KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
IRENA ČESNAVIČIENĖ
PRIVALOMOSIOS KARINĖS TARNYBOS KARIŲ
GYVENSENOS TYRIMAS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija
Mokslinis vadovas
dr. Vidmantas Januškevičius
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija
PRIVALOMOSIOS KARINĖS TARNYBOS KARIŲ GYVENSENOS TYRIMAS Irena Česnavičienė
Mokslinis vadovas dr. Vidmantas Januškevičius
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.- Kaunas, 2007. – 62 p.
Darbo tikslas: įvertinti šauktinių gyvensenos ypatumus.
Uždaviniai: 1) Įvertinti privalomosios karinės tarnybos karių gyvenseną karinės tarnybos pradţioje; 2) Palyginti privalomosios karinės tarnybos karių gyvensenos ypatumus su Lietuvos ţmonių gyvensenos ypatumais.
Tyrimo metodika: anketinė apklausa. Tiriamuoju kontingentu pasirinkti 200 (dvi kuopos) Lietuvos
Didţiojo Etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko privalomosios karinės tarnybos karių. Tyrimas vykdytas 2006 m. gruodţio mėn. Šauktiniams buvo išdalintos anoniminės anketos. Anketa sudaryta remiantis suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo klausimynu. Atsako daţnis – 100 %. Gautų rezultatų palyginimui naudoti 2004 metais Kauno medicinos universiteto vykdyto suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenys. Statistiniams duomenims apdoroti naudotas kompiuterinės duomenų kaupimo ir analizės SPSS 13 versijos statistinis paketas.
Statistinis duomenų patikimumas buvo tikrinamas pagal χ
2
kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (df) bei statistinį reikšmingumą (p). Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Rezultatai: Tiriamųjų šauktinių amţiaus vidurkis 21 metai. Savo sveikatos būklę 39 proc. šauktinių įvertino kaip gerą, 27,5 proc. – kaip gana gerą, 27 proc. – kaip vidutinišką, 5 proc. – kaip gana blogą ir 1,5 proc. – kaip blogą. Šie duomenys statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05) nuo analogiškos Lietuvos gyventojų grupės duomenų. Net 77,5 proc. apklaustųjų šauktinių per praėjusį mėnesį vargino įvairūs negalavimai. Per du tarnybos kariuomenėje mėnesius 9 proc. šauktinių patyrė įvairias traumas. Savaitės laikotarpyje 68 proc. šauktinių vartojo kokius nors vaistus.
Apklausos metu kasdien rūkė 76,4 proc. šauktinių. Analizuojant Lietuvos gyventojų apklausos duomenis, buvo matoma, kad tyrimo metu kasdien rūkė 65,5 proc. analogiško amţiaus ţmonių. Palyginus abiejų tyrimų duomenis gautas skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Vidutinė rūkymo kasdien trukmė 4 metai, vidutinis surūkytų per dieną cigarečių kiekis 12. Mesti rūkyti norėjo 61,7 proc. karių. Šiuos duomenis palyginus su analogiškais Lietuvos gyventojų duomenimis buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05).
79,3 proc. šauktinių, kuriems nepakako dalinyje tiekiamo įprastinio maisto davinio, turėjo tarnybos metu papildomai valgyti savo nusipirkto ar iš namų gauto maisto. Tuo tarpu net 31 proc. papildomai valgydavo savo įsigyto maisto, nors ir teigė, kad jiems pakanka dalinyje tiekiamo įprastinio maisto davinio. 92,5 proc. šauktinių pradėjus karinę tarnybą pasikeitė mitybos įpročiai. 59,8 proc. šauktinių manė, kad jie dabar maitinasi sveikiau.
50 proc. šauktinių fizinis krūvis padidėjo ţymiai, 35 proc. – padidėjo neţymiai, 9 proc. – sumaţėjo, o 6 proc. nepakito.
Išvados:1. Įvertinus privalomosios karinės tarnybos karių gyvenseną karinės tarnybos pradţioje, nustatyta, kad:
a) kasdien rūko apie 2/3 šauktinių;
b) beveik visiems šauktiniams pasikeitė jų mitybos įpročiai;
c) daugiau kaip trečdalis šauktinių savo sveikatos būklę įvertino kaip gerą;
d) tik nedidelė tirtų šauktinių dalis tarnybos metu patyrė traumas, iš kurių didţiąją dalį sudarė čiurnos traumos, po to sekė nugaros ir peties traumos.
e) pusei šauktinių tarnybos metu ţymiai padidėjo fizinis krūvis.
2. Palyginus privalomosios karinės tarnybos karių gyvensenos ypatumus su Lietuvos ţmonių gyvensenos ypatumais, nustatyta, kad:
a) maţesnis procentas karių turėjo antsvorį palyginus su analogiško amţiaus Lietuvos gyventojais (p<0,05);
b) šauktiniai buvo linkę blogiau vertinti savo sveikatos būklę (p<0,05);
c) kasdien rūkančių karių skaičius buvo didesnis negu analogiško amţiaus Lietuvos gyventojų (p<0,05);
d) statistiškai patikimo ryšio nerasta tarp varginusių negalavimų, vaistų vartojimo, patiriamo streso ar didelės įtampos.
SUMMARY
Public health: health ecology
LIFESTYLE INVESTIGATION OF SOLDIERS‘ OF OBLIGATORY MILITARY SERVICE Irena Česnavičienė
Supervisor Dr. Vidmantas Januškevičius
Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas, 2007. – 62 p.
Aim of the study: evaluate the lifestyle of conscripts.
Objectives: 1) evaluate the lifestyle of conscripts in the beginning of their obligatory military service; 2) compare the lifestyles of conscripts during their obligatory military service and Lithuanian population.
Methods: questionnaires. Investigative contingent was 200 (two companies) conscripts of the educational regiment of obligatory military service of Lithuanian Great Etmon Jonušas Radvila. The research was conducted in December 2006. The conscripts were provided with the questionnaires. The questionnaire was compiled according to the research questionnaire of lifestyle of Lithuanian population. Respond frequency was 100 %. In order to compare the findings the data of the research of lifestyle of Lithuanian population performed by Kaunas University of Medicine in 2004 was used. Computer database storage and statistical packet of version 13 of SPSS analysis were employed for statistical data processing. Reliability of statistical data was checked by χ² criterion, number of freedom degree (df) and statistical relevance (p). The results are referred to as statistically reliable when p< 0,05.
Results: The age group of respondents conscripts was 21 years. They evaluated their health as good – 39 %, 27,5 % named it as good enough, 27 % called it as average, 5 % indicated it as bad and 1,5 % - very bad. This data was statistically different (p<0,05) from the opinion of Lithuanian population. 77,5 % of respondents conscripts suffered from numerous indispositions the previous month. 9 % of conscripts experienced various traumas during the two first months in the military service. During the period of a week 68 % of conscripts took some medications.
During research 76,4 % of the conscripts smoked. Analyzing the data of the Lithuanian population it was obvious that during the research 65,5 % of the respondents of analogous age group smoked. Comparing the data of both researches the received difference was statistically relevant (p<0,05). The average duration of smoking is 4 years, average number of smoked cigarettes per day is 12.
61,7 % of the soldiers wanted to give up smoking. Comparing the data with analogous data of the Lithuanian population the statistically relevant difference was obtained (p<0,05).
79,3 % of the conscripts complained about the insufficient food ration and had to buy extra foodstuffs or get them from home during their service. Meanwhile, 31% of respondents claimed they ate extra food though they agreed the food ration was sufficient. 92,5 % of the conscripts changed their eating habits after their military service. 59,8 % of the respondents thought their nutrition was much healthier.
50 % of the conscripts had an increased physical load, 35 % claimed they experienced it fractionally, 9 % said physical load decreased, and 6 % stated physical load did not change.
Conclusions: 1. Results of the research on the lifestyle of conscripts in the beginning of obligatory military service are the following:
a) 2/3 of the conscripts smoke daily;
b) Almost all conscripts changed their nutrition habits;
c) More than 1/3 of the conscripts evaluated their health as good;
d) A small part of the respondents experienced traumas during the period of military service, the majority of the traumas was ankle traumas, then backaches and shoulder traumas;
e) More than a half of the conscripts had increased physical load.
2. Comparing the lifestyles of the obligatory military service conscripts and Lithuanian population it was determined that:
a) fewer soldiers had overweight in comparison to Lithuanian population of the same age (p<0,05);
b) conscripts were inclined to evaluate their health as worse (p<0,05);
c) daily smoking soldiers were more numerable than the number of the Lithuanian population of the same age group (p<0,05);
SANTRUMPOS
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KAS – Krašto apsaugos sistema KMI – kūno masės indeksas
KMU – Kauno medicinos universitetas LR – Lietuvos Respublika
lls – laisvės laipsnių skaičius n – tiriamųjų skaičius
p – statistinis reikšmingumas PI – pasikliovimo intervalas
PPKT- pirminė privalomoji karinė tarnyba proc. – procentai
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
ŪVKTI – ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ŠS – šansų santykis
TURINYS 1. Įvadas ... 8 2. Literatūros apţvalga ... 11 2.1 Gyvensena ... 11 2.1.1 Subjektyvi sveikata ... 11 2.1.2 Rūkymas ... 12 2.1.3 Mityba ... 13 2.1.4 Fizinis aktyvumas ... 13 2.2 Karių gyvensena ... 14
2.2.1. Karių rūkymo įpročiai ... 17
2.2.2. Karių mityba ... 18
2.2.3. Karių fizinis bei psichologinis rengimas ... 18
2.2.4. Karių fizinis aktyvumas ir traumos ... 22
3. Tyrimo metodika ... 29
4. Rezultatai ir jų aptarimas ... 30
4.1 Bendra tiriamojo kontingento analizė ... 30
4.2 Sveikatos vertinimas ... 32
4.3 Rūkymo įpročių analizė ... 36
4.4 Mitybos vertinimas ... 39
4.5 Fizinio krūvio vertinimas ... 44
5. Išvados ... 45
6. Praktinės rekomendacijos ... 46
7. Literatūros sąrašas ... 47
Gyvensena - įpročių ir papročių visuma, veikiama, keičiama, skatinama socializacijos proceso per
visą žmogaus gyvenimą. J.Last
1. Įvadas
Sukaupta daug mokslinių duomenų, įrodančių gyvensenos įtaką ţmogaus sveikatai. Nesveika gyvensena, pavyzdţiui, rūkymas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas didina lėtinių neinfekcinių ligų riziką [23, 24, 26]. Ţmonių gyvensena priklauso nuo daugelio socialinių, ekonominių bei kultūrinių veiksnių. Jauni ţmonės ypač imlūs naujovėms, kurios gali tiek teigiamai, tiek ir neigiamai paveikti jų sveikatą [6].
Tarnyba kariuomenėje, palyginti su civiliniu gyvenimu, turi daug savitumų. Tinkamumas karinei tarnybai nėra vien tik ligų nebuvimas tiesiogine ţodţio prasme, bet ir gebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių aplinkos sąlygų bei imlumas kariniam rengimui. Šiuolaikinės karių visuomenės sveikatos prieţiūros sistema turi uţtikrinti karių tarnybos ir gyvenamosios aplinkos gerinimą, tarnybos vietose esančių ţalingų sveikatai veiksnių nustatymą, priemonių, maţinančių ar šalinančių neigiamų veiksnių įtaką karių sveikatai, įgyvendinimą, karių informavimą apie ţalingus sveikatai veiksnius ir būdus jų išvengti [21].
Karinė tarnyba gali būti įvairi: privalomoji, profesinė, savanorių, tarnyba aktyviajame rezerve. Šiame darbe visas dėmesys buvo kreiptas į privalomąją karo tarnybą. Privalomoji karo tarnyba – tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba, atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Ją sudaro įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė ar kitais būdais atliekama pradinė karo tarnyba ir nenuolatinė tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju [18].
2006 m. Lietuvos krašto apsaugos sistemoje (KAS) tarnaujančių karių ir kariūnų bendras skaičius buvo 18 250 karių. Profesinės karo tarnybos karių Lietuvos kariuomenėje 2006 m. tarnavo tiek pat, kaip ir 2005 m. – 7 800 karių. Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2006 m. sumaţėjo nuo 3 500 iki 3 210. Planuojama, kad 2011 m. Lietuvoje bus 17 120 privalomosios ir profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, iš jų profesinės karo tarnybos karių – iki 8 420, privalomosios pradinės karo tarnybos karių – iki 2 000 [30].
2005 m. Krašto apsaugos sistemos karo prievolės centrų medicinos komisijos patikrino beveik 12 tūkst. šaukiamojo amţiaus jaunuolių, iš kurių tik apie 44 proc. buvo pripaţinti tinkamais karinei tarnybai. Pagrindinės jaunuolių sveikatos problemos (apie 35 proc.) yra susijusios su jų
psichine sveikata. Toliau seka terapinės (apie 21 proc.) ir chirurginės (apie 20 proc.) ligos. Tokie rezultatai yra realios vaikų ir jaunimo sveikatos būklės atspindys respublikoje. Paţymėtina, kad didelė jaunuolių sveikatos problemų dalis pirmą kartą yra nustatoma tokių medicininių patikrinimų metu krašto apsaugos sistemos įstaigų iniciatyva ir pastangomis [34].
Tik atvykę į dalinį ar mokymo centrą naujokai įgyja kario statusą, o tuo pačiu ir jam priklausančias pareigas, teises, socialines garantijas, gyvenimo būdą ir kt. Nuo tos dienos naujokai gyvena pagal statutus ir kitus krašto apsaugos sistemą reglamentuojančius teisės aktus. Šauktiniams suteikiamas pirmasis kario laipsnis — eilinio arba jūreivio, jei tarnauja karinėse jūrų pajėgose. Visi naujokai krašto apsaugos sistemoje tarnybą pradeda Rukloje, Didţiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke. Mokomajame pulke 11 savaičių šauktiniai rengiami pagal bazinį kario kursą. Jo metu kariai mokomi krašto apsaugos statutų, rikiuotės pagrindų, šaudybos ir ginklų, karo medicinos, karo topografijos, ryšių, apsaugos nuo naikinimo priemonių, taktikos. Didelis dėmesys skiriamas fiziniam pasirengimui, pilietiniam ugdymui, lauko pratyboms. 20 procentų karių laiko skiriama teorijai, 80 procentų – praktiniam pasirengimui Gaiţiūnų poligone. Pulke įrengtos keturios keturių aukštų kareivinės su rūbų ir avalynės dţiovyklomis, automatinėmis skalbimo mašinomis (kariai patys gali skalbtis savo drabuţius), veikia dvi valgyklos, du mokomieji korpusai, medicinos ambulatorija, pirtis, skalbykla. Baigę mokytis Mokomajame pulke kariai testuojami, įvertinamos jų dalykinės, kovinės, psichologinės ir fizinės savybės, į kurias atsiţvelgiama keliant karius į kitus dalinius [28].
Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas: įvertinti šauktinių gyvensenos ypatumus.
Uždaviniai:
1. Įvertinti privalomosios karinės tarnybos karių gyvenseną karinės tarnybos pradţioje. 2. Palyginti privalomosios karinės tarnybos karių gyvensenos ypatumus su Lietuvos ţmonių
2.
Literatūros apžvalga
2.1 Gyvensena
Kaip jau buvo minėta, gyvensena — tai įpročių ir papročių visuma, kurią veikia, keičia ir skatina socializacijos procesas visą ţmogaus gyvenimą. Mokslininkų teigimu, daugiau kaip 50 proc. ţmogaus sveikatos priklauso nuo jo gyvensenos. Pastarąjį faktorių sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai. Sistemingi ţmonių gyvensenos tyrimai sudaro sąlygas gauti objektyvią ir subjektyvią informaciją apie sveikatą bei gyvenimo būdą. Gyvenseną apibūdinančių veiksnių nuolatinis stebėjimas ir vertinimas svarbus nusakant populiacijos sveikatos situaciją, įvardijant svarbiausias problemas ir siūlant galimus jų sprendimo būdus. Lietuvoje vis labiau plinta priklausomybę sukeliančių medţiagų: tabako gaminių, alkoholio ir narkotikų vartojimas [11].
2.1.1
Subjektyvi sveikata1994 m. Suomijos Visuomenės sveikatos instituto iniciatyva Lietuvoje pradėtas vykdyti gyvensenos stebėsenos projektas (FINBALT HEALTH MONITOR), vėliau tapęs Valstybinės visuomenės sveikatos stebėsenos programos dalimi. Lietuvoje gyvensenos tyrimai atliekami Kauno medicinos universiteto biomedicininių tyrimų instituto, kas antri metai, tad nuo 1994 m. atlikti jau septyni tokie tyrimai. Šiame tyrime dalyvaujantys tiriamieji buvo klausiami, kaip jie vertina savo sveikatą. Tyrimo duomenys parodė, kad 2004 m. 43,4 proc. vyrų ir 40,1 proc. moterų atsakė, kad jų sveikata gera arba gana gera. Tačiau sveikatos vertinimo skirtumai tarp išsilavinimo grupių išliko dideli: gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, beveik dvigubai daţniau gerai vertino savo sveikatą palyginti su nebaigto vidurinio išsilavinimo ţmonėmis [5].
JAV buvo atliktas ţmonių savo sveikatos vertinimo tyrimas. Šiame tyrime dalyvavo JAV Oro pajėgų naujokai (N=31.108). Dalyvių amţiaus vidurkis – 19,95 m., daugiau nei 90 proc. – nevedę, 37,7 proc. – rūkantys. Tiriamieji savo sveikatą bei įpročius galėjo vertinti pagal duotą skalę, nuo prastos iki puikios. Gauti rezultatai parodė, kad blogiau savo sveikatą vertino naujokai, vartojantys tabaką, alkoholį, vartojantys alkoholį ir vairuojantys, jaučiantys depresiją bei turintys antsvorį [7].
2.1.2 Rūkymas
Remiantis Pasaulio banko bei PSO skelbiamais duomenimis tabako rūkymas jau seniai pasiekė pandemijos lygmenį. Visame pasaulyje reguliariai rūko apie trečdalį suaugusių ţmonių. Rūkymas yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių sveikatos netolygumų vystymąsi pasaulyje. Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš išvengiamiausių ligų prieţasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. Šie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų [33].
Tabako vartojimas lemia 25 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. vėţio, 75 proc. kvėpavimo sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu šalintinu šių ligų rizikos faktoriumi. Nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 7000 gyventojų, kas sudaro 20 proc. bendrojo mirtingumo. Rūkymo profilaktika teoriškai yra idealiausias būdas išvengti rūkymo pasekmių, o rūkymo nutraukimas rūkantiesiems yra vienintelis būdas išvengti rūkymo pasekmių arba jas sumaţinti [35].
Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas ţymiai sumaţina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių prieţastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų ţmonių, o tai daug daugiau nei mirštama nuo ŢIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), saviţudybių ar ţmogţudysčių, ţūstančių autoavarijose [32].
1994 metais pradėtas vykdyti suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimas fiksavo nuolatinį rūkymo paplitimo didėjimą. Tik 2002 metais pirmą kartą uţfiksuotas neţymus rūkymo paplitimo sumaţėjimas. Nuo 1994 m. rūkymo paplitimas tarp Lietuvos moterų didėjo. Per daugiau nei dešimt metų kasdien rūkančių moterų skaičius išaugo nuo 6,3 proc. iki 14,2 proc. Tarp vyrų rūkymo paplitimas didėjo iki 2000 m., vėliau ėmė maţėti. 2004 m. rūkė 39,4 proc. vyrų. Didţiausi rūkymo paplitimo pokyčiai nustatyti jauniausiose amţiaus grupėse. Labiausiai sumaţėjo rūkančiųjų tarp aukštojo išsilavinimo vyrų (12 proc.), todėl rūkymo paplitimo skirtumai tarp vyrų, turinčių skirtingą išsilavinimą, padidėjo. Daug rūkalių (76,3 proc. vyrų ir 84,7 proc. moterų) atsakė, kad bandė mesti rūkyti [5].
2.1.3 Mityba
Subalansuota, reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Netinkama mityba sutrikdo augimą, kaulų vystymąsi, maţina atsparumą ligoms. Nesveika mityba įtakoja ir įvairių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi vyresnio amţiaus ţmonėms [11].
Remiantis suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo (2004 m.) duomenimis, galima teigti, kad per dešimtį metų Lietuvos gyventojų mityba labai pasikeitė. Maistui gaminti daug daţniau pradėtas vartoti aliejus. Vyrų, vartojančių aliejų, dalis padidėjo nuo 31,1 proc. 1994 m. iki 82,6 proc. 2004 m., moterų - nuo 47,7 proc. iki 89,4 proc. atitinkamai. Aliejaus vartojimas padidėjo visose išsilavinimo grupėse, tačiau pokyčiai buvo didesni tarp ţemesnio išsilavinimo gyventojų. 2004 m. sviestą ir kitus gyvulinius riebalus tepė 52 proc. vyrų ir 53,8 proc. moterų. Sviesto vartojimą sumaţino nebaigto vidurinio išsilavinimo ţmonės, o tarp aukštojo išsilavinimo gyventojų sviesto vartojimas beveik nepakito. Lietuvos gyventojai daţniau pradėjo valgyti švieţias darţoves. Kasdien valgė švieţių darţovių 14,9 proc. vyrų ir 18,7 proc. moterų (1996 m. atitinkamai 3,5 proc. ir 5,4 proc.). Visų išsilavinimo grupių gyventojai pradėjo vartoti daugiau darţovių, tačiau skirtumai tarp išsilavinimo grupių išliko. Aukštojo išsilavinimo ţmonės daţniau valgė darţoves negu nebaigto viduriniojo. Per dešimtį metų švieţių vaisių vartojimas beveik nepakito. 2004 m. bent tris dienas per savaitę švieţių vaisių ir uogų valgė 25 proc. vyrų ir 40,2 proc. moterų [5].
2.1.4 Fizinis aktyvumas
Judėjimas — vienas svarbiausių harmoningo vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnių, kuris didina organizmo darbingumą, treniruoja širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemas, stiprina nervų sistemą. 2002 metų Europos sveikatos ataskaitoje skelbiamais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse nepakankamai fiziškai aktyvūs ţmonės sudaro apie 41 proc. populiacijos [22].
Fizinės veiklos įtaka ţmogaus organizmui nustatyta moks1ininkų eksperimentais. Pavyzdţiui, hipodinamija neigiamai veikia ne tik tą organą, kuris nedirba, bet ir kitas sistemas, pvz., širdies – kraujagyslių sistemą. Dėl nepakankamo fizinio krūvio ţmogaus širdis silpnėja, sutrinka kraujagyslių reguliaciniai mechanizmai, širdis pradeda blogiau reaguoti į fizinę veiklą, kūno padėtį erdvėje [17].
Hipodinamija - raumenų susitraukimo jėgos ir jų tonuso sumaţėjimas (hypo + dynamis). Hipokinezija - ilgalaikis judėjimo sulėtėjimas, vyraujant didelių sąnarių judėjimo sulėtėjimui. Dėl to maţėja lokomotoriniai aktai ir bendras ţmogaus aktyvumas (hypo + kinesis). Paprastai deguonies trūkumą kompensuoja vainikinių kraujagyslių išsiplėtimas. Jeigu šios kraujagyslės tokiam atvejui funkciškai neparuoštos, blogai aprūpinta deguonimi širdis negali pakelti net ir nedidelio krūvio. Dėl to netreniruotam ţmogui pavojingi ne tik didesni fiziniai krūviai, bet ir emocinė įtampa, stresai. Dėl bet kokios nemalonios situacijos, sukeliančios širdies aktyvumą, gali sutrikti medţiagų apykaita širdies raumenyje [17].
Suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis pastaruoju metu laisvalaikiu besimankštinančių ţmonių dalis padidėjo. 2004 m. 30,3 proc. vyrų ir 26,7 proc. moterų atsakė, kad jie mankštinasi bent 4 kartus per savaitę 30 min. ir ilgiau taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir padidėtų širdies susitraukimų daţnis. 1994 m. taip mankštinosi tik 15,9 proc. vyrų ir 13,5 proc. moterų. Savo fizinį aktyvumą labiau padidino ţemesnio išsilavinimo ţmonės negu aukštesnio, todėl fizinio aktyvumo skirtumai tarp išsilavinimo grupių padidėjo. Pėsčiomis vykstančių į darbą ţmonių dalis nuolat maţėja. 1994 m. ėjo į darbą bent 30 min. 28,6 proc. vyrų ir 26,4 proc. moterų, o 2004 m. atitinkamai 17,6 proc. vyrų ir 23,1 proc. moterų. 2004 m. savo fizinį pajėgumą įvertino kaip gerą ir gana gerą 45,7 proc. vyrų ir 35,6 proc. moterų [5].
2.2 Karių gyvensena
Vykdant karines uţduotis svarbu, jog karys būtų sveikas ir tinkamas karinei tarnybai. Tinkamumas karinei tarnybai yra ne vien tik ligų nebuvimas tiesiogine ţodţio prasme, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, imlumas kariniam rengimui. Teigiama kario motyvacija ir profesionalumas taip pat yra būdas išvengti daugelio sveikatos sutrikimų. Tai svarbu, nes šių laikų kariuomenei keliami daugiau kokybiniai nei kiekybiniai reikalavimai. Atrinkus sveikus ir tinkamus karinei tarnybai karius, pagrindinė karių sveikatos prieţiūros uţduotis yra palaikyti ir gerinti jų sveikatą. Kariuomenė yra visuomenės dalis, todėl atsiţvelgti į nacionalinius sveikatos prioritetus organizuojant karių sveikatinimą taip pat yra būtina, juolab kad karys, baigęs tarnybą, sugrįţta į civilinį gyvenimą. Todėl viena iš kariuomenės uţduočių yra sugrąţinti visuomenei ne tik sveiką, bet ir uţsigrūdinusį, pilietiškai ir socialiai susiformavusį asmenį [34].
Taikos metu traumos (karinio rengimo, buitinės, sporto, kelių eismo) bendroje karių sergamumo statistikoje sudaro iki 13–14 proc. Pavyksta išvengti tiesiogiai su karine tarnyba
susijusių mirtinų traumų išeičių. Traumų ir jų padarinių prevencijai kariuomenėje skiriama daug dėmesio, todėl per pastaruosius trejus metus traumų sumaţėjo net 15 proc. Svarbiausia karių sveikatos prieţiūros sistemos veiklos kryptis – plėtoti šiuolaikinę karių visuomenės sveikatos prieţiūros sistemą, uţtikrinančią sveiką karių gyvenseną, aplinką, prieinamą ir tinkamą sveikatos prieţiūrą integruojantis į bendrą Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos prieţiūros sistemą [21]. Viena karių visuomenės sveikatos prieţiūros veiklos sričių uţtikrinant sveiką karių gyvenseną – karių tarnybos ir gyvenamosios aplinkos gerinimas, tarnybos vietose esančių ţalingų sveikatai veiksnių nustatymas, priemonių, maţinančių ar šalinančių neigiamų veiksnių įtaką karių sveikatai, įgyvendinimas, karių informavimas apie ţalingus sveikatai veiksnius ir būdus jų išvengti [21].
Kariai daţnai neturi pastovios tarnybos vietos, kinta aplinka ir esantys kenksmingi sveikatai veiksniai. Todėl labai svarbu prieš atliekant uţduotis tiek Lietuvoje, tiek taikos įvedimo ar palaikymo vietose uţsienyje metu tiksliai identifikuoti sveikatai pavojingus veiksnius bei numatyti būdus, kaip jų išvengti arba sumaţinti jų poveikį. Vienas iš pavojingų sveikatai veiksnių yra infekcinės ligos. Bene efektyviausi apsisaugojimo nuo infekcinių ligų būdai – imunoprofilaktika ir chemioprofilaktika. Vienas pagrindinių susirgimų tarp infekcinių ligų lieka kvėpavimo takų infekcijos. Vakcinacija nuo gripo davė puikių rezultatų – sergamumas gripu tapo minimalus, tačiau nuo kvėpavimo takų infekcijų, nuo kurių nėra vakcinų, apsisaugoti sunku [21].
0 200 400 600 800 1000 1998 1999 2000 2001 2002 2003 metai ŪVKTI Gripas
1 pav. Karių sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu (1000 karių) .
Karių sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija apima ne tik daţniausių lėtinių neuţkrečiamųjų ir uţkrečiamųjų ligų prevenciją ir imunizacijos įgyvendinimą, bet ir narkotikų, psichotropinių medţiagų, tabako, alkoholio ţalos maţinimą, sveikos gyvensenos ugdymą, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo propagavimą. Šioje veikloje svarbu stiprinti asmeninę ţmogaus atsakomybę uţ savo sveikatą [21].
Kaip viena aktualiausių problemų kariuomenėje yra karių išgyvenamas stresas. 2002 m. atliktų tyrimų duomenimis, stresą darbe jaučia beveik 17 proc. profesinės karo tarnybos karių vyrų ir net 25 proc. moterų. Stresą kariuomenėje ypač jaučia kaimo jaunuoliai, ir tai patikimai atspindi jų biocheminių tyrimų ir sergamumo rezultatai. Stresą kariuomenėje sąlygoja tokie veiksniai kaip atitrūkimas nuo šeimos ir draugų, didelis fizinis ir emocinis krūvis bei specifinės tarnybos sąlygos, grieţta drausmė ir tvarka, uţdara dalinio erdvė, motyvacijos atlikti karo tarnybą stoka. Be abejo, turi reikšmės ir silpnai išvystytos intelekto ir asmenybės savybės, kurios išryškėja tik tarnybos metu, sunkūs, emociškai traumuojantys faktoriai šeimoje, tarpusavio bendravimo įgūdţių stoka. Siekiant pagerinti psichologinį mikroklimatą kariuomenėje, dirbama tokiomis kryptimis: šaukiamieji, galintys turėti adaptacijos sunkumų, išskiriami į rizikos grupę, su jais kalbama; privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, medicinos specialistai ir vykstantys į misijas kariai mokomi ir šviečiami streso bei depresijos prevencijos temomis, telefonu teikiama psichologinė pagalba, bendradarbiaujama su karių ţiniasklaidos priemonių atstovais, keliama karo medicinos psichologų kvalifikacija [21].
Mokomajam pulkui priskirta įgulos ambulatorija organizavo visų (594) 2004 m. rudeninio šaukimo PPKT karių anketinę apklausą. Apklausos duomenys atskleidė šaukiamojo amţiaus jaunuolių, patekusių į kariuomenę, išgyvenamus jausmus adaptacijos laikotarpio pradţioje. Tokia pat anketa buvo pateikta kariams, baigiantiems bazinį kario kursą. Taigi buvo galima įvertinti šį kursą stresogeniškumo atţvilgiu ir pateikti rekomendacijas jo tobulinimui. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog net 5,1 proc. apklaustų karių nuolat jautė nerimą; daugiau kaip trečdalis (36,5 proc.) apklaustų karių nuolat arba kartais turėjo pykčio protrūkių, nukreiptų prieš savo draugus; beveik trečdalis (29,5 proc.) apklaustų karių nuolat arba kartais turėjo pykčio protrūkių, nukreiptų prieš vadus; kas dešimtas karys (9,9 proc.) nuolat ar kartais turėjo minčių apie saviţudybę (kaip ir Lietuvos kaimo gyventojai); 7,6 proc. apklaustų karių nuolat turėjo miego sutrikimų; 0,7 proc. apklaustų karių kartais vartojo narkotines medţiagas tarnybos metu, bet tai ţymiai maţesnis rodiklis negu tokio amţiaus populiacijos [21].
Lietuvos kariuomenėje vykdomi medicinos moksliniai tyrimai bendradarbiaujant su Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutu karių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams
išaiškinti; tuo prisidedama prie mirtingumo nuo šių ligų Lietuvoje maţinimo ir bendro karių sveikatingumo stiprinimo [21].
2.2.1. Karių rūkymo įpročiai
Rūkymas yra pavojingas sveikatai, kadangi yra vienas rizikos veiksnių, skatinančių atsirasti obstrukcinėms plaučių, širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms bei vėţiui [2]. Rūkymo maţinimas yra vienintelė efektyvi lėtinių obstrukcinių plaučių ligų pirminės profilaktikos priemonė. 2005 m. Šveicarijoje buvo atliktas šauktinių rūkymo įpročių ir jų įtakos kvėpavimo sistemai tyrimas. Šio tyrimo tikslas – nustatyti kvėpavimo simptomų, rūkymo įpročių ir pasiryţimo dalyvauti rūkymo nutraukimo programoje, paplitimą tarp Šveicarijos šauktinių. Tyrimas atliktas naudojant standartizuotą klausimyną ir spirometrinių matavimų duomenis. Tyrime dalyvavo 2604 šauktiniai, iš jų 1252 (48 proc.) buvo rūkantys, 144 (6 proc.) – rūkę anksčiau, 111 (4 proc.) – neseniai pradėję rūkyti arba rūkantys retai ir 1097 (42 proc.) – niekada nerūkę. Gauti rezultatai parodė, kad kvėpavimo takų ligų simptomai buvo ţymiai daţnesni rūkantiems, lyginant su niekada nerūkiusiais [20].
1 lentelė. Kvėpavimo sistemos simptomų pasireiškimo daţnis pagal rūkymo įpročius.
Simptomai Šiuo metu rūkantys N=1252 Neseniai pradėję rūkyti arba rūkantys retai N=111 Anksčiau rūkę N=144 Niekada nerūkę N=1097 Dusimas, švokštimas 203 (16 proc.) 10 (9 proc.) 16 (11 proc.) 79 (7 proc.) Dusulys fizinio krūvio
metu
192 (15 proc.) 6 (5 proc.) 21 (15 proc.) 103 (10 proc.) Pastovus kosulys 438 (35 proc.) 20 (18 proc.) 20 (14 proc.) 108 (10 proc.) Pastovus skrepliavimas 183 (15 proc.) 3 (3 proc.) 5 (4 proc.) 18 (2 proc.) Diagnozuota astma 162 (13 proc.) 10 (9 proc.) 19 (13 proc.) 133 (12 proc.)
JAV tyrėjų grupė atliko rūkymo įtakos sėkmingam karių fiziniam pasirengimui tyrimą. Tyrimo tikslas buvo nustatyti kaip rūkymas veikia karių galimybes sėkmingai įvykdyti fizinio pasirengimo programą. Karių demografiniai duomenys ir duomenys apie rūkymo įpročius, naudojant klausimyną, buvo surinkti dar prieš pradedant fizinio pasirengimo pratybų programą. Šiame tyrime dalyvavo 339 rūkantys ir 535 nerūkantys kariai. Išanalizavus gautus duomenis
nustatyta, kad kariai, per dieną surūkantys vieną ir daugiau pakelį cigarečių, turėjo didesnę riziką neįvykdyti karinės fizinio pasirengimo programos [1].
2.2.2. Karių mityba
Vienas sveikatos išsaugojimo faktorių – sveikos mitybos uţtikrinimas. Kariai maitinami pagal patvirtintus valgiaraščius, kuriuos parengiant dalyvavo Respublikinis mitybos centras. Todėl maistas atitinka fiziologinius poreikius pagal karių amţių ir fizinį aktyvumą. Karių mitybos fiziologinės normos pateiktos 1 priede. Kad būtų uţtikrintas karių maisto saugumas, kariuomenėje įdiegta efektyvi maisto kokybės kontrolės sistema, atitinkanti Europos Sąjungos ir NATO reikalavimus [21].
Organizuojant karių maitinimą vadovaujamasi principu, kad karys yra toks, kokį valgo maistą. Todėl stengiamasi, kad maistas būtų ne tik skanus, sveikas, bet ir įvairus. O taip pat jame turi būti gausu vitaminų bei kitų naudingų medţiagų tam, kad karys atlaikytų fizinį krūvį, būtų stiprus ir energingas. Kad visos kariuomenės visi kariai gautų vienodai gerą maistą, Krašto apsaugos ministro įsakymu yra patvirtinti krašto apsaugos sistemos padalinių karių ir Karo akademijos kariūnų valgiaraščiai. Įsakymu patvirtinti 31 dienos baziniai valgiaraščiai, šventinių dienų valgiaraščiai ir specialieji karo lakūnų ir karių, kurie dalyvauja pratybose, valgiaraščiai. Sudarant bazinį kario valgiaraštį atsiţvelgiama į fiziologinius poreikius skirtingu sezono metu. Šaltuoju metų laiku kariams pateikiama daugiau karštųjų patiekalų, tuo tarpu šiltuoju – daugiau ir įvairesnių darţovių, vaisvandenių. Vadovaujantis minėtu įsakymu, visuose krašto apsaugos sistemos padaliniuose visi kariai – ir profesinės karo tarnybos, ir šauktiniai – išskyrus lakūnus ir karius pratybose – tą pačią mėnesio diena valgo tuos pačius patiekalus. Krašto apsaugos sistemos padalinių karių ir Karo akademijos kariūnų baziniai 31-os dienos šiltojo metų laikotarpio (nuo geguţės 1 d. iki spali 1 d.) valgiaraščiai [29] pateikti 2priede.
2.2.3. Karių fizinis bei psichologinis rengimas
Karių fizinio rengimas yra įvairiapusiškas. Jo metu kariai mokomi fizinių pratimų, lavinamos fizinės ypatybės. Kariams reikia įgyti tam tikrų įgūdţių, kuriuos būtų galima pritaikyti ekstremaliose situacijose, mūšyje. Be to, fizinio lavinimo procese būna įvairių situacijų, kurioms išspręsti būtinas ir loginis mąstymas bei protinė veikla [17].
Pagrindinės karių fizinio rengimo formos yra keturios:
fizinio rengimo pratybos, kurios planuojamos visuose karių mokymo etapuose; rytinė mankšta, stiprinanti kario sveikatą, gerinanti protinį ir fizinį darbingumą;
savarankiškos pratybos, organizuojamos sporto šakų sekcijose, uţtikrinant fizinio rengimo nenutrūkstamumą, padedant geriau išmokti sporto šakų mokomąją medţiagą bei didinant treniruotumą;
masinė sportinė veikla, organizuojama laisvu po pratybų laiku, poilsio ir švenčių dienomis (ţygiai, krosai, sporto šventės, spartakiados).
Į privalomą Lietuvos kariuomenės fizinio rengimo programą yra įtrauktos šios sporto šakos: Lengvoji atletika. Gimnastika. Kliūčių ruoţas. Kovinė savigyna. Plaukimas. Slidinėjimas. Sportiniai ţaidimai.
Visos fizinio rengimo pratybos susideda iš trijų pagrindinių dalių: parengiamosios, pagrindinės ir baigiamosios [17].
Viena iš pagrindinių karių fizinio rengimo formų yra rytinė mankšta, kuri padeda prisitaikyti prie gyvenimo ritmo. Ryte būname mieguisti, nejudrūs, todėl mankšta gerina savijautą, kelia nuotaiką ir ruošia dienos darbui. Pratimai suteikia raumenims tamprumo, stimuliuoja širdies ir plaučių darbą, palaiko organizmo darbingumą. Mankšta ne tik teigiamai veikia nervų sistemą, bet ir padeda taisyti laikyseną, gerina virškinimą ir organizmo funkcinę būklę.
Rytinė mankšta – tai privaloma karių mankštinimosi forma. Ji atliekama kiekvieną dieną (išskyrus šventes ir poilsio dienas). Rytinę mankštą kariai atlieka prieš pusryčius. Pratimai daromi ne visu krūviu, kad nebūtų pakenkta karių veiklai pagal dienotvarkę. Mankštos metu išeikvota energija lengvai kompensuojama per pusryčius. Dalinio fizinio rengimo karininkas sudaro mankštos variantus visai savaitei, planuoja jų kaitaliojimą kas savaitę, nustato aprangos tipą. Labai svarbu, kad mankšta vyktų energingai, emocingai ir glaudumas siektų 85-90 proc. (pratimams ir ţaidimams skirtas laikas). Esant ţemesnei nei -15°C temperatūrai mankštą galima atlikti gerai išvėdintose patalpose arba pakeisti ją sparčiuoju ţygiu [17].
Paţadinti kariai po 10 minučių turi pasiruošti mankštai. Rytinė mankšta atliekama lauke. Ji turi trukti maţiau kaip 30 min. ţiemą ir ne maţiau kaip 50 min. vasarą. Blogu oru (lietus, didelis šaltis) rytinė mankšta gali būti atliekama išvėdintose patalpose.
Rytinės mankštos tikslai: kario organizmo grūdinimas;
pagrindinių fizinių savybių (jėgos, ištvermės, greitumo, lankstumo) lavinimas; vidaus organų, nervų, širdies, kvėpavimo sistemų skatinimas;
taisyklingos laikysenos formavimas ir išlaikymas.
Jei mankštinamasi sistemingai, nuosekliai, palaipsniui didinamas fizinis krūvis bei tinkamai keičiami pratimai, vystosi raumenys, didėja sąnarių paslankumas, lankstumas, gerėja laikysena ir kario fizinis pasirengimas, atsiranda ţvalumas, darbingumas. Rytinei mankštai turi būti parenkami pratimai, kurie "paţadintų" organizmą. Po rytinės mankštos būtinos vandens procedūros [17].
Grįţtant prie pagrindinių karių fizinio rengimo formų, reikėtų paminėti ir ţygius. Kad įvykdytų uţduotį, kariai – pėstininkai daţnai turi vykdyti ţygi vietovėje iš vieno taško į kitą. Ţygis reikalauja iš karių gero fizinio ir psichologinio pasiruošimo. Ţygio metu kas valandą sustojama 10-15 minučių pailsėti. Gerai treniruotas ir paruoštas karys gali nešti svorį, kuris lygus 45 proc. jo kūno masės ir su tokiu svoriu eiti apie aštuonias valandas 4 km/h greičiu, nejausdamas pernelyg didelio nuovargio ir energijos išeikvojimo [17].
Atliekant bet kokį fizinį darbą yra juntamas didesnis ar maţesnis nuovargis. Nuovargis – tai laikinas viso organizmo arba atskirų jo sistemų, organų, raumenų grupių darbingumo sumaţėjimas. Jis pasireiškia darbo efektyvumo sumaţėjimu, bendru sunkumu, galvos skausmu, koordinacijos ir kitais fiziologiniais sutrikimais arba fiziologinių bei psichinių funkcijų susilpnėjimu.
Nuovargio prieţastys yra gana įvairios. Jos daţniausiai priklauso nuo sporto veiklos specifikos ir organizmo funkcinių gebėjimų. Viena iš pagrindinių nuovargio prieţasčių yra susilpnėjusi nervų sistemos funkcija, nuo kurios priklauso valdanti organizmo atskirų organų ir sistemų veikla, visų pirma raumenų ir juos aptarnaujančių sistemų koordinacija. Antra labai svarbi nuovargio prieţastis – sumaţėję energetinių medţiagų ištekliai, sumaţėjęs energetinėse reakcijose dalyvaujančių fermentų aktyvumas, pakitusi raumens struktūra. Trečia darbingumo sumaţėjimo prieţastis – organizme susikaupęs didelis rūgščių kiekis, atsiradęs didelis deguonies trūkumas. Ketvirta – susilpnėjusios raumenis aptarnaujančių sistemų funkcijos.
Įvairių laipsnių nuovargis – tai dėsningas reiškinys sporto praktikoje. Nuovargis yra būtinas organizmo adaptacijai ir superkompensacijai. Fizinių pratybų metu nuovargis derinamas su
atsigavimu poilsio metu. Tačiau labai dideli fiziniai krūviai, neatitinkantys organizmo adaptacijos galimybių, gali nualinti organizmą, paţeisti tam tikrus organus, jų sistemas ir visą organizmą. Būrio, kuopos vadas per pratybas privalo nuolat stebėti karių būklę, konsultuotis su gydytoju, sekti karių pulsą, kadangi labai svarbu greitai pastebėti, kad karys jau nebesugeba atsigauti po fizinių krūvių per tam tikrą laiką (poilsio valandėlę). Daţniausiai tai gali atsitikti įveikiant kliūtis kompleksiškai arba atliekant neritmingą darbą, įveikiant keletą įkalnių paeiliui ir t.t. Pratybas periodiškai turėtų stebėti gydytojas.
Periodiškai kontroliuoti karius, nustatyti pratybų ir treniruočių įtaką kario organizmui padeda paprasti, trumpi testai, kuriuos tuo pačiu metu gali atlikti grupė karių, visas būrys arba kiekvienas turi dirbti savarankiškai [17].
Ne ką maţiau uţ fizinį rengimą yra svarbus ir psichologinis karių rengimas. Tai kompleksas priemonių, kuriomis kariuomenėje rūpinasi ne tik psichologas, gydytojas, fazinio rengimo karininkas, bet ir kuopos, būrio vadai. Nuo gero psichologinio klimato priklauso kario sveikata, psichinė bei fizinė būklė. Norint išvengti persitreniravimo, neurozes, stresų bei siekiant palaikyti gerą karių psichinę būseną būtina taikyti psichoprofilaktikos ir psichohigienos priemones. Intensyvių pratybų metu šios priemonės įgauna vis didesnę svarbą. Gerai kario psichinei būklei palaikyti būtina:
Geros buities ir poilsio sąlygos kareivinėse ir stovyklose. Geri karių tarpusavio santykiai.
Geri karių ir vadų tarpusavio santykiai.
Geri vadovo ir kario tarpusavio santykiai fizinio rengimo pratybų metu.
Fizinio rengimo metu pagrindinis psichologo vaidmuo paprastai tenka vadovui. Kuopos ar būrio vadas geriausiai paţįsta savo karius, ţino jų mąstyseną, nuotaikas, per kiekvienas pratybas numato jiems treniruočių krūvius.
Ţmogui būdinga dvasinė ir fizinė harmonija. Kariams ilgų ţygių metu visą laiką gresia stresas. Tokiais atvejais jiems privalo pagelbėti būrio, kuopos vadai. Po sunkių treniruočių jie turi padėti kariams atgauti dvasinę ir fizinę pusiausvyrą. Pagrindiniai treniruočių krūvius palengvinantys psichologiniai faktoriai yra motyvacija, kovingumas, sugebėjimas kentėti, noras siekti tikslo, gera emocinė treniruočių atmosfera [17].
Ne ką maţiau svarbi kariuomenėje yra ir socializacija, kuri vyksta kariams bendraujant, bendradarbiaujant, vykdant tarnybos uţduotis. Socializacija dalinyje vyksta sėkmingai tada, kai
išgyvenimų prieţastys, skatinančios veikti ir neleidţiančios sustoti. Motyvacija gali būti išorinė ir vidinė. Išorinė motyvacija yra tada, kai kariams uţ atliktą veiklą yra atlyginama. Vidinė motyvacija atsiranda tuomet, kai karys junta asmeninį pasitenkinimą teisingai atlikęs uţduotį ar išmokęs ko nors naujo. Kariai atlieka uţduotį, nes to nori. Pirmiausia vadams reikėtų siekti, kad pavaldiniai vadovautųsi vidine motyvacija, tačiau mokymo pradţioje jie gali daryti įtaką per išorinę motyvaciją. Išorinė motyvacija – tai karių gyrimas ir skatinimas, premijos, suteikiami laisvadieniai. Vidinę motyvaciją stiprina noras įgyti ţinių, tobulėti ir baimė nepateisinti lūkesčių [9].
2.2.4. Karių fizinis aktyvumas ir traumos
Vienas iš objektyviausių sveikatos rodiklių yra bendras fizinis darbingumas. Darbingumas – kai ţmogaus socialinė-biologinė savybė, leidţianti kokybiškai atlikti konkretų darbą tam tikromis sąlygomis, per tam tikrą laiką. Bendram fiziniam darbingumui didelės reikšmės turi fizinio pasirengimo lygis [25]. Rusijoje buvo atliktas kūno sandaros įtakos fiziniam pasirengimui tyrimas. Tyrimo tikslas buvo nustatyti organizmo riebalinio audinio kiekio įtaką jaunų ţmonių fiziniam pasirengimui. Šiame tyrime dalyvavo 18-25 m. amţiaus šauktiniai, kurie gyveno vienodose sąlygose ir gaudavo tokį patį maitinimą. Iš viso buvo tirti 1664 šauktiniai, tarnaujantys kariuomenėje skirtingą laiką. Tyrimo eigoje visiems tiriamiesiems buvo išmatuota abiejų rankų jėga (naudojant rankinį dinamometrą) ir apskaičiuotas jėgos indeksas. Taip pat buvo atliekami fizinio pasiruošimo testai, tokie kaip prisitraukimai prie skersinio, 100 ir 1000 metrų bėgimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad karių fizinis pajėgumas didėjo, ilgėjant tarnybos laikui. Fiziniam pajėgumui didelės reikšmės turėjo kūno sandara, konkrečiai riebalinio audinio kiekis. Optimaliausių rezultatų, atliekant visus minėtus testus, pasiekė šauktiniai, turėję 12-18 proc. riebalinio audinio. Didėjant ar maţėjant riebalinio audinio kiekiui organizme, karių fizinis pasirengimas maţėjo [3].
KMU mokslininkai prieš kelis metus atliko Lietuvos kareivių antropometrinių duomenų ir fizinio pajėgumo atsiţvelgiant į sociodemografines charakteristikas tyrimą. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti Lietuvos kareivių antropometrinius duomenis ir fizinį pajėgumą vienerių metų privalomosios tarnybos laikotarpiu atsiţvelgiant į jų sociodemografines charakteristikas. Tyrime dalyvavo 197 kareiviai, kuriems tarnybos pradţioje ir pabaigoje, naudojant standartinę matavimo metodiką, buvo matuotas ūgis, svoris bei apskaičiuotas kūno masės indeksas. Fizinis pajėgumas, susijęs su sveikata, vertintas pagal pajėgumo indeksą, apskaičiuotą naudojant 2 km ėjimo testo rodiklius. Tyrimo duomenimis, gyvenantys miestuose šauktiniai, buvo aukštesni negu gyvenantys
kaimo vietovėse. Kas penktam šauktiniui nustatytas padidėjęs svoris: 17,9 proc. gyvenusiems kaimo vietovėse ir 17,6 proc. gyvenusiems miestuose nustatytas antsvoris (25≤ kūno masės indeksas <30 kg/m2) ir, atitinkamai – 1,9 ir 1,1 proc. buvo nutukę (kūno masės indeksas ≥30 kg/m2). Uţfiksuota kareivių svorio didėjimo tendencija didėjant jų išsimokslinimui. Vertinant pajėgumo indeksą, atsiţvelgiant į tiriamųjų išsimokslinimą bei gyvenamąją vietą, reikšmingų skirtumų nerasta. Po metų tarnybos kareivių ūgis nepasikeitė, o svoris padidėjo vidutiniškai 5,5±4,5 kg (p<0,01). Lyginant su šauktiniais, dalis kareivių, kuriems nustatytas antsvoris, tarnybos pabaigoje jis padidėjo 2,3 karto. Didėjant svoriui, ţymiai sumaţėjo kareivių fizinis pajėgumas. Karių fizinis pajėgumas yra vienas iš kariuomenės kovinės parengties vertinimo kriterijų, todėl ypač svarbu diegti fizinio pajėgumo stiprinimo ir sveikatos gerinimo programas Lietuvos kariuomenėje [4].
Prieš pradedant sportuoti būtina patikrinti karių sveikatą. Sveikatos patikrinimo metu neretai nustatomi ligos arba sveikatos pablogėjimo atvejai. Medicinos tarnybos turi nustatyti karių sveikatos būklę ir patarti fizinio rengimo karininkui, kuriems kariams skirti diferencijuotą krūvį. Uţsiėmimų metu galimos įvairios, lengvesnės ir sunkesnės, traumos, todėl kuopų, būrių vadai ir kiti pareigūnai privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą.
Medicininės kontrolės tikslai:
Neviršijant kario funkcinių galimybių gauti patį didţiausią efektą uţsiėmimų metu.
Praktinio stebėjimo metu parinkti optimaliausią fizinį krūvį, kuris vystytų karių funkcines galimybes pakelti didesnius fizinius ir dvasinius krūvius.
Dėl netinkamai parinktų krūvių pratybų metu galimi šie organizmo pakitimai: bendras silpnumas,
nuovargis,
neritmingas širdies darbas, spaudimas širdies plote, per didelis prakaitavimas. Esant visiems šiems poţymiams, reikia:
sumaţinti uţsiėmimų krūvį,
tam tikram laikui nutraukti uţsiėmimus, kliniškai patikrinti karį.
2 lentelė. Reabilitacijos trukmė po įvairių susirgimų.
Ligos pavadinimas Reabilitacijos trukmė Pastabos
Angina 2 – 4 sav. Vengti plaukimo, slidinėjimo uţduočių
Bronchitas, ūmus faringitas 1 – 3 sav.
Artritas 2 – 4 sav. Plaučių uţdegimas 1 – 2 mėn. Gripas 2 – 4 sav. Ūmūs infekciniai susirgimai 1 – 2 mėn. Ūmus nefritas 2 mėn. Infekcinis hepatitas 8 – 12 mėn. Apendicitas (po operacijos) 1 – 2 mėn.
Kojos lūţis 1 – 3 mėn. Privaloma mankšta gydymo metu
Smegenų sutrenkimas 2 mėn.– 1 m. Atsiţvelgiant į traumos sunkumo laipsnį ir jos pobūdį
Raiščių ir raumenų patempimas ir trūkimas
7 – 10 d.
Karinė veikla yra susijusi su padidėjusia traumatizmo rizika. Nelaimingi atsitikimai ir traumos Lietuvos sveikatos programoje yra vadinami Lietuvos nacionaline nelaime, o vienas iš programos tikslų – iki 2010 metų sumaţinti mirtingumo dėl traumų skaičių ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30 proc. Krašto apsaugos ministerija – Valstybinės traumatizmo prevencijos programos dalyvė – kaip vieną iš šios problemos sprendimo būdų pasiūlė nacionaliniu mastu (NATO šalių kariuomenėse tai yra norma) įdiegti Lietuvoje paţangią Aukštesnio lygio gyvybės palaikymo įvykus traumai (angl. Advanced Trauma Life Support, toliau – ATLS®) metodiką. Tose šalyse, kuriose skubioji pagalba traumą patyrusiems asmenims teikiama vadovaujantis ATLS® principais, mirtingumą dėl patirtų traumų pavyko sumaţinti 15-20 proc. Šiuo metu Karo medicinos mokymo centre, kartu su KMU, yra sėkmingai vykdomi ATLS® mokymo kursai, pasitelkiant įvairių sveikatos prieţiūros įstaigų gydytojus [34].
Kadangi sportas ir karinio fizinio pasirengimo treniruotės yra ta sritis, kurioje galimi įvairūs suţeidimai, JAV buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas nustatyti kaip traumos veikia karių fizinį pasirengimą. Tyrimui duomenys buvo paimti iš armijos duomenų bazės. Šioje duomenų bazėje kaupiami duomenys iš visų ligoninių, kuriose 1989-1994 m. gydėsi kariai, sporto bei karinio fizinio
pasirengimo metu patyrę įvairias traumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 6 metus į medikus kreipėsi 13,861 karių, 94 proc. (13,020) vyrų ir 64 proc. (841) moterų, patyrusių įvairius suţeidimus sporto bei karinio fizinio pasirengimo metu. Traumų daţnis buvo 38 ir 18 atvejų iš 10000 per metus atitinkamai vyrams ir moterims. Taip pat nustatyta, kad dėl traumų per metus buvo prarandamos vidutiniškai 29 tarnybos dienos. Vyrai praleido vidutiniškai 13, o moterys – 11 dienų dėl vieno suţeidimo. Ūmūs skeleto-raumenų sistemos suţeidimai, tokie kaip lūţiai, išnirimai, patempimai ir įvairios dislokacijos sudarė 82 proc. visų suţeidimų. Kelias buvo daţniausiai paţeidţiama kūno vieta tarp abiejų lyčių. Didţiąją dalį kelio suţeidimų sudarė kryţminių raiščių plyšimas. Vyrai daţniausiai traumas patyrė ţaisdami futbolą bei krepšinį, o moterys – karo pratybų metu bei ţaisdamos krepšinį. Pagrindine nugaros (lumbosakralinės dalies) patempimų prieţastimi tiek vyrams, tiek moterims buvo karo pratybos. Išanalizavus gautus tyrimo rezultatus buvo padaryta išvada, kad dėl patirtų traumų sporto ir karinio fizinio pasirengimo metu, yra prarandama didelė tarnybos laiko dalis ir tai veikia karinį pasiruošimą [15].
Kaulų-raumenų sistemos paţeidimai, atsirandantys karinės tarnybos metu, yra didelė problema karių populiacijoje. Šie suţeidimai turi įtakos darbo ir tarnybos laiko praradimui, kuris tiesiogiai veikia karinį pasiruošimą. Analizuojant jau turimų JAV epidemiologinių tyrimų duomenis buvo siekiama įvertinti ir palyginti įvairius suţeidimus, nustatyti rizikos faktorius ir išanalizuoti galimas profilaktines priemones. Gauti rezultatai parodė, kad suţeidimų laipsnis karinio rengimo pratybų metu yra aukštas ir siekia nuo 6 iki 12 atvejų 100 šauktinių per mėnesį. Nustatyta, kad suţeidimai priklauso nuo rizikos faktorių, tokių kaip iki tarnybos buvusio ir dabar esamo ţemo fizinio pasirengimo lygio, praeityje buvusių suţeidimų, ilgų bėgimo distancijų, didelio kiekio fizinių pratybų per savaitę, rūkymo, amţiaus ir biomechaninių faktorių. Tačiau duomenys, susiję su amţiumi, buvo vertinami prieštaringai [12].
Kariai kaip ir sportininkai turi pasiekti ir palaikyti gerą savo fizinę formą tam, kad galėtų atlikti fiziškai sudėtingas uţduotis. Tačiau kasdienis fizinis aktyvumas, reikalingas pasiekti ir palaikyti šią formą, gali būti lydimas įvairių suţeidimų. JAV kariuomenėje yra naudojama suţeidimų kontrolės programa. Ši programa susideda iš 5 pagrindinių etapų: 1) nustatomas paţeidimų problemos dydis; 2) nustatomos prieţastys ir rizikos faktoriai; 3) nustatoma ar tam tikros intervencijos iš tikrųjų gali sumaţinti suţeidimų skaičių; 4) efektyvių intervencijų įdiegimas; 5) stebėsena (monitoringas) ar taikomos intervencinės priemonės išlieka efektyvios. JAV kariuomenės duomenys parodo, kad suţeidimai dėl neatsargumo ar atsitiktiniai suţeidimai sukelia apie 50 proc. mirčių, 50 proc. neįgalumo, 30 proc. hospitalizacijų, 40-60 proc. kreipimųsi į ambulatorijas.
pasirengimo programą įvairias traumas patiria 25 proc. vyrų ir net 55 proc. moterų. Šių suţeidimų rizikos faktoriais yra laikomas daţnas bėgiojimas, ţemas fizinio pasirengimo lygis, aukštas arba ţemas lankstumo lygis, nejudrus gyvenimo būdas bei rūkymas. Tyrimai parodė, kad apribojant bėgimo distancijas galima sumaţinti stresinių lūţių skaičių, kulkšnies įtvarai gali sumaţinti galimus patempimus desantinių operacijų metu, o smūgius absorbuojantys batų įklotai vistik nesumaţina stresinių lūţių skaičiaus treniruočių metu. JAV kariuomenė ir toliau tęsia visapusiškos suţeidimų prevencijos programos vystymą. Šios programos principai ir bendri suţeidimų prevencijos principai turi platų pritaikymą ne tik kariuomenėje, bet ir civiliniame gyvenime, naudojant juos fiziniuose pratimuose bei sporte [10].
Kinijoje buvo atliktas tyrimas, norint išsiaiškinti rizikos faktorius, turinčius įtakos suţeidimams, patiriamiems karinių mokymu metu. Tyrime dalyvavo 805 šauktiniai, turintys tam tikrų rizikos faktorių. Gauti rezultatai parodė, kad 111 šauktinių patyrė vieną ar daugiau suţeidimų. Suţeidimų daţnis buvo 16,1/100 karių per metus. 77,7 proc. suţeidimų atsirado dėl kaulų-raumenų sistemos perkrovimo. Šių suţeidimų grupėje vyravo stresiniai lūţiai. Didţioji dalis visų traumų buvo patirtos per trečiąjį tarnybos mėnesį. Logistinės regresijos būdu nustatyti rizikos veiksniai, turintys įtakos suţeidimų atsiradimui. Rizikos veiksniais buvo laikoma: iki tarnybos dirbtas darbas ţemės ūkyje, anksčiau patirtos apatinių galūnių traumos, plokščiapadystė bei iki tarnybos buvęs maţas bėgiojimo daţnis. O tuo tarpu tinkamas kūno masės indeksas buvo laikomas apsauginiu faktoriumi. Šio tyrimo duomenys parodė, kad amţius, ūgis, rūkymo įpročiai, kūno lankstumas ir 2 mylių bėgimo rezultatas neturėjo stipraus ryšio su suţeidimų tikimybe [27].
Danijos mokslininkų 2000 m. atlikto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti šauktinių apatinės nugaros dalies skausmo ryšį su socialine padėtimi bei ankstesniais nugaros skausmais. Nors paprastai nugaros skausmų tyrimai atliekami vyresnių ţmonių populiacijose, tačiau dėl vis daţnėjančio nugaros skausmų pasireiškimo jaunesnių ţmonių tarpe atsirado būtinybė atlikti daugiau tyrimų ir jaunų ţmonių populiacijose. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti socialinės padėties, anksčiau buvusių apatinės nugaros dalies skausmų įtaką šauktinių nugaros skausmų vystymuisi. Tris mėnesius Danijos kariuomenės šauktiniai, turintys skirtingą socialinę padėtį, gyveno ir dirbo vienodomis sąlygomis. Socialinės padėties įtaką nugaros skausmams išsivystyti geriausiai galima ištirti tuomet, kai ţmogus iš savo įprastos aplinkos perkeliamas į jam neįprastą, kurioje veikia eilė naujų stresorių. Taip pat buvo tirta ankstesnių nugaros skausmų įtaka apatinės nugaros dalies skausmų vystymuisi karo tarnybos metu. Tyrime dalyvavo 1711 šauktinių, kurie buvo apklausti anketavimo būdu prieš pradedant tarnybą ir po trijų tarnybos mėnesių. Gauti rezultatai parodė, kad sėdimas darbas buvo neigiamai susijęs su ilgai trunkančiais nugaros apatinės dalies skausmais (>30
dienų per paskutiniuosius metus) ŠS 0,55 (95 proc. PI: 0,33-0,90). Šis efektas išnyksta tarnybos metu, padidėjus fiziniam aktyvumui. Nugaros apatinės dalies skausmų rizika didėjo šauktiniams, kurių tėvai turėjo aukštąjį išsilavinimą (ŠS: 1,9; 1,2-3,0, aukščiausio išsilavinimo grupėje), bet ne pasekmės (kojos skausmas, atleidimas nuo tarnybos). Aukštas intelekto koeficientas maţino šių pasekmių riziką ( ŠS: 0,2; 0,1-0,8, atleidimo nuo tarnybos grupėje su aukščiausiu intelekto koeficientu). Iki tarnybos buvę ilgai trunkantys apatinės nugaros dalies skausmai didino tokių skausmų atsiradimo riziką ir tarnybos metu (ŠS: 4,8; 2,1-10,8), kojos skausmo (ŠS: 3,3; 1,3-8,3) ir atleidimą nuo tarnybos (ŠS: 5,9; 2,4-14,8) [8].
Ţema temperatūra kelia rimtą pavojų ţmonių, ypač tų, kurie daug laiko praleidţia lauke, sveikatai. Šaltu oru padidėja nušalimų, hipotermijos (sušalimo) ir peršalimo ligų tikimybė. Atšalus orams Lietuvos kariuomenės vadovybė taip pat imasi prevencinių priemonių, kad apsaugotų Lietuvos karių sveikatą. Esant ţemesnei nei – 15 C° temperatūrai visi kovinio rengimo uţsiėmimai, kurie paprastai vyksta lauko sąlygomis, pagal galimybes yra perkeliami į patalpas. Mankšta taip pat turi vykti ne lauke, o sporto salėse. Siekiant apsaugoti karius nuo nušalimų sargybos pamainų lauko postuose laikas sutrumpinamas iki 1 valandos. Grįţę iš postų kariai privalo gauti šiltų skysčių (pvz. arbatos), tai geriausia priemonė apsisaugoti nuo viso kūno sušalimo (hipotermijos). Šaltuoju metų laiku drabuţiai ir avalynė neturi būti drėgni ir ankšti (drėgni rūbai ir avalynė skatina greitesnį kūno temperatūros praradimą, o verţiantys – riboja kraujotaką ir didina galūnių nušalimo tikimybę) [31].
Vietiniai nušalimai yra daţniausiai pasitaikanti problema kariuomenėje, ţiemos metu vykdomuose kariniuose mokymuose. Pėdos ir rankos yra labiausiai linkusios į nušalimus, tačiau neapsaugotos galvos vietos, tokios kaip ausys, nosis bei skruostai yra taip pat paţeidţiamos šalčio. Aplinkos oro temperatūra, kiti faktoriai turi įtakos veido ir ausų nušalimo vystymuisi. Apsauginiai rūbai sumaţina nušalimų riziką. Taip pat tradiciškai yra naudojami apsauginiai kremai, tačiau jų vaidmuo yra gana kontraversiškas. Ne ką maţiau svarbus yra pačių šauktinių bei jų vadų mokymas kaip tinkamai apsisaugoti nuo nušalimų, mokėti atpaţinti pirmus nušalimo poţymius ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų išvengta rimtesnių pasekmių sveikatai.Suomijos kariuomenėje 1976-1989 m. buvo vykdomas tyrimas, norint nustatyti lokalių veido ir ausų nušalimų paplitimą ir rizikos faktorius karinėje tarnyboje taikos metu. Tai buvo perspektyvusis ir kontrolinis epidemiologinis tyrimas, naudojant klausimyną. Tyrime dalyvavo 913 šauktinių, patyrusių vietinius galvos srities nušalimus, kuriems buvo reikalinga medicininė pagalba ir 2478 sveiki kontrolinės grupės šauktiniai. Tirtas veiklos tipo, drabuţių bei kitų rizikos faktorių įtaka nušalimo išsivystymo laikui. Per metus vidutiniškai 1,8 iš 1000 šauktinių patyrė įvairų nušalimą. Daţniausiai pasitaikė ausų nušalimas 533
Dauguma šauktinių 803 (88 proc.) patyrė nedidelius ar paviršinius nušalimus. Rizikos veiksniai, tokie kaip ausinių kepurių nedėvėjimas (ŠS 18,5 ausų nušalimui), šaliko nedėvėjimas (ŠS 2,1 ir 3,8 atitinkamai ausų ir skruostų nušalimui), apsauginių kremų naudojimas (ŠS atitinkamai 3,3, 4,5, 5,6 skruostų, ausų ir nosies nušalimai), ypatingas jautrumas šalčiui bei rankų ir kojų gausus prakaitavimas (ŠS 3,5 nosies nušalimui), transportavimas atvirose mašinose bei esant vėjuotam orui (ŠS 2,2 skruostų nušalimui). Šiltų rūbų vilkėjimas, įskaitant šaliką ir ausinę kepurę, padeda apsisaugoti nuo nušalimo. Taip pat įvairių nušalimų išsivystymui yra svarbus kiekvieno asmens individualus jautrumas šalčiui. Įprastinis apsauginių kremų vartojimas nėra rekomenduojamas [16].
Literatūroje yra nemaţai prielaidų, kad suţeidimai fizinio krūvio metu gali būti daţnesni vasarą negu rudenį ar ţiemą, kadangi būtent vasarą fizinis aktyvumas būna didesnis. JAV mokslininkai atliko tyrimą, siekdami nustatyti įvairių suţeidimų daţnių sezoninius skirtumus JAV kariuomenėje karinių pratybų metu, kuomet fizinis aktyvumas yra panašus visais metų laikais. Šiame tyrime dalyvavo 1543 vyrai ir 1025 moterys. Visi tiriamieji buvo suskirstyti į 4 nepriklausomas grupes. 2 grupės buvo tiriamos vasaros pratybų metu, o likusios 2 – rudens pratybų metu. Duomenys apie suţeidimus gauti retrospektyvinio tyrimo metu, analizuojant medicininius įrašus ir išvadas apie 8 savaičių treniruočių programą.Gauti rezultatai parodė, kad tiek vyrams, tiek moterims santykinė suţeidimų rizika yra didesnė vasarą negu rudenį. Ši rizika iš esmės nepasikeitė netgi įvertinus karių fizines charakteristikas (amţių, ūgį, svorį, kūno masės indeksą) ir fizinį pajėgumą (atsispaudimai, atsilenkimai ir 2 mylių bėgimas). Tai rodo, kad vasara yra rizikos faktorius nepriklausomai nuo minėtų kintamųjų. Linijinė koreliacija tarp maksimalios dienos temperatūros ir suţeidimų daţnio parodė stiprius ryšius tarp šių dviejų kintamųjų [13].
3. Tyrimo metodika
Siekiant įvertinti privalomosios karinės tarnybos karių gyvensenos ypatumus bei atsiradusius gyvenimo pokyčius tarnybos pradţioje buvo atliktas tyrimas, naudojant anketinę apklausą. Tiriamuoju kontingentu pasirinkti 200 (dvi kuopos) Lietuvos Didţiojo Etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko privalomosios karinės tarnybos karių. Tyrimas vykdytas 2006 m. gruodţio mėn. Šauktiniams buvo išdalintos anoniminės anketos. Anketa buvo sudaryta remiantis suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo klausimynu. Anketą sudarė 42 klausimai apie sveikatą, rūkymo, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą ir t.t. Atsako daţnis – 100 proc. Gautų rezultatų palyginimui naudoti 2004 metais Kauno medicinos universiteto vykdyto suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenys. Statistiniams duomenims apdoroti naudotas kompiuterinės duomenų kaupimo ir analizės SPSS 13 versijos statistinis paketas. Statistinis duomenų patikimumas buvo tikrinamas pagal χ
2
kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (df) bei statistinį reikšmingumą (p). Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
4. Rezultatai ir jų aptarimas
4.1 Bendra tiriamojo kontingento analizė
Analizuojant duomenis nustatyta, kad šauktinių amţiaus vidurkis yra 21 metai, jauniausias buvo 19, o vyriausias – 26 metų. Didţiąją dalį šauktinių – 88 (44 proc.) sudarė 21 metų amţiaus kariai.
3 lentelė. Privalomosios karinės tarnybos karių pasiskirstymas pagal amţių.
Amžius Absoliutus skaičius Procentai
19 8 4,0 20 55 27,5 21 88 44,0 22 29 14,5 23 14 7,0 24 4 2,0 25 1 0,5 26 1 0,5 Viso: 200 100,0
Apklaustųjų šauktinių ūgio vidurkis buvo 1,79 m., ţemiausias – 1,65 m., o aukščiausias – 1,94 m. Svorio vidurkis – 72,9 kg. Tiriamųjų šauktinių pasiskirstymas pagal KMI statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo analogiško amţiaus Lietuvos gyventojų pasiskirstymo (χ2=12,36, lls=3, p=0,008) (2 pav.).
11.3 70 17.5 1.3 8.5 79 10 2.5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 <19,99 20-24,99 25-29,99 >30 % Lietuvos gyventojai Šauktiniai
2 pav. Pasiskirstymas pagal kūno masės indeksą (p<0,05).
Kaip matyti iš 2 paveikslo didţioji dalis tiek karių, tiek ir Lietuvos jaunuolių turi normalų kūno svorį.
Didţioji dalis šauktinių 178 (89 proc.) buvo nevedę, o likusieji 22 (11 proc.) teigė esantys vedę arba gyvenantys nesusituokę.
12 45 37.5 3.5 2 Pagrindinis Vidurinis Vidurinis su profesine kvalifikacija Aukštesnysis Aukštasis
Kaip matyti iš 3 paveikslo, daugiausiai karių turėjo vidurinį (45 proc.) arba vidurinį su profesine kvalifikacija (37,5 proc.) išsilavinimą, o maţiausiai (2 proc.) – aukštąjį išsilavinimą.
Iki tarnybos 116 (58 proc.) karių dirbo pramonėje, statybose ar pan., 44 (22 proc.) – protinį darbą, 14 (7,0 proc.) – ţemės ūkio ar miško darbus ir 26 (13,0 proc.) kariai buvo bedarbiai.
4.2 Sveikatos vertinimas
Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad beveik pusė, t. y. 88 (44 proc.) šauktiniai tarnybos metu nė karto nesikreipė pas gydytoją (išskyrus odontologą), 54 (27 proc.) kariai kreipėsi vieną kartą, 34 (17 proc.) – du kartus, o tuo tarpu 2 (1 proc.) kariai pas medikus kreipėsi net 8 kartus.
Dabartinę savo sveikatos būklę dauguma šauktinių įvertino kaip gerą 78 (39 proc.), 55 (27,5 proc.) – kaip gana gerą, 54 (27 proc.) – kaip vidutinišką, 10 (5proc.) – kaip gana blogą ir 3 (1,5 proc.) – kaip blogą. 50 proc. karių nei karto tarnybos metu nesikreipusių pas gydytoją savo sveikatą buvo linkę vertinti kaip gerą. Tuo tarpu vieną kartą kreipęsi pas medikus savo sveikatą gerai įvertino 42,6 proc. karių. Gauti rezultatai parodė, kad didėjant apsilankymų pas medikus skaičiui, prastėjo šauktinių savo sveikatos vertinimas. Išanalizavus analogiškos Lietuvos gyventojų grupės duomenis apie savo sveikatos vertinimą ir palyginus juos su šauktinių duomenimis gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=527,1, lls=4, p=0,0005) (4 pav.).
46.3 32.5 21.3 0 0 39 27.5 27 5 1.5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Gera Gana gera Vidutiniška Gana bloga Bloga
%
Lietuvos gyventojai Šauktiniai
Net 77,5 proc. apklaustųjų šauktinių ir 74,4 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad per praėjusį mėnesį juos vargino įvairūs negalavimai. Karių pasiskirstymas pagal varginusių negalavimų daţnį statistiškai nereikšmingai skyrė nuo analogiško amţiaus Lietuvos gyventojų pasiskirstymo (p=0,178) (5 pav.).
5 pav. Pastarąjį mėnesį varginusių įvairių negalavimų daţnis (proc.). *p<0,05 palyginti su Lietuvos gyventojais
Iš 5 paveikslo matyti, kad šauktinius beveik du kartus daţniau nei analogiško amţiaus Lietuvos gyventojus vargino sprando bei peties ir juosmens skausmai.
Analizuojant duomenis nustatyta, kad per du tarnybos kariuomenėje mėnesius 18 (9 proc.) šauktinių patyrė įvairias traumas. Didţiąją visų patirtų traumų dalį sudarė čiurnos trauma, patirta 15 (7,5 proc.) karių, toliau sekė nugaros trauma, kurią teigė patyrę 3 (1,5 proc.) kariai ir peties trauma – 1 (0,5 proc.) karys.
Per praėjusią savaitę net 136 (68 proc.) šauktiniai vartojo vaistus. Labai panašus vaistų vartojimo daţnis (69,5 proc.) buvo ir tarp analogiško amţiaus Lietuvos gyventojų. Tačiau lyginant abiejų grupių duomenis, gautas skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p=0,347). Abiejose
4.9 28 14.6 19.5 25.5 16.5 * 31* 19.5 17.1 17.1 9.8 20.7 14.5 29.5 6 12.5 0 5 10 15 20 25 30 35 Sąnarių skausmai Juosmens skausmai Sprando ir peties skausmai Vidurių uţkietėjimas Galvos skausmai Nemiga Depresija Dantų skausmai % Šauktiniai Lietuvos gyventojai
0 18.3 3.7 11.5* 44 13 14.5 41.5 12.2 13.4 0 10 20 30 40 50 Nuo galvos skausmo Nuo kitų skausmų Nuo kosulio Raminamieji Vitaminai, mikroelementai % Lietuvos gyventojai Šauktiniai
6 pav. Vaistų vartojimas per pastarąją savaitę. *p<0,05 palyginti su Lietuvos gyventojais
57 (28,5 proc.) šauktiniai teigė, kad tarnybos metu visai nepatyrė streso ar didelės įtampos, 124 (62 proc.) jo patyrė šiek tiek, bet nedaugiau negu paprastai patiria kiti, 18 (9 proc.) teigė streso patiriantys daugiau negu paprastai patiria kiti ir 1 (0,5 proc.) iš visų apklaustųjų karių teigė, kad jo gyvenimas tapo nepakeliamas. Analogiško amţiaus Lietuvos gyventojų atsakymų į duotus klausimus pasiskirstymas procentiškai buvo panašus. Palyginus abiejų tyrimų rezultatus, gautas skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,528).
Apie pusę karių 111 (55,5 proc.) tarnybos metu nei karto nesilankė pas odontologą, likusių apsilankymo daţnis buvo nuo 1 iki 3 kartų. Iš visų įvardijusių apsilankymo pas odontologą prieţastis, didţioji dalis šauktinių lankėsi profilaktiniam patikrinimui 72 (80,9 proc.) ir tik 17 (19,1 proc.) šauktinių kreipėsi į dalinio odontologus dėl dantų skausmo. 88,6 proc. vieną kartą apsilankiusių pas odontologą, tai darė profilaktikos tikslais, o 11,4 proc. – dėl dantų skausmo. Lietuvos tokio pat amţiaus grupėje tik 28 proc. respondentų profilaktiškai lankėsi pas odontologą.
Didţioji dalis 161 (80,5 proc.) respondentų atsakė, kad šepetėliu dantis valo daţniau negu kartą per dieną, kai tuo tarpu Lietuvos gyventojų šis rodiklis buvo beveik per pusę maţesnis (46,8 proc.). Kartą per dieną dantis šepetėliu valėsi 34 (17 proc.) kariai, ne kiekvieną dieną – 4 (2 proc.)
