STATINĖS PUSIAUSVYROS, DUBENS ASIMETRIJOS IR KŪNO MASĖS SĄSAJOS NĖŠTUMO METU

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO MEDICINOS KLINIKA

EGLĖ NASVYTYTĖ

STATINĖS PUSIAUSVYROS, DUBENS ASIMETRIJOS IR KŪNO

MASĖS SĄSAJOS NĖŠTUMO METU

Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Lekt. Dr. Brigita Zachovajevienė

TURINYS

1.1. Dubens ir pilvo sienos anatomija ... 10

1.2. Griaučių raumenų sistemos pokyčiai nėštumo metu ... 12

1.3. Dubens anatominiai pokyčiai nėštumo metu ... 14

1.4. Pusiausvyros kaita nėštumo metu ... 15

1.5. Kūno masės pokyčiai nėščiosioms ... 17

1.6. Fizinis aktyvumas nėštumo metu ... 18

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 22

2.1 Tyrimo organizavimas ... 22

2.2 Tiriamųjų atranka ... 22

2.3 Tyrimo metodai ... 22

2.4 Nėščiųjų fizinio aktyvumo nustatymas ... 23

2.5 Statinės pusiausvyros įvertinimas ... 23

2.6 Dubens asimetrijos vertinimas... 25

2.7 Kūno masės vertinimas ... 25

2.8 Statistinė duomenų analizė ... 26

2.9 Tyrimo organizavimo schema ... 27

3. TYRIMO REZULTATAI... 28

3.1 Tiriamųjų duomenys ... 28

3.2 Kūno masės kaitos vertinimo rezultatai ... 28

3.4 Dubens simetriškumo kaitos vertinimo rezultatai ... 35

3.5 Sąsajos tarp dubens asimetrijos, statinės pusiausvyros ir kūno masės ... 44

REZULTATŲ APTARIMAS ... 51

IŠVADOS ... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55

SANTRAUKA

Eglė Nasvytytė. Statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės sąsajos nėštumo metu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – lekt. dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2020; 61 p.

Tikslas: įvertinti statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės sąsajas nėštumo metu fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims.

Uždaviniai:

1. Įvertinti statinę pusiausvyrą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.

2. Įvertinti kūno masės kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.

3. Įvertinti dubens simetriškumo kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.

4. Nustatyti sąsajas tarp statinės pusiausvyros, kūno masės bei dubens asimetrijų fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.

Tyrimo metodika. Apklausa. Statinės pusiausvyros vertinimas buvo naudojamas pagal objektyvią pusiausvyros vertinimo platformą „Sigma balance pad“. Dubens asimetrija vertinta naudojant vizualinės diagnostikos kriterijus: klubakaulių skiauterių lygį, priekinių ir apatinių viršutinių klubakaulių dyglių aukštį, sėdimųjų gumburų aukštį bei gaktinės sąvaržos simetriškumą. Kūno masė buvo vertinama svarstyklėmis.

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 36 nėščios moterys, nuo 20 nėštumo savaitės. Iš kurių 19 fiziškai aktyvių ir 15 fiziškai neaktyvių moterų. Tiriamosios suskirstytos į dvi grupes – fiziškai aktyvias ir fiziškai neaktyvias. Abiejoms grupėms buvo įvertinta statinė pusiausvyra, dubens asimetrija ir kūno masė 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaites. Iš gautų duomenų nustatytos sąsajos. Tyrimą baigė 34 moterys, tyrimo eigoje 2 moterys dėl asmeninių priežasčių atsisakė dalyvauti.

Išvados: 1. Statinė pusiausvyra, nepriklausomai nuo to, ar nėščioji užsiima fizine veikla ar ne, 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis pablogėjo. 2. Kūno masės svoris, nepriklausomai nuo to, ar nėščioji yra fiziškai aktyvi ar ne, 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis padidėjo. 3. Dubens simetriškumas tiek fiziškai aktyvioms, tiek fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis nekito. 4. Įvertinus sąsajas tarp statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims buvo gauti vidutinio stiprumo ir stiprūs ryšiai.

ABSTRACT

Eglė Nasvytytė. The connection between static balance, pelvic asymmetry and body weight during pregnancy. Master‘s thesis. Supervisor – dr. Brigita Zachovajevienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing and Care, Sports Medicine Clinic. Kaunas, 2020; 61 p.

The aim: to evaluate connection between static balance, pelvic asymmetry and body weight for physically active and inactive pregnant women.

Tasks:

1. To evaluate static balance for physically active and inactive pregnant women at 20, 26, 32, 38 weeks of gestation.

2. To evaluate body weight change in physically active and inactive pregnant women at 20, 26, 32, 38 weeks of gestation.

3. To evaluate pelvic asymmetry change in physically active and inactive pregnant women at 20, 26, 32, 38 weeks of gestation.

4. To evaluate links between static balance, body weight and pelvic asymmetry in physically active and inactive pregnant women at 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation.

Methodology. Short questionnaire. In this study static balance was measured by objective balance assessment platform „Sigma balance pad“. Pelvic asymmetry was measured by using visual diagnostics criteria: tilt of the iliac crest, height of the anterior superior and anterior inferior iliac crest, height of tuber ischiadicum and symmetry of the pubic symphysis. The body weight was measured by using medicine scales.

Participants. This study involved 36 pregnant women from 20 weeks of gestation. Of all participants, 19 were physically active and 15 physically inactive women. The subject were divided into two groups – physically active and inactive. Static balance, pelvic asymmetry and body weight gain at 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation were assessed for both of groups. 34 women completed the study and 2 women declined to participate for personal reasons.

Conclusions: 1. Static balance, despite that women is physically active or inactive, at 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation decreased. 2. The weight gain despite that women is physically active or inactive at 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation have increased. 3. The asymmetry of the pelvic for physically active and inactive pregnant women during 20, 26, 32 and 38 weeks of gestation did not change. 4. After the evaluation of the links between static stability, pelvic asymmetry and body weight it was found medium and strong correlations.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei lekt. Dr. Brigitai Zachovajevienei už kantrybę ir pagalbą rašant šį darbą. Ačiū tariu Kauno klinikinės ligoninės filialo, P.Mažylio gimdymo namuose esančioms kineziterapeutėms už suteiktą pagalbą tyrimo metu. Taip pat fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai Astai Savickienei už galimybę atlikti tyrimą P.Mažylio gimdymo namuose. Svarbiausią padėką tariu Mariui ir savo šeimai, kurie mane labai palaikė ir padėjo.

SANTRUMPOS

KMI – kūno masės indeksas

PVKD – priekinis viršutinis klubakaulio dyglys UVKD – užpakalinis viršutinis klubakaulio dyglys Sav – savaitės

KSL – klubakaulių skiauterių lygiai SGA – sėdimųjų gumburų aukštis GSS – gaktinės sąvaržos simetriškumas

ĮVADAS

Šiandien, visame pasaulyje, daug dėmesio yra skiriama nėščiųjų ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai. Nuo būsimos mamos sveikatos priklauso ir įsčiose esančio vaisiaus sveikata. Organizme nėštumo metu įvyksta daugybė permainų ir fiziškai netreniruotas moters kūnas žymiai sunkiau išgyvena nėštumą ir gimdymą, ne taip greit atsistato po jo. Dažniausiai kas savaitę nėščioji priauga šiek tiek svorio. Didėjantis pilvukas keičia besilaukiančiosios laikyseną, pasikeičia kūno centras. Didėjanti krūtinė pečius ir viršutinę nugaros dalį priverčia kūprintis, padidėja juosmens linkis (lordozė). Didesnis krūvis tenka raiščiams ir sąnariams. Dėl pasikeitusios laikysenos gali pradėti skaudėti apatinę nugaros dalį, pečių juostą, tempti kirkšnis (1).

Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę hormoninių ir anatominių pokyčių, dėl kurių gali atsirasti griaučių – raumenų sistemos skausmų, kurie gali paveikti nėščiosios pusiausvyrą (2). Nėštumo eigoje priaugtas svoris ir taip, kaip jis pasiskirsto daugiausiai priekinėje pilvo dalyje, besikeičianti laikysena dėl gravitacijos centro pasikeitimo ir padidėjęs sąnarių laisvumas, lemia nėščios moters statinę pusiausvyrą. Tokie pasikeitimai taip pat pastebimi ir pogimdyviniu laikotarpiu dėl vis dar išlikusių jungiamojo audinio laisvumo ir pasikeitusios laikysenos. Nėščios ir jau pagimdžiusios moterys dažnai pamini, kad negauna joms taip reikalingo kokybiško miego ir kad jo stygius gali turėti įtakos kūno laikysenos stabilumui.

Nėštumo laikotarpyje, antrame ir trečiame trimestre, padidėja juosmeninė lordozė, sąnarių mobilumas, sumažėja neuroraumeninė kontrolė, koordinacija, padidėja reakcijos laikas, atsiranda biomechaniniai pėdos pakitimai, pakinta eisena (3). Dubens asimetrija keičia ir judesio mechanizmą, todėl aplink esantys kūno segmentai įsitempia, kurie gali privesti ir prie griaučių – raumenų sistemos sutrikimų (4).

Dubens asimetrija gali būti siejama ar net sukelti juosmens srities skausmus, tad galime teigti, kad asimetrija sukelia neabejotiną diskomfortą. Remiantis tyrimais, kurių metu buvo tiriami dubens asimetrijos skirtumai tarp nėščiųjų ir jau po gimdymo moterų, priekinis dubens plotas buvo platesnis, negu niekada negimdžiusių moterų. Kitaip tariant pokyčiai, kurie atsiranda nėštumo metu ir po jo, dubens srityje gali išlikti ilgam (5). Nėštumo metu labai svarbu sekti svorį, kad jo nebūtų priaugta per daug, nes tai gali turėti įtakos tiek griaučių – raumenų sistemai, dubens asimetrijai, bet ir stabilumui. Darbo tikslas - įvertinti statinės pusiausvyros, dubens asimetrijos ir kūno masės sąsajas nėštumo metu fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims.

Uždaviniai:

1. Įvertinti statinę pusiausvyrą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.

2. Įvertinti kūno masės kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.

3. Įvertinti dubens simetriškumo kaitą fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.

4. Nustatyti sąsajas tarp statinės pusiausvyros, kūno masės bei dubens asimetrijų fiziškai aktyvioms ir neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dubens ir pilvo sienos anatomija

Dubuo (1 pav.) tai kūno dalis, kuri yra sudaryta susijungus dubenkauliams, kryžkauliui, uodegikauliui. Dubens ertmėje yra išsidėstę vidaus organai. Dubens dugną sudaro tarpvietės raumenys, išsidėstę tarp gaktikaulio, sėdynkaulio, uodegikaulio ir kryžkaulio.

1 pav. Dubens kaulų anatomija (http://anatomy.lexmedicus.com.au/pathologies/pelvis-hip) Susijungdami dubens kaulai sudaro didįjį ir mažąjį dubenį. Juos skiria ribinė linija, kuri eina nuo stuburo kyšulio, klubakaulių lankine linija nueinanti link gaktikaulių šakų ir užsibaigianti viršutiniu sąvaržiniu kraštu.

Didįjį dubenį sudaro klubakaulio sparnai, o mažąjį dubenį - kryžkaulio ir uodegikaulio (kurie laikomi rudimentiniais kryžmeniniais slanksteliais) dubeninis paviršius, gaktikauliai ir sėdynkauliai. Mažajame dubenyje yra šlapimo pūslė, tiesioji žarna, gimda, kiaušintakiai, kiaušidės. Moterų dubuo nuo vyrų skiriasi tuo, kad yra platesnis, žemesnis ir talpesnis.

Pilvo siena remiasi į pilvo ertmę ir anatomiškai pilvą atskiria nuo kitų esančių kūno dalių. Pilvo siena sudaryta iš fascijų ir raumenų. Išskiriamos priekinė, šoninė ir užpakalinės sienos dalys bei priekiniai, šoniniai ir užpakaliniai pilvo raumenys.

Struktūriškai pilvo sieną sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: išorinis, vidinis ir vidurinis. Nervai ir kraujagyslės yra tarp svarbiausio ir sudėtingiausio - vidinio ir vidurinio sluoksnio. Iš išorės pilvo sieną dengia pilvo oda, po kuria yra pilvo fascija – paviršinės krūtininės fascijos tęsinys. Pilvo

ertmės sienas iš vidaus iškloja pilvaplėvė ir po ja esanti vidinė pilvo fascija (kitaip dar vadinama skersinė fascija), kuri dengia skersinį pilvo raumenį.

Pilvo raumenys:

Išorinis įstrižinis pilvo raumuo. Jis eina įstrižai iš viršaus ir šono į priekį ir žemyn. Prasideda danteliais nuo aštuonių paskutiniųjų šonkaulių, o užpakaliniai pluoštai prisitvirtina prie klubakaulio skiauterių. Šis raumuo įeina į tiesiojo pilvo raumens makšties sienos ir baltosios pilvo linijos sudėtį. Priekyje ir apačioje raumuo pereina į plačią plokščią sausgyslę – aponeurozę. Apatinis jos kraštas užsisuka, sudarydamas kirkšninį raištį, kuris praeina tarp priekinio viršutinio klubakaulio dyglio ir gaktikaulio gumburėlio.

Vidinis įstrižinis pilvo raumuo: yra po išoriniu įstrižiniu raumeniu, kurio vėduokle išsidėstę pluoštai eina iš apačios į viršų. Prasideda nuo juosmeninės nugaros fascijos, klubakaulio skiauterės ir kirkšninio raiščio, o prisitvirtina prie trijų apatiniųjų šonkaulių. Iš priekio pereina į aponeurozę.

Skersinis pilvo raumuo: jis randasi po įsitrižiniais raumenimis. Prasideda nuo šešių apatiniųjų šonkaulių vidinio paviršiaus, juosmeninės nugaros fascijos, klubakaulio skiauterės ir kirkšninio raiščio. Skersai iš priekio pereina į aponeurozę.

Tiesusis pilvo raumuo: prasideda nuo krūtinkaulio kardinės ataugos ir penkto - šešto šonkaulių kremzlių, eina išilgai vidurinės linijos ir prisitvirtina prie gaktikaulio. Turi 3 – 4 horizontalius sausgyslinius intarpus. Susijungus įstrižinių ir skersinių pilvo raumenų aponeurozėms susidaro makštis, kurioje ir yra tiesusis pilvo raumuo.

Kvadratinis juosmens raumuo: prasideda nuo klubakaulio skiauterės ir prisitvirtina prie dvylikto šonkaulio bei pirmų keturių juosmeninių slankstelių skersinių ataugų. Priskiriamas prie užpakalinės pilvo sienos sandaros (1).

Liemens raumenys (2 pav.) atlieka tokias funkcijas: 1. Apsaugo ir kartu laiko pilvo organus;

2. Išlaiko kūno poziciją čiaudint, kosint; 3. Padeda atlikti ekskrecines funkcijas; 4. Teikia atramą kalbant;

5. Lenkia liemenį; 6. Dalyvauja kvėpavime; 7. Kontroliuoja dubens kampą; 8. Dalyvauja gimdyme;

9. Stabilizuoja apatines galūnes.

Kadangi liemens raumenys atlieka tiek daug funkcijų, būtina atkreipti dėmesį ir į pilvo raumenis, bei jų stiprinimą tiek nėštumo, tiek po gimdyviniu laikotarpiu (6).

Liemens raumenys anatomiškai skirstomi į lokalius ir globalius. Lokalieji raumenys dalyvauja segmentinėje stuburo stabilizacijoje, o globalieji - sukuria jėgą ir dalyvauja bendrame liemens stabilizavime (7).

Lokalieji raumenys prisitvirtina tiesiogiai prie stuburo juosmeninės dalies slankstelių ir yra atsakingi už jų stabilizavimą bei judesius. Šiai grupei priklauso dauginis raumuo, kvadratinis juosmens raumuo, skersinis pilvo, vidinio įstrižinio pilvo raumens nugarinės skaidulos, diafragma, didysis juosmens, tarpskersiniai, tarpketeriniai raumenys, klubinio šonkaulių raumens juosmeninė dalis.

Globalieji raumenys tiesiogiai prie stuburo neprisitvirtina, tačiau jie dalyvauja liemens judesiuose ir gali išvystyti didelę jėgą. Šią grupę sudaro šie raumenys: tiesusis, išorinis ir vidinis įstrižinis pilvo raumuo, klubinio šonkaulių raumens krūtininė dalis, kvadratinio juosmens raumens šoninės skaidulos, didžiojo krūtinės raumens krūtinkaulinė dalis. Šie raumenys dalyvauja bendrame liemens stabilizavime, tačiau neturi tiesioginio poveikio stuburo segmentiniams judesiams (8).

2 pav. Liemens raumenys (https://training.seer.cancer.gov/anatomy/muscular/groups/trunk.html)

1.2. Griaučių raumenų sistemos pokyčiai nėštumo metu

Griaučių - raumenų sistemos sutrikimai yra vienas iš pagrindinių nėščių moterų negalios ar darbo praradimo priežasčių (9). Griaučių – raumenų sistema yra sudaryta iš kaulų, raumenų, raiščių,

sinovijos, sausgyslių, sąnarių kremzlės ir susijusių jungiamųjų audinių, kurie palaiko mūsų kūno judėjimą.

Hormonas relaksinas atlieka svarbų vaidmenį atsinaujinant daugybei griaučių – raumenų sistemos audiniams (10). Besilaukiančios moterys dažnai patiria griaučių – raumenų sistemos sutrikimų apatinėse galūnėse, tokių kaip raumenų įtampos, mėšlungis, nuovargis ar skausmas (11).

Nėštumo metu, palaipsniui per visus devynis mėnesius, moters organizmas patiria daug ir įvairių pasikeitimų. Todėl, po gimdymo reikia nemažai laiko, kad kūnas grįžtų į prieš pastojimą buvusią būseną. Dėl hormoninių ir mechaninių veiksnių kinta skeleto raumenys, jungiamasis audinys, didėja kraujo tūris bei širdies ritmas, auga svoris, kinta laikysena (1).

Nėštumas dažniausiai būna laimingasis gyvenimo tarpsnis susijęs su fiziniais, socialiniais ir psichologiniais pasikeitimais. Rimtos sveikatos problemos tokios kaip: hipertenzija ir preeklampsija, toksemija, gestacinis diabetas, gali atsirasti nėštumo metu (12).

Palaipsniui nėščiųjų organizme vyksta tokie pasikeitimai:

Hormoniniai pakitimai. Relaksinas yra hormonas, kuris struktūriškai susijęs su insulinu ir insulino tipo augimo faktoriumi, kuris reguliuoja raumenų, kaulų bei kitas sistemas. Šis hormonas taip pat yra susijęs su kaulų rekonstrukcija, pažeistų raiščių ir skeleto raumenų gydymu (13). Relaksinas slopina gimdos susitraukimus ir minkština gimdos kaklelį. Kaip ir estrogenai, relaksinas atpalaiduoja dubens raiščius ir kitus sąnarius nėštumo metu. Kombinuotas estrogenų ir relaksino poveikis, kartu su didėjančiu gimdos svoriu, sukelia didesnį spaudimą dubens sąnariams bei juosmeninei stuburo daliai (14). Deja, ryšys tarp griaučių – raumenų sistemos pasikeitimų ir hormono relaksino esant nėštumui dar nėra pilnai ištirtas (15).

Nėštumo laikotarpiu moteris patiria antropometrinių, kūno sudėjimo, medžiagų apykaitos grandžių ir vidaus organų topografijos pokyčius. Nėščiosios organizmas prisitaiko prie vykstančių natūralių fiziologinių pokyčių, o išoriniai veiksniai, tokie kaip pakitusios gyvenimo sąlygos, sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali ar netaisyklinga nėščiosios mityba bei žalingi įpročiai, gali stipriai pakoreguoti vaisiaus raidą nepageidaujama linkme (16).

Laikysenos pakitimai (3 pav.) nėštumo laikotarpiu vyksta nugaroje, prisitaikantys prie palaipsniui didėjančio pilvo: galva palinksta į priekį, suapvalėja pečiai, padidėja juosmeninės dalies lordozė, pronuojama pėda, išsitiesia keliai. Labai svarbu paminėti ir pasikeičiantį kūno gravitacijos centrą, kuris lemia ir pusiausvyros pakitimus (17).

Pakitimai raumenyse yra tipiniai. Dažniausiai pastebima sumažėjusi klubo lenkimo amplitudė, sutrumpėję apatiniai nugaros ir krūtinės raumenys. Kaklo, apatinės ir viršutinės pilvo dalies raumenys išsitempia, kartu ištempia susilpnėjusius ir sutrumpėjusius raumenis. Nėštumo pabaigoje, pilvo raumenys veikiami hormonų, išsitempia iki jų elastingumo ribos (18). Dėl šių

biomechaninių pokyčių, nuolatinės perkrovos esančioje klubo sąnaryje nėštumo metu, gali išsivystyti sąnarių skausmas ar sustingimas (14).

Ryškūs pokyčiai vyksta ir širdies kraujagyslių sistemoje, kurie turi gyvybinių pasekmių motinos sveikatai. Žymiai padidėja kraujo tekėjimas į gimdą (12). Nėščios moterys yra labiau linkusios turėti aukštą kraujo spaudimą nei kiti suaugę žmonės dėl endokrininės sistemos pokyčių, plazmos srauto prieaugio ir padidėjusio streso nėštumo metu. Padidėjęs kraujo spaudimas nėštumo metu net ir nepasiekus klinikinės hipertenzijos ribos, gali sukelti nėštumo komplikacijų ir nepageidaujamų veiksnių gimdymo metu. Tai gali pasireikšti kaip preeklampsija, sutrikęs gimdos augimas, priešlaikinis gimdymas ir gimdymas užsibaigęs cezario pjūviu.

Dar verta paminėti, kad nėštumo metu buvęs aukštesnis kraujo spaudimas, ateityje gali sukelti ilgalaikes pasėkmes padidindamas motinos ir vaisiaus širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką (19).

3 pav. Laikysenos pokyčiai nėštumo metu (https://www.lupinepublishers.com/gynecology-women-health-journal/fulltext/changes-in-skeletal-system-during-pregnancy.ID.000127.php)

1.3. Dubens anatominiai pokyčiai nėštumo metu

Dubens srities pasikeitimai yra svarbus aspektas nėštumo metu. Viso nėštumo ir gimdymo metu, dubens sąnariai pasikeičia dėl nėštumo metu kintančių hormoninių ir mechaninių poveikių,

tokių kaip didėjantis nėščiosios pilvas, augantis svoris, besikeičianti laikysena. Nėštumo metu bekeičiantys hormonų balansai turi anti – fibrozinių savybių. Jie paveikia raiščius bei kaulus, kurie yra dubens srityje.

Vykstant šiems pasikeitimams palaipsniui atsiranda ir dubens sąnarių laisvumas. Nedaug tyrimų įrodė, kad dubens asimetrija yra susijusi su liemens judesiais ir besikeičiančia juosmenine stuburo dalimi (20). Hormonų ir biomechaninių faktorių deriniai yra atsakingi už dubens stabilumą. Gaktos simfizė ir kryžkaulio sąnariai praplatėja ruošiantis gimdymui. Gaktos simfizė pradeda plėstis tarp 10 – 12 nėštumo savaitės. Pačio sąnario plotis paprastai būna 3 – 5 mm, bet nėštumo metu gali padidėti iki 5 – 8 mm(21).

Dubens raiščių atsipalaidavimo metu, veikiant hormonams, yra padidinamas mobilumas tarp gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio kaulų sinchondrozės, todėl nėštumo metu platėja gimdymo takai ir taip palengvinamas nėštumas (22). Taip pat dėl dubens raiščių atsipalaidavimo ir didėjančio nėščiosios pilvo, dubens simetriškumas sagitalinėje plokštumoje kinta ryškiausiai.

Dėl dubens padėties pasikeitimo sagitalinėje plokštumoje kol kas daug tyrimų padaryta nėra. Tačiau dubens asimetrijos skirtumas tarp kairės ir dešinės pusių egzistuoja ir galima teigti, kad asimetrija nėštumo metu dubens srityje yra. Tokia asimterija buvo nustatyta tik nėščioms moterims prieš gimdymą (20).

1.4. Pusiausvyros kaita nėštumo metu

Atlikti tyrimai parodė, kad laikysenos pakitimai, ypač vėlesniame nėštumo laikotarpyje, rodo sumažėjusį balansą ir stabilumą ramybės būsenoje (23).

Pusiausvyra (4 pav.) apibrėžiama kaip gebėjimas išlaikyti kūno padėtį minimaliai judant ir kaip gebėjimą atlikti užduotis, kartu išlaikant stabilią padėtį (24). Techninis pusiausvyros apibūdinimas yra susijęs su gebėjimu išlaikyti bendrą kūno masės centrą atramos ploto ribose sėdint, stovint, einant.

Pusiausvyra yra būtinas komponentas kasdieninėje funkcinėje veikloje, o pusiausvyros kontrolė yra sudėtinis ir daugiafunkcinis veiksnys. Funkcinė užduotis ir aplinka, kurioje ta užduotis vykdoma, yra lemiama pusiausvyros kontrolės. Pusiausvyrą gali lemti daugelis mus supančių veiksnių, tokių kaip: aplinka, atliekamos užduoties sudėtingumas, sensomotoriniai veiksniai (25).

Statinė pusiausvyra gali būti vertinama ant vienos arba ant dviejų kojų ir asmuo turi nejudėti vertinimo metu. Dinaminė pusiausvyra gali būti vertinama kontroliuojant kūno masės centrą ant vienos kojos, o kita koja stengtis pasiekti kuo tolimesni atstumą (25).

Stabilumas ar gebėjimas išlaikyti stabilią padėtį gali būti išmatuojamas kūno masės centro judėjimu atramos plote. Taip pat pusiausvyra gali būti vertinama netiesiogiai – stebint bei atliekant objektyvius funkcinio aktyvumo testus (26).

Norint išlaikyti kūno padėties stabilumą ir garantuoti reikiamą kūno segmentų orientaciją, labai svarbi griaučių raumenų sistemos ir nervų sistemos sąveika. Griaučių raumenų komponentai, lemiantys pusiausvyros stabilumą, yra judesio amplitudė, stuburo lankstumas, raumenų mechaninės savybės, biomechaninės kūno segmentų tarpusavio sąsajos (27).

Nėštumo metu padidėjęs svoris ir jo nelygus pasiskirstymas daugiausia priekinėje pilvo srityje, prisitaikantys nėščiosios laikysenos pokyčiai dėl kūno masės centro pasikeitimo ir taip pat sąnarių laisvumas, gali lemti nėščios moters statinį stabilumą. Iš biomechaninės pusės, nėščiosios kūnas labiausiai keičiasi sagitalinėje plokštumoje (28).

Nuo antrojo trimestro, pilvo morfologiją keičia padidėjęs gimdos dydis ir vaisio svoris, kartu su 30% padidėjusia pilvo mase. Padidėjęs pilvo dydis susijęs su sumažėjusiu statiniu stabilumu ir besikeičiančiais stuburo linkių pokyčiais, kurie kompensuoja pasikeitimus ir užtikrina pusiausvyrą bei kiek įmanomą didesnį viso kūno stabilumą nėštumo metu (29).

4 pav. Pusiausvyros klafisikacija ir ją lemiantys veiksniai (30) PUSIAUSVYRA Statinė Dinaminė Atliekant standartinius judesius Kintamomis sąlygomis

Veiksniai, lemiantys pusiausvyrą

Vestibulinis

aparatas Įšorinių _receptorių informacija Vidinių receptorių informacija Koordinacinė CNS funkcija

1.5. Kūno masės pokyčiai nėščiosioms

Nėštumo laikotarpiu moteris patiria antropometrinių, kūno sudėjimo, medžiagų apykaitos grandžių ir vidaus organų topografijos pokyčius. Nėščiosios organizmas prisitaiko prie vykstančių natūralių fiziologinių pokyčių, o išoriniai veiksniai, tokie kaip pakitusios gyvenimo sąlygos, sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali ar netaisyklinga moters mityba bei žalingi įpročiai gali stipriai pakoreguoti vaisiaus raidą nepageidaujama linkme (31).

Per pirmąjį nėštumo trimestrą moteris dažniausiai visai nepriauga svorio ar net jo numeta, nes pablogėja apetitas, vargina pykinimas, šleikštulys, gali prasidėti ir nėščiųjų toksikozė. Šiuo laikotarpiu normalu priaugti tik 1-2 kg arba netekti 2-3 kg svorio. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) bei Svorio prieaugio medicinos institutas, rekomenduoja, kad nuo ketvirtojo mėnesio nėščioji turėtų priaugti po 1,5 - 2 kg per mėnesį, o daugiausia – 7 - 8 nėštumo mėnesiais (po 2-2,5 kg).

Esant labai staigiam ir dideliam prieaugiui, galima įtarti skysčių susilaikymą nėščiosios organizme (32). Besilaukianti moteris turėtų pasirūpinti, kad viso nėštumo laikotarpiu, jos organizmas būtų aprūpintas visomis maistinėmis medžiagomis bei tinkamomis jų proporcijomis (33). Būtina suvokti, kad per didelis svorio prieaugis nėštumo metu gali lemti ir rimtus sveikatos sutrikimus tiek mamai, tiek vaikeliui (34). Svorio prieaugis per nėštumą yra išskirtinis procesas, nes svoris ženkliai didėja per santykinai trumpą laikotarpį ir dalies jo bus netekta jau gimdymo metu.

Nėščiųjų svorio prieaugis susideda iš vaisiaus svorio, amniono vandenų, placentos, nėščiosios padidėjusio kraujo plazmos tūrio, krūtų ir gimdos hipertrofijos. Perteklinis svorio prieaugis per nėštumą atsiranda moters riebalinio audinio sąskaita (35).

Nutukusių ir normalią kūno masę turinčių moterų svorio prieaugio rekomendacijos per visą nėštumo laikotarpį, bei vidutinio svorio prieaugio per savaitę antrą bei trečią nėštumo trečdaliuose, skiriasi. Kuo didesnis kūno masės indeksas (KMI), tuo mažiau svorio rekomenduojama priaugti per nėštumą. Šias rekomendacijas (5 pav.) teikiantis Jungtinės Amerikos Valstijų Medicinos Institutas 2009 metais jas atnaujino. Nutukusioms moterims (KMI ≥ 30 kg/m²) rekomenduojama priaugti 5–9 kg, vietoj anksčiau rekomenduotų 6,8–11,5 kg (36).

5 pav. Rekomenduojamas nėščiųjų prieaugis pagal KMI (35)

Tokios rekomendacijos yra svarbios tiek dėl vaisiaus ir jam gresiančių komplikacijų (per didelio gimimo svorio, gimdymo traumų, ligų), tiek dėl motinos komplikacijų: papildomas svoris, priaugamas daugėjant riebalinio audinio, po gimdymo dažniausiai lieka ir didėja su kiekvienu nėštumu. Tačiau tik 30–40 proc. moterų priauga ne daugiau nei rekomenduojama (36).

Nėštumas yra viena iš kritinių moters amžiaus būklių, kai dideli antropometrinių rodiklių, įvairių grandžių medžiagų apykaitos pokyčiai gali turėti įtakos naujos kartos sveikatai (37). Nėštumo metu priaugtas svoris nesilaikant tam skirtų rekomendacijų yra pripažintas kaip darantis neigiamą įtaką nėščiosios ir vaisiaus sveikatai.

Trumpalaikės ir ilgalaikės nėštumo metu priaugto svorio pasėkmės yra padidėjusi rizika sirgti hipertenzija, gliukozės netoleravimu, neigiamomis gimdymo pasėkmėmis, naujagimių sergamumu įvairiomis ligomis ir mirtingumas (38).

1.6. Fizinis aktyvumas nėštumo metu

Nėštumas yra ideali galimybė imtis sveiko gyvenimo būdo, jei to nebuvo daroma iki tol. Priemonės, kurios skatina gyventi sveikiau nėštumo metu: rūkymo ir alkoholio atsisakymas, kofeino mažinimas, sveikos mitybos įgyvendinimas. Visi šie dalykai padeda gerinti motinos sveikatą ir gerina optimalų vaisiaus vystymąsi (39).

Yra nustatyta, jog nėštumo metu sumažėjusio fizinio aktyvumo, pasikeičia medžiagų apykaita, endokrinininių ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Šie vyksmai gali sukelti neigiamus padarinius tiek nėštumo metu pačiai nėščiajai, tiek vaisiaus organizmui esant įsčiose. Dėl didelio nėščiosios ir vaisiaus kūno svorio, stuburo pokyčių, netaisyklingos laikysenos, mažėjančio raumenų tonuso, darbingumo ir nuolatinio nuovargio gali pasunkėti ne tik gimdymo eiga, bet ir atsigavimas po jo (40).

Toliau išvardinta keletas priežasčių, kodėl nėščios moterys turėtų užsiimti fizine veikla nėštumo metu: kūno svorio kontroliavimas, trumpesnė gimdymo trukmė, greitesnis atsigavimas po gimdymo, prevencinė priemonė prieš įvairias ligas, tokias kaip nėščiųjų diabetas, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija ir mažesnė rizika priešlaikiniam gimdymui.

Visos tarptautinės organizacijos rekomenduoja užsiimti aktyvia veikla, mankštintis nėštumo metu, jeigu nėra jokių komplikacijų šiuo laikotarpiu. Tačiau, nepaisant šių rekomendacijų, dauguma nėščiųjų neužsiima fizine veikla, paaiškindamos tai, kad jos neturi tinkamos nuotaikos, jaučia diskomfortą ir nuovargį nėštumo laikotarpiu.

Vienas iš pagrindinių veiksnių lemiančių, kodėl moterys nėštumo metu neužsiima jokia fizine veikla, yra nepakankamas sveikatos specialistų skatinimas tą daryti. Tačiau tik mažuma moterų paminėjo, kad jų gydytojai pasiūlė joms užsiimti reguliaria fizine veikla viso nėštumo metu (41).

Galimos priežastys, kodėl fizine veikla užsiima ne tiek daug moterų, kiek turėtų, yra nepakankamas gydytojų išsilavinimas, sveikatos priežiūrų sistemų struktūra, kuri neleidžia tokios praktikos, pasenę įsitikinimai, kad mankšta nėštumo metu gali būti žalinga ir faktas, kad moterų fizinė būklė dažniau yra mažesnė negu optimali nėštumo pradžioje.

Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje 56 ir 59 proc. nėščiųjų atitinkamai užsiima fizine veikla. Kanadoje – 85 proc. Kita vertus, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje nors ir moterys užsiima fizine veikla, tik 23 proc. daro tai pagal sudarytas rekomendacijas, o Norvegijoje šis rodiklis taip pat mažas – 28 proc. Graikijoje šie rodikliai dar mažesni. Kretos universitete atliktame tyrime, 21,5 proc. moterų užsiima fizine veikla prieš pastodamos, bet tik 6,2 proc. tęsia veiklą ir nėštumo metu. Be to, 71,4 proc. šių moterų pirmenybę teikia vaikšiojimui ir 18,6 proc. mėgaujasi ne intensyvia aerobine veikla (42).

Siekiant ištaisyti ir pagerinti šią padėtį bei rodiklius, būtina tobulinti sveikatos priežiūros specialistų švietimą taip, kad visa naudinga ir būtina informacija apie fizinį aktyvumą ir pratimus būtų perduodama tarp visų būsimų mamų.

Prieš moteriai pradedant pratimų programą, turi būti atliktas pilnas nėščiosios patikrinimas išvengiant medicininių ar ginekologinių kontraindikacijų. Pratimai turi būti pritaikyti tam tikram nėštumo laikotarpiui ir kiekvienai moteriai atskirai pagal jos poreikius ir galimybes (43).

Dažnumas ir laikas: pagal Kanados ir Jungtinė Karalystės sudarytas gaires, siūloma 15 min. fizinio aktyvumo tris kartus per savaitę ir palaipsniui didinti trukmę iki 30 min. Dažnis turėtų būti nustatomas keturis kartus per savaitę, net jei ir intesyvumas yra mažesnis (42).

Intesyvumas: tai pats sunkiausias, bet svarbiausias parametras, kurį reikia apsvarstyti rengiant pratimų programą nėštumo metu. Yra įrodymų, kad 16 – 28 MET pratimų per savaitę, 60 proc. širdies susitraukimo dažnio intensyvumu, sumažina riziką susirgti nėščiųjų diabetu, hipertenzija ir

preeklampsija. 28 MET pratimų programos per savaitę yra lygu vaikščiojimo 3,2 km/val greičiui 11,2 val. per savaitę (44).

Tipas: tiek aerobiniai, tiek pasipriešinimo pratimai laikomi saugūs ir neturėtų kelti jokių žalingų poveikių nėštumo metu (45). Duomenų, apie pasipriešinimo pratimus, trūksta. Siekiant išvengti aukšto kraujo spaudimo, paprastai siūloma vengti izometrinių pratimų kaip ir pratimų su sunkiais svoriais bei su nemažai pakartojimų.

Norvegų pateiktose gairėse yra griežtai įspėjama apie pratimus, su sunkiais svoriais. Kanadiečių pateiktose gairėse pateikiama pratimų su lengvais svoriais ir daugiau pakartojimų išvengiant pratimų, kur reikalaujama nepatogių padėčių su kvėpavimo sulaikymu. Pratimų su pasipriešinimu programos (1 serija, 12 pakartojimų, keleta raumenų grupių, 28 – 38 nėštumo savaitę) rezultatai parodė, kad vaisiaus širdies dažnis nebuvo paveiktas.

Tempimo pratimai: nėštumo metu atsirandant hormoniniams pokyčiams, kurie sukelia raiščių laisvumą ir atsipalaidavimą, taikant tempimo pratimus, į šiuos pokyčius turi būti ypač atsižvelgta. Tačiau tokių pratimų visai atsisakyti nereikėtų, bet kiekvienai moteriai pritaikius individualiai ir pagal jos pačios poreikius ir gebėjimus.

Aerobiniai pratimai: kiekvienas judesys, kuris turi įtakos didelėms raumenų grupėms ir kurio kartojimosi skaičius yra dažnas, gali būti įvardijamas kaip aerobinis pratimas. Aerobiniai pratimai gali būti įvardijami tokie: vaikščiojimas, bėgimas, šokiai, plaukimas, važavimas dviračiu, kopimas.

Aerobiniai pratimai yra saugūs nėštumo metu, tačiau moteris turi vengti kontaktinių sporto šakų, kur reikalaujama fizinio kontako tarp žaidėjų išvengiant kritimų ir pilvo sužalojimų rizikos. Vaikščiojimas yra vienas iš saugiausių ir populiariausių aerobinių užsiėmimų, kurio nereikia mažinti viso nėštumo metu. Trečiojo trimestro metu vaikščiojimas turėtų būti ne slopinamas, o kaip tik skatinamas, nes net padidinamos aerobinės galimybės, kurios neturi neigiamos įtakos nėščiai ar vaisiui.

Pratimai vandenyje taip pat yra saugūs nėščiajai. Atsižvelgiant į tai, kad nėščioji vandenyje plūduriuoja, bet kokie raumenų ar sąnarių skausmai dėl svorio padidėjimo gerokai sumažėja. Didelis dėmesys yra atkreipiamas į vandens švarą ir temperatūrą, kuri negali būti didenė kaip 32 °C. Prieš išlipant iš baseino labai svarbu atkreiptį dėmesį į tai, jog nėščioji labai lėtai, atsargiai turi išlipti norint išvengti staigių kraujospūdžio pasikeitimų.

Visos mokslinės organizacijos tvirtai pritaria nėščiųjų dalyvavimui reguliariose pratimų programose. Naujausi tyrimai įrodė, kad yra daug privalumų užsiimti fizine veikla nėštumo metu tiek pačiai nėščiajai, tiek įsčiose esančiam vaisiui (46).

Absoliučios kontraindikacijos, nėščioms moterims norint užsiimti aerobine mankšta, yra: sunki anemija, gimdos kaklelio pasikeitusi padėtis, kraujavimas antrame ir trečiame trimestre, nekontroliuojamas I tipo nėščiųjų diabetes (47). Dėl šių priežasčių, prieš pradedant lankyti

užsiėmimus, rekomenduojama reguliariai tikrintis pačioms nėščiosioms, kad būtų galima įvertinti bendrą sveikatą bei visas rizikas, susijusias su fiziniu pajėgumu (48).

Nėštumo metu rekomenduojama dalyvauti mankštos programose, nes tai užkerta kelią per dideliam svorio prieaugiui nėštumo metu, skatina fizinį pasirengimą gimdymo metu, mažina komplikacijas ir gerina atsigavimą po gimdymo (49).

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas 2018 m. vasario – gegužės mėnesiais VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo, P. Mažylio gimdymo namuose, fizinės medicinos skyriuje. Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą Nr. BEC-SRFP(M)-109 (1 priedas).

2.2 Tiriamųjų atranka

Tiriamųjų paieška buvo vykdoma Kauno klinikinės ligoninės filialo, P.Mažylio gimdymo namuose, su kvietimu dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 36, nuo 20 nėštumo savaitės besilaukiančios moterys. Tyrimą baigė 34 moterys. Tyrimo eigoje, 2 moterys, dėl asmeninių priežasčių atsisakė dalyvauti. Įsivertinus ir atitikusios visus kriterijus, iš viso tyrime dalyvavo 19 fiziškai aktyvių ir 15 fiziškai neaktyvių moterų. Tiriamosios turėjo atitikti šiuos kriterijus:

1. Nėštumas nuo 20 nėštumo savaitės; 2. Fiziškai aktyvios ir neaktyvios moterys; 3. Raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime.

Tiriamosios nuo 20 nėštumo savaitės turėjo atvykti keturis kartus, kas šešias savaites (20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaites) pakartotinai atlikti testus.

Pirmą kartą, prieš atliekant testavimą, visos tiriamosios buvo apklausiamos apie savo fizinį aktyvumą. Testavimas ilgiau kaip 30 minučių netruko.

2.3 Tyrimo metodai

Asmenų ištyrimui buvo pasirinkti šie tyrimo metodai: 1. Nėščiųjų apklausa apie fizinį aktyvumą;

2. Statinės pusiausvyros įvertinimas; 3. Dubens asimetrijos įvertinimas; 4. Kūno masės vertinimas;

2.4 Nėščiųjų fizinio aktyvumo nustatymas

Nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms moterims, nustatytose gairėse, yra rekomenduojama mažiausiai 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo aerobinis aktyumas (tai yra lygus greitam ėjimui). Tokia veikla turėtų būti paskirstoma tolygiai per visą savaitę ir koreguojama pagal medicinines indikacijas (50).

Gairėse taip pat patariama, kad tos moterys, kurios įprastai užsiima intensyvia aerobine veikla arba yra labai aktyvios, gali tęsti fizinį krūvį nėštumo metu ir po gimdymo, tačiau apie tai privalo žinoti jų sveikatos priežiūros specialistas, kad būtų galima fizinį aktyvumą koreguoti.

Prieš testavimą visos tiriamosios buvo apklausiamos kokį darbą dirba: 1. Sėdimą;

2. Stovimą; 3. Fizinį.

Toliau buvo klausiama kokia šiuo metu fizine veikla užsiima. Jei moteris nurodė, kad fizine veikla ji užsiima reguliariai (2 – 3 kartus per savaitę, mažiausiai 30 minučių užimtumo laiko) nuo nėštumo pradžios, ji buvo priskiriama prie fiziškai aktyvių moterų. Jei moteris nurodė, kad neužsiima jokia fizine veikla ir/ar dirba sėdimą darbą – buvo priskiriama prie fiziškai neaktyvių (51).

2.5 Statinės pusiausvyros įvertinimas

Tyrimas buvo atliekamas naudojant pusiausvyros platformą „Sigma balance pad“ (6 pav.), kuri yra naudojama statinės pusiausvyros ir propriocepcijos įvertinimui. Testavimo metu yra stimuliuojama kaulų, raumenų bei nervų sistema.

6 pav. Pusiausvyros vertinimo platforma „Sigma balance pad“

Testuojant tiriamąsias buvo laikomasi griežtų nustatytų reikalavimų: 1. Tiriamojo asmens supažindinimas su platforma;

2. Informavimas apie procedūrą ir perspėjimas, kaip elgtis jei staiga prarastų pusiausvyrą; 3. Platformos sukalibravimas;

4. Bandomasis pusiausvyros testavimas, kuris nefiksavo duomenų; 5. Tiramojo asmens duomenų surinkimas (ūgis ir svoris);

6. Pėdų pozicijos fiksavimas, kai asmuo atsistodavo ant pusiausvyros platformos; 7. Pakartotinis platformos sukalibravimas;

8. Pusiausvyros testavimas (30s). Visus duomenis fiksavo kompiuteris.

Šio tyrimo metu pusiausvyra įvertinama pagal bendrą judėjimo ilgį bei plotį, vidutinį judėjimo greitį X ir Y ašyse bei pusiausvyros svyravimą nuo X ir Y ašies. Tiriamasis kompiuterio ekrane matė X ir Y koordinačių ašį, kurios centre, sukalibravus pusiausvyros platformą, atsiranda žalias taškas. Tiriamojo tikslas – kuo labiau stengtis išlaikyti žalią tašką X ir Y koordinačių susikirtimo vietoje. Šio tyrimo trukmė – 30 sekundžių. Žalio taško nuokrypiai nupiešia piešinį koordinačių plokštumoje.

Žemiau pateikiami paveikslėliai, kuriuose galima pamatyti kaip atrodo gera (7 pav.) ir sutrikusi (8 pav.) pusiausvyra.

2.6 Dubens asimetrijos vertinimas

Dubens asimetrija buvo nustatyta ir vertinama pagal vizualinės diagnostikos kriterijus: klubakaulių skiauterių lygį (KSL), priekinių ir užpakalinių viršutinių klubakaulio dyglių aukštį (PVKDA, UVKDA), sėdimųjų gumburų aukštį (SGA) bei gaktinės sąvaržos simetriškumą (GSS). Nustatant dubens asimetriją, buvo galimi pasirinkti keli variantai (1 lentelė).

Kai kurie manualiniai testai yra skirti įvertinti asimetriją tarp dešinės ir kairės pusės sąnarių (statinė palpacija), arba kaulinių orientyrų kartu su kryžkaulio sąnario judesiais (judesio palpacija). Dubens srityje palpacija yra naudojama kaip asimetrijai ir disfunkcijai nustatyti (49).

1 lentelė. Dubens asimetrijos įvertinimas

Tiriama sritis Galimi variantai.

Klubakaulių skiautrių lygis Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė aukščiau už kairę.

Priekiniai viršutiniai klubakaulių dygliai Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė aukščiau už kairę.

Užpakaliniai viršutiniai klubakaulių dygliai Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė aukščiau už kairę.

Sėdimųjų gumburų aukštis Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė aukščiau už kairę.

Gaktinės sąvaržos simetriškumas Simetriška, kairė aukščiau už dešinę, dešinė aukščiau už kairę.

2.7 Kūno masės vertinimas

Mokslinėje literatūroje aptinkama duomenų, kad nėščiosios kūno masės vidutinio prieaugio ribos yra 12–14 kg. Kai kurie autoriai tvirtina, kad nėščiosios kūno masė labiausiai didėja nuo 13 iki 36 nėštumo savaitės. Per šį nėštumo laikotarpį nėščiosios vidutiniškai priauga 10,9 kg. Iki nėštumo pabaigos moterys vidutiniškai priauga 12,9 kg. Lyginant paskutiniojo dešimtmečio tyrimų duomenis, nustatyta, kad vidutinis nėščiosios kūno masės prieaugis svyruoja nuo 12 iki 14 kg (16).

Kūno masė mūsų tyrimo metu tiriamosioms buvo vertinama svarstyklėmis (kg) (9 pav.). Tiriamosios buvo sveriamos be batų ir viršutinių drabužių. Ant svarstyklių nėščioji turėjo užlipti du kartus. Jei matuojant svorį buvo neatitikimų tarp pirmojo ar antrojo karto, svarstyklės buvo sureguliuotos iš naujo ir svoris išmatuojamas iš naujo.

9 pav. Svarstyklės (https://www.trajektorija.lt/310337-large_default/adler-bathroom-scales-ad-8153-maximum-weight-capacity-180-kg-accuracy-1000-g-multiple-users-white.jpg)

2.8 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 ir SPSS 25.0 programą. Microsoft Excel 2013, Microsoft Word 2013 paketais. Duomenys pateikiami mediana, minimalia, maksimalia reikšmė bei vidurkiu me (min - max); x. Statistinis reikšmingumas pasiekiamas, kai p<0,05. Frydmano kriterijus naudojamas daugiau nei trims neparametrinėms imtis palyginti. Koreliacijai apskaičiuoti buvo naudojamas Spirmeno korealiacijos koeficientas.

2.9 Tyrimo organizavimo schema

10 pav. Tyrimo organizavimo schema Gautas Bioetikos centro

leidimas

Nėščios moterys nuo 20 nėštumo savaitės n = 34 Fiziškai aktyvios n = 19 Fiziškai neaktyvios n = 15

I VERTINIMAS (20 nėštumo sav.) Statinė pusiausvyra

Dubens asimetrija Kūno masė

II, III, IV VERTINIMAS atliekamas kas 6 savaites: 26, 32 ir 38 nėštumo sav.

Statistinių duomenų analizė, rezultatų aptarimas.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tiriamųjų duomenys

Tiriamųjų amžiaus buvo 27 (19 – 38; 27,82) metai. Jauniausiai tyrimo dalyvei – 19 metų, o vyriausiai – 38 metai. Iš viso tyrime dalyvavo 19 fiziškai aktyvių nėščių moterų (55,9 proc.) ir 15 fiziškai neaktyvių nėščių moterų (44,1 proc.) (11 pav.).

11 pav. Fizinio aktyvumo pasiskirstymas procentais

3.2 Kūno masės kaitos vertinimo rezultatai

Vertinant fiziškai aktyvių moterų kūno masės kaitą 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad kūno masė statistiškai reikšmingai kito. 20 nėštumo savaitę kūno svoris buvo 64,0 (57 – 77; 65,68) kg. 26 nėštumo savaitę svoris buvo 68,0 (60 – 80; 68,74) kg. Fiziškai aktyvių moterų 32 nėštumo savaitę svoris buvo 71,0 (63 – 82; 71,68) kg. 38 nėštumo savaitę fiziškai aktyvių moterų svoris buvo 75,0 (67 – 85; 74,95) kg. (Χ2(lls)= 57(3); p=0,0001).

Įvertinus fiziškai neaktyvių moterų kūno masės kaitą 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, gauta, kad kūno masė statistiškai reikšmingai pakito. Fiziškai neaktyvių moterų, 20 nėštumo savaitę, kūno masė buvo 63,0 (57 – 70; 63,13) kg. 26 nėštumo savaitę svoris buvo 63,0 (60 – 73; 65,53) kg. 32 nėštumo savaitę fiziškai neaktyvių moterų svoris buvo 67,0 (63 – 76; 68,73) kg. 38 nėštumo savaitę fiziškai neaktyvių moterų kūno masė buvo 70,0 (65 – 79; 71,60) kg. Χ2_{(lls)= 44,7(3); p=0,0001).}

55.90% 44.10%

Fizinis aktyvumas

Galime teigti, jog fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moterų kūno masės svoris didėja, kai didėja ir nėštumo savaičių skaičius (12 pav.).

12 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių nėščių moterų svorio kaita kilogramais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius)

3.3 Statinės pusiausvyros kaitos vertinimo rezultatai

Šio tyrimo metu pusiausvyra įvertinama pagal bendrą judėjimo ilgį (cm) bei plotį (cm2_), vidutinį judėjimo greitį X ir Y ašyse (cm/s) bei pusiausvyros svyravimą nuo X ir Y ašies (cm). Tiriamasis kompiuterio ekrane matė X ir Y koordinačių ašį, kurios centre, sukalibravus pusiausvyros platformą, atsiranda žalias taškas. Tiriamojo tikslas – kuo labiau stengtis išlaikyti žalią tašką X ir Y koordinačių susikirtimo vietoje.

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį nuokrypį frontalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje buvo -0.05 (-0.12 - -0.2; -0.6) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje buvo 0.08 (0.12 0.04; 0.08) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo -0.13 (-0.24 - -0.09; --0.13) cm. Fiziškai aktyvių moterų vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo -0.12 (-0.35 – 1.12; -0.22) cm. (Χ2(lls)= 55(3); p=0,0001.

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį nuokrypį frontalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje

* *

plokštumoje buvo -0.07 (-0.12 - -0.1; -0.6) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje buvo 0.08 (0.20 0.04; 0.09) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo -0.14 (-0.33 - -0.08; -0.15) cm. Fiziškai neaktyvių vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo -0.26 (-0.35 – 1.12; -0.25) cm. (Χ2_{(lls)= 44(3); p=0,0001 (13 pav.).}

13 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis nuokrypis centimetrais frontalioje plokštumoje 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis

rezultatas grupėje)

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį nuokrypį sagitalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje buvo 0.09 (0.02 - 16; 0.9) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje buvo 0.14 (0.05 - 0.22; 0.14) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo 0.17 (0.09 - 0.21; 0.16) cm. Fiziškai aktyvių moterų vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.23 (0.11 – 0.25; -0.21) cm. (Χ2(lls)= 50(3); p=0,0001.)

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį nuokrypį sagitalioje plokštumoje (cm) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje buvo 0.09 (0.02 - 0.16; 0.8) cm. 26 nėštumo savaitę vidutinis nuokrypis buvo 0.14 (0.05 - 0.22; 0.13) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad nuokrypis buvo 0.14 (0.11 - 0.22; 0.15) cm. Fiziškai neaktyvių vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.21 (0.11 – 0.25; 0.21) cm. (Χ2(lls)= 37(3); p=0,0001 (14 pav.).

* * _{20 sav.}

26 sav. 32 sav. 38 sav.

14 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje centimetrais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis

rezultatas grupėje)

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį frontalioje plokštumoje (cm/s) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, gavome, kad statistiškai reikšmingai vidutinis judėjimo greitis frontalioje plokštumoje pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis frontalioje plokštumoje buvo 0.14 (0.11 - 21; 0.15) cm/s. 26 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis frontalioje plokštumoje buvo 0.16 (0.14 - 0.34; 0.20) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis judėjimo greitis buvo 0.26 (0.14 - 0.38; 0.25) cm/s. Fiziškai aktyvių moterų vidutinis judėjimo frontalioje plokštumoje ašies 38 nėštumo savaitę buvo 0.31 (0.22 – 0.41; 0.33) cm/s. (Χ2_{(lls)= 54(3);} p=0,0001.

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį frontalioje plokštumoje (cm/s) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai judėjimo greitis frontalioje plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę judėjimo greitis frontalioje plokštumoje buvo 0.17 (0.11 - 0.21; 0.15) cm/s. 26 nėštumo savaitę judėjimo greitis frontalioje plokštumoje buvo 0.16 (0.14 - 0.34; 0.19) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis judėjimo greitis frontalioje plokštumoje buvo 0.28 (0.18 - 0.34; 0.27) cm/s. Fiziškai neaktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis frontalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.35 (0.25 – 0.43; 0.35) cm/s. (Χ2(lls)= 44(3); p=0,0001 (15 pav.). * * 20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.

15 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis frontalioje plokštumoje 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius)

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį sagitalioje plokštumoje (cm/s) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, gavome, kad statistiškai reikšmingai vidutinis judėjimo greitis pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje buvo 0.31 (0.22 - 39; 0.30) cm/s. 26 nėštumo savaitę vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje buvo 0.35 (0.25 - 0.39; 0.33) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis judėjimo greitis buvo 0.37 (0.25 - 0.43; 0.36) cm/s. Fiziškai aktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.40 (0.31 – 0.46; 0.39) cm/s. (Χ2_{(lls)= 54(3); p=0,0001.}

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vidutinį judėjimo greitį sagitalioje plokštumoje (cm/s) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje buvo 0.29 (0.22 - 0.36; 0.29) cm/s. 26 nėštumo savaitę judėjimo greitis buvo 0.33 (0.26 - 0.39; 0.33) cm/s. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje buvo 0.36 (0.28 – 0.41; 0.36) cm/s. Fiziškai neaktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje 38 nėštumo savaitę buvo 0.4 (0.34 – 0.44; 0.39) cm/s. (Χ2_{(lls)= 43(3); p=0,0001 (16} pav.). * * 20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.

16 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vidutinis judėjimo greitis sagitalioje plokštumoje 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis rezultatas grupėje)

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vaizdinio ilgį (cm) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, gavome, kad statistiškai reikšmingai vaizdinio ilgis pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vaizdinio ilgis buvo 12 (9 - 14; 12) cm. 26 nėštumo savaitę vaizdinio ilgis buvo 14 (10 - 18; 14) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vaizdinio ilgis buvo 16 (12 - 19; 16) cm. Fiziškai aktyvių moterų vaizdinio ilgis 38 nėštumo savaitę buvo 17 (14 – 19; 17) cm. (Χ2_{(lls)= 57(3); p=0,0001.}

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vaizdinio ilgį (cm) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vaizdinio ilgis pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vaizdinio ilgis buvo 11 (9 - 14; 11) cm. 26 nėštumo savaitę vaizdinio ilgis buvo 13 (7 - 18; 13) cm. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vidutinis vaizdinio ilgis buvo 14 (9 - 19; 15) cm. Fiziškai neaktyvių moterų vaizdinio ilgis 38 nėštumo savaitę buvo 16 (14 – 19; 16) cm. (Χ2(lls)= 41(3); p=0,0001 (17 pav.). * * 20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.

17 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vaizdinio ilgis 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis rezultatas grupėje)

Įvertinus fiziškai aktyvių moterų vaizdinį plotį (cm2_{) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,} gavome, kad statistiškai reikšmingai vaizdinis plotis pakito. Fiziškai aktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vaizdinis plotis buvo 0.83 (0.63 – 1.23; 0.85) cm2_{. 26 nėštumo savaitę vaizdinis plotis buvo} 0.90 (0.63 – 1.3; 0.94) cm2. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vaizdinis plotis buvo 1.0 (0.70 – 1.4; 1.0) cm2. Fiziškai aktyvių moterų vaizdinis plotis 38 nėštumo savaitę buvo 1.1 (0.99 – 1.4; 1.1) cm2. (Χ2(lls)= 55(3); p=0,0001.

Vertinant fiziškai neaktyvių moterų vaizdinį plotį (cm2_{) 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis,} nustatėme, kad statistiškai reikšmingai vaizdinis plotis pakito. Fiziškai neaktyvių moterų 20 nėštumo savaitę vaizdinis plotis buvo 0.87 (0.61 – 1.55; 1.0) cm2_{. 26 nėštumo savaitę vaizdinis plotis buvo 1.2} (0.64 – 1.5; 1.1) cm2. 32 nėštumo savaitę gavome, kad vaizdinis plotis buvo 1.2 (0.71 – 1.6; 1.2) cm2. Fiziškai neaktyvių moterų vaizdinis plotis 38 nėštumo savaitę buvo 1.3 (0.95 – 1.8; 1.3) cm2_{. (Χ}2_(lls)= 43(3); p=0,0001 (18 pav.). * * 20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.

18 pav. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių moterų vaizdinio plotis 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis (* p<0,05 lyginant skirstinius, ° - išskirtinis rezultatas grupėje)

3.4 Dubens simetriškumo kaitos vertinimo rezultatai

Įvertinus klubakaulių skiauterių lygį fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2_{(lls)= 3(3); p=0,392). Fiziškai aktyvių} moterų klubakaulių skiauterių simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 4 moterims (21 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 4 moterims (21 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 11 moterų (57,9 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 5 moterims (41,7 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 11 moterų (57,9 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 5 moterims (41,7 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę (19 pav.).

* * 20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.

19 pav. Klubakaulių skiauterių simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų procentais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis

Klubakaulių skiauterių lygis fiziškai neaktyvioms moterims statistiškai reikšmingai nekito taip pat (Χ2_{(lls)= 4(3); p=0,194). Fiziškai neaktyvioms moterims klubakaulių simetriškumo lygis kito} taip: 20 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3 moterims (20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3 moterims (20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 9 nėščios moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3 nėščiosioms (20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp klubakaulio skiauterių, 3 nėščiosioms (20 proc.) dešinė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (20 proc.) kairė klubakaulio skiauterė buvo aukščiau už dešinę (20 pav.). 0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00%

20 sav. 26 sav. 32 sav 38 sav.

20 pav. Klubakaulių skiauterių simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų procentais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis

Įvertinus PVKD simetriškumą fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2_{(lls)= 4(3); p=0,194). Fiziškai aktyvių} moterų PVKD simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 7 moterims (36,9 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10,5 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 7 moterims (36,9 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10, 5 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 9 moterys (47,4 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 7 moterims (36,9 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 9 moterys (47,4 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 7 moterims (36,9 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę (21 pav.).

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

20 sav 26 sav. 32 sav. 38 sav

21 pav. PVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų procentais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis

Įvertinus PVKD simetriškumą fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2_{(lls)= 0(3); p=1). Fiziškai neaktyvių} moterų PVKD simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (66,7 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 3 moterims (20 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10 moterų (66,7 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 3 moterims (20 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 4 moterims (26,7 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę. 38 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriją tarp PVKD, 4 moterims (26,7 proc.) dešinėje pusėje PVKD buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (13,3 proc.) kairėje pusėje PVKD buvo aukščiau už dešinę (22 pav.).

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00%

20 sav 26 sav. 32 sav 38 sav.

22 pav. PVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų procentais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis

Įvertinus UVKD simetriškumą fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2_{(lls)= 1(3); p=1). Fiziškai aktyvių moterų} UVKD simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 38 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę (23 pav.).

23 pav. UVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis 0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00% 80.00%

20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.

Simetriška Dešinė aukščiau už kairę Kairė aukščiau už dešinę

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00%

20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.

Įvertinus UVKD simetriją fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2_{(lls)= 1(3); p=1). Fiziškai neaktyvių moterų UVKD} simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 26 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp PAKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 32 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę. 38 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo simetriją tarp UVKD, 6 moterims (31,6 proc.) dešinėje pusėje UVKD buvo aukščiau už kairę ir 3 tiriamosioms (15,8 proc.) kairėje pusėje UVKD buvo aukščiau už dešinę (24 pav.).

24 pav. UVKD simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai neaktyvių moterų procentais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis

Įvertinus sėdimųjų gumburų aukštį fiziškai aktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2_{(lls)= 1(3); p=0.801). Fiziškai aktyvių} moterų sėdimųjų gumburų simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo vienodą aukštį tarp sėdimųjų gumburų, 6 moterims (31,6 proc.) sėdynkaulio gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už esantį kairėje ir 1 tiriamajai (5,7 proc.) sėdynkaulio gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. 26 nėštumo savaitę 12 moterų (63,2 proc.) turėjo vienodą aukštį tarp sėdynkaulio gumburų, 6 moterims (31,6 proc.) sėdynkaulio gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00%

20 sav. 26 sav. 32 sav. 38 sav.

už kairę ir 1 tiriamajai (5,7 proc.) sėdynkaulis kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. 32 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo vienodą aukštį tarp sėdynkaulių gumburų, 7 moterims (36,9 proc.) sėdynkaulio gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairę ir 2 tiriamosioms (10, 5 proc.) sėdynkaulio gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinę. Ir 38 nėštumo savaitę 10 moterų (52,6 proc.) turėjo vienodą aukštį tarp sėdynkaulio gumburų, 7 moterims (36,9 proc.) sėdynkaulio gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairįjį ir 2 tiriamosioms (10, 5 proc.) sėdynkaulio gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį (25 pav.).

25 pav. Sėdimųjų gumburų simetriškumo pasiskirstymas tarp fiziškai aktyvių moterų procentais 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis

Įvertinus sėdimųjų gumburų aukštį fiziškai neaktyvioms moterims 20, 26, 32 ir 38 nėštumo savaitėmis, rezultatų kaita statistiškai reikšmingai nekito (Χ2_{(lls)= 1(3); p=1). Fiziškai neaktyvių} moterų sėdimųjų gumburų simetriškumas pasiskirstė taip: 20 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriškumą tarp sėdimųjų gumburų, 2 moterims (13,3 proc.) sėdimasis gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairį ir 4 tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. 26 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriškumą tarp sėdimųjų gumburų, 2 moterims (13,3 proc.) sėdimasis gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairį ir 4 tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. 32 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriškumą tarp sėdimųjų gumburų, 2 moterims (13,3 proc.) sėdimasis gumburas dešinėje pusėje buvo aukščiau už kairį ir 4 tiriamosioms (26,7 proc.) sėdimasis gumburas kairėje pusėje buvo aukščiau už dešinį. Ir 38 nėštumo savaitę 9 moterys (60 proc.) turėjo simetriškumą tarp sėdimųjų gumburų, 2 moterims (13,3 proc.) sėdimasis gumburas dešinėje pusėje

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00%

20 sav. 24 sav. 32 sav. 38 sav.