1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Kristina Žalnieraitė
GERIAMOJO IR VIEŠO NAUDOJIMO VANDENS MIKROBIOLOGINĖS
TARŠOS ĮVERTINIMAS
EVALUATION OF DRINKING AND PUBLIC USE WATER
MICROBIOLOGICAL CONTAMINATION
Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Prof. Dr. Mindaugas Malakauskas Katedra: Maisto saugos ir kokybės
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Geriamojo ir viešo naudojimo vandens mikrobiologinės taršos įvertinimas.“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2017-05-08 Kristina Žalnieraitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2017-05-08 Kristina Žalnieraitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Prof. Dr. Mindaugas Malakauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE) Prof. Dr. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros (instito) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Geriamojo vandens apibūdinimas ... 10
1.2. Geriamojo vandens mikrobiologinė kokybė pasaulyje ES ir Lietuvoje ... 11
1.3. Viešai naudojamų (baseinų) ir atvirų telkinių (maudyklų) vandens apibūdinimas ... 12
1.4. Viešai naudojamų - baseinų ir maudyklų vandens mikrobiologinė kokybė pasaulyje, ES ir Lietuvoje ... 13
1.5. Geriamojo ir viešo naudojimo vandens saugos ir kokybės reikalavimai bei jų teisinis reglamentavimas ... 14
1.6. Indikatoriniai geriamojo ir viešojo naudojimo vandens mikroorganizmai ... 20
1.6.1. Bendras kolonijas sudarančių vienetų (ksv) skaičius geriamajame vandenyje ... 21
1.6.2. Kolforminės bakterijos ir žarnyno lazdelės ... 21
1.6.3. Žarniniai enterokokai ... 22
1.7. Patogeniniai mikroorganizmai vandenyje ... 22
1.7.1. Pseudomonas aeruginosa rūšies bakterijos ... 23
1.7.2. Staphylococcus aureus rūšies bakterijos ... 23
1.7.3. Legionella rūšies bakterijos ... 24
1.8. Geriamojo ir viešo naudojimo – baseinų, maudyklų vandens mikrobiologinės taršos šaltiniai 25 2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 27
2.1. Geriamojo ir viešo naudojimo vandens mikrobiologinių tyrimų duomenų rinkimas ... 27
2.2. Mikrobiologinių vandens rodiklių tyrimų metodai ... 27
4
2.2.2. Žarnyno lazdelių ir koliforminių bakterijų skaičiaus nustatymas ... 27
2.2.3. Žarninių enterokokų skaičiaus nustatymas. ... 28
2.2.4. Pseudomonas aeruginosa skaičiaus nustatymas ... 29
2.2.5. Legionella spp. skaičiaus nustatymas ... 29
2.2.6. S.aureus skaičiaus įvertinimas vandens mėginiuose ... 30
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 30
3. TYRIMO REZULTATAI ... 31
3.1. Geriamojo ir viešo naudojimo vandens mėginių skaičius mikrobiologinių rodiklių vertinimui .. 31
3.2. Geriamojo vandens mikrobiologiniai rodikliai ... 32
3.2.1. Geriamojo vandens užkrėstumas bakterijomis įvertinant kolonijas sudarančius vienetus ... 32
3.2.2. Koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių skaičius geriamajame vandenyje ... 33
3.2.3. Žarninių enterokokų skaičius geriamajame vandenyje ... 34
3.3. Šulinio vandens mikrobiologinių rodiklių vertinimas ... 35
3.3.1. Koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių skaičius šulinio vandenyje ... 35
3.3.2. Žarninių enterokokų skaičius šulinio vandenyje ... 36
3.4. Gręžinio vandens mikrobiologinių rodiklių vertinimas ... 37
3.4.1. Gręžinio vandens užkrėstumas bakterijomis įvertinant kolonijas sudarančius vienetus.. ... 38
3.4.2. Koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių skaičius gręžinio vandenyje ... 38
3.4.3. Žarninių enterokokų skaičius gręžinio vandenyje ... 40
3.5. Viešo naudojimo - baseinų vandens mikrobiologinių rodiklių vertinimas ... 40
3.5.1. Koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių skaičius baseinų vandenyje ... 41
3.5.2. Pseudomonas aeruginosa skaičius baseinų vandenyje ... 42
3.5.3. S.aureus skaičius baseinų vandenyje ... 43
3.6. Maudyklų vandens mikrobiologinių rodiklių vertinimas ... 44
3.6.1. Maudyklų vandens užkrėstumas žarninėmis lazdelėmis ir žarniniais enterokokais .. 44
5
3.7.1. Vandentiekio vandens užkrėstumas Legionella rūšies bakterijomis ... 46
3.7.2. Viešojo naudojimo - baseinų vandens užkrėstumas Legionella rūšies bakterijomis 47 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48
IŠVADOS ... 58
REKOMENDACIJOS ... 60
6
SANTRAUKA
Geriamojo ir viešo naudojimo vandens mikrobiologinės taršos įvertinimas
Kristina Žalnieraitė Magistro baigiamasis darbas
Vanduo yra svarbus įvairių medžiagų šaltinis žmogaus organizmui, jis kasdien vartojamas maisto ruošimui ar kaip geriamas vanduo, asmens higienos tikslais, todėl yra labai svarbu užtikrinti geriamojo bei viešai naudojamo t.y. baseinų, maudyklų vandens saugą ir kokybę. Vandens užkrėstumas bakterijomis yra aktuali bei svarbi problema, kuri gali sukelti didelį pavojų žmonių sveikatai, todėl siekiant apsaugoti vartotojus nuo per vandenį plintančių ligų, ypač svarbus tampa vandens užkrėstumo bakterijomis vertinimas.
Šio darbo tikslas: įvertinti geriamojo ir viešo naudojimo vandens užkrėstumą kai kuriomis bakterijomis ir galimą įtaką visuomenės sveikatai.
Siekiant įvertinti geriamojo ir viešo naudojimo vandens užkrėstumą bakterijomis, vandens mėginių tyrimai buvo atliekami akredituotoje laboratorijoje. Laboratorijoje 2015 – 2016 metų laikotarpiu buvo ištirti 17106 vadens mėginiai (2015 metais - 8175 mėginiai, 2016 metais - 8831 mėginys) paimti iš skirtingų šaltinių: vandentiekio vanduo, gręžinio vanduo, šulinio vanduo, baseinų vanduo, maudyklų vanduo. Geriamas vanduo buvo tiriamas koliforminių bakterijų, E. coli, bendros bakterinės taršos, žarninių enterokokų, Legionella spp. atžvilgiu, o viešo naudojimo vanduo: koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių, žarninių enterokokų, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus, Legionella spp. mikrobiologinių rodiklių nustatymo atžvilgiu. Tyrimai atlikti vadovaujantis ISO standartais.
Tyrimų rezultatai parodė, kad 2015 – 2016 metais atitinkamose Lietuvos higienos normose nustatytų reikalavimų neatitiko: 9,4 proc. tirtų geriamojo vandens mėginių; 27,6 proc. tirtų gręžinių vandens mėginių; 56,3 proc. šulinių vandens mėginių; 2,5 proc. viešo naudojimo baseinų vandens mėginių mėginių; 3 proc. maudyklų vandens mėginių. Tyrimų rezultatų analizė parodė, kad geriamo vandens užkrėstumas bakterijomis nepriklauso nuo metų laiko (statistiškai patikimų duomenų nenustatyta p<0,05).
7
SUMMARY
Evaluation of drinking and public use water microbiological contamination
Kristina Žalnieraitė Master`s Thesis
Water is an important source of a variety of materials for human body. It is used daily for cooking or as drinking water, for personal hygiene purposes, so it is very important to ensure drinking and public use (pools, recreational bathing water) water quality and safety. Water microbiological contamination is relevant and important issue that can cause a serious risk for public health. On purpose to protect the consumers from water borne – diseases, the assessement of water bacterial contamination becomes particularly important.
The aim of study: to ealuate microbiological contamination of drinking and public use water in relation to risk for public health.
In order to evaluate drinking and public use waters bacterial contamination, water samples were tested in an accredited laboratory. Within 2015 - 2016 period 17106 water samples (2015 - 8175 samples in 2016 - 8831 samples) were examined: tap water, well water, borehole water, swimming pool water, bathing water. Drinking and public use water microbiological examination was carried out in accordance to ISO standards. Total aerobic count, intestinal enterococci count, Legionella spp. count, counts of coliforms and E. coli were examined in drinking water samples, thereas counts of coliforms and E. coli, intestinal enterococci, Legionella spp. count, Pseudomonas aeruginosa count, Staphylococcus aureus count were determined in public use water samples. Based on the test results was also evaluated the influence of seasonality for microbiological parameters variation.
The results revealed that in 2015 - 2016 year, bacteriological contamination of tested water samples differ depending the origin of water samples and exceeded the requirements setu up in hygiene norms: 9.4 % tested tap water samples; 27.6 % tested borehole water samples; 56.3 % well water samples; 2.5 % of pool samples; 3 % bathing water samples. The analysis of the study results revealed that season has no effect on the bacteriological contamination of tested water samples (statistically reliable data was not found p<0,05).
8
ĮVADAS
Saugus ir geros kokybės vanduo - pagrindas siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą. Vanduo yra svarbus įvairių medžiagų šaltinis žmogaus organizmui, kasdien vartojamas maisto ruošimui ar kaip geriamas vanduo, taip pat asmens higienos tikslais, todėl yra labai svarbu užtikrinti geriamojo vandens bei viešai naudojamo t.y. baseinų, maudyklų vandens saugą ir kokybę.
Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą bei apsaugoti vartotojus nuo per vandenį plintančių ligų, ypač svarbus tampa vandens užkrėstumo bakterijomis vertinimas. Tyrimai atskleidė, kad pasaulyje apytiksliai 1,5 milijardai žmonių kenčia nuo per vandenį plintančių ligų ir apie 3,4 milijonai žmonių miršta tiesiogiai ar netiesiogiai vartodami vandenį užkrėstą patogeniniais mikroorganizmais, virusais ar parazitozių sukėlėjais (1).
Mikrobiologinis vandens užkrėstumas gali sukelti didelį pavojų žmonių sveikatai. Svarbu pažymėti tai, kad šiuo metu Europa nesusiduria su rimtomis problemomis susijusiomis su geriamuoju vandeniu, lyginant su kitais pasaulio kontinentais, tačiau problemos dažniausiai kyla siekiant užtikrinti efektyvų vandens valymą ir dezinfekavimą (2). Lietuva yra kone vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri žmonių vartojimui beveik išskirtinai naudoja požeminį vandenį. Centralizuoto vandens tiekimo sistemą šalyje turi ne tik didmiesčiai, tačiau ir jų rajonų centrai bei daugelis mažųjų miestelių ir kaimo vietovių. Tačiau susiduriama su problema, kad vis dar didžioji dalis kaimo vietovėse gyvenančių gyventojų, vartoja netinkamos kokybės geriamąjį vandenį (3).
Tiekiamo požeminio vandens saugą ir kokybę dažniausiai lemia gamtiniai ir antrapogeniniai veiksniai, kurių poveikis yra skirtingas. Kai kurie veiksniai gali labiau įtakoti seklesnes gruntinio vandens vietas, o kiti gilesnes, kurių vanduo dažniausiai yra naudojamas geriamojo vandens centralizuoto tiekimo sistemose (3).
Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės centre nuo 1971 iki 2006 metų buvo nustatyti 780 ligų protrūkių susijusių su užkrėsto bakterijomis vandens vartojimu, kurie paveikė 577,094 asmenis (4). Taip pat šio pobūdžio ligų protrūkiai buvo registruojami ir Europoje, pavyzdžiui: Ispanijoje, 1999-2006 metų laikotarpiu buvo užfiksuoti 413 protrūkių, kurie sudarė 23,642 atvejus (5).
Siekiant užtikrinti geriamojo ir viešai naudojamo vandens saugą ir kokybę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aprašė gaires, kurios yra apibūdinamos kaip prevencinio pobūdžio bei universaliai pritaikomos vandens saugai ir kokybei užtikrinti (6). PSO, bendradarbiaudama su Tarptautine vandens asociacija, aprašė rekomendacinio pobūdžio vandens planų saugos koncepciją, kuri yra laisvai prieinama ir grindžiama nustatytais, geriamojo vandens vadove, rizikos vertinimo ir valdymo principais.
9 Vandens saugos monitoringo planai apima visus faktorius, kurie gali turėti neigiamos įtakos vandens saugai bei kokybei tikrinant vandenį nuo jo šaltinio iki vandens čiaupo vartotojo namuose. (6).
Europos sąjungos iniciatyva, 2003 metais, buvo atlikta geriamojo vandens direktyvos (98/83/EC) peržiūra bei nuspęsta, koki pakeitimai bus įtraukiami į naują ir atnaujintą direktyvas siekiant padidinti geriamojo vandens kokybę bei apsaugoti visuomenės sveikatą (7). Teisinis vandens kokybės kontroliavimas įpareigoja pasaulio valstybes periodiškai kontroliuoti viešo naudojimo baseinų vandens kokybę, maudyklų vandens kokybę ir tikrinti bei tinkamai tiekti geriamąjį vandenį.
Vandens užkrėstumas fekalinėmis bakterijomis yra dažna ir pastovi problema įtakojanti visuomenės sveikatą, vietinę ir tarptautinę ekonomiką. Ligos plintančios per vandenį yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių sukeliančių sveikatos sutrikimus jautriausioms žmonių grupėms, todėl yra ypatingai svarbu užtikrinti geriamojo ir viešai naudojamo vandens saugą ir kokybę. Temos aktualumą taip pat pabrėžia ir PSO vandens kokybės gidas, kuriame nurodoma, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas į mikrobiologinius pavojus vandens gavybos cikle (44).
Darbo tikslas: įvertinti geriamojo ir viešo naudojimo vandens užkrėstumą kai kuriomis
bakterijomis ir galimą įtaką visuomenės sveikatai. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinių bei stebėsenos tyrimų duomenis apie geriamojo ir viešo naudojimo vandens mikrobiologinius saugos rodiklius bei galimus taršos šaltinius.
2. Įvertinti geriamojo ir viešo naudojimo vandens mėginių užkrėstumą bakterijomis. 3. Palyginti ir įvertinti geriamo ir viešo naudojimo vandens mikrobiologinius rodiklius
atsižvelgiant į taikomus saugos ir kokybės reikalavimus.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Geriamojo vandens apibūdinimas
Geriamasis vanduo – tai bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, kuris yra skirtas gerti, virti, ar naudoti kitoms reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas vandentiekio skirstomuoju tinklu, talpyklose, buteliuose ar kitose pakuotėse (8). Geriamasis vanduo turi būti saugus ir atitikti saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nesukels jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kels ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka (8). Taip pat, turi būti užtikrinama gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei vykdoma jo programinė priežiūra (8).
Pagrindiniai geriamojo vandens šaltiniai yra paviršinis ir požeminis vanduo. Paviršinis vanduo – tai ežerų, upių ir rezervuarų vanduo, o požeminis vanduo – tiekiamas iš požeminių vandeningųjų žemės sluoksnių (9). Požeminio vandens kokybė bei jo ištekliai glaudžiai susiję su vykdoma žmogaus ūkine veikla. Šiomis dienomis, didėjant pramoninei veiklai, didėja ir vandens išteklių naudojimas. Todėl labai svarbu saugoti požeminio vandens išteklius, kurio resursai sparčiai mažėja (9).
Lietuvoje yra disponuoja nemažais geriamojo požeminio vandens ištekliais, kurie sudaro apie 3,2 milijonų m3. Šiuo metu yra sunaudojama tik maža dalis - apie 0,5-0,6 milijono m3/p geriamojo požemio vandens. Tačiau keičiantis aplinkos sąlygoms bei vandens tiekimo technologijoms kinta ir vandens kokybė (3). Didžioji dalis populiacijos naudojasi viešai, vandentiekio skirstomuoju tinklu tiekiamu požeminiu vandeniu, kurio vandens kokybę dažnai įtakoja netinkmai veikianti vandens valymo sistema, taip pat didelę įtaką turi vamzdynų, kuriais tiekiamas geriamasis vanduo, kokybė (10) .
Geriamasis vanduo gali būti tiekiamas centralizuoto tiekimo sistema, vandentiekio skirstomuoju tinklu arba individualiai tiekiamas t.y. įrengiant šachtinius, gręžtinius šulinius. Lietuvoje apytiksliai 2,5 milijonams gyventojų geriamasis vanduo tiekiamas centralizuoto tiekimo sistema - vandentiekio skirstomuoju tinklu. Viešai tiekiamas yra giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kurio kokybei aplinkos tarša didelės įtakos neturi bei mikrobiologinė vandens kokybė yra gera (11).
Individualiai (šachtinių šulinių, negilių gręžinių) vandeniu apsirūpina apie 700 tūkst. gyventojų Lietuvoje. Paprastai, individualiai tiekiamas vanduo nėra saugus, dėl to, kad į juos vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio. Todėl ypač svarbu yra tinkamai parinkti šulinio (gręžinio) vietą, jį kokybiškai įrengti, prižiūrėti bei atkreipti dėmesį į netoliese vykdomą ūkinę veiklą ir veiklos pobūdį (11).
11
1.2. Geriamojo vandens mikrobiologinė kokybė pasaulyje ES ir Lietuvoje
Kiekvienos pasaulio valstybės tikslas bei vienas iš svarbiausių prioritetų yra geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimas. Taikant monitoringo ir kontrolės sistemas, galima pasiekti aukštą vandens kokybės užtikrinimo lygmenį, todel visose išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse yra taikomi griežti reikalavimai ir kontrolės priemonės geriamojo vandens saugai užtikrinti.
Visame pasaulyje apie 1,8 milijardai žmonių naudoja fekaliniais mikroorganizmais užkrėstą geriamąjį vandenį. Per užkrėstą vandenį gali būti platinamos tokios ligos kaip: cholera, dizenterija, vidurių šiltinė, poliomelitas (43,44). Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad dėl netinkamos higienos ir sanitarijos sistemos taikymo bei dėl bakterijomis užkrėsto vandens sukeliamo viduriavimo ir to pasekoje įvykstančių komplikacijų, kasmet įvyksta 842 000 mirčių. Manoma, kad dėl klimato kaitos, didėjančios populiacijos, urbanizacijos, vandens stygiaus, 2025 metais pusė pasaulio populiacijos gyvens teritorijose, kuriose dauguma geriamojo vandens šaltinių bus vertinami kaip blogos kokybės (43,44). Besivystančiose šalyse 38 proc. sveikatos priežiūros įstaigų naudoja prastos kokybės geriamojo vandens šaltinius, taip pat 19 proc. iš jų, netaiko tinkamos vandens higienos ir sanitarijos sistemos ir net 35 proc. šalių yra nustatomas geriamojo vandens stygius (43).
Bendrai, Europos Sąjungoje, geriamasis vanduo yra vertinamas kaip geros kokybės ir atitinkantis keliamus norminius reikalavimus (45). Atliktame tyrime, kurio tikslas buvo įvertinti geriamojo vandens kokybę ir atitiktį keliamiems Europos Sąjungos Tarybos Direktyvos 98/83/EB „dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės“ reiklavimams, Europos Sąjungos šalyse, individualiai tiekiamo geriamojo vandens mėginiuose buvo nustatyta: septyniose šalyse narėse leistinas normas viršijantis enterokokų skaičius, penkiose šalyse narėse nustatytas leistinas normas viršijantis E.coli bakterijų skaičius (45).
Palyginus su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, geriamojo vandens kokybė Lietuvoje vertinama kaip pakankamai gera. Skirstomuoju vandentiekio tinklu vartotojus pasiekiantis geriamasis vanduo daugeliu atvejų atitinka HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytas mikrobiologinių rodiklių vertes. Dažniausiai pažeidimai nustatomi vandens mėginiuose, kurie imami iš individualiai tiekiamo geriamojo vandens šaltinių t.y. šachtinių šulinių. Atliktame šachtinių šulinių vandens kokybės tyrime Lietuvoje, užkrėstumas dažniausiai nustatytas: koliforminės bakterijos (12,8 proc. mėginių), žarniniais enterokokais (23,4 proc. mėginių), E.coli bakterijomis (16,7 proc. mėginių) (48).
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), 2015 metais kontroliavo ir tikrino 254 geriamojo vandens tiekėjus, kurie tirtuoju laikotarpiu aptarnavo 1905 geriamojo vandens tiekimo subjektus. VMVT 2015 metų ataskaitoje pateikiami susisteminti duomenys nuo 2010 metų iki 2015
12 metų (42). Iš viso 2015 metais VMVT atliko 1067 patikrinimus, iš kurių 54 proc. nebuvo nustatyta pažeidimų (2014 metais – 50 proc.) (42). VMVT atliktų geriamojo vandens mikrobiologinių tyrimų duomenimis, iš 2015 metais tirtų 461 mėginių, HN 24:2003 keliamų reikalavimų neatitiko 20 mėginių (4 proc.), 2014 metais – 38 mėginiai (8 proc.), 2013 metais - 20 (4 proc.) (42).
Remiantis VMVT duomenimis, Lietuvoje individualiai geriamuoju vandeniu (šachtinių šulinių, negilių gręžinių) apsirūpina apie 30 proc. gyventojų. Lyginant šešerių metų VMVT šachtinių šulinių vandens tyrimų rezultatus yra nustatoma vandens kokybės gerėjimo tendencija (42). Tačiau, mikrobiologinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad 2015 metais iš 176 tirtų mėginių, HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nurodomų bakterinės taršos reikalavimų neatitinko 48 proc. individualiai tiekiamo geriamojo vandens mėginių, todėl šachtinių šulinių vandens kokybė ir sauga vis dar išlieka itin aktuali (42).
1.3.
Viešai naudojamų (baseinų) ir atvirų telkinių (maudyklų) vandens
apibūdinimas
Baseinas tai – tam tikros vandens talpos įrenginys, kuris skirtas plaukiojimui, vandens procedūroms atlikti, kurios skirtos: higienos, gydymo, reabilitacijos, profilaktikos tikslais (12). Baseinai gali būti vidaus (privatūs), pusiau-vieši (viešbučių, mokyklų, sveikingumo centrų, kruizinių laivų ir kitų apgyvendinimo įstaigų) arba vieši. Plaukimo baseinai gali būti vidaus ir lauko, šildomi arba nešildomi. Plaukimo baseinuose turi būti tiekiamas šviežias, patikrintas bei kokybiškas (paviršinis ar požeminis) vanduo (13).
Maudykla tai – paplūdimio vieta, kuri yra skirta maudytis vienu metu ne mažiau kaip šimtui žmonių, maudymosi sezono metu (14). Maudymosi sezonas yra apibūdinamas kaip įteisintas laiko tarpas, kurio metu atsižvelgiant į oro sąlygas bei visuomeninius vietinius papročius numatoma daug besimaudančiųjų (14). Siekiant užtikrinti bei įvertinti maudyklų vandens kokybę yra analizuojami gauti mikrobiologinės taršos duomenys, tai – duomenys, gauti vykdant mikrobiologinių rodiklių - žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių, parametrų stebėseną. (14).
Europos Sąjungos šalyse yra stebima daugiau kaip 21 000 maudyklų vandens kokybė, iš kurių du trečdalius sudaro priekrantės vandenys ir vieną trečdalį – vidaus vandenys. Daugiausiai registruojama priekrantės vandenų maudyklų, kurių 2011 metais buvo: Italijoje (4 902), Prancūzijoje (2 029), Graikijoje (1 149), Ispanijoje (1 927) ir Danijoje (1 012), vidaus vandenų maudyklų – Vokietijoje (1 938) ir Prancūzijoje (1 304). Lietuvoje įteisintų maudyklų skaičius nuo 2004 metų žymiai padidėjo. Šiuo
13 metu Lietuvos apskrityse yra registruojamos 134 maudyklos, tačiau tai sudaro tik apie 0,5 proc. visų Europos Sąjungoje stebimų maudyklų (15).
1.4. Viešai naudojamų - baseinų ir maudyklų vandens mikrobiologinė
kokybė pasaulyje, ES ir Lietuvoje
Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/7/EB 4 straipsnio nuostatomis, maudyklų vandens kokybė yra vertinama kiekviename registruojamame paplūdimyje, maudymosi sezono pabaigoje ir remiantis ankstesnių sezonų atliktų tyrimų duomenimis, kurie surenkami per einamąjį ir tris ankstesnius sezonus. Siekiant įvertinti maudyklų vandens kokybę remiamasi dviem mikrobiologiniais parametrais - žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių skaičiumi (47).
Europos Sąjungos šalyse siekis užtikrinti tinkamą maudyklų vandens kokybę buvo inicijuotas išleidus maudyklų vandens direktyvą 1976 metais, kuri buvo atnaujinta 2006 metais (46). Pateikiamoje Europos apsaugos agentūros ataskaitoje „Europos maudyklų vandens kokybė 2015 metai.“ buvo kontroliuojamos 21 582 maudyklos, kurias sudarė: 69 proc. pakrančių maudyklos (įtraukiant ir tarpinius vandenis) ir 31 proc. vidaus vandenų (upės, ežerai) (46). Patenkinamai maudyklų vandens kokybė buvo vertinama 96 proc. visų Europos Sąjungoje registruojamų maudyklų 2015 metais. Prastos kokybės maudyklų skaičius 2015 metais sumažėjo iki 1,6 proc. (2014 metais buvo 1,9 proc.) (46). Geros kokybės maudyklų 2015 metais padidėjo iki 84,4 proc. (2011 metais buvo 78,1 proc.) (46). Bendra maudyklų vandens kokybė, lyginant su praėjusių metų duomenimis, gerėja ir vis daugiau maudyklų registruojamų Europos Sąjungoje pasiekia, maudyklų vandens direktyvoje charakterizuojamą, ne tik patenkinamą, bet ir puikų vandens kokybės lygmenį (46).
Lietuvoje remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pateikiama „Lietuvos maudyklų, teiktų europos komisijai metinėse ataskaitose, vandens kokybės įvertinimas“ ataskaita, maudyklų vandens kokybė buvo vertinama nuo 2004 metų iki 2015 metų. Ataskaitiniu laikotarpiu vandens kokybė buvo kontroliuojama 122 maudyklose, iš jų 12,2 proc. vertinamos kaip prastos kokybės, tačiau 2015 metais buvo nustatyta tik 1,22 proc. maudyklų, kurių vandens kokybė vertinama kaip prasta. Iš 107 kontroliuotų maudyklų, 2015 metais patenkinamos kokybės vanduo buvo nustatytas 1,22 proc., o puikios kokybės 91,6 proc. maudyklų (2011 metais iš tirtų 103 maudyklų puiki kokybė nustatyta 82,5 proc.). Taigi, Lietuvoje bendra maudyklų vandens kokybė, lyginant su praėjusių metų duomenimis, taip pat gerėja kaip ir ES šalyse ir vis daugiau maudyklų pasiekia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje
14 2006/7/EB „dėl maudyklų vandens kokybės valdymo“ charakterizuojamą puikų vandens kokybės lygmenį (49).
1.5. Geriamojo ir viešo naudojimo vandens saugos ir kokybės reikalavimai
bei jų teisinis reglamentavimas
Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą ir apsaugą nuo plintančių per vandenį ligų, svarbu kontroliuoti vandens saugą ir kokybę, bei skatinti visus sektorius taikyti vandens monitoringo programas. Lietuvoje leidžiami įstatymai pateikia bendrus vandens kokybės reikalavimus ir normas, nurodo vandens valymo, nukenksminimo bei kokybės gerinimo pagrindus. Taip pat įstatymuose yra nurodomi reikalavimai į rinka tiekiamo, maisto pramonėje ir individualiai naudojamo vandens kokybės parametrams bei saugai užtikrinti.
Geriamojo vandens kokybė – teisės aktų nustatyta geriamojo vandens savybių visuma, leidžianti tenkinti išreikštus ir numanomus vandens vartotojų poreikius (8). Siekiant užtikrinti geriamojo vandens kokybę turi būti vykdoma vandens programinė priežiūra – teisės aktuose nustatyta tvarka atliekamas programuotas pasirinktinis vandens bandinių ėmimas, mėginių tyrimas ir tam tikrų vandens rodiklių registravimas ir perdavimas, siekiant įvertinti ar šie rodikliai atitinka saugos ir kokybės reikalavimus. (8). Lietuvoje, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (toliau – HN 24:2003) nurodytais reikalavimais geriamąjame vandenyje negali būti aptinkamos šios bakterijos: patogeniniai mikroorganizmai, žarninės lazdelės, žarniniai enterokokai.
Remiantis HN 24:2003 geriamasis vanduo turi atitikti keliamus reikalavimus mikrobiniams rodikliams, pateikiamiems 1 lentelėje.
1 lentelė. Geriamojo vandens saugos ir kokybės mikrobiniai rodikliai (HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (16))
Rodiklio pavadinimas Mėginio tūris, ml Ribinis mikroorganizmų skaičius
1.Žarninės lazdelės (Escherichia coli) 100 0
15 Indikatoriniai geriamojo vandens mikrobiologiniai rodikliai, pateikiami 2 lentelėje, kurie papildomai yra nustatomi siekiant įvertinti programinės priežiūros efektyvumą bei atitinkamai įvertinti geriamojo vandens kokybę.
2 lentelė. Geriamojo vandens saugos ir kokybės indikatoriniai mikrobiologiniai rodikliai (HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (16))
Rodiklio pavadinimas Mato vienetas Specifikuota rodiklio vertė 1.Lūžinės klostridijos (Clostridium perfringens) ir
jų sporos
100 ml 0
2.Kolonijas sudarantys vienetai 220C temperatūroje
1 ml Be nebūdingų pokyčių
3.Koliforminės bakterijos 100 ml 0
Remiantis Lietuvoje taikomais teisės aktais, geriamąjam vandeniui, kuris yra tiekiamas per skirstomąjį vandentiekio tinklą yra vykdoma valstybinė priežiūros kontrolė. Valstybinę kontrolę atlieka maisto kontrolės institucija ir gautus rezultatus praneša Sveikatos apsaugos ministerijai (8). Valstybinė geriamojo vandens kontrolė atliekama teisės aktų nustatyta tvarka, reguliariai ir pagal iš anksto nustatytas programas, kuriose numatomas tikrinimų dažnumas, kontrolės pobūdis (8). Privalomoji valstybinė geriamojo vandens kontrolė apima visus geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapus t.y. nuo viešai tiekiamo vandens, individualių vandens šaltinių iki vandens gyvenamuosiuose pastatuose, viešuose pastatuose ypač vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, maisto tvarkymo patalpose (8). Remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu yra išskiriami geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai:
1. Vandenviečių ir sanitarinių apsaugos zonų tikrinimas;
2. Centralizuotų, individualių techninių geriamojo vandens ruošimo priemonių ir besiliečiančių su geriamuoju vandeniu medžiagų saugus naudojimo tikrinimas;
3. vandenviečių, vandens tiekimo įrenginių, vandens ruošimo procesų tikrinimas;
4. geriamojo ir maistui tvarkyti naudojamo vandens saugos ir kokybės rodiklių kontrolė; 5. geriamojo vandens programinės priežiūros planų vykdymo kontrolė;
6. gyventojų rizikos grupių nustatymas, dalyvavimas vykdant visuomenės sveikatos kontrolę ir monitoringą;
7. geriamojo vandens saugos ir kokybės Lietuvos Respublikoje metinių ataskaitų rengimas bei skelbimas;
16 8. gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu ir vartojamo vandens saugos ir kokybės ataskaitų, skirtų Europos komisijai, rengimas įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (8). Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos įstatymų, susijusių su vandens sauga ir kokybe – Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 98/83/EB „dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės“, kurioje nustatomi geriamojo vandens kokybės standartai. Nuostatos yra susijusios su geriamojo vandens kokybe, kurios skiriamos valstybėms narėms. Jų pagrindu galima pritaikyti monitoringo sistemą vandens kokybei kontroliuoti, kuris leis ne tik įvertinti geriamojo vandens saugą, bet taip pat ir aptikti bet kokias susijusias mikrobiologines, toksikologines problemas ir pritaikyti atitinkamus matavimus bei teikti išvadas padedančias užtikrinti bei palaikyti tinkamą vandens saugą ir kokybę (2).
Taip pat, svarbu pabrėžti legionelių profilaktikos kontrolinius tyrimus, kurie remiantis Lietuvos higienos norma HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 118:2011) turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus. Legionelėms nustatyti imami šilto ir šalto geriamojo vandens mėginiai. Papildomi mėginiai imami, kai: vandens tiekimo sistema pradedama naudoti po mėnesio pertraukos, po atliktų vandentiekio sistemos remonto darbų, kai diagnozuojami susirgimai legionelioze (41). Tyrimų rezultatų vertinimas atliekamas atsižvelgiant į gautus rezultatus:
• 1 l vandens aptinkama daugiau nei 1000, bet mažiau nei 10 000 legionelių – turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatomas galimas taršos šaltinis ir priežastis bei koreguojamos esamos, ar diegiamos naujos legioneliozės profilaktikos priemonės.
• 1 l vandens aptinkama daugiau nei 10 000 legionelių – turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatomas galimas taršos šaltinis ir priežastis bei koreguojamos esamos, ar diegiamos naujos legioneliozės profilaktikos priemonės. Po korekcinių veiksmų atliekamas pakartotinis tyrimas legionelėms nustatyti (41).
Geriamojo vandens tiekimo sistemos valymo ir nukenksminimo būdas turi būti saugus vartotojams bei atliekant cheminę ar terminę dezinfekciją vartotojai turi būti informuojami. (41)
Viešai naudojamo vandens sauga ir kokybė taip pat yra labai svarbus aspektas siekiant apsaugoti visuomenę nuo infekcinių ligų plitimo bei su jomis susijusių komplikacijų. Susirgimų ir infekcinių ligų rizika siejama su baseinais dažniausiai yra dėl juose potencialiai esančio vandens užkrėstumo fekalinėmis bakterijomis (13).
17 Baseinuose naudojamas vanduo turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (toliau HN 109:2005) reikalavimus (3 lentelė). Taip pat, baseinams tiekiamas vanduo turi būti atitinkamai paruoštas – dezinfekuojamas, koaguliuojamas ir filtruojamas (12).
3 lentelė. Baseinų vandens kokybės mikrobiologiniai rodikliai (HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (12)).
Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetai
Ribinė rodiklio vertė
1 2 3
Ι. PAGRINDINIAI MIKROBIOLOGINIAI RODIKLIAI 1. Koliforminių bakterijų bendras
skaičius
100 ml Iki 10
2. Žarninės lazdelės (Escherichia coli) 100 ml neturi būti, nustatant filtravimo metodu; mažiau kaip 1, nustatant titrimetrijos metodu
3. Kolifagai 100 ml neturi būti
4. Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus)
100 ml neturi būti
ΙΙ. PAPILDOMI MIKROBIOLOGINIAI RODIKLIAI 5. Žaliamėlė pseudomona
(Pseudomonas aeruginosa)
100 ml neturi būti
6. Legionelės (Legionella pneumophila)
100 ml karštame vandenyje, neturi būti
7. Salmonelės (Salmonella spp.) 1 l neturi būti
Privačios, viešos įmonės eksploatuojančios baseinus, turi vykdyti Lietuvos higienos normoje HN 109:2005 nurodytus reikalavimus bei periodiškai atlikti vandens kokybės tyrimus siekiant įvertinti baseinų vandens mikrobiologinius bei parazitologinius parametrus (12). Tyrimų periodiškumas paskirstomas atitinkamai:
• Uždaruose baseinuose – ne rečiau kaip kartą per mėnesį; • Atviruose baseinuose – ne rečiau kaip tris kartus per metus; • Vasaros laikotarpiu - du kartus per mėnesį (12).
18 Siekiant tinkamai kontroliuoti bei vertinti viešo naudojimo – maudyklų saugą ir kokybę, remiantis HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (toliau HN 92:2007), privaloma periodiškai tikrinti maudyklų vandenį nuo maudymosi sezono pradžios, kuris pagal Lietuvos gamtines sąlygas prasideda birželio mėnesio 1 d. ir iki sezono pabaigos - rugsėjo mėnesio 15 d. Maudyklų vandens kokybės tyrimų mikrobiologiniai parametrai, jų vertės ir mėginių ėmimo periodiškumas pagal HN 92:2007 pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė. Maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai parametrai, jų vertės ir mėginių ėmimo periodiškumas (HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (14)).
Mikrobiologiniai parametrai Privalomos vertės*
Minimalus mėginių ėmimo periodiškumas 1.Žarninių enterokokų kolonijas sudarančių
vienetų skaičius 100 ml, ne daugiau kaip
100 Kas dvi savaites
2.Žarninių lazdelių (Escherichia coli) kolonijas sudarančių vienetų skaičius skaičius 100 ml, ne daugiau kaip
1000 Kas dvi savaites
3. Salmonelių skaičius 1 l Neturi būti Privaloma tikrinti koncentraciją, susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga
*Pastaba: Maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių parametrų vertės neturi viršyti lentelėje nurodytų „Privalomos vertės“ verčių.
Remiantis Europos parlamento ir tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, turi būti sudaromas maudyklų vandens kokybės stebėsenos kalendorius, kuris priskiriamas kiekvienam maudyklos vandeniui atskirai prieš kiekvieno maudymosi sezono pradžią (17). Stebėsena turi būti vykdoma ne vėliau kaip per keturias dienas nuo stebėsenos kalendoriuje nurodytos dienos. Remiantis gautais tyrimų rezultatais, maudyklų vandens kokybė yra klasifikuojama kaip: a) „prasta“; b) „patenkinama“; c) „gera“ arba d) „puiki“ (17).
Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūra siekiant efektyviai įvertinti užkrėstumą fekaliniais indikatoriniais mikroorganizmais, nustatė ryšį tarp virškinimo sistemos ligų atsiradimo ir indikatorinių mikroorganizmų aptikimo baseinuose. Pateiktoje ataskaitoje buvo teigiama, kad žarninių enterokokų ir E.coli bakterijų buvimas maudyklose, baseino vandenyje turėjo didžiausią koreliaciją siejant su sergamumu infekcinėmis ligomis (18). Atsižvelgiant į atliktus tyrimus, Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos ir vandens saugos kokybės kriterijus, telkiniai, kurie registruojami kaip maudyklos
19 priskiriami rizikos zonai, kai E.coli bakterijų kolonijas sudarančių vienetų skaičius didesnis nei 235 ksv/100 ml vandens. Panašūs kriterijai yra taikomi ir Japonijoje bei kitose šalyse (18).
Geriamojo ir viešo naudojimo t.y. baseinų, maudyklų vandens saugą ir kokybę reglamentuojantys dokumentai:
• 1998 m. lapkričio 3 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės.
• 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 79-3606).
• Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327)
• Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3260)
• Vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens programinės priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1388 (Žin., 2002, Nr. 87-3753)
• Lietuvos higienos norma HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 (Žin., 2005, Nr. 90-3376)
• Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572
• Lietuvo higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1055 įsakymu
Atsižvelgiant į šiuose teisiniuose dokumentuose pateikiamus reikalavimus, Lietuvoje geriamasis bei viešai naudojamas – baseinų ir maudyklų vanduo turi atitikti nustatytus reikalavimus bei turi būti periodiškai tikrinamas atsakingų institucijų ar privačių asmenų.
20
1.6. Indikatoriniai geriamojo ir viešojo naudojimo vandens mikroorganizmai
Indikatoriniai geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai – tai tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindintys gamtinio vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją (16). Jis yra kontroliuojamas tam, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius bei įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių (16).
Yra žinoma šimtai skirtingų žarnyno mikroorganizmų rūšių, kurie gali infekuoti žmones. Žarnyno mikroorganizmai yra išskiriami į aplinką su sergančių asmenų ar gyvūnų išmatomis, ko pasekoje tiesiogiai arba netiesiogiai užteršiamas vanduo skirtas žmonių vartojimui (19). Viena iš efektyviausių priemonių siekiant nustatyti potencialų patogeninių mikroorganizmų buvimą vandenyje yra indikatorinių mikroorganizmų tyrimas (19).
Siekiant nustatyti užkrėstumą fekalinėmis bakterijomis kaip indikatorinis mikroorganizmas yra pasirenkamos kelių rūšių bakterijos, kurios atitinka šias charakteristikas:
• aptinkamos šiltakraujų gyvūnų virškinamajame trakte,
• aptinkamos kartu esant patogeniniams mikroorganizmams ir neaptinkamos neužterštuose mėginiuose,
• aptinkamos didesniais skaičiais nei aptinkamas patogeninių mikroorganizmų skaičius, • gyvenančios tokioje pačioje aplinkoje kaip ir patogeninės bakterijos,
• nesidauginančios aplinkoje,
• aptinkamos ir suskaičiuojamos lengvais, greitais ir nebrangiais metodais, • nepatogeninės (20).
Šiuo metu indikatoriniai mikroorganizmai yra skirstomi į tris grupes:
1. Procesiniai (pagrindiniai) mikrobiologiniai indikatoriai – tai mikroorganizmai, kurie parodo procesų, dezinfekcijos efektyvumą (bendras kolonijas sudarančių vienetų skaičius ksv/ml) 2. Fekaliniai indikatoriai – mikroorganizmai, parodantys vandens užkrėstumą fekalinėmis
bakterijomis (koliforminiai mikroorganizmai, E. coli bakterijos)
3. Indeksiniai ir modeliniai mikroorganizmai – mikroorganizmų grupė ar mikrobų rūšis patvirtinanti patogeninių mikroorganizmų buvimą (21).
Indikatorinių ir indeksinių mikroorganizmų nustatymas parodo taikomų higienos ir sanitarijos priemonių efektyvumą (1). Šių rodiklių tyrimas remiasi teorija, kad indikatorinių mikroorganizmų buvimas, leidžia daryti prielaidą apie galimą patogeninių mikroorganizmų buvimą vandenyje.
21 Pagrindiniai nustatomi indikatoriniai mikroorganizmai yra: koliforminės bakterijos (bendras skaičius), fekaliniai ar termotolerantiniai koliformai, Escherichia coli, žarniniai enterokokai ir bakteriofagai (1).
1.6.1. Bendras kolonijas sudarančių vienetų (ksv) skaičius geriamajame vandenyje
Terminas „heterotrofinės bakterijos“ arba „heterotrofiniai mikroorganizmai“ apima visų rūšių bakterijas, kurių augimui reikalingos organinės maistinės medžiagos. Šios bakterijos aptinkamos visų rūšių vandenyje, maisto produktuose, dirvožemyje, augmenijoje ir ore (22,39). Heterotrofinių mikroorganizmų skaičiaus nustatymo metodas vandenyje gali būti apibrėžiamas ir kaip: „bendras gyvybingų bakterijų skaičius“, „bendras kolonijas sudarančių vienetų skaičius“, „gyvybingų aerobinių bakterijų skaičius“ ir kt. (22,39). Metabolitiškai aktyvių mikroorganizmų, aptinkamų vandenyje skaičius gali būti aptinkamas skirtingas ir varijuoti priklausomai nuo mėginio paėmimo vietos, objekto is kurio imamas mėginys bei metų sezono.
Bendras kolonijas sudarančių vienetų (ksv) skaičius – nustatomas 1 ml mėginio esančių, konkrečioje terpėje bei nustatytoje temperatūroje kolonijas sudarančių bakterijų kiekis. Šio rodiklio nustatymas svarbus norint įvertinti vandens savaiminio apsivalymo procesus, valymo įrenginių efektyvumą, geriamojo vandens tinkamumą vartoti, jo kokybę ir kt. Kolonijas sudarančių vienetų skaičius – taip pat geras dezinfekcijos efektyvumo rodiklis (23).
1.6.2. Kolforminės bakterijos ir žarnyno lazdelės
Koliforminės bakterijos – Gram-neigiamos, sporų neformuojančios, oksidazei neigiamos, aerobinės, judrios arba nejudrios lazdelės formos bakterijos. Šie mikroorganizmai inkubuojami 24 val., 35–37°C fermentuoja laktozę sudarydami rūgštis ir dujas. Koliforminės bakterijos priklauso Enterobacteriaceae šeimai, taip pat šiai šeimai priskiriamos: Escherichia spp., Enterobacter spp., Klebsiella spp., Citrobacter spp., Kluyvera, Leclercia spp. rūšies bakterijos ir kai kurios Serratia spp., rūšies bakterijos. (24,25).
Aplinkoje, koliforminės bakterijos dažniausiai paplitusios: vadenyje, dirvožemyje, dumble. Iš visos koliforminių bakterijų grupės, kaip indikatorinis rodiklis, išskiriamos fekalinės koliforminės bakterijos, kurios yra nustatomos šiltakraujų gyvūnų žarnyne, todėl jų aptikimas vandenyje rodo vandens užkrėstumą fekalinėmis bakterijomis bei apie galimą patogeninių mikroorganizmų buvimą (24,25).
Žarnyno lazdelės – priklauso Enterobacteriaceae šeimai, fekalinių koliforminių bakterijų grupei, kurios yra išskiriamos kaip dar specifiškesnis indikatorinis rodiklis, siekiant nustatyti fekalinę taršą vandenyje (26,40). Tai nejudri, sporų neformuojanti lazdelės formos bakterija, kurios optimali
22 dauginimosi temperatūra 37ºC. Šie mikroorganizmai yra aptinkami šiltakraujų gyvūnų ir žmogaus
virškinamąjame trakte ir yra dominuojantis fakultatyvinis anaerobas žarnyno mikrofloroje (27).
Dauguma šių bakterijų padremių nėra laikomos patogenais, jos gali būti traktuojamos kaip oportunistiniai patogenai galintys sukelti infekciją nusilpus žmogaus imuninei sistemai (25,40). Iš kitų koliforminių bakterijų E.coli bakterijos gali būti atskiriamos atsižvelgiant į mažą ureazės kiekį ir gaminamus β-glukuronidazės fermentus (25,40). Taip pat yra išskiriamos ir patogeninės E.coli padermės, kurios į žmogaus organizmą patenka fekaliniu-oraliniu būdu ir gali sukelti viduriavimą, vėmimą bei kitas intoksikacijas (25). Šios padermės turi virulentiškumo faktorius tokius kaip: adhezinius faktorius, fimbrijas bei įvairovę gaminamų toksinų. Remiantis jų fenotipų charakteristika ir nukleotidų seka gaminami toksinai skirstomi į: termolabilius ir termostabilius. (25).
1.6.3. Žarniniai enterokokai
Žarniniai enterokokai – Gram-teigiami, fakultatyvūs anaerobai, katalazei ir oksidazei neigiami kokai, kurie dažniausiai būna atskiri, poromis arba grandinėmis. Šie mikroorganizmai yra termotolerantiniai, sporų neformuojantys, išgyvena 60ºC temperatūroje 30 min. Daugumos rūšių optimali dauginimosi temperatūra 35ºC – 37ºC (28).
Enterokokai dažniausiai aptinkami: šiltakraujų gyvūnų išmatose, žmogaus žarnyne. Europoje atliktų tyrimų duomenimis vyraujančios enterokokų populiacijos aptinkamos gyvūnų, žmonių žarnyne ir aplinkoje yra: Enterococcus faecium (33 proc.), Enterococcus faecalis (29 proc.), ir Enterococcus hirae (24 proc.) (29). Enterokokai apibūdinami kaip oportunistiniai patogenai sukeliantys bakteremija, endokarditą, šlapimo takų ir kitas hospitalines infekcijas. Šie mikroorganizmai taip pat traktuojami kaip indikatorinis vandens taršos rodiklis (28).
1.7. Patogeniniai mikroorganizmai vandenyje
Patogeninių mikroorganizmų kontrolė geriamąjame ir viešai naudojamame vandenyje (baseinuose, maudyklose) privalo būti griežtai vykdoma, kad būtų išvengiama bet kokios potencialios rizikos žmonių sveikatos sutrikdymui įtraukiant: šaltinių apsaugą, tinkamą priežiūrą ir dezinfekciją bei optimalią pasiskirstymo priežiūrą (1). Siekiant užtikrinti, kad nebūtų aptinkama žarninių patogenų geriamajame ar viešai naudojamame vandenyje yra labai svarbus indikatorinių mikrobiologinių rodiklių įvertinimas (1).
23 Patogeniniai mikroorganizmai gali išgyventi ir daugintis drėgnoje aplinkoje, kurioje yra nepakankamas maistinių medžiagų kiekis: paviršiniuose vandenyse, centralizuotai tiekiamo vandens sistemose (30). Visi žmogui patogeniški mikroorganizmai yra heterotrofai, savo mitybai naudojantys organines medžiagas kaip pagrindinį energijos ir maistinių medžiagų šaltinį (31). Natūralios organinės medžiagos esančios vandenyje sudaro platų spektrą skirtingų mitybinių medžiagų tokių kaip – ištirpusi organinė anglis ir kitos medžiagos reikalingos patogeninių bakterijų mityboje (31).
Klasikiniai, per vandenį plintantys žarniniai patogenai: Vibrio cholerae (serogroupės O1 ir O139, sukeliantys cholerą), Salmonella enterica (subsp. enterica ser. Typhi, sukelianti vidurių šiltinę), ir Shigella spp. (keturios rūšys sukeliančios dizenteriją), kurie girežtai ir efektyviai kontroliuojami vandens valymo ir dezinfekavimo procedūrų metu, todėl jų aptikimas, išsivysčiusiose šalyse, geriamąjame vandenyje yra itin retas ir nėra traktuojamas kaip problema (31).
1.7.1. Pseudomonas aeruginosa rūšies bakterijos
Pseudomonas aeruginosa – tai Gram-neigiamos, aerobinės, judrios, lazdelės formos bakterijos, kurios priklauso Pseudomonadaceae šeimai. Metabolizuoja didžiąją dalį organinių medžiagų ir yra atsparios daugumai antibiotikų, ir dezinfekantų (32,13)
Šios rūšies bakterijos dažniausiai yra aptinkamos: dirvožemyje, jūros vandenyse, natūraliuose vandens telkiniuose, taip pat jos kolonizuoja augalus ir gyvūnus (32,13). Pseudomonas aeruginosa bakterijos dažnai apinkamos karštose voniose, baseinuose, dėl savo fiziologinės savybės išgyventi aukštesnėje temperatūroje bei atsparumo tam tikroms dezinfekcinėms medžiagoms (32,13). Taip pat šios bakterijos dažnai aptinkamos ir ant įvairių paviršių, kur yra pakankamai drėgmės ir šilumos pvz.: blogai valomuose grindų kampuose, ant suolelių persirengimo kabinose. Taip pat pseudomonos formuoja bioplėveles blogai prižiūrimuose filtruose. (32,13)
P. aeruginosa – oportunistiniai patogeniniai mikroorganizmai, dažniausiai žmonėms sukeliantys ausų ir odos infekcijas atsirandančias po kontakto su užkrėstu baseinų, karštų vonių, sūkurinių vonių vandeniu (32). Po kontakto su užkrėstu vandeniu bakterijos prilimpa prie žmogaus odos epitelio ir įsiterpia į plaukų folikulus, kuriuose dauginasi ir išskiria metabolizmo produktus, kurie ir sukelia odos uždegimą bei pūlingą bėrimą (32,13). Šios bakterijos sukelia rimtas hospitalines infekcijas, ypač jautrūs asmenys sergantys cistine fibroze taip pat labai jautrūs asmenys su nusilpusia imunine sistema (32,13).
1.7.2. Staphylococcus aureus rūšies bakterijos
Staphyloccus aureus – tai Gram-tegiami, nejudrūs, sporų ir kapsulių neformuojantys kokai. Fermenuoja gliukozę, katalazei teigiami. Mikroskopuojant matomi kokai gali būti pavieniai, sukibę poromis, trumpomis grandinėmis.
24 S.aureus yra oportunistinis patogenas galintis sukelti kelių rūšių infekcines ligas ir dažniausiai yra siejamas su odos ir minkštųjų audinių infekcijomis, tačiau taip pat gali sukelti ir daug rimtesnes sistematines infekcijas ir netgi mirtį, ypač padermės atsparios meticilinui (33). Šios bakterijos dažniausiai aptinkamos žmonių nosies gleivinėje, ant odos taip pat ir išmatose. Dažnai sveiki žmonės, patys to neįtardami, būna Staphylococcus aureus bakterijų nešiotojai taip galintys užkrėsti kitus asmenis (33).
Staphylococcus aureus bakterijos gali sukelti odos bėrimus, žaizdų pūliavimą, šlapimo takų infekciją, akių infekciją, išorinės ausies infekciją ir kitų organizmo sistemų infekcijas. Po kontakto simptomai dažniausiai pasireiškia po 48 val. (33).
1.7.3. Legionella rūšies bakterijos
Legionella rūšies bakterijos priklauso Legionelaceae šeimai, kuriai yra priskiriamos 48 legionelių rūšys ir 70 serotipų. Yra išskiriamos 39 legionelių serogrupės, kurios yra virulentiškos žmogaus organizmui (34).
Legionella spp., - tai Gram–neigiamos, judrios, sporų ir kapsulių nesudarančios lazdelės formos bakterijos. Šios rūšies mikroorganizmai auga selektyviose mitybinėse terpėse, savo sudėtyje turinčiose l-cisteino, geležies ir mielių ekstrakto. Optimaliausia temperatūra bakterijų augimui 25°C - 45°C. Legionelės yra vienos iš lėtai augančių mikroorganizmų, todėl jų inkubavimo laikas siekia iki 10 dienų (34).
Legionella rūšies bakterijos paplitusios įvairiuose natūraliuose vandens šaltiniuose: upėse ir upeliuose, tvenkiniuose, grunte, dumble, ežeruose (35). Taip pat dažnai aptinkamos ir vandens tiekimo sistemose, vandens aušinimo bokštuose, oro kondicionavimo sistemose, fontanuose, šildomuose baseinuose, kur sudaromos idealios sąlygos šių mikroorganizmų augimui ir dauginimuisi (36).
Legionelės priskiriamos oportunistiniams patogenams. Viena iš svarbiausių ir didžiausią skaičių susirgimų sukelianti legionelių rūšis - Legionella pneumophila, kuri Europoje sukelia apie 95 proc. legioneliozės atvejų (37). Yra nustatyta 16 L. pneumophila serogrupių (toliau – sg.), iš kurių didžiausią susirgimų skaičių sukelia L. pneumophila sg. 1 t.y. pirma serologinė grupė. (37).
Legionella pneumophila – viduląstelinis mikroorganizmas sukeliantis hospitalinę ir visuomeninę pneumoniją (35). Infekcija įgijama aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolių su juose esančiomis bakterijomis, kurios gali patekti iš natūralios ir nenatūralios (vandentiekio sistemos, aušinimo bokštų ir kt.) vandens aplinkos (35, 36). Įkvėpto aerozolio lašeliai patekę į kvėpavimo takus išplinta į plaučių audinį, todėl infekcija gali sukelti rimtus sveikatos sutrikdymus ir komplikacijas bei gali būti ypač pavojinga rizikos grupėje esantiems asmenims (35,36)
25 Legionelių sukelta infekcija gali pasireikšti keliomis formomis: Legionierių liga, kuri pasireiškia sunkia pneumonijos forma, šios ligos mirtingumo rodiklis siekia 10 – 15 proc., ir Pontiako karštine - lengvesnė ligos forma pasireiškianti į gripą panašiais simptomais. (38).
1.8. Geriamojo ir viešo naudojimo – baseinų, maudyklų vandens
mikrobiologinės taršos šaltiniai
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, geriamojo vandens teršalai apibūdinami kaip bet kokios kilmės medžiagos, parazitai, patogeniniai mikroorganizmai, jų toksinai, trąšos, pesticidai, jų sudėtinės dalys ar skilimo produktai, radioaktyvieji izotopai ar kitos medžiagos, kurie būdami geriamajame vandenyje gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai ir pakenkti vandens saugai (8). Pagrindiniai požeminio vandens taršos šaltiniai yra pramonės objektai, žemės ūkis, laivybos pramonė, fabrikai, cheminės trąšos, komunaliniai ir buitiniai nutekamieji vandenys, sąvartynai (44). Taršos pobūdį galima išskirti į:
• atsitiktinę taršą, kai tarša įvyksta netikėtai ir neigiamai paveikia vandens kokybę (nelaimingi atsitikimai pramoninėje gamyboje, laivyboje, nuotekų nutekėjimas)
• struktūrinę taršą, kai išleidžiamos pramoninės ir komunalinės nuotekos;
• sezoninę taršą, kuriai būdingas sezoniškumas t.y. žemės ūkis, kelių transportas ir kt. (44,45)
Mikrobiologinės taršos rizika taip pat padidėja: įvykus žalio vandens užteršimo incidentams, nepakankamai valant ar įvykus vandens valymo sistemos sutrikimams, esant prastos kokybės vandens paskirstymo sistemai taip pat ir esant vamzdžių korozijai (44,45). Europos sąjungos šalyse dažniausiai pažymimos problemos kylančios dėl žemės ūkio veiklos ar pramoninės veiklos (44).
Infekcinių ligų rizika susijusi su baseinų ir maudyklų vandeniu pirmiausiai yra siejama su fekaline vandens tarša. Fekalinės taršos atsiradimą viešo naudojimo baseinuose, gali įtakoti baseinų lankytojai nesilaikydami higienos taisyklių arba naudojamas netinkamos kokybės vanduo, taip pat lauko baseinuose taršos šaltinis gali būti paukščiai arba kiti laukiniai gyvūnai (13,20). Dauguma ligų protrūkių siejamų su užkrėstu baseinų vandeniu yra nepakankamos higienos ir sanitarijos taisyklių laikymosi rezultatas (13). Potencialus patogeninių mikroorganizmų šaltinis baseino vandenyje gali būti ir nefekalinis sergančio žmogaus mikroorganizmų platinimas (13). Sergantys asmenys gali tiesiogiai užkrėsti baseino vandenį ar paviršius platinamais infekcinių ligų sukėlėjais, ko pasekoje padidėja rizika užsikrėsti kitiems baseino lankytojams (13).
26 Oportunistiniai patogenai taip pat gali būti platinami kitų lankytojų. Jie perduodami dviem keliais – per užkrėstą vandenį ar užkrėstus paviršius. Bakterijos ir kiti mikroorganizmai gali augti ir daugintis baseinuose, karštose voniose, natūraliuose spa vandenyse taip pat vandens šildymo sistemose, ventiliacijos sistemose, oro kondicionavimo sistemos bei kituose paviršiuose, kurie yra mažiau ar rečiau valomi bei dezinfekuojami (13).
27
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Geriamojo ir viešo naudojimo vandens mikrobiologinių tyrimų duomenų
rinkimas
Geriamojo ir viešo naudojimo vandens mikrobiologinių rodiklių tyrimai buvo atliekami akredituotoje laboratorijoje vykdančioje viešo ir geriamojo vandens mikrobiologinius tyrimus. Analizei atlikti buvo panaudoti laboratorijoje 2015 – 2016 metų laikotarpiu gauti tyrimų rezultatai. Per šį laikotarpį buvo ištirta 17106 mėginiai (2015 metais - 8175 mėginiai, 2016 metais - 8831 mėginys). Tirti mėginiai buvo klasifikuojami pagal metus bei metų mėnesius. Taip pat buvo skirstomi į grupes atsižvelgiant į tai, iš kokio objekto vandens mėginys buvo paimtas t.y. vandentiekio vanduo, gręžinio vanduo, šulinio vanduo, baseinų vanduo, maudyklų vanduo.
2.2. Mikrobiologinių vandens rodiklių tyrimų metodai
Geriamojo ir viešo naudojimo vandens mikrobiologiniai rodikliai buvo tiriami vadovaujantis ISO standartais.
2.2.1. Kolonijas sudarančių vienetų (ksv) skaičiaus nustatymas
Kolonijas sudarančių vienetų skaičius buvo nustatomas remiantis LST EN ISO 6222:2001 „Vandens kokybė. Kultivuojamų mikroorganizmų skaičiavimas. Kolonijų standžioje mitybos terpėje skaičiavimas“ standartu. Šis metodas yra paremtas tam tikro mėginių tūrio ar jų skiedinių inokuliavimu į tiksliai apibrėžtą mitybinę terpę. Lėkštelių rinkinys inkubuojamas 22ºC temperatūroje 68 h. Įvertinus išaugusių užsėtoje terpėje bakterijų kolonijų skaičių yra apskaičiuojama, kiek 1 ml tiriamojo mėginio yra kolonijas sudarančių vienetų (ksv).
2.2.2. Žarnyno lazdelių ir koliforminių bakterijų skaičiaus nustatymas
Tyrimas atliktas pagal LST EN ISO 9308-1:2014 „Vandens kokybė. Žarnyno lazdelių (Escherichia coli) ir koliforminių bakterijų skaičiavimas. 1 dalis. Membraninio filtavimo metodas, skirtas vandeniui su nedideliu foninės bakterinės floros kiekiu“ standartą. Šis tyrimo metodas yra
28 paremtas tiriamosios mėginio dalies filtravimu per membraninį filtrą, kuris sulaiko mikroorganizmus ir membranos perkėlimu ant chromogeninio koliformų agaro. Inkubuojama (36±2)ºC temperatūroje, (21±3) h.
1 pav. a) žarninės lazdelės ant chromogeninio agaro; b) koliforminės bakterijos ant chromogeninio agaro. (Autorės nuotrauka)
Po inkubavimo skaičiuojamos spėjamos β-D-galaktozidazei teigiamos koliforminių bakterijų kolonijos (nuo rožinių iki raudonų). Siekiant išvengti klaidingai teigiamų rezultatų, dėl oksidazei teigiamų bakterijų (pvz., Aeromonas spp.), spėjamos kolonijos turi būti patvirtinamos oksidazei neigiama reakcija. Taip pat skaičiuojamos Escherichia coli β-D-galaktozidazei ir β-D-glikuronidazei teigiamos (nuo tamsiai mėlynų iki violetinių) kolonijos.
2.2.3. Žarninių enterokokų skaičiaus nustatymas.
Tyrimas atliktas pagal LST EN ISO 7899-2:2001 „Vandens kokybė. Žarninių enterokokų aptikimas ir skaičiavimas. 2 dalis. Membraninio filtravimo metodas“ standartą. Šis tyrimo metodas yra pagrįstas tam tikro vandens mėginio kiekio filtravimu per membraninį filtrą. Membraninio filtro akelių dydis 0,45µm, kuris yra pakankamas mikroorganizmams sulaikyti.
Filtras dedamas ant standžios atrankiosios terpės savo sudėtyje turinčios natrio azido skirto gramneigiamų bakterijų augimui slopinti. Po inkubavimo (36±2)ºC temperatūroje, (44±4) h, esant būdingoms kolonijoms membrana perkeliama ant patvirtinamojo agaro. Ant šios terpės žarniniai enterokokai hidrolizuoja eskuliną per 2 h.
2 pav. Žarniniai enterokokai ant Slantez Bartley enterokokų agaro (Autorės nuotrauka).
29 2.2.4. Pseudomonas aeruginosa skaičiaus nustatymas
Pseudomonas aeruginosa skaičiaus nustatymas atliktas pagal LST EN ISO 16266:2008 „Vandens kokybė. Pseudomonas aeruginosa aptikimas ir skaičiavimas. Membraninio filtravimo metodas“ standartą. Šis tyrimo metodas paremtas nustatyto tūrio vandens mėginio filtracija ir bakterijų sukoncentravimu ant membraninio filtro. Membraninis filtras dedamas ant atrankiosios terpės ir inkubuojamas (36±2)ºC temperatūroje, (44±4) h.
Po inkubavimo, suskaičiuojamos būdingos kolonijos. Mėlynai-žalios, piocianiną gaminančios kolonijos vertinamos kaip patvirtintos P.aeruginosa bakterijos. Kitas kolonijas, UV šviesoje fluorescuojančias reikia patvirtinti. Patvirtinimo reikalaujančios kolonijos nuo membraninio filtro persėjamos ant mitybinio agaro. Po inkubavimo atliekama oksidazės reakcija, oksidazei teigiamos kolonijos persėjamos įvertinti fluoresceino ir amoniako iš acetamido gamybai.
2.2.5. Legionella spp. skaičiaus nustatymas
Tyrimas atliktas pagal ISO 11731:1998 „Water quality – Detection and enumeration of Legionella“ standartą. Legionella spp., aptikimo ir skaičiavimo metodas yra pagrįstas tiriamosios mėginio dalies filtravimu per membraninį filtrą. Pašalinės mikrofloros augimo sumažinimui dalis koncentruoto mėginio pakaitinama, o kita dalis apruošiama rūgštiniu buferiu. Apruoštos ir neapruoštos mėginio dalys inokuliuojamos į lėkšteles su legionelėms selektyvia terpe ir inkubuojama (36±1,0)ºC temperatūroje iki 10 dienų, drėgnoje atmosferoje.
3 pav. Legionella pneumophila ant GVPC agaro (Autorės nuotrauka)
Legionelių augimas tikrinamas tris kartus kas 2-4 dienos. Vertinamos būdingos kolonijos – lygios, vientisu kraštu, paviršius grūdėtas, dažniausiai melsvai-purpurinės spalvos, kartais būna rudos, rožinės,
30 baltos. Būdingo tipo kolonijos persėjamos į lėšteles su selektyvia terpe. Legionelių rūšis ir serogrupė nustatoma agliutinuojant latex agliutinaciniais serumais.
2.2.6. S.aureus skaičiaus įvertinimas vandens mėginiuose
S.aureus skaičiaus nustatymo tyrimas atliekamas remiantis Nacionaliniu sveikatos apsaugos agentūros standartu „Enumeration of Staphylococcus aureus by membreane filtration, W10“. Šis metodas paremtas - reikiamą vandens mėginio tūrį filtruojant per membraninį filtrą. Filtras dedamas ant modifikuotos manito druskos agaro su 0,005 proc. natrio azidu terpės ir inkubuojama (30±1)ºC temperatūroje (48±2) val. Natrio azidas ir natrio chloridas esantis terpėje slopina pašalinės mikrofloros augimą. Šioje terpėje stafilokokai auga nuo šviesiai geltonos iki geltonos spalvos kolonijomis, aplink kurias išryškėja geltonos spalvos zonos. Patvirtinimui atliekamas koagulazės testas.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Analizei surinkti tyrimų duomenys ir rezultatai apdoroti SPSS standartinio paketo programine įranga ir atlikta statistinė aprašomoji duomenų analizė. Vandens mikrobiologiniams rodikliams buvo paskaičiuota:
standartinis nuokrypis, standartinė paklaida, skirtumo patikimumas - rezultatas laikomas statistiškai
patikimas, kai p≤0,05. Taip pat atlikta koreliacinė analizė nustatyti vandens kokybinių rodiklių priklausomybei nuo vandens tiekimo sistemos ir vandens naudojimo paskirties bei sezoniškumo įtakai įvertinti.
31
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Geriamojo ir viešo naudojimo vandens mėginių skaičius mikrobiologinių
rodiklių vertinimui
Ištirtų ir įvertintų mėginių skaičius 2015 - 2016 metais bei mėginių, kurie neatitinka higienos normose nurodytų kokybės reikalavimų, skaičius pateikiamas 5 lentelėje.
5 lentelė. Ištirtų mėginių skaičius 2015 - 2016 metais.
Vandens grupė Mėginių skaičius 2015 metai 2016 metai Ištirta mėginių Nustatytas didžiausias užkrėstumas bakterijomis neatitinkantis HN reikalavimų Ištirta mėginių Nustatytas didžiausias užkrėstumas bakterijomis neatitinkantis HN reikalavimų Geriamas vanduo 3276 323* 3565 322* Šulinio vanduo 238 120* 217 136* Gręžinio vanduo 621 148* 309 109* Baseino vanduo 2509 67** 2419 56** Maudyklų vanduo 472 9*** 819 30*** Viso 7116 679 7239 677
* – mėginiai, kuriuose nustatytas bakterijų skaičius viršijantis HN 24:2003 ** – mėginiai, kuriuose nustatytas bakterijų skaičius viršijantis HN 109:2005 *** – mėginiai, kuriuose nustatytas bakterijų skaičius viršijantis HN 92:2007
Iš visų tirtų mėginių, 2015 metais daugiausiai buvo ištirta geriamojo vandens mėginių tiekiamų per skirstomąjį vandentiekio tinklą, - iš viso 46 proc. mėginių, iš kurių 10 proc. mėginių viršijo HN 24:2003 nustatytus reikalavimus. Baseino vandens mėginių buvo ištirta 35 proc., iš jų 2,7 proc. mėginių neatitiko HN 109:2005 keliamų reikalavimų. Gręžinio vandens mėginių buvo ištirta 9 proc., iš jų geriamąjam vandeniui HN 24:2003 keliamų reikalavimų neatitiko 23,8 proc. mėginių. Maudyklų vandens mėginių ištirta 7 proc., iš jų HN 92:2007 keliamų reikalavimų neatitiko 1,9 proc. mėginių. Šulinio vandens mėginių buvo ištirta mažiausiai (3 proc.) lyginant su kitais vandens šaltiniais (5 lentelė).
2016 metais daugiausiai buvo ištirta geriamojo vandens mėginių tiekiamų per skirstomąjį vandentiekio tinklą, - iš viso 49 proc. mėginių, iš kurių 9 proc. neatitiko HN 24:2003 nustatytų normų. Baseino vandens mėginių buvo ištirta 33 proc., iš jų 2,3 proc. mėginių neatitiko HN 109:2005 keliamų
32 reikalavimų. Gręžinio vandens mėginių buvo ištirta 4 proc., iš jų 35,2 proc. neatitiko geriamąjam vandeniui keliamų reikalavimų. Maudyklų vandens mėginių buvo ištirta 11 proc., HN 92:2007 reikalavimų neatitiko neatitiko 3,7 proc. mėginių. Šulinio vandens mėginių ištirta buvo mažiausiai (3 proc.), lyginant su kitais šaltiniais (5 lentelė).
3.2. Geriamojo vandens mikrobiologiniai rodikliai
Siekiant įvertinti geriamojo vandens, tiekiamo skirstomuoju vandentiekio tinklu, saugą, kokybę bei atitikį teisinių dokumentų reikalavimams, remiantis HN 24:2003, buvo vertinami šie mikrobiologiniai rodikliai: kolonijas sudarančių vienetų skaičius 1 ml mėginio, koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml mėginio.
3.2.1. Geriamojo vandens užkrėstumas bakterijomis įvertinant kolonijas sudarančius vienetus
Tyrimų rezultatai parodė (4 pav), kad 2015 metais didžiausias geriamojo vandens mėginių užkrėstumas bakterijomis, įvertinant bendrą kolonijas sudarančių vienetų skaičių, buvo nustatytas balandžio mėnesį, vidutiniškai 166±23 ksv/1 ml ir vasario mėnesį, vidutiniškai 164±67 ksv/1 ml, o mažiausias - birželio mėnesį, vidutinškai 43±16 ksv/1 ml.
Taip pat, iš visų 2015 metais ištirtų mėginių, kurie neatitiko HN 24:2003 keliamų reikalavimų, 52 proc. mėginių užkrėstumas bakterijomis buvo nustatytas didesnis negu 300 ksv/ml. Daugiausiai tokių mėginių buvo nustatyta: rugpjūtį (13,6 proc.), birželį (12,8 proc.), kovą (12,1 proc.) mėginių.Įvertinus 2016 metais tirtų vandens mėginių užkrėstumą bakterijomis nustatyta, kad didžiausias užkrėstumas bakterijomis, įvertinant bendrą kolonijas sudarančių vienetų skaičių, buvo nustatytas gruodžio mėnesį, vidutiniškai 177±24 ksv/1 ml ir birželio mėnesį, vidutiniškai 139±26 ksv/1 ml, o mažiausias - balandžio mėnesį, vidutiniškai 90±8 ksv/1 ml.
