Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Justina Veronika Matusevičiūtė

Kalių piometros medikamentinio

gydymo aglepristonu efektyvumas

The efficiency of medical canine

pyometra treatment with aglepristone

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: dr. Neringa Sutkevičienė

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kalių piometros medikamentinio gydymo aglepristonu efektyvumas“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Justina Veronika Matusevičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1.1. Hormonų įtaka piometros patogenezei ... 9

1.1.2. Lytinių takų mikrofloros įtaka piometros patogenezei ... 10

1.1.3. Cistinės endometriumo hiperplazijos – piometros kompleksas ... 11

1.1.4. Sisteminis organizmo atsako sindromas (SIRS) ... 12

1.2. Piometros diagnostika ... 12

1.2.1. Klinikiniai simptomai ... 12

1.2.2. Hematologiniai tyrimai ... 13

1.2.3. Ultragarsinis ir rentgeninis tyrimo metodai ... 13

1.2.4. Citologinis tyrimas ... 14

1.3. Aglepristonas ... 14

1.3.1. Aglepristono farmakodinaminės ir farmakokinetinės savybės ... 14

1.3.2. Aglepristono panauda ... 15

1.3.2.1. Šuningumo nutraukimas ... 15

1.3.2.2. Piometros gydymas ... 17

1.3.2.3. Planinis Cezario pjūvis ir atvedimo skatinimas ... 21

1.3.2.4. Lytinės sistemos navikų ir mastopatijų gydymas ... 22

1.3.2.5. Kalių cukrinio diabeto gydymas ... 23

1.3.2.6. Kalių akromegalijos gydymas ... 23

2. TYRIMO METODIKA ... 25

2.1. Tiriamieji... 25

2.2. Gydymo protokolai ... 25

2.3. Statistinė analizė ... 26

3. TYRIMO REZULTATAI ... 27

3.1. Trumpalaikis gydymo efektyvumas ... 32

3.2. Ilgalaikis gydymo efektyvumas ... 36

REZULTATŲ APTARIMAS ... 40

IŠVADOS ... 43

4

KALIŲ PIOMETROS MEDIKAMENTINIO GYDYMO AGLEPRISTONU EFEKTYVUMAS

Justina Veronika Matusevičiūtė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Medikamentinis kalių piometros gydymas aglepristonu yra vienas efektyviausių šiuo metu veterinarijoje taikomų gydymo metodų. Šio darbo tikslas – įvertinti kalių piometros medikamentinio gydymo aglepristonu trumpalaikį ir ilgalaikį efektyvumą. Tyrime dalyvavo 18 medikamentiškai gydytų kalių. Tiriamiesiems, priklausomai nuo ligos formos ir klinikinės gyvūno būklės, taikyti 3 skirtingos trukmės gydymo aglepristonu protokolai. Visoms kalėms taikyta antimikrobinė terapija. Tiriamieji stebėti metus po gydymo aglepristonu arba iki apvaisinimo. Fiksuotas pilnas kalių pasveikimas po gydymo kurso, ligos recidyvai metų laikotarpyje ir vertintas vaisingumas po gydymo.

Atlikus 18 kalių medikamentinio piometros gydymo analizę nustatyta, kad gydymo aglepristonu efektyvumas yra 83,33 proc. Gydymo efektyvumas priklauso nuo kalės amžiaus, pasirinkto gydymo protokolo ir ligos formos, (p<0,05). Metų laikotarpyje nei vienai kalei (n=15) piometra nepasikartojo, tačiau 1 kalei (6,7 proc.) po sekančios rujos pasireiškė pseudošuningumas. 8 kalės (46, 67 proc.) pirmą ir 1 kalė (6,7 proc.) antrą rują po gydymo apvaisintos. Vaisingumas siekė 87,5 proc. Visos šuningos kalės sėkmingai išnešiojo ir atsivedė gyvybingus jauniklius. Vidutinis vados (n=6) dydis – 4 šuniukai, didžiausioje vadoje atvesti 8 šuniukai, o mažiausioje 2.

Vidutiniškai sėkmingas gydymas aglepristonu truko 19 dienų. Taikant 4 aglepristono injekcijų gydymo kursą, kuris truko iki 21 dienos, gydymo efektyvumas buvo 100 proc. Nustatyta, kad efektyviausia antimikrobinė terapija yra enrofloksacino 10-14 dienų arba gentamicino 10 dienų kursas. Abiem atvejais pilnas pasveikimas siekė 100 proc.

5

THE EFFICIENCY OF MEDICAL CANINE PYOMETRA TREATMENT WITH AGLEPRISTONE

Justina Veronika Matusevičiūtė

Master‘s Thesis

SUMMARY

Canine pyometra medical treatment with aglepristone is described as one of the most effective methods used in veterinary medicine. The aim of this study was to evaluate short- term and long-term efficiency of canine pyometra treatment with aglepristone. 18 bitches affected by pyometra were medically treated with aglepristone. 3 different protocols were used. Protocols were selected depending on clinical data and form of pyometra (closed/open cervix pyometra). All bitches received antimicrobial therapy. Fifteen bitches were obeserved one year after treatment with aglepristone or until the next mating. Full recovery, pyometra recurrence and fertility outcome were recorded.

Treatment was successful in 83.33% cases. Treatment efficiency vary depending on age of the bitch, selected treatment protocol and form of pyometra. None of the succesfully treated bitches showed sings of pyometra recurrence in one year after treatment. One bitch (6.7%) had symptoms of pseudopregnancy after first post-treatment heat. 8 bitches (46.67%) were mated during the first heat after pyometra treatment and 1 bitch (6.7%) - during the second. Fertility rate was 87.5 %. All pregnant bitches successfully delivered litters of vigor puppies. Average size of the litter was 4 puppies. The biggest litter observed was 8 puppies, meanwhile the smallest litter was 2 puppies.

Average duration of successful canine pyometra treatment was 19 days. 4 injections of aglepristone was 100% effective. Enrofloxacin and gentamicin were 100% effective as antimicrobial therapy for pyometra affected bitches. The most effective antimicrobial therapy was 10-14 days course of enrofloxacin or 10 days course of gentamicin.

6

SANTRUMPOS

PRE (progesterone response element)- progesterono atsako elementas CEH- cistinė endometriumo hiperplazija

SIRS – sisteminis organizmo atsako sindromas

LH- liuteinizuojantis hormuonas

FSH- folikulus stimuoliuojantis hormonas

GH – augimo hormonas

IGF-1- insulino augimo faktorius

SDMA (symmetric dimethylarginine) - simetriškas dimetilargininas

ALT- alanininė transaminazė

ALP- šarminė fosfatazė

CRB- C-reaktyvus baltymas PGF2α - prostaglandinai

7

ĮVADAS

Piometra gana dažnas nekastruotų suaugusių kalių susirgimas, kuris gali sukelti įvairias komplikacijas ir baigtis gyvūno gaišimu (1). Piometra kelia susirūpinimą ne tik veterinarijos gydytojams, bet ir šunų veisėjams, kadangi gimdos patologijos gali lemti kalių nevaisingumą (2).

Dažniausiai taikomas piometros gydymo metodas yra ovariohisterektomija. Vis dėlto šis gydymo metodas yra radikalus ir netaikomas tais atvejais, kai gyvūno būklė netinkama chirurginei intervencijai ar kalę ateityje planuojama veisti (3).

Tinkamai parinktas medikamentinis gydymas leidžia išsaugoti genetiškai vertingų kalių reprodukcinę funkciją ir gydyti neoperuotinus pacientus (3). Medikamentinio gydymo tikslas yra atverti gimdos kaklelį ir sukelti gimdos raumenų susitraukimus,inicijuoti pūlingų išskyrų pašalinimą iš gimdos. Literatūroje aprašomi keli galimi gydymo pasirinkimai: gliukokortikoidai, mažos prostaglandinų dozės, jų deriniai su dopamino agonistais ar progesterono receptorių antagonistais (aglepristonu) arba progesterono receptorių antagonistai (3). Apibendrinant įvairių studijų rezultatus, geriausias gydymo efektas pasiekiamas piometrą gydant aglepristonu (4). Šį gydymą rekomenduojama derinti su antimikrobine terapija. Remiantis įvairių studijų rezultatais, dažniausiai piometros gydymui rekomenduojami amoksicilinas su klavulano rūgštimi ir enrofloksacinas (4) (5).

Trumpalaikis gydymo efektyvumas vertintas pasibaigus gydymo aglerpistonu kursui. Vertinta bendra šuns būklė, išskyros iš makšties, atliktas ultragarsinis pilvo organų tyrimas. Litaratūroje aprašomas gydymo efektyvumas siekia 92,8 proc. (6). Rezultatai priklauso nuo kalės amžiaus, klinikinės būklės ir piometros formos. Daugeliu atveju medikamentinis atviros piometros formos gydymas buvo efektyvesnis nei uždaros piometros (7). Tai gali būti siejama su vėlesne gydymo pradžia dėl apsunkintos ligos diagnostikos. Taip pat galimai įtakos turi užsitęsusi pūlingų išskyrų pašalinimo iš gimdos pradžia, kadangi gimdos kaklelis atsiveria vidutiniškai 24-32 valandos po pirmos aglepristono injekcijos (4).

Ilgalaikis gydymo efektyvumas apibūdinamas kaip kalės vaisingumas po gydymo, recidyvų pasireiškimo tikimybė, vadų dydis. Apibendrinant ilgalaikes studijas, kalių vaisingumas po piometros gydymo aglepristonu siekia 69-92,14 proc., tačiau daugumoje studijų nenurodoma, ar kalė buvo kergiama nustačius ovuliacijos laiką, ar tirta patino spermos kokybė, kokiu būdu apvaisinta. Šie veiksniai gali turėti įtakos tyrimų rezultatams (8). Piometros pasikartojimas po gydymo įvairiose studijose siekia iki 8,6 proc., tačiau svarbu paminėti, kad ne visos kalės buvo kergiamos sekančią rują po gydymo, kaip rekomenduojama gydymo protokoluose.

8

Darbo tikslas: įvertinti kalių piometros medikamentinio gydymo aglepristonu trumpalaikį ir ilgalaikį efektyvumą.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kalių piometros gydymo aglepristonu trumpalaikį efektyvumą. 2. Įvertinti kalių piometros gydymo aglepristonu ilgalaikį efektyvumą. 3. Įvertinti kalių vaisingumą po gydymo aglepristonu.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Piometros etiopatogenezė

Piometra - pūlingas gimdos uždegimas, būdingas suaugusioms, nekastruotoms kalėms. Piometrą sukelia įvairių etiologinių veiksnių kompleksas: hormonų svyravimai organizme, lytinės sistemos mikroflora, individualus organizmo atsakas į infekciją, bakterijų atsparumas antibiotikams (9) Senesnėje literatūroje dažnai minimas cistinės endometriumo hiperplazijos (CEH) – piometros kompleksas. Vėliau nuspręsta šias dvi patologijas atskirti, kadangi kai kuriais atvejais CEH gali predisponuoti piometros atsiradimą, tačiau piometra gali pasireikšti ir nesant CEH (1).

1.1.1. Hormonų įtaka piometros patogenezei

Nustatyta, kad piometrą predisponuoja hormonų svyravimai kalės organizme, todėl labai svarbu suprasti kalės lytinio ciklo fiziologiją (10). Estrogenų kiekis kalės organizme padidėja vėlyvo tarprujo (anoestrus) fazėje, maždaug 10-20 dienų iki priešrujo (pro-oestrus) (4). Pastebėta, kad esant padidėjusiam estrogenų kiekiui organizme, taip pat padidėja oportunistinių mikroorganizmų kiekis lytiniuose takuose (5). Priešrujo fazėje stebimas folikulus stimuliuojančio (FSH) ir liuteinizuojančio (LH) hormonų koncentracijos padidėjimas (4). Priešrujis fiksuojamas padidėjus estrogenų kiekiui kraujo serume. Ši fazė trunka vidutiniškai 9 dienas. Pagrindiniai priešrujo klinikiniai požymiai yra: vulvos dydžio ir turgoro pokyčiai; makšties epitelio proliferacija, suragėjimas, edema; padidėjęs epitelinių ląstelių kiekis makšties citologiniuose mėginiuose; feromonų, sužadinančių patinų domėjimąsi kale, išskyrimas (11). Estrogenų kiekis organizme sumažėja prieš ovuliaciją rujos (oestrus) fazėje. Didelis estrogenų kiekis organizme slopina LH išskyrimą, todėl tik sumažėjus estrogenų koncentracijai pasiekiamas LH pikas (12). Aukšta LH koncentracija organizme išlieka 1-3 dienas. Būtent šiuo metu pradeda didėti progesterono koncentracija kraujo serume ir inicijuojama ovuliacija. Paprastai kalių ovuliacija įvyksta praėjus 48-60 val. nuo LH piko (12). Įvykus ovuliacijai kalės organizme prasideda porujis (diestrus) ir geltonkūnio fazė, kurios metu organizme išlieka padidėjęs progesterono kiekis. Nustatyta, kad būtent šiuo laikotarpiu (nuo 2 savaičių iki 4 mėnesių po rujos) piometra pasireiškia dažniausiai (10). Žinoma, kad aukštas progesterono kiekis organizme aktyvina endometriumo ląstelių proliferaciją, gimdos liaukų sekreciją ir silpnina miometriumo susitraukimus. Taip pat veikia kaip leukocitų inhibitorius gimdoje, dėl to susidaro palankios sąlygos bakterijų dauginimuisi. Estrogenų, progesterono ir kitų hormonų svyravimai vyksta kiekvieną kalės lytinį ciklą ir struktūriniai pokyčiai gimdoje po kiekvienos rujos akumuliuojasi. Dėl šios priežasties piometra dažniausiai pasireiškia vyresnėms nei 4 metų kalėms (10). Literatūroje aprašomas endometriumo jautrumo padidėjimas mechaniniam dirginimui geltonkūnio fazėje. Mechaniškai

10

dirginant ar įterpiant svetimkūnį, gimdoje pastebima endometriumo ląstelių proliferacija. Aiškinantis piometros patomechanizmus atlikti eksperimentiniai tyrimai, kurių metu svetimkūniai chirurgiškai implantuoti į kalių gimdą. Šilkiniai siūlai, alyvuogių aliejus, baris ir E.Coli bakterijų kultūros sukėlė endometriumo ląstelių proliferaciją. Šie tyrimai parodė, kad kalės endometriumas geltonkūnio fazėje yra jautrus mechaniniam dirginimui (5). Pasibaigus rujai prasideda tarprujo faze (anestrus), kuri yra labai svarbi endometriumo regeneracijai. Tai įvyksta vidutiniškai per 120-130 dienų. Tarprujis fiksuojamas praėjus mažiausiai 7 savaitėms po progesterono koncentracijos kraujo serume nukritimo žemiau 2 ng/ml (11).

Progesteronas yra unikalus stipriai veikiantis steroidas. Šio hormono kiekio padidėjimas kraujo serume ne tik predisponuoja piometros pasireiškimą, bet ir gali sukelti kitas patologijas: endometrinę proliferaciją ir pieno liaukų hiperplaziją. Vyresnėms kalėms progesteronas gali sukelti akromegalijos simptomus: odos ir kitų minkštųjų audinių hipertrofiją, padidintą kaulų ir kremzlinio audinio augimą. Šie pokyčiai atsiranda dėl progesterono paskatintos hipofizės hormonų hipersekrecijos. Padidėjęs progesterono kiekis taip pat gali sukelti diabetą. Diabetu sergančioms kalėms rujos laikotarpiu neretai prireikia padidinti insulino dozę. Šuningumas taip pat gali sukelti diabetinę būklę kalėms, turinčioms polinkį sirgti šia liga. Veterinarijoje naudojami sintetiniai progestinai gali sukelti pieno liaukos navikų formavimąsi, akromegaliją, diabetą (11).

1.1.2. Lytinių takų mikrofloros įtaka piometros patogenezei

Piometra pasireiškia kalėms, kurių gimdos ar makšties apsauginiai mechanizmai yra susilpnėję ir susidaro palanki terpė mikrofloros dauginimuisi. Bakterijų patekimas į gimdą rujos metu siejamas su prasivėrusiu gimdos kakleliu. Bakterinė infekcija gimdoje gali sukelti nevaisingumą. Oportunistinės bakterijos gimdoje gali tiesiogiai veikti zigotą arba sudaryti spermatocidines sąlygas kiaušintakyje, dėl kurių neįvyksta apvaisinimas. Bakterijos gali daugintis gimdoje ir po kergimo, ypač, jei gimdos struktūra yra pakitusi. Žinoma, kad cistinė endometriumo hiperplazija gali predisponuoti kergimo sukeltą endometritą, embrionų žūtį ir sumažėjusį vaisingumą, kuris kai kuriais atvejais gali būti gydomas skiriant antimikrobinę terapiją. Antibiotikai turėtų būti skiriami ištyrus bakteriologinius mėginius iš lytinių takų, įvertinus antibiogramą. Svarbu įvertinti antrinius, galinčius predisponuoti gausią mikroflorą, veiksnius: anatominius ir mechaninius makšties pokyčius, neoplaziją. Daugeliu atveju, gausi mikroflora yra nulemta antrinių veiksnių. Ilgas ampicilino, sulfonamidų ir kitų antibiotikų kursas gali predisponuoti mikoplazmų infekciją makštyje, todėl antibiotikų naudojimas sveikoms kalėms kergimo metu yra nerekomenduojamas (13).

Sveikos kalės lytiniuose takuose įprastai randama anaerobinių ir aerobinių oportunistinių bakterijų. Dažniausiai išskiriami tokie aerobai: Echerichia coli, Staphylococcus spp., Streptococcus spp; ir anaerobai: Prevotella spp., Peptostreptococcus spp. Iš maždaug 30 proc. mėginių išskiriamos

11

Mycoplasma spp (13). Didesnis bakterijų kiekis randamas makšties prieangyje, o gimda paprastai yra sterili. Svarbu paminėti, kad sveikų ir reprodukcinių ligų turinčių kalių lytinių takų mikroflora dažnu atveju yra panaši, skiriasi tik mikrofloros gausa. Dėl šios priežasties iš lytinių takų paimti bakteriologiniai mėginiai ne visada yra informatyvūs reprodukcinių ligų diagnostikoje (13).

Mikoplazmos ir uropatogeninė E. Coli yra dažni reprodukcinės sistemos patologijų sukėlėjai (13). Dažniausias piometros sukėlėjas – E. Coli (apie 70 proc. atvejų) (14). Šios lazdelinės gramneigiamos oportiunistinės bakterijos randamos sveikų kalių lytiniuose takuose. Kelios studijos parodė, kad endometriumą veikiant progesteronu, E. Coli lengviau prisitvirtina prie gimdos gleivinės (9,13). Tai viena iš priežasčių, kodėl piometra dažniausiai pasireiškia porujo fazėje (10). Atliekant bakteriologinius tyrimus piometrą sergančioms kalėms taip pat randami Klebsiella, Proteus, Citrobacter, Streptococcus, Staphylococcus, Pseudomonas, Salmonella, Morganella genčių mikroorganizmai (15).

1.1.3. Cistinės endometriumo hiperplazijos – piometros kompleksas

Cistinė endometriumo hiperplazijos (CEH)-piometros kompleksas yra ūmus arba lėtinis, polisisteminis, hormonų sukeltas suaugusių nekastruotų kalių susirgimas. Jam būdinga endometriumo hiperplazija ir uždegiminių ląstelių infiltracija visuose gimdos sluoksniuose (13,16). Kai kuriais atvejais CEH gali predisponuoti piometros atsiradimą, tačiau piometra gali pasireikšti ir nesant CEH. (1) Remiantis literatūra, CEH- metrito kompleksai gali būti dvejopi: CEH-piometros ir CEH-mukometros. Tai priklauso nuo to, ar uždegiminio infiltrato randama gimdos audiniuose, ar matomas tik aseptinio skysčio susikaupimas gimdos spindyje (16).

CEH-piometros etiologija nėra iki galo aiški. Nustatyta, kad patologijos atsiradimą lemia veiksnių kompleksas: steroidinių hormonų (estrogenų ir progesterono) veikimas organizme, endometriumo ląstelių proliferacija veikiantys faktoriai (IGF-1), bakterijų toksinis poveikis (dažniausiai E.Coli), eksudacinės ir degeneracinės uždegiminės reakcijos. Šie veiksniai sukelia ne tik pokyčius gimdoje, bet ir sisteminį organizmo atsaką. Esant CEH-piometros kompleksui endometriume pastebimi uždegimui būdingi požymiai: ląstelių proliferaciją, uždegimo mediatorių (prostaglandinų ir ciklooksigenazės – 2 (COX-2)) išskyrimas, kraujotakos suaktyvėjimas (17).

Yra kelios hipotezės, paaiškinančios CEH-piometros komplekso patogenezę. Vienoje jų teigiama, kad patologijos pradžia yra endometriumo liaukinio epitelio ląstelių hiperplazija, kuri sukelia vietines uždegimines reakcijas. To pasekoje aktyvinama liaukinio epitelio sekrecija, sekretas kaupiasi cistose, atsiranda palanki terpė bakterinei infekcijai. Progresuojant patologijai, eksudatas kaupiasi gimdos spindyje ir vystosi piometra. Kiti mokslininkai teigia, kad mikrofloros patekimas į gimdą rujos metu sukelia uždegimines reakcijas endometriumo ląstelėse. Gana būdingas radinys

12

histologiniuose CEH-piometros kompleko ankstyvos stadijos mėginiuose yra limfocitų ir plazmocitų sankaupos jungiamajame endometriumo audinyje. Neutrofilų šiuose preparatuose nerandama. Manoma, kad limfocitų ir plazmocitų infiltratai randami dėl lėtinės subklinikinės bakterinės infekcijos sukeltos uždegiminės reakcijos. Ši infekcija vystosi rujos ir porujo laikotarpiu, kuomet gimdos kaklelis yra pravertas. Ši teorija pirmą kartą aprašyta dar 1960 metais. Kitose studijose teigiama, kad bakterijų poveikis endometriumui yra tiesioginis: veikia bakterijų išskiriami toksinai, arba netiesioginis: išskiriami uždegimo mediatoriai (18).

1.1.4. Sisteminis organizmo atsako sindromas (SIRS)

Šunims neretai pasireiškia sisteminis organizmo atsakas į piometrą. Kalėms gali pasireikšti sisteminis uždegiminio atsako sindromas (SIRS), kuriam būdinga tachikardija, tachipnėja, hipertermija, neutrofilija. Svarbu stebėti ar neprasideda endotoksemija, kuri vystosi dėl bakterijų išskiriamų toksinų arba žūstančių bakterijų irimo. Endotoksemija gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, viduriavimą, meleną, išmatas su krauju, vėmimą. Svarbu sekti hematologinių rodiklių pokyčius, kadangi endotoksemija gali sukelti endotoksinį šoką, dėl kurio sutrinka miokardo veikla ir gyvūnas nugaišta. Endotoksemija taip pat gali sukelti imunosupresiją. Vis dėlto klinikiniai tyrimai parodė, kad geros bendros būklės kalėms endotoksemija pasitaiko retai, todėl dėmesį reikėtų atkreipti į kritinės būklės pacientus. Polidipsija ir poliurija yra dažnas piometra sergančių kalių simptomas. Atlikta daug studijų, aiškinančių šių simptomų atsiradimo priežastį. Tyrimai parodė, kad piometra sergančioms kalėms neretai pasireiškia inkstų glomerulų disfunkcija ir kanalėlių pažeidimai. Poliurija ir polidipsija galimai pasireiškia dėl sumažėjusio organizmo atsako į antidiurezinį hormoną (ADH). Taip pat pastebėta, kad atlikus ovariohisterektomiją poliurija paprastai išnyksta, tad kai kuriose studijose poliurija siejama su endotoksemija (1).

1.2. Piometros diagnostika

Klinikinėje praktikoje labai svarbu identifikuoti piometrą, kadangi tai galimai gyvybei pavojinga patologija, reikalaujanti skubios pagalbos. Tinkamai parinkti diagnostikos metodai gali padėti ne tik diferencijuoti piometrą nuo kitų susirgimų, bet ir nustatyti ligos stadiją, formą, numatyti prognozę, pasirinkti tinkamą gydymo būdą. Galimos diferencinės diagnozės yra hidrometra, mukometra, rečiau pasitaikanti hemometra. Visos šios patologijos apibūdinamos kaip skysčių kaupimasis gimdoje ir diferencijuojamos tik atlikus citologinius tyrimus. (19) Kiek rečiau kalėms diagnozuojamas endometritas, gimdos neoplazija, pseudoplacentinė endometriumo hiperplazija (20).

1.2.1. Klinikiniai simptomai

Dažniausiai įvardijami piometros klinikiniai simptomai yra polidipsija, poliurija, pūlingos išskyros iš makšties, vėmimas, letargija, depresija, apetito nebuvimas, pakilusi kūno temperatūra

13

(21). Šie simptomai dažnai yra nespecifiniai ir gali būti susiję su kitomis ligomis ar gretutiniais susirgimais, todėl tiksliai ligos diagnostikai būtini specialieji tyrimai.

1.2.2. Hematologiniai tyrimai

Atlikus kraujo laboratorinius tyrimus neretai nustatoma anemija. Anemiją pažengusiose piometros stadijose sukelia sulėtėjusi eritrocitų gamyba dėl bendro organizmo uždegimo ir eritropoetino trūkumo, esant inkstų pažeidimams. Piometra sergančioms kalėms būdinga uždegimo sukelta hiperglobulinemija. Stebima hipoalbuminemija, kuri būdinga ūmios fazės organizmo reakcijoms. Taip pat gali padidėti alkalinfosfatazės (ALP), bilirubino, serumo cholesterolio kiekiai, kurie dažniausiai didėja dėl vidukraujagyslinės cholestazės, o ne hepatocitų pažeidimų. Hepatocitų nekrozės nebuvimą įrodo alaninaminotransferazės (ALT) kiekio sumažejimas kraujo serume (1). Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekis su poslinkiu į kairę yra tipiškas radinys piometra sergančių kalių kraujyje. (23, 24).

Kalių būklės vertinimui svarbu atlikti biocheminius inkstų parametrų tyrimus. Inkstų pažeidimus parodo padidėjęs kreatinino, šlapalo kiekis kraujo serume. Ankstyvai inkstų ligų diagnostikai tikslinga atlikti biomarkerio SDMA (Symmetric Dimethylarginine) tyrimą, kuris parodo glomerulų filtracijos greitį ir yra specifiškesnis rodiklis nei kreatininas (22). Inkstų funkcijos vertinimui galima atlikti šlapimo biocheminę analizę. Esant inkstų funkcijos sutrikimams nustatoma proteinurija, gliukozurija, pakinta šlapimo santykinis tankis (23).

C reaktyvus baltymas (CRB) yra svarbus rodiklis atliekant gydymo efektyvumo stebėseną. Studijos parodė, kad CRB kartu su serumo amiloidu A ir haptoglobinu yra informatyvūs rodikliai nustatant uždegimo stiprumą (24). Šie rodikliai buvo naudingi vertinant kalių būklę po chirurginio piometros gydymo. Nustatyta, kad ūmios fazės baltymų kiekio kraujo serume stebėsena buvo naudinga ne tik ovariohisterektomijos sėkmingumo ir peritonito pasireiškimo vertinimui, bet ir antrinės žaizdos infekcijos identifikavimui (25). Taip pat pastebėta, kad CRB buvo aukštesnis kalių sirgusių uždara piometros forma nei atvira (24).

1.2.3. Ultragarsinis ir rentgeninis tyrimo metodai

Vienas dažniausių praktikoje taikomų gimdos tyrimo metodų yra ultragarsinis tyrimo metodas. Sveikos kalės gimda yra sunkiau aptinkama ultragarsu, tačiau esant piometrai matomas padidėjęs, hipoechoiško skysčio pripildytas gimdos spindis (26). Taip pat ultragarsu svarbu įvertinti kiaušides, aptikti jų cistas. Kiaušidžių policistozė yra viena iš piometros medikamentinio gydymo kontraindikacijų, todėl echoskopinis tyrimas yra būtinas prieš pradedant taikyti piometros gydymą aglepristonu.

14

Kai kuriais atvejais kartu su ultragarsiniu pilvo organų tyrimu atliekamas ir rentgeninis tyrimas. Rentgeno nuotraukos atliekamos mažiausiai dvejomis projekcijomis: laterolateraline ir dorsoventraline. Literatūroje aprašyti keli emfizeminės piometros atvejai. Esant šiai patologijai, rentgenogramose matomas vaizdas gali būti supainiotas su meteorizmu plonajame žarnyne. Šiuo atveju ultragarsinis tyrimas leidžia identifkuoti skysčius gimdos spindyje ir įtarti piometrą. Literatūroje aprašomu atveju, diagnozė galutinai patvirtinta atlikus ovariohisterektomiją (27).

Atliekant pilvo organų echoskopiją aptinkamos ir kitos gimdos patologijos, pavyzdžiui cistinė endometriumo hiperplazija. Echoskopuojant matomi daugybiniai maži židininiai, skysčio pripildyti hipoechoiški regionai endometriume. Endometriumo biopsija mažai informatyvi šios patologijos diagnostikai (5). Tiksliausi rezultatai gaunami atliekant histologinius endometriumo tyrimus. Ultragarsinio tyrimo metu matomas vaizdas gali būti panašus į kitas su endometriumu susijusias patologijas: endometriumo polipus, pseudoplacentinę endometrinę hiperplaziją, adenomiozę, serozines endometriumo cistas, embrionines pūsleles (12).

1.2.4. Citologinis tyrimas

Citologinio makšties tepinėlio tyrimas yra informatyvus išskiriant galimas diferencines diagnozes. Tiriant echoskopu, piometra gali būti painiojama su hidrometra, mukometra ar hemometra. Citologinis tyrimas padeda nustatyti kalės lytinio ciklo fazę, piometra diferencijuojama nuo rujos. Esant piometrai, makšties citologijoje matomas uždegimui būdingas vaizdas: bazalinės-parabazalinės ląstelės, neutrofilai, irstančios uždegimo paveiktos ląstelės (28).

1.3. Aglepristonas

Aglepristonas yra sintetinis steroidas - antiprogestinas. Veterinarinėje medicinoje pirmieji tyrimai su antiprogestinais atlikti 8-ąjame dešimtmetyje. Tyrimams naudotas žmonių medicinoje abortų sukėlimui taikytas mifepristonas (RU485). Abortai sėkmingai sukelti 75 proc. kalių (29). Pirmieji tyrimai su aglepristonu kalėmis atlikti 1992 metais, Prancūzijoje. Nepaisant etinių dilemų ir aktyvistų prieštaravimų, vaistas pasiekiamas Europos rinkai nuo 2003 metų. Veterinarijoje naudojamas aglepristonas yra pranašesnis už mefipristoną ne tik efektyvumu, bet ir vaistine forma: injekcinius preparatus galima tiksliau dozuoti ir juos lengviau aplikuoti pacientams.

Aglepristono panauda yra labai plati. Vaistas taikomas gydyti įvairias su progesteronu susijusias būkles: indikuotinas šuningumo nutraukimui, atvedimo skatinimui, piometros ar metrito, mastopatijų bei tam tikrų rūšių lytinių takų navikų, akromegalijos, cukrinio diabeto gydymui.

1.3.2. Aglepristono farmakodinaminės ir farmakokinetinės savybės

Aglepristonas yra sintetinis progesterono antagonistas, neleidžiantis progesterono molekulėms prisijungti prie receptorių gimdoje. Progesteronas, kaip ir visi steroidai, yra mažos masės hidrofobiška

15

molekulė, galinti difuzijos būdu prasiskverbti pro ląstelės membraną. Ląstelėse taikiniuose, progesteronas sudaro kompleksą su receptoriumi, išskiriami karščio šoko baltymai (HSP). Išsiskyrus HSP, progesterono ir receptoriaus kompleksas keliauja į ląstelės branduolį, kur susidaro dimeras, galintis prisijungti prie specifinės ląstelės DNR vietos, vadinamos progesterono atsako elementu (PRE). Kompleksui prisijungus prie PRE, įvyksta biologiškai aktyvių medžiagų transkripcijos ir transliacijos slopinimas. Antiprogestinai prisijungia prie progesterono receptorių nesukeldami progesterono sintezės efekto. E.E. Baulieu ir kt. aprašė du galimus mefipristono (mefipristonas ir aglepristonas abu yra antiprogestinai, tačiau veterinarijoje naudojamas tik aglepristonas ) veikimo mechanizmus. Pirmasis veikimo mechanizmas: mefipristonas slopina HSP išskyrimą ir neleidžia receptoriaus ir aglepristono kompleksui prisijungti prie PRE. Antrasis veikimo mechanizmas: vyksta HSP išskyrimas, tačiau susidaro netinkamos struktūros receptoriaus ir aglepristono kompleksas, kuris negali prisijungti prie ląstelės branduolio DNR. Dėl šių priežasčių blokuojama progesterono aktyvinama genų transkripcija (30).

Efektyvus aglepristono poveikis gali būti pasiektas tik susidarius tvirtam receptoriaus ir aglepristono kompleksui. In vitro buvo atlikta studija, palyginanti aglepristono ir receptoriaus komplekso patvarumą su progesterono ir receptoriaus komplekso patvarumu. Šunų gimdoje aglepristonas sudaro 3,12 karto patvaresnį kompleksą nei progesteronas. Kačių gimdoje aglepristono kompleksas patvaresnis 9,26 karto.

1.3.3. Aglepristono panauda 1.3.3.1. Šuningumo nutraukimas

Pagrindinė aglepristono indikacija yra šuningumo nutraukimas. Progesteronas yra būtinas šuningumo palaikymui. Aglepristonas imituoja progesterono kiekio sumažėjimą prisijungdamas prie progesterono receptorių gimdoje, tačiau nesukelia padidėjusios progesterono sekrecijos organizme. Šios aglepristono savybės panaudojamos atvedimo skatinimui ir šuningumo nutraukimui iki 45 dienos. Optimalus aborto laikas yra 20 diena po ovuliacijos. Praktikoje išskiriamos 3 aborto rūšys: ankstyvasis (0-22 diena, t.y. laikotarpis iki šuningumo požymių pasireiškimo), vidutinis (22-45 diena) ir vėlyvasis ( nuo 45 dienos).

Seniau praktikoje kalių abortams sukelti buvo naudojamos estrogenų injekcijos. Estrogenai neleidžia įvykti implantacijai. Injekcijos atliekamos 4-7 dienos po apvaisinimo, t.y. ankstyvojo šuningumo laikotarpiu. Pasiektas gydymo efektyvumas iki 95proc. Šis gydymas sukeldamo nemažai šalutinių poveikių: net iki 8proc. kalių 4 mėnesių laikotarpyje po gydymo pasireikšdavo jatrogeninės kilmės piometra. Dalis kalių po aborto nebesusilaukdavo vadų dėl hipofizės gonadotropinus gaminančių ląstelių sklerozės, sutrikdavo kalės lytinis ciklas (prailgėjusi rujos fazė), pasireikšdavo

16

kaulų čiulpų hipoplazija ar aplazija (31). Dėl šių priežasčių estrogenai yra nerekomenduojami naudoti šuningumo nutraukimui.

Kitas literatūroje aprašomas aborto sukėlimo metodas yra naudojant prostaglandinus (PGF2α). Prostaglandinai sukelia liuteolizę, sumažėja progesterono kiekis organizme, atsiveria gimdos kaklelis ir vaisiai pašalinami iš gimdos. Prostaglandinai naudojami vidutinio šuningumo ( 25-28 šuningumo para) nutraukimui. Prostaglandinų naudojimo šalutinis poveikis priklauso nuo pasirinktos dozės. Literatūroje aprašomi gastrointestinaliniai simptomai: padidėjęs seilėtekis, pykinimas, padažnėjęs tuštinimasis, viduriavimas. Prostaglandinai kontraindikuotini šunims, turintiems širdies ir kvėpavimo sistemos patologijų bei nerekomenduojami naudoti bracheocefalų veislių kalėms (32).

Šuningumui po 30 dienos nutraukti praktikoje naudojami antiprolaktinai. Po 30 šuningumo paros prolaktinas svarbus geltonkūnio funkcijai palaikyti. Dėl šios priežasties antroje šuningumo pusėje karbegolinas (antiprolaktinas) gali būti naudojamas abortams sukelti. Praktikoje karbegolinas dažnai naudojamas derinyje su prostaglandinais ir pasiekiamas net iki 92-93 proc. gydymo efektyvumas (33).

Abortų sukėlimui po 30 dienos gali būti panaudoti ir gliukokortikoidai. Nėra iki galo aišku, kokiu būdu deksametazonas sukelia šuningumo nutraukimą. Manoma, kad jis sukelia tiesioginį anti-progesterono poveikį. Naudojant deksametazoną, abortas įvyksta vidutiniškai po 7-13 parų. Dėl šalutinio poveikio, gliukokortikoidai nerekomenduojami šuningumo nutraukimui (33). Literatūroje aprašomame tyrime dalyvavo 20 kalių, kurių šuningumas buvo 28-51 para. Abortas sėkmingai įvyko visoms kalėms po 2-16 dienų nuo gydymo pradžios. Priklausomai nuo šuningumo trukmės, vaisiai buvo rezorbuoti arba abortuoti. Gydymo metu pasireiškė šalutinis poveikis: polidipsija, poliurija, kurie nutraukus gydymą deksametazonu išnyko (34).

Vienas efektyviausių ir saugiausių kalei aborto sukėlimo būdų yra antiprogestinų naudojimas. Šie vaistai imituoja progesterono kiekio sumažėjimą kraujyje. Antiprogestinai – gimdos receptorių antagonistai. Naudojami ankstyvo šuningumo nutraukimui, jie sukelia embrionų rezorbciją, o nutraukus vidutinį ir vėlyvą šuningumą – vaisių pašalinimą iš gimdos per atvertą gimdos kaklelį. Literatūroje aprašytas tyrimas, kuriame dalyvavo 104 kalės. Aglepristonu abortai buvo sukelti 15— 55 šuningumo dieną. Visoms kalėms, kurioms šuningumas nutrauktas iki 25 dienos, įvyko embrionų rezorbcija. Vėlesniuose abortuose stebėtos tamsios išskyros iš makšties ir vaisių pasišalinimas per lytinius takus. Vidutiniai ir vėlyvi abortai sėkmingai sukelti 96 proc. tyrime dalyvavusių kalių. Kalės buvo stebimos 18 mėnesių po gydymo ir nei vienai iš jų nepasireiškė su gydymu susijusios komplikacijos (33). Kitame 2001 metais atliktame tyrime įvertintas aglepristono efektyvumas sukeliant ankstyvus abortus (100 proc. sėkmingų atvejų) ir vidutinius-vėlyvus abortus (rezultatai

17

varijavo tarp 94,4-95,7 proc.). Šioje studijoje įvertintas ir hormonų kiekio svyravimas kraujo serume 24 valandos po aglepristono injekcijos. Progesterono, oksitocino, prostaglandinų ir kortizolio kiekis išliko nepakitęs, tačiau prolaktino kiekis kraujo serume padidėjo jau 12 valandų po injekcijos. Tai paaiškina, kodėl sukeliant vidutinius ir vėlyvus abortus neretai pastebimas pieno liaukų prisipildymas sekretu (5). Ilgalaikės studijos parodė, kad abortas neturėjo šalutinio poveikio kalės rujos ciklui, vaisingumui ar lytiniams organams (35). Neužfiksuota atvejų kuomet po aborto kalė taptų nevaisinga. Vis dėlto pastebėta, kad sekanti kalės ruja po ankstyvo aborto sukėlimo gali prasidėti 1-4 mėnesiais anksčiau nei įprastai (35). Taip pat nustatyta, kad aglepristonas nesukelia šalutinio poveikio kaulų čiulpams, kepenims ir inkstams (4).

Apibendrinus visas studijas atliktas sukeliant abortą aglepristonu galima teigti, kad tai efektyvus ir saugus gydymo būdas. Efektyvumas priklauso nuo šuningumo laikotarpio. Ankstyvas (iki 25 dienos) abortas sėkmingai sukeliamas 100 proc. kalių. Po aglepristono injekcijos 24-25 šuningumo dieną nuo ovuliacijos, pirmieji embrionai žūsta jau po 2-4 dienų, o pilnai abortas įvyksta po 15-17 dienų. (4) Kai abortas sukeliamas 25-45 dieną po ovuliacijos , gydymo efektyvumas siekia 95 proc. Embrionų ar vaisių žūtis prasideda 1 para po aglepristono injekcijos ir abortas pilnai įvyksta po 4-7 parų. Kuo labiau pažengęs šuningumas, tuo greičiau įvyksta abortas (4).

Nepaisant aukšto efektyvumo, aprašyti keli nesėkmingi aborto sukėlimo atvejai. Literatūroje aprašomas atvejis, kai buvo sukeltas dalinis abortas ir po gydymo gimė keletas gyvų šuniukų (2 kalėms iš tyrime dalyvavusių 69 kalių). Tai yra reti atvejai, tačiau jie parodo kalės stebėsenos svarbą. Sukėlus abortą, svarbu atlikti pakartotinį ultragarsinį tyrimą ir įsitikinti, kad visi vaisiai pasišalino ar rezorbavosi. Ultragarsinį tyrimą patariama kartoti 10 dienų po gydymo ir esant poreikiui gydymą būtina pakartoti. Po pakartotinio gydymo svarbu tolimesnė stebėsena, kadangi literatūroje aprašytas vienas užsilaikymo ir mumifikuoto vaisiaus atvejis (4).

Aglepristoną abortų sukėlimui galima naudoti derinyje su kitais vaistais. Vienoje studijoje aprašoma, kad kabergolino ir aglepristono derinys sutrumpina abortavimosi laikotarpį, tačiau vėlesnėse studijose aglepristono, mizoprostolio ir karbegolino derinio efektyvumas nebuvo patvirtintas (39, 40). Vienoje studijoje aglepristonas derinyje su mizoprostoliu sutrumpino abortavimosi laiką, tačiau skirtumas lyginant su aglepristono sukeltais abortais nebuvo žymus ir šie rezultatai nepasitvirtino vėlesnėse studijose (39, 40).

1.3.3.2. Piometros gydymas

Chirurginis kalių piometros gydymas ilgus metus buvo įvardijamas kaip vienintelis ir efektyviausias gydymas, tačiau paskutiniuosius 20 metų sėkmingai taikomas medikamentinis tiek atviros, tiek uždaros piometros formų gydymas. Tinkamai parinktas medikamentinis gydymas ne tik

18

leidžia išsaugoti gimdą, bet ir užtikrina kalės vaisingumą po gydymo. Pagrindinis gydymo tikslas yra atverti gimdos kaklelį ir sukelti gimdos raumenų susitraukimus, pūlingų išskyrų pašalinimą iš gimdos. Literatūroje aprašomi keli galimi gydymo pasirinkimai: gliukokortikoidai, mažos prostaglandinų dozės, jų deriniai su dopamino agonistais ar progesterono receptorių antagonistais (aglepristonu) arba vieni progesterono receptorių antagonistai. Medikamentinis gydymas leidžia išsaugoti genetiškai vertingų veislinių kalių reprodukcinį potencialą ir gydyti neoperuotinus pacientus (3). Skirtingi autoriai nurodo gana įvairius gydymo efektyvumo rezultatus. Apibendrinant studijų rezultatus, efektyviausias gydymas yra aglepristonu. Gydymo efektyvumas skirtingose studijose varijuoja nuo 83,3 proc. iki 92,8 proc. (6,14). Sėkmingas apsivaisinimas kergiant sekančią rują po gydymo aglepristonu, remiantis įvairiais šaltiniais, siekia iki 92,14 proc. (2).

Prostaglandinai su dopamino agonistais naudojami medikamentiniam piometros gydymui. Pasiektas iki 82 proc. gydymo efektyvumas. Kabergolinas ir kloprostenolis kartu su sisteminiais antibiotikais gana sėkmingai taikomas piometros-CEH kompleksui gydyti, tačiau trūksta duomenų apie ilgalaikį gydymo efektyvumą. Literatūroje aprašomos 29 sėkmingai išgydytos kalės, iš kurių tik 2 vėliau buvo apvaisintos ir 1 iš jų sėkmingai susilaukė šuniukų (36). Taip pat reikėtų atsižvelgti į prostaglandinų poveikį lygiesiems raumenims, nenaudoti šunims turinties kvėpavimo takų ar širdies sistemos patologijų, nenaudoti bracheocefalams (28).

Klinikinėse studijose tirtas aglepristono ir prostaglandinų derinio efektyvumas. Tyrime dalyvavo kalės, kurių progesterono kiekis kraujo serume buvo >3,2 nmol/L ir kiaušidės vertinant ultragarsiniu tyrimu nebuvo pakitusios. Aglepristoną derinant su prostaglandinais pasiekti geras trumpalaikis gydymo efektyvumas. Pilnas pasveikimas pasiektas 15-28 gydymo dieną. Tačiau naudojant aglepristoną derinyje su kloprostenoliu 20 proc. kalių po sekančios rujos pasikartojo piometra. Studijose nurodoma, kad norint išvengti piometros pasikartojimo, kalė privalo būti kergiama sekančią rują po gydymo (33).

Standartinė piometros gydymo aglepristonu schema: injekcijos dozė 10 mg/kg po oda (vienoje vietoje aplikuojama ne daugiau nei 5ml vaisto dėl galimos vietinės uždegiminės reakcijos) taikoma pirmą gydymo dieną ir lygiai po 24 valandų. Vėliau injekcijos atliekamos kas savaitę iki gydymo pabaigos. Gydymo pabaiga fiksuojama kuomet bendra kalės būklė gera, nėra išskyrų iš makšties ir ultragarsu nefiksuojami skysčiai gimdos spindyje, gimdos gleivinė nesustorėjusi (4). Taikoma ne tik ši schema. Literatūroje aprašytas skirtingų gydymo schemų efektyvumas:

19 1 lentelė. Skirtingų gydymo aglepristonu schemų efektyvumas

Gydymo schema Tiriamųj ų skaičius Efektyv umas, n/N (proc.) Gydymo trukmė (dienos) Piometros atsinaujinim as (po gydymo stebėtų kalių skaičius) Vaisingumas po piometros (vaisintų kalių skaičius) Šaltinis Aglepristono 5 ar 6 mg/kg po oda 1 dieną, po to 3 mg/kg po oda 2, 3, 4, 8, 12, ir 16 dieną. 7 (2 atvira piometra, 5 uždara piometra) 7/7 (100) 8–28 0 proc. (n = 4) 100 proc. (n = 2) (37) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 3, ir 8 ± 15 dieną + kloprostenolis 1 μg/kg 3 ir 8 dieną 8 8/8 (100) 15–29 20 proc. (n = 15) (Visais atsinaujinusio s piometros atvejais kalių amžius >7 m.) 100 proc. (n = 1) (38) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 3, ir 8 ± 15 dieną + kloprosteno lis 1 μg/kg 3, 5, 8, 10, 12 ± 15 dieną 7 7/7 (100) 15–29 (38) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, ir 7 dieną 52 48/52 (92.3) Iki 21 18.9 proc. (n = 37) 83.4 proc. (n = 6) (6) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, 7, ir 14 dieną 13 (7 atvira piometra, 6 uždara piometra) 6/13 (46.1) Iki 15 Nėra duomenų 2 kalės (n = nežinoma ) (39) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, 7, ir 14 dieną + intrauteriniai antibiotikai skirti remiantis antibiograma 1, 2, 4, 6 ir 8 dieną 11 (6 atvira piometra, 5 uždara piometra) 9/11 (81.8) Iki 15 3 kalės (n = nežinoma ) (39) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, ir 8 ± 14 ± 28 dieną 20 12/20 (60) 14–90 19 proc. (n = 21) 80 proc. (n = 5) (40) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, ir 8 ± 14 ± 28 dieną + kloprosteno 32 27/32 (84.4) 14–90

20 lis 1 μg/kg 3, 4, 5, 6, ir 7 dieną Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, 8, ir 15 dieną 12 (uždara piometra) 12/12 (100) 7–14 Netirta Netirta (41) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, 7 ir 14 dieną 24 24/24 (100)

Iki 14 Kalės, kurių amžius <5 m.: 0 proc. (n = 14) Kalės, kurių amžius >5 m.: 30 proc. (n = 9) Kalės, kurių amžius <5 m.: 57.1 proc. (n = 14) Kalės, kurių amžius >5 m.: 0 proc. (n = 9) (42) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, 7 ± 14 dieną 6 6/6 (100) 8–21 Netirta Netirta (43) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, 7 ± 14 dieną + kloprosteno lis 1 μg/kg 1, 2, 7 ± 14 dieną + kloprostenolis 2 μg/kg 3, 4, 5, 6 dieną 6 6/6 (100) 8–21 Netirta Netirta (43) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, 7 or 8, 14 or 15 ir kas 7-8 dieną iki gydymo pabaigos 28 21/28 (75) 1–49 48 proc. (n = 21) 69 proc. (n = 13) (8) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 2, ir 7 dieną 26 (12 atvira piometra ir 14 uždara piometra) 23/26 (88.5) Iki 14 17.4 proc. (n = 23) 85.7 proc. (n = 7) (7) Aglepristono 10 mg/kg po oda 1, 3, 6, ir 9 dieną 47 (20 atvira piometra ir 27 uždara piometra) 47/47 (100) Iki 14 0 proc. (n = 47) 78.3 proc. (n = 23) (7)

Dažnu atveju piometros gydyme svarbu ne tik trumpalaikis efektyvumas, bet ir kalės reprodukcinės funkcijos išsaugojimas po gydymo. Atliktas tyrimas, kuriame vertintas kalių vaisingumas po gydymo aglepristonu. Tyrime dalyvavo 174 piometra sirgusios kalės. Kalės buvo kergiamos sekančią rują po gydymo aglepristonu. Ovuliacija nustatyta remiantis citologinio makšties tepinėlio vertinimu ir progesterono koncentracijos kraujo serume nustatymu. Kalės dirbtinai apvaisintos sperma, kurios kokybė buvo tirta laboratorijoje. Visą šuningumo laikotarpį kalės buvo monitoringuojamos ultragarsiniu tyrimo metodu. Taip pat buvo numatytas atvedimo laikas, kad būtų

21

suteikta būtina pagalba šuniuojantis. Šiuo atveju piometros gydymui kartu su aglepristonu buvo naudojamas ir kloprostenolis. Kalėms taikytas antimikrobinis gydymas amoksicilinu su klavulano rūgštimi ar enrofloksacinu. Piometra buvo sėkmingai išgyta 100 proc. tiriamųjų. 8,6 proc. tiriamųjų piometra pasikartojo, tačiau 71,5 proc. iš jų nebuvo kergiamos sekančią rują po gydymo, kaip nurodoma gydymo rekomendacijose. 92,14 proc. tyrime dalyvavusių kalių sėkmingai pastojo (2). Šiuo tyrimu patvirtinama, kad gydymas aglepristonu leidžia išsaugoti kalių reprodukcinę funkciją.

Apibendrinant ilgalaikes studijas, kalių vaisingumas po piometros gydymo aglepristonu siekia 69-85 proc., tačiau daugumoje studijų nenurodoma, ar kalė buvo vaisinama nustačius ovuliacijos laiką, ar tirta patino sperma, kokiu būdu apvaisinta. Šie faktoriai galėjo nulemti rezultatų paklaidas (8). Nustatyta, kad piometra gali pasikartoti 24 mėnesių laikotarpyje, tačiau tam įtakos turi pasirinktas gydymo protokolas. Kalėms, kurioms taikytas protokolas injekuojant aglepristoną 1,3,6 ir 9 dieną, piometra 24 mėnesių laikotarpyje nepasikartojo (7). Taip pat kalėms, jaunesnėms nei 5 metai, piometros pasikartojimo rizika yra mažesnė. Ilgalaikiame tyrime 24 kalės buvo stebimos 54 mėnesius po gydymo ir 28 kalės 6 metus po gydymo. Vyresnėms kalėms piometros recidyvavimo tikimybė siekė 85 proc., tačiau dažnu atveju tai buvo susiję su senatvėje atsiradusiomis kiaušidžių cistomis, cistine endometriumo hiperplazija (7).

Piometros gydymą aglepristonu rekomenduojama derinti su antimikrobine terapija. 2013 metais atliktame tyrime dalyvavo 20 piometra sirgusių kalių. Iš šių kalių gimdos paimti mikrobiologiniai mėginiai ir nustatytas mikroorganizmų atspaumas antibiotikams. Mikroorganizmai buvo jautriausi gentamicinui (85 proc.), enrofloksacinui (65 proc.) ir amoksicilinui su klavulano rūgštimi. (55 proc.). Atsparumas nustatytas šiems antibiotikams: oksitetraciklinui (85 proc.), tetraciklinui (80 proc.), ampicilinui (80 proc.), chloramfenikoliui (75 proc.), eritromicinui (60 proc.) (44). Apibendrinant įvairių studijų rezultatus, dažniausiai piometros gydymui pasirenkami antibiotikai yra amoksicilinas su klavulano rūgštimi ir enrofloksacinas (4, 5).

1.3.3.3. Planinis Cezario pjūvis ir atvedimo skatinimas

Aglepristonas naudojamas prieš atliekant planines Cezario pjūvio operacijas ir atvedimui skatinti. Vaistas ne tik atveria gimdos kaklelį ir skatina gimdos susitraukimus, bet ir skatina neonatalų plaučių audinio vystymąsi, todėl jaunikliai gimsta gyvybingesni ir jų išgyvenamumo rodikliai geresni (45).

Nors galima teigti, kad geriausia Cezario pjūvio operacija yra išvengta operacija, visgi yra veislių, kurių populiacijoje ši chirurginė intervencija neišvengiama. JAV mokslininkų atliktame tyrime iš 807 Cezario pjūvio operacijų 17 proc. atliktos buldogų veislių šunims (46). Dažniausios Cezario pjūvio pasirinkimo priežastys aprašomos literatūroje: veislės predispozicija apsunkintam

22

atvedimui, ankstesnės distokijos, vieno šuniuko sindromas, kalės amžius, savininkų baimė dėl kalės šuniavimosi (47).

2018 metais atlikta studija, kurioje vertintas neonatalų išgyvenamumas po planinio Cezario naudojant aglepristoną atvedimo skatinimui. Tyrime dalyvavo 59 kalės, kurioms buvo atlikti 74 Cezario pjūviai. Didžiausia dalis kalių buvo buldogų (26 proc.) ir vokiečių dogų (20 proc.) veislių. Iš viso tyrimo metu gimė 435 šuniukai. 9,89 proc. šuniukų nugaišo per pirmas 2 gyvenimo savaites (47). 2009 metais atliktoje studijoje šuniukų išgyvenamumas po planinio cezario naudojant aglepristoną buvo aukštesnis. 20-24 valandos po pirmos aglepristono injekcijos atlikti 37 Cezario pjūviai, kurių metu gimė 188 šuniukai. 2,6 proc. šuniukų nugaišo per pirmas dvi savaites. Nei vienai kalei nepasireiškė pooperacinės komplikacijos. Kalėms laktacija prasidėjo iki 24 valandų po Cezario pjūvio ir visos sėkmingai maitino šuniukus (48). Šios studijos įrodo, kad aglepritonas yra saugus vaistas naudojimui prieš planinio Cezario pjūvio operaciją.

Literatūroje aprašomas aglepristono poveikis neonatalų vystymuisi ir kalės laktacijai. Pastebėta, kad aglepristonas skatina neonatalų vystymąsi paskutiniame šuningumo etape, t.y. padeda išvengti neišnešiotų naujagimių (45). Taip pat nustatyta, kad 20 valandų prieš atvedimą panaudotas aglepristonas padeda suaktyvinti kalių laktaciją (47).

Aglepristonas gali inicijuoti natūralų šuniavimąsi. 10 kalių aglepristonas buvo injekuotas 58 šuningumo dieną. Po 24 valandų kartu su aglepristonu naudotas ir oksitocinas kas 2 valandas iki šuniavimosi pradžios. Tyrime dalyvavusioms kalėms šuniavimosi komplikacijos nepasireiškė (33). Kitoje studijoje pastebėta, kad naudojant aglepristoną kartu su oksitocinu sutrumpėjo laikas tarp šuniukų atvedimo ir šuniavimąsis truko trumpiau (49). Šios studijos patvirtina hipotezę, kad aglepristonas yra saugus vaistas skatinti natūralų šuniavimąsi. Naudojamas kartu su oksitocinu gali būti pagalbinė priemonė skatinti natūralų atvedimą, kadangi aglepristonas vidutiniškai per 24-32 valandas nuo pirmos injekcijos atveria gimdos kaklelį ir kartu su oksitocinu skatina gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus. Taikant šį metodą, svarbu nustatyti tikslų ovuliacijos laiką, kad būtų išvengta neišnešiotų naujagimių atvedimo (4).

1.3.3.4. Lytinės sistemos navikų ir mastopatijų gydymas

Dažniausiai pasitaikantys lytinės sistemos navikai kalėms yra gerybiniai, vientisos struktūros lytinių takų navikai: leiomiomos, fibroleiomiomos, fibromos ir polipai. Ilgą laiką buvo keliama hipotezė, kad šių navikų formavimuisi įtakos turi lytiniai hormonai. Atlikus tyrimus šiuose navikuose aptikta estrogenų ir progesterono receptorių. Šie receptoriai aptinkami ir hiperplazavusiose pieno liaukose. Net kelios studijos parodė, kad progesterono antagonistai gali būti sėkmingai naudojami tokių navikų gydymui (29).

23

Makšties navikai kalėms gali susiformuoti dideli ir sunkiai chirurgiškai pašalinami. Šiais atvejais tikslinga taikyti medikamentinį gydymą aglepristonu ir sumažinti naviko dydį prieš chirurginę intervenciją ar kontroliuoti jo dydi sunkiai chirurgiškai prieinamose vietose ( pavyzdžiui šalia šlaplės atsivėrimo). Mažesni navikai sukelia mažiau diskomforto kalei, sumažina vietinį tempimą ir kai kuriais atvejais leidžia išvengti chirurginio gydymo (50). Literatūroje aprašytas makšties fibromos gydymo aglepristonu atvejis. Aglepristono 10 mg/kg dozė buvo aplikuota kalei po oda 1, 2, 8, 15, 28 ir 35 gydymo dieną. 45 gydymo dieną darinys sumažėjo nuo 9,11×5,4 cm iki 6,4×4,7 cm dydžio ir buvo sėkmingai pašalintas chirurgiškai (51).

Mastopatijos yra gana dažnai pasitaikanti patologija nekastruotoms patelėms. Literatūroje aprašomas kačių pieno liaukos gėrybinės hiperplazijos gydymas aglepristonu. Kačių pieno liaukos navikuose rasta progesterono ir estrogenų receptorių, todėl jų gydymui indikuotinas aglepristonas. Pieno liaukos hiperplazija dažnai pasireiškia jaunoms katėms kelios dienos po ovuliacijos. Ypač dažnai ši patologija sutinkama pas kates, kurioms taikomas gydymas progestagenais. Dažniausiai šios patologijos gydymui rekomenduojama ovariohisterektomija. Vis dėlto, fibroadenomatozė ne visada išnyksta po katės ovariohisterektomijos ir kai kuriais atvejais navikai didėja net po kiaušidžių pašalinimo. Aglepristono injekcijos taikomos 1 ir 2 gydymo dieną ir vėliau kas savaitę iki būklės pagerėjimo sukelia arti 100 proc. poveikį. Visiškas darinio sunykimas dažniausiai stebimas 4 savaitės nuo gydymo pradžios (52). Gydymas gali trukti ilgiau katėms, kurioms navikai susiformavo dėl gydymo progestagenais. Vis dėlto pasiekus naviko sumažejimą neveisiamoms katėms rekomenduojama atlikti ovariohisterektomiją (53).

1.3.3.5. Kalių cukrinio diabeto gydymas

Literatūroje aprašomas kalių cukrinio diabeto gydymas aglepristonu. Tai neretai sutinkamas susirgimas šunims, kuris dažniau pasireiškia kalių nei patinų tarpe. Dažniausiai serga vyresni nei 5 metų gyvūnai. Cukrinis diabetas dažniausiai gydomas insulino injekcijomis. Progesterono sekrecija porujo ir šuningumo laikotarpiu ar progesterono derivatų injekcijos gali sukelti antrinį atsparumą insulinui (59, 60). Ovariektomija sumažina progestero sukeltą atsaprumą insulinui, todėl yra rekomenduojama cukriniu diabetu sergančioms kalėms esant diabetinei ketoacidozei (54). Aglepristono injekcijos geltonkūnio fazėje gali padėti kontroliuoti kalių hiperglikemiją. Gydymo efektyvumas matomas jau 12 dieną. Sumažėja hiperglikemijos kontrolei reikalinga insulino dozė. Aglepristonas gali būti naudojamas kaip papildoma terapija cukriniu diabetu sergančioms kalėms, kai nėra galimybės taikyti ovariektomiją (55).

1.3.3.6. Kalių akromegalijos gydymas

Akromegalija yra lėtinė endokrininės sistemos sukelta liga, pasireiškianti augimo hormono (GH) ir insulinoaugimo faktoriaus-1 (IGF-1) hipersekrecija. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra

24

jungiamojo audinio išvešėjimas ir kaulų proliferacija. Progesterono sukelta akromegalija yra viena dažniausių akromegalijos formų. Gydymas paremtas progesterono derivatų injekcijų nutraukimu arba ovariektomija (56). Svarbu diagnozuoti ir pašalinti pieno liaukos navikus, kadangi šie navikai pasižymi augimo hormono sekrecija. Pašalinus progesterono šaltinį organizme, ligos prognozė paprastai būna gera (56). Aglepristonas gali būti naudojamas kaip alternatyvus šios ligos gydymui. Tyrime dalyvavo 5 kalės, kurioms aglepristonas buvo injekuojamas 1,8,15 ir 22 gydymo dieną. Gydymo eigoje klinikiniai simptomai sumažėjo, o kraujo serume nustatyta sumažėjusi GH ir IGF-1 koncentracija (57).

25

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tiriamieji

Retrospektyviame tyrime dalyvavo kalės 2017-2019 metais gydytos X klinikose. Diagnozė nustatyta remiantis anamneze, klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Visoms kalėms atlikta bendroji klinikinė apžiūra ir diagnozė patvirtinta ultragarsiniu pilvo organų tyrimu. Pagal galimybes atlikti morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai.

Kalės parinktos tyrimui remiantis tokiais kriterijais:

 Ultragarsiniu tyrimu nustatyta sustorėjusi gimdos sienelė, padidėjęs ir skysčiu užpildytas gimdos spindis.

 Dvokiančios, pūlingos, su kraujo priemaiša išskyros iš makšties matomos tyrimo dieną (atvira piometra) arba pasirodžiusios 24-36 val. po pirmos aglepristono injekcijos (uždara piometra).

 Pasirinktas medikamentinis gydymas aglepristonu.

Kalės su plyšusia gimda arba didele gimdos plyšimo rizika gydytos chirurgiškai ir tyrime nedalyvavo.

2.2. Gydymo protokolai

Medikamentiniam piometros gydymui naudotas 2003 metais Europos rinkoje pasirodęs veterinarinis aglepristono preparatas Alizin (Virbac, Prancūzija). Pacientėms skirta Alizin dozė 10mg/kg (0,33ml/kg) aplikuota po oda vieną kartą dienoje. Antra aglepristono injekcija atlikta praėjus lygiai 24 val. po pirmos injekcijos, vėliau injekcijos kartotos kas 7 dienas.

Pasirinkti 3 skirtingi gydymo aglepristonu protokolai, priklausomai nuo klinikinės gyvūno būklės ir piometros formos:

 1 protokolas: aglepristono injekcijos (dozė 10mg/kg (0,33ml/kg)) 1, 2 ir 8 gydymo dieną.  2 protokolas: aglepristono injekcijos (dozė 10mg/kg (0,33ml/kg)) 1, 2 , 8, 15 gydymo dieną.  3 protokolas: aglepristono injekcijos (dozė 10mg/kg (0,33ml/kg)) 1, 2, 8, 15, 21 gydymo

dieną.

Didelių ir gigantinių veislių šunims pagal gamintojo rekomendacijas vaisto dozė buvo aplikuojama keliose vietose po oda, kad nebūtų viršytas 5ml vaisto kiekis vienoje injekcijos vietoje. Taip išvengta vietinės uždegiminės reakcijos ir infiltratų susidarymo.

26

Visoms kalėms taikytas antimikrobinės terapijos kursas bent 7 dienas iš eilės nuo gydymo aglepristonu pradžios. Priklausomai nuo būklės, antibiotikų kursas ilgiausiai pratęstas iki 14 dienų. Keliais atvejais atsižvelgiant į klinikinės būklės dinamiką amoksicilinas su klavulano rūgštimi po 7 dienų gydymo kurso buvo pakeistas į enrofloksaciną. Naudoti antibiotikai: amoksicilinas su klavulano rūgštimi, enrofloksacinas, gentamicinas, oksitetraciklinai su metronidazolu. Antibiotikų dozė parinkta pagal gamintojo rekomendacijas.

Kalėms, kurioms pasireiškė dehidratacija ar hipertermija, skirta palaikomoji terapija skysčių infuzijomis (Ringer B. Braun infuzinis tirpalas). Intraveninių skysčių dozė parinkta atsižvelgiant į gyvūno svorį ir klinikinę būklę.

Kalės suskirstytos į grupes pagal amžių ir svorį. Pagal amžių išskirtos 3 grupės: reprodukcinio amžiaus kalės iki 8 metų (n=10), 8-11 metų amžiaus kalės (n=2) ir vyresnės nei 11 metų amžiaus kalės (n=4). Pagal svorį išskirtos mažų veislių (iki 10 kg) (n=10), vidutinio dydžio veislių ( nuo 10 iki 20 kg) (n=4), didelių veislių (nuo 20 iki 30 kg) (n=3) ir gigantinių veislių ( virš 30 kg) (n=1) grupės.

Visais atvejais surinkta išsami anamnezė, fiksuoti klinikiniai simptomai. Pagal galimybes atlikti kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai. Tirti kraujo biocheminiai parametrai buvo: CRB, ALP, ALT, gliukozė, kreatininas, šlapalas.

Trumpalaikis gydymo efektyvumas įvertintas 15, 21 arba 28 dieną nuo gydymo pradžios, priklausomai nuo pasirinkto gydymo protokolo. Vertinimas atliktas praėjus 7 dienoms po paskutinės aglepristono injekcijos. Trumpalaikio gydymo efektyvumo kriterijai buvo: bendra kalės savijauta, išskyrų iš makšties nebuvimas. Ultragarsiniu tyrimo metodu vertinta: gimdos sienelės storio pokyčiai, skysčių gimdos spindyje nebuvimas.

Ilgalaikis gydymo efektyvumas įvertintas metų laikotarpyje nuo gydymo pabaigos. Pasirinkti vertinimo kriterijai: kalės vaisingumas po gydymo aglepristonu, gyvybingų šuniukų atvedimas, vados dydis. Metų laikotarpyje po gydymo fiksuotos visos su reprodukcine sistema susijusios patologijos bei piometros pasikartojimas. Ilgalaikio gydymo efektyvumo duomenys surinkti remiantis įrašais ligos istorijose.

2.3. Statistinė analizė

Duomenys susisteminti Microsoft Excel programoje. Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS statistinės analizės programa. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

27

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 18 kalių, tarp kurių 14 skirtingų veislių.

1 pav. Piometros pasireiškimas tarp skirtingų tyrime dalyvavusių veislių

1 paveiksle vaizduojamas pasiskirstymas tarp tyrime dalyvavusių veislių. Daugiausia tiriamųjų (22,22 proc.) buvo jorkšyro terjero veislės kalės. Mišrūnės sudarė 11,11 proc. tiriamųjų. Tuo tarpu likusios veislės sudarė po 5,6 proc. tiriamųjų. Tarp jų: prancūzų buldogas, kinų kuoduotasis šuo, mudis, labradoro retriveris, papijonas, nykštukinis pinčeris, vipetas, anglų kokerspanielis, biglis, belgų aviganis malinua, bordo dogas, auksaspalvis retriveris.

Mažiausias tyrime dalyvavusios kalės svoris buvo 3,2 kg, o didžiausias – 49,8 kg. Vidutinis kalių svoris buvo 13,2 kg.

0 1 2 3 4 5

Prancūzų buldogas Kinų kuoduotasis šuo Mudis Labradoro retriveris Papijonas Nykštukinis pinčeris Vipetas Anglų kokerspanielis Biglis Belgų aviganis malinua Bordo dogas Auksaspalvis retriveris Mišrūnas Jorkšyro terjeras Tiriamųjų skaičius V ei sl ė

28 2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal svorį

2 paveisle pateikiamas tiriamųjų pasiskirstymas pagal svorį. Didžiausia dalis tiriamųjų (55,5 proc.) buvo mažų veislių (iki 10 kg) kalės. Vidutinio dydžio kalės, sveriančios 10-20 kg, sudarė 22,2 proc. tiriamųjų. Tuo tarpu didelių veislių kalės, sveriančios 20-30 kg, sudarė 16,6 proc. tiriamųjų. Mažiausia dalis tiriamųjų buvo gigantinių veislių kalės, sveriančios daugiau nei 30 kg. Jų tiriamųjų tarpe buvo 5,6 proc.

Jauniausia tyrime dalyvavusi kalė buvo 5 metų amžiaus, o vyriausia – 14,5 metų amžiaus. Vidutinis gydytų kalių amžius buvo 8,5 metų.

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1-10≥ 10-20≥ 20-30≥ 30< T iri am ųj ų sk ai či us Svoris (kg) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 5-8≥ 8-11≥ 11< T ir ia m ųj ų sk ai či us Amžius (metai)

29

3 paveiksle matoma, kad didžioji dalis tiriamųjų buvo reprodukcinio amžiaus kalės t.y. kalės iki 8 metų amžiaus. Jos sudarė 55,55 proc. tiriamųjų. Kalės vyresnės nei 11 metų sudarė 27,8 proc. tiriamųjų. Mažiausia dalis tiriamųjų buvo 8-11 metų amžiaus kalės. Jos sudarė 11,1 proc. tiriamųjų.

Dažniausiai fiksuoti piometros klinikiniai požymiai buvo hipertermija, anoreksija, vangumas, viduriavimas, vėmimas, išskyros iš makšties, poliurija, polidipsija. 4 paveiksle vaizduojamas klinikinių požymių pasireiškimo dažnumas tarp tiriamųjų.

4 pav. Klinikinių piometros simptomų pasireiškimas

4 paveiksle matoma, kad dažniausiai pasireiškęs simptomas buvo vangumas. Jis fiksuotas net 94,4 proc. tiriamųjų. Dažnai fiksuotos pūlingos išskyros iš makšties – 83,3 proc. tiriamųjų. Šiame tyrime polidipsija pasireiškė 61,1 proc. tiriamųjų, o poliurija – 50 proc. tiriamųjų. Daugiau nei pusei, t.y. 55,6 proc. tiriamųjų fiksuota anoreksija. Temperatūra ne normos ribose nustatyta 50 proc. tiriamųjų. Rečiausiai pasireiškė vėmimas ir viduriavimas. Vėmimas užfiksuotas 11,1 proc. tiriamųjų, o viduriavimas tik 5,6 proc. tiriamųjų.

2 lentelė.. Tiriamųjų kūno temperatūros matavimo rezultatai Temperatūra Atvejų skaičius/viso tirta Proc.

Normali 8/18 44,44

Hipertermija 9/18 50

Hipotermija 1/18 5,56

2 lentelėje matoma, kad hipertermija užfiksuota 50 proc. tiriamųjų. Mažesnei daliai tiriamųjų (44,44 proc.) temperatūra buvo normos ribose. 5,56 proc. tiriamųjų fiksuota hipotermija. Vertinant 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Anoreksija Vangumas Viduriavimas Vėmimas Kūno temperatūros pokyčiai Išskyros iš makšties Poliurija Polidipsija

Tiriamųjų skaičius

S

im

pt

om

as

30

temperatūros priklausomybę nuo gyvūno amžiaus pastebėta, kad vyresniems tiriamiesiems fiksuota žemesnė temperatūra. Apskaičiuota vidutinė priklausomybė tarp rodiklių, tačiau duomenys nebuvo statistiškai patikimi, (p= 0,08>0,05).

5 pav. Piometros formų pasireiškimas tiriamųjų tarpe

5 paveiksle matoma, kad didžioji dalis pacientų (83 proc.) sirgo atvira piometros forma, t.y. pirmą gydymo dieną buvo fiksuojamos pūlingos išskyros iš makšties, gimdos kaklelis buvo prasivėręs. Likę 17 proc. tiriamųjų sirgo uždara piometros forma. Nepaisant piometros formos, visiems (n=18) tiriamiesiems buvo atliktas ultragarsinis pilvo organų tyrimas. Visoms kalėms fiksuota sustorėjusi gimdos sienelė, skysčių susikaupimas gimdos spindyje.

Pagal galimybes, tiriamiesiems atlikti kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai. Apibendrinti tyrimų rezultatai pateikiami lentelėse.

3 lentelė. Tiriamųjų kraujo morfologinių tyrimų duomenys

3 lentelėje matoma, kad atlikus kraujo morfologinius tyrimus piometra sirgusioms kalėms nustatyta anemijos ir leukocitozės atvejų. Visoms tirtoms (n=8) kalėms nustatyta leukocitozė. Tuo tarpu anemija nustatyta 63,5 proc. tirtų kalių.

83% 17%

Atvira forma

Uždara forma

Kraujo

morfologiniai tyrimai Nustatyta pakitimų/viso tirta Proc.

Leukocitozė 8/8 100

31 4 lentelė. Tiriamųjų kraujo biocheminių parametrų tyrimų duomenys

Kraujo

biocheminiai tyrimai

Nustatyta pakitimų/viso tirta Proc.

CRB 9/9 100 Kreatininas 1/5 20 Šlapalas 2/4 50 ALP 3/3 100 Gliukozė 1/3 33,33 ALT 2/4 50

4 lentelėje matomi tiriamiesiems nustatyti biocheminių kraujo parametrų pokyčiai. Tiriamiesiems (n=9) atliktas kraujo biocheminis tyrimas nustatant C- reaktyvų baltymą (CRB) kraujo serume. Šis rodiklis buvo pakilęs virš normos ribų (norma <10 mg/l) 100 proc. tiriamųjų. CRB kiekis kraujo serume nepriklausė nuo gyvūno amžiaus, (p<0,05). CRB buvo aukštesnis kalių, sirgusių uždara piometros forma, tačiau imtis buvo maža ir gauti duomenys statistiškai nepatikimi, (P>0,05). Kalėms tirti inkstų funkcijos biocheminiai parametrai- kreatininas ir šlapalas. Kreatinino kiekis kraujo serume buvo padidėjęs 20 proc. tiriamųjų (n=5). Tuo tarpu šlapalo kiekis kraujo serume buvo padidėjęs 50 proc. tiriamųjų (n=4). Padidėjęs gliukozės kiekis kraujo serume nustatytas 33,33 proc tirtų kalių. Kalėms tirti kepenų funkcijos biocheminiai parametrai. 100 proc. tirtų kalių (n=3) nustatytas padidėjęs ALP kiekis kraujo serume. ALT kiekis kraujo serume buvo padidėjęs 50 proc. tirtų kalių (n=4). Gliukozė buvo padidėjusi 33,33 proc tiriamųjų (n=3).

Renkantis medikamentinį gydymą, pastebėti 3 pagrindiniai pasirinkimo motyvai: netinkama paciento būklė chirurginiam gydymui; šeimininkų chirurginės intervencijos atsisakymas; planai kalę ateityje veisti.

6 pav. Piometros medikamentinio gydymo pasirinkimo priežastys

50%

22% 28% Planuojama ateityje veisti

Šeimininkai atsisakė chirurginės intervencijos

32

6 paveiksle matoma, kad dažniausia medikamentinio piometros gydymo pasirinkimo priežastis buvo planai kalę veisti ateityje. 50 proc. atvejų tai buvo pagrindinis pasirinkimo motyvas. 28 proc. tiriamųjų pirmą gydymo dieną buvo netinkami chirurginiam gydymo būdui dėl klinikinės būklės. Mažesnė dalis, t.y. 22 proc. šeimininkų nenorėjo taikyti chirurginio gydymo, kadangi buvo supažindinti su medikamentinio gydymo alternatyva.

3.1. Trumpalaikis gydymo efektyvumas

Trumpalaikis gydymo aglepristonu efektyvumas vertinamas 7 dienos po paskutinės aglepristono injekcijos. Vertinimo kriterijai: gera bendra kalės būklė, pokyčių gimdoje (skysčių, gimdos sienelės sustorėjimo) nebuvimas vertinant ultragarsu, laboratorinių tyrimų rezultatų pagerėjimas.

7 pav. Trumpalaikis gydymo efektyvumas

7 paveiksle matoma, kad pilnas pasveikimas pasiektas 83 proc. tiriamųjų. 1 kalė (6%) atvyko į kliniką kritinės būklės ir gydymo eigoje nugaišo. 2 kalėms (11%) medikamentinis gydymas nebuvo efektyvus, kadangi pakartojus ultragarsinį tyrimą nustatyta kiaušidžių policistozė, todėl taikytas chirurginis gydymas.

Tiriamiesiems, priklausomai nuo ligos formos ir klinikinės gyvūno būklės, taikyti 3 skirtingos trukmės gydymo aglepristonu protokolai.

83% 6%

11%

33 8 pav. Sėkmingo piometros gydymo aglepristonu trukmė

Vidutiniškai sėkmingas gydymas aglepristonu truko 19 dienų. 8 paveiksle matoma, kad daugiau nei pusei sėkmingai išgydytų tiriamųjų, t.y. 53,3 proc. buvo taikytas 21 dieną trukęs gydymo protokolas. 40 proc. tiriamųjų gydymo kursas truko 15 dienų. 6,7 proc. tiriamųjų gydymas aglepristonu buvo tęsiamas 28 dienas.

9 pav. Gydymo aglepristonu efektyvumas priklausomai nuo gydymo trukmės

9 paveiksle matoma, kad geriausias gydymo efektas buvo pasiektas taikant 21 ir 28 dienas trunkantį gydymą. 100 proc. kalių, gydytų pagal du minėtus protokolus, buvo sėkmingai išgydytos.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 15 21 28 Atvejų skaičius G ydy m o trukm ė (di enos ) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 15 21 28 Atvejų skaičius G ydy m o kurs o t rukm ė (di enos )

34

Tuo tarpu taikant trumpiausią, 15 dienų trunkantį, gydymą 33,3 proc. gydymo atvejų nebuvo sėkmingi. Nors 15 dienų trunkantis gydymas buvo pasirinktas dažniausiai (50 proc. atvejų), vis dėlto jis nebuvo efektyviausias.

10 pav. Gydymo aglepristonu efektyvumas priklausomai nuo piometros formos

10 paveiksle matoma, kad užfiksuoti 33,33 proc sėkmingų uždaros piometros gydymo atvejų. Tuo tarpu atviros piometros sėkmingo gydymo atvejų fiksuojama net 93,33 proc. Taip pat pastebėta, kad gydant uždarą piometros formą, 66,67 proc atvejų pasirinktas 15 dienų gydymo kursas, kuris galimai buvo nepakankamas šios ligos gydymui.

11 pav. Gydymo aglepristonu efektyvumas priklausomai nuo kalės amžiaus

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

Atvira piometra Uždara piometra

Atvejų skaičius

Sėkimingi gydymo atvejai Nesėkmingi gydymo atvejai

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 5-8≥ 8-11≥ 11< Atvejų skaičius A m ži us (m et ai )