ALKOHOLIO IR RŪKYMO VARTOJIMO YPATUMAI PIRMOJO KARANTINO METU (2020 M. KOVO – GEGUŽĖS MĖNESIAIS)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

PSICHIATRIJOS KLINIKA

INDRĖ DZINZINAITĖ

ALKOHOLIO IR RŪKYMO VARTOJIMO YPATUMAI PIRMOJO

KARANTINO METU (2020 M. KOVO – GEGUŽĖS MĖNESIAIS)

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė: dr. Kristina Dambrauskienė

2

TURINYS

6. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7

7. SANTRUPOS... 8

8. SĄVOKOS ... 9

9. ĮVADAS ... 10

10. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

11.1 Alkoholio ir rūkymo paplitimas ... 12

11.2 Priežastiniai veiksniai vartojimui ... 13

12. TYRIMO METODIKA ... 16

13. REZULTATAI ... 18

13.1 Tiriamųjų sociodemografinių duomenų pasiskirstymas ... 18

13.2 Tiriamųjų alkoholio vartojimo įpročiai ... 18

13.3 Tiriamųjų rūkymo įpročiai... 21

13.4 Priežastiniai veiksniai, nulėmę alkoholio vartojimo ir rūkymo pasikeitimus ... 23

14. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24

15. IŠVADOS ... 27

16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28

17. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29

3

2. SANTRAUKA

Indrė Dzinzinaitė „Alkoholio ir rūkymo vartojimo ypatumai pirmojo karantino metu (2020 m. kovo – gegužės mėnesiais)“ baigiamasis magistro darbas.

Tyrimo tikslas: įvertinti alkoholio ir rūkymo vartojimo ypatumus karantino metu. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti tiriamųjų sociodemografinius duomenis;

2. Įvertinti alkoholio vartojimo ypatumus prieš karantiną, karantino metu ir po jo; 3. Įvertinti rūkymo įpročius prieš karantiną, karantino metu ir po jo;

4. Išanalizuoti priežastinius veiksnius, nulėmusius alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročių pasikeitimus.

Metodika: tyrimui buvo naudota anoniminė anketinė apklausa, pateikta internetinėje erdvėje. Apklausoje dalyvavo 240 dalyvių. Vertinti tiriamųjų sociodemografiniai duomenys, rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročiai, jų pokyčiai karantino metu bei priežastys, turėjusios įtakos įpročių pasikeitimams. Probleminiam alkoholio vartojimo įvertinimui taikytas CAGE testas, nikotino priklausomybės išreikštumui įvertinti Fagerstromo testas. Rezultatų analizei buvo naudojama SPSS (angl. SPSS – Statistical Package for the Social Sciences) 23.0 ir MS Excell programos. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

Tyrimo dalyviai: apklausoje galėjo dalyvauti visi norintieji, atrankos kriterijų nebuvo taikyta.

Rezultatai: tyrime dalyvavo 18,3 % vyrų ir 81,7 % moterų. Didžioji dalis vyrų (75 %) ir moterų (69,4 %) priklausė 18-40 m. amžiaus grupei, buvo dirbantys (vyrai 59,1 %, n=26; moterys 61,2 %, n=120). Didžioji dalis respondentų vartoja alkoholį (79,2 %). Daugiausia vartotojų yra 18-40 ir 40-60 m. amžiaus grupėse. Pagal CAGE klausimyno duomenis, iš vartojusių alkoholį respondentų, 70 % sudaro neprobleminių alkoholio vartotojų grupę (CAGE < 2). Probleminis alkoholio suvartojimas (CAGE ≥ 2) rastas 30 % alkoholį vartojančių respondentų. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp neprobleminių ir probleminių alkoholio vartotojų lyčių (p=0,006): moterų yra daugiau neprobleminių alkoholio vartotojų grupėje, kas reikštų, kad moterys yra mažiau linkusios į probleminį alkoholio vartojimą. Tarp neprobleminių ir probleminių alkoholio vartotojų rasta, kad daugiau iki karantino alkoholį vartojo neprobleminiai alkoholio vartotojai (p=0,001). Daugiau alkoholio nei įprastai per karantiną vartojo probleminiai alkoholio vartotojai (p=0,000). Neprobleminiai alkoholio vartotojai labiau sumažino alkoholio vartojimą po karantino ir nustojo vartoti alkoholį po karantino nei probleminiai alkoholio vartotojai (p=0,027; p=0,013). Dauguma rūkančių respondentų yra vyrai (p=0,001). Vyrai daugiau rūkė iki karantino nei moterys (p=0,021), taip pat rūkė daugiau per karantiną

4

(p=0,000) bei labiau sumažino rūkymo įpročius po karantino ir metė rūkyti (p=0,012, p=0,004). Pagal Fagerstrom testo rezultatus lengvą priklausomybę nikotinui turi 68,2 %, vidutinę – 20,5 %, sunkią - 11,4 % respondentų. Pagrindines gausesnio rūkymo ir alkoholio vartojimo priežastis tiriamieji nurodė stresą, nuobodulį ir gyvenančių kartu artimųjų įtaką.

Išvados:

1. Iš 240 tyrime dalyvavusių respondentų, dauguma buvo moterys (81,7 %). Didžioji dalis vyrų (75 %) ir moterų (69,4 %) yra 18-40 m. amžiaus grupėje. Dauguma tiriamųjų yra dirbantys (60,8 %), apie trečdalį – studijuojantys (27,1 %).

2. Trečdalis alkoholio vartotojų per karantiną suvartojo daugiau alkoholio nei įprastai (32,5 %). Probleminis alkoholio vartojimas rastas trečdaliui alkoholį vartojančių respondentų (30 %). Statistiškai reikšmingai daugiau iki karantino alkoholį vartojo neprobleminiai alkoholio vartotojai (p=0,001). Statistiškai reikšmingai daugiau alkoholio per karantiną vartojo probleminiai alkoholio vartotojai (p=0,000). Statistiškai reikšmingai daugiau respondentai, esantys neprobleminių alkoholio vartotojų grupėje, sumažino alkoholio vartojimą po karantino ir nustojo vartoti alkoholį po karantino (p=0,027; p=0,013). Tarp moterų reikšmingai mažiau buvo probleminių alkoholio vartotojų (p=0,006).

3. Statistiškai reikšmingai daugiau rūkančių buvo vyrai (p=0,001). Ketvirtadalis rūkančiųjų nurodė, kad per karantiną pradėjo rūkyti daugiau (25 %). Du trečdaliai rūkančiųjų turi lengvą priklausomybę nikotinui (68,2 %), penktadalis – vidutinę (20,5 %), dešimtadalis – sunkią (11,4 %). Vyrai daugiau rūkė iki karantino (p=0,021), per karantiną (p=0,000) bei sumažino rūkymo įpročius po karantino ir metė rūkyti (p=0,012, p=0,004).

4. Pagrindines gausesnio rūkymo ir alkoholio vartojimo priežastis tiriamieji nurodė stresą, nuobodulį ir gyvenančių kartu artimųjų įtaką.

5

3. SUMMARY

Indrė Dzinzinaitė “Alcohol consumption and smoking habits during first quarantine (March – May 2020)” master thesis.

Aim: to evaluate alcohol consumption and smoking habits during quarantine. Objectives:

1. To evaluate sociodemographic characteristics of participants;

2. To evaluate changes in alcohol consumption before, during and after quarantine; 3. To evaluate smoking habits before, during and after quarantine;

4. To analyze the causes that determined changes in alcohol consumption and smoking habits. Methods: an anonymous web-based survey was filled out for the research. A total of 240 respondents participated, from whom sociodemographic data were collected, questions were asked to find out the respondents' smoking and alcohol consumption habits and motives for these changes in substance use, problem drinking was detected using CAGE questionnaire, nicotine dependence was detected using The Fagerstrom Test for Nicotine Dependence (FTND). SPSS (Statistical Package for the Social

Sciences) 23.0 and MS Excell programs were used for the analysis of the results. Data were

considered statistically significant at p <0.05.

Research participants: the survey was open for everyone, the selection criteria were not applied. Results: 18.3% of men and 81.7% of women participated in the study. Most respondents were between 18 and 40 years old (75 % of men, 69,4 % of women), mostly working (59,1 % of men, 61,2 % of women). The majority of respondents consume alcohol (79.2%). Most users are in the 18 to 40 and 40 to 60 age groups. According to the CAGE questionnaire, 70% of the alcohol consumers are non-problem drinkers (CAGE <2). Problem drinking (CAGE ≥ 2) was found in 30% of alcohol users. A statistically significant association was found between non-problematic (CAGE <2) and problematic (CAGE ≥ 2) sexes of alcohol users (p = 0.006): there are more women in the group of non-problem alcohol users, which would mean that women are less prone to problem drinking. Among non-problematic and non-problematic alcohol consumers, it was found that non-non-problematic alcohol users consumed more alcohol before quarantine (p = 0.001). Problem drinkers consumed more alcohol than usual during quarantine (p = 0.000). Non-problematic alcohol users reduced alcohol consumption after quarantine and stopped drinking alcohol after quarantine more than problematic alcohol users (p = 0.027; p = 0.013). There are more men among smoking respondents (p = 0.001). Men smoked more before quarantine than women (p = 0.021), also during quarantine (p = 0.000) and reduced smoking habits after quarantine and quit smoking (p = 0.012, p = 0.004). According to the Fagerstrom test,

6

68.2% of respondents have mild nicotine dependence, 20.5% have moderate nicotine dependence and 11.4% have severe nicotine dependence. The main reasons for the increased smoking and alcohol consumption were stress, boredom and the influence of people living together.

Conclusions:

1. 240 respondents participated in the study, most of them were women (81.7 %). The majority of men (75 %) and women (69.4 %) are between 18 and 40 years old. Most of the respondents are employed (60.8 %), about a third - studying (27.1 %).

2. One-third of alcohol users consumed more alcohol than usual during quarantine (32.5 %). Problem drinking was found in one third of alcohol users (30 %). Non-problem drinkers consumed statistically significantly more alcohol before quarantine (p=0.001). Problematic drinkers consumed statistically significantly more alcohol during quarantine (p=0.000). Non-problematic alcohol users reduced alcohol consumption after quarantine and stopped drinking alcohol after quarantine more than problematic alcohol users (p=0.027; p=0.013). There were significantly less problematic alcohol users among women (p=0.006).

3. The majority of smoking respondents are men (p=0.001). A quarter of smokers indicated that they started smoking more during quarantine (25 %). Two-thirds of smokers have a mild nicotine addiction (68.2 %), a fifth have a moderate addiction (20.5 %), and a tenth have a severe addiction (11.4 %). Men smoked more before quarantine than women (p=0.021), also during quarantine (p=0.000) and reduced smoking habits after quarantine and quit smoking (p=0.012, p=0.004).

4. The main reasons for the increased smoking and alcohol consumption were stress, boredom and the influence of people living together.

7

4. PADĖKA

Dėkoju darbo vadovei, gyd. dr. Kristinai Dambrauskienei, už bendradarbiavimą, pastabas ir skirtą laiką bei studijų administratorėms už pagalbą sklandesnei darbo eigai.

5. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

6. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimas buvo atliktas gavus LSMU Bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF-100. Leidimo išdavimo data 2020.11.11

8

7. SANTRUPOS

AUDIT - sutrikimų, atsiradusių dėl alkoholio vartojimo, nustatymo testas (angl. The Alcohol Use

Disorders Identification Test)

CAGE – alkoholio vartojimo problematiškumo įvertinimo klausimynas (angl. Cut down – Annoyed –

Guilty – Eye opener)

COVID-19 – koronavirusinė liga 2019 (angl. COVID-19) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija (angl. World Health Organisation (WHO)) SAV – Standartinis alkoholio vienetas

SŪRS – sunkus ūmus respiracinis sindromas (angl. SARS – severe acute respiratory syndrome) TLK-10-AM – Tarptautinė 10-oji ligų klasifikacija, Australijos modifikacija

9

8. SĄVOKOS

Priklausomybės sindromas - elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo. Tipiškiausi šio sindromo požymiai yra stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąją medžiagą, sunkumas kontroliuoti vartojimą, vartojimas, nepaisant žalingų pasekmių, medžiagos vartojimas individui yra svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai, padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai ir kai kuriais atvejais fizinės abstinencijos būklė [11]. Probleminis alkoholio vartojimas (angl. Alcohol Use Disorder) – tai yra lėtinis recidyvuojantis smegenų sutrikimas, kuriam būdingas sutrikęs gebėjimas sustabdyti ar kontroliuoti alkoholio vartojimą, nepaisant neigiamų socialinių, profesinių ar sveikatos padarinių [49]. Probleminis alkoholio vartojimas pasireiškia kliniškai, sukelia distresą bei apjungia žalingą alkoholio vartojimą ir priklausomybės sindromą [50].

Standartinis alkoholio vienetas (SAV) – sutartinis išgeriamo alkoholio kiekio matavimo vienetas, kurio standartinės reikšmės pagal absoliučiojo alkoholio kiekį skirtingose šalyse skiriasi. Europoje priimtas standartas – 1 SAV sudaro 10 g absoliučiojo (100%) alkoholio (etanolio) [43].

Sunkus ūmus respiracinis sindromas (SŪRS, angl. SARS) – tai virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia SŪRS koronavirusas (SŪRS-CoV, angl. SARS-CoV) [51].

10

9. ĮVADAS

2019 metų pabaigoje Kinijoje, Uhane prasidėjo naujo viruso, pavadinto SARS-CoV-2 (angl. Severe acute respiratory syndrome coronavirus 2), protrūkis. 2020 m. kovo 11 d. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paskelbė globalinę koronaviruso pandemiją [1]. Sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronovirusas 2 (angl. SARS-CoV-2) yra Coronaviridae šeimos virusas, sukeliantis ūminę viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekciją, vadinamą koronavirusine liga 2019 (angl. COVID-19), kuri gali pasireikšti peršalimo simptomais, sukelti sunkią pneumoniją, sunkų ūminį respiracinį sindromą (SŪRS) ar mirtį [2].

Pagrindinis COVID-19 plitimo kelias yra oro lašelis. Siekiant suvaldyti infekcijos protrūkį ir sumažinti jos plitimą, pasaulyje paskelbiama pandemija bei imamasi apsaugos priemonių - įvedamas karantinas bei asmens izoliacija [3]. Lietuvoje pirmasis karantinas įvestas 2020 m. kovo 16 d. ir truko iki birželio 16 d., šalyje paliekant ekstremaliąją padėtį [4,5]. Įvesti griežti apribojimai gali turėti įtakos psichologinei asmens sveikatai: priverstinis savo įpročių ir rutinos pakeitimas, suvaržyta asmens laisvė bei judėjimas ir dėl to atsirandantis socialinės atskirties jausmas, susirūpinimas savo fizine sveikata, baimė prarasti pajamas ir finansinį stabilumą. Karantinas ir socialinė izoliacija yra siejami su padidėjusiu emociniu distresu, ypač nerimu, depresija bei piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, rūkymu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Minėti veiksniai yra stipriai susiję su padidinta rizika probleminiam vartojimui ar priklausomybei atsirasti [3,6,7]. Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenis, 2018 m., lyginant su 2017 m., sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant psichoaktyvias medžiagas, rodiklius, stebimas bendras sergamumo ir ligotumo mažėjimas, tačiau skaičiai išlieka dideli. 2018 m. yra užfiksuoti 31 535 psichikos ir elgesio sutrikimų atvejai, kuomet yra vartojamos psichoaktyviosios medžiagos. Iš jų 95,4 % - vartojant alkoholį [8]. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento parengtame leidinyje „Psichoaktyviosios medžiagos: Tendencijos ir pokyčiai 2020“ nurodoma, kad pirmojo karantino metu apsinuodijimu alkoholiu skaičius, palyginus su 2019 m. laikotarpiu, sumažėjo perpus. Tokią įtaką galėjo padaryti įvesti apribojimai, kaip pavyzdžiui pasilinksminimo vietų uždarymas, nes apie 80 % jose besilankančių žmonių alkoholinius gėrimus vartoja mažiausiai kelis kartus per mėnesį, o iš jų – 29 % alkoholį vartoja kelis kartus per savaitę [9]. Rūkymas Lietuvoje taip pat plačiai paplitęs, tačiau per paskutinius ketverius metus rūkančiųjų skaičius yra mažėjantis [10]. Šio tyrimo metu siekiama išsiaiškinti, ar įvestas karantinas ir jo apribojimai galėjo turėti įtakos alkoholio ir tabako vartojimo pasikeitimams.

11

10. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: įvertinti alkoholio ir rūkymo vartojimo ypatumus karantino metu. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti tiriamųjų sociodemografinius duomenis;

2. Įvertinti alkoholio vartojimo ypatumus prieš karantiną, karantino metu ir po jo; 3. Įvertinti rūkymo įpročius prieš karantiną, karantino metu ir po jo;

4. Išanalizuoti priežastinius veiksnius, nulėmusius alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročių pasikeitimus.

12

11. LITERATŪROS APŽVALGA

11.1 Alkoholio ir rūkymo paplitimas

Pagal Tarptautinę 10-ąją ligų klasifikaciją (TLK-10), žalingas vartojimas apibūdinamas kaip psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kenkiantis tiek somatinei, tiek psichinei sveikatai. Tuo tarpu priklausomybės sindromas atsiranda dėl ilgo ir kartotinio medžiagų vartojimo, pasireiškiantis dideliu troškimu vartoti, negalėjimu atsispirti, nepaisant žalingo poveikio, padidėjusia tolerancija medžiagai ir kartais abstinencijos būkle. Yra išskiriamos priklausomybės medžiagoms, pvz. tabakui, alkoholiui ir medžiagų grupėms, pvz. opioidams [11]. Probleminiam alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimui nustatyti plačiai taikomas CAGE (angl. Cut down – Annoyed - Guilty – Eye

opener) klausimynas [12,13]. Jo metu atsakoma į 4 klausimus „taip“ arba „ne“. Gauti rezultatai leidžia

daryti interpretacijas apie probleminį alkoholio vartojimą ar priklausomybę nuo alkoholio [12]. Žalingas alkoholio vartojimas 2011 m. Lietuvoje atliktame tyrime, remiantis CAGE testo duomenimis, nustatytas 48,3 % vyrų ir 16,2 % moterų, tuo tarpu priklausomybė 12,8 % vyrų ir 2,4 % moterų [14]. 2008 m. Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame buvo vertinama rūkančių Lietuvos gyventojų priklausomybė,naudojant Fagerstrom klausimyną. Tarp reguliariai rūkančių 20–64 metų Lietuvos vyrų ir moterų vyravo silpna priklausomybė nuo nikotino, kuri nustatyta 56,9 % tiriamųjų. Stipri priklausomybė nustatyta 2,4 % rūkančiųjų [15]. Lietuvos Respublikos Statistikos departamento 2019 m. duomenimis, 76 % gyventojų teigė, kad nerūkė, 19 % – rūkė kasdien, o 5 % – kartais. 29 % gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos visiškai nevartojo alkoholinių gėrimų, 12 % gyventojų alkoholinius gėrimus vartojo bent kartą per savaitę, 27 % rečiau nei kartą per mėnesį, 15 % – kartą per mėnesį, 16 % – 2–3 dienas per mėnesį. Vienas gyventojas per savaitgalio dieną (įskaitant penktadienius) išgėrė alkoholio kiekį, atitinkantį 7 standartinius alkoholio vienetus (SAV) [16]. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. tyrimo „Tabako gaminių ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių efektyvumo ir požiūrio vertinimas“ duomenimis, 18–74 m. amžiaus rūkančiųjų skaičius mažėja – 2020 m. kasdien rūkė 25% apklaustųjų, 2017 m. – 30 %. Rūkymo paplitimas labiau mažėja tarp vyrų nei tarp moterų. Pastebimas cigarečių, cigarų, pypkių rūkymo paplitimo mažėjimas, apie 10 % išaugo rūkančiųjų elektronines cigaretes skaičius [10].

13

11.2 Priežastiniai veiksniai vartojimui

Stresas yra organizmo atsakas į žalingus, grėsmingus ir žalojančius fizinius, psichinius ar emocinius veiksnius [17]. Dažnas, pasikartojantis ar lėtinis stresas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, sukeliančių neuropsichiatrinius susirgimus, žalingas vartojimas ir priklausomybės sindromas yra vieni iš jų [18]. Yra žinoma, kad bet kokie ilgiau užsitęsę stresogeniniai veiksniai yra susiję su didesniu bei dažnesniu psichotropinių medžiagų vartojimu ir didesne rizika išsivystyti priklausomybei. Karantino metu prailgėjęs būvimas namie ir ilga izoliacija didina stresą, o stresas yra susijęs su padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu [19]. Vilniaus universiteto atliktame tyrime apie biomedicinos mokslų studentų patiriamo psichosocialinio streso ypatumus buvo nustatyta, kad vieni iš streso įveikos būdų buvo cigarečių rūkymas bei alkoholio vartojimas [20].

Yra žinoma, kad stresas ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra susiję [19,21]. Žmonės, patiriantys tiek ūmų, stiprų, tiek lėtinį, ilgalaikį, užsitęsusį stresą, dažnai kaip pagalbą nusiraminti bei kovoti su patiriamu stresu renkasi vartoti sveikatai žalingas medžiagas, tokias kaip alkoholis ar tabakas, o tai yra glaudžiai susiję su padidėjusia rizika probleminiam vartojimui ar priklausomybei išsivystyti [21-23]. Šiuo laikotarpiu viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių dėl patiriamo streso yra sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. COVID-19 protrūkis padarė ryškią įtaką gydytojų psichologinei sveikatai. Italų atliktoje studijoje nurodoma, kad iš 316 apklaustų moterų ir 379 apklaustų vyrų, 93,87 % moterų ir 86,96 % vyrų nurodė, jog patiria psichologinį distresą ir nurodo prastą savijautą. 14,24 % apklaustųjų nurodė padidėjusį suvartojamo alkoholio kiekį, iš 133 rūkusiųjų 43,61 % nurodė, jog surūko didesnį skaičių cigarečių per dieną [24]. Panašus tyrimas atliktas Lenkijoje, kur apklausoje dalyvavo tuo metu saviizoliacijoje ar karantine esantys gydytojai. Iš 113 apklaustųjų daugiau nei 53 % nurodė padidėjusį alkoholio suvartojimą: beveik 20 % išgerdavo 7 SAV vienu kartu, 40 % nurodė vartojantys alkoholį daugiau nei 4 kartus per savaitę. Apklaustieji pagrindines vartojimo priežastis nurodė nerimą bei beviltiškumą [25].

Įdomu tai, jog ilgalaikėje perspektyvoje ši pandemija gali sukelti rimtesnius padarinius nei tik momentinis alkoholio suvartojimo ar rūkymo padidėjimas. Apie tai galima spręsti iš pasaulyje jau buvusių infekcijų protrūkių. Sunkų ūmų respiracinį sindromą 2003 m. Kinijoje sukėlė kita koronaviruso atmaina, ir nors pasaulinės pandemijos lygio ji nepasiekė, tačiau infekcijos suvaldymo priemonės buvo tos pačios, o atlikti tyrimai parodė neigiamą efektą psichologinei sveikatai [26,27]. Kinijoje atliktas tyrimas, kuriame buvo apklaustas ligoninės personalas (n=549), praėjus 3 metams po epidemijos. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp dabartinio piktnaudžiavimo alkoholiu ar priklausomybės simptomų bei darbo ligoninėje protrūkio metu su infekuotais pacientais ar buvimo karantine. 6 % nurodė, jog epidemijos metu vartojo alkoholį, norėdami kovoti ir numalšinti nemalonius jausmus ir išgyvenimus. Alkoholio vartojimas kaip įveikos būdas taip pat buvo reikšmingai susijęs su

14

piktnaudžiavimu alkoholiu ar priklausomybės simptomų išsivystymu 3 metų bėgyje. Taip pat respondentai buvo apklausti dėl galimo potrauminio streso sindromo bei depresijos. Tiems, kam buvo rasti minėtoms būklės būdingi simptomai, taip pat buvo nustatytas reikšmingas ryšys tarp piktnaudžiavimo alkoholiu ar priklausomybės simptomų išsivystymo 3 metų bėgyje [27]. Dėl didesnio infekcijos protrūkio masto ir ilgai užsitęsusių suvaržymų yra tikėtina, kad atlikus panašius tyrimus praėjus keletui metų po COVID-19 pandemijos, rezultatai galėtų būti panašūs.

Visuomenės dalis, kuri nors ir nuolat neturi kontakto su infekuotais pacientais, išsako panašius savo įpročių pokyčius. Nemažai tyrimų rodo, kad COVID-19 pandemijos metu alkoholio ir tabako suvartojimo kiekiai išaugo [19,28-34]. Kita vertus, kai kurie autoriai nurodo, kad nors bendras alkoholio suvartojimas padidėjo, bet girtavimo atvejų buvo nustatyta mažiau [33]. Tyrimuose, kuriuose buvo ieškoma priežasčių padidėjusiam alkoholio ar tabako suvartojimui, pagrindines priežastis galima išskirti nerimą, nuobodulį, socializacijos trūkumą, vienišumą, pasikeitusią dienos rutiną, apsidovanojimą po sunkios darbo dienos [28,30,31]. Žmonės, kurie dėl pandemijos neteko darbo ar tuo metu buvo bedarbiai, vartojo daugiau alkoholio ir daugiau rūkė [19,30,31]. Vienas iš rizikos veiksnių dažnesniam rūkymui buvo išskirtas gyvenimas vienam, be artimųjų [30,31]. Tyrimuose, kuriuose buvo klausiama apie respondentų psichologinę sveikatą išaiškėjo, kad žmonės, kurių emocinė būklė buvo prasta, jautė nerimo ar depresijos simptomus, vartojo daugiau alkoholio nei tie, kurie šių simptomų nejautė [29,31]. Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktas tyrimas sąsajos tarp depresijos ar nerimo sutrikimo ir padidėjusio alkoholio suvartojimo nerado, tačiau buvo stebėtas ryšys tarp piktnaudžiavimo alkoholiu praeityje ir išaugusio alkoholio suvartojimo karantino metu [33]. Lietuvoje atliktame tyrime buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp sumažėjusio fizinio aktyvumo ir padidėjusio alkoholio kiekio [32].

Kanadoje buvo atliktas tyrimas, nagrinėjantis COVID-19 įtaką šeimų psichologinei sveikatai. Buvo nustatyta, kad šeimos, kurios augina vaikus iki 18 m., turėjo tendenciją didesniam alkoholio suvartojimui palyginus su tais, kurie turėjo vaikų virš 18 m. Tėvai išsakė turintys savižudiškų minčių ir ketinimų, jautė baimę dėl finansinės padėties, nerimavo dėl esamų ar paaštrėjusių psichologinių problemų [34]. Panašūs duomenys gauti ir iš kitų tyrimų. Padidėjęs suvartojamo alkoholio kiekis buvo nustatytas šeimose, kurios augina vaikų [29-31,33].

Nors ir dauguma atliktų tyrimų nurodo išaugusius alkoholio ar tabako suvartojimo skaičius, tačiau ne visos studijos rado šią tendenciją. JAV atliktame tyrime, kuriame buvo apklausiami koledžo studentai, nustatyta, kad alkoholio suvartojimas, palyginus prieš pandemiją ir jos metu, sumažėjo. Daugiausiai tai buvo stebėta tarp tų studentų, kurie dėl užsidariusių bendrabučių ar kitų priežasčių, grįžo gyventi pas tėvus [35]. Italų atliktoje studijoje nustatytas ne tik sumažėjęs alkoholio, bet ir tabako suvartojimas [36]. Tikėtina, jog tai siejama su baime susirgti sunkesne COVID-19 ligos forma, žinant, jog rūkantys asmenys dažnai patiria sunkesnius respiracinius simptomus.

15

Įdomu tai, kad pandemijos laikotarpiu pastebėtas didesnis alkoholio suvartojimas ne tik dėl atsiradusio nerimo ar vienišumo, bet ir norint apsisaugoti nuo infekcijos. Pavyzdžiui, Irane užfiksuota 180 atvejų, kai žmonės, norėję apsisaugoti nuo koronaviruso ir tikėję, kad alkoholis tam gali būti prevencinė priemonė, mirė nuo alkoholio perdozavimo, daugiausiai metilo alkoholio [37]. Yra žinoma, kad alkoholio vartojimas silpnina imunitetą ir didina riziką išsivystyti SŪRS, susirgus koronavirusine infekcija, todėl PSO rekomenduoja stiprinti sveikatą ir pandemijos laikotarpiu atsisakyti alkoholio ar bent riboti suvartojamą jo kiekį iki minimalaus [38].

Siekdamos sumažinti viruso plitimą, daugelis šalių įvedė karantiną ir gan griežtus apribojimus, susijusius su alkoholio prekyba. Indijos teritorijoje buvo uždraustas alkoholio įsigijimas viso karantino metu be jokių išimčių [39]. Netrukus į ligonines buvo pristatomi pacientai, kuriems pasireiškė staigūs alkoholio nutraukimo ir abstinencijos simptomai, dėl ko stipriai išaugo ir savižudybių skaičius [39,40]. Tuo tarpu Pietų Afrikos Respublikoje alkoholio prekyba taip pat buvo uždrausta, bet teigiama, jog šie draudimai padarė gerą įtaką, nes mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu, buvo priskaičiuojama ženkliai mažiau [41]. Žinoma, tokie skaičiai galėjo būti ir dėl kitų suvaržymų, tokių kaip judėjimo apribojimai ir sumažėjęs transporto eismas, mažiau kriminalinių nusikaltimų, tačiau tokia prielaida galėtų būti teisinga.

16

12. TYRIMO METODIKA

Tyrimo planavimas (organizavimas): tyrimui atlikti 2020 m. lapkričio 11 d. gautas Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-100. Tyrimas atliktas naudojant anoniminę anketinę apklausą, kuri buvo pateikta internetinėje erdvėje. Anketa buvo prieinama 2020 m. lapkričio – 2021 m. kovo mėnesiais. Tiriamieji buvo informuoti, kad anketa anoniminė, o gauti duomenys apibendrintai bus panaudoti baigiamajame darbe.

Tyrimo objektas ir atranka: apklausoje galėjo dalyvauti visi norintieji, atrankos kriterijų nebuvo taikyta.

Tiriamieji: tyrime dalyvavo 240 respondentų. Tyrimo metodai:

• mokslinės literatūros apžvalga ir analizė; • anketinė apklausa;

• anketos duomenų analizė. Anketą sudarė 4 dalys (1 priedas):

1. Pirma dalis – autorės sukurtas sociodemografinis klausimynas apie tiriamųjų lytį, amžių ir socialinę padėtį;

2. Antra dalis – darbo autorės sudaryta anketa, kuria vertinama tiriamųjų alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai bei jų kaita karantino metu;

3. Trečia dalis – probleminiam alkoholio vartojimui įvertinti buvo pildomas CAGE klausimynas. Šį klausimyną sukūrė ir 1984 m. pirmą kartą aprašė gydytojas psichiatras J. Ewing. Tai trumpas keturių klausimų klausimynas, naudojamas identifikuoti asmenis, piktnaudžiaujančius alkoholiu [42]. Dažnai naudojamas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose kaip atrankinis metodas alkoholio vartojimo sukeltiems sutrikimams įvertinti [43]. Į pateiktus klausimus atsakoma taip/ne. Teigiami atsakymai į du ar daugiau klausimų rodo galimą probleminį alkoholio vartojimą, teigiami keturi atsakymai leidžia įtarti priklausomybę alkoholiui. Nurodoma, kad nustatant probleminį alkoholio vartojimą, klausimynas yra 93 % jautrus ir 76 % specifiškas, o nustatant priklausomybę jautrumas ir specifiškumas atitinkamai yra 91 % ir 77 % [12]. Taip pat nustatyta, kad lyginant CAGE klausimyną su kitu dažnai naudojamu AUDIT (angl. The Alcohol Use Disorders Identification Test) klausimynu, CAGE klausimynas pasirodė esąs pranašesnis nustatant piktnaudžiavimą alkoholiu bei priklausomybę (jautrumas 43 % - 94 %, specifiškumas 70 % - 97 %), kai tuo tarpu AUDIT yra geriausiai vertinamas klausimynas ankstyvajai alkoholio vartojimo rizikai atpažinti (jautrumas 51 % - 97 %, specifiškumas 78 % - 96 %) [44,45]. Tačiau reikia pastebėti, kad CAGE klausimyno jautrumas mažesnis tarp vyresnių žmonių populiacijos (14-39 %) ir nėščiųjų (38-49 %) [43]. Jis

17

naudojamas tik kaip atrankinis testas, o ne diagnostinis metodas, nes jame trūksta klausimų apie suvartojamo alkoholio kiekį, dažnumą, todėl nustatant alkoholio vartojimo sutrikimus, vertėtų atlikti platesnį ištyrimą, naudojant daugiau diagnostinių testų [42].

4. Ketvirta dalis – fizinei nikotino priklausomybei įvertinti buvo naudojamas Fagerstromo (Fagerström) testas. Fagerstromo tolerancijos klausimynas (The Fagerström Tolerance

Questionnaire FTQ) 1978 m. buvo sukurtas švedų psichologo Karl – Olov Fagerström. 1991

m. Todd Haetherton ir kiti jį modifikavo į priklausomybės nuo nikotino nustatymo testą (Fagerström Test For Nicotine Dependence FTND), nes buvo nustatyta, kad Fagerstromo tolerancijos klausimynas turi reikšmingų trūkumų, tokių kaip netinkamas klausimyno skalės vidinis nuoseklumas (angl. scale internal consistency), prastas pagrįstumas ir patikimumas [46-48]. Patobulintą testą sudaro 6 klausimai. Klausimai, turintys atsakymo variantus taip/ne, vertinami 0 ar 1 balu, o turintys kelis atsakymo variantus - nuo 0 iki 3 balų. Gautų balų skaičius susumuojamas. Kuo didesnė balų suma, tuo sunkesnė paciento fizinė priklausomybė nikotinui. 0-3 balai parodo lengvą, 4-5 balai - vidutinę, o 6 balai bei daugiau rodo sunkią priklausomybę nikotinui [46]. Tačiau nors šis klausimynas naudojamas plačiai visame pasaulyje tiek moksliniuose tyrimuose, tiek kasdienėje praktikoje, reikalingi platesni tyrimai tiksliau nustatant klausimyno vertinimo patikimumą (angl. inter-rater reliability), jautrumą, specifiškumą, teigiamas ir neigiamas prognostines vertes [48].

Duomenų analizės metodai: rezultatų analizei buvo naudojama SPSS (angl. SPSS – Statistical Package for the Social Sciences) 23.0 ir MS Excell programos. Duomenų analizei naudota

aprašomoji statistika, kokybinėms reikšmėms įvertinti Chi-kvadratas (χ2). Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.

18

13. REZULTATAI

13.1 Tiriamųjų sociodemografinių duomenų pasiskirstymas

Tiriamųjų grupę sudarė 240 respondentų, iš kurių 18,3 % (n=44) vyrai ir 81,7 % (n=196) moterys. Didžioji dalis vyrų (75 %, n=33) ir moterų (69,4 %, n=136) priklausė 18-40 m. amžiaus grupei, buvo dirbantys (59,1 %, n=26 vyrų; 61,2 %, n=120 moterų). Detalios respondentų sociodemografinės charakteristikos pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Tiriamųjų sociodemografiniai duomenys

Kategorija Nepriklausomi kintamieji Proc. (n)

Lytis Moterys 81,7 (196) Vyrai 18,3 (44) Amžius Iki 18 m. 18-40 m. 40-60 m. >60 m. 0,8 (2) 70,4 (169) 25,8 (62) 2,9 (7) Veikla Dirba Studijuoja

Motinystės (tėvystės) atostogose Pensijoje Bedarbiai Kita 60,8 (146) 27,1 (65) 5 (12) 0,4 (1) 4,2 (10) 2,5 (6)

13.2 Tiriamųjų alkoholio vartojimo įpročiai

79,2 % (n=190) respondentų nurodė vartojantys alkoholį. 80 % (n=192) tiriamųjų vartojo alkoholį iki karantino, 12,1 % (n=29) nurodė, kad pradėjo vartoti alkoholį karantino metu. 32,5 % (n=78) respondentų nurodė karantino metu vartoję daugiau alkoholio negu įprastai. Respondentai kaip gausesnio alkoholio vartojimo priežastis karantino metu nurodė: streso ir nerimo mažinimas (21,5 %, n=23), iš nuobodulio ar neturėjimo ką veikti (9,3 %, n=10), kartu gyvenančių asmenų įtaka (2,8 %, n=3). 27,1 % (n=65) tyrime dalyvavusių asmenų pasibaigus karantinui sumažino vartojamo alkoholio

19

kiekį, 6,7 % (n=16) išvis nustojo vartoti alkoholį. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių nebuvo rasta. Alkoholio vartojimo įpročių pasiskirstymas karantino metu tarp lyčių pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė. Alkoholio vartojimo įpročių pasiskirstymas karantino metu

Nepriklausomi kintamieji Vartojimo įpročiai Visi % (n) Vyrai % (n) Moterys % (n) P reikšmė

Dabar vartoja alkoholį 79,2 (190) 84,1 (37) 78,1 (153) 0,373 Vartojo alkoholį iki karantino 80 (192) 77,3 (34) 80,6 (158) 0,617 Pradėjo vartoti alkoholį per

karantiną

12,1 (29) 13,6 (6) 11,7 (23) 0,727 Vartojo daugiau alkoholio nei

įprastai per karantiną

32,5 (78) 45,5 (20) 29,6 (58) 0,084 Sumažino alkoholio vartojimą po

karantino

27,1 (65) 29,5 (13) 26,5 (52) 0,267 Nustojo vartoti alkoholį po karantino 6,7 (16) 9,1 (4) 6,1 (12) 0,284

Įvertinus CAGE klausimyno rezultatus, iš 190 vartojančių alkoholį respondentų, 70 % (n=133) teigiamai atsakė į mažiau nei du klausimus ir priklausė neprobleminių alkoholio vartotojų grupei. 30 % (n=57) atsakė teigiamai į du ir daugiau iš keturių klausimų ir buvo priskirti probleminių alkoholio vartotojų grupei.

Respondentus suskirsčius į neprobleminius ir probleminius alkoholio vartotojus, buvo įvertintas ryšys tarp tiriamųjų ir sociodemografinių duomenų. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp neprobleminių ir probleminių alkoholio vartotojų lyčių (p=0,006): vyrų pasiskirstymas abejose minėtose grupėse panašus, kai tuo tarpu moterų yra daugiau neprobleminių alkoholio vartotojų grupėje. Lyginant tiriamųjų pasiskirstymą amžiaus grupėse gauta, kad tiek tarp neprobleminių, tiek tarp probleminių alkoholio vartotojų daugiausia tiriamųjų yra 18-40 m. (73,3 %, n=96; 26,7 %, n=35). Didžioji dalis tiriamųjų abejose grupėse yra dirbantys (67,8 %, n=78; 32,2 %, n=37). Tiriamųjų lyties, amžiaus ir užimtumo detalus pasiskirstymas bei palyginimas tarpusavyje apskaičiavus p reikšmes pateiktas 3 lentelėje.

20 3 lentelė. Neprobleminių ir probleminių alkoholio vartotojų sociodemografinės charakteristikos

Sociodemografinės charakteristikos Neprobleminis alkoholio vartojimas (CAGE < 2) % (n) Probleminis alkoholio vartojimas (CAGE ≥ 2) % (n) P reikšmė Lytis Vyrai 51,4 (19) 48,6 (18) 0,006 Moterys 74,5 (114) 25,5 (39) Amžius <18 m. 100 (1) 0 (0) 18-40 m. 73,3 (96) 26,7 (35) 0,233 40-60 m. 59,6 (31) 40,4 (21) >60 m. 83,3 (5) 16,7 (1) Užimtumas Dirba 67,8 (78) 32,2 (37) Studijuoja 75,4 (43) 24,6 (14) Motinystės (tėvystės) atostogose 80 (4) 20 (1) 0,774 Pensijoje ar nedirba dėl neįgalumo ir t.t 100 (1) 0 (0) Bedarbis 57,1 (4) 42,9 (3) Kita 60 (3) 40 (2)

Buvo vertinami alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai tarp neprobleminių ir probleminių alkoholio vartotojų. Statistiškai reikšmingai daugiau alkoholio iki karantino vartojo respondentai, buvę neprobleminių alkoholio vartotojų grupėje (p=0,001). Statistiškai reikšmingai daugiau alkoholio nei įprastai per karantiną vartojo probleminiai alkoholio vartotojai (p=0,000). Statistiškai reikšmingai daugiau respondentai, esantys neprobleminių alkoholio vartotojų grupėje, sumažino alkoholio vartojimą po karantino ir nustojo vartoti alkoholį po karantino (p=0,027; p=0,013). Lyginant rūkymo įpročius tarp neprobleminių ir probleminių alkoholio vartotojų, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Detalūs statistiniai duomenys pateikti 4 lentelėje.

21 4 lentelė. Alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai tarp neprobleminių ir probleminių alkoholio

vartotojų

Vartojimo įpročiai Neprobleminis alkoholio vartojimas (CAGE < 2) % (n) Probleminis alkoholio vartojimas (CAGE ≥ 2) % (n) P reikšmė

Vartojo alkoholį iki karantino

99,2 (132) 89,5 (51) 0,001 Pradėjo vartoti alkoholį

per karantiną

12,8 (17) 17,5 (10) 0,389 Vartojo daugiau

alkoholio nei įprastai per karantiną

31,6 (42) 56,1 (32) 0,000

Sumažino alkoholio vartojimą po karantino

35,3 (47) 24,6 (14) 0,027 Nustojo vartoti alkoholį

po karantino

6 (8) 3,5 (2) 0,013

Iš viso rūko 36,8 (49) 47,4 (27) 0,175 Rūkė iki karantino 34,6 (46) 42,1 (24) 0,325 Pradėjo rūkyti per

karantiną

8,3 (11) 12,3 (7) 0,387

Per karantiną pradėjo rūkyti daugiau 25,6 (34) 35,1 (20) 0,370 Sumažino rūkymo įpročius po karantino 10,5 (14) 7 (4) 0,172 Metė rūkyti po karantino 3,8 (5) 3,5 (2) 0,381

13.3 Tiriamųjų rūkymo įpročiai

Iš visų tiriamųjų 36,7 % (n=88) nurodė, kad rūko. 32,9 % (n=79) respondentų rūkė dar iki karantino. Į klausimą, ar pradėjo rūkyti karantino metu, teigiamai atsakė 8,8 % (n=21) tiriamųjų. 25 % (n=60) respondentų nurodė pastebėję, kad karantino metu rūkė daugiau nei įprastai. Paklausus, dėl kokių priežasčių pradėjo rūkyti karantino metu, 17,3 % (n=14) tiriamųjų rūkymą naudojo kaip priemonę stresui malšinti, 9,9 % (n=8) - rūkė iš nuobodulio, 7,4 % (n=6) nurodė, kad įtaką padarė

22

kartu gyvenantys žmonės. 8,8 % (n=21) tyrime dalyvavusių asmenų po karantino rūkė mažiau. 2,9 % (n=7) respondentų nurodė, kad po karantino metė rūkyti. Tiriant rūkymo paplitimą tarp lyčių gauta, kad daugiau rūko vyrai (p=0,001). Analizuojant rūkymo įpročius karantino metu tarp lyčių rasta, kad vyrai daugiau rūkė iki karantino nei moterys (p=0,021), taip pat vyrai per karantiną rūkė daugiau nei moterys (p=0,000) bei sumažino rūkymo įpročius po karantino ir metė rūkyti (p=0,012, p=0,004). Kiti statistiniai duomenys aprašyti 5 lentelėje.

5 lentelė. Rūkymo įpročių pasiskirstymas karantino laikotarpiu

Rūkymo įpročiai Visi

% (n) Vyrai % (n) Moterys % (n) P reikšmė Iš viso rūko 36,7 (88) 59,1 (26) 31,6 (62) 0,001 Rūkė iki karantino 32,9 (79) 47,7 (21) 29,6 (58) 0,021 Pradėjo rūkyti per karantiną 8,8 (21) 13,6 (6) 7,7 (15) 0,204 Per karantiną pradėjo rūkyti daugiau 25 (60) 47,7 (21) 19,9 (39) 0,000 Sumažino rūkymo įpročius po karantino 8,8 (21) 11,4 (5) 8,2 (16) 0,012 Metė rūkyti po karantino 2,9 (7) 4,5 (2) 2,6 (5) 0,004

Išanalizavus priklausomybę nikotinui pagal Fagerstrom testą, pastebėta, kad lengvą priklausomybę nikotinui (0-3 balai) turėjo 68,2 % (n=60) rūkančiųjų, vidutinę (4-5 balai) – 20,5 % (n=18), o sunkią priklausomybę (>6 balai) galima nustatyti 11,4 % (n=10) rūkančiųjų. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų nenustatyta, tačiau lyginant abi grupes matyti, kad dauguma rūkančių moterų turi lengvą priklausomybę nikotinui, tuo tarpu vyrai labiau linkę į sunkią priklausomybę. Detali statistika pateikta 6 lentelėje.

6 lentelė. Priklausomybės nuo nikotino pasiskirstymas tarp rūkančių tiriamųjų

Priklausomybė nuo nikotino Visi % (n) Vyrai % (n) Moterys % (n) P

reikšmė Lengva (0-3 balai) 68,2 (60) 61,5 (16) 71 (44) 0,386 Vidutinė (4-5 balai) 20,4 (18) 19,2 (5) 21 (13) 0,854 Sunki (>6 balai) 11,4 (10) 19,2 (5) 8 (5) 0,132

23

13.4 Priežastiniai veiksniai, nulėmę alkoholio vartojimo ir rūkymo pasikeitimus

Nagrinėjant, dėl kokių priežasčių tiriamieji pradėjo vartoti alkoholį per karantiną ir vartojo gausiau alkoholio karantino metu tarp neprobleminių ir probleminių alkoholio vartotojų grupių, rasta, kad abejose grupėse alkoholis dažniausiai buvo naudojamas stresui ir nerimui malšinti, taip pat iš nuobodulio ar neturėjimo ką veikti, o mažesnei daliai tiriamųjų įtaką padarė kartu gyvenantys artimieji. Išsamūs statistiniai duomenys pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Pagrindinės gausesnio alkoholio vartojimo priežastys karantino metu

Analizuojant priežastis, dėl ko tiriamieji pradėjo rūkyti per karantiną ir rūkė daugiau karantino metu, tarp neprobleminių ir probleminių alkoholio vartotojų pasirinkimai buvo panašūs. Rasta, kad abejose grupėse stresas buvo pagrindinė priežastis pradėti rūkyti ar rūkyti daugiau. Taip pat tiriamieji rūkė iš nuobodulio ar neturėjimo ką veikti, kiti nurodė, kad įtaką padarė kartu gyvenantys asmenys. Detalūs duomenys pateikti 8 lentelėje.

8 lentelė. Pagrindinės gausesnio rūkymo priežastys karantino metu

Neprobleminis alkoholio vartojimas (CAGE < 2)

Probleminis alkoholio vartojimas (CAGE ≥ 2) Priežastis Visi % (n) Vyrai % (n) Moterys % (n) Visi % (n) Vyrai % (n) Moterys % (n) Stresas 23,7 (14) 15,8 (3) 9,6 (11) 21,4 (9) 11,1 (2) 17,9 (7) Nuobodulys 11,9 (7) 0 6,1 (7) 7,1 (3) 16,7 (3) 0 Artimųjų įtaka 3,4 (2) 0 1,8 (2) 2,4 (1) 0 2,6 (1)

Neprobleminis alkoholio vartojimas (CAGE < 2)

Probleminis alkoholio vartojimas (CAGE ≥ 2) Priežastis Visi % (n) Vyrai % (n) Moterys % (n) Visi % (n) Vyrai % (n) Moterys % (n) Stresas 17,8 (8) 0 7 (8) 22,2 (6) 11,1 (2) 10,3 (4) Nuobodulys 11,1 (5) 10,5 (2) 2,6 (3) 11,1 (3) 11,1 (2) 2,6 (1) Artimųjų įtaka 8,9 (4) 0 3,5 (4) 7,4 (2) 5,6 (1) 2,6 (1)

24

14. REZULTATŲ APTARIMAS

Analizuojant tiriamųjų sociodemografinius rodiklius rasta, kad didžioji dalis vyrų (75 %) ir moterų (69,4 %) yra 18-40 m. amžiaus grupėje. Pagal tyrime dalyvavusių respondentų socialinę veiklą, dauguma dirba arba studijuoja (mokosi) (60,8 %, 27,1 %), o tik nedidelė dalis yra motinystės (tėvystės) atostogose, pensijoje, bedarbiai ar užsiimantys kita veikla. Dauguma vyrų (59,1 %) ir moterų (61,2 %) yra dirbantys.

Mūsų atliktame tyrime nustatyta, kad didžioji dalis respondentų vartoja alkoholį (79,2 %), 84,1 % vyrų ir 78,1 % moterų, apie 20 % alkoholio nevartoja. Statistiškai reikšmingo ryšio, tarp alkoholio vartojimo įpročių bei respondentų lyties, nebuvo rasta. Panašūs duomenys rasti ir Oficialiame statistikos portale - 29 % gyventojų nevartojo alkoholinių gėrimų [16].

Daugiausia vartotojų yra 18-40 m. ir 40-60 m. amžiaus grupėse (70,4 %, 25,8 %), kas taip pat sutampa su pateiktos statistikos duomenimis - didžiausia vartojusių alkoholį dalis nustatyta 35–44 metų amžiaus grupėje [16].

Pagal CAGE klausimyno duomenis, iš 190 vartojusių alkoholį respondentų, 70 % (51,4 % vyrų, 74,5 % moterų; n=133) surinko <2 balų, jie sudaro neprobleminių alkoholio vartotojų grupę. Probleminis alkoholio suvartojimas (CAGE ≥ 2) mūsų tyrime rastas 30 % alkoholį vartojančių respondentų (48,6 % vyrų, 25,5 % moterų; n=57). Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp neprobleminių ir probleminių alkoholio vartotojų lyčių (p=0,006): vyrų pasiskirstymas abejose minėtose grupėse panašus, kai tuo tarpu moterų yra daugiau neprobleminių alkoholio vartotojų grupėje, kas reikštų, kad moterys yra mažiau linkusios į probleminį alkoholio vartojimą. Pateiktoje statistikoje duomenys šiek tiek skiriasi, tačiau pasiskirstymas tarp lyčių išlieka panašus: 44 % alkoholį vartojusių vyrų ir 76 % moterų nurodė, kad per metus iki apklausos nebuvo nei vieno atvejo, kad būtų vartoję sveikatai žalingą (gausų) alkoholio kiekį [16]. Probleminis alkoholio vartojimas Lietuvoje 2011 m., remiantis CAGE testo duomenimis, nustatytas 48,3 % vyrų ir 16,2 % moterų [14].

32,5 % tyrimo respondentų nurodė, kad per karantiną suvartojo daugiau alkoholio nei įprastai. Nagrinėjant užsienio literatūrą randami duomenys, kurie patvirtina išaugusį alkoholio suvartojimo kiekį. Italų studijoje iš 316 apklaustų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, 14,24 % nurodė padidėjusį suvartojamą alkoholio kiekį pandemijos metu [24]. Panašus tyrimas atliktas Lenkijoje, kur iš 113 apklaustų gydytojų daugiau nei 53 % nurodė padidėjusį alkoholio suvartojimą [25]. Tyrimai rodo, kad taip pat ir bendrojoje populiacijoje COVID-19 pandemijos metu suvartojamo alkoholio kiekiai išaugo [19,28-34].

25

Analizuojant alkoholio vartojimo įpročius karantino metu tarp neprobleminių ir probleminių alkoholio vartotojų rasta, kad statistiškai reikšmingai daugiau iki karantino alkoholį vartojo respondentai, buvę neprobleminių alkoholio vartotojų grupėje (p=0,001). Statistiškai reikšmingai daugiau alkoholio nei įprastai per karantiną vartojo probleminiai alkoholio vartotojai (p=0,000). Statistiškai reikšmingai daugiau respondentai, esantys neprobleminių alkoholio vartotojų grupėje, sumažino alkoholio vartojimą po karantino ir nustojo vartoti alkoholį po karantino (p=0,027; p=0,013).

Tiriant rūkymo paplitimą, mūsų tyrime gauta, kad iš 240 apklaustųjų rūko36,7 % (n=88), 59,1 % vyrai ir 31,6 % moterys (p=0,001) – statistiškai reikšmingai daugiau rūko vyrai. Duomenys panašūs palyginus su Lietuvos Respublikos Statistikos departamentu – 24 % rūko, rūkymas labiau paplitęs tarp vyrų (36 %) nei tarp moterų (13 %) [16]. Ketvirtadalis rūkančiųjų nurodė, kad per karantiną pradėjo rūkyti daugiau. Toje pačioje italų studijoje rašoma, kad iš 133 rūkusiųjų 43,61 % nurodė, jog surūko didesnį skaičių cigarečių per dieną [24].

Analizuojant rūkymo įpročius karantino metu tarp lyčių rasta, kad statistiškai reikšmingai vyrai daugiau rūkė iki karantino nei moterys (p=0,021), taip pat vyrai per karantiną rūkė daugiau (p=0,000) bei sumažino rūkymo įpročius po karantino ir metė rūkyti (p=0,012, p=0,004).

Pagal Fagerstrom testo rezultatus galime matyti, kad didžioji dalis rūkančiųjų turi lengvą priklausomybę nikotinui (68,2 %), penktadalis – vidutinę (20,5 %), o apie 10 procentų rūkančiųjų (11,4 %) - sunkią priklausomybę. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų nenustatyta, tačiau lyginant abi grupes matyti, kad dauguma rūkančių moterų turi lengvą priklausomybę nikotinui, tuo tarpu vyrai labiau linkę į sunkią priklausomybę. Lietuvoje 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp reguliariai rūkančių 20–64 metų Lietuvos vyrų ir moterų vyravo silpna priklausomybė nuo nikotino, kuri nustatyta 56,9 proc. tiriamųjų. Stipri priklausomybė nustatyta 2,4 proc. rūkančiųjų [15].

Analizuojant priežastis, dėl ko respondentai gausiau vartojo alkoholį ar rūkė karantino metu, tiek tarp neprobleminių, tiek tarp probleminių alkoholio vartotojų gautas toks pats pasiskirstymas: daugiausia respondentų kaip pagrindinę priežastį nurodė stresą, toliau sekė nuobodulys ir gyvenančių kartu artimųjų įtaka. Literatūroje randami duomenys patvirtina mūsų tyrimo rezultatus. Nurodoma, kad karantino metu prailgėjęs būvimas namie, vienišumas, ilga izoliacija didina nerimą ir stresą, o tai yra susijęs su padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu [19,21,25,28,30,31]. Vilniaus universiteto atliktame tyrime apie biomedicinos mokslų studentų patiriamo psichosocialinio streso ypatumus buvo nustatyta, kad vieni iš streso įveikos būdų buvo cigarečių rūkymas bei alkoholio vartojimas [20]. Kinijos studijoje apie 2003 m. SŪRS-CoV epidemiją, dalis ligoninės personalo nurodė, jog epidemijos metu vartojo alkoholį, norėdami numalšinti nemalonius jausmus ir

26

išgyvenimus. Alkoholio vartojimas kaip įveikos būdas taip pat buvo reikšmingai susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu ar priklausomybės simptomų išsivystymu 3 metų bėgyje [27].

Taigi, gauti tyrimo rezultatai sutampa su dabartinėmis pasaulio tendencijomis, nors Lietuvoje kol kas nėra atlikta panašių tyrimų, kurių duomenimis remiantis galėtume daryti bendras išvadas, atitinkančias Lietuvos populiaciją. Pasauliniu mastu matyti, kad COVID-19 pandemijos fone yra gan stipriai išaugęs tiek alkoholio suvartojimas, tiek padidėjusios rūkymo apimtys. Iš anksčiau atliktų tyrimų rezultatų galima daryti prielaidą, kad ateityje tai turės įtaką dar labiau išaugusiam probleminiam vartojimui ar priklausomybei alkoholiui bei nikotinui.

27

15. IŠVADOS

1. Iš 240 tyrime dalyvavusių respondentų, dauguma buvo moterys (81,7 %). Didžioji dalis vyrų (75 %) ir moterų (69,4 %) yra 18-40 m. amžiaus grupėje. Dauguma tiriamųjų yra dirbantys (60,8 %), apie trečdalį – studijuojantys (27,1 %).

2. Trečdalis alkoholio vartotojų per karantiną suvartojo daugiau alkoholio nei įprastai (32,5 %). Probleminis alkoholio vartojimas rastas trečdaliui alkoholį vartojančių respondentų (30 %). Statistiškai reikšmingai daugiau iki karantino alkoholį vartojo neprobleminiai alkoholio vartotojai (0,001). Statistiškai reikšmingai daugiau alkoholio per karantiną vartojo probleminiai alkoholio vartotojai (p=0,000). Statistiškai reikšmingai daugiau respondentai, esantys neprobleminių alkoholio vartotojų grupėje, sumažino alkoholio vartojimą po karantino ir nustojo vartoti alkoholį po karantino (p=0,027; p=0,013). Tarp moterų reikšmingai mažiau buvo probleminių alkoholio vartotojų (p=0,006).

3. Statistiškai reikšmingai daugiau rūkančių buvo vyrai (p=0,001). Ketvirtadalis rūkančiųjų nurodė, kad per karantiną pradėjo rūkyti daugiau (25 %). Du trečdaliai rūkančiųjų turi lengvą priklausomybę nikotinui (68,2 %), penktadalis – vidutinę (20,5 %), dešimtadalis – sunkią (11,4 %). Vyrai daugiau rūkė iki karantino (p=0,021), per karantiną (p=0,000) bei sumažino rūkymo įpročius po karantino ir metė rūkyti (p=0,012, p=0,004).

4. Pagrindines gausesnio rūkymo ir alkoholio vartojimo priežastis tiriamieji nurodė stresą, nuobodulį ir gyvenančių kartu artimųjų įtaką.

28

16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Pandemijos laikotarpiu ir po jo būtų vertinga bei tikslinga pateikti CAGE ir Fagerstrom klausimynus pacientams, kurie lankosi pas psichiatrą ar šeimos medicinos gydytoją bei naudoti juos kaip atrankinius metodus, norint laiku atpažinti probleminį alkoholio vartojimą ar priklausomybę nikotinui bei suteikti profesionalią pagalbą.

2. Tikėtina, kad gausus alkoholio vartojimas ar rūkymas gali būti susiję su nerimo ar nuotaikos sutrikimais, todėl laiku nustačius šią problemą, reikėtų ieškoti ir gydyti priežastinius veiksnius, kurie galimai turėjo įtakos pradėti vartoti daugiau alkoholio ar rūkyti bei taip užkirsti kelią letalioms išeitims, tokioms kaip savižudybė.

29

17. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. WHO Director-General’s opening remarks at the media briefing on COVID-19 - 11 March 2020 [Prieiga per internetą]. Adresas: https://www.who.int/director-

general/speeches/detail/who-director-general-s-opening-remarks-at-the-media-briefing-on-covid-19---11-march-2020

2. Ahn D-G, Shin H-J, Kim M-H, et al. Current status of epidemiology, diagnosis, therapeutics, and vaccines for novel coronavirus disease 2019(COVID-19). Journal of Microbiology and Biotechnology. 2020;30(3):313-324.

3. Usher K, Bhullar N, Jackson D. Life in the pandemic: Social isolation and mental health. J Clin Nurs. 2020;29(15-16):2756-2757.

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbiamas karantinas, [Prieiga per internetą]. Adresas: http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/visoje-lietuvos-respublikos-teritorijoje-skelbiamas-karantinas

5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybės sprendimu atšaukiamas Lietuvoje paskelbtas karantinas. Adresas: http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybes-sprendimu-atsaukiamas-lietuvoje-paskelbtas-karantinas

6. Pfefferbaum B, North CS. Mental health and the covid-19 pandemic. N Engl J Med. 2020;383(6):510-512

7. Holahan CJ, Moos RH, Holahan CK, Cronkite RC, Randall PK. Drinking to cope, emotional distress and alcohol use and abuse: a ten-year model. J Stud Alcohol. 2001;62(2):190-198. 8. 2014 - 2018 m. Statistinių duomenų apie psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant psichiką

veikiančias medžiagas, apžvalga, Valstybinis psichikos sveikatos centras Priklausomybės ligų skyrius, 2019. [Prieiga per internetą]. Adresas:

https://vpsc.lrv.lt/uploads/vpsc/documents/files/Statistika/Priklausomybes/bendra%20ataskaita. pdf

9. Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2020, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2020. [Prieiga per internetą]. Adresas:

https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/46791%20NTAKD%20metinis%20pranesim

as%20web.pdf

10. Tabako gaminių ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių efektyvumo ir požiūrio vertinimas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2020. [Prieiga per internetą]. Adresas: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/Ataskaita.pdf

30

http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/i vadas.html

12. Bernadt MW, Taylor C, Mumford J, Smith B, Murray RM. Comparison of questionnaire and laboratory tests in the detection of excessive drinking and alcoholism. The Lancet. 1982;319(8267):325-328.

13. Williams N. The CAGE questionnaire. Occupational Medicine. 2014;64(6):473-474.

14. Kalasauskas D, Klumbienė J, Veryga A, Petkevičienė J. Probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje. CAGE testo duomenys. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2011;15(6):440-4.

15. Veryga A, Klumbienė, J, Petkevičienė J, Dambrauskienė K. Rūkančių Lietuvos gyventojų priklausomybė nuo nikotino. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2008; 12 (6):416-420. 16. Sveikatą lemiantys veiksniai - Oficialiosios statistikos portalas [Prieiga per internetą].

Adresas:https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/sveikata-lemiantys-veiksniai

17. Definition of stress [Prieiga per internetą]. MedicineNet. Adresas:

https://www.medicinenet.com/stress/definition.htm

18. Cadet JL. Epigenetics of stress, addiction, and resilience: therapeutic implications. Mol Neurobiol. 2016;53(1):545-560.

19. Sidor A, Rzymski P. Dietary choices and habits during covid-19 lockdown: experience from poland. Nutrients. 2020;12(6):1657.

20. Baranauskas M, Jablonskienė V, Abaravičius J. A, Arlauskas R, Stukas R. Biomedicinos mokslų studentų patiriamo psichosocialinio streso ypatumai ir sąsajos su miego kokybe. Visuomenės sveikata [Public health]. 2020; 3(90):59-65.

21. McCauley JL, Killeen T, Gros DF, Brady KT, Back SE. Posttraumatic stress disorder and co-occurring substance use disorders: advances in assessment and treatment. Clin Psychol Sci Pract. 2012;19(3):283-304.

22. Anne Q. Fosnocht, Lisa A. Briand. Substance use modulates stress reactivity: Behavioral and physiological outcomes. Physiology & Behavior Volume 166, 1 November 2016, Pages 32-42. 23. Becker HC. Influence of stress associated with chronic alcohol exposure on drinking.

Neuropharmacology. 2017;122:115-126

24. De Sio S, Buomprisco G, La Torre G, et al. The impact of COVID-19 on doctors’ well-being: results of a web survey during the lockdown in Italy. European Review for Medical and Pharmacological Sciences. 2020;24(14):7869-7879.

25. Silczuk A. Threatening increase in alcohol consumption in physicians quarantined due to coronavirus outbreak in Poland: the ALCOVID survey. Journal of Public Health. 2020;42(3):461-465.

31

26. Consensus document on the epidemiology of severe acute respiratory syndrome (SARS) (2003). World Health Organization. [Prieiga per internetą]. Adresas:

https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/70863/WHO_CDS_CSR_GAR_2003.11_eng. pdf?sequence=1&isAllowed=y

27. Wu P, Liu X, Fang Y, et al. Alcohol abuse/dependence symptoms among hospital employees exposed to a sars outbreak: table 1. Alcalc. 2008;43(6):706-712.

28. Đogaš Z, Lušić Kalcina L, Pavlinac Dodig I, et al. The effect of COVID-19 lockdown on lifestyle and mood in Croatian general population: a cross-sectional study. Croat Med J. 2020;61(4):309-318.

29. Sallie SN, Ritou V, Bowden-Jones H, Voon V. Assessing international alcohol consumption patterns during isolation from the COVID-19 pandemic using an online survey: highlighting negative emotionality mechanisms. BMJ Open. 2020;10(11):e044276.

30. Vanderbruggen N, Matthys F, Van Laere S, et al. Self-reported alcohol, tobacco, and cannabis use during covid-19 lockdown measures: results from a web-based survey. Eur Addict Res. 2020;26(6):309-315.

31. Rossinot H, Fantin R, Venne J. Behavioral changes during covid-19 confinement in france: a web-based study. IJERPH. 2020;17(22):8444.

32. Kriaucioniene V, Bagdonaviciene L, Rodríguez-Pérez C, Petkeviciene J. Associations between changes in health behaviours and body weight during the covid-19 quarantine in lithuania: the lithuanian covidiet study. Nutrients. 2020;12(10):3119.

33. Boschuetz N, Cheng S, Mei L, Loy V. M. Changes in Alcohol Use Patterns in the United States During COVID-19 Pandemic. WMJ. 2020 Sep;119(3):171-176.

34. Gadermann AC, Thomson KC, Richardson CG, et al. Examining the impacts of the COVID-19 pandemic on family mental health in Canada: findings from a national cross-sectional study. BMJ Open. 2021;11(1):e042871.

35. White HR, Stevens AK, Hayes K, Jackson KM. Changes in alcohol consumption among college students due to covid-19: effects of campus closure and residential change. J Stud Alcohol Drugs. 2020;81(6):725-730.

36. Di Renzo L, Gualtieri P, Pivari F, et al. Eating habits and lifestyle changes during COVID-19 lockdown: an Italian survey. J Transl Med. 2020;18(1):229.

37. Delirrad M, Mohammadi AB. New methanol poisoning outbreaks in iran following covid-19 pandemic. Alcohol and Alcoholism. 2020;55(4):347–8.

38. WHO. (2020) Alcohol and COVID-19: what you need to know. [Prieiga per internetą]. Adresas: http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0010/437608/Alcohol-and-COVID19-what-you-need-to-know.pdf?ua=

32

39. Nadkarni A, Kapoor A, Pathare S. COVID-19 and forced alcohol abstinence in India: The dilemmas around ethics and rights. International Journal of Law and Psychiatry. 2020;71:101579.

40. Narasimha VL, Shukla L, Mukherjee D, Menon J, Huddar S, Panda UK, ir kt. Complicated alcohol withdrawal—an unintended consequence of covid-19 lockdown. Alcohol and Alcoholism. 2020;55(4):350–3

41. Reuter H, Jenkins LS, De Jong M, Reid S, Vonk M. Prohibiting alcohol sales during the coronavirus disease 2019 pandemic has positive effects on health services in South Africa. African Journal of Primary Health Care & Family Medicine [Prieiga per internetą]. 202012(1). Adresas: http://www.phcfm.org/index.php/PHCFM/article/view/2528

42. Ewing JA. Detecting alcoholism: the cage questionnaire. JAMA. 1984;252(14):1905.

43. Alkoholio vartojimo rizikos nustatymas ir trumpoji intervencija pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo prevencijai, Higienos institutas, 2014 Vilnius. [Prieiga per internetą]. Adresas:

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Struktura_ir_kontaktai/Darbo_grupes_ir_komisij os/Sveikatos_prieziuros_technologiju_vertinimo_komitetas/Aprobuotos_technologijos/alkoholi o_vartojomo_prevencija.pdf

44. Fiellin DA, Reid MC, O’Connor PG. Screening for alcohol problems in primary care: a systematic review. Arch Intern Med. 2000;160(13):1977.

45. Trumposios intervencijos: alkoholio vartojimo įpročių patikros ir pagalbos teikimo rekomendacijos, Higienos institutas, 2016 Vilnius. [Prieiga per internetą]. Adresas:

https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/HI_Metodines%20rekomendacijos_alk oholio%20vartojimas.pdf

46. Heatherton TF, Kozlowski LT, Frecker RC, Fagerstrom K-O. The fagerstrom test for nicotine dependence: a revision of the fagerstrom tolerance questionnaire. Addiction. 1991;86(9):1119-1127.

47. Korte KJ, Capron DW, Zvolensky M, Schmidt NB. The Fagerström Test for Nicotine Dependence: Do revisions in the item scoring enhance the psychometric properties? Addictive Behaviors. 2013;38(3):1757-1763.

48. Meneses-Gaya IC de, Zuardi AW, Loureiro SR, Crippa JA de S. Psychometric properties of the fagerström test for nicotine dependence. J bras pneumol. 2009;35(1):73-82.

49. Alcohol use disorder | national institute on alcohol abuse and alcoholism(Niaaa) [Prieiga per internetą]. Adresas: https://www.niaaa.nih.gov/alcohols-effects-health/alcohol-use-disorder 50. American Psychiatric Association. Diagnostic and statistical manual of mental disorders (5th

33

51. Sunkus ūmus respiracinis sindromas - ULAC [Prieiga per internetą]. Adresas:

http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Sunkus%20%C5%ABmus%20respiracinis%20sindroma s.pdf

34

18. PRIEDAI

Priedas nr. 1. Tyrime naudota anketa. 1. Jūsų lytis: a. Moteris b. Vyras 2. Jūsų amžius: a. Iki 18m b. 18 - 40m c. 40 - 60m d. Virš 60m

3. Kuo šiuo metu užsiimate? :

a. dirbu (įrašyti profesiją) ________________________ b. studijuoju (mokausi)

c. esu motinystės (tėvystės) atostogose d. pensijoje ar nedirbu dėl neįgalumo e. bedarbis (-ė)

4. Ar rūkote? a. Taip b. Ne

5. Ar rūkėte iki karantino? a. Taip

b. Ne

6. Ar pradėjote rūkyti karantino metu? a. Taip

b. Ne (pereikite prie 8k.)

7. Dėl kokios priežasties pradėjote rūkyti karantino metu? a. Asmenų, su kuriais kartu gyvenote, įtaka

b. Rūkymas padėjo sumažinti stresą ir nurimti c. Nuobodulys, neturėjimas ką veikti

8. Ar pajautėte, kad karantino metu dažniau rūkėte? a. Taip

b. Ne

9. Ar pasibaigus karantinui pradėjote rūkyti mažiau? a. Taip

b. Ne

10. Ar pasibaigus karantinui metėte rūkyti? a. Taip

35

Jeigu rūkote, atsakykite į toliau sekančius klausimus: 11. Kada surūkote savo pirmąją cigaretę nubudęs ryte?

a. Per 5 min. b. Po 6–30 min. c. Po 31–60 min. d. Po 60 min. ir daugiau

12. Ar Jums sunku susilaikyti nerūkius vietose, kur rūkyti draudžiama? a. Taip

b. Ne

13. Kurios cigaretės Jūs labiausiai nenorėtumėte atsisakyti? a. Pirmosios rytinės

b. Bet kurios kitos

14. Kiek cigarečių surūkote per dieną? a. 10 ir mažiau

b. Nuo 11 iki 20 c. Nuo 21 iki 30 d. 31 ir daugiau

15. Ar pirmosiomis valandomis po nubudimo Jūs rūkote dažniau negu kitu dienos metu? a. Taip

b. Ne

16. Ar Jūs rūkote, kai sergate ir didesnę dalį dienos praleidžiate lovoje? a. Taip

b. Ne

17. Ar vartojate alkoholį? a. Taip

b. Ne

18. Ar vartojote alkoholį iki karantino? a. Taip

b. Ne

19. Ar pradėjote vartoti alkoholį karantino metu? a. Taip

b. Ne (pereikite prie 21kl.)

20. Dėl kokios priežasties pradėjote vartoti alkoholį karantino metu? a. Asmenų, su kuriais kartu gyvenote, įtaka

b. Alkoholispadėjo sumažinti stresą ir nurimti c. Nuobodulys, neturėjimas ką veikti

21. Ar pajautėte, kad karantino metu dažniau vartojote alkoholį? a. Taip

36

22. Ar pasibaigus karantinui pradėjote vartoti mažiau alkoholio? a. Taip

b. Ne

23. Ar pasibaigus karantinui nustojote vartoti alkoholį? a. Taip

b. Ne

24. Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų? a. Taip

b. Ne

25. Ar Jus erzino žmonių kritika dėl Jūsų įpročių vartoti alkoholį? a. Taip

b. Ne

26. Ar Jūs kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių? a. Taip

b. Ne

27. Ar Jūs kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus rytą, vos tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ir palengvintumėte pagirias?

a. Taip b. Ne