LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTöS KATEDRA
GIEDRö KANTAUSKAITö
ŽUVŲ SVEIKATINGUMO UŽTIKRINIMAS JŪRINIAME PLC „MEGA“
AKVARIUME
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. Mindaugas Paleckaitis
2
TURINYS
Santrumpa... 4
Įvadas... 6
1. Literatūros apžvalga ... 8
1.1 Akvariumo atsiradimo istorija ... 8
1.2 Žymiausi prekybos centruose įrengti akvariumai ... 9
1.3 PLC “Mega“ akvariume gyvenančios žuvų šeimos ir jų rūšys... 13
1.3.1 Plataksų šeima ( lot. Ephippidae )... 13
1.3.2 Ragžuvių šeima (lot. Balistidae ) ... 14
1.3.3 Chirurgžuvių šeima ( lot. Acanthuridae )... 15
1.3.4 Drugelių šeima (lot. Chaetodontidae) ... 17
1.3.5 Gruperių šeima ( lot. Serranidae ) ... 18
1.3.6 Lutjanų šeima (lot. Lutjanidae )... 19
1.3.7 Lūpažuvių šeima ( lot. Labridae )... 19
1.3.8 Ryklių šeima... 20
1.4 Jūrinių žuvų ligos... 21
1.4.1 Virusin÷s infekcijos ... 21
1.4.2 Bakterin÷s infekcijos... 22
1.4.3 Grybelin÷s infekcijos ... 25
1.4.4 Parazitin÷s infekcijos ... 26
2. Tyrimo metodika ir organizavimas ... 29
3
2.2. PLC „ Mega“ vandens mikrobiologinis tyrimas... 33
2.3. Žuvų š÷rimas... 33
2.4. Naujų atvežtų žuvų karantino ir ligų prevencijos analiz÷... 33
2.5. Biometrinis duomenų apdorojimas ... 34
3. Tyrimo rezultatai ... 35
3.1. Uždarosios recirkuliacin÷s sistemos analizavimas ... 35
3.2. PLC „Mega“ jūrinio akvariumo vandens tyrimų rezultatų analizavimas ... 36
3.3. PLC „ Mega“ vandens mikrobiologinio tyrimo analiz÷ ... 39
3.4. PLC „Mega“ jūrinio akvariumo žuvų š÷rimo analizavimas ... 41
3.5. Naujų atvežtų žuvų karantino ir ligų prevencijos rezultatų analiz÷... 42
4. Rezultatų aptarimas ... 46
Išvados ... 49
Pasiūlymai ... 50
Pad÷kos... 51
4
Santrumpa
PLC - prekybos ir laisvalaikio centras; m÷n. – m÷nuo;
ppt - part per million – milijonin÷ dalis; ‰ – promil÷;
5
Fishes healthiness assurance in Kaunas „Mega“ Mall marine aquarium
The author of Scientific Research Giedr÷ Kantauskait÷. Research supervisor - lecturer. M. Paleckaitis. The research has been carried out in the Lithuanian University of Health Sciences in Veterinary Academy in 2011 – 2012 years.
The scientific study thesis consists of content, introduction, theoretical part, research methods, results and discussion, conclusions.
The Aim of the reasearch: to review the literature on treatment and preventive measures to ensure the health maintenance of marine fish in the "Mega" Mall aquarium.
Objectives: To evaluate the application of measures to ensure the health of fish, analyze parameters for water retention and to assess the results obtained by „Mega“ Mall aquarium.
In order to properly secure and maintain fish health it is important to apply measures which not only directly affects the fish's body, but also influences the environment in which fishes live.
A closer evaluation of health protection measures and their application in general is made, how their control system is performed, why they must be used in conjunction. There also the most important parameters for water testing were made, evaluating whether or not they supported the recommended rate. An assessment of the reliability of the results obtained.
Thesis showed that in order to ensure fishes health there must be appropriate preventive measures taken such as proper and regular feeding, marine aquarium water parameters should be kept in normal range, adequate ensurance of water recirculating system maintenance, quarantine new fish before launching them into the aquarium. If these preventative measures are properly applied, then many diseases occurring outbreaks will be avoided.
6
Įvadas
Prekybos bei laisvalaikio centro (toliau - PLC) „ Mega “ jūrinių žuvų akvariumas pastatytas 2005 m. gruodžio 2 d. Tuo metu, tai buvo didžiausias akvariumas visuose Europos prekybos centruose, o pagal aukštį - antras visame pasaulyje. Į Lietuvos rekordų knygą įrašytas kaip aukščiausias akvariumas. Tai vienas iš pagrindinių traukos centrų Kauno mieste.
PLC „Megoje“ mažesniųjų klasių moksleiviams yra rengiamos ekskursijos, kurių tikslas yra ugdyti vaikų žingeidumą, suvokimą apie juos supantį pasaulį, skiepyti meilę ir pagarbą gyvybei. Taip siekiama prapl÷sti vaikų akiratį, šalia kasdienių technologijų parodyti egzistuojantį gyvos gamtos grožį. (Vaikų ekskursijos http://www.mega.lt/lt/akvariumas/vaiku-ekskursijos/ ; prisijungimo laikas: 2012-12-15)
Akvariumas yra 10 m aukščio, 4 m pločio, 11 m ilgio. Bendra akvariumo ir visos sistemos vandens talpa 270 tūkst. litrų. Akvariume palaikoma 25 °C vandens temperatūra. Vandens kokyb÷ ir temperatūra palaikoma kompiuterin÷mis sistemomis. (Apie „Mega“ akvariumą http://www.mega.lt/lt/akvariumas/apie-mega-akvariuma/ ; prisijungimo laikas: 2012-12-15)
Akvariume gyvena virš 40 rūšių žuvų, kurioms priklauso daugiau nei 400 žuvų. Daugiausiai d÷mesio sulaukia 6 Karibų jūros rykliai, esantys pavojingiausių ryklių dešimtuke, keliantys lankytojams ne tik susidom÷jimą, bet ir pagarbią baimę.
Žuvų auginimą įtakoja jų laikymo sąlygos, mityba bei efektyvi ligų prevencija. Laikant skirtingų rūšių žuvis sąlygomis, kurios neatitinka jų įprastinių gyvenimo sąlygų iškyla daug svarbių veiksnių sveikatingumo palaikymui , kaip vandens kokyb÷, žuvų mityba, didel÷ skirtingų žuvų rūšių koncentracija vienoje uždaroje patalpoje.
Vandens kokybę apsprendžia rodikliai, kaip: pH, druskingumas, šarmingumas, amoniakas, nitritai, nitratai ir kt. Tod÷l labai svarbu užtikrinti optimalią žuvų rūšių mitybą akvariumo sąlygomis. Žuvų sveikatingumą įtakoja pašaro apykaitin÷s energijos, baltymų, vitaminų ir mikroelementų kiekiai. Šie min÷ti parametrai įvairių žuvų rūšims yra skirtingi.
Laikant žuvis akvariumo sąlygomis jos serga ligomis, kaip oodinoz÷, baltoji d÷m÷tlig÷, limfocistitas, pelekų puvinys ir kt. Šių ligų prevencijai gali būti taikomos įvairios priemon÷s: karantinavimas, medikamentų naudojimas, vandens druskingumo sumažinimas.
7
http://lt.wikipedia.org/wiki/Mega_prekybos_centras; prisijungimo laikas: 2013-01-24), kasmet jo priežiūra taip pat pareikalauja labai didelių išlaidų, kurios sudaro apie 1 milijoną litų.
Tyrimo aktualumas. PLC „Mega“ akvariumas ir dalinai Lietuvos jūrų muziejuje esantis akvariumas yra vieninteliai tokio tipo akvariumai, neatsižvelgiant į mažesnio tūrio privačius akvariumas, Lietuvoje. Tod÷l buvo aktualu išsamiau susipažinti su jūrinių žuvų adaptacin÷mis galimyb÷mis bei galimai iškylančiomis sveikatingumo problemomis ir jų gydymu.
Tyrimo tikslas:
• Išanalizuoti veiksnius, įtakojančius žuvų sveikatingumą jūriniame PLC „ Mega “ akvariume.
Tyrimo uždaviniai:
• Ištirti žuvų laikymo sąlygas; • Ištirti žuvų mitybą;
8
1. Literatūros apžvalga
1.1 Akvariumo atsiradimo istorija
Senov÷
Romos imperijoje pirmoji žuvis apgyvendinta patalpose buvo ūsorius, kuris buvo laikomas žemiau svečių lovų esančiuose mažose marmurin÷se talpyklose. Apie 50 m. po Kr. stiklo atsiradimas leido rom÷nams vieną marmurinę sieną pakeisti į stiklinę, siekiant pagerinti žuvų steb÷jimą. 1369 m. kinų imperatorius Hongvu įkūr÷ porceliano kompaniją, kuri gamino didelius porcelianinius indus laikyti auksin÷ms žuvel÷ms; po kurio laiko, žmon÷s prad÷jo gaminti indus, kurių forma buvo panaši į šiuolaikinius akvariumus. (Brunner, 2003)
XIX amžius
Netrukus po savo išradimo “Vordo d÷ž÷s” ( Wandian Case ), 1836 m. Dr. Nathaniel Bagshaw Ward pasiūl÷ naudoti jo sukurtus rezervuarus atogrąžų gyvūnams laikyti. 1841 m. jis panaudojo išradimą vandeniniams augalams ir žuvų formos žaislams. Vis d÷lto, netrukus apgyvendino ir tikrus gyvūnus. 1838 m. Félix Dujardin sukūr÷ druskingo vandens akvariumą, nors šio termino nenaudojo. 1846 m. Anne Thynne išlaik÷ akmenuotus koralus ir jūros dumblius beveik tris metus ir buvo pripažinta kaip pirmojo subalansuoto jūrinio akvariumo Londone sukūr÷ja. Panašiu laikotarpiu Robert Warington eksperimentavo su 13 galonų ( 59,02 litrų ) talpykla, kurioje buvo auginama auksin÷ žuvel÷, jūrinis andras ir sraig÷s, taip sukurdamas vieną iš pirmųjų stabilių akvariumų. Savo atradimus paskelb÷ 1850 m. chemikų bendruomen÷s žurnale. ( Brunner, 2003)
Žuvų laikymas akvariume greitai tapo populiariu hobiu ir greitai paplito. 1851 m. Didžiojoje Britanijoje tapo populiarūs stikliniai akvariumai su metaliniais r÷mais. 1853 m. Londono zoologijos sode atidarytas pirmasis viešas akvariumas, kuris tapo žinomas kaip „Žuvų namu“. 1854m. Philip Henry Gosse buvo pirmasis žmogus, kuris savo knygoje panaudojo terminą “akvariumas”. Warington ištobulino akvariumo dizainą ir techniką, kuri pad÷jo išlaikyti vandens kokybę. (Brunner, 2003)
Netrukus vokiečiai prad÷jo vytis britus akvariumų vystymo srityje. 1854 m. buvo išleisti du anoniminių autorių leidiniai, kuriuose rašyta tiek apie sūraus, tiek apie g÷lo vandens akvariumus. Apie 1870 m. prad÷jo burtis akvariumininkų bendruomen÷s. JAV taip pat „pasigavo“ akvariumų madą. Jose netgi buvo išleistas pirmasis žurnalas, skirtas akvariumininkams. (Brunner, 2003)
9
r÷mais. (Sanford, Gina, 1999) Ilgainiui buvo sukurti įvairiausi įrenginiai žuvims laikyti - kabinami ant sienų, įmontuoti kaip lango dalis ar netgi sujungti su paukščio narveliu. (Brunner, 2003)
XX amžius
Akvariumai dar labiau išpopuliar÷jo, kai į namus įved÷ elektrą, tai yra po Pirmojo Pasaulinio karo. Elektros energija leido sukurti dirbtinį apšvietimą, šildymą, vandens papildymą deguonimi, filtravimą. Pradžioje žmon÷s laik÷ vietines žuveles. Iš kitų šalių atvežtos egzotin÷s žuvys dar labiau išpopuliarinio akvariumų įsigijimą.(Brunner, 2003) Tobulinant dervas ir silikoną 1960 m. pagamintas pirmasis ber÷mis stiklinis akvariumas, kurį sukūr÷ Martin Horowitz iš Los Andželo. Tai leido išpopuliar÷ti sūraus vandens akvariumams, nes nesant r÷mų, korozija tapo nebeaktuali.( Sanford, Gina, 1999)
1.2 Žymiausi prekybos centruose įrengti akvariumai
Nors šiais laikais praktiškai kiekvienas gali įsigyti ir namuose laikyti akvariumą, tačiau viešai įrengti akvariumai vis dar sulaukia nemažai žmonių d÷mesio. Taip suteikiama galimyb÷ pamatyti ir iš arčiau susipažinti su jūrinio pasaulio gyventojais. Tokių akvariumų populiarumu naudojasi ir viso pasaulio verslininkai, nusprendę įrengti didelius akvariumus prekybos centruose, tuo tikslu, kad šie įrenginiai pritrauks ne tik vietinius žmones, bet ir turistus iš įvairių pasaulio šalių.
Šiuo metu Dubajaus prekybos centre yra įrengtas didžiausias tokio tipo akvariumas visame pasaulyje. Akvariumas pastatytas 2009 m. ir yra įsikūręs pirmajame prekybos centro aukšte. Jo tūris siekia 10 milijonų litrų vandens.
Akvariume apgyvendinta daugiau nei 140 rūšių jūrinių gyvūnų. Jame taip pat plaukioja virš 400 ryklių ir rajų, tarp kurių yra ir surinkta didžiausia sm÷linių tigrinių ryklių kolekcija.
Akvariumas, kuris yra 51-o metro ilgio, 20 metrų gylio, įrengtas taip, kad sudomintų lankytojus ir kiekvienas gal÷tų išsirinkti jam pageidaujamą būdą apžiūr÷ti akvariumą:
• Lankytojai turi galimybę steb÷ti vandens gyvūnus per akrilinį skydą įrengtą priešais akvariumą, kuris beje įrašytas į Gineso rekordų knygą;
10
• Plaukiojimas valtimi su stikliniu dugnu, per kurį galima steb÷ti akvariumo gyventojus;
• M÷gstantys gylį akvariume gali išbandyti nardymą su vamzdeliu;
• Linkę į nuotykius bei drąsiausi lankytojai turi galimybę panardyti su rykliais ir rajomis.
(Aquarium tank http://www.thedubaiaquarium.com/aboutus/dauz/aboutaquarium tank.aspx; prisijungimo laikas: 2012-12-04)
1 pav. 2 pav.
1–2 pav. Pavaizduotas Dubajaus akvariumas. (http://flashydubai.com/world-largest-acrylic-panel-aquarium-at-dubai-mall-set-a-new-guiness-world-record/; prisijungimo laikas 2012-12-04)
Pasaulyje taip pat gerai žinomas Kasablankos Maroko prekybos centre įrengtas akvariumas. Jis ypatingas tuo, kad statybų metu buvo iškart pagalvota apie galimus pasitaikyti žem÷s dreb÷jimus. Pasitelkus naujausias inžinerines žinias, sukonstruotos įvairaus pobūdžio pagalv÷l÷s, pritaisytos prie akvariumo struktūrinių dalių, sušvelninančios smūgius. Akvariumas jau išgyveno du gan÷tinai nemažus žem÷s dreb÷jimus.
Akvariumo tūris - 264,000 galonų ( 1 198 560 litrų ) vandens. Akvariumas gausus tikrų rifų, koralų, spalvingų seklumos žuvų, o taip pat glaudžia įvairių rūšių ryklių ir rajų. Viso jame plaukioja apie 3000 jūros gyvūnų.
11
9 metrų aukščio Maroko prekybos centre esantis akvariumas yra didžiausias kūgio formos vandens tūrio statinys pasaulyje.
Akrilinis 13 centimetrų storio skydas – 40 p÷dų (12 metrų) diametro struktūra apačioje ir 44 p÷dų (14 metrų) viršuje – leidžia prekybos centro lankytojams grož÷tis jūrine flora ir fauna.
Speciali šiuolaikin÷ gyvyb÷s akvariume palaikymo sistema gamina sūrų vandenį, naudodama šviežią miesto vandenį bei dirbtinę jūros druską, kas valandą filtruodama 100 - ą procentų vandens. (http://www.dailymail.co.uk/news/article-2125814/Moroccan-aquarium-holds-3-000-fish-264-000-gallons-water-strength-withstand-earthquakes.html; prisijungimo laikas: 2012-12-04)
3 pav. 4 pav.
3 - 4 pav. pavaizduotas Maroko prekybos centre įrengtas akvariumas. (http://bigaquariums. blogspot.com/2012/10/morocco-mall-aquarium-casablanca.html; prisijungimo laikas: 2012-12- . 04)
Lietuvoje taip pat yra pastatytas jūrinio tipo akvariumas prekybos centre. Akvariumas pastatytas 2005 m. PLC „Mega“. Tai didžiausias ir aukščiausias tokio tipo akvariumas Pabaltijo šalyse. Lietuvos rekordų knygoje šis akvariumas pripažintas aukščiausiu akvariumu Lietuvoje.
Akvariumo statyba truko 3 m÷nesius. Ją vykd÷ JAV, Australijos, Pietų Afrikos ir Lietuvos specialistai. Akvariumo sienoms, kurių storis vietomis siekia net 30 cm, panaudota apie 90 tonų akrilo plokšt÷s, o laikančioji metalin÷ konstrukcija pagaminta iš 20 tonų nerūdijančio plieno.
12
technin÷se patalpose įrengta karantino sistema, kuri naudojama naujų žuvų aklimatizacijai ir susirgusių gydymui.
PLC „Mega“ akvariume gyvena daugiau nei 40 skirtingų tropinių žuvų rūšių, kilusių iš Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų, Raudonosios, Viduržemio, Karibų jūrų. Akvariume įrengti koralai atvežti iš Pietų Afrikos Respublikos. Jame gyvena ir šeši Karibų jūros rykliai, užaugantys iki 2 m ilgio. (http://www.mega.lt/lt/akvariumas/apie-mega-akvariuma/; prisijungimo laikas: 2012-12-05)
5 pav. 6 pav.
13
1.3 PLC “Mega“ akvariume gyvenančios žuvų šeimos ir jų rūšys
1.3.1 Plataksų šeima ( lot. Ephippidae )
Pavadinimas Mokslinis pavadinimas
Biologija Išvaizda
Dryžuotasis plataksas
Chaetodipterus faber Suaugę dažnai aptinkami dideliuose būriuose iki 500 žuvų. Maitinasi dugniniais bestuburiais gyvūnais: v÷žiagyviais, moliuskais, anelidais bei planktonu. (http://www.mega.lt/lt/akvari umas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/Chaetodipter us-faber.html Ovalinis plataksas
Platax orbicularis Jaunikliai aptinkami pavieniai arba mažose grup÷se.
Maitinasi dumbliais, bestuburiais gyvūnais ir mažomis žuvyt÷mis. (http://www.mega.lt/lt/akvari umas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/Platax-orbicularis.html
14
1.3.2 Ragžuvių šeima (lot. Balistidae )
Pavadinimas Mokslinis pavadinimas
Biologija Išvaizda
Juodoji ragžuv÷
Odonus niger Aptinkamos srovių išplautuose į jūrą
nusidriekusiuose koraliniuose rifuose. Dažnai sudaro
asociacijas ir maitinasi zooplanktonu bei pintimis. (http://www.mega.lt/lt/akvari umas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/Odonus-niger.html Ragžuv÷ klounas Balistoides conspicillum
Pavien÷ rūšis aptinkama neužterštuose rifuose, nusidriekusiuose į jūrą greta su staigiai gil÷jančiomis vietomis. Maitinasi jūrų ežiais, krabais ir kitais v÷žiagyviais, moliuskais ir gaubtagyviais.(http://www.m ega.lt/lt/akvariumas/akvarium o-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/Balistoides-conspicillum.html
15
1.3.3 Chirurgžuvių šeima ( lot. Acanthuridae )
Pavadinimas Mokslinis pavadinimas Biologija Išvaizda Dryžuotoji zebrinuk÷ Zebrasoma desjardinii Aptinkamos lagūnose ir į jūrą nusidriekusiuose rifuose bei siekia 30 m gylį; jaunikliai sutinkami apsaugotose vidin÷se rifo teritorijose. (http://www.mega.lt/lt/akvari umas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /Summary/speciesSum mary.php?id=58791&la ng=german Auksauodeg÷ zebrinuk÷ Zebrasoma xanthurum
Dažnai aptinkamos grup÷se, koralais turtingose teritorijose arba ant akmenuoto dugno. Dantys - maži ir gausūs, rykliniai, pritaikyti maistui, susidedančiam iš siūlinių dumblių.(http://www.mega.lt/ lt/akvariumas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/speciessumm ary.php?id=12023 Keturdygl÷ chirurgžuv÷
Naso lituratus Aptinkamos koralinių, akmenuotų ar į jūrą
nusidriekusių rifų bei lagūnų sąnašynų teritorijose.
Dažniausiai maitinasi
16
M÷lynasis chirurgas
Paracanthurus hepatus
Aptinkami švariose, srovių sudarytose jūrinių rifų terasose. Pajutusios pavojų staigiai pasislepia tarp koralų. Maitinasi zooplanktonu. (http://www.mega.lt/lt/akvari umas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://fishbase.sinica.ed u.tw/summary/speciess ummary.php?id=6017 Linijinis chirurgas
Acanthurus lineatus Gyvena banguotose, neapsaugotų jūrinių rifų zonose. Žol÷džiai, bet taip pat minta ir v÷žiagyviais.
Nuodingas uodegos spyglys gali smarkiai sužeisti. (http://www.mega.lt/lt/akvari umas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/Acanthurus-lineatus.html Arabinis chirurgas
17
Geltonasis chirurgas
Zebrasoma flavescens
Aptinkami koralais turtingose lagūnų teritorijose ir į jūrą nusidriekusiuose rifuose. Maitinasi siūliniais dumbliais. (http://www.mega.lt/lt/akvari umas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/Zebrasoma-flavescens.html
3 lentel÷. Joje nurodoma kokios žuvų rūšys, priklausančios Acanthuridae šeimai, gyvena PLC „Mega“ akvariume.
1.3.4 Drugelių šeima (lot. Chaetodontidae)
Pavadinimas Mokslinis pavadinimas Biologija Išvaizda Ilgapelekis drugelis v÷liavnešys Heniochus acuminatus
Gyvena giliose ir apsaugotose lagūnose bei kanaluose, taip pat gilesn÷se išorinio rifo šlaito dalyse. Jaunikliai dažniausiai būna atsiskyrę, o suaugę aptinkami porose. Planktonu mintanti rūšis, kuri paprastai gyvena keletą metrų nuo rifo. (http://www.mega. lt/lt/akvariumas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/Heniochus-acuminatus.html Siaurapelekis drugelis
Chaetodon auriga Galima aptikti pavienes, poromis ar didesn÷mis grup÷mis ieškančias maisto. Maitinasi koraliniais polypais, jūrų augmenija. (http://www.fishbase.org/ summary/Chaetodon-auriga. html; prisijungimo laikas: 2013-01-05) http://www.fishbase.org /summary/Chaetodon-auriga.html
18
1.3.5 Gruperių šeima ( lot. Serranidae )
Pavadinimas Mokslinis pavadinimas Biologija Išvaizda Žydrasis gruperis Epinephelus flavocaeruleus
Jaunikliai gyvena sekliuose rifuose, tuo tarpu suaugę aptinkami gilesniuose rifuose. Minta žuvimis, krabais, krevet÷mis, langustais, kalmarais ir mažais aštuonkojais.(http://www.me ga.lt/lt/akvariumas/akvariumo -gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/Epinephelus-flavocaeruleus.html Kuprotasis gruperis Cromileptes altivelis
L÷tai auga. Maitinasi smulkiomis žuvimis ir v÷žiagyviais. ( http://www. fishbase.org/summary/species summary.php?id=6457; prisijungimo laikas: 2013-01-05) http://www.fishbase.org /summary/speciessumm ary.php?id=6457 Geltonuodegis gruperis Plectropomus laevis Daugiausia maitinasi mažomis žuvimis ir bestuburiais, tokiais kaip v÷žiagyviai ar kalmarai. (http://www.fishbase.org/sum mary/Plectropomus-laevis.html; prisijungimo laikas: 2013-01-05) http://www.fishbase.org /summary/Plectropomu s-laevis.html
19
1.3.6 Lutjanų šeima (lot. Lutjanidae )
Pavadinimas Mokslinis pavadinimas
Biologija Išvaizda
M÷lyndryžis lutjanas
Lutjanus kasmira Gyvena koraliniuose rifuose, pasitaiko sekliose lagūnose bei ant išorinių rifų šlaitų. Dienos metu dažnai aptinkama didel÷mis grup÷mis aplink koralų darinius, urvus ar laivų liekanas.(http://www.mega.lt/ lt/akvariumas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/Lutjanus-kasmira.html
6 lentel÷. Joje nurodoma kokios žuvų rūšys, priklausančios Lutjanidae šeimai, gyvena PLC „Mega“ akvariume.
1.3.7 Lūpažuvių šeima ( lot. Labridae )
Pavadinimas Moksliškas pavadinimas
Biologija Išvaizda
Raudonkrūt÷ lūpažuv÷
Cheilinus fasciatus Suaugę būna iki 40 cm ilgio, turi raudonas d÷mes ant galvos, o vyriškos lyties atstovai ištįsusią uodegos peleko viršutinę dalį. Maitinasi įvairiais bestuburiais įskaitant moliuskus, v÷žiagyvius ir jūrų ežius. Ikrus deda dumblių sąnašynuose ir sm÷lyje.(http://www.mega.lt/l t/akvariumas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.us/ summary/Cheilinus-fasciatus.html
20 1.3.8 Ryklių šeima Pavadinimas Moksliškas pavadinimas Biologija Išvaizda Juodapelekis rifinis ryklys Carcharinus melanopterus
Aptinkami po vieną arba mažose grupel÷se. M÷gsta žuvis, bet taip pat maitinasi v÷žiagyviais, cefalopodais ir kitais moliuskais. (http:// www.mega.lt/lt/akvariumas/a kvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/Carcharhinus -melanopterus.html Baltapelekis rifinis ryklys
Triaenodon obesus L÷tas, gyvena lagūnose bei rifuose nusidriekusiuose į jūrą. Suaktyv÷ja nakties metu ar per laikotarpį tarp potvynio ir atoslūgio stiprių srovių teritorijose. Maitinasi
dugniniais gyvūnais: žuvimis, aštuonkojais, langustais ir krabais. Gyvavedis. Retai puola žmones, tačiau iš tikro pavojingas, ypatingai, kai persmeigiamas ietimi. (http://www.mega.lt/lt/akvari umas/akvariumo-gyventojai/ ; prisijungimo laikas: 2013-01- 05) http://www.fishbase.org /summary/speciessumm ary.php?id=907
21
1.4 Jūrinių žuvų ligos
Visos žuvys gamtoje yra ligų nešiotojos, tačiau turi apsauginius mechanizmus, kurie sugeba lokalizuoti, izoliuoti ligos suk÷l÷jus. Tuomet ligos suk÷l÷jai būna ramyb÷s būsenoje ir laukia tinkamo momento aukai atakuoti. Stresai, gentainių agresija, mechaniniai sužalojimai, nepilnavertis maistas, netinkami vandens parametrai susilpnina žuvų imuninę sistemą ir žuvys suserga. Taip pat akvariumuose apgyvendinamos žuvys iš skirtingų regionų, charakteringų savais specifiniais ligų suk÷l÷jais. (Savičius, 2003)
1.4.1 Virusin÷s infekcijos
Mažai kas žinoma apie pasitaikančias virusines ligas jūrin÷ms žuvims. Manoma, kad jos dažniausiai sukelia tokius pat simptomus, kaip ir bakterin÷s infekcijos. Kai kurie virusai gali sukelti navikus. (Bassleer, 2004)
Limfocistitas
7 pav. Pavaizduota, kaip atrodo limfocistitu sergančios žuvies pelekų kraštai. ( http://www. aquaworldaquarium.com/Articles/ TonyGriffitts/Lymphocystis_Virus.htm; prisijungimo laikas: 2013-01-05)
22
virusas plinta po fizinio kontakto. Šiai ligai n÷ra jokio gydymo. Persirgusi žuvis jau įgyja imunitetą ir retai kada užsikrečia pakartotinai, arba užsikr÷timas būna silpnesnis. (Griffitts, 2007)
Jūrin÷s angelų ir drugelių šeimų žuvys turi daugiausiai bendrų panašumų užsikrečiant šiuo virusu. Tai įprastai pasirodo nesenai atvežtoms žuvims, galimai d÷l patiriamo streso jas sugaunant ir transportuojant. Išplitusios baltos kruopel÷s gali būti chirurginiu būdu pašalinamos ir paprastai daugiau jos nebeatsiranda. Jeigu nuo žuvies jos nepašalinamos, tuomet gali pasireikšti antrin÷ bakterin÷ infekcija. O kai pašalinamos infekuotos ląstel÷s, nepažeista peleko dalis regeneruojasi. (Griffitts, 2007)
8 pav. 9 pav.
Chaetodon lunula turi limfocistito požymius (kruopelių masę) ant krūtin÷s peleko (8 pav.). Nuotraukoje pavaizduotos pašalintos kruopel÷s nuo peleko (9 pav.) (Griffitts, 2007).
1.4.2 Bakterin÷s infekcijos
23
Taip pat siūloma surasti galimą priežastį, kol bus gauti atsakymai iš laboratorijos apie galimos bakterijos rūšį.
Būtina pažym÷ti, kad naudojami medikamentai bendrame akvariume sunaikina ne tik ligos suk÷l÷jus, bet ir biologiniame filtre esančias Nitrosomonas ir Nitrobacter bakterijas. Vis d÷lto, visada turime žinoti galimą riziką. Jeigu naudojame šį gydymo metodą, tai nuolat turi būti tikrinamas amoniako ir nitratų kiekis. Saugesnis metodas yra perkelti žuvis į karantininį akvariumą ir gydyti jas ten, arba atjungti biologinį filtrą ir gydyti bendrame akvariume. (Bassleer, 2004)
Pelekų puvinys
Šią ligą gali sukelti tokios bakterijos, kaip Pseudomonas, Aeromonas, Edwardsiella. (Bassleer , 2004)
Bakterijos pažeidžia pelekus: iš permatomų jie tampa tamsūs, galima pasteb÷ti kruvinus dryžius. Liga gali pažeisti ne tik patį peleką, bet ir jo pagrindą. Tokiu atveju žuvis miršta. Paprastai ši liga sveikoms žuvims nepasireiškia. Žuvys tampa jautresn÷s, kai patiria stresą ar pelekai yra pažeisti pvz. šalčio. (Berg, 2005)
Gydymui rekomenduojama naudoti antibakterines medžiagas, tokias kaip eritromicinas, nifurpirinolis, neomicinas ar neomicinas - nifurpirinolis.(Bassleer, 2004)
10 pav. 11 pav.
24
Akių drumstumas
Akies drumstumas atsiranda ant akies nuo įvairių bakterinių ir parazitinių infekcijų (Cryptocaryon, Brooklynella). Žalos gali sukelti transportavimas, purvinas vanduo, kovos tarp žuvų. Akys būna iškilusios ar uždegimin÷s. (Bassleer, 2004)
Jeigu vanduo pakankamai geros kokyb÷s, tuomet ši liga praeis savaime per 1-2 savaites. Tod÷l rekomenduojama palaukti kurį laiką, prieš skiriant gydymą antibiotikais. (Berg, 2005)
12 pav. Pavaizduota žuvis serganti akių drumstumu. ( http://www.thereeftank.com
/forums/f6/cloudy-eyed-foxface-now-whats-wrong-182881.html ; prisijungimo laikas: 2012-12-21)
Mikobakterioz÷ ( tuberkulioz÷ )
Tai infekcin÷ žuvų liga, kurią sukelia Mycobacterium piscium, rečiau kitos Mycobacterium genčiai priklausančios bakterijos.
Liga perduodama ne tik tiesioginio kontakto metu, bet ir per infekuotą vandenį, gruntą, dekoracijas ir inventorių. Užsikrečiama per virškinimo traktą, kur papuolusios bakterijos ar jų sporos per žarnyno sieneles patenka į kraują ir išnešiojamos po visus audinius, kur pradeda daugintis, sukeldamos ten uždegiminius procesus. (Sidikerskis, 2008)
25
Dažniausiai sergančios žuvys turi būti pašalintos ir neišvengiamai nužudomos suteikiant kuo mažiau skausmo. Gydymas su kanamicinu, streptomicinu ar kitais vaistais, skirtais tuberkuliozei gydyti, retai duoda rezultatų. Akvariumo sterilizacija ultravioletiniais spinduliais padeda sustabdyti Mycobacterium sp. plitimą. ( Bassleer, 2004)
13 pav. Kepenyse matomos baltos pseudocistos. ( http://www.aquarium.lt/index.php? option=com _content &task=view&id=748&Itemid=114 ; prisijungimo laikas: 2012-12-23)
1.4.3 Grybelin÷s infekcijos
Grybelin÷s infekcijos būna dviejų rūšių: išorin÷s ir vidin÷s. Išorin÷s dažniausiai pasireiškia kaip antrin÷s infekcijos, sukeltos tokių grybelių kaip Saprolegnia sp. Vidines infekcijas sukelia Ichthyosporidium hoferi (ankščiau Ichthyophonus hoferi). (Bassleer, 2004)
Saprolegnia sp.
Šio grybelio sukelta liga retai pasitaiko jūrin÷ms žuvims. Šis grybelin÷ infekcija pasireiškia kaip antrin÷ liga, kuri atsiranda po bakterinių ir/ar parazitinių odos ir pelekų pažeidimų. Įtakos turi ir netinkamos gyvenimo sąlygos, prasti filtravimo įrenginiai ar paviršin÷s organin÷s liekanos. Sveika žuvis retai kada infekuosis šiuo grybeliu. Kai pažeista apsaugin÷ gleivin÷, grybelis gali įsiskverbti į odą. (Bassleer , 2004)
Svarbu išsiaiškinti pirminį ligos suk÷l÷ją ir jį pašalinti. Grynas jūros vanduo su gera filtravimo sistema gali pakankamai apsaugoti nuo grybelio augimo. Ankstyvoje stadijoje efektyvūs yra nifurpirinolis, malachito žaliasis, vario sulfatas ar fenoksietanolis. (Bassleer, 2004)
26
Grybelis paveikia vidaus organus. Išorinių simptomų jokių nepastebima. Simptomai išryšk÷ja v÷lesn÷se infekcijos stadijose, t.y. kai jau išgydyti nebeįmanoma. Užsikr÷tusios žuvys greitai praranda svorį, akys iššokusios, tamsūs spuogeliai ant odos, pelekų audinys pažeistas. Grybelis nustatomas mikroskopiškai tiriant vidaus organus - kepenis, inkstus, blužnį. Kai kuriais atvejais organai gali būti inkapsuliuoti grybelinio parazito.
Norint išvengti šios ligos reikia šerti žuvis aukštos kokyb÷s maistu. Dedamas į maistą fenoksietanolis yra efektyvus gydymui ir kaip profilaktin÷ priemon÷, nors rezultatai ne visada geri. Sergančias žuvis reikia izoliuoti nuo sveikų. (Bassleer, 2004)
14 pav. Pavaizduotos grybelin÷s infekcijos, sukeltos Ichthyosporidium hoferi, vienas iš klinikinių požymių: iššokusios akys. (http://fishbase.sinica.edu.tw/Diseases/DiseasesSummary2. php?discode =371; prisijungimo laikas: 2012-12-22)
1.4.4 Parazitin÷s infekcijos
Parazitin÷s infekcijos yra pagrindin÷ susirgimų priežastis daugumai žuvų. Jomis dažniausiai užsikrečia, kai į akvariumą paleidžiamos nekarantinuotos žuvys, jeigu vanduo pakeičiamas užterštų šaltinių vandeniu. (Roberts et al, 2009)
Oodinoz÷
27
Amyloodinium parazitai lengvai matomi ant odos per mikroskopą (x100 arba x200). Parazitai atrodo kaip tamsūs kūgio formos vienaląsčiai organizmai audinyje. Jų gyvenimo ciklo žinojimas itin svarbus tinkamam gydymui užtikrinti. Amyloodinium ocellatum žuvyse iškyla cistos pavidalu. Akvariume po kelių dienų parazitai nukrenta nuo šeimininko ir pasidalina į daugybę dukterinių ląstelių. Kiekviena dukterin÷ ląstel÷ suformuoja žiuželį ir nuplaukia tolyn. Nor÷damos išgyventi, šios sporos turi susirasti šeimininkus per 24 valandas. Tod÷l svarbiausia greitai užmušti visas min÷tas laisvai beplaukiojančias sporas. (Bassleer, 2004)
Dažnai pirmasis šios ligos požymis yra mirštančios ar jau negyvos žuvys. Tod÷l reikia galvoti apie prasidedantį ligos protrūkį. Sergančios žuvies oda gali tur÷ti silpnai auksinį ar rudą blizg÷jimą. (Reed, Francis-Floyd, 1994)
Užsikr÷tusios žuvys būna neramios, kenčia nuo sunkaus kv÷pavimo, trina savo kūnus į koralus, kyla į akvariumo paviršių ir gaudo orą, arba tiesiog guli akvariumo dugne ( Bassleer, 2004).
Geriausia žuvis gydyti naudojant stiprų vario sulfato tirpalą, kuriame turi būti ne mažiau kaip 0,20 ppt vario jonų. Toks tirpalas turi būti naudojamas nuo 8 iki 10 dienų, kol visos naujai užgimusios sporos yra sunaikintos. (Bassleer, 2004)
15 pav. Pavaizduotas vienas iš oodinoz÷s klinikinių požymių – rudas odos blizg÷jimas. (http://acuaristasmarinosdevenezuela.com/foro/viewtopic.php?f=13&t=697&start=15; prisijungimo laikas 2013-01-15)
Baltoji d÷m÷tlig÷
28
Ligą nesunku nustatyti: būdingas požymis yra balti taškai, atsiradę ant žuvų odos, pelekų ir žiaunų. Ligai tik prasid÷jus, taškai pasiskirsto tik tam tikrose vietose ant kūno. Taip pat užsikr÷tusioms žuvims pagaus÷ja gleivių, susidrumsčia akys, nušiūra pelekai. Atsiradus antrinei infekcijai, pradeda pūti oda bei pelekai, atsiranda išblukusių arba raudonų vietų ant odos. Kadangi parazitai iš pradžių paveikia gleivinę, užsikr÷tusioms žuvims atsiranda kv÷pavimo problemų. (Bassleer, 2004)
Ši liga dažniausiai atsiranda po staigių laikinų pokyčių, atsiradusių akvariumo vandens aplinkoje, t.y. staigių temperatūros svyravimų, kuriuos sukelti gali išoriniai trukdžiai (pvz. sugedęs termoreguliatorius). Infekcijos priežastimi gali tapti ir didel÷ amoniako koncentracija, nitritai bei nitratai, labai žemas pH ar rūgštingumo lygis vandenyje. Taigi, daugybę faktorių gali įtakoti sumaž÷jusį atsparumą tokiems parazitams kaip Cryptocaryon irritans, kurie dažniausiai visada yra aptinkami akvariumo vandenyje. (Bassleer, 2004)
29
2. Tyrimo metodika ir organizavimas
Tyrimai buvo atliekami PLC „Mega“ akvariume ir LSMU VA Gyvulininkyst÷s katedroje. Tiriamasis darbas atliktas 2011 - 2012 metais. Jo metu kievieną savaitę buvo tiriami ir analizuojami vandens kokyb÷s rodikliai, žuvų mityba bei jų ligos.
2.1 Vandens tyrimo metodai
Pagrindiniams vandens parametrams nustatyti buvo naudojami kolorimetras (1 pav.) – Colorimeter DR/890 bei refraktometras - 1.00-107SG/0-100PSU ( 2 – 3 pav. ).
17 pav.
30
Temperatūra
Temperatūra buvo matuojama naudojant kompiuterinę sistemą „OMRON“.
Druskingumas
Druskingumas buvo nustatomas refraktometru - 1.00-107SG/0-100PSU (18-19 pav.). Vandens druskingumas buvo nustatomas tokiu būdu: pakeliama refraktometro dengiamoji plokštel÷, ant pagrindin÷s prizm÷s užlašinama 2 - 3 lašai tiriamojo vandens. Nuleidus pakeltą plokštelę įsitikinama, kad nesusidar÷ oro burbulai. Palaukus apie 30 sekundžių, kol susilygina vandens ir refraktometro temperatūros, prietaisas nukreipiamas į šviesos šaltinį ir primerkus vieną akį žiūrima pro jį. Matomas apvalus vaizdas, kurio centre - sugraduota skal÷ (3 pav.). Viršutin÷ skal÷s riba matoma m÷lyna, o apatin÷ – balta. Šių ribų susikirtimas parodo tiriamajame vandenyje esančią druskos koncentraciją ir savitąjį tankį.
pH
Vandens pH buvo nustatomas naudojantis greituoju testu – pH Profi Test (20 pav.)
Į 5 ml tiriamojo vandens įlašinama 4 - 6 lašai pH reagento ir maišoma apie 10 sekundžių švelniai sūkuriuojant. Po to tiriamasis m÷ginys padedamas ant balto lapo (spalva geriau išryšk÷ja) šalia tyrimo vertinimui naudojamos spalvų palet÷s. Vertindami spalvos intensyvumą nustatome vandens pH.
20 pav.
Šarmingumas
Nustatomas naudojantis greituoju testu – KH/Alk Profi Test (21 pav.).
31
vandenį lašinama reagento po vieną lašą, kol tiriamojo vandens spalva pasikeičia iš m÷lynai žalios į raudonai oranžinę. Tuomet stebima kiek švirkšte liko reagento ir pagal jo kiekį, naudojantis formule: KH= ( 1 – KH reagento likutis) × 16 , nustatomas šarmingumas.
21 pav.
Amoniakas
Amoniako koncentracija vandenyje buvo nustatoma naudojantis kolorimetru - Colorimeter DR/890 (17 pav.). Tyrimui atlikti naudojami 2 m÷gintuv÷liai. Į pirmąjį m÷gintuv÷lį įpilama 10 ml distiliuoto vandens, o į antrą – tiriamojo akvariumo vandens. Į abu m÷gintuv÷lius suberiama amoniako salicilato reagento (Ammonia Salicylate Reagent). M÷gintuv÷liuose išmaišomi milteliai ir paliekami 3 minutes pastov÷ti. Pra÷jus nurodytam laikui, į abu m÷gintuv÷lius suberiama amoniako cianurato (Ammonia Cyanurate) miltelių. M÷gintuv÷liuose ištirpinamas min÷tas reagentas ir paliekamas 15 minučių pastov÷ti. Pra÷jus nurodytam laikui ant kolorimetro nustatoma 64 programa. Tuomet įstatomas m÷gintuv÷lis su distiliuotu vandeniu ir atliekama kalibracija nustatant nulinę padalą. Po to įstatomas m÷gintuv÷lis su tiriamuoju vandeniu ir vertinamas gautas rezultatas.
Nitritai
Nitritų koncentracija vandenyje buvo nustatoma naudojantis kolorimetru - Colorimeter DR/890 (17 pav.).
32
Nitratai
Nitratų koncentracija vandenyje nustatoma naudojantis kolorimetru - Colorimeter DR/890 (17 pav.).
Tyrimui atlikti naudojami 2 m÷gintuv÷liai. Į abu m÷gintuv÷lius įpilama po 10 ml tiriamojo vandens. Į vieną jų suberiama reagento NitraVer 5 Nitrate. Tuomet 1 minutę m÷gintuv÷lis intensyviai kratomas. Paliekamas 5 minutes pastov÷ti. Pra÷jus nurodytam laikui paimamas m÷gintuv÷lis be ištirpinto reagento ir įstatomas į kolorimetrą ir atliekama kalibracija nustatant nulinę padalą, po to į kolorimetrą įstatome ( prieš tai nuvalomi pirštų anspaudai) vandens m÷ginį su reagentu ir vertinami gauti rezultatai.
Geležis
Geležies koncentracija vandenyje nustatoma naudojantis kolorimetru - Colorimeter DR/890 (17 pav.).
Tyrimui atlikti naudojami 2 m÷gintuv÷liai. Į abu m÷gintuv÷lius įpilama po 25 ml tiriamojo vandens. Į vieną jų suberiama reagento Ferrous Iron. Sumaišoma ir paliekama 3 minutes pastov÷ti. Pra÷jus nurodytam laikui ant kolorimetro nustatoma 33 programa. Pra÷jus nurodytam laikui paimamas m÷gintuv÷lis be ištirpinto reagento ir įstatomas į kolorimetrą ir atliekama kalibracija nustatant nulinę padalą, po to į kolorimetrą įstatomas vandens m÷ginys su reagentu ir vertinami gauti rezultati.
Fosfatai
Fosfatų koncentracija vandenyje nustatoma naudojantis kolorimetru - Colorimeter DR/890 (17 pav.).
33
2.2. PLC „ Mega“ vandens mikrobiologinis tyrimas
Vandens mikrobiologiniai tyrimai buvo atliekami pagrindiniame akvariume ir denitrifikatoriuje.
Koliforminių bakterijų skaičius buvo nustatomas pagal standartą LST EN ISO 9308 -1:2001/AC:2008, žarnin÷s lazdel÷s (E.coli) - LST EN ISO 9308-1:2001 / AC:2008, lūžin÷s klostridijos - LST EN ISO 7899 - 2:2001, žaliam÷l÷s pseudomonos - LST EN ISO 16266:2008. Šių rodiklių nustatymui buvo imamas 1ml vandens ir mikrobiologiniai tyrimai atliekami esant vandens temperatūrai 22 °C ir 37 °C.
Gram – bakterijos Aeromonas ir Vibrio buvo tirtos pagal tokį standartą – SDP 5.4.4.B30:2011, Yersinia ir Edwardsiella – SDP 5.4.4.B2:2011, Pseudomonas – SDP 5.4.4.B31:2011, Gram + bakterijos Streptococcus buvo tirtos pagal standartą – SDP 5.4.4.B48:2011.
2.3. Žuvų š÷rimas
Žuvų š÷rimo analiz÷ buvo vykdoma nuo 2011 m. spalio m÷n. iki 2012 m. gruodžio m÷n. Tyrimo metu buvo atliekama žuvų pašarų, jų š÷rimo tipų bei darbotvark÷s analiz÷.
2.4. Naujų atvežtų žuvų karantino ir ligų prevencijos analiz÷
Žuvų sveikatingumas buvo stebimas pagal jų elgseną, nustatant ligų pirmuosius požymius bei taikant sergančių žuvų gydymą vario sulfatu.
Žuvų ligų oodin÷s ir baltosios d÷m÷tlig÷s gydymui taik÷me tokią schemą: 1 litrui vandens buvo terpiama 0,3 mg vario sulfato pentahidrato ( Cu SO4 · 2H2O ) (Das geltende
Futtermittelrecht, 2012).
34
2.5. Biometrinis duomenų apdorojimas
Darbe analizuoti duomenys buvo vertinami statistiškai naudojantis programa STATISTICA versija 6,0.
35
3. Tyrimo rezultatai
3.1. Uždarosios recirkuliacin÷s sistemos analizavimas
Uždaroji recirkuliacin÷ sistema - tai įrenginių kompleksas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo ir palaiko pageidaujamus vandens parametrų rodiklius.
Šios sistemos veikimo principas PLC „Mega“ akvariume: vandens perteklius iš pagrindinio akvariumo pašalinamas į vandens surinkimo rezervuarą. Iš vandens surinkimo rezervuaro 4 siurbliais (aukšto ir žemo spaudimo) vanduo perpumpuojamas į baltymų separatorius, kuriuose jis, naudojant ozonatorių, prisotinamas ozonu ir sumaišomas su oru(Hemdal, 2006). Susidarę smulkūs oro burbuliukai su putomis pašalina vandenyje ištirpusias organines medžiagas, toksinus. Juose vanduo taip pat prisotinamas deguonimi. Vanduo iš baltymų separatorių nuteka į biofiltrą. Jame esančios bakterijos ( Nitrosomonas ir Nitrobacter (Tullock, 2002) ) skaido amoniaką į nitritus, o nitritus į nitratus. (Honavec,1996) Toliau vanduo pumpuojamas trimis siurbliais, iš kurių vienas vandenį perpumpuoja į akvariumą, o kiti du – į sm÷lio filtrus . Sm÷lio filtruose pašalinamos stambios skaldos, maisto ir kitos dalel÷s. Kaip nurodo John H.Tullock ( 2002 ) tokio proceso metu yra ženkliai pagerinama vandens kokyb÷. Iš sm÷lio filtrų, per termoreguliatorius vanduo grąžinamas į pagrindinį akvariumą.( Urakawa et al.,2007)
36
Šios bakterijos, Nitrosomonas ir Nitrobacter, yra naudojamos amoniako skaidymui. Tačiau PLC „ Mega“ jūriniame akvariume nenustatomi šių bakterijų kiekiai, neanalizuojami procesai sąlygojantys šių bakterijų veiklą.
3.2. PLC „Mega“ jūrinio akvariumo vandens tyrimų rezultatų analizavimas
Vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių normalius žuvų fiziologinius procesus, jų elgseną bei sveikatingumą yra vandens kokyb÷.Vandens kokybę sąlygoja tokie pagrindiniai rodikliai kaip temperatūra, pH, šarmingumas, druskingumas bei nitritų, nitratų, geležies ir fosfatų kiekiai.( Grguric et al., 1999)
Norint užtikrinti žuvų sveikatingumą būtina prisilaikyti optimalius vandens kokybinius rodiklius. Kaip nurodo (Robert, Goldstein, 2008) standartiniai vandens kokybiniai parametrai gali būti skirtingi, nes juos sąlygoja laikomų žuvų rūšys bei jų koncentracija.
PLC „Mega“ akvariume palaikomos tokios vandens parametrų normos:
9 lentel÷. Rekomenduojami vandens kokybiniai parametrai.
Rodikliai Matavimo vienetai Reikšm÷s
37
Tyrimų rezultatai buvo grupuojami analizuojant vandens kokybinius parametrus trijų m÷nesių laikotarpyje. Tyrimai buvo vykdomi 2011 m. spalio-gruodžio m÷n., 2012 m.sausio – kovo m÷n., 2012 m. balandžio – birželio m÷n., 2012 m. liepos – rugs÷jo m÷n. , 2012 m. spalio – gruodžio m÷n.
10 lentel÷. Vandens tyrimų rezultatai 2011 m. spalio – gruodžio m÷n.
Vert÷s Druskin- gumas, ‰ Šarmin- gumas, dKH NH3, mg/l NO2, mg/l NO3, mg/l Fe, mg/l PO4, mg/l Vidurkis (x ) 29,5±0,29 9,62±0,3 0,00 0,03±0,02 40,34±1,46 0,00 20,38±0,26 Vidutinis kvadratinis nuokrypis ( δ ) 0,5 0,52 0,00 0,03 2,54 0,01 0,45
Kaip matosi iš pateiktų duomenų, visi tirti vandens kokybiniai parametrai atitinka PLC „Mega“ jūrinio akvariumo nustatytus vandens kokyb÷s rodiklius.
11 lentel÷. Vandens tyrimų rezultatai – 2012 m. sausio – kovo m÷n.
Vert÷s Druskin- gumas, ‰ Šarmin- gumas, dKH NH3, mg/l NO2, mg/l NO3, mg/l Fe, mg/l PO4, mg/l Vidurkis (x ) 30,07±0,16 10,25±0,12 0,00 0,02±0 43,49±2,32 0,00 21,43±0,48 Vidutinis kvadratinis nuokrypis ( δ ) 0,27 0,212 0,00 0,00 4,02 0,00 0,84
38
12 lentel÷. Vandens tyrimų rezultatai – 2012 m. balandžio – birželio m÷n.
Vert÷s Druskin- gumas, ‰ Šarmin- gumas, dKH NH3, mg/l NO2, mg/l NO3, mg/l Fe, mg/l PO4, mg/l Vidurkis (x ) 30,15±0,08 9,47±0,23 0,00 0,01 44,27±1,58 0,00 23,07±0,21 Vidutinis kvadratinis nuokrypis ( δ ) 0,13 0,41 0,00 0,00 2,74 0,00 0,37
Kaip matosi iš pateiktų duomenų metų laikotarpis netur÷jo jokios įtakos vandens kokybiniams rodikliams, jie kaip ir ankstesniais laikotarpiais atitiko reikalavimus keliamus vandens kokybei.
13 lentel÷. Vandens tyrimų rezultatai – 2012 m. liepos – rugs÷jo m÷n.
Vert÷s Druskin- gumas, ‰ Šarmin- gumas, dKH NH3, mg/l NO2, mg/l NO3, mg/l Fe, mg/l PO4, mg/l Vidurkis (x ) 30,53±0,29 9,37±0,4 0,00 0,02 52,90±4,7 0,00 22,48±0,29 Vidutinis kvadratinis nuokrypis ( δ ) 0,50 0,70 0,00 0,00 8,14 0,00 0,50
39
14 lentel÷. Vandens tyrimų rezultatai – 2012 m. spalio – gruodžio m÷n.
Vert÷s Druskin- gumas, ‰ Šarmin- gumas, dKH NH3, mg/l NO2, mg/l NO3, mg/l Fe, mg/l PO4, mg/l Vidurkis (x ) 30,28±0,17 8,81±0,11 0,00 0,02 57,14±1,12 0,00 22,61±0,21 Vidutinis kvadratinis nuokrypis ( δ ) 0,30 0,19 0,00 0,00 1,95 0,00 0,36
Nurodytu laikotarpiu analizuojami vandens kokybiniai parametrai taip pat atitiko nustatytus PLC „Mega“ reikalavimus. Išanalizavus literatūrą rekomenduotume šį PLC „Megos“ standartą papildyti tokiais papildomais rodikliais, t.y. nustatin÷ti tirpaus deguonies kiekį vandenyje, jis tur÷tų sudaryti 7 - 9 mg/l vandens. Optimali deguonies koncentracija akvariumo vandenyje užtikrintų geresnį žuvų sveikatingumą. Siūlytume šio rodiklio nustatymui naudoti elektrocheminio zondo metodą, taikant standartą – ISO 5814:2012. Taip pat siūlytume PLC „ Megos“ standartą papildyti bendro liekamojo chloro rodikliu. Jis tur÷tų sudaryti mažiau nei 0,005 mg/l ir jis tur÷tų būti nustatomas LST EN ISO 7393-1:2000. Šis rodiklis taip pat pad÷tų geriau užtikrinti žuvies sveikatingumą, nes per didel÷s jo koncentracijos gali sukelti neigiamus fiziologinius pakitimus žuvų organizme. Taip pat atlikus literatūros analizę, galima konstatuoti, kad tokio lygio akvariumuose yra nustatin÷jami sunkieji metalai. Tod÷l mes taip pat rekomenduotume kartą per ketvirtį nustatyti sunkiuosius metalus akvariumo vandenyje. Sunkiųjų metalų nustatymui tinkamiausias būdas yra naudojant atomo absorbcijos spektrometrą ( AAS ).
3.3. PLC „ Mega“ vandens mikrobiologinio tyrimo analiz÷
40
15 lentel÷. Vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai.
Mikroorganizmai Vanduo iš akvariumo Vanduo iš denitrifikatorius
Koliformai 135 24
E.coli Nenustatyti Nenustatyti
Žarniniai enterokokai Nenustatyti Nenustatyti
Lūžin÷s klostridijos Nenustatyti Nenustatyti
Žaliamielis pseudomonas Nenustatyti Nenustatyti
Aeromonas Nenustatyti Nenustatyti
Vibrio Nenustatyti Nenustatyti
Yersinia Nenustatyti Nenustatyti
Edwardsiella Nenustatyti Nenustatyti
Streptococcus Nenustatyti Nenustatyti
Pseudomonas Nenustatyti Nenustatyti
41
3.4. PLC „Mega“ jūrinio akvariumo žuvų š÷rimo analizavimas
Žuvys šeriamos specialios sud÷ties kombinuotaisiais pašarais, šaldyta žuvimi, midijomis, krevet÷mis ir dumbliais. Rykliai šeriami kartu su žuvimis, jiems duodama šaldytų lydekų, hekų, retkarčiais gyvų up÷takių.
Š÷rimo darbotvark÷:
• Pirmadieniais – Penktadieniais šeriama 2 kartus dienoje. Rytinio š÷rimo metu duodama granulių; vakarinio š÷rimo metu duodama smulkiai pjaustytos šaldytos žuvies, midijų, krevečių.
• Šeštadieniais daromas vienas š÷rimas – duodama šaldytos žuvies, midijų, krevečių + granul÷s.
• Sekmadienis – iškrovos diena, žuvys nešeriamos.
42
vert÷ yra baltymai – 38,1 proc. , žali riebalai - 9,7 proc., žalios ląstelienos - 2,8 proc., pelenai - 10,5 proc.
3.5. Naujų atvežtų žuvų karantino ir ligų prevencijos rezultatų analiz÷
PLC „Mega“ akvariumo tyrimų laikotarpiu susipažinta su žuvų adaptacin÷mis galimyb÷mis karantinavimo metu.
Karantinas reikalingas ne tik susirgusių žuvų gydymui, bet ir naujai atvežtų žuvų steb÷jimui bei adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos. Atvežtos žuvys yra per silpnos išgyventi jau esamame akvariume, kadangi d÷l patirto streso nusilpsta jų imunin÷ sistema, tod÷l joms sunku kovoti su žuvimis d÷l maisto ar tiesiog nuo jų apsiginti. Tod÷l karantinavimo metu žuvys po truputį atsigauna bei adaptuojasi prie pasikeitusios aplinkos.(Carnegie,2012)
D÷l patiriamo streso žuvys gali susirgti, tačiau ne visada klinikiniai požymiai pasireiškia iš karto. Dažniausiai jos būna ligų nešiotojos ir jei prieš paleidžiant į akvariumą žuvys n÷ra karantinuojamos, tai sukeliama didel÷, galimai pasireiškiančių ligų rizika jau laikomoms žuvims. Tod÷l žuvis reikia po truputį adaptuoti prie vandens, o pasireiškus ligos požymiams - laiku gydyti. ( Goemans, Ichinotsubo, 2008)
Rekomenduojama žuvis karantine laikyti apie 4 - 6 savaites, kadangi kai kurių ligų inkubacinis laikotarpis trunka apie 3 savaites (pvz. Odinoz÷s). Žuvis galima karantinuoti dviem būdais:
• Laikyti akvariume ir gydyti tik tada, kai pasireiškia pirmieji ligos požymiai; • Nuo pat pradžių skirti gydomąją terapiją.
Antruoju atveju karantinuoti paprasčiau, kadangi ne visada ligos požymiai pasireiškia greitai, tod÷l galima patirti didesnių nuostolių.( Fenner, Wittenrich, 2008)
43
16 lentel÷. Žuvų rūšys laikomos karantine
Žuvų rūšis Atvežta, vnt. Paleista į pagrindinį akvariumą, vnt.
Kaip atrodo
Pterois mombasae 1 Neišgyveno
http://www.fishbase.org/summary/Pt erois-mombasae.html Odonus niger 8 5 http://www.fishbase.org/summary/Od onus-niger.html Siganus magnificus 8 3 http://www.fishbase.us/summary/Sig anus-magnificus.html
Chaetodon lunula 6 Neišgyveno
http://www.fishbase.org/summary/Ch aetodon-lunula.html
Cephalopholis formosa 1 Neišgyveno
http://www.fishbase.us/summary/Cep halopholis-formosa.html
44 http://www.fishbase.org/summary/Pt erois-volitans.html Siganus guttatus 3 3 http://www.fishbase.org/summary/Si ganus-guttatus.html Acanthurus tennenti 2 1 http://www.fishbase.org/summary/Ac anthurus-tennentii.html Selene vomer 10 9 http://www.fishbase.org/summary/Se lene-vomer.html
Rhinecanthus aculeatus 1 Neišgyveno
http://www.fishbase.org/summary/sp eciessummary.php?id=5839
Amphiprion clarkii 1 Neišgyveno
http://www.fishbase.org/summary/A mphiprion-clarkii.html
45
http://www.fishbase.org/summary/Va riola-louti.html
Karantino pradžioje d÷l transportavimo metu patirto streso bei nusilpusios imunin÷s sistemos pasireišk÷ oodinoz÷s ir baltosios d÷m÷tlig÷s ligų protrūkiai. Žuvys prad÷tos gydyti vario sulfato tirpalu.
Po karantinavimo laikotarpio į pagrindinį PLC „Mega“ akvariumą buvo paleista 21 žuvis iš 48 atvežtų. Dauguma žuvų mir÷ nuo ligų karantinavimo metu.
Vario sulfatas daugiausia naudojamas gydyti odinozei ir baltąjai d÷m÷tligei. Akvariumo vandenyje vario sulfatas derinamas su sm÷lio, koralų bei akmenų karbonatais. Šis derinimas priklauso nuo pH, deguonies kiekio, anglies dvideginio kiekio. Žuvų profilaktikai vario sulfato dozavimas gali būti nuo 0,25 ppm iki 0,30 ppm. Jų gydymo trukm÷ turi būti bent dvi savaites – tuomet Oodinium ar Cryptocaryon sp. parazitai išnaikinami ankstyvoje brendimo stadijoje. Kitokiu atveju liga atsinaujina. Vario sulfatas gali būti kombinuojamas su 37 % formaldehidu ar metilo m÷lynuoju, bet niekuomet nemaišomas su neomicinu ar sulfonamidu, nes tai gali sukelti ne tik neigiamos, bet ir teigiamos mikrofloros žuvimą.(Bassleer, 2004)
46
4. Rezultatų aptarimas
PLC „ Mega“ jūrinio akvariumo uždaroji recirkuliacin÷ sistema - tai įrenginių kompleksas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo ir palaiko pageidaujamus vandens parametrų rodiklius. Akvariumo biologiniame filtre esančios bakterijos Nitrosomonas ir Nitrobacter skaido amoniaką į nitritus, o nitritus į nitratus. (Tullock, 2002) Tačiau PLC „ Mega“ jūriniame akvariume nenustatomi šių bakterijų kiekiai, neanalizuojami procesai sąlygojantys šių bakterijų veiklą.
Sm÷lio filtruose pašalinamos stambios skaldos, maisto ir kitos dalel÷s. Kaip nurodo John H.Tullock ( 2002 ) tokio proceso metu yra ženkliai pagerinama vandens kokyb÷. Iš sm÷lio filtrų, per termoreguliatorius vanduo grąžinamas į pagrindinį akvariumą.
Vienas iš pagrindinių veiksnių sąlygojančių normalius žuvų fiziologinius procesus, jų elgseną bei sveikatingumą yra vandens kokyb÷. Vandens kokybę sąlygoja tokie pagrindiniai rodikliai kaip temperatūra, pH, šarmingumas, druskingumas bei nitritų, nitratų, geležies ir fosfatų kiekiai.
Norint užtikrinti žuvų sveikatingumą būtina prisilaikyti optimalius vandens kokybinius rodiklius. Kaip nurodo (Robert, Goldstein, 2008) standartiniai vandens kokybiniai parametrai gali būti skirtingi, nes juos sąlygoja laikomų žuvų rūšys bei jų koncentracija. Vandens tyrimai buvo vykdomi 2011 m. spalio-gruodžio m÷n., 2012 m.sausio – kovo m÷n., 2012 m. balandžio – birželio m÷n., 2012 m. liepos – rugs÷jo m÷n. , 2012 m. spalio – gruodžio m÷n. visi tirti vandens kokybiniai parametrai atitinka PLC „Mega“ jūrinio akvariumo nustatytus vandens kokyb÷s rodiklius. PLC „Megos“ akvariumo vandens kokyb÷s reikalavimuose maksimalus leistinas nitratų kiekis yra 300 mg/l. Toks leistinas maksimalus nitratų kiekis yra toleruotinas akvariumo vandenyje, tačiau palyginus su geriamojo vandens kokybiniais reikalavimais, šis rodiklis netur÷tų viršyti daugiau kaip 50 mg/l ( „ Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai“ HN 24:2003).
47
metalai. Tod÷l mes taip pat rekomenduotume kartą per ketvirtį nustatyti sunkiuosius metalus akvariumo vandenyje. Sunkiųjų metalų nustatymui tinkamiausias būdas yra naudojant atomo absorbcijos spektrometrą ( AAS ).
Vandens mikrobiologinis užterštumas tiesiogiai sąlygoja žuvų sveikatingumą. Esant dideliam E.coli, koliformų ir klostridijų skaičiui gali sąlygoti tokius žuvų ligų susirgimus: furunkuliozę, vibriozę, raudonligę ir kt.
Akvariumo vandenyje nebuvo nustatyta E.coli, žarninių enterokokų, lūžinių klostridijų, žaliamielio pseudomono bakterijų, tačiau buvo nustatytas bendras mikrobiologinis užterštumas 160 KSV/ml
.
Tačiau kaip nurodoma Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 turi sudaryti ne daugiau kaip 100 KSV/mlŽuvys šeriamos specialios sud÷ties kombinuotaisiais pašarais, šaldyta žuvimi, midijomis, krevet÷mis ir dumbliais. Šių kombinuotųjų pašarų maistin÷ vert÷ yra baltymai – 38,1 proc. , žali riebalai - 9,7 proc., žalios ląstelienos - 2,8 proc., pelenai - 10,5 proc.
Rykliai šeriami kartu su žuvimis, jiems duodama šaldytų lydekų, hekų, retkarčiais gyvi up÷takiai.
Š÷rimo darbotvark÷:
• Pirmadieniais – Penktadieniais šeriama 2 kartus dienoje. Rytinio š÷rimo metu duodama granulių; vakarinio š÷rimo metu duodama smulkiai pjaustytos šaldytos žuvies, midijų, krevečių.
• Šeštadieniais daromas vienas š÷rimas – duodama šaldytos žuvies, midijų, krevečių + granul÷s.
• Sekmadienis – iškrovos diena, žuvys nešeriamos.
48
nikotinin÷s rūgšties – 120 mg, pantoteno rūgšties – 40 mg, folio rūgšties – 5mg, biotino – 1 mg, vitamino C – 200 mg. Šie kiekiai yra pateikiame 1 kg pašarų.
Karantinas reikalingas ne tik susirgusių žuvų gydymui, bet ir naujai atvežtų žuvų steb÷jimui bei adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos. Atvežtos žuvys yra per silpnos išgyventi jau esamame akvariume, kadangi d÷l patirto streso nusilpsta jų imunin÷ sistema, tod÷l joms sunku kovoti su žuvimis d÷l maisto ar tiesiog nuo jų apsiginti. Tod÷l karantinavimo metu žuvys po truputį atsigauna bei adaptuojasi prie pasikeitusios aplinkos.
D÷l patiriamo streso žuvys gali susirgti, tačiau ne visada klinikiniai požymiai pasireiškia iš karto. Dažniausiai jos būna ligų nešiotojos ir jei prieš paleidžiant į akvariumą žuvys n÷ra karantinuojamos, tai sukeliama didel÷, galimai pasireiškiančių ligų rizika jau laikomoms žuvims. Tod÷l žuvis reikia po truputį adaptuoti prie vandens, o pasireiškus ligos požymiams - laiku gydyti.
Rekomenduojama žuvis karantine laikyti apie 4 - 6 savaites, kadangi kai kurių ligų inkubacinis laikotarpis trunka apie 3 savaites (pvz. Odinoz÷s). Žuvis galima karantinuoti dviem būdais:
• Laikyti akvariume ir gydyti tik tada, kai pasireiškia pirmieji ligos požymiai; • Nuo pat pradžių skirti gydomąją terapiją.
Antruoju atveju karantinuoti paprasčiau, kadangi ne visada ligos požymiai pasireiškia greitai, tod÷l galima patirti didesnių nuostolių.
Vario sulfatas daugiausia naudojamas gydyti odinozei ir baltąjai d÷m÷tligei. Akvariumo vandenyje vario sulfatas derinamas su sm÷lio, koralų bei akmenų karbonatais. Šis derinimas priklauso nuo pH, deguonies kiekio, anglies dvideginio kiekio. Žuvų gydymui vario sulfato dozavimas gali būti nuo 0,25 ppm iki 0,30 ppm. Jų gydymo trukm÷ turi būti bent dvi savaites – tuomet Oodinium ar Cryptocaryon sp. parazitai išnaikinami ankstyvoje brendimo stadijoje. Kitokiu atveju liga atsinaujina. Vario sulfatas gali būti kombinuojamas su 37 % formaldehidu ar metilo m÷lynuoju, bet niekuomet nemaišomas su neomicinu ar sulfonamidu, nes tai gali sukelti ne tik neigiamos, bet ir teigiamos mikrofloros žuvimą.(Bassleer, 2004)
49
Išvados
1. PLC „ Mega“ jūrinio akvariumo uždaroji recirkuliacin÷ sistema - tai įrenginių kompleksas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo ir palaiko pageidaujamus vandens parametrų rodiklius.
2. Vandens tyrimai buvo vykdomi 2011 m. spalio-gruodžio m÷n., 2012 m.sausio – kovo m÷n., 2012 m. balandžio – birželio m÷n., 2012 m. liepos – rugs÷jo m÷n. , 2012 m. spalio – gruodžio m÷n. visi tirti vandens kokybiniai parametrai atitinka PLC „Mega“ jūrinio akvariumo nustatytus vandens kokyb÷s rodiklius.
3. Akvariumo vandenyje nebuvo nustatyta E.coli, žarninių enterokokų, lūžinių klostridijų, žaliamielio pseudomono bakterijų, tačiau buvo nustatytas bendras mikrobiologinis užterštumas 160 KSV/ml
.
Tačiau kaip nurodoma Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 turi sudaryti ne daugiau kaip 100 KSV/ml4. Žuvys šeriamos specialios sud÷ties kombinuotaisiais pašarais, šaldyta žuvimi, midijomis, krevet÷mis ir dumbliais. Šių kombinuotųjų pašarų maistin÷ vert÷ yra baltymai – 38,1 proc. , žali riebalai - 9,7 proc., žalios ląstelienos - 2,8 proc., pelenai - 10,5 proc. Rykliai šeriami kartu su žuvimis, jiems duodama šaldytų lydekų, hekų, retkarčiais gyvų up÷takių.
50
Pasiūlymai
1. PLC „ Mega“ jūriniame akvariume nustatyti bakterijų Nitrosomonas ir Nitrobacter kiekius bei analizuoti procesus, sąlygojančius šių bakterijų veiklą.
2. PLC „Megos“ vandens kokyb÷s standartą papildyti papildomais rodikliais, nustatyti tirpaus deguonies bei liekamojo chloro kiekius vandenyje. Deguonies kiekį vandenyje nustatyti elektrocheminio zondo metodu, taikant standartą – ISO 5814:2012. Liekamojo chloro kiekį nustatyti naudojant standartą LST EN ISO 7393-1:2000.
3. PLC „ Mega“ jūriniame akvariume kartą per ketvirtį nustatyti sunkiuosius metalus akvariumo vandenyje. Sunkiųjų metalų nustatymui naudoti atomo absorbcijos spektrometrą ( AAS ).
4. Kombinuotuosiuose pašaruose naudoti geležies glicinatą, nes tai užtikrina geresnę jos rezorbciją žuvų organizme.
51
Pad÷kos
52
Literatūra
1) Akvariumo žinynas. Leidykla Rosma.2004. P. 175
2) Savičius Liutauras. Ligos. 2003.
(http://www.akvariumas.com/; prisijungimo laikas: 2013-01-05)
3) Sidikerskis Eduardas. Žuvų mikobakterioz÷. VETinfo 2008/1 54-57 p.
4) Bassleer Gerald. Disease in Marine Aquarium Fish : Causes – Syptoms – Treatment . Belgium. 2004. P. 93.
5) Brunner, Bernd. The Ocean at Home. New York, 2003. P. 144.
(http://en.wikipedia.org/wiki/Aquarium#cite_note-2; prisijungimo laikas: 2013-01-10 )
6) Berg William. Tropical Fish.A Beginners Guide. 2005 m. P. 84.
(http://www.aquaticcommunity.com/disease/common.php; prisijungimo laikas: 2012-12-21. )
7) Bernd Renard. Seltene Erden als Leistungsförderer in der Fischzucht Untersuchungen an Regenbogenforellen und Karpfen. München.2005.
8) Buchmann K., Bresciani J., Pedersen K., Ariel E., Dalsgaard I.& Madsen L. Fish Disease – An Introduction. Denmark 2009. P. 131.
9) Clinton Carnegie. pH and Alkalinity.; Quarantine Tank
(http://saltwateraquariumhobby.com/water-parameters/ph-and-alkalinity/; prisijungimo laikas: 2012-12-06.)
53
11) Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s rekalavimai. HN 24:2003
12) Gigantic aquarium opens in shopping mall with 3,000 fish, 264,000 gallons of water and the strength to withstand earthquakes – (žiūr÷ta 2012-12-04).- Internete: http://www.dailymail. co.uk/news/article-2125814/Moroccan-aquarium-holds-3-000-fish-264-000-gallons-water-strength-withstand-earthquakes.html
13) Griffitts Tony. Mastering Freshwater Aquarium Ecosystems. 2007 . (http://aquaworldaquarium.com/Articles/TonyGriffitts/Lymphocystis_Virus.htm;
prisijungimo laikas: 2012-12-23)
14) Grune Broschure TE. Das geltende Futtermittelrecht. 2012. P. 254.
15) Goemans Bob , Ichinotsubo Lance. The Marine Fish Health & Feeding Handbook: The Esiantial Guide To Keeping Saltwater Species Alive And Thriving. 2008. P. 232.
16) Goemans Bob , Ichinotsubo Lance. The Marine Fish Health & Feeding Handbook: The Esiantial Guide To Keeping Saltwater Species Alive And Thriving. 2008. P. 232.
17) Dr. Goldstein J. Robert . Marine Reef Aquarium Handbook. 2008. P. 201.
18) Helmdal F. Jay. Advanced Marine Aquarium Techniques: Guide to Successful Professional Marine Aquarium Systems.2006. P. 352.
19) Hovanec A.Timothy and Delong F.Edward.Comparative Analysis of Nitrifying Bacteria Associated with Freshwater and Marine Aquaria. Applied and environmental microbiology, Aug. 1996, p. 2888–2896.
20) Lietuvos standartas LST EN ISO 7393-1:2000
21) Reed Peggy and Francis-Floyd Ruth. Amyloodinium Infectuons of Marine Fish. 1994.
54
22) Sanford, Gina . Aquarium Owner‘s Guide. 1999. P. 256.
(http://en.wikipedia.org/wiki/Aquarium#cite_note-2; prisijungimo laikas: 2013-01-10)
23) Urakawa Hidetoshi, Tajima Yoshiyuki, Numata Yoshiyuki and Tsuneda Satoshi. Low Temperature Decreases the Phylogenetic Diversity of Ammonia-Oxidizing Archaea and Bacteria in Aquarium Biofiltration Systems. Applied and environmental microbiology, Feb. 2008, p. 894–900.
24) Tullock H. John. Water Chemistry for the Marine Aquarium. Hong Kong. 2002. P. 96.
25) Yambot, A.V., Song, Y.L. & Sung, H.H. “Characterization of Cryptocaryon irritans, a Parasite Isolated from Marine Fishes in Taiwan.” Diseases of Aquatic Organisms, 54, 147-156, 2003. ( http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12747640 prisijungimo laikas: 2013-01-18.)
26) Aquarium Tank - (žiūr÷ta 2012-12-04). – Internete: http://www.thedubaiaquarium.com /aboutus/dauz/about_aquariumtank.aspx
27) Vaikų ekskursijos- (žiūr÷ta 2012-12-15) - http://www.mega.lt/lt/akvariumas/vaiku-ekskursijos/.
