LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
Remigijus Urbonas
KOMBINUOTO STARTINIO PAŠARO „MILAFLO“ ĮTAKA
VERŠELIŲ AUGINIMO SPARTAI
Magistro darbas
Darbo vadovas:
doc. dr. Algirdas Januškevičius
TURINYS
ĮVADAS ... 3
2. Literatūros apžvalga... 5
2.1 Telyčaičių ir veršingų telyčių šėrimas ... 5
2.2. Veršingų užtrūkusių karvių šėrimas... 6
2.3. Telyčaičių šėrimas ir maisto medžiagų svarba ... 6
2.4. Papildų ir priedų panaudojimas veršelių šėrimui... 8
2.4.1. Startinio kombinuoto pašaro poveikis veršelių augimo spartai ... 9
2.4.2. Probiotiko „Yeasture“ įtaka veršių augimui ... 11
2.4.3. Probiotiko laktoamilovorino įtaka veršelių produktyvumui ... 12
2.4.4. Lietuviško nenugriebto pieno pakaitalo “Veršelis” efektyvumas... 13
2.4.5. Probiotiko „Paciflor“ įtaka veršelių vidaus organų vystymuisi ... 13
2.4.6. Seleno priedo su vitaminu E “ Minera-Selenium ” poveikis veršelių auginimui ... 14
3. Darbo atlikimo vieta ir metodika ... 16
3.1. Bandymų atlikimo laikas ir vieta ... 17
3.2. Bandomųjų telyčaičių šėrimas ir laikymas ... 18
4. Tyrimų rezultatai... 23
4.1. Kūno masės kitimas ... 23
4.2. Veršelių morfologiniai kraujo tyrimai ... 25
4.3. Veršelių stemplės ir didžiojo prieskrandžio vystymosi stebėjimas ... 25
4.3.1. Stemplės formavimasis ... 26
4.3.2. Didžiojo prieskrandžio palyginimas (4 savaičių amžiaus) ... 26
4.3.3. Didžiojo prieskrandžio palyginimas (6 savaičių amžiaus) ... 26
4.3.4. Didžiojo prieskrandžio palyginimas (12 savaičių amžiaus) ... 27
4.3.5. Startinio kombinuoto pašaro svarba didžiojo prieskrandžio vystymosi procese ... 28
4.3.6. Didžiojo prieskrandžio vystymasis ... 29
4.3.7. Startinio kombinuoto pašaro poveikis ... 29
5. Tyrimo rezultatų ekonominis įvertinimas... 31
IŠVADOS IR PASIULYMAI ... 34
SUMMARY... 35
LITERATŪRA ... 37
ĮVADAS
Suaugusių gyvulių sveikata ir produktyvumas labai priklauso nuo veršelių auginimo technologijos. Nepriklausomai nuo suaugusių galvijų paskirties, labai svarbu, kad pieno girdymo periodu iki 3 - 4 mėn. amžiaus, veršeliai nesusirgtų virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų ligomis. Vakarų Europos šalyse ir JAV iki 3 - 4 mėn. amžiaus veršeliai, persirgę minėtomis ligomis, yra brokuojami. Per šį laikotarpį nebūtina priauginti daug svorio, todėl veršelių svarbu neperšerti. Pasibaigus pieno girdymo laikotarpiui, veršeliai būna atsparūs virškinamojo trakto, kvėpavimo takų ir kitoms ligoms. Jiems reikia sudaryti tinkamas šėrimo ir laikymo zoohigienines sąlygas, kad suaugę gyvuliai galėtų pasiekti genetinį produktyvumo lygį.
Gimę veršeliai neturi imuniteto, o jį įgauna tiktai gavę krekenų. Todėl veršelį būtina pagirdyti krekenomis praėjus ne daugiau kaip pusei valandos ar valandai nuo gimimo. Nereikia bijoti, kad veršelis gali prigerti per daug krekenų. Pavyzdžiui, Prancūzijos fermeriai stengiasi, kad gimęs veršelis per valandą išgertų apie 3 litrus krekenų.
Vakarų Europoje apsiveršiavusių karvių pienas perdirbimui nenaudojamas 4 - 5 dienas ir teigiama, kad praėjus 24 valandoms po apsiveršiavimo, karvės duoda jau ne krekenas, bet tarpinį pieną. Pasibaigus krekenų periodui, penkių parų veršeliai girdomi pienu arba pieno pakaitalais. Be to, nuo 4 - 5 dienos jiems duodama koncentruotų pašarų-starterių. Veršeliai girdomi pienu arba jo pakaitalais du kartus per parą. Veršeliui sugirdomo pieno arba jo pakaitalo kiekis per parą turi sudaryti apie 8 - 10 proc. jo kūno svorio. Be to, 4 - 5 dienų veršeliai turi gauti koncentruotų pašarų. Jei neduodama koncentratų, veršeliams nepakanka energijos, kuri būtina didžiojo prieskrandžio sienelių vystymuisi. Daugiausia įtakos prieskrandžio sienelių vystymuisi turi javai, žymiai mažiau stambieji ir sultingieji pašarai. Nors ir stambieji pašarai, kurių sudėtyje yra ląstelienos, turintys propioninės rūgšties aktyvina prieskrandžio vystymąsi.
Veršelius girdant pieno pakaitalais, jų priesvoriai būna truputį mažesni, bet šiuo augimo periodu veršeliams priesvoriai nėra svarbūs. Todėl, ekonominiais sumetimais, veršelius apsimoka girdyti pieno pakaitalais. Priklausomai nuo maisto medžiagų kiekio, vienas kilogramas pieno pakaitalo prilygsta maždaug 7 kg pieno. Daugumoje atvejų, kada veršeliai girdomi pieno pakaitalais ir šeriami komerciniais startiniais pašarais, auginimo išlaidos sumažėja, palyginus su tradiciniu auginimo būdu.
Pasirenkant pieno pakaitalus, reikia atkreipti dėmesį, į tai, kad pakaitalo sausoje medžiagoje būtų daugiau kaip 50 proc. pieno be vandens ir riebalų. Pieno pakaitale neturėtų būti žuvų, sojų miltų, žlaugtų filtratų. Veršeliai iki 4 - 5 savaičių amžiaus ne visiškai pasisavina krakmolą, todėl pieno
pakaitaluose jo irgi turėtų nebūti. Didesnis krakmolo kiekis gali sukelti viduriavimą. Gero pieno pakaitalo sudėtyje turi būti apie 22 proc. baltymų, 15 proc. ir daugiau riebalų, apie 0,5 proc. ląstelienos.
Veršeliai girdomi pienu arba jo pakaitalais ir šeriami startiniais pašarais maždaug iki 5 - 8 savaičių amžiaus. Pieno arba jo pakaitalų kiekis veršeliams mažinamas laipsniškai. Jeigu girdymas pienu arba jo pakaitalais nutraukiamas iki keturių savaičių amžiaus, daugiau veršelių krinta. Jeigu veršeliai girdomi pienu arba jo pakaitalais ilgiau nei aštuonias savaites, padidėja išlaidos. Veršeliams duodama vis mažiau minėtų produktų, kai jie pradeda gromuliuoti, kai jie suėda 700 - 800 g koncentratų per parą [10].
Darbo tikslas buvo nustatyti kombinuoto startinio pašaro „Milaflo“ įtaką veršelių auginimo intensyvumui ir vidaus organų išsivystymui bei sveikatingumui.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
Lietuvoje galvijininkystė yra svarbiausia gyvulininkystės šaka. Iš galvijų gaunama daugiau kaip 99 proc. pieno, apie 45 proc. mėsos, daug odų bei šalutinių produktų: kaulų, ragų, endokrininių liaukų. Galvijai suėstus žolinius pašarus ir augalininkystės bei kai kurias maisto pramonės atliekas paverčia biologiškai labai vertingais maisto produktais - pienu ir mėsa. Pieninė banda, įskaitant užtrūkusias karves ir veršelius, grąžina 10,1 proc. sušertos energijos, kurią žmogus galėtų panaudoti maistui ir 180 proc. sušertų maistui tinkamų baltymų. Sušėrus pieninei bandai maisto pramonės atliekas, maisto produktų pavidalu grįžta 12,8 proc. energijos ir 27,5 proc. baltymų.
Iš panaudotų pieno gamybai pašarų gaunama apie 1,5 karto daugiau maisto medžiagų negu iš panaudotų kiaulienos gamybai, 2,0 - 2,5 karto daugiau negu kiaušinių gamybai ir 3 - 4 kartus daugiau negu galvijienos ir avienos gamybai. Jeigu iš karvės per 305 laktacijos dienas primelžiama 7250 kg pieno, gaunama 240 kg biologiškai labai vertingų baltymų, 364 kg laktozės, 272 kg pieno riebalų ir 50,8 kg mineralinių medžiagų [10].
Lietuvoje yra palankios sąlygos galvijininkystei plėtoti, nes pievos ir ganyklos sudaro apie 60 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o gamyklinis pašaras yra pigiausias ir gyvuliui sveikiausias.
Maistui vartojamas ne tik šviežias pienas, bet ir įvairūs jo gaminiai. Lietuvos maisto pramonė gamina daugiau kaip 130 pavadinimų pieno produktų. Mitybos specialistai rekomenduoja vienam gyventojui per metus suvartoti 400 - 500 kilogramus natūralaus pieno, sviesto, varškės, grietinės ir kitų produktų pavidalu.
Galvijininkystei, kaip pagrindinei gyvulininkystės šakai, plėtoti visose šalyse skiriama labai daug dėmesio [10].
2.1. Telyčaičių ir veršingų telyčių šėrimas
Nuo veršingų telyčių šėrimo priklauso, ar geri bus veršeliai, jų pačių produktyvumas ir reprodukcinės savybės. Veršingos telyčios turi būti šeriamos pilnaverčiais racionais, gerais pašarais. Tinkamai išaugintos ir laiku apvaisintos telyčios per pirmuosius septynis veršingumo mėnesius per parą turėtų priaugti po 500 - 550 g, likus dviem mėnesiams iki veršiavimosi jų priesvoriai per parą turėtų būti 750 - 800 g.
Labai svarbu, kad telyčios šiuo laikotarpiu būtų šeriamos pakankamai sočiai, kad pakaktų maisto ir kitų medžiagų ne tik pačiai telyčiai ir vaisiui, bet ir susidarytų jų atsargos, kurios bus
reikalingos laktacijos pradžioje. Todėl paskutiniais veršingumo mėnesiais telyčioms skiriama daugiau koncentratų, silosas pakeičiamas geru šienainiu arba runkeliais, šiaudai keičiami šienu. Vasarą iki 6 mėnesių amžiaus telyčios turi gauti gero šieno ir koncentruotų pašarų. Vietoj šakniavaisių ir siloso joms duodama žolės. Jau trijų mėnesių telyčios pratinamos prie žolės, o penktą - šeštą mėnesį, kai labiau išsivysto jų prieskrandžiai, galima duoti ir daugiau žolės.
Iki dviejų mėnesių telyčaitės į aptvarus išleidžiamos tik dieną, o nakčiai suvaromos į veršides, šiuo metu jos dar tik pratinamos ėsti žolę. 2 - 4 mėnesių amžiaus telyčaitės jau suėda šiek tiek daugiau žolės, tačiau pagrindinis jų pašaras yra pienas, koncentratai ir šienas. 4 - 6 mėnesių amžiaus telyčios šeriamos šienu ir koncentratais ir gali būti ištisą parą ganykloje.
Nuo 6 mėnesių amžiaus telyčios ganomos kultūrinėse ganyklose. Iki 9 mėnesių jos turėtų būti papildomai šeriamos koncentruotais pašarais, kurių duodama po 1,0 - 1,5 kg per parą.
Per paskutinius du veršingumo mėnesius telyčias reikėtų ganyti kartu su užtrūkusiomis karvėmis ir duoti po 2,5 - 3,0 kg koncentratų per parą. Iki 3 - 4 mėn. amžiaus veršeliai laikomi grupėmis po 5 - 6, o vyresni po 10 – 12 [10].
2.2. Veršingų užtrūkusių karvių šėrimas
Karvių produktyvumas per būsimą laktaciją, veršelių išsivystymas, gyvybingumas ir sveikata tiesiogiai priklauso nuo veršingų telyčių ir karvių šėrimo.
Veršingos karvės turi būti užtrūkintos prieš 60 dienų iki veršiavimosi. Užtrūkusioms karvėms reikia skirti tokius racionus, kurie mažiau skatintų pieno liaukų veiklą. Be to, reikia žiūrėti, kad nesutriktų pieno liukų veikla.
Karvių šėrimas užtrūkimo metu turi didelės įtakos būsimai laktacijai ir vaisiui. Paskutiniais veršingumo mėnesiais karvių organizme medžiagų apykaita suintensyvėja 30 - 40 proc., o vaisiaus masė padidėja 60 - 80 proc.; be to, užtrūkusių karvių organizme turi susikaupti pakankamai baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų atsargų. Todėl tokių karvių racionuose turi būti gerai subalansuotos maisto ir kitos medžiagos bei vitaminai [9].
2.3. Telyčaičių šėrimas ir maisto medžiagų svarba
Norint turėti produktyvius gyvulius, svarbu ne tik gauti gerai išsivysčiusius sveikus veršelius, bet ir tinkamai juos auginti.
Lietuvos juodmargės karvės turėtų sverti 550 - 650 kg, o Lietuvos žalosios 520 - 600 kg. Tik iš tokių karvių galima primelžti daug pieno. Todėl telyčias reikia auginti taip, kad iš jų išaugtų pakankamai stambios, sveikos ir labai produktyvios karvės. Pastaruoju metu telyčios auginamos intensyviai, nes taip šertų pirmais gyvenimo metais telyčių būna geriau išsivystęs virškinamasis traktas, todėl ir vėliau, jau būdamos suaugusios karvės, jos pajėgia suėsti daugiau stambiųjų ir sultingųjų pašarų, efektingiau įsisavina raciono maisto medžiagas [10].
Auginant telyčaites, joms kaip ir visiems gyviems organizmams, reikia deguonies, vandens ir maisto medžiagų. Be jų gyvas organizmas negali egzistuoti. Vanduo labai svarbus fiziologiniu pažiūriu. Jis reikalingas maisto medžiagoms tirpdyti ir išnešioti, atlieka šalinimo funkciją, palaiko osmosinį slėgį ląstelėse, be to, reguliuoja kūno temperatūrą. Labai svarbi statybinė medžiaga baltymai, kurių sudėtyje yra 20 aminorūgščių, iš kurių 8 yra nepakeičiamos, tokios kaip lizinas, metioninas, triptofanas, leucinas, izoleucinas, treoninas, fenilalaninas bei valinas. Lizinas būtinas hemoglobino sintezei, augimui, kaulinio audinio formavimui. Jis įtakoja nervų sistemos būklę, DNR ir RNR susidarymą audiniuose. Metioninas turi daug sieros, reikalingos kūno ir plaukų augimui, aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Triptofanas padeda vitamino B12 veikimui ir hemoglobino sintezei. Jo
trūkstant, darosi šiurkštūs plaukai, pradeda vystytis lytinių organų atrofija. Argininas svarbus šlapimo susidarymui, priesvoriams, angliavandenių apykaitai. Histidinas reikalingas organizmui pastovios medžiagų apykaitos palaikymui ir intensyviam augimui. Leucinas reikalingas organizmo audinių ir plazmos baltymų gamybai. Cistinas reikšmingas angliavandenių apykaitai, dalyvauja tulžies rūgščių sintezėje, nukenksmina žarnyno nuodus, gali absorbuoti ultravioletinius spindulius. Fenilalaninas būtinas organizmo hormono tiroksino ir adrenalino sintezei, pigmentų bei kraujo gamybai, turi reikšmės fermentų bei hormonų aktyvumui. Treoninas kartu su izoleucinu padeda geriau išnaudoti pašaro aminorūgštis. Valinas būtinas normaliam nervų sistemos funkcionavimui.
Veršeliai su pienu ir kitais pašarais bei papildais turi gauti pilnaverčius baltymus, kad jie kuo labiau atitiktų organizmo fiziologinius poreikius.
Veršeliams svarbi maisto medžiaga yra ir riebalai. Su jais organizmas gauna visas nepakeičiamas riebalų rūgštis. Trūkstant riebalų, veršeliai blogiau įsisavins riebaluose tirpstančius vitaminus: A, D, E ir K. Riebalai laikomi energijos ir augimo šaltiniu.
Angliavandeniai - tai ląsteliena ir neazotinės ekstraktinės medžiagos. Iš angliavandenių gali susidaryti riebalai, kraujo cukrus. Be to, organizme jie naudojami kaip energijos šaltinis.
Vitaminai - biologiškai aktyvios medžiagos, kurių reikia labai mažai. Jeigu veršeliams truks vitaminų, jie blogiau augs, praras atsparumą įvairiems susirgimams ir galiausiai susirgs. Jeigu truks vitamino A, sutriks medžiagų apykaitos procesai organizme, pablogės vitamino C sintezė, sumažės
atsparumas ligoms. Veršelio gleivinės išsausės, plaukai praras blizgesį, pasidarys šiurkštūs, pasišiaušę. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą, todėl trūkstant veršeliai susirgs rachitu. Trūkstant vitamino E, pablogės karotino įsisavinimas ir sutriks vitamino A stabilizacija organizme, gali pasireikšti raumenų distrofija, sutriks judesių koordinacija. Vitaminas K - kraujo krešėjimo vitaminas. Trūkstant jo veršeliams, bus pastebimas kraujo krešėjimo susilpnėjimas, kraujosruvos paodyje, raumenyse, vidaus organuose. B grupės vitaminai veršeliams reikalingi, kad palaikytų normalų nervų sistemos funkcionavimą, normalią medžiagų apykaitą, virškinimo organų veiklą, dalyvauja oksidacijos - redukcijos reakcijose. Vitaminas B12 svarbus kraujo gamybai, augimui, taip pat dalyvauja baltymų ir
angliavandenių apykaitoje bei sintezėje. Vitaminas C turi antiskorbitinių savybių, padeda glikogenui kauptis kepenyse, dalyvauja nuodingų medžiagų pašalinimo iš organizmo procese. Jis svarbus veršelių apetitui, nuovargiui, apsaugo nuo anemijos ir kitų kvėpavimo takų infekcinių ligų.
Normaliam veršelių augimui bei vystymuisi reikalingos tam tikrais kiekiais ir mineralinės medžiagos. Kalcis veršelių organizme reikalingas normaliai širdies veiklai, raumenų susitraukimui, kraujo krešėjimui, organizmo apsauginių funkcijų sustiprinimui. Fosforas palaiko rūgčių ir šarmų pusiausvyrą. Sutrikus kalcio ir fosforo apykaitai, veršeliai susirgs rachitu. Ca : P santykis turi būti 1,5 - 2,0 : 1,0. Natris reikalingas kraujo osmosiniam slėgiui palaikyti. Reguliuoja vandens ir baltymų apykaitą. Trūkstant bus pastebimas apetito sumažėjimas, blogiau ėda ir blogiau virškins pašarus, sulėtės augimas. Kalis pagrinde reikalingas normaliai širdies veiklai ir kepenų normaliam funkcionavimui.
Savo ruožtu kiekvienas mineralinis elementas yra svarbus veršelių organizmui, atlieka svarbiausias funkcijas, skatina augimą, vystymąsi ir pagerina pašarų maisto medžiagų įsisavinimą [17]. Nuo gimimo telyčaitės šeriamos pagal įprastinę šėrimo schemą iki 6 mėnesių amžiaus. Su pašarais telyčaitės gauna pakankamą apykaitos energijos kiekį ir visas maisto medžiagas, todėl yra užtikrinamas geras augimo intensyvumas ir pilnas organizmo išsivystymas.
2.4. Papildų ir priedų panaudojimas veršelių šėrimui
Veršelių auginimui naudojami įvairūs nenugriebto pieno pakaitalai ir mišiniai. Nuo ketvirtos veršelių gyvenimo dienos galima naudoti nenugriebto pieno pakaitalus, kurie turi pranašumą, nes savo sudėtyje turi aukštos biologinės vertės ir lengvai virškinamų pieno baltymų, prisotinta jų sudėtis užkerta kelią pavojingų bakterijų vystymosi galimybei ir gyvulių viduriavimui, patogu juos vartoti, nes jie yra puikaus skonio ir patrauklaus kvapo.
XXI amžius - probiotikų era. Į probiotikus reikia žiūrėti ne tik kaip į naujos gydomosios priemonės atsiradimą, bet ir kaip į naują gydomųjų ir profilaktinių priemonių kompleksą, skirtą virškinimo traktui apsaugoti. Žinoma, kad gyvulių ligos priklauso nuo daugybės veiksnių: ankstyvo naujagimio atskyrimo nuo motinos, nevisaverčio šėrimo ir nesubalansuotų racionų, antisanitarinių sąlygų tvartuose. Šie veiksniai ir nulemia, kad dėl tam tikrų bakterijų stygiaus žarnyne susidaro deficitinė mikroflora, atsakinga už gyvulio fiziologinę būklę ir apsaugą nuo ligų. Normali daugelio gyvulio sistemų ir organų veikla priklauso nuo tam tikros mikroorganizmų rūšies, todėl probiotiniai preparatai, visų pirma, reikalingi tinkamai žarnyno veiklai palaikyti.
Probiotiniai preparatai reguliuoja virškinimo trakto biologinius procesus, jaunus gyvūnus apsaugo nuo žarnyno ligų, skatina augimą. Jie turi teigiamos įtakos žarnyno metaboliniams pakyčiams, gerina maisto medžiagų pasisavinimą, didina organizmo atsparumą ir antagonistiškai veikia kenksmingą organizmo mikroflorą. Jie taip pat pasižymi priešvėžiniu veikimu ir mažina cholesterolio kiekį.
Per pastaruosius metus požiūris į veršelių šėrimą labai pasikeitė. Remiantis naujausių šėrimo bandymų duomenims ir virškinimo fiziologiniais tyrimais buvo sukurta daug naujų pašarų bei papildų, pritaikytos naujos šėrimo programos.
Veršeliui augant, kartu auga ir vystymosi jo didysis prieskrandis. Racione pienas po truputį keičiamas startiniu koncentruotu pašaru ir šienu. Keičiantis pašarų struktūrai didysis prieskrandis iš tikrojo skrandžio - šliužo pamažu perima virškinimo funkcijas. Šis laikotarpis labai svarbus, nes nuo to, kaip susiformuos didysis prieskrandis, priklauso, kiek pašarų galės pasisavinti suaugęs gyvulys.
Nustatyta, kad kuo vėliau pradedamas duoti stambus pašaras - šienas, tuo geriau išsivysto didysis prieskrandis, prieskrandžio sienelių gaureliai būna daug tankesni ir didesni.
Per pirmąsias gyvenimo savaites padidėja didžiojo prieskrandžio sienelės paviršius, dėl to rezorbuojamas didesnis maisto medžiagų kiekis. Kuo anksčiau veršelio prieskrandyje išaugs gaureliai, tuo anksčiau jo organizmas galės apsirūpinti didžiajame prieskrandyje skaidomomis pašarų maisto medžiagomis. Tai reiškia, kad veršelį bus galima anksčiau atjunkyti, atjunkomi veršeliai nepatirs streso, o suaugę pasisavins daugiau pašaro maisto medžiagų.
2.4.1. Startinio kombinuoto pašaro poveikis veršelių augimo spartai
Negalima tikėtis, kad skurdžiai augintos telyčaitės, nors ir turinčios puikių genetinį potencialą, išaugs į produktyvias karves. Tačiau daugelyje šalies ūkių veislinės telyčios vis dar auginamos
ekstensyviai - jos per parą priauga po 500 - 600 gramų. Dažnai tokio mažo priesvorio priežastis - pasenusios auginimo technologijos, kai veršeliai ilgai girdomi pienu arba kitokiu gėralu [3].
Besiverčiantiems pienine galvijininkyste svarbu, kad jų auginamos karvės būtų sveikos, pieningos ir ilgaamžės. Norimos galvijo savybės turi būti pradėtos formuoti nuo mažumės, nes prastai auginti gyvuliai neatsiskleidžia turimo produktyvumo potencialo [4].
Netinkamai auginamiems veršeliams jau trečią gyvenimo savaitę ima trūkti energetinių ir maisto medžiagų. Be to, skystas pašaras neskatina formuotis prieskrandžių, tad veršeliai vėliau pradeda atrajoti. Intensyviau auginti telyčias būtina ir todėl, kad pastaraisiais metais vis daugiau karvių sėklinamos iš užsienio įvežamų bulių sperma. Šių veislių- holšteinų, švedų žalmargių, vokiečių žalųjų – suaugusios karvės sveria 650 – 700 kg. Norint išauginti tokios masės karvę, reikia telyčaites nuo pirmųjų gyvenimo dienų itin gerai šerti.
Pagrindinė veršelių šėrimo užduotis - parinkti tokius pašarus, kurie skatintų greičiau formuoti prieskrandį, kadangi prasidėjus prieskrandžio veiklai, pagerėja veršelio apetitas, jis daugiau suėda pašaro, geriau auga ir formuojasi, o svarbiausia - gali apsieiti be skystų pašarų [23].
Fiziologiniu požiūriu, veršeliams gėralo būtinai reikia iki 5 - 6 gyvenimo savaitės. Jeigu tuo laiku jie gauna 0,8 - 1,0 kg koncentratų, skystų pašarų galima visiškai neduoti [28].
Todėl jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų veršeliai turi būti pratinami ėsti sausus pašarus, iš kurių tinkamiausi yra koncentratai. Nustatyta, kad jiems fermentuojantis, susidaro palyginti daug propiono ir sviesto rūgščių. Jų būtinai reikia formuojantis prieskrandžių grybeliams. Be to, su koncentratais veršeliai gauna daug energijos ir būtinų maisto bei mineralinių medžiagų. Veršeliai iki 3 - 4 mėnesių amžiaus koncentratų turi gauti iki soties.
Prieskrandžiams formuotis svarbu ir ląsteliena. Ji skatina atrajojimą, palaiko optimalų didžiojo prieskrandžio turinio rūgštingumą, bei sunkiai fermentuojama, ilgiau susilaiko virškinamajame trakte, tačiau joje yra nedaug pasisavinamų maisto medžiagų, todėl daug tokio pašaro suėdantys veršeliai lėčiau auga, būna pilvoti [39].
Pieningoms karvėms labai svarbu, kad jų prieskrandžiai būtų talpūs, su gausiais gaureliais, nes tuomet jos gali absorbuoti kur kas daugiau pašaro maisto medžiagų. Telyčaitės, girdomos pienu ir šeriamos vien tik šienu, tokių prieskrandžių nesuformuoja.
Atsižvelgiant į veršelių prieskrandžių raidos fiziologinius ypatumus, pradėta gaminti specialūs kombinuoti pašarai, kurie turi daugiau ląstelienos. Lietuvoje pradėta vartoti Suomijos firmos SIA „Baltic Feed“ startinis kombinuotas pašaras, sudarytas iš kelių rūšių apdorotų javų miltų, išspaudų, rupinių, mineralinių medžiagų, vitaminų, fermentų. Šis pašaras pasižymi tuo, kad jame esanti ląsteliena yra lengvai skaidoma ir gali būti pasisavinama net veršelių. Visai mažiems veršeliams „Mulli Maikki
1E“ vartojamas kaip pieno papildas, skatinantis prieskrandžių formavimąsi, o vyresniems veršeliams, kuriems duodama mažiau pieno arba visai jo neduodama, - kaip pagrindinis energijos ir visų maisto medžiagų šaltinis.
Bandymais nustatyta, kad startiniu kombinuotu pašaru „Mulli Maikki 1E“ šeriamų jaunesnių kaip trijų mėnesių amžiaus veršelių prieaugis padidėja 14 - 15 proc. Palyginus su veršelių, kurie buvo šeriami miežiniais miltais. Todėl prieaugis 700 - 1040 g per parą atitinka intensyvaus auginimo modelį [3].
2.4.2. Probiotiko „Yeasture“ įtaka veršių augimui
Žinant, kokia yra atrajotojų jauniklių virškinimo sistema, yra ieškoma tinkamiausių pašarų ir priedų, kuriais pakeitus pieną, nenukentėtų veršelių augimo intensyvumas. Labai svarbu, kad su pašaru gautas maisto medžiagas veršeliai gerai virškintų ir naudotų auginimui.
Šiuo metu virškinimo trakto veiklai stimuliuoti siūlomi mikrobiniai preparatai – probiotikai. Probiotikai gerina gyvulių virškinimo trakto mikrobų santykį, stiprina imuninę sistemą. Tai vienas iš būdų, kaip padėti galvijų jaunikliams kuo greičiau pradėti virškinti augalinės kilmės pašarus - jų baltymus ir kitas maisto medžiagas [5, 14, 19, 33].
Virškinimo trakte po gimimo neišvengiamai susiformuoja mikrobų populiacijos. Paprastai veršelių virškinimo trakte įsitvirtina tų rūšių mikrobai, kurių čia atsiranda pirmiausia. Dauguma šių bakterijų yra jautrios įvairiems virškinimo trakto pokyčiams. Kai mikroorganizmai galutinai įsitvirtina žarnyne, sąlygos jiems turi būti palankios: tinkama temperatūra, pakankamas maisto, biologiškai aktyvių medžiagų bei būtiniausių skysčių kiekis. Tuomet nauda abipusė : palankios sąlygos gyvuoti gyvulio virškinimo trakte turintys mikroorganizmai saugo gyvulio organizmą nuo ligų [12].
Geriausiai, jei virškinimo trakte įsikuria ir visą gyvenimą čia gerai tarpsta specifiškai naudingos bakterijos. Reikia pasirūpinti, kad auginamų gyvulių virškinimo trakte būtų pakankamos sąlygos, būtinos savitam mikrobiniam balansui palaikyti. Gamtinėmis sąlygomis tai sunku užtikrinti. Savitas mikrobinis balansas bus išlaikytas, jeigu su pašarais arba pašariniais priedais gyvulys nuolatos gaus reikalingų mikroorganizmų [51, 52].
Pastaruoju metu, sprendžiant virškinimo trakto problemas, vis daugiau dėmesio skiriama probiotikams. Daugelyje literatūros šaltinių nurodoma, kad probiotikai gyvulininkystėje labai perspektyvūs preparatai [31, 57].
Ištyrus JAV firmos „Cenzone“ probiotiko „Yeasture“ įtaką veršelių augimui, fiziologinei būklei ir raciono maisto medžiagų virškinamumui, nustatyta, kad veršelių, šertų maltų grūdų mišiniu su
probiotiko priedu, vidutinis paros priesvoris buvo 9,2 proc. didesnis negu probiotikų negavusių veršelių. Mikrobinis preparatas pagerino raciono maisto medžiagų virškinamumą, ryškesni rezultatai buvo įsisavinant žalius baltymus bei žalią ląstelieną. Probiotikas pagerina imuninę veršelių organizmo sistemą [12].
2.4.3. Probiotiko laktoamilovorino įtaka veršelių produktyvumui
Šiuolaikinis veršelių auginimas glaudžiai siejamas su stresais. Atskyrimas nuo motinos, pervežimai, perėjimas prie dirbtinio maitinimo - tai veiksniai, dėl kurių virškinamajame trakte ne visada vystosi pageidautina mikroflora, o veršeliai suserga virškinamojo trakto ligomis, dalis jų nugaišta [41].
Vidutiniškai augančių veršelių netenkama 11 - 12 proc. Technologinės klaidos girdant veršelius krekenomis ir pienu, daro įtaką plonųjų žarnų mikroflorai. Pradeda daugintis žarnyno lazdelė, kuri užima pienarūgščių bakterijų vietą. Dėl koli infekcijos pažeidžiama žarnų gleivinė, sumažėja jos apsauginės savybės, atsiranda diarėja ir kolibakteriozės požymiai. Gydymas antibiotikais ne visada duoda laukiamą rezultatą, todėl naudojamos probiotinės medžiagos, kurios normalizuoja žarnyno laktoflorą, pagerina gleivinės apsaugines savybes [32, 38].
Bifidobakterijos ir pieno rūgšties Lactobacillus padermių mikroorganizmai - klasikiniai probiotikai. Jos gerybiškai veikia žmogaus ir gyvulio sveikatingumą, yra išskirtos iš jų pačių virškinamo trakto. Virškinamajame trakte jos atlieka apsauginę funkciją. Teigiamą įtaką sveikatingumui probiotikai daro dėl grandininio mechanizmo, kuris vientisai charakterizuojamas kaip probiotinis poveikis [24, 29, 34, 35, 49, 50, 57].
Probiotikai sukurti naudingosios gyvulių mikrofloros virškinamajame trakte pagrindu, todėl nesukelia neigiamų padarinių. Jie yra ekologiški. Probiotikams naudojamos pieno rūgšties bakterijos, bifidobakterijos, fekalinis streptokokas, žarnyno lazdelė, karotiną sintezuojančios bakterijos, pirmuonys [36, 42, 47, 54].
Dabar pasaulyje probiotikai plačiai tyrinėjami šeriant jauniklius. Dažniausiai jie naudojami profilaktikai ir virškinamojo trakto infekcinės kilmės ligoms gydyti, nespecifiniam imunitetui stimuliuoti, virškinimo procesams pagerinti ir padėti atrajotojams anksčiau pereiti prie augalinių pašarų, gyvuliams greičiau adaptuotis prie aukštos energetinės vertės pašarų, sunaudotų pašarų efektyvumui ir gyvulių produktyvumui didinti [55, 56].
Bandymais nustatyta, kad probiotikas laktoamilovorinas turi teigiamos įtakos veršelių augimo spartai, kuri padidėja 8,1 proc., pagerina raciono sausos medžiagos, pašaro organinės dalies įsisavinimą veršelių organizme [11].
2.4.4. Lietuviško nenugriebto pieno pakaitalo “Veršelis” efektyvumas
Sausas nenugriebto pieno pakaitalas “Veršelis” savo sudėtyje turi išrūgų, pasukų, sojų miltelių, emulguotų, džiovintų kartu su išrūgomis riebalų koncentrato, vitamininio mineralinio papildo ir medžiagų saugančių nuo viduriavimo. Prieš kiekvieną šėrimą pakaitalo milteliai ištirpinami šiltame 40 - 45°C temperatūros vandenyje. Vienam litrui skysto pakaitalo imama 12 g miltelių ir 880 ml vandens [6].
Daugelyje šalių veršelių auginimo kaštams sumažinti, vietoje nenugriebto pieno, naudojami pigesni pieno pakaitalai [25, 30, 45].
Veršelių augimo intensyvumas priklauso ne tik nuo sušeriamo pieno pakaitalo sudėties ir maistinės vertės, bet ir nuo kombinuoto pašaro - starterio bei žolinių pašarų sudėties, kokybės ir maistinės vertės [2, 19, 20, 22, 27].
Tyrimais nustatyta, kad sausas nenugriebto pieno pakaitalas “Veršelis”, šeriamas suderintas su kombinuotu pašaru - starteriu ir kitais žoliniais pašarais, užtikrina intensyvų veršelių augimą ir neturi neigiamos įtakos sveikatai. Veršeliai, gavę normuotai nenugriebto pieno ir iki soties starterio bei šieno, per parą priaugo po 879 g, o gavę vietoje nenugriebto pieno jo pakaitalo ir iki soties kitų pašarų, priaugo po 951 g arba 8,2 proc. daugiau. Vienos tonos prieaugio kaina, šeriant veršelius pieno pakaitalu ir kitais pašarais, buvo 20,5 proc. mažesnė negu šeriant veršelius nenugriebtu pienu ir kitais pašarais [6].
2.4.5. Probiotiko „Paciflor“ įtaka veršelių vidaus organų vystymuisi
Veršeliai gimsta su morfologiškai ir funkciškai silpnai išsivysčiusiu virškinamuoju traktu. Tik gimusio veršelio skrandžio virškinimas mažai skiriasi nuo virškinimo gyvūnų su vienkameriniu skrandžiu. Naujagimių veršelių didysis prieskrandis, tinklainis ir knygenos per pusę mažesni negu šliužas. Pirmais gyvenimo mėnesiais šie skyriai auga greitai. Trijų mėnesių prieauglio prieskrandžiai jau visiškai išsivystę. Mintančių pienu, veršelių maistą šliuže ir žarnose virškina virškinimo sulčių fermentai. Virškinimo ypatybė yra ta, kad veršelių skrandžio sultyse yra daug chimozino. Veršelių, mintančių tik pienu, prieskrandžiai nefunkcionuoja ir metano atsirūgimo dujose nėra. Jis atsiranda, kai
augaliniai pašarai pereina į didįjį prieskrandį ir jame susidaro sąlygos rūgimui, atsiranda mikroorganizmų [43, 53].
Veršelių virškinimo organų vystymosi laikotarpiu vystosi ne tik prieskrandžiai, bet ir kiti virškinamojo trakto organai. Patekę augaliniai pašarai sustiprina jų veiklą. Pradėjus funkcionuoti prieskrandžiams, veršelis gali ėsti ir pasisavinti augalinių pašarų maisto medžiagas. Tai leidžia sumažinti pieno arba jo pakaitalų davinį, kadangi vertingi mikrobiniai baltymai pakeičia gyvūninės kilmės baltymus. Pereinamuoju periodu prieskrandžiuose pasisavinama 10 - 20 proc. maisto medžiagų. Veršeliams augant, prieskrandžiuose suvirškinama 40 - 50 proc. pašaro, ląstelienas pasisavinama tris kartus daugiau, ir prieskrandžiai tampa panašūs į suaugusių gyvulių [26, 48, 53].
Atsižvelgiant į naujagimio veršelio fiziologinius ypatumus, stengiamasi pasiekti, kad mikroorganizmai kuo greičiau patektų į didįjį prieskrandį, ir maisto medžiagas pradėtų virškinti visi prieskrandžiai. Tam naudojamas probiotikas „Paciflor“.
V. A. Obryvkov ir L.V. Charitonov (1994) teigia, kad, panaudojus optimalias probiotikų dozes, jokių esminių pokyčių veršelių vidaus organuose nevyksta. Viršijus preparatų dozes tris ir daugiau kartų, pastebimi mikrocirkuliariniai pokyčiai kepenyse ir žarnyno gleivinėje.
Tyrimais nustatyta probiotinio preparato „Paciflor“ skirtingų dozių įtaka veršelių vidaus organų vystymuisi. Duodant jo 200 g/t pastebėta kepenų, kasos ir inkstų santykinės masės mažėjimo tendencija. Vartojant preparato dozę 300 g/t, nustatyta veršelių širdies, plaučių skrandžio su turiniu ir be turinio santykinė masė [21].
2.4.6. Seleno priedo su vitaminu E “ Minera - Selenium ” poveikis veršelių auginimui Telyčių auginimas pieno ūkyje- svarbi ir brangi investicija, užima antrą vietą po kaštų pašarams : vidutiniškai sudaro apie 15 - 25 proc. bendrųjų kaštų [40].
Siekiant tinkamai išauginti telyčias, reikia taikyti pažangias auginimo technologijas. Jų nesilaikant yra didelė tikimybė neišnaudoti genetinio karvių produktyvumo. Didelę įtaką auginant telyčias turi šėrimo sąlygos visais augimo tarpsniais.
Dauguma autorių teigia, kad iki 3 mėnesių amžiaus veršeliams šienas daro neigiamą įtaką prieskrandžių vystymuisi ir kad šiuo periodu juo pakanka šerti koncentruotais pašarais, kurie taip pat yra acto ir sviesto rūgščių šaltinis, būtinas veršelio virškinamojo trakto formavimuisi [4, 37].
Šiuo atveju didelio produktyvumo telyčią organizmo formavimuisi reikalingi tik didesni mineralinių medžiagų, ypač biologiškai aktyvių mikroelementų ir vitaminų, pasižyminčių
antioksidacinėmis savybėmis, tokių kaip seleno, vitamino E ir A kiekiai. Viena iš pagrindinių sumažėjusio Se kiekio augaluose priežasčių yra jo stoka Lietuvos dirvožemiuose [1, 13].
Selenas yra pagrindinis fermento gliutationperoksidazės komponentas. Jis yra viena iš pagrindinių apsaugos nuo laisvųjų radikalų mechanizmo dalelių [15]. Selenas veikia ir kaip sunkiųjų metalų antagonistas, palaikantis organizmo imuninę sistemą [18].
Bandymais įrodyta, kad pieno girdymo periodo metu telyčių organizmas formuojasi greičiau, kai jos šeriamos ne vienu pienu, šienu ir koncentratais, bet kai yra naudojami specialūs pieno priedai ir startiniai kombinuoti pašarai, papildyti Se ir vitamino E preparatais. Se ir vitamino E priedas „Minera - Selenium“ racione duoda teigiamą įtaką telyčių vystymuisi, sveikatingumui ir pašarų sąnaudoms [16]. Iš literatūroje pateiktų duomenų matome, kad paminėti startiniai kombinuoti pašarai bei priedai, teigiamai veikia veršelių organizmą, auginant juos intensyvaus auginimo būdu. Gaunami didesni paros priesvoriai, t.y. augimo intensyvumas padidėja, nes pagerinamas pagrindinių maisto medžiagų įsisavinimas virškinamajame trakte. Tą sąlygoja greitesnis vidaus organų, kaip didžiojo prieskrandžio, funkcionavimas, be to, mažinamos išlaidos pašarams produkcijos vienetui gauti. Taip pat pastebėta, kad šie papildai pagerina bendrą organizmo sveikatingumą, sumažina šiame laikotarpyje būdingus veršelių susirgimus, kaip viduriavimą ir kt., o tai sumažinamos išlaidos profilaktinėms priemonėms.
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Atliekant darbą, telyčių šėrimui naudojome standartinį kombinuotą pašarą ir „Milaflo“ startinį kombinuotą pašarą, pagal maistines vertes, nurodytas gamintojo.
Šieno kokybinę sudėtį nustatėme LVA pašarų analizės laboratorijoje pagal priimtas metodikas [7, 8]:
• Sausą pašaro medžiagą nustatėme mėginį džiovinant porcelianinėje lėkštėje iš pradžių 60°C, o vėliau 100°C temperatūroje, iki pastovaus svorio;
• žalius proteinus nustatėme Kjeldalio metodu, pradžioje pašaro mėginį mineralizuojant, vėliau atliekant amoniako distiliaciją ir titravimą. Įvertinus tai, kad 1ml 0,1n H2SO4 sujungia 0,0014 g
azoto, paskaičiavome bendrus baltymus;
• žalioji ląsteliena buvo nustatyta Kuršnerio metodo pagalba. Pašaro mėginį virinome acto ir azoto rūgščių mišinyje, praplovėme karštu distiliuotu vandeniu, spiritu bei eteriu;
• riebalai buvo ekstraguojami organinių tirpiklių pagalba Soksleto aparate;
• žali pelenai buvo deginami mufelinėje krosnyje 550°C temperatūroje iki pastovaus svorio, kur, sudegus visai organinei pašaro daliai, liko tik pelenai su priemaišomis;
• mineralinę dalį tyrėme pasinaudodami tuo pačiu sudeginto pašaro mėginiu, kurį naudojome baltymų nustatymui. Ca nustatėme kolorimetriniu būdu, o fosfatą – fotokolorimetro pagalba;
• energija buvo skaičiuojama naudojantis maisto medžiagų energine verte.
Gyvulių fiziologinei būklei apibūdinti nustatėme šiuos morfologinius ir biocheminius rodiklius: • eritrocitų skaičių 1mm³ kraujo, skaičiuojant Goriajavo kameroje;
• leukocitų skaičių 1mm³ kraujo, skaičiuojant Goriajavo kameroje; • hemoglobino kiekį, pagal kolorimetrinį – hemofizinį Salio metodą; • bendruosius kraujo serumo baltymus, refraktometriniu metodu.
Bandymui atlikti pasirinkome grupių – periodų metodą. Gyvulių – analogų parinkimą atlikome pagal reikalavimus [8].
Rezultatai statistiškai apdoroti buvo pagal Stjudentą: skaičiavome aritmetinį vidurkį, aritmetinio vidurkio paklaidą, patikimumo kriterijų ir patikimumo laipsnį [8].
3.1. Bandymų atlikimo laikas ir vieta
Pirmąjį bandymą su Lietuvos juodmargėmis telyčaitėmis atlikome LVA praktinio mokymo ir bandymų centre 2004 10 – 2005 02 laikotarpiu. Antrąjį bandymą – ŽŪB „Pauliukai” 2005 04 – 07 mėnesių laikotarpiu.
Telyčaitės buvo atrinktos analogų principu ir, pagal galimybes, buvo sudaromos analoginės grupės. Sudarant grupes, šiek tiek didesni skirtumai gavosi pagal vieną iš pagrindinių rodiklių – amžių, nes karvių veršiavimosi laikas buvo nevienodas. Telyčios buvo parenkamos pagal jų veislę, svorį, sveikatingumą bei motinų pagrindinius rodiklius: veislę, svorį, pieningumą ir pagrindinius pieno kokybės rodiklius. Pagal minėtus rodiklius, atrinktas telyčaites suskirstėme į analogines grupes. Kadangi jos buvo vienos veislės, tai buvo grupuojamos pagal svorį. Svorio skirtumai tarp grupių buvo leidžiamose ribose.
Lietuvos veterinarijos akademijos praktinio mokymo ir bandymų centre bandymui atrinkome 18 telyčaičių, kurias suskirstėme į tris grupes:
• kontrolinę, kurios telyčaitės buvo girdomos natūraliu pienu;
• pirmą bandomąją, kurios telyčaitės gavo „Milaflo“ priedą ir lieso pieno miltelius; • antrą bandomąją, kurios telyčaitės gavo „Milaflo“ priedą ir natūralų pieną. Bandymų schemą pateikiame 3.1.1. lentelėje.
3.1.1. lentelė. LVA praktiniame ir bandymų centre bandymo schema
Grupė Telyčaičių skaičius, vnt. Šėrimo charakteristika Kontrolinė 6 Natūralus pienas, kombinuoti pašarai, šienas
Pirma bandomoji 6
Lieso pieno milteliai, natūralus pienas, startinis kombinuotas pašaras „Milaflo“, šienas
Antra bandomoji 6
Natūralus pienas, startinis kombinuotas pašaras „Milaflo“, šienas
ŽŪB „Pauliukai”, vadovaudamiesi tuo pačiu principu, atrinkome 12 telyčaičių ir sudarėme dvi analogines grupes, kurių kiekvienoje buvo po 6 telyčaites:
• kontrolinė, kurios telyčaitės buvo girdomos natūraliu pienu;
• pirma bandomoji, kurios telyčaitės gavo „Milaflo“ ir lieso pieno miltelius; Bandymų schemą pateikiame 3.1.2. lentelėje.
3.1.2. lentelė. ŽŪB „Pauliukai” bandymo schema
Grupė Telyčaičių skaičius, vnt. Šėrimo charakteristika Kontrolinė 6 Natūralus pienas, kombinuoti pašarai, šienas
Pirma bandomoji 6
Natūralus pienas, startinis kombinuotas pašaras „Milaflo“, šienas
3.2. Bandomųjų telyčaičių šėrimas ir laikymas
Visų grupių telyčaitėms buvo sudarytos vienodos laikymo ir zoohigieninės sąlygos. Skyrėsi tik grupių šėrimo sąlygos, kurias pateikėme bandymų schemose. Krekenų girdymo laikotarpiu, iš pradžių visos telyčaitės buvo laikomos prie karvių, o vėliau, po penkių dienų, buvo atjunkomos. Kontrolinių grupių telyčaitės nuo ketvirtos paros buvo pradėtos pratinti prie kombinuotų pašarų, pagamintų UAB „Ukmergės biofabrikas”, kurių sudėtyje buvo 17,1 proc. žalių baltymų, 3,27 proc. žalios ląstelienos. Ttelyčaitės taip pat buvo pratinamos ir prie stambaus pašaro – šieno. Bandomųjų grupių veršeliai buvo šeriami startiniu pašaru „Milaflo“.
Kombinuotojo pašaro ir startinio pašaro „Milaflo“ sudėtį ir maistinę vertę pateikiame 3.2.1. ir 3.2.2. lentelėse.
3.2.1. lentelė. Startinio kombinuoto pašaro veršeliams sudėtis ir maistinė vertė
Žaliavos pavadinimas Sudėtis, procentais
Avižos 10,0 Kukurūzai 10,0 Kviečiai 10,0 Miežiai 26,5 Ruginės sėlenos 5,0 Saulėgrąžų išspaudos 8,0 Sojos rupiniai 8,7 Melasa 3,0 Kreida 1,1 Druska 0,6
Befluoris kalcio fosfatas 1,1
Žolės miltai 9,5
Rapsų aliejus 1,0
Alaus mielės 4,0
Vital – FIX 0,5
Premiksas 1,0 1kg kombinuoto pašaro yra, procentais:
Apykaitos energija MJ 12,96 Sausa medžiaga 88,34 Riebalai 3,27 Krakmolas 30,86 Cukrus 5,16 Žalia ląsteliena 6,20 Žali baltymai 17,18 Žali pelenai 7,90 Kalcis 1,12 Fosforas 0,65 Natris 0,36 Chloras 0,48 Kalis 1,00 Magnis 0,24 Manganas mg 139,16 Varis mg 24,81 Selenas mg 0,42 Geležis mg 333,89 Siera mg 0,22 Cinkas mg 147,20 Vitaminai: A tūkst. TV D tūkst. TV E mg 17,00 2,88 60,00
Startinio kombinuoto pašaro sudėtyje grūdinės kultūros sudaro 56,5 proc. ir 5 proc. grūdų perdirbimo atlieka. 18,7 proc. sudaro aliejaus gamybos atliekos. Kombinuoto pašaro gamybai panaudoti mineraliniai įprastiniai priedai, premiksai, o taip pat pilnaverčių baltymų šaltinis – alaus mielės.
Kombinuoto pašaro maistinė vertė atitinka visus reikalavimus: yra pakankamas kiekis pagrindinių maisto, biologiškai aktyvių ir mineralinių medžiagų kiekis. Jaunam organizmui labai svarbus pagrindinių mineralinių elementų santykis: Ca : P = 1,7 : 1,0.
3.2.2. lentelė. Startinio pašaro „Milaflo” sudėtis ir maistinė vertė
Žaliavos pavadinimas Sudėtis, procentais
Kukurūzų dribsniai 48,0
Papildo granules 30,0
Javų grūdai 10,0
Miežių dribsniai 5,0
Melasa 2,0 1kg pašaro yra, procentais:
Žalia ląsteliena 5,5 Žalių baltymų 16,0 Žalių riebalų 2,5 Žalių pelenų 6,5 Sausa medžiaga 87,5 Kalcis g 8,0 Fosforas g 5,0 Magnis g 2,5 Natris g 2,0 Geležis mg 72,0 Varis mg 9,3 Jodas mg 0,5 Kobaltas mg 0,2 Selenas mg 0,2 Cinkas mg 63,0 Vitaminai: D TV 2000 E mg 4,0 B1 mg 6,0 PP mg 5,0 K mg 2,0 Apyskaitos energija MJ 14,76
„Milaflo“ savo sudėtimi nėra daugiakomponentis. Beveik pusę sudaro kukurūzų dribsniai. Apetito sužadinimui panaudotas saldžiavaisis pupmedis ir specialios aromatinės medžiagos. Skaičiuojama, kad per pirmą šėrimo periodą veršeliui sušeriama 25 kg šio priedo prie pieno.
Buvo atlikta ir šieno cheminė analizė. Jos rezultatai pateikiami 3.2.3. lentelėje. 3.2.3 lentelė. Šieno maistinė vertė
Medžiagos Sudėtis, procentais
Sausa medžiaga 87,11 Žalių proteinų 4,43 Žalių riebalų 1,98 Žalios ląstelienos 30,79 Žalių pelenų 5,88 Kalcio 5,72
Fosforo 1,73
Apykaitos energija MJ 7,86
Nuo devintos savaitės pradžios kiekvienam bandomajam veršeliui su įprastiniu „Milaflo“ startiniu pašaru buvo sušeriama ir po 1,25 kg antro amžiaus grupės pašaro.
Jau nuo dvyliktos savaitės pašaras „Milaflo“ iš raciono buvo eliminuotas ir šėrimą vykdėme pagal antros grupės schemą, sušeriant po 2,5 kg pašaro per dieną. Nuo keturių iki šešių mėnesių amžiaus veršeliams kasdien buvo sušeriama po 3,0 kg antros grupės pašaro.
Veršelių šėrimas ŽŪB „Pauliukai” buvo vykdomas pagal 3.2.4. lentelėje pateikiamą schemą. 3.2.4. lentelė. Naujagimių veršelių ir veršelių iki nujunkymo girdymo bei šėrimo schema
Dienos/savaitės
/mėnesiai (2 šėrimai per Pienas dieną) „Milaflo“ 2 grupės pašaras Šienas Švarus vanduo 1 diena Krekenos 2 diena Krekenos 3 diena Krekenos
4 diena 2 litrai 1 sauja 5 diena 2 litrai 1 sauja 6 diena 2 litrai 1 sauja 7 diena 2 litrai 1 sauja
2 savaitė 2 litrai 2 saujos I I
3 savaitė 3 litrai 200 g/d k k 4 savaitė 3,5 litrai 400 g/d i i 5 savaitė 4 litrai 600 g/d 6 savaitė 4 litrai 1000 g/d s s 7 savaitė 4 litrai 1500 g/d o o 8 savaitė 4 litrai 2000 g/d t t 9 savaitė 3,5->3 litrai 1250 g/d 1250 g/d i i 10 savaitė 2,5->1 litrai 1250 g/d 1250 g/d e e NUJUNKYMAS s s 11 savaitė 1250 g/d 1250 g/d 12 savaitė 2500 g/d 4 mėnuo 3000 g/d 5 mėnuo 3000 g/d 6 mėnuo 3000 g/d
Kaip matome, pagal šią schemą krekenomis veršeliai girdomi tik pirmas tris dienas. Vėliau girdymui naudojamas natūralus karvės pienas. Jo sugirdomas kiekis pagal amžių yra didinamas, o pabaigoje vėl sumažinamas.
Augimo spartai suintensyvinti „Milaflo“ sušėrimo kiekiai su amžiumi irgi buvo didinami, o pačioje pabaigoje vėl pradedami mažinti.
LVA praktinio mokymo ir bandymų centre veršeliai buvo šeriami pagal schemą, kurią pateikiame 3.2.5. lentelėje.
3.2.5. lentelė. Veršelių šėrimo schema LVA praktinio mokymo ir bandymų centre
Vieni iš pagrindinių rodiklių į kuriuos buvo atsižvelgiama veršelių laikymo metu, tai temperatūra ir santykinė oro drėgmė. Pirmomis dienomis patalpoje, kur buvo laikomi veršeliai, buvo palaikoma 18°C temperatūra. Iki dviejų mėnesių amžiaus veršelių patalpose buvo palaikoma 17°C, o nuo dviejų mėnesių temperatūra buvo sumažinta dviem laipsniais. Santykinė oro drėgmė buvo palaikoma 65 – 70 proc.
Kraikui buvo naudojamos švarios ir be jokių pašalinių priemaišų hidroskopinės medžiagos: šiaudai ir pjuvenos. Patalpose nebuvo skersvėjų, graužikų. Mikroklimatas atitiko keliamiems reikalavimams.
Amžius Pašarų davinys per parą, kg
Sultingųjų Pašarų M ėnu o Dienos Ger as piena s L ies as p ien as Milaflo starteris Spec. Komb. pašarai Šieno
Šienainio Siloso Valg
omoji
dru
ska
Kreid
a g
0-5 Girdome krekenomis iki soties ne mažiau kaip tris kartus per dieną
1 6-10 10 - Po 1 sauja - - 11-20 8 - 2 saujos pratinama - 21-30 7 - 200 g/d soties iki - 5 5 2 31-40 5 1 400 g/d 0,3 5 5 41-50 3 3 600 g/d 0,3 10 10 51-60 2 6 1000 g/d 0,5 0,4 pratinama 10 10 3 61-70 8 1500 g/d 0,5 1,0 0,3 10 10 71-80 8 1500 g/d 1,2 1,0 0,3 10 10 81-90 8 1250 g/d 1,6 1,0 0,4 10 10 4 91-100 6 1,7 1,4 1,0 15 15 101-110 4 1,7 1,5 2,0 pratina ma 15 15 111-120 4 1,8 1,5 2,0 1 15 15 5 121-130 3 2,0 1,5 3,0 1 20 20 131-140 - 2,0 1,5 3,0 1 20 20 141-150 - 2,0 1,5 3,0 1 20 20 6 151-160 - 2,0 1,5 3,0 1,2 20 20 161-170 - 2,0 1,5 3,0 1,2 20 20 171-180 - 2,0 1,5 3,0 1,2 20 20
4. TYRIMŲ REZULTATAI
Telyčaitės yra auginamos karvių pakaitai ir bandos plėtrai. Bandomųjų grupių telyčaitės buvo auginamos taikant pažangią telyčių auginimo technologiją. Tiriamuoju laikotarpiu bandomųjų grupių telyčaitės buvo sveikos, žvalios, gerai ėdė. Kontrolinės grupės telyčaičių tarpe buvo pastebimi virškinimo trakto susirgimai – trumpalaikė diarėja. Bandymų metu nė vienas veršelis nekrito.
4.1. Kūno masės kitimas
Veršeliai buvo sveriami tik gimę, vieno, dviejų, trijų ir šešių mėnesių amžiaus. Svėrimus atlikome svarstyklėmis PC – 100186, sveriančiomis 100 g tikslumu. Svėrimų rezultatus atskirais augimo periodais pateikiame priedų 1. lentelėje.
Gimusių veršelių svoris kontrolinėje grupėje svyravo tarp 34 - 38 kilogramų, o bandomojoje – 32 - 38 kilogramų ribose. Vidutinis gimusio veršelio svoris buvo 0,8 kilogramo didesnis kontrolinės grupės telyčaičių.
Labai nedaug skyrėsi veršelių svoris ir mėnesio amžiaus grupėse. Didesnis prieaugis per parą buvo pastebėtas veršelių grupėje, kurie buvo šeriami „Milaflo“ startiniu pašaru.
Veršeliai ir po trijų mėnesių buvo šeriami pagal pateiktą šėrimo schemą, toliau buvo stebimas augimo intensyvumas.
Pagal 6 mėnesių amžiaus veršelių svėrimo metu gautus rezultatus matome, kad šio amžiaus kontrolinės grupės veršeliai svėrė vidutiniškai 165,35 kilogramo, o bandomosios grupės – 176,75 kilogramo. Bandomieji veršeliai per tiriamąjį laikotarpį priaugo 141,75 kilogramo, o veršeliai, kurie buvo šeriami pagal bendrovėje nusistovėjusį racioną, priaugo vidutiniškai 129,55 kilogramo. Taigi, lyginant svorių skirtumus, pastebėjome, kad bandomieji veršeliai 9,4 proc. pralenkė kontrolinius pagal svorio padidėjimą šiuo periodu. Kontrolinėje grupėje veršeliai per visą laikotarpį per parą priaugo po 711,8 gramo, o bandomojoje grupėje prieaugis per parą buvo 778,8 gramo. Gauti rezultatai yra statistiškai patikimi (P<0,05).
LVA praktinio mokymo ir bandymų centre atlikto bandymo rezultatus pateikiame priedų 2. lentelėje.
Vidutinis gimusio veršelio svoris kontrolinėje ir antroje bandomojoje grupėje skyrėsi labai nežymiai. Vidutinė gimusio veršelio kūno masė pirmoje bandomojoje grupėje sudarė 27,5 kg, t.y. 1,5 kg mažesnė negu kontrolinėje ir 2,2 kg mažesnė negu antroje bandomojoje grupėje. Šis faktas gali būti
paaiškinama tuo, kad pirmąją grupę sudarėme Užliedžių fermoje, kur tuo metu vyko intensyvus karvių veršiavimasis, o antra bandomoji grupė buvo sudaryta Muniškių fermoje.
Analizuojant mėnesio amžiaus veršelių svėrimo rezultatus, pastebėjome ryškius svorių svyravimus. Pirmos grupės telyčaitės pasižymėjo mažesne kūno mase ir mažesniu priaugimo intensyvumu. Tik vienos telyčaitės prieaugis per parą sudarė 1,0 kilogramą, dvi priaugo po 500 g, o likusių prieaugio sparta buvo dar mažesnė.
Lyginant pirmąją grupę su kontroline, pastebėjome, kad kontrolinių telyčaičių vidutinė kūno masė buvo 60,5 kg, o pirmoje bandomojoje grupėje tik 42,2 kg, t.y. 18,3 kg mažesnė. Gautas rezultatas statistiškai patikimas (P<0,01).
Analogiški rezultatai buvo gauti ir analizuojant dviejų mėnesių amžiaus veršelius. Veršeliai, kurie buvo girdomi liesu pienu ir gavo „Milaflo“ startinį kombinuotą pašarą, vidutiniškai svėrė 67,0 kg, t.y. mažiau 13,2 kg negu kontrolinės grupės veršeliai ir 25,2 kg mažiau negu veršeliai, kurie buvo girdomi natūraliu pienu ir gavo „Milaflo“ startinį kombinuotą pašarą. Nors šiuo laikotarpiu jų prieaugis per parą pralenkė kontrolinius veršelius, kurie buvo girdomi natūraliu pienu ir startiniu kombinuotu pašaru.
Trijų mėnesių amžiaus kontrolinių veršelių augimo intensyvumas buvo mažiausias. Vidutinė kūno masė kontrolinės grupės veršelių buvo 92,8 kg, per parą priaugo vidutiniškai po 420,43 g.
Sparčiausiu augimo intensyvumu pasižymėjo veršeliai, kurie gavo natūralų pieną ir „Milaflo“ startinį kombinuotąjį pašarą. Šios grupės veršeliai per parą priaugo vidutiniškai po 816,67 g, o trijų mėnesių amžiaus svėrė vidutiniškai 116,7 kg. Rezultatai statistiškai patikimi (P<0,01; P<0,001).
Padidėjo ir veršelių, kurie buvo girdomi liesu pienu ir gavo startinį „Milaflo“ kombinuotą pašarą, augimo sparta. Prieaugis per parą šios grupės veršelių buvo pats didžiausias – vidutiniškai 938,89 g. Kai kurie veršeliai priaugo net daugiau kaip kilogramą.
Kadangi augimo intensyvumas pirmus du mėnesius buvo mažiausias, tai ir šiame periode pirmos bandomosios grupės veršelių pati didžiausia kūno masė siekė 100 kg, kai tuo tarpu visi antros bandomosios grupės veršeliai svėrė virš šimto kilogramų. Rezultatai statistiškai patikimi (P<0,01; P<0,001).
Šešių mėnesių amžiaus kontrolinės grupės telyčaitės augimo sparta atsiliko nuo bandomųjų grupių telyčaičių. Jos svėrė 29,7 kg mažiau negu pirmos grupės telyčaitės ir 57,8 kg mažiau negu antros grupės telyčaitės. Gauti rezultatai yra statistiškai patikimi ( P<0,01; P<0,001).
Taigi, kontrolinės grupės šešių mėnesių veršeliai per parą priaugo po 699,4 g, pirmos grupės veršeliai – 869,9 g ir antros grupės veršeliai – 1011,5 g.
Atsižvelgdami į gautus rezultatus, galime teigti, kad „Milaflo“ startinis kombinuotas pašaras turi teigiamos įtakos veršelių augimo spartai ir bendram išsivystymui.
4.2. Veršelių morfologiniai kraujo tyrimai
Veršelių fiziologinei būklei apibūdinti, LVA praktinio mokymo ir bandymų centre buvo imami kraujo mėginiai - iš kiekvienos grupės trijų veršelių. Nustatėme morfologinius ir biocheminius kraujo rodiklius. Rezultatus pateikiame 4.2.1. lentelėje.
4.2.1 lentelė. Morfologiniai veršelių kraujo rodikliai
Grupė Hemoglobinas, g/l Eritrocitai, mln./mm³ Leukocitai, tūkst./mm³ baltymai, proc.Bendrieji Kontrolinė 127,6±11,9 7,12±0,4 8,69±0,4 5,74±0,8 1 bandomoji 134,6±10,8 7,38±0,3 8,74±0,4 5,82±0,6
2 bandomoji 136,9±9,3 7,54±0,2 8,80±0,3 5,88±0,2
Visi morfologiniai veršelių kraujo rodikliai atitiko fiziologines normas ir rodo gerą veršelių sveikatą.
Pirmos bandomosios grupės veršelių kraujo sudėtyje buvo 7 g/l arba 5,5 proc., antros bandomosios – 9,3 g/l arba 7,3 proc. daugiau hemoglobino negu kontrolinių veršelių kraujyje.
Eritrocitų skaičius bandomųjų grupių veršelių kraujyje buvo 0,26 – 0,42 mln./ mm³ didesnis, negu kontrolinės grupės.
Leukocitų ir bendrųjų baltymų kiekiui panaudotas papildas įtakos neturėjo.
Taigi, hemoglobino ir eritrocitų kiekiai bandomųjų grupių veršelių kraujyje buvo didesni, tai rodo, kad šių veršelių organizme vyksta intensyvesni gyvybiškai svarbūs procesai.
4.3. Veršelių stemplės ir didžiojo prieskrandžio vystymosi stebėjimas
Tinkamas jaunų veršelių parengimas yra pirmas svarbus žingsnis, siekiant išauginti sveikus, gerai augančius pakaitinius gyvulius, kurie būtų tinkami į melžiamų galvijų bandą, esant 22 - 24 mėnesių amžiui. Norint pasiektų šį tikslą, veršelius reikia tinkamai prižiūrėti, o ypatingai laikotarpio prieš nujunkymą metu.
4.3.1. Stemplės formavimasis
Stemplės griovelis formuojasi iš raumeninių tinklelio raukšlių. Esant stemplės grioveliui, skysčiai per prieskrandį patenka į šliužą, kuriame ir vyksta pagrindinis virškinimas. Stemplės griovelio formavimąsi kontroliuoja nervų sistemos stimuliavimas žindant bei pieno baltymai. Tai reiškia, kad pienas, pieno pakaitalai aplenkia didįjį prieskrandį, kai tuo tarpu vanduo patenka į jį. Stemplės griovelis formuojasi nepaisant to, ar veršeliai geria per žinduką ar tiesiai iš kibiro. Maitinimas pienu ilgesnį laiką įtakoja veršelio vystymąsi, bet riboja didžiojo prieskrandžio vystymąsi, kadangi stemplės griovelis saugo skystą maistą nuo didžiojo prieskrandžio.
4.3.2. Didžiojo prieskrandžio palyginimas (4 savaičių amžiaus)
Atsižvelgiant į literatūroje pateiktus duomenis ir pagal mūsų atliktus stebėjimus, galime teigti, kad veršelių, be šieno ir pieno dar papildomai šeriamų startiniu pašaru, skrandis yra didesnis, o jų didžiojo prieskrandžio vystymasis taip pat yra geresnis, stebimi sveiki, tamsios spalvos, didžiojo prieskrandžio gaureliai. Vien tik pienu šertų veršelių didysis prieskrandis yra mažesnis nei šertų pienu, šienu ir startiniu kombinuotu pašaru. Be to, startiniu pašaru mintančių veršelių didysis prieskrandis yra žymiai tamsesnis, o gaureliai vystosi geriau, nei vien pienu šeriamų veršelių. Startiniu pašaru mintantys veršeliai turi sveiką, gerai išvystytą didįjį prieskrandį.
4.3.3. Didžiojo prieskrandžio palyginimas (6 savaičių amžiaus)
Veršeliams esant 6 savaičių amžiaus dar tebevyksta didžiojo prieskrandžio vystymosi ir formavimosi procesas, todėl ir šiuo laikotarpiu labai svarbu, kokius pašarus veršeliai gaus. Siekiant išvystyti sveiką didįjį prieskrandį pas suaugusį gyvulį, labai svarbu palengvinti pereinamąjį laikotarpį nuo dar neatrajojančio iki atrajoti pradedančio ir atrajojančio gyvulio. Laiko eigoje vystosi melžiamų karvių didysis prieskrandis, todėl gyvuliai turi būti šeriami įvairiomis pieno, startinio pašaro ir šieno proporcijomis. Tokio amžiaus veršelių sveikas didysis prieskrandis yra tamsios spalvos, kurią suteikia padidėjusi audinio masė bei dideli kraujo indai dėl naujų kraujagyslių susidarymo. Taip pat sveikame didžiajame prieskrandyje yra labai daug gaurelių.
4.3.4. Didžiojo prieskrandžio palyginimas (12 savaičių amžiaus)
Palyginimui pateikti 4.3.4.1. ir 4.3.4.2. paveiksluose didieji prieskrandžiai yra labai dideli, tačiau, kalbant apie didžiojo prieskrandžio vystymąsi, dydis nėra toks svarbus. Buvo pastebėtas ryškus gaurelių kiekio bei ilgio skirtumus šiuose dviejuose veršelių prieskrandžiuose. Pažymėtina ir sveika, tamsiai raudona startiniais pašarais šeriamų veršelių didžiojo prieskrandžio spalvą (4.3.4.2. pav.). Pienu ir šienu šeriamų veršelių didžiojo prieskrandžio vystymasis buvo kurkas prastesnis, didžiojo prieskrandžio spalva šviesi, o gaurelių augimas labai menkas.
4.3.4.1. pav. Pašaras: pienas ir šienas
4.3.5. Startinio kombinuoto pašaro svarba didžiojo prieskrandžio vystymosi procese
Startinio kombinuoto pašaro svarba didžiojo prieskrandžio vystymosi procese akivaizdžiai matoma iš žemiau pateiktų dviejų paveikslų. Keturių savaičių amžiaus veršelio didysis prieskrandis yra labiau išsivystęs (4.3.5.1. pav.) nei dvylikos savaičių veršelio, kuris negavo startinio kombinuoto pašaro (4.3.5.2. pav.).
4.3.5.1. pav. Amžius: 4 savaitės.
Pašaras: pienas, šienas ir startinio pašaro 4.3.5.2. pav. Amžius: 12 savaičių. Pašaras: pienas ir šienas
4.3.5.3. pav. Amžius: 6 savaitės.
Pašaras: pienas ir startinis pašaras 4.3.5.4. pav. Amžius: 8 savaitės. Pašaras: pienas ir startinis pašaras
Šėrimas startiniu kombinuotu pašaru per 6 - 8 savaičių laikotarpį nulėmė tolesnį gaurelių augimą bei vystymąsi. Kadangi startinio kombinuoto pašaro suvartojimas labai siejasi su didžiojo prieskrandžio vystymusi, o mes negalime vizualiai įvertinti gyvo veršelio didžiojo prieskrandžio vidaus, tai startinio kombinuoto pašaro suvartojimas gali būti naudojamas kaip netiesioginis didžiojo prieskrandžio vystymosi rodiklis bei nujunkymo kriterijus. Jei veršeliai yra sveiki ir tris dienas iš eilės suvartoja po
0,68 - 0,9 kg startinio kombinuoto pašaro, juos galima nujunkyti bet kuriuo metu ,veršeliams sulaukus keturių savaičių amžiaus.
4.3.6. Didžiojo prieskrandžio vystymasis
Didžiojo prieskrandžio vystymasis apima du skirtingus aspektus - fizikinio dydžio pokytį bei didžiojo prieskrandžio sienelės storio kitimą ir gaurelių formavimąsi. Pašaras labai įtakoja didžiojo prieskrandžio fizikinio dydžio kitimą. Palyginus su kitais skrandžio sistemos skyriais/kameromis, didysis prieskrandis gimimo metu yra labai mažas ir neišsivystęs. Vien pienu arba pieno pakaitalu šeriamų veršelių didysis prieskrandis liks gana nedidelis net ir šeriant vis didėjančiu skysto pašaro kiekiu. Šliužas arba tikrasis skrandis augs, kai tuo tarpu didysis prieskrandis liks proporcingai mažas. Tol, kol veršelis šeriamas skystais pašarais, didžiojo prieskrandžio sienelės bei gaurelių augimas bus ribotas. Didžiojo prieskrandžio skirtumai yra labai akivaizdus, lyginant pienu girdomų veršelių su pienu bei startiniu pašaru šeriamų veršelių didžiaisiais prieskrandžiais. Įdomu tai, kad gali veršelis atrodyti jog yra normalus ir sparčiai auga, tačiau jo didysis prieskrandis lieka neišsivystęs. Neišvystytą didįjį prieskrandį turintis veršelis atpažįstamas nujunkymo metu, kai veršelis tampa netaupus/išlaidus ir galimas daiktas nesveikas, dėl nesugebėjimo virškinti grūdus bei pašarą. Tai dviem - keturiom savaitėm po nujunkymo apriboja veršelio augimą. Jauno veršelio didžiojo prieskrandžio pokyčiai apima - sandarą, vystymąsi, gaurelių ilgėjimą bei sienelių storėjimą. Pašaras gali keisti sandaros kitimus. Sviesto rūgštis, yra ta kintanti riebioji rūgštis, kuri laikoma didžiojo prieskrandžio gaurelių augimo stimuliatoriumi, nes aprūpina sienelės audinius energija. Gaurelių vystymasis bei didžiojo prieskrandžio sienelių storėjimas yra ribotas šeriant pienu ir šienu. Taip yra dėl galutinio šieno fermentacijos produkto, kuris pradžioje yra acto rūgštis, nes didžiojo prieskrandžio sienelė nenaudoja jo augimui bei vystymuisi. Jeigu veršelis būtų atjunkytas nuo pieno ir būtų leista ėsti pašarą, galėtume tikėtis nežymaus arba jokio veršelių kūno augimo dvi tris savaites. Jei didysis prieskrandis pradeda vystytis, tikėtina, kad veršelis augs normaliu tempu.
4.3.7. Startinio kombinuotojo pašaro poveikis
Kiekviename amžiaus tarpsnyje gaureliai yra atitinkamai didesni, o didžiojo prieskrandžio sienelės storesnės bei geriau išsivysčiusios. Didesni didžiojo prieskrandžio gaureliai, padidina didžiojo prieskrandžio paviršiaus plotą ir tokiu būdu suteikia galimybę geresniam maistingų medžiagų absorbavimui.
Startiniais kombinuotais pašarais šerto veršelio didžiojo prieskrandžio sienelėse yra ryškesnis naujų kraujagyslių susidarymas ar kraujo kapiliarų augimas. Tai vizualiai matosi iš patamsėjusios didžiojo prieskrandžio sienelių spalvos. Didesnė vaskuliarizacija (naujų kraujagyslių susidarymas) leidžia absorbuoti daugiau didžiajame prieskrandyje mikrobų. Iš tiesų 4 savaičių veršelio, penimo vidutiniu pieno kiekiu, kuris papildomas startiniu kombinuotu pašaru, didžiojo prieskrandžio vystymasis yra geresnis nei 12 savaičių gyvulio, gaunančio daug pieno ir dar pridedant šieno.
Vanduo, su nedideliu startiniu kombinuoto pašaro kiekiu, sukurs gerą aplinką didžiojo prieskrandžio fermentacijai, bei sviesto rūgšties gamybai didžiajame prieskrandyje. Tai atitinkamai formuoja daug funkcionalesnį didįjį prieskrandį, kuris geba geriau virškinti grūdus, o tolimesniame gyvenime ir pašarus.
Didžiojo prieskrandžio gaurelių vystymosi procesas yra savaiminis. Šeriant ankstyvame amžiuje startiniu kombinuotu pašaru veršelį, skatiname gerą didžiojo prieskrandžio vystymąsi trečią - ketvirtą gyvenimo savaitę. Štai dėl ko, rekomenduotina šerti startiniais pašarais ankstyvame amžiuje, kai stimuliuojamas didžiojo prieskrandžio vystymasis, o be to suteikiama galimybė anksčiau/greičiau nujunkyti gyvulį.
Prieš pradedant šerti pašaru veršelius jie turi vartoti startinį kombinuotą pašarą. Tie veršeliai, kurie vėlai pradeda ėsti startinį kombinuotą pašarą, turi neabejotinų trūkumų. Priklausomai nuo šėrimo, skirsis pienu, grūdais ar startiniu kombinuotu pašaru šeriamų veršelių didžiojo prieskrandžio vystymasis. Pašaro pasirinkimo galimybė taip pat smarkiai įtakos skirtingą veršelių augimą grupėse.
Didysis prieskrandis turi būti gerai išvystęs ir puikiai funkcionuoti tam, kad efektyviai veiktų ir kaip įmanoma geriau panaudotų pašarą tolimesniam veršelio augimui. Spartus didžiojo prieskrandžio vystymasis bei funkcionalus jo veikimas nujunkymo laikotarpiu esmė/pagrindas - ankstyvas veršelių šėrimas startiniu kombinuotu pašaru, bei užtikrinimas, kad jie suvartojami ankstyvame laikotarpyje. Tai suteikia veršeliams, maksimalų didžiojo prieskrandžio gaurelių vystymąsi. Ilgai trunkantis didelis pieno ar jo pakaitalo naudojimas nepatenkins šios sąlygos.
5. TYRIMŲ REZULTATŲ EKONOMINIS ĮVERTINIMAS
Veršelių auginimo efektyvumas priklauso nuo vartojamų pašarų bei papildų kainos. Tik tuomet, kai parenkami pigesni papildai, kurie savo verte laikomi lygiaverčiais, jie nesumažina augimo intensyvumo, o tik pagerina bendrą gyvulio išsivystymą ir sveikatos būklę. Atlikus bandymus paskaičiavome sušertų pašarų kiekius ir jų vertę. Rezultatus pateikiame 5.1. lentelėje.
5.1. lentelė. Pašarų sušėrimo kiekiai ir kaina
Grupė Pašarai Mato
vnt.
Sušėrimo Kiekis, kg
Kaina,
kg/Lt Suma, Lt LVA praktinio mokymo ir bandymų centre
Kontrolinė Natūralus pienas kg 290 0,71 205,9
Kombinuotieji pašarai kg 56 1,2 67,2
Šienas kg 55 0,1 5,5
278,60
I
bandomoji Lieso pieno milteliai kg 28 2,7 75,6
Pienas kg 210 0,71 149,1
„Milaflo“ kg 65,1 1,9 123,69
Šienas kg 50 0,1 5
353,39
II
bandomoji Natūralus pienas kg 290 0,71 205,9
„Milaflo“ kg 64 1,9 121,6
Šienas kg 50 0,1 5
332,5
ŽŪB"Pauliukai"
Kontrolinė Natūralus pienas kg 474 0,73 346,02
Kombinuotieji pašarai kg 72 1,2 86,4
Šienas kg 60 0,08 4,8
437,22
Bandomoji Natūralus pienas kg 394 0,73 287,62
Milaflo kg 57,95 1,9 110,105
Kombinuotieji pašarai kg 45,5 1,2 54,6
Šienas kg 50 0,08 4
456,325
Kaip matome iš lentelėje pateiktų duomenų, LVA praktinio mokymo ir bandymų centre kontrolinės grupės telyčaitėms per bandomąjį laikotarpį (3 mėn.) buvo sušerta po 290 kg natūralaus pieno, 56 kg kombinuoto pašaro ir 55 kg šieno.
Pirmos bandomosios grupės veršeliams buvo sušerta po 65,1 kg kombinuoto startinio pašaro Milaflo, o antros bandomos grupės veršeliams po 64 kg.
Išlaidos, reikalingos veršelių 1 kg priaugti, pateikiamos 5.2. lentelėje bei 1. ir 2. diagramose. 5.2. lentelė. Išlaidos kilogramui kūno masės priaugti
Grupė Veršelio svoris 3 mėn. a., kg
Gimusio veršelio svoris, kg Kūno masės priaugimas per tiriamąjį laikotarpį, kg Pašarų sąnaudos 1 kg kūno masės priaugti, Lt LVA praktinio mokymo ir bandymų centre
Kontrolinė 92,8 29 63,8 4,37 I bandomoji 95,2 27,5 67,7 5,22 II bandomoji 116,7 29,7 87 3,82 ŽŪB "Pauliukai" Kontrolinė 100,05 35,8 64,25 6,80 Bandomoji 105,05 35 70,05 6,51
Veršelių 1 kg masės priaugimo išlaidos, LVA PMBC
4,37 5,22 3,82 0 1 2 3 4 5 6
Kontrolinė I bandomoji II bandomoji
Grupės Iš la id os , li ta is
1.diagrama. Išlaidos litais, sunaudotos 1 kg veršelių priesvorio LVA Praktinio mokymo ir bandymų centre
Veršelių 1 kg masės priaugimo išlaidos, ŽŪB "Pauliukai"
6,3 6,4 6,5 6,6 6,7 6,8 6,9 Kontrolinė I bandomoji Grupės Išl ai d os, li ta is
Mažiausios išlaidos pašarams buvo kontrolinėje grupėje. Vienai telyčaitei išauginti per trijų mėnesių laikotarpį pašarams buvo išleista 278,60 Lt, antroje bandomojoje grupėje 53,90 Lt.
ŽŪB „Pauliukai“ išlaidų pašarams skirtumas nėra toks ryškus. Kontrolinės grupės telyčaitei sušerta pašarų už 437,22 Lt. Bandomojoje grupėje išlaidos pašarams buvo 4,4 proc. didesnės.
Labai svarbus zootechninis rodiklis – pašarų sąnaudos kilogramui kūno masės priaugti.
LVA praktinio mokymo ir bandymų centre pirmo bandymo metu kontrolinėje grupėje pašarų sąnaudos buvo 4,37 Lt/kg kūno masės priaugti. I bandomojoje šis zootechninis rodiklis buvo 19,5 proc. didesnis, o II bandomojoje – 12,6 proc. mažesnis.
ŽŪB „Pauliukai“ pašarų sąnaudos grupėje, kurios gavo Milaflo startinį kombinuotą pašarą, buvo mažesnė 4,3 proc.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Apibendrindami mūsų atliktų bandymų rezultatus galima teikti tokias išvadas:
1. Pieno girdymo periodo metu (iki 3 mėn. amžiaus ) telyčaičių organizmas formuojasi intensyviau, kai jos šeriamos ne vien pienu, šienu ir koncentratais, bet kai racione naudojami specialūs startiniai kombinuotieji pašarai.
2. Startinis kombinuotas pašaras „Milaflo“ atitinka keliamus zootechninius reikalavimus ir šeriant su natūraliu pienu ir kitais žoliniais pašarais užtikrina intensyvų veršelių augimą ir neturi neigiamos įtakos veršelių sveikatingumui.
3. Per bandymo laikotarpį ŽŪB „ Pauliukai“ ( nuo gimimo iki 3 mėn. amžiaus) veršeliai, gavę Milaflo priedą per parą priaugo po 778,3 g, o gavę įprastą kombinuotą startinį pašarą – po 713,9 g; LVA praktinio mokymo ir bandymų centre kontrolinės grupės veršelių prieaugis per parą buvo 708,9 g, telyčaitės, kurios gavo „Milaflo“ priedą ir lieso pieno miltelius – 752,2 g, o gavusios „Milaflo“ priedą ir natūralų pieną – 966,7 g.
4. „Milaflo“ startinio kombinuoto pašaro panaudojimas neturi neigiamos įtakos kraujo morfologinei sudėčiai: veršelių, kurių šėrimui buvo naudojamas „Milaflo“ ir lieso pieno milteliai, kraujyje nustatyta 5,5 proc. daugiau hemoglobino, o šertų „Milaflo“ ir natūraliu pienu – 7,3 proc. daugiau hemoglobino negu negavusių „Milaflo“ startinio kombinuoto pašaro.
5. Startinio kombinuotojo pašaro didžiausiąsias efektyvumas veršelio didžiojo prieskrandžio vystymuisi buvo pastebėtas 3 – 4 gyvenimo savaitę.
6. Kilogramui kūno masės prieaugio ŽŪB „Pauliukai“ kontrolinėje grupėje sunaudota 6,80 Lt, o bandomojoje grupėje 4,3 proc. mažiau; LVA praktinio mokymo ir bandymų centre kontrolinėje grupėje išlaidos sudarė 4,37 Lt, I bandomojoje išlaidos pašarams 19,5 proc. buvo didesnės, II bandomojoje – 12,6 proc. mažesnės.
Atsižvelgdami į gautus rezultatus ir padarytas išvadas, galime teikti šiuos pasiūlymus:
1. Nesenai gimusiems veršeliams patartina pieno arba jo pakaitalo skirti 10 - 12 proc. Skaičiuojant nuo gyvulio kūno masės ir tokį šėrimo tipą taikyti iki nujunkymo. Holšteinų veislės veršeliui, gimimo metu sveriančiam 40 kilogramų, tai sudarytų 4-5 kilogramus skysto pašaro per parą.
2. Iki nujunkymo į veršelių racioną rekomenduotina įtraukti vidutinius pieno bei startinio pašaro kiekius.
3. Po nujunkymo tokio tipo šėrimą tęsti tol, kol veršeliai kasdien suvartos po 2 - 3 kilogramo kombinuoto pašaro.
Taikant tokį šėrimo būdą, veršeliai turės gerai išvystytą didįjį prieskrandį ir gebės efektyviai vartoti jiems duodamus pašarus.
