LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
TOMAS KAIRYS
MIKOTOKSIKOLOGINIAI ŠERNŲ MITYBOS ASPEKTAI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas:
prof. dr. Bronius Bakutis
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Mikotoksikologiniai medžiojamųjų žv÷rių mitybos aspektai“
1. Yra atliktas mano paties:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
... (data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
...
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ...
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
...
(data) (katedros ved÷jo/os vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
... . (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
...
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
... (data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)
3
Turinys
Santrumpos ...4 Summary ...5 Įvadas...7 1. Literatūros apžvalga ...91.1 Mikroorganizmų įtaka grūdų kokybei. ...9
1.2 Mikromicetai ir jų antriniai metabolitai grūduose. ... 10
1.3 Veiksniai lemiantys Penicillium ir Aspergillus genčių mikromicetų vystymąsi grūduose. ... 11
1.4 Ochratoksinus produkuojančios Penicillium ir Aspergillus rūšys. ... 12
1.5 Grūdų iš jų pagamintų produktų ir kai kurių kitų produktų užterštumas ochratoksinu A ... 13
1.6 Ochratoksino A metabolizmas ir intoksikacijos. ... 14
1.7 Ochratoksinų poveikis kiaulių (šernų) organizmui. ... 15
1.8 Ochratoksinų poveikis žmogui. ... 16
1.9 Prevencijos priemon÷s naudojamos sumažinti ochratoksino koncentracijai ... 16
2. Tyrimų objektai ir metodai ... 18
2.1 Tyrimų objektai ... 18
2.2 Tyrimo metodai ... 18
3. Tyrimo rezultatai ... 20
3.1 Bendras mikroorganizmų skaičius grūduose. ... 20
3.2 Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūduose... 21
3.3 Ochratoksino A koncentracija tirtuose grūdų m÷giniuose. ... 22
3.4 Ochratoksino A koncentracija tirtuose kraujo serumo m÷giniuose ... 23
4. Tyrimo rezultatų apibendrinimas ... 24
5. Išvados ... 25 6. Pasiūlymai ... 26 5 Literatūros sąrašas ... 27 Priedai ... 31 1 Priedas ... 31 2. Priedas ... 33 3.Priedas ... 38 4.Priedas ... 39
4
Santrumpos
µg/kg – mikrogramai kilograme Aw - vandens aktyvumas CO – anglies monoksidas CO2 – anglies dvideginisIFA – imunofermentin÷ analiz÷
ksv/g - kolonijas sudarantys vienetai grame mg/kg – miligramai kilograme mg/l – miligramai litre N2 – azotas ng/kg – nanogramai kilograme OTA – ochratoksinas A ppb – milijardin÷ dalis proc. – procentai SO2 – sieros dioksidas UV – ultravioletiniai spinduliai val. – valandos
5
Summary
Author: Tomas Kairys
Article: Mycotoxicological aspects of nutrition in wild boars Supervisor: prof. dr. Bronius Bakutis
The study was performed in Lithuanian university of health sciences, in the laboratory of animal welfare in 2009 – 2011year.
The aim of the study: to evaluate the quality and impurity with mycromycetes and ochratoxin A of the grain used for supplementary feeding of wild boars, also to determine the quantity of ochratoxin A in the blood serum.
Main tasks of the study:
• Determine the total amount of microorganisms in the grain samples; • Determine the amount of viable spores in the grain samples;
• Determine the concentration of ochratoxin A in grain samples;
• Determine the concentration of ochratoxin A in wild boar blood serum.
This job consists of: 39 pages, 5 tables, 4 pictures, 4 supplements, 47 literature sources. Keywords: Mycotoxins, micromicetes, Ochratoxin A.
6 The highest total amount of microorganisms was detected in the samples collected from Šilal÷s district in 2009. In forest feeders the amount of microorganisms was 80 ± 27,1 kfu/g*105, and in storages 70,9 ± 44,2 kfu/g*105. Samples from Kaunas district were less contaminated than compared to those from Šilal÷s district, with 30 ± 24 kfu/g*105 of microorganisms in forest feeders, and 25,6 ± 8,2 kfu/g*105 in storages, respectively.
The total amount of microorganisms was 12, 5 ± 2 kfu/g*105 in forest feeders, and 14,5 ± 4 ksv/g*105 in storages in 2010 Šilal÷s district
The highest amount of viable spores was detected in the samples collected from Kaunas district in 2009. In forest feeders the amount of viable spores was 13,4 ± 0,6 kfu/g*103 and in storages 8,3 ± 1,2 kfu/g*103. Samples from Šilal÷s district were less contaminated than comapred to those from Kaunas district with 11,4 ±1,4 kfu/g*103 viable spores in forest feeders, and 9,8 ± 1 kfu/g*103 in storages.
In 2010 in Šilal÷s district the the amount of viable spores was 12 ± 2 kfu/g*103 in storages and 7,4 ± 0,9 kfu/g*103 in forest feeders.
The highest concentration of ochratoxin A in grains was determined in the samples collected from Šilal÷s district in 2009. In forrest feeders the concentration was 1273 ± 249,1 µg/kg and in storages 969 ± 393,8 µg/kg. In Kaunas district, concentration was 650 ± 325,8 µg/kg in forest feeders, and 253,3 ± 140,7 µg/kg in storages.
In 2010 in samples from Šilal÷s district the concentrations of OTA were 702 ± 202,7 µg/kg in forest feeders, and 335,8 ± 115,4 µg/kg in storages.
The highest concentration of ochratoxin A in blood serum was determined in the samples collected from Kaunas district in 2009. The concentration was 348,7 ± 133 µg/kg. Samples from Šilal÷s district were less contaminated and the concentration was 44,3 ± 14,5 µg/kg. In 2010 in the samples from Šilal÷s district the OTA concentration was 143 ± 101,6 µg/kg.
7
Įvadas
Lietuvoje šiuo metu yra nemažai stambių ūkių. Juose auginama pieniniai ir m÷siniai galvijai, kiaul÷s. Populiar÷ja avių, triušių auginimas. Taip pat yra nemažai stambių paukštynų. Visi šie gyvūnai yra šeriami pašarais gaminamais iš grūdų. Kaip žinoma grūduose yra randama daugiau nei 400 rūšių mikromicetų. Tod÷l pašarai turi būti geros kokyb÷s, nesupeliję, kad apsaugoti gyvūnų sveikatą ir tuo pačiu sumažinti riziką, kad per produkciją gautą iš gyvūno apsinuodijusio mikromicetų produkuojamais mikotoksinais, apsinuodys žmon÷s.
Tačiau žmon÷s maistui vartoja ne tik ūkiuose išaugintų gyvūnų produkciją, o ir laukinių žv÷rių, kuriuos sumedžioja medžiotojai. Skirtingai nei naminiai gyvūnai, laukiniai žv÷rys ÷da viską ką randa gamtoje, ir tai ką žiemos metu jiems atveža medžiotojai į specialias miško š÷ryklas.
D÷l šios priežasties yra svarbu išsiaiškinti, kokios kokyb÷s grūdais yra šeriami laukiniai žv÷rys, nes jei vartosime žv÷rių m÷są, kurie buvo šeriami pašarais, stipriai apkr÷stais mikromicetais ir jų produkuojamais mikotoksinais, tuomet yra didel÷ rizika ir žmon÷ms susirgti mikotoksikoz÷mis.
Šis tyrimas buvo atliekamas tam, kad nustatyti kokios kokyb÷s pašarais yra šeriami šernai ir kiek ochratoksino A galima rasti jų kraujo serume. Tyrimas Lietuvoje atliekamas pirmą kartą, tod÷l tai visiškai nauja sritis, tačiau jos svarba didel÷, nes kasmet yra sumedžiojama daug šernų tod÷l svarbu žinoti ar jų m÷sa yra saugi maistui, kadangi yra žinoma jog šernai yra labai jautrūs OTA poveikiui. Kolkas n÷ra nustatyta leistina OTA koncentracija šernų kraujo serume, taip pat n÷ra reglamentuojami ir pašarų, skirtų šerti miško žv÷rims kokyb÷s rodikliai, tod÷l iš esm÷s į š÷ryklas galima vežti bet kokį pašarą. Šernų kraujo serumas Lietuvoje tiriamas pirmą karta, panašių duomenų neradau ir Europoje, tod÷l, informacijos šia tema n÷ra, buvo rasta keletas tyrimų atliktų su kiaul÷mis, tačiau tyrimai atlikti labai senai (1993 ir 1986 metais) tod÷l jais remtis yra nebeaktualu.
Pagrindin÷s gentys, kurios randamos pašaruose iš lauko š÷ryklų yra Aspergillus ir Penicillium. Šių genčių mikromicetai vystosi ir gamina mikotoksinus sand÷liuojant grūdus, jei nesilaikoma jų sand÷liavimo reikalavimų(Varga ir kt., 2010)
Ochratoksinai – tai mikotoksinai, kurios pagrinde produkuoja Aspergillus ochraceus ir
Penicillium verrucosum. Ochratoksinui A atsparūs yra atrajotojai, d÷l jų ypatingos skrandžio
struktūros, tod÷l labiausiai toksinas kenkia kiaul÷ms taip pat ir šernams, kur jis rezorbuojamas žarnose, iš ten patenka į kraują, o su juo į organus ir audinius.(Abdel-Wahhab ir kt.,2005 ; Renzulli ir kt., 2004 ; Baldi ir kt., 2004 Schaaf ir kt., 2002 )
8 • Darbo tikslas: įvertinti grūdų, naudojamų šernams šerti, kokybę ir užterštumą mikromicetais, bei ochratoksinu A, taip pat nustatant jo koncentraciją sumedžiotų šernų kraujo serume.
• Darbo uždaviniai:
• Nustatyti bendrą mikroorganizmų skaičių grūdų m÷giniuose; • Nustatyti gyvybingų sporų skaičių grūduose;
• Nustatyti ochratoksino A koncentracijas grūduose;
• Nustatyti ochratoksino A koncentracijas kraujo serumo m÷giniuose paimtuose iš sumedžiotų šernų.
9
1. Literatūros apžvalga
1.1 Mikroorganizmų įtaka grūdų kokybei.
Mikroorganizmų skaičius grūduose parodo bendrą sanitarinę ir higieninę sand÷lių būklę ir tai ar teisingai buvo nukulti ir sand÷liuojami grūdai. Be to esant dideliam mikroorganizmų skaičiui ir palankioms sąlygoms grūdai pradeda gesti.
Mikroorganizmų kiekis grūduose priklauso nuo: • Pradinio aruodų užterštumo;
• Džiovinimo ir cheminio apdorojimo; • Temperatūros;
• Santykinio dr÷gnio; • Grūdų v÷dinimo; • Vandens aktyvumo;
• Grūdų subrendimo lygio ir būkl÷s nu÷mimo metu; • Priemaišų kiekio;
• Pradinio grūdų užterštumo.
Grūdų kokyb÷ priklauso ne tik nuo nu÷mimo technologijos ir grūdų laikymo būdo, bet ir nuo mikrobiologinių procesų, kurie vyksta pačiame grūde. Grūdų sugedimo lygį galima skirstyti į 3 laipsnius.
Nepažeistuose grūduose bakterijų skaičius viename grame neviršija 1 milijono, o mikromicetų 1000. Grame katik iškultų grūdų galima rasti iki 6 milijonų bakterijų ir 80 tūkstančių mikromicetų sporų. Gamtoje išplitusios įvairios bakterijos – E. coli, C. perfringens, Salmonella spp. ir kt.
1 laipsnio gedimas. Grūdų paviršiuje atsiranda saprofitiniai kokai ir sporin÷s bakterijos. Jų
kiekis viename grame pašaro neviršija milijono. Mielių nerandama. Vyrauja Aspergillus ir
Penicillium genčių mikromicetai.
2 laipsnio gedimas. Bakterijų ir grybų itin daug. Kartu su saprofitiniais kokais atsiranda
anaerobinių bakterijų. Pašarai intensyviai pelija, tarp mikromicetų vyrauja Aspergillus ir
Penicillium gentys. Bakterijų skaičius priart÷ja prie vieno milijono ir daugiau.
3 laipsnio gedimas. Pasiekiama maksimali riba. Bakterijų kiekis maž÷ja, grūdai irsta, susidaro
10 1.2 Mikromicetai ir jų antriniai metabolitai grūduose.
Mikromicetai yra labai įvairi, gyvybinga, aktyvi, įvairiomis veiklos galiomis pasižyminti mikroorganizmų grup÷, gebanti aktyviai sintetinti ir išskirti į aplinką įvairios chemin÷s prigimties toksiškus metabolitus. Maisto žaliavoje ir produktuose aptinkami labai įvairių rūšių mikromicetai. Kontrastingomis Lietuvos meteorologin÷mis sąlygomis javų grūdai dar kietosios brandos periodu yra gausiai užkr÷sti Fusarium, Pencillium, Aspergillus, Cladosporium, Alternaria ir kitų genčių įvairių rūšių grybais. Didel÷ dalis išvardintų grybų geba sintetinti dioksinivalenolį, zearalenoną, T-2 toksiną, aflatoksinus, citochalaziną, ochrotoksinus, patuliną, peritremą, sterigmocistiną ir kitas toksiškas medžiagas, kurios gerokai pablogina maisto kokybę ir kelia pavojų žmonių sveikatai. Mikromicetų sintetinamų ir išskiriamų toksiškų medžiagų yra daugiau negu šiuo metu gebama kontroliuoti, mažai ištirti mikromicetų sintetinamų toksiškų medžiagų kompleksai ir jų poveikis gyvūnams ir augalams, o tuo pačiu žmon÷ms (Lugauskas, 2006).
Mikotoksinai tai natūralūs pel÷sinių grybelių medžiagų apykaitos produktai, kurie yra nuodingi juos prarijus, įkv÷pus ar absorbavus per odą. Toksinai gali būti aptinkami grūdin÷s kilm÷s pašaruose, maiste ir grūdų saugojimo patalpų dulk÷se. Mikotoksinai esantys maisto produktuose ir pašaruose sukelia įvairius žmonių ir gyvulių susirgimus. Mikotoksinai gali sukelti tiek ūmias, tiek l÷tines intoksikacijas, kurios gali sukelti mirtį arba vidaus organų pažeidimus (centrin÷s nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, kv÷pavimo sistemos ir virškinamojo trakto). Mikotoksinai taip pat gali būti kancerogeniniai, mutageniniai, teratogeniai ir imunosupresiniai. Manoma, kad vienas iš svarbiausių yra imunosupresinis poveikis, sumažinantis gyvulių ir paukščių atsparumą infekcin÷ms ligoms (http://www.novusitus.lt/aktualijos/0/23 prieiga per internetą 2011 kovo 15 d.)
Pagrindinis grūdų užterštumo mikromicetų pradais šaltinis laukuose yra dirvožemis. Pirmiausia jais užsikrečia stiebai, lapai, o v÷liau grūdai. Dalis epifitinių mikromicetų jokios žalos grūdams nedaro. Kai kurie iš jų yra net naudingi: sintetina fitohormonus, antibiotines medžiagas, veikiančias fitopatogeninius mikroorganizmus ir taip apsaugančias grūdus nuo pastarųjų neigiamo poveikio. Sand÷liuose grūdai užteršiami grybais su ore esančiomis dulk÷mis, juos platina vabzdžiai ir graužikai. Sunokę varpinių javų grūdai neturi tvirto apsauginio sluoksnio bei cheminių medžiagų apsaugančių nuo mikroorganizmų pažeidimo. Be to d÷l specifinių savybių ir savitos morfologin÷s sandaros grūdai gerai absorbuoja aplinkos dr÷gmę. Tai sudaro sąlygas mikroorganizmams santykinai greitai juos kolonizuoti ir naudoti savo mitybai.
Mikromicetų pradai, kurių visada gausu aplinkoje, ima vystytis, kai tik susidaro palankios aplinkos ir dr÷gm÷s sąlygos. Šie du svarbiausi veiksniai lemia mikromicetų vystymosi ir grūdų pažeidimo intensyvumą.
11 Grūdų užterštumas mikromicetų pradais derliaus nu÷mimo metu priklauso nuo daugyb÷s veiksnių – augalo genotipo, vietos s÷jomainoje, dirvožemio, naudojamų agrotechninių bei agrocheminių priemonių. Atskirų rūšių mikromicetų vyravimo ant įvairių javų grūdų skirtumai kartais išryšk÷ja priklausomai nuo geografin÷s vietos ir klimato. Kai kurie autoriai teigia, kad ant grūdų ir s÷klų aptinkamus mikromicetus galima padalyti į dvi grupes: lauko ir sand÷lių. Toks sąlyginis skirstymas grindžiamas dr÷gm÷s poreikiu. Lauko mikromicetams priskiriami hidrofilai. Šiai grupei priklauso Alternaria, Cladosporium, Fusarium ir kitų genčių grybai. Tyrimais patvirtinta, kad šie mikromicetai greit žūva, jei ilgesnį laiką mitybinio substrato dr÷gm÷ didesn÷ kaip 12–13 proc. (a = 0,65). Tuo tarpu dauguma Aspergillus, kai kurios Penicillium rūšys mažiau reiklios dr÷gmei ir priskiriamos kserofilams. Pastarieji grybai gali vystytis esant mažai substrato dr÷gmei, kuri pagal galiojančius standartus leistina grūdų sand÷liavimo patalpose (Lugauskas ir kt., 2004).
1.3 Veiksniai lemiantys Penicillium ir Aspergillus genčių mikromicetų vystymąsi grūduose.
Grūdų užterštumas mikromicetų pradais sand÷liuose priklauso nuo atvežtos žaliavos ir pradinio aruodų užterštumo, grūdų saugojimo trukm÷s, sand÷liavimo sanitarinių sąlygų, aplinkos temperatūros ir dr÷gm÷s.
Teigiama, kad nuo sand÷liuojamų grūdų yra išskirta apie 26 Aspergillus ir 137 Penicillium rūšių mikromicetų. Pasak B. Flannigano, vidutinio klimato regionuose sand÷liuose paplitę mikromicetai retai aptinkami ant grūdų prieš derliaus nu÷mimą, bet nuimant derlių Penicillium grybų pradų kiekis grūduose gali padid÷ti daugiau nei 250 kartų.
Dr÷gm÷ ir temperatūra yra svarbiausi veiksniai mikromicetams vystytis. Jei krakmolinguose kviečių, miežių, kukurūzų ir kitų javų grūduose dr÷gm÷s kiekis yra ne didesnis kaip 13,5 proc., o baltymingose sojų s÷klose - 12,5 proc., mikromicetai jų nepažeidžia. Jie pradeda vystytis, kai dr÷gm÷s kiekis viršija nurodytus dydžius. Svarbus veiksnys yra nevienodas dr÷gm÷s pasiskirstymas grūdų mas÷je, nes mikromicetai intensyviausiai vystosi ten, kur pakanka dr÷gm÷s. Tai nebūtinai susiję su bendru grūdų mas÷s dr÷gm÷s lygiu. D÷l dr÷gno oro ir temperatūrų skirtumų dr÷gm÷ dažnai kondensuojasiant sand÷lio konstrukcijų ir lašų pavidalo patenka ant išdžiovintų grūdų. Tokiu būdu grūdų mas÷je atsiranda vadinamieji „karštieji taškai“, kuriuose susidaro palankios sąlygos mikromicetams vystytis.
Dauguma vidutinio klimato sąlygomis ant grūdų aptinkamų mikromicetų yra mezofilai, kurių augimo ir vystymosi optimali temperatūra 22-35°C, o minimalios ir maksimalios temperatūros ribos kinta nuo 5 iki 45°C. Tačiau kai kurių rūšių mikromicetai (Cladosporium herbarum, Fusarium
12
Aspergillus cervinus, A. fumigatus) aptinkami iki 60°C ir daugiau įkaitusiuose grūduose. Į sand÷lį
patekus grūdams, kurių dr÷gm÷ siekia 35 proc., grūdų mas÷ pradeda kaisti, temperatūra gali pasiekti 65°C, susidaro palankios sąlygos vystytis termotolerantinių ir termofilinių rūšių mikromicetams:
Aspergillus fumigatus, Absidia corymbifera, Rhizomucor pusillus.
Orui judant mikromicetų pradai išnešiojami po visas patalpas, nus÷da ant įvairių paviršių. Nurodoma, kad gamybin÷se patalpose, kuriose vyksta žem÷s ūkio derliaus ar medienos apdorojimo procesai, mikromicetų pradų kiekis ore siekia 105-108 ksv/m3.
Mikromicetai greičiau pažeidžia suskilusius, plyšusius, pašalin÷mis medžiagomis užterštus grūdus. Grybų hifai greičiausiai įsiskverbia į grūdų vidų pro natūralius arba d÷l pažeidimų atsiradusius plyšelius.
Dr÷gm÷s kiekis, kuriam esant galima saugiai sand÷liuoti įvairius grūdus, skiriasi priklausomai nuo jų chemin÷s sud÷ties. Grūdai, kurių sud÷tyje yra didelis kiekis riebalų, gali būti sand÷liuojami dr÷gnesn÷mis sąlygomis, negu grūdai, kurių pagrindin÷ sudedamoji dalis yra krakmolas. Į grūdų cheminę sud÷tį būtina atsižvelgti ir pasirenkant jų džiovinimo temperatūrą, nes pernelyg didelis įkaitinimas sukelia luobel÷s ar paties grūdo plyšimus. Tod÷l džiovinant kviečių, miežių ir rugių grūdus oro temperatūra džiovinimo talpoje negali pakilti daugiau kaip 43, o sojų s÷klas - 30°C.
Perkaitinimas gali pakeisti grybo vystymosi priklausomybę nuo vandens prieinamumo ir kiekio santykio. Tokiais atvejais grūdų kolonizavimas mikromicetais tampa įmanomas esant mažesniam vandens aktyvumui. Aspergillus genties mikromicetams palankiausios sąlygos vystytis ir plisti yra tada, kai substrato dr÷gm÷ siekia 15-17 proc. (aw 0,80-0,85), o temperatūra 25-30°C.
Penicillium genties mikromicetai geriausiai vystosi, kai dr÷gm÷s kiekis yra 18-21 proc. (aw
0,85-0,95), o temperatūra 20-25°C ( Lugauskas ir kt., 2004).
1.4 Ochratoksinus produkuojančios Penicillium ir Aspergillus rūšys.
Ochratoksinas A (OTA) yra produkuojamas Aspergillus ir Penicillium genčių mikromicetų. Šiandienai yra žinoma apie 20 rūšių produkuojančių ochratoksinus, kurie yra išskirti į 3 filogenetiškai susijusias, bet skirtingas grupes, aspergilli porūšyje Circumdati ir tik 2 rūšys
Penicillium gentyje. Šiuo metu tik P. verrucosum ir P. nordicum yra pripažinti kaip (OTA)
producentai. Tačiau praeitame šimtmetyje, šios genties OTA producentai buvo klasifikuojami kaip
P. Viridicatum. Dabar tik kelios OTA produkuojančios rūšys yra žinomos kaip potencialiai
pavojingos ir galinčios sukelti apsinuodijimus suvalgius iš grūdų gaminamus produktus: duona, alus, kava, džiovinti vaisiai, vynas.
13
Penicillium verrucosum yra pagrindinis OTA producentas grūduose kaip kviečiuose ir miežiuose,
jis aptinkamas vidutinio ir šalto klimato juostose. Penicillium verrucosum ir P. Nordicum gali būti aptinkamas džiovintoje m÷soje ir kai kuriuose sūriuose (Cabañes ir kt., 2010).
Dviejų genčių mikromicetai yra žinomi kaip ochratoksinų producentai. Aspergillus gentis : A.
ochraceus, A. melleus, A. auricomus, A. ostianus, A. petrakii, A. sclerotiorum, ir A. sulfureus, A. alliaceus ir A. albertensis, A. niger, A. carbonarius, A. glaucus ir Penicillium verrucosum.
(Bayman ir kt., 2002).
1.5 Grūdų iš jų pagamintų produktų ir kai kurių kitų produktų užterštumas ochratoksinu A
Ochratoksinas A yra toksinas pasižymintis stipriu nefrotoksiniu poveikiu, kuris dažnai pasireiškia inkstų veiklos sutrikimais tiek gyvuliams, tiek žmon÷ms. Jis taip pat pasižymi kancerogeniniu, genotoksiniu ir imunotoksiniu poveikiu. Dažniausiai ochratoksinas A aptinkamas vidutinio tropinio klimato juostose, pagrinde grūduose ir iš jų gaminamuose produktuose. Tačiau jis randamas ir kituose maisto produktuose bei g÷rimuose įskaitant duoną, alų, šokoladą, kavą, džiovintus vaisius, vynuogių sultis, kiaulieną, vištieną, ir vyną (Clark, 2006).
Atliekant tyrimus triušių skerdyklose buvo nustatyta, kad daugiausia toksino kaupiasi inkstuose, kepenyse ir mažiau raumenyse. Taip pat rasta iki 1 µg/kg šio toksino ir kiaulių m÷soje, kurias auginant buvo duodami pašarai su 25 µg/kg ochratoksino koncentracija( Malagutti ir kt 2005).
Tyrimų metu buvo nustatyta, kad didžiausią dalį OTA toksino vaikai suvartoja su iš grūdų gaminamais produktais, taip pat su avižomis, ryžiais ir razinomis, o alus, kava ir vynas dasid÷jo prie visos gaunamos koncentracijos vyresnio amžiaus žmon÷ms. Šio toksino buvimas sveikų žmonių kraujyje įrodo šio toksino paplitimą pasaulyje(Pfohl-Leszkowicz ir kt. 2007).
Europoje OTA maksimalios koncentracijos yra nustatytos visiems anksčiau min÷tiems produktams, kai kuriems prieskoniams. Taip pat nustatytos leistinos ribos grūdams ir iš jų gaminamiems pašarams didelį d÷mesį atkreipiant į pašarus skirtus kiaul÷ms ir paukščiams(Commission of the European Communities 2006, 2010).
1 lentel÷. Europos sąjungoje leidžiami maksimalūs ochratoksino kiekiai maiste(Muzaffer ir kt. 2010).
Maisto produktas Maksimalus kiekis (µg/kg)
Grūdai 5
14
Kūdykių maistas 0.5
Razinos 10
Skrudintos kavos pupel÷s 5
Tirpi kava 10
Vynas ir vynuogių sultys 2
Šis toksinas dažniausiai ir didžiausios jo koncentracijos randamos Šiaur÷s ir Rytų Europoje išaugintuose kukurūzuose, kviečiuose, miežiuose, rugiuose, avižose. Pagrindin÷s šalys – Danija, Vokietija, Lenkija.
Membranin÷s imunochemijos rinkiniais išanalizavus Lietuvoje išaugintų kviečių m÷ginius, ochratoksino A kiekis neviršijo 4ng/kg. Grūdų m÷giniai paimti tuoj nu÷mus kviečius, neilgai laikyti saugyklose, tyrimai pakartoti pavasarį. Ilgai laikant grūdus saugyklose, didesnio užsikr÷timo nenustatyta.
Apie OTA išplitimą dažnai sprendžiama ir pagal jo kiekį žmonių ir gyvūnų kraujo serume. D÷l kumuliatyvinių savybių su maistu mikotoksinas kaupiasi kraujo serume, o jo kiekis priklauso nuo toje vietov÷je esančių maisto produktų ir pašarų užterštumo mikotoksinais(Bakutis 2007).
1.6 Ochratoksino A metabolizmas ir intoksikacijos.
Ochratoksinas A absorbuojamas virškinamajame trakte. Daugelis rūšių jį absorbuoja skrandyje, nes ten yra tinkamos sąlygos. Absorbcija taip pat vyksta ir aklojoje žarnoje. Gyvūnai su vienkameriniu skrandžiu (kiaul÷s, vištos, triušiai, žiurk÷s) gali absorbuoti iki pus÷s su÷sto su pašarais ochratoksino kiekio.
Absorbuotas ochratoksinas per kraują yra išnešiojamas daugiausia į inkstus, o mažesn÷s koncentracijos į kepenis, raumenis ir riebalus. Tik nedidel÷ dalis toksino yra metabolizuojama į mažiau toksiškus junginius, o didžioji dalis jo yra pašalinama nemetabolizuota. Kraujo serume toksinas išlieka labai ilgai, 72 – 120 valandų kiaul÷ms ir net 840 valandų žmon÷ms. Tai paaiškinama tuo, kad jis sudaro stiprų ryšį su serumo mikromolekul÷mis.
Atrajotojai šiam toksinui yra atsparesni, nes jie turi daugiakamerinį skrandį, specifinę mikroflorą ir specifinių fermentų, tod÷l toksinas yra hidrolizuojamas į netoksiškus metabolitus.
Toksinas taip pat gali pereiti ir į pieną, tai įrodyta su gyvūnais ir žmon÷mis.
Ūmin÷ intoksikacija – pasitaiko labai retai, nes kiekvienos rūšies gyvūnai yra nevienodai jautrūs šiam toksinui. Toksino kiekiai nuo kurių pasireiškia ūmi intoksikacija svyruoja nuo 0.2 mg/kg kūno mas÷s iki 58 mg/kg kūno mas÷s. Jautriausi yra šunys ir kiaul÷s, o labai atsparios yra pel÷s.
15 Pakitimai pastebimi daugelyje organų suvartojus didesnę nei nustatyta doz÷, randami fibrino trombai blužnyje, smegenyse, kepenyse, inkstuose ir širdyje. Taip pat pastebima kepenų ir limfinių mazgų nekroz÷.
Kolkas n÷ra duomenų apie ūmią intoksikaciją žmon÷ms.
L÷tin÷ intoksikacija – tai labai didel÷ problema ir rūpestis. Ji sukelia neurotoksinius, hepatotoksinius, teratogeninius ir imunotoksinius pakitimus, kai kurioms rūšims ir kancerogeninius – inkstų ir kepenų auglius(Centre for Food Safety Food and Environmental Hygiene Department The Government of the Hong Kong Special Administrative Region 2006).
1.7 Ochratoksinų poveikis kiaulių (šernų) organizmui.
Neurotoksinis: Kiaul÷s yra jautriausios ochratoksinams, jos kenčia nuo kiaulių neuropatijos. Daugumoje šalių yra gaunama pranešimų, kad kiaul÷s serga arba nugaišta būtent d÷l ochratoksinų sukeltos neuropatijos. Kiaulių neuropatija yra atpažįstama kaip būdinga endemin÷ liga ir šiaurin÷s, ir centrin÷s Europos valstyb÷se. Liga dažniausiai pasireiškia tais atvejais, kai susiklosto geros klimatin÷s sąlygos gamintis toksinams derliaus nu÷mimo metu.
Inkstų pažeidimai susiję su ochratoksinas buvo nustatyti visiems gyvūnams su vienos kameros skrandžiu, įskaitant graužikus, šunis, kiaules, paukščius, ir netgi jauniems atrajotojams, kurių prieskrandžiai dar nepilnai funkcionuoja. Daugiausia informacijos apie ochratoksinų daromą žalą yra gauta atliekant tyrimus su kiaul÷mis, buvo vertinama tiek struktūriniai, tiek funkciniai organų pakitimai. Morfologiniai pokyčiai tai atrofija, fibroz÷, skleroz÷, o funkciniai sutrikimai tai sumaž÷ja fermentų ekskrecija, padid÷ja gliukoz÷s išskyrimas į kraują. To pas÷koje sumaž÷ja šlapimo gamyba(Lalini ir kt., 2010).
Inkstų pažeidimai buvo stebimi kiaules šeriant pašaru, kuriame OTA kiekis svyravo nuo 200 iki 4000 µg /kg. Buvo stebima dviejų fermentų aktyvumas: fosfoenolpiruvato karboksikinaz÷s ir gamaglutamil transpeptidaz÷s. Šie du fermentai yra jautriausi OTA poveikiui ir yra geri toksino buvimo indikatoriai. Po 1 savait÷s tyrimo paaišk÷jo, kad šių fermentų aktyvumas sumaž÷jo 40 proc. Embriotoksinis, teratogeninis ir imunotoksinis poveikis pasireiškia tik esant didesn÷ms ochratoksinų doz÷ms, kurios sukelia neuropatiją(Benford. 2001).
Kancerogeninis: Kiaulių patel÷ms gavusioms ochratoksino A su maistu porą metų, jokių
inkstų v÷žio požymių neaptikta. OTA metabolizmas ir išskyrimas gyvūnų organizme yra gan greitas. Laikas, per kurį toksino koncentracija sumaž÷ja per puse yra kelios dienos.
OTA kaip kancerogenas yra nustatytas pel÷ms ir žiurk÷ms. Patologiniai inkstų pažeidimai pastebimi žiurk÷ms šertoms pašaru užkr÷stu OTA yra kitokie negu klinikiniai ir patologiniai endemin÷s neuropatijos. Yra įrodyta, kad OTA yra susijęs su DNR pakitimais pel÷ms taip pat ir
16 žiurk÷ms. Žiurkių patinai yra ypač jautrūs OTA poveikiui, nes jie yra genetiškai imlūs biotransformacijoms(Lalini ir kt 2010).
1.8 Ochratoksinų poveikis žmogui.
Neuropatija: žmon÷ms ochratoksinai sukelia endeminę neuropatiją, kuri buvo aprašyta tyrin÷jant keletą atvejų šiaur÷s rytų Europoje. Galimas inkstų nepakankamumas sukeltas OTA nustatytas Italijoje, kai ūkininkų šeima dirbo grūdų sand÷lyje po 8 valandas keletą m÷nesių. Inkstų biopsija parod÷, kad inkstų sutrikimo priežastis buvo ūmi šlapimtakio nekroz÷. Aspergillus
ochraceus gaminantis OTA buvo išaugintas iš m÷ginių paimtų iš sand÷lio, kuriame dirbo šeima.
Chroniškas neurotoksinis poveikis sukeltas OTA yra įprastesnis, tačiau diagnozuoti jį yra sunkiau. Balkanų endemin÷ neuropatija tai inkstus pažeidžiantis susirgimas sukeltas OTA.
Epidemiologiniai tyrimai parod÷, kad vietov÷se, kur yra nustatomos didel÷s OTA koncentracijos maiste ir žmonių kraujyje, ten yra dažnesni ir neuropatiniai susirgimai ir inkstų navikai. Europoje yra nustatyta, kad leistina OTA dienos norma negali viršyti 5 ng/kg kūno mas÷s(Lalini ir kt., 2010).
Kepenų pažeidimas: Žmogaus organizme OTA metabolizmas yra sud÷tingas, šio toksino pašalinimo pusperiodis siekia 840h (35d) po suvalgymo. Toks ilgas pasišalinimo periodas gali buti siejamas su reabsorbcija iš šlapimo, arba d÷l to, kad OTA susijungia su baltymais. Kadangi toksinas suvartojamas beveik kaskart valgant, tod÷l žmogaus organizme visada galima rasti OTA, skiriasi tik koncentracijos. Kepenų veikla OTA šalinimo procese yra ta, kad jos atskiria toksiną nuo baltymų, prie kurių jis būna prisijungęs, o galiausiai toksinas nukeliauja į tulžies pūslę. Mechanizmas kaip toksinas perkeliamas i tulžies pūslę dar n÷ra visiškai ištirtas. Toks ilgas šalinimo procesas iš organizmo ir turi pagrindinę reikšmę, kai kurių organų pažeidimui ir pašalinimo pusperiodžiui. (Petzinger, E 2002)
Kancerogeninis: inkstų navikai dažniausiai atsiranda vartojant maistą, kur OTA koncentracija yra didesn÷ nei 70 µg /kg kūno mas÷s per dieną. Žmon÷s gyvenantys Balkanų regione yra daugiau paveikti OTA ir yra įrodyta DNR pokyčiai inkstų audiniuose ir navikuose( Pfohl-Leszkowicz ir kt., 2009).
1.9 Prevencijos priemon÷s naudojamos sumažinti ochratoksino koncentracijai
Priemon÷s taikomos prieš nuimant derlių.
Derliaus apsauga dar prieš jį nuimant yra bene svarbiausias veiksnys padedantis išvengti žalingo grybų ir jų produkuojamų toksinų poveikio nuimant derlių ir po jo nu÷mimo. Dažniausiai pel÷siniai grybai gali kolonizuoti tik pažeistus augalus ar jo dalis, tod÷l reikia stengtis apsaugoti
17 juos tiek nuo mechaninių pažeidimų, tiek nuo vabzdžių. Taip pat reikia naikinti žoles ir kitas žem÷s ūkio atliekas, kad sumažinti apsikr÷timo tikimybe. Taip pat reikia stengtis, kad augalai patirtų kuo mažiau streso, tai galima pasiekti taikant įvairias žem÷s ūkio priemones, kaip rotacijos, o derlių imti palankiausiu metų laiku(Aldred ir kt., 2004).
Gera priemon÷ apsaugoti vynuoges nuo pel÷sinių grybų yra ir insekticidų naudojimas, nes vabzdžiai dažnai pažeidžia augalus ir ant savo kojų ir kūno gali pernešti grybų sporas. (Cozzi, G ir kt. 2006) Tinkamai taikant tiek insekticidų, tiek fungicidų naudojimą, galima ženkliai sumažinti ochratoksinų koncentracijas vynuog÷se(Barberis ir kt., 2009; Kappes ir kt. 2005).
Priemon÷s taikomos derliaus nu÷mimo metu ir sand÷liuojant grūdus.
Pagrindiniai veiksniai lemiantys ochratoksino koncentracijos augimą derliaus nu÷mimo metu yra: Oro sąlygos prieš ir nuimant derlių, laikas po nukūlimo prieš džiovinimą, džiovinimo mašinų efektyvumas, fizin÷s grūdų savyb÷s, temperatūra nuimant derlių, grybinių kultūrų konkurencija, kombainų švara, transportavimo priemonių švara.(Magan ir kt., 2007: Schnürer ir kt., 2005)
Saugyklose grūdai turi būti nuolat stebimi, kad išlaikyti juos saugiai. Svarbiausi faktoriai laikant grūdus sand÷liuose yra: talpyklų švara, neturi būti įtrūkimu tiek talpyklose tiek pačiame sand÷lyje, negalima leisti susidaryti kondensatui, palaikoma optimali temperatūra(Scudamoreir kt., 2005).
Jau sand÷liuojant grūdus, yra išskiriami keli veiksniai lemiantys mikotoksinų gamybą: vandens aktyvumas, temperatūra, oro sud÷tis, ar yra naudojami chemikalai, tai pat mikrobiologin÷ terp÷(Arroyo ir kt., 2005; Aldred ir kt. 2004; Marin ir kt., 2002)
Kitas būdas stabdyti mikromicetų augimą ir mikotoksinų produkavimą yra naudojant modifikuotą atmosferą, t.y. įprastą aplinkos orą pakeisti į kitas dujas, kaip CO2, N2, CO, SO2, kad
apsaugoti grūdus nuo kenksmingo mikroskopinių grybų poveikio ir jų gaminamų metabolitų, sand÷liavimo laikotarpiu. Šis metodas buvo išbandytas su dr÷gnais grūdais. Buvo naudojama P.
verrucosum ir A. Ochraceus genčių grybai. Nustatyta, kad didesn÷ nei 50 proc. CO2 koncentracija
stabdo šių mikromicetų produkuojamo ochratoksino gamybą(Cairns-Fuller ir kt. 2005; Aziz,ir kt., 2004).
18
2. Tyrimų objektai ir metodai
2.1 Tyrimų objektai
Tyrimo objektais buvo pasirinkti įvairių rūšių grūdai, žiemos laikotarpiu, naudojami šerti šernams. M÷giniai buvo surinkti iš miško š÷ryklų ir medžiokl÷s būrelių saugyklų.
Taip pat buvo surinkta sumedžiotų šernų kraujo m÷giniai, reikia pabr÷žti, kad tiek grūdai, tiek šernų kraujas buvo paimtas iš tų pačių vietų, kad butų galima susieti grūdų kokyb÷s priklausomybę šernų sveikatingumui ir m÷sos kokybei.
Tyrimai buvo atliekami 2009 – 2010 metų žiemos m÷nesiais, būtent tada kai gyvūnai yra papildomai šeriami vežant pašarus į š÷ryklas. 2009 metais ištirta 21 grūdų m÷ginys ir 12 kraujo serumo m÷ginių, o 2010 metais 16 grūdų m÷ginių ir 6 kraujo serumo m÷giniai. Tikslas nustatyti grūdų užterštumą, atliekant bendro mikroorganizmų skaičiaus nustatymą, gyvybingų mikromicetų sporų skaičių ir ochratoksino A koncentracijas.
Kraujo serumo m÷giniuose buvo nustatin÷jama ochratoksino A koncentracijos.
2.2 Tyrimo metodai
Bendras mikroorganizmų skaičius (ksv/g) nustatytas s÷jimo į Petri l÷kšteles metodu, naudojant mitybinį agarą. (Plate Count Agar, Liofilchem, Italija). S÷jant m÷ginio skiedimą 1:1000 ant mitybinio agaro Petri l÷kštel÷se. Petri l÷kštel÷s inkubuotos 37±2 0C temperatūroje 1 parą. Užaugusios kolonijos vertinamos po 1 paros.
Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius (ksv/g) nustatytas s÷jimo į Petri l÷kšteles metodu, panaudojus Čapeko agarą (Czapek dox agar, Liofilchem, Italija) su chloramfenikoliu (50 mg/l). S÷jant m÷ginio skiedimą 1:1000 ant Čapeko terp÷s Petri l÷kštel÷se (ISO 21527-2:2008). Petri l÷kštel÷s inkubuotos 25±2oC temperatūroje 7-10 parų. Augančios mikromicetų kolonijos vertintos 7, 10 vystymosi parą.
Ochratoksinas A buvo nustatomas imunofermentin÷s analiz÷s metodu (IFA), naudojant komercinį RIDASCREEN Ochratoxin A 30/15 rinkinį pagal pateiktą gamintojo metodiką. Aptikimo riba grūdai/pašarai – 2,5 ppb, kraujo serume 50 ppb.
Statistinis duomenų įvertinimas. Tyrimų duomenys įvertinti ,,R 2.2.0“ ir ,,Microsoft Excel“ programa. Buvo apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai (Xv), vidurkių paklaidos (Sx), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (S), įvairavimo koeficientai (Cv), duomenų patikimumas
19 Darbo schema:
2009 metų m÷giniai (21m÷ginys)
Šilal÷s rajonas Kauno rajonas
5 grūdų m÷giniai iš saugyklų 10 grūdų m÷ginių iš š÷ryklų 3 grūdų m÷giniai iš š÷ryklų 3 grūdų m÷giniai iš saugyklų 2010 metų m÷giniai (16 m÷ginių) Šilal÷s rajonas
6 grūdų m÷giniai iš saugyklų 10 grūdų m÷ginių iš š÷ryklų 8 kraujo m÷giniai 4 kraujo m÷giniai 6 kraujo m÷giniai
20
3. Tyrimo rezultatai
3.1 Bendras mikroorganizmų skaičius grūduose.
Iš 2 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad didžiausias bendras mikroorganizmų skaičius buvo m÷giniuose surinktuose 2009 metais iš Šilal÷s rajono š÷ryklų ir juose rasta 80±27,13 ksv/g*10-5. Mažiausias mikroorganizmų skaičius nustatytas m÷giniuose paimtuose 2010 metais iš Šilal÷s š÷ryklų ir juose rasta 12,5±2 ksv/g*10-5. 2009 metais labiau užteršti buvo m÷giniai paimti iš š÷ryklų, o 2010 metais m÷giniai iš saugyklų. Lyginant Šilal÷s rajono m÷ginių užterštumą 2009 ir 2010 metais matyti, kad 2009 metais m÷giniai buvo 7 kartus labiau užteršti negu 2010 metais(p>0,05).
2 lentel÷. 2009 – 2010 metais iš Šilal÷s ir Kauno rajonų saugyklų ir š÷ryklų surinktų m÷ginių bendras mikrobiologinis užterštumas (ksv/g*10-5).
Bendras mikroorganizmų skaičius ksv/g*10-5
Rajonas Metai Saugyklos
/Š÷ryklos M÷giniai Xv ± Sx Min Max S Cv Leistina norma 2009 5 70,9±44,2 5 243 98,9 9792,5 2010 Saugykos 6 14,5±4 2 29 9,9 99,6 2009 10 80±27,13 3 254 85,7 7359 Šilal÷ 2010 Š÷ryklos 10 12,5±2 5 24 6,4 42 Saugyklos 3 25,6±8,2 16 42 14,2 202,3 Kaunas 2009 Š÷ryklos 3 30±24 2 78 41,7 1740,2 5ksv/g*10-5
Bendras mikroorganizmų skaičius yra reglamentuojamas, grūdai yra laikomo tinkamais kai mikroorganizmų skaičius neviršija 5ksv/g*10-5. 1 paveiksle pateikta visų metų ir rajonų m÷ginių atitikimas leidžiamai mikroorganizmų skaičiaus normai, tik 16 proc. m÷ginių neviršija leistinos normos, tod÷l galima teigti, kad grūdai naudojami šerti šernams yra prastos sanitarin÷s ir higienin÷s būkl÷s. 1 priede pateikiama išsamesne informacija apie atskirus m÷ginius.
21 1pav. Bendro mikroorganizmų skaičiaus visų m÷ginių atitikimas leidžiamos normos riboms
3.2 Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūduose.
Didžiausias gyvybingų sporų skaičius buvo nustatytas 2010 metų m÷giniuose iš Kauno rajono š÷ryklų - 13,4±0,6 ksv/g*10-3, mažiausias – 2009 metų Šilal÷s rajono m÷giniuose iš š÷ryklų ir jis siek÷ 7,4±0,9 ksv/g*10-3. Tendencija išlieka, kad 2009 metais m÷giniai labiau užteršti š÷ryklose o 2010 metais saugyklose. Visuose m÷giniuose gyvybingų sorų skaičius neviršija leistinos normos. Žiūr÷ti 3 lentelę. Visuose m÷giniuose vyravo Penicillium ir Aspergillus genčių mikromicetai, o būtent jie yra potencialūs ochratoksino A producentai (žiūr÷ti 2 priedą)
3 lentel÷. 2009 – 2010 metais iš Šilal÷s ir Kauno rajonų saugyklų ir š÷ryklų surinktų m÷ginių gyvybingų sporų skaičius (ksv/g*10-3)
Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius ksv/g*10-3
Rajonas Metai Saugyklos
/Š÷ryklos M÷giniai Xv ± Sx Min Max S Cv Leistina norma 2009 5 9,8±1 7 13 2,2 5,2 2010 Saugykos 6 12±2 4 17,5 5 25,8 2009 10 11,4±1,43 5,3 19,6 4,5 20,5 Šilal÷ 2010 Š÷ryklos 10 7,4±0,9 2,3 11 2,9 8,3 Saugyklos 3 8,3±1,2 6 10 2 4,3 Kaunas 2009 Š÷ryklos 3 13,4±0,6 12,3 14,7 1,2 1,4 40ksv/g*10-3
22 3.3 Ochratoksino A koncentracija tirtuose grūdų m÷giniuose.
Matome, kad koncentracijos atskiruose m÷giniuose iš skirtingų rajonų skiriasi nuo 0 µg/kg iki 2100 µg/kg. Didžiausia OTA koncentracija buvo nustatyta 2009 metų m÷giniuose iš Šilal÷s rajono š÷ryklų - 1273±249,1 µg/kg, mažiausia koncentracija nustatyta m÷giniuose iš Kauno rajono saugyklų - 253,3±140,7 µg/kg.
Lyginant 2009 metų Šilal÷s rajono m÷ginius buvo nustatyta kad m÷giniuose iš saugyklos OTA koncentracija mažesn÷ 24 proc., p>0,05.
Lyginant Kauno rajono m÷ginius su Šilal÷s rajono m÷giniais nustatyta, kad Kauno rajone OTA koncentracija yra beveik 2 kart mažesn÷ m÷giniuose iš š÷ryklų ir beveik 4 kart mažesn÷ m÷giniuose ir saugyklų(Žiūr÷ti 4 lentelę)
4 lentel÷. 2009 – 2010 metais iš Šilal÷s ir Kauno rajonų saugyklų ir š÷ryklų surinktų m÷ginių ochratoksino A koncentracija µg/kg
Ochratoksino A koncentracija grūduose µg/kg Rajonas Metai Saugyklos/
Š÷ryklos M÷giniai Xv ± Sx Min Max S Cv
Leistina norma 2009 5 969±393,8 65 2000 880 775455 2010 Saugykos 6 335,8±115,4 20 720 282,8 80024 2009 10 1273±249,1 120 2100 787,8 620623 Šilal÷ 2010 Š÷ryklos 10 702±202,7 0 1850 641,2 411217 Saugyklos 3 253,3±140,7 70 530 243,7 59433 Kaunas 2009 Š÷ryklos 3 650±325,3 0 1000 563,4 317500 250µg/kg
Rekomenduojama OTA koncentracija pašariniuose grūduose yra 250 µg/kg, atlikti tyrimai parod÷, kad tik 30 procentų visų tirtų m÷ginių neviršija rekomenduojamos normos ir yra tinkami gyvuliams šerti(žiūr÷ti 2 pav.). Visi gauti rezultatai pateikiami 3 priede.
23 2pav. Visų tirtų m÷ginių atitikimas rekomenduojamai OTA koncentracijai grūduose.
3.4 Ochratoksino A koncentracija tirtuose kraujo serumo m÷giniuose.
Didžiausia ochratoksino A koncentracija kraujo serume nustatyta Kauno rajono m÷giniuose ir ji siek÷ 348,7±133 µg/kg, mažiausia koncentracija buvo nustatyta m÷giniuose iš Šilal÷s rajono 2009 metais - 44,3±14,5 µg/kg(žiūr÷ti 5 lentelę). Lyginant šiuos du rodiklius matyti, kad didžiausia ir mažiausia koncentracija skiriasi beveik 8 kartu p<0,05. Atskirų m÷ginių gauti rezultatai pateikiami 4 priede.
5 lentel÷. 2009 – 2010 metais iš Šilal÷s ir Kauno rajonų surinktų kraujo serumo m÷ginių ochratoksino A koncentracija
Ochratoksino A koncentracija kraujo serume µg/kg
Rajonas Metai M÷giniai
Xv ± Sx Min Max S Cv
2009 8 44,3±14,5 0 110 41,1 1695
Šilal÷
2010 6 143±101,6 18 650 249,1 62056
24
4. Tyrimo rezultatų apibendrinimas
Nustačius bendrą mikroorganizmų skaičių paaišk÷jo, kad visi m÷giniai buvo užteršti didesniu ar mažesniu mikroorganizmų skaičiumi, 30 proc. m÷ginių buvo užteršti didesniu nei leidžiama mikroorganizmų skaičiumi. Kaip matyti iš tyrimo rezultatų šis skaičius svyravo labai ženkliai. Lyginant atskirų metų rezultatus šis rodiklis skyr÷si iki 7 kartų. Bendras mikroorganizmų skaičius parodo, kokia yra sanitarin÷ grūdų būkl÷ ir kokiomis sanitarin÷mis sąlygomis jie yra laikomi. Kuo didesnis mikroorganizmų skaičius tuo prastesn÷s laikymo sąlygos ir pačių grūdų kokyb÷.
Nustačius gyvybingų sporų skaičių grūdų m÷giniuose matyti, kad visuose m÷giniuose rasta gyvybingų sporų skaičius skiriasi nežymiai. M÷giniuose iš š÷ryklų šis skaičius yra šiek tiek didesnis nei m÷giniuose iš saugyklų. Tai galima paaiškinti tuo, kad jei š÷ryklos yra įrengtos netinkamai, pašarai greit sudr÷ksta, ir atsiranda gera terp÷ mikromicetams augti ir gaminti metabolitus. Tačiau nei viename m÷ginyje nebuvo nustatyta didesnis sporų skaičius nei yra leidžiama, bet vyraujančios gentys buvo Aspergillus ir Penicillium o jie yra pagrindiniai Ochratoksino A producentai. Apskritai mikromicetų skaičius grūduose priklauso nuo jų laikymo sąlygų, nuo grūduose esančio dr÷gm÷s kiekio, nuo to ar jie nebuvo pažeisti derliaus nu÷mimo metu ir kt.(Cabañes 2010)
Ochratoksinas A yra antrinis kai kurių Pencillium ir Aspergillus genčių mikromicetų metabolitas(Bakutis, 2007).
Atlikti tyrimai parod÷, kad šis toksinas yra paplitęs daugelyje pašarų, kai kuriuose m÷giniuose jo koncentracijos buvo labai aukštos. Tik 30 proc. tirtų m÷ginių atitiko rekomenduojamą normą, o likusiuose OTA koncentracija buvo aukštesn÷ nei rekomenduojama. Tokiu pašaru šeriami gyvūnai gali greit apsinuodyti, jiems dažniausiai pažeidžiamos kepenys ir inkstai, o su krauju toksinas gali patekti ir į raumenis, o sumedžiojus gyvūną, su m÷sa ir į žmogaus organizmą(Bakutis, 2007)
Kraujo serumo m÷giniuose taip pat rasta ochratoksino A. Tai parodo, kad gyvūnai ÷d÷ pašarus, kurie buvo užteršti šiuo toksinu. Deja kolkas n÷ra nustatyta leistina OTA koncentracija kraujo serume, taip pat labai trūksta panašaus pobūdžio tyrimų ir informacijos šia tema.
25
5. Išvados
1. Didžiausias bendras mikroorganizmų skaičius, grūduose skirtuose šernams šerti, buvo nustatytas 2009 metais ir jis vidutiniškai siek÷ 80 ± 27,1 ksv/g*105. Mažiausiai mikroorganizmų rasta 2010 metais ir jų skaičius vidutiniškai siek÷ 12,5 ± 2 ksv/g*105. Lyginant 2009 metus su 2010 metais matome, kad bendras mikroorganizmų skaičius skiriasi apie 7 kartus.
2. Didžiausias gyvybingų sporų skaičius, grūduose skirtuose šernams šerti, buvo nustatytas 2009 metais ir jis vidutiniškai siek÷ 13,4 ± 0,6 ksv/g*103. Mažiausiai gyvybingų sporų buvo nustatytas 2010 metais ir jis vidutiniškai siek÷ 7,4 ± 0,9 ksv/g*103. 2009 metais gyvybingų sporų daugiau rasta m÷giniuose iš š÷ryklų, o 2010 metais m÷giniuose iš saugyklų. Tirtuose m÷giniuose vyravo Penicillium genties mikromicetai, kurie yra galimi OTA producentai.
3. Didžiausia OTA koncentracija grūduose rasta 2009 metų m÷giniuose ir ji siek÷ vidutiniškai 1273 ± 249,1 µg/kg. Mažiausia koncentracija vidutiniškai buvo 253,3 ± 140,7 µg/kg. Rekomenduojamą 250 µg/kg normą atitiko 40 proc. m÷ginių, o 60 proc. buvo perdaug užteršti OTA ir tokių grūdų pašarui naudoti nerekomenduojama. 2010 metais tinkamų šerti gyvuliams m÷ginių rasta 45 proc., o per daug užterštų 55 proc. Apskaičiavus abiejų metų vidurkį nustatyta, kad tinkamų šerti grūdų buvo rasta 42 proc. (p<0,05).
4. Kraujo serume didžiausia OTA koncentracija nustatyta 2009 metais ir ji siek÷ 348,7 ± 133 µg/kg, mažiausia koncentracija - 44,3 ± 14,5 µg/kg. 2010 metais nustatyta vidutiniškai 143 ± 101,6 µg/kg OTA koncentracija.
5. OTA per pašarus patenka į šernų organizmą ir ten kumuliuojasi jungdamasis su kraujo baltymais ir taip yra išnešiojamas po audinius ir organus. Žmogus suvalgęs tokią m÷są, ar vidaus organus, gauna tam tikrą OTA dozę.
26
6. Pasiūlymai
Siekiant pagerinti pašarų naudojamų miško žv÷rims šerti būtina taikytis sekančias priemones: • Prieš nuimant derlių reikia taikyti tinkamas agrotechnines priemones, s÷jomainas,
geras dirvos įdirbimas, nepalikti šiaudų ir kitų žem÷s ūkio liekanų laukuose. Būtinybei esant naudoti fungicidus ir insekticidus. Kulti grūdus tada kai yra palankiausios tam sąlygos, ir grūdai yra sausi.
• Nukultus grūdus kuo greičiau išdžiovinti iki 14 proc. dr÷gm÷s. Tinkamai išvalyti ir dezinfekuoti saugyklas, apsaugoti saugyklas nuo graužikų paukščių ir kitų kenk÷jų. Įrengti tinkamą ventiliaciją
• Medžiotojai tur÷tų pirkti tik geros kokyb÷s grūdus, jie tur÷tų būti įsirengę tinkamas saugyklas grūdams laikyti, kad jie neprad÷tų pelyti. Supelijusius ar pažeistus grūdus reikia sunaikinti, negalima duoti jų gyvūnams.
• Miško š÷ryklos tur÷tų būti įrengtos taip, kad atvežtas pašaras kuo ilgiau liktų šviežias, negalima pašarų berti ant žem÷s ar šiaudų kraiko. Š÷rykla tur÷tų būti pakelta nuo žem÷s, kaskart švariai išvaloma, su stogeliu, kad apsaugoti pašarus nuo atmosferos kritulių.
Taikant šias pagrindines priemones galima ženkliai sumažinti mikromicetų skaičių grūduose ir tuo pačiu jų antrinių metabolitų - mikotoksinų koncentracijas. Kuo švaresnius pašarus miško žv÷rys ÷da, tuo geresn÷s kokyb÷s jų m÷sa
3 pav. Š÷rykla sultingiesiems pašarams ir grūdams 4 pav. Š÷rykla Šienui.
.
3 pav. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st.php?st=12362&m=2 4 pav. http://www.selonija.lt/wp-content/uploads/2011/01/palepe-badaszv2.jpg
27
5 Literatūros sąrašas
1. Abdel-Wahhab, M.A. Abdel-Galil, M.M. El-Lithey, M. Melatonin counteracts oxidative stress in rats fed with an ochratoxin A contaminated diet. J. Pineal Res. 2005, 38, 130– 135.
2. Aldred, D.; Magan, N. The use of HACCP in the control of mycotoxins: the case of cereals. In Mycotoxins in Food: Detection and Control; Magan, N., Olsen, M., Eds.; CRC Press: Boca Raton, FL, USA, 2004; pp. 139–173.
3. Arrieta, G.; Hemandez, A.; Espinoza A.M. Diversity of Bacillus thuringiensis strains isolated from coffee plantations infested with the coffee berry borer Hypothenemus hampei. Rev.
Biol. Trop. 2004, 52, 757–764.
4. Arroyo, M.; Aldred, D.; Magan, N. Environmental factors and weak organic acid interactions have differential effects on control of growth and ochratoxin A production by
Penicillium verrucosum isolates in bread. Int. J. Food Microbiol. 2005, 98, 223–231.
5. Aziz, N.H.; Moussa, L.A.A.; Far, F.M.E. Reduction of fungi and mycotoxins formation in seeds by gamma-radiation. J. Food Safety 2004, 24, 109–127.
6. Bakutis B. ,,Mikotoksinai gyvulių pašaruose“, VŠĮ ,,Terra Publica“ 2007. P. 10-12 7. Baldi, A.; Losio, M.N.; Cheli, F.; Rebucci, R.; Sangalli, L.; Fusi, E.; Bertasi, B.; Pavoni, E.; Carli, S.; Politis, I. Evaluation of the protective effects of alpha-tocopherol and retinol against ochratoxin A cytotoxicity. Br. J. Nutr. 2004, 91, 507–512.
8. Barberis, C.; Astoreca, A.; Fernandez-Juri, G.; Chulze, S.; Dalcero, A.; Magnoli, C. Use of propyl-paraben to control growth and ochratoxin A production by Aspergillus section Nigri on peanut meal extract agar. Int. J. Food. Microbiol. 2009, 136, 133–136.
9. Benford, D.; Boyle, B.; Dekant, W.; Fuchs, R.; Gaylor, D.W.; Hard, G.; McGregor, D.B.; Pitt, J.I.; Plestina, R.; Shephard, G.; Solforizzo, M.; Verger, P.J.P; Walker, R. Ochratoxin A.
JECFA 2001, 47, 1–172.
10. Biernasiak, J.; Piotrowska, M.; Libudzisz, Z. Detoxification of mycotoxins by probiotic preparation for broiler chickens. Mycotoxin Res. 2006, 22, 230–235.
11. Cairns-Fuller, V.; Aldred, D.; Magan, N. Water, temperature and gas composition interactions affect growth and ochratoxin A production by isolates of Penicillium verrucosum on wheat grain. J. Appl. Microbiol. 2005, 99, 1215–1221
12. Castellari, M.; Versari, A.; Fabiani, A.; Parpinello, G.P.; Galassi, S. Removal of ochratoxin A in red wines by means of adsorption treatments with commercial fining agents. J.
28 13. Centre for Food Safety Food and Environmental Hygiene Department The Government of the Hong Kong Special Administrative Region Ochratoxin A in Food May 2006
14. Clark, H.A.; Snedeker, S.M. Ochratoxin A: Its cancer risk and potential for exposure.
J. Toxicol. Environ. Health B 2006, 9, 265–296.
15. Commission of the European Communities. Commission Recommendation (EC) No 576/2006 of 17 August 2006 on the presence of deoxynivalenol, zearalenone, ochratoxin A, T-2 and HT-2 and fumonisins in products intended for animal feeding. Off. J. Eur. Commun. 2006, L229, 7– 9.
16. Commission of the European Communities. Commission Regulation (EC) No 1881/2006 of 19 December 2006 setting maximum levels for certain contaminants in foodstuffs.
Off. J. Eur. Commun. 2006, L364, 5–29.
17. Commission of the European Communities. Commission Regulation (EC) No 105/2010 of 5 February 2010 amending Regulation (EC) No 1881/2006 setting maximum levels for certain contaminants in foodstuffs as regards ochratoxin A. Off. J. Eur. Commun. 2010, L35, 7–8.
18. Cozzi, G.; Pascale, M.; Perrone, G.; Visconti, A.; Logrieco, A. Effect of Lobesia
botrana damages on black aspergilli rot and ochratoxin A content in grapes. Int. J. Food Microbiol.
2006, 111S1, S88–S92.
19. Espejo, F.J.; Armada, S. Effect of activated carbon on ochratoxin A reduction in “Pedro Ximenez” sweet wine made from off-vine dried grapes. Eur. Food Res. Toxicol. 2009, 229, 255–622.
20. Francisco Javier Cabañes , Maria Rosa Bragulat and Gemma Castellá Veterinary. Ochratoxin A Producing Species in the Genus Penicillium. Toxins 2010, 2, 1111-1120; doi:10.3390/toxins2051111, ISSN 2072-6651, ,
21. János Varga , Sándor Kocsubé , Zsanett Péteri , Csaba Vágvölgyi and Beáta Tóth Chemical, Physical and Biological Approaches to Prevent Ochratoxin Induced Toxicoses in Humans and Animals Toxins 2010, 2, 1718-1750; doi:10.3390/toxins2071718
22. Kabak, B.; Dobson, A.D.W.; Var, I. Strategies to prevent mycotoxin contamination of food and animal feed: a review. Crit. Rev. Food Sci. Nutr. 2006, 46, 593–619.
23. Kappes, M.E.; Serrati, L.; Drouillard, J.B.; Cantus, J.M.; Kazantzidou, M. A crop protection approach to Aspergillus and OTA management in Southern European vineyards. In
International Workshop on Ochratoxin A in Grapes and Wine: Prevention and Control, Marsala
(TP), Italy, 20–21 October 2005; p. 24.
24. KOMISIJOS REKOMENDACIJA. 2006 m. rugpjūčio 17 d. D÷l deoksinivalenolio, zearalenono, ochratoksino A, T-2 ir HT-2 ir fumonizinų gyvūnų pašarams skirtuose produktuose.
29 25. Lalini Reddy Kanti Bhoola. Ochratoxins—Food Contaminants: Impact on Human Health. Toxins 2010, 2, 771-779; doi:10.3390/toxins2040771 ISSN 2072-6651.
26. Lopez-Garcia, R.; Mallmann, C.A.; Pineiro, M. Design and implementation of an integrated management system for ochratoxin A in the coffee production chain. Food Addit.
Contam. 2008, 25, 231–240.
27. Lugauskas A. ; Krasauskas A.; Repečkien÷ J. Ekologiniai veiksniai, lemiantys mikromicetų paplitimą ant javų grudų ir sojų seklų. EKOLOGIJA. 2004. Nr. 2. P. 21-32. Lietuvos mokslų akademija, 2004 Lietuvos mokslu. akademijos leidykla, 2004 Ekologiniai veiksniai, lemiantys mikromicetų paplitimą ant javų grudų ir sojų seklų Botanikos institutas.
28. Lugauskas A. Mikotoksinų kaupimosi maiste d÷sningumai ir prevencinių saugos priemonių paieška.ISSN 1392-0227. MAISTO CHEMIJA IR TECHNOLOGIJA. 2006. T. 40, Nr. 2.
29. Magan, N. Mycotoxin contamination of food in Europe: early detection and prevention strategies. Mycopathologia 2006, 162, 245–253.
30. Magan, N.; Aldred, D. Postharvest control strategies: minimizing mycotoxins in the food chain. Int. J. Food Microbiol. 2007, 119, 131–139.
31. Malagutti, L.; Zanotti, M.; Scampini, A.; Sciaraffia, F. Effects of ochratoxin A on heavy pig production. Anim. Res. 2005, 54, 179–184.
32. Marin, S.; Guynot, M. E.; Neira, P.; Bernado, M.; Sanchis, V.; Ramos, A.J. Risk assessment of the use of sub-optimal levels of weak acid preservatives in the control of mold growth on bakery products. Int. J. Food Microbiol. 2002, 79, 203–211.
33. Muzaffer Denli and Jose F. Perez Ochratoxins in Feed, a Risk for Animal and Human Health: Control Strategies Toxins 2010, 2, 1065-1077; doi:10.3390/toxins2051065
34. Paul Bayman, James L. Baker, Mark A. Doster, Themis J. Michailides, and Noreen E. Mahoney. Ochratoxin Production by the Aspergillus ochraceus Group and Aspergillus alliaceus
APPLIED AND ENVIRONMENTAL MICROBIOLOGY, May 2002, p. 2326–2329 Vol. 68, No. 5
35. Petzinger, E.; Weidenbach, A. Mycotoxins in the food chain: the role of ochratoxins.
Livestock Prod. Sci. 2002, 76 (3), 245–250.
36. Pfohl-Leszkowicz, A. Ochratoxin A and aristolochic acid involvement in nephropathies and associated urothelial tract tumours. Arhiv za higijenu rada i toksikologiju 2009,
60 (4), 465–483.
37. Pfohl-Leszkowicz, A.; Manderville, R.A. Ochratoxin A: An overview on toxicity and carcinogenicity in animals and humans. Mol. Nutr. Food Res. 2007, 51, 61–99
30 38. Renzulli, C.; Galvano, F.; Piredomenico, L.; Speroni, E.; Guerra, M.C. Effects of Rosmarinic acid against aflatoxin B1 and ochratoxin A-induced cell damage in a human hepatoma cell line (Hep G2). J. Appl. Toxicol. 2004, 24, 289–296.
39. Schaaf, G.J.; Nijmeijer, S.M.; Mass, R.F.M.; Roestenberg, P.; de Groene, E.M.; Fink-Gremmels, J. The role of oxidative stress in the ochratoxin A-Mediated toxicity in proximal tubular cells. Biochem. Biophys. Acta 2002, 1588, 149–158.
40. Schnürer, J.; Magnusson, J. Antifungal lactic acid bacteria as biopreservatives. Trends
Food Sci. Technol. 2005, 16, 70–78.
41. Scott, P.M. Effects of processing and detoxification treatments on ochratoxin A: introduction. Food Addit. Contam. 1996, 13 (Suppl.), 19–21.
42. Scudamore, K.A. Prevention of ochratoxin A in commodities and likely effects of processing fractionation and animal feeds. Food Addit. Contam. Part A 2005, 22, 17–25.
43. Stoev Stoycho.D. Studies on Carcinogenic and Toxic Effects of Ochratoxin A in Chicks. Toxins 2010, 2, 649-664; doi:10.3390/toxins2040649 ISSN 2072-6651
44. Varga, J.; Tóth, B. Strategies to control mycotoxins in feeds: a review. Acta Vet. Hung. 2005, 53, 189–203.
45. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st.php?st=12362&m=2 (prieiga per internetą 2011 geguž÷s 6 d.)
46. http://www.novusitus.lt/aktualijos/0/23 (prieiga per internetą 2011 kovo 15 d.)
47. http://www.selonija.lt/wp-content/uploads/2011/01/palepe-badaszv2.jpg ((prieiga per internetą 2011 geguž÷s 6 d.)
31
Priedai
1 Priedas
Bendras mikroorganizmų skaičius
Šilal÷s rajonas (š÷ryklos) 2009L÷kštel÷s M÷ginys 1 2 Vidurkis 1 62 43 52,5 2 2 4 3 3 73 165 119 4 104 123 113,5 5 5 15 10 6 34 47 40,5 7 6 9 7,5 8 272 236 254 9 180 188 184 10 6 26 16
Šilal÷s rajonas (saugyklos) 2009
L÷kštel÷s M÷ginys 1 2 Vidurkis 1 11 3 7 2 33 45 39 3 6 4 5 4 235 251 243 5 63 58 60,5
Kauno rajonas (š÷ryklos) 2009
L÷kštel÷s
M÷ginys 1 2 Vidurkis
1 7 12 9,5
2 95 61 78
3 2 3 2,5
Kauno rajonas (saugyklos) 2009
L÷kštel÷s
M÷ginys 1 2 Vidurkis
1 22 16 19
2 12 20 16
32 Šilal÷s rajonas (š÷ryklos) 2010
L÷kštel÷s M÷ginys 1 2 Vidurkis 1 16 25 20,5 2 8 2 5 3 8 10 9 4 6 14 10 5 15 34 24,5 6 6 8 7 7 3 8 5,5 8 23 9 16 9 10 16 13 10 12 17 14,5
Šilal÷s rajonas (saugyklos) 2010
L÷kštel÷s M÷ginys 1 2 Vidurkis 1 6 16 11 2 18 20 19 3 1 3 2 4 22 16 19 5 39 20 29,5 6 4 9 6,5
33
2. Priedas
Gyvybingų sporų skaičius ir mikromicetų gentys.
Šilal÷s rajonas (š÷ryklos) 2009L÷kštel÷s
M÷ginys 1 2 3 Suma Vidurkis
P. Lanosum P. Claviforme Acremoniella spp
1
Acremoniella spp P. Lanosum P. Claviforme 21 7
P. Palitans P. Palitans P. Palitans
2
P.Lanosum P.Lanosum P.Lanosum 23 7,7
P.Claviforme P.Claviforme P.Claviforme
3
Fusarium spp Fusarium spp Fusarium spp 38 12,7
P.Islandicum Cladosporium spp, A nidulans
4 Fusarium spp.
A. Nidulans A. Nidulans
25 8,3
P. Claviforme P. Claviforme P. Claviforme
P. Lanosum P. Lanosum P. Lanosum
Acremonium spp Acremonium spp Acremonium spp
5
Fusarium spp Fusarium spp Fusarium spp
47 15,7
6 P. Claviforme P. Claviforme P. Claviforme 16 5,3
Acremonium spp Fusarium spp
7 Fusarium spp
P.Islandicum Acremonium spp
31 10,3
Cladosporium spp P.Funiculosum Acremonium spp
A. Niger P.Lanosum P.Palitans
Fusarium spp Fusarium spp P. Islandicum
8
P.Griseofulvum P.Islandicum P.Verrucosum
46 15,3
34
Fusarium spp P. Palitans P. Palitans
P. Palitans P. Claviforme P. Palitans
P. Claviforme P. Griseofulvum P. Claviforme
10
P. Griseofulvum P. Griseofulvum
59 19,7
Šilal÷s rajonas (saugyklos) 2009
L÷kštel÷s
M÷ginys 1 2 3 Suma Vidurkis
P. Islandicum P. Funiculosum P. Islandicum
1
A. Nidulans A. Nidulans Cladosporium spp 33 11
P. Palitans P. Palitans P. Palitans
P. Lanosum 2 P. Lanosum P. Lanosum Acremonium spp 21 7 P. Islandicum 3 Fusarium spp Fusarium spp Fusarium spp 28 9,3
A. Terreus A. Terreus Acremonium spp
A. Niger P. Claviforme P. Claviforme
4
P. Claviforme P. Lanosum P.Lanosum
39 13 Acremoniella spp L÷kštel÷s M÷ginys 1 2 3 Vidurkis 1 9 4 8 7,0 2 8 5 10 7,7 3 10 12 16 12,7 4 2 9 14 8,3 5 15 19 13 15,7 6 4 7 5 5,3 7 10 12 9 10,3 8 13 15 18 15,3 9 9 13 14 12,0 10 21 16 22 19,7
35
P. Griseofulvum
Kauno rajonas(š÷ryklos) 2009
L÷kštel÷s
M÷ginys 1 2 3 Vidurkis
P. Palitans P. Palitans P. Palitans
P.Claviforme P.Claviforme P.Claviforme
Acremonium spp Acremonium spp
1
Acremonium spp
Fusarium spp Fusarium spp
14,7
P. Palitans P. Palitans P. Palitans
2
P. Lanosum P. Lanosum P. Lanosum 12,3
3 A. Nidulans A. Nidulans P. Claviforme 13,3
Kauno rajonas (saugyklos) 2009
L÷kštel÷s
M÷ginys 1 2 3 Vidurkis
P. Griseofulvum P. Griseofulvum Mucor spp.
P. Claviforme
1
P. Claviforme P. Claviforme
P. Griseofulvum
6 Šilal÷s rajonas (saugyklos) 2009
L÷kštel÷s M÷ginys 1 2 3 Vidurkis 1 14 10 9 11,0 2 8 5 8 7,0 3 7 12 9 9,3 4 15 11 13 13,0 5 6 9 11 8,7 Kauno rajonas(š÷ryklos) 2009 L÷kštel÷s M÷ginys 1 2 3 Vidurkis 1 13 16 15 14,7 2 15 10 12 12,3 3 16 14 10 13,3
36
2 Fusarium spp P. Islandicum P. Islandicum 9
Acremoniella spp P.Palitans P.Palitans
P. Palitans
3
P. Claviforme P. Claviforme P. Claviforme
10
Kauno rajonas (saugyklos) 2009
L÷kštel÷s
M÷ginys 1 2 3 Vidurkis
1 5 9 4 6
2 9 11 7 9
3 10 13 7 10
Šilal÷s rajonas (š÷ryklos) 2010
L÷kštel÷s
M÷ginys 1 2 3 Vidurkis
P.Islandicum
1
Fusarium spp P.Islandicum Fusarium spp 11
Scopulariopsis spp. P.verrucosum P. Griseofulvum
P.oxalicum
2
P. Griseofulvum
Phialophora spp P.verrucosum
6,7
3 P. Claviforme P. Claviforme P. Claviforme 9,7
4 Fusarium spp Fusarium spp Fusarium spp 10,3
Acremoniella spp P. Expansum Acremoniella spp
P.Palitans P.Palitans P. Expansum
P. Expansum
5
P. Funiculosum P. Funiculosum P. Funiculosum
9,7
A. Umbrosus A. Umbrosus P.verrucosum
Fusarium spp P.oxalicum
P.oxalicum
6
P.verrucosum Fusarium spp
Fusarium spp 5,3
A. Flavus Acremoniella spp A. Flavus
7
P. Griseofulvum A. Flavus P. Griseofulvum 8
P. Griseofulvum P. Griseofulvum P.Islandicum
P.Islandicum
8
A. Niger A. Niger A. Niger
4
9 Ulocladiums spp Ulocladiums spp Ulocladiums spp 2,3
A. Flavus A. Flavus P.Palitans
P.Palitans
10
P. Claviforme P. Claviforme P. Claviforme
37 Šilal÷s rajonas (š÷ryklos) 2010
L÷kštel÷s M÷ginys 1 2 3 Vidurkis 1 12 14 7 11,0 2 7 5 8 6,7 3 9 8 12 9,7 4 15 10 6 10,3 5 10 12 7 9,7 6 7 5 4 5,3 7 9 5 10 8,0 8 4 3 5 4,0 9 3 2 2 2,3 10 10 6 5 7,0
Šilal÷s rajonas (saugyklos) 2010
L÷kštel÷s
M÷ginys 1 2 3 Vidurkis
A. Flavus A. Flavus A. Flavus
P. Nalgiovense
1
P. Spinulosum P. Spinulosum P. Nalgiovense
8,5 A. Flavus P. Cyclopium P. Lanosum 2 P. Cyclopium Fusarium spp A. Flavus 12,5
P. Cyclopium Alternaria sp. P. Cyclopium
3
A. Flavus A. Flavus A. Flavus 13,5
P. Griseofulvum P. Griseofulvum A. Flavus
A. Flavus
4
P. Claviforme P. Claviforme P. Claviforme
16,5 P.Islandicum P. Palitans A. Niger 5 P. Palitans P.Islandicum A. Niger 17,5
6 Fusarium spp Fusarium spp Fusarium spp 4
Šilal÷s rajonas (saugyklos) 2010
L÷kštel÷s M÷ginys 1 2 3 Vidurkis 1 6 7 4 5,7 2 9 11 5 8,3 3 9 8 10 9,0 4 10 15 8 11,0 5 18 12 5 11,7 6 1 3 4 2,7
38
3.Priedas
Ochratoksino koncentracijos grūdų m÷giniuose
Kauno š÷ryklos M÷ginys OTA 1 1000 2 950 3 0 Kauno saugyklos M÷ginys OTA 1 530 2 160 3 70 Šilal÷s š÷ryklos 2009 M÷ginys OTA 1. 1800 2. 1500 3. 2000 4. 140 5. 2100 6. 120 7. 870 8. 500 9. 1900 10. 1800 Šilal÷s saugyklos 2009 M÷ginys OTA 1 680 2 300 3 65 4 2000 5 1800 Šilal÷s š÷ryklos 2010 M÷ginys OTA 1 1500 2 900 3 1850 4 1000 5 0 6 90 7 500 8 0 9 900 10 280 Šilal÷s saugyklos 2010 M÷ginys OTA 1 375 2 550 3 740 4 40 5 290 6 20
39
4.Priedas
Ochratoksino koncentracijos kraujo serumo m÷giniuose
Šilal÷s rajonas 2009 M÷ginys OTA 1. 90 2. 20 3. 110 4. 70 5. 0 6. 30 7. 0 8. 35 Kauno rajonas 2009 M÷ginys OTA 1 700 2 95 3 400 4 200 Šilal÷s rajonas 2010 M÷ginys OTA 1 18 2 75 3 650 4 30 5 45 6 40
