LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
KRISTINA PAŠKAUSKIENĖ
BROILERIENOS PAKLAUSA IR PASIŪLA LIETUVOJE
MAGISTRO DARBAS
Darbo vadovė: e. doc. p., dr. Dalia Matyžiūtė - Jodkonienė
Magistro darbas atliktas 2006 – 2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje
Magistro darbą paruošė: Kristina Paškauskienė __________
Magistro darbo vadovė: e. doc. p., dr. Dalia Matyžiūtė – Jodkonienė __________ (socialinių mokslų ir informatikos katedra)
TURINYS
SUTRUMPINIMŲ RODYKLĖ ... 4
ĮVADAS ... 5
1. BROILERIENOS PAKLAUSOS IR PASIŪLOS LIETUVOJE LITERATŪROS ANALIZĖ... 7
1.1 Broilerienos samprata... 7
1.1.1 Paklausa... 8
1.1.2 Pasiūla... 10
1.2 Rinkodaros kompleksas... 11
1.2.1 Kainų politika ... 12
1.2.2 Kainai jautrūs vartotojai bei jų elgsenos samprata ... 13
1.3 Rėmimas ir reklama... 15
1.3.1 Rėmimo politika ... 15
1.3.2. Reklama. Kainos ir reklamos efektas ... 16
1.3.3 Pardavimų skatinimas. Nuolaidos ... 18
1.4. Didmeninė ir mažmeninė broilerienos prekyba... 19
1.5 Broilerienos importas ir eksportas Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse ... 20
1.5.1 Eksportas ir importas. Europos sąjungos rinka ... 20
1.4. Paukščių gripo grėsmė... 22
2. TYRIMO METODIKA ... 25
2.1 Tyrimo tikslas ir uždaviniai... 25
2.2 Tyrimo organizaciniai aspektai ... 26
3. TYRIMO REZULTATŲ SISTEMINIMAS ... 28
3.1. Paukštiena jos kokybės nustatymas bei techniniai reikalavimai... 28
3.2 Rinkos tyrimas... 29
3.3 Paukštienos gamyba Lietuvoje ... 35
3.4 Prekyba prekybos centruose ir turguose... 38
3.5 Broilerienos suvartojimas... 41
3.6. Lietuvos tarptautinė prekyba ... 43
3.7 Broilerienos vartojimo prognozės ... 46
IŠVADOS... 48
NAUDOTŲ LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 49
SUMMARY ... 51
SUTRUMPINIMŲ RODYKLĖ EK – Europos komisija;
ES Europos Sąjunga;
KPS Kidney Perfusion Solution; LB Lietuvos Bankas;
LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
USDA - United States Department of Agriculture; ŽŪM – Žemės ūkio ministerija;
ŽŪMPRIS – Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema; ŽŪR – Žemės ūkio rūmai;
ĮVADAS Pagal žmonių mitybinius įpročius, įprasta kasdieninėje mityboje vartoti mėsą. Joje yra daug
nepakeičiamų aminorūgščių, riebaluose ir vandenyje tirpstančių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų, gerai virškinama ir lengvai pasisavinama. Vartotojų labiausiai vertinama neriebi, sultinga, skani, aukštos biologinės vertės, mėsa. Viena tokių yra broileriena. Pastaruoju metu Lietuvoje pakito mitybos tradicijos. Vartotojai vis dažniau renkasi broilerieną dėl jos mitybinių savybių bei kainos.
Priklausomai nuo mitybos tradicijų, įsitikinimų ir veiklos pobūdžio atskirose šalyse broilerienos suvartojimas maistui nevienodas. Lietuvoje sparčiai vystosi prekybos sektorius - steigiama daug prekybos įmonių, plečiasi jų siūlomų prekių asortimentas. Tobulėjant technologijoms, vyksta ženklūs pokyčiai broilerienos pasiūlos sektoriuje. Tuo pačiu, kad sudominti vartotoją yra pasitelkiamos įvairios pirkimo skatinimo priemonės. Per pastarąjį laikotarpį pakito poreikiai mėsai bei jos produktams ir tokiu tikslu buvo pasirinkta broilerienos analizė.
Temos aktualumas. Todėl labai svarbu ir savalaikiška ištirti vartotojų poreikį broilerienai, aktualu nustatyti vartotojų požiūrį į Lietuvoje užauginamą produkciją bei importuotą. ir kokia yra priklausomybė vyrų bei moterų tarpe, ir nuo gaunamo atlyginimo. Vartotojų tyrimai rodo, kad auga paklausa lengvai virškinamiems, greitai paruošiamiems, aukštos maistinės kokybės gyvulininkystės produktams.
Darbo tikslas - Išanalizuoti broilerienos paklausą ir pasiūlą Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai:
• Įvertinti broilerienos pasiūlą ir paklausą Lietuvoje;
• Ištirti broilerienos pasirinkimą priklausomai nuo vartotojo atlyginimo;
• Išanalizuoti pagrindinius veiksnius, lemiančius broilerienos pirkimo apsisprendimą vyrų ir moterų tarpe;
• Reklamos įtaka broilerienos pirkimui;
Magistriniame darbe atlikta organizaciniai tyrimo aspektai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, kurią analizuojant buvo išsiaiškinta iškelti tikslai ir uždaviniai, aptariami gauti rezultatai, jų grupavimas, aprašymas, sisteminimas, pateikiama statistinė aprašomoji analizė. Magistriniame darbe taip pat aptariama, ES šalių broilerienos suvartojimas, analizuojama paukščių gripo nuostoliai, koks broilerienos suvartojimas tenka vienam gyventojui. Šių metodų pagalba, iš tyrimo tema studijuojamos mokslinės literatūros, buvo išskiriami esminiai klausimai bei paaiškinimai. Rengiant darbą buvo naudoja rašytinių bei internetinių informacijos šaltinių ir statistinių duomenų analizės, spaudos ir kitų visuomeninių informavimo priemonių. Pirminiai duomenys buvo surinkti taikant apklausos metodą anketavimą.
1. BROILERIENOS PAKLAUSOS IR PASIŪLOS LIETUVOJE LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1 Broilerienos
samprata
Pasaulyje didėjant gyventojų skaičiui, didėja ir poreikis broilerienos gamybai. Broilerių mėsa paklausi dėl savo maistingumo, ji turi daug vertingų baltymų, mažai riebalų, yra geriausiai virškinamų produktų, žmogaus organizme paliekantis mažiausiai šlakų. Dėl šių dietinių savybių ji yra labai vertingas maisto produktas bet kurio amžiaus žmonėms. Broileriai, tai yra mėsiniai viščiukai, gaunami sukryžminus dvi ar daugiau specializuotų mėsinių linijų vištas su pusiau mėsinių linijų vištomis ir auginami 7-8 savaites, kol sveria 1,6- 1,8 kg. Broileriais vadinami ne tik viščiukai. Šiai kategorijai priskiriami ančiukai, kalakučiukai ir žąsiukai, specialiai auginami mėsai.1
Dauguma literatūros šaltinių neskirsto paukštienos pagal atskiras paukščių rūšis, bei amžių. Todėl renkant medžiagą, buvo vadovaujamasi įvairiuose šaltiniuose nurodytais terminais: paukštiena, broileriena, vištiena, paukščių mėsa. Broilerienos paklausa kasmet didėja, pageidaujama net gi strutiena. Plečiasi kalakutų auginimas kaimo fermose ir specializuotuose paukštynuose. 2
Broileriai – viščiukai išauginti iš sukryžmintų specializuotų mėsinių vištų veislių. Broilerių skerdiena nuo paprastų viščiukų skiriasi gelsvesne, minkštesne oda, ant kojų ir krūtinės daugiau raumenų. Mėsa švelni, sultinga, kvapni, turi daugiau pilnaverčių baltymų, mažai riebalų, gerai virškinama, turi dietinių savybių. 3
Broileris- Gallus gallus rūšies gyvūnas, auginamas mėsai. 4
Viščiukai, broileriai – tai vištos ir gaidžiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi). 5
1 Aniulienė E. B. Paukštininkystė Vilnius, 1996. P. 71
2 Skonsmanas J. Naminiai paukščiai Kaunas, Ūkininko patarėjas, 1998. P. 69 3 http://lt.wikipedia.org/wiki/Broileris
Paukštiena – visos vištų, kalakutų, perlinių vištų, ančių, žąsų ir kitų paukščių kūno dalys, tinkamos žmonių maistui.
Šviežia paukštiena - paukščių mėsa, apdorota tik šalčiu. Turi būti saugoma temperatūroje, kuri niekada negali viršyti + 4 °C.
Atšaldyta paukštiena, atvėsinta – atšaldyta ir laikoma ne žemesnėje kaip −2°C ir ne aukštesnėje kaip +4°C temperatūroje paukštiena.
Sušaldyta paukštiena – paukštiena, kuri po įprastinių skerdimo procedūrų sušaldoma kaip galima greičiau ir laikoma ne aukštesnėje kaip −12°C temperatūroje. Tačiau Reglamento (EEB) Nr. 2775/75 17 straipsnyje nustatyta tvarka galima nustatyti tam tikrus leistinus nuokrypius;
Giliai sušaldyta paukštiena – paukštiena, laikoma ne aukštesnėje kaip −18°C temperatūroje.
Atšildyta mėsa ir paukštiena – sušaldyta ir giliai sušaldyta mėsa ir paukštiena atšildyta iki +1°C temperatūros.
1.1.1 Paklausa
Paklausa ir pasiūla – tai pagrindinės kiekvienos ekonominės sistemos sąvokos, ir šių dviejų veiksnių sąveikos pagrindu tobuloje konkurencijos rinkoje susiklosto rinkos kaina. Kiekvienas pirkėjas žino, kad perkamos prekės priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali jų įsigyti ir, atvirkščiai, - kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms nesikeičiant. Paklausa – perkamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paklausos kainos; tai vartotojo noras ir pajėgumas pirkti prekę ar paslaugą konkrečia kaina. Tai perkamąja galia pagrysti poreikiai. Pirkėjas, kaip veikianti jėga, formuoja rinkos paklausą, o pardavėjas rinkos pasiūlą. Taigi paklausa yra ekonominė kategorija, įvardijanti prekių ir paslaugų apimtį, kurią pirkėjai norėtų turėti ir yra pajėgūs (mokūs) įsigyti. Vieną perka, kitą parduodi. Taigi yra dvi tobulos konkurencijos rinkoje veikiančios jėgos. Kiekvienas jų gali parduoti arba pirkti kokia nori prekę ir tiek prekės vienetų, kiek jis trokšta. Reikalaujamųjų rinkoje prekių ir paslaugų kiekis – tai paklausa, kuri reiškiasi pirkėjo siekimu už
5 Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1538/91 1991 m. birželio 5 d. nustatantis išsamias Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisykles.
tam tikrą kainą įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. 6 Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru ,siekiant įsigyti prekių, bet reikia ir turėti pakankamai lėšų prekėms pirkti.
Yra išskiriamos kelios paklausos variacijos:
1. Negatyvi paklausa. Kai žmonės kurios nors prekės ar paslaugos nenori, trokšta ir linki sau, kad jos nereiktų pirkti ir naudoti ar vartoti. Tačiau gyvenimo realybė neleidžia jiems to išvengti ir tenka tokias prekes ir paslaugas pirkti. Vadinas, kad ir nepageidautinos, tos prekės ir paslaugos turi paklausą, nes žmonės savo noru ir valia jas perka ir naudoja.
2. Nėra paklausos. Rinkos dalyviai nesidomi kokia nors preke ir yra jai abejingi. Marketingo uždavinys yra atskleisti ir parodyti teigiamąsias prekės savybes ir susieti jas su vartotojo nauda bei reikmėmis.
3. Slypinti paklausa. Vartotojai gali jausti stiprų norą ir poreikį kurio neįmanoma patenkinti rinkoje esamomis prekėmis ir paslaugomis. Marketingo uždavinys - įvertinti poreikius bei sukurti ir pateikti rinkai juos galinčias tenkinti prekes ar paslaugas.
4. Mažėjanti paklausa. Būna periodų, kai verslo įmonė patiria savo prekių ar paslaugų mažėjančią paklausą, arba kitaip pastebi aiškų jos populiarumo smukimą. Marketingo specialistai privalo išsiaiškinti šia paklausos ar populiarumo mažėjimo priežastis ir parengti priemones nepageidaujamiem procesams sustabdyti.
5. Nereguliari paklausa. Dažnai paklausa gali vyruoti sezonais, savaitėmis , dienomis, valandomis ir dėl to būna perkrovų ar tuščių momentų. Marketingo uždavinys – ieškoti būdų, kaip išlyginti paklausą lanksčiomis kainomis, propaganda, skatinimu ir kitokiomis priemonėmis.
6. Stabili paklausa. Kai įmonė parduoda ją tenkinančius prekių kiekius. Marketingo uždavinys – įvertinti aplinkos kitimo tendencijas ir palaikyti priimtiną paklausos lygį.
7. Perdėta paklausa. Būna atvejų, kai paklausa viršija prekės pardavėjo galimybes. Marketingo uždavinys – tokiais momentais vadinamuoju demarketingu mažinti paklausą.
8. Neracionali paklausa. Tokia, kurios tenkinimas yra nenaudingas visuomenei, o dažnai ir jos vartotojui. 7
6 Martinkus B., Žilinskas V.Ekonomikos pagrindai Kaunas, Technologija 1997. P. 108-109 7 Parulis V., Pjuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. Marketingas Vilnius: 1999. P 21-22
Taigi galima naudojantis informacija apie išlaidų struktūrą, atlyginimų vidurkius, kitimo tendencijas ir apskaičiuoti kiek bus nuperkama prekių.
1.1.2 Pasiūla
Gamybinė veikla, atliekama labai įvairiomis sąlygomis, sukuria tinkamų vartoti visų rūšių prekių apimtį, kurią gali pasiūlyti gamintojai,t.y.pasiūla. Poreikių ir paslaugų kiekis, skiriamas parduoti, t.y. siūlomas pirkti už tam tikrą kainą, yra pasiūla. Pasiūla – parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paslaugos kainos; tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pardavėjau norėtų ir galėtų parduoti konkrečia kaina. Pasiūla pasireiškia pardavėjo siekimu parduoti kuo daugiau prekių ir kuo didesne kaina. Prekių kiekis, kurį pardavėjai pasiruošę pateikti pirkėjams kiekviena konkrečia kaina tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Taigi pasiūla yra ekonominė kategorija, įvardijanti prekių ir paslaugų apimtį, kurią gali pasiūlyti gamintojai, esant skirtingoms kainoms.Pasiūla nelanksti kainos atžvilgiu, jeigu smarkiai padidėjus kainoms pateiktasis kiekis padidėja mažai. Didėjant prekės kainai gamintojams bus pelningiau ją gaminti, ir net nedidelį išlaidų padidėjimą, susijusį su gausėjančiomis prekėmis padengs gauta didesnė kaina. Aukštesnė kaina veikia kaip paskata didinti gamybą, tačiau aukštesnė kaina daro slopinamąjį poveikį bendrai paklausai. Ir paklausos, ir pasiūlos atveju tarp kainos kitimo ir pardavėjo siūlomų pirkti prekių kiekio išlieka gana pastovus ryšys: kainai didėjant, pasiūla didėja, ir atvirkščiai, - kainai mažėjant, pasiūla mažėja.8 Kylant kainai,
dažniausiai gamintojai planuoja didinti produkto gamybą, tai duoda didesnį pelną ir pajamas. Tai gali paskatinti naujų gamintojų atsiradimą, kurie imsis verslo, dėl šių priežasčių pasiūla didėja. Pasiūlą veikiantys veiksniai, galintys daryti įtaką siūlomų prekių kiekiui:
1. Sąnaudos (gamybos kaštai). 2. Technologija.
3. Gamtinės klimatinės sąlygos. 4. Tarpusavyje susijusių prekių kainos. 5. Kiti būdai gauti pelną.
6. Ateities lūkesčiai. 9
Pasiūlos elastingumas – tai pasiūlos kiekio pasikeitimas pakitus kainai. Paklausos elastingumas turi nemažai reikšmės ir įmonės pajamoms. Elastingos paklausos prekių kaina pirkėjui yra daug svarbesnė. Šiuo atveju vartotojas pastebės ir nedidelį kainos sumažinimą. Jei paklausa elastinga, didinti kainą dažniausiai neverta, nes pajamos nuo to tik sumažės. Jei paklausa neelastinga, kainą didinti galima. Elastinga paklausa reiškia, kad pirkėjai turi galimybę rinktis. Jie gali pirkti tą patį poreikį tenkinančias prekes. Neelastinga paklausa rodo, kad pirkėjai nelabai jautrūs kainos pokyčiams. Neelastinga paklausa bus toms prekėms, kurios vartotojams yra labai svarbios ir jų negalima pakeisti kitomis prekėmis. Vadinasi pirkėjas prekę renkasi ne pagal kainą, bet pagal kitas jos savybes. 10 Kadangi prekių ir paslaugų paklausos ir pasiūlos analizė suteikia informaciją apie vartotoją, leidžia sužinoti esamą rinkos dydį ir struktūrą pagal gamintojus, importuotojus, produkto tipą, o taip pat sužinoti konkurentus.
1.2 Rinkodaros kompleksas
Rinkodaros kompleksas - tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės marketingo tikslus. Rinkodaros komplekso elementui prekė priskiriami sprendimai ir veiksmai, susiję su prekės kūrimu, jos gamyba, įpakavimu, pardavimu, garantijomis. Kitas elementas kaina apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekės kainos nustatymu, jos keitimu, nuolaidų, teikiamų pirkėjams, bei apmokėjimo sąlygų taikymu. Rinkodaros komplekso elementui paskirstymas priskiriami sprendimai ir veiksmai, kuriais pasirenkami prekės pateikimo vartotojams keliai, organizuojamas fizinis prekės judėjimas iš gamybos įmonės pas vartotoją. Kitas elementas rėmimas – tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie prekes ir paskatinti tas prekes pirkti. 11
9 Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas:Technologija 1997. P 115
10 Pranulis V., Pjuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. Vilnius: Eugrimas. 1999. P. 192 11.Pranulis V., Pjuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R Marketingas Vilnius: Eugrimas. 1999. P 58
1.2.1 Kainų politika
Svarbus veiksnys, sąlygojantis pardavimų veiklą, yra kaina. Kaina apibrėžiama pinigine prekės vertės išraiška arba pinigų suma imama už prekę. 12 Paklausa ir pasiūla rodo, kiek tam
tikrų prekių pirkėjai nupirks ir kiek jų pardavėjai pasiūlys įvairiomis kainomis. Pačios savaime jos dar tiesiogiai neparodo, kokia kaina prekės ir paslaugos bus iš tikrųjų perkamos ir parduodamos. Tačiau kai tos dvi jėgos(paklausa ir pasiūla) suderina, įvyksta svarbus dalykas: pasiūlos ir paklausos sąveika sukuria pusiausvyros kainą, arba rinkos kainą. Rinkos kaina ir yra ta kaina, kuria prekės ir paslaugos bus iškeistos į pinigus. Rinkos sąlygomis visada yra vienintelė kaina, subalansuojanti pasiūlą ir paklausą, taip rinkoje veikia ekonominis prisitaikymas. 13
Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra – tai prekės kiekio ir kainos santykis, kuris patenkina pirkėjo ir pardavėjo interesus, kai jų norai bei galimybės sutampa. Paklausos ir pasiūlos kreivės rodo pirkėjų ir pardavėjų savanaudiškus interesus: pirkėjas nori pirkti daugiau prekių mažesne kaina, o pardavėjas siekia parduoti daugiau prekių didesne kaina. 14
Ekonomika sėkmingai funkcionuoja, kai veikia trys elementai: pelnas, konkurencija ir kainų sistema. Kainų sistema padeda nustatyti, kokių prekių ir paslaugų reikia visuomenei, kaip jas gaminti ir pateikti. Kai kainos bus labai didelės, vartojimas atitinka turimą pasiūlą. Kai rinkoje kurių nors prekių yra daugiau negu vartotojai jų pageidauja ir gali nusipirkti, kaina, veikiant gamintojų konkurencijai, nukris. Jei rinkoje prekių yra per mažai, kaina, konkuruojant tarpusavyje vartotojams, pakils. Vadinasi, visos turimos prekės bus parduotos, ir kita vertus, rinkoje jų nepritrūks. Be to, kaina yra ir išteklių paskirstymo priemonė. Kainos santykio dydžio pokyčiai verčia gamintojus paskirstyti išteklius ten, kur tikimasi gauti didesnį pelną. Bet, jeigu kainų mechanizmas, veikiantis per paklausą ir pasiūlą, bus paralyžiuotas, ir gamyba, ir vartojimas sutriks.
12 Žvirblis A. Modernusis marketingas. Vilnius: Žuma. 2000. P. 46
13 Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai Kaunas: Technologija. 1997. P. 117 14 Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija. 1997. P. 119,382
Paklausos ir pasiūlos dėsnis yra pagrindinis rinkos mainų, taip pat ir kainų dėsnis. Kaina yra vienas pagrindinių firmos politikos elementų. Tai komercinė priemonė arba rinkodaros įrankis. Šia prasme kaina panaudojama efektyviausiai tada, kai ji taikoma kartu su kitais rinkodaros programos elementais. 15 Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad parinkti gerą kainą nesunku.
Kainos parinkimo atvejai yra du: a) kai parduodamas produktas ar paslauga nėra nauji, b) kai pateikiamas iš esmės naujas produktas ar paslauga (kurių šalies rinkoje dar nebuvo). Kainų politika - tai priemonių visuma, kurios užtikrina prekių ir paslaugų realizavimo didėjimą. Kaina turi daug aspektų. Ji reiškia ne tik pinigų kiekį, kurį sumokame. Remiantis rinkodara, kaina yra ta vertė, kurią vartotojas sumoka už mainus, skirtus jo poreikių tenkinimui.
Įmonės vadovaujasi tam tikrais kriterijais. Tokių kriterijų yra trys: 1. Produkto savikaina;
2. Prekės paklausa;
3. Konkurentų prekių ar paslaugų kainos. 16
Kainos pasikeitimas nevienodai veikia atskirų prekių ar paslaugų paklausą ir pasiūlą. Kaip buvo minėta, prekė patenka vartotojui per mainų procesą. Todėl nepaisant prekių ir paslaugų įvairovės, visoms joms būdingas požymis yra kaina. Kaina – tai prekės, paslaugos, aktyvumo arba gamybos išteklių piniginė vertė. Kitaip tariant, kaina yra prekių mainymo santykis išreikštas pinigais. Todėl kaina yra viso prekinio ūkio reguliatorius. Prekių kainų svyravimai nulemia tai, kad gamyba vyksta remiantis paklausa. Rinkos kainos lygis rodo, ar prekės gamybą reikia didinti, ar mažinti. Kaina yra vienas iš rinkodaros komplekso elementų. 17
1.2.2 Kainai jautrūs vartotojai bei jų elgsenos samprata
Vartotojo elgesys yra vienas iš nuolat kintančių ir sunkiai apibrėžiamų veiksnių. Gamintojai ir pardavėjai stengiasi išsiaiškinti, kas veikia pirkėją, kai jis svarsto pirkti ar nepirkti bei pasitelkia savo veiklos programas.
15 Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija. 1997. P. 382-383 16 Bagdonas E., Kazlauskaistė E. Biznio įvadas. Kaunas: Technologija. 1998. P. 79-80 17 V. Parulis ir kt. Marketingas Vilnius. 1999. P. 187
Kadangi gamybos orientacijos įmonės stengiasi sudominti vartotojus mažomis kainomis, jos “pritraukia“ tik vadinamuosius kainoms jautrius vartotojus. Kainai jautrūs vartotojai - tai pirkėjai ir vartotojai, reaguojantys netgi į nedidelius kainos pokyčius. Kainų padidinimas jautrius pirkėjus priverčia pirkti mažiau, laukti geresnės progos arba visai atsisakyti pirkinio. Kainai jautrių pirkėjų skaičius būna didelis ekonomikos nuosmukio laikotarpiais arba pragyvenimo lygiui šalyje apskritai nesant aukštam. Dėl pajamų diferenciacijos amžiaus pradžioje daugelyje pirmavusių šalių susidarė didžiulės vartotojų grupės, kurios jau galėjo sau leisti įsigyti pramonės gaminių, tačiau buvo itin jautrūs jų kainos pokyčiams. Tačiau kainai jautrių pirkėjų skaičius - tos krizės padarinys - tebėra labai didelis. 18
Vartotojo elgsenos tyrimai įmonės vadovams leidžia suprasti vienokius ar kitokius vartotojų poelgius, numatyti jų elgseną ateityje. Norint nuspėti, kokią prekę vartotojas pripažins ir pirks, būtina ištirti vartotojo elgseną rinkoje. Vartotojo elgsena - tai individo veiksmai, susiję su prekės įsigijimu bei vartojamu ir apimantys jo poelgius nuo atsiradimo problemos, kurią gali išspręsti prekės įsigijimas, iki reakcijos į jau įsigytą prekę. 19
Susirūpinti europietiškų produktų išskirtinumu ir kokybe verčia ne tik pavojus žmogaus sveikatai, bet ir Pasaulio prekybos organizacijos spaudimas nuo 2013 metų atverti sienas. Baiminamasi, kad Europos rinka, užvers pigi, ne pačios geriausios kokybės trečiųjų šalių produkcija, su kuria europietiškiems gaminiams konkuruoti bus sunku dėl kainos. Siekdama užbėgti nepalankiems žemės ūkyje įvykiams už akių, ES numatė paramą, ūkininkams ir verslininkams, dalyvaujantiems ES ir nacionalinėse kokybės schemose 2007-2013m. Vietinių originalių produktų gamybai bus skiriamas ypatingas dėmesys. Viliamasi, kad turtingi europiečiai nenorės masinės gamybos maisto produktų ir rinksis brangesnius tradicinius ar išskirtinės kokybės gaminius.
Lietuvos vartotojai jau ieško sveikų, geros kokybės produktų, už kuriuos pasiryžę mokėti daugiau. Žmonės tampa labiau išprusę, sveikos gyvensenos propaganda veikia ir mūsų tautiečių sąmonę. Tai labai matyti, kai įvertinus kokybiškų produktų apyvartos rezultatus.
18 Parulis V. ir kt. Marketingas. Vilnius. 1999. P. 43 19 Parulis V. ir kt. Marketingas. Vilnius. 1999. P. 127
Manau, jei gamintojas suinteresuotas ilgalaike sėkme, bet kokia sąskaita nesivaiko pelno, jis tikrai nerizikuos kokybe, kad neprarastų pirkėjo.
Vartotojas diktuoja, kas turi būti parduotuvių lentynose. Jei pirkėjas reikalauja kokybiškų broilerienos produktų, gamintojas privalo jų pasiūlyti. Išskirtinės kokybės maistas neabejotinai turi ateitį. Artimiausius kelerius metus sveikos mitybos tendencijos tik stiprės. Tie ūkininkai, kurie pereis nuo intensyvios gamybos prie ekstensyvių, natūralių auginimo technologijų ir pradės pirmieji gaminti išskirtinės kokybės broilerienos produktus, išloš. 20
1.3 Rėmimas ir reklama
Rinkodaros komplekso elementas rėmimas tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie prekes ir skatinti tas prekes pirkti. Per prekę, kainą, ir paskirstymą įmone tik netiesiogiai perteikia tam tikrą informaciją ar sustiprina kai kuriuos pirkėjų įspūdžius. Būtent šių elementų tiesioginė paskirtis, perduoti jos atstovams tam tikrą informaciją, yra sukelti palankią tikslinės rinkos reakciją. Kiekviena rėmino rūšis turi tam tikrų savitų bruožų, nuo kurių priklauso jų taikymas.
1.3.1 Rėmimo politika
Vartotojui būtina pranešti apie parduodamą prekę, jos kainą, pateikimo vietą ir laiką, paskatinti prekę pirkti. Informacija perduodama taikant rinkodaros komplekso elementą - rėmimą. Rėmimas - tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams. 21
Didmeninės prekybos įmonės, palyginus su gamybos ir mažmeninės prekybos įmonėmis, rėmimo politikai skiria palyginti nedaug dėmesio. Dažniausiai apsiribojama pardavimo personalo skatinimu. Konkurencijos didėjimas reikalauja plėsti rėmimo priemonių arsenalą. 22 Rėmimas padeda užmegzti ryšį tarp prekybos įmonės ir jos klientų. Ryšio tikslas - pasiekti,
20 Stanišauskienė D. Į kovą dėl pirkėjo – su išskirtinumo ženklu. Mano ūkis. 2006 kovo mėn., P.74-76. 21 Mackevičius J., Vengrauskas V. Komercijos pagrindai. Vilnius: Leidybos centras. 1992. P. 391 22 Parulis V. ir kt. Marketingas. Vilnius. 1999. P. 247
kad vartotojai pirktų įmonės prekes ar naudotūsi jos teikiamomis paslaugomis. Ryšys turi būti toks, kad vartotoją laiku pasiektų informacija apie prekes ir paslaugas.
Yra keturios rėmimo rūšys: 1. reklama;
2. pardavimų skatinimas; 3. asmeninis pardavimas; 4. populiarinimas.
Rėmimo rūšių parinkimas ir suderinimas sudaro šios politikos esmę.
Reklama - tai viešas skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.
Pardavimų skatinimas - tai tokia įmonės veikla, kai pirkėjui sudaromos pagerintos sąlygos. Sąlygoms sudaryti įmonė turi skirti dalį pelno. Pardavimų skatinimo priemonės dažniausiai skirstomos pagal jų paskirtį: į vartotojų, prekybininkų ir įmonės prekybos personalo skatinimą.
Asmeninis (tiesioginis) pardavimas apvainikuoja rinkodaros veiklą. Čia pirkėjas susitinka su pardavėju. Pardavimas visada yra derybos, todėl pardavėjas turi laikytis tam tikrų taisyklių, kad derybos baigtųsi abiem pusėms naudingai.
Populiarinimas - neapmokamas bendras komercinės informacijos skleidimo būdas. 23 1.3.2. Reklama. Kainos ir reklamos efektas
Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškos informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų. 24 Šiuo metu reklama tapo būtinu mūsų gyvenimo atributu. Bejos neįsivaizduojame ne tik prekybos, bet ir apskritai daugelio ekonomikos sričių egzistavimo. Reklama - tai trumpa, emocionaliai nuspalvinta
23 Bagdonas E., Kazlauskaistė E. Biznio įvadas. Kaunas: Technologija. 1998. P. 90-95 24 Parulis V. ir kt. Marketingas. Vilnius. 1999. P. 276
informacija, nukreipta į potencialius pirkėjus, kad paskatintų juos atlikti įvairius veiksnius susijusius su prekių įsigijimu. 25
Dauguma vartotojų mėgsta rinktis ir pirkti prekes savarankiškai. Tačiau prekių labai daug, visų neįmanoma nei pastebėti, nei įsiminti. Pardavėjai tiesiog turi kovoti už pirkėjų dėmesį - jie nuolat stengiasi pirkėjams ką nors pranešti, aiškinti, raginti, priminti. Didžiąją šio darbo dalį įprasta vadinti reklama.
Reklama - išmonės ir išradingumo sritis, todėl nelengva kaip nors “surūšiuoti“ visą jos būdų įvairovę. Dažniausiai reklama skirstoma pagal tas priemones, kurios perduoda reklaminę informaciją, “neša“ ją iki skaitytojų, klausytojų ar žiūrovų. Tokių reklamos “nešėjų“ yra daug ir jos klasifikavimo sistema gana įvairi. Taigi pagal reklamos skleidėjus ji gali būti: spausdinta, transliacinė, tiesioginė, vieša, pardavimo vietose, speciali, demonstracinė, kita. Kiekviena minėta reklamos rūšis turi privalumų ir trūkumų. 26 Gamintojai naudoja reklamą ir kitas rinkodaros priemones, kad išskirtų savo prekes ir skatintų jas pirkti, o prekybininkai reklamą, naudoja, kad profiliuotų savo prekybos objektą ir kuo daugiau nukreiptų į juos aptarnaujamo rajono pirkėjų. 27 Reklama palengvina vartotojui išsirinkti prekę, padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams. Kaip reklamos priemonė naudojama ir pakuotė. Pakuotė ne tik apsaugo prekę, suteikia informaciją pirkėjui, bet yra ir reklamos priemonė.
Kai kuriems marketingo tyrimų efektams negresia rezultatų iškraipymo pavojus, tačiau labai pravartu juos žinoti iš anksto, nes tai leidžia sutaupyti laiko ir lėšų, geriau koncentruoti tyrimą. Vienas iš tokių yra vadinamasis kainos ir reklamos sąveikos efektas. Kainos ir reklamos sąveikos efektas remiasi patikrintu dėsningumu, kuris sako, kad tai kaina yra aukšta, reklamos efektas yra žemas, ir atvirkščiai; kai kaina yra žema, reklamos efektas didelis. Šio efekto reikšmė ir panaudojimo erdvė yra didesnė vidutinio ir žemo gyvenimo lygio šalyse. 28
25 Urbanskienė R., Obelenytė O. Reklama ir rėmimas. Kaunas: Technologija. 1995. P. 44 26 Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija. 1997. P. 391 27 Pajuodis A. Prekybos marketingas. Vilnius: Eugrimas. 2002. P. 280
1.3.3 Pardavimų skatinimas. Nuolaidos
Pardavimų skatinimas - tai tam tikros priemonės, kuriomis siekiama sukelti didesnę ir greitesnę pirkėjų reakciją, atkreipti dėmesį į tam tikrą prekių pasiūlą, įveikti realizacijos sąstingį. 29
Pardavimų skatinimu siekiama:
• kad gamybos ir pardavimų apimtys didėtų (arba bent išliktų pastovios); • pristatyti naują produktą;
• parduoti susikaupusias atsargas ir t.t
Pardavimų skatinimo priemonės dažniausiai skirstomos pagal jų paskirtį: į vartotojų, prekybininkų ir įmonės prekybos personalo skatinimą. 30 Pardavėjų ir gamintojų pardavimų skatinimas rinkodaros veiksmais yra glaudžiai susijęs, jais gamintojai siekia suaktyvinti savo prekių pardavimą. Gamintojai dažniausiai padengia pardavėjams dalį su savo prekių reklama susijusių išlaidų, nemokamai parūpina prekių reklamai ir kitą rėmimo veiksmams reikalingą reklaminę ir informacinę medžiagą. Gamintojas šiuo atveju siekia didinti tik savo prekių pardavimą, gerinti savo prekių įvaizdį, padidinti pirkimo ištikimybę savo prekės ženklu. Tuo tarpu pardavėjai siekia didinti visų prekių, kuriomis jis prekiauja, pardavimą, gerinti savo prekybos įmonės įvaizdį „prisirišti“ pirkėją prie savo parduotuvės. Nors broilerienos pardavimai yra geri ir be papildomo rėmimo, tačiau gamintojai ir pardavėjai naudoja šias pardavimo skatinimo formas. Prekybininkams būdinga pardavimo skatinimo priemonė - kainos sumažinimas. Labai teigiamai pirkėjus veikia, kainos sumažinimas demonstruojamas akivaizdžiai: klijuojami lipdukai su užrašais: „nukainota“, „speciali kaina“, „ypatinga kaina“ ir pan. nubraukiama sena ir ryškiai užrašoma nauja kaina.
Nuolaida – tai kainos sumažinimas, pardavėjo suteikiamas pirkėjui. Dažniausiai daromos šių rūšių nuolaidos: funkcinės, kiekybinės, mokėjimo ir sezoninės. Funkcinės nuolaidos tarpininkui kompensuoja su paskirstymu ir rėmimu susijusias išlaidas. Kiekybinių nuolaidų
29 Pajuodis A. Prekybos marketingas. Vilnius: Eugrimas. 2002. P. 299
skaičiavimo pagrindas – tarpininko nupirktų prekių kiekis. Mokėjimo nuolaidos skatina kuo greičiau apmokėti įmonei sąskaitą už pristatytas prekes. Sezoninės nuolaidos daromos prekėms, kurios perkamos tik tam tikru sezonu. 31 Teikiamos nuolaidos yra svarbus kainų politikos bei
prekių įsigijimo skatinimas įrankis. Nuolaidų yra daugybė rūšių, dažniausiai pasitaikančios: bendrosios, kiekio, laiko nuolaidos. Bendrąsias nuolaidas taiko gamintojai didmenininkams, o pastarieji mažmenininkams. Kiekio nuolaidos taikomos perkant didesnį arba tam tikrą minimalų kiekį arba įsigyjant prekių už tam tikrą sumą. Laiko nuolaidos taikomos pirmajam pirkėjui ar lankytojui, prekėms, perkamoms ne sezono metu, jas išparduodant pasibaigus sezonui, baigiantis prekių galiojimo terminui. 32 Žinoma, kad sumažinus kainą, prekių paprastai galima parduoti daugiau. Konkuruoti vien kainos mažinimu dažnai nėra racionalu, nes pardavimo apimties didinimas kainos sąskaita ne visuomet padidina pelną.
1.4. Didmeninė ir mažmeninė broilerienos prekyba
Didmeninė prekyba – tai veikla, susijusi su prekių pardavimu gamybiniams vartotojams arba prekybiniams tarpininkams. Mažmeninė prekyba – tai veikla, susijusi su prekių ir paslaugų pardavimu tiesiogiai galutiniam vartotojui, jo asmeniniam nekomerciniam naudojimui. 33 Ir didmeninė, ir mažmeninė vištienos kaina Lietuvoje nuo 2006 metų vidurio didėjo, nes augo paklausa. 2007 metų sausio-vasario mėnesiais mažmeninė išdarinėtų vištų kaina prekybos centruose buvo 3,5 proc. didesnė nei praėjusių metų ir 7,1proc. – nei 2005 metų tuo pačiu laikotarpiu. Didmenininko siūlomas prekių ir paslaugų asortimentas turi būti labai gerai apgalvotas ir ekonomiškai pagrįstas. Šiandien didmenininkai formuodami savo pasiūlą atlieka kruopščią analizę siekdami išsiaiškinti kokių pajamų jie gauna iš atskirų prekių ir paslaugų ir pardavimų ir kokių tai reikalauja kaštų. Didėjant konkurencijai labai svarbu teisingai suformuoti teikiamų paslaugu kompleksą. Didmeninės prekybos įmonės, palyginus su gamybos ir mažmeninės prekybos įmonėmis, rėmimo politikai skiria palyginti nedaug dėmesio. Dažniausiai
31 Parulis V. ir kt. Marketingas. Vilnius. 1999. P. 200
32 Bagdonas E., Kazlauskienė E. Biznio įvadas. Kaunas: Technologija. 1998. P. 81 33 Virvilaitė R. Marketingas. Kaunas: Technologija. 1997. P. 99
apsiribojama pardavimo personalo skatinimu. Konkurencijos didėjimas reikalauja plėsti rėmimo priemonių arsenalą. 34
Svarbiausia prekybos rodiklis yra mažmeninė prekių apyvarta. Mažmeninėje prekių apyvartoje išskiriama prekybos tinklo, maitinimo įmonių ir turgaviečių apyvarta. Turgus – tai vieta (prekyvietė), kurioje nustatytu laiku pirkti ar parduoti prekių susitinka pirkėjai ir pardavėjai. Turgūs gali būti įvairių rūšių: kasdieniniai, savaitiniai, metiniai, didmenų, specialūs. Išsivysčiusiose šalyse turgus laikomas istoriniu reliktu. 35
1.5 Broilerienos importas ir eksportas Lietuvoje ir Europos Sąjungos
šalyse
Tarptautinė prekyba - tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų. Tarptautinė rinka daro tiesioginę įtaką šalies vidinei rinkai, taip suaktyvėja konkurencija. Konkurencijos padidėjimas skatina mažinti gamybos kaštus bei kainą, o tai naudinga šalies vartotojui. Užsienio prekyba šalies gyventojams sudaro sąlygas nusipirkti kitose šalyse pagamintų prekių.Galima pasakyti, kad norint sėkmės tarptautinėje rinkoje, būtina dėti pastangas lavinti sugebėjimus, kas reikštų prisitaikymą, ir pagarbą svetimai kultūrai.
1.5.1 Eksportas ir importas. Europos sąjungos rinka
Eksportas – tai prekių pardavimas užsienio rinkose. Yra keletas ėjimo į užsienio rinką būdų. Kiekvienas iš jų teikia neblogų veiklos tarptautinėje ir netgi pasaulinėje rinkoje plėtojimo galimybių. Vienas iš plačiausiai paplitusių ėjimo į užsienio rinką būdų yra eksportas. 36
Didžiausią mėsos eksporto rinka buvo Latvija, kur išvežta 7,8 tūkst. mėsos ir įvairių jos gaminių. Pernai eksportuota 4,5 tūkst. t jautienos (49% daugiau), 3,2 tūkst. t paukštienos (56,4% daugiau ) ir 1,2 tūkst. t kiaulienos (36% mažiau). Be to, išvežta 1,1 tūkst. t mėsos gaminių
34 Parulis V., Pjuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R Marketingas. Vilnius. 1999. P. 247 35 Parulis V., Pjuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R Marketingas. Vilnius. 1999. P. 232 36
(72,6% daugiau), 122 t maistinių subproduktų (beveik 2 kartus daugiau). Dabar gi susiformavus perteklinei pasiūlai tiek Lietuvoje, tiek Europoje vyksta natūralus atvirkštinis procesas – kainos krenta. Paukštienos kainų smukimą nulėmė pigi paukštiena, importuojama iš Europos, kuri šios produkcijos eksportą į trečiąsias šalis duotąja. 37
Paukštienos rinkos perspektyva bus veikiama ateities plėtros, susijusios su paukščių gripu. H5Ni kilmės viruso pasirodymas ES 2006 m. sukėlė trumpalaikį paukštienos rinkos pusiausvyros žlugimą, sumažindamas vartotojų pasitikėjimą ir eksporto galimybes, taip pat kainų kritimą, vedančių prie mažesnių gamybos mastų. Ataskaitoje laikomasi prielaidos, kad vidutiniu laikotarpiu neįvyks jokie tolesni precedentai. Vidutiniu laikotarpiu ES paukštienos gamybos perspektyvos išlieka palyginti pozityvios dėl konkurencingesnių kainų, palyginti su kitų rūšių mėsa, ir stipria vartotojų teikiama pirmenybe. Prekybos susitarimai dėl naujo importo režimo pasireikš padidėjusiu importu per trumpalaikį periodą, kurį lydės vidutinis augimas vidutinio laikotarpio metu. Kadangi papildomas ES eksportas, planuojama, demonstruos tęstinį mažėjimą, ES-27 taps tinkliniu paukštienos importuotoju iki prognozuojamo periodo pabaigos.
38
Nors vištų skerdenų pardavimo kainos Lietuvoje vienos mažiausių ES šalyse, paukštienos užsienio prekybos balansas yra neigiamas. Per 2004 metus į šalį buvo įvežta 21,7 tūkst. t, o išvežta – 5,8 tūkst. t. Į Lietuvą buvo įvežama pigesnė paukštiena (vidutinė kaina – 322,6 Lt/100 kg), o eksportuojama – brangesnė (541,2 Lt/100 kg). Vertine išraiška importas du kartus didesnis už eksportą. 2004 metais daugiausia paukštienos į Lietuvą įvežta iš Nyderlandų (39 proc. viso importo) ir Danijos (20 proc.). Lietuvos paukščių augintojai daugiausia paukštienos išvežė į Latviją (46 proc. viso eksporto ) ir Estiją (22 proc.).
Lietuvai tapus ES nare paukštienos kainos laipsniškai didėja. Iš tiesų, ES – tai ne tik plati rinka mūsų šalies gamintojams, bet ir aukštesni kokybės standartai ir reikalavimai bei aštri konkurencija. Beveik visi didžiausias Lietuvos paukštynai gali savo produkcija pardavinėti ES, 4 – tik Lietuvoje, o vienas turi pereinamąjį laikotarpį. Taigi lietuviškų broilerienos produktų
37
AB bankas NORD/LB Lietuva Lietuvos ūkio sektoriaus pažvalga. P 8 38
gamintojai turi realių galimybių užkariauti ES rinką savo gaminiais, tačiau daug lems įmonių rinkodara ir kainų politika. 39
1.4. Paukščių gripo grėsmė
Paukščių gripas yra laukinių ir naminių paukščių liga, kurią sukelia A gripo virusai. Gali būti infekuoti ir kiti gyvūnai – kiaulės, arkliai ir kt., – bet jie ligos požymių neturi. Retai, tačiau šia liga nuo labai artimo tiesioginio kontakto su infekuotais paukščiais suserga ir žmonės.
1.Lentelė. Nustatyti paukščių gripo atvejai Lenkijoje, pagal vietoves, vnt. Šaltinis: Valstybinė veterinarijos ir maisto tarnyba.
Vietovė Vaivadija Sunaikinta
1. Mysliborzyce, Plockas Mazowiecko vaivadija 1085 (kalakutai) 2. Uniejewo, Plockas Mazoviecko vaivadija 3520 (kalakutai)
3. Mysliborzyce, Plockas Mazoviecko vaivadija 15 (antys, naminiai paukščiai)
4. Zuromin Mazoviecko vaivadija 119990 (dedeklės) 5. Sadlowo, Zuromin Mazoviecko vaivadija 385407 (dedeklės) 6. Orneta Warminsko-Mazurskie 15 (laukinių paukščių)
VISO 6 židiniai 510032 paukščių
Paukščių gripas yra pavojinga kontagiozinė liga. Labai patogeniški paukščių gripo virusai pirmiausia yra gauti iš vištų ir kalakutų. Yra pagrindo teigti, kad visos paukščių rūšys yra
39
neatsparios infekcijai. Liga perduodama tiesioginio kontakto su infekuoto paukščio išskyromis, dažniausiai išmatomis, būdu, per užterštus pašarus, vandenį įrengimus ir drabužius. Kliniškai normalūs vandens ir jūros paukščiai gali įnešti virusą į pulkus. Sudaužyti užkrėsti kiaušiniai gali infekuoti viščiukus inkubatoriuje. Viruso šaltiniai: išmatos, kvėpavimo išskyros. Labai patogeniški virusai gali ilgai išlikti gyvybingi infekuotose išmatose, taip pat audiniuose ir vandenyje.
Paukščių gripo simptomai yra panašūs į sezoninio gripo simptomus - kosulys, temperatūra, gerklės skausmas, sloga, taip pat viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas. Paukščių gripas gali sukelti konjunktyvitą - raudonos, skausmingos, ašarotos akys su pūlingu sekretu. Jis gali lemti sunkias kvėpavimo sistemos organų komplikacijas bei mirtį.
Priemonės paukščių gripui išvengti
• Neįsivežti ir neįsigyti paukščių iš nežinomų teritorijų ir asmenų.
• Neįsivežti ir nevartoti neaiškios kilmės paukštienos ir paukštienos produktų. • Neleisti lankytis pašaliniams savo ūkyje ir nesilankyti paukščių fermose. • Stebėti paukščių sveikatos būklę.
• Paukščių girdymui nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių.
• Esant paukščių gripo grėsmei ar veterinarijos tarnybos pareigūnui nurodžius, paukščius uždaryti ir laikyti patalpose.
USDA prognozuoja, kad dėl paukščių gripo protrūkių sumažėjus suvartojimui, broilerių mėsos gamyba ES 2006 m., lyginant su 2005 m., turėtų sumažėti 4%. Paukščių skiepijimas augintojams tapo patrauklesne paukščių gripo prevencijos priemone po to, kai Europos Komisija panaikino reikalavimą žymėti išvežamą į kitas ES šalis skiepytų paukščių mėsą. Taip pat šiai produkcijai nebereikės papildomų dokumentų. Vakcina apsaugos paukščius metus laiko ir padės išvengti užkrato laukinių paukščių migracijos metu. Paukščių augintojams teks mokėti už vakciną, tačiau valstybė subsidijuos paukščių kraujo testus. Šiuo virusu infekuoti paukščiai gali jį platinti per seiles, nosies sekretą ir fekalijas. Infekcija nuo sergančio ar nugaišusio paukščio šiais keliais perduodama kitiems paukščiams ar žmonėms. Fekalijos yra reikšmingiausias viruso plitimo faktorius, jose randamos didžiulės viruso sankaupos. Paprastai
virusai aplinkoje išsilaiko neilgai, bet dulkėse, paukščių fekalijose išlieka gyvybingi keletą dienų ar net savaičių, tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Yra įrodyta, kad šaltoje ir drėgnoje aplinkoje virusas gali išgyventi apie 3 mėnesius. Nėra jokių duomenų, kad žmogus galėtų užsikrėsti paukščių gripu nuo kito žmogaus.
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo tikslas ir uždaviniai
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti broilerienos pasiūlą ir paklausą Lietuvoje, įvertinti broilerienos suvartojimo tendencijas, analizuoti broilerienos rinką, pagrindinius gamintojus. Įvertinti importą ir eksportą, taip pat sužinoti pagrindinius veiksnius, lemiančius broilerienos produktų pasirinkimo apsisprendimą Tyrimui atlikti buvo iškelti uždaviniai.
Tyrimo uždaviniai:
• Įvertinti broilerienos paklausą ir pasiūlą Lietuvoje;
• Ištirti broilerienos įsigijimo priklausomybę nuo vartotojo atlyginimo; • Išanalizuoti veiksnius, lemiančius broilerienos pirkimo apsisprendimą; • Išsiaiškinti kliento požiūrį į importuotą ir Lietuvoje pagamintą broilerieną; • Reklamos įtaka broilerienos pirkimui;
Tyrimo tipas: anketinė apklausa ir statistinė aprašomoji analizė. Taip siekiama išsiaiškinti broilerienos pasiūlos ir paklausos Lietuvoje esamą situaciją.
Tyrimo metodai ir organizaciniai aspektai. Atliekant šį tyrimą buvo naudota moksline literatūra, kuri buvo analizuojama, sisteminama, apibendrinama. Buvo sudarytas tyrimo atlikimo planas, parinktas tyrimo metodas, numatytas tiriamųjų kontingentas. Šiam tyrimui atlikti buvo sudaryta klausimynas - anketa. Tai vienas populiariausių sociologinių tyrimo metodų, nes iš tyrimo respondentų tiesiogiai galima surinkti pirminę informaciją. Vykdant individualią rašytinę apklausą, atsakymus į klausimus registruoja pats respondentas. Tyrime sutiko dalyvauti Marijampolės savivaldybės gyventojai. Tai įmonių darbuotojai, Marijampolės miesto poliklinikos darbuotojai, Marijampolės savivaldybės Igliaukos seniūnijos gyventojai, taip pat pirkėjai perkantys broilerieną. Apklausoje dalyvaujantys respondentai buvo pasirinkti tikslinės atrankos metodu, t.y. siekiant išsiaiškinti kokią sumą skiria broilerienos pirkimui, gaunantys skirtingas pajamas, apžvelgti veiksnius, lemiančius pasirinkimo apsisprendimą, išanalizuoti broilerienos paklausą ir pasiūlą Toks apklausos būdas suteikė galimybę, gauti papildomos žodinės ir neverbalinės informacijos, reikalingos gilesniems įvertinimams. Pildydami anketą,
tiriamieji galėjo iš karto klausti, susidūrus su neaiškumais klausimyne. Tyrėjai turėjo galimybę pasitikrinti ar suprantami klausimai ir gauti patikimesnius rezultatus. Kiekvieno pokalbio metu respondentams priminta, kad turi teisę neatsakyti į klausimus arba neatskleisti tam tikrų faktų ir garantuojamas konfidencialus duomenų naudojimas.
2.2 Tyrimo organizaciniai aspektai
Sudarant tyrimo programą, pirmiausia buvo iškelti tyrimo uždaviniai ir pasirinkti informacijos rinkimo, kaupimo ir analizės metodai. Tyrimo eigoje buvo atlikta mokslinės literatūros bei periodinių leidinių analizė broilerienos paklausos ir pasiūlos Lietuvoje tema, kurios metu buvo surinkti antriniai duomenys, reikalingi tiriamiems klausimams.Iš tyrimo tema studijuojamos mokslinės literatūros buvo išskiriami esminiai klausimai aprašyti bei paaiškinti.
Į pirminės tyrimo informacijos rinkimui atlikti taikytą anketą (ir priedas), kurios tikslas buvo išsiaiškinti vartotojų poreikius, buvo įtraukti:
• Uždari klausimai, leidžiantys pasirinkti tinkamus iš jau pateiktų atsakymų;
• Pusiau uždari klausimai, leidžiantys pasirinkti jau pateiktus tinkamus atsakymus ir kartu pateikti savo atsakymą.
• Atviri klausimai, kad respondentas galėtų tiksliai pateikti prašomą informaciją.
Respondentams anketos buvo asmeniškai dalinamos ir tuo pačiu respondentas galėjo aptarti jam nesuprantamus klausimus. Anketoje vartotojui klausimyną sudarė 13 klausimų. Iš jų 2 klausimai buvo apie pajams ir skiriamą broilerienos pirkimui sumą. Apklausos tikslas buvo sužinoti ar broilerienos pirkėjų gaunamos pajamos turi įtakos broilerienos pirkimui. Tam buvo naudojama uždaro, kai po klausimu pateikiami keli atsakymo variantai ir atviro tipo klausimai, kad respondentas galėtų tiksliai pateikti prašomą informaciją. Kiti klausimai buvo apie suvartojimą, produkcijos ir prekybos vietos pasirinkimą, kaip įtakoja reklama ir plintantis paukščių gripas. Tyrimo duomenų apdorojimui buvo naudojamos statistinės lentelės, grafinis statistinių duomenų vaizdavimas, lentelių sudarymas, grafinė duomenų analizė, gautų rezultatų apibendrinimui ir išvadų formulavimui panaudoti
Anketavimas pasirinktas todėl, kad tokiu būdu buvo galima greičiau surinkti duomenis ir gauti tikslesnę informaciją. Anketų klausimai suformuluoti atsižvelgiant į iškeltus tyrimo uždavinius. Klausimai apima pagrindinius įmonių siūlomus gamybos produktus, jų įvairovę,
taip pat buvo siekiama išsiaiškinti kokią sumą skiria ir kaip dažnai perka broilerieną. Tyrimo duomenys buvo apdoroti „R“ paketu. Siekiant išsiaiškinti broilerienos pasiūlos ir paklausos Lietuvoje poreikį, buvo apskaičiuoti anketose pateikti atsakymų dažniai arba vidurkiai. Šių tiriamųjų grupių atsakymų dažniai apskaičiuoti atskirai.
Kokybinio tyrimo duomenys apdoroti aprašomuoju metodu. Duomenys buvo analizuojami pagal klausimų grupes. Siekiant vaizdinio duomenų pateikimo buvo sudarytos diagramos ir lentelės duomenys apskaičiuoti statistiniu dažnumu t.y. išreikšti procentais Respondentų vardai, siekiant užtikrinti konfidencialumą - nepateikiami.
3. TYRIMO REZULTATŲ SISTEMINIMAS
3.1. Paukštiena jos kokybės nustatymas bei techniniai reikalavimai
Paukštiena skirstoma į jauniklių ir suaugusių paukščių skurdenėles. Jauniklių skerdenėlėms priskiriamos viščiukų, viščiukų broilerių, kalakučiukų, perlinių vištų jauniklių, ančiukų, žąsiukų skerdenėlės, kurių krūtinkaulio ketera nesukaulėjusi, oda švelni, elastinga, pusiau skrostų paukščių jauniklių skerdenėlių snapai nesuragėję, viščiukų, viščiukų broilerių, kalakučiukų, perlinių vištų jauniklių odos žvyneliai lygūs, glaudžiai prigludę. Gaidžiukų ir kalakučiukų kojų pentinai neišsivystę (kauburiukų pavidalo), čiupinėjant minkšti ir paslankūs, ančiukų ir žąsiukų kojų oda švelni. Suaugusių paukščių skerdenėlėms priskiriamos vištų, kalakutų, perlinių vištų, ančių, žąsų skerdenėlės, kurių krūtinkaulio ketera sukaulėjusi. Pusiau skrostų skerdenėlių snapai suragėję, kojų oda ir žvyneliai kieti, gaidžių ir kalakutų pentinai išsivystę, tvirti. 40Didžiąją paukštienos dalį (94,1 proc.) Lietuvoje 2006 metais sudarė vištiena, likusią – kalakutiena, kurios lyginamasis svoris didėja. Staigus paukštienos suvartojimo padidėjimas įvyko 2004 metais, kai dėl padidėjusių galvijų ir kiaulių supirkimo kainų išaugo paukštienos perkamumas.
Ruošiant pardavimui paukštieną turi atitikti „Mėsos ir paukštienos šviežumo įvertinimo techninius reglamento“ reikalavimus, kuris yra parengtas pagal Šviežios mėsos paruošimo ir pateikimo į rinką taisykles, patvirtintas Valstybės veterinarijos tarnybos 1999 m. sausio 29 d. 5sakymu Nr. 4-30 (Žin., 1999, Nr. 16-438), bei Šviežios paukštienos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 14 d. Įsakymu Nr. 356 (Žin., 2001, Nr. 1-19). Reglamentas nustato Lietuvoje pagamintos ar įvežtos bei į rinką teikiamos mėsos ar skerdenos (toliau mėsa) ir paukštienos ar paukštienos skerdenų (toliau paukštiena) šviežumą apibūdinančius rodiklius bei jų metodus. Techninio reglamento reikalavimų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys ir/arba teikiantys mėsą ir paukštieną Lietuvos rinkai. Tačiau siekiant prailginti pardavimo laiką naudojami ir kiti paukštienos apdorojimo būdai.
Didžiausią paklausą ir aukščiausias vartojamąsias savybes turi šviežia paukštiena, kuri apdorota tik šalčiu. Kaip rodo anketinės apklausos duomenys, respondentai dažniausiai renkasi atvėsintą, šviežią broileriena, mažiausią paklausą turi šaldyta.
3.2 Rinkos tyrimas
Rinkos tyrimas kainuoja gana brangiai, tačiau sumažina nesėkmės riziką ir gerokai padidina sėkmę:
a) kai norisi įsiskverbti į naują, jai nežinomą rinką ir sužinoti savo produkcijos klientus, kokio jie norėtų produkto, kaip jiems ta produktą pristatyti, kokią kainą jie sutiks mokėti;
b) kai norisi pasitikrinti savo veiksmus žinomoje rinkoje, norėdama išplėsti pardavimų apimtis ar išlaikyti esamąsias. 41
Visada yra labai svarbu ištirti ir gerai žinoti perkamąją galią tos rinkos, į kurią ketinama sutelkti verslo pastangas. Tai gali būti visa kurios nors šalies rinka arba jos dalis. Tokį tyrimą galima padaryti naudojantis informacija apie atlyginimų vidurkius, išlaidų struktūrą, kitimo tendencijas ir skaičiuojant, kiek bus perkama vienų ar kitų prekių bei įvertinti įvertinti pirkimų prioritetus. Kiekviena prekė pripažinimą rinkoje įgyja tada, kai yra perkama.
2007 m. gegužės 22-23 d. Londone vykusioje „World Poultry“ konferencijoje Europos paukštienos gamintojų asociacija informavo, kad paukštienos rinka šiuo metu yra žymiai geresnės būklės nei 2006 m. atitinkamu laikotarpiu, tačiau buvo pažymėta, kad svarbu sekti vartojimo tendencijas bei lanksčiai į jas reaguoti. Pagrindinės problemos su kuriomis susidurs gamintojai artimiausiu metu – aukštesni reikalavimai paukščių gerbūviui, didėjančios pašarų kainos ir tausojančios paukštininkystės plėtra. Prognozuojama, kad per artimiausius du dešimtmečius paukštienos dalis pasaulinėje mėsos rinkoje padidės 50%.Teigiama, kad paukščių gripo atvejų turėtų pasitaikyti ir ateityje, tačiau paukštienos gamintojai mokosi suvaldyti tolesnį jo plitimą. 42
41 Bagdonas E., Kazlauskienė E. Biznio įvadas. Kaunas: Technologija. 1998.P. 42 http://www.vic.lt/ris/index.php?id=19973&action=more
3.2.1 Pav.Broilerių skerdenų vidutinės pardavimo kainos 2006 m. liepos – 2007 m. liepos mėn.
Šaltinis: ŽŪMPRIS
Analizuojant ŽŪMPRIS duomenis 2007 m. liepą vidutinė didmeninė broilerių skerdenų kaina Lietuvoje sudarė 5,33 Lt/kg ir buvo 2,3% aukštesnė nei birželį bei 20,3% aukštesnė nei 2006 m. liepą (4,43 Lt/kg). Mažmeninė atšaldytų skerdenų kaina šiuo laikotarpiu padidėjo 24,7% nuo 6,15 LT/kg (2006 m. liepą) iki 7,67 Lt/kg, o 2007 m. liepą buvo 3,8% aukštesnė nei birželį.
Lietuvoje padidėjo broilerių mėsos kainos. 2007 m. liepą vidutinė didmeninė broilerių skerdenų kaina Lietuvoje sudarė 5,33 Lt/kg ir buvo 2,3% aukštesnė nei birželio mėn. bei 20,3% aukštesnė nei 2006 m. liepą (4,43 Lt/kg). Mažmeninė atšaldytų broilerių skerdenų kaina šiuo laikotarpiu padidėjo 24,7% - nuo 6,15 Lt/kg (2006 m. liepą) iki 7,67 Lt/kg, o 2007 m. liepą buvo 3,8% aukštesnė nei birželį.
Remiantis ŽŪMPRIS duomenimis, Lietuvoje vištienos skerdenų pardavimo vidutinių svertinių kainų suvestinė ataskaita 2008 m. 3-5 sav. pagal KPS-1
Pagal pateiktą ataskaitą, galima teigti, kad kainos kritimui turėjo įtakos, nuvilnijus banga apie plintantį paukščių gripą. Paukščių gripas privertė sunerimti daugelį: sumažėjo paukštienos suvartojimas, buvo svarstoma ar valstybė užtikrins tik saugios paukštienos importą, net į skaniausią keptos vištienos šlaunelę buvo pradėta žiūrėti įtariai. Žmonių nerimą labiausia kėlė (tikėtina, jog vis dar kelia) faktas, jog realiai nėra išrasta efektyvių vaistų, kuriais būtų galima gydyti paukščių gripą.
Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis,(žr. priedas nr.2) uždarius kai kurias rinkas dėl gyvulių ligų bei maisto saugos, vidutinės metinės paukštienos kainos pasaulyje atitinkamai išaugo 24 proc. Kainos stabilizavosi pastarosiomis savaitėmis, panaikinus draudimus importuoti bei išaugus eksportuojamų atsargų kiekiams. Aukštos mėsos kainos ribojo suvartojimo augimą. Prognozuojama, kad palaipsniui atsivers suvaržytos rinkos bei stabilizuosis suvartojimas, o tai turėtų sąlygoti tai, kad atsigaus paukštienos prekyba.
Broilerienos produktų kainų kilimą didžia dalimi lėmė objektyvūs ekonominiai veiksniai – dėl žaliavų pabrangimo, darbo užmokesčio didėjimo, kuro kainų augimo išaugo ir maisto gamintojų bei prekybos tinklų kaštai.
0 5 10 15 20 25 Rerpondentų skaičius iki 50 Lt 100 Lt 150 Lt 200 Lt 300 Lt Kita Skiriama lėšų suma
iki 1000 Lt iki 2000 Lt iki 3000 Lt
3.2.2 Pav. Skiriama suma broilerienos pirkimui, nuo gaunamų pajamų per mėn. vienam asmeniu
Išanalizavus anketinės apklausos duomenys, (3.3.3 pav.) respondentai gaunantys mažiausia pajams, broilerienos pirkimui skiria mažiausią sumą lėšų iki 50-100 Lt per mėnesį.
Vidutines pajamas gaunantys vartotojai per mėnesį broilerienos pirkimui skiria lėšų 100 Lt ir mažiau respondentų 200 Lt per mėn. Apie 3000 Lt gaunantys vartotojai skiria lėšų broilerienos pirkimui nuo gaunamų pajamų daugiausia 100 Lt. Respondentai anketoje nurodė gaunantys didžiausias pajamas, tačiau tačiau broilerienos pirkimui skiria mažiausiai lėšų. Todėl, negalima daryti prielaidą, kad vartotojai gaunantys didesnes pajamas mažiau skiria lėšų broilerienos pirkimui, todėl kad renkasi kitus mėsos gaminius. Mažiausias ir vidutines pajamas gaunantys - negali skirti daugiau lėšų, nes nepakankamai gauna pajamų. Kiti respondentai nenurodė gaunamų pinigų sumos, tai jų pasirinkimo laisvė.
Baimindamiesi, paukščių gripo europiečiai vis dažniau renkasi tai, kas natūralu ir "nepagerinta" jokiais priedais, į tai, kas nekelia pavojaus sveikatai. Pakeisti požiūrį į maisto produktų gamybos grandinę siekia ir Lietuvos valstybinės institucijos, ūkininkai bei prekybininkai. Susirūpinti europietiškų produktų išskirtinumu ir kokybe verčia ne tik pavojus žmogaus sveikatai, bet ir Pasaulio prekybos organizacijos spaudimas nuo 2013 metų atverti sienas. Baiminamasi, kad Europos rinką užvers pigi, ne pačios geriausios kokybės trečiųjų šalių produkcija, su kuria europietiškiems gaminiams konkuruoti bus sunku dėl kainos. Siekdama užbėgti nepalankiems žemės ūkyje įvykiams už akių, ES numatė paramą ūkininkams ir verslininkams, dalyvaujantiems ES ir nacionalinėse kokybės schemose 2007-2013 m. Vietinių originalių produktų gamybai bus skiriamas ypatingas dėmesys. Manoma, kad turtingi europiečiai nenorės masinės gamybos maisto produktų ir rinksis brangesnius tradicinius ar išskirtinės kokybės gaminius.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Respondentų skaičius Lietuvišką Importuotą Vyrai Moterys
3.2.3 pav. Vartotojo požiūris i Lietuvoje pagamintą ir importuotą broilerieną. Vartotojas yra pagrindinis kokybės vertintojas. Pagal anketos duomenis nustatyta, kad respondentai mieliau renkasi lietuvišką produkciją, nei importuotą iš kaimyninių šalių. Jų teigimu, produkcija yra kokybiškesnė, vertina lietuvišką produkciją, mano, kad natūraliau auginta. Suvokdamas kokybę, jis vertina ją kaip integruotą sąvoką, atsižvelgdamas ne vien tik į techninius rodiklius. Produkto kokybė, lemia sėkmę ir vietą rinkoje. Lietuviška paukštienai vienareikšmiškai populiaresnė už importuotą (P<0,001).
Lietuviškos produkcijos pasirinkimą, manyčiau lemia ir kiti faktoriai. Marijampolės savivaldybės, buvo pasirinkta tikslingai , tyrimo atlikimo patogumui. Kaip žinoma Marijampolės mieste ir kaimo vietovėse yra apie 69,9 tūkst. gyventojų. Tai regionas su našia pramone, kurios produkcija konkurencinga Lietuvos ir užsienio rinkose. Marijampolės miesto savivaldybėje rinkos pasiūlai plėtoti puikios galimybės yra kalakutų augintojui, „Arvi“ kalakutai. Todėl galima teigti, kad renkasi vartotojai vietinės gamybos produktus, teigdami, kad tenkina kokybė, pasiūla ir gamintojo siūloma palanki kaina, nekylanti, dėl papildomų kaštų. Nors pagal geografinę padėtį Marijampolė yra netoli Lenkijos sienos, tačiau didelio susidomėjimo kaimyninės šalies produkcija nepasireiškia, nes dauguma vartotojų nusivylę produkcijos kokybe, nors kaina ir būtų palankesnė vartotojui.
Nors vartotojų pajamos nėra didelės, tačiau paprašius nurodyti kokias broilerienos skerdenos dalis renkasi dažniausiai, nurodė, kad renkasi šlauneles. Svarbiausias faktorius lemiantis vartotojų apsisprendimą, renkanti broilerieną yra kaina. Žemesnė kaina pritraukia daugiau vartotojų, taip didėja broilerienos paklausa.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Visą viš čiuką Krūti nėlę Šlaun eles Blauz deles Spar nelius Subp rodu gtai Kita R es pon de n tų sk ai čiu s
iki 1000Lt LT iki 2000Lt iki3000 Lt
3.2.4 pav. Broilerienos produktų pirkimo priklausomybė, pagal gaunamas pajamas Analizuojant anketinės apklausos duomenis, pastebėta kad daugiausia respondentų gaunantys mažiausias pajamas renkasi broilerienos šlauneles. Iš pateiktų duomenų (žiūr. 3.3.2) galima daryti prielaidą, kad mažiausias pajamas gaunantys vartotojai skiria maža lėšų suma t.y. 50 Lt, ir perka pigesnius broilerienos produktus. Subproduktai yra mažiausiai populiari broilerienos produktų rūšis (P<0,001).
Atitinkamai, vidutines ir didžiausias pajamas gaunantys respondentai renkasi brangiausiai Lietuvoje kainuojančia broilerienos krūtinėlę. Siejant, (žiūr. 3.3.2 pav.) sužinome, kad skiriama broilerienos pirkimui lėšų suma didėja. Šlaunelės ir krūtinėlė populiaresni už visą viščiuką, blauzdeles ir sparnelius (P<0,05). Todėl apibendrinant atliktos analizes duomenis pajamų dydis nedaro statistiškai patikimos įtakos renkantis broilerienos skerdenos dalių pirkimui. (P=0,098).
0 5 10 15 20 25 30 35 40 Respondentų skaičius Taip Ne Nežinau
iki 1000 LT iki 2000 Lt iki 3000Lt
3.2.5 pav. Reklamos priklausomybė nuo gaunamų pajamų
Aiškinantis reklamos poveikį, galima teigti, kad reklama įtakoja mažas pajamas gaunančius vartotojus. Vartotojai renkasi pigesne prekę, pažymėtą nuolaida ar akcija. Apklausoje dalyvavusių vyrų ir moterų nuomonė, dėl reklamos įtakos broilerienos pirkimui, pasiskirstė tolygiai (p=0,6). Statistiškai paskaičiavus negalimeteigti, kad pajamų dydis skatina naudotis akcijomis ir reklama (P=0,48).
Vartotojai įpranta prie gero produkto ir be reklamos, nes yra svarbu ne etiketė, kaina, o produkto kokybė.
3.3 Paukštienos gamyba Lietuvoje
Paukštiena - vienas geriausių dietinių maisto produktų. Dietinėmis savybėmis ypač pasižymi vištiena ir kalakutiena. Spartų paukštininkystės vystymąsi tiek užsienyje, tiek Lietuvoje nulėmė svarbi savybė - greitas jų brendimas. Pramoniniu būdu auginami broileriai panaudojami intensyviai paukštienos gamybai.
Broileriai - visų rūšių paukščių greitai augantis prieauglis (jaunikliai), gerai panaudojantys lesalus. Jų mėsa švelni, sultinga, neriebi, baltyminga. Viščiukai broileriai gaunami sukryžminus hibridinėmis vištomis. Viščiukai broileriai per 38-42 d. pasiekia 1,6-1,8 kg, o ančiukai broileriai
per 45-55 d. - 2,5-3 kg masę. Viščiukai broileriai gali būti realizuojami 35-63 d., ančiukai broileriai - 50-63 d., žąsiukai broileriai - 65-70 d. Lietuvoje auginamos mėsinės Pekino veislės antys. Suaugusių ančių masė 3-3,5 kg, patinų - 4 kg. Taip pat daugiausia auginamos Italijos veislės žąsys. Suaugusios žąsies masė vidutiniškai 6-7 kg. Intensyviai auginami žąsiukai per 9 savaites užauga 4-5 kg. Šios veislės žąsų mėsa švelni, skani, kaloringa, aromatinga. Lietuvoje labiausiai paplitusios kalakutų veislės yra: Baltieji plačiakrūtiniai ir Bronziniai. Kalakutas sveria kg. 43
Paukštienos gamybos apimtys Lietuvoje nuolat auga. 2006 metais supirkta 79,5 tūkst. t paukščių (gyvojo svorio), jų skerdenos gauta 25,5 proc. daugiau nei prieš metus ir net 1,5 karto daugiau nei 2004-aisiais. (pav.) Tačiau paukštienos išeiga per dvejus metus sumažėjo 1 proc.
24,5 38,9 28,1 46,7 34,3 58,6 0 10 20 30 40 50 60 2004 2005 2006 mln. vnt Skerdienos svoris, tûkst. t
3.3.1 Pav. Paukščių supirkimas Lietuvoje 2004-2006 metais Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys
Didžiąją paukštienos dalį (94,1 proc.) Lietuvoje 2006 metais sudarė vištiena, likusią – kalakutiena, kurios lyginamasis svoris didėja. Staigus paukštienos suvartojimo padidėjimas įvyko 2004 metais, kai dėl padidėjusių galvijų ir kiaulių supirkimo kainų išaugo paukštienos perkamumas.
Išanalizavus Lietuvoje 5 didžiausių paukštynų – AB „Vilniaus paukštynas“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Vievio paukštynas“, UAB „Girelės paukštynas“ ir UAB „Dovainonių paukštynas“ duomenis, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2006 m. liepos iki 2007 m. rugsėjo mėn. atskiruose paukštynuose produkcijos pardavimo kainos padidėjo – viščiukų broilerių iki 19,9 proc. AB „Vilniaus paukštynas“ duomenimis, produkcijos pirkimo ir pardavimo kainos keitėsi kiekvieną mėnesį (ir didėjo, ir mažėjo), per visą laikotarpį viščiukų broilerių pardavimo kainos padidėjo 19,9 proc.; AB „Kaišiadorių paukštynas“ produkcijos kainos keitėsi kiekvieną ketvirtį, per visą laikotarpį paukštienos pirkimo kainos išaugo – 21,2 proc.; AB „Vievio paukštynas“, kainos pakilo per visą laikotarpį viščiukų broilerių – 18,4 proc. UAB „Girelės paukštynas“ paukštienos pardavimo kaina pakilo apie 10 proc. Visi paukštynai kaip pagrindinius veiksnius jų gaminamos produkcijos kainų augimui nurodė pašarų, kurių kaštų dalis bendroje savikainoje atskiruose paukštynuose sudaro tarp 50-60 proc., kainų augimą, darbo užmokesčio kilimą (atskirose įmonėse jis pakilo nuo 8 iki 30 proc.) bei kuro ir energetikos kaštų augimą.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 Respondentų skaičius Vyrai Moterys
Vilniaus paukštynas Kaišiadorių paukstynas Vievio paukštynas Girelės paukštynas Nekreipiu dėmesio Kita
3.3.2 pav. Broilerienos pasirinkimas pagal paukštynus
Statistiškai apskaičiavus renkantis paukštyno produkciją, vyrai linkę nekreipti dėmesio, kurio paukštyno produkciją perka, o moterys tvirtai apsisprendusios, kam teikti pirmenybę (P<0,001). Moterys dažniausiai renkasi „Kaišiadorių paukštyno“ produkciją, bet taip pat didelė dalis, kaip ir vyrai, nekreipia dėmesio kokio paukštyno broilerieną pirkti. Visiškai nesirenka
„Girelės paukštyno“ broilerienos. Skirtingų paukštynų produkcijos populiarumas skiriasi statistiškai reikšmingai (P<0,001).
3.4 Prekyba prekybos centruose ir turguose
Prasidėjus 2007 metams, vištiena ir prekybos centruose ir turguose kainavo brangiau nei 2005 ir 2006 metų sausio-vasario mėnesiais. Tačiau kaip ir ankščiau, 2007-jų du pirmuosius mėnesius paukštienos kaina turguose lenkė prekybos centrų kainą – skirtumas siekė 15,9 proc.
0 2 4 6 8 2005 2006 2007
Turguose Prekybos centruose
3.4.1 Pav. Mažmeninė vištienos kaina Lietuvos prekybos centruose ir turguose 2005-2007 metų sausio-vasario mėnesiais, Lt/kg
Lietuvoje pastebima mažmeninių vištienos kainų ir jų kainų turguje skirtumo mažėjimo tendencija. Vištienos mažmeninė kaina šalyje 2006 metų sausio liepos mėnesiais beveik išliko pastoti, siekė vidutiniškai 5,84 Lt/kg, palyginti su 2005-jų tuo pačiu laikotarpiu – 3,5 proc. didesnė. Tačiau vištiena turguje buvo net 4,7 proc. pigesnė ir analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai kainavo 6,73 Lt/kg. (žr. Priedas nr.4 pav.)
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, pirkėjai, įsigyjantys turgavietėse produktų iš tokių prekeivių, rizikuoja savo sveikata. turgaviečių prieigose ypač savaitgaliais aktyviai vyksta nelegali prekyba maisto produktais. Prekeiviai siūlo pigiau nusipirkti neaiškios kokybės paukštienos gaminių. Tokiai nelegaliai prekybai kelius stengiamasi užkirsti, tačiau tai padaryti sekasi sunkiai. Prekeiviai, prekiaujantys be leidimo, nesibaimina būti nubausti gana nedidele pinigine bauda.
Pateikus anketoje klausimą (Ar įtakoja broilerienos pirkimui plintantis paukščių gripas?) didesnė dalis respondentų nurodė, kad įtakoja, bet labai nedideliu skirtumu nuo tų kuriems įtakos nedaro. Atlikti skaičiavimai rodo, kad respondentų nuomonė dėl paukščių gripo įtakos pirkimui pasiskirstė tolygiai (p=0,7).
Pastaruoju metu pasklidusi informacija apie įvairiose Lenkijos vaivadijose užfiksuotą paukščių gripą, turguose prekyba paukštiena didesnės įtakos neturi. Tik atsargesni pirkėjai pasiteirauja apie paukštienos ir jos produktų kilmę, labiau nori įsigyti mūsų šalies ūkiuose ir pramoniniuose paukštynuose pagamintos produkcijos.
Analizuojant broilerienos paklausą ir pasiūlą Lietuvoje, tyrimo metu buvo nagrinėjama 4 didžiausių prekybos tinklų – UAB „MAXIMA LT“, UAB „Palink“, U AB „RIMI LIETUVA“ ir UAB „Norfos mažmena“ (toliau – MAXIMA, IKI, RIMI, NORFA), kurie užima beveik 65 proc. mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos, duomenys apie pirmo būtinumo maisto produktų mažmeninių kainų pasikeitimus nuo 2007 m. pradžios iki rugsėjo mėnesio. Analizė parodė, kad pirmo būtinumo maisto produktų, taip pat ir paukštienos produktų mažmenines kainas prekybos tinklai keitė labai įvairiai- dažniausiai pakeldavo, pakėlus jas šių produktų gamintojams. Kartais pardavimo kainos buvo padidindamos daugiau, negu jas padidindavo perdirbėjai, o kartais - atvirkščiai. Taip pat nustatyta nemažai atvejų, kai perdirbėjai kainas nagrinėjamu laikotarpiu sumažindavo, tuo tarpu visi prekybos tinklai arba jų nekeisdavo, arba netgi padidindavo.
Prekybos tinklai kainas keitė įvairiai: MAXIMA atskirų produktų kainas keitė nuo vasario beveik kiekvieną mėnesį, dažniausia jas didindama. Ženkliausias kainų pakėlimas buvo liepos-rugpjūčio mėnesiais. Mėsos produktai kai kurių rūšių pabrango mažiau 4-14 proc., daugiau pabrango kiaulienos sprandinės, kumpis – iki 27 proc., vištienos ir kalakutienos produktai pabrango 16-17 proc., o atšaldyti viščiukų ketvirčiai „Meistro kokybė“-27 proc.
Prekybos tinklas IKI maisto produktų kainas irgi kėlė vasario-rugpjūčio mėn., kai jas pakeldavo tiekėjai, tačiau daugeliu atvejų, kainas didindavo mažiau, negu jas pakeldavo tiekėjai. Mėsos gaminių kainos pakilo 4-17 proc., vištienos 9-15 proc. (išskyrus viščiukų ketvirčių maišeliuose – 40 proc., kadangi tiek kainą padidino ir tiekėjas).
RIMI prekybos tinklas. Mėsos gaminių kainos keitėsi panašiai kaip ir kituose tinkluose, kainos pakilo 3-10 proc., jautienos kumpio, nugarinės – 5-9 proc., daugiau pabrango viščiukai-broileriai – 18-23 proc.
Prekybos tinklas NORFA duomenų apie tinklo parduotuvėse taikytas pardavimo kainas nuo 2007 m. sausio iki rugsėjo 1 d., nurodant kainų keitimą, nepateikė, motyvuodamas tuo, jog naudojasi apskaitos programa „Rivilė“, kuri leidžia fiksuoti duomenis tik vienai dienai. Bendrovė pateikė maisto produktų kainas, galiojusias šių metų rugsėjo 16,18 arba 19 dienomis ir tiekėjų taikytas 2007 m. sausio 1 d. ir rugsėjo 16, 18 arba 19 dienomis produktų pardavimo kainas. Galima daryti prielaidą, kad tinklas kėlė produktų pardavimo kainas ne mažesniu lygiu, negu jas padidino tiekėjai – mėsos produktų pardavimo kainos padidėjo 5-7 proc., daugiau pakilo vištienos kainos 23-35 proc.
17% 12% 21% 29% MAXIMA IKI RIMI NORFA
3.4.2 Pav. Didžiųjų prekybos tinklų maisto produktų mažmeninių kainų pasikeitimus nuo 2007 m. pradžios iki rugsėjo mėnesio.
Šaltinis: http://www.konkuren.lt/aktualijos/kainos.doc
Analizė parodė, kad prekybos tinklų taikomi antkainiai gerokai skiriasi. Apibendrinant prekybos tinklų duomenis apie pirmo būtinumo maisto prekių pardavimo kainų pasikeitimus nuo 2007 m. pradžios iki rugsėjo mėn., galima daryti išvadą, kad maisto produktų kainų kilimui daugiausia įtakos turėjo padidėjusios maisto produktų gamintojų kainos. Tačiau tinklų pateikta informacija rodo, kad kainų augimui įtakos turėjo ir darbo užmokesčio tinklų darbuotojams augimas. Atliktos mėsos ir paukštienos produktų gamintojų bei didžiausių prekybos tinklų duomenų analizės rezultatai parodė, kad pirmo būtinumo maisto produktų kainų kilimą didžia dalimi lėmė objektyvūs ekonominiai veiksniai. Tačiau, pastaruoju metu ir toliau augant kainoms, situacija šiose rinkose bus ir toliau stebima ir analizuojama ir nustačius požymių,
