

3.3.4 Paršelių išsaugojimas

Vidutinis paršelių išsaugojimas kontrolinėje ir bandomoje grupėje nuo gimimo iki atjunkymo parodytas 10 lentelėje ir 6 paveiksle.

10 lentelė. Paršelių išsaugojimas

Grupės Rodikliai

Kontrolinė Bandomoji

Vidutinis gimusių paršelių skaičius vadoje, vnt.

10,0±0,35 11,0±0,35

Vidutinis paršelių skaičius 10-ąją amžiaus dieną, vnt.

9,6±0,27 10,8±0,42

10-ąją amžiaus dieną

išsaugota, % 96,0 98,2

Vidutinis paršelių skaičius 21-ąją amžiaus dieną, vnt.

9,4±0,27 10,6±0,27

21-ąją amžiaus dieną

išsaugota, % 94,0 96,4

Vidutinis paršelių skaičius 35-ąją amžiaus dieną, vnt.

9,2±0,42 10,4±0,27

35-ąją amžiaus dieną

išsaugojimo, % 92,0 94,5

Kaip matome iš 10 lentelės duomenų, paršelių išsaugojimas bandomojoje grupėje 10–ąją amžiaus dieną buvo 98,2%, 21–ąją amžiaus dieną – 96,4% ir nujunkant, t.y. 35–ąją amžiaus dieną 94,5% t.y 2,2%–2,4%–2,5% didesnis nei kontrolinėje grupėje (p<0,05).

6 paveikslas. Paršelių išsaugojimas

Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad chlorelės suspensija, šerta bandomosios grupės paršavedėms ir paršeliams žindukliams, turėjo teigiamą poveikį paršavedžių masės kitimui, vislumui, pieningumui, paršelių stambumui bei jų išsaugojimui iki nujunkymo.

3.4 Paršavedžių biocheminiai ir morfologiniai kraujo rodikliai

Baltymų apykaitai įvertinti kiaulių kraujo serume nustatėme bendruosius baltymus, o kraujyje morfologinius rodiklius: hemoglobiną, eritrocitus ir leukocitus. Tyrimo rezultatai pateikti 11 lentelėje. 98,2 96,0 96,4 94,0 94,5 92,0 88 90 92 94 96 98 100 Išsaugojimas, % 10-ąją 21-ąją 35-ąją Amžiaus dieną Paršelių išsaugojimas Bandomoji Kontrolinė

11 lentelė. Paršavedžių kraujo tyrimo duomenys

Kontrolinė grupė Bandomoji grupė

Rodikliai _Bandymo pradžia Bandymo pabaiga Bandymo pradžia Bandymo pabaiga Bendrieji baltymai, g/l 78,61±4,12 78,46±3,42 77,84±3,96 78,53±3,74 Hemoglobinas, g/l 92,64±3,79 92,89±3,76 92,78±4,05 95,14±4,89 Eritrocitai, 1012/l 6,52±0,51 6,47±0,43 6,84±0,60 7,01±0,67 Leukocitai, 109/l 9,27±0,81 9,12±0,74 9,34±0,55 9,20±0,39

Iš 11 lentelės duomenų matyti, kad bendrųjų baltymų kiekis tiek kontrolinės, tiek bandomosios grupės kiaulių kraujo serume bandymo pradžioje ir baigus bandymą buvo fiziologinės normos ribose. Įvertinus morfologinius kraujo rodiklius nustatėme, kad bandomosios grupės paršavedžių kraujyje bandymo pabaigoje hemoglobino padidėjo 2,54%, o eritrocitų 2,49% lyginant su jų kiekiu, nustatytu paršavedžių kraujyje bandymo pradžioje (p>0,05).

Remiantis literatūros duomenimis (Clorella http://www.vitamax.dp.ua/?ingr_2. Prieiga per internetą 2005 m. 09 01 d.) galima daryti išvadą, kad nežymiam hemoglobino ir eritrocitų kiekio padidėjimui kraujyje įtakos galėjo turėti chlorelės suspensija, skatinanti eritrocitų ir hemoglobino gamybą, nes chlorelės chlorofilo struktūra panaši į hemoglobino molekulę.

Nežiūrint neženklaus hemoglobino ir eritrocitų padidėjimo, visi kraujo rodikliai buvo fiziologinės normos ribose (Matusevičius, 1998). Tai rodo, kad paršavedės bandymo pradžioje ir bandymo pabaigoje buvo sveikos, o chlorelės suspensija paršavedžių sveikatai neigiamo poveikio neturėjo.

Išvados

1. Paršavedžių, paršingumo laikotarpiu gavusių chlorelės suspensijos, masės sumažėjimas žindymo laikotarpiu buvo 14,5 % mažesnis (p < 0,05) palyginti su kontroline grupe, kurioje paršavedės šertos vien tik kombinuotaisiais pašarais.

2. Bandomosios grupės paršavedžių vislumas buvo 10,0 % didesnis (p > 0,05), jos vedė 9,6% sunkesnius paršelius (p < 0,05), o gimusių paršelių lizdai buvo vienodesni palyginti su kontroline grupe.

3. Bandomosios grupės paršavedės, gavusios chlorelės suspensijos buvo 10,98 kg arba 22,4% pieningesnės (p<0,05) palyginti su kontrolinės grupės paršavedėmis.

4. Chlorelės turėjo teigiamą poveikį paršelių masės kitimui: gimę paršeliai buvo 9,6 % (p<0,05), 21-ąją amžiaus dieną - 8,4 % (p<0,05), o 35-ąją, t.y. nujunkant, 7,6 % (p<0,05) sunkesni, palyginti su kontrolinės grupės paršeliais.

5. Bandomojoje grupėje paršelių išsaugojimas buvo: 10-ąją amžiaus dieną - 2,2% (p<0,05), 21-ąją amžiaus dieną – 2,4% (p<0,05) ir 35-ąją, t.y. nujunkymo dieną, – 2,5% (p<0,05) didesnis, palyginant su kontroline grupe.

6. Chlorelės suspensija neturėjo neigiamo poveikio paršavedžių sveikatai, taip pat kai kuriems biocheminiams ir morfologiniams kraujo rodikliams.

PADĖKA

Didelę padėką norių pareikšti ūkininkui Genadijui Charitonovui už galimybę atlikti tiriamąjį darbą.

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei doc. dr. Janinai Černauskienei už suteiktą informaciją, žinias ir visokeriopą pagalbą ruošiant magistro diplominį darbą. Esu labai dėkingas Gyvūnų mitybos katedros kolektyvui ir LŽI Agrocheminių tyrimų centro darbuotojai R. Gudabskienei už malonų bendradarbiavimą ir naudingus patarimus.

SUMMARY

CHLORELLA IMPACT ON PRODUCTIVITY OF SOWS AND ON SPEED OF PIGLETS’ GROWTH

LITHUANIAN VETERINARY ACADEMY, ANIMAL NUTRITION DEPARTMENT Kaunas, 2006

Paper advisor doc. dr. Janina Černauskienė

Volume of the paper – 51 page including 11 tables, 6 pictures and 8 appendixes.

Purpose of the study: to assess chlorella impact on productivity of sows and on speed of piglets’ growth.

This research of master degree was accomplished in 2004-2006 in Animal Nutrition Department of Lithuanian Veterinary Academy, in feed research laboratories of Agrochemical Investigations Centre of Lithuanian Institute of Agriculture and joint stock company AB “Kauno Grūdai“ and in breeding-ground of farmer G. Charitonovas (Žadeikonių village, Pasvalio region) with the swine of the Swedish Yorkshire breed of the first group. Research revealed that:

ƒ during suckling period mass reduction in sows, that were given a suspension of chorella during pregnancy period, was lower by 14.5% compared to the control group containing sows that were fed by combined feeds only (p<0.05);

ƒ prolificacy of the test group sows was by 10.0% higher (p>0.05), piglets produced by them were 9.6% heavier (p<0.05) and families of born piglets where less varied when compared to the control group;

ƒ sows of the test group that were given a suspension of chorella were by 10.98 kg or 22.4% milkier when compared to the sows of control group (p<0.05);

ƒ chorella had a positive impact on change of piglets mass: piglets at birth were by 9.6%, on the 21st day of life – by 8.4%, on the 35th day of life, i.e. at the wean off – by 7.6% heavier when compared to the piglets of control group (p<0.05);

ƒ in the test group retention of piglets was as follows: on the 10th _{day of life – by 2.2%, on}

the 21st day of life – by 2.4% and on the 35th day of life, i.e. at the wean off – by 2.5% higher when compared to the control group (p<0.05);

ƒ chorella suspension had no negative impact on the health of sows as well as on some biochemical and morphological blood indicators.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Algae http://aquat1.ifas.ufl.edu/guide/2algae.html. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 3 d.

2. Algue http://www.thecanadianencyclopedia.com/index.cfm?PgNm=TCE&Params=f1AR Tf0000137 Prieiga per internetą 2005 m. lapkričio 4 d.

3. Algae http://www.saguaro-juniper.com/i_and_i/algae_etal/algae. html. Prieiga per internetą 2005 m. birželio 30 d.

4. Barsanti L. Algae: Anatomy, Biochemistry and Biotechnology. Publisher: CRC, 2005. 320 p.

5. Charitonovas G. Vienaląstis augalas – ir vaistas, ir maistas. Mano ūkis. 2005 lapkritis. P. 46-47

6. Chen Feng, Yue Jiang, Chen Feng Chen. Algae and their Biotechnological Potential. Publisher: Springer, 2001. 316 p.

7. Chlorella - A Brief History. www.chlorella-europe.com Prieiga per internetą 2006 m. sausio 9 d.

8. Chlorella. http://www.chlorellapowder.com/chlorella.html Prieiga per internetą 2005 m. spalio 19 d.

9. Chlorella. www.curezone.com/asp Prieiga per internetą 2005 m. spalio 1d.

10. Chlorella's Healing Properties. http://www.jeanesholistics.com/id30.html Prieiga per internetą 2005 m. rugsėjo 26 d.

11. Chlorella. http://www.greatvistachemicals.com/herb_extracts/chlorella.html Prieiga per internetą 2005 m. lapkričio 11 d.

12. Chlorella. http://www.naturalways.com/chlorella.htm. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 10 d.

13. Chlorella. http://www.vitamax.dp.ua/?ingr_2. Prieiga per internetą 2005 m. 09 01 d. 14. Chlorococcales

http://www.floranimal.ru/orders/5880.html Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 10 d. 15. Graham Linda E., Wilcox Lee W. Algae. Publisher: Prentice Hall, 1999. 700 p.

www.unu.edu/unupress/unupbooks/80434e/80434E0f.htm Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 11 d.

17. Jančienė I., Kvietkutė A., Mikelėnas A. Kiaulininkystės laboratorinių ir praktikos darbų metodiniai nurodymai. Kaunas, 2002. 99 p.

18. Januškevičius A., Vaičiulaitienė O. Pašarų maistinės ir energinės vertės nustatymas. Metodinė priemonė Gyvulininkystės technologijos ir Veterinarijos fakultetų studentams. Kaunas: LVA spaudos ir leidybos skyrius, 2005. 120 p.

19. Juozaitienė V., Kerzienė S. Biometrija ir kompiuterinė duomenų analizė. Kaunas, 2001. 114 p.

20. Kathleen M. Cole, Robert G. Sheath. Biology of the Red Algae. Publisher: Cambridge University Press, 1990. 525 p.

21. Kulpys J., Juraitis V. Prekiniai pašarai ir pašarinės medžiagos. Metodinės rekomendacijos. Kaunas, 2001. 88 p.

22. La Chlorella. www.biorespect.com/page.asp?page=chlorella. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 29d.

23. LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, 1997 11 06, Nr. VIII-500, Vilnius. Paskelbta: „Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108

24. LR Valstybinės veterinarijos tarnybos įsakymas: „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“. 1998 12 31, Nr. 4-361 25. LR Valstybinės veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo

moksliniams bandymams“. 1999 01 18, Nr. 4-16

26. Matusevičius A. Veterinarijos gydytojo vadovas. Vilnius, 1998. P. 46-48

27. Pet Sun Chlorella - 60 wafers. www.petsunchlorella.com Prieiga per internetą 2005 m. rugsėjo 09 d.

28. Philip Sze. A biology of the algae. Publisher: McGraw-Hill Science /Engineering / Math, 1997. 288 p.

29. Stanišauskienė D. Žinių šaltinis – beribė interneto erdvė. Mano ūkis. 2005 balandis, P. 52-53

30. Stevenson, R. Jan. Algal Ecology: Freshwater Benthic Ecosystem. Publisher: Academic Press, 1996. 753 p.

31. Trumpickaitė-Dzekčiorienė S. Antibiotikai pašaruose bus nedraudžiami tik gyvūnams gydyti. Ūkininko patarėjas. 2005 06 09, P.7

32. Wehr John D., Sheath Robert G. Freshwater Algae of North America: Ecology and Classification (Aquatic Ecology). Publisher: Academic Press, 2002. 917 p.

33. What is chlorella. http://www.sunchlorellausa.com/catalog/what_is_chlorella.htm. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 20 d.

34. Андреева В.М. Род chlorella. Морфология, систематика, принципы классификации. Ленинград, 1975. 111 p.

35. Брокгауз Ф.А., Ефрон И.А. Энциклопедический словарь. In Folio. http://infolio.asf.ru/Sprav/Brokgaus/5/5036.htm. Prieiga per internetą 2005 m. 04 09

36. Мельников С.С., Мананкина Е.Е. Хлорелла физиологически активные вещества и их использование. Минск, Навука i тэхнiка, 1991. 79 p. 37. Молодых А. "Хлорелла" крупным планом. Россия, 2006 января 12-18, №.1 (953) 38. Сальникова М.Я. Хлорелла – новый вид корма. Москва “Колос”, 1977. 95 p 39. Спруж Я. Я., Тумалаев Н. Р. Перспективы использования хлореллы. Рекомендации. Махачкала 1990.

1 priedas. Kontrolinės grupės paršavedžių masės kitimas, kg Paršavedės Rodikliai 1 2 3 4 5 M±m 3-ąją parą po sukergimo 167 169 174 165 168 168,6±1,68 2-ąją parą po apsiparšiavimo 187 184 191 186 187 187,0±1,27 2-ąją parą po paršelių nujunkymo 170 169 173 168 168 169,6±1,04

2 priedas. Bandomosios grupės paršavedžių masės kitimas, kg Paršavedės Rodikliai 1 2 3 4 5 M±m 3-ąją parą po sukergimo 162 156 168 160 159 161,0±2,24 2-ąją parą po apsiparšiavimo 183 180 188 180 183 182,8±1,64 2-ąją parą po paršelių nujunkymo 168 164 174 164 168 167,6±2,05

3 priedas. Kontrolinėje grupėje gimusių paršelių skaičius ir masė. Paršavedės 1 2 3 4 5 Eil. Nr. Paršelių masė, kg 1 1,3 1,2 1,0 1,3 1,3 2 1,5 1,3 1,2 1,6 1,5 3 1,5 1,4 1,4 1,2 1,4 4 1,2 0,9 1,1 1,5 1,0 5 1,1 1,1 1,3 1,4 1,3 6 1,3 1,3 1,5 1,5 1,7 7 1,2 1,4 1,2 1,2 1,5 8 1,2 1,8 1,6 1,6 1,3 9 1,4 1,4 1,4 1,5 1,6 10 1,3 0,9 1,6 1,2 11 1,6 M±m 1,30±0,04 1,30±0,09 1,33±0,07 1,42±0,06 1,38±0,07

4 priedas. Bandomojoje grupėje gimusių paršelių skaičius ir masė. Paršavedės 1 2 3 4 5 Eil. Nr. Paršelių masė, kg 1 1,3 1,3 1,2 1,2 1,7 2 1,3 1,6 1,7 1,2 1,8 3 1,5 1,5 1,3 1,5 1,4 4 1,4 1,7 1,4 1,6 1,3 5 1,2 1,3 1,2 1,4 1,5 6 1,9 1,5 1,5 1,5 1,6 7 1,6 1,4 1,7 1,5 1,9 8 1,4 1,8 1,3 1,3 1,4 9 1,3 1,5 1,6 1,2 1,8 10 1,4 1,6 1,8 1,6 1,5 11 1,4 1,7 1,3 1,3 12 1,5 M±m 1,43±0,06 1,54±0,05 1,45±0,07 1,40±0,05 1,59±0,07

5 priedas. Kontrolinės grupės paršelių masė ir skaičius 21-ąją amžiaus dieną. Paršavedės 1 2 3 4 5 Eil. Nr. Paršelių masė, kg 1 4,9 4,8 4,6 5,4 5,4 2 5,3 5,0 4,8 5,6 5,8 3 5,6 4,2 5,0 5,3 5,3 4 4,8 4,6 4,9 5,4 5,4 5 4,7 4,5 5,0 5,6 5,6 6 4,9 4,8 5,7 5,7 5,6 7 4,8 5,4 5,5 5,3 5,2 8 4,9 5,8 5,3 5,5 5,6 9 5,4 5,3 5,6 5,4 5,2 10 5,0 5,7 M±m 5,03±0,1 5,01±0,18 5,16±0,14 5,47±0,05 5,46±0,07

6 priedas. Bandomosios grupės paršelių masė ir skaičius 21-ąją amžiaus dieną. Paršavedės 1 2 3 4 5 Eil. Nr. Paršelių masė, kg 1 5,5 5,7 5,7 5,3 5,8 2 5,4 5,8 5,9 5,2 5,6 3 5,6 5,9 5,5 5,6 5,7 4 5,7 5,6 5,7 5,7 5,5 5 5,9 5,7 5,4 5,4 5,9 6 6,0 5,6 5,7 5,5 5,7 7 5,8 6,0 5,9 5,4 6,4 8 5,5 5,8 5,4 5,4 5,3 9 5,4 5,9 5,5 5,4 6,3 10 5,6 6,0 6,1 5,2 5,7 11 5,7 5,8 5,3 M±m 5,65 ±0,06 5,80±0,05 5,69±0,07 5,4±0,05 5,79±0,11

7 priedas. Kontrolinės grupės paršelių masė ir skaičius 35-ąją amžiaus dieną. Paršavedės 1 2 3 4 5 Eil. Nr. Paršelių masė, kg 1 7,9 7,8 7,5 8,2 8,3 2 8,4 8,1 7,6 8,5 8,9 3 8,5 7,5 8,0 8,0 8,0 4 7,6 7,9 7,8 8,2 8,5 5 7,5 7,8 8,5 8,7 8,8 6 7,8 8,0 8,0 8,9 8,7 7 7,9 8,6 8,0 8,1 8,0 8 7,9 8,6 8,6 8,8 8,8 9 8,2 8,3 8,4 8,0 10 8,1 8,5 M±m 7,98±0,11 8,11±0,13 8,0±0,15 8,42± 0,11 8,44±0,13

8 priedas. Bandomosios grupės paršelių masė ir skaičius 35-ąją amžiaus dieną. Paršavedės 1 2 3 4 5 Eil.Nr. Paršelių masė, kg 1 8,5 8,8 8,8 8,5 9,0 2 8,5 9,0 9,1 8,4 8,8 3 8,8 9,2 8,6 8,8 8,9 4 9,0 8,5 8,7 8,7 8,6 5 8,8 8,9 8,6 8,5 9,2 6 9,0 8,5 8,8 8,7 8,9 7 9,0 9,1 9,2 8,6 9,5 8 8,6 9,0 8,2 8,7 8,5 9 8,6 9,2 8,6 8,5 9,2 10 8,9 9,3 9,3 8,3 8,8 11 9,0 8,6 M±m 8,77± 0,07 8,95± 0,09 8,81±0,1 8,57±0,05 8,94±0,1