HIPERTENZIJA: PACIENTO VAIDMUO LIGOS KONTROLĖJE

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

GRETA MUŠTAVIČIŪTĖ

HIPERTENZIJA: PACIENTO VAIDMUO LIGOS KONTROLĖJE

Darbo vadovė Lekt.dr.Rima Minkutė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis Data

HIPERTENZIJA: PACIENTO VAIDMUO LIGOS KONTROLĖJE

Darbo vadovė

Lekt.dr.Rima Minkutė Data

Recenzentas Darbą atliko Magistrantė

Data Greta Muštavičiūtė Data

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11

1.1. Arterinės hipertenzijos apibūdinimas, paplitimas ir klasifikacija ... 11

1.2. Arterinės hipertenzijos ir sveikos gyvensenos ryšys ... 14

1.3. Farmakoterapinės problemos susijusios su nepakankama AH kontrole ... 16

1.4. Pacientų vaidmuo gydant arterinę hipertenziją ... 16

2. TYRIMO METODIKA ... 19

2.1. Tyrimo metu taikyti metodai ... 19

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis ... 19

3. REZULTATAI ... 21

3.1. Bendra infomacija ... 21

3.2. Tiriamųjų sergamumas arterine hipertenzija ir kiti susirgimai ... 24

3.3. Veiksniai, galintys turėti įtakos arterinės hipertenzijos atsiradimui ir vystymuisi ... 29

3.4. Antihipertenzinių vaistų vartojimas... 33

3.5. Pacientų poţiūris ir supratimas apie arterinę hiperteziją ... 35

3.6. Pacientų dalyvavimas arterinės hipertenzijos gydymo stebėsenoje ... 38

3.7. Daţniausias pacientų kraujospūdis ir veiksmai padidėjus arteriniam kraujo spaudimui ... 41

3.8. Farmacijos specialisto įtaka sergant hipertenzija ... 44

4. REZULTATŲAPTARIMAS ... 45

5. IŠVADOS ... 48

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 49

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 53

SANTRAUKA

G. Muštavičiūtės magistro baigiamasis darbas „Hipertenzija: paciento vaidmuo ligos kontrolėje“, mokslinė vadovė lekt. dr. R. Minkutė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti ţmonių, sergančių arterine hipertenzija, poţiūrį į hipertenziją ir įvertinti jų dalyvavimą šios ligos kontrolėje.

Darbo uţdaviniai. 1) Nustatyti pagrindines pacientų gyvensenos charakteristikas, taip pat pacientų vaidmenį kontroliuojant savo kraujo spaudimą; 2) išsiaiškinti galimus rizikos veiksnius, turinčius įtakos nepakankamai arterinės hipertenzijos kontrolei; 3) nustatyti paciento dalyvavimą arterinės hipertenzijos gydymo veiksmingumo stebėsenoje; 4) atlikti statistinę duomenų analizę ir palyginti gautus rezultatus su kitų tyrėjų rezultatais.

Metodika. Apklausti 52 arterine hipertenzija sergantys pacientai, kurie vaistinėje įsigijo antihipertenzinius preparatus ir sutiko atsakyti į anketos klausimus. Surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS programinį paketą, 20.0 versiją, kategoriniai duomenys pateikti kaip skaičiai (proc.), rezultatų palyginimui skaičiuotas 2

.

Rezultatai. Didţioji dalis respondentų arterine hipertenzija serga nuo 1 iki 10 metų (p<0,05). Nustatyta, kad du trečdaliai (59,6 proc.) tiriamųjų yra normalaus kūno svorio, 63,5 proc. respondentų nurodė, jog nerūko, 51,9 proc. apklaustųjų visai nesportuoja. Pusė tiriamųjų (50 proc.) turi didesnį nei 140/90 mmHg kraujo spaudimą. Didesnė dalis nesportuojančių pacientų ir pacientai, kurių amţius virš 40 m., turėjo didesnį nei 140/90 mmHg AKS (p<0,05). 61,5 proc. pacientų, kurių šeimoje yra sergančiųjų širdies-kraujagyslių ligomis, turėjo didesnį nei 140/90 mmHg AKS (p<0,05).

57,7 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog gyvenimo būdas bei 90,4 proc. respondentų mano, jog padidėjęs kūno svoris turi įtakos arterinės hipertenzijos eigai ir gydymui (p<0,05). 32,7 proc. nurodė, jog insultas yra padidinto kraujo spaudimo pasekmė. Gydytojo paskirtus vaistus arterinei hipertenzijai gydyti vartoja 94,2 proc. tiriamųjų, 59,9 proc. respondentų esant normaliam kraujo spaudimui nepraleidţia vaistų dozės. Namuose kraujospūdţio matavimo aparatą turi 78,8 proc. apklaustųjų, tačiau penktadalis (19,2 proc.) tiriamųjų nestebi savo AKS. Didţioji dalissavo arterinį kraujo spaudimą matuoja vieną kartą dienoje. Pusė (48,1 proc.) apklaustųjų jaučiasi pakankamai gerai padidėjus kraujo spaudimui. 71,2 proc. respondentų konsultuojasi su farmacijos specialistu dėl jiems paskirtų vaistų vartojimo, suderinamumo ir pan.

Išvados. Pacientai nepakankamai dalyvauja arterinės hipertenzijos gydymo stebėsenoje, nors vartoja gydytojo paskirtus vaistus, nepraleidţia vaistų dozės, namuose turi kraujospūdţio matavimo aparatą bei turi teisingą supratimą apie arterinę hipertenziją. Tiriamojoje respondentų grupėje

reikalinga geresnė AH kontrolė, nes tyrimo metu nustatyta, jog daţniausias pacientų arterinis kraujo spaudimas buvo didesnis nei 140/90 mmHg.

SUMMARY

Master thesis of G. Muštavičiūtė “Hypertension: patients‟ role in disease control”. Scientific supervisor: lect. dr. R. Minkutė; Lithuanian University of Healthy Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy. – Kaunas.

Aim of the thesis. To study and to assess the approach of the patients with arterial hypertension to their disease and evaluate their participation in the disease control.

Objectives. 1) to identify main featuresof the life style and the patients role in participation in a control of their blood pressure; 2) to identify the main risk factors, influencing a lack of control; 3) to identify the patients role in monitoring the treatment efficiency; 4) to perform statistical data analysis and to compare the results with the results of other researchers.

Methodology. Survey of 52 hypertensive patients, who purchased anti-hypertensive medicines in pharmacy and agreed to answer the questionnaire questions, were performed. Statistical data analysis wasperformed usingSPSS program package, version 20.0, categorical data presented as numbers (percent), 2was used for results comparission.

Results. The majority of the respondents suffered from arterial hypertension for 1–10 years (p<0.05). Two-thirds (59.6%) of respondents were of a normal body weight, 63.5% stated that did not smoke, 51.9 % – had no sport activities. A half of the respondents (50.0%) had blood pressure higher than 140/90 mmHg. The majority of the patients with no physical activity, as well the patients over 40 years old had ABP higher than 140/90 mmHg (p<0.05). 61.5% of the patients with history of family cardio vascular diseaseshad blood pressure higher than 140/90 mmHg (p<0.05).

57.7% of the respondents were sure that the life style, and 90.4 % – increased body weight had impact on disease course and treatment (p<0.05). 32.7% of the patients stated that stroke is a result of the increased blood pressure. 94.2 % of the patients used prescribed medicinesfor hypertension, 59.9 % did not skip medicine dose in case of the normal blood pressure. 78.8% of the respondents had device for blood pressure measurement at home; however, one-fith (19.2 %) – did not monitor their ABP. The majority of the patients measured their ABP once a day, a half (48.1 %) – felt rather good in case of the increased blood pressure. 71.2% consulteda pharmacist on the use, interactions, etc. of their medicine.

Conclusions. The patients did not participate enough in their blood pressure control, despite that they used prescribed medicine, did not miss the medicine doses, had blood pressure measurement device at home and were aware of their diseases. The tested respondents need of better control of arterial hypertension, as it was identified that the most frequent AH index was above 140/90 mmHg.

SANTRUMPOS

AH – arterinė hipertenzija

AKFI – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai AKS – arterinis kraujo spaudimas

BAB – beta adrenoblokatoriai CD – cukrinis diabetas

CVP – centrinio poveikio vaistai

DASH – dietinės mitybos planas, sergantiems hipertenzija (angl. Dietary Approaches to Stop

Hypertension)

DIUR – diuretikai

DKS – diastolinis kraujo spaudimas

DTL – didelio tankio lipoproteinų cholesterolis EHD – Europos hipertenzijos draugija

HT – hipertenzija

IŠL – išeminė širdies liga

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KKB – kalcio kanalų blokatoriai KMI – kūno masės indeksas KS – kraujo spaudimas KŠL – koronarinė širdies liga MI – miokardo infarktas MS – metabolinis sindromas OTP – organų taikinių paţeidimas PAH – pirminė arterinė hipertenzija

PSIP – praeinantis smegenų išemijos priepuolis PSO – pasaulio sveikatos organizacija

SKS – sistolinis kraujo spaudimas SN – standartinis nuokrypis

SPSS – statistinės programos paketas (angl. Statistical Package for the Social Sciences) ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos

SĄVOKOS

Diastolinis kraujo spaudimas (DKS) – ţemiausias spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja.

Insultas – galvos smegenų paţeidimas, kurį sukelia staiga nutrūkusi tam tikros smegenų dalies kraujotaka arba kraujo išsiliejimas plyšus smegenų kraujagyslei.

Išeminė širdies liga (IŠL) – tai širdies liga išsivysčiusi dėl širdies kraujagyslių uţsikimšimo dėl aterosklerozės arba trombo.

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūţiu.

Miokardo infarktas (MI) – tai širdies raumens (miokardo) ląstelių paţeidimas ir ţūtis, kuriuos sukelia deguonies stoka dėl kraujotakos sutrikimo širdį maitinančiose kraujagyslėse.

Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) – tai trumpalaikis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis insulto poţymiais, bet greitai praeinantis ir nesukeliantis ilgalaikės negalios. Sistolinis kraujo spaudimas (SKS) – didţiausias spaudimas, kurį išvysto širdis susitraukimo metu.

ĮVADAS

Pastaraisiais metais, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, išlieka didelis. Arterinė hipertenzija – tai viena iš labiausiai paplitusių širdies-kraujagyslių sistemos ligų [22]. Hipertenzija ir jos komplikacijos yra trečioji mirties prieţastis pasaulyje [21].

Arterinė hipertenzija (AH) – tai liga, kuriai būdingas įvairios kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdţio padidėjimas, ilgainiui paţeidţiantis vadinamuosiuos organus taikinius – širdį, smegenis, kraujagysles ir inkstus, didinantis širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems ţmonėms, priklausomai nuo daugelio skirtingų išorinių ir vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laikų, paros laiko, miego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų [16].

Sveika gyvensena – arterinės hipertenzijos korekcijos pagrindas.Tyrimų duomenimis nustatyta, kad netinkama mityba, maţas fizinis aktyvumas, rūkymas, per didelis kūno svoris, gausus alkoholio vartojimas yra svarbūs modifikuojami arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai [28]. Europos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gide (2012 m.) nurodoma, kad, sergant, AH, rekomenduojama vadovautis DASH (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension) dietos principais: daugiau vaisių, darţovių ir maţai cholesterolio, sočiųjų riebalų ir bendrųjų riebalų turinčių produktų bei gauti su maistu pakankamą kalio kiekį [23]. Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių taisyklių, bet būtų atsiţvelgta į jas visas. Gyvensenos pokyčiai laikomi esminiu profilaktikos ir gydymo komponentu kontroliuojant širdies-kraujagyslių ligas.

Svarbiausia AH kontrolė tenka pačiam pacientui.Ilgalaikė arterinio kraujo spaudimo (AKS) kontrolė leidţia sumaţinti koronarinės širdies ligos (KŠL) ir insulto daţnį bei padeda išvengti mirties. Esant pakankamai AH kontrolei: 35 proc. sumaţėja insulto rizika, 42 proc. – širdies nepakankamumo, 28 proc. – išeminės širdies ligos atvejų [16]. Didţiąja dalimi AH kontrolė priklauso nuo: paciento gyvensenos koregavimo, arterinio kraujo spaudimo kontrolės, fizinio aktyvumo, kūno svorio korekcijos, rūkymo, alkoholio ribojimo, antihipertenzinių medikamentų vartojimo irkt.

Arterinei hipertenzijai gydyti yra daugybė medikamentų, tačiau pasiekti gerų rezultatų pavyksta ne visada.Netinkamas antihipertenzinių vaistų vartojimas, paskirto gydymo reţimo nesilaikymas, nenoras keisti gyvensenos – svarbios prieţastys, maţinančios AH gydymo efektyvumą.

Arterinės hipertenzijos gydymas yra sistemingas ir ilgalaikis procesas, trunkantis visą gyvenimą.Reguliarus medikamentų vartojimas ir atitinkama gyvenimo būdo korekcija yra arterinės hipertenzijos terapijos pagrindas.Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti, kaip pacientai dalyvauja arterinės hipertenzijos kontrolėje, kokios yra jų ţinios apie kraujospūdį.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti ţmonių, sergančių arterine hipertenzija, poţiūrį į hipertenziją ir įvertinti jų dalyvavimą šios ligos kontrolėje.

Darbo uţdaviniai:

1) Nustatyti pagrindines pacientų gyvensenos charakteristikas, taip pat pacientų vaidmenį kontroliuojant savo kraujo spaudimą.

2) Išsiaiškinti galimus rizikos veiksnius, turinčius įtakos nepakankamai arterinės hipertenzijos kontrolei.

3) Nustatyti paciento dalyvavimą arterinės hipertenzijos gydymo veiksmingumo stebėsenoje.

4) Atlikti statistinę duomenų analizę ir palyginti gautus rezultatus su kitų tyrėjų rezultatais.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Arterinės hipertenzijos apibūdinimas, paplitimas ir klasifikacija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lėtinės ligos yra viena iš aktualiausių Lietuvos gyventojų sveikatos problemų [17]. Daţniausiai pasitaikanti lėtinė liga – hipertenzija. Arterinė hipertenzija – tai ilgalaikis arterinio kraujospūdţio (AKS) padidėjimas (140/90 mmHg), nustatomas matuojant pakartotinai [16]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kiekvienais metais dėl arterinės hipertenzijos įvyksta 7 mln. priešlaikinių mirčių [17]. Rytų Europos šalyse arterine hipertenzija serga 2 kartus daţniau, lyginant su išsivysčiusiomis šalimis [21]. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 57,9 proc. vyrų ir 52,4 proc. moterų nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis. Aukštas kraujo spaudimas sukelia 54 proc. insulto atvejų, 47 proc. išeminės širdies ligos atvejų, 25 proc. kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų [16].

Arterinė hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminei arterinei hipertenzijai (PAH), dar vadinamai esencialine, būdingas neţinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdţio padidėjimas, ilgainiui paţeidţiantis organus taikinius – širdį, smegenis, kraujagysles ir inkstus, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. PAH sudaro iki 90–98 proc. visų AH atvejų [10]. Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: 1) genetika – arterinės hipertenzijos atsiradimą lemia 30–60 proc. Nustatyta, kad 60 proc. atvejų yra genetiškai nulemta dėl 17-os chromosomos, angiotenziną konvertuojančio fermento genų mutacijų; 2) vyresnis amţius – moterims virš 65 m., vyrams virš 55 m.; 3) rūkymas; 4) antsvoris ir nutukimas [1]. Daţniausiai pirminė arterinė hipertenzija pasireiškia asmenims virš 30 metų, tačiau vis daţniau pasitaiko ir jaunesniems. 74 proc. pacientų, kuriems diagnozuota arterinė hipertenzija yra vyresnio amţiaus (>50 metų) [11]. Tiriant 35–64 m. Kauno miesto gyventojus pirminė AH nustatyta 49,8 proc. vyrų ir 39,4 proc. moterų. Iš jų 67,2 proc. respondentų ţinojo, kad kraujospūdis yra padidėjęs [7]. Aukštas kraujo spaudimas taip pat yra ir vienas iš svarbiausių koreguojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – Lietuvoje net 33 proc. mirčių yra nulemtos pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijų [16]. Antrinė hipertenzija pasitaiko rečiau – iki 2–10 proc. visų AH atvejų. Antrinė AH kartais vadinama simptomine arterine hipertenzija. Kai ligonis serga organine liga, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra vienas ligos simptomų. Specialistai gali nustatyti tikslią antrinę hipertenziją sukėlusią prieţastį (inkstų ligos, endokrininės ligos, neurologiniai sutrikimai ar organinės patologijos) [2].

Kraujospūdis yra tolygiai pasiskirstęs populiacijoje, nuosekliai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kuri didėja, jeigu sistolinis ir diastolinis kraujospūdis viršija atitinkamai 115– 110 mmHg ir 75–70 mmHg [6]. „Hipertenzijos” terminas yra mokslinių ginčų objektas, o pati hipertenzijos klasifikacija, paremta ribinėmis reikšmėmis, – sutartinė. Plačiai ţinomos ir priimtos

terminologijos pokyčiai gali sukelti sumaištį, o ribinių reikšmių vartojimas suprastina diagnostiką ir gydymą kasdieninėje praktikoje. Todėl 2007 metų Europos hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairėse (EHD) yra paliktos tam tikros kraujospūdţio lygių apibrėţčių ir klasifikacijos išlygos (1 lentelė) [12]:

1 lentelė. Kraujospūdžio lygių apibrėžtys ir klasifikacija [12]

Kategorija Sistolinis KS, mmHg Diastolinis KS, mmHg

Optimalus < 120 < 80 Normalus 120–129 80–84 Didelis normalus 130–139 85–89 1 laipsnio hipertenzija 140–159 90–99 2 laipsnio hipertenzija 160–179 100–109 3 laipsnio hipertenzija > 180 > 110

Izoliuota sistolinė hipertenzija > 140 < 90

Rekomendacijos, kada reikėtų pradėti antihipertenzinį gydymą, grindţiamos dviem kriterijais: 1) sistolinio ir diastolinio kraujospūdţių dydţiais (1 lentelė); 2) bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos dydţiu (2 lentelė). Visiems pacientams, kuriems atlikus pakartotinius kraujospūdţio matavimus, nustatomas 2 ar 3 laipsnio kraujospūdţio padidėjimas, neabejotinai reikia pradėti gydyti hipertenziją [3]. Esant maţai bendrajai rizikai ir nedidelio laipsnio hipertenzijai, galima kurį laiką vaistų nevartoti. Jeigu nemedikamentinės priemonės nepadeda ir po 3 mėnesių kraujospūdis išlieka didesnis nei 140/90 mmHg, paskiriami vaistai. Komplikuotais atvejais vaistai skiriami nedelsiant [8]. Vidutinio sunkumo bei sunkia hipertenzija sergantys pacientai, kurių sistolinis AKS > 160 mmHg ir diastolinis > 100 mmHg, sudaro 10–15 proc. visų hipertenzija sergančių asmenų [9]. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, tikslinis AKS pasiektas 5,8 proc. tiriamųjų. Vartojant antihipertenzinius vaistus, sistolinis kraujo spaudimas sumaţėja vidutiniškai 9,1 mmHg, o diastolinis – 5,5 mmHg [11]. Nustatyta, kad apie 60–70 proc. hipertenzija sergančių pacientų tinkamos kraujospūdţio kontrolės pavyksta pasiekti tik gydant dviejų ar daugiau antihipertenzinių vaistų deriniais [13].

Vaistų, skirtų hipertenzijai gydyti, pasirinkimas dabartiniu metu yra labai didelis. Tyrimai rodo, kad asmenų, vartojančių antihipertenzinių vaistų, skaičius pastebimai išaugo, tačiau efektyviai gydomų pacientų dalis išlieka maţa – apie 30–45 proc. [14].

Vaistų grupės vartojamos sergant arterine hipertenzija – AKFI inhibitoriai (zofenoprilis, perindoprilis, enalaprilis, kvinaprilis, kaptoprilis ir kt.), angiotenzino II receptorių blokatoriai (losartanas, telmisartanas, valsartanas ir kt.), kalcio kanalų blokatoriai (nifedipinas, diltiazemas, verapamilis, amlodipinas ir kt.), beta adrenoreceptorių blokatoriai (metoprololis, atenololis, betaksololis ir kt.), diuretikai (torazemidas, spironolaktonas, indapamidas ir kt.), centrinio poveikio vaistai (rilmenidinas, moksonidinas, metidopa), alfa adrenoblokatoriai (doksazosinas, terazosinas) ir

kt. 94,2 proc. ligonių, kurie nuolat vartoja antihipertenzinius vaistus, nustatytas padidėjęs AKS [13]. Antihipertenzinių vaistų vartojimas buvo analizuojamas daugelyje mokslinių tyrimų. Gautais tyrimų duomenimis, rečiausiai respondentai nutraukia AKFI vartojimą (15 proc.), daţniau – BAB, KKB ir diuretikų (20 proc.) [12].

2 lentelė. Hipertenzijos gydymo rekomendacijos [3]

Kiti rizikos veiksniai, OTP ar ligos Kraujospūdis, mmHg Normalus SKS 120–129 ar DKS 80–84 Didelis normalus SKS 130–139 ar DKS 85–89 1 laipsnio HT SKS 140–159 ar DKS 90–99 2 laipsnio HT SKS 160–179 ar DKS 100–109 3 laipsnio HT SKS >180 ar DKS >110 Jokių kitų rizikos veiksnių Gydymas

nereikalingas _{nereikalingas} Gydymas

Gyvensenos korekcija. Po kelių mėnesių, esant nepakankamam poveikiui, gydymas vaistais Gyvensenos korekcija. Po kelių savaičių, esant nepakankamam poveikiui, gydymas vaistais Gyvensenos korekcija + Neatidėliotinas gydymas vaistais 1–2 rizikos veiksniai Gyvensenos korekcija Gyvensenos korekcija Gyvensenos korekcija. Po kelių savaičių, esant nepakankamam poveikiui, gydymas vaistais Gyvensenos korekcija. Po kelių savaičių, esant nepakankamam poveikiui, gydymas vaistais Gyvensenos korekcija + Neatidėliotinas gydymas vaistais 3 ir daugiau rizikos veiksniai, MS, OTP Gyvensenos korekcija Gyvensenos korekcija ir spręsti dėl gydymo vaistais Gyvensenos korekcija + Gydymas vaistais Gyvensenos korekcija + Gydymas vaistais Gyvensenos korekcija + Neatidėliotinas gydymas vaistais Cukrinis diabetas Gyvensenos korekcija Gyvensenos korekcija + Gydymas vaistais Nustatyta širdies ir kraujagyslių ar inkstų liga Gyvensenos korekcija + Neatidėliotinas gydymas vaistais Gyvensenos korekcija + Neatidėliotinas gydymas vaistais Gyvensenos korekcija + Neatidėliotinas gydymas vaistais Gyvensenos korekcija + Neatidėliotinas gydymas vaistais Gyvensenos korekcija + Neatidėliotinas gydymas vaistais

SKS – sistolinis kraujo spaudimas, DKS – diastolinis kraujo spaudimas, HT – hipertenzija, OTP – organų taikinių paţeidimas, MS – metabolinis sindromas.

1.2. Arterinės hipertenzijos ir sveikos gyvensenos ryšys

Sveika gyvensena – arterinės hipertenzijos korekcijos pagrindas. Gyvenseną reikėtų keisti visiems pacientams – ir tiems, kurių kraujospūdis didelis normalus, ir tiems, kurie gydomi vaistais. Visuotinai pripaţinta, kad visiems pacientams kraujospūdį bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką maţina: 1) metimas rūkyti, 2) kūno masės maţinimas, esant antsvoriui ir nutukimui, 3) saikingas alkoholio vartojimas, 4) fizinis aktyvumas, 5) druskos vartojimo sumaţinimas, 6) gausesnis vaisių ir darţovių vartojimas, sočiųjų riebalų ir jų bendro suvartojamo kiekio sumaţinimas [23]. Tačiau vien tik gyvensenos keitimas neapsaugo hipertenzija sergančių pacientų nuo širdies-kraujagyslių ligų komplikacijų, be to, labai maţai daliai pacientų pavyksta ilgai išlaikyti gyvensenos pokyčius.

Rūkymas – viena svarbiausių mirties prieţasčių pasaulyje. Lietuvoje ši visuomenės sveikatos problema ypač aktuali vyrams: 50–56 m. amţiaus grupėje apie trečdalis visų vyrų mirčių yra susijusios su šiuo ţalingu įpročiu [32]. Rūkymas sukelia staigų kraujospūdţio ir širdies susitraukimo daţnio padidėjimą, kuris, surūkius 1 cigaretę, išlieka ilgiau kaip 15 minučių [23]. Tyrimai, kurių metu buvo atliekama paros kraujospūdţio stebėsena, parodė, kad negydytų hipertonikų ir normalų kraujospūdį turinčių rūkančiųjų, kraujospūdis dieną yra didesnis nei nerūkančiųjų, o padidėjimas ypač reikšmingas daug rūkantiems asmenims [32]. Rūkymas gali turėti įtakos sistolinio kraujospūdţio padidėjimui ateityje. Rūkymo metimas galbūt pati veiksmingiausia gyvensenos keitimo priemonė, galinti apsaugoti nuo daugelio širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat nuo insulto ir miokardo infarkto [27].

Gausus ir daţnas alkoholio vartojimas tiesiogiai susijęs su arterinio kraujospūdţio didėjimu bei didina riziką vystytis koronarinės širdies ligos (KŠL) komplikacijoms (ypač MI). Alkoholis maţina vaistų nuo hipertenzijos poveikį, bet šis poveikis yra bent iš dalies grįţtamas per 1–2 savaites sumaţinus alkoholio vartojimą apie 80 proc. [32]. Daug alkoholio vartojantiems asmenims (5 ar daugiau standartinių vienetų per dieną) galimas kraujospūdţio padidėjimas staiga nutraukus alkoholio vartojimą. Tokiems pacientams gali būti diagnozuota hipertenzija savaitės pradţioje, jei jie vartoja alkoholį savaitgaliais. Tyrimai parodė, kad maţinant suvartojamo alkoholio kiekį pastebimai maţėja sistolinis ir diastolinis kraujospūdis [11]. Hipertenzija sergantiems vyrams, kurie vartoja alkoholį, rekomenduojama neviršyti 20–30 g etanolio per dieną, o moterims – 10–20 g per dieną.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, druskos vartojimas sukelia kraujospūdţio padidėjimą ir yra hipertenzijos paplitimo veiksnys [28]. Atsitiktinių imčių kontroliuojamieji hipertenzija sergančių pacientų tyrimai rodo, kad druskos vartojimo sumaţinimas nuo pradinio 10,5 g natrio chlorido (NaCl) per dieną kiekio iki 4,7–5,8 g per dieną, sumaţina kraujo spaudimą vidutiniškai 4–6 mmHg, nors tarp

pacientų šis poveikis labai nepastovus [5]. Suvartojamos druskos ribojimas turi didesnį kraujospūdį maţinantį poveikį, jeigu kartu laikomasi ir kitų mitybos rekomendacijų [16]. Tai gali padėti sumaţinti vaistų nuo hipertenzijos kiekį ir dozes. Ribojant druskos kiekį pacientams rekomenduojama papildomai nesūdyti ir vengti per sūraus maisto, valgyti natūralių produktų, kuriuose yra daugiau kalio [17]. Pastaruoju metu siekiama, kad suvartojamos druskos kiekis neviršytų 5g/d. Per didelis druskos vartojimas gali būti atsparios gydymui hipertenzijos prieţastis.

Per pastarąjį dešimtmetį nustatyta, kad didesnis kalio suvartojimas ir mitybos principai, pagrįsti DASH (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension) dieta (daugiau vaisių, darţovių ir maţai riebalų turinčių pieno produktų, maţai cholesterolio, sočiųjų riebalų ir bendrųjų riebalų turinčių produktų vartojimas) maţina kraujo spaudimą [23]. Keli klinikiniai tyrimai parodė, kad maisto papildai, kuriuose yra daug omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių (ţuvų taukai), gali sumaţinti kraujospūdį hipertenzija sergantiems pacientams, nors poveikis paprastai stebimas vartojant tik santykinai dideles dozes (≥3 g/d) [16]. Hipertenzija sergantiems pacientams vidutinis sistolinio ir diastolinio kraujospūdţių sumaţėjimas buvo atitinkamai 4,0 mmHg ir 2,5 mmHg [28]. Rekomenduojama valgyti daugiau vaisių ir darţovių (4–5 porcijas arba 300 g darţovių per dieną), ţuvies, sumaţinti sočiųjų riebalų ir cholesterolio vartojimą. Gali būti naudingos dietologų konsultacijos.

Kūno masė yra tiesiogiai susijusi su kraujospūdţiu, o per didelis kūno riebalų kiekis lemia kraujo spaudimo padidėjimą ir hipertenziją [30]. Tyrimų duomenimis, sumaţėjus kūno masei vidutiniškai 5,1 kg, sistolinio ir diastolinio kraujospūdţio vidurkiai sumaţėjo atitinkamai 4,4 mmHg ir 3,6 mmHg [16]. Nedidelis kūno masės sumaţinimas, neatsiţvelgiant į druskos ribojimą maiste, nuo hipertenzijos atsiradimo gali apsaugoti pacientus, turinčius antsvorį ir didelį normalų kraujospūdį, sumaţinti hipertenzijai gydyti vartojamų vaistų skaičių ar dozes arba nutraukti jų vartojimą [28]. Tyrimais įrodyta, kad sergantiems AH daţniau nustatomas didesnis kūno masės indeksas, juosmens apimtis bei metabolinis sindromas [30]. Vidutinio amţiaus asmenims daţnai stebimas laipsniškas kūno masės didėjimas (0,5–1,5 kg per metus), todėl nekintama kūno masė – vienas siektinų tikslų.

Fizinio aktyvumo stoka yra svarbus mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų veiksnys, nepriklausantis nuo kraujospūdţio ir kitų rizikos veiksnių [16]. Atliktas tyrimas parodė, kad dinaminės aerobinės ištvermės treniruotės sumaţina sistolinį ir diastolinį kraujospūdį ramybėje 3,0/2,4 mmHg ir dienos kraujospūdį 3,3/3,5 mmHg [30]. Net vidutinis fizinis aktyvumas sumaţino kraujospūdį, kūno masę, juosmens apimtį, padidino jautrumą insulinui ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) chlolesterolio kiekį. Dinaminės pasipriešinimo treniruotės sumaţino ramybės kraujospūdį 3,5/3,2 mmHg [31]. Sėslios gyvensenos pacientams reikėtų patarti reguliariai atlikti vidutinio intensyvumo fizinius pratimus, t.y. 30–45 min. kasdien. Pratimai turėtų būti ugdantys ištvermę (ėjimas, bėgimas, plaukimas), juos papildyti pasipriešinimo pratimais. Prieš pradedant treniruotis, širdies ir kraujagyslių

sistemos tyrimų apimtis priklauso nuo numatomų pratimų intensyvumo, pacientų simptomų ir poţymių, bendros širdies-kraujagyslių ligų rizikos ir susijusių klinikinių būklių. Intensyvūs izometriniai pratimai, pvz., sunkaus svorio kilnojimas, gali padidinti kraujo spaudimą, todėl jų reikėtų vengti. Jeigu hipertenzija nepakankamai gydoma, reikėtų atsisakyti didelio fizinio aktyvumo reikalaujančių pratimų, arba atidėti juos, kol gydant sumaţės kraujospūdis [20].

1.3. Farmakoterapinės problemos susijusios su nepakankama AH kontrole

Nepaisant gausaus veiksmingų vaistų nuo arterinės hipertenzijos pasirinkimo, šios ligos paplitimas tebėra itin didelis. Didţioji dalis arterine hipertenzija sergančių pacientų į gydytojus nesikreipia arba kreipiasi pavėluotai, tačiau net ir tiems, kurie kreipiasi laiku, ne visada pavyksta tinkamai kontroliuoti arterinį kraujospūdį (AKS) [7]. Nepakankama padidėjusio kraujospūdţio kontrolė pasaulyje laikoma pagrindine mirštamumo prieţastimi. Arterinė hipertenzija mūsų šalyje nepakankamai kontroliuojama, dėl to daugėja AH komplikacijų. Nepakankamai kontroliuojama hipertenzija, bet kokiame amţiuje, tuo labiau vyresniame, lemia greitesnį organų taikinių (širdies, smegenų, inkstų) paţeidimą, kuris kliniškai pasireiškia lėtine smegenų kraujotakos liga (praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu (PSIP), insultu ir kt.), kraujagysline demencija, Alzheimerio liga, išemine širdies liga (IŠL), aritmijomis, aortos ir kitų kraujagyslių paţeidimais, retinopatija, inkstų nepakankamumu (nefropatija) ir kitomis pavojingomis komplikacijomis [19].

Vaistų vartojimas sergant lėtinėmis ligomis yra opi problema. Įrodyta, kad blogas vaistų vartojimas yra viena iš svarbiausių gydymui atsparios AH prieţasčių – vaistus netinkamai vartoja net 2/3 pacientų, kuriems nustatyta rezistentinė AH [18].

Nustatyta, jog mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika padidėja kaskart AKS padidėjus vienu mmHg virš tikslinio AKS ribos. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, tinkama AKS kontrolė bei pasiektas tikslinis AKS dydis sumaţina sergamumą bei mirtingumą nuo ŠKL [25].

Pacientų, kurie nesilaikė medikamentinio hipertenzijos gydymo reţimo, vidutinis AKS buvo didesnis nei reţimo besilaikančių pacientų (atitinkamai – 145/87 mmHg ir 138/84 mmHg), tarp jų buvo maţiau tikslinį AKS pasiekusių pacientų (atitinkamai – 53 proc. ir 70 proc.) [19].

1.4. Pacientų vaidmuo gydant arterinę hipertenziją

Arterinė hipertenzija yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Atlikta nemaţai tyrimų, įrodančių, kad kraujospūdţio kontrolė labai sumaţina riziką susirgti tomis ligomis. Veiksmingai gydant hipertenziją, sumaţėja sergamumas ir mirštamumas nuo galvos smegenų insulto,

išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo. Deja, kraujospūdţio kontrolė daugelyje šalių yra nepakankama – veiksmingai gydoma tik 15–20 proc. hipertenzija sergančių pacientų [22]. Europos šalyse atlikti tyrimai atskleidė, kad: 1) didelė hipertenzija sergančių asmenų dalis neţino, jog serga šia liga, o jeigu ir ţino, tai nesigydo; 2) tikslinis kraujo spaudimas yra pasiekiamas retai, neatsiţvelgiant, ar gydo ir pacientus stebi specialistas ar bendrosios praktikos gydytojas [27]. 94,2 proc. ligonių, kurie nuolat vartoja antihipertenzinius vaistus, nustatytas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (≥ 140/90 mmHg) [25]. Tikslinis sistolinis kraujospūdis pasiekiamas retai, o maţesnės reikšmės (<130 mmHg), kurios rekomenduojamos sergantiems cukriniu diabetu ir didelę riziką turintiems pacientams, pasiekiamos tik pavieniais atvejais [6]. Vertinant pacientus, kurie nepasiekė tikslinio arterinio kraujo spaudimo (53,5 proc.), nustatyta, kad iš jų net 39,4 proc. asmenų neţinojo, jog serga [22]. Praėjusio amţiaus pabaigoje, apibendrinus JAV atlikto tyrimo duomenis, buvo suformuota vadinamoji „pusių taisyklė“ (angl. rule of halves), kuri teigia, kad pusei padidėjusį kraujospūdį turinčių ţmonių hipertenzija nediagnozuota, pusė pacientų, kuriems diagnozuota hipertenzija, negydomi, o pusei vaistais gydomų pacientų nepavyksta tinkamai kontroliuoti kraujo spaudimo [27].

Gydymo reţimo nesilaikymas įvardijamas kaip viena svarbiausių hipertenzijos gydymo problemų. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, nuolat vaistus arterinei hipertenzijai gydyti vartojo 65 proc. sergančiųjų išemine širdies liga ir 42,6 proc. pacientų, turinčių didelę išeminės širdies ligos riziką [27]. Kitos studijos duomenimis, beveik iš 5000 pacientų, kuriems antihipertenziniai vaistai skirti vartoti vieną kartą per dieną, pusė pacientų vienerių metų laikotarpiu visiškai nustojo vartoti vaistus, 48 proc. – bent kartą buvo laikinai nutraukę vaisto vartojimą, o beveik 95 proc. pacientų praleido bent vieną dozę [25].

Pagrindinės prieţastys, dėl kurių hipertenzija sergantys pacientai nesilaiko vaistų vartojimo reţimo, yra šalutiniai vaistų poveikiai, sudėtingas gydymo reţimas (priešhipertenzinių vaistų vartojimo daţnumas, jų kaitaliojimas, kitų kartu vartojamų vaistų skaičius), vaistų kaina, besimptomė ligos eiga (kol nėra komplikacijų), lėtinė visą gyvenimą besitęsianti liga [25,29]. Netyčinis gydymo reţimo nesilaikymas kyla dėl pacientų uţmaršumo, nesuprastų gydytojo nurodymų, sudėtingo reţimo arba fizinių problemų, tačiau neretai ligoniai sąmoningai nusprendţia nevartoti vaistų dėl nepageidaujamo poveikio arba neteisingo rizikos ir naudos suvokimo [21].

Nemedikamentinių priemonių reikšmė hipertenzijos gydymui taip pat didelė, tačiau rekomendacijų koreguoti gyvensenos veiksnius laikosi dar maţiau hipertenzija sergančių pacientų lyginant su medikamentinio gydymo reţimo laikymusi [22, 29]. Reţimo nesilaikymo prieţastys – nepakankamos pacientų ţinios apie ligą, sveikatos įsitikinimai, santykiai su gydytoju, farmacijos specialistu, įvairūs socialiniai ir aplinkos veiksniai (finansiniai, transporto problemos, eilės sveikatos prieţiūros centruose ir kt.). Sveika gyvensena ir rizikos veiksnių korekcija yra ypač svarbu gydant lėtines ligas, taip pat ir arterinę hipertenziją. Optimaliai naudojamos nemedikamentinės priemonės gali

sumaţinti kraujo spaudimą tiek, kiek viena tabletė hipertenzijai gydyti. PSO MONICOS projekto duomenimis, Lietuvoje nemedikamentinių AH gydymo rekomendacijų laikėsi tik 27,5 proc. vyrų ir 37,8 proc. moterų [14]. Vienas iš galimų paaiškinimų – teisingų nuorodų pacientui stoka.

Apibendrinant galima teigti, jog arterinė hipertenzija (padidintas kraujo spaudimas) yra įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė. Netinkama mityba, riebus maistas, maţas fizinis aktyvumas, rūkymas, per didelis kūno svoris, gausus alkoholio vartojimas yra svarbūs modifikuojami arterinės hipertenzijos veiksniai. Tinkama arterinės hipertenzijos kontrolė sumaţina riziką susirgti širdies-kraujagyslių ligomis.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo metu taikyti metodai

Anketinė apklausa. Prieš pradedant respondentų apklausą buvo gautas Lietuvos bioetikos

komiteto leidimas (Priedas Nr.1). Sudarius anketą, vaistinėje buvo atlikta pacientų, sergančių arterine hipertenzija, apklausa, siekiant išsiaiškinti pacientų vaidmenį hipertenzijos kontrolėje. Anketinė apklausa vyko respondentams patogiu metu, prieš tai paaiškinus tyrimo tikslą ir gavus tiriamojo sutikimą dayvauti tyrime bei analizuoti pateiktą informaciją.

Respondentams grąţinus anketas, atliktas gautos informacijos vertinimas. Apskaičiuotas tiriamųjų kūno masės indeksas: pacientų ūgis ir svoris registruotas toks, kokį ţinojo patys apklaustieji. Kūno masės indeksas (KMI) buvo apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m2

). Normalus kūno svoris nustatytas, jei tiriamojo KMI buvo 18,5–24,9 kg/m2_{, per maţas – maţiau nei}

18,5 kg/m2, antsvoris – kai 25,0–29,9 kg/m2, o nutukimas – kai daugiau nei 30 kg/m2 [17]. Respondentų palikti neatsakyti klausimai ar nepasirinktas atsakymas buvo vertinti, kad tiriamieji „neţino“.

Tyrimo metu išanalizuota kaip tiriamųjų KMI, rūkymas, sportavimas yra susijęs su daţniausiu jų AKS, atliktas duomenų palyginimas tarp lyčių bei pacientų amţiaus grupių.

Statistinė duomenų analizė. Gautų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical

Package for the Social Sciences) 20.0 versiją. Atlikta aprašomoji ir lyginamoji gautų duomenų analizė, duomenų tolygumas patikrintas naudojant Kolmogorovo Smirnovo testą, duomenys pateikiami procentais ir skaičiais, tiriamųjų amţius pateiktas kaip vidurkis (+/- SN), lyginant duomenis apskaičiuotas 2. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Paveikslai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel bei Microsoft Word 2007 programomis.

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis

Tiriamasis objektas – apklausti virš 18 m. amţiaus pacientai, kurie vaistinėje nuo 2016 m. geguţės mėn. iki 2016 m. liepos mėn. įsigijo arterinei hipertenzijai gydyti skirtus receptinius ir nereceptinius vaistus ir sutiko dalyvauti tyrime, pasirašę asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo formą.

Tiriamųjų imtis. Tyrimo metu apklausti 52 arterine hipertenzija sergantys pacientai, kurie vaistinėje pirko antihipertenzinius preparatus. Tyrimui atlikti naudojamą anketą sudarė 42 uţdaro ir atviro tipo klausimai (7 klausimai bendro pobūdţio ir 35 klausimai susiję su pacientų vaidmeniu

kontroliuojant savo kraujo spaudimą) (Priedas Nr. 2). Siekiant uţtikrinti teisingą respondentų klausimų supratimą, apklausus pirmus 5 tiriamuosius, anketoje buvo patikslinti keletas klausimų ir atsakymų.

3. REZULTATAI

3.1. Bendra informacija

Tyrime dalyvavo 52 vyresni nei 18 m. arterine hipertenzija sergantys pacientai: 38 moterys (73,1 proc.) ir 14 vyrų (26,9 proc.).

Atsiţvelgiant į amţių, respondentai buvo suskirstyti į tris grupes (1 pav.). Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad didţioji dalis (46,2 proc., n=24) respondentų sergančių arterine hipertenzija buvo 41–64 metų amţiaus, nedidelė dalis (17,3 proc., n=9) – 18–40 metų.

1 pav. Respondentų amžius, n=52

Respondentų išsilavinimas buvo sugrupuotas į penkias grupes. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog trečdalis (32,7 proc., n=17) sergančiųjų arterine hipertenzija turėjo vidurinį išsilavinimą (2 pav.), penktadalis (19,2 proc., n=10) – aukštąjį neuniversitetinį ir dešimtadalis (7,7 proc., n=4) turėjo pradinį išsilavinimą. 2 pav. Išsilavinimas, n=52

17,3%

46,2%

36,5%

7,7%

32,7%

28,8%

19,2%

11,5%

Pradinis Vidurinis Profesinis Aukštasis neuniversitetinis

Aukštasis universitetinis

Proc.

Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kaip respondentų daţniausias arterinis kraujo spaudimas yra susijęs su jų šeimynine padėtimi. Tyrimo rezultatai parodė, jog didesnį nei 140/90 mmHg kraujo spaudimą turėjo 53,8 proc. vedusių/ištekėjusių pacientų ir 38,5 proc. išsituokusių respondentų (1 lentelė). Kaip matyti iš gautų rezultatų, daţniausias arterinis kraujo spaudimas iki 140/90 mmHg nuo šeimyninės padėties nepriklausė, p>0,05, tačiau AKS skirtumas nustatytas nevedusių/netekėjusių pacientų grupėje – statistiškai reikšmingai daugiau pacientų, kurių daţniausias kraujospūdis iki 140/90 mmHg. Taip pat šių pacientų skaičius skyrėsi ir tarp pacientų, kurių daţnesnis arterinis kraujo spaudimas didesnis nei 140/90 mmHg, p<0,05.

1 lentelė. Šeimyninė padėtis ir dažniausias arterinis kraujo spaudimas, n=52

Šeimyninė padėtis Daţniausias AKS, proc. (n)

Iki 120/80 mmHg Iki 140/90 mmHg Didesnis nei 140/90 mmHg Vedę/ištekėjusios 50 proc. (2) 40,9 proc. (9) 53,8 proc. (14) Nevedę/netekėjusios 50 proc. (2) 31,8 proc. (7) 7,7 proc. (2)

Iššituokę/išsituokusios 0 27,3 proc. (6) 38,5 proc. (10)

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kaip patys respondentai vertina savo kūno svorį. 3 paveiksle pavaizduota, kad daugiau nei pusė respondentų (59,6 proc., n=31) mano, kad jų kūno svoris yra normalus, dešimtadalis (11,5 proc., n=6) – per maţas, o 3,8 proc. (n=2) įsitikinę, jog turi antsvorio.

3 pav. Respondentai vertina savo kūno svorį, n=52

Apskaičiavus pagal kūno masės indeksą, gauti panašūs rezultatai: du trečdaliai (59,6 proc., n=31) respondentų yra normalaus kūno svorio ir 3,8 proc. (n=2) turi per maţą svorį (4 pav.)

59,6%

11,5%

25%

3,8%

Normalus Per maţas Antsvoris Nutukęs

Proc.

4 pav. Pacientų kūno masės indeksas, n=52

Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, ar kūno svoris yra susijęs su respondentų amţiumi. 2 lentelėje pateikiama, jog 18–40 m. amţiaus grupėje 77,8 proc. (n=7) respondentų mano, kad jų kūno svoris yra normalus, virš 65 m. 15,8 proc. (n=3) tiriamųjų įsitikinę, kad jie yra per maţo kūno svorio, o 16,7 proc. (n=4) 41–64 m. amţiaus atsakiusiųjų galvoja, kad turi antsvorio.

2 lentelė. Respondentų kūno svorio vertinimas amžiaus grupėse, n=52

Kūno svoris Amţius, m

18–40 m. 41–64 m. Virš 65 m.

Normalus 77,8 proc. (7) 70,8 proc. (17) 36,8proc. (7)

Per maţas 0 12,5 proc. (3) 15,8proc. (3)

Antsvoris 22,2 proc. (2) 16,7 proc. (4) 36,8 proc. (7)

Nutukęs 0 0 10,5 proc. (2)

Įvertinus pagal kūno masės indeksą, 77,8 proc. 18–40 m. apklaustųjų yra normalaus kūno sudėjimo (5 pav.), o virš 65 m. –36,8 proc. turi antsvorio. Gauti rezultatai rodo, kad svoris linkęs didėti vyresniame amţiuje, nors statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik normalaus kūno svorio grupėje tarp 18–40 m. ir virš 65 m. amţiaus grupių.

59,6%

3,8%

30,8%

5,8%

5 pav. Respondentų amžius ir kūno svorio vertinimas pagal kūno masės indeksą, n=52

3.2. Tiriamųjų sergamumas arterine hipertenzija ir kiti susirgimai

Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kiek metų respondentai serga arterine hipertenzija. Didţioji dalis apklausoje dalyvavusiųjų šia liga serga nuo 1 iki 10 metų (p<0,05). Nustatyta, kad 32,7 proc. (n=17) apklaustųjų arterine hipertenzija serga 1–5 metų, 30,8 proc. (n=16) – 6–10 metų ir penktadalis (17,3 proc., n=9) serga maţiau nei 1 m. (6 pav.).

6 pav. Serga arterine hipertenzija, n=52

Sergamumas arterine hipertenzija linkęs didėti. Ši liga ypač daţna, o jos kontrolė nepakankamai efektyvi. Apklausos duomenys parodė, jog 66,7 proc. respondentų 18–40 m. amţiaus

77,8% 22,2% 66,7% 29,2% 4,2% 42,1% 10,5% 36,8% 10,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Normalus Per maţas Antsvoris Nutukęs

Proc. Kūno svoris 18 - 40 m. 41 - 64 m. Virš 65 m. 19,2% 30,8% 32,7% 17,3% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% Virš 10 m. 6 - 10 m. 1 - 5 m. Maţiau nei 1 m. Proc. Serg a m um a s, m

grupėje arterine hipertenzija serga maţiau nei 1 m. (p<0,05 lyginant su 41–64 m. maţiaus grupe), 41– 64 m. amţiaus grupėje 45,8 proc. serga 6–10 m. ir virš 65 m. amţiaus – 47,4 proc. daugiau nei 10 m. (p < 0,05) (7 pav.). Kaip matyti iš gautų rezultatų, arterine hipertenzija suserga vis jaunesni ţmonės.

7 pav. Amžius ir arterinė hipertenzija, n=52

Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog vidutinis sistolinis kraujo spaudimas vyrų tarpe buvo 153,14 mmHg (+/- 9,05), o moterų –148,53 mmHg (+/- 8,42). Remiantis gautais rezultatais, vyrai turėjo statistiškai nereikšmingai didesnį sistolinį kraujo spaudimą negu moterys, o diastolinis – buvo panašus (8 pav.).

8 pav. Apklaustųjų sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas, n=52

Pusė (55,8 proc., n=29, p<0,05) apklaustųjų nurodė, jog jų šeimoje kas nors serga širdies – kraujagyslių ligomis (arterinė hipertenzija, insultas, miokardo infarktas ir kt.) ir (ar) cukriniu diabetu ir

66,7% 33,3% 12,5% 37,5% 45,8% 4,2% 26,3% 26,3% 47,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Maţiau nei 1 m. 1 - 5 m. 6 - 10 m. Virš 10 m.

Proc. Sergamumas, m 18 - 40 m. 41 - 64 m. Virš 65 m. 148,53 mmHg 153,14 mmHg 83,13 mmHg 81,71 mmHg 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 Moterų Vyrų m m H g Respondentų lytis Sistolinis kraujo spaudimas Diastolinis kraujo spaudimas

dešimtadalis (11,5 proc., n=6) – neţinojo (9 pav.). Galima daryti prielaidą, jog šeimoje, kurioje buvo ar yra giminių, sergančių hipertenzija ar kitomis širdies-kraujagyslių ligomis, ţmogui yra didesnė rizika susirgti tomis ligomis.

9 pav. Šeimoje serga širdies-kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, n=52

Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kaip genetinis polinkis susijęs su daţniausiu respondentų arteriniu kraujo spaudimu. Nustatyta, kad respondentų grupėje, kurių arterinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 140/90 mmHg, yra daugiausiai šeimoje sergančių širdies–kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu (61,5 proc., p<0,05). Tačiau dalis šios grupės atsakiusiųjų apie šeimos narių ligas neţino (15,4 proc.) (3 lentelė).

3 lentelė. Šeimoje serga širdies – kraujagyslių ligomis ir dažniausias AKS, n=52 Šeimoje serga širdies–

kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu

Daţniausias AKS, proc. (n)

Iki 120/80 mmHg Iki 140/90 mmHg Didesnis nei 140/90 mmHg

Taip 50 proc. (2) 50 proc. (11) 61,5 proc. (16)

Ne 50 proc. (2) 40,9 proc. (9) 23,1 proc. (6)

Neţinau 0 proc. (0) 9,1 proc. (2) 15,4 proc. (4)

Kraujospūdţio gydymu rūpintis būtina greta sergant ir kitomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas ir pan., nes tai gali būti ir padidėjusio kraujospūdţio pasekmė. Tokiais atvejais kraujospūdį būtina grieţtai koreguoti ir nuolat stebėti, kad jis nepakiltų aukščiau nei 130/80 mmHg [25].

Apklausos duomenys parodė, jog ketvirtadalis (25 proc., n=13) respondentų neatsakė, kokiomis ligomis, be arterinės hipertenzijos, dar serga (10 pav.). 17,3 proc. (n=9) serga neurologiniais

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Neţinau Ne Taip

11,5%

32,7%

55,8%

sutrikimais, dešimtadalis (11,5 proc., n=6) nurodė, jog serga širdies nepakankamumu arba ateroskleroze.

10 pav. Ligos, kuriomis respondentai serga, n=52

Remiantis apklausos rezultatais ir vertinant pagal amţiaus grupes, 55,6 proc. (n=5) 18–40 m. apklaustųjų neatsakė ar serga kitomis ligomis, be arterinės hipertenzijos. Virš 65 m. amţiaus ligonių grupėje daugiausiai atsakyta, jog dar serga širdies nepakankamumu, ateroskleroze, neurologiniais ir kt. sutrikimais (4 lentelė). Buvo atsakyta, kad neurologiniais sutrikimais, ateroskleroze bei cukriniu diabetu serga 41–64 m. amţiaus respondentai (16,7 proc., 12,5 proc., 15,5 proc. atitinkamai).

4 lentelė. Kitos ligos ir amžius, n=52

Kitos ligos Amţius, m

18–40 m. 41–64 m. Virš 65 m.

Neatsakyta 55,6 proc. (5) 29,2 proc. (7) 5,3 proc. (1)

Cukrinis diabetas (CD) 0 12,5 proc. (3) 0

Inkstų ligos 11,1 proc. (1) 4,2 proc. (1) 0

Širdies

nepakankamumas

11,1 proc. (1) 8,3 proc. (2) 15,8 proc. (3)

Aterosklerozė 0 12,5 proc. (3) 15,8 proc. (3)

Neurologiniai sutrikimai

11,1 proc. (1) 16,7 proc. (4) 21,1 proc. (4) CD, Širdies nepakankamumas 0 0 5,3 proc. (1) CD, Aterosklerozė 0 0 5,3 proc. (1) CD, Neurologiniai sutrikimai 0 0 5,3 proc. (1)

Inkstų ligos, Širdies nepakankamumas 0 4,2 proc. (1) 0 Inkstų ligos, Aterosklerozė 0 12,5 proc. (3) 0 Širdies nepakankamumas, 0 0 10,5 proc. (2)

25%

17,3%

11,5%

11,5%

Aterosklerozė CD, Širdies nepakankamumas, Aterosklerozė 0 0 10,5 proc. (2) CD, Aterosklerozė, Neurologiniai sutrikimai 11,1 proc. (1) 0 5,3 proc. (1)

Vertinant gretutinių ligų paplitimą pagal lytį, tyrimo rezultatai parodė, kad 42,9 proc. (n=6) vyrų neatsakė, kokiomis ligomis be arterinės hipertenzijos dar serga (5 lentelė). Daugiau moterų paminėjo gretutinius susirgimus ir daţniausiai atsakė, jog serga neurologiniais sutrikimais (18,4 proc., n=7) bei ateroskleroze (15,8 proc., n=6), vyrų tarpe daţniau paminėtas širdies nepakankamumas (21,4 proc.).

5 lentelė. Kitos ligos ir lytis, n=52

Kitos ligos Lytis

Vyrai, proc. (n) Moterys, proc. (n)

Neatsakyta 42,9proc. (6) 18,4 proc. (7)

Cukrinis diabetas (CD) 14,3 proc. (2) 2,6 proc. (1)

Inkstų ligos 0 5,3 proc. (2)

Širdies nepakankamumas 21,4 proc. (3) 7,9 proc. (3)

Aterosklerozė 0 15,8 proc. (6)

Neurologiniai sutrikimai 14,3 proc. (2) 18,4 proc. (7)

CD, Širdies nepakankamumas 0 2,6 proc. (1)

CD, Aterosklerozė 0 2,6 proc. (1)

CD, Neurologiniai sutrikimai 0 2,6 proc. (1)

Inkstų ligos, Širdies nepakankamumas

0 2,6 proc. (1)

Inkstų ligos, Aterosklerozė 7,3 proc. (1) 5,3 proc. (2)

Širdies nepakankamumas, Aterosklerozė 0 5,3 proc. (2) CD, Širdies nepakankamumas, Aterosklerozė 0 5,3 proc. (2) CD, Aterosklerozė, Neurologiniai sutrikimai 0 5,3 proc. (2)

3.3. Veiksniai, galintys turėti įtakos arterinės hipertenzijos atsiradimui ir

vystymuisi

Mitybos įpročiai yra vienas iš svarbiausių gyvensenos aspektų. Neteisinga mityba ir nereguliarus maitinimasis tampa vienu iš širdies-kraujagyslių ligų rizikos faktoriumi, provokuojančiu ligos pasireiškimą ir apsunkinančiu eigą. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog didţioji dalis (65,4 proc., n=34, p<0,05) respondentų maitinasi reguliariai ir trečdalis (34,6 proc., n=18) reguliariai nesistengia maitintis.

Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kaip pacientai maitinasi lyginant pagal amţiaus grupes (11 pav.). Nustatyta, kad skirtumo tarp grupių nebuvo – visose grupėse trečdalis respondentų maitinasi nereguliariai.

11 pav. Reguliarus maitinimasis ir amžius, n=52

Analizuojant duomenis buvo įvertinta kaip apskaičiuotas respondentų kūno masės indeksas yra susijęs su daţniausiu pacientų AKS. Nustatyta, kad respondentų grupėje, kurių arterinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 140/90 mmHg, yra daugiausiai normalaus kūno masės indekso (53,8 proc.). O tarp asmenų turinčių kraujo spaudimą iki 140/90 mmHg – 22,7 proc. turėjo anstvorio (6 lentelė). Palyginus daţniausią AKS grupėse pagal KMI – skirtumo nenustatyta (p>0,05).

6 lentelė. Kūno masės indeksas ir dažniausias AKS, n=52

Kūno masės indeksas (KMI)

Daţniausias AKS, proc. (n)

Iki 120/80 mmHg Iki 140/90 mmHg >140/90 mmHg

Normalus 50 proc. (2) 68,2 proc. (15) 53,8 proc. (14)

Per maţas 0 4,5 proc. (1) 3,8 proc. (1)

66,7% 62,5% 68,4% 33,3% 37,5% _31,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 18 - 40 m. 41 - 64 m. Virš 65 m. Proc. Amţiaus grupės, m Taip Ne

Antsvoris _{50 proc. (2) 22,7 proc. (5) 34,6 proc. (9)}

Nutukęs 0 4,5 proc. (1) 7,7 proc. (2)

Remiantis tyrimo duomenimis, du trečdaliai (63,5 proc., n=33, p < 0,05) respondentų atsakė, jog nerūko ir trečdalis atsakė (36,5 proc., n=19), jog rūko.

Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai rūkančiųjų 18–40 m. amţiaus grupėje (55,6 proc.), o amţiaus grupėse 41–64 m. ir virš 65 m. didţioji dauguma apklaustųjų yra nerūkantys, atitinkamai 70,8 proc. (p<0,05) ir 63,2 proc. (p>0,05) (12 pav.).

12 pav. Rūkymas ir amžius, n=52

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kaip daţniausias arterinis kraujo spaudimas priklauso nuo rūkymo. Remiantis gautais tyrimo duomenimis, iki 120/80 mmHg turėjo 75 proc. nerūkančiųjų pacientų, o iki 140/90 mmHg spaudimą turėjo 31,8 proc. rūkančiųjų (p<0,05) (7 lentelė). Tačiau, kaip matyti iš gautų rezultatų, daţniausias arterinis kraujo spaudimas didesnis nei 140/90 mmHg nuo rūkymo nepriklausė (p>0,05).

7 lentelė. Rūkymas ir dažniausias AKS, n=52

Rūkymas Daţniausias arterinis kraujo spaudimas, proc. (n) Iki 120/80 mmHg Iki 140/90 mmHg >140/90 mmHg

Taip 25 proc. (1) 31,8 proc. (7) 42,3 proc. (11)

Ne 75 proc. (3) 68,2 proc. (15) 57,7 proc. (15)

55,6% 29,2% 36,8% 44,4% 70,8% 63,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 18 - 40 m. 41 - 64 m. Virš 65 m. Proc. Amţiaus grupės, m Taip Ne

13 paveiksle nurodyta informacija, jog pusė (51,9 proc., n=27) apklaustųjų nesportuoja visai ir nedidelė dalis (5,8 proc., n=3) sportuoja kelis kartus per savaitę. Dėl fizinio aktyvumo stokos ţmogus daţniau serga širdies–kraujagyslių ligomis (ypač arterine hipertenzija).

13 pav. Respondentų sportavimo dažnumas, n=52

Tyrimo metu siekta suţinoti, kaip fizinis aktyvumas yra susijęs su respondentų amţiumi. Nustatyta, kad 18–40 m. amţiaus 55,6 proc. respondentų sportuoja kiekvieną dieną (p<0,05 lyginant su sportuojančiais kelis kartus per savaitę ir su sportuojančiais kelis kartus per metus) (14 pav.). Gauti rezultatai atskleidė, jog didţioji dalis 41–64 m. ir virš 65 m. amţiaus grupėse nesportuoja visai (p<0,05) – 54,2 proc. ir 73,7 proc. atitinkamai.

14 pav. Sportavimas pagal amžių, n=52

11,5%

5,8%

9,6%

21,2%

51,9%

dieną Kelis kartus per savaitę Kelis kartus per mėnesį Kelis kartus per metus

Visai nesportuoja Proc. Sportavimo daţnumas 55,6% 5,3% 11,1% 8,3% 22,2% 12,5% 11,1% 25% 21,1% 54,2% 73,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 18 - 40 m. 41 - 64 m. Virš 65 m. Proc. Amţiaus grupės, m Kiekvieną dieną Kelis k. per savaitę Kelis kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Visai nesportuoju

Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip sportavimo daţnumas priklauso nuo lyties. Apklausos duomenys parodė, jog penktadalis (21,4 proc. moterų ir 21,1 proc. vyrų) respondentų sportuoja kelis kartus per metus,o nesportuoja visai – 42,9 proc. moterų ir 55,3 proc. vyrų. Kaip matyti iš gautų rezultatų, reikšmingo skirtumo tarp moterų ir vyrų sportavimo daţnio nėra (p>0,05) (15 pav.).

15 pav. Sportavimas pagal lytį, n=52

Tyrimo metu buvo nustatyta kaip daţniausias arterinis kraujo spaudimas priklauso nuo fizinio aktyvumo. Remiantis gautais duomenimis, didesnį nei 140/90 mmHg kraujo spaudimą turėjo 65,4 proc. (n=17, p<0,05) visai nesportuojančių respondentų (8 lentelė), o iki 120/80 mmHg nepastebėta jokio skirtumo tarp atsakiusiųjų. Respondentų grupėje, kurioje daţniausias AKS yra iki 140/90 mmHg, nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sportuojančių kiekvieną dieną ir visai nesportuojančių. Gauti rezultatai parodė, jog didesnį kraujo spaudimą turėjo tie respondentai, kurie nesportuoja visai.

8 lentelė. Sportas ir dažniausias AKS, n=52

Sportas Daţniausias arterinis kraujo spaudimas, proc. (n)

Iki 120/80 mmHg Iki 140/90 mmHg Didesnis nei 140/90 mmHg

Kiekvieną dieną 0 27,3 proc. (6) 0

Kelis k. per savaitę 25 proc. (1) 0 7,7 proc. (2)

Kelis k. per mėnesį 25 proc. (1) 9,1 proc. (2) 7,7 proc. (2) Kelis k. per metus 25 proc. (1) 22,7 proc. (5) 19,2 proc. (5)

7,1% 21,4% 7,1% 21,4% 42,9% 13,2% 10,5% 21,1% 55,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Kiekvieną

dieną Kelis kartus per savaitę Kelis kartus per mėnesį Kelis kartus per metus

Nesportuoja visai Proc. Sportavimo daţnumas Moterys Vyrai

Visai nesportuoja 25 proc. (1) 40,9 proc. (9) 65,4 proc. (17)

3.4. Antihipertenzinių vaistų vartojimas

Remiantis tyrimo duomenimis, didţioji dalis (94,2 proc., n=49) respondentų vartoja gydytojo paskirtus vaistus arterinei hipertenzijai gydyti ir neţymi dalis (5,8 proc., n=3) – vaistų nevartoja.

Pagal amţiaus grupes, nustatyta, kad daugiausiai nereguliariai vaistus vartojančių yra 18–40 m. amţiaus grupėje (22,2 proc., p<0,05) (16 pav.), o reguliariai (100 proc.) vaistus vartoja asmenys virš 65 m.

16 pav. Gydytojo paskirtų vaistų vartojimas pagal amžių, n=52

Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kaip daţnai respondentai lankosi pas savo gydytoją. Nustatyta, kad du trečdaliai (69,2 proc., n=36) respondentų pas savo gydytoją lankosi vieną kartą per tris mėnesius, trečdalis (28,8 proc, n=15) – vieną kartą per mėnesį (17 pav.).

17 pav. Lankymasis pas savo gydytoją, n=52 77,8% 95,8% 100% 22,2% 4,2% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% 18 - 40 m. 41 - 64 m. Virš 65 m. Proc. Amţiaus grupės, m Taip Ne

69,2%

28,8%

1,9%

Vieną kartą per 3 mėn. Vieną kartą per 1 mėn. Kita (pagal poreikį)

Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip lankymasis pas gydytoją priklauso nuo amţiaus grupių. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 41–64 m. tiriamieji 83,3 proc. pas gydytoją lankosi vieną kartą per 3 mėn.,virš 65 m. – 47,4 proc. vieną kartą per mėnesį (18 pav.).

18 pav. Lankymasis pas gydytoją pagal pacientų amžių, n=52

Arterinės hipertenzijos gydymas yra neatsiejamas nuo medikamentų vartojimo ir kasdieninio arterinio kraujospūdţio stebėjimo. Gali būti gydoma vienu vaistu ir dviem ar net trimis skirtingų grupių vaistais. Trečdalis (30,8 proc., n=16) respondentų nurodė, jog vartoja BAB grupės antihipertenzinius preparatus (19 pav.). Kitus preparatus (AKFI; CVP; AKF, DIUR; BAB, KKB; CVP, DIUR; BAB, CVP, DIUR) – 21,1 proc. (n=11).

19 pav. Antihipertenziniai preparatai, n=52

BAB – beta adrenoblokatoriai; AKFI – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai; DIUR - diuretikai; CVP – cenrinio poveikio vaistai; KKB – kalcio kanalų blokatoriai

66,7% 22,2% 11,1% 83,3% 16,7% 52,6% 47,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

1 k. per 3 mėnesius 1 k. per mėnesį Kita (pagal poreikį)

Proc.

Lankymasis pas gydytoją

18 - 40 m. 41 - 64 m. Virš 65 m.

21,1%

11,5%

13,5%

13,5%

30,8%

9,6%

Efektyviausias arterinės hipertenzijos gydymo būdas yra medikamentai. Daţniausiai juos reikia vartoti visą gyvenimą. Vaistus nuo šios ligos išrašo ir koreguoja gydytojas, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų. Nors kraujospūdis ir gali normalizuotis, koreguoti reikia tik vaistų dozes, o ne nustoti gydytis. Sistemingas vaistų vartojimas nepraleidţiant dozių esant gerai savijautai yra labai svarbus. Du trečdaliai (59,6 proc., n=31, p<0,05) respondentų esant normaliam kraujo spaudimui nepraleidţia vaistų dozės, o 40,4 proc. (n=21) nurodė, jog praleidţia vaistų dozę.

3.5. Pacientų poţiūris ir supratimas apie arterinę hiperteziją

Šiuolaikiniai medicinos tyrimai didelį dėmesį skiria arterinės hipertenzijos ir nutukimo problemai. Tyrimas parodė, kad didţioji dalis (90,4 proc., n=47, p<0,05) apklaustųjų mano, jog padidėjęs kūno svoris skatina arterinės hipertenzijos atsiradimą ir vystymąsį ir dešimtadalis (9,6 proc., n=5) įsitikinęs, jog neskatina. Vertinant pagal lytį, nustatyta, kad 100 proc. (n=14) vyrų mano, jog padidėjęs kūno svoris skatina arterinės hipertenzijos atsiradimą ir vystymąsi, o 13,2 proc. (n=5) moterų, jog neskatina.

Analizuojant pagal atsakiusiųjų amţių, 89,5 proc. (n=17) virš 65 m. respondentų mano, jog padidėjęs kūno svoris skatina arterinės hipertenzijos vystymąsį, panašiai galvoja (87,5 proc., n=21) ir 41–64 m. asmenys. Visi asmenys iki 41 m. yra įsitikinę, jog neskatina.

Remiantis apklausos rezultatais, didţioji dalis (n=30, 57,7 proc.) respondentų mano, jog gyvenimo būdas turi įtakos arterinės hipertenzijos eigai ir gydymui (p<0,05),penktadalis (n=8, 15,40 proc.) – neţino (20 pav.).

20 pav. Gyvenimo būdo įtaka arterinės hipertenzijos eigai ir gydymui, n=52

57,7%

15,4%

26,9%

Analizuojant tyrimo duomenis pagal lytį, nustatyta, kad 57,9 proc. moterų ir 57,1 proc. vyrų mano, jog gyvenimo būdas turi įtakos arterinei hipertenzijai (21 pav.), o 21,4 proc. vyrų galvoja, jog neturi – statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta.

21 pav. Gyvenimo būdo įtaka pagal lytį, n=52

Svarbu, kad pacientai mokėtų teisingai interpretuoti AKS matavimo rezultatus. Respondentų buvo klausiama, koks turėtų būti arterinis kraujo spaudimas, sergant arterine hipertenzija. 9 lentelėje pavaizduota, kad daugiausiai atsakiusiųjų pagal amţiaus grupę mano, jog normalus kraujo spaudimas yra iki 120/80 mmHg (p<0,05, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta amţiaus grupėje 41–64 m.), o amţiaus grupėse 41–64 m. ir virš 65 m. (atitinkamai 41,7 proc. (n=10) ir 31,6 proc. (n=6)) – įsitikinę, jog iki 140/90 mmHg.

9 lentelė. Normalaus AKS supratimas pagal respondentų amžių, n=52

Normalus kraujo spaudimas

Amţius, m

18–40 m. 41–64 m. Virš 65 m.

Iki 120/80 mmHg 88,9 proc. (8) 58,3 proc. (14) 68,4 proc. (13) Iki 140/90 mmHg 11,1 proc. (1) 41,7 proc. (10) 31,6 proc. (6)

Vertinant pagal lytį, apklausos duomenys parodė, jog daugiau kaip du trečdaliai vyrų ir moterų mano, kad normalus kraujo spaudimas yra iki 120/80 mmHg, o 34,2 proc. moterų – iki 140/90 mmHg (22 pav.). 57,1% 21,4% 21,4% 57,9% 13,2% 28,9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Turi įtakos Neturi įtakos Neţino

Proc.

Gyvenimo būdas

Vyrai Moterys

22 pav. Normalaus kraujo spaudimo supratimas pagal lytį, n=52

Tyrimo duomenimis, 32,7 proc. (n=17) respondentų mano, jog insultas yra padidinto kraujo spaudimo pasekmė (23 pav.). Penktadalis (17,3 proc.) pasirinko insultą ir širdies nepakankamumą bei kitas pasekmes (insultas ir inkstų nepakankamumas, insultas ir MI, insultas, širdies ir inkstų nepakankamumai), o 5,8 proc. (n=3) respondentų neatsakė į šį klausimą.

23 pav. Padidinto kraujospūdžio pasekmės, n=52

MI – miokardo infarktas; ŠN – širdies nepakankamumas 71,4% 28,6% 65,8% 34,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Iki 120/80 mmHg Iki 140/90 mmHg Proc. Kraujo spaudimas, mmHg Vyrai Moterys 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

Insultas Insultas, MI Insultas, ŠN Kita Neatsakė

32,7%

26,9%

17,3% 17,3%

5,8%

3.6. Pacientų dalyvavimas arterinės hipertenzijos gydymo stebėsenoje

Pacientų AKS stebėjimas ir gautų matavimo rezultatų registravimas gali padėti diagnozuoti aukštą kraujospūdį, stebėti bazinį kraujospūdį, aplinkos poveikį kraujospūdţiui, vartojamų vaistų veiksmingumą. Taigi, labai svarbu reguliariai matuoti savo kraujospūdį, o matavimo rezultatus pateikti gydytojui. Pagal apklausos duomenis, nustatyta, jog didţioji dalis (80,8 proc., n=42, p<0,05) respondentų stebi savo arterinį kraujo spaudimą, penktadalis (19,2 proc., n=10) nestebi savo AKS.

Tyrimo rezultatai parodė, kad didţioji dalis respondentų visose amţiaus grupėse stebi savo arterinį kraujo spaudimą, o virš 65 m. amţiaus 26,3 proc. nestebi savo AKS (24 pav.)

24 pav. AKS stebėjimas pagal pacientų amžių, n=52

Arterinio kraujo spaudimo stebėsena namuose padeda pagerinti AKS kontrolę. Didţioji dalis (78,8 proc., n=41) apklaustųjų nurodė, jog turi namie kraujospūdţio matavimo aparatą, penktadalis (21,2 proc, n=11) nurodė, jog neturi.

Vertingiausias ir informatyviausias kraujospūdis, padedantis diagnozuoti ir gydyti hipertenziją, yra bazinis kraujospūdis.Jis turi būti išmatuotas visiškoje ramybėje. Du trečdaliai (63,5 proc., n=33) respondentų nurodė, jog savo kraujospūdį matuojasi namuose, penktadalis (25 proc.) pasirinko kitus variantus (vaistinėje, pas kaimynus).

88,9% 11,1% 83,3% 16,7% 73,7% 26,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Taip Ne Proc. Stebėjimas 18 - 40 m. 41 - 64 m. Virš 65 m.

25 pav. Respondentai matuojasi savo kraujospūdį, n=52

Kraujospūdį lemia daugelis veiksnių: fizinis aktyvumas, nerimas ar dienos laikas. Daţniausiai kraujospūdis būna ţemas ryte ir didėja nuo pietų iki vakaro. Pagal apklausos duomenis, nustatyta, kad 55,6 proc. (n=5) 18–40 m. amţiaus tiriamųjų matuoja savo arterinį kraujo spaudimą vakare. Virš 65 m. 15,8 proc. (n=3) matuoja ryte (10 lentelė).

10 lentelė. AKS matavimo laikas pagal respondentų amžių, n=52

AKS matavimo laikas Amţius, m

18–40 m. 41–64 m. Virš 65 m.

Neatsakyta 11,1 proc. (1) 8,3 proc. (2) 5,3 proc. (1)

Ryte 11,1 proc. (1) 8,3 proc. (2) 15,8 proc. (3)

Dieną 0 20,8 proc. (5) 31,6 proc. (6)

Vakare 55,6 proc. (5) 12,5 proc. (3) 10,5 proc. (2)

Ryte, diena 0 4,2 proc. (1) 5,3 proc. (1)

Ryte, vakare 11,1 proc. (1) 33,3 proc. (8) 5,3 proc. (1)

Dieną, vakare 0 4,2 proc. (1) 5,3 proc. (1)

Ryte, dieną ir vakare 11,1 proc. (1) 8,3 proc. (2) 21,1 proc. (4)

Arterinės hipertenzijos eigai ir pacientų savijautai didelės reikšmės turi reguliarus arterinio kraujospūdţio matavimas (kiekvieną dieną, po kelis kartus, tuo pačiu metu) ir gautų tikslių duomenų apie paciento kraujospūdţio pokyčius, registravimas. Tiksliai diagnozei nustatyti gali nepakakti vieno matavimo (11 lentelė). Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog didţioji dalis respondentų pagal amţiaus grupę, arterinį kraujo spaudimą matuoja vieną kartą dienoje (p>0,05). Virš 65 m. 15,8 proc. (n=3) matuoja du kartus, tris kartus ar kai jaučiasi blogai.

63,5%

13,5%

23%

Neatsakė

Kiti (vaistinėje, pas kaimynus)