1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINöS MEDICINOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA
Aušra Abromaityt÷
SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS KARVIŲ PIENE ĮVERTINIMAS IR RYŠYS SU PRODUKTYVUMU
Magistro darbas
Darbo vadovas: lekt. dr. Renata Japertien÷
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas
Somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene įvertinimas ir ryšys su produktyvumu 1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurių n÷ra nurodyta darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) Aušra Abromaityt÷ (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu Lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe
(data) Aušra Abromaityt÷ (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) lekt. dr. Renata Japertien÷ (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(data) Prof. Vida Juozaitien÷ (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (–riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4
SUMMARY ... 5
I. ĮVADAS ... 6
II. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7
1. SOMATINöS LĄSTELöS IR JŲ ATSIRADIMO PIENE PREŽASTYS... 7
1.1. Somatinių ląstelių apibūdinimas ... 7
1.2. Veiksniai, darantys įtaką somatinių ląstelių skaičiui karvių piene ... 9
1.3. SLS ryšys su pieno liaukos uždegimu ... 12
1.3.1. Karvių slaptojo mastito plitimas ir ekonominiai nuostoliai...12
1.3.2. Mastitą sukeliantys veiksniai...13
2. KARVIŲ TEŠMENS UŽDEGIMO NUSTATYMAS... 16
3. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS PIENE RYŠYS SU KARVIŲ PRODUKTYVUMU ... 20
II. DARBO METODIKA... 24
III. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27
1. KARVIŲ SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS PIENE, MASTITO ATVEJŲ IR PRODUKTYVUMO ĮVERTINIMAS ... 27
2. GENETINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA KARVIŲ PRODUKTYVUMUI IR SLS PIENE ... 30
2.1. Skirtingų veislių karvių somatinių ląstelių skaičiaus piene ir produktyvumo įvertinimas... 30
2.2. Skirtingų bulių įtaka dukterų somatinių ląstelių skaičiaus piene ir produktyvumo įvertinimas... 35
2.3. Skirtingų veislių bulių dukterų somatinių ląstelių skaičiaus piene ir produktyvumo įvertinimas... 39
2.4. Skirtingoms linijoms priklausančių bulių dukterų somatinių ląstelių skaičiaus piene ir produktyvumo įvertinimas ... 44
3. KARVIŲ SLS PIENE IR PRODUKTYVUMO RODIKLIŲ TARPUSAVIO RYŠIAI... 49
IV. REZULTATŲ APTARIMAS... 50
V. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ... 54
4
SANTRUMPOS
x – aritmetinis vidurkis AI – airšyrų veisl÷ AN – anglerų veisl÷
B – pieno baltymingumas, proc. DŽ – Danijos žalųjų veisl÷ H – holšteinų veisl÷
L – laktoz÷s kiekis piene, proc. LJ – Lietuvos juodmargių veisl÷ LŽ – Lietuvos žalųjų veisl÷
mx – aritmetinio vidurkio ( x ) paklaida
n – narių skaičius
PEL – pieno elektrinis laidumas r – koreliacijos koeficientas R – pieno riebumas, proc.
SLS – somatinių ląstelių skaičius piene tūkst./cm3 SP – simentalų pieninių veisl÷
ŠJ – Švedijos juodmargių veisl÷ ŠŽ – Švedijos žalmargių veisl÷ VJ – Vokietijos juodmargių veisl÷ ŽH – žalmargių holšteinų veisl÷
5
SUMMARY
Master student – Aušra Abromaityt÷ Tutor – lekt. dr. Renata Japertien÷
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Animal Breeding, Kaunas.
Title of the work: Evaluation of somatic cell count in dairy cow's milk and relationship with productivity.
Volume and structure of the final study: The final study is written in Lithuanian language, containing pages and includes: introduction, literature review, place and method of work, results, conclusion and list of used literature including (76) references, (20) tables and 10 pictures.
Aim of work: evaluate somatic cell count in milk and to determine their relationship with productivity.
Place of research: The work was carried out in the Department of Animal Breeding of Veterinary Academy and also in the dairy cow’s farm during 2011 – 2013 years of studies.
The Results of Survey:
The analysis is based on 267 dairy cows from different breeds in one farm. During the study some data have been analyzed such as somatic cell count (SCC) in milk (thousand./cm3), milk yield (kg), milk fat (%) and protein (%) milk lactose content (%), and cow origin data. Determined the occurrence cases of mastitis.
The indicators of different breeds of dairy cows milk quantity and composition showed that the average of milk production of cows was 5742,92 kg, the milk contained 4,56 % of fat, 3,58 % of protein and 4,21 % of lactose. The analysis of SCC of different breeds of dairy cows and cases of mastitis showed that cows with high SCC in milk, productivity was the lowest and it had more subclinical udder inflammation cases. During the evaluation of SCC in cow milk it was found that the average of SCC in milk were 367.19±31.03 thousand./cm3 and ranged from 15.83 to 3370.6 thousand./cm3. 31.5 percent of farm cows had subclinical udder inflammation, 68.5 percent cows were healthy. The SCC of cows milk ranged from 15.83 to 3370.6 thousand./cm3. Usually the mastitis (39.2 percent of all cases) and the largest SCC in milk were in cows that had damaged all quarters, the lowest SCC in milk has been a violation of two quarters (p> 0.05). The most sparsely mastitis (2.4 percent) along the right front to the left rear quarter. The minimum of SCC in cows milk were exhibited a damaged left front and rear quarters (p<0,001). During the evaluation of the different breeds of cow's milk SCC it was found that the SLS was the lowest in White Holstein cow's milk (242.53 ± 95.44 thousand./cm3 (p>0.05)), the highest SCC was found in Lithuanian Black and white cow's milk (46767 ±79.10 thousand./cm3). After the cow's milk SCC and productivity in the correlation analysis, it was found that increasing theSLS,the quantity of milkper daydecreased (r =–0.285, p<0.01), milk protein significantlyincreased ((r =0.162, p<0.05).Statisticallysignificantnegativephenotypiccorrelation was foundbetweenSCCand lactose contentof cow's milk (r=–0.422, p<0.01). Signage relationship between SCCandmilkfat contentwere found (r =–0.097, p>0.05).
6
I. ĮVADAS
Pienas – vienas iš vertingiausių ir plačiausiai paplitusių vartojamų maisto produktų. Kokybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš gero žaliavinio pieno. (Skimundris, 1993).
Pieno kokybę apibūdina visa eil÷ rodiklių. Svarbiausias iš jų – somatinių ląstelių skaičius. Did÷jantis SLS rodo, kad karv÷ serga mastitu. (Sinica, 2007).
Pieno liaukos uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti melžiamų, užtrūkinamų ir užtrūkintų karvių liga. Pagal mastito paplitimą ir ekonominius nuostolius tai yra vienas iš nuostolingiausių susirgimų galvijininkyst÷je. Mastitas – tai ligų kompleksas, d÷l kurio sumaž÷ja pieno sintez÷, pasikeičia jo sud÷tis, pablog÷ja dietin÷s ir technologin÷s savyb÷s. (Aniulis, 2007).
Pagrindin÷ pienininkyst÷s ūkio problema yra slaptasis karvių mastitas, kuris 15–40 kartų labiau paplitęs už klinikinę formą. Lietuvoje šia uždegimo forma serga 44–47 proc. karvių. Slaptasis mastitas gali tęstis gan ilgai ir pereiti į klinikinę formą. Mastitas yra daugiausia l÷šų reikalaujanti pieninių karvių sveikatos problema. (Cywinska ir kt, 2006; Ramanauskien÷ ir kt, 2008). Slaptajam mastitui tenkanti nuostolių dalis sudaro 60–70 proc. (Rudejevien÷, 2007).
Sveikos karv÷s piene somatinių ląstelių būna mažiau kaip 100 tūkst./ml. (Rudejevien÷, 2007). Nustatyta, kad padid÷jus SLS piene, sumaž÷ja riebalų, laktoz÷s, kalcio, vitaminų (ypač vitamino C), kazeino, pagaus÷ja natrio, chloro, albuminų ir globulinų. Padid÷ja tokio pieno pH (net iki 6,9 ir daugiau) ir oksidacinis aktyvumas (Hurley, 2003; Ramanauskien÷ ir kt, 2008). Sergančių slaptuoju mastitu karvių piene sumaž÷ja bendrųjų baltymų (1 proc.), kazeino (6–18 proc.), laktoz÷s (5–20 proc.), riebalų (4–12 proc.). Galvijų augintojai patiria nuostolių d÷l sumaž÷jusios pieno produkcijos (20 proc.), gydymo išlaidų (20–25 proc.), pablog÷jusios pieno kokyb÷s ir ankstyvo karvių brokavimo (30–35 proc.). Tyrimais nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičiui 1 ml piene padid÷jus 100 tūkst., pieno primilžis sumaž÷ja 2,5 proc. (Rudejevien÷, 2007; Ramanauskien÷ ir kt, 2008).
Taigi pieno, turinčio daug somatinių ląstelių, nesuperka perdirb÷jai, iš jo pagaminti produktai kenkia vartotojų sveikatai, tod÷l mastitas – ne tik ekonomin÷, bet ir socialin÷ problema (Rajala–Schultz ir kt, 1999; Ramanauskien÷, 2008).
7
Darbo tikslas
Įvertinti somatinių ląstelių skaičių karvių piene ir nustatyti jų ryšį su produktyvumu.
Darbo uždaviniai
1.Įvertinti karvių somatinių ląstelių skaičių karvių piene.
2. Įvertinti karvių pieno kiekio ir sud÷ties (riebumo, baltymingumo, laktoz÷s) rodiklius.
3. Įvertinti genetinių ir negenetinių veiksnių įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
4. Nustatyti somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno kiekio bei sud÷ties tarpusavio ryšius.
II. LITERATŪROS APŽVALGA
1. SOMATINöS LĄSTELöS IR JŲ ATSIRADIMO PIENE PREŽASTYS
1.1. Somatinių ląstelių apibūdinimas
Somatin÷s ląstel÷s yra normaliai piene randamos ląstel÷s, kurios yra keletos rūšių (žr. 1 lentelę): neutrofilai, makrofagai, limfocitai, eozinofilai ir įvairios pieno liaukos epitelin÷s ląstel÷s. (Walawski, 1999; Samore, 2003).
Terminai ląstelių skaičius ir leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) skaičius piene mastito tyrimuose naudojami daugiau nei šimtmetį. Tyrimai parod÷, kad piene randamos ląstel÷s buvo atskiros epitelin÷s ląstel÷s, tod÷l 1910 metais Prescott ir Breed pasiūl÷ naudoti terminą „somatin÷s“ ląstel÷s ir iki 1960– ųjų pabaigos terminas „somatinis“ ląstelių skaičius tapo įprastai vartojamu terminu. (Burvenich et al., 2000; Harmon, 2001).
Sveiko tešmens piene esančios ląstel÷s daugiausia yra iš pieno liaukos epitelio ir nutekamųjų latakų ląstelių. (Walawski, 1999; Samore, 2003). Somatinių ląstelių koncentracija piene yra apibr÷žiama kaip somatinių ląstelių skaičius (SLS) ir matuojamas tūkstančiais ląstelių mililitre pieno. Pienas, gautas iš normalaus, sveiko tešmens, dažniausiai turi mažiau nei 100,000 SLS/ml. (Kherli et al., 1994; Samore, 2003).
8 1 Lentel÷. Ląstelių rūšys, randamos normaliame galvijų piene (Lee et. al, 1980).
Ląstelių rūšis Ląstelių skaičius proc.
Neutrofilai 0 – 11
Makrofagai 66 – 88
Limfocitai 10 – 27
Epitelin÷s ląstel÷s 0 – 7
Somatin÷s ląstel÷s yra karvių pieno liaukos atsparumo ir imlumo viduliaukin÷ms infekcijoms indikatorius. Sveikoje laktuojančioje pieno liaukoje vyraujančios ląstel÷s yra epiteliocitai, o tuo tarpu leukocitai dominuoja esant ankstyvam uždegiminiam procesui. Leukocitai vaidina apsauginį vaidmenį prieš galvijų pieno liaukos infekcines ligas. (Miller et al., 1991).
Pagrindinis leukocitų vaidmuo (žr. 1 pav.) yra fagocituoti ir sunaikinti infekcinius veiksnius. Bakterija, kuri pereina spenio kanalą (pirmasis apsauginis barjeras), patenka į spenio cisterną ir susiduria su antruoju apsauginiu barjeru, t.y. fagocituojančiais leukocitais. (Detilleux et al., 1997). Bakterija ar jos komponentai gali tur÷ti ne tik skirtingą poveikį pieno liaukos epitelio funkcijai, bet taip pat gali sąveikauti su piene esančiomis ląstel÷mis, ypač su makrofagais, ir stimuliuoti įvairių uždegiminių mediatorių produkciją, kuri gali būti tiesiogiai susijusi su ligos patogeneze. (Gallin et al., 1992; Zecconi et al., 2000).
1 pav. Mastito išsivystymas ir organizmo gynimasis prieš infekciją.
9 Išskiriami mediatoriai: komplemento komponentai, prostaglandinai, leukotrienai, histaminas, seratoninas, interleukinai, interferonas ir kiti citokinai. Šie mediatoriai sukelia uždegiminius požymius. (Babiuk et al., 1991). Prasid÷jus uždegiminiam atsakui leukocitai yra pirmosios ląstel÷s, kurios susitelkia infekcijos židinyje. Leukocitų susitelkimas infekuotoje pieno liaukoje yra normali gynybinio mechanizmo dalis. Tai yra labai efektyvu naikinant didžiąją daugumą pasitaikančių infekcijų. (Kherli et al., 1994).
1.2. Veiksniai, darantys įtaką somatinių ląstelių skaičiui karvių piene
Galimyb÷ tinkamai interpretuoti somatinių ląstelių skaičių piene priklauso nuo veiksnių, kurie gali tur÷ti įtakos SLS, supratimo. Šie veiksniai gali daryti įtaką tešmens ketvirčio, karv÷s ar bandos lygmenyje. (Velazquez, 2000).
SLS karvių piene įtaką daro šie veiksniai: infekcijos būsena, sezonas, amžius, laktacijos stadija, svyravimas paros eigoje, stresas, techniniai aspektai, tešmens ketvirčio ir pieno frakcijos pokytis.
Infekcijos būsena. Tai pats svarbiausias veiksnys, kurio poveikio SLS piene ribos nuo individualaus tešmens ketvirčio, karv÷s, iki visos bandos. (Schepers et al., 1997; Velazquez, 2000).
Normalus SLS piene įvairiose to paties tešmens dalyse kinta plačiai: nuo 0 neinfekuotose vietose iki 300 000 000 SLS/l labiausiai užkr÷stose vietose. (O’Rourke, 1999; Velazquez, 2000)
Pagrindin÷ problema yra nustatyti tinkamą ląstelių skaičiaus ribą, kurią viršijus tešmuo būtų vadinamas „užkr÷stu“. (Francis, 1993; Velazquez, 2000). Abu šie rodikliai 400 000 ir 500 000 SLS/ml buvo nustatyti kaip galimos ribos, klasifikuojant tešmens ketvirtį kaip infekuotą, tačiau abiem buvo prarasta per daug slaptojo mastito atvejų. (Velazquez, 2000).
Poutrel B. et al. (1982) nustat÷, kad 93 proc. m÷ginių iš neinfekuotų tešmens ketvirčių tur÷jo mažiau nei 500 000 SLS/ml, tačiau tokį pat SLS tur÷jo ir 45 proc. m÷ginių iš labai infekuotų tešmens ketvirčių. (Velazquez, 2000) Vis d÷l to buvo nustatyta, kad SLS įtakos tur÷jo stafilokokin÷ infekcija. (Nickerson et al., 2000; Velazquez, 2000). Nesvarbu kokia SLS riba bus naudojama, tačiau vistiek gali pasitaikyti klaidų nustatant slaptąjį mastitą. (Francis, 1993) Tod÷l keletos v÷lyvesnių skaičiavimų įvertinimas yra priimtinesnis už individualaus skaičiavimo interpretavimą. Taip pat rekomenduojama imti m÷ginius mažiausiai 5 kartus per laktaciją. (Velazquez, 2000).
Sezonas. Šis veiksnys daro įtaką pieninių galvijų SLS, bet n÷ra visiškai susietas su aplinkos temperatūra ar stresin÷mis sezono sąlygomis. (Velazquez, 2000). Žiemą SLS būna žemiausias, o vasarą
10 – aukščiausias. (Velazquez, 2000). Pomies et al. (2000) padar÷ išvadą, kad SLS pakilimas vasarą yra ne tik d÷l pasikeitusių aplinkos sąlygų, kai karv÷s yra išvaromos į ganyklas, ir pasiūl÷ alternatyvius paaiškinimus, tokius kaip psichologinių, sveikatos ar klimatinių aplinkybių pokyčiai, kurie gal÷jo pablog÷ti išvarius gyvulius į ganyklas. (Velazquez, 2000).
Amžius. SLS pakilimas karvių piene priklauso nuo karv÷s amžiaus. Taralik K. (1998); Choi Y.L. et al., (1999) dirbdami su pieniniais galvijais nuo 2 iki 7 metų amžiaus, nustat÷, kad laktacijų skaičius daro nežymią įtaką SLS. (Velazquez, 2000). Panašius rezultatus nustat÷ ir Laevens H. Et al. (1997). SLS padid÷jimas su amžiumi visų pirma yra d÷l padid÷jusio infekcijos plitimo tarp senesnių karvių, o ne d÷l SLS padid÷jimo senstant gyvuliui. Tai labiau patologinis nei psichologonis pokytis. Buvo nustatyta, kad senesn÷s karv÷s turi didesnį ląstelinį atsaką į mažesnius ir didesnius patogenus ir tod÷l senesn÷s karv÷s dažniausiai turi didesnį somatinių ląstelių skaičių piene. Tai buvo priskirta prie veiksnių, įskaitant, daugiau infekuotų tešmens ketvirčių, didesnis pažeistų audinių kiekis d÷l ilgai trunkančių infekcijų ir didesnis ląstelinis atsakas ketvirčiuose, kurie prieš tai buvo infekuoti. (Velazquez, 2000).
Laktacijos stadija. Karvių piene pirmą savaitę po veršiavimosi buvo pasteb÷tas aukštas SLS, produktyvumo piko metu – žemas ir šiek tiek kylantis per paskutines laktacijos savaites. O’Rourke (1999) ir Östensson (1993b), dirbdami su pieniais galvijais, pasteb÷jo, kad SLS žymiai nepasikeičia, bet turi tendenciją did÷ti laktacijai prasid÷jus. (Velazquez, 2000). Tačiau Laevens H. Et al. (1997) teig÷, kad laktacijos stadija neturi įtakos SLS did÷jimui karvių piene. (Velazquez, 2000). Dalinis šio teiginio paaiškinimas gal÷tų būti pieno primilžis iš karv÷s per laktaciją. U. Emanuelson (1991) ir R.H. Miller (1993) su bendraautoriais nustat÷, kad d÷l atvirkštinio ryšio tarp pieno primilžio ir SLS piene pasireiškia „praskiedimo efektas“. (Velazquez, 2000). Šis efektas sukelia pieno primelžio ir SLS regresiją. R.H. Miller (1993) su kolegomis pasteb÷jo, kad nustatytas neigiamas ryšys tarp pieno primilžio ir SLS piene gali iš dalies parodyti tikrąjį tešmens uždegimo biologinį poveikį ir praskiedimo efektą. (Velazquez, 2000). K. Östensson (1993b) su kolegomis dar÷ prielaidą, kad SLS piene padid÷ja laktacijos pabaigoje d÷l didesnio pieno liaukos uždegimo paplitimo, d÷l normalios pieno liaukos involiucijos, taip pat d÷l sumaž÷jusios pieno produkcijos. (Velazquez, 2000).
Svyravimas paros eigoje. Atlikus bandymą buvo nustatyta, kad žemiausias SLS buvo prieš pat melžimą, aukščiausias iš karto po melžimo ir truko iki 4 valandų, v÷liau progresyviai maž÷ja iki minimalaus kiekio. Patys sveikiausi tešmens ketvirčiai turi gana aukštą leukocitų koncentraciją apie 8 valandas po kiekvieno melžimo. Atlikti tyrimai parod÷, jog rytinio melžimo m÷giniai tur÷jo apie 20
11 proc. mažesnį SLS negu m÷giniai, paimti vakarinio melžimo metu. (Velazquez, 2000). Tokie SLS svyravimai piene buvo priskirti „praskiedimo efektui“ kai SLS sumaž÷ja padid÷jus pieno kiekiui. (Emanuelson et al., 1991). „Praskiedimo efektas“ atsiranda d÷l sl÷gio pokyčių alveol÷se, kur pirmosiomis valandomis po melžimo sl÷gis tarp alveolių yra žemiausias, o tai turi tendenciją sukelti polimorfonuklearinių leukocitų ir surag÷jusių epiteliocitų patekimą į pieną. Tod÷l, m÷giniai paimti tuo metu turi aukščiausią paros SLS, o tuo tarpu m÷giniai paimti prieš pat melžimą turi žemiausią SLS, tod÷l, kad alveolinio sl÷gio padid÷jimas apsaugo ląsteles nuo patekimo į pieną, kol jis gaminamas. (Donovan et al., 1992; Velazquez, 2000).
SLS kasdien svyruoja iki 25 proc. nuo bazin÷s ribos. Toks svyravimas yra nedidelis sveikų karvių piene, bet gali būti kur kas didesnis karvių, kurios yra infekuotos, piene. (Velazquez, 2000). Buvo nustatyta, kad sveikų karvių atskirų tešmens ketvirčių m÷ginių SLS svyravimai kito lygiagrečiai, kas rodo psichologinių veiksnių įtaką karvių tešmens sveikumui. Donovan G. A. (1992) su bendraautoriais nustat÷, kad SLS kitimas piene kasdien gali būti d÷l kitų priežasčių – amžius, laktacijos stadijos, aplinkos temperatūros ir streso. (Velazquez, 2000).
Stresas. Atliekant tyrimus pietų Arizonoje, kurių metu karv÷ms buvo sukeliamas stresas naudojant kortikotropino injekcijas, laikant jas šilumos–dr÷gm÷s kamerose ar laikant karves lauke per karštuosius vasaros m÷nesius (gegužę – lapkritį). Nedidelis SLS pakilimas buvo nustatytas karv÷ms, kurioms buvo leidžiamas kortikotropinas ir karv÷ms, kurios buvo laikomos lauke per karščius. Karves laikant šilumos–dr÷gm÷s kamerose ryškių SLS pokyčių nebuvo. Vis d÷l to, kortikoidų sukelta leukocitoz÷ kraujyje SLS pakilimo piene neparod÷. Taip pat nebuvo nustatytas ryšys tarp karv÷s rujos ir SLS padid÷jimo. Tyrime, kuriame buvo tiriama 14 karvių, buvo nustatyta, kad karvių ruja nedar÷ įtakos SLS padid÷jimui, pieno produkcijos ar klinikinio mastito pasireiškimui. K. Östensson (1993b) taip pat nenustat÷ SLS pakyčio rujos ir porujo metu. (Velazquez, 2000).
Techniniai aspektai. SLS turi įtakos ne tik pieno m÷ginių transportavimo ir laikymo sąlygos, bet ir somatinių ląstelių skaičiavimo metodas. Švieži, nekonservuoti m÷giniai tampa netinkami pra÷jus 16 valandų nuo jų pa÷mimo. (Velazquez, 2000). SLS yra mažesnis po m÷ginių užšaldymo ir dar greičiau maž÷ja ilg÷jant užšaldymo periodui. Užšaldymas turi šiek tiek įtakos diagnostinių parametrų jautrumui ir specifiškumui. (Barkema et al., 1997; Velazquez, 2000).
12 Tešmens ketvirčio įtaka. SLS buvo mažesnis iš priekinių ketvirčių gautame piene, nei iš galinių. Atlikus tyrimą su veršeliais, buvo nustatyta, kad jie labiau m÷gsta žysti priekinius ketvirčius, nei galinius. Dalinai ar visiškai ištušt÷jęs ketvirtis turi polinkį į didesnį SLS piene. (Velazquez, 2000).
Pieno frakcija. SLS gali labai skirtis to paties melžimo įvairiose pieno frakcijose. Östensson K. et al. (1994) nustat÷, kad SLS buvo didesnis liekamajame piene nei krekenyse. (Velazquez, 2000). Taip pat Östensson K. (1993a) nustat÷, kad esant uždegiminei būklei nebuvo reikšmingo skirtumo tarp SLS krekenyse ir liekamajame piene. (Velazquez, 2000). Šio skirtumo esm÷ gali būti priskirta ląstel÷ms, kurios yra saugomos alveol÷se ir latakuose iki kol bus surinktas liekamasis pienas d÷l jų glaudaus ryšio su epiteliu. (Östensson, 1993b; Velazquez, 2000).
1.3. SLS ryšys su pieno liaukos uždegimu
Pastaruoju metu ypač didelis d÷mesys kreipiamas į pieno produktų kokybę ir jų saugą (Sederevičius, 2004; Ramanauskien÷ ir kt, 2008), tod÷l pieno kokyb÷s gerinimo klausimai itin svarbūs. Vertinant pieno kokybę vienas pagrindinių rodiklių yra SLS. Sveikų karvių piene jų yra mažiau nei 100x103/cm3 (Ramanauskien÷ ir kt, 2008). Dažniausia SLS padid÷jimo priežastis yra tešmens uždegimas – mastitas. (Aniulis ir kt, 2000).
1.3.1. Karvių slaptojo mastito plitimas ir ekonominiai nuostoliai
Pieno liaukos uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti melžiamų, užtrūkinamų ir užtrūkintų karvių liga. Pagal mastito paplitimą ir ekonominius nuostolius, tai yra vienas iš nuostolingiausių susirgimų galvijininkyst÷je. Mastitas – tai ligų kompleksas, d÷l kurio sumaž÷ja pieno sintez÷, pasikeičia jo sud÷tis, pablog÷ja dietin÷s ir technologin÷s savyb÷s. (Aniulis, 2007).
Pagrindin÷ pienininkyst÷s ūkio problema yra slaptasis karvių mastitas, 15–40 kartų labiau paplitęs už klinikinę formą. (Rudejevien÷, 2007). Svarbus šios ligos požymis yra SLS. Sveikos karv÷s piene somatinių ląstelių būna mažiau kaip 100 tūkst./ml. Slaptasis karvių mastitas 15–40 kartų labiau paplitęs už klinikinę formą. Apie 30–60 proc. karvių nuolat serga slaptuoju mastitu, d÷l to sumaž÷ja pieno kokyb÷ ir produkcija. Galvijų augintojai patiria nuostolius d÷l sumaž÷jusios pieno produkcijos (20–25 proc.), išlaidų gydymui (20–25 proc.), pablog÷jusios pieno kokyb÷s, ankstyvo karvių brokavimo (30– 35 proc.). (Japertas, 2000).
13 Literatūros duomenimis mastito suk÷l÷jams atsparesn÷s jaunesn÷s karv÷s: pirmaverš÷s – 29,8 proc., antraverš÷s – 32,4 proc., trečiaverš÷s – 20,0 proc., ketvirtaverš÷s – 22,0 proc., penkiaverš÷s – 93,0 proc. Kuo didesnis primilžis, tuo atsparumas mažesnis. (Klimait÷, 2005; Sinica, 2007)
Pirmąjį laktacijos m÷nesį pirmaverš÷s karv÷s mastitu serga penkis kartus dažniau, negu vyresn÷s. Pirmuosius 3 laktacijos m÷nesius mastitu serga apie – 60 proc. pirmaveršių (visų sergančių karvių), o vyresnio amžiaus karvių serga du kartus mažiau – 30 proc. Pirmaveršių pieno liaukos atsparumas mechanizuotam melžimui yra gerokai mažesnis, negu vyresnio amžiaus karvių. D÷l to kiekvienais metais išbrokuojama apie 20 – 28 proc. pirmaveršių karvių. (Vaitlokas, 2005; Sinica, 2007)
1.3.2. Mastitą sukeliantys veiksniai
Mastitą sukeliančios bakterijos iš aplinkos nuo tešmens ir spenių paviršiaus gali patekti į spenio kanalą ir prasiskverbti į tešmenį, kur sukelia uždegiminę reakciją. Speniai turi natūralią specifinę apsaugą, keratiną, kuris dengia kanalo sieneles ir apsaugo spenį, neleisdamas bakterijoms patekti į tešmenį. Spenio sfinkterio raumuo apsaugo nuo infekcijos, stipriai uždarydamas kanalą ir apribodamas bakterijų plitimą spenio angoje. Tačiau gležni spenio audiniai yra lengvai pažeidžiami. Melžimo eiga bei būdas gali nulemti mastito atsiradimą, bei tešmens pažeidimus. (Apanavičien÷, 1998; Sinica, 2007). Fiziologinis SLS padid÷jimas vyksta visuose tešmens ketvirčiuose vienodai, o sergant mastitu – viename ar keliuose tešmens ketvirčiuose. (Hutton et al., 1990; Rudejevien÷, 2007). Tyrimais nustatyta, kad paskutin÷se pieno porcijose somatinių ląstelių yra apie tris kartus daugiau tiek sveikų, tiek sergančių slaptuoju mastitu karvių piene. (Japertas, 2000).
Karv÷s mastitu dažniausiai suserga d÷l nepalankių išorinių ir vidinių veiksnių sumaž÷jus organizmo rezistentiškumui. (Ивашура, 1991; Banišauskait÷, 2004).
Karvių sergamumui tešmens uždegimu turi įtakos: 1. Aplinkos veiksniai:
• pastatai,
• stov÷jimo vietų išplanavimas, • karvių laikymo sąlygos, • š÷rimas,
• melžimo įranga, • melžimo higiena,
14 • mikrotraumos,
• žaizdos ir kt.
2. Karv÷s organizmo atsparumas nepalankioms sąlygoms. Silpstant organizmui, silpsta visi apsauginiai organizmo barjerai, taip pat ir tešmens. (Aniulis ir kt, 2001)
3. Fiziniai veiksniai:
• tešmens peršalimas, • saul÷s nudegimas,
• per didel÷ patalpų dr÷gm÷, • skersv÷jai ir kt.
4. Cheminiai veiksniai:
• rūgščių ir šarmų poveikis,
• per didelis fitoestrogenų kiekis pšaruose ir kt. (Banišauskait÷, 2004) 5. Karvių aplinkoje esantys patogenai ir jų savyb÷s:
• patogenų rūšis, • kiekis,
• virulentiškumas ir kt. (Sederevičius, 2004; Banišauskait÷, 2004).
Mastitą taip pat gali sukelti biologiniai veiksniai. Mastito suk÷l÷jai skirstomi į tris grupes:
• mikroorganizmai, kurie patenka į tešmenį hematogeniniu keliu (S. aureus, S. agalactiae, S. epidermidis ir kt.);
• mikroorganizmai (E.coli, Enterobacter, S. uberis, Candida genties grybai), iš aplinkos patenkantys į tešmenį laktogeniniu keliu;
• specifiniai ligos suk÷l÷jai (Mycoplasma bovis, TBC, snukio ir nagų ligos, raupai ir kt.). (Rudejevien÷, 2007).
Mastitą sukeliančios bakterijos (apie 90 proc.) skirstomos į dvi grupes. Pirmai grupei (kontagin÷ms) priskiriami: Staph. aureus, Str. agalactiae, Str. dysgalactiae, Mycoplasma bovis, Arcanobacter pyogenes. Kitai grupei (mažiau kontaginiams) priklauso koaguliazei neigiami stafilokokai, Corynebacterium bovis, mikrokokai, mieliniai grybai.
Dažnai mastitą sukelia (žr. 2 lentelę) aplinkoje esantys mikrobai: Str. uberis, Str. equines. Aplinkos koliformams priklauso gram neigiamos bakterijos – E. coli, Klebsiella spp., Citrobacter spp., Enterobacter spp., Pseudomonas spp.
15 Toks mikroorganizmų skirstymas yra sąlyginis, nes jų sukeltas uždegimas priklauso nuo gyvulio laikymo sąlygų, naujų profilaktikos ir terapijos priemonių. Aukšto produktyvumo bandose didel÷ problema yra ūmus mastitas, sukeliamas E. coli. (Aniulis, 2007).
Tyrimais nustatyta, kad apie 95 proc. atvejų mastitą sukelia Str. agalactiae, Staph. aureus, Str. dysgalactiae, Str. uberis ir E. coli. Svenersten–Sjaunja K. (1995) nurodo, kad iš 5–35 proc. sergančių slaptuoju mastitu karvių pieno buvo išskirti patogeniai mikroorganizmai. (Aniulis, 2007). Infektogeniškiausi mikroorganizmai (Staph. aureus, Streptococci spp.) sukelia aukštą SLS padid÷jimą, (Sharif et al., 2009), tuo tarpu mažesnę svarbą turintys patogenai (Corynebacterium bovis ar koaguliazei negatyvūs stafilokokai) sukelia mažesnį SLS padid÷jimą. (Jones, 2006; Sharif et al., 2009)
2 Lentel÷. Dažniausiai aptinkami tešmens uždegimo sukel÷jai (P. Brouillet ir kt.; Aniulis E., 2007)
Paaiškinimas: +++ – labia dažnai; ++ – dažnai, + – retai. Infekcijos pasireiškimo periodas Infekcijos išraiškingumas Mikroorganizmai Laktacijos metu Užtrūkimo
metu Slaptasis Klinikinis
Platinimas melžimo metu Bakteriologinio sveikimo proc. Auksiniai stafilokokai +++ + +++ + +++ 20–70 Agalaktiniai streptokokai +++ + +++ +++ +++ 80–100 Dysgalaktiniai streptokokai ++ ++ +++ + + 80–100 Streptokokai uberis ++ +++ ++ +++ + 60–80 Streptokokai faecalis ir faecium ++ + + +++ + Žarnų lazdel÷s +++ ++ + +++ + 70–90 Pseudomonas ++ + +++ + + Corynebacterium + +++ + +++ ++ Mikoplazmos +++ + + +++ +++
16 2. KARVIŲ TEŠMENS UŽDEGIMO NUSTATYMAS
Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti mastitą, nes tešmens audinys pakinta kur kas anksčiau, negu šie pokyčiai pasireiškia kliniškai. Sunkesn÷s formos klinikinio mastito pradžia aiškiai matoma: tešmuo parausta, atsiranda patinimas, pakyla temperatūra, tešmuo skausmingumas ir atsiranda pieno sekrecijos pokyčiai. Slaptuoju mastitu karv÷s serga 20–50 kartų dažniau negu klinikiniu mastitu. Nediagnozuotas ar negydomas (sukeltas patogeninių mikrobų) uždegimas gali virsti klinikiniu mastitu. (Aniulis ir kt, 2001)
Karvių tešmens uždegimo diagnostiką sudaro diagnostinių tyrimų kompleksas – anamnez÷, bendras klinikinis karvių tyrimas ir labaratoriniai tyrimai. (Klimien÷, 2003; Banišauskait÷, 2004).
Slaptam mastitui diagnozuoti taikomi įvairūs metodai, kurie nustato pieno fizikinius ir cheminius pokyčius. Vieni paprastesnių, nesunkiai atliekamų nesud÷tinga laboratorine įranga, yra expres diagnostikos metodai. (Špakauskas ir kt, 1995; Rudejevien÷, 2007).
Slaptą mastitą galima nustatyti žinant somatinių ląstelių skaičių (SLS) piene. (Klimien÷, 2003; Banišauskait÷, 2004).
SLS piene rodo keletą rodiklių:
• slaptojo mastito paplitimą bandoje;
• kiekvienos karv÷s infekcijos išplitimą ir trukmę; • slaptojo mastito eigą bandoje (ger÷ja ar blog÷ja);
• uždegimo suk÷l÷jų tipą (infekcin÷s, aplinkos mikroorganizmų);
• panaudotų gydomųjų ir profilaktinių priemonių efektyvumą karvių užtrūkinimo metu; • žaliavinio pieno kokybę, ūkio sanitarinę būklę. (Aniulis, 2007).
Somatinių ląstelių skaičius piene turi neviršyti 400 tūkst./ml. SLS karvių piene nustatomas tiesioginiu (Preskoto – Brido) ir elektroniniu metodais („Fossomatic“, „Anadis“, „Somascope MK2“), netiesioginiu (ekspres diagnostikos metodai: CMT (California Mastitis Test), Mastestas, Mastirapid, Mastitis test NK, Bernburg Reagent). (Aniulis ir kt, 2001; Lukoševičius, 2008).
Tiksliausiu nustatymo metodu laikomas tiesioginis (Preskoto – Brido) SLS apskaičiavimas mikroskopu. Piene esančios ląstel÷s nudažomos, o v÷liau mikroskopu jos suskaičiujamos. Šis metodas yra pamatinis, tačiau įprastinis pieno tepin÷lio ruošimas, ląstelių dažymas ir mikroskopavimas užima
17 daug laiko. Originalus greito dažymo metodas yra „Testsimplest“ metodas. M÷ginys tinkamas vertinti po 15 min. Tokiu būdu galima suskaičiuoti ne tik ląstelių skaičių, bet ir diferencijuoti pagal jų rūšis, bakterijas diferencijuoti į kokus ir lazdeles. (Aniulis ir kt, 2001).
SLS nustatomas elektroniniu metodu naudojant aparatą „Somascope MK 2“. Jis veikia fluorooptoelektroniniu metodu. Pirmiausiai tiriamas pienas sumaišomas su dažomuoju tirpalu. Šis mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletin÷s lempos skleidžiamais spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstel÷ pradeda švyt÷ti ir kompiuterin÷ programa registruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja SLS piene. Kitų aparatų veikimo principas panašus. (Sederevičius, 2004; Lukoševičius, 2008)
Mastitui fermose nustatyti plačiausiai pasaulyje naudojamas kalifornijos mastitinis testas – CMT (California Mastitis Test). (Jodkonis, 1999; Rudejevien÷, 2007). Pagal CMT daugelyje šalių sukurti analogiški reagentai slaptam mastitui diagnozuoti: mastestas, mastirapidas, „Mastitis test NK“ ir kiti. Testų sud÷tyje esančios paviršinio aktyvumo medžiagos suardo somatinių ląstelių sieneles ir jų branduolius bei skatina jų agliutinaciją į gumul÷lius. Suirusios ląstel÷s pienui suteikia klampumą ir tąsumą. Kuo didesnis SLS piene, tuo pienas tampa klampesnis. Tam tikslui į specialios plokštel÷s duobutes (žr. 2 pav.) iš kiekvieno tešmens ketvirčio melžimo pabaigoje primelžiama po 2 ml pieno ir įpilama 2 ml testo tirpalo.
19 Sukdami l÷kštelę horizontalia plokštuma, po 10–15 sekundžių įvertiname reakciją. Atkreipiame d÷mesį į mišinio konsistenciją ir spalvos kitimus. Pieno klampumas įvertinamas balais nuo 1 iki 5. (žr. 3 lentelę) (Rudejevien÷, 2007).
3. Lentel÷. Pieno reakcijos įvertinimas expres diagnostikos testais (Rudejevien÷ J., 2007)
Balai Mišinio konsistencijos pakitimas
Atitinkamos SLS ribos
tūkst./ml
SLS vidurkis tūkst./ml
1 Mišinio konsistencija vienalyt÷, skysta, be matomų
pakitimų (reakcija neigiama) < 200 100
2 Susidaro nežymūs dribsneliai, kuire sukant l÷kštelę
išnyksta (p÷dsakai) 150–500 300
3(+) Susidaro krešul÷liai, mišinio klampumas padid÷ja
(silpnai teigiama) 400–1500 900
4(++)
Mišinys klampus, sukant l÷kštelę matomas krešulys, kuris lokalizuojasi vienoje vietoje (vidutiniškai teigiama)
800–5000 2700
5(+++)
Susidaro tąsus, klampus mišinys, ryškiai matomas trynio pavidalo krešulys, kuris, pilant mišinį iš l÷kštel÷s, iškrenta (stipriai teigiama)
>5000 8100
Diagnozuoti slaptąjį mastitą galima mastestu. Šis reagentas sukurtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos laboratorijoje. Mastestą sudaro 3 proc. natrio laurilsulfato ir bromkrezolio raudonojo indikatoriaus tirpalas. (Rudejevien÷, 2007).
Jodkonio L. (1999) duomenimis, mastesto ir CMT rezultatai, vertinant 1, 4, 5 balais, sutapo 99,69–95,95 proc. Mastesto ir pieno mišinio konsistencijos ir spalvos pokyčiai atitiko CMT parodymus.
Jodkonio L. (1999) nuomone, „Mastirapid“ („Biovet“) pasižymi tikslia slaptojo mastito diagnostika. (Rudejevien÷, 2007).
Apie karv÷s susirgimą slaptuoju mastitu galime spręsti iš bendrame karv÷s piene esančio SLS. Slaptąjį mastitą reik÷tų laikyti prasidedančiu, kai tiriant pradines pieno porcijas SLS yra didesnis negu 250 tūkst./ml.. Tiriant paskutines pieno porcijas, slaptojo mastito pradžios požymiu reik÷tų laikyti SLS, didesnį 600 tūkst./ml.. (Špakauskas, 1998).
20 Paskutin÷se pieno porcijose SLS yra apie tris kartus disesnis tiek sveikų (žr. 4 lentelę), tiek sergančių (žr. 5 lentelę) slaptuoju mastitu karvių piene. Tod÷l naudojant ekspres diagnostikos testus SLS nustatymui, pieno m÷ginius reikia imti pamelžus karves. (Rudejevien÷, 2007)
4. Lentel÷. Karvių sveikų tešmens ketvirčių pieno rodikliai (pagal Japertas S., 2000; Rudejevien÷ J., 2007)
Pieno porcija SLS piene, tūkst./cm³ Laktoz÷s kiekis piene, proc. Pieno baltymingumas, proc. Pieno riebumas, proc. Pradin÷ 56,27 4,83 2,81 1,65 Vidurin÷ 64,75 4,79 2,79 4,74 Paskutin÷ 191,63 4,61 2,80 9,25
5. Lentel÷. Karvių ligos pažeistų tešmens ketvirčių pieno rodikliai (pagal Japertas S., 2000; Rudejevien÷ J., 2007)
Pradin÷ pieno porcija Vidurin÷ pieno porcija Paskutin÷ pieno porcija
SLS L proc. B proc. R proc. SLS L proc. B proc. R proc. SLS L proc. B proc. R proc. 1317,7 4,28 2,86 1,60 1724,6 4,38 2,86 4,62 3458,2 3,89 2,69 7,32
Tyrimais nustatyta, kad karvių, kurių piene SLS yra nuo 200 iki 300 tūkst./ml – yra infekuotas bent vienas tešmens ketvirtis; 301 – 400 tūkst/ml – infekuoti du tešmens ketvirčiai; 401 – 750 tūkst/ml – infekuoti trys tešmens ketvirčiai. Kai visame piene SLS yra didesnis nei 751 tūkst/ml – infekuotas yra visas tešmuo arba labai stipriai infekuoti trys ketvirčiai. (Špakauskas, 1998).
Be to šiuose testuose yra ir indikatorius, kuris reaguoja į pieno rūgštingumo pasikeitimą. Mastitu sergančios karv÷s pieno reakcija dažniausiai pašarm÷ja iki 7,0 – 7,5, bet tai ne visada turi diagnostinę vertę (rezultatai n÷ra d÷sningi, pieno pH pakinta v÷lesn÷se tešmens audinio uždegimo stadijose). Pieno pH keičiasi ir laktacijos laikotarpiu: pirmosiomis laktacijos dienomis krekenų pH šiek tiek padid÷ja, tuo tarpu, baigiantis laktacijai, pieno reakcija būna silpnai šarmin÷, t. y. tokia, kokia būna sergant uždegimu. (Aniulis ir kt, 2001).
Pieno pH didel÷s įtakos turi fiziologin÷ gyvulio būkl÷, amžius, š÷rimas. Pieno pH silpnai koreliuoja su SLS. Somatinių ląstelių skaičiui piene nustatyti, Lietuvos Maisto institute buvo sukurtas aparatas „Somatas“. SLS nustatomas pagal pieno, sumaišyto su 3,5 proc. „Mastoprimo“ tirpalu pasišalinimą per kapiliarą. (Aniulis ir kt, 2001).
21 Slaptuoju mastitu sergančios karv÷s piene keičiasi elektrinis laidumas (PEL). Sveikų karvių PEL yra 4,0–5,5 mS /cm. Matuojant PEL pienas turi būti 25˚C temperatūros. Pieno elektrinis laidumas padid÷ja d÷l pakitusios jonų koncentracijos piene. Palyginus mastito kompleksinių metodų diagnozavimo rezultatus su pieno elektriniu laidumu, duomenys sutampa 83,4 proc. Su aparatu "Mastiidiindikaator" (Estija) pieno elektrinis laidumas matuojamas atskirai kiekvienam tešmens ketvirčiui. Krintant pieno temperatūrai, maž÷ja ir PEL. Pienas laikomas netinkamu, kai PEL viršija 7,0 mS/cm. Pasteb÷ta, kad SLS viršijant 500 103/cm3 ribą, PEL yra mažesnis nei 7,0 mS/cm. Tod÷l nustatyta papildoma riba 6,0–7,0 mS/cm, kai pienas laikomas įtartinu. PEL n÷ra tikslus metodas slaptams mastitui nustatyti, kai tiriami pavieniai tešmens ketvirčiai (Jodkonis, 1999; Rudejevien÷, 2007).
3. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS PIENE RYŠYS SU KARVIŲ PRODUKTYVUMU
Slaptuoju mastitu Lietuvoje serga 43–47 proc., Norvegijoje – 24,1 proc., Prancūzijoje – 20–30 proc., Suomijoje – 37,9 proc., Danijoje – 49,9 proc., Švedijoje – 33 proc. laktuojančių karvių. Remiantis literatūros duomenimis, kai karv÷ serga slaptuoju karvių mastitu, primilžis viename ketvirtyje sumaž÷ja 10 proc. per laktaciją. Karvei sergant slaptuoju mastitu, d÷l pieno produkcijos sumaž÷jimo per laktaciją patiriamas apie 400 litų nuostolis. (Japertas, 2000).
Tyrimai rodo, kad iš vieno užkr÷sto tešmens ketvirčio laktacijos metu bus primelžta mažiausiai 725 kg mažiau pieno (žr. 6 lentelę) negu iš šalia esančio tos pačios karv÷s nepažeisto tešmens ketvirčio. Taip pat SLS 1 ml pieno padid÷jus 100 tūkst., pieno primilžiai sumaž÷ja 2,5 proc., t.y. jei karv÷s piene somatinių ląstelių bus 800 tūkst./ml, iš jos bus primelžta apie 15 proc. mažiau pieno negu ta, kurios piene somatinių ląstelių yra 200 tūkst./ml. (Rudejevien÷, 2007).
6. Lentel÷. Pieno nuostoliai (kilogramais per laktaciją), susiję su SLS padid÷jimu karv÷s piene (Raubert R. F. ir kiti, 1982; Rudejevien÷ J., 2007)
Pieno produkcijos nuostoliai SLS vidurkis tūkst./ml 1 laktacija kg/305 d. 2 laktacija kg/305 d. 50 100 –91 –181 200 –181 –363 400 –272 –544 800 –363 –726 1600 –454 –907
22 Karv÷ms sergant slaptuoju mastitu, keičiasi pieno sud÷tis maž÷jant primilžiui. Tarp SLS ir pieno kokyb÷s pokyčių yra tiesioginis ryšys. SLS padid÷jimas turi neigiamą poveikį žalio pieno kokybei. Slaptasis mastitas visada siejamas su sumaž÷jusia pieno produkcija, pieno tankio pokyčiais, sumaž÷jusia galimybe tinkamai perdirbti pieną, sumaž÷jusiu pieno baltymų kiekiu ir su patogeninių mikroorganizmų aptikimo piene rizika. (Bramley, 1992).
Mastitas sukelia pažeidimus pieno liaukos sekrecin÷se ląstel÷se, o tai daro blogą įtaką pieno baltymų, laktoz÷s ir riebalų sintezei. D÷l pokyčių ląstelių membranose kraujo komponentai pereina į tešmenį ir pakeičia pieno sud÷tį. (Schallibaum, 2001; Sharif et al., 2008)
Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis (žr. 7 lentelę) pieno sausosiose medžiagose sumaž÷ja nuo 5 iki 15 procentų. (Vaitlokas, 2005). Anot Harmon R. J. (1994) mastitas ar SLS yra siejamas su sumaž÷jusiu laktoz÷s, α–laktoalbuminų ir riebalų kiekiu piene d÷l sumaž÷jusio pieno sintez÷s aktyvumo pieno liaukos audinyje. (Sharma et al., 2011).
7. Lentel÷. Pokyčiai piene d÷l padid÷jusio SLS (Schallibaum ir kiti, 2001; N. Sharma ir kiti, 2011)
SLS (tūkst/ml) Pieno sudedamosios dalys <100 <250 500–1,000 >1,000 Sumaž÷jimas (g/100ml) Laktoz÷ 4,9 4,74 4,60 4,21 Kazeinas 2,81 2,79 2,65 2,25 Riebalai 3,74 3,69 3,51 3,13 Padid÷jimas (g/100 ml) Išrūgų baltymai 0,81 0,82 1,10 1,31 Kraujo serumo albuminai 0,02 0,15 0,23 0,35 Imunoglobulinai 0,12 0,14 0,26 0,51 Chloridai 0,091 0,096 0,121 0,147 Natris 0,057 0,062 0,091 0,105 Kalis 0,173 0,180 0,135 0,157 pH 6,6 6,6 6,8 6,9
23 Pagrindinio pieno baltymo, kazeino, kiekis piene sumaž÷ja, o išrūgų baltymų kiekis, kuris neigiamai veikia pieno produktų, tokių kaip sūrių, kokybę, padid÷ja. Kraujo serumo albuminai, imunoglobulinai ir kiti kraujo serumo baltymai pereina į pieną d÷l padid÷jusio kraujagyslių pralaidumo. (Sharif et al., 2008).
Taip pat sumaž÷ja kalcio absorbcija iš kraujo į pieną, o tai mažina mastitinio pieno koaguliaciją. (Jones, 2006; Khan et al., 2006). Pieno laktoz÷ yra gaminama pieno liaukoje iš gliukoz÷s ar glikogeno. Cukraus kiekis kraujyje nekeičia laktoz÷s kiekio piene, tačiau esant klinikiniam mastitui, sumaž÷ja laktoz÷s kiekis ir padid÷ja chloridų kiekis piene. (Sharif et al., 2008). Tai atsitinka d÷l to, kad sutrinka osmosin÷ pieno ir kraujo pusiausvyra. Kad ji būtų išlaikyta, natrio ir chlorido jonai patenka iš kraujo į pieną. Jų kiekis gali padid÷ti dešimtis kartų, lyginant su normaliu lygiu. (Vaitlokas, 2005).
Achmad (1988) nustat÷ neigiamą koreliaciją tarp laktoz÷s ir chloridų kiekių subklinikiniu mastitu sergančių karvių piene su dideliu SLS. (Sharif et al., 2008). Karvei sergant mastitu riebalų sumaž÷ja apie 10 proc. Labai pasikeičia jų sud÷tis, padaug÷ja nesočiųjų, didel÷s molekulin÷s mas÷s riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina lipolizę (riebalų skaidymą). D÷l to suprast÷ja pieno produktų kokyb÷.
Karvei susirgus mastitu, piene pasikeičia mineralų ir mikroelementų kiekis. Tai ypač lemia pieno perdirbimo savybes ir maistinę vertę. Biocheminiai ir fiziniai pokyčiai neigiamai veikia pieno perdirbimo kokybę. Iš mastitinio pieno kokybiškų ir saugių produktų neįmanoma pagaminti visų pirma d÷l to, kad jame yra mažiau sausųjų medžiagų, blogai koaguliuoja kazeinas, mažesnis pieno stabilumas aukštoje temperatūroje. (Vaitlokas, 2005).
24
II.
DARBO METODIKA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2011–2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ketedroje bei pieninių galvijų ūkyje.
Buvo ištirtos ūkyje laikomos 267 įvairių veislių karv÷s. Tirtos 122 Lietuvos žalųjų (LŽ), 71 Lietuvos juodmargių (LJ), 25 holšteinų (H), 16 airšyrų (AI), 16 žalmargių holšteinų (ŽH), 7 anglerų (AN), 6 Vokietijos juodmargių (VJ), 2 Švedijos žalmargių (ŠŽ), 2 Danijos žalųjų (DŽ) veislių karv÷s.
Tyrimo metu buvo analizuojami karvių somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) piene (tūkst./cm3), pieno kiekio (kg), pieno riebumo (proc.) ir baltymingumo (proc.), laktoz÷s kiekio piene (proc.) ir karvių kilm÷s duomenys. Nustatyti mastito pasireiškimo atvejai.
Karvių kilm÷s ir karvių produktyvumo duomenys gauti iš VĮ „Kaimo verslo pl÷tros ir informacijos centras“. Produktyvumo ir SLS piene tyrimai buvo atliekami kartą per m÷nesį kontrolinio melžimo metu VĮ „Pieno tyrimai“.
SLS buvo nustatomas prietaisu „Somascop MK2“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisas „Somascop MK2“ veikia fluoreoptoelektroniniu metodu. Tiriamas pienas pirmiausia sumaišomas su dažomuoju tirpalu. Toks mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletin÷s lempos spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstel÷ švyti, o speciali kompiuterio programa registruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja somatines ląsteles.
Riebalų, baltymų ir laktoz÷s kiekis piene nustatytas prietaisu „Lactoscope 550“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisu „Lactoscope 550“ matuojama kiekvieno komponento (riebalų, baltymų, laktoz÷s) vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį ir apskaičiuojamas šių sudedamųjų dalių kiekis.
Mastito pasireiškimo atvejai buvo gauti iš pieninių galvijų ūkio atliekant karvių mastito kontrolę ekspres diagnostikos testu.
Statistin÷ duomenų analiz÷ buvo atliekama dispersin÷s analiz÷s metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R 2.15.2. (http://www.rproject.org/). Suprojektuotoje duomenų baz÷je buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuoti karvių pieno kiekio per laktaciją ir melžimo metu, pieno riebumo, baltymingumo, laktoz÷s
25 kiekio piene, somatinių ląstelių skaičiaus piene vidurkiai ( x ) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p),
fenotipin÷s koreliacijos (Pearson) koeficientas (r) tarp tirtų rodiklių.
Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių. Patikimumo kriterijus td buvo lygintas su
standartine t reikšme iš Student lentel÷s. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Rezultatai laikyti patikimais, kai patikimumas buvo p<0,05, nepatikimais, kai patikimumas buvo p>0,05.
Ryšių tarp požymių nustatymui buvo naudojamas Pearson koreliacijos koeficientas. Fenotipin÷s koreliacijos koeficiento patikimumas nustatytas naudojantis Dž. U. Snedekor lentele. Atliekant analizę tirtos karv÷s buvo grupuojamos pagal karvių SLS piene, veisles, bulius (karvių t÷vus), bulių (karvių t÷vų) veislę, bulių linijas. Gauti tyrimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje.
8. lentel÷. Tirtos reproduktorių linijos ir jų kodai
Linijos pavadinimas Kodas
Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacija
Kitos giminingos grup÷s 99
W.C.J. Elegant 148551 336
Earl Errant 6721 geneologin÷ linija 420
H.S. Hugh 9026 geneologin÷ linija 430
W. Envy Me 7027 geneologin÷ linija 440
Kiti airšyrų kilm÷s bulių palikuonys 450
W.A. Burke Lad 697789 palikuonys 920
ABC R. Sovereign 198998 palikuonys 980
Juodmargių galvijų populiacija
Elevation 1491007 gimininga grup÷ 931
O. Ivahoe 1189870 960
26
TYRIMŲ SCHEMA
Karvių somatinių ląstelių skaičiaus piene įvertinimas. (n=267)
Somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno kiekio bei sud÷ties tarpusavio ryšių nustatymas. SLS piene įvertinimas Mastito atvejų nustatymas
I ETAPAS
II ETAPAS
III ETAPAS
Infekuoto tešmens ketvirčio nustatymas Pieno kiekio per parą įvertinimas Pieno riebumo nustatymas Pieno baltymingumo nustatymas Pieno kiekio per laktaciją įvertinimas Laktoz÷s kiekio piene nustatymas Karvių produktyvumo įvertinimas.Statistin÷ duomenų analiz÷
IV ETAPAS
27
III.
TYRIMŲ REZULTATAI
1. KARVIŲ SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS PIENE, MASTITO ATVEJŲ IR PRODUKTYVUMO ĮVERTINIMAS
Įvertinus karvių SLS piene nustatyta, kad 31,5 proc. ūkyje laikomų karvių sirgo slaptuoju tešmens uždegimu, 68,5 proc. karvių buvo sveikos. Tirtų karvių SLS piene svyravo nuo 15,83 iki 3370,6 tūkst./cm3.
Tirtų karvių pieno kiekis per parą svyravo nuo 3 iki 33,64 kg, pieno riebumas svyravo nuo 1,61 iki 6,27 proc., pieno baltymingumas svyravo nuo 1,51 iki 6,60 proc., laktoz÷s kiekis piene svyravo nuo 1,42 iki 4,72 proc. Įvertintų karvių pieno kokyb÷s, sud÷ties ir kiekio vidutiniai rodikliai pateikti 9. lentel÷je.
9. lentel÷. Tirtų požymių vidutiniai rodikliai
Rodikliai SLS, tūkst./cm3 Pieno kiekis per parą Pieno kiekis per laktaciją Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Laktoz÷s kiekis, proc. n 267 267 266 265 267 267 x 367,19 18,99 5742,92 4,56 3,58 4,21 ±mx 31,03 0,41 94,23 0,04 0,03 0,03
Atlikta karvių, kurių tešmens ketvirčiuose nustatytas mastitas, SLS ir produktyvumo duomenų analiz÷ parod÷, kad dažniausiai mastitas buvo nustatytas (žr. 10 lentelę) viename ketvirtyje (42,2 proc. visų atvejų), rečiausiai mastitas nustatytas dvejuose ketvirčiuose (18 proc.). Visuose tešmens ketvirčiuose mastitas nustatytas 39,7 proc. tirtų karvių.
Didžiausias SLS piene buvo karvių, kurioms mastitas buvo diagnozuotas visuose keturiuose ketvirčiuose, mažiausias – dvejuose ketvirčiuose. Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 559,23 tūkst./cm3 (p>0,05). Iš karvių, kurioms mastitas diagnozuotas visuose ketvirčiuose, primelžta 11,54 kg (p<0,005) mažiau pieno per parą nei iš karvių, kurioms mastitas nustatytas dvejuose ketvirčiuose.
28 10. lentel÷. Karvių, kurių tešmens ketvirčiuose nustatytas mastitas, SLS piene ir produktyvumo dinamika SLS, tūkst./cm3 Pieno kiekis per parą Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Laktoz÷s kiekis, proc. Ketvirčių, kuriuose nustatytas mastitas, kiekis, vnt. n x±mx n x±mx n x±mx n x±mx n x±mx 1a 35 896,371 ±236,329 35 23,486 ±1,422c*** 33 4,702 ±0,185 35 3,487 ±0,091c*** 35 4,288 ±4,288 2b 15 740,923 ±472,192 15 24,092 ±2,699c** 15 4,252 ±0,175c** 15 3,508 ±0,102c** 15 4,339 ±0,061c* 3 – – – – – – – – – – 4c 33 1300,152 ±227,287 31 12,548 ±1,896 31 5,159 ±0,230 33 4,065 ±0,124 30 4,057 ±0,077 Vidutinis 83 1105,0 ±1443,0 81 18,860 ±11,180 81 4,562 ±1,516 83 3,721 ±0,651 80 4,051 ±0,859 *p<0,01; **p<0,005; ***p<0,001
Įvertinus riebumo ir baltymingumo rodiklius, riebesnis pienas buvo karvių, kurioms mastitas diagnozuotas visuose ketvirčiuose, mažiausiu riebumu pasižym÷jo karv÷s, kurioms mastitas buvo diagnozuotas dvejuose ketvirčiuose. Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 0,91 proc. (p<0,005). Karvių, kurių visuose ketvirčiuose nustatytas mastitas, pieno baltymingumas buvo 0,58 proc. (p<0,001) didesnis nei tų, kurioms mastitas pasireišk÷ viename ketvirtyje.
Didžiausiu laktoz÷s kiekiu piene išsiskyr÷ karv÷s, kurioms mastitas diagnozuotas dvejuose ketvirčiuose, mažiausiu – kai mastitas nustatytas visuose keturiuose ketvirčiuose. Skirtumas tarp šių rodiklių 0,28 proc. (p<0,01).
Dažniausiai mastitas buvo nustatytas (žr. 11 lentelę) visuose ketvirčiuose (39,2 proc. visų atvejų), gerokai rečiau – dešinysis galinis ketvitis (16,7 proc.), rečiausiai (2,4 proc.) mastitas buvo diagnozuojamas dešiniajame priekiniame kartu su kairiuoju galiniu ketvirčiuose. Didžiausiu SLS piene pasižym÷jo karv÷s, kurioms mastitas buvo diagnozuotas visuose keturiuose ketvirčiuose, o mažiausiu – esant pažeistam kairiajam priekiniui ir galiniui ketvirčiams. Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 1172,61 tūkst./cm3 (p<0,001).
Didžiausiu produktyvumu išsiskyr÷ karv÷s, kurioms mastitas buvo diagnozuotas kairiajame galiniame ketvirtyje, o mažiausiu – kai mastitas buvo ap÷męs dešinįjį priekinį kartu su kairiuoju galiniu ketvirčiais. Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 25,10 kg. (p<0,001).
29 11. lentel÷. Karvių, kurių tešmens ketvirčiuose nustatytas mastitas, SLS piene ir produktyvumo dinamika SLS, tūkst./cm3 Pieno kiekis per parą Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Laktoz÷s kiekis, proc. Ketvirčiai, kuriuose nustatytas mastitas n x±mx n x±mx n x±mx n x±mx n x±mx Dešinysis priekinis ketvirtisa 9 1031,859 ±261,039 b,d,e** 9 9,069 ±2,475 b,d,f,g*** 9 2,742 ±0,556 f,i*** 9 2,347 ±0,636 i* 9 2,443 ±0,689 f,g,i* Kairysis priekinis ketvirtisb 8 233,136 ±70,269 f,h,i*** 8 2,732 ±0,713 f,g,i*** 8 2,534 ±0,409 f,i*** 8 2,524 ±0,408 f,i*** 8 2,517 ±0,411 f,g,i*** Dešinysis priekinis ir galinis ketvirčiaic 4 521,254 ±234,415 i* 4 6,992 ±1,553 d,f,g,i*** 4 3,492 ±1,890 4 3,472 ±1,878 4 3,550 ±1,855 Dešinysis priekinis ir kairysis galinis ketvirčiaid 2 351,623 ±117,208 f,i*** 2 2,329 ±0,776 f,g,i*** 2 2,834 ±0,945 i* 2 2,817 ±0,939 2 2,783 ±0,928 Kairysis priekinis ir galinis ketvirčiaie 4 127,539 ±53,065 f,g,i*** 4 3,366 ±1,600 f,g,i*** 4 3,025 ±1,716 4 3,021 ±1,716 4 3,022 ±1,715 Dešinysis galinis ketvirtisf 14 1188,571 ±366,477 h,i*** 14 24,443 ±1,887 14 4,316 ±0,409 14 3,579 ±0,148 i* 14 4,265 ±0,071 Kairysis galinis ketvirtisg 6 1672,333 ±990,442 6 27,433 ±2,753 h,i*** 6 3,847 ±0,793 6 3,262 ±0,218 i** 6 4,240 ±0,126 Kairysis ir dešinysis galiniai ketvirčiaih 4 1273,714 ±514,310 4 10,732 ±5,634 4 3,146 ±1,141 4 2,504 ±1,351 4 2,669 ±1,461 Visi ketvirčiaii 33 1300,152 ±227,287 31 12,548 ±1,896 31 5,159 ±0,230 33 4,065 ±0,124 30 4,057 ±0,077 *p<0,025; **p<0,005; ***p<0,001
Karvių, kurioms mastitas nustatytas visuose keturiuose ketvirčiuose, pienas buvo riebiausias, o karvių, kurioms mastitas buvo diagnozuotas kairiajame priekiniame ketvirtyje, pieno riebumas buvo 2,62 proc. (p<0,001) mažesnis. Baltymingiausias pienas buvo karvių, kurioms mastitas nustatytas
30 visuose ketvirčiuose, o mažiausias baltymingumas – karvių, kurioms mastitas pasireišk÷ dešiniajame priekiniame ketvirtyje. Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 1,72 proc. (p<0,025).
Didžiausias laktoz÷s kiekis piene buvo karvių, kurioms mastitas nustatytas dešiniajame galiniame ketvirtyje, o mažiasias – kai mastitas buvo ap÷męs dešinįjį priekinį karvių tešmens ketvirtį. Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 1,61 proc. (p<0,025).
2. GENETINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA KARVIŲ PRODUKTYVUMUI IR SLS PIENE 2.1. Skirtingų veislių karvių somatinių ląstelių skaičiaus piene ir produktyvumo įvertinimas
Atlikti SLS skirtingų veislių karvių piene (žr. 12 lentelę) tyrimai parod÷, kad mažiausias SLS buvo žalmargių holšteinų veisl÷s karvių piene. Šių karvių pieno kiekis per laktaciją buvo vienas didžiausių. Didžiausias SLS nustatytas Lietuvos juodmargių veil÷s karvių piene. Šios veisl÷s karvių pieno kiekis per laktaciją buvo vienas mažiausių. Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių piene SLS buvo 225,14 tūkst./cm3 (p>0,05) mažesnis nei Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių, 169,44 tūkst./cm3 (p>0,05) nei airšyrų ir 103,49 tūkst./cm3 (p>0,05) nei Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių.
12. lentel÷. Skirtingų veislių karvių vidutinis SLS piene ir pieno kiekis (per laktaciją). SLS piene, tūkst./cm³ Pieno kiekis, kg
Gyvulio veisl÷ Narių skaičius x±mx x±mx LŽa 122 346,02 ±40,92* 5735,95 ±1360,75* ANb 7 244,19 ±113,64* 5617,86 ±1317,73* Hc 25 272,97 ±61,06* 6349,16 ±1581,23* VJd 6 332,89 ±161,10* 6560,17 ±607,53* LJe 71 467,67 ±79,10* 5445,73 ±1692,68* AIf 16 411,97 ±144,85* 5419,75 ±2091,71* ŽHg 16 242,53 ±95,44* 6099,00 ±1600,72* * p>0,05
Iš Vokietijos juodmargių karvių, kurių SLS piene buvo vidutinis, primelžta 211,01 kg pieno daugiau nei iš holšteinų, 461,17 kg (p>0,05) daugiau nei iš žalmargių holšteinų, ir 1140,42 kg (p>0,05) daugiau nei iš airšyrų veisl÷s karvių, kurių piene taip pat nustatytas didesnis SLS.
Skirtingų veislių karvių pieno sud÷ties rodiklių analiz÷ (žr. 13 lentelę) ženklaus šių rodiklių skirtumo neparod÷. Riebiausias pienas buvo anglerų veisl÷s karvių, iš kurių primelžtas vidutinis pieno kiekis ir nustatytas mažas SLS piene. Anglerų veisl÷s karvių pieno riebumas buvo 0,58 proc. (p<0,05)
31 didesnis nei airšyrų ir žalmargių holšteinų. Mažiausias pieno riebumas nustatytas – airšyrų ir žalmargių holšteinų veislių karvių piene.
13. lentel÷. Skirtingų veislių karvių vidutiniai pieno sud÷ties rodikliai. Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Laktoz÷s kiekis, proc. Gyvulio veisl÷ Narių skaičius x±mx x±mx x±mx LŽa 122 4,64 ±0,06f,g*** 3,63 ±0,04d** 4,17 ±0,05c,d*** ANb 7 4,89 ±0,24f,g* 3,45 ±0,13 4,21 ±0,20 Hc 25 4,61 ±0,11 3,51 ±0,06 4,33 ±0,05 VJd 6 4,40 ±0,15 3,40 ±0,08 4,40 ±0,06 LJe 70 4,47 ±0,08 3,51 ±0,05 5,20 ±1,01 AIf 16 4,31 ±0,10 3,64 ±0,22 4,28 ±0,09 ŽHg 16 4,31 ±0,15 3,62 ±0,11 4,27 ±0,13 *p<0,05; **p<0,025; ***p<0,005
Airšyrų, Lietuvos žalųjų ir žalmargių holšteinų veislių karvių pienas buvo baltymingiausias. Lietuvos žalųjų karvių pieno baltymingumas buvo tik 0,01 proc. (p>0,05), žalmargių holšteinų – 0,02 proc. (p>0,05) mažesnis nei airšyrų veisl÷s karvių. Mažiausias baltymingumas nustatytas Vokietijos juodmargių veisl÷s karvių piene. Šios veisl÷s karvių pieno riebumas buvo 0,24 proc. (p>0,05) mažesnis nei airšyrų veisl÷s karvių, 0,23 proc. (p<0,025) nei Lietuvos žalųjų ir 0,22 proc. (p>0,05) nei žalmargių holšteinų veisl÷s karvių.
Didžiausias laktoz÷s kiekis buvo Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių, kurių piene nustatytas mažas pieno kiekis ir didžiausias SLS piene. Laktoz÷s kiekis Vokietijos juodmargių veisl÷s karvių piene buvo 0,8 proc. (p>0,05), holšteinų – 0,87 proc. (p>0,05) mažesnis nei Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių piene. Mažiausias laktoz÷s kiekis nustatytas Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių piene, kur nustatyti vidutiniai pieno kiekio ir SLS rodikliai. Šios veisl÷s karvių piene laktoz÷s kiekis buvo 1,03 proc. (p>0,05) mažesnis nei Lietuvos juodmargių veisl÷s, 0,23 proc. (p<0,005) nei Vokietijos juodmargių ir 0,16 proc. (p<0,025) nei holšteinų veisl÷s karvių piene.
Suskirsčius karves į grupes pagal SLS piene, nustatyta, kad pirmoje karvių grup÷je (SLS iki 100 tūkst./ cm3) daugiausiai buvo žalmargių holšteinų 62,50 proc. (visų tirtų šios veisl÷s karvių), 42,86 proc. anglerų veisl÷s karvių, mažiausiai – 19,72 proc. Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių. Šioje karvių grup÷je didžiausiu pieningumu per laktaciją išsiskyr÷ holšteinų veisl÷s karv÷s (6873,25 kg), mažiausiu – anglerų veisl÷s karv÷s (5397,0 kg). Iš holšteinų veisl÷s karvių primelžta 1476,25 kg (p>0,05) per
32 laktaciją daugiau nei iš anglerų veisl÷s karvių. Palyginus šių karvių paros primilžį (žr. 3 pav.), buvo nustatyta, kad didžiausiu pieningumu išsiskyr÷ žalųjų holšteinų, mažiausiu – Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių. Skirtumas tarp šių veislių karvių vidutinio pieningumo per parą buvo 4,17 kg.
25,22 19,25 19,56 14,11 16,50 25,8026,08 16,29 15,53 20,92 16,56 16,5815,97 18,55 21,9122,06 22,98 17,75 22,74 22,82 22,64 18,28 8,00 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 LŽ AN H LJ AI ŽH LŽ AN H VJ LJ AI ŽH LŽ H VJ LJ AI LŽ H LJ AI ŽH Iki 100 101-200 201-400 >400 SLS grup÷s, tūkst./cm3 P ie n o k ie k is , k g
3. pav. Skirtingų veislių karvių pieno kiekio dinamika priklausomai nuo SLS piene (tūkst./cm³).
Did÷jant SLS piene, labiausiai maž÷jo žalųjų holšteinų veisl÷s karvių pieningumas. Skirtumas tarp pirmos ir ketvirtos SLS grupių karvių pieningumui buvo net 18,08 kg (p>0,05). Mažiausiai did÷jantis SLS tur÷jo įtakos Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių pieningumui. Skirtumas tarp pirmos ir ketvirtos SLS grupių šių karvių pieningumo buvo 6,40 kg (p>0,05).
Antroje SLS grup÷je (101–200 tūkst./ cm3) daugiausiai buvo Vokietijos juodmargių (50 proc.) ir holšteinų (32 proc.), mažiausiai – žalmargių holšteinų veisl÷s karvių (12,50 proc.). Didžiausiu pieningumu per laktaciją šioje grup÷je išsiskyr÷ anglerų veisl÷s karv÷s, o mažiausiu – žalmargių holšteinų veisl÷s karv÷s. Iš anglerų veisl÷s karvių primelžta 2174,5 kg (p>0,05) daugiau nei iš žalmargių holšteinų veisl÷s karvių. Palyginus šių karvių paros primilžį (žr. 3 pav.), buvo nustatyta, kad didžiausiu pieningumu išsiskyr÷ Vokietijos juodmargių, mažiausiu žalmargių holšteinų veisl÷s karv÷s. Skirtumas tarp šių veislių karvių vidutinio pieningumo per parą buvo 7,29 kg (p>0,05).
Trečioje SLS grup÷je (SLS 201–400 tūkst./ cm3) daugiausiai buvo holšteinų (28,0 proc.) ir airšyrų (25,0 proc.), mažiausiai – Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių (21,13 proc.). Didžiausiu pieningumu per laktaciją išsiskyr÷ Vokietijos juodmargių veisl÷s karv÷s, o mažiausiu – Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s. Iš Vokietijos juodmargių veisl÷s karvių primelžta 1681,43 kg (p>0,05) daugiau nei iš Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių. Palyginus šių karvių paros primilžį (žr. 3 pav.), buvo nustatyta, kad
33 didžiausiu pieningumu išsiskyr÷ Vokietijos juodmargių, mažiausiu – holšteinų veisl÷s karv÷s. Skirtumas tarp šių veislių karvių vidutinio pieningumo per parą buvo 4,63 kg (p>0,05).
Ketvirtojoje SLS grup÷je (daugiau nei 401 tūkst./ cm3) daugiausiai buvo Lietuvos juodmargių (29,58 proc.) ir airšyrų (25 proc.), mažiausiai – holšteinų veisl÷s karvių (18,75 proc.). Didžiausiu pieningumu per laktaciją šioje grup÷je išsiskyr÷ Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s, o mažiausiu – airšyrų veisl÷s karv÷s. Iš Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių primelžta 1088,05 kg (p>0,05) daugiau nei iš airšyrų veisl÷s karvių. Palyginus šių karvių paros primilžį, buvo nustatyta, kad didžiausiu pieningumu išsiskyr÷ holšteinų, mažiausiu – žalmargių holšteinų veisl÷s karv÷s. Skirtumas tarp šių veislių karvių vidutinio pieningumo per parą buvo 10,55 kg (p>0,05).
Atlikus tirtų karvių pieno sud÷ties rodiklių statistinę analizę (žr. 4 pav.), ženklaus pieno sud÷ties rodiklių kitimo did÷jant SLS piene nenustatyta. Pirmoje karvių grup÷je riebiausias pienas nustatytas anglerų veisl÷s karvių (4,88 ±0,16 proc.), mažiausias pieno riebumas nustatytas – airšyrų veisl÷s karvių (4,30 ±0,06 proc.). Šios veisl÷s karvių pieno riebumas buvo 0,58 proc. (p>0,05) didesnis, nei airšyrų veisl÷s karvių. 0 1 2 3 4 5 6 LŽ AN H LJ AI ŽH LŽ AN H VJ LJ AI ŽH LŽ H VJ LJ AI LŽ H LJ AI ŽH Iki 100 101-200 201-400 >400 SLS grup÷s, tūkst./cm3 K ie k is , p ro c .
Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Laktoz÷s kiekis piene, proc.
4. pav. Skirtingų veislių karvių pieno sud÷ties dinamika priklausomai nuo SLS piene.
Baltymingiausias pienas buvo žalmargių holšteinų veisl÷s karvių (3,46 ±0,12 proc.), mažiausias baltymingumas nustatytas anglerų veisl÷s karvių piene (3,20 ±0,12 proc.). Šios veisl÷s karvių pieno baltymingumas buvo 0,26 proc. (p>0,05) mažesnis nei žalmargių holšteinų veisl÷s karvių piene. Didžiausias laktoz÷s kiekis pirmoje SLS grup÷je buvo Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių piene (4,54
34 ±0,03 proc.), o mažiausias – Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių piene (4,42 ±0,06 proc.). Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 0,12 proc. (p>0,05).
Antroje SLS grup÷je didžiausiu pieno riebumu išsiskyr÷ Lietuvos žalųjų (4,94 ±0,11 proc.), o mažiausiu – airšyrų (3,97 ±0,08 proc.) ir žalmargių holšteinų (3,97 ±0,45 proc.) veislių karv÷s. Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių pieno riebumas buvo 0,97 proc. (p>0,05) didesnis nei airšyrų ir žalmargių holšteinų veislių karvių piene. Didžiausias pieno baltymingumas šioje grup÷je buvo Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių (3,78 ±0,06 proc.), o mažiausias – airšyrų veisl÷s karvių piene (3,24 ±0,13 proc.). Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 0,54 proc. (p>0,05). Didžiausiu laktoz÷s kiekiu piene šioje grup÷je išsiskyr÷ anglerų veisl÷s karv÷s (4,47 ±0,09 proc.), o mažiausiu – Lietuvos žalųjų veisl÷s karv÷s (4,29 ±0,03 proc.). Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 0,18 proc. (p>0,05).
Trečioje SLS grup÷je riebiausias pienas buvo Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių (4,67 ±0,12 proc.), o mažiausias pieno riebumas – Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių (4,24 ±0,22 proc.). Šios veisl÷s karvių pieno riebumas buvo 0,48 proc. (p>0,05) didesnis, nei Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių. Holšteinų veisl÷s karvių pienas buvo baltymingiausias. Mažiausias baltymingumas nustatytas Vokietijos juodmargių veisl÷s karvių piene (3,51 ±0,01 proc.). Šios veisl÷s karvių pieno baltymingumas buvo 0,22 proc. (p>0,05) mažesnis nei holšteinų veisl÷s karvių piene. Didžiausias laktoz÷s kiekis buvo Vokietijos juodmargių veisl÷s karvių piene (4,35 ±0,13 proc.), o mažiausias – Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių piene (4,14 ±0,07 proc.). Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 0,21 proc. (p>0,05).
Ketvirtojoje SLS grup÷je didžiausiu pieno riebumu išsiskyr÷ žalmargių holšteinų (4,72 ±0,45 proc.), mažiausiu – Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s (4,42 ±0,13 proc.). Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių pieno riebumas buvo 0,30 proc. (p<0,05) didesnis nei Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių piene. Baltymingumas šioje grup÷je buvo didžiausias airšyrų veisl÷s karvių (4,41 ±0,75 proc.), o mažiausias – holšteinų veisl÷s karvių piene (3,24 ±0,29 proc.). Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 1,17 proc. (p>0,05). Didžiausiu laktoz÷s kiekiu piene išsiskyr÷ holšteinų veisl÷s karvių pienas (4,07 ±0,18 proc.), o mažiausiu – žalmargių holšteinų veisl÷s karvių pienas (3,37 ±0,40 proc.). Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 0,7 proc. (p>0,05).
35 2.2. Skirtingų bulių įtaka dukterų somatinių ląstelių skaičiaus piene ir produktyvumo
įvertinimas
Atlikta skirtingų bulių dukterų SLS piene analiz÷ (žr. 14 lentelę) parod÷, kad didžiausias SLS nustatytas bulių Batler, kurio dukterų pieno kiekis per laktaciją mažiausias, ir Jordano, kurio dukterų pieno kiekis per laktaciją vienas didžiausių, dukterų piene.
14. Lentel÷. Bulių dukterų pieningumas ir SLS piene.
SLS piene, tūkst./cm³ Pieno kiekis, kg T÷vo vardas Narių skaičius x±mx x±mx Batlera 8 659,78 ±367,6 4874,5 ±777,22 Baxterb 6 178,58 ±64,19 6089,17 ±1059,3 Bertec 23 130,01 ±61,03g* 5957,57 ±1454,84 Jordanod 5 553,18 ±263,06 6102,8 ±1190,13 Komtye 11 229,63 ±53,52 7117,45 ±795,71 Ladof 14 279,68 ±105,05 5911,79 ±1587,51 Lubinasg 11 404,19 ±119,25y* 5928,45 ±1339,17 Pyllbergh 17 393,51 ±131 5149,82 ±1068,27 Sakasi 5 198,61 ±107,35 6223,4 ±2116,9 Topolisy 5 111,51 ±40,59 5017,4 ±678,25 *p<0,05
Mažiausias SLS nustatytas buliaus Topolis dukterų piene. Buliaus Batler dukterų piene SLS net 548,27 tūkst./cm3 (p>0,05) didesnis nei buliaus Topolis dukterų piene ir 106,6 tūkst./cm3 (p>0,05) nei buliaus Jordano dukterų piene.
Atlikus skirtingų bulių dukterų pieno kiekio analizę nustatyta, kad didžiausiu produktyvumu išsiskyr÷ buliaus Komty dukterys, kurių piene SLS vienas mažiausių. Šio buliaus dukterų pieningumas buvo 2242,95 kg (p>0,05) didesnis nei buliaus Batler dukterų.
Įvertinus skirtingų bulių dukterų pieno riebumo ir baltymingumo rodiklius (žr. 15 pav.) nustatyta, kad didžiausias pieno riebumas buvo buliaus Topolis dukterų, mažiausias – buliaus Sakas dukterų. Skirtumas tarp šių rodiklių buvo 1,18 proc. (p>0,05).
