Šunų fiziologinių parametrų svyravimai bendrosios nejautros metu

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Kristina Ūzaitė

Šunų fiziologinių parametrų svyravimai bendrosios

nejautros metu

The variation of physiological parameters in dogs during

general anesthesia

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: asist. Ligita Zorgevica-Pockeviča

1

DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų fiziologinių parametrų svyravimai bendrosios nejautros metu“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2015 – 01 – 16 Kristina Ūzaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2015 – 01 – 16 Kristina Ūzaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2015 – 01 – 16 Asist. Ligita Zorgevica-Pockeviča

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,

pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

2 TURINYS SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 4 SANTRUMPOS ... 5 ĮVADAS... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7 1.1 Bendroji nejautra ... 7 1.2 Premedikacija ... 8 1.3 Anestetikai ... 8

1.4 Gyvūno stebėsena anestezijos metu ... 16

1.5 Anestezijos sistema ... 17

1.6 Fiziologiniai šunų parametrai ... 18

2. TYRIMO METODAI ... 20

2.1 Vieta ir metodai ... 20

2.2 Gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorius ... 22

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 23

3.1 Naudotų anestetinių vaistų įtaka šunų fiziologiniams parametrams ... 23

3.2 Skirtingų anestezijos protokolų ir anestezijos laiko trukmės įtaka šunų fiziologiniams parametrams ... 24

3.3 Anestezijos metu naudoto deguonies kiekio įtaka saturacijai ... 30

3.6 Butorfanolio poveikis refleksams lyginant anestetines grupes, kurios neturi butorfanolio ... 40

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41

IŠVADOS ... 43

LITERATŪRA... 44

3

SANTRAUKA

Darbas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos Akademijoje nuo 2012 metų sausio iki 2014 metų sausio mėnesio. Darbo tema: šunų fiziologinių parametrų svyravimai bendrosios nejautros metu. Darbo tikslas – įvertintinti bendrosios anestezijos įtaka šunų fiziologinių parametrų pokyčiams, naudojant skirtingus anestezijos protokolus. Tyrimo tema aktuali dėl vis dažniau šunims atliekamų chirurginių profilaktikos ir gydymo tikslais daromų procedūrų, pritaikant bendrąją nejautrą.

Tyrimų objektas – šunys (♀, ♂, Canis lupus familiaris), kuriems buvo pritaikyta bendroji nejautra (n=30). Atlikta anestezijos stebėsena, taikant šešis skirtingus anestezijos protokolus. Gauti rezultatai statistiškai apdoroti.

Vertinti šunų fiziologiniai parametrai bendrosios anestezijos metu: bendra kūno temperatūra, įkvėpimo skaičius, širdies darbas per minutę, matomų gleivinių spalvos pokyčiai, kapiliarų prisipildymo laikas, apatinio žandikaulio ir akies refklesai, saturacija, reikiamo deguonies kiekis ir sunaudojamo sevoflurano koncentracija.

Nagrinėjant anestezijos protokolų duomenis ir juos lyginant tarpusavyje paaiškėjo, kad atliekant panašaus skausmingumo operacijas, 2 ir 5 grupės gyvūnų fiziologiniai parametrai svyravo nežymiai. Taip pat 2 ir 5 grupės gyvūnams anestezijos metu buvo mažesnis sevoflurano koncetracijos poreikis. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos, naudojant skirtingus anestetinius mišinius yra hipotermija, bradikardija, trachikardija, sulėtėjęs kvėpavimas.

Statistiniai duomenys apskaičiuoti IBM SPSS Statistics 20 ir Microsoft Office Excel 2007. Darbo apimtis: 51 puslapis, 40 naudotų literatūros šaltinių, 9 lentelės, 9 paveikslėliai.

4

SUMMARY

The study was carried out between January 2012 and January 2014 at the Veterinary Academy of Lithuania University of Health and Sciences. The title of work presented in this summary is “The variation of physiological parameters in dogs during general anesthesia“. The aim of the study is to evaluate how general anesthesia influences physiological parameters in dogs using different anesthesia protocols. The research topic is relevant to veterinary in general because more and more dogs every day experience general anesthesia due to increased demand for surgical treatment and diagnosis.

The object of the study were dogs (♀, ♂, Canis lupus familiaris) that had been under general anesthesia at the time of the study (n=30). Observation that was made on the effects of general anesthesia involved using six different protocols. The result were drawn after statistical analysis.

Physiological parameters evaluated in dogs during general anesthesia were body temperature, number of inspiration, heart rate per minute, visible mucous membrane discoloration, capillary filling time, the lower jaw and eye reflexes, saturation, the required amount of oxygen and concentration of sevoflurane that was used during general anastehsia.

Data of anesthesia protocols were analysed and compared, and it turned out that variation of physiological parameters was slight between groups 2 and 5, in which operations were of similar soreness. Moreover, the need of sevoflurane concentration was less in 2 and 5 groups during anesthesia. The most common complications using different groups of mixed anestetics are hypothermia, bradycardia, tachycardia and the surpession of the breathing system.

Statistical data analysis was rated by IBM SPSS Statistics 20 ir Microsoft Office Excel 2007. The volume of work is 51 pages, 9 tables, 9 pictures. Total count of used literature sources – 40.

5

SANTRUMPOS

ATP – adenozino trifosfatas CNS – centrinė nervų sistema

GABR, GABRA – gama amino butirinė rūgštis, A – praleidžia chloro jonus

i.m. – injekcija į raumenis (angl. k. intasmuscular) i.v. – injekcija į veną (angl. k. intravenous)

kg – kilogramas

KPL – kapiliarų prisipildymo laikas MAK – minimali alveolinė koncentracija mg – miligramas

min – minutė

NMDA (N – metil – D – asparatas) receptoriai, lokalizuojasi membranose. Atsakingi už glutamato poveikį.

Pa – dalinis anglies dvideginio slėgis arteriniame kraujyje Pa – dalinis deguonies slėgis arteriniame kraujyje

pH (vandenilio potencialas) – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą

p.o. – per oraliai (per burną)

s.c. – injekcija po oda (ang.k. subcutaneous) Val. – valanda

α – pirmoji graikų abėcėlės raidė – alfa

6

ĮVADAS

Pastaruoju metu Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas smulkių gyvūnų gerovei. Dažniau atliekamos chirurginės profilaktinės ir gydymo tikslais taikomos procedūros. Prieš atliekant chirurgines intervencijas, gyvūnams sukeliama bendroji nejautra, kurios trukmė gali varijuoti nuo trumpos iki labai ilgos.

Visuomenėje vyrauja mitas siejamas su anestezija operacijos metu. Gyvūnų savininkai anesteziją suvokia, kaip didelį pavojų gyvūno gyvybei, nes tai jų manymu yra organizmo “nenormali būklė” nuo kurios gyvūnas gali nepabusti.

Veterinarinėje medicinoje vis labiau kreipiamas dėmesys bendrosios anestezijos tobulinimui. Bendroji nejautra – dirbtinai sukeltas grįžtamas centrinės nervų sistemos slopinimas, kai gyvūnas netenka sąmonės ir jutimų, atsipalaiduoja skersaruožiai raumenys ir iš dalies nuslopinamos vegetacinės funkcijos. Šunų bendrosios anestezijos metu gali kilti komplikacijų, kurių pasekoje gali grėsti pavojus gyvūno gyvybei. Siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią bendrąją nejautrą yra taikomi individualūs anestezijos planai, kurie sudaromi, atsižvelgiant į gyvūno amžių, veislę ir sveikatos būklę. Bendrosios nejautros metu atliekama gyvūnų fiziologinių parametrų stebėsena, siekiant kaip įmanoma anksčiau užkirsti kelią galimoms komplikacijoms, siejamoms su anestezija.

Darbo tikslas – įvertintinti bendrosios anestezijos įtaka šunų fiziologinių parametrų pokyčiams, naudojant skirtingus anestezijos protokolus.

Darbo uždavinai :

1. Atlikti šunų fiziologinių rodiklių svyravimų stebėseną bendrosios anestezijos metu. 2. Įvertinti anesteziją sukeliančių skirtingų vaistų ir koncentracijos įtaka fiziologinių rodiklių

svyravimams.

7 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Bendroji nejautra

Bendroji nejautra yra dirbtinai sukelta gyvūno organizmo būklė, kurios metu narkozę sukeliančių vaistų pagalba slopinama centrinė nervų sistema. To pasekoje atsiranda amnezija ir sąmonės praradimas, gyvūnas nesugeba reaguoti į skausmo dirgiklius judesiu (Dugdale, 2010).

Istoriškai veterinarinės anestezijos pradmenys randami 1846 metais, kai anestezija buvo taikoma stambiems gyvūnams, gyvūno apraminimui, tačiau ne skausmo malšinimui. Nuo anestezijos atsiradimo praėjo daug laiko, bendroji nejautra buvo tobulinama ir dabar ji tapo neatsiejama kasdieninėje veterinarijos gydytojo praktikoje, suteikiant gyvūnams sedaciją, raminamąją būseną, nejudrumą (imobilizaciją), raumenų atsipalaidavimą, sąmonės netekimą ir skausmo kontroliavimą sužalojimų, žaizdų priežiūros atvejais (Thomas, Lerche, 2010). Bendrosios nejautros taikymas apima šias sritis: chirurgiją, odontologiją, endoskopiją bei kitas diagnostines procedūras (Bassert, Thomas, 2013). Taip pat kailio iššukavimą, laukinių gyvūnų gaudymą, transportavimą (Thomas, Lerche, 2010).

Prieš bendrosios nejautros sukėlimą rekomenduojama gyvūnus seduoti (Dugdale, 2010). Fenotiazino dariniai ir alfa 2 receptorių agonistai dažnai naudojami sumažinti nerimą, seduojant šunis (Karampour et al., 2011). Šiuo metu ksilazino hidrochloridas ir medetomidino hidrochloridas naudojami santykinai mažomis dozėmis: atskirai arba kartu su kitais vaistais (benzodiazepinais, opioidais) sukelti sedaciją nedidelėms diagnostikos ir chirurginėms procedūroms atlikti, papildomai naudojami švirkščiami anestetikai (ketamino hidrochloridas, tiopentalis, propofolis) (Lemke, 2004).

8 1.2 Premedikacija

Vaistai, naudojami premedikacijai, turi būti suleidžiami į raumenis arba po oda maždaug 20 – 40 minučių iki indukcijos bendrajai nejautrai sukelti. Premedikacija sušvelnina baimę ir nerimą (Dugdale, 2010). Vaistai skirti premedikacijai turi būti: lengvai naudojami įvairiais įvedimo keliais, gali kombinuotis su kitais vaistais (Dugdale, 2010), užtikrinant palaikomąją anesteziją bei sklandų atsigavimą po bendrosios nejautros (Mann, 2011). Premedikacija turi būti patikima, saugi ir efektyvi, palaikanti kardiovaskuliarinę, kvėpavimo bei kitas organizmo sistemas, suteikianti raumenų atpalaidavimą ir skausmo malšinimą (Dugdale, 2010). Trankviliantai ir raminamosios (sedatyvinės) medžiagos sumažina raumenų tonusą ir nepageidaujamą autonominį refleksą. Atropino sulfatas, anticholinerginiai vaistai, naudojami siekiant užkirsti kelią bradikardijai, kurią sukelia alfa 2 receptorių agonistų naudojimas šunims (Karampour et al., 2011).

1.3 Anestetikai

Benzodiazepinai. Nepasižymi analgetinėmis savybėmis, bet puikiai atpalaiduoja raumenis

(Duke, 2013). Benzodiazepinai turi specifiškas jungimosi vietas, kurios asocijuojasi su GABRA

(gama amino butirinė rūgštis, a – praleidžia chloro jonus) receptoriais, kurie yra pagrindiniai neurotransmiteriai, sukeliantys slopinimą galvos ir nugaros smegenyse (Dugdale, 2010). Benzodiazepinai slopina aktyvaciją tinkliniame darinyje, didinamas GABR veiklą, kuris sukelia mieguistumą, todėl nusiraminama prieš sedaciją. Smegenyse padidėjęs GABR veikimas paaiškina antikonvulsinį poveikį (Mann, 2011). GABR dalyvaudami ir nugaros smegenyse slopina neurotransmitorius, ko pasekoje nusilpsta skeleto raumenys. Literatūriniai šaltiniai nurodo ir antiaritminį poveikį. Tai siejama su sumažėjusia katecholaminų koncentracija sedacijos metu. Benzodiazepinai taip pat aktyviai veikia NMDA receptorius (Dugdale, 2010).

9 koncentraciją, tačiau tai nėra visiškai ištirta. Diazepamas padidina širdies vožtuvų tonusą (Dugdale, 2010).

Dažniausiai benzodiazepinai naudojami, kaip anksiolitikai/sedacijai (0,5 – 2,0 mg/kg p.o.) ir skeleto raumenų atpalaidavimui (šlaplės spazmams, tetanijai). Benzodiazepinai gali būti naudojami su butorfanoliu ar kitais agentais (acepromazinu ar α 2 receptorių agonistais). Geriausia kombinacija tai ketamino hidrochlorido (100 mg/ml) su diazepamu (50:50 tūrio santykiu), kuri tinka sedacijai ir nerimui nuimti (Sawyer, 2007). Norint sušvelninti nerimą, 0,5 – 1,0 mg/kg p.o. kas 8 valandas i.v. (Dugdale, 2010). Negalima naudoti benzodiazepinus šunims, kurių kepenys pakenkti arba buvo ilgai gydyti, esant elgesio sutrikimams, nes gali sutrikti atmintis (Ramsey, 2011).

Alfa 2 receptorių agonistai (ksilazino hidrochloridas ir medetomidino hidrochloridas).

Alfa 2 receptorių agonistai sukelia: anksiolizę, sedaciją, skausmo malšinimą, raumenų atpalaidavimą, bradikardiją, arterinio kraujo spaudimo pokyčius, termoreguliacinio centro slopinimą. Alfa 2 receptorių agonistai veikia periferinėje nervų sistemoje, to pasekoje atsiranda: vazokonstrikcija, vėmimas, pokyčiai akyse ir endokrininėje sistemoje (hiperglikemija, padidėjusi diurezė), sumažina gastrointestinalinio trakto judrumą, suintensyvėja gimdos veikla, koaguliacijos pakitimai (trombocitų agregacija). Alfa 2 receptorių agonistai veikia proaritmiškai arba antiaritmiškai (Dugdale, 2010). Ksilazino hidrochloridas turi sedatyvinių, analgetinių ir raumenis atpalaiduojančių savybių (Mann, 2011). Šunims analgetinis veikimas trunka mažiau nei trisdešimt minučių, sedatyvinis – ilgiau. Tuo tarpu medetomidino hidrochloridas veikia greičiau sedatyviai (nuo minutės iki trijų minučių) (Sawyer, 2007).

10 medetomidino hidrochloridas šunims slopina miokardo efektus (neigiamas inotropinis veikimas) ir atsiranda miokardo jautrumo katecholaminams, kurie paskatina aritmijas (Dugdale, 2010). Medetomidino hidrochloridas sukelia arterijų hiperteziją, ko pasekoje išsivysto bradikardija su atrioventrikuline blokada arba be jos (Sawyer, 2007).

Alfa 2 receptorių agonistų poveikis kvėpavimo sistemai. Nuslopinamas kvėpavimo dažnumas, nors bendras plaučių tūris padidėja bendra minutės ventiliacija nekinta (Ramsey, 2011). Šunims net santykinai didelės dozės ksilazino hidrochlorido nekeičia pH, Pa ir Pa . Medetomidino hidrochloridas mažai įtakoja kraujo dujų rodiklius. Net mažomis dozėmis naudojami alfa 2 receptorių agonistai sumažina papildomą anestetikų poreikį anestezijos palaikymui (Lemke, 2004).

Alfa 2 receptorių agonistų poveikis endokrininė sistemai. Sumažina ADH (antidiuretinio hormono) sekreciją ir reakciją, todėl gali padidėti diurezė. Mažėja renino sekrecija ir kartu sumažėja angiotenzino II, ko pasekoje padidėja glomerulų filtraciją ir natriurezė. Sumažėja insulino sekrecija; tai padidina kepenyse glikogenezę ir gliukoneogenezę, tada atsiranda hiperglikemija. Taip pat sumažėja ADTH (andrenokortikotropinis hormonas), katecholaminų bei augimo hormono (Dugdale, 2010). Naudojant ksilazino hidrochloridą gali išsivystyti hiperglikemija dėl to, kad slopinama insulino sekrecija (Sawyer, 2007).

Kiti alfa 2 receptorių agonistų poveikiai. Atsargiai reikia naudoti α 2 receptorių agonistus brachiocefalinėms veislėms ir šunims, turintiems gerklų parezę, kaip gerklų ir ryklės raumenų atpalaiduojantį vaistą, nes gali dar labiau pakenkti ir taip jau siauriems kvėpavimo takams. Taip pat padidėja rizika stemplės refliuksui (Dugdale, 2010). Šie vaistai gali sąlygoti gimdos ir placentos vazokonstrikcija, kuri iššaukia galimybę abortuotis. Receptorių agonistai α 2 lengvai pereina kraujo ir placentos barjerą. Nerekomenduojama šiuos vaistus naudoti, atliekant cezario pjūvį, nes nepakanka duomenų ar tai saugu. Sukeliamas vėmimas, ypač kai gyvūnas nebuvo alkinimas prieš anesteziją (Sawyer, 2007). Tikima, kad tai atsitinka dėl α 2 agonistų veikimo į chemoreceptorius arba vėmimo centrą. Vėmimas labiau pasireiškia, naudojant ksilazino hidrochloridą negu medetomidino hidrochloridą. Alfa 2 receptorių agonistai gali sukelti hipotermija (veikia termoreguliacinį centrą smegenyse), todėl anestezijos metu būtina stebėti gyvūno kūno temperatūrą (Dugdale, 2010).

11 Suleidus į raumenis poveikis trunka pusę valandos (Sawyer, 2007). Ksilazino hidrochloridas didelių veislių šunims gali sukelti ūmų pilvo išsipūtimą ir pasireiškti aerofagija arba parasimpatinės nervų sistemos aktyvacija, ko pasekoje atsiranda gastrointestinalinė atonija, dujų kaupimasis. Taigi ksilazino hidrochloridas neturėtų būti naudojamas gilią krūtinę turintiems šunims, kaip dogams, airių seteriams ir kitiems (Sawyer, 2007).

Prieš medetomidino hidrochlorido suleidimą, rekomenduojama badauti 12 valandų. Jis veikia greičiau sedatyviai, jei suleidžiama į veną veikia nuo minutės iki trijų minučių, o į raumenis – nuo penkių iki dešimties minučių (Sawyer, 2007). Sedacijai dozė šunims: 10 – 20 + µg/kg i.m. (arba mažesnė dozė i.v.) (Ramsey, 2011). Pradžioje reikia palaukti 10 – 20 minučių, veikimo trukmė priklauso nuo dozės, gali trukti nuo 30 – 180 minučių. Dozė šunims 5 – 10 µg/kg medetomidino + 0,5 mg/kg butorfanolio i.m. (i.v.) (Dugdale, 2010). Šunims mažos dozės medetomidino hidrochlorido (nuo 1,0 – 3,0 µg/kg), esant infuzijai, gali sukelti hemodinaminius pokyčius (Carter, 2010). Indukcijai medetomidino hidrochlorido – 30 – 40 µg/kg i.v. Tinka atliekant diagnostines, nedideles dantų procedūras, rentgeno nuotraukas (Sawyer, 2007). Negalima naudoti šuningoms kalėms, diabetu sergantiems šunims (Ramsey, 2011).

Atipamezolis – vienintelis labiausiai selektyvus α 2 receptorių antagonistas. Geriausias

antagonistas medetomidino hidrochloridui (Dugdale, 2010). Taip pat gali būti naudojamas anatgonistas mažiau selektyviems α 2 receptorių agonistams, ksilazino hidrochloridui, tačiau naudoti nerekomenduojama (Ramsey, 2011). Naudojant atipamezolį retkarčiais pastebimas raumenų drebėjimas, tachikardija, trumpalaikė hipertenzija (blokuoja posinapsinius α 2 receptorius), dūsavimas, vėmimas, tuštinimasis (susijaudinimo reakcija). Atipamezolis ne tik panaikina α 2 receptorių agonistų sukeliamus poveikius, bet naikina ir skaumo malšinimo efektą. Tokiu atveju, reikia pritaikyti tinkamus analgetikus, nes atipamezolis sumažina efektyvumą spinaliniame lygmenyje veikiančius analgetikus (Dugdale, 2010).

Dozė šunims = 5 x µg/kg medetomidino hidrochlorido dozės (atitinka 5:1 t.y. 5 mg/kg atipamezolio ir 1 mg/kg medetomidino) (Sawyer, 2007). Rekomenduojamos atipamezolio dozės nuo 50 iki 200 µg/kg i.m.; pradedant nuo mažiausios dozės ir palaukiant bent 5 minutes efektui pasiekti ir jei reikia suleidžiama dar (Dugdale, 2010). Negalima naudoti šuningoms kalėms (Ramsey, 2011).

Butorfanolio poveikis priklauso nuo panaudoto anestetiko, dozės, gyvūno patiriamo skausmo

12 poveikiai yra vėmimas, pykinimas bei pokyčiai endokrinėje ir autonominėje nervų sistemoje (Sawyer, 2007). Butorfanolis sukelia bradikardiją, ko pasekoje minimaliai sumažėja kraujo spaudimas dėl vagomimetinio poveikio. Norint išvengti bradikardijos, rekomenduojama naudoti atropino sulfatą (Zaki, 2008). Naudojant butorfanolį stebimas nežymus kvėpavimo centro slopinimas. Šis opioidas slopina kosulį. Šio vaisto savybės naudingos, atliekant ryklės ar trachėjos chirurgines manipuliacijas (Dugdale, 2010).

Kiti poveikiai. Šunys gali alsuoti dėl nežymiai krentančios kūno temperatūros. Susilpnėja gastrointestinalinio trakto sekrecija, stemplės sfinkterio tonusas ir atsiranda skrandžio – stemplės refliuksas. Tačiau padidėja tulžies pūslės, šlapimo pūslės sfinkterio tonusas, padidėja kasos latakų tonusas (Dugdale, 2010). Naudojant šį vaistą, pastebima kortizolio ir gliukozės padidėjusi koncentracija kraujo plazmoje (Ambrisko, 2005). Butorfanolis yra sintetinis opioidas su kappa ir mu receptoriais, pasižymintis agonistinėmis savybėmis, tris – penkis kartus stipresnis už morfiną. Didelės dozės (0,1 – 0,2 mg/kg/min) butorfanolio infuzijos slopina širdies darbą, mažina kraujo spaudimą. Butorfanolio ribotas analgetinis poveikis, nes menkai veikia somatinį skausmą ir trukmė analgetiko tik apie 1 – 2 valandas (Zaki, 2008). Retkarčiais išreikštas padidėjęs dirglumas ir sutrikdyta orientacija (Sawyer, 2007). Butorfanolis turi antiemetinių savybių. Gali būti naudojamas visais tradiciniais būdais: į veną, raumenį ar po oda (Zaki, 2008). Kontraindikuotina vaistą naudoti, kai kvėpavimo takuose gausu gleivių (Ramsey, 2011).

Šunims butorfanolio dozė analgeziniam poveikiui yra 0,2 – 0,5 mg/kg i.v., i.m., s.c. (Ramsey, 2011). Suleidus į raumenis veikia 45 – 90 minučių (Sawyer, 2003). Butorfanolis kombinacijoje su medetomidino hidrochloridu ir ketamino hidrochloridu turi daug geresnį sedatyvinį poveikį (Ko, 2000).

Atropino sulfatas veikia parasimpatinę nervų sistemą, blokuodamas acetilcholiną

13 Naudojant α 2 receptorių agonistus, atsiradus bradikardijai, atropino sulfato naudojimas nerekomenduojamas, išskyrus atvejus, kai širdies darbas sumažėja iki kritinės ribos (Alvaides, 2008). Vietoj atropino sulfato rekomenduojama naudoti atipamezolį (Dugdale, 2010).

Retkarčiais mirtinas aritmijas ir širdies darbo sustojimą gali lemti atropino sulfato suleidimas, nes skatina stiprią hipertenziją ir tachikardiją. Nesibaigianti tachikardija sumažina diastolinį prisipildymo laiką (ir koronarinę perfuziją). Taigi ir toliau širdies darbas eikvojamas, miokardo aprūpinimas deguonimi blogėja ir to eigoje deguonies poreikis dar labiau išauga (Dugdale, 2010).

Atropino sulfato poveikiai: bronchodiliatacija, vandeningos seilės virsta tąsiomis, padažnėja širdies ritmas bei kraujo spaudimas, galima pastebėti tachiaritmijų, padidėja deguonies poreikis miokardui (Mann, 2011). Pasitaiko paradoksali bradikardija (po mažos dozės atsiranda centrinės kilmės efektas, nes atropino sulfatas pereina kraujo – smegenų barjerą). Gali atsirasti midriazė, sumažėja ašarų gamyba, sumažėja gastrointestinalinio trakto sekrecija ir žarnų judrumas bei stemplės sfinkterio tonusas, atsiranda skrandžio – stemplės refliuksas (Ramsey, 2011).

Dozės: skubiais atvejais 0,01 – 0,04 mg/kg i.v. (Dugdale, 2010). Rekomenduojamos dozės šunims: 0,04 mg/kg s.c., 0,02 mg/kg i.m., 0,01 mg/kg i.v. Po oda reikėtų suleisti 15 – 30 minučių prieš indukciją; į raumenį prieš 10 minučių. Atropino sulfato veikimo trukmė – dvi valandos (Sawyer, 2003). Kontraindikuotina gyvūnams, esant glaukomai, keratokonjuktyvitui, lęšio deformacijai (Ramsey, 2011).

Propofolis neturi analgetinių savybių. Šis vaistas gali sumažinti kraujo spaudimą.

Venodilatacija vyksta dėl didėjančio azoto oksido (stipraus vazodilatatoriaus) išsiskyrimo iš kraujagyslių endotelio ir silpnėjančios simpatinės nervų sistemos (Dugdale, 2010). Naudojant propofolį, indukcija ir atsigavimas po anestezijos vyksta sklandžiai ir be jokio jaudulio, nes propofolis greitai pasišalina iš organizmo (Sawyer, 2007). Po atsigavimo vaistas gerina apetitą, retkarčiais pasireiškia vėmimas. Šunims kartais gali išsivystyti galvos, kaklo, galūnių (ypač priekinių) raumenų sustingimas, toniniai, kloniniai spazmai. Propofolį galima naudoti epilepsija sergantiems šunims. Šis vaistas gali sukelti ūmų pankreatitą (Dugdale, 2010).

14 kombinuoti su inhaliaciniais anestetikais (Mann, 2011). Propofolis dažniausiai naudojamas trumpoms operacijoms arba trumpai sedacijai, atliekant diagnostinius tyrimus (Sawyer, 2007). Propofolis yra stiprus chemoreceptorių slopintojas, ypač jautrus deguoniui dėl to pastebima cianozė bei apnėja. Smegenų arterijų vazokonstrikcija sulėtina smegenų kraujotaką ir medžiagų apykaitą smegenyse (Dugdale, 2010). Naudojant propofolį galima trombocitų agregacija. Vaistas silpnina stemplės sfinkterio tonusą dėl to šunims gali pasireikšti skrandžio – stemplės refliuksas. Atsargiai reikia naudoti propofolį šunims, esant hipovolemijai (Mann, 2011).

Propofolio dozės šunims: anestezijos indukcijai nepremedikuojant – 6,5 mg/kg; po premedikacijos indukcija – (2,0 – 4,0 mg/kg), tačiau naudojant α 2 receptorių agonistus premedikacijai, reikia sumažinti propofolio dozę. Vaisto poveikis prasideda, leidžiant vaistą į veną. Praėjus trisdešimt minučių visi fiziologiniai parametrai atsistato (Ramsey, 2011). Šunims taikant intraveninę anesteziją, naudojama ketamino hidrochlorido ir propofolio kombinacija aiškiai sumažina sunaudojamo propofolio dozę, padažnina širdies darbą, pagerina kraujo spaudimą, tačiau pasireiškia kvėpavimo sistemos slopinimas. Po narkozės jokių pastebimų pokyčių nebuvo (Kennedy, Smith, 2014). Kiti literatūriniai šaltiniai nurodo, kad indukcijai nepremedikuojant naudojama 6,0 – 7,0 mg/kg i.v., o premedikacijai – 1,0 – 4,0 mg/kg i.v. Sedacijai arba anestezijai – 0,1 – 0,4 mg/kg/min (Ramsey, 2011). Kombinuojant propofolį su ketamino hidrochloridu galima progresuojanti hiperkapnija kartu su respiracine acidoze (Seliskar, 2007).

Ketamino hidrocloridas veikia giliai viceralinius ir somatinius receptorius ir slopina centrinį

jautrumą per NMDA (N – metil – D – aspartato) receptorius (Ramsey, 2011). Ketamino hidrochloridas yra disociacinis anestezinis vaistas ir sukelia: gilią anesteziją, haliucinacijas, hipersalivaciją, „lengvą miegą“ (sąmonės netekimą), amneziją, katalepsiją. Naudojant šį vaistą, nepilnai atsipalaiduoja raumenys, stebimas raumenų standumas – hipertonusas, gali atsirasti nevalingi judesiai. Taip pat stebimas padidėjęs jautrumas triukšmui ir trumpalaikės konvulsijos. Galvos nervų refleksai: akių (vokų ir ragenos) ir burnos (rijimas) išlieka (Ramsey, 2011). Gumburo ir limbinė sistemos stimuliuojamos, o aukštesnieji centrai (žieviniai) slopinami, nes išnyksta jautrumas aplinkiniams pojūčiams (Dugdale, 2010). Ketamino hidrochlorido metabolizmas vyksta kepenyse, kurie produkuoja metabolitą – norketaminą. Norketaminas gali būti pašalinamas su šlapimu. Šis injekcinis tirpalas turi kumuliacinių savybių. Sukelia minimalių respiratorinį slopinimą (apnėją), kai per greitai suleidžiami į veną. Taip pat bronchodiliataciją (Dugdale, 2010).

15 kalcio kanalų blokavimo), bet jis taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, todėl netiesiogiai stimuliuoja širdies aktyvumą su nežymiai padidėjusiu širdies darbu, širdies ritmu bei kraujo spaudimu (Sawyer, 2007). Ketamino hidrochloridą reikia atsargiai naudoti gyvūnams, esantiems šoko būsenoje dėl simpatinių nervų išsekimo, nes gali pasireikšti hipotenzija. Šunims, esant hipertiroidizmui (antinkščių augliams), naudojant ketamino hidrochloridą gali išsivystyti aritmijos (Dugdale, 2010). Šunų anestezijos indukcijai naudojama ketamino hidrochlorido ir diazepamo kombinacija gali sukelti trumpalaikę hipertenziją (Ricco, Guerrero, 2014). Ketamino hidrochlorido šalutiniai poveikiai yra padidintas sisteminis kraujo spaudimas, padidėjusi kūno temperatūra, midriazė, regurgitacija, širdies aritmijos tokias kaip: priešlaikiniai skilvelių susitraukimai, disforija (Duke, 2013).

Ketamino hidrochloridas naudojamas premedikacijoje kartu su benzodiazepinais, sumažinant raumenų hipertonusą. Šunims dozė – 2,5 mg/kg (Dugdale, 2010).

Anestezijos indukcija galima į veną arba į raumenis. Jeigu suleisime 10 – 20 µg/kg į raumenis poveikis atsiras jau nuo pirmų minučių, o suleidžiant į veną 1 – 2 mg/kg poveikis dar greitesnes, bet trumpesnis (Ramsey, 2011). Atsigavimo laikotarpis gali trukti nuo dviejų iki šešių valandų. Inhaliacinius anestetikus galima naudoti tik palaukus, kol suveiks ketamino hidrochloridas, nes kitaip iššaukia kvėpavimo slopinimą (Sawyer, 2007).

16

Sevofluranas yra 1, 1, 1, 3, 3, 3 – heksafluroro – 2 – propanas, nesprogstantis lakus

anestetikas (Sawyer, 2007), tinkantis įprastiniams klinikiniams atvejams šunų bendros nejautros palaikymui (Bennett et al., 2008). Šunims minimali alveolių koncentracija (MAK) sevoflurano turi būti 2,2 proc. (mažiausia anestetiko koncentracija alveolėje, esant vienai atmosferai, išreikšta procentais). Faktoriai, kurie gali paveikti MAK: gyvūno lytis, anestezijos trukmė, paros ritmas, hipertiroidizmas arba hipotiroidizmas, hiperventiliacija, acidozė, alkalozė, anemija (hematokritas mažesnis negu 10 procentų), atropino sulfato injekcija. Veikimo mechanizmas paremtas sužadintu perdavimu glutamato į CNS ir susitprėjusiu poveikiu į inhibitorių neurotrnasmiterį GABR (Sawyer, 2007).

Sumažėjus intrakranialiniam spaudimui, esant giliai anestezijai, sevofluranas plečia dideles ir mažas smegenų apvalkale esančias kraujagysles dėl suaktyvinto ATP jautrumo kalio kanalams. Sukelta hipokapnija, esant sevoflurano koncentracijai 2,5 procento, intranialininiam spaudimui didelės įtakos neturi (Sawyer, 2007).

Atsigavimo laikotarpis lengvesnis ir greitesnis šunims, kurie naudojo sevofluraną, o ne izofluraną (Love, 2007). Šis anestetikas slopina kardiovaskuliarinę sistemą (esant MAK 2 procentams) ir sukelia arterinę hipotenziją, padažnėjusį kvėpavimą ir apnėją, sumažėjusį kraujagyslių pasipriešinimą, kvėpavimo slopinimą (Sawyer, 2007).

Skausmo malšinimui po anestezijos. Ketoprofenas (injekcinis 1,0 proc. tirpalas) –

ciklooksigenazės 1 slopintojas, kuris stabdo prostaglandinų susidarymą. Taip pat lipo – m oksigenazės inhibitorius. Dėl šių savybių suteikiama gera pooperacinė analgezija ir tam tikromis aplinkybėmis gali būti pranašesnis už opioidus (Sawyer, 2007). Ketoprofenas turi antipiretinių, analgetinių ir antiuždegiminių savybių. Naudojamas esant ūmiam skeleto raumenų skausmui. Šunims osteoartrito atvejais. Sergant kepenų ligomis, vaisto eliminacija prailgėja. Reikia įvertinti gyvūno būklę, naudojant vaistą šunims su inkstų ligomis (Ramsey, 2011). Dozės: 2,0 mg/kg s.c., i.m., i.v. kas 24 valandas kartoti nuosekliai 3 dienas. 0,25 mg/kg p.o. kas 24 val. 30 dienų arba 1,0 mg/kg kas 24 val. 5 dienas iš eilės (Ramsey, 2011).

1.4 Gyvūno stebėsena anestezijos metu

17 Dauguma pulsoksimetrų matuoja širdies darbą. Pagal S.A. Greene, pulsoksimetrai suteikia informaciją apie priimamus stiprius signalus, kuriuos oksimetro ekrane matome kaip kreives. Procentinė saturacijos išraiška nurodo vykstamą ventiliaciją bei dujų apykaitą. Ventiliaciją atitinka alveolių deguonies prisotinimą hemoglobinu. Pulsoksimetras gali priimti signalus, kada perfuzija vyksta pro plaučius, kai hemoglobinas veikiamas deguonies, ir perfuzija – pro audinius (Greene, 2002). Anestezuotiems gyvūnams atliekama pulsoksimetrija ir vertinama kartu su gleivinių spalvos pokyčiais (Bryant, 2010). Pulsoksimetras pritvirtinamas gyvūnui išoriškai, pavydžiui, prie liežuvio, lūpų, uodegos (Tranquilli et al., 2007).

Faktoriai veikiantys oksimetrijos duomenis: gyvūno judėjimas (drebėjimas, per maža anestetikų dozė), aplinkos šviesa (flourescencinis apšvietimas), sutrikęs periferinio kraujo tekėjimas (antrinės priežastys – hipotenzija, vazokonstrikcija), elektrokauterio sukeliamas triukšmas, padidėjęs karbohemoglobino ir methemoglobino lygis kraujyje, gyvūno kailis, tamsi oda ar pigmentuotas liežuvis, liestukas per daug laisvas arba įtemptas, blogas kontaktas tarp liestuko ir liežuvio, kas įtakoja netikrai mažus rodmenis (Ko, 2013). Saturacija (naudojant 100 procentų deguonies) gali svyruoti nuo 95 – 100 procentų (Ko, 2013). Ko J.C. teigia, kad sveikiems šunims įkvepiant 100 procentų deguonies per inhaliacinę kaukę ir naudojant medetomidino hidrochloridą sedacijai (40 mikrogramų/kg IV) pagerėja audinių aprūpinimas deguonimi. Gyvūnai, kuriems periferinių kapiliarų prisisotinimas deguonimi mažesnis nei 90 procentų, laikomi hipoksemikais (Ko, 2013). Pagal J. Ko, hipoksija apibrėžiama, kaip trūkumas deguonies kvėpavimo takuose ar plaučiuose. Hipoksija gali pereiti į hipoksemiją, kurios pasekoje išsivysto cianozė. Hipoksemijos priežastys: hipoventiliacija, per maža įkvėpiamo deguonies koncentracija, ventiliacinės perfuzinės sutrikimai, difuzijos sutrikimai dėl plaučių parenchiminių pakitimų, sumažėjęs širdies pajėgumas, padidėjęs deguonies išeikvojimas dėl suaktyvėjusios medžiagų apykaitos, sumažėjęs arterinio deguonies kiekis dėl anemijos (Ko, 2013).

1.5 Anestezijos sistema

Anestetinis aparatas teikia tikslų, bet kintamą dujų mišinį (deguonies ir anestetiko), perduodantį kvėpavimo sistemai (Grimm et al., 2011). Kvėpavimo sistemai tiekiamas deguonis ir anestetikas gyvūnui, pašalindamas anglies dioksidą su iškvėpiamomis dujomis (Tranquilli et al., 2007).

18 Medžiagų apykaita ir sunaudojamo deguonies kiekis priklauso nuo gyvūno kūno svorio, kūno paviršiaus ploto, jo temperatūros, jutimų ir nuo anestikų tipo (Tranquilli et al., 2007).

Anot S. Bryant, plaučių tūris, kai oras į plaučius įkvėpiamas ir iškvėpiamas be jokių papildomų pastangų, esant pilnam kvėpavimo ciklui. Bendras plaučių tūris smulkių gyvūnų svyruoja tarp 7 – 15 ml/kg (Bryant, 2010). Anestezuotiems gyvūnams normalus plaučių tūris yra apie 10 – 15 ml/kg/min (Ko, 2013). Minutinis plaučių tūris, tai plaučių tūris dauginamas iš kvėpavimo dažnio. Minutinis plaučių tūris atspindi visišką dujų apykaitą gyvūno organizme per vieną minutę (150 – 250 ml/kg/min).

Hipokapnija – sumažėjęs anglies dioksido kiekis kraujyje. Gyvūnai, kurie jautė skausmą operacijos metu arba pasireiškė hiperventiliacija, išpučia daugiau anglies dioksido (Bryant, 2010). Deguonies pripildoma cisterna tiek, kad užtektų giliai seduotam gyvūnui, kuris gavo bendrąją nejautrą (intraveninę ar inhaliacinę). Padidintas įkvėpiamojo deguonis lygis apsaugo nuo hipoksemijos. Esant aukštam įkvėpiamo deguonies lygiui, hipoksemija atsiranda, atjungiant gyvūną nuo inhaliacinės sistemos, arba kai blogai įdėtas endotrachialinis tubusus, širdies sustojimas arba visiška apnėja, trunkanti virš penkių minučių. Hipoksija audiniuose gali atsirasti, jei hemoglobino lygis žemas arba dujų apykaita yra netinkama dėl sumažėjusio širdies tūrio (Tranquilli et al., 2007).

1.6 Fiziologiniai šunų parametrai

1.6.1. Kūno temperatūra

19 pasekmėmis laikoma, kai bendra kūno temperatūra būna apie 34 ᵒ C. Tuomet pasireiškia drebulys, sumažėjusi minimali alveolių koncentraciją (MAK), hiperventiliacija, respiratorinė acidozė (Dugdale, 2010).

1.6.2. Širdies ir kraujagyslių sistema

Didžiųjų veislių šunų širdies ritmas 60 – 100 k/min, mažųjų veislių – 100 – 140 k/min (Case, 2005). Kapiliarų prisipildymo laikas ( 1s) ir gleivinių spalva tikrinama, norint įvertinti periferinę kraujotaką (Case, 2005). Gleivinių spalva vertinima taip: sveikų gyvūnų rausva, dėl anestetikų veikimo (pavyzdžiui, medetomidino hidrochlorido) pasidaro šviesiai rausva, pabalusi arba balta – anemijos požymis, kraujavimo pasėkmė, cianotiška – sutrikęs audinių aprūpinimas deguonimi (Dugdale, 2010).

1 lentelė. Neanestezuoto šuns fiziologiniai parametrai (Aspinall, Cappello, 2009; Case, 2005)

Parametrai Didelių veislių šunys Mažų veislių šunys

Kūno temperatūra 38,2 – 39,3 ᵒ C 38,5 – 39,0 ᵒ C

Kapiliarų prisipildymo laikas 1 s 1 s

Gleivinių spalva Rausva Rausva

Įkvėpimų skaičius (ilsintis) 10 – 30 įkv./min 10 – 30 įkv./min

Širdies ritmas (ilsintis) 60 – 100 k/min 100– 140 k/min

2 lentelė. Anestezuoto šuns fiziologiniai parametrai (Muir et al., 2013; Thomas et al., 2010; Dugdale, 2010)

Parametrai Didelių veislių šunys Mažų veislių šunys

Kūno temperatūra 37,7 – 33,3 ᵒ C 37,7 – 33,3 ᵒ C

Kapiliarų prisipildymo laikas 2 – 3 s 2 – 3 s

Gleivinių spalva Pabalusi, pilka Pabalusi, pilka

Įkvėpimų skaičius 6 ir mažiau įkv./min 6 ir mažiau įkv./min

Širdies ritmas Bradikardija 60 iki 70 k/min

Trachikardija nuo 140 k/min

20 2. TYRIMO METODAI

2.1 Vieta ir metodai

Tyrimas atliktas Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje nuo 2012 sausio iki 2014 sausio mėnesio. Tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu.

Sudaryti skirtingi anestezijos protokolai, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę ir planuojamų procedūrų skausmingumą. Surinkti anamnezės duomenys (amžius, svoris, lytis, veislė) ir surašyti anestezijos stebėjimo protokoluose. Visiems trisdešimt šunų buvo atlikta klinikinė apžiūra (kūno temperatūra, širdies dažnis, kvėpavimo dažnis, kapiliarų prisipildymo laikas, gleivinių spalva). Dauguma iš jų buvo mišrūnai. Pagal klinikinės apžiūros tyrimų rezultatus, parinktas anestezijos protokolas (1 priedas).

3 lentelė. Anestezijos protokolai.

Anestetinių vaistų mišinys

1 grupė

Atropino sulfatas (0,02 mg/kg) s.c., ketamino hidrochloridas (5,0–7,0 mg/kg) kombinuotas viename švirkšte su ksilazino hidrochloridu (0,2–1,1 mg/kg) i.m., ketamino hidrochloridas (2,0–5,0 mg/kg) kombinuotas viename švirkšte su diazepamu (0,5–2,0 mg/kg) i.v., sevofluranas.

2 grupė

Atropino sulfatas (0,02 mg/kg) s.c., medetomidino hidrochloridas (40 µg/kg) kombinuotas viename švirkšte su ketamino hidrochloridu (5,0–7,0 mg/kg) ir butorfanoliu (0,1 mg/kg) i.m., diazepamas (0,5–2,0 mg/kg) i.v., sevofluranas.

3 grupė Atropino sulfatas (0,02 mg/kg) s.c., ketamino hidrochloridas (2,0–5,0 mg/kg) kombinuotas viename švirkšte su diazepamu (0,5–2,0 mg/kg) i.v., sevofluranas.

4 grupė

Atropino sulfatas (0,02 mg/kg) s.c., medetomidino hidrochloridas (40 µg/kg) i.m., ketamino hidrochloridas (2,0–5,0 mg/kg) kombinuotas viename švirkšte su diazepamu (0,5–2,0 mg/kg) i.v., sevofluranas.

5 grupė

Medetomidino hidrochloridas (40 µg/kg) i.m., ketamino hidrochloridas (2,0–5,0 mg/kg) kombinuotas viename švirkšte su diazepamu (0,5–2,0 mg/kg) i.v., butorfanolis (0,2 mg/kg) i.m., propofolis (4mg/kg) i.v., sevofluranas.

6 grupė

21 Buvo atliktos šios operacijos: ovariohisteroektomija, osteosintezė, svetimkūnio šalinimas, šlaunikaulio galvutė rezekcija, blauzdikaulio lūžis, mastektomija, dantų valymas, kelio girnelės išnirimas, priekinio kryžminio raiščio plyšimas.

Visiems šunims vykdyta gyvybinių parametrų stebėsena bendrosios nejautros metu. Anestezijos metu stebėta:

1. Gleivinių spalva. Stebimi lūpų gleivinės spalvos pokyčiai. Neesant anemijos požymių, lūpų gleivinės turi būti rausvos.

2. Akies voko refleksas vertinamas, priliečiant akies plyšio kampą pirštu. Stebimas akies voko refleksas – mirksėjimas. Neesant refleksui, prilietus pirštu akies plyšio kampą, gyvūnas nemirksi.

3. Apatinio žandikaulio refleksas. Pražiodinant stebimas apatinio žandikaulio pasipriešinimas. Tai teigiamas refleksas. Refleksas neigiamas, kaip pražiodžant išnyksta apatinio žandikaulio pasipriešinimas.

4. Kapiliarų prisipildymo laikas. Spaudžiame pirštu nepigmentuotas dantenų gleivines ir skaičiuojame laiką per kiek sekundžių dantenų gleivinės spalva sugrįš į buvusią spalvą.

5. Širdies darbas vertinamas, naudojant gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių. Parareliai naudota netiesioginė auskultacija stetoskopu. Netiesioginė auskultacija šunims atliekama kairėje pusėje nuo trečio iki šešto tarpšonkaulinių tarpų. Fiksuojamas širdies susitraukimų dažnis per minutę.

6. Kvėpavimas vertinamas pagal gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių. Šalia stebimi krūtinės ar pilvo raumenų judesiais per minutę.

7. Kūno temperatūra vertinima termometriniu metodu. Naudojant „Microlife“ elektroninį termometrą, matuojame rektalinę temperatūrą kas 5 minutes. Modelis MT 1931. 8. Saturacija, išreikšta procentais, vertinamas pagal gyvybinių funkcijų stebėjimo

monitorių rodmenis. Pulsoksimetro liestukas turi būti uždėtas ant liežuvio.

9. Sunaudojamo sevoflurano kiekis, išreikštas procentais, parenkamas sraigtelio pagalba inhaliaciniame aparate „Drager“.

10. Sunaudojamo deguonies kiekis litrais nustatomas srautinio vožtuvo pagalba inhaliaciniame aparate „Drager“.

22 Iš šunų fiziologinių parametrų: bendros kūno temperatūros, širdies darbo, įkvėpimų skaičiaus, audinių įsisotinimo deguonimi, sunaudoto sevoflurano koncentracijos, kapiliarų prisipildymo laiko (KPL) buvo išvesti vidurkiai, imant 15, 30, 45, 60, 75, 90 minutes ir dispersine sistema „one – way ANOVA“ apskaičiuoti patikimumai tarp lyginamų vidurkių. Akies voko refleksui, apatinio žandikaulio refleksui, gleivinių spalvos statistiniam patikimumui suskaičiuoti buvo naudojamasi kriterijų palyginimo „Chi – kvadratu“ testas. Kiti statistiniai duomenys apskaičiuoti IBM SPSS Statistics 20 ir Microsoft Office Excel 2007 programomis.

2.2 Gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorius

Šunų fiziologiniams parametrams stebėti bendrosios anestezijos metu naudojamas gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorius EDAN IM8 VET modelis, pagamintas Vokietijoje 2012 metais. Gyvybinių funkcijų monitorius skirtas naudoti veterinarijos klinikose. Tinkamas įvairaus amžiaus gyvūnams. Juo matuojami:

 Neinvazinis kraujospūdis: sistolinis, diastolinis, vidutinis slėgiai. Matavimo metodas – oscilometrinis.

 SpO2. Matavimo diapazonas: 0 – 100 procentų (proc.). Tikslumas: gyvūnams ± 2 vienetų, esant 70 – 100 procentams (proc.).

 Pulso dažnis. Tikslumas: ± 3 kpm / ± 5 (esant susijaudinimui ar judesiui).

 SpO2 pletizmograma.

23 3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Naudotų anestetinių vaistų įtaka šunų fiziologiniams parametrams

Tirtų šunų svoris variavo nuo 4,8 kg iki 40 kg. Gyvūnai sugrupuoti į keturias grupes pagal svorį: mini šunų grupė iki 5 kg, mažų šunų grupė nuo 5 – 10 kg, vidutinių šunų grupė nuo 10 – 20 kg, didelių šunų grupė nuo 20 – 40 kg. Pastebėta, kad labiausiai sumažejo kūno temperatūra iki 35,3 ᵒC mini ir mažų šunų grupėse anestezijos metu. Mini ir mažų šunų svorio grupėse pastebima tachikardija. Vidutinių šunų svorio grupėje – bradikardija. Mažiausias įkvėpimų skaičius per minutę (iki 8 k/min) matomas vidutinių ir didelių šunų svorio grupėse (3 lent.).

3 lentelė. Šunų fiziologinių parametrų svyravimai anestezijos metu pagal jų svorį.

Fiziologiniai parametrai Mini šunys Maži šunys Vidutiniai šunys Dideli šunys

Kūno temperatūra (ᵒC) 35,5–39,7 ᵒC 35,3–39,8 ᵒC 36,1–39,8 ᵒC 36,2–39,6 ᵒC

Įkvėpimų skaičius per

minutę 14–53 įkv./min 12–56 įkv./min 8–44 įkv./min 8–58 įkv./min

Širdies darbas per

24 3.2 Skirtingų anestezijos protokolų ir anestezijos laiko trukmės įtaka šunų fiziologiniams

parametrams

1 pav. Kūno temperatūros pokyčiai, naudojant skirtingus anestezijos protokolus, operacijai

trunkant 90 minučių. Grafike pažymėtos maksimalios ir minimalios kūno temperatūros vidurkių

svyravimų amplitudės. Paskaičiuotos kūno temperatūros vidurkių paklaidos (2 priedas).

Šiame grafike matome, kaip kinta bendra šunų kūno temperatūra (y) laiko atžvilgiu (x), naudojant atitinkamus anestezijos protokolus. Ryškiausias kūno temperatūros kritimas, pagal maksimalią ir minimalią kūno temperatūros vidurkių svyravimų amplitudę nuo 45 minutės, esant 1 grupės anestetiniam mišiniui (max 39,6 ᵒC; min 36,7 ᵒC) ir nuo 15 minutės – 4 grupės anestetiniam mišiniui (max 38,8 ᵒC; min 36,6 ᵒC). Toks laipsniškas bendros kūno temperatūros kritimas yra dėl to, kad šių grupių gyvūnams naudotas ksilazino hidrochloridas (1 grupė) ir medetomidino hidrochloridas (4 grupė), kurie slopina termoreguliacinį centrą pagumburyje. Naudojant 5 (maksimaliai nuo 39,4 iki 37,8 ᵒC) ir 6 (maksimaliai nuo 39,0 iki 37,4 ᵒC) grupių anestezijos protokolus maksimalus kūno temperatūrų vidurkis palaipsniui krenta, nes ksilazino hidrochloridas (6 grupė) ir medetomidino hidrochloridas (5 grupė) veikia termoreguliacijos centrą. Tačiau to negalima būtų pasakyti apie šių grupių minimalų temperatūrinį vidurkį, nes buvo naudojamasi šildomu kilimėliu, apsaugant gyvūnus nuo hipotermijos. Pagal minimalų kūno temperatūrų vidurkį,

34,5 35,0 35,5 36,0 36,5 37,0 37,5 38,0 38,5 39,0 39,5 40,0 40,5

15 min 30 min 45 min 60 min 75 min 90 min

25 naudojant 2 grupės anestezijos protokolą, į kurį įeina medetomidino hidrochloridas, ilgėjant operacijos trukmei, mažėja bendra kūno temperatūra. Naudojant 3 grupės anestezijos protokolą maksimalus kūno temperatūrų vidurkis kito neryškiai, nes ketamino hidrochloridas ir diazepamas taip stipriai neveikia termoreguliacijos centro lyginant su ksilazino hidrochloridu arba medetomidino hidrochloridu, o minimalus temperatūrinis vidurkis (36,2 ᵒC) matomas ties 60 minute siejamas dėl šunų žemos bendros kūno temperatūros operacijos pradžioje.

Naudojant dispersinę analizę „Anova“, gauname, kad temperatūros pokyčių nuo naudojamų anestinių mišinių statistiškai nereikšminga priklausomybė, nes tarp lyginamų vidurkių patikimumas (p) > 0,05. Tai galėjo lemti žmogiškasis faktorius, šunų fiziologinės savybės, naudojamas šildomasis kilimėlis operacijos metu, operacijos pobūdis, jos skausmingumo lygis. Tačiau patikimumas (p) < 0,001 tarp 1, 2, 4 grupių lyginamų vidurkių, tai reiškia, kad šioms anestetinių mišinių grupėms kūno temperatūros kitimas priklauso nuo laiko trukmės. Ši priklausomybė yra statistiškai reikšminga. Galime teigti, kad bendros kūno temperatūros kitimui turėjo įtakos anestezijos laiko trukmė.

2 pav. Sevoflurano koncentracijos parinkimas procentais, naudojant skirtingus anestezijos

protokolus, operacijai trunkant 90 minučių. Grafike pažymėtos maksimalios ir minimalios

parenkamo sevoflurano koncentracijos vidurkių svyravimų amplitudės. Paskaičiuotos parenkamo sevoflurano koncentracijos vidurkių paklaidos (2 priedas).

0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00

15 min 30 min 45 min 60 min 75 min 90 min

26 Šis grafikas vaizduoja parenkamo sevoflurano koncentracijos kaitą (y) laiko atžvilgiu (x). Pagal maksimalią vidurkių amplitudę galime pasakyti, jog naudojant 2 ir 5 (nuo 45 minutės) grupės anestezijos protokolus, sunaudojama mažiausia sevoflurano koncentracija (2,0 – 2,2 proc.) pagal literatūrinius šaltinius, lyginant su 1, 3, 6 grupėmis. Tai galėjo lemti į 2 ir 5 anestetines grupes įeinantis butorfanolis, kurio 1, 3, 6 grupėse nėra. Butorfanolis pasižymi analgetiniu poveikiu dėl ko anestezijos laikotarpis išlieka stabilesnis.

Pagal parenkamo sevoflurano koncentracijos vidurkių paklaidas matome didžiausius skirtumus tarp 1 ir 5 bei tarp 2 ir 6 anestezinių protokolų grupių. Toks rezultatas galėjo būti dėl į 1 ir 6 anestetinius mišinius įeinantys ksilazino hidrochloridas, kuris veikia analgetiškai mažiau nei trisdešimt minučių, o naudojant kartu ir ketamino hidrochloridą poveikis dar labiau sutrumpėja. To pasekoje galimas slenkstinio skausmo barjero sujautrėjimas. Veikiant antinkščiams išsiskiria andrenalinas, kuris aktyvina centrinę nervų sistemą (padažnina kvėpavimą, širdies darbą, deguonies sunaudojimą), todėl ir sunaudojama daugiau sevoflurano koncentracijos.

Žemiausią vidurkių amplitudę pastebime šiose anestezinių protokolų grupėse: 1, 2, 6. 1 (nuo 45 minutės) ir 2 (nuo 30 minutės) siekė tik 0,7 procento sunaudojamo sevoflurano. Tai lėmė indukcija ksilazino hidrochloridu operacijos pradžioje. 2 grupės minimaliausia vidurkių amplitudė ties 90 minute – 0,5 proc. dėl to, kad būdavo suleidžiama papildomai butorfanolio, nes šioje grupėje operacijų pobūdis gana skausmingas: šlaunikaulio galvutės rezekcija, osteosintezė.

27 3 pav. Įkvėpimų skaičius per minutę, naudojant skirtingus anestezijos protokolus, operacijos

trukmė 90 minučių. Grafike pažymėtos maksimalios ir minimalios įkvėpimo skaičiaus per minutę

vidurkių svyravimų amplitudės. Paskaičiuotos įkvėpimo skaičiaus per minutę vidurkių paklaidos (2 priedas).

Šiame grafike vaizduojama įkvėpimų skaičius per minutę (y) laiko atžvilgiu (x). Ryškus įkvėpimo skaičių per minutę skirtumas pagal vidurkių paklaidas yra tarp naudojamų 1 ir 5 (nuo 30 minutės) bei 5 ir 6 (iki 90 minutės) grupių anestetinių mišinių. Pagal minimalią vidurkių svyravimo amplitudę pastebime, kad 5 (iki 90 minutės, nes propofolis greitai skaidosi organizme) grupės naudojamas anestetinis mišinys sukelia hipoapnėją, nes fiziologiškai normalus įkvėpimo skaičius šuniui yra iki 10 kartų per minutę. Tokį skirtumą lėmė į 5 grupės anestetinių vaistų mišinį įeinantis propofolis, kuris labiausiai slopino kvėpavimo centrą pailgose smegenyse, tuo mažindamas įkvėpimo skaičių per minutę.

Vertinant minimalią vidurkių amplitudę, įkvėpimo skaičius per minutę krito, esant 1 grupės anestetiniui mišiniui. Tai lėmė kai kuriems šunims sunaudojama didelė sevoflurano koncentracija (virš 3 procentų). Sevofluranas veikia slopinamai kvėpavimo centrą. Taip pat galėjo turėti įtakos kai kuriems šunims per greitai suleistas ketamino hidrochloridas į veną. Padažnėjęs įkvėpimų skaičius per minutę pagal maksimalią vidurkių svyravimų amplitudę buvo pastebėtas, naudojant 1, 2, 4 grupių anestetinius mišinius, lyginant su likusiomis grupėmis. Toks rezultatas 2 grupės galėjo būti

0 10 20 30 40 50 60

15 min 30 min 45 min 60 min 75 min 90 min

28 dėl skausmingų operacijų, tokių kaip: osteosintezė, kelio girnelės išnirimo korekcija, šlaunikalio galvutės rezekcija ir butorfanolio naudojimo. 1 ir 4 grupės anestetinių mišinių sudėtyje nėra anestetikų, kurie ryškiai slopintų įkvėpimus.

Atlikus dispersinę analizę „Anovą“, patikimumas (p) > 0,05 tarp lyginimų vidurkių. Tai statiškai nėra reikšminga ir įkvėpimų skaičius per minutę nepriklauso nuo naudojamų anestetinių medžiagų bei laiko, išskyrus 4, 5, 6 grupes lyginant su kitų grupių vidurkiais, nes patikimumas (p) < 0,05. Tai reiškia, kad 4, 5, 6 anestetinų mišinių grupės priklauso nuo laiko trukmės ir yra statistiškai reikšminga priklausomybė. Būtina atsisžvelgti į atsirandančius refleksus bei juntamą skausmą operacijos metu, operacijos pobūdį, šunų fiziologinė būseną bei gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriaus paklaidos, svarbus ir žmogiškasis faktorius.

4 pav. Širdies darbas per minutę, naudojant skirtingus anestezinius protokolus, operacijos

trukmė 90 minučių. Grafike pažymėtos maksimalios ir minimalios širdies darbo per minutę

vidurkių svyravimų amplitudės. Paskaičiuotos širdies darbo per minutę vidurkių paklaidos (2 priedas).

Šis grafikas vaizduoja širdies darbą per minutę (y) laiko atžvilgiu (x). Pirmiausia matome pagal minimaliausią vidurkių amplitudę, kad 2 ir 5 anestezinių protokolų grupėse yra pasitaikę šunų

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180

15 min 30 min 45 min 60 min 75 min 90 min

29 su bradikardija (širdies darbas žemiau 60 k/min) lyginant su likusiomis grupėmis. Taip gali būti dėl naudojamo medetomidino hidrochlorido abejuose anestinių mišinių grupėse, nes ši veiklioji medžiaga mažina kraujo spaudimą, slopina širdies darbą, sukeliant bradikardiją. Kitas veiksnys įtakojantis tokį žemą širdies darbą, tai butorfanolis naudojimas dėl kurio šunys nejaučia skausmo. Taip pat medetomidino hidrochloridas ir sevofluranas veikia kaip širdies darbo slopintojai (ties 75 minute, 5 grupė).

Pagal maksimalią vidurkių svyravimo amplitudę pastebime, kad naudojant 4 grupės anestetinį mišinį nuo 15 iki 30 minutės ir 6 grupės ties 45 minute peržengia šunų širdies darbo fiziologinius parametrus, nes kaip kur širdies darbas per minutę yra virš 140 – 160 k/min. Tokie vidurkių maksimumai kai kurių šunų gali būti, nes premedikacijos metu nebuvo naudojamas atropino sulfatas (6 grupė), o 4 grupėje ne visems šunims premedikuojant buvo leidžiamas atropino sulfatas. Be šių veiksnių tokias vidurkių amplitudes lėmė netinkamas sevoflurano koncentracijos parinkimas, operacijos pobūdis, per mažai naudotos anestetinių mišinių dozės bei nenaudotas butorfanolis.

Pagal vidurkių paklaidas didžiausius skirtumus matome tarp 6 grupės (nuo 30 minutės), kai nebuvo suleista premedikacijos metu atropino sulfato ir 1 grupės (nuo 30 minutės), kurioje buvo leistas atopino sulfatas. Tą patį būtų galima pasakyti tarp 6 ir 3 (nuo 30 iki 75 minutės) anestezinių protokolų grupių.

30 3.3 Anestezijos metu naudoto deguonies kiekio įtaka saturacijai

5 pav. Deguonis kiekis litrais (y) šunų svorio atžvilgiu (x).

Grafike matome, kad deguonies koncentracijos litrais sunaudojama daugiau didėjant šuns svoriui. Pagal statistinę analizę „Anovą“ patikimumas (p) < 0,05, todėl galime sakyti, kad priklausomybė statistiškai reikšminga ir deguonies kiekis litrais priklauso nuo didėjančio šuns svorio. Pagal literatūrinius šaltinius tokį gautą rezultatą įtakojo gyvūno medžiagų apykaita, gyvūno kūno svoris, kūno paviršiaus plotas, gyvūno temperatūra, gyvūno pojūčiai ir naudotos anestetinės medžiagos.

6 pav. Saturacija procentais (y) šunų svorio atžvilgiu (x).

0,00 0,05 0,10 0,15 0,20 0,25 0,30 0,35 0,40 0,45

iki 5 kg iki 10 kg iki 20 kg iki 40 kg

31 Šiame grafike pastebime, kad deguonies įsisotinimas priklauso nuo šuns svorio. Atliekant statistinę analizę „Anovą“, gauname patikimumą (p) < 0,05. Gauta priklausomybė yra statistiškai reikšminga. Todėl deguonies įsisotinimas, išreikštas procentais, priklauso nuo šuns svorio. Matome grafike, kad šunims, sveriantiems iki 20 kg deguonies įsisotinimas buvo 95 procentai, o kitai grupei šunų, sveriantiems iki 40 kg – 92 procentai. Pagal literatūros duomenis, esant deguonies įsisotinimui mažiau nei 90 procentų, gyvūnams hipoksemija. Tačiau mūsų anestezuojamiems šunims to nepasitaikė. Faktoriai, kurie galėjo lemti gautus rezultatus: skausmo jutimas (galimai per maža anestetiko dozė), kraujotakos sutrikimai, kaip sutrikęs periferinio kraujo tekėjimas, žmogiškasis faktorius, aplinkos triukšmas, padidėjęs karbohemoglobino ir methemoglobino lygis kraujyje, pigmentuota oda, blogas kontaktas tarp liestuko ir liežuvio, atliekamos operacijos pobūdis ir skausmingumas.

3.4 Sevoflurano koncentracijos įtaka gleivinių spalvai, akies voko refleksui, apatinio žandikaulio refleksui.

7 pav. Gleivinių spalvų dažnis procentais (y) sevoflurano koncentracijos atžvilgiu (x). Pagal sevoflurano koncentracijos didėjimo tvarką buvo suskirtytas į grupes: 0 grupė – nuo 0 iki 1 (proc.), 1 grupė – nuo 1 iki 2 (proc.), 2 grupė – nuo 2 iki 3 (proc.), 3 grupė – nuo 3 iki 4 (proc.).

Šiame grafike matome, kad 0 sevoflurano koncentracijos grupėje didžiausią dalį sudaro rausva spalva (iki 60 proc.), tai fiziologiškai normali šunų gleivinių spalva. Toliau sevoflurano

0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 0 1 2 3 4

Gleivinių spalvos pokyčiai

32 koncentracijai kylant iki 2 (proc.) šunų gleivinių spalva pasikeičia į šviesiai rausvą (virš 60 proc.). Tokį rezultatą galėjo lemti sevoflurano slopinamasis veikimas į kardiovaskuliarinę sistemą bei tuo metu naudojimas anestetinių mišinių su medetomidino hidrochloridu ir ksilazino hidrochloridu, kurie veikia slopinamai kraujo spaudimą. Pabalusios gleivinės pastebėtos rečiau negu šviesiai rausvos spalvos gleivinės. Pasiekus sevofluranui 3 procentų ribą, pastebime padidėjusį pabalusių gleivinių dažnio procentą. Taip galėjo būti dėl didesnės panaudotos sevoflurano koncentracijos arba dėl paminėtų panaudotų anestetinių medžiagų, veikiančių kraujotakos sistemą slopinamai. O rausvos spalvos gleivinių atsiradimą įtakojo arba per trumpas palaikymas ant didžiausios sevoflurano koncentracijos, arba daugiau nebeduodami jokie papildomi anestetiniai mišiniai.

Pagal „chi – kvadratu“ suderinamumo kriterijų gauname, jog patikimumas (p) < 0,001. Tai reiškia, kad statistiškai reikšminga priklausomybė: gleivinių spalvų dažnis (proc.) priklauso nuo sevoflurano naudojamos koncentracijos (proc.). Tokius rezultatus galėjo lemti ir pasirinkti anestetiniai mišiniai, operacijos sudėtingumas skausmingumo atžvilgiu, žmogiškasis faktorius bei lašinamosios infuzijos operacijos metų.

8 pav. Apatinio žandikaulio reflekso dažnis procentais (y) sevoflurano koncentracijos atžvilgiu

(x). Pagal sevoflurano koncentracijos didėjimo tvarką buvo suskirtytas į grupes: 0 grupė – nuo 0 iki

1 (proc.), 1 grupė – nuo 1 iki 2 (proc.), 2 grupė – nuo 2 iki 3 (proc.), 3 grupė – nuo 3 iki 4 (proc.).

0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 120,0% 0 1 2 3 4

Apatinio žandikaulio refleksas

33 Pagal gautus rezultatus didėjant sevoflurano koncentracijai apatinio žandikalio refleksas išnyksta (iki 100 proc.). Silpnas apatinio žandikaulio reflekso atsiradimas siejamas su mažesne sevoflurano koncentracija.

Skaičiuojant „chi – kvadratu“ suderinamumo kriterijų gauname patikimumą (p) < 0,001. Tai reiškia, kad statistiškai reikšminga priklausomybė: apatinio žandikaulio reflekso dažnis procentais (proc.) priklauso nuo sevoflurano naudojamos koncentracijos (proc.). Naudojami atitinkami anestetiniai mišiniai, operacijos skaumingumo lygis, jos pobūdis, žmogiškasis faktorius, inhaliacinės anestezinės sistemos senumas, šunų fiziologinė būsena – visi šie faktoriai galėjo lemti tokius rezultatus.

9 pav. Akies voko reflekso dažnis procentais (y) sevoflurano koncentracijos atžvilgiu (x). Pagal sevoflurano koncentracijos didėjimo tvarką buvo suskirtytas į grupes: 0 grupė – nuo 0 iki 1 (proc.), 1 grupė – nuo 1 iki 2 (proc.), 2 grupė – nuo 2 iki 3 (proc.), 3 grupė – nuo 3 iki 4 (proc.).

Šiame grafike, esant mažai sevoflurano koncentracijai iki 1 procento, atsiranda akies voko reflekso dažnis procentais (iki 70 proc.). Matomas silpnas akies voko refleksas arba jo visai nėra (iki 18 proc.) 0 sevoflurano grupėje rodo, kad prieš sevofluraną buvo naudoti anestetikai ir taip paveikė akies voko refleksą. Silpno akies voko reflekso atsiradimą sevoflurano koncentracijos didėjimo momentais lėmė arba nepakankama sevoflurano koncentracija, nesėkmingai įvestas intubacinis vamzdelis, arba apsunkintas sevoflurano pasisavinimas dėl patologinių procesų plaučiuose. Būtina atsisžvelgti į atliekamos operacijos skausmingumo lygį bei šuns fiziologinę būklę, kas taip pat galėjo įtakoti silpno akies voko reflekso pasireiškimą. Toliau didėjant

0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 120,0% 0 1 2 3 4

Akies voko refleksas

34 sevoflurano koncentracijai, akies voko reflekso dažnis, išreikštas procentais, išnyksta (virš 80 proc.).

Taigi akies voko reflekso dažnio procentais (proc.) reikšminga statistinė priklausomybė nuo sevoflurano koncentracijos (proc.), nes pagal „chi – kvadratu“ suderinamumo kriterijų, patikimumas (p) < 0,001. Vertinant grafiką būtina atsisžvelgti į pasirinktus anestetinius mišinius, operacijos sudėtingumą skausmingumo atžvilgiu, šunų fiziologinę būseną, žmogiškąjį faktorių, inhaliacinės anestezijos sistemos senumą, kurie turi įtakos gautiems rezultatams.

3.5 Šunų fiziologinių parametrų koreliacija tarp naudojamų anestezijos protokolų

4 lentelė. Šunų fiziologinių parametrų koreliacija, naudojant 1 grupės anestezijos protokolą.

Temperatūra (ᵒC) Įkvėpimų skaičius per minutę (įkv./min) Širdies darbas per minutę (k/min) Sevoflurano koncentracija (proc.) KPL (s) Temperatūra (ᵒC) Pirsono koreliacija 1 -,127 ,143 ,130 -,283** Patikimumas ,242 ,188 ,296 ,008 Įkvėpimų skaičius per minutę (įkv./min) Pirsono koreliacija -,127 1 ,130 ,055 ,322 ** Patikimumas ,242 ,234 ,658 ,002 Širdies darbas per minutę (k/min) Pirsono koreliacija ,143 ,130 1 ,465 ** -,133 Patikimumas ,188 ,234 ,000 ,222 Sevoflurano koncentracija (proc.) Pirsono koreliacija ,130 ,055 ,465 ** 1 -,122 Patikimumas ,296 ,658 ,000 ,326 KPL (s) Pirsono koreliacija -,283 ** ,322** -,133 -,122 1 Patikimumas ,008 ,002 ,222 ,326

** Koreliacija yra reikšminga 0,01 lygmeniu

35 įkvėpimo skaičiaus per minutę ir kapiliarų prisipildymo laiko (KPL) (r = 0,322), kai (p) < 0,01. Statistiškai reikšmingas tiesinis teigiamas ryšys: dažnėjant įkvėpimo skaičiaus per minutę, ilgėja kapiliarų prisipildimo laikas (KPL). Vidutinio stiprumo statistiškai tiesinis ryšys yra tarp širdies darbo per minutę ir sunaudojamo sevoflurano koncentracijos (r = 0,465), kai (p) < 0,01. Statistiškai patikimas teigiamas statistinis ryšys: širdies darbui per minutę didėjant, didėja sunaudojamo sevoflurano koncentracija. Pagal gautus statistinius duomenis galime pasakyti, kad naudojant 1 grupės anestezijos protokolą, anestetiniai vaistai labiausiai paveikia kūno temperatūrą, įtakoja kapiliarų prisipildymo laiką, sunaudojama daugiausiai sevoflurano koncentracijos.

5 lentelė. Šunų fiziologinių parametrų koreliacija, naudojant 2 grupės anestezijos

protokolą. Temperatūra (ᵒC) Įkvėpimų skaičius per minutę (įkv./min) Širdies darbas per minutę (k/min) Sevoflurano koncentracija (proc.) KPL (s) Temperatūra (ᵒC) Pirsono koreliacija 1 -,106 ,235 -,254 -,475** Patikimumas ,462 ,101 ,129 ,000 Įkvėpimų skaičius per minutę (įkv./min) Pirsono koreliacija -,106 1 ,259 ,104 ,332* Patikimumas ,462 ,070 ,540 ,019 Širdies darbas per minutę (k/min) Pirsono koreliacija ,235 ,259 1 ,113 -,097 Patikimumas ,101 ,070 ,506 ,504 Sevoflurano koncentracija (proc.) Pirsono koreliacija -,254 ,104 ,113 1 ,500** Patikimumas ,129 ,540 ,506 ,002 KPL (s) Pirsono koreliacija -,475** ,332* -,097 ,500** 1 Patikimumas ,000 ,019 ,504 ,002

**Koreliacija yra reikšminga 0,01 lygmeniu *Koreliacija yra reikšminga 0,05 lygmeniu

36 tiesinis neigiamas ryšys: didėjant bendrai kūno temperatūrai, trumpėja kapiliarų prisipildymo laikas (KPL). Mažo stiprumo statistiškai tiesinis ryšys yra tarp įkvėpimo skaičiaus per minutę ir kapiliarų prisipildymo laiko (KPL) (r = 0,332), kai (p) < 0,05. Tai rodo, kad statistiškai reikšmingas tiesinis teigiamas ryšys: dažnėjant įkvėpimo skaičiui per minutę, ilgėja kapiliarų prisipildimo laikas. Dar pastebime vidutinio stiprumo statistiškai tiesinį ryšį tarp sunaudojimo sevoflurano koncentracijos ir kapiliarų prisipildymo laiko (KPL) (r = 0,500), kai (p) < 0,01. Tai reiškia statistiškai reikšminga tiesinį teigiamą ryšį: didėjant sevoflurano koncentracijos sunaudojimui, ilgėja kapiliarų prisipildymo laikas (KPL). Pagal gautus statistinius rezultatus galime pasakyti, kad naudojant 2 grupės anestezinį protokolą, anestetikai labiausiai veikia bendrą kūno temperatūrą, įtakoja kapiliarų prisipildymo laiką. Aiški sevoflurano įtaka kapiliarų prisipildymo laikui, rodo sevoflurano poveikį periferinei kraujotakai.

6 lentelė. Šunų fiziologinių parametrų koreliacija, naudojant 3 grupės anestezijos

protokolą. Temperatūra (ᵒC) Įkvėpimų skaičius per minutę (įkv./min) Širdies darbas per minutę (k/min) Sevoflurano koncentracija (proc.) KPL (s) Temperatūra (ᵒC) Pirsono koreliacija 1 ,635** ,426** ,168 -,009 Patikimumas ,000 ,006 ,376 ,954 Įkvėpimų skaičius per minutė (įkv./min) Pirsono koreliacija ,635** 1 ,657** ,025 ,263 Patikimumas ,000 ,000 ,895 ,102 Širdies darbas per minutę (k/min) Pirsono koreliacija ,426** ,657** 1 ,209 ,485** Patikimumas ,006 ,000 ,268 ,002 Sevoflurano koncentracija (proc.) Pirsono koreliacija ,168 ,025 ,209 1 ,229 Patikimumas ,376 ,895 ,268 ,224 KPL (s) Pirsono koreliacija -,009 ,263 ,485** ,229 1 Patikimumas ,954 ,102 ,002 ,224

37 Pastebime didelio stiprumo statistiškai tiesinį ryšį tarp bendros kūno temperatūros ir įkvėpimo skaičiaus per minutę (r = 0,635), kai patikimumas (p) < 0,01. Statistiškai gautas rezultatas yra reikšmingas. Tai tiesinis teigiamas ryšys, dažnėjant įkvėpimo skaičiui per minutę, didėja bendra kūno temperatūra. Tuo tarpu vidutinio stiprumo statistiškai tiesinis ryšys yra tarp širdies darbo per minutę ir bendros kūno temperatūros (r = 0,426), kai (p) < 0,01. Tai statiškai reikšmingas tiesinis teigiamas ryšys: didėjant bendrai kūno temperatūrai, didėja širdies darbas per minutę. Toks pat vidutinio stiprumo statistiškai tiesinis ryšys gaunamas tarp širdies darbo per minutę ir kapiliarų prisipildymo laiko (KPL) (r = 0,485), kai (p) < 0,01. Tuomet statistiškai reikšmingas tiesinis teigiamas ryšys: dažnėjant širdies darbui per minutę, ilgėjant kapiliarų prisipildymo laikas. Didelio stiprumo statistiškai tiesinis ryšys yra tarp įkvėpimo skaičiaus per minutę ir širdies darbo per minutę (r = 0,657), kai (p) < 0,01. Statistiškai reikšmingas tiesinis teigiamas ryšys: dažnėjant širdies darbui, dažnėja įkvėpimo skaičiui per minutę. Naudojant 3 grupės anestetinį mišinį, stebimas poveikis kardiovaskuliarinei sistemai.

7 lentelė. Šunų fiziologinių parametrų koreliacija, naudojant 4 grupės anestezijos

protokolą. Temperatūra (ᵒC) Įkvėpimų skaičius per minutę (įkv./min) Širdies darbas per minutę (k/min) Sevoflurano koncentracija (proc.) KPL (s) Temperatūra (ᵒC) Pirsono koreliacija 1 ,183 ,495** ,077 ,148 Patikimumas ,239 ,001 ,713 ,345 Įkvėpimų skaičius per minutę (įkv./min) Pirsono koreliacija ,183 1 ,354* -,032 -,483** Patikimumas ,239 ,020 ,880 ,001 Širdies darbas per minutę (k/min) Pirsono koreliacija ,495** ,354* 1 -,166 ,196 Patikimumas ,001 ,020 ,429 ,207 Sevoflurano koncentracija (proc.) Pirsono koreliacija ,077 -,032 -,166 1 ,140 Patikimumas ,713 ,880 ,429 ,505 KPL (s) Pirsono koreliacija ,148 -,483** ,196 ,140 1 Patikimumas ,345 ,001 ,207 ,505