1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
PSICHIATRIJOS KLINIKA
MILDA KUMŽAITĖ
SĄSAJOS TARP PERSIVALGYMO SUTRIKIMUI BŪDINGO
ELGESIO IR DEPRESIŠKUMO BEI ŽINIŲ APIE SVEIKĄ MITYBĄ
SKIRTINGŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ TARPE
MEDICINOS VIENTISŲJŲ STUDIJŲ MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Mokslinis vadovas: doc. Darius Leskauskas
Kaunas, 2018
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 7 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
Studentų mityba. Žinių apie sveiką mitybą svarba ... 11
Persivalgymo sutrikimas ... 12
Depresija ir valgymo sutrikimai ... 13
TYRIMO METODIKA ... 15 REZULTATAI ... 16 REZULTATŲ APTARIMAS ... 25 IŠVADOS ... 28 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 29 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 30
3
SANTRAUKA
Autorius: Milda Kumžaitė
Darbo tema: Sąsajos tarp persivalgymo sutrikimui būdingo elgesio ir depresiškumo bei žinių apie sveiką mitybą skirtingų aukštųjų mokyklų studentų tarpe.
Darbo tikslas: nustatyti ir palyginti persivalgymo sutrikimui būdingo elgesio pasireiškimo sąsają su
kliniškai reikšmingu depresiškumu ir žiniomis apie sveiką mitybą skirtingų aukštųjų mokyklų
studentų tarpe.
Uždaviniai: 1.Nustatyti elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, pasireiškimo dažnį tarp skirtingų aukštųjų mokyklų studentų. 2.Nustatyti kliniškai reikšmingo depresiškumo pasireiškimo dažnį tarp skirtingų aukštųjų mokyklų studentų. 3.Nustatyti sąsajas tarp depresiškumo ir elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, pasireiškimo. 4.Nustatyti sąsajas tarp žinių apie sveiką mitybą ir elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, pasireiškimo. 5.Nustatyti sąsajas tarp valgymo įpročių ir lyties. Tyrimo metodika: Atliktas kiekybinis vienmomentis tyrimas LSMU MA Medicinos fakultete, KTU Informatikos bei KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete. Apklausos anketą sudarė trys dalys: autorės sudaryta anketa ( vertinama lytis, amžius, universitetas, kursas, mokymasis ir domėjimasis bei žinios apie sveiką mitybą ir nuomonė apie jos svarbą gyvenime), Persivalgymo sutrikimo skalė ir Beck‘o depresiškumo skalė.
Tyrimo dalyviai: 2 bei 5 kurso studentai iš LSMU MA Medicinos fakulteto, KTU Informatikos bei KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto.
Rezultatai: Nedidelį ir vidutinį polinkį persivalgyti LSMU turi 14,8%, KTU – 13,9% studentų, stiprų polinkį persivalgyti LSMU turi 3,00%, KTU- 4,00% studentų. Tarp LSMU studentų kliniškai reikšmingas depresiškumas nustatytas 8,6%, KTU- 13,4% studentų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp depresiškumo ir elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, pasireiškimo (r=0,431,p<0,001) ir ryšys tarp studentų subjektyvaus savo žinių apie sveiką mitybą vertinimo ir polinkio persivalgyti (p=0,012, χ2 =12,948). Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp vaikinų ir merginų vertinant požiūrį į savo kūno svorį ir formas (p<0,001, χ2=41,014), kasdien suvartojamų kalorijų skaičiaus kitimą (p=0,001, χ2= 16,814) ir valgymą, esant nuoboduliui(p<0,001, χ2=43,012).
Išvados:1. Elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, pasireiškimo dažnis tarp tirtų skirtingų aukštųjų mokyklų studentų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 2.Kliniškai reikšmingo depresiškumo
pasireiškimo dažnis tarp tirtų skirtingų aukštųjų mokyklų studentų statistiškai reikšmingai nesiskyrė ir siekė iki 8,6% tarp LSMU bei iki 13,4% tarp KTU studentų. 3.Studentai, kuriems buvo nustatytas kliniškai reikšmingas depresiškumas, buvo reikšmingai labiau linkę į elgesį, būdingą persivalgymo sutrikimui.4. Studentai, kurie subjektyviai geriau vertino savo žinias apie sveiką mitybą, buvo
4
reikšmingai mažiau linkę į elgesį, būdingą persivalgymo sutrikimui.5.Vaikinai buvo reikšmingai labiau linkę palaikyti pastovų per dieną suvartojamų kalorijų skaičių, rečiau persivalgydavo esant nuoboduliui, turėjo labiau teigiamą požiūrį į savo kūno svorį ir formas nei merginos.
5
SUMMARY
Author: Milda Kumžaitė
Topic of the thesis: Correlation between Depression and Behaviour Typical for Binge Eating Disorder and Knowledge of Healthy Eating with Students of Different Universities
Aim: Determine and compare correlation between the manifestation of behaviour characteristic of binge eating disorder, clinically significant depression and knowledge of healthy eating with students of different universities.
Objectives:1. Determine the manifestation rate of the behaviour characteristic of binge eating disorder with students of different universities. 2. Determine the occurrence of clinically significant depression with students of different universities. 3. Determine correlation between depression and manifestation of the behaviour characteristic of binge eating disorder. 4. Determine correlation between knowledge of healthy eating and manifestation of the behaviour characteristic of binge eating disorder. 5. Determine correlation between eating habits and gender.
Methods: quantitative cross-sectional research at the Faculty of Medicine at LSMU MA, the Faculties of Informatics and Mechanical Engineering and Design at KTU. The questionnaire consists of three parts: a questionnaire by the author (evaluation of gender, age, university, year, interest in and knowledge of healthy eating and attitude towards its importance in life), the Binge Eating Scale and the Beck Depression Inventory.
Research participants: the 2nd and the 5th year students from the Medicine Faculty at LSMU MA and the Faculties of Informatics and Mechanical Engineering and Design at KTU.
Results: minor to moderate tendencies to overeat are observed with 14,8% of the students at LSMU and 13,9% at KTU, a severe tendency to overeat is observed with 3,00% of the students at LSMU and 4,00% at KTU. With LSMU students clinically significant depression is found to 8,6% of the students, at KTU to 13,4% of the students. A statistically significant correlation between depression and manifestation of the behaviour of binge eating disorder is determined (r=0,431, p<0,001) as well as correlation between the students’ evaluation of their knowledge of healthy eating and behaviour of binge eating disorder (p=0,012, χ2 =12,948).
Conclusions: 1.There was no statistically significant difference in occurrence of manifestation of the behaviour characteristic of binge eating disorder between the students of different universities.
2.There was no statistically significant difference in occurrence rate of clinically significant depression between the students of different universities reaching 8,6% of the students at LSMU and 13,4% at KTU.3.The students with determined clinically significant depression were more statistically prone to behaviour typical of binge eating disorder 4. The students who evaluated their knowledge of healthy
6
eating higher were less statistically prone to the behaviour characteristic of binge eating disorder. 5. Young men were more statistically prone to maintain the same daily calorie intake, less prone to binge eating when bored and had more positive attitude towards their shape and weight than young women.
7
PADĖKA
Noriu nuoširdžiai padėkoti savo magistrinio darbo vadovui Doc. dr. D. Leskauskui už skirtą laiką bei didelę pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo numeris BEC-MF-14. Leidimo išdavimo data 2017-09-15.
8
SANTRUMPOS
PSO- Pasaulio sveikatos organizacija
p- patikimumo lygmuo
LSMU- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
KTU- Kauno technologijos universitetas
9
ĮVADAS
2013 metais persivalgymo sutrikimas DSM-5 klasifikacijoje buvo išskirtas kaip atskiras valgymo sutrikimas. Atlikti tyrimai parodė, kad jo paplitimas pralenkia nervinės anoreksijos ir nervinės bulimijos atvejus kartu sudėjus ir siekia vidutiniškai 1,9 % bendroje populiacijoje. Persivalgymo sutrikimui būdingas platesnis pasiskirstymas įvairiose amžiaus, lyties, etninėse grupėse ir jis gali prasidėti įvairiame amžiuje, dažniausiai, 15,5 – 27,2 metais. Buvo įrodyta, kad persivalgymo sutrikimas yra sietinas su nutukimu, didesniu sergamumu gretutiniais psichiatriniais sutrikimais kaip depresija, specifinės bei socialinės fobijos, potrauminio streso sutrikimas ir alkoholizmas[1,2].
Jauni suaugusieji dažnai kenčia tiek nuo klinikinės, tiek nuo subklinikinės depresijos formų. Tyrimai parodė, kad depresijos paplitimas amžiuje tarp 18 ir 29 metų yra didesnis nei kitose amžiaus grupėse[3]. Depresija sukelia daug problemų ir iššūkių kasdieniniame gyvenime, kadangi blogėja mokslo bei profesiniai pasiekimai, sutrinka miegas, atsiranda apetito ir svorio pokyčių, didėja rizikingo ir save žalojančio elgesio, suicidinio elgesio tikimybė. Deja, tik labai nedidelė dalis jaunų žmonių ieško profesionalios pagalbos. Depresija labai dažnai yra susijusi ir su valgymo sutrikimais. Pacientai, sergantys depresija ar nerimo sutrikimais, turi 1,54 karto didesnę tikimybę susirgti valgymo sutrikimais nei bendra populiacija[4].
Nepaisant gan didelio persivalgymo sutrikimo paplitimo bendroje populiacijoje ir jo įtakos žmogaus somatinei ir psichikos sveikatai, iki šiol Lietuvoje , kaip mums žinoma, dar nėra atlikta tyrimų, kurie atskleistų persivalgymo sutrikimo paplitimą jaunų žmonių tarpe. Todėl šiuo magistriniu darbu siekiu ištirti elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, paplitimą studentų tarpe bei jo sąsajas su nuotaikos sutrikimais ir bendromis nuostatomis apie sveiką mitybą.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - nustatyti ir palyginti persivalgymo sutrikimui būdingo elgesio pasireiškimo sąsają su kliniškai
reikšmingu depresiškumu ir žiniomis apie sveiką mitybą skirtingų aukštųjų mokyklų studentų tarpe.
Uždaviniai:
1. Nustatyti elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, pasireiškimo dažnį tarp skirtingų aukštųjų mokyklų studentų.
2. Nustatyti kliniškai reikšmingo depresiškumo paplitimą tarp skirtingų aukštųjų mokyklų
studentų.
3. Nustatyti sąsajas tarp depresiškumo ir elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, pasireiškimo.
4. Nustatyti sąsajas tarp žinių apie sveiką mitybą ir elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui,
pasireiškimo.
11
LITERATŪROS APŽVALGA
Studentų mityba. Žinių apie sveiką mitybą svarba
Studijų metai universitete yra svarbus laikotarpis, kai susiformuoja daugelis gyvensenos ir mitybos įpročių, kurie besitęsdami tolimesniame gyvenime, gali lemti žmogaus bei jo šeimos sveikatos būklę.Tuo pačiu netaisyklinga mityba ir mažas fizinis aktyvumas gali sukelti nepageidaujamas fiziologines pasekmes ir vėlesniu laikotarpiu lemti su mityba susijusias lėtines ligas: osteoporozę, nutukimą, hiperlipidemiją, diabetą ir onkologinius susirgimus . Tai įrodo, kad ugdyti sveikos mitybos įpročius svarbu kuo ankstesniame laikotarpyje gyvenime. Deja, daugelis tyrimų rodo, kad studentai dažnai linkę maitintis nesveikai: praleidinėti valgymus, dažnai užkandžiauti kaloringu maistu ir laikytis nesveikų svorio metimo metodų. Taip pat jų maiste daugiau riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, druskos, mažiau skaidulų, vitaminų A, C ir E, folatų, geležies bei kalcio nei rekomenduoja mitybos specialistai ir gydytojai [5,6].
Netinkamus studentų mitybos įpročius atskleidžia ir Lietuvos aukštosiose mokyklose atlikti tyrimai. 2008 metais, tiriant Vilniaus universiteto (VU) visuomenės sveikatos specialybės studentų mitybą, nustatyta, kad 67,7% studentų nesilaiko mitybos režimo, jo laikosi vos 37,5% merginų ir 10,5% vaikinų. Tyrimas atskleidė, kad 34,3 % studentų valgo prieš miegą (dažniau merginos nei vaikinai) [7]. Pagal 2005 metais Kauno medicinos universitete (KMU) atliktą studentų medikų mitybos tyrimą, nustatyta, kad 40% pirmo kurso merginų ir 54,7% vaikinų nesilaikė mitybos režimo, jo nesilaikė 29,5% trečio kurso merginų ir 46,3% vaikinų. Nustatyta, jog tik 20% studentų per dieną suvalgo reikiamą kiekį vaisių ir daržovių. Studentai, ypač vaikinai, suvalgo per daug gyvulinės kilmės riebalų, nepakankamai suvalgo sveikos mitybos pagrindą sudarančių produktų [8].
Taigi, kyla klausimas, ar studentai turi pakankamai žinių apie sveiką mitybą, ar domisi sveikos mitybos principais, ar supranta jos svarbą žmogaus sveikatai ir iš kur jie dažniausiai gauna informacijos mitybos klausimais. Analizuojant Lietuvos studentų mitybą, 2008 metais atliktame tyrime išsiaiškinta, kad pusė VU medicinos fakulteto studentų daugiausia informacijos gauna paskaitų universitete metu, tuo tarpu tokių studentų kituose universitetuose yra vos 2,2%. Likusieji studentai apie mitybą dažniausiai informacijos ieško internete, spaudoje, sužino iš radijo ar televizijos. Tik 22% studentų apie mitybą yra kalbėję su šeimos ar kitos specialybės gydytoju. Tyrime išsiaiškinta, kad vos du trečdaliai medicinos fakulteto ir vienas trečdalis kitų specialybių apklaustųjų pakankamai žinojo apie sveikos mitybos principus [9].
Žinių apie sveiką mitybą svarbą įrodo užsienyje atlikti tyrimai. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atlikta 14 tyrimų, kuriuose dalyvavo 1668 studentai nuo 18 iki 25 metų amžiaus. Buvo įrodytas ryškus ir teigiamas mitybos įpročių pasikeitimas po mitybos intervencijų, į kurias įėjo mokymas
12
internetu, paskaitos ir mitybos planų sudarymas. Rezultatai buvo įvertinami pagal suvartojamus maisto produktus, žiniomis apie sveiką mitybą, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą ir gyvenimo kokybę. Skirtinguose tyrimuose buvo pasiekta: padidėjo vaisių ir daržovių suvartojimas, sumažėjo vaisvandenių suvartojimas, mažėjo kūno masės indeksas, didėjo pasitenkinimas savo kūnu, atsirado teigiamas požiūris į maisto gaminimą [10]. Kitas atliktas tyrimas parodė, kad žinios apie mitybą neigiamai koreliuoja su riebalų ir cholesterolio suvartojimu. Studentai, kurie daugiau nei 35 % kalorijų per dieną gaudavo iš riebalų, turėjo mažiau žinių apie sveiką mitybą nei sveikiau besimaitinantys [5]. Medicinos studentai taip pat maitinasi sveikiau nei kitų specialybių studentai, nes turi daugiau žinių apie sveikos mitybos principus [9].
Persivalgymo sutrikimas
Tai valgymo sutrikimas, apibūdinimas, kaip pasikartojantys ir ilgesnį laiką besitęsiantys persivalgymo epizodai, kuriems būdingi 3 ir daugiau šių požymių: valgymas daug greičiau nei įprasta, valgymas iki tol, kol jautiesi nemaloniai persivalgęs, suvalgymas didelio maisto kiekio nesant fizinio alkio pojūčio, valgymas vienumoje dėl gėdos, susijusios su suvalgomo maisto kiekiu, pasibjaurėjimas savimi, kaltės jausmas, depresiškumas po persivalgymo epizodo. Norint nustatyti diagnozę, toki epizodai turi tęstis bent 3 mėnesius ir kartotis bent 1 kartą per savaitę. Sutrikimą taip pat lydi aukštas distreso lygys bei kompensuojamojo ( pvz.: vėmimas) elgesio nebuvimas [11].
Kliniškai persivalgymo sutrikimas yra labai svarbus, nes dažnai lydi nutukimą, ir yra susijęs su antsvorio sukeltomis komplikacijomis: padidėjusio cukraus kiekiu ir trigliceridų kiekiu kraujyje, šlapimo nelaikymu bei padidėjusia kardiovaskuline rizika [12]. Taip pat sergantiesiems dažnesni psichiatriniai simptomai, toki kaip depresiškumas, nerimas ir padidėjęs susirūpinas dėl kūno svorio bei formų. Atliktų tyrimų duomenimis nuotaikos ir piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis sutrikimai pasireiškia dažniau nei kontrolinėse tik nutukimą turinčių žmonių grupėse [13]. Kartu su persivalgymo sutrikimu diagnozuoti asmenybės sutrikimai ( dažniausiai vengiantis ir obsesinis – kompulsinis sutrikimai) bei piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis sutrikimai lemia sunkesnę sutrikimo psichopatalogiją ir blogesnę bendrą prognozę. Visgi net ir nesant gretutinių ligų, sutrikimas lemia didelį fizinį diskomfortą ir sumažėjusią gyvenimo kokybę, nepriklausomai nuo kūno masės indekso ir objektyvios fizinės paciento būklės [14].
Pagrindinė teorija , aiškinanti valgymo sutrikimų kilmę, teigia, jog tokio tipo elgesiu yra siekiama kontroliuoti arba pabėgti nuo neigiamų emocijų. Buvo iškelta hipotezė, kad tokiems žmonėms trūksta įgūdžių, kurie leistų identifikuoti bei kontroliuoti savo emocinę būklę [15]. Manoma, kad didesnė rizika persivalgymo sutrikimui yra susijusi su moteriška lytimi, nes vyrai rečiau nei moterys patiria distresą dėl persivalgymo, o tai yra būtinas simptomas sutrikimui diagnozuoti. Tai reikštų, kad nors
13
vyrai patiria persivalgymo epizodus taip pat dažnai kaip ir moterys, jie rečiau atitinka pilnus kriterijus persivalgymo sutrikimo diagnozei. Taip pat kaip rizikos faktorius atsirasti persivalgymo sutrikimui yra pripažintas neigiamas tėvų požiūris į vaiko svorį jam augant, nutukimas vaikų amžiuje, tėvai, turintys psichikos sutrikimų ir didelis susirūpinimas savo kūno svoriu ir formomis paauglystėje. Persivalgymo sutrikimui atsirasti įtakos turi ir stresiniai įvykiai gyvenime ( artimojo netektis, persikelimas, skyrybos, fizinis smurtas, su darbu susijęs stresas) [16].
Gydymas yra sudėtingas dėl kompleksinės sutrikimo etiologijos, kurią lemia paveldėjimo, psichologiniai ir aplinkos faktoriai. Pirmo pasirinkimo gydymas turėtų būti kognityvinė- elgesio psichoterapija. Tai efektyviausias ir saugiausias gydymo metodas, remisija pasiekiama iki 50-60% pacientų. Kitais atvejais, kai sutrikimas nėra labai sunkus, nėra komorbidinių sutrikimų, efektyvus gydymo būdas yra ir gyvenimo būdo pokyčiai- dieta bei fizinis aktyvumas, psichoedukacija. Kol kas trūksta duomenų dėl farmakoterapijos, gydant šį sutrikimą, ilgalaikio efektyvumo. Pirmo pasirinkimo medikamentai galėtų būti selektyvūs seratonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Jie mažina impulsus persivalgyti, mažina persivalgymo epizodų skaičių ir svorį, gerina nuotaiką [14].
Studentams ypač būdingas elgesys, susijęs su persivalgymo sutrikimu ir apibūdinimas kaip nekontroliuojami persivalgymo epizodai. Atlikti tyrimai rodo, kad studentai dažniausiai persivalgo vadinamu ,,nesveiku maistu“( 72% ), 26,3% persivalgo bet kokiu maistu, kurį turi namuose, 20,5% tiesiog daug maisto suvartoja valgymų, dažniausiai, vakarienės metu. Labiausiai studentus skatina persivalgyti stresas (33.7%), nuobodulys, valgymų praleidinėjimas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Iš persivalgymo priežasčių merginos dažniau išskyrė stresą bei buvimą vienumoje, o vaikinai- alkoholio vartojimą ir sportą. Taigi, merginų persivalgymo epizodai yra daugiau emocinės kilmės, o vaikinų yra susiję su fiziologiniais faktoriais [17].
Depresija ir valgymo sutrikimai
Jauni suaugusieji dažnai kenčia tiek nuo klinikinės, tiek nuo subklinikinės depresijos formų. Tyrimai parodė, kad depresijos paplitimas amžiaus grupėje tarp 18 ir 29 metų yra didesnis nei kitose amžiaus grupėse. Deja, mažai iš šių žmonių kreipiasi ir gauna profesionalę pagalbą. Kelios studijos parodė, kad aukšto pragyvenimo lygio šalyse, tik nuo 18 iki 34 procentų paauglių ir jaunų suaugusiųjų gydosi pas psichikos sveikatos specialistus ar bendrosios praktikos gydytojus, nors jiems ir yra diagnozuoti depresijos ar nerimo sutrikimai, o medicininė pagalba gali būti suteikiama nemokamai. Manoma, kad labai nedidelė dalis jaunų žmonių ieško profesionalios pagalbos dėl nepasitikėjimo ir negatyvaus požiūrio į psichikos sveikatos specialistus, žinių apie psichikos sveikatą trūkumo, skepticizmo, stigmos, susijusios su psichikos sutrikimais, baimės, gėdos, sunkumo išreikšti savo emocijas, subjektyvių socialinių normų. Rečiausiai linkę pagalbos ieškoti jauni vyrai [18]. Depresija
14
sukelia daug problemų ir iššūkių kasdieniniame gyvenime, kadangi blogėja mokslo, profesiniai pasiekimai, sutrinka miegas, atsiranda apetito ir svorio pokyčių, didėja rizikingo ir save žalojančio elgesio, suicidinio elgesio tikimybė. Pasaulyje savižudybės yra dažniausia jaunų iki 24 metų amžiaus žmonių mirties priežastis ir viena iš trijų dažniausių 15-35 metų amžiaus žmonių mirties priežastis [19].
Pagal 2008 metais atliktą tyrimą depresiškumo paplitimas Kauno Medicinos universiteto (KMU) medicinos studentų tarpe buvo 14 %, tarp VU humanitarinių mokslų studentų- 13%. Medicinos studentai buvo mažiau ekstravertiški ir mažiau atviri naujom patirtim, bet labiau emociškai stabilūs nei humanitarinių mokslų studentai. Atliktame tyrime didesnis depresiškumas buvo susijęs su didesniu polinkiu į stresą [20]. Tyrimų, atliktų 43 užsienio šalyse, duomenimis bendras depresiškumo
paplitimas tarp medikų studentų yra 27,2%. 11,1% studentų medikų turėjo suicidinių minčių studijų universitete metu. Deja, tik 15,7% depresijos simptomų turėję studentai kreipėsi pagalbos. Nustatyta, kad depresiškumo paplitimas tarp medicinos studentų yra didesnis nei tarp panašaus amžiaus individų bendroje populiacijoje [21]. Dalis autorių teigia, kad studijų kryptis ir mokslų krūvis yra svarbiausios miego ir emocinių sutrikimų priežastys studentų tarpe. Medicinos studentams dėl didelio mokslų krūvio būdingas gana aukštas nerimo, depresijos ir miego sutrikimų lygis. Jiems didžiausia susirgimo rizika kyla per pirmus trejus studijų metus. [22].
Depresija labai dažnai yra susijusi su valgymo sutrikimais. Pacientai, sergantys depresija ar nerimo sutrikimais, turi 1,54 karto didesnę tikimybę susirgti valgymo sutrikimais nei bendra populiacija [4]. Daugelis atliktų tyrimų atskleidė, kad didžiosios depresijos sindromas yra dažniausia gretutinė diagnozė tarp sergančiųjų valgymo sutrikimais ir net 50-75 % sergančių valgymo sutrikimais per gyvenimą suserga depresija. Šie sutrikimai kartu lemia blogesnes pacientų išeitis, didesnį bandymų žudytis ir savižudybių skaičių [23]. Atlikto Jungtinėje Karalystėje tyrimo, kuriame dalyvavo 3706 studentai iš 7 skirtingų universitetų, duomenimis ,,nesveiko“ maisto (pvz.: saldainiai, sausainiai, ..greitas“ maistas) valgymas buvo susijęs su didesniu patiriamo streso lygiu (tarp moterų) ir su didesniu depresiškumu ( tarp vyrų ir moterų). Priešingai, ,,sveiko“ maisto( pvz.:salotos, švieži vaisiai, daržovės) valgymas buvo susijęs su mažesniu patiriamu stresu bei depresiškumu ir vyrų, ir moterų grupėse [24].
Visgi dar nėra iki galo aišku, ar depresijos simptomai atsiranda pirmiau, ar tai veikiau blogos mitybos ir streso, sukelto valgymo sutrikimų, padarinys. Viena teorija teigia, kad depresija padidina paciento pažeidžiamumą ir polinkį į valgymo sutrikimus. Kita teorija atskleidžia galimą reciprokinį, abipusį ryšį, kai valgymo sutrikimai suintensyvina ir paryškina depresijos simptomatiką. Tyrimai taip pat atskleidė, kad didesnis kūno masės indeksas lemia nepasitenkinimą savo kūnu, o šis savo ruožtu lemia tiek depresijos, tiek ir valgymo sutrikimų atsiradimą [25].
15
TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas: Atliktas kiekybinis vienmomentis tyrimas 2017 metų rugsėjo- gruodžio
mėnesiais. Tyrimas buvo atliktas anoniminės apklausos metodu LSMU MA Medicinos fakultete, KTU Informatikos bei KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete. Apklausos metu gauti 432 respondentų atsakymai.
Tyrimo objektas: Elgesys, būdingas persivalgymo sutrikimui, depresiškumas ir žinios apie sveiką
mitybą LSMU MA Medicinos fakulteto, KTU Informatikos bei KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentų tarpe.
Tiriamųjų atranka( populiacija, imtis): Imtis sudaryta atsitiktinės atrankos būdu iš LSMU MA
Medicinos fakulteto, KTU Informatikos bei KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto 2 bei 5 kurso studentų . Tyrimas atliktas gavus LSMU Bioetikos centro leidimą.
Tyrimo metodai: Apklausos anketą sudarė trys dalys: autorės sudaryta anketa ( vertinama lytis,
amžius, universitetas, kursas, mokymasis ir domėjimasis bei žinios apie sveiką mitybą ir nuomonė apie jos svarbą gyvenime), Persivalgymo sutrikimo skalė ( vertinamas elgesys, būdingas persivalgymo sutrikimui: ≤ 17 balų- nėra polinkio persivalgyti, 18-26 balai- nuo nedidelio iki vidutinio polinkio persivalgyti, ≥27 balai- stiprus polinkis persivalgyti), Beck‘o depresiškumo skalė ( vertinami
depresijos simptomai: 1-10 balų- normalūs nuotaikos kitimai, 11-16- nuotakos svyravimai stipresni nei įprasta, 17-20-galima įtarti lengvą depresiją, 21-30- galima įtarti vidutinio sunkumo depresiją, ≥31 galima įtarti sunkią depresiją)
Duomenų analizės metodai: Imties tūris apskaičiuotas pagal Raosoft formulę. Tiriamųjų duomenų
statistinei analizei panaudota MS Excel 2003 ir SPSS 21.0 for Windows. Neparametrinių kintamųjų tarpusavio ryšiui vertinti panaudotas chi kvadrato kriterijus, parametriniams duomenims vertinti- Stjudento t testas. Elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, ir kliniškai reikšmingo depresiškumo ryšiui vertinti taikytas Pirsono koreliacijos koeficientas. Rezultatai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai p <0,05.
16
REZULTATAI
1. Tiriamųjų charakteristika
Tiriamųjų imtį sudarė 432 studentai . LSMU apklausta 230 studentų :162 merginos( 70,4%) ir 68 vaikinai (29,6 %). Iš jų antrame kurse studijavo 99 tiriamieji( 43 %): 76 merginos ir 23 vaikinai, penktame kurse studijavo 131 tiriamasis( 57%): 86 merginos ir 45 vaikinai. Amžiaus vidurkis antrame kurse – 20,00 ±1,081 metai, penktame kurse- 23,00 ±0,886 metai. KTU apklausti 202 studentai: 90 merginų(44,6%) ir 112 vaikinų(55,4%). Iš jų antrame kurse studijavo 106 tiriamieji ( 52,5%): 64 vaikinai ir 42 merginos, penktame kurse studijavo 96 tiriamieji( 47,5%): 48 vaikinai ir 48 merginos. Amžiaus vidurkis antrame kurse – 20,03 ±0,867 metai, penktame kurse- 23,08 ±0,574 metai. Statistiškai reikšmingo skirtumo pagal amžių tarp apklaustųjų LSMU ir KTU studentų nebuvo.Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas pagal lytį- LSMU reikšmingai didesnį procentą apklaustųjų sudarė merginos nei KTU (χ2=30,172,p<0,001). Duomenys pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų imties charakteristika
LSMU KTU
2 kursas 5 kursas 2 kursas 5 kursas
Merginos 76(76,8%) 86( 65,6%) 42(39,6%) 48(50%)
Vaikinai 23(23,2%) 45 (34,4%) 64(60,4%) 48(50%)
Iš viso 99(100%) 131(100%) 106(100%) 96(100%)
2. Žinios apie sveiką mitybą
Tirta ir pagal atsakymus į penkis autorės sudarytos anketos klausimus vertinta LSMU ir KTU studentų mokymąsis bei papildomas domėjimasis sveika mityba,mokymosi bei papildomo domėjimosi
skirtumai tarp universitetų bei 2 ir 5 kurso studentų. Taip pat vertintas subjektyvus studentų požiūris į savo turimų žinių apie sveiką mitybą kiekį ir įgytų žinių reikšmę jų mitybos įpročiams.
17
2 lentelė. Mokymasis apie sveiką mitybą ir jos poveikį bendrai žmogaus sveikatai Klausimo
Nr.
LSMU KTU
2 kursas 5 kursas 2 kursas 5 kursas
5.* Taip 67,7% 90,1% 84,9% 79,2%
Ne 32,3% 9,9% 15,1% 20,8%
*:Ar studijų metu mokėtės apie sveiką mitybą ir jos poveikį bendrai žmogaus sveikatai?
Statistiškai reikšmingo skirtumo nei tarp universitetų, nei tarp LSMU 2 ir 5 kurso bei KTU 2 ir 5 kurso studentų vertinant mokymąsi apie sveiką mitybą studijų metu nėra.
3 lentelė. Papildomas domėjimasis sveika mityba ir jos poveikiu bendrai žmogaus sveikatai
Klausimo Nr.
LSMU KTU
2 kursas 5 kursas 2 kursas 5 kursas
6.* Taip 78,8% 70,2% 67,0% 69,8%
Ne 21,2% 29,8% 33,0% 30,2%
*: Ar papildomai domitės/ domėjotės sveika mityba ir jos poveikiu bendrai žmogaus sveikatai?
Statistiškai reikšmingo skirtumo nei tarp universitetų, nei tarp LSMU 2 ir 5 kurso bei KTU 2 ir 5 kurso studentų skaičiaus, besidominčių sveika mityba, nėra.
4 lentelė. Subjektyvus savo žinių kiekio apie sveiką mitybą vertinimas
Klausimo Nr. LSMU KTU 2 kursas 5 kursas 2+5 kursas 2 kursas 5 kursas 2+5 kursas 7.* Taip,turiu pakankamai 37,4% 42,0% 40,0% 36,8% 32,3% 34,7% Turiu,bet nepakankamai 57,6% 55,7% 56,5% 59,4% 58,3% 58,9% Ne, neturiu 5,1% 2,3% 3,5% 3,8% 9,4% 6,4%
18
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp LSMU 2 ir 5 kurso studentų bei tarp KTU 2 ir 5 kurso studentų savo žinių apie sveiką mitybą vertinime nėra. Taip pat statistiškai reikšmingo skirtumo nėra ir tarp skirtingų universitetų studentų vertinant savo žinias apie sveiką mitybą.
5 lentelė. Studijų metu ir papildomai įgytų žinių įtaka studentų mitybos įpročiams
Klausimo Nr. LSMU KTU 2+5 kursas 2+5 kursas 9.* Taip,turėjo reikšmingos įtakos 32,6% 19,8% Taip,turėjo nedidelės įtakos 43,9% 38,6%
Ne, įtakos neturėjo 23,5% 41,6%
*: Kaip manote, ar studijų metu ir/ar papildomai įgytos žinios turi/ turėjo įtakos jūsų mitybos įpročiams?
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp KTU ir LSMU studentų, vertinant įgytų žinių įtaką jų mitybos įpročiams( p=0,02, χ2= 7,724), rodantis, kad didesnė dalis LSMU nei KTU studentų
mano, jog įgytos žinios turėjo reikšmingos įtakos jų asmeniniams mitybos įpročiams.
3. Elgesys, būdingas persivalgymo sutrikimui
Respondentai pagal surinktų balų sumą buvo suskirstyti į 3 grupes. 1 grupė: ≤ 17 balų- nėra polinkio persivalgyti, 2 grupė:18-26 balai- nuo nedidelio iki vidutinio polinkio persivalgyti, 3 grupė: ≥27 balai- stiprus polinkis persivalgyti.
Nedidelį ir vidutinį polinkį persivalgyti LSMU turėjo 14,8% studentų, KTU – 13,9%, stiprų polinkį persivalgyti LSMU turėjo 3,00% studentų, o KTU- 4,00% studentų. Pasiskirstymas pagal kursą: tarp antrame kurse studijuojančių į 2 grupę pateko 14,6% studentai, į 3 grupę pagal polinkį persivalgyti – 3,9% studentai, tarp penktame kurse studijuojančių į 2 grupę pateko 14,1% studentų, į 3 grupę- 3,1% studentų.Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp polinkio persivalgyti ir universiteto bei kurso, kuriame studijuojama, nerasta. Bendrai, nedidelį ir vidutinį polinkį persivalgyti turi 14,4% apklaustų studentų, stiprų polinkį persivalgyti- 3,5% studentų. Duomenys pateikti 6 lentelėje.
Tarp abiejuose universitetuose studijuojančiųjų 8,9% vaikinų turėjo nedidelį ir vidutinį, o 2,8% turėjo stiprų polinkį persivalgyti, tuo tarpu 17,9% merginų turėjo nedidelį ir vidutinį, o 4,0% turėjo stiprų polinkį persivalgyti. Skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,02; χ2=7,826), rodantis didesnį polinkio persivalgyti pasireiškimą merginų tarpe. Duomenys pateikti 1 paveiksle ( 1 pav.).
19 6 lentelė. Ryšys tarp polinkio persivalgyti ir universiteto bei kurso, kuriame studijuojama.
Polinkis persivalgyti*
KTU LSMU
II kursas V kursas II+V kursas
II kursas V kursas II+V
kursas
1 grupė 89(84,0%) 77(80,2%) 166(82,2%) 78(78,8%) 111(84,7%) 189(82,2%)
2 grupė 12(11,3%) 16(16,7%) 28(13,9%) 18(18,2%) 16(12,2%) 34(14,8%)
3 grupė 5(4,7%) 3(3,1%) 8(4,00%) 3(3,0%) 4(3,1%) 7(3,00%)
*Polinkis persivalgyti:1 grupė: ≤ 17 balų- nėra polinkio persivalgyti, 2 grupė:18-26 balai- nedidelis ir vidutinis polinkis persivalgyti, 3 grupė: ≥27 balai- stiprus polinkis persivalgyti.
1pav. Ryšys tarp polinkio persivalgyti ir lyties
*Polinkis persivalgyti:1 grupė: ≤ 17 balų- nėra polinkio persivalgyti, 2 grupė:18-26 balai- nedidelis ir vidutinis polinkis
persivalgyti, 3 grupė: ≥27 balai- stiprus polinkis persivalgyti.
4. Depresiškumas
Respondentai pagal surinktų balų sumą buvo suskirstyti į 5 grupes (1grupė: 1-10 balų- normalūs nuotaikos kitimai, 2 grupė: 11-16- nuotaikos svyravimai stipresni nei įprasta, 3 grupė: 17-20-galima įtarti lengvą depresiją, 4 grupė: 21-30- galima įtarti vidutinio sunkumo depresiją, 5 grupė: ≥31 galima įtarti sunkią depresiją). Vertintas kliniškai reikšmingas depresiškumas( Beck‘o skalės balų suma rodo vidutinio sunkumo ir sunkios depresijos įtarimą).
88.3 8.9 2.8 78.1 17.9 4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
1 grupė 2 grupė 3 grupė
R e sp o n d e n tų skai či u s (p ro c.) Polinkis persivalgyti* Vyras Moteris
20
Depresiškumo paplitimas LSMU: stipresni nei įprasta nuotaikos svyravimai nustatyti 27,0% studentų, galima įtarti lengvą depresiją 7%, galima įtarti vidutinio sunkumo depresiją- 4,3%, galima įtarti sunkią depresiją- 4,3% studentų. Kliniškai reikšmingas depresiškumas nustatytas 8,6% studentų. Depresiškumo paplitimas KTU: stipresni nei įprasta nuotaikos svyravimai nustatyti 17,3% studentų, galima įtarti lengvą depresiją 6,4%, galima įtarti vidutinio sunkumo depresiją- 8,4%, galima įtarti sunkią depresiją- 5% studentų. Kliniškai reikšmingas depresiškumas nustatytas 13,4% studentų.
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp depresiškumo paplitimo ir universiteto bei kurso, kuriame studijuojama, nėra.
9,4% vaikinų nustatytas kliniškai reikšmingas depresiškumas (18,9 % nuotaikos svyravimai buvo stipresni nei įprasta, 3,9% galima įtarti lengvą depresiją, 5% galima įtarti vidutinio sunkumo depresiją, 4,4% galima įtarti sunkią depresiją). Tarp merginų kliniškai reikšmingas depresiškumas siekia 11,9% (25% merginoms nuotaikos svyravimai buvo stipresni nei įprasta, lengvą depresiją galima įtarti 8,7%, vidutinio sunkumo ir sunkią- atitinkamai 7,1% ir 4,8%). Ryšys tarp depresiškumo paplitimo ir lyties yra artimas statistiškai reikšmingam (p=0,053), rodantis didesnį kliniškai reikšmingo depresiškumo pasireiškimo dažnį merginų tarpe. Duomenys pateikti 2 paveiksle ( 2 pav.).
2 pav. Depresiškumo paplitimas pagal lytį
*Depresiškumas: 1grupė: 1-10 balų- normalūs nuotaikos kitimai,2 grupė: 11-16- nuotaikos svyravimai stipresni nei
įprasta, 3 grupė:17-20-galima įtarti lengvą depresiją, 4 grupė:21-30- galima įtarti vidutinio sunkumo depresiją,5 grupė: ≥31 galima įtarti sunkią depresiją.
5. Sąsaja tarp elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, ir depresiškumo pasireiškimo tarp LSMU ir KTU studentų
Vertinta, koks polinkis persivalgyti (nėra polinkio persivalgyti, nedidelis ir vidutinis polinkis, stiprus polinkis persivalgyti) ir kokiai daliai studentų procentais yra būdingas kiekvienoje iš penkių depresijos grupių bei kokio lygio depresiškumas procentais yra būdingas studentams, patenkantiems į skirtingo polinkio persivalgyti grupes.Duomenys pateikti 7 ir 8 lentelėse.
67.8 18.9 3.9 5 4.4 54.4 25 8.7 7.1 4.8 0 10 20 30 40 50 60 70 80
1 grupė 2 grupė 3 grupė 4 grupė 5 grupė
R e sp o n d e n tų skai či u s (p ro c.) Depresiškumas* Vyras Moteris
21 7 lentelė. Ryšys tarp depresiškumo ir elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, tarp LSMU ir KTU studentų
Elgesys, būdingas persivalgymo sutrikimui** 1 grupė 2 grupė 3 grupė
De pre siš kumas * 1 grupė 232(89,6%) 24(9,3%) 3(1,2%) 2 grupė 81(83,5%) 15(15,5%) 1(1,0%) 3 grupė 19(65,5%) 7(24,1%) 3(10,3%) 4 grupė 14(51,9%) 10(37,0%) 3(11,1%) 5 grupė 9(45,0%) 6(30,0%) 5(25,0%)
*Depresiškumas: 1grupė: 1-10 balų- normalūs nuotaikos kitimai,2 grupė: 11-16- nuotaikos svyravimai stipresni nei įprasta, 3 grupė:17-20-galima įtarti lengvą depresiją, 4 grupė:21-30- galima įtarti vidutinio sunkumo depresiją,5 grupė: ≥31 galima įtarti sunkią depresiją
**Elgesys, būdingas persivalgymo sutrikimui:1 grupė: ≤ 17 balų- nėra polinkio persivalgyti, 2 grupė:18-26 balai- nedidelis ir vidutinis polinkis persivalgyti, 3 grupė: ≥27 balai- stiprus polinkis persivalgyti.
Tarp depresiškumo ir Persivalgymo sutrikimų skalės balų sumos gauta tiesinė, reikšminga koreliacija (r=0,431,p<0,001), rodanti, kad studentams, kurie patenka į aukštesnio depresiškumo grupes(3,4 ir 5 depresijos grupės) yra būdingas didesnis polinkis persivalgyti.
8 lentelė. Ryšys tarp polinkio persivalgyti ir depresiškumo tarp LSMU ir KTU studentų
Depresiškumas*
1 grupė 2 grupė 3 grupė 4 grupė 5 grupė
Elge sys, būdingas pe rsiva lgym o sutriki mui ** 1 grupė 232(65,4%) 81(22,8%) 19(5,4%) 14(3,9%) 9(2,5%) 2 grupė 24(38,7%) 15(24,2%) 7(11,3%) 10(16,1%) 6(9,7%) 3 grupė 3(20,0%) 1(6,7%) 3(20,0%) 3(20%) 5(33,3%)
22
Tarp depresiškumo ir Persivalgymo sutrikimų skalės balų sumos gauta tiesinė, reikšminga koreliacija (r=0,431,p<0,001), rodanti,kad studentams, kuriems būdingas didesnis polinkis persivalgyti yra būdingas aukštesnis depresiškumo lygis.
6. Ryšys tarp žinių apie sveiką mitybą ir elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui,
pasireiškimo.
Tarp studentų, kurie teigė, kad studijų metu mokėsi apie sveiką mitybą, polinkio persivalgyti neturėjo 82,0%, vidutinį ir stiprų polinkį polinkį persivalgyti turėjo atitinkamai 14,2% ir 3,4% studentų. Tarp studentų, kurie apie sveiką mitybą studijų metu nesimokė, polinkio persivalgyti neturėjo 81,0%, o vidutinį ir stiprų polinkį polinkį persivalgyti turėjo atitinkamai 15,2% ir 3,8% studentų. Statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas.
Tarp studentų, kurie papildomai domisi ar domėjosi sveika mityba, polinkio persivalgyti neturėjo 80,5%, vidutinį ir stiprų polinkį polinkį persivalgyti turėjo atitinkamai 15,9% ir 3,6% studentų. Tarp studentų, kurie papildomai domisi ar domėjosi sveika mityba, polinkio persivalgyti neturėjo 86,3%, o vidutinį ir stiprų polinkį polinkį persivalgyti turėjo atitinkamai 10,5% ir 3,2% studentų. Statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas.
Polinkis persivalgyti statistiškai reikšmingai skyrėsi ( p=0,012, χ2=12.948) priklausomai nuo studentų
subjektyvaus savo žinių apie sveiką mitybą vertinimo, rodantis, kad studentai, kurie teigia turintys pakankamai arba turintys, bet nepakankami žinių apie sveiką mitybą, turi mažesnį polinkį į elgesį, būdingą persivalgymo sutrikimui nei tie, kurie teigia, kad žinių apie sveiką mitybą neturi.
Duomenys pateikti 9 lentelėje.
9 lentelė. Ryšys tarp subjektyvaus savo žinių apie sveiką mitybą vertinimo ir elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui
Elgesys, būdingas persivalgymo sutrikimui* 1 grupė 2 grupė 3 grupė
,,Ar jau čiatė s tu rin tis /i pak an ka m i ž in ių ap ie sv ei ką m ity bą? “ ,,Taip, turiu pakankamai“ 136(84,0%) 18(11,1%) 8(4,9%) ,,Turiu, bet nepakankamai“ 207(83,1%) 37(14,9%) 5(2,0%) ,,Ne,neturiu“ 12(57,1%) 7(33,3%) 2(9,5%)
*Elgesys, būdingas persivalgymo sutrikimui:1 grupė: ≤ 17 balų- nėra polinkio persivalgyti, 2 grupė:18-26 balai- nedidelis ir vidutinis polinkis persivalgyti, 3 grupė: ≥27 balai- stiprus polinkis persivalgyti.
23 7. Sąsajos tarp valgymo įpročių ir lyties
Tirti ir pagal atsakymus į anketos klausimus vertinti vaikinų ir merginų požiūrio į savo kūno svorį
ir formas, valgymo režimo laikymosi, kasdien suvartojamų kalorijų skaičiaus kitimo bei valgymo,kai jiems nuobodu, skirtumai tarp lyčių.
10 lentelė. Ryšys tarp lyties ir požiūrio į savo kūno svorį ir formas
Požiūris į savo kūno svorį ir formas*
1. 2. 3. 4.
Lytis
Vyras 86(47,8%) 84(46,7%) 8(4,4%) 2(1,1%)
Moteris 58(23,1%) 119(47,4%) 58(23,1%) 16(6,4%)
*: 1-Aš negalvoju apie savo svorį ir kūno formas, kai esu šalia kitų 2-Man rūpi, kaip mano išvaizdą vertina aplinkiniai, bet paprastai tai manęs neverčia nusivilti savimi.3-Aš droviuosi savo svorio ir/ar išvaizdos ir tai verčia nusivilti savimi 4-Aš dažnai droviuosi savo svorio, jaučiu didelę gėdą ir pasibjaurėjimą savimi. Aš stengiuosi vengti socialinių kontaktų dėl savo drovumo ir nepasitikėjimo savimi.
Vaikinų požiūris į savo kūno svorį ir formas yra statistiškai reikšmingai teigiamesnis nei merginų (p<0,001, χ2=41,014).
11 lentelė. Ryšys tarp lyties ir valgymo režimo laikymosi
Mitybos režimas*
1. 2. 3. 4.
Lytis
Vyras 85(47,2%) 51(28,3%) 34(18,9%) 10(5,6%)
Moteris 122(48,6%) 69(27,5%) 47(18,7%) 13(5,2%)
*:1-Aš valgau 3 kartus per dieną ir retkarčiais 1 kartą užkandžiauju. 2-Aš valgau 3 kartus per dieną ir taip pat dažnai užkandžiauju 3-Aš dažnai valgau daug kartų per dieną arba praleidžiu valgymus 4- Kartais man atrodo, jog nuolatos valgau , nesilaikydamas/a reguliarių valgymų ( pusryčių, pietų ir t.t.) Vaikinų ir merginų valgymo režimo laikymasis statistiškai reikšmingai nesiskiria.
24
12 lentelė. Ryšys tarp lyties ir kasdien suvartojamų kalorijų skaičiaus
Kasdien suvartojamų kalorijų skaičiaus * 1. 2. 3. 4.
Lytis
Vyras 112(62,2%) 22(12,2%) 36(20,0%) 10(5,6%)
Moteris 124(49,4%) 72(28,7%) 44(17,5%) 11(4,4%)
*: 1-Mano kasdien suvartojamų kalorijų skaičius mažai kinta. 2-Kartais, kai suvalgau per daug, vėliau stengiuosi suvartoti labai mažai kalorijų, kad kompensuočiau kalorijų perteklių 3-Aš turiu įprotį persivalgyti vėlai vakare. Dažniausiai aš nesu alkanas/a ryte ir vakare prisivalgau per daug 4 - Mano gyvenime būna periodų, kai savaitę badauju po prieš tai buvusio persivalgymo periodo. Mano gyvenimas susideda iš persivalgymų ir badavimų Vaikinų ir merginų kasdien suvartojamų kalorijų skaičiaus kitimas statistiškai reikšmingai skiriasi(p=0,001, χ2= 16,814). Tai rodo, kad vaikinai yra labiau linkę palaikyti pastovų per dieną suvartojamų kalorijų skaičių nei merginos.
13 lentelė. Ryšys tarp lyties ir valgymo, esant nuoboduliui
Valgymas, esant nuoboduliui*
1. 2. 3. 4.
Lytis
Vyras 92(51,1%) 48(26,7%) 27(15,0%) 13(7,2%)
Moteris 56(22,3%) 110(43,8%) 72(28,7%) 13(5,2%)
*: 1-Aš neturiu įpročio valgyti,kai man nuobodu 2-Kartais aš valgau,kai man nuobodu, bet aš sugebu nukreipti savo mintis ir negalvoti apie maistą.3-Aš dažnai valgau, kai man nuobodu , bet kartais aš sugebu nukreipti savo mintis ir negalvoti apie maistą 4-Aš valgau, kai man nuobodu ir niekas negali manęs sustabdyti
Vaikinų ir merginų valgymas, kai jiems yra nuobodu, statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,001, χ2=43,012) . Merginos statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikinai yra linkusios persivalgyti, kai joms
25
REZULTATŲ APTARIMAS
LSMU ir KTU studentai savo žinių kiekį sveikos mitybos klausimu vertina panašiai. Nors LSMU medicinos studentai turėtų daugiau mokytis apie sveikos mitybos principus ir rekomendacijas bei sveikos mitybos svarbą žmogaus organizmui nei KTU studentai, nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant savo žinių kiekį nei tarp universitetų, nei tarp 2 bei 5 kurso studentų. Vis dėlto reikšmingai daugiau LSMU studentų palyginus su KTU studentais teigė, kad įgytos žinios apie sveiką mitybą turėjo įtakos jų asmeniniams mitybos įpročiams. Abiejuose universitetuose didžioji dauguma studentų pritarė teiginiui, jog sveika mityba yra svarbi žmogaus gyvenime.
Tarp tirtų skirtingų aukštųjų mokyklų studentų elgesys, būdingas persivalgymo sutrikimui, iš viso buvo būdingas 17,9% studentų, iš jų nedidelį ir vidutinį polinkį persivalgyti turėjo 14,4% studentų, stiprų polinkį- 3,5%. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp universitetų ir kursų nebuvo. Merginos turėjo statistiškai reikšmingai beveik dvigubai didesnį polinkį persivalgyti ir dažniau jis buvo stipresnis nei vaikinų. Užsienyje atlikti tyrimai rodo labai įvairų ir skirtingą elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, paplitimą tarp studentų. Portugalijoje atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 1008 moterys, iš kurių 553 buvo studentės ir 455 iš bendros populiacijos, 5,5% moterų, naudojant Persivalgymo sutrikimų skalę, buvo nustatytas nedidelis ir vidutinis polinkis, o 1,8% stiprus polinkis persivalgyti [26].Šio tyrimo rezultatai rodo mažesnį polinkio persivalgyti paplitimą tarp moterų nei mano atlikto tyrimo metu (17,9% merginų turėjo nedidelį ir vidutinį, 4%- stiprų polinkį persivalgyti). Kitas tyrimas, atliktas 2012 metais, rodo žymiai didesnį elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, paplitimą tarp studentų. Jo metu atlikta internetinė apklausa su 2078 studentais parodė, kad elgesys, susijęs su persivalgymo sutrikimu t.y kompulsinio persivalgymo epizodai, buvo būdingi net 29,4% studentų: 33,6% studenčių merginų ir 21,7% studentų vaikinų grupėje [27].
Tarp LSMU 2 ir 5 kurso medicinos studentų kliniškai reikšmingo depresiškumo (Beck‘o skalės balų suma rodo vidutinio sunkumo ir sunkios depresijos įtarimą) paplitimas siekė 8,6%, tarp KTU 2 ir 5 kurso studentų – 13,4% .Statistiškai reikšmingo skirtumo depresiškumo pasireiškime tarp universitetų, 2 ir 5 kursų studentų nenustatyta. Mano tyrime aptiktas bendro depresiškumo paplitimas tarp studentų panašus į 2011 metais LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultete atlikto tyrimo duomenis, kai tarp 1-4 kurso studentų bendras depresiškumas buvo nustatytas 44,1% studentų (lengvas depresiškumas nustatytas 30,4 proc. studentų, vidutinio sunkumo depresiškumas – 12,7 proc. studentų, sunkus depresiškumas – 1 proc. studentų)[28]. Remiantis kitais užsienyje atliktų tyrimų rezultatais, bendras depresiškumo paplitimas tarp studentų, nustatytas naudojant Beck‘o depresijos skalę, buvo mažesnis nei mano atliktame tyrime ir siekė 36,2% : merginų grupėje paplitimas siekė 36,2%, o vaikinų grupėje - 21,3%. Depresiškumas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su moteriška
26
lytimi [29]. Mano atliktame tyrime ryšys tarp depresiškumo paplitimo ir lyties taip pat buvo artimas statistiškai reikšmingam, didesniu depresiškumu pasižymėjo merginos. Depresiškumo paplitimas tarp išskirtinai medikų studentų, remiantis įvairių studijų duomenimis, labai varijuoja. Pagal sisteminės literatūros apžvalgos duomenis, kurie apibendrino tyrimus, atliktus 43 šalyse, nustatyta, kad bendras depresiškumo paplitimas tarp medikų studentų yra 27, 2%, bet priklausomai nuo tyrimo pobūdžio jis gali svyruoti nuo 9,3% iki 55,9% studentų [21], todėl mano tyrime gautas bendras depresiškumo ir kliniškai reikšmingo depresiškumo paplitimas tarp LSMU studentų medikų atitinka literatūroje pateiktus duomenis.
Šiame tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, ir depresiškumo. Didžiausią polinkį persivalgyti turėjo 3, 4 ir 5 depresijos grupėse esantys studentai, kuriems pagal surinktus Beck‘o depresijos skalės balus buvo galima įtarti lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią depresiją. Studentams, kuriems nebuvo nustatytas polinkis persivalgyti, buvo būdingas mažiausias kliniškai reikšmingo depresiškumo paplitimas - 6,4%, nedidelio ir vidutinio polinkio persivalgyti grupėje kliniškai reikšmingas depresiškumas siekė iki 25,8%, stipraus polinkio persivalgyti grupėje iki 53,3%. Tokį ryšį tarp depresiškumo ir polinkio persivalgyti patvirtina ir 2014 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 329 moterys, iš kurių 221 buvo studentės ir 108 moterys iš bendros populiacijos. Nustatyta, kad gėda dėl savo kūno, savikritika ir depresijos simptomai yra stipriai susiję su elgesiu,būdingu persivalgymo sutrikimui [30].
Mano atlikto tyrimo metu nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp mokymosi bei papildomo domėjimosi sveika mityba ir polinkio persivalgyti. Tačiau nustatyta, kad polinkis persivalgyti
statistiškai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo studentų subjektyvaus savo žinių apie sveiką mitybą vertinimo. Studentai, kurie teigia, kad turi pakankamai arba turi, bet nepakankami žinių apie sveiką mitybą, turi mažesnį polinkį į elgesį, būdingą persivalgymo sutrikimui (84% ir 83,1% neturi polinkio persivalgyti) nei tie, kurie teigia, kad žinių apie sveiką mitybą neturi(57,1% neturi polinkio persivalgyti).
Nustatyta, kad vaikinų ir merginų požiūris į savo kūno svorį ir formas statistiškai reikšmingai skiriasi. Vaikinai dažniau nei merginos leidžia sau negalvoti apie savo svorį ir kūno formas, kai yra šalia kitų( 47,8% vaikinų palyginti su 23,1% merginų). Merginos dažniau drovisi savo kūno svorio ir išvaizdos ir tai verčia nusivilti savimi( 23,1% merginų palyginti su 4,4% vaikinų) taip pat dažniau jaučia didelę gėdą ir pasibjaurėjimą savimi dėl savo svorio (6,4% merginų palyginti su 1,1% vaikinų). Nustatyta,kad pastovaus mitybos režimo laikosi tik trys ketvirtadaliai vaikinų ir merginų. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nebuvo.
Mano atliktas tyrimas parodė, kad vaikinai reikšmingai labiau linkę palaikyti pastovų per dieną
suvartojamų kalorijų skaičių( 62,2% palyginti su 49,4% merginų) ir dažniau turi įprotį persivalgyti vėlai vakare ( 20% palyginti su 17,5% merginų),o merginos labiau nei vaikinai linkusios vieną dieną
27
suvartojusios daugiau kalorijų, kitą dieną valgyti mažiau kompensuojant kalorijų perteklių(28,7% palyginti su 12,2% vaikinų).
Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vaikinų ir merginų siejamas su valgymu esant nuoboduliui. Merginos žymiai dažniau linkusios valgyti, kai joms nuobodu- tik 22,3% teigia neturinčios įpročio valgyti, kai joms nuobodu, tuo tarpu tokių vaikinų yra 51,1%.
28
IŠVADOS
1. Elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui, pasireiškimo dažnis tarp tirtų skirtingų aukštųjų mokyklų studentų statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
2. Kliniškai reikšmingo depresiškumo pasireiškimo dažnis tarp tirtų skirtingų aukštųjų mokyklų studentų statistiškai reikšmingai nesiskyrė ir siekė iki 8,6% tarp LSMU bei iki 13,4% tarp KTU studentų.
3. Studentai, kuriems buvo nustatytas kliniškai reikšmingas depresiškumas, buvo statistiškai reikšmingai labiau linkę į elgesį, būdingą persivalgymo sutrikimui.
4. Studentai, kurie subjektyviai geriau vertino savo žinias apie sveiką mitybą, buvo statistiškai reikšmingai mažiau linkę į elgesį, būdingą persivalgymo sutrikimui.
5. Vaikinai buvo statistiškai reikšmingai labiau linkę palaikyti pastovų per dieną suvartojamų kalorijų skaičių, rečiau persivalgydavo esant nuoboduliui, turėjo teigiamesnį požiūrį į savo kūno svorį ir formas nei merginos.
29
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Mano atliktas tyrimas parodė, kad žinios apie sveiką mitybą yra svarbios studentų mitybos įpročiams, taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp depresiškumo ir elgesio, būdingo persivalgymo sutrikimui. Kadangi nemaža dalis studentų tiek LSMU, tiek KTU teigia, kad nesijaučia turį pakankamai žinių apie sveiką mitybą, svarbu užtikrinti, kad būtų suteikiama daugiau teorinės informacijos apie sveiką mitybą studijų universitete metu, derinant ją su praktiniais užsiėmimais. Taip pat būtina supažindinti studentus su streso įveikos metodais, mokyti atpažinti depresijos simptomus, informuoti apie galimas psichologinės pagalbos priemones.
30
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Becker DF, Grilo CM. Comorbidity of mood and substance use disorders in patients with binge-eating disorder: associations with personality disorder and binge-eating disorder pathology. J Psychosom Res [internet]. 2015 Aug [ cited 2018 Apr 30]. 79(2):159-64. Available from: doi: 10.1016/j.jpsychores.2015.01.016.
2. Forman SF. Eating disorders: Overview of epidemiology, clinical features, and diagnosis. UpToDate[internet]. 2017 Oct [cited 2018 Apr 30]. Available from: https://www.uptodate.com. 3. Martínez-Hernáez A, DiGiacomo SM, Carceller-Maicas N, Correa-Urquiza M, Martorell-Poveda
MA. Non-professional-help-seeking among young people with depression: a qualitative study. BMC Psychiatry [internet]. 2014 Apr [cited 2018 Apr 30]. Available from: https://doi.org/10.1186/1471-244X-14-124.
4. Fursland A, Watson HJ. Eating Disorders: A Hidden Phenomenon in Outpatient Mental Health?. The International journal of eating disorders [ internet]. 2014 May [cited 2018 Apr 30]. 47(4):422-5. Available from: doi: 10.1002/eat.222047(4):422-5.
5. Yahia N, Brown CA, Rapley M, Chung M. Level of nutrition knowledge and its association with fat consumption among college students. BMC Public Health [internet]. 2016 Oct [cited 2018 Apr 30]. 16:1047. Available from: https://doi.org/10.1186/s12889-016-3728-z.
6. Ha EJ, Caine-Bish N. Effect of nutrition intervention using a general nutrition course for promoting fruit and vegetable consumption among college students. Journal of nutrition education and behavior [internet]. 2009 Mar-Apr[cited 2018 Apr 30]. 41(2):103-9. Available from: doi: 10.1016/j.jneb.2008.07.001.
7. Dobrovolskij V, Stukas R. Studentų mitybos ypatumai. Visuomenės sveikata [elektroninis išteklius]. 2012.[žiūrėta 2018m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2012.priedas1/VS_1priedas_2012_Dobrovols kij.pdf.
8. Škėmienė L, Ustanavičienė R, Piešinė L, Radišauskas R. Studentų medikų mitybos ypatybės. Medicina( Kaunas) [elektroninis išteklius] 2007; 43(2). [žiūrėta 2018m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą: medicina.lsmuni.lt/med/0702/0702-09l.pdf.
9. Rumbutytė R. Studentų mityba ir jų žinių apie sveikos mitybos principus įvertinimas. [elektroninis išteklius] 2008. [žiūrėta 2018m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą: https://epublications.vu.lt/object/elaba:2169981/.
10. Lin LP, Dali WP. The impact of nutrition education interventions on the dietary habits of college students in developed nations: a brief review. Malays J Med Sci [internet].
31
2012 Jan-Mar [cited 2018 Apr 30]. 19(1): 4–14. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3436500/.
11. Wilfley E, Citrome L, Herman DK. Characteristics of binge eating disorder in relation to diagnostic criteria. Neuropsychiatr Dis Treat [internet]. 2016 Aug 29 [cited 2018 Apr 30].12:2213-23. Available from: doi: 10.2147/NDT.S107777.
12. Mitchell JE, King WC, Pories W, Wolfe B, Flum DR, Spaniolas K et al. Binge eating disorder and medical comorbidities in bariatric surgery candidates. The International journal of eating disorders [internet]. 2015 Jul [cited 2018 Apr 30].48(5):471-6. Available from: doi: 10.1002/eat.22389. 13. Becker DF, Grilo CM. Comorbidity of mood and substance use disorders in patients with
binge-eating disorder: Associations with personality disorder and binge-eating disorder pathology. J Psychosom Res [internet]. 2015 Aug [cited 2018 Apr 30]. 79(2): 159–164. Available from: doi: 10.1016/j.jpsychores.2015.01.016.
14. Amianto F, Ottone L, Daga GA,Fassino S. Binge-eating disorder diagnosis and treatment: a recap in front of DSM-5. BMC Psychiatry [internet]. 2015 Apr [cited 2018 Apr 30].15:70. Available from: doi: 10.1186/s12888-015-0445-6.
15. Gianini LM, White MA, Masheb RM. Eating pathology, emotion regulation, and emotional overeating in obese adults with Binge Eating Disorder. Eating behaviors [ internet]. 2013 Aug[cited 2018 Apr 30]. 14(3):309-13. Available from: doi: 10.1016/j.eatbeh.2013.05.008.
16. Degortes D, Santonastaso P, Zanetti T, Tenconi E, Veronese A, Favaro A. Stressful life events and binge eating disorder. European eating disorders review [internet]. 2014 Sep[cited 2018 Apr 30]. 22(5):378-82. Available from: doi: 10.1002/erv.2308.
17. Phillips KE, Kelly-Weeder S , Farrell K. Binge eating behavior in college students: What is a binge? Applied nursing research [internet]. 2016 May [cited 2018 Apr 30]. 30:7-11. Available from: doi: 10.1016/j.apnr.2015.10.011.
18. Martinez-Hernaez A, DiGiacomo SM, Carceller-Maicas N, Correa-Urquiza M, Martorell-Poveda MA. Non-professional-help-seeking among young people with depression: a qualitative study. BMC Psychiatry[ internet]. 2014 Apr [cited 2018 Apr 30].14:124. Available from:https://doi.org/10.1186/1471-244X-14-124.
19. Paurienė L. Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės. Švietimo problemos analizė [elektroninis išteklius]. 2013, balandis 2(88). [žiūrėta 2018m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Jaunimo-psichin%C4%97-sveikata-ir-savi%C5%BEudyb%C4%97s.pdf.
20. Bunevičius A, Katkutė A, Bunevičius R. Symptoms of Anxiety and Depression in Medical Students and in Humanities Students: Relationship With Big-Five Personality Dimensions and Vulnerability
32
To Stress. The International journal of social psychiatry [internet]. 2008 Nov [cited 2018 Apr 30].54(6):494-501. Available from: doi: 10.1177/0020764008090843.
21. Rotenstein LS, Ramos MA, Torre M, Segal JB, Peluso MJ, Guille C et al. .Prevalence of Depression, Depressive Symptoms, and Suicidal Ideation Among Medical Students: A Systematic Review and Meta-Analysis. JAMA [internet]. 2016 Dec [cited 2018 Apr 30]. 316(21):2214-2236. Available from: doi: 10.1001/jama.2016.17324.
22. Pukinskaitė R, Bandzevičienė R. Skirtingų studijų krypčių studentų miego kokybės sąsajos su emociniais ir elgesio sunkumais. TILTAI [elektroninis išteklius]. 2016, 2, 77–95 [žiūrėta 2018m.balandžio30d.].Prieiga per internetą: journals.ku.lt/index.php/tiltai/article/view/1368
23. Mischoulon D, Eddy KT, Keshaviah A, Dinescu D, Ross SL, Kass AE. Depression and Eating Disorders: Treatment and Course. Journal of affective disorders [internet]. 2011 May [cited 2018 Apr 30]. 130(3): 470–477 Available from: doi: 10.1016/j.jad.2010.10.043.
24. Ansari W, Adetunji H, Oskrochi R. Food and mental health: relationship between food and perceived stress and depressive symptoms among university students in the United Kingdom. Central European journal of mental health [internet]. 2014 Jun [cited 2018 Apr 30] 22(2):90-7. Available from: 10.21101/cejph.a3941.
25. Dennard EE, Richards CS. Depression and coping in subthreshold eating disorders. Eating behaviors [internet]. 2013 Aug [cited 2018 Apr 30]14(3):325-9. Available from: doi: 10.1016/j.eatbeh.2013.05.011.
26. Duarte C, Pinto-Gouveia J, Ferreira C. Expanding binge eating assessment: Validity and screening value of the Binge Eating Scale in women from the general population. Eating behaviors
[internet]. 2015 Aug[cited 2018 Apr 30]18: 41-7. Available from: doi:
10.1016/j.eatbeh.2015.03.007
27. Kelly-Weeder S, Jennings KM, Wolfe BE.Gender differences in binge eating and behavioral correlates among college students. Eating and weight disorders [internet]. 2012 Sep [cited 2018 Apr 30] 17(3):e200-2. Available from: doi: https://doi.org/10.1007/BF03325348
28. Karpavičiūtė S. Depresiškumo sąsajos su subjektyviu savo sveikatos vertinimu LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto studentų tarpe. 2011 [žiūrėta 2018m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą: http://repository.lsmuni.lt/handle/1/30876.
29. Richards D, Sanabria AS. Point-prevalence of depression and associated risk factors. The Journal of psychology [internet]. 2014 May-Jun[cited 2018 Apr 30] 148(3):305-26. Available from: doi: 10.1080/00223980.2013.800831.
30. Duarte C, JoséPinto-Gouveia, FerreiraC. Escaping from body image shame and harsh
self-criticism: Exploration of underlying mechanisms of binge eating. Eating Behaviors [internet]. 2014 gruodis [cited 2018 Apr 30]. 15(4):638-43. Available from: DOI: 10.1016/j.eatbeh.2014.08.
