Rasa Asnauskaitė
V kursas, 4 grupė
KLAIPĖDOS RAJONO 18-MEČIŲ MITYBOS ĮPROČIAI IR
JŲ ŽINIOS APIE MAISTO PRODUKTŲ SUDĖTĮ BEI JOS
ĮTAKĄ BURNOS SVEIKATAI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Eglė Aida Bendoraitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
KLAIPĖDOS RAJONO 18-MEČIŲ MITYBOS ĮPROČIAI IR
JŲ ŽINIOS APIE MAISTO PRODUKTŲ SUDĖTĮ BEI JOS
ĮTAKĄ BURNOS SVEIKATAI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantė ... Darbo vadovė ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
TURINYS
SANTRUMPOS……….…………..9 SANTRAUKA……….………...10 SUMMARY………..………..11 ĮVADAS………...12 1. LITERATŪROS APŽVALGA………..14 1.1 Cukrus ir jo suvartojimas...141.2 Mitybos įpročiai Lietuvoje...16
1.3 Mitybos ir burnos sveikatos sąsajos...17
1.3.1 Dantų ėduonies sąsajos su cukrumi ir ėduonies vystymosi mechanizmas...17
1.3.2 Vaikų dantų būklė Klaipėdos rajono savivaldybėje...19
1.3.3 Mitybos ir periodonto būklės sąsajos...19
1.3.4 Dantų erozija ir mityba...20
1.4 Teigiamas maisto poveikis burnos sveikatai...20
1.5 Priemonės, skirtos sumažinti dantų ėduonies pasireiškimą………...21
1.6 Mitybos rekomendacijos………...21
2. MEDŽIAGA IR METODAI………..23
3. REZULTATAI………...25
3.1 Tiriamųjų bendrosios charakteristikos...25
3.2 Tiriamųjų mitybos įpročiai...25
3.3 Klaipėdos rajono 18- mečių mitybos įpročių palyginimas tarp lyčių, mokyklų, tėvų išsilavinimo...28
3.4 Žinios apie cukraus buvimą įvairiuose maisto produktuose...28
3.5 Žinių apie cukraus buvimą maisto produktuose palyginimas tarp lyčių, tėvų išsilavinimo, mokyklų...30
3.6 Teisingų atsakymų į klausimus apie cukraus buvimą maisto produktuose vidurkis...31
3.6.1 Teisingų atsakymų į klausimus apie cukraus buvimą maisto produktuose vidurkių palyginimas tarp lyčių, mokyklų...31
3.6.2 Ryšys tarp teisingų atsakymų vidurkio ir tiriamojo žinių apie pridėtinį cukrų...32
3.6.3 Ryšys tarp teisingų atsakymų vidurkio ir tiriamojo dėmesio atkreipimo į angliavandenių kiekį, prieš perkant maisto produktus...33
3.7 Žinios apie cukraus įtaką burnos sveikatai………...33
3.8.1 Požiūrio į mitybą ir burnos sveikatą palyginimas tarp lyčių ir tėvų išsilavinimo.34 4. REZULTATŲ APTARIMAS...37 IŠVADOS...40 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...41 LITERATŪRA...42 PRIEDAI...45
SANTRUMPOS
KPI – ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų skaičius PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
n – atvejų skaičius
χ2 – Chi kvadrato kriterijus
p – reikšmingumo lygmuo M – moterys
Klaipėdos rajono 18-mečių mitybos įpročiai ir jų žinios apie maisto produktų sudėtį bei jos įtaką burnos sveikatai
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Dantų ėduonis yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių ligų pasaulyje. Ypač didelis pasireiškimas stebimas tarp paauglių. Ėduoniui išsivystyti reikšmės turi daug faktorių, tačiau vienas svarbiausių yra cukraus suvartojimas. Šio darbo tikslas išsiaiškinti Klaipėdos rajono 18-mečių mitybos įpročius bei įvertinti jų žinias apie maisto produktų sudėtį ir mitybos įtaką burnos sveikatai.
Medžiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 145 18-mečiai dvyliktos klasės mokiniai. Jie atsakė į 27 anketos klausimus. Atlikta statistinė duomenų analizė, naudojant ,,SPSS Statistics 17.0“, panaudojus aprašomąją statistiką, Chi-kvadrato (χ2) kriterijų, Stjudento t kriterijų, Pirsono koreliacijos analizę.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 66 vyrai ir 79 moterys. Apie pusė apklaustųjų (55,9 proc.) užkandžiauja 2-3 kartus per dieną. Dauguma apklaustųjų (41,4 proc.) arbatos/ kavos nesaldina. Teisingų atsakymų į klausimus apie cukraus buvimą maisto produktuose vidurkis – 70,1 proc. Statistiškai reikšmingai moterų teisingų atsakymų vidurkis didesnis negu vyrų. Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos 18-mečių žinios geresnės negu Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokinių. Apklaustieji, žinantys, kas yra pridėtinis cukrus, teisingai atsakė į daugiau klausimų apie cukraus buvimą įvairiuose maisto produktuose, negu tie, kurie nežino, kas yra pridėtinis cukrus.
Išvados: Didžioji dalis apklaustųjų žino, kas yra pridėtinis cukrus. Merginų žinios apie cukraus buvimą maisto produktuose geresnės negu vaikinų. Beveik visi tiriamieji žino, kad cukrus turi įtakos burnos sveikatai. Didžioji dalis tiriamųjų savo žinias apie maisto įtaką burnos sveikatai laiko pakankamomis.
Raktiniai žodžiai: cukrūs; saldikliai; mitybos įpročiai; dantų ėduonis; burnos
Dietary habits of 18 year old teenagers from Klaipėda district and their knowledge about food composition and diet influence on oral health
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Dental caries is among the most prevalent chronic disease in the world. Especially high prevalence occurs among teenagers. Many factors contribute to the development of dental caries though sugar consumption is one of the most important. The aim of this work is to find out the dietary habits of 18 year old teenagers from Klaipėda district and to evaluate their knowledge about food composition and diet influence on oral health.
Material and methods: The study involved 145 last year high school students, who were 18 year old. Students answered to 27 questions. Statistical analysis was performed using ‘‘SPSS Statistics 17.0“. Results were analyzed using descriptive statistics, Chi-square (χ2) test, Stjudent t test, Pearson correlation test.
Results: The study involved 66 men and 79 women. 55,9 percent of respondents have snacks 2-3 times a day. 41,4 percent of respondents do not put sugar into tea/ coffe. The mean of correct answers about sugar presence in food is 70,1 percent. The mean of women correct answers is significantly higher. Gargždai ‘‘Vaivorykštė‘s“ gymnasium students have better knowledge than Priekulė Ieva‘s Simonaitytė‘s gymnasium students. Respondents who know what added sugar is answered correctly more questions than those who do not know.
Conclusions: The majority of respondents know what is added sugar. Girls have better knowledge about sugar presence in food than boys. Almost every respondent knows that sugar has influence on oral health. The majority of respondents consider their knowledge satisfactory.
Keywords: sugars; sweeteners; dietary habits; dental caries; oral health; adolescent
12
ĮVADAS
Dantų ėduonis yra tarp dažniausiai pasireiškiančių lėtinių ligų pasaulyje [1] ir šiuo metu jis yra viena pagrindinių pasaulio sveikatos problemų [2]. Ypač didelis ėduonies pasireiškimas stebimas tarp paauglių. Brazilijoje buvo atliktas tyrimas vaikų dantų ėduonies pasireiškimui įvertinti. Nustatyta, kad KPI reikšmė svyravo nuo beveik nulinės reikšmės tarp 6-mečių, 1,2 reikšmės tarp 12-mečių ir beveik padvigubėjo tarp 18-mečių. 18-mečių ėduonies pasireiškimas siekė 48 proc., KPI reikšmė 2,4 [3]. Vertinant Lietuvos vaikų burnos būklę (nuolatinių dantų), taip pat pastebima, kad vaikų sveikais dantimis skaičius mažėja vaikams augant [4].
Dantų ėduoniui išsivystyti reikšmės turi daug faktorių, tačiau vienas svarbiausių yra cukraus suvartojimas. Dantų apnašose esančios bakterijos suskaido cukrų, išskiriamos rūgštys, kurios demineralizuoja paviršinį emalio, o vėliau ir dentino sluoksnius. Tai įvyksta, kai apnašų ph nukrenta iki kritinio lygio (ph 5,5). Taip dantyje susiformuoja kariozinis pažeidimas [2]. Istoriškai matyti, kad žmonės, kurie suvartoja mažiau angliavandenių, turi mažiau ėduonies pažeistų dantų ir mažesnę tikimybę jam išsivystyti, o vartojantys daug angliavandenių turinčio maisto, turi didesnę ėduonies atsiradimo riziką. Procesas, kurio metu vystosi dantų ėduonis, yra sustabdomas, kai iš mitybos pašalinami cukrūs [5]. Cukrus gali būti vartojamas net to nežinant, kadangi jo yra įvairiuose maisto produktuose, jo dedama ne tik į saldumynus, tačiau ir į padažus, pusgaminius, konservus, duonos gaminius ir kitus produktus, kuriuose nesitikima rasti cukraus [2]. Ištirta, kad paaugliai turi didžiausią cukraus suvartojimo rodiklį. Meksikoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 1-4 metų amžiaus vaikų cukrus sudarė 12 proc. bendros suvartotos energijos, paauglių -13,5 proc., suaugusiųjų - 12,5 proc. [6]. Tarp paauglių dažniau pasireiškia pietų praleidimas ir nesveiko maisto pasirinkimas. Vaikai ir paaugliai teikia pirmenybę saldintam maistui, saldintiems gėrimams, kurie gausūs angliavandenių ir todėl turi aukštesnę karieso išsivystymo riziką [7].
Pasaulinė sveikatos organizacija (toliau – PSO) rekomenduoja sumažinti cukraus suvartojimą iki 5 proc. visos gaunamos energijos per dieną [1]. Rekomenduojama žmogui per metus vidutiniškai suvartoti ne daugiau nei 10 kg cukraus. Lietuvoje vienas gyventojas per metus suvartoja 31,2 kg cukraus, tai yra maždaug 17 arbatinių šaukštelių per dieną, ir tai tris kartus daugiau nei rekomenduojama [2].
18-mečiai paaugliai yra nepriklausomi pasirinkti, ką jie nori gerti ir valgyti. Tai dažnai turi įtakos jų aukštesnei ėduonies išsivystymo rizikai. Todėl svarbu sužinoti, kaip maitinasi 18-mečiai, kokias žinias jie turi apie cukraus buvimą įvairiuose maisto produktuose, cukraus ir burnos ligų sąsajas bei koks jų požiūris į turimas žinias.
13 Hipotezė: 18-mečiai dažnai vartoja saldintus produktus; tiriamųjų nuomone, jų žinios apie cukraus buvimą įvairiuose maisto produktuose, žinios apie maisto įtaką burnos sveikatai yra pakankamos; žinios apie cukraus buvimą maisto produktuose nesiskiria tarp lyčių.
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Klaipėdos rajono 18-mečių mitybos įpročius bei įvertinti jų žinias apie maisto produktų sudėtį ir mitybos įtaką burnos sveikatai.
Tyrimo uždaviniai:
1. Sužinoti, kokie yra Klaipėdos rajono 18-mečių mitybos įpročiai.
2. Įvertinti, kokios Klaipėdos rajono 18-mečių žinios apie cukraus buvimą maisto produktuose bei žinios apie mitybos įtaką burnos sveikatai.
3. Nustatyti, kaip teisingų atsakymų apie cukraus buvimą maisto produktuose vidurkiai pasiskirstę tarp lyčių, mokyklų.
4. Išsiaiškinti, koks Klaipėdos rajono 18-mečių požiūris į turimas žinias bei įvertinti papildomų žinių apie mitybos įtaką burnos sveikatai poreikį.
14
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Cukrus ir jo suvartojimas
JAV Maisto ir vaistų valdyba (angl. – US Food and Drug Administration) cukrų apibūdina kaip ,,visų monosacharidų ir disacharidų sumą, tai yra gliukozė, fruktozė, galaktozė, laktozė, sacharozė ir maltozė. Cukrūs gali būti randami maiste natūraliai, įskaitant vaisius ir pieno produktus, taip pat gali būti pridedamas į maistą jo apdorojimo ir gaminimo metu“ [8].
Pasak PSO, laisvąjį cukrų sudaro visi ,,monosacharidai ir disacharidai, pridėti į maistą, ir cukrūs, kurie natūraliai randasi meduje, sirupe, vaisių sultyse bei koncentruotose vaisių sultyse“. Terminas ,,laisvasis cukrus“ neįtraukia cukraus, kuris natūraliai yra piene ir pieno produktuose, taip pat cukraus, natūraliai esančio vaisiuose, daržovėse, grūduose. Įrodymai, kad laisvojo cukraus suvartojimo kiekis yra susijęs su dantų karieso atsiradimu ir jo sunkumo laipsniu, buvo pateikti, remiantis mokslinių tyrimų rezultatais. Tyrimai parodė, kad suvartojus laisvojo cukraus, kuris sudaro daugiau nei 10 proc. visos gaunamos paros energijos, ėduonies atsiradimo rizika didesnė nei suvartojus mažiau nei 10 proc. visos gaunamos energijos [1].
Terminas ,,pridėtinis cukrus” apibūdina ,,cukrų ir sirupą, pridėtą į maistą jo apdorojimo ir paruošimo metu“ [9]. Į pridėtinio cukraus sąvoką įeina dekstrozė, gliukozė, gliukozė-fruktozė, javų sirupas, maltodekstrinas, vaisių sulčių koncentratas, medus, sirupas, laktozė, fruktozė, nendrių sultys, salyklas, karamelė, sacharozė, maltozė, nektaras ir kiti cukrūs [10]. Jau 1954 m. buvo nustatyta, kad netgi mažas kiekis pridėtinio cukraus, padidina ėduonies atsiradimo tikimybę (Gustafsson ir kiti, 1954). Dauguma maisto produktų turi paslėpto cukraus. Cukraus yra daug tokiuose produktuose, kaip uogienė, sausi pusryčiai, traškučiai, ikrai, kečupas, duona [5].
Gupta ir bendraautoriai teigia, kad ,,natūralus cukrus yra vaisiuose, daržovėse, grūduose, pieno produktuose. Saldikliai yra pridėtinis cukrus, kuris naudojamas kaip ingridientas pagerinti maisto skonį ir kartais teikti energiją“. Saldikliai gali būti maistingi ir nemaistingi. Maistingas saldiklis apibūdinamas kaip ,,kaloringas ir turintis cukraus bei cukraus alkoholio“. Nemaistingi saldikliai yra nekaloringi. Tokie nekaloringi saldikliai gali būti vadinami cukraus pakaitalais, alternatyviais saldikliais. Nekaloringiems saldikliams priklauso aspartamas, sacharinas, sulfamas, glicirizinas, o kaloringiems priklauso sorbitolis, ksilitolis, manitolis. Nekaloringi saldikliai nėra metabolizuojami iki rūgščių, todėl nesukelia dantų ėduonies. Tiriant kaloringus saldiklius, nustatyta, kad ksilitolis yra nekariesogeninis ir saugo nuo ėduonies išsivystymo [11].
Tiriant Indijos paauglių mitybą ir burnos būklę, nustatyta, kad ėduonies pasireiškimas mažesnis tarp vegetarų nei tarp visavalgių. Ėduonies sunkumo laipsnis didesnis tarp visavalgių palyginti su vegetarais, tarp paauglių, kurie dažniau užkandžiauja. Nustatyta, kad vaikai, turintys
15 ėduonies pažeistų dantų daugiau suvartoja gazuotų gėrimų, saldainių, šokolado. Vaikai, kurie vartoja saldumynus keturis ir daugiau kartų per dieną, turi 19,67 kartų didesnę riziką ėduonies atsiradimui, lyginant su vaikais, kurie visai nevalgo saldumynų [7]. Škotijoje laisvojo cukraus suvartojimas pagal gaunamą bendrą visos paros energijos kiekį didėjo su amžiumi nuo 15,8 proc. tarp 3-7 metų vaikų, iki 19,1 proc. tarp 12-17 metų vaikų. Daugiausiai energijos buvo gaunama vartojant sausainius, pyragus, pyragaičius ir duoną (išskyrus visagrūdę). Vaikai iš nepasiturinčių šeimų mažiau energijos gaudavo iš makaronų, ryžių, kitų javų ir daugiau iš traškučių, užkandžių, nei vaikai iš turtingesnių šeimų. Taip pat vaikai, augantys nepasiturinčiose šeimose, mažiau cukraus gaudavo iš vaisių ir daugiau iš konditerinių gaminių ir gaiviųjų gėrimų. Vaikų, kuriems buvo gydytas dantų ėduonis, skaičius svyravo nuo 26 proc. tarp 3-7 metų vaikų iki 74 proc. tarp 12-17 metų vaikų. Vaikai, kuriems buvo gydytas ėduonis, suvartodavo daugiau laisvojo cukraus, lyginant su vaikais, neturinčiais ėduonies [12].
Pasak Australijos Vėžio tarybos (angl. – Australian Cancer Council), ,,saldintais gėrimais vadinami visi nealkoholiniai gėrimai, kurie savo sudėtyje turi pridėtinio cukraus, pavyzdžiui, gaivieji gėrimai, energetiniai gėrimai, vaisių gėrimai, sporto gėrimai“. Šie gėrimai padidina dantų ėduonies atsiradimo riziką dėl jų sudėtyje esančio didelio cukraus kiekio, kuris yra metabolizuojamas apnašose esančių bakterijų iki rūgščių, galinčių demineralizuoti emalį ir sukelti dantų ėduonį. Nors seilės turi galimybę neutralizuoti rūgštis, susidariusias šio proceso metu, tačiau saldintų gėrimų suvartojimo kiekiai tokie dideli, kad sumažina galimybę seilėms kovoti su šiomis rūgštimis [13]. Saldintų gėrimų suvartojimas ženkliai padidėjo visose amžiaus grupėse. Australijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vaikinai išgeria daugiau gaiviųjų gėrimų per dieną, nei merginos, o merginos išgeria daugiau nei vaikinai saldintų ar nesaldintų vaisių sulčių. Paaugliai iš mažiau pajamų gaunančių šeimų suvartoja daugiau saldintų gėrimų nei vaikai, iš daugiau pajamų gaunančių šeimų. Paaugliai, kurių mamos yra su aukštuoju išsilavinimu, yra mažiau linkę suvartoti tris ir daugiau saldintus gėrimus per dieną, nei vaikai, kurių mamos turi žemesnį išsilavinimą. Paaugliai, kurie dažniau kartų per dieną valosi dantis, yra linkę išgerti mažesnį kiekį saldintų gėrimų per dieną. Rezultatai parodė, kad merginos labiau rūpinasi cukraus suvartojimo kiekiu ir turi geresnius burnos higienos įpročius [11, 14]. Australijoje 56 proc. vaikų suvartoja bent vieną saldintą gėrimą per dieną, 12,6 proc. – tris ir daugiau. Daugiau saldintų gėrimų išgeria vaikai, gyvenantys kaimuose ir nedideliuose miesteliuose. Vaikų, geriančių tris ir daugiau saldintų gėrimų per dieną, KPI buvo 0,46 didesnis nei vaikų, kurie nevartoja saldintų gėrimų. Saldintų gėrimų ir ėduonies pasireiškimo sąsajos stipresnės pieniniuose dantyse nei nuolatiniuose [14]. Indijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai, kurie geria gazuotus gėrimus keturis ir daugiau kartų per dieną, turi septynis kartus didesnę riziką ėduonies išsivystymui, lyginant su vaikais, kurie visai negeria gazuotų gėrimų [7]. Yra nustatyta, kad iki trečdalio JAV paauglių vartoja sporto gėrimus, o energetinius gėrimus
16 vartoja apie 10- 15 proc. paauglių [15]. Amerikos Pediatrų Akademija (angl. – American Academy of Pediatrics) teigia, kad vaisių sultys ir vaisių gėrimai yra dažnai vartojami mažų vaikų dėl gero skonio ir todėl jų suvartojimas dažniai viršija rekomenduojamas normas. Daugiausiai sultyse yra šių angliavandenių: sacharozės, gliukozės, fruktozės bei sorbitolio. Per didelis sulčių suvartojimas yra siejamas ne tik su galimu nutukimu, bet taip pat ir su dantų karieso atsiradimu. Teigiama, kad sulčių skiedimas vandeniu nesumažina ėduonies atsiradimo rizikos [15]. Buvo tiriami gėrimai Jungtinėje Karalystėje, kurie pažymėti, kaip skirti vaikams. Cukraus kiekis šiuose gėrimuose yra nepriimtinai aukštas. Tiriamose sultyse, sulčių gėrimuose net 40 proc. visų produktų turėjo 19 g cukraus, tai maksimalus rekomenduojama vaikų visos dienos cukraus kiekis [16].
Yra paskaičiuota, kad vidutiniškai žmogus per metus suvartoja 24 kg sacharozės, tuo tarpu 5 proc. visos gaunamos energijos vidutiniškai yra 10 kg sacharozės žmogui per metus. Afrika ir Azija suvartoja mažiausiai cukraus per metus, o Amerika ir Europa turi didžiausią cukraus suvartojimą [1]. Tyrimai parodė, kad tarp suaugusiųjų dažniausiai vartojami saldinti produktai yra gėrimai (kava, arbata) su saldintu kondensuotu pienu ar pridėtiniu cukrumi. Tarp paauglių dažniausiai suvartojami saldinti produktai pusryčių metu ir užkandžiaujant. Dažniausiai pusryčių metu vartojama saldinta kava, šokoladiniai gėrimai, spurgos. Dažniausi užkandžiai yra sausainiai, ledai, pyragai. Kiti tyrimai rodo, kad dažniausiai vartojami saldinti produktai yra sausainiai, gazuoti gėrimai, vaisių sultys [9]. Meksikoje atlikto tyrimo metu tarp įvairių amžiaus grupių paaiškėjo, kad paaugliai turėjo didžiausią cukraus suvartojimo rodiklį (ir bendro, ir pridėtinio cukraus). 1-4 metų amžiaus vaikų suvartotas cukrus sudarė 12 proc. bendros suvartotos energijos per parą, paauglių - 13,5 proc., suaugusiųjų - 12,5 proc. Merginos tarp paauglių turėjo didesnį cukraus suvartojimą per dieną, nei vaikinai. Dažniausiai vartojami vidiniai cukrūs buvo vaisiuose ir daržovėse, o dažniausiai vartojamas pridėtinis cukrus iš saldintų gėrimų [6]. Vokietijoje 7-18 metų amžiaus berniukai ir mergaitės turėjo didesnį cukraus suvartojimą nei 19-69 metų žmonės. Nealkoholiniai gėrimai buvo dažniausiai suvartojamas saldintas produktas tarp bendro ir pridėtinio cukraus suvartojimo. Saldainiai, šokoladas prisidėjo prie didžiausio pridėtinio cukraus suvartojimo [17].
1.2 Mitybos įpročiai Lietuvoje
Birutė Strukčinskienė ir kt. tyrė Vakarų Lietuvos jaunimo gyvensenos ypatumus. Tyrimas parodė, kad 57,3 proc. jaunų žmonių pusryčiauja kasdien, tris kartus per dieną valgo 51,8 proc. tiriamųjų. Kasdien saldumynus valgo penktadalis (20,6 proc.) jaunimo. Per savaitę tris- penkis kartus daržoves valgo 46,7 proc., o vaisius ir uogas - 34,3 proc. tiriamųjų. Beveik pusė (47,8 proc.) jaunimo negeria nesveikų gėrimų, o 37,2 proc. – nevalgo greito maisto produktų. Tyrimas atskleidė, kad merginos valgo daugiau vaisių ir uogų. 35,1 proc. jaunų žmonių į arbatą/ kavą deda du
17 šaukštelius cukraus, 32 proc. arbatos/kavos nesaldina. Rajono apylinkėse didžiąją gyvenimo dalį praleidę jauni žmonės į puodelį arbatos/kavos dedasi daugiau cukraus nei tie, kurie gyvena mieste [18].
1.3 Mitybos ir burnos sveikatos sąsajos
Subalansuota mityba siejasi su burnos sveikata (sveikas periodonto audinys, kietųjų audinių struktūra, palanki seilių kokybė ir kiekybė). Netaisyklinga mityba siejasi su burnos ligomis [19].
1.3.1 Dantų ėduonies sąsajos su cukrumi ir ėduonies vystymosi mechanizmas
Dantų ėduonis yra tarp dažniausiai pasireiškiančių lėtinių ligų ir lyginant su kitomis lėtinėmis ligomis, jos atsiradimui socio-ekonominiai skirtumai turi didesnę reikšmę. Dantų ėduonis išlieka rimta sveikatos problema, nepaisant to, kad stebimas šios ligos sunkumo laipsnio sumažėjimas kai kuriose išsivysčiusiose šalyse, tačiau vidutinio ir žemo išsivystymo šalyse ėduonies rodikliai ženkliai pakilę, kadangi dauguma ligos atvejų nėra gydoma [1].
Cukrus yra pagrindinis maistinis faktorius dantų ėduonies išsivystyme [20]. Istoriškai matyti, kad žmonės, mažai suvartojantys angliavandenių, turi mažiau ėduonies pažeistų dantų ir mažesnę tikimybę jam išsivystyti.Ir atvirkščiai, žmonės, vartojantys daug angliavandenių turinčio maisto, turi didesnę ėduonies atsiradimo riziką [21]. Procesas, kurio metu vystosi dantų ėduonis, yra sustabdomas, kai iš mitybos pašalinami cukrūs. Fermentuojami angliavandeniai (sacharozė, gliukozė, fruktozė, laktozė, maltozė ir krakmolas) turi vietinį poveikį dantų ėduonies atsiradimui. Šis poveikis apibūdinamas kaip rezultatas, kai kariesogeniniai mikroorganizmai, esantys biofilme, skaido maisto produktuose esančius angliavandenius, formuojasi rūgščių produktai (didžiausią vaidmenį atlieka laktatas ir acetatas), kurie sukelia danties destrukciją [5]. Vietinis poveikis priklauso nuo to, kas suvartojama, ir nuo keleto kitų faktorių, tokių kaip individualios dantų savybės, mitybos įpročiai, trukmė ir dažnumas, kai dantis veikiamas angliavandenių, laikas nuo danties išdygimo, biofilmo sudėtis, seilių sudėtisir išsiskyrimo greitis, gaunamas fluoridų kiekis [5,20,22].
Danties demineralizacija prasideda, kai organinės rūgštys padidina kalcio hidroksiapatito, esančio kietajame danties audinyje, tirpimą. Normaliomis sąlygomis seilės yra prisotintos kalcio ir fosfatų jonų, o jų pH lygi 7, tai lygis, kuris yra palankus danties remineralizacijai. Kai rūgščių stimuliacija yra per daug demineralizuojanti, kalcio hidroksiapatito tirpimas vyrauja iki kol susiformuoja kariozinis pažeidimas [19]. Danties demineralizacija vyksta,
18 kai pH dėl angliavandenių fermentacijos nukrenta iki kritinio lygio (pH 5,5-5,7). Tai pasireiškia, vartojant daug cukraus turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, saldainius, saldintus gėrimus, vaisių sultis ar kavą ir arbatą, saldintą cukrumi. Dentinas ir cementas dėl mažesnės mineralizacijos turi aukštesnį kritinį pH (apie 6,2). Dentino ir cemento kariesą gali sukelti kompleksiniai angliavandeniai, randami bulvėse, ryžiuose, dribsniuose, duonoje [5].
Burnoje yra dvi bakterijų rūšys, dažniausiai siejamos su dantų ėduonimi: Streptococcus
mutans, susijusios su dantų ėduonies atsiradimu, bei Lactobacilli, susijusios su pažeidimo
vystymusi. Jos randamos dideliais kiekiais dantų apnašose. Pasak Bovi ir kt. (2017), ,,burnos kolonizacija kariesogeninėmis bakterijomis labai priklauso nuo sacharozės kiekio maiste, o kai jos negaunama, bakterijos negali kolonizuoti burnos. Stiprus sacharozės kiekio sumažinimas maiste sukelia Streptococcus mutans kiekio sumažėjimą ar visišką išnykimą iš bakterinio apnašo“ [22].
Angliavandenių turinčio maisto valgymas dar nereiškia, kad išsivystys dantų ėduonis, jo atsiradimas priklauso ne tik nuo to, kas valgoma, bet ir nuo elgesinių aspektų ir aplinkybių. Ėduonies pasireiškimas priklauso nuo to, kada valgomas angliavandenių turintis maistas (tarp valgymų ar valgymo metu), kiek jo suvalgoma, nuo genetinių žmogaus ypatybių bei pusiausvyros tarp ėduonį vystančių ir apsauginių faktorių [5]. Įvairios maisto savybės turi įtakos ėduonies pasireiškimui. Maisto konsistencijos ir ėduonies sąsaja nėra visiškai aiški. Keletas tyrimų maisto lipnumą nurodo kaip pagrindinį ėduonies iniciacijos faktorių. Didelio užsilaikymo maistui priskiriami saldūs sausainiai, krekeriai, bulvių traškučiai. Kiti teigia, kad skystas ar pusiau skystas cukrus, esantis maiste, gali būti labiau kariesogeniškas. Straipsnio autoriai mano, kad laiko trukmė, kai dantis veikiamas cukraus prisotinto maisto, yra pagrindinis faktorius ėduoniui atsirasti, o ne maisto konsistencija [11]. Sheiham ir James (2013) ištyrė, kad ėduonis atsirado dantyse, kurie buvo ir atsparūs, ir imlūs ėduoniui, kai cukraus suvartota tik 2-3 proc. visos energijos per dieną, su sąlyga, kad dantys buvo veikiami cukrumi daugiau nei trejus metus [23].
Vieni autoriai teigia, kad ėduonies atsiradimui didesnę įtaką turi cukraus vartojimo dažnis lyginant su bendru cukraus suvartojimo kiekiu, kiti autoriai atskleidžia priešingus įrodymus. Tačiau abu faktoriai yra reikšmingi ėduoniui atsirasti. Krakmolingas maistas gali padidinti cukraus kariesogenines savybes, jei jie vartojami vienu metu, kadangi krakmolo lipnumas padidina cukraus retenciją, sukeldamas prailgintą ph kritimą. Tai pasireiškia sausuose pusryčiuose su pridėtiniu cukrumi [11]. Cukraus tipas, suvartotas valgymų metu, taip pat turi įtakos ėduonies pasireiškimui. Tyrimai parodė, kad laktozės vartojimas sukelia mažiau rūgščių lyginant su kitais angliavandeniais [19]. O sacharozė laikoma kariesogeniškiausia dėl sugebėjimo palaikyti ekstraląstelinių gliukanų sintezę, sukeltą Streptococcus mutans, padidindama jų kumuliaciją apnašose. Kiti neseniai atlikti tyrimai rodo, kad ėduonies ir gliukano asociacija gali būti labiau susijusi su apnašų ekosistemos
19 kitimu, didėjant apnašų poringumui, leidžiant gilesnę cukraus penetraciją ir didesnę rūgščių produkciją prie danties paviršiaus [11].
Vaikai ir paaugliai teikia pirmenybę saldintam maistui, saldintiems gėrimams, kurie gausūs angliavandenių ir todėl turi aukštesnę ėduonies išsivystymo riziką [7]. Australijoje 2016 m. atliktas tyrimas parodė, kad ėduonies pasireiškimas nuolatiniuose dantyse svyravo nuo 2,8 proc. tarp 6-mečių iki 48 proc. tarp 18-mečių. [3]. Tyrimas, atliktas tarp Lenkijos 12-mečių, parodė, kad padidėjęs cukraus suvartojimas 1kg/per metus sukėlė padidėjusį ėduonies pasireiškimą 1 proc. ir KPI padidėjimą 0,2 [24].
Ėduonies nebuvimas siejamas su aukštesniu tėvų išsilavinimu, ilgesne miego trukme, mažesne gaunama energija, dažnesniu dantų valymu. Gaunant daugiau energijos, pastebėtas dažnesnis ėduonies pasireiškimas. Didesnis kalcio, fosforo, krakmolo ir vitamino D suvartojimas siejamas su mažesniu ėduonies pasireiškimu [25].
1.3.2 Vaikų dantų būklė Klaipėdos rajono savivaldybėje
Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2017 m. ataskaitos duomenimis, 2016 m. Klaipėdos rajono mokinių dantų ėduonies intensyvumo indekso rodiklis atitinka Lietuvos reikšmę. 2017 m. Klaipėdos rajone 7-17 m. vaikai, kurių nuolatinių dantų ėduonies intensyvumo rodiklis buvo vidutinis, sudarė 12,4 proc., aukštą turėjo 9 proc. ir labai aukštą 12,3 proc. vaikų. 2017 m. lyginant su 2016 m., 12 klasės mokinių dantų ėduonies intensyvumo indeksas iš vidutinio tapo labai aukštas. 2016-2017 metais Klaipėdos rajono 7-17 m. Vaikų bendras KPI+kpi indeksas buvo 4,2 proc. 14,3 proc. vaikų neturėjo kariozinių, plombuotų, išrautų dantų [26].
1.3.3 Mitybos ir periodonto būklės sąsajos
Periodonto ligos dažniausiai prasideda ties dantenomis, pasireiškiant jų uždegimui, gali pereiti į periodonto raištį ir galiausiai pasiekti ir pažeisti alveolės kaulą. Periodonto ligų išsivystymas nėra siejamas vien tik su mitybos ypatumais, o jų išsivystyme įtakos turi ir kiti veiksniai, tokie kaip burnos higiena, rūkymas, genetika. Yra atliktas tyrimas, įrodantis, kad mitybos papildymas vaisiais, daržovėmis, uogomis turi teigiamą įtaką periodontui. Taip pat kalcio kartu su vitaminu D vartojimas sumažina tikimybę netekti danties [5]. Kalcis reikšmingas periodonto būklei dėl savo įtakos kaulo, kuris palaiko dantį, tankumui. Vitaminas C dėl savo antioksidacinių savybių yra svarbus reparacinių mechanizmų formavimesi ir aktyvacijoje [19]. Cukrūs ir angliavandeniai ne tik skatina išsivystyti dantų ėduoniui, bet taip pat turi įtakos dantenų kraujavimui atsirasti. Dažnas
20 augalinio aliejaus vartojimas susijęs su periodonto ligų progresavimu [5]. Nepakankamas baltymų vartojimas taip pat skatina periodonto ligų progresavimą. Netaisyklinga mityba ir bloga burnos higiena yra du svarbiausi faktoriai, predisponuojantys nekrozinį gingivitą. Pastebėta, kad maži folio rūgšties lygiai gali asocijuotis su periodonto liga [5,19]. Tarp Amerikos jaunų suaugusiųjų nustatytas pridėtinio cukraus vartojimo sąsajos su padidėjusiu dantenų vagelės zondavimo gyliu. O apribojus cukraus suvartojimą keturioms savaitėms, pastebėtas kraujavimo sumažėjimas po dantenų vagelės zondavimo ir sumažėjo zondavimo gylis, net nesant burnos higienai [27].
1.3.4 Dantų erozija ir mityba
Dantų erozija yra negrįžtamas progresuojantis danties audinių netekimas, kuris chemiškai sukeliamas išorinių ir vidinių rūgščių, proceso, kuriame nedalyvauja bakterijos, metu. Vidinės rūgštys yra gaunamos, esant gastroezofaginiam refleksui, o išorinės rūgštys gaunamos su maistu, jų yra vaisiuose, vaisių sultyse, gėrimuose (aukšto rūgštingumo gaivinamieji ir sporto gėrimai [13]), acte [19].
1.4 Teigiamas maisto poveikis burnos sveikatai
Maistas gali turėti ne tik neigiamos įtakos burnos būklei, tačiau gali būti ir geras sąjungininkas kovoje su dantų ėduonimi. Vartojant daugiau skaidulinio maisto, sumažėja cukraus, esančio kituose maisto produktuose, absorbcija. Maistas, turintis daug amidų, pasižymi labai mažu ėduonies pasireiškimo lygiu. Sūris turi kariostatinių savybių. Kalcis, fosforas, kazeinas, esantys karvės piene, slopina karieso atsiradimą [19]. Tarp Naujojo Pietų Velso 14-15-mečių pastebėta, kad pieno vartojimas turi apsauginių savybių prieš ėduonies pasireiškimą, tiriamieji, kurie per dieną išgeria vieną stiklinę pieno ar daugiau, turėjo mažesnes KPI reikšmes [13]. Viso grūdo maistas turi apsauginių savybių: jis reikalauja daugiau kramtymo, stimuliuodamas daugiau seilių išsiskyrimo. Riešutai, kietasis sūris ir gumos kramtymas taip pat yra geri mechaniniai seilių išsiskyrimo stimuliatoriai. Juodosios arbatos ekstraktas padidina fluoro koncentraciją apnašose ir sumažina maisto, gausaus cukraus, kariesogeniškumą [19]. Hujoel ir kiti (2017) teigia, kad tokie maisto produktai, kurie apsaugo nuo dantų karieso pasireiškimo, gali būti žalioji arbata (turi daug katechinų), juodoji arbata ir pusiau fermentuota arbata kartu su kakava ir raudonųjų vynuogių sėklomis turi tokių ypatybių. Kiti maisto produktai, teigiama turintys antimikrobinių savybių, yra vaisiai ir uogos. Maistas, apsaugantis nuo karieso išsivystymo, gali veikti skirtingai: gali turėti antibakterinį poveikį, bakterijų biofilmo acidogeniškumo mažinimas, gali veikti į bakterijų adhezinius mechanizmus, skatinti remineralizaciją [5].
21 1.5 Priemonės, skirtos sumažinti dantų ėduonies pasireiškimą
Nepaisant tobulėjančių profilaktikos priemonių, ėduonis vis dar lieka dažnai pasireiškianti liga pasaulyje. Su ja bandoma kovoti įvairiomis priemonėmis. Ėduonies pasireiškimą sumažinti gali dantų valymas, vandens fluoravimas, dantų pastos, turinčios fluoridų naudojimas [20]. Fluoro apsauginis poveikis gali būti paaiškintas kaip sustiprinantis emalio remineralizaciją iš seilių. Susidarantis fluorhidroksiapatitas padidina emalio atsparumą rūgštims [22].
Geriausia priemonė, galinti sumažinti dantų ėduonies pasireiškimą, yra cukraus suvartojimo ribojimas [20]. PSO rekomenduoja sumažinti cukraus suvartojimą iki 5 proc. visos gaunamos energijos [1]. Sheiham ir James (2014) siūlo, kad per dieną žmonės suvartotų mažiau nei 3 proc. cukraus nuo visos gaunamos paros energijos, kad būtų pasiekta teigiamų pokyčių. O 5 proc. cukraus suvartojimas nuo visos gaunamos energijos per dieną turėtų būti svarstomas kaip maksimalus kiekis, net kai naudojama fluoridų turinti dantų pasta ir vartojamas fluoruotas geriamasis vanduo [20]. Bovi ir kt. (2017) teigia, kad cukraus reiktų suvartoti 2-3 proc. visos suvartojamos energijos per dieną [22].
Šiaurės Europos šalių mitybos rekomendacijos siūlo sumažinti pridėtinio cukraus suvartojimą (esantį saldintuose gėrimuose ir maisto produktuose, gausiai prisotintuose cukrumi), kad būtų sumažinta rizika išsivystyti ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, dantų ėduonis bei sumažinta tikimybė augti svoriui [5].
Taip pat, norint sumažinti ėduonies išsivystymą, yra sukurtas platus pasirinkimas nekariesogeninių saldiklių, kurie turi svarbų vaidmenį ėduonies kontrolėje [11].
1.6 Mitybos rekomendacijos
Kad būtų pasiektos PSO cukraus suvartojimo rekomendacijos, turi būti imtasi priemonių. PSO pataria reguliuoti maisto produktų, turinčių daug laisvojo cukraus, gamybą, prekybą, teikti žmonėms informaciją apie laisvojo cukraus suvartojimą ir jo sąsajas su sveikata. Dantų sveikatos specialistų indėlis, siekiant sumažinti laisvojo cukraus suvartojimą, šviečiant žmones apie mitybos įtaką burnos sveikatai, taip pat reikšmingas. Pacientai turėtų būti skatinami vartoti maistą, kuris svarbus ne tik burnos, bet ir bendrajai sveikatai. Tai toks maistas, kuris turi mažai laisvojo cukraus, nėra prisotintas riebalais, druska, patariama vartoti daugiau šviežių vaisių, daržovių, riešutų, sėklų, pilno grūdo angliavandenių, nedidelį kiekį ankštinių daržovių, žuvies, paukštienos, neriebios mėsos ir daug skysčių, pageidautina vandens ar pieno [1].
Vaisių sulčių suvartojimas neturėtų viršyti pusės visų suvartojamų vaisių per dieną. 7- 18 m. vaikams Amerikos pediatrai rekomenduoja per dieną išgerti ne daugiau kaip vieną stiklinę
22 vaisių sulčių. Amerikos Vaikų Akademija teigia, kad yra svarbu skatinti vaikus ir paauglius vartoti vaisius vietoj vaisių sulčių ar sulčių gėrimų dėl vaisiuose esančių skaidulų ir ilgesnio laiko suvartoti tokiam pačiam kiekiui kilokalorijų. Vaisių gėrimai nėra lygiaverčiai maistingumu lyginant su vaisių sultimis [15].
Hujoel ir bendraautoriai (2017) teigia, kad rekomenduojama mityba turėtų susidėti iš žemo angliavandenių kiekio produktų, aukšto kiekio riebalų (ne augalinės kilmės), aukšto kiekio mikroelementų bei turinčios pakankamai baltymų. Tokia mityba palanki norint išvengti ėduonies išsivystymo bei gerinant periodonto būklę [5].
Atlikta literatūros apžvalga patvirtina, kad ėduonies išsivystyme didelę reikšmę turi angliavandenių suvartojimas. Todėl yra svarbu išsiaiškinti, kokios yra mokinių žinios apie cukrų, jo įtaką burnos sveikatai, kad būtų galima skleisti jiems reikalingą informaciją.
23
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2017 m. pradžioje registruotais duomenimis, aštuoniolikmečių skaičius Klaipėdos rajone buvo 694 (382 vyrai, 312 moterys).
Reikiamas tiriamųjų skaičius apskaičiuotas naudojant imties dydžio apskaičiavimo formulę, kai populiacija yra baigtinė.
N – populiacijos dydis;
Reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį.
p - numatoma įvykio baigties tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei, t. y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5);
q- tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1– p=0,5);
ε -pageidautinas tikslumas, ε=0,08.
Apskaičiavus pagal formulę, nustatyta, kad tyrimui reikalingi 124 respondentai, kad imtis būtų reprezentatyvi. Tyrime dalyvavę 145 žmonės sudarė pakanką imtį. Tyrimas buvo atliktas 2017 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijoje bei Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje. Tiriamųjų kontingentą sudarė dalies Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos (n – 120) ir visi Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos (n – 25) dvyliktos (IV-os gimnazinės klasės) klasės mokiniai, esantys 18-iolikos metų amžiaus. Tarp tiriamųjų 66 vaikinai ir 79 merginos. Tyrimo pradžioje buvo planuota apklausti Klaipėdos rajono 18-mečius ir 19-mečius, buvo išdalintos 148 anketos, tačiau analizuojant anketų duomenis pastebėta, kad tarp apklaustųjų tik trys mokiniai buvo 19 metų amžiaus, jie nesudarė reprezentatyvios grupės, todėl buvo pašalinti iš tyrimo.
Tiriamųjų atrankos kriterijai:
1. Atsitiktiniu būdu pasirinkta dalis Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos dvyliktokų, 18-iolikos metų amžiaus. Ši mokykla pasirinkta, nes joje besimokantys 18-mečiai sudaro didžiąją dalį visų Klaipėdos rajono 18-mečių.
24 2. Atsitiktiniu būdu pasirinkta kita Klaipėdos rajono mokykla (Klaipėdos r. Priekulės
Ievos Simonaitytės gimnazija), kurioje mokosi 18-mečiai, kad imtis būtų reprezentatyvi.
Prieš tyrimą gauti įstaigų vadovų raštiški sutikimai tyrimo atlikimui, gautas bioetikos komisijos leidimas (Priedas Nr.1) atlikti tyrimą. Tiriamieji prieš atsakinėdami į klausimus pasirašė tiriamojo asmens sutikimo formą. Tyrimo instrumentas: anoniminė anketa (Priedas Nr.2), sudaryta remiantis PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvoje naudojama anketa, kurią sukūrė PSO ir šalių, dalyvaujančių tyrime, ekspertai, taip pat pasinaudota panašia tema rašiusių užsienio autorių straipsniais bei anketoje pateikiami klausimai, kurie padėtų įvykdyti darbo uždavinius. Anketa sudaryta iš 27 klausimų, iš kurių 12 skirti išsiaiškinti tiriamųjų mitybos įpročius, o likę 15 klausimų skirti sužinoti apklaustųjų žinias apie cukraus buvimą įvairiuose maisto produktuose, cukraus įtaką burnos sveikatai bei mokinių požiūrį į turimas žinias.
Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant statistinės informacijos apdorojimo programų paketą ,,SPSS Statistics 17.0“ (angl. – Statistical Package for the Social Sciences). Naudota aprašomoji statistika. Panaudotas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus rasti skirtumams tarp lyčių, mokyklų, tėvų išsilavinimo.Stjudento t kriterijus naudotas palyginti teisingų atsakymų apie cukraus buvimą maisto produktuose vidurkius. Taip pat buvo naudojamas Pirsono koreliacijos testas. Rezultatai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
25
3. REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų bendrosios charakteristikos
Iš viso buvo atsakyta 145 anketos. Tyrime dalyvavo 66 (45,5 proc.) vyrai ir 79 (54,5 proc.) moterys. Į anketos klausimus atsakė Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos ir Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 18- mečiai mokiniai (lentelė Nr.1).
Lentelė Nr. 1 Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklą ir lytį
Mokykla n (%) Vyrai n(%) Moterys n (%)
Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazija 120 (82,8%) 58 (87,9%) 62 (78,5%) Klaipėdos r. Priekulės Ievos
Simonaitytės gimnazija 25 (17,2%) 8 (12,1%) 17 (21,5%)
Iš viso 145 (100%) 66 (45,5%) 79 (54,5 %)
n- respondentų skaičius
3.2 Tiriamųjų mitybos įpročiai
Namie kasdien pusryčiauja dauguma respondentų (49 proc.), niekada nepusryčiauja namie 13,1 proc. apklaustųjų. Daugiausiai Klaipėdos rajono 18- mečių pusryčiams valgo sumuštinius (58,6 proc.). Mažiau apklaustųjų valgo košes, kiaušinių patiekalus, jogurtus, sausus pusryčius, vaisius ir kitus patiekalus. Priešpiečiams mokiniai dažniausiai renkasi mokyklos valgyklos maistą (61,8 proc.). Nevalgo priešpiečių 23,6 proc. apklaustųjų. Niekada pietų nepraleidžia 19,3 proc. 18-mečių, daugiausiai apklaustųjų pietus praleidžia retai (42,8 proc.). Apie pusė apklaustųjų užkandžiauja du- tris kartus per dieną, keturis ir daugiau kartų per dieną užkandžiauja ketvirtadalis mokinių. Niekada neužkandžiauja keletas tiriamųjų (1 pav.).
1pav.Užkandžiavimų dažnis per dieną
5.5 12.4 55.9 26.2 0 10 20 30 40 50 60
neužkandžiauja 1 kartą per dieną 2-3 kartus per dieną 4 ir daugiau kartų per dieną
pro
ce
nta
26 Klaipėdos rajono 18- mečiai į puodelį arbatos/ kavos deda iki 3,5 šaukštelių cukraus. Daugiausiai apklaustųjų arbatos/ kavos nesaldina. 3,5 šaukštelio cukraus į puodelį arbatos/ kavos deda keletas mokinių (2 pav., lentelė Nr.2).
2 pav. Cukraus kiekis dedamas į puodelį arbatos/ kavos
Lentelė Nr. 2 Aprašomoji statistika cukraus kiekio, dedamo į puodelį arbatos/ kavos
Min Max Vidurkis Mediana Moda Standartinis nuokrypis Šaukštelių
skaičius 0 3,5 0,997 1,00 0 0,97
Tiriamieji buvo klausiami, kaip dažnai valgo tam tikrus maisto produktus (3 pav.). Rezultatai rodo, kad didžioji dalis apklaustųjų šviežius vaisius, daržoves, pieną ir jo produktus, paukštieną, mėsos gaminius, saldainius, šokoladą, sausainius, pyragus, kečupą valgo kartais. Energetinių ir aromatizuotų pieno gėrimų dauguma apklaustųjų nevartoja. Mažo kaloringumo gėrimus, gaiviuosius gėrimus, 100 proc. vaisių sultis dauguma tiriamųjų vartoja rečiau nei kartą per savaitę, nei vienas iš apklaustųjų šių produktų nevartoja kasdien. Taip pat 18-mečiai kasdien nevalgo uogienės, picų ir kito greito maisto, fermentinio sūrio, energetinių gėrimų, aromatizuotų pieno gėrimų. Uogienę, picas ir kitą greitą maistą, sūrius užkandžius, žuvį mokiniai valgo rečiau nei kartą per savaitę. Mėsą ir jos produktus dauguma vartoja dažnai. Saldumynus kasdien vartoja mažuma apklaustųjų (3 pav.).
41.4 2.1 16.6 7.6 26.2 2.1 2.8 1.4 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 pro ce nta i šaukštelių skaičius
27 3 pav. Maisto produktų ir gėrimų suvartojimas per įprastinę savaitę
17.2 15.9 7.6 7.6 5.5 9 19.3 12.4 10.3 2.1 2.8 3.4 12.4 15.2 69.7 55.2 29.7 20 11.7 7.6 2.1 0.7 35.9 55.2 60 35.9 38.6 55.2 52.4 23.4 28.3 8.3 6.2 13.8 24.1 17.2 24.1 34.5 51.7 42.1 58.6 40.7 17.9 12.4 35.9 25.5 26.9 42.1 40 29.7 25.5 37.2 39.3 40 16.6 43.4 44.8 33.1 4.8 9 14.5 29.7 23.4 31.7 41.4 44.1 7.6 3.4 5.5 10.3 10.3 5.5 2.1 21.4 17.2 38.6 49 32.4 18.6 26.9 1.4 1.4 4.1 8.3 6.2 15.9 25.5 35.2 3.4 0 0 4.1 5.5 0.7 0.7 5.5 4.8 11 25.5 6.9 0 7.6 0 0 0 0 0 4.1 13.1 7.6 0 20 40 60 80 100 120 Kečupą Uogienę Picas, bulvytes, mėsainius Sausainius, bandeles, pyragus Saldainius, šokoladą, guminukus Sūrius užkandžius Žuvį Dešrą, dešreles, rūkytus produktus Raudoną mėsą Paukštieną Mėsą ir jos produktus Pieno produktus Fermentinį sūrį Pieną Energetinius gėrimus Aromatizuotus pieno gėrimus Mažo kaloringumo gėrimus Gaiviuosius gėrimus 100proc. vaisių sultis Košes/ dribsnius Daržoves Šviežius vaisius
niekada rečiau nei kartą per sav. kartais (1-3 dienas per sav.) dažnai (4-6 dienas per sav.) kasdien procentai
28 3.3 Klaipėdos rajono 18- mečių mitybos įpročių palyginimas tarp lyčių, mokyklų, tėvų
išsilavinimo
Išanalizavus Klaipėdos rajono 18- mečių mitybos įpročių skirtumus tarp lyčių, mokyklų, tėvų išsilavinimo rasti statistiškai reikšmingi skirtumai.
Reikšmingai skiriasi merginų ir vaikinų 100 proc. vaisių sulčių suvartojimas. Mažiau vaikinų nei merginų sulčių negeria niekada. Tačiau mažiau jų lyginant su merginomis 100 proc. vaisių sultis vartoja dažnai. Vaikinai suvartoja statistiškai daugiau gaiviųjų gėrimų su cukrumi, pieno, mėsos gaminių, nei merginos. Bet merginos suvartoja daugiau saldainių, šokolado, guminukų. Daugiau merginų niekada nevalgo raudonos mėsos (kiauliena, jautiena, aviena, žvėriena) (lentelė Nr. 3).
Lentelė Nr. 3 Respondentų pasiskirstymas tarp lyčių ir tam tikrų maisto produktų vartojimo.
Maisto produktų vartojimas 100 proc. vaisių sulčių Gaiviųjų gėrimų Pieno Raudonos mėsos Mėsos gaminių Saldainių, šokolado, guminukų Niekada M n(%) 13 (16,5%) 21 (26,6%) 18 (22,8%) 11 (13,9%) 15 (19%) 4 (5,1%) V n(%) 4 (6,1%) 8 (12,1%) 4 (6,1%) 4 (6,1%) 3 (4,5%) 4 (6,1%) Rečiau nei kartą per sav. M n(%) 47 (59,5%) 35 (44,3%) 15 (19,0%) 28 (35,4%) 21 (26,6%) 30 (38,0%) V n(%) 38 (57,6%) 26 (39,4%) 10 (15,2%) 13 (19,7%) 13 (19,7%) 26 (39,4%) Kartais (1-3 dienas per sav.) M n(%) 12 (15,2%) 17 (21,5%) 25 (31,6%) 27 (34,2%) 26 (32,9%) 25 (31,6%) V n(%) 22 (33,3%) 26 (39,4%) 23 (34,8%) 30 (45,5%) 28 (42,4%) 33 (50,0%) Dažnai (4-6 dienas per sav.) M n(%) 7 (8,9%) 6 (7,6%) 17 (21,5%) 9 (11,4%) 14 (17,7%) 12 (15,2%) V n(%) 2 (3%) 6 (9,1%) 22 (33,3%) 16 (24,2%) 17 (25,8%) 3 (4,5%) Kasdien M n(%) 0 0 4 (5,1%) 4 (5,1%) 3 (3,8%) 8 (10,1%) V n(%) 0 0 7 (10,6%) 3 (4,5%) 5 (7,6%) 0 χ2 10,35 7,94 10,37 9,93 9,66 13,73
29 Vertinant respondentų mitybos įpročius, priklausomai nuo tėvų išsilavinimo, išsiaiškinti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp mamos išsilavinimo ir cukraus kiekio, dedamo į puodelį arbatos, kavos. Daugumos mokinių (68,3proc.), kurie nededa cukraus į kavą ir arbatą, mamos turi aukštąjį išsilavinimą (χ2= 53,04; p<0,05).
Energetinių gėrimų vartojimas, priklausomai nuo mokyklos, reikšmingai skiriasi. Mažesnio miestelio mokyklos (Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos) mokiniai suvartoja reikšmingai daugiau energetinių gėrimų, negu didesnės gyvenvietės mokyklos (Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos) mokiniai (lentelė Nr. 4).
Lentelė Nr. 4 Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklą ir energetinių gėrimų suvartojimą
Energetinių gėrimų vartojimo dažnis
Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija n (%) Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazija n (%) Niekada 11 (44%) 90 (75%)
Rečiau nei kartą per savaitę 9 (36%) 26 (21,7%)
Kartais (1-2 dienas per sav.) 5 (20%) 2 (1,7%)
Dažnai (4-6 dienas per sav.) 0 2 (1,7%)
n – respondentų skaičius; χ2= 19,437; p<0,01
Priešpiečiams užkandžius iš maisto aparatų, parduotuvių reikšmingai daugiau (28 proc. palyginti su 5 proc.) renkasi Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 18- mečiai (χ2= 13,26; p<0,01).
3.4 Žinios apie cukraus buvimą įvairiuose maisto produktuose
Didžioji dalis apklaustųjų (68,3 proc.) teigia žinantys, kas yra pridėtinis cukrus. Mokinių buvo klausiama, ar yra cukraus tam tikruose maisto produktuose (4 pav.). Visi apklaustieji teisingai atsakė į klausimą apie cukraus buvimą sausainiuose, bandelėse, pyraguose. Dauguma respondentų žinojo, kad cukraus yra sausuose pusryčiuose, gaiviuosiuose ir energetiniuose gėrimuose, aromatizuotuose pieno gėrimuose, jogurte, varškės sūreliuose, saldainiuose, šokolade, guminukuose, uogienėje. Mažiausiai tiriamųjų žinojo, kad cukraus yra daržovėsė, piene, dešrelėse. Beveik pusė mokinių buvo teisūs, teigdami, kad fermentiniame sūryje cukraus nėra (4 pav.).
30 4 pav.Respondentų žinios apie cukraus buvimą tam tikruose maisto produktuose
3.5 Žinių apie cukraus buvimą maisto produktuose palyginimas tarp lyčių, tėvų išsilavinimo, mokyklų
Rasti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp lyčių žinių apie cukraus buvimą vaisiuose. Daugiau merginų (86,1 proc.) nei vaikinų (65,2 proc.) teisingai atsakė, kad vaisiuose cukraus yra (χ2= 13,54; p<0,05). Taip pat daugiau merginų (64,6 proc.), lyginant su vaikinais (45,5 proc.), žino, kad cukraus yra duonoje (χ2= 7,58; p<0,05).
Apklaustųjų, žinančių, kad sausuose pusryčiuose yra cukraus, dažniausiai (60,3 proc.) mamos turi aukštąjį išsilavinimą (χ2= 23,78; p<0,05). Tokį patį išsilavinimą turi dauguma mamų (58,7 proc.), kurių vaikai žino, kad aromatizuotame pieno gėrime yra cukraus (χ2= 24,56; p<0,05).
Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos 18- mečių žinios apie cukraus buvimą bulvių traškučiuose geresnės nei Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 18- mečių (lentelė Nr. 5). 95.9 100 98.6 55.9 53.1 58.6 95.9 22.1 28.3 29.7 95.2 84.8 99.3 75.9 97.2 24.8 76.6 2.8 1.4 29.7 26.2 29.7 2.1 49.7 47.6 53.1 2.8 9.7 0.7 16.6 1.4 57.2 13.1 1.4 14.5 20.7 11.7 2.1 28.3 24.1 17.2 2.1 5.5 7.6 1.4 17.9 10.3 0 20 40 60 80 100 120 Uogienėje Sausainiuose, bandelėse, pyraguose Saldainiuose, šokolade, guminukuose Duonoje Bulvių traškučiuose Kečupe Jogurte, varškės sūreliuose Fermentiniame sūryje Dešrelėse Piene Aromatizuotuose pieno gėrimuose Mažo kaloringumo gėrimuose Gaiviuosiuose/ energetiniuose gėrimuose 100proc. vaisių sultyse Sausuose pusryčiuose Daržovėse Vaisiuose
taip ne nežinau procentai
31 Lentelė Nr. 5 Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklą ir žinias apie cukraus buvimą bulvių traškučiuose
Ar yra cukraus bulvių traškučiuose?
Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija n (%) Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazija n (%) Taip 6 (24,0%) 71 (59,2%) Ne 12 (48,0%) 26 (21,7%) Nežinau 7 (28,0%) 23 (19,2%) n – respondentų skaičius; χ2= 11,073; p<0,05
3.6 Teisingų atsakymų į klausimus apie cukraus buvimą maisto produktuose vidurkis
Apskaičiuotas kiekvieno respondento teisingų atsakymų skaičius į klausimus apie cukraus buvimą maisto produktuose. Rastas visų tiriamųjų teisingų atsakymų vidurkis. Atliktas Stjudento t- testas. Buvo užduota 17 klausimų, apskaičiuotas vidutinis teisingų atsakymų skaičius – 11,92 (70,1 proc.) (lentelė Nr. 6).
Lentelė Nr. 6. Teisingų atsakymų apie cukraus buvimą tam tikruose produktuose skaičius
Min (%) Max (%) Vidurkis (%) Standartinis nuokrypis Standartinė paklaida Teisingų atsakymų skaičius 5 (29,4%) 17 (100%) 11,92 (70,1%) 2,58 0,21 p<0,01
3.6.1 Teisingų atsakymų į klausimus apie cukraus buvimą maisto produktuose vidurkių palyginimas tarp lyčių, mokyklų
Atliktas Stjudento t – testas palyginti teisingų atsakymų vidurkius į klausimus apie cukraus buvimą maisto produktuose tarp lyčių. Statistiškai reikšmingai moterų teisingų atsakymų vidurkis didesnis negu vyrų (lentelė Nr. 7).
32 Lentelė Nr. 7 Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir teisingų atsakymų vidurkius
n Vidurkis(%) Standartinis nuokrypis Standartinė paklaida Vyras 66 11,36 (66,8%) 2,69 0,33 Moteris 79 12,38 (72,8%) 2,39 0,27 n – respondentų skaičius; p<0,05
Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos 18- mečiai teisingai atsakė į daugiau klausimų nei Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokiniai (lentelė Nr. 8).
Lentelė Nr. 8 Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklą ir teisingų atsakymų vidurkius
n Vidurkis(%) Standartinis nuokrypis Standartinė paklaida Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazija 120 12,13 (71,4%) 2,51 0,23 Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija 25 10,92 (64,2%) 2,69 0,54 n – respondentų skaičius; p< 0,05
3.6.2 Ryšys tarp teisingų atsakymų į klausimus apie cukraus buvimą maisto produktuose vidurkio ir tiriamojo žinių apie pridėtinį cukrų
Apklaustieji, teigiantys, kad žino, kas yra pridėtinis cukrus, teisingai atsakė į daugiau klausimų apie cukraus buvimą įvairiuose maisto produktuose, negu tie, kurie nežino, kas yra pridėtinis cukrus (lentelė Nr. 9).
Lentelė Nr. 9 Respondentų pasiskirstymas pagal teisingų atsakymų vidurkį ir žinias apie pridėtinį cukrų
Ar žinote, kas yra
pridėtinis cukrus? n Vidurkis(%)
Standartinis nuokrypis Standartinė paklaida Taip 99 12,55 (73,8%) 2,45 0,25 Ne 46 10,57 (62,2%) 2,32 0,34 n – respondentų skaičius; p< 0,01
33 3.6.3 Ryšys tarp teisingų atsakymų į klausimus apie cukraus buvimą maisto produktuose
vidurkio ir tiriamojo dėmesio atkreipimo į angliavandenių kiekį, prieš perkant maisto produktus
Atlikta Pirsono koreliacijos analizė parodė, kad yra teigiamas ryšys tarp mokinių žinių apie cukraus buvimą tam tikruose maisto produktuose ir dėmesio atkreipimo į angliavandenių kiekį, prieš perkant maisto produktus. Tiriamieji, kurie atkreipia dėmesį į angliavandenių kiekį, turi statistiškai reikšmingai daugiau žinių apie cukraus buvimą įvairiuose maisto produktuose (koreliacijos koeficientas 0,23; p<0,05).
3.7 Žinios apie cukraus įtaką burnos sveikatai
97,9 proc. mokinių žino, kad cukrus gali turėti įtakos žmogaus burnos sveikatai. Beveik visi (99,3 proc.) apklaustieji teisingai atsakė į klausimą ,,Ar cukrus turi įtakos dantų ėduonies išsivystymui?“ Paklausus, kaip galima sumažinti dantų ėduonies išsivystymo riziką, dauguma tiriamųjų pažymėjo teisingą atsakymą ,,reguliarus dantų valymas“, tačiau tik trečdalis mokinių prie teisingų atsakymo variantų nurodė ir užkandžiavimų mažinimą, o saldintų produktų vartojimo mažinimą pažymėjo didžioji dalis mokinių (5 pav.).
5 pav.Apklaustųjų žinios, kaip sumažinti dantų ėduonies išsivystymo riziką
84.1 92.4 29.7 82.1 0.7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 profilaktiniai patikrinimai pas odontologą reguliarus dantų valymas užkandžiavimų
mažinimas saldintų produktųmažinimas
kita
pro
ce
nta
34 3.8 Požiūris į mitybą ir burnos sveikatą
Klaipėdos rajono 18- mečiai buvo klausiami, ar jie stengiasi vartoti, kuo mažiau cukraus. Dauguma respondentų į klausimą atsakė teigiamai (64,8 proc.), likusieji (35,2 proc.) nesistengia suvartoti kuo galima mažiau cukraus.
Daugumai (59,3 proc.) apklaustųjų maisto produktų sudėtis yra svarbi. Beveik pusė (48,3 proc.) respondentų prieš pirkdami skaito maisto produktų sudėtį. Iš tų, kurie skaito maisto produktų sudėtį, 67,1 proc. kreipia dėmesį į maisto kaloringumą, 37,1 proc. - į baltymų kiekį, 54,3 proc. - į angliavandenių kiekį, 45,7 proc. - į riebalų kiekį.
Didžioji dalis Klaipėdos rajono 18- mečių savo žinias apie maisto įtaką burnos sveikatai laiko pakankamomis (6 pav.). 56 proc. visų apklaustųjų norėtų gauti daugiau informacijos apie maisto ir burnos sveikatos sąsajas (6 pav.).
6 pav. Žinių apie maisto įtaką burnos sveikatai įsivertinimas
Paklausus apie rūpinimąsi dantų būkle, paaiškėjo, kad dauguma mokinių (77,2 proc.) dantis valo du kartus per dieną. Dantų nevalo 0,7 proc. apklaustųjų. Likusieji 22,1 proc. respondentų dantis valo vieną kartą per dieną. Per paskutiniuosius metus bent kartą pas odontologą lankėsi didžioji dalis (95,2 proc.) tiriamųjų (78,6 proc. lankėsi profilatiškai, 16,6 proc. dėl skausmo, 12,4 proc. dėl dantų ėduonies gydymo, 6,2 proc. dar lankėsi ir dėl kitų priežasčių).
3.8.1 Požiūrio į mitybą ir burnos sveikatą palyginimas tarp lyčių ir tėvų išsilavinimo
Buvo lyginami Klaipėdos rajono 18-mečių požiūriai į mitybą ir burnos sveikatą tarp lyčių ir tėvų išsilavinimo. Rasti statistiškai reikšmingi skirtumai.
Rezultatai parodė, kad daugiau merginų nei vaikinų žino, kas yra pridėtinis cukrus (lentelė Nr. 10). 11.70% 80.70% 7.60% prastos pakankamos geros
35 Lentelė Nr. 10 Respondentų pasiskirstymas tarp lyčių ir žinių apie pridėtinį cukrų
Ar žinote, kas yra pridėtinis cukrus? Vyrai n (%) Moterys n (%) Iš viso n (%) Taip 39 (59,1%) 60 (75,9%) 99 (68,3%) Ne 27 (40,9%) 19 (24,1%) 46 (31,7%) n – respondentų skaičius; χ2 = 4,718; p< 0,05
Taip pat daugiau merginų nei vaikinų prieš pirkdami skaito maisto produktų sudėtį (lentelė Nr. 11).
Lentelė Nr. 11 Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo to, ar skaito maisto produktų sudėtį ir lyties
Ar prieš pirkdami skaitote maisto produktų sudėtį?
Vyrai n (%) Moterys n (%) Iš viso n (%) Taip 24 (36,4%) 46 (58,2%) 70 (48,3%) Ne 42 (63,6%) 33 (41,8%) 75 (51,7%) n – respondentų skaičius; χ2 = 6,884; p< 0,05
Iš 46 merginų, kurios skaito maisto produktų sudėtį, 33 (71,7 proc.) atkreipia dėmesį į kaloringumą. O iš 33 vaikinų, skaitančių sudėtį, 14 (42,4 proc.) kreipia dėmesį į kaloringumą (p<0,05).
Merginų noras gauti daugiau informacijos apie mitybos įtaką burnos sveikatai yra didesnis nei vaikinų (lentelė Nr. 12).
Lentelė Nr. 12 Respondentų pasiskirstymas tarp lyčių ir noro gauti daugiau informacijos apie mitybos įtaką burnos sveikatai
Ar norėtumėte gauti daugiau informacijos
apie mitybos įtaką burnos sveikatai? Vyrai n (%) Moterys n (%) Iš viso n (%) Taip 31 (47%) 51 (64,6%) 82 (56,6%) Ne 35 (53%) 28 (35,4%) 63 (43,4%) n – respondentų skaičius; χ2 = 4,527; p< 0,05
Vertinant dėmesio atkreipimą į maisto produktų kaloringumą ir tėčio išsilavinimą, pastebėta, kad daugumos apklaustųjų (48,9 proc.), atkreipiančių dėmesį į maisto kaloringumą, tėvai turi aukštąjį išsilavinimą (χ2= 12,59; p<0,05). Taip pat daugumos (50,0 proc.) tiriamųjų, kreipiančių dėmesį į angliavandenių kiekį, tėvai yra įgiję aukštąjį išsilavinimą (χ2= 13,24; p<0,05). Pastebėta,
36 kad mokiniai, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, dažniau stengiasi vartoti kuo mažiau cukraus (7 pav.).
7 Pav.Respondentų, besistengiančių vartoti kuo mažiau cukraus, tėvų išsilavinimas
χ2= 15,663; p<0,05 6.4 1.1 34 3.2 51.1 4.3 0 10 20 30 40 50 60
pagrindinis profesinis vidurinis aukštesnysis aukštasis kita
pro
ce
nta
37
REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto tyrimo metu įvertinti Klaipėdos rajono 18-mečių mitybos įpročiai. Rezultatai parodė, kad kasdien pusryčiauja apie pusė respondentų. Kiti autoriai savo tyrimuose taip pat vertino tiriamųjų mitybos įpročius. Strukčinskienė B. Ir kt. (2014) tyrė Klaipėdos regionopaauglių mitybos įpročius. Gauti rezultatai parodė, kad kasdien pusryčiauja 60 proc. tiriamųjų [28]. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2017 m. atliko penktų, septintų, devintų klasių mokinių gyvensenos tyrimą. Rezultatai parodė, kad 64,8 proc. mokinių kasdien pusryčiauja, o 12,3 proc. mokinių niekada nepusryčiauja [29]. Apklausus Lietuvos vidurinių mokyklų 14-17 m. mokinius, gauti rezultatai, kad 59,9 proc. jų kasdien pusryčiauja [30]. Žemesnis pusryčiaujančių 18-mečių rezultatas gali būti siejamas su 18-mečių nepriklausomumu rinktis, ar valgyti pusryčius ar ne, jaunesnio amžiaus mokinių aukštesnis rezultatas gali būti siejamas su tėvų įtaka pusryčių metu. Mūsų atliktame tyrime paaiškėjo, kad 61,8 proc. 18-mečių priešpiečiams renkasi mokyklos valgyklos maistą, kitame tyrime pastebėti skirtingi rezultatai, nustatyta, kad mokykloje kasdien maitinasi tik 35,7 proc. mokinių [28]. Tarp Klaipėdos rajono 18-mečių pastebėta, kad daugiausiai apklaustųjų arbatos ir kavos nesaldina. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vertino jaunesnių mokinių mitybos įpročius. Išaiškėjo, kad dauguma (49,4 proc.) tiriamųjų į puodelį arbatos deda du šaukštelius cukraus, o tik 15,3 proc. vaikų nesaldina arbatos [29]. Tai galima būtų vertinti, kaip vyresnių mokinių didesnis susirūpinimas dėl cukraus suvartojimo kiekio. Mūsų atliktame tyrime pastebėta, kad šviežius vaisius ir daržoves dauguma respondentų vartoja kartais. Kasdien šviežius vaisius vartoja 7,6 proc. respondentų, o daržoves – 13,1 proc. respondentų. Remiantis PSO rekomendacijomis, matyti, kad tiriamieji vartoja per mažai daržovių ir vaisių. Rekomenduojama šių produktų vartoti bent penkis kartus per dieną (daržovių tris- penkias porcijas, o vaisių – dvi- keturias porcijas), o bendra jų suvartojimo per dieną suma vienam žmogui turėtų būti ne mažiau 400 g [31]. Tyrimo, atlikto Kėdainių rajono mokyklose, rezultatai parodė, kad du penktadaliai septintų, devintų ir vienuoliktų klasių mokinių kasdien vartoja šviežius vaisius ir daržoves [32]. Mūsų tyrime saldumynus dauguma apklaustųjų vartoja kartais, o saldintus gėrimus – rečiau nei kartą per savaitę. Tarp penktų, septintų, devintų klasių mokinių ketvirtadalis vaikų kasdien valgo daržovių, vaisių ir uogų. Vaikai dažniausiai saldumynus ir saldintus gėrimus vartoja vieną- du kartus per savaitę [29]. Chi D.L. ir kt. (2015) Aliaskoje atliktame tyrime nustatyta, kad 15,7 proc. 6-17 metų vaikų vartojo saldintus gėrimus keturis ir daugiau kartų per dieną [33]. Vertinant Lietuvos mokyklų 14- 17 m. mokinius, paaiškėjo, kad beveik pusė respondentų suvartoja nuo vienos iki trijų stiklinių saldžiųjų gėrimų per dieną, o 5,3 proc. – daugiau nei tris stiklines [30]. Taigi, 18- mečiai rečiau vartoja šviežius vaisius ir daržoves nei penktos, septintos, devintos klasių mokiniai. Tai gali būti interpretuojama, kaip tėvų didesnio dėmesio skyrimas jaunesnio amžiaus
38 vaikų sveikai mitybai ir jų mitybos įpročių reguliavimo. O 18- mečiai tampa vis labiau laisvi dėl maisto pasirinkimo. Nepaisant to, jaunesnio amžiaus mokiniai suvartoja daugiau saldintų gėrimų nei vyresni mokiniai.
Vertinant mitybos įpročių pasiskirstymą tarp lyčių, nustatyta, kad daugiau jaunesnių klasių (pagal Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenis) berniukų pusryčiauja kasdien nei mergaičių, berniukai daugiau dedasi cukraus į puodelį arbatos [29]. Ištyrus Lietuvos mokyklų 14-17 m. mokinių mitybos įpročius, nustatyta, kad vaikinai išgeria daugiau saldžiųjų gėrimų per dieną nei merginos [30]. Mūsų atliktame tyrime nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių, vertinant jų pusryčiavimų dažnį ir cukraus kiekį, dedamą į puodelį arbatos ar kavos.
Įvertinus Klaipėdos rajono 18-mečių požiūrį į mitybą ir burnos sveikatą, nustatyta, kad 64,8 proc. respondentų stengiasi vartoti kuo mažiau cukraus. Maisto produktų sudėtis svarbi daugumai apklaustųjų. 80,7 proc. respondentų savo žinias apie mitybos ir burnos sveikatos sąsajas laiko pakankamomis. Tačiau tik trečdalis respondentų žino, kad ėduonies išsivystymo riziką galėtų sumažinti užkandžiavimų kiekio mažinimas. Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų norėtų gauti daugiau žinių šia tema. Tiriant Klaipėdos regiono 15-19 m. mokinių požiūrį į sveiką mitybą, pastebėta, kad 94,7 proc. mokinių stengiasi bent kartais maitintis sveikai. Dauguma apklaustųjų teigia, kad apie sveiką mitybą norėtų sužinoti daugiau sveikos gyvensenos pamokose. Pusė paauglių abejoja, ar turi pakankamai žinių apie sveiką mitybą. 21,1 proc. mokinių nenorėtų keisti savo mitybos įpročių [28]. 77,2 proc. mūsų tyrime dalyvavusių apklaustųjų dantis valo du kartus per dieną. Chi D.L. ir kt. (2015) ištyrė, kad dauguma vaikų dantis valosi kartą per dieną, tik apie 30 proc. vaikų valosi dantis dažniau nei kartą per dieną [33]. Matyti, kad vyresnio amžiaus mokiniams jų dantų būklė yra svarbesnė nei jaunesniems mokiniams.
Mokiniai, kurių tėvai turi aukštesnį išsilavinimą, dažniau stengiasi vartoti kuo mažiau cukraus ir labiau atkreipia dėmesį į angliavandenių buvimą maisto produktuose, nei mokiniai, kurių tėvai turi žemesnį išsilavinimą. Paaiškėjo, kad tarp 18- mečių mokinių daugiau merginų nei vaikinų žino, kas yra pridėtinis cukrus. Taip pat daugiau merginų nei vaikinų prieš pirkdami skaito maisto produktų sudėtį. Tai pastebėta ir kitame tyrime, atliktame Lietuvos mokyklose [30]. Merginų noras gauti daugiau informacijos apie mitybos įtaką burnos sveikatai yra didesnis nei vaikinų. Tai rodo, kad merginos yra labiau susidomėjusios savo mityba nei vaikinai, joms yra svarbiau, ką jos valgo, bei kokią įtaką tai turi jų burnos sveikatai. Kitame tyrime taip pat pastebėta, kad merginoms jų sveika mityba rūpi labiau nei vaikinams [28]. Galima daryti prielaidą, kad merginos labiau rūpinasi savo mityba ir burnos sveikata. Nepaisant to, merginos suvartoja daugiau saldainių, šokolado, guminukų nei vaikinai. O vaikinai suvartoja daugiau saldintų gėrimų nei merginos. Tokius
39 rezultatus, kad merginos daugiau suvartoja saldumynų, o vaikinai daugiau saldintų gėrimų gavo ir Birutė Strukčinskienė ir kt. (2013), kurie tyrė Vakarų Lietuvos jaunimo gyvensenos ypatumus [18].
Nustatyta, kad beveik visi respondentai žino, kad cukrus gali turėti įtakos dantų ėduonies išsivystymui. Dauguma 18- mečių mano, kad dantų ėduonies atsiradimo riziką sumažintų reguliarus dantų valymas ir saldintų produktų vartojimo mažinimas. Al- Hussaini R. ir kt. (2002) tyrė Kuveito universiteto studentų žinias apie dantų sveikatą. 64,5 proc. respondentų manė, kad pagrindinė dantų ėduonies išsivystymo priežastis yra netinkamas dantų valymas. 19,3 proc. apklaustųjų teigė, kad pagrindinė priežastis yra cukraus vartojimas [34].
Mūsų atliktame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, ar Klaipėdos rajono 18- mečiai žino, kokiuose maisto produktuose yra cukraus. Nustatyta, kad visi respondentai įsitikinę, kad sausainiuose, bandelėse, pyraguose cukraus yra. Dauguma respondentų teisingai atsakė, kad cukraus yra sausuose pusryčiuose, gaiviuosiuose ir energetiniuose gėrimuose, aromatizuotuose pieno gėrimuose, jogurte, varškės sūreliuose, saldainiuose, šokolade, guminukuose, uogienėje. Mažiausiai tiriamųjų žinojo, kad cukraus yra daržovėsė, piene, dešrelėse. Beveik pusė mokinių žinojo, kad fermentiniame sūryje cukraus nėra.
Išsiaišinta, kad merginų teisingų atsakymų vidurkis didesnis negu vaikinų. Pastebėta, kad merginos labiau domisi maisto produktų sudėtimi. Didesnės gyvenvietės mokyklos 18- mečiai teisingai atsakė į daugiau klausimų nei mažesnės gyvenvietės mokyklos mokiniai. Kaip ir tikėtasi, mokiniai, žinantys, kas yra pridėtinis cukrus, teisingai atsakė į daugiau klausimų apie cukraus buvimą maisto produktuose, nei mokiniai, teigiantys, kad nežino, kas yra pridėtinis cukrus. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp teisingų atsakymų vidurkio bei respondentų dėmesio atkreipimo į angliavandenių kiekį maisto produktuose, prieš juos perkant. Tiriamieji, kurie atkreipia dėmesį į angliavandenių kiekį, turi daugiau žinių apie cukraus buvimą įvairiuose maisto produktuose. Panašių tyrimų, vertinančių mokinių žinias apie cukraus buvimą maisto produktuose, nerasta.
Tyrimo trūkumas – apklausti tik 18 metų mokiniai. Ateityje būtų galima atikti daugiau tyrimų, vertinant žinias, apie cukraus buvimą maisto produktuose, apimant įvairias amžiaus grupes. Kitas tyrimo trūkumas – nevienodos Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos ir Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokinių populiacijos. Tolimesniems tyrimams būtų informatyvu įvertinti mokinių dantų būkles ir sieti jas su anketų atsakymais.
