LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETŲ STUDENTŲ POŽIŪRIO Į BUITIES EKOLOGIJĄ SĄSAJOS SU STUDIJŲ PROGRAMA BEI PRAKTINE VEIKLA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Aplinkos ir darbo medicinos katedra

Ligita Varžgalytė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ IR ALEKSANDRO

STULGINSKIO UNIVERSITETŲ STUDENTŲ POŽIŪRIO Į

BUITIES EKOLOGIJĄ SĄSAJOS SU STUDIJŲ PROGRAMA BEI

PRAKTINE VEIKLA

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata)

Mokslinė vadovė:

Lekt. dr. Jolita Kirvaitienė

Turinys

ĮVADAS ... 7

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1. Sisteminis požiūris ekologinėje elgsenoje ... 10

1.1.1. Žmonių veiklos poveikis aplinkai ... 12

1.1.2. Individualių vartotojų aplinkosauginę elgseną lemiantys veiksniai ... 14

1.1.3. Ekologiškos elgsenos skatinimo strategijos ... 18

1.2. Buities ekologijos ir sveikatos mokslų ryšys ... 21

1.2.1. Buities ekologijos samprata ir pagrindinės sritys ... 21

1.2.2. Namų ūkių veiklos aplinkosauginių problemų poveikis žmonių sveikatai24 1.2.3. Ekologijos ir sveikatos mokslų sąveika ... 34

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 39

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas ... 39

2.2. Klausimyno struktūra ir tiriamųjų kontingentas ... 44

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 48

3. UNIVERSITETO STUDENTŲ POŽIŪRIO Į BUITIES EKOLOGIJĄ SĄSAJŲ SU STUDIJŲ PROGRAMA BEI PRAKTINE VEIKLA TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 49

3.1. LSMU ir Aleksandro Stulginskio Universiteto studijų programų analizė ... 49

3.2. LSMU ir Aleksandro Stulginskio Universiteto studentų, studijuojančių ekologijos mokslus žinios apie namų ūkio ekologiją bei jos poveikį sveikatai ... 52

3.3. Praktinės veiklos sąsajos su žiniomis apie buities ekologiją ir studijų programa ... 60

3.4. Tyrimo rezultatų aptarimas ... 72

IŠVADOS ... 74

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 76

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 77

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETŲ STUDENTŲ POŽIŪRIO Į BUITIES EKOLOGIJĄ SĄSAJOS SU STUDIJŲ PROGRAMA BEI PRAKTINE VEIKLA.

Ligita Varžgalytė.

Mokslinė vadovė: lekt. dr. Jolita Kirvaitienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2013, p. 81.

Darbo tikslas. Nustatyti LSMU ir ASU studentų požiūrio į buities ekologiją sąsajas

su studijų programa bei praktine veikla.

Uždaviniai. Išanalizuoti aukštųjų mokyklų studijų programas, susijusias su

ekologijos mokslais; įvertinti studentų, studijuojančių ekologijos mokslus, žinias apie namų ūkio ekologiją bei jos poveikį sveikatai; nustatyti žinių apie buities ekologiją sąsajas su studijų programa bei praktine veikla.

Tyrimo metodika. Empirinio tyrimo analizės objektas - studentų elgesys buityje ir

studijų programų bei praktinės veiklos atspindys. Darbe naudoti tyrimo metodai: studentų anketinė apklausa; lyginamoji, vertinamoji ir statistinė analizė.

Rezultatai. Apklausti 374 studentai, studijuojantys 17 – oje skirtingų Lietuvos

sveikatos mokslų ir Aleksandro Stulginskio universitetų studijų programų, susijusių su ekologijos mokslais. Tyrimo metu nustatyta, kad daugumos studijų programų studentai turi palyginti geras deklaratyviąsias žinias, tačiau nustatytas reikšmingas procedūrinių ir veiksmingumo žinių trūkumas.

Išvados ir praktinės rekomendacijos. LSMU ir ASU studentai, studijuojantys

ekologijos mokslus, turi pakankamas žinias apie namų ūkio ekologiją bei jos poveikį sveikatai. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skirtingų studijų programų studentų turimų žinių buities ekologijos srityje bei nepakankamos teorinių žinių apie buities ekologiją sąsajos su praktine veikla. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, studijų dalykuose, susijusiuose su ekologijos mokslais, rekomenduojama siekti įvairių formų žinių susiliejimo siekiant bendro ekologinio tikslo. Studijų programose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys buities ekologijai ir buities ekologijos srities procedūrinėms bei veiksmingumo žinioms.

SUMMARY

Public Health (Health ecology)

LITHUANIA HEALTH SCIENCES AND ALEXANDER STULGINSKIS UNIVERSITY STUDENTS APPROACH TO HOUSEHOLD RELATIONSHIPS WITH ECOLOGICAL STUDIES PROGRAM AND PRACTICAL ACTIVITIES.

Ligita Varžgalytė.

Supervisor: lekt. dr. Jolita Kirvaitienė

Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Environment and Occupational Medicine. Kaunas; 2013, p. 81.

Aim of the study. Identify Lithuanian university of health sciences and

Aleksandras Stulginskis university students approach to the ecological household links to study program and practical activities.

Objectives. To analyze the high-school study programs related to ecological

sciences; assess students, studying ecological sciences, knowledge of household ecology and its impact on health; to identify knowledge about the ecological household links to the study program and the practical activities.

Methods. Research object - student behavior at home and its connection to

study programs and practice reflection. Methods: structured group of individuals (students) questionnaire; comparative, evaluative and statistical analysis.

Results. Interviewed 374 students studying in 17th different Lithuanian university of

health sciences and Aleksandras Stulginskis university undergraduate and postgraduate degree programs, related to the ecological sciences. The study found that the majority of students have relatively good declarable ecological knowledge, but it is a significant lack of procedural (performance) and effectiveness knowledge.

Conclusions and practical recommendations. No statistically significant

differences has been identified between the different study programs students existing household ecology knowledge. However, the study established a weak knowledge of the ecology interface with domestic practices. It is recommended, in study subjects related to ecology, to seek convergence of various knowledge forms, towards common environmental goals. It should be paid more attention in study programs to household ecology and domestic eco-efficiency.

SANTRUMPOS

CO2 – anglies dioksidas.

LOJ - lakieji organiniai junginiai.

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. NO - azoto oksidas.

NO2 - azoto dioksidas.

CFC - chlorfluoroangliavandeniliai

LSD - lizergo rūgšties dietilamidas – stipri pusiau sintetinė psichotropinė medžiaga,

smegenyse sąveikaujanti su signalo perdavime dalyvaujančiais receptoriais. Tai vienas iš haliucinogenų.

SĄVOKOS IR TERMINAI

Anketa – klausimų lapas tam tikroms žinioms surinkti. Jį pagal nurodytas

taisykles užpildo klausiamasis.

Autekologija - ekologijos mokslo šaka, tirianti santykius tarp vienos rūšies

organizmų ir jų aplinkos.

Buities ekologija - namų ūkių veiklos poveikio aplinkai tyrimas.

Ekologija - mokslas apie gyvų organizmų tarpusavio santykius. Tai visų

gyvūnų santykių su jų neorganine ir organine aplinka tyrimas.

Konstatuojamosios žinios - atsakymai į klausimą, kaip tam tikri procesai

veikia aplinkos sistemas.

Procedūrinės žinios - išsprendžia problemą, kaip pasiekti tam tikrą

aplinkosauginį tikslą. Jos susijusios su elgesio galimybėmis ir galimomis veiksmų kryptimis.

Sinekologija - analizuoja tarpusavio ryšius tarp biologinių rūšių bendruomenių

- gyvūnai, augalai, grybai ir bakterijos – atsižvelgiant į jų tarpusavio santykius ir santykius su biotiniais ir abiotiniais jų aplinkos komponentais.

Studijų programa – tai studijų dalykų, privalomų išklausyti ir atsiskaityti

studijų metu, visuma. Įvykdęs visus studijų programos reikalavimus, studentas gauna atitinkamo kvalifikacinio laipsnio (bakalauro, magistro arba daktaro) diplomą.

Švietimas - procesas, padedantis žmogui ir visuomenei visiškai realizuoti savo

galimybes. Švietimas lemia subalansuotą plėtrą ir žmonių gebėjimų spręsti aplinkos ir plėtros problemas tobulinimą.

Veiksmingumo žinios - žinios apie įvairaus elgesio santykinį išsaugojimo

ĮVADAS

Globalus atšilimas, ozono sluoksnio nykimas, didelio masto gamtinių išteklių eksploatacija ir didėjanti įtampa dėl būtiniausių dalykų - oro, vandens ir dirvožemio, veda link žmonijos ekosistemos pakeitimų, kurie kelia klausimą, ar dabartinis žmonijos gyvenimo būdas kelia grėsmę jos išlikimui. Tyrimų duomenimis, 30-40 proc. žalos aplinkai kyla dėl privačių namų ūkių vartojimo įpročių, todėl teiginys, kad kažkas turi būti padaryta, siekiant to išvengti, yra neginčijamas. Politikai, aplinkosaugos aktyvistai, ir žmonės, siekiantys skatinti mažesnį aplinkos teršimą ir tvarų gamtos išteklių naudojimą, teigia, kad elgesio pokyčiai yra sąlygoti turimų žinių.

Darbo aktualumas moksline prasme grindžiamas tuo, kad apie ekologiją ir

aplinkosaugą yra parašyta daug straipsnių, knygų ir kitų leidinių, tačiau vis dar jaučiamas informacijos apie ekologiškus buities sprendimus trūkumas. Žmogaus elgesys daro didelę žalą planetos aplinkai ir kelia grėsmę žmonių ir kitų rūšių ateičiai. Jei žmogiškasis elgesys yra problema, elgesio analizė gali pasiūlyti technologinius sprendimus šios problemos mastui mažinti. Nors literatūroje sutinkama daug ir įvairių ekologiškos elgsenos tyrimų, tačiau vis dar nėra ištirtos išsilavinimo ir ekologiško gyvenimo būdo sąsajos. Darbas aktualus ir praktine prasme, kadangi atlikus empirinį tyrimą, suteikiama ne tik teorinių ir taikomųjų žinių šio darbo kontekste, bet ir atskleidžiama studentams, kiek ekologiškas yra jų gyvenimo būdas ir kaip jie gali sumažinti savo poveikį įvairiems aplinkos aspektams.

Darbo naujumas: Šio darbo problemai panašią problematiką analizavo šie

mokslininkai: Hines J. M. ir kt. (1987), Cherif A. H. (1992), Coutinho M. (1996), Manzanal R. F. ir kt. (1999), Kimmerer R. W. (2002), Kollmuss A. ir Agyeman J. (2002), Clarka C.F. ir kt. (2003), Kaiser F. G. ir kt. (2003), Malek B. ir Al-Kanderi L. (2004), Lehman P. K. ir Geller E. S. (2004), Bell P. A. ir kt. (2006), Colón-Vilá L. (2008), Darby R. (2008), H’Mida S. ir kt. (2008), Oxenreider T. (2008), Steg L. ir Vlek C. (2009), Farrell R. V. ir Papagiannis G. (2009), Krajhanzl J. (2010), McGregor S. L. (2011). Iš lietuvių autorių paminėtini – Misiūnas A. ir Balsytė I. (2009), Bartkienė L. (2009), Buzytė V. (2010), Dudutytė Z. (2010), Mačiulaitienė M. (2001), Banionytė I. (2011).

Apžvelgus, kaip mokslininkai iki šiol studijavo klausimus, susijusius su išsilavinimo įtaka buities ekologijai, nustatyti trūkumai ir nurodytos svarbios būsimų mokslinių tyrimų kryptys. Analizuojant literatūrą pasigendama išsamių ir sistemingų tyrimų, atskleidžiančių išsilavinimo įtaką ekologinei elgsenai. Esančiuose tyrimuose

analizuojama ekologinės elgsenos priklausomybė nuo įvairių žinių formų, bet ne nuo studijų sričių bei ekologinio švietimo barjerai, bet ne jų įtaka ekologinei elgsenai. Darbe pirmą kartą apibendrintas šis klausimas. Pasinaudojant atskiromis mokslinėmis įžvalgomis, atliktas studentų požiūrio į buities ekologiją sąsajų su studijų programa bei praktine veikla tyrimas, atskleidžia darbo mokslinį naujumą. Darbe, taikomojo elgesio analizės metodu, analizuojamas išsilavinimo vaidmuo, gerinant ekologišką elgesį buityje.

Problema – nesutapimas to, kas turima, ir to, ką norima turėti. Darbo problema - dažnai įgyjamas ekologinis išsilavinimas nepilnai atitinka realius elgsenos pokyčio poreikius. Trūksta gerų, pagrįstų atsakymų į klausimą, kaip ir koks išsilavinimas (studijų programa) turi didžiausią įtaką studentų požiūriui į buities ekologiją. Taigi, formuluojant mokslinę problemą, remiamasi praktikos ir paties mokslo vystymosi poreikiais. Darbe siekiama išsiaiškinti ar medicininis ir biologinis išsilavinimas keičia asmenų požiūrį į jų gyvenimo būdą ir ar jie tampa labiau pasirengę imtis teigiamų veiksmų ir elgtis ekologiškiau.

Darbo objektas: studijų programų bei praktinės veiklos įtaka buities ekologinei

elgsenai.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, informacijos sisteminimas ir sintezė,

kritiškas vertinimas ir interpretavimas, statistinė analizė, apibendrinimas bei citavimas. Empirinio tyrimo metodas – anketinė apklausa. Tyrimo duomenys apdoroti taikant statistines analizes metodus: chi kvadrato testas, Pirsono koreliacijos koeficientas, Spearmano koreliacijos koeficientas.

Darbo struktūra. Darbas yra suskirstytas į tris dalis. Pirmojoje darbo dalyje

atskleidžiama ekologinės elgsenos samprata, pagrindiniai ekologinę elgseną lemiantys veiksniai, buities ekologijos koncepcija, namų ūkių veiklos aplinkosauginių problemų poveikis žmonių sveikatai, apžvelgiama mokslinė literatūra nagrinėjanti ekologinio švietimo reikšmingumą bei išsilavinimo įtaką ekologinei elgsenai. Antrojoje darbo dalyje aprašomi tyrimo metodai, tyrimo instrumento (klausimyno) struktūra, tiriamųjų kontingentas ir atliktos statistinės analizės būdai. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama Lietuvos sveikatos mokslų ir Aleksandro Stulginskio universitetų studijų programų, susijusių su ekologijos mokslais, apžvalga ir tyrimo rezultatų įvertinimas.

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Aleksandro

Stulginskio Universiteto studentų požiūrio į buities ekologiją sąsajas su studijų programa bei praktine veikla.

Darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

1. Išanalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų ir Aleksandro Stulginskio universitetų studijų programas susijusias su ekologijos mokslais.

2. Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų ir Aleksandro Stulginskio universitetų studentų, studijuojančių ekologijos mokslus žinias apie namų ūkio ekologiją bei jos poveikį sveikatai.

3. Nustatyti žinių apie buities ekologiją sąsajas su studijų programa bei praktine veikla.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Analizuojant ekologinės elgsenos sampratą bei ekologijos ir švietimo santykį, visų pirma pateikiama svarbiausių apibrėžimų apžvalga. I. Banionytės (2011) teigimu, žodžiui „ekologija“ žmonės suteikia įvairią reikšmę: vieniems - tai „žaliųjų“ judėjimai, kitiems - sudėtingas mokslas, paini sertifikavimo sistema, tretiems - siektinas, bet sunkiai įmanomas gyvenimo būdas“. Terminas ekologija yra kilęs iš vokiečių kalbos žodžio „ökologie“, kurį sukūrė zoologas Ernst Haeckel ir kuris reiškia „gyvūno santykiai su organine ir neorganine aplinka“. Šis vokiečių kalbos žodis, savo ruožtu, yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „oikos“, reiškiančio „namų ūkis“, „namai“ arba „vieta gyventi“ (http://www.scparks.com). Žodis „ekologija“ sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: oikos („namas“, „buveinė“, „namų ūkis“) ir logos („mokslas“, „tyrimas“) (Banionytė I., 2011). Taigi, ekologija yra „namų ūkio tyrimas“. Mačiulaitienė (2001) akcentuoja, kad „ekologija - mokslas apie gyvų organizmų tarpusavio santykius. Tai visų gyvūnų santykių su jų neorganine ir organine aplinka tyrimas“. Ekologija kaip mokslo šaka susiformavo XIX a. Ekologija yra įvairialypis mokslas, apimantis: augalų ekologiją, gyvūnų ekologiją, molekulinę ekologiją, fiziologinę ekologiją, gyventojų ekologiją, bendrijos ekologiją, ekosistemos ekologiją, sinekologiją, išsaugojimo ekologiją, atkūrimo ekologiją. Kaip mokslas ekologija prasidėjo nuo gamtos istorijos.

Lawrence (2003) akcentuoja, kad biologiniuose moksluose dažnai atskiriamos sąvokos „autekologija“ ir „sinekologija“: autekologija yra ekologijos mokslo šaka, tirianti santykius tarp vienos rūšies organizmų ir jų aplinkos; sinekologija analizuoja tarpusavio ryšius tarp biologinių rūšių bendruomenių - gyvūnai, augalai, grybai ir bakterijos – atsižvelgiant į jų tarpusavio santykius ir santykius su biotiniais ir abiotiniais jų aplinkos komponentais. Lawrence (2003) teigimu, priešingai nei bendroji ekologija, žmogaus ekologija paprastai reiškia dinamiškų sąveikų, tarp žmonių populiacijos ir jų aplinkos ir biosferos fizinių, biotinių, kultūrinių ir socialinių savybių, tyrimą.

Krajhanzl (2010) teigimu, bet koks žmogaus elgesys turi tam tikrą įtaką aplinkai, didesnę ar mažesnę, teigiamą arba neigiamą. Aplinkosauginis, arba kitaip ekologiškas, elgesys yra toks elgesys, kuris paprastai visuomenės kontekste yra vertinamas kaip aplinką apsaugantis elgesys arba indėlis į sveiką aplinką. Steg ir Vlek (2009) elgesį su aplinka iš esmės apibrėžia, kaip visus elgesio tipus, kurie keičia gamtinių medžiagų ar energijos prieinamumą bei ekosistemų ir biosferos struktūrą ir dinamiką (Stern, 2000). Aplinkosauginis elgesys, jų teigimu, reiškia elgesį, kuris kuo mažiau kenkia ar net yra

naudingas aplinkai. Panašiai ekologinę elgseną apibrėžia ir Lehman (2004), vertindamas ją kaip veiksmus, kurie prisideda prie aplinkos išsaugojimo ir tausojimo. F. G. Kaiser ir U. Fuhrer nurodo, kad šie veiksmai apima atliekų perdirbimą, energijos ir vandens išteklių tausojimą, politinį aktyvumą, vartotojiškumą, įsipareigojimus aplinkosaugos organizacijoms ir kt. Kaiser ir Fuhrer (2003) nurodo, kad iš esmės, asmens bendra ekologinė elgsena yra įveiktų elgesio apribojimų funkcija.

Per pastaruosius tris dešimtmečius žodis ekologija tapo labai madingas, nes jis įgijo tvirtą politinį atspalvį. Įvairių organizacijų ir vyriausybės atstovai daugelyje šalių, ypač Europoje, aktyviai pasisako už politinę ekologiją. Banionytė (2011) išskiria populiariausius ekologinius judėjimus: Greenpeace („Žalioji taika“), Earth First! („Žemė pirmiausiai!“), Earth Liberation Front (ELF) („Žemės išlaisvinimo frontas“), Judėjimas „Atgal prie žemės“ (1 priedas).

Harrison ir kt. (2008) teigimu, vartotojo pasirinkimas yra svarbi tema, o ekologinis ženklinimas - tai priemonė, pagal kurią vartotojas gali pasirinkti mažiau aplinkai kenksmingą produktą. Ekologiniai ženklai Europoje buvo pradėti naudoti prieš 20 metų. Ženklinimas gali turėti skirtingus tikslus: produkto kokybės identifikacija, produkto sauga, produkto ekologija, produkto poveikis sveikai gyvensenai ar net produkto populiarumas rinkoje. Produktai, paženklinti pasitikėjimo vertu ekologiniu ženklu, privalo atitikti kriterijus, kurie susitelkia ties produkto gyvavimo ciklu. Žinomiausi nacionaliniai ekologiniai ženklai yra: „Mėlynas angelas“ (Vokietija), „Žalias lapas“ (Čekijos Respublika) ir kiti. Regioniniai ekologiniai ženklai yra „EUFlower“ („Europos gėlė“) ir „Nordic Swan“ („Šiaurės gulbė“), šiaurės šalių ekologinis ženklas ir kt.(2 priedas).

Sisteminis požiūris tai požiūris į nagrinėjamą objektą kaip į sistemą. Bartkienės (2009) teigimu, „pirmasis šį požiūrį pasiūlė austrų biologas Liudwig von Bertalanffy, kuris teigė, kad tikrovėje vykstančios sąveikos turi du komponentus: įvestį – tai, kas įeina į sistemą iš išorės, ir išeigą – tai, kas išeina iš sistemos į aplinką“. Steg ir Vlek (2009) analizuodami aplinkosauginės psichologijos potencialą skatinant aplinkos tvarumą per žmonių elgsenos pokyčius, siekia sistemiškai įvertinti, suprasti ir keisti aplinkosauginį elgesį (žr. 1 lentelė).

1 lentelė

Sisteminis požiūris ekologinės elgsenos studijose (Steg, Vlek, 2009)

Tyrimo etapai Tiriami elementai

I. Elgesio, kuris turėtų būti pakeistas, siekiant pagerinti

aplinkos kokybę, nustatymas.

1. Elgesio, turinčio didelį neigiamą poveikį aplinkai, išskyrimas. 2. Elgesio pokyčių galimybės įvertinimas.

3. Tikslinio elgesio esamo lygio įvertinimas. 4. Tikslinių grupių nustatymas.

II. Veiksnių, lemiančių atitinkamą elgesį,

įvertinimas.

1. Suvokiama nauda ir sąnaudos. 2. Moraliniai ir normatyviniai interesai. 3. Emocijos.

4. Aplinkos veiksniai. 5. Įpročiai.

III. Geriausiai pritaikomų intervencijų, siekiant skatinti aplinkosauginį

elgesį, nustatymas.

1. Informacinės strategijos (informacija, įtikinimas, socialinė parama, vaidmenų modeliai, visuomenės dalyvavimas).

2. Struktūrinės strategijos (produktų ir paslaugų prieinamumas, teisinis reguliavimas, finansinės strategijos).

IV. Intervencijos poveikio nustatymas.

1. Elgesį lemiančių veiksnių pokyčiai. 2. Elgesio pokyčiai.

3. Aplinkos kokybės pokyčiai.

4. Asmenų gyvenimo kokybės pokyčiai.

Steg ir Vlek (2009) teigimu sisteminis požiūris ekologinės elgsenos analizėje apima tris pagrindinius elementus: ekologinės elgsenos identifikavimą (sampratą), ekologinę elgseną lemiančių veiksnių įvertinimą ir priemones aplinkosauginei elgsenai skatinti.

1.1.1. Žmonių veiklos poveikis aplinkai

Gamtos pasaulis yra dinamiškas, tačiau stabilus. Problema kyla, kai žmonės pakeičia sistemą. Didelė dalis žmonių veiklos nėra tvari, nes žmonės reikalauja, kad žemės ištekliai patenkintų ne tik jų pagrindinius poreikius - vandens, maisto ir pastogės, tačiau daugeliui žmonių reikia žymiai daugiau, kad patenkintų komforto, patogumo ir transportavimo poreikius. Lehman ir Geller (2004) teigimu, kiekvienas šių poreikių sukelia išteklių išeikvojimo pasekmes.

Nors žmonių veiklos poveikis aplinkai nėra šio darbo tikslas, tačiau jos padeda suprasti buities ekologijos problemos esmę, taigi, toliau trumpai aprašytos Lehman ir Geller (2004) išskiriamos didžiausios grėsmės:

 Ozono problemos. Žemės ozono sluoksnis veikia kaip apsauga nuo žalingos saulės spinduliuotės, tačiau žmogaus veikla ardo šį skydą. Manoma, kad didžiausias žmogaus poveikis ozono sluoksniui buvo sukeltas cheminių medžiagų grupių, žinomų kaip halonai ir chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Žmonės naudoja šias dujas oro kondicionieriuose, šaldytuvuose, aerozoliniuose purškikliuose, gesintuvuose, ir tam tikrų plastikų gamyboje.

 Oro tarša. Devyniasdešimt procentų pramoninėse šalyse suvartojamos energijos gaunama iš iškastinio kuro deginimo, kurio metu išskiriami įvairūs šalutiniai produktai, įskaitant anglies dioksidą, anglies monoksidą, azotą, sieros oksidą ir kietąsias daleles.

 Klimato kaita. Ryškiausia grėsmė planetos aplinkai yra globalinis atšilimas. Daugelis mokslininkų mano, globalinį atšilimą labiausiai lemia iškastinio kuro, deginimas. Anglies dioksidas ir kiti šalutiniai deginamo iškastinio kuro dujų produktai, sukuria dangą aplink žemę, kuri leidžia šviesai įsiskverbti, neišleidžiant šilumos. Šio reiškinio rezultatas yra šiltnamio efektas ir lėtai šylanti planeta.

 Vandens tarša ir išeikvojimas. Pesticidai, trąšos, pramoninės cheminės medžiagos ir atliekos, iškastinio kuro teršalai ir gyventojų nuotekos užteršia gėlo vandens šaltinius. Didelė dalis ežerų ir upių užteršta gyvsidabriu, PCB ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Gyvsidabrio tarša taip pat yra didelė vandenynų problema.

 Atliekos. Amerikos aplinkos apsaugos agentūra apskaičiavo, kad amerikiečiai sukuria vidutiniškai 2,3 kg šiukšlių vienam asmeniui per dieną, t.y. beveik 1 kg daugiau nei 1960 m. . Perdirbama tik 28,0 proc. sąvartynų atliekų, likę 72,0 proc. sudeginami arba užkasami sąvartynuose. Tokia praktika veda prie aplinkosauginių problemų, pavyzdžiui, dirvožemio ir vandens užteršimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų padidėjusio išmetimo.

 Dirvos erozija ir užterštumas. Erozija, susijusi su kasyba ir intensyviu ūkininkavimu, lėmė tai, kad smarkiai sumažėjo viršutinis dirvos sluoksnis. Padidėjęs cheminių pesticidų naudojimas žemės ūkyje prisidėjo prie žemės taršos. Be to sutrikdžius ekosistemas ir sukuriant milijardus tonų atliekų per metus, bei kasyklose naudojant daug cheminių medžiagų, tokių kaip cianidas, toliau teršiama žemė.

 Žalios erdvės ir rūšių įvairovės praradimas. Šiuo metu yra išlikę tik apie 50,0 proc. pirminio žemės miškingumo. Tai reiškia, rūšių arealo įvairovės praradimą. Mokslininkai prognozuoja, kad dabartinė augalų ir gyvūnų išnykimo norma yra bent 1000 rūšių per metus.

Apžvelgus didžiausias aplinkosaugines problemas, tampa akivaizdu, kad reikalinga išsami, individų elgesio, sprendžiant aplinkos problemas, analizė. Globalinis atšilimas, gyventojų perteklius, perpildyti sąvartynai, ozono sluoksnio plonėjimas, rūgštūs lietūs, žalios

erdvės praradimas, vandens tarša ir rūšių nykimas yra problemos, kurios yra žmogaus elgsenos rezultatas.

1.1.2. Individualių vartotojų aplinkosauginę elgseną lemiantys veiksniai

Jau keletą dešimtmečių, mokslininkai tiria asmenų aplinkosauginio elgesio motyvaciją. Įgyti išsamų supratimą apie tai, kodėl asmenys įsipareigoja elgtis ekologiškai, svarbu politikos formuotojams ir tyrėjams, siekiant išspręsti aplinkosaugos problemas, kurioms reikia elgsenos pokyčių. Steg ir Vlek (2009) teigimu, elgesio pokyčių veiksmingumas paprastai padidėja, kai juos remia praeities veiksniai ir pašalinamos egzistuojančios kliūtys pokyčiams, todėl svarbu suprasti, kokie veiksniai skatina arba slopina aplinkosauginį elgesį. Aplinkosauginį elgesį lemiantys veiksniai mokslininkų buvo tiriami iš skirtingų teorinių perspektyvų. Daugelis mokslinių tyrimų orientuojasi į vyraujančias konkrečių disciplinų temas. Pasak Clarka, Kotchenb ir Moore (2003), pavyzdžiui, ekonomistai linkę nagrinėti išorinių sąlygų, pavyzdžiui, pajamų, kainų, ir socialinių-ekonominių charakteristikų įtaką žmogaus elgesiui. Psichologai sutelkia dėmesį į vidaus ar psichologinių kintamųjų įtaką elgesiui. Jie teigia, kad ekologiškas elgesys kyla iš vertybių, įsitikinimų ir požiūrių, kurie orientuoja asmenis link konkrečių veiksmų.

H’Mida, Chįvez ir Guindon (2008) tiria individualių vartotojų aplinkosauginę elgseną lemiančius veiksnius. Kai kurių tyrimų duomenimis nustatyta, kad jaunesni ir labiau išsilavinę vartotojai yra labiau informuoti ir daugiau rūpinasi aplinka. Kiti teigia, kad kultūra ir pajamos įtakoja vartotojų sprendimą pirkti (arba ne) ekologiškus produktus. Tačiau yra mažai tyrimų nagrinėjančių, kas įtakoja ekologinę elgseną.

Krajhanzl (2010) teigimu, kiekvienas asmuo turi savų priežasčių, kodėl vienaip ar kitaip elgiasi ir asmenų aplinkosauginis elgesys gali būti įtakojamas labai įvairių veiksnių, todėl nėra lengva išskirti veiksnius, kurie labiausiai įtakoja žmogaus aplinkosauginį elgesį. Autorius nurodo, kad kai kurie veiksniai įtakoja plačias socialines grupes (ekologinio mokesčio reformos, rūšiavimo konteineriai), o kiti gali turėti poveikį tik keletui asmenų.

Krajhanzl (2010) nuomone, jei būtų įmanoma visus veiksnius, turinčius įtakos individo elgesiui su aplinka, sudėti į vieną modelį, veiksnių sistema turėtų apimti - vidaus ir išorės veiksnius, individo praeities patirtį, dabarties procesus ir ateities lūkesčius. Toks modelis turėtų apimti ne tik asmeninius, bet ir grupės ar visos visuomenės veiksnius, turinčių įtakos žmogaus elgesiui su aplinka. Visi šie veiksniai grafiškai turėtų būti sujungti tarpusavyje, atsižvelgiant į tai, kaip jie vienas su kitu susiję. Autoriaus išskiriamos trys

pagrindinės sritys, kurių veiksniai daro poveikį aplinkosauginiam elgesiui:

 individo asmenybės veiksniai (vidiniai),

 veiksniai, susiję su aplinkos sąlygomis (išorinės sąlygos),

 asmeninio individo santykio su gamta veiksniai.

Krajhanzl (2010) nurodo, kad asmens nuotaika, asmenybės bruožai, gebėjimai, vertybės, požiūris ir gyvenimo būdas yra susiję su aplinkosauginiu elgesiu. Asmenybės veiksniai, kurie daro įtaką žmogaus elgesiui su aplinka, yra vadinami vidaus veiksniais, darančiais įtaką aplinkosauginiam elgesiui, bei žmogaus santykiui su gamta. Asmenybės veiksniai, darantys įtaką aplinkosauginiam elgesiui, apima motyvacines charakteristikas (požiūrius ir vertybes), gebėjimus ir asmens nuotaikas.

Autoriaus teigimu, ekologiškai elgtis yra lengviau, kai aplinkos sąlygos remia tvarią elgseną. Kaip išorės sąlygos įtakoja visuomenės aplinkosauginį elgesį nagrinėja aplinkos tyrimai, sociologija, ekonomika, teisės mokslai, kultūrologija, religijos studijos ir kitos disciplinos. Dėmesys skiriamas: ekonominei aplinkai (kainos, produktų prieinamumas ir ekologiškai švarių produktų sertifikavimas), teisinei aplinkai (taršos ir statybos standartai, atliekų tvarkymas ir elgesys su gyvūnais), kultūros ir socialinei aplinkai (tradicijos, moralės normos, religinės ir vertybių sistemos), organizacijų įtakai (žiniasklaida, socialinės grupės ir institucijos) ir aplinkai (aplinkos sąlygų prieinamumas ir kokybė, eismo infrastruktūra, pilietiniai patogumai ir atliekų tvarkymas). Išorinių veiksnių sąlygos daro įtaką viena kitai, pavyzdžiui, ekonominiai veiksniai sąveikauja ne tik tarpusavyje, bet jie taip pat turi įtakos socialinei, aplinkos ir kultūrinei aplinkai (Krajhanzl, 2010).

Kaiser ir Fuhrer (2003) veiksnius, susijusius su aplinkos sąlygomis vadina situaciniais ekologinės elgsenos veiksniais. Anot jo, situacijos sukuria ekologinės elgsenos galimybes ir apribojimus. Pavyzdžiui, perdirbimo galimybės nustato perdirbimo elgesį, tačiau, kuo situaciniai veiksniai stipresni, tuo mažiau įtakingi tokie psichologiniai veiksniai, kaip žinios. Kitaip tariant, žinių buvimas skatina ekologinę elgseną tik tada, kai yra santykinai nedidelės situacinės kliūtys. Tuo pačiu metu, geriausi rezultatai gaunami didinant ekologiško elgesio galimybes arba pašalinant kliūtis. Tačiau kiti autoriai teigia, kad ši išvada yra klaidinanti, ir iš tikrųjų yra priešingai. Jie teigia, kad žinios ir kiti psichologiniai veiksniai yra labai reikšmingi ekologinei elgsenai, ypač, esant dideliems situaciniams apribojimams.

H’Mida ir kt. (2008) išsamiai analizuoja aplinkosauginio sąmoningumo įtaką ekologiškai elgsenai. Autoriai nurodo, kad aplinkosauginį sąmoningumą lemia du veiksnių rinkiniai: išorės veiksniai (žiniasklaida, šeima, kultūra) ir vidaus veiksniai (demografiniai,

psichologiniai kintamieji) (žr. 1 pav.). Savo ruožtu, ekologinis pirkimo elgesys yra įtakojamas keturių veiksnių: aplinkosauginio sąmoningumo, noro mokėti didesnę kainą, suvokiamos produkto aplinkosauginės savybes, ir įmonės aplinkosauginė reputacija. Nors tiesioginis ryšys tarp aplinkosauginio sąmoningumo ir aplinkosauginio elgesio yra įmanomas, tokie santykiai gali būti pernelyg supaprastinti. Rūpinimasis aplinka gali būti netiesiogiai susijęs su ekologine pirkimo elgsena per asmens norą mokėti daugiau už ekologiškus produktus.

1 pav. Aplinkosauginio sąmoningumo veiksniai (H’Mida, Chįvez, Guindon, 2008).

Rūpinimasis aplinka yra sąlygojamas išorinių veiksnių, pavyzdžiui, žiniasklaidos, šeimos ir kultūros. Žiniasklaida gali vaidinti svarbų vaidmenį kuriant tiesioginį ryšį tarp aplinkosauginio sąmoningumo ir ekologiško pirkimo elgsenos. Šeima taip pat yra labai svarbus veiksnys, lemiantis ekologinį sąmoningumą, nes ji yra gilus aplinkosauginių vertybių šaltinis, kuriantis ekologišką asmenų požiūrį. Kultūra, kuri diktuoja žmonių vaidmenį natūralioje ekosistemų pusiausvyroje, gali būti daug svarbesnis ekologinį sąmoningumą lemiantis veiksnys nei amžius.

Ekologinis sąmoningumas yra nulemtas vidinių veiksnių, tokių kaip demografija ir psichologija. Daugeliu tyrimų, daugiausia psichologijos srityje, yra nustatyta, kad tokie demografiniai veiksniai, kaip amžius, lytis, išsilavinimas, pajamos ir politinė orientacija, gali būti labai naudingi aiškinant individo ekologinio sąmoningumo lygį ir susirūpinimą gamtine ir socialine aplinka. Pavyzdžiui, kai kurie autoriai teigia, kad labiau tikėtina jog jaunesni, išsilavinę žmonės geriau supranta aplinką negu jų vyresni, mažiau išsilavinę, kolegos. Lyties vaidmuo ekologiniam sąmoningumui buvo patvirtintas Rausepp (2001) studijoje, kurioje jis pareiškė, kad moterys yra labiau linkusios elgtis ekologiškiau negu vyrai. Psichologiniai veiksniai, kaip teigiama, taip pat yra svarbūs ekologinį sąmoningumą lemiantys veiksniai. Jie apima asmens vertybines orientacijas. Egoistinė ir altruistiška vertybinė orientacija lemia skirtingus ekologinius įsitikinimus.

Aplinkosauginis

sąmoningumas Pasiryžimas mokėti didesnę kainą

Išoriniai veiksniai

Žiniasklaida Šeima

Demografija Psichologija Ekonomika Kultūra Suvokiamos produkto ekologinės charakteristikos Įmonės aplinkosauginė reputacija Ekologiškas pirkimas Vidiniai veiksniai

Aplinkosauginis sąmoningumas tiesiogiai įtakoja vartotojų norą už ekologiškus produktus mokėti brangiau. H’Mida, Chįvez ir Guindon (2008) darbe laikomasi nuomonės, kad jei vartotojas yra ekologiškai sąmoningas, jis gali būti labiau linkęs mokėti didesnę kainą už ekologiškus produktus. Noras mokėti brangiau gali tiesiogiai sąlygoti ekologinio pirkimo elgseną arba gali būti įtakojamas netiesioginių veiksnių (suvokiamų produkto ekologinių charakteristikų ir įmonės aplinkosauginės reputacijos), susijusių su ekologinio pirkimo elgesiu. Jei vartotojui produkto ekologinės charakteristikos yra reikšmingos (pavyzdžiui, dėl sveikatos priežasčių), jis gali būti pasirengęs mokėti daugiau už ekologiškesnius produktus, tačiau, bendrovės reputacija, susijusi su aplinkosauga, nėra labai gera, klientai nenori mokėti papildomų pinigų, nes jie nepasitiki konkrečios įmonės ekologišku ženklinimu.

Aplinkosauginis sąmoningumas yra tiesiogiai susijęs su ekologinio pirkimo elgsena. Vartotojai, kurių aplinkosauginis sąmoningumas yra aukšto lygio, yra labiau linkę rinktis ekologiškesnius produktus. Vartotojo noras mokėti didesnę kainą už ekologiškus produktus teigiamai veikia jo ekologinę elgseną. Šis santykis rodo, kad asmenys, kurie yra pasirengę mokėti didesnę kainą už ekologiškus produktus, tai daro, nepriklausomai nuo kitų veiksnių (H’Mida, Chįvez, Guindon, 2008).

Steg ir Vlek (2009), nagrinėdami ekologinę elgseną lemiančius veiksnius, juos skirsto į tris grupes (žr. 2 pav.)

2 pav. Ekologinę elgseną lemiantys veiksniai.

Autoriai išskiria tris motyvuojančių veiksnių mokslinių tyrimų kryptis:

 Išlaidų ir naudos santykis. Įvairūs aplinkosauginio elgesio tyrimai pradedami

Motyvaciniai veiksniai Išlaidų ir naudos santykis Moralinės ir normatyvinės priežastys Emocijos Integruota aplinkosauginės motyvacijos perspektyva Aplinkos veiksniai

Tiesiogiai veikia elgesį Aplinkos veiksniai riboja motyvacijos veiksnių įtaką elgsenai

Aplinkos veiksniai lemia, kurios motyvacijos rūšys labiausiai įtakoja elgesį Įpročiai Reikalauja siektino tikslo

Rezultatai turi būti malonūs Sąlygojami psichikos

nuo prielaidos, kad asmenys daro pagrįstus sprendimus ir pasirenka alternatyvas suteikiančias aukščiausią naudą su mažiausiomis sąnaudomis.

 Moralinės ir normatyvinės priežastys. Mokslininkai, išnagrinėję aplinkosauginių įsitikinimų bei elgsenos vertybinį pagrindą, nustatė, kad kuo labiau asmenys prisideda prie visuomeninių, altruistinių ar biosferos vertybių, nesusijusių su jų tiesioginiais interesais, tuo labiau tikėtina, kad jie elgsis ekologiškai.

 Emocijos. Kai kurie tyrimai nagrinėjo emocijų vaidmenį aiškinant aplinkosauginį elgesį. Tačiau dauguma šių tyrimų teoriškai nepagrįsti.

Steg ir Vlek (2009) teigimu, daugelis aplinkos veiksnių gali palengvinti arba apsunkinti aplinkosauginį elgesį ir įtakoti individualią motyvaciją. Autoriai nurodo, kad aplinkos veiksniai gali veikti keturiais skirtingais būdais:

 Tiesiogiai paveikti elgesį. Pavyzdžiui, asmuo negali keliauti autobusu, kai viešojo transporto paslauga yra neprieinama.

 Santykiai tarp aplinkos veiksnių ir elgsenos gali būti susiję motyvuojančiais veiksniais, tokiais kaip požiūris, emocijos, ar asmeninės normos.

 Aplinkos veiksniai gali riboti motyvacijos veiksnių įtaką elgsenai, o aplinkos veiksnių poveikis elgesiui gali priklausyti nuo asmeninių veiksnių.

 Aplinkos veiksniai lemia, kurios motyvacijos rūšys labiausiai įtakoja elgesį (Steg, Vlek, 2009).

Aukščiau aptarti teoriniai modeliai iš esmės teigia, kad asmenys daro pagrįstus pasirinkimus, tačiau, kaip nurodo Steg ir Vlek (2009), daugeliu atvejų, elgesys yra įprastinis ir nulemtas automatinių pažintinių procesų, o ne įmantrių argumentų. Autoriai apibrėžia tris svarbias įpročių savybes. Pirmiausia, įpročiai reikalauja siektino tikslo. Antra, tas pats veiksmas bus kartojamas, kai jo rezultatai yra malonūs. Trečia, įpročiai yra sąlygojami psichikos procesų.

1.1.3. Ekologiškos elgsenos skatinimo strategijos

Įvairios aplinkos apsaugos problemos, pavyzdžiui, globalinis atšilimas, oro tarša, vandens trūkumas, aplinkos triukšmas ir biologinės įvairovės nykimas, kelia grėsmę aplinkos tvarumui. Daugelis šių problemų yra nulemtos žmogaus elgesio, ir todėl gali būti valdomos, keičiant atitinkamą elgesį taip, kad būtų sumažintas jo poveikį aplinkai.

Lehman ir Geller (2004) teigimu, veiksmų ilgalaikiškumas yra kebli problema, mažinant aplinkosaugos problemas, ir gali būti viena iš priežasčių, kodėl elgesio intervencijos nesulaukia didesnio palaikymo ir pritaikomumo. Dauguma tyrimų nagrinėja gana trumpų laikotarpių intervencijas, kurias pabaigus, tikslinis ekologiškas elgesys paprastai grįžta į pradinį lygį, todėl autoriai siūlo tris galimus sprendimus ilgalaikiam palaikymui (žr. 3 pav.).

3 pav. Ilgalaikių intervencijų sprendimai.

Lehman ir Geller (2004) pažymi skirtumą tarp apriboto ir efektyvaus elgesio. Apribotas elgesys apima vartojimo mažinimą ir reikalauja pakartotinių veiksmų bei tam tikrų išlaidų tam, kad būtų veiksmingas (pvz., mažinti automobilių naudojimą, didinant naudojimąsi viešuoju transportu). Priešingai, efektyvus elgesys yra vienkartinis elgesys įgyvendinant efektyvias technologijas, kurios teikia pakartotinę naudą (pvz., mažiau kuro naudojančių transporto priemonių pirkimas). Iki šiol dauguma aplinkosaugininkų akcentuoja elgesį, kuris reikalauja pakartotinių veiksmų.

Tačiau, autorių teigimu, ne visos aplinkos problemos gali būti išspręstos vien naudojant veiksmingesnes technologijas. Tam tikras elgesys, pavyzdžiui, pakartotinis naudojimas, ir toliau turi būti taikomos ilgą laiką, ir aplinkai kenksmingų veiksmų sumažinimas čia taip pat svarbus. Taigi, svarbu moksliniais tyrimais rasti būdus, kaip remti ilgalaikius ekologinius veiksmus.

Palaikymo uždavinys taip pat gali būti sprendžiamas įgyvendinant intervencines priemones, kurių nereikia nutraukti. Vienas iš būdų tai padaryti yra anksčiau darbe aptartas aplinkos pritaikymas. Kitas būdas yra institucionalizacija. Jei atlygis, grįžtamasis ryšys arba skatinimo strategijos yra ekonomiškai veiksmingos, nėra jokios priežasties, kodėl jos negali būti toliau taikomos neribotą laiką (Lehman, Geller, 2004).

Sutelkti dėmesį į efektyvų elgesį, kurio nereikia nuolat remti

Įgyvendinti intervencijų vertinimus, kad būtų atrasti veiksniai, kurie didina palaikymą

Kurti intervencijas, kurios gali tęstis neribotą laiką

4 pav. Intervencinių strategijų kintamieji.

Lehman ir Geller (2004) teigimu, aplinkosauginės intervencinės strategijos gali būti suvokiamos per tris kintamuosius (žr. 4 pav.). Elgesys yra nulemtas pirminių sąlygų ir sukelia teigiamas arba neigiamas pasekmes. Šios pasekmės lemia tolesnį elgesį. Dauguma elgesio intervencijų, siekiant apsaugoti aplinką, gali būti klasifikuojamos į pirmines ir pasekmių elgsenos pokyčių strategijas (Lehman, Geller, 2004) (žr. 5 pav.).

5 pav. Intervencijų strategijų klasifikacija.

Įvairios pirminės strategijos yra veiksmingos darant įtaką su aplinka susijusiam elgesiui. Šios strategijos apima: informaciją ir švietimą, žodinius bei rašytinius raginimus, modeliavimą ir demonstravimą, įsipareigojimus, aplinkos pritaikymą. Steg ir Vlek (2009) pritaria Lehman ir Geller (2004) nuomonei, kad elgesio pokyčių strategijos, gali būti skirstomos į pirmines ir pasekmių strategijas. Tačiau jie elgesio pokyčių strategijas taip pat skirsto į informacines ir struktūrines. Autorių teigimu, informacinėmis strategijomis, siekiama keisti suvokimą, motyvaciją, žinias ir normas, nekeičiant aplinkos konteksto, kuriame daromi pasirinkimai. Informacinės strategijos yra ypač efektyvios, kai aplinkosauginis elgesys yra gana patogus ir nėra labai brangus, ir kai asmenys nesusiduria su rimtais išoriniais elgesio suvaržymais. Kai aplinkosauginis elgesys yra gana brangus arba sudėtingas dėl išorinių kliūčių aplinkosauginiams veiksmams, šių aplinkybių pakeitimas gali būti reikalingas, siekiant padidinti individualias galimybes veikti ekologiškai.

Elgesys Pirminė sąlyga

Neigiama pasekmė Teigiama pasekmė

Pasekmių intervencijų strategijos

Apdovanojimai Grįžtamasis ryšys

Pirminės intervencijų strategijos

Informavimas

1.2. Buities ekologijos ir sveikatos mokslų ryšys 1.2.1. Buities ekologijos samprata ir pagrindinės sritys

Ne tik didelės įmonės, žemės ūkis ar energetika, bet ir kiekvienas namų ūkis ar biuras yra atsakingas už aplinkos būklę. Namų ūkiai ir privačių automobilių transportas sudaro apie trečdalį aplinkos teršimo. Kasdienis elgesys namuose bei darbe tiesiogiai veikia ir įtakoja aplinką. Taigi, labai svarbu pakeisti vartotojo elgseną siekiant sumažinti žalingą poveikį aplinkai. Oxenreider (2008) teigimu, yra daug mažų dalykų, kuriuos galima padaryti buityje, siekiant sumažinti sąvartynų atliekas ir oro teršimą bei išsaugoti natūralų kraštovaizdį. Taigi, namų ekologija yra labai plati tema su tūkstančiais skirtingų sričių, kurie priklauso nuo konkretaus namų ūkio, tačiau svarbu bent jau išskirti bendrus veiksnius, kurie daro didžiausią poveikį aplinkai ir pateiktus pasiūlymus, reikalingus, norint sumažinti aplinkai daromą žalą.

Kiekvieną dieną visuomenė susiduria su skatinimu elgtis ekologiškai, tačiau ką iš tikrųjų reiškia terminas buities ekologija nėra apibrėžta, o rinkoje kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau ekologiškų produktų, tačiau nėra aišku, kurie iš šių produktų daro didžiausią įtaką buities ekologijai. Darby (2008) teigimu, siekiant atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia reikia identifikuoti namų ūkių veiklos sritis ir tai, kiek jos prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai. Namų ūkių veiklos poveikio aplinkai diagrama rodo, atskirų namų ūkių veiklos sričių poveikio aplinkai mastą (žr. 6 pav.).

Išnagrinėjus šią diagramą, geriau suprantama, kuri veikla, turi didžiausią ir mažiausią poveikį aplinkai. Tai, savo ruožtu, suteikia geresnį supratimą apie pokyčių prioritetus, siekiant ekologiškesnio elgesio. Poveikis aplinkai diagramoje yra padalintas į septynias skirtingas kategorijas (iš kairės į dešinę), o legenda diagramos apačioje rodo namų ūkių veiklos sritis, kurios sudaro poveikį aplinkai kiekvienoje kategorijoje.

6 pav. Namų ūkių veiklos poveikis aplinkai.

Pirmoji poveikio aplinkai kategorija, globalinis atšilimas ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kaip ir kitos poveikio kategorijos, prasideda nuo transportavimo įtakos įvertinimo. Judant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kategorijos stulpeliu aukštyn, kita veiklos sritis yra maistas, buitinės (namų apyvokos) operacijos, tada apsirūpinimas būstu ir t.t. (ta pačia tvarka, kaip ir legendoje apačioje). Iš diagramos duomenų matyti, kad maždaug 80 proc. namų ūkio indėlio į pasaulinį atšilimą (sąlygotą šiltnamio efektą sukeliančių dujų), sukuriama trijose namų ūkio veiklos srityse. Buitinės operacijos, kurių didžiąją dalį sudaro komunalinės paslaugos (dujos ir elektra), yra didžiausią poveikį pasauliniam atšilimui daranti namų ūkių veiklos sritis, po kurios seka transportavimas ir maistas. Vertinant kitų kategorijų poveikį aplinkai, matoma panaši tendencija: transportas, maistas ir namų ūkio veikla (komunalinės paslaugos) daugiausiai prisideda prie namų ūkių poveikio aplinkai.

Taigi, tikslinga sutelkti dėmesį į šias tris kategorijas:

 Transportavimas yra namų ūkių veiklos sritis, kurioje pokyčiai, siekiant ekologiškesnės elgsenos, įgyvendinami paprasčiausiai ir yra labiausiai ekonomiškai efektyvūs. Paprasčiausias ir labiausiai neatidėliotinas sprendimas šioje srityje yra kiek įmanoma sumažinti kiekvieną dieną nuvažiuotą atstumą. Kitas aspektas šioje srityje – pasirinktos transporto priemonės tipas. Hibridiniai automobiliai yra puikus sprendimas žmonėms, kurie vairuoja daugiau nei vidutiniškai arba tiems, kurie nori investuoti į labiausiai aplinką tausojančias 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Globalinis atšilimas – Šiltnamio dujos Bendras oro

užterštumas Nuodingas oro užteštumas Bendras vandens užterštumas Nuodingas vandens užteštumas Arealo pakeitimas – vandens naudojimas Arealo pakeitimas – žemės naudojimas P ov ei k io ap li nk ai r ei k šm ė (P ro c. )

Poveikio aplinkai kategorija

Transportas Maistas Namų apyvokos operacijos

Apsirūpinimas būstu Asmeniniai daiktai paslaugos Medicina

transporto priemones. Žmonėms, kurie negali sau leisti hibridinio automobilio, yra didelės ridos alternatyvos.

 Maisto produktų kategorijos poveikį taip pat lengva pakeisti. Saikingesnis valgymas arba didesnio kiekio vaisių ir daržovių ir mažesnio kiekio mėsos valgymas sumažina poveikį aplinkai. Be to, vietiniai ir ekologiški maisto produktai taip pat mažina neigiamą poveikį aplinkai.

 Komunalinių paslaugų kategorijoje pakeitimai paprastai yra labai rentabilūs. Literatūroje pateikiama daug būdų, kaip namų ūkiai gali sumažinti energijos suvartojimą: pakeisti seną šildymo, vėdinimo ir vandens šildymo įrangą į efektyvesnę; pakeisti kaitinamąsias lemputes į kompaktiškas fluorescencines; pagerinti namo izoliaciją, jei esama izoliacija yra mažesnė nei rekomenduojama ir pakeisti senus vieno stiklo paketo langus į dvigubus. Kitas ekonomiškai efektyvus žingsnis yra saulės energijos panaudojimas būsto ir vandens šildymui (Darby, 2008).

Krajhanzl (2010) pagal elgesio, susijusio su įvairių rūšių aplinkosaugos klausimais, struktūrą, išskiria aplinkos elgesio sritis, kurios analogiškai yra susijusios su: sveikatos, estetikos, gamtos išteklių ir gyvybės apsauga.

Kadangi buities ekologijos sričių yra labai daug ir jos gali būti skirtingai klasifikuojamos, skirtingi autoriai jas interpretuoja skirtingai (žr. 2 lentelė).

2 lentelė

Buities ekologijos sritys Konektikuto aplinkos apsaugos

departamentas (2010) Dudutytė (2010) Urbonaitė (2010). 1. Vandens taupymas.

2. Energijos taupymas.

3. Atliekų kiekio sumažinimas. 4. Vejos ir sodo priežiūra. 5. Ekologiškas pirkimas. 6. Automobiliai ir kelionės. 7. Namų tobulinimas

(remontas).

1. Maistas.

2. Buitinė chemija: skalbimo ir valymo priemonės, oro gaivikliai.

3. Namų aplinka: interjeras ir apdaila, elektros energija ir elektros prietaisai, popieriaus gaminiai, remontas (dažai, lakai).

4. Kitos sritys: kosmetika, tekstilė, plastikas, cheminiai produktai, automobilis.

1. Valymo priemonės ir baldai. 2. Elektros ir vandens

taupymas.

Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, plačiausiai buities ekologijos sritis išskiria Konektikuto aplinkos apsaugos departamentas. Tuo tarpu Dudutytė dalį jų sugrupuoja į apibendrintas kategorijas pagal jų taikymo sritis. Siauriausia yra Urbonaitės pateikiama

klasifikacija, kurioje apibendrintai akcentuojamos dvi daugiausiai žalos aplinkai darančios buities veiklos sritys.

Minėta aplinkosaugos klausimų klasifikacija naudojama moksliniuose žmogaus elgesio aplinkoje tyrimuose ir tyrimuose, nagrinėjančiuose įvairių aplinkosauginių problemų poveikį žmogaus sveikatai.

1.2.2. Namų ūkių veiklos aplinkosauginių problemų poveikis žmonių sveikatai

Atsižvelgiant į darbe keliamą problemą ir darbo tikslą, tikslinga įvertinti išskirtų buities ekologijos sričių poveikį žmogaus sveikatai. Jungtinis sveikatos ir ekologijos požiūris pradėtas plėtoti 1990 m., teigiant, kad ekosistemų kaita (vietos, regioniniu ir pasauliniu mastu) daro didelį poveikį žmonių sveikatai. Arata (2004) veiksnius, turinčius įtakos sveikatai, skirsto į vidaus ir išorės veiksnius. Autorius nagrinėjo, kaip kai kuriuos žmonių ligų ciklus veikia transportas, namų aplinka bei ekosistemų ir biologinės įvairovės pokyčiai. Jis akcentuoja, kad išoriniai fizinės aplinkos veiksniai (klimatas, toksinai, ir t.t.) vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Kofler (2010) teigimu, aplinkos kaita ir biologinės įvairovės nykimas turi didelį poveikį žmonių ligoms, taip pat kitoms sveikatos problemoms.

Bhasin ir Nag (2011) pateikė pagrindinių, vis didesnį susirūpinimą keliančių, klausimų susijusių su ekologija ir sveikata, apžvalgą. Straipsnyje autoriai analizuoja bendrosios taršos poveikį žmonių sveikatai. Tarša paprastai reiškia kenksmingas medžiagas, kurios yra išleidžiamos į aplinką, kaip žmonių veiklos rezultatas. Taršos žala, autorių teigimu, pagal teršalų rūšis, gali būti suskirstyta į tris pagrindines kategorijas apimančias:

 tiesioginį poveikį žmonių sveikatai (pvz., apsinuodijimas arba dėl oro užterštumo paūmėjusi plaučių liga);

 žalą prekėms ir paslaugoms (pvz., korozinis oro taršos poveikis pastatams ir augalams);

 kitą tiesioginį poveikį, kurį žmonės suvokia kaip jų gyvenimo kokybės blogėjimą (pvz., transporto spūstys ir netvarka).

Bhasin ir Nag (2011) teigimu, bendrasis tiesioginis taršos poveikis žmonių sveikatai apima:

 Oro taršą. Anglies monoksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai labai smarkiai įtakoja sveikatą. Jei išliks dabartinės tendencijos, mirtis nuo oro taršos taps labai dažna problema.

 Vandens taršą. Vandens tarša nuotekomis, pramonės atliekomis (į vandenį patenkantys teršalai: švinas, plovikliai, sieros rūgštis, vandenilio fluorido rūgštis, fenoliai, eteriai, benzenas, amoniakas ir t.t.) ir žemės ūkyje naudojamais produktais (insekticidai, pesticidai, herbicidai ir trąšų nitratai) kelia vis didesnį susirūpinimą. Teršalai, patenkantys ne tik į upelius, upes, ežerus ir pakrantes, bet taip pat (ir rimčiausiai) į požeminius vandenis, kurių išvalymas beveik neįmanomas, didina hepatito, dizenterijos ir kitų užkrečiamų ligų grėsmę ir apsinuodijimus cheminėmis medžiagomis.

 Kietąsias atliekas. Rimta taršos problema yra nesaugus kietųjų atliekų šalinimas ir kaupimas atviruose sąvartynuose. Jei šios atliekos deginamos jos prisideda prie oro taršos; vandens filtravimas per jas užteršia požeminius vandenis; ir jos tarnauja kaip žiurkių, tarakonų, musių ir uodų, kurie sukelia įvairias ligas, veislynai.

 Taršą pesticidais ir giminingais junginiais. Įvairios medžiagos, tokios kaip chlorinti angliavandeniliai ir panašūs organiniai cheminiai junginiai - švinas, gyvsidabris ir fluoridai, veikia žmones ir daug kitų gyvų būtybių daugeliu būdų ir yra laikomos pagrindiniais teršalais. Kita chlorintų angliavandenilių junginių klasė - polichlorinti bifenilai, taip pat yra pavojingi teršalai. Nerimą kelia tai, daugelis chlorintų angliavandenilių insekticidų įskaitant aldriną, dieldriną ir benzeno hexachloridą buvo rasti motinų piene.

 Taršą sunkiaisiais metalais. Metalai, kurie yra labiausiai toksiški, patvarūs ir gausiai paplitę aplinkoje, yra švinas, gyvsidabris, kadmis, chromas, arsenas ir nikelis. Kadangi informacija apie šių metalų poveikį aplinkai ir trumpalaikį bei ilgalaikį toksiškumą žmonėms yra plačiai prieinama, kiek įmanoma yra apribotas šių metalų išleidimas į aplinką. Sunkiųjų metalų tarša sukelia nervų sistemos, kraujotakos sistemos, virškinimo trakto pakitimus bei kitus žalingus poveikius.

 Radiaciją. Radioaktyviosios medžiagos yra tos, kurių atomai patiria spontanišką branduolinį skilimą, skleidžiantį greitąsias daleles ir skvarbius elektromagnetinius spindulius. Greitosios dalelės ir spinduliai paprastai vadinami jonizuojančiąja spinduliuote. Radioaktyvumas aplinkoje kyla dėl kuro kasimo ir perdirbimo, elektrinių operacijų, transporto ir panaudoto kuro perdirbimo, ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugojimo. Su apšvita yra susiję įvairūs genetiniai defektai, onkologiniai susirgimai ir negyvagimiai.

 Cheminius mutagenus. Buvo įtariama, kad cheminiai mutagenai (medžiagos, kurios gali sukelti mutacijas), pavyzdžiui, kofeinas, LSD ir kt., yra pavojingi mutagenai žmogui. Domėjimasis apsigimimų priežastimis, kartu su chemijos pažanga ir paveldimumu, lėmė suvokimą, kad žmonija yra veikiama daugelio sintetinių cheminių medžiagų, kurių mutageninio poveikio reikšmė nežinoma. Šis, autorių išskirtas, taršos poveikis žmonių sveikatai, atskirose namų ūkių veiklos srityse pasireiškia skirtingai. Tarptautinėje literatūroje sutinkama daug mokslinių tyrimų, analizuojančių pagrindinių aplinkosauginių problemų poveikį žmonių sveikatai. Pagrindinės buities ekologijos sritys, susijusios su aplinkosauginėmis problemomis ir jų poveikiu žmonių sveikatai apima: transportą ir energetiką; buitinę chemiją, vandens taršą, atliekų perdirbimą ir buityje naudojamas trąšas.

Vandens taršos poveikis sveikatai. Colwell ir Wilcox (2010) teigimu, egzistuoja

ypatingai glaudus ryšys tarp vandens kokybės ir sveikatos. Nei vienas kitas aplinkosauginis klausimas nėra toks svarbus žmonių sveikatai ir ekosistemų tvarumui kaip vandens kokybė ir išsaugojimas. Vanduo yra kompleksinis elementas susiejantis beveik visas pagrindines su visuomenės sveikata susijusias problemas, įskaitant biologinės įvairovės išsaugojimą, klimato kaitą, skurdo ir užkrečiamųjų ligų mažinimą.

Transporto ir energetikos poveikis sveikatai. Assunēćo et al. (2009) teigimu,

nepaisant daugelyje šalių nustatyto automobilių išmetamų teršalų ribojimo, angliavandeniliai, kietosios dalelės, azoto oksidai, anglies monoksidas, sieros dioksidas ir aldehidai, bei kiti transporto priemonių teršalai, dėl jų toksiškumo, įtakoja gyventojų sergamumą ir mirtingumą bei sukelia neigiamą ekologinį poveikį (pvz., šiltnamio efektas). Autorių teigimu, transporto priemonių išmetami teršalai, pavyzdžiui, dioksinai, furanai, benzenas ir aromatiniai angliavandeniliai, daro didelę žalą žmonių sveikatai. Kai kurie iš šių teršalų, net ir labai mažomis koncentracijomis, turi kancerogeninį poveikį.

Holmes (1995) išskiria motorinių transporto priemonių skleidžiamas sveikatai pavojingas medžiagas:

 Švinas buvo benzino priedas iki 1970 m., kol jis buvo uždraustas, tačiau jis vis dar naudojamas senesnėse transporto priemonėse. Švinas yra labai toksiškas ir gali turėti įtakos beveik visiems žmogaus organams. Mažo švino kiekio lėtinis poveikis veikia nervų sistemą ir sukelia mažakraujystę.

 Anglies monoksidas (CO) yra bespalvės ir bekvapės dujos. Anglies monoksidas veikia žmogaus sveikatą, sutrikdydamas deguonies kiekį kraujyje, o tai sąlygoja suvokimo sutrikimus, refleksų sutrikimus. Anglies monoksidas gali

sukelti dažnesnius galvos skausmus ir veikia centrinę nervų sistemą, širdį, ir kraujotaką.

 Benzenas naudojamas siekiant pagerinti bešvinio benzino našumą. Pagrindiniai benzeno ore šaltiniai yra motorinių transporto priemonių emisija ir benzino garavimo nuostoliai jį tvarkant, paskirstant ir saugant. Įrodyta, kad benzenas yra kancerogenas ir nėra žinomas saugus ribinis jo lygis.

 Azoto oksidai (NO), apimantys azoto dioksidą (NO2), azoto oksidą (NO) ir nitrito oksidą (N20), yra automobilių išmetamieji teršalai, ir yra laikoma, kad jie daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Žmonėms jie gali sudirginti kvėpavimo takus, apsunkina plaučių funkciją ir padidina jautrumą astmai ir virusinėms infekcijoms. Azoto oksidai taip pat vaidina svarbų vaidmenį rūgštaus lietaus formavimuisi ir ozono mažėjimui.

 Angliavandeniliai, ar lakieji organiniai junginiai (LOJ), yra automobilių išmetamosiose dujose dėl nesudegusio arba iš dalies sudegusio kuro. Automobilių išmetami angliavandeniliai yra kancerogeniniai. Kiti lakieji organiniai junginiai sukelia mieguistumą, akių ir kvėpavimo takų dirginimą ir kosulį.

 Fotocheminis smogas sukelia akių dirginimą, galvos skausmus, kosulį, sutrikusią plaučių funkciją ir akių, nosies ir gerklės dirginimą. Didžiausias pavojus gresia astma sergantiems suaugusiems ir vaikams.

 Kietosios dalelės yra smulkios dalelės, pavyzdžiui, suodžiai, kurios yra nepilno kuro sudegimo rezultatas. Kietosios dalelės ore gali apsunkinti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip bronchitas ir astma. Labiausiai nerimą keliantis kietųjų dalelių ore aspektas yra jų sąsajos su onkologiniais susirgimais.

 Aldehidai yra cheminės medžiagos, automobilių išmetamosiose dujose, dėl nevisiško kuro sudegimo. Jie turi aštrų kvapą ir yra blogo kvapo, susijusio su eismo, ypač dyzelinių transporto priemonių, priežastis. Aldehidai, įskaitant formaldehidą, gali sudirginti akis, nosį ir gerklę kartu su čiauduliu, kosuliu, pykinimu ir kvėpavimo sunkumais. Laboratoriniai duomenys rodo, kad formaldehidas yra kancerogeninis. Kai kurie iš šių metalų, pavyzdžiui, arsenas, berilis, gyvsidabris, kadmis ir švinas, gali būti labai toksiški net mažomis koncentracijomis.

Buitinės chemijos poveikis sveikatai. Oro kokybės mokslų susivienijimas JAV (Air

naudingas sveikatai. Susivienijimo teigimu, daugeliu tyrimų (Kildes ir Schneider (2000), Culver et al (2002), Franke et al (1997), Sutton (2009)) buvo patvirtinta, kad dulkių kontrolė ir valymas yra veiksmingas metodas sumažinant virusų, bakterijų, kietųjų dalelių, endotoksinų, pelėsių ir alergenų lygį uždaroje aplinkoje ir mažinant ligų dažnumą. Tačiau, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad labai daug produktų ir procesų, kurie yra naudojami siekiant palaikyti švarą uždaroje aplinkoje, taip pat gali prisidėti prie aplinkos taršos (Rumchv et al (2004), Shendell et al (2004), Zock et al (2001), Wolkoff et al (1998), Sutton (2009)) ir sveikatos problemų.

Oro kokybės mokslų susivienijimas (2011) leidinyje aprašo Zock, Plana, Jarvis et al (2007) paskelbtą tyrimą, kuris pateikia rizikos, susijusios su valymo priemonėmis, sveikatai iliustraciją. Tyrimo aprašyme nurodoma, kad mokslininkai ištyrė 3503 asmenis iš 10 šalių, kurie naudoja valiklius namų valymui ir, kurie iki tyrimo pradžios neturėjo jokių astmos požymių. Tyrimo rezultatai parodė, kad 42,0 proc. dalyvių, kurie naudojo purškiamas valymo priemones bent kartą per savaitę, pasireiškė astmos simptomai. Dažniausiai naudojami produktai buvo langų ir baldų valikliai ir purškiami oro gaivikliai. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad astma buvo dažniau diagnozuota tiems, kurie naudojo purškiklius bent keturias dienas per savaitę. Nepurškiamos valymo priemonės nebuvo susijusios su astma. Šie rezultatai rodo, kad dažnas purškiamų valiklių naudojimas, gali būti svarbus rizikos veiksnys susirgti astma suaugusiesiems.

Leidinyje pateikiamas, Sutton (2009) sudarytas, sveikatos problemų ir su tuo susijusių chemikalų ir buitinių valymo produktų sąrašas:

 Astma: sukelia 6 chemikalai iš 10 valymo produktų,

 Kancerogenai: sukelia 11 chemikalų iš 11 valymo produktų,

 Reprodukciniai sutrikimai: sukelia 4 chemikalai iš 4 valiklių,

 Hormonų sutrikimai: sukelia 8 chemikalai iš 9 valymo priemonių,

 Nervų sistemos pažeidimai: sukelia 17 chemikalų iš 15 produktų.

Lentelėje (žr. 3 lentelė) pateikiamas trumpas pagrindinių buitinių valiklių sudedamųjų cheminių medžiagų poveikio sveikatai aprašymas.

3 lentelė

Pavojingų cheminių medžiagų esančių valikliuose pavyzdžiai (Air Quality Sciences, Inc., 2011)

Cheminė medžiaga Susijusios sveikatos problemos Naudojimas valymo produktuose Alkoholiai Akių, odos, gerklės ir kvėpavimo takų

dirginimas; ilgalaikis poveikis izopropilo alkoholio gali pakenkti plaučiams; benzilo alkoholis gali būti kontaktinis alergenas.

Naudojami kaip tirpikliai ir dezinfekantai

Amoniakas Nosies, gerklės, kvėpavimo takų dirginimas; gali sukelti švokštimą ir dusulį; ilgalaikis poveikis gali sukelti bronchitą.

Naudojamas stiklo valikliuose

Etanolaminas Nosies, gerklės, kvėpavimo takų dirgiklis; sukelia kosulį, švokštimą, dusulį; odos dirgiklis; ilgalaikis poveikis gali sukelti astmą

Naudojamas paviršinio valymo produktuose, grindų priežiūros produktuose, bendrosios paskirties, stiklo ir vonios valikliuose

Etileno glikolio eteriai Akių, kvėpavimo takų, odos dirginimas; neurotoksinas; reprodukcijos toksinas

Tirpiklis. Naudojamas stiklo ir bendrosios paskirties

valikliuose ir grindų priežiūrai Neorganinio chloro

junginiai

Kvėpavimo sistemos, odos dirginimas, gali būti ėsdinantis akims ir gleivinei

Dezinfekcijos priemonė, Naudojamas baliklis. Oksidatoriai Nosies, gerklės ir kvėpavimo takų

dirgiklis; gali būti ėdantis odą, akis; klasifikuojamas kaip mutageninis, tačiau nėra įrodymų, kad koncentracija rasta valymo produktuose sukeltų mutageninę žalą žmonėms.

Vandenilio peroksidas. Laikomi ekologiškesniais dėl mažiau toksinių savybių

Fenoliai / chlorinti fenolių

Akių ir kvėpavimo takų dirginimas, kancerogenas.

Dezinfekcija Kvantiniai amonio

junginiai

Nosies ir gerklės dirginimas; sunkus akių dirginimas; galimas virškinimo trakto ir kepenų apsinuodijimas; astma; alerginės reakcijos; odos jautrumo padidėjimas.

Dezinfekcija. Naudojami vonios kambarių, grindų ir bendrosios paskirties valikliuose.

Bondi (2011) nurodo, kad pavojingos cheminės medžiagos yra visuose buitiniuose dezinfekavimo produktuose. Daugelis ingredientų susiję su ūmiomis ir lėtinėmis žmogaus sveikatos problemomis bei su žala aplinkai. Nors šios sąsajos kol kas yra neįrodytos, tačiau kelia didelį susirūpinimą. Autoriaus teigimu, nors žmogaus sveikata bei aplinka yra veikiami ir daugelio kitų veiksnių, tiesioginiai ryšiai tarp tradicinių valymo produktų ingredientų ir neigiamo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai, pavyzdžiui, oro tarša ir endokrininės sistemos veiklos sutrikdymas, turėjo reikšmingą įtaką vartotojų požiūriui į namų ūkio produktų saugą.

veikliosios medžiagos yra amonio junginiai ir natrio hipochloritas. Dar vienas ingredientas, triklozanas, yra naudojamas daugiausia antimikrobiniuose rankų plovikliuose, bet taip pat ir keliuose registruotuose paviršiaus dezinfekcijos priemonėse. Bondi (2011) atliko mokslinės literatūros, kuri pateikia įrodymų apie šių dezinfekavimo veikliųjų medžiagų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, apžvalgą. Autoriaus apžvelgtos literatūros duomenimis, triklozanas gali sutrikdyti žmonių endokrininę sistemą; amonio junginiai turi polinkį sukelti kvėpavimo takų jautrumą ir astmą; natrio hipochloritas didina kvėpavimo problemas ir riziką susirgti astma bei onkologinėmis ligomis.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad chloras arba natrio hipochloritas gali nukenksminti bendruosius patalpų alergenus. Nickmilder, Carbonnelle ir Bernard (2007) atliktame tyrime siekė įvertinti, kaip reguliarus namų valymas balikliu gali paveikti kvėpavimo takų ir alerginių ligų riziką. Autorių teigimu, chloras yra nestabili ir labai reaktyvi cheminė medžiaga, kuri turi būti naudojama labai atsargiai. Chloras, maišomas su kitomis valymo priemonėmis arba reaguodamas su organinėmis medžiagomis bei kai kuriais metalais, išskleidžia chloro ir trichloramino dujas, kurios stipriai dirgina akis ir kvėpavimo takus. Skirtingai nei chloro dujos, trichloraminas yra vandenyje tirpios dujos, kurios nepasilieka viršutiniuose kvėpavimo takuose, ir tokiu būdu daugiausiai toksiškai veikia giliai plaučiuose. Chloro ir trichloramino dujos sukelia ūminius plaučių pažeidimus. Nors ūmus chloro dujų toksiškumas yra jau seniai žinomas, galimybė, kad šios dujos gali sukelti chronišką plaučių žalą buvo pripažinta tik pastaraisiais metais. Nickmilder, Carbonnelle ir Bernard (2007) tyrimai parodė, kad trichloramino dujos gali pakenkti plaučių epiteliui ir skatinti atopinės astmos vystymąsį.

Dudutytė (2010) aprašė neigiamą oro gaiviklių poveikį sveikatai. Autorės teigimu oro gaivikliai kvepia dėl jų sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų, kurių didžioji dalis yra sintetinės organinės medžiagos, gaminamos iš naftos. Tai gali būti benzeno junginiai, aldehidai ar kitos toksinės ir jautrinančios medžiagos, galinčios sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, onkologinius susirgimus, apsigimimus, alergiją. Aerozoliai, dėl juose esančio butano, izobutano ar propano, gali veikti centrinę nervų sistemą ir sukelti stiprias alergines reakcijas. Deginant smilkalus, į orą patenka daug lengvai įkvepiamų smulkių dalelių, kurios dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti onkologinius susirgimus, astmą, kontaktinį dermatitą. Deginant kvapiąsias žvakes į aplinką išsiskiria acetaldehidas, formaldehidas ir naftalenas, kurie sukelia neurologinius bei onkologinius susirgimus, o degant žvakėms, susidarantys suodžiai nusėda ant grindų, kilimų ir elektros prietaisų.