LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA
Margarita Slabadienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
ODONTOLOGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTŲ STUDIJŲ
METU PATIRIAMAS STRESAS: PRIEŽASTYS, ĮVEIKOS BŪDAI,
PASEKMĖS JŲ PSICHIKOS SVEIKATAI
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo mokslinis vadovas: Doc. Dr. Benjaminas Burba
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 6
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 8
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 8
5. SANTRUMPOS ... 9
6. SĄVOKOS ... 10
7. ĮVADAS ... 11
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
8.1. Darbo tikslas ... 12
8.2. Darbo uždaviniai ... 12
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
9.1 Streso samprata ... 13
9.2 Odontologijos studentų patiriamo streso priežastys... 14
9.3 Streso pasireiškimo ir stresorių skirtumai tarp lyčių ... 15
9.4 Dažniausiai pasirenkami streso įveikimo būdai tarp būsimųjų odontologų ... 16
9.5 Mokslinėje literatūroje minimi efektyvūs streso mažinimo būdai ... 17
9.6 Streso įtaka odontologijos studentų psichikos sveikatai ... 17
10. TYRIMO METODIKA ... 19
10.1. Tyrimo planavimas ... 19
3
10.3. Tiriamųjų atranka ... 19
10.4. Tyrimo metodai ... 20
10.5 Duomenų analizės metodai ... 22
11. REZULTATAI ... 23
11.1. Tiriamieji ... 23
11.2. Odontologijos studentų studijų metu patiriamo streso priežastys ir dažniausiai naudojami streso įveikos būdai ... 24
11.3 Streso sąsajos su studentų psichikos sveikata ... 29
11.4. Odontologijos studentų patiriamo streso, įveikos būdų, ryšio su psichikos sveikata skirtumai tarp lyčių ... 32 12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36 13. IŠVADOS ... 39 14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 41 16. PRIEDAI ... 45
4
1.
SANTRAUKA
Margarita Slabadienė „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos studijų programos studentų studijų metu patiriamas stresas: priežastys, įveikos būdai, pasekmės jų psichikos sveikatai”
Darbo tikslas: Išsiaiškinti odontologijos fakulteto studentų studijų metu patiriamo streso priežastis, įveikos būdus bei pasekmes jų psichikos sveikatai.
Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti dažniausias odontologijos studentų patiriamo streso priežastis bei įveikos būdus; 2. Nustatyti streso sąsajas su studentų psichikos sveikata; 3. Išsiaiškinti odontologijos studentų patiriamo streso priežasčių, įveikos būdų bei ryšio su psichikos sveikata skirtumus tarp lyčių.
Metodika: Analizuotos I–V kurso LSMU odontologijos studentų patiriamo streso priežastys, jo įveikos būdai bei įtaka psichikos sveikatai, taikant anketinę apklausą. Tyrimo metu buvo pateiktos anketos: AUDIT- C testas, modifikuotas 34 klausimų DES klausimynas, Zungo depresijos skalė bei tyrėjos kurti klausimai.
Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 204 studentai. Didžiausią stresą jiems kėlė egzaminai ir pažymiai, universiteto baigimo reikalavimai, laiko trūkumas paskirtų darbų atlikimui, atsakomybė už visapusišką paciento priežiūrą, negalėjimas baigti gydyti pacientą, pagal paskirtą gydymo planą. 72,8% apklaustųjų netenkino patiriamo streso lygmuo. Net 90,8 % jų stengėsi stresą suvaldyti įvairiais būdais: daugiau bendravo su draugais ar/ir šeima, sportas, buvimas gamtoje. 10,7 proc. apklaustųjų yra tekę studijų metu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. 7,3 proc. tiriamųjų studijų metu buvo kilę minčių apie savižudybę. 93,2 proc. studentų rečiau ar dažniau vartojo alkoholį, 18 proc. – rūkė, 3,4 proc. - vartojo narkotikus. Apklausos metu daugiau nei pusė studentų kentė nuo įvairaus lygmens depresiškumo. Didesnė dalis tiriamųjų patyrė vidutinį ar aukštą depresiškumo lygį. Išsiaiškinta, kad kuo daugiau streso studentas patiria įvairiose srityse, tuo didesnis yra jo depresiškumas, dažnesnės mintys apie savižudybę, dažniau vartojami psichotropiniai vaistai. Merginos dažniau nei vaikinai patyrė stresą, susijusį su akademine veikla, pacientais ir klininkinėm pareigom bei profesine tapatybe. Bendrai streso taip pat merginos patyrė daugiau. Merginos dažniau naudojo tokį streso įveikos būdą, kaip dažnesnis buvimas su šeima ir draugais. Alkoholį bei narkotikus dažniau ir daugiau naudojo vaikinai. Merginos tuo tarpu jautėsi labiau depresiškos nei priešingos lyties atstovai.
5
Darbo išvados:
1. Dažniausios odontologijos studentų studijų metu patiriamo streso priežastys- egzaminai ir pažymiai, universiteto baigimo reikalavimai, laiko trūkumas paskirtų darbų atlikimui, atsakomybė už visapusišką paciento priežiūrą, negalėjimas baigti gydyti pacientą pagal paskirtą gydymo planą. Dažniausiai pasirenkami streso įveikos būdai- bendravimas su šeima/draugais, sportas, siekis daugiau laiko praleisti gamtoje, raminamųjų vaistų vartojimas;
2. Kuo daugiau streso patiria būsimieji dantų gydytojai, tuo didesnis jų depresiškumas, dažnesnis psichotropinių vaistų vartojimas bei dažnesnės mintys apie savižudybę.
3. Bendrai streso merginos patiria daugiau. Jos jaučiasi labiau depresiškos, dažniau nei vaikinai patiria stresą, susijusį su akademine veikla, pacientais ir klininkinėm pareigom bei profesine tapatybe. Vaikinai rečiau nei merginos naudoja tokį streso įveikos būdą, kaip dažnesnis buvimas su šeima ir draugais.
6
2.
SUMMARY
Margarita Slabadienė “Stress of Students during the Course of Odontology Study Program of Lithuanian University of Health Sciences: Causes, Ways to Handle, Implications for Their Mental Health”
Aim of the thesis: To find out the causes of stress experienced by students of the Faculty of Odontology, their coping methods and consequences for students‘ mental health.
Tasks of the thesis: 1. To find out the most common causes of stress experienced by odontology students and ways of handling; 2. Identify the links between stress and student mental health; 3. To find out the differences in gender between the causes of stress, handling and mental health of odontology students.
Methodology: the causes of stress experienced by 1-5th course odontology students of LSMU, ways of handling with it and influence on mental health were analyzed by applying a questionnaire. The study included the following questionnaires: the AUDIT-C test, a modified 34-item DES questionnaire, the Zung Depression Scale, and researcher-designed questions.
Results of the study: the study included 204 students. The most common causes of stress experienced by odontology students are exams and marks, graduation requirements, lack of time to do assigned work, responsibility for comprehensive patient care, inability to take care of a patient according to an assigned treatment plan. 72.8% of the respondents were dissatisfied with their level of stress. 90.8% of them tried to manage stress in different ways: more communication with friends and / or family, doing sports, being in nature. 7.3% of the respondents had suicidal thoughts during this research. 93.2% of students used alcohol less frequently or more often, 3.4% – drugs. More than half of the students suffered from various levels of depression at the time of the survey. The more stress a student experiences in a variety of areas, the more he/she feels more depressed, the more suicidal thoughts haves and the more often takes psychotropic drugs. Female students are more likely than male students to experience stress related to academic performance, patients and clinics, and professional identity. Generally, stress female students experience more. Female students use this way of handling with stress more often than staying with family and friends. Alcohol and drugs are more frequently and more used by male students. Female students, meanwhile, feel more depressed than male students.
7
Conclusions:
1. The most common causes of stress experienced by odontology students are exams and marks, graduation requirements, lack of time to do assigned work, responsibility for comprehensive patient care, inability to take care of a patient according to an assigned treatment plan. Most of the students tried to manage stress in different ways: more communication with friends and / or family, doing sports, being in nature, taking psychotropic medication.
2. The more stress a student experiences in a variety of areas, the more he/she feels more depressed, the more suicidal thoughts haves and the more often takes psychotropic drugs.
3. Generally, stress female students experience more. They feel more depressed than male students, more likely than male students to experience stress related to academic performance, patients and clinics, and professional identity. Female students use this way of handling with stress more often than staying with family and friends.
8
3.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto tyrimo metu nebuvo.
4.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo numeris Nr. BEC-MF-329
9
5.
SANTRUMPOS
LSMU- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
DES- [angl. Dental environment stress questionnaire]- odontologijos studentų aplinkos streso klausimynas.
10
6.
SĄVOKOS
Strèsas [angl. stress — įtampa], įtampos būsena — visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus arba gyvūno organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių (stresorių), pvz., šalčio, traumų, poveikį.
11
7.
ĮVADAS
Stresas yra kiekvieno žmogaus palydovas. Kasdien jis lydi mus įvairiose situacijose. Teigiamas stresas padeda asmenims tobulėti, o užsitęsęs ir/ar didelio laipsnio stresas gali turėti neigiamų pasėkmių somatinei, psichinei sveikatai bei socialiniam gyvenimui.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) yra didžiausią skaičių biomedicinos darbuotojų Lietuvos darbo rinkai paruošianti mokymo įstaiga. Jame ruošiami būsimieji medikai, odontologai, farmacininkai ir kiti. Jau ilgus metus odontologija išlieka viena iš populiariausių studijų programų LSMU, kurią gali studijuoti tik labai gerais įvertinimais išlaikę baigiamuosius egzaminus abiturientai. Siekimas gauti kuo geresnius tų egzaminų įvertinimus, studijų metu reikalingas žinoti didelis informacijos kiekis, manualinių gebėjimų ugdymas, siekimas būti pažangiu studentu – tai tik dalis galimų stresorių, kurie lydi būsimuosius dantų gydytojus.
Literatūroje minima, kad odontologijos studijų programos studentai patiria didesnį streso lygį nei medicinos studentai [1]. Beje, yra įrodyta, kad odontologijos studentai patiria stipresnį nerimo lygį nei bendroji žmonių populiacija [2]. Sisteminė straipsnių apžvalga, kurią parašė Elani su kolegomis paaiškėjo, kad net 54,5% studentų patiria mažiausiai vidutinio lygio stresą, o 34,1%- aukštą streso lygį [2]. Nustatyta, kad studentai, kurie patiria stipresnį stresą, dažniau serga ir patiria daugiau psichologinių ir somatinių simptomų [3]. Pastebėta ir tendencija, kad odontologijos studentai dažniau nei medicinos studentai kenčia nuo nerimo, depresijos, perdegimo bei depersonalizacijos [4]. Visa tai įrodo, kad stresas būsimų odontologų tarpe yra didžiulė problema, kuri reikalauja išskirtinio dėmesio bei būdų kaip streso lygį sumažinti bei to pasekoje pagerinti psichikos sveikatos būklę.
Mūsų šalyje yra atlikta tik keletas mokslinių tyrimų, kuriais buvo siekta išsiaiškinti odontologijos studentų patiriamą streso lygį bei priežastis, o apie streso įtaką odontologijos studentų psichikos sveikatai duomenų rasti nepavyko, todėl tai labai aktuali ir reikalinga tema tolimesniems moksliniams tyrimams.
Šio magistrinio darbo tikslas yra išsiaiškinti odontologijos fakulteto studentų studijų metu patiriamo streso priežastis, įveikos būdus bei pasekmes jų psichikos sveikatai.
12
8.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8.1. Darbo tikslas
Išsiaiškinti odontologijos fakulteto studentų studijų metu patiriamo streso priežastis, įveikos būdus bei pasekmes jų psichikos sveikatai.
8.2. Darbo uždaviniai
1. Išsiaiškinti dažniausias odontologijos studentų patiriamo streso priežastis, įveikos būdus; 2. Nustatyti streso sąsajas su studentų psichikos sveikata;
3. Išsiaiškinti odontologijos studentų patiriamo streso priežasčių, įveikos būdų bei ryšio su psichikos sveikata skirtumus tarp lyčių.
13
9.
LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Streso samprata
Strèsas [angl. stress — įtampa], įtampos būsena — visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus arba gyvūno organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių (stresorių), pvz., šalčio, traumų, poveikį [5]. Stresas , kaip reiškinys, nebūtinai būna neigiamas. Jo poveikis individui gali būti ir teigiamas: ,,Trumpas pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti. <…> . Taip pat pozityvus stresas yra laikant abitūros, vairavimo, atrankos į darbą ar kitą egzaminą, nes jis padeda susikaupti, mobilizuoja žmogų tiek psichiškai, tiek fiziškai” [6]. Tokios įtampos metu: ,, Persitvarko organų aprūpinimas energija bei deguonimi: daugiau kraujo tiekiama į smegenis bei raumenis, mažiau krauju aprūpinama oda, inkstai (stabdomas šlapimo išsiskyrimas) bei vidaus organai (virškinimas lėtėja)” [6]. Tai vykta dėl padidėjusio plazmos kortizolio kiekio, kurio įtakoje pagreitėja širdies susitraukimų dažnis, padidėja deguonies koncentracija kraujyje bei streso lygis. Kortizolio, kaip neinvazinio ūminio streso indikatoriaus, tyrimai gali būti atliekami aiškinantis streso priežastis. Pani su kolegomis atliko tyrimą, kuriame tyrė odontologijos studentų seilių kortizolio lygį įvairiais studijų laikotarpiais. Tyrimas atskleidė, kad didžiausias kortizolio lygis buvo reikšmingai didesnis prieš egzaminą nei pirmą studijų semestro savaitę [7].
Jei teigiamas stresas užsitęsia pernelyg ilgai arba yra ypač stiprus, jis tampa neigiamu, kuris neigiamai veikia tiek žmogaus somatinę, tiek psichinę sveikatą.
Neigiamas streso poveikis atsispindi kaip:
1.Nederamas elgesys (agresyvus vairavimas, pykčio protrūkiai ir kiti);
2.Sumažėjusi energija ir smukęs darbo našumas (nesugebėjimas suvokti esmės, išsiblaškymas, užmaršumas ir kiti);
3.Suprastėjusi sveikata (nemiga, galvos skausmai, priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, hipertoninė širdies liga ir t.t.) [6].
Basudan su kolegomis savo atliktame tyrime pastebėjo, kad streso pasireiškimo riziką tarp odontologijos studentų mažina vyriškoji lytis, geri santykiai su bendraamžiais ir fakulteto bendruomene bei jei odontologijos studijos buvo pasirinktos pirmuoju studijų pasirinkimo numeriu [8].
14
9.2 Odontologijos studentų patiriamo streso priežastys
Būsimiems dantų gydytojams stresą kelia pačios įvairiausios priežastys, kurios priklauso nuo daugelio priežasčių: regiono, šalies, lyties, kurso ir kitų.
Lietuvoje yra atliktas tik vienas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo tiriamos odontologijos studentų streso priežastys. 2018 metais tuometinis magistrantas Ignas Utka tyrė penkto kurso LSMU odontologijos studentų patiriamą stresą ir nustatė, kad dažniausiai jiems stresą kelia magistrinio darbo rašymas. Antra pagal dažnumą streso priežastis buvo egzaminavimas ir pažymiai. Kitos dažnesnės tyrime gautos priežastys: universiteto baigimo reikalavimų neįvykdymas, baimė, kad universitetas neparuoš jų tinkamais specialistais, nesaugumas dėl profesinės ateities [9].
Nagrinėjant streso priežastis Europos mąstu pavyko išsiaiškinti, kad Prancūzijos 4-6 kurso odontologijos studentams didžiausi stresoriai yra užduočių skaičius klinikinės praktikos metu, laukimas prieš dėstytojų nuomonės gavimą, administracinė dalis, problemos susijusios su kompiuteriais bei egzaminai [10]. Tuo tarpu pietų Europos šalių- Graikijos bei Turkijos- būsimųjų dantų gydytojų stresoriai taip pat labai panašūs. Graikijos trečio kurso studentams didžiausias stresorius buvo egzaminai ir pažymiai, o pasitikėjimo savimi trūkumas- antro kurso studentams. Vertinant pagal odontologijos studentų aplinkos streso klausimyno (DES) skalės pogrupius, pažymima, kad su darbo krūviu bei klinikine praktika susijusių stresorių stiprumas mažėja per visą studijų laikotarpį, o su fakultetu bei administracija – didėja [11]. Graikijos kaimyninės šalies mokslininkai- Uraz su bendraautoriais ištyrė, kad pirminiai stresoriai tarp Turkijos būsimųjų dantų gydytojų yra sutrumpėjusi atostogų trukmė, per mažas laiko kiekis poilsiui, egzaminai ir pažymiai, per mažas skirtas laikas paskirtų darbų atlikimui. Šie stresoriai buvo reikšmingi visą studijų laikotarpį. Vertinant DES skalės pogrupius, pastebėta, kad spaudimas atlikti darbus, fakulteto administracija, didelis darbo krūvis, žema savivertė yra dažniausi stresą provokuojantys veiksniai [12].
Renkant duomenis apie odontologijos studentų streso šaltinius kitose pasaulio šalyse nustatyta, kad daugiausiai duomenų apie tai pateikiančios šalys buvo Jungtinės Amerijos Valstijos (JAV), Kanada, Kolumbija, Egiptas, Malaizija, Australija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija bei Indija. Apibendrinus šių šalių mokslinių tyrimų duomenis paaiškėjo, kad dažniausiai minimi stresoriai buvo egzaminai bei pažymiai [1, 3, 13-19], perėjimas iš ikiklinikinių studijų į klinikines [1, 20- 23], laiko poilsiui trūkumas [3, 13, 16, 23-24], darbo krūvis [14, 16, 18, 22, 25], savimi pasitikėjimo trūkumas [3, 13-14] bei nežinia dėl ateities [14, 16, 18, 24].
15
Apibendrinus Lietuvos, Europos bei kitų šalių duomenis, galima teigti, kad dažniausiai aprašomas stresorius buvo egzaminai bei pažymiai [1, 3, 9-19]. Kiti dažniau minimi streso šaltiniai: darbo krūvis [10-12, 14, 16, 18, 22, 25], laiko poilsiui trūkumas [3, 12-13, 16, 22-23], savimi pasitikėjimo trūkumas [3, 11, 13-14] bei nežinia dėl ateities [9, 14, 16, 18].
9.3 Streso pasireiškimo ir stresorių skirtumai tarp lyčių
Išanalizavus mokslinius straipsnius paaiškėjo, kad stresas, kaip reiškinys, pasireiškia skirtingai vyrams ir moterims, ypač jo intensyvumo lygis. Daugiausia tyrimų atskleidžia, kad moteriškosios lyties atstovės patiria žymiai stipresnį stresą nei priešingos lyties atstovai [11-14, 17, 20-21, 25-28]. Pastebėtina, kad tik keletas mokslinių straipsnių priėjo prie išvados, kad vyrų ir moterų streso intensyvumo lygis nesiskiria [1, 10, 18]. Tiktai vienas tyrimas atskleidė, kad vyrai išgyveno daugiau streso nei moterys [24]. Nors nagrinėtoje literatūroje buvo labai mažai pateikiama duomenų apie patiriamų stresorių skirtumus tarp lyčių, bet keletą faktų sužinoti pavyko. Amerikietis Silverstein su kolegomis tyrė pirmo kurso odontologijos studentus ir nustatė, kad moterys, kurios yra jaunesnės bei vienišos turėjo didesnį streso lygį nei vyrai studijų pradžioje, o pirmų mokslo metų pabaigoje skirtumo pagal lytį bei draugystės statusą neaptikta [3]. Moterys rečiau patyrė distresą, kurių pirmas studijų pasirinkimo variantas buvo odontologijos studijos. Studentai, kurie turėjo paėmę paskolas studijoms patyrė reikšmingai didesnį streso lygį, ypač tai pastebėta tarp moterų [20]. Pastebėtina, kad moteriškosios lyties atstovėms kaip stresorius pasireiškė išvykimas iš namų aplinkos [23]. Merginoms didžiausią stresą kelia egzaminai bei pažymiai, o vaikinams- lūkesčių ir realybės universitete neatitikimas [14]. Vaikinai, kurie pergyveno ir abejojo apie savo , kaip dantų gydytojo, karjerą turėjo 4,4 kartus didesnę riziką patirti stresą nei jų kolegės [14]. Merginos, kurios neturėjo pakankamai laiko atlikti paskirtoms užduotims bei išmokti paskaitų medžiagą, turėjo 5,3 kartus didesnę riziką patirti stresą nei vaikinai [14]. Vyriškosios lyties atstovai net 5,2 kartus turėjo didesnę riziką patirti stresą dėl savo pergyvenimo, susijusio su universiteto baigimo reikalavimais, o jų kolegės turėjo 4 kartus didesnę riziką patirti stresą nei vaikinai dėl savimi pasitikėjimo trūkumo [14]. Apibendrinus galima teigti, kad merginos patiria žymiai stipresnį stresą nei vaikinai, o streso priežastys, kurias patiria abi lytys, yra pačios įvairiausios ir išskirti, kuri priežastis būdingesnė vaikinams ar merginoms, negalima.
16
9.4 Dažniausiai pasirenkami streso įveikimo būdai tarp būsimųjų odontologų
Odontologijos studentų naudojami streso lygio mažinimo būdai yra labai įvairūs. Basudan su kolegomis išsiaiškino, kad Saudo Arabijos odontologijos studentai bando sumažinti patiriamo streso lygį šiais metodais: skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas bei ieškojimas emocinės paramos iš kitų, miegojimas, apsipirkinėjimas. Taip pat dalis tirtų studentų įvardino, kad malšiną stresą valgymu, keliavimu, rūkymu bei narkotikų vartojimu [8]. Kelios studijos atskleidė, kad rūkymo bei narkotinių medžiagų vartojimo dažnis studentų tarpe yra didesnis tarp stiprų stresą patiriančių studentų. Šių žalingų sveikatai įpročių propagavimas , pasak studentų, yra atsipalaidavimo šaltinis [2]. Dahan su bendraautoriais savo atliktame tyrime išskirstė Kanados odontologijos studentų naudojamas streso įveikos strategijas pagal studentų patiriamo streso lygį [22].
1 lentelė Kanados odontologijos studentų naudojamas streso įveikos strategijas pagal studentų patiriamo streso lygį [22]
Aukštą streso lygį patiriantys studentai
Vidutinišką streso lygį išgyvenantys studentai
Atsipalaidavę studentai
Netinkamos streso įveikos strategijos: jaudinimasis,
vengimas.
Mišrios streso įveikos strategijos: Netinkamos įveikos strategijos: jaudinimasis, vengimas. Prisitaikančios įveikos strategijos: parama, kontrolė, papildoma veikla nesusijusi su studijomis. Dažniausiai prisitaikančios įveikos strategijos: parama, kontrolė, papildoma veikla nesusijusi su studijomis.
Viename moksliniame tyrime pastebėta, kad moterys naudojo reikšmingai efektyvesnius būdus susidorojant su stresu nei vyrai [28].
17
Apibendrinant galima teigti, kad streso įveikos strategijos yra pačios įvairiausios ir priklauso pagrinde nuo patiriamo streso lygio bei lyties.
9.5 Mokslinėje literatūroje minimi efektyvūs streso mažinimo būdai
Vienas iš dažniausiai tyrinėtų veiksmingų streso įveikos būdų – muzika. Varma su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame išsiaiškino, kad laboratorijose skleidžiama foninė muzika gali padėti ikiklinikinių studijų studentams sumažinti stresą bei padidinti studentų koncentraciją [19]. Kitame moksliniame tyrime buvo tirta muzikos praktikų įtaką studentų nerimui ir depresijai ir buvo prieita prie išvados, kad studentai, kurie neturėjo muzikinių užsiėmimų, turėjo didesnį nerimo ir depresijos lygį [29].
Kitas dažnai literatūroje minimas stresą mažinantis veiksnys buvo joga. Amerikietis Braun su bendraautoriais tyrė jogos užsiėmimų naudą būsimiems dantų gydytojams ir išsiaiškino, kad jie padeda sumažinti depresijos bei perdegimo simptomus. Be to, buvo padaryta išvada, kad trumpi jogos užsiėmimai gali būti efektyvūs gerinant dėmesingumą tiems, kurie turi gana didelį streso lygį [30]. Labai panaši išvada buvo pasiekta tyrime, kuris buvo atliktas Indijoje: joginio tipo kvėpavimas turi žymų poveikį nerimo mažinimui odontologijos studentų tarpe [31].
Kognityvinė terapija turi teigiamą poveikį streso lygio mažinimui odontologijos studentų tarpe. Šį apibendrinimą pateikė mokslininkas Smith su kolegomis savo tyrime, kurį atliko Naujoje Zelandijoje [32]. Apibendrinus galima teigti, kad muzika, jogos užsiėmimai bei kognityvinė terapija yra tikrai efektyvus bei moksliškai pagrįsti streso mažinimo būdai.
9.6 Streso įtaka odontologijos studentų psichikos sveikatai
Užsitęsęs ir/ arba labai didelio intensyvumo stresas gali paveikti žmogaus psichiką. Mokslinėje literatūroje yra minima, kad odontologijos studentai, kurie turėjo didesnį streso lygį turėjo daugiau psichologinių problemų. Jiems dažniau pasireiškė pyktis, depresija, kontrolės stoka, sunkumai sukoncentruoti dėmesį, nuotaikos ir nerimo sutrikimai bei perdegimo simptomai [2-3, 22, 33]. Ajmal su
18
kolegomis atliko tyrimą, kuriame tyrė Saudo Arabijos būsimąsias odontologes ir išsiaiškino, kad net 65% studenčių turėjo nerimo simptomų, o 34% studenčių- depresijos simptomų [34]. Šioje šalyje buvo atliktas ir kitas tyrimas, kuriame paaiškėjo, kad net 55,9 % tirtų odontologijos studentų pasireiškė depresija, 66,8% - nerimo simptomai, o 54,7%- stresas. Sunki ir ypatingai sunki depresija, nerimas bei stresas atitinkamai 20,2%, 34% bei 20,2% studentų [8]. Tai labai stebinantys skaičiai. Panašius duomenis gavo ir brazilas Graner su kolegomis. Jų tyrime išaiškėjo, kad net 42,5% Brazilijos odontologijos studentų turėjo psichikos sutrikimų [35]. Pavyko rasti tik vieną tyrimą, kuris buvo atliktas Europoje. Turkijoje Atalayin su kolegomis siekė išsiaiškinti perdegimo simptomų paplitimą tarp ikiklinikinių odontologijos studijų studentų. Jie nustatė, kad „ apie 22,3% studentų turėjo didelio laipsnio emocinį išsekimą, 16,7 % studentų pasireikšdavo didelio laipsnio cinizmas ir 17,9% studentų kentė nuo sumažėjusio akademinio efektyvumo [36]. Gaila, kad mūsų šalyje nėra atlikta nei vieno mokslinio tyrimo, kuriame būtų nagrinėjama odontologijos studentų psichikos sveikata. Tokių tyrimų labai trūksta ir Europos mąstu. Visa tai tik pabrėžia tyrimų šia tema reikalingumą.
Mokslinėje literatūroje yra aprašomi rizikos faktoriai, kurie yra susiję su padidėjusia psichikos sutrikimų atsiradimo rizika. Pavyko rasti tik vieną tyrimą atliktą Europoje, kuriame buvo išsiaiškinta, kad akademinis darbo krūvis turi didelę įtaką perdegimo simptomų atsiradimui“ [36]. Išanalizavus kitose pasaulio šalyse atliktus mokslinius tyrimus sužinota nemažai rizikos veiksnių turinčių įtakos psichikos sutrikimų atsiradimui: neturėjimas užsiėmimų nesusijusių su studijų veikla [35], neigiamas savo bei akademinės veiklos įvertinimas [35], sunkumai susirandant draugus [35], jaučiamas atstūmimas iš draugų pusės [35], galvojimas apie studijų nutraukimą [35], jaučiamas nepakankamas socialinis palaikymas [35], žemas pasitenkinimas santykiais su bendraamžiais bei fakulteto bendruomene [8], moteriška lytis [8].
Pastebėtas streso bei žalingų sveikatai įpročių atsiradimo ryšys. Elani su kolegomis parašė sisteminę apžvalgą iš straipsnių, kuriuose buvo vertinamas odontologijos studentų patiriamas stresas. Kelios nagrinėtos studijos atskleidė, kad rūkymo bei narkotinių medžiagų vartojimo dažnis studentų tarpe yra didesnis tarp stiprų stresą patiriančių studentų. Šių žalingų sveikatai įpročių propagavimas , pasak studentų, yra atsipalaidavimo šaltinis [2]. Tačiau yra ir su šia išvada nesutinkantis tyrimas. JAV mokslininkas Mcniel su bendraautoriais išsiaiškino, kad net 74% studentų teigė patiriantys stresą, bet statistiškai reikšmingų įrodymų, kad streso lygis susijęs su savavališku stimuliuojančių medikamentų vartojimu, nebuvo rasta [37].
Apibendrinant galima teigti, kad dėl patiriamo streso tarp būsimųjų pasaulio odontologų yra gana didelis įvairių psichikos sutrikimo simptomų pasireiškimas, o ypač – depresijos bei nerimo.
19
10. TYRIMO METODIKA
10.1. Tyrimo planavimas
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti I - V kurso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos studijų programos studentų studijų metu patiriamo streso priežastis, įveikos būdus, bei įtaką studentų psichikos sveikatai. Naudojantis Raosoft internetine skaičiuokle buvo suplanuota tiriamųjų imtis- 150 studentų. Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslais bei uždaviniais. Sutikę dalyvauti tyrime turėjo pasirašyti tiriamojo asmens informavimo bei informuoto sutikimo formas. Kai tiriamieji pasirašė minėtus dokumentus, jiems buvo pateiktos anketos: AUDIT-C testas (alkoholio vartojimo lygiui nustatyti), DES klausimynas (modifikuotas 34 klausimų studentų odontologų aplinkos streso klausimynas, kurio pagalba buvo siekiama išsiaiškinti galimus streso šaltinius), Zungo deresijos skalė (depresiškumui įvertinti) bei tyrėjos kurti klausimai (priedas Nr. 1). Visi gauti tyrimo duomenis buvo panaudoti tik rašant šį magistro darbą. Tiriamųjų anonimiškumas buvo garantuojamas viso tyrimo metu, o tyrimo duomenys buvo pateikiami tik apibendrinti.
10.2. Tyrimo objektas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto I- V kurso odontologijos studijų programos studentai.
10.3. Tiriamųjų atranka
Odontologijos studijų programos studentai buvo atrinkti atsitiktine tvarka. Tiriamieji, kurie sutiko dalyvauti tyrime bei užpildė sutikimo dalyvauti tyrime dokumentus, buvo pateikiamos tyrimo anketos prieš paskaitas, grupinius užsiėmimus bei savarankiškai studijuojant LSMU bibliotekoje. Į tyrimą buvo įtrauktos tik tos anketos, kurios buvo pilnai bei tinkamai užpildytos. Nepilnai ar netinkamai užpildytos anketos buvo eliminuojamos iš tyrimo.
20
10.4. Tyrimo metodai
Tyrimo metu buvo pateiktos anketos: AUDIT- C testas, DES klausimynas, Zungo depresijos skalė bei tyrėjos kurti klausimai, anketas buvo prašoma užpildyti ir grąžinti tyrėjai.
1. AUDIT-C testas. Tai trumpoji AUDIT testo versija. AUDIT-C apima tik pirmus 3 AUDIT klausimyno klausimus. AUDIT-C gali padėti identifikuoti žalingai alkoholį vartojančius arba galimai nuo alkoholio priklausomus asmenis. Teigiamas rezultatas: 4 ir daugiau balų (iš 12) vyrams, 3 ir daugiau balų (iš 12) moterims [38]. Klausimyno Cronbach alpha yra 0,690 (pateikiama autorės). AUDIT-C testas adaptuotas Lietuvoje.
2. Modifikuotas 34 klausimų studentų odontologų aplinkos streso klausimynas (DES), kurio atsakymai yra sudaryti pagal Likert skalę. Likerto skalė sudaryta iš keturių galimų atsakymų pagal streso lygį: 1 = nėra streso, 2 = nedidelis stresas, 3 = vidutinis stresas, 4 = didelis stresas. Klausimyną sudaro 5 poskalės:
Akademinė veikla;
Pacientai ir klinikinės pareigos; Ryšys su fakultetu;
Asmeninio gyvenimo problemos; Profesinė tapatybė [39].
DES skalių vidinio suderinamumo rodikliai pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė. DES klausimyno poskalių vidinio suderinamumo įvertinimas Skalės pavadinimas Klausimų skaičius Cronbach‘s alpha
Akademinė veikla 9 0,783
21
Ryšys su fakultetu 5 0,802
Asmeninio gyvenimo problemos 10 0,765
Profesinė tapatybė 4 0,787
DES bendras 34 0,914
Gauti rezultatai atskleidžia (2 lentelė), jog mažiausias, atskiros klausimyno skalės Cronbach alpha koeficientas yra 0,765 (pateikiama autorės). Tai rodo, jog skalę galima naudoti statistinėje analizėje, nes ji pasižymi pakankamu vidiniu patikimumu. Šio klausimyno pagalba buvo siekta išsiaiškinti odontologijos studentų stresorius. Klausimynas buvo verstas iš anglų kalbos ir nėra adaptuotas Lietuvoje.
3. Zungo skalė depresiškumui nustatyti. Tai yra 20 klausimų klausimynas, kuriame atsakymai yra vertinami nuo 1 iki 4 balų. 20-44: norma; 45-59: lengvo laipsnio depresija; 60-69: vidutinio laipsnio ar stipri depresija; 70 balų ir daugiau- labai sunki arba ypatingai išreikšta depresija. Depresijos įvertinimo skalės naudingos tik atrankai ir tyrimams, tačiau nederėtų tuo remiantis depresiją diagnozuoti be psichikos sveikatos specialisto konsultacijos [40]. Skalės vidinis suderinamumas, Cronbach alpha yra pakankamas statistinei analizei - 0,803 (pateikiama autorės). Zungo skalė nėra adaptuota Lietuvoje.
4. Tyrėjos kurti klausimai. Jų pagalba buvo siekiama išsiaiškinti demografines charakteristikas ( lytis, kursas, šeimyninė padėtis, vaikų turėjimas). Klausimų su galimais atsakymų variantais forma buvo siekiama išsiaiškinti žalingų įpročių paplitimą, streso dažnumą studijų metu bei ar studentus tenkina patiriamo streso intensyvumas, ar stengiasi jį suvaldyti ie kaip kovoja su stresu. Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti aspektus, susijusius su psichikos sveikata: Ar Jums kada nors studijų metu buvo kilusi mintis nusižudyti? Ar yra tekę kreiptis į psichikos sveikatos specialistą studijų metu? Ar sergate/sirgote psichikos liga? Ar šiuo metu/ar anksčiau studijų metu vartojote psichotropinius vaistus (antidepresantus, benzodiazepinus, antipsichotikus ir kt.)?).
22
10.5 Duomenų analizės metodai
Tyrimo rezultatų analizei buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas SPSS 23.0. Tyrime pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo – 0,05. Siekiant patikrinti hipotezes pirmiausia buvo patikrintas skirstinių normalumas. Pagal Kolmogorovo-Smirnovo kriterijų, beveik visi skirstiniai statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo normaliojo. Dėl to, nustatant ryšį ir lyginant vidurkius, buvo naudojami Spearman koreliacijos koeficientas, Mann Whitney neparametrinis kriterijus dviem nepriklausomoms imtims, Kruskal-Wallis kriterijus kelioms nepriklausomoms imtim bei Friedman kriterijus kelios priklausomoms imtims palyginti, taip pat Chi kvadrato kriterijus nominaliniams kintamiesiems.
23
11. REZULTATAI
11.1. Tiriamieji
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
Į tyrimą buvo įtraukti 204 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto I-V kurso odontologijos studijų programos studentai. Iš jų 34 (16,5%) – vaikinai ir 172 (83,5%) – merginos (1 pav.).
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal studijų kursus
Vyrai 16,5 % Moterys 83,5 % I kursas 10,2% II kursas 13,6% III kursas 24,3% IV kursas 27,2% V kursas 24,8%
24
Pagal kursą, tiriamieji pasiskirstė taip: I kursas – 21 (10,2%), II kursas – 28 (13,6%), III kursas – 50 (24,3%), IV kursas – 56 (27,2%), V kursas – 51 (24,8%) (2 pav.).
Didesnė dalis tiriamųjų 113 (54,9%) už mokslą nemoka, 93 (45,1%) – studijuoja mokamoje studijų vietoje.
Pagal šeimyninę padėtį tik 7 (3,4%) yra vedę (ištekėjusios), 78 (37,9%) tiriamųjų yra vieniši, o 121 (58,7%) teigė turintys vaikiną ar merginą. Tik vienas tiriamasis turi vaiką (-ų). 44 (21,4%) tiriamieji atsakė, jog gyvena vieni, 47 (22,8%) – gyvena su draugais, 55 (26,7%)- su šeima, 42 (20,4%) – su vaikinų/mergina, o 18 (8,7%) teigė gyvenantys bendrabutyje su kambarioku (-ais).
11.2. Odontologijos studentų studijų metu patiriamo streso priežastys ir dažniausiai naudojami streso įveikos būdai
Pirmas darbo uždavinys buvo įvertinti odontologijos studentų studijų metu patiriamo streso priežastis bei nustatyti dažniausius streso įveikos būdus. Norėdama įvertinti, kiek studentai patiria streso studijų metu, pirmiausiai uždaviau klausimą: kaip dažnai patiriate stresą, susijusį su studijomis? Atsakymai pateikti 3 paveiksle.
3 pav. Kaip dažnai studentai patiria su studijomis susijusį stresą
0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0%
Streso nejaučiu Retai Keletą kartų per savaitę Kiekvieną dieną Ji jaučiu nuolatos 0.5% 18.4% 40.3% 15.0% 25.7%
Kaip dažnai patiriate stresą, kuris
yra susijęs su studijomis?
25
Matome, kad apie 40 proc. apklaustųjų patiria stresą kelis kartus per savaitę, maždaug trečdalis jį patiria nuolatos, tik pusė procento apklaustųjų teigė, kad streso nejaučia.
Vertinant streso stiprumą pagal DES klausimyną, visų poskalių klausimų atsakymai buvo sumuojami ir padalinti iš klausimų poskalėje skaičiaus. Taip galime palyginti atskirų sričių keliamą stresą, nes poskalės turėjo skirtingą klausimų skaičių. Bendras, studentų patiriamo streso vidurkis, pagal DES klausimyną yra 2,31. Kaip skiriasi stresas įvairiose DES klausimyno poskalėse, galima matyti 4 paveiksle.
4 pav. Stresas pagal skirtingas DES klausimyno poskales
Paveiksle matome, kad didžiausia stresą kelia pacientai ir klinikinės pareigos (vidurkis 2,56) bei akademinė veikla (2,55), o mažiausią – asmeninio gyvenimo problemos (1,64). Siekiant išsiaiškinti, kas konkrečiai kelia didžiausią stresą studentams, visiems DES klausimyno klausimams buvo pritaikytas Frydman‘o kriterijus ir stresoriai išranguoti nuo didžiausio iki mažiausio. Rezultatai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. DES klausimyno klausimų vid. rangai, vertinant streso stiprumą
DES klausimyno klausimas Vid. rangai
26
Universiteto baigimo reikalavimai 23,51
Laiko trūkumas paskirtų darbų atlikimui 23,02
Atsakomybė už visapusišką paciento priežiūrą 22,77
Negalėjimas baigti gydyti pacientą, pagal paskirtą gydymo planą 22,26
Baimė neatsilikti nuo paskirtų darbų atlikimo laiko 21,93
Sunkumai mokantis manualinių įgūdžių, kurie yra reikalingi klinikiniame darbe 21,93
Sunkumai mokantis atlikti klinikines procedūras 21,91
Baimė nebaigti universiteto, neišlaikyti baigiamojo egzamino arba turėti akademinių skolų 21,70
Fakulteto požiūris į studentą 21,15
Jūsų lūkesčių iš universiteto ir esamos realybės neatitikimas 20,56
Laiko trūkumas poilsiui 19,97
Pasitikėjimo savimi trūkumas priimant sprendimus, kurie susiję su jūsų profesija 19,96 Paskirti kursiniai darbai (ligos istorijos, referatai ir pan.) 19,56 Pacientai, kurie negalėjo atlikti į tyrimus ar gydymo procedūras paskirtu laiku 19,42 Kursinių darbų (ligos istorijos, referatai ir pan.) sudėtingumas 19,27
Nesaugumas dėl profesinės ateities 19,25
Nevienodi dėstytojų atsiliepimai apie jūsų atliktą darbą 18,71
Gaunama kritika 18,66
Fakulteto sudaryta mokymosi aplinka 18,59
Pasitikėjimo trūkumas, kuris trukdo būti sėkmingu studentų 16,73
27
Universiteto taisyklės 16,35
Jūsų fizinė sveikata 16,19
Darbas su pacientais, kurie nesilaiko asmeninės higienos 15,02
Konkurencija su kursiokais 13,90
Sunkumai asmeniniuose santykiuose 13,52
Akademinis nesąžiningumas universitete 13,27
Namų atmosferos trūkumas gyvenamose patalpose 11,61
Santykiai su kitais grupės nariais 10,47
Santuokos ar vaikų turėjimo atidėjimas dėl studijų 8,82
Dvejopo vaidmens atlikimas: sutuoktinio/partnerio/tėvo ir studento 7,85 Diskriminacija susijusi su rase, etnine grupe ar lytine orientacija 7,78
Vaiko turėjimas namuose 6,71
Lentelėje matome, kad didžiausią stresą odontologijos studentams kelia egzaminai ir pažymiai (vid. rangas 26,16) bei universiteto baigimo reikalavimai (23,51), o mažiausiai diskriminacija susijusi su rase, etnine grupe ar lytine orientacija (7,78), bei vaiko turėjimas (6,71), aišku galbūt dėl to tokie rezultatai, kad tik vienas studentas nurodė turintis vaiką, ar vaikų.
28
5 pav. Streso pasireiškimo būdai
Stresas pasireiškia įvairiais būdais. 5 paveiksle matome, kad dažniausiai (89,8 proc. apklaustųjų) stresas pasireškia nuovargiu ir prislėgta nuotaika (84 proc.). Mažiausiai - apetito sutrikimais (30,6 proc.) bei agresyvumu (21,4 proc.).
Paklausti, ar juos tenkina patiriamas streso lygmuo, didžioji dalis studentų (72,8 proc.) atsakė, kad ne. Didžioji dalis (t.y. 90,8 proc.) stengiasi stresą suvaldyti. Kaip jie tai daro, matyti 6 paveiksle.
29
Matome, kad dažniausiai (79,6 proc.) tiriamųjų stresą įveikinėja daugiau bendraudami su draugais ar/ir šeima. Tik 3,4 proc. apklaustųjų lankosi pas psichikos sveikatos specialistą. Nedaug respondentų (4,4 proc.) – vartoja alkoholį stresui įveikti.
11.3 Streso sąsajos su studentų psichikos sveikata
Antrasis darbo uždavinys buvo įvertinti patiriamo streso ryšį su studentų psichikos sveikata. Siekiant įvertinti odontologijos studentų psichikos sveikatą buvo užduota keletas su tuo susijusių klausimų, bei prašyta užpildyti Zungo skalę depresiškumui įvertinti. Tyrimo rezultatai rodo, kad šiuo metu 4,4 proc. studentų serga psichikos liga, pagrinde depresija arba nerimo sutrikimais, 2,9 proc. sirgo anksčiau (vėlgi depresija arba nerimo sutrikimais). 3,9 proc. šiuo metu vartoja psichotropinius vaistus, 4,4 proc. teko vaistus vartoti anksčiau. 10,7 proc. apklaustųjų yra tekę studijų metu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus (psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus). 7,3 proc. tiriamųjų studijų metu buvo kilę minčių apie savižudybę. 93,2 proc. studentų rečiau ar dažniau vartoja alkoholį, 18 proc. – rūko, 3,4 proc. - vartoja narkotikus. AUDIT-C testo balų vidurkis yra 5,93±1,892, kai norma yra 0-4 balai vyrams ir 0-3 balai moterims. Kalbant apie depresiškumą, pagal Zungo skalės įverčius atrodo, kad daugiau nei pusė studentų kenčia nuo įvairaus lygmens depresiškumo. Didesnė dalis tiriamųjų patyrė vidutinį ar aukštą depresiškumo lygį (7 pav.).
30
7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal Zungo skalės įverčius į depresiškumo lygio grupes
Siekiant nustatyti, ar yra ryšys ir kokio jis stiprumo tarp studentų patiriamo streso ir psichinės (ne) sveikatos veiksnių, paskaičiuotos koreliacijos naudojant Spearman‘o koeficientą. Rezultatai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. DES skalių sąsajos su psichikos (ne) sveikatos rodikliais
Psichikos (ne) sveikatos rodikliai DES poskalės Akademinė veikla Pacientai ir klinikinės pareigos Ryšys su fakultetu Asmeninio gyvenimo problemos Profesinė tapatybė Bendras stresas AUDIT-C įvertinimas r -0,151 -0,120 -0,072 -0,103 -0,113 -0,144 p 0,031 0,086 0,304 0,629 0,105 0,039 Depresija (pagal Zungo skalę) r 0,533 0,333 0,520 0,535 0,549 0,623 p 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 Rūkymas r -0,053 0,222 0,012 -0,005 0,045 0,079 Labai žemas depresiškumo lygis / depresiškumo nėra 6,8% Žemas depresiškumo lygis 35,4% Vidutinis depresiškumo lygis 43,2% Aukštas depresiškumo lygis 13,6% Labai aukštas depresiškumo lygis 1%
31 p 0,447 0,001 0,867 0,939 0,525 0,259 Narkotikai r 0,058 0,041 0,008 0,039 0,064 0,032 p 0,404 0,555 0,912 0,577 0,361 0,647 Mintys apie savižudybę r 0,233 0,050 0,168 0,220 0,270 0,222 p 0,001 0,479 0,016 0,002 0,0001 0,001 Psichikos liga r -0,120 0,009 0,061 -0,123 -0,114 -0,054 p 0,086 0,902 0,385 0,077 0,104 0,442 Psichotropinių vaistų vartojimas r -0,120 -0,029 0,050 -0,139 -0,189 -0,103 p 0,086 0,679 0,471 0,047 0,007 0,141 Kreipimasis į psichikos sveikatos specialistą r -0,023 -0,020 0,069 -0,117 -0,076 -0,027 p 0,747 0,780 0,325 0,094 0,279 0,695
Rezultatai rodo, kad su visom DES skalėmis teigiamai, gana stipriai ir statistiškai reikšmingai (p<0,05) koreliuoja Zungo skalės įverčiai. O tai reiškia, kad kuo daugiau streso studentas patiria įvairiose srityse, tuo didesnis yra ir Zungo depresiškumo balas.
AUDIT-C skalės įvertinimas, priešingai, su akademinės veiklos bei bendru streso įverčiu koreliuoja neigiamai, tačiau statistiškai patikimai (p<0,05). O tai reiškia, kad daugėjant stresui bendrai, ir stresui, susijusiam su akademine veikla, alkoholio vartojama mažiau. Galima teigti, kad alkoholio vartojimas odontologijos studentams yra labiau gyvenimo būdo dalis nei streso įveikos priemonė. Rūkymas tuo tarpu teigiamai susijęs su pacientų ir klinikinių pareigų keliamu stresu. O tai reiškia, kad kuo daugiau streso su pacientais ir klinikinėm pareigom, tuo mažiau studentai rūko.
32
Taip pat statistiškai reikšmingai (p<0,05) teigiamai su įvairių sričių stresu, išskyrus, susijusį su pacientais ir klinikinėm pareigom, koreliuoja mintys apie savižudybę. Tai yra, kuo daugiau streso studentas patiria, tuo dažniau aplanko mintys apie savižudybę.
Psichotropinių vaistų vartojimas statistiškai reikšmingai (p<0,05) neigiamai yra susijęs su asmeninio gyvenimo problemų ir profesinės tapatybės keliamu stresu. O tai reiškia, kad kuo daugiau tokio streso studentas patiria, tuo dažniau vartoja psichotropinius vaistus.
11.4. Odontologijos studentų patiriamo streso, įveikos būdų, ryšio su psichikos sveikata skirtumai tarp lyčių
Paskutinis darbo uždavinys buvo, įvertinti odontologijos studentų patiriamo streso, įveikos būdų, įtakos psichikos sveikatai skirtumus tarp lyčių.
Pirmiausia suskaičiuota, kiek ir kokio streso patiria studentai, lyginant juos pagal lytį. Dviejų nepriklausomų imčių vidurkių palyginimui naudotas Mann-Whitney neparametrinis kriterijus, o kelių nepriklausomų imčių palyginimui – Kruskal-Wallis neparametrinis kriterijus, arba Chi kvadrato kriterijus nominaliems kintamiesiems. 5 lentelėje pateikti patiriamo streso skirtumai tarp lyčių.
5 lentelė. Patiriamas studijų stresas vaikinų ir merginų tarpe
Streso skalės (DES)
Lytis N Vidurkis Stand. Nuokrypis Vid. Rangai Z reikšmė p Akademinė veikla Vaikinai 34 2,29 0,658 80,57 -2,460 0,014 Merginos 172 2,60 0,542 108,03 Pacientai ir klinikinės pareigos Vaikinai 34 2,32 0,785 83,59 -2,137 0,033 Merginos 172 2,61 0,767 107,44
33 Ryšys su fakultetu Vaikinai 34 2,18 0,712 87,18 -1,753 0,080 Merginos 172 2,42 0,739 106,73 Asmeninio gyvenimo problemos Vaikinai 34 1,55 0,477 87,10 -1,761 0,078 Merginos 172 1,66 0,464 106,74 Profesinė tapatybė Vaikinai 34 2,01 0,777 74,07 -3,163 0,002 Merginos 172 2,51 0,827 109,32 Bendras stresas Vaikinai 34 2,07 0,563 76,62 -2,878 0,0001 Merginos 172 2,36 0,504 108,81
Lentelėje matome, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) merginos dažniau nei vaikinai patiria stresą, susijusį su akademine veikla, pacientais ir klininkinėm pareigom bei profesine tapatybe. Bendrai streso taip pat merginos patiria daugiau nei vaikinai.
Kalbant apie streso įveiką, rastas tik vienas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp merginų ir vaikinų, t.y. atrodo, kad merginos dažniau (82,6 proc.) nei vaikinai (64,7 proc.) naudoja tokį streso įveikos būdą, kaip dažnesnis buvimas su šeima ir draugais (² = 5,574, p = 0,033).
Kalbant apie psichinę sveikatą ir skirtumus tarp lyčių, rezultatai rodo, jog statistiškai reikšmingai (p<0,05) alkoholį dažniau ir daugiau naudoja vaikinai (AUDIT-C testo rezultatų vidurkis – 6,59), nei merginos (5,80) (Z = -2,188, p = 0,029). Narkotikus taip pat dažniau vartoja vaikinai (17,6 proc.), nei merginos (0,6 proc.) (² = 25,187, p = 0,0001). Merginos tuo tarpu jaučiasi labiau depresiškos nei vaikinai (Zungo skalės vidurkiai atitinkamai 42,78 ir 37,68, Z = -3,717, p = 0,0001).
Toliau skaičiuota, kaip psichikos sveikata susijusi su patiriamu stresu minėtose skirtingose odontologijos studentų grupėse. 6 lentelėje matoma, kaip įvairių sričių studijų stresas koreliuoja su psichikos (ne)sveikatos veiksniais vaikinų tarpe (pateikti tik statistiškai reikšmingi rezultatai).
34
6 lentelė. DES skalių sąsajos su psichikos (ne) sveikatos rodikliais vaikinų tarpe
Psichikos (ne) sveikatos rodikliai DES poskalės Akademinė veikla Pacientai ir klinikinės pareigos Ryšys su fakultetu Asmeninio gyvenimo problemos Profesinė tapatybė Bendras stresas Depresija (pagal Zungo skalę) r 0,559 0,527 0,532 0,526 0,601 0,687 p 0,001 0,001 0,001 0,001 0,0001 0,0001 Mintys apie savižudybę r 0,438 0,249 0,379 0,336 0,467 0,444 p 0,010 0,155 0,027 0,052 0,005 0,009 Psichikos liga r -0,230 -0,307 -0,135 -0,360 -0,269 -0,293 p 0,191 0,077 0,447 0,037 0,123 0,093
Lentelėje matoma, kad vaikinų tarpe statistiškai reikšmingai (p<0,05) depresiškumas pagal Zungo skalę gana stipriai, teigiamai koreliuoja su visų sričių stresu. Tai reiškia, kad kuo didesnis stresas, tuo ir depresiškumas didesnis ir atvirkščiai. Taip pat statistiškai reikšmingai (p<0,05) teigiamai vyrų tarpe susijusios mintys apie savižudybe su stresu dėl akademinės veiklos, ryšio su fakultetu, profesinės tapatybės, bei su bendru stresu. Tai reiškia, kad kuo daugiau tokio streso, tuo dažnesnės mintys apie savižudybę. Psichikos ligos koreliuoja neigiamai su asmeninio gyvenimo problemų sukeltu stresu. Tai reiškia, kad kuo daugiau streso, susijusio su asmeninio gyvenimo problemomis vaikinams kyla, tuo dažniau jie serga psichikos liga.
35
7 lentelė. DES skalių sąsajos su psichikos (ne) sveikatos rodikliais merginų tarpe
Psichikos (ne) sveikatos rodikliai DES poskalės Akademinė veikla Pacientai ir klinikinės pareigos Ryšys su fakultetu Asmeninio gyvenimo problemos Profesinė tapatybė Bendras stresas Depresija (pagal Zungo skalę) r 0,493 0,261 0,503 0,513 0,498 0,577 p 0,0001 0,001 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 Rūkymas r -0,068 0,217 0,021 -0,004 0,041 0,084 p 0,376 0,004 0,788 0,961 0,591 0,274 Mintys apie savižudybę r 0,192 0,003 0,135 0,202 0,234 0,178 p 0,012 0,970 0,077 0,008 0,002 0,019 Psichotropinių vaistų vartojimas r -0,128 0,006 0,067 -0,111 -0,199 -0,086 p 0,094 0,939 0,379 0,147 0,009 0,261
Matoma, kad merginų tarpe stresas statistiškai reikšmingai (p<0,05) yra susijęs su depresija, rūkymu, mintimis apie savižudybę bei psichotropinių vaistų vartojimu. Su depresija, susijęs visų sričių stresas, susijęs tiesiogiai, t.y. kuo daugiau streso merginos patiria, tuo didesnis ir depresijos balas. Rūkymas tuo tarpu teigiamai susijęs su pacientų ir klinikinių pareigų keliamu stresu. O tai reiškia, kad kuo daugiau streso su pacientais ir klinikinėm pareigom, tuo mažiau merginos rūko. Mintys apie savižudybė teigiamai susijusios su akademinės veiklos, asmeninio gyvenimo problemų, profesinės tapatybės keliamu stresu bei stresu bendrai. Tai reiškia, kad kuo daugiau šio streso merginos patiria, tuo dažniau pagalvoja apie savižudybę. Psichotropinių vaistų vartojimas neigiamai koreliuoja su profesinės tapatybės keliamu stresu. T.y. kuo daugiau streso kelia profesinės tapatybės klausimas, tuo dažniau merginos vartoja psichotropinius vaistus.
36
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad LSMU odontologijos studentams dažniausi stresoriai yra egzaminai ir pažymiai, universiteto baigimo reikalavimai, laiko trūkumas paskirtų darbų atlikimui, atsakomybė už visapusišką paciento priežiūrą bei negalėjimas baigti gydyti pacientą pagal paskirtą gydymo planą. Šie streso šaltiniai yra panašūs į tuos, kurie yra minimi Lietuvos bei kitų šalių moksliniuose tyrimuose. Juos apibendrinus paaiškėjo, kad dažniausiai minimas stresorius buvo egzaminai bei pažymiai [1, 3, 9-19]. Kaip stresorius universiteto baigimo reikalavimai kitų šalių tyrimuose buvo aprašomas rečiau [3, 9, 14]. Dar rečiau minimas laiko trūkumas paskirtų darbų atlikimui [12, 14]. Atsakomybė už visapusišką paciento priežiūrą bei negalėjimas baigti gydyti pacientą pagal paskirtą gydymo planą nebuvo aprašyti kitų šalių moksliniuose straipsniuose. Šiame tyrime, lyginant su kitų šalių mokslinių tyrimų rezultatais, darbo krūvis, laiko poilsiui trūkumas, savimi pasitikėjimo trūkumas bei nežinia dėl ateities neišryškėjo kaip dažni bei aktualūs streso šaltiniai. Apibendrinant galima teigti, kad egzaminai bei pažymiai išlieka Lietuvoje bei pasaulyje reikšmingiausiu bei svarbiausiu stresoriu tarp odontologijos studentų, todėl universitetai, rengiantys šiuos specialistus, turėtų atkreipti į tai dėmesį bei koreguoti studijų programą, kad šis streso šaltinis kuo mažiau veiktų būsimuosius dantų gydytojus.
Šiame tyrime paaiškėjo, kad net 90,8% odontologijos studentų stengiasi stresą suvaldyti įvairiais būdais. Dažniausi iš jų yra bendravimas su draugais ar/ir šeima, sportas, buvimas gamtoje bei raminamųjų medikamentų vartojimas. Streso valdymo būdai odontologijos studentų tarpe yra labai mažai aprašyti kitų šalių moksliniuose straipsniuose, o Lietuvoje nėra nei vieno tyrimo, kurio metu būtų tirtos šio reiškinio įveikos strategijos. Išanalizavus tyrimus, kuriuose buvo tiriami dažniausi būsimųjų dantų gydytojų streso valdymo būdai paaiškėjo, kad jie yra labai įvairūs: skaitymas [8], televizoriaus žiūrėjimas [8], ieškojimas emocinės paramos iš kitų [8, 22], miegojimas [8], apsipirkinėjimas [8], valgymas [8], keliavimas [8], rūkymas [8], narkotikų vartojimas [8], [2], netinkamos streso įveikos strategijos: jaudinimasis, vengimas [22], papildoma veikla nesusijusi su studijomis [22]. Emocinės paramos ieškojimas iš kitų bei bendravimas su draugais ir/ar šeima , kaip streso įveikos būdai, atskleidžia tai, kad odontologijos studentams yra svarbus žmogus- žmogui tarpusiavio ryšys, kurio dėka jie gali išsakyti savo emocijas, potyrius bei gauti emocinę paramą kaip atsaką į tai. Sportas, buvimas gamtoje bei raminamųjų medikantų vartojimas , kaip streso įveikos būdai, nepatenka tarp dažniausiai aprašomų būdų kitose pasaulio šalyse, bet šiame tyrime paaiškėjo, kad mūsų šalyje jie naudojami gana dažnai. Nerimą kelia tik raminamųjų medikamentų vartojimas, kuris gali turėti įtakos pripratimui prie tų medikamentų, lemti labai sunkų bei
37
sudėtingą atpratimo nuo šių vaistų procesą. Apibendrinant galima teigti, kad LSMU būsimieji dantų gydytojai naudoja tiek socialiai, tiek fiziškai gana aktyvius streso įveikos būdus, kurie skiriasi nuo kitose šalyse aprašomų streso mažinimo būdų.
Atlikus šį tyrimą paaiškėjo, kad šiuo metu 4,4% studentų serga psichikos ligomis, pagrinde depresija arba nerimo sutrikimais, daugiau nei pusė studentų kenčia nuo įvairaus lygmens depresiškumo, 7,3% tiriamųjų studijų metu buvo kilę minčių apie savižudybę, 93,2% studentų rečiau ar dažniau vartoja alkoholį, 3,4% - narkotikus. Beje, buvo pastebėta, kad daugėjant stresui bendrai ir stresui, susijusiam su akademine veikla, alkoholio vartojama mažiau, o kuo daugiau streso su pacientais ir klinikinėm pareigom, tuo mažiau studentai rūko. Tyrimų, kurie nagrinėtų odontologijos studentų psichikos sveikatą bei žalingus sveikatai įpročius yra vos keletas. Vieną iš tokių tyrimų atliko Ajmal su kolegomis, kuriame tyrė Saudo Arabijos būsimąsias odontologes ir išsiaiškino, kad net 65% studenčių turėjo nerimo simptomų, o 34% studenčių- depresijos simptomų [34]. Panašūs duomenys buvo gauti ir kitame tyrime: net 55,9 % tirtų odontologijos studentų pasireiškė depresija, 66,8% - nerimo simptomai. Sunki ir ypatingai sunki depresija, nerimas bei stresas atitinkamai 20,2%, 34% bei 20,2% studentų [8]. Brazilas Graner su kolegomis išsiaiškino, kad net 42,5% Brazilijos odontologijos studentų turėjo psichikos sutrikimų [35]. Visi šie skaičiai yra šokiruojantys ir verčiantys atkreipti dėmesį į būsimųjų dantų gydytojų psichikos būklę. Elani su kolegomis parašė sisteminę apžvalgą iš straipsnių, kuriuose buvo vertinamas odontologijos studentų patiriamas stresas, o kelios jų nagrinėtos studijos atskleidė, kad rūkymo bei narkotinių medžiagų vartojimo dažnis studentų tarpe yra didesnis tarp stiprų stresą patiriančių studentų. Šių žalingų sveikatai įpročių propagavimas , pasak studentų, yra atsipalaidavimo šaltinis [2]. Tačiau yra ir su šia išvada nesutinkantis tyrimas. JAV mokslininkas Mcniel su bendraautoriais išsiaiškino, kad net 74% studentų teigė patiriantys stresą, bet statistiškai reikšmingų įrodymų, kad streso lygis susijęs su savavališku stimuliuojančių medikamentų vartojimu, nebuvo rasta [37]. Apibendrinus šio tyrimo gautus duomenis su kitose pasaulio atliktų tyrimų rezultatais galima teigti, kad depresiškumo lygis yra panašus ir tikrai gana aukštas. Atkreipti dėmesį reikia ir į tai, kad net beveik dešimtadalis visų odontologijos studentų yra studijų metu pagalvoję apie savižudybę. Didelis depresiškumo lygis bei mintys apie savo gyvybės atėmimą tik įrodo, kad būsimųjų dantų gydytojų psichikos sveikata nėra pakankamai gera ir reikalauja pastangų bei metodų, kurių dėka būtų galima ją pagerinti.
Šiame tyrime paaiškėjo, kad merginos patiria daugiau streso nei vaikinai. Šis teiginys sutinka su kitų šalių mokslinių tyrimų rezultatais [11-14, 17, 20-21, 25-28]. Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad merginų tarpe stresas statistiškai reikšmingai (p<0,05) yra susijęs su depresija, rūkymu, mintimis apie
38
savižudybę bei psichotropinių vaistų vartojimu. Kuo daugiau streso merginos patiria, tuo didesnis ir depresiškumo balas. Apibendrinant būtina pasakyti, kad reikia ypač atkreipti dėmesį į būsimųjų odontologių psichikos buklę, nes jos turi didžiausią riziką depresijos bei savižudybės minčių išsivystymui. Manau, kad taip yra todėl, kad moterys yra emocionaliai jautresnės bei silpnesnės psichologiškai nei vyriškosios lyties atstovai. Visa tai yra dėl prigimtinių lyties savybių.
39
13. IŠVADOS
1. Dažniausios odontologijos studentų studijų metu patiriamo streso priežastys- egzaminai ir pažymiai, universiteto baigimo reikalavimai, laiko trūkumas paskirtų darbų atlikimui, atsakomybė už visapusišką paciento priežiūrą, negalėjimas baigti gydyti pacientą pagal paskirtą gydymo planą. Dažniausiai pasirenkami streso įveikos būdai- bendravimas su šeima/draugais, sportas, siekis daugiau laiko praleisti gamtoje, raminamųjų vaistų vartojimas;
2. Kuo daugiau streso patiria būsimieji dantų gydytojai, tuo didesnis jų depresiškumas, dažnesnis psichotropinių vaistų vartojimas bei dažnesnės mintys apie savižudybę.
3. Bendrai streso merginos patiria daugiau. Jos jaučiasi labiau depresiškos, dažniau nei vaikinai patiria stresą, susijusį su akademine veikla, pacientais ir klininkinėm pareigom bei profesine tapatybe. Vaikinai rečiau nei merginos naudoja tokį streso įveikos būdą, kaip dažnesnis buvimas su šeima ir draugais.
40
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Rekomenduojama:
Įtraukti streso valdymo programas į odontologijos studijų programą,
Organizuoti studentų tarpusavio paramos grupes,
Pagerinti psichosocialinę mokymosi aplinką,
Kiek įmanoma šalinti galimus stresorius,
41
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Murphy RJ, Gray SA, Sterling G, Reeves K, DuCette J. A comparative study of professional student stress. Journal of Dental Education. 2009; 73(3):328–337.
2. Elani HW, Allison PJ, Kumar RA, Mancini L, Lambrou A, Bedos C. A systematic review of stress in dental students. Journal of Dental Education. 2014;78(2):226–242.
3. Silverstein ST, Kritz-Silverstein D. A longitudinal study of stress in first-year dental students. Journal of Dental Education. 2010;74(8):836–848.
4. Prinz P, Hertrich K, Hirschfelder U, de Zwaan M. Burnout, depression and depersonalisation--psychological factors and coping strategies in dental and medical students. GMS Zeitschrift Für Medizinische Ausbildung. 2012;29(1):1–14.
5. Tarptautinių žodžių žodynas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Prieiga per internetą: https://www.zodziai.lt/reiksme&word=stresas&wid=18810 [žiūrėta: 2020-02-21].
6. Streso valdymas. Kvalifikacijos tobulinimo programa “Svetingumo akademija” VP1-2.2-ŠMM-04-V-6-005, Klaipėdos valstybinė kolegija. Prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/documents/10157/490675/2014_Streso_valdymas.pdf/1c404e8f-3cb1-4a15-8106-94d32ad2292a [žiūrėta: 2020-02-21].
7. Pani SC, Al Askar AM, Al Mohrij SI, Al Ohali TA. Evaluation of Stress in Final-Year Saudi Dental Students Using Salivary Cortisol as a Biomarker. Journal of Dental Education. 2011;75(3):377–384.
8. Basudan S, Binanzan N, Alhassan A. Depression, anxiety and stress in dental students. International Journal of Medical Education. 2017;8:179–186.
9. Utka I. Odontologijos fakulteto penktojo kurso studentų patiriamas stresas lietuvos sveikatos mokslų universitete. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas: magistro darbas, 2018.
10. Inquimbert C, Tramini P, Alsina I, Valcarcel J, Giraudeau N. Perceived stress among French dental students and their opinion about education curriculum and pedagogy. Journal of International Society of Preventive and Community Dentistry. 2017:7 (2): S92-S98.
11. Polychronopoulou A, Divaris K. A longitudinal study of greek dental students’ perceived sources of stress. Journal of Dental Education. 2010;74(5):524–530.
12. Uraz A, Tocak YS, Yozgatligil C, Cetiner S, Bal B. Psychological well-being, health, and stress sources in Turkish dental students. Journal of Dental Education. 2013;77(10):1345–1355.
42
13. Divaris K, Polychronopoulou A, Villa-Torres L, Mafla AC, Moya GA, González-Martínez F, et al. Extracurricular factors influence perceived stress in a large cohort of Colombian dental students. Journal of Dental Education. 2014;78(2):213–225.
14. Sedky NA. Perceived Sources of Stress among Junior and Mid-Senior Egyptian Dental Students. International Journal of Health Sciences. 2012;6(2):141–157.
15. Alzahem AM, Van der Molen HT, De Boer BJ. Effect of year of study on stress levels in male undergraduate dental students. Advances in Medical Education and Practice. 2013;4: 217-222. 16. Elani HW, Bedos C, Allison PJ. Sources of stress in Canadian dental students: a prospective mixed
methods study. Journal of Dental Education. 2013;77(11):1488–1497.
17. Babar MG, Hasan SS, Ooi YJ, Ahmed SI, et al. Perceived sources of stress among Malaysian dental students. International Journal of Medical Education. 2015;6:56–61.
18. Harikiran AG, Srinagesh J, Nagesh KS, Sajudeen N. Perceived sources of stress amongst final year dental under graduate students in a dental teaching institution at Bangalore, India: A cross sectional study. Indian Journal of Dental Research. 2012;23:331-336.
19. Varma SR, Thomas S, Radaideh AA, Ergieg S, Fayez E, Malik L. The impact of background music in reducing stress during preclinical dental laboratories. Journal of International Society of Preventive and Community Dentistry. 2019;9(1): 77-82.
20. Divaris K, Mafla AC, Villa-Torres L, Sánchez-Molina M, Gallego-Gómez CL, et al. Psychological distress and its correlates among dental students: a survey of 17 Colombian dental schools. BMC Medical Education. 2013;13: 91.
21. Hayes A, Hoover JN, Karunanayake CP, Uswak GS. Perceived causes of stress among a group of western Canadian dental students. BMC Research Notes. 2017;10(1):714.
22. Dahan H, Bedos C. Critical issues in dental education a typology of dental students according to their experience of stress: a qualitative study. Journal of Dental Education. 2010;74(2):95–103. 23. Astill S, Ricketts N, Singh LA, Kurtz D, Gim YH, Huang B. Environmental and perceived stress
in Australian dental undergraduates: Preliminary outcomes. Journal of Dental Research, Dental Clinics, Dental Prospects. 2016;10(4):270–279.
24. Tangade PS, Mathur A, Gupta R, Chaudhary S. Assessment of stress level among dental school students: an Indian outlook. Dental Research Journal. 2011;8 (2): 95-101.
25. Halboub E, Alhajj MN, AlKhairat AM, Sahaqi AAM, Quadri MFA. Doživljaj stresa medu dodiplomskim studentima dentalne medicine u odnosu na spol, kliničko obrazovanje i akademske uspjehe. Acta Stomatologica Croatica. 2018;52(1):37–45.
43
26. Farokh-Gisour E, Hatamvand M. Investigation of stress level among dentistry students, general dentists, and pediatric dental specialists during performing pediatric dentistry in Kerman, Iran, in 2017. The Open Dentistry Journal. 2018;12(1):631–637.
27. Ahmad FA, Karimi AA, Alboloushi NA, Al-Omari QD, Alsairafi FJ, Qudeimat MA. Stress level of dental and medical students: Comparison of effects of a subject-based curriculum versus a case-based integrated curriculum. Journal of Dental Education. 2017;81(5):534–544.
28. Gambetta-Tessini K, Mariño R, Morgan M, Evans W, Anderson V. Stress and health-promoting attributes in Australian, New Zealand, and Chilean dental students. Journal of Dental Education. 2013;77(6):801–809.
29. Ghasemi M, Lotfollahzadeh H, Kermani-Ranjbar T, Kharazifard MJ. Effect of music practice on anxiety and depression of Iranian dental students. Journal of Dentistry (Tehran, Iran). 2017;14(3):138–143.
30. Braun SE, Deeb G, Carrico C, Kinser PA. Brief yoga intervention for dental and dental hygiene students: a feasibility and acceptability study. Journal of Evidence-Based Integrative Medicine. 2019;24:1–7.
31. Shankarapillai R, Nair MA, George R. The effect of yogain stress reduction for dental students performing their first periodontal surgery: A randomized controlled study. Int J Yoga. 2012;5: 48-51.
32. Smith A, Scott I, Ratnayake J, Newsham-West K, Cathro P. An Intervention Study: Does a Cognitive Reappraisal Technique Reduce the Perceived Stress in Fourth-Year Dental Students in New Zealand? International Journal of Dentistry. 2019; 2019:5864591.
33. Montero-Marin J, Piva Demarzo MM, Pereira JP, Olea M, García-Campayo J. Reassessment of the psychometric characteristics and factor structure of the “Perceived Stress Questionnaire” (PSQ): Analysis in a sample of dental students. PLoS ONE. 2014;9(1).
34. Ajmal M, Ibrahim L, Mohammed N, Al-Qarni H. Prevalence and psychological stress in recurrent aphthous stomatitis among female dental students in Saudi Arabia. Clujul Medical. 2018;91(2):216–221.
35. Graner KM, De Moraes ABA, Torres AR, Lima MCP, Rolim GS, De Abreu Ramos-Cerqueira AT. Prevalence and correlates of common mental disorders among dental students in Brazil. PLoS ONE. 2018;13(9):1–16.
36. Atalayin C, Balkis M, Tezel H, Onal B, Kayrak G. The prevalence and consequences of burnout on a group of preclinical dental students. European Journal of Dentistry 2015;9(3):356–363.
