LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA
RAPOLAS STADULIS
PROBIOTIKŲ REIKŠMö ŽEMöS ŪKIO GYVULIŲ
PRODUKCIJOS KOKYBEI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. V. Oberauskas
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Probiotikų reikšm÷ žem÷s ūkio gyvulių produkcijos kokybei“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Rapolas Stadulis
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ
LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Rapolas Stadulis
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jos vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
Turinys
Santrauka ...4 Summary...5 1. Įvadas...6 2. Literatūros apžvalga ...8 2.1. Probiotikai ...82.2. Probiotinių mikroorganizmų gaminamos ir išskiriamos medžiagos ...10
2.3. Probiotikų veikimo mechanizmas ...12
2.4. Probiotinių preparatų savyb÷s ...15
2.5. Probiotinių mikroorganizmų galimas patogeniškumas ...16
2.5. Probiotikų veiksmingumas ir sauga...16
2.6. Probiotikų panaudojimas gyvulininkyst÷je ...17
3. Tyrimo metodai ir medžiagos...19
3.1. Tyrimų sąlygos ...20
3.2. Statistin÷ analiz÷ ...22
4. Tyrimų rezultatai ...23
4.1. Probiotikų įtaka galvijų augimo intensyvumui...23
4.2. Probiotikų įtaka galvijų skerdenos kokybei ...24
4.3. Probiotikų įtaka galvijų m÷sos kokybei ...25
4.4. Probiotikų įtaka pieno kiekiui ir kokybei ...27
4.5. Probiotikų įtaka kiaulių augimo intensyvumui...30
4.6. Probiotikų įtaka kiaulių skerdenos kokybei ...34
4.7. Probiotikų įtaka kiaulių m÷sos kokybei ...35
5. Rezultatų apibendrinimas ...38
5.1. Probiotikų įtakos galvijų ir kiaulių augimo intensyvumui rezultatų palyginimas...38
5.2. Probiotikų įtakos galvijų ir kiaulių skerdenos kokybei rezultatų palyginimas...40
5.3. Probiotikų įtakos galvijų ir kiaulių m÷sos kokybei rezultatų palyginimas...41
5.4. Probiotikų įtakos pieno kiekiui ir kokybei rezultatų palyginimas ...44
6. Išvados ...47
Santrauka
Rapolas Stadulis
Probiotikų reikšm÷ žem÷s ūkio gyvulių produkcijos kokybei
Raktiniai žodžiai: probiotikai, kiaul÷s, galvijai, produkcija, m÷sa, pienas Darbo vadovas: doc. dr. V. Oberauskas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija
Šiame darbe išanalizuoti ir palyginti 9 moksliniuose straipsniuose paskelbti rezultatai apie probiotikų poveikį galvijų ir kiaulių augimo intensyvumui, skerdenos ir m÷sos kokybei bei karvių pieno rodikliams.
Atlikus palyginamąją analizę, galima teigti, kad skirtingi probiotikai turi tendenciją didinti kiaulių ir penimų buliukų augimo intensyvumą. Probiotikas sudarytas iš Bacillus licheniformis ir Bacillus subtilis sporų vidutiniškai 8,1 proc. padidina kiaulių priesvorį per parą. Probiotikai didina pašaro suvartojimo efektyvumą.
Probiotikas Yeasture-W buliukų skerdenos išeigą padidina 1,2 proc. Buliukų skerdenos išeigai probiotikų Yeasture-W ir Microbond mišinys ir kiaulių skerdenos kokybei probiotikai Yeasture, Microbond ir „LABYuc-probio“ įtakos neturi.
Probiotiko Yeasture-W kartu su Microbond įtakoje buliukų ilgiausiojo nugaros raumens vandens rišlumas yra 0,94 proc. didesnis, o sausųjų medžiagų kiekis yra 0,87 proc. didesnis nei atskirai naudojant probiotiką Yeasture-W.
Probiotikai Yeasture, Microbond ir „LABYuc-probio“ turi skirtingą įtaką kiaulių m÷sos kokybiniams rodikliams. Probiotikai sumažina m÷sos virimo nuostolius, m÷sos kietumą ir padidina vandens rišlumo gebą.
Miel÷s Saccharomyces cerevisiae karvių racione padidina vidutinį primilžį per parą, turi tendenciją mažinti somatinių ląstelių skaičių piene, bet neturi įtakos pieno riebalų, baltymų, laktoz÷s ir ur÷jos kiekiui.
Summary
Rapolas Stadulis
The impact of probiotics on production quality in livestock animals Keywords: probiotics, pigs, cattle, production, meat, milk.
Supervisor: doc. dr. V. Oberauskas
Lithuanian university of health sciences, Veterinary academy
The results published in 9 scientific publications on the impact of probiotics on growth rate, quality of carcass and meat in cattle and pigs as well as milk quality are summarised in this study.
Based on the results of comparative analysis it could be concluded that probiotics may have a tendency to increase the growth rate in pigs and beef bulls. Probiotics with Bacillus licheniformis and Bacillus subtilis increased daily weight gain by 8.1 percent in pigs. Probiotics has increased efficiency of feed intake.
The probiotic Yeasture-W has increaed the yield of carcass by 1.2 percents. The blend of Yeasture-W and Microbond probiotics likevise the blend of Yeasture, Microbond and „LABYuc-probio“ probiotics had no impact on the yield of carcass in beef buls and quality of carcass in pigs respectively.
Probiotic Yeasture-W used together with Microbond has increased water holding capacity of Musculus longissimus dorsi in bulls by 0.94 percents and amount of dry matter by 0.87 percents when compared to those of probiotic Yeasture-W used alone.
Probiotics Yeasture, Microbond and „LABYuc-probio“ had different impact on qualitative parameters of pork. They reduced cooking losses, meat hardness and increased water holding capacity of pork.
The yiests Saccharomyces cerevisiae fed to cattle had increased the average daily milk yield and had a tendency in reducing the number of somatic cells in milk, however had no impact on amount of butterfat, protein, lactose and urea in milk.
1. Įvadas
Gyvulininkyst÷s pirminis tikslas yra pateikti saugius maisto produktus žmon÷ms, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir aplinką. Mokslinių tyrimų svarbi sfera yra tobulinti m÷sos kokybę ir saugą. Gerai žinoma, kad tokie patogenai kaip Campylobacter ir Salmonella gali būti perduodami visoje maisto grandin÷je ir gali būti žmonių susirgimo priežastis. Anksčiau antibiotikai buvo dedami į gyvūnų pašarą subterapin÷mis doz÷mis, kurie veikia kaip augimo stimuliatoriai (Dibner and Richards, 2005). Tačiau visame pasaulyje susirūpinta d÷l antimikrobinio atsparumo vystymosi ir d÷l atsparumo antibiotikams genų perdavimo iš gyvūnų žmogaus mikroflorai (Mathur and Singh, 2005; Salyers et al., 2004). D÷l to Europos Sąjungoje nuo 2006 m. sausio 1 d. buvo uždrausta naudoti antibiotikus kaip augimo stimuliatorius (EC 2001, 2003a). Šių komponentų pašalinimas iš gyvūnų mitybos suk÷l÷ didžiulę įtampą gyvulių ir paukščių fermose, nes viena iš pagrindinių pasekmių buvo tai, kad reik÷jo gerokai padidinti terapinį antibiotikų naudojimą (Casewell et al., 2003). Yra įrodymų, kad antibiotikų kaip augimo stimuliatorių naudojimas jau seniai buvo veiksminga priemon÷ naminių paukščių nekrotinio enterito profilaktikai, ir nekrotinio enterito sergamumas išaugo tose šalyse, kuriose antibiotikų naudojimas buvo sustabdytas (Van Immerseel et al., 2004). Yra svarbu ieškoti perspektyvių alternatyvų, kurios gal÷tų sustiprinti gyvūnų natūralius apsisaugojimo mechanizmus, ir sumažinti didžiulį antibiotikų vartojimą (Verstegen and Williams, 2002). Vienas būdas yra naudoti specialius pašarų priedus arba maisto žaliavas, kurios palankiai veikia gyvūnų produktyvumą ir gerovę, ypač taikant žarnyno mikrofloros moduliavimą, kuri turi svarbų vaidmenį palaikant šeimininko sveikatą (Tuohy et al., 2005). Subalansuota žarnyno mikroflora yra veiksmingas barjeras prieš patogenų kolonizaciją, mikroflora gamina ir išskiria medžiagų apykaitos produktus (pvz., vitaminus ir trumposios grandin÷s riebalų rūgštis) ir neuždegiminiu būdu stimuliuoja imuninę sistemą. Šiame kontekste, kaip pažymi mokslininkai, probiotikai, prebiotikai ir simbiotikai gal÷tų būti šios problemos sprendimu. Pagrindinis šių pašarinių priedų poveikis yra padidinti atsparumą prieš patogeninių bakterijų kolonizaciją žarnyne ir stiprinti gyvūno organizmo gleivin÷s imunitetą, d÷l to sumaž÷ja patogenų aktyvumas, pager÷ja gyvūnų sveikatos būkl÷ (Choct, 2009; Williams et al. 2001) ir sumaž÷ja rizika plisti patogenams maiste.
Kaip teigia mokslininkai (Gaggìa et al., 2010; Abe et al., 1995; Šimkus, 2002), probiotikai turi įtakos gyvulių augimo spartai, skerdenos ir m÷sos kokybei. Pakeitus cheminius stimuliatorius, šiais biologiniais preparatais, gali keistis m÷sos jusliniai rodikliai,
m÷sos minkštumas, skonio priimtinumas, m÷sos pH, mas÷s praradimas virimo metu ir kitos m÷sos fizin÷s ir chemin÷s savyb÷s. Įvairūs probiotikai veikia skirtingai: vieni jų gyvulių produktyvumui daro didesnę įtaką, kiti – mažesnę. Manoma, kad šiuolaikin÷je gyvulininkyst÷je probiotikai būtini gyvulių sveikatai, jų produkcijos kiekiui ir kokybei užtikrinti, bet ne visi jie veikia vienodai (Richter et al., 2003).
Darbo tikslas:
Išanalizuoti probiotikų įtaką žem÷s ūkio gyvulių augimo intensyvumui ir produkcijos kokybei.
Darbo tikslo įgyvendinimui iškelti sekantys uždaviniai:
1. Įvertinti probiotikų įtaką galvijų ir kiaulių augimo intensyvumui.
2. Įvertinti probiotikų įtaką galvijų ir kiaulių skerdenos bei m÷sos kokybei. 3. Įvertinti probiotikų įtaką karvių pieno primilžiui ir pieno kokybei.
2. Literatūros apžvalga
Žem÷s ūkio gyvulių augimo intensyvumui skatinti bei produkcijos kokybei gerinti ankščiau buvo plačiai naudojami antibiotikai (Abe et al., 1995). Kaip teigia mokslininkai (Раицкая и др., 1999), viena svarbiausių priežasčių, d÷l kurių antibiotikai naudojami žem÷s ūkio gyvuliams, yra jų apsauginis poveikis prieš infekcijas, sukeliamas patogeninių bakterijų. Naudojant antibiotikus gyvuliams gali atsirasti antibiotikams atsparių mikroorganizmų populiacijų virškinimo trakte (Спасская, 1998). Tod÷l ir gydymas antibiotikais, vis dažniau tampa mažai efektyvus, nes mikroorganizmai pakankamai greitai pripranta prie antimikrobinių medžiagų, tuo pačiu nuo jų nukenčia simbiotin÷ mikroflora, užtikrinanti ne tik normalų virškinimo procesą, bet ir antagonistinį poveikį patogenin÷ms bakterijoms (Раицкая и др., 1999). Panaudojus antibiotikų preparatus su pašarais, gyvulio audiniuose susikaupia antibakterinių preparatų, kurių likučiai piene, pieno produktuose, m÷soje yra nepageidaujami (Abe et al., 1995). Naudojant tokią produkciją, galima sukelti pavojų žmogaus sveikatai (Раицкая и др., 1999), nes patogeniniai mikroorganizmai tampa atsparūs tiek žmonių, tiek ir gyvūnų organizme (Halfhide, 2003). Tod÷l antibiotikų, kurie pasižymi ir žalingu poveikiu komensaliai žarnyno mikroflorai, naudojimas, tur÷tų būti ribojamas (Bengmark, 1999). Europos Komisija iki 2006 metų dar leido naudoti keturis antibiotikus – avilamiciną, flavomiciną, natrio monenziną ir natrio salinomiciną – kaip augimo stimuliatorius pašaruose. Nuo 2006 metų sausio m÷nesio ES norminiai aktai draudžia naudoti antibiotikus gyvulių pašaruose (EC 2001, 2003a).
Šiuo metu pasaulyje nemažai d÷mesio kreipiama į gyvūnin÷s kilm÷s produkciją, pagamintą be pašarinių antibiotikų. Vieni iš pašarų priedų, kurie gali pakeisti auginimo stimuliatorius, yra probiotikai, prebiotikai, fermentiniai preparatai ir kt. (Haj Ayed et al., 2004; Pelícia et al., 2004).
2.1. Probiotikai
Daugiau kaip prieš šimtą metų I. I. Mečnikovas pasteb÷jo, kad žmogaus mityboje vartojami pienarūgščiai produktai – jogurtai, gali apsaugoti organizmą nuo sen÷jimo. Jo nuomone, žmogus gali gyventi ilgiau d÷l antagonistiškai aktyvių pienarūgščių mikroorganizmų. Jie eliminuoja iš žarnyno pūvančią mikroflorą ir neleidžia jos toksiškiems
metabolitams patekti į kraują. I. I. Mečnikovas įrodin÷jo, kad tik gimus gyvūnui jo virškinimo trakto gleivin÷ iš karto pasidengia mikroorganizmais, nuo kurių didele dalimi priklauso tolimesnis gyvūno vystymasis (Metchnikoff, 1907). Amerikoje 1920–1922 m. terapiniais tikslais praktiškai buvo prad÷tos naudoti acidofilin÷s laktobacilos. Tuo tarpu labiau dom÷tis probiotikais prad÷ta tik daugiau kaip prieš du dešimtmečius, kai d÷l nesaikingo antibiotikų vartojimo pablog÷jusi ekologin÷ pad÷tis suk÷l÷ žmonių ir gyvulių mikrobiocenozinius pažeidimus, paplito antibiotikams atsparios bakterijos (Fuller, 1989).
Terminą "probiotikas" apibudinti buvo siūloma daug apibr÷žimų. Mokslininkai 1965 m. pienarūgštes bakterijas ir jų išskiriamas medžiagas pavadino probiotikais arba „bioterapiniais agentais“ (Lilly and Stillwell, 1965). Lilly ir Stillwell (1965) probiotikais apibūdino vienų mikroorganizmų išskiriamas medžiagas, kurios stimuliuoja kitų mikroorganizmų augimą. Sperti (1971) „probiotiko“ terminu apibūdino audinių ekstraktą, kuris stimuliuoja mikrobų augimą. Parker (1974) pirmasis probiotikui suteik÷ tokią prasmę, kuria terminas „probiotikas“ yra suprantamas ir dabar. Jis apibūdino probiotikus kaip mikroorganizmus ir medžiagas, kurios teigiamai veikia žarnyno mikrobinį balansą. Parker (1974), apibūdinant probiotikus, išlaik÷ žodį „medžiagos“, kuris turi plačią sąvoką, į kurią įeina ir antibiotikai. Fuller (1989) patais÷ Parker'io probiotikų apibūdinimą: tai "gyvas mikrobinis pašarų priedas, kuris teigiamai veikia gyvulio organizmą, pagerinant jo žarnyno mikrobinį balansą". Dabar plačiausiai naudojamas vienas iš apibr÷žimų yra "gyvi mikroorganizmai, kurie gerina šeimininko organizmo sveikatą, kai suvartojamas jų pakankamas kiekis" (FAO/WHO, 2002). Šis apibr÷žimas reiškia, kad probiotikai turi naudingą poveikį organizmo sveikatai. O naudingas probiotikų poveikis pasireiškia: žarnyno mikrofloros homeostaz÷s reguliacija, virškinimo trakto barjerin÷s funkcijos stabilizavimu (Salminen et al., 1996), bakteriocinų išskyrimu (Mazmanian et al., 2008), fermentinį aktyvumu (Hooper et al., 2002; Timmerman et al., 2005), imunomoduliacinį poveikiu (Salzman et al., 2003), prokarcinogeninių fermentų slopinimu ir patogeninių bakterijų sugeb÷jimą kolonizuoti gleivinę slopinimu (Gill, 2003).
Žodis „probiotikai“, išvertus iš graikų kalbos, reikštų „gyvybei“. „Antibiotikai“ yra priešingas terminas, kuris reiškia „nukreiptas prieš gyvybę“.
Šiuolaikin÷ probiotinių bakterijų sistematika apima pieno rūgšties bakterijų gentis – Lactobacillus, Bifidobacterium ir Streptococcus (Klein et al., 1998), mieles bei siūlinius grybus (Parvez ir kt., 2006). Dauguma mokslininkų probiotikams priskiria eubiotikus, tai normalieji virškinamojo trakto atstovai. Dažniausiai tai bifidobakterijos ir pieno rūgšties Lactobacillus genties mikroorganizmai. Pienarūgšt÷s bakterijos yra svarbiausi mikroorganizmai, tiesiogiai susiję su virškinimo traktu (Klein et al., 1998). Nuolat būdamos
virškinamajame trakte šios bakterijos atlieka apsauginę funkciją. Jų d÷ka žarnyne labai sumaž÷ja nepageidaujamų gramteigiamų (propiono bakterijų) ir gramneigiamų (Esherichia coli, Citrobakter) bakterijų, grybų (Rizopus, Cordiceps), mielių (Saccharomyces, Candida pintolepessii).
Kaip nurodo Rolfe (2000), geriausiai šiuo metu ištirti probiotiniai mikroorganizmai yra pieno rūgštį gaminančios bakterijos, ypatingai Lactobacillus spp. ir Bifidobacterium spp. Lactobacillus gentis yra pagrindin÷ virškinimo trakto vietinių mikroorganizmų dalis ir turi svarbią reikšmę virškinimo trakto ligų profilaktikoje (Tannock, 1999; Vaughan et al., 1999). Lactobacillus genties probiotiniai mikroorganizmai teigiamai veikia šeimininko sveikatą bei sugeba prisitvirtinti prie įvairių gyvulių rūšių virškinimo trakto epitelio ląstelių ir gleivin÷s (Ouwehand at al., 2000). Mikroorganizmai, kurie pasižymi probiotiniu veikimu žmonių ir gyvūnų mityboje (Parvez et al., 2006):
• Lactobacillus sp.: L. acidophilus, L. casei, L. delbrueckii ssp. (bulgaricuss), L. cellobiosus, L. fermentum, L. lactis, L. curvatus, L. plantarum, L. reuteri, L. brevis ir L. rhamnosum;
• Bifidobacterium sp.: B. bifidum, B. adolescentis, B. animalis, B. infantis, B. thermophilum ir B. longum;
• Enterococcus sp.: E. faecalis ir E. faecium;
• Streptococcus sp.: S. cremoris, S. salivarius, S. diacetylactis, S. intermedius ir S. lactis;
• Kitos: Leuconostoc, Pediococcus, Propionibacterium ir Bacillus; • Miel÷s: Saccharomyces, Aspergillus cerevisiae A. niger ir A. oryzae.
2.2. Probiotinių mikroorganizmų gaminamos ir išskiriamos medžiagos
Probiotikai, kurių pagrindą sudaro gyvūnų virškinamojo trakto mikroorganizmai, sugeba sintetinti įvairias biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, antibiotikus, fermentus, aminorūgštis ir kt. medžiagas. Jos reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, profilaktiškai veikia žarnyno ligas, stimuliuoja gyvūnų augimą.
Bakteriocinai. Probiotin÷s bakterijos ribosomose sintezuoja antimikrobines medžiagas – polipeptidus, kurie dar vadinami bakteriocinais (Eijsink et al., 2002). Anderssen ir kt. (1998) nustat÷, kad Lactobacillus plantarum gamina šiuos bakteriocinus: plantariciną A (PlnA), PlnE, PlnF, PlnJ, PlnK, PlnN, PlnEF ir PlnJK. Šių bakteriocinų antagonistinį
aktyvumą Anderssen ir kt. (1998) nustat÷ nanomolin÷se koncentracijose. Gonzalez ir kt. (1994 ir 1996) pavyko nustatyti, kad L.plantarum gamina plantariciną C, kuris nužudo jautriąsias ląsteles veikiant per citoplazminę membraną. Šis bakteriocinas yra baktericidiškas jautrioms kultūroms ir kai kuriais atvejais sukelia ląstelių lizę. Klaenhammer (1988) teigia, kad bakteriocinai dažnai turi siaurą inhibitorinį spektrą. Eijsink ir kt. (2002) nurodo, kad tai laktobacilos kompensuoja gamindamos keletą bakteriocinų, kurie priskiriami skirtingoms klas÷ms ir turi skirtingą inhibitorinį spektrą. Didžioji dauguma bakteriocinų slopina Gr+ bakterijas, kiti – bulgaricinas, acidolinas, laktocidas, acidofilinas ir nebaltymin÷ medžiaga reuterinas veikia prieš daugelį Gr+ ir Gr– bakterijų, mieles ir grybus (Nemcova, 1997).
Kitos antibiotin÷s medžiagos – vandenilio peroksidas, lizocimas, interferonas, interleukinas. Pienarūgščių bakterijų antagonistinis aktyvumas patogeninei ir sąlygiškai patogeninei mikroflorai yra susijęs su jų sugeb÷jimu sintezuoti daugybę antibiotinių medžiagų, vandenilio peroksidą, lizocimą, interferoną, interleukiną, o taip pat antagonistinis aktyvumas susijęs su adhezin÷mis ir imunomoduliuojančiomis savyb÷mis (Сидоров и др., 2000). Шевелева (1999) teigia, kadL.fermentum gaminamas lizocimas pagerina laktobacilų adhezines savybes, paryškina imunomoduliuojančias, antianemines, regeneraciją stimuliuojančias bei kitas biologines savybes.
Vitaminai, fermentai, amino rūgštys. Be antibiotinių medžiagų pieno rūgšties bakterijos sintetina ir biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, fermentus, amino rūgštis (Жирков и Братухин, 1999). Pienarūgšt÷s bakterijos ir jų probiotiškai aktyvios ląstelin÷s medžiagos reguliuoja virškinimo trakto biologinius procesus, skatina maisto medžiagų įsisavinimą ir gyvulių augimą (Шевелева, 1999). Naidu ir kt. (1999) bei Rolfe (2000) nustat÷, kad laktobacilų gaminamos medžiagos slopina bakterijų fermentus, dalyvaujančius žarnyno kancerogenų sintez÷je.
Organinių rūgščių gamyba. Antagonistiniu aktyvumu laktobacilos pasižymi ir gamindamos rūgštis. Laktobacilų organinių rūgščių gamyba yra pagrindinis faktorius, reguliuojantis žarnyno mikroorganizmų aktyvumą (Nemcova, 1997). Dažniausiai gaminama pieno rūgštis, kuri, kaip teigia Naidu ir kt. (1999), slopina rūgštims jautrių patogeninių ir puvimo mikroorganizmų vystymąsi. Daugelis enteropatogeninių mikroorganizmų auga neutralioje arba lengvai šarmin÷je terp÷je, tod÷l rūgštin÷ aplinka pastariesiems yra nepalanki. Laktobacilos d÷l antimikrobinių mechanizmų užkerta kelią žarnyno patogenų vystymuisi bei dauginimuisi (Naidu et al., 1999).
2.3. Probiotikų veikimo mechanizmas
Norint suprasti probiotikų poveikį, svarbu žinoti virškinimo trakto fiziologiją, mikrobiologiją ir virškinimo procesus. Virškinimo procesas prasideda iš karto, kai maistas patenka į burną ir skrandį, o mikroorganizmai esantys virškinimo trakte gali veikti naudingu, žalingu ar neutraliu būdu. Mikroorganizmai plonojoje ir storojoje žarnoje užbaigia virškinimo procesus. Yra žinoma, kad kai kurie žarnyno mikroorganizmai gamina vitaminus, yra nepatogeniški, nesukelia puvimo proceso ir koreliuoja su sveika žarnyno flora. Mikrobų galutiniai apykaitos produktai yra organin÷s rūgštys (pieno ir acto rūgštys), kurios sumažina žarnyno turinio pH ir sukuria mažiau tinkamas sąlygas kenksmingoms bakterijoms. Probiotikai taip pat gali tur÷ti įtakos kitoms žarnyno gleivin÷s apsaugin÷ms funkcijoms įskaitant antibakterinių peptidų, gleivių sintezę ir sekreciją. Virškinimo trakto gleivin÷s didelis paviršiaus yra kaip barjeras tarp "kūno vidaus" ir "kūno išor÷s". Kartu šį gleivin÷s paviršių mikrobai ir svetimi antigenai kolonizuoja arba pereina per virškinimo traktą ir sąveikauja su svarbiais imunin÷s sistemos komponentais. Ši sąveika stimuliuoja imuninę sistemą ir paruošia ją optimaliai veiklai. Normalūs virškinimo trakto mikroorganizmai sustiprina žarnyno gleivin÷s barjerinę funkciją, sumažina bakterijų ir antigenų patekimą iš žarnyno į kraują. Ši funkcija sumažina infekcijos pasireiškimą ir galbūt alergines reakcijas į maisto antigenus (Parvez et al., 2006).
Probiotikų veikla pasireiškia vietiniu poveikiu į organizmą – normalizuoja virškinimo trakto mikroflorą, o taip pat veikia organizmą sistemiškai – gerina viso organizmo sveikatą. Probiotikai apsaugo virškinimo traktą nuo infekcijos suk÷l÷jų, skatina imuninę reakciją, veikia antimutageniškai, antikancerogeniškai, antialergiškai ir antitoksiškai (Cunningham-Rundles et al., 2000; Fuller and Gibson, 1997; Сидоров и др., 2000; Жирков и Братухин, 1999).
Probiotikų veikimo mechanizmas yra paremtas tarpusavio konkurencija tarp normalios ir sąlygiškai patogenin÷s mikrofloros. Skirtingo laipsnio disbakterijoz÷s pasireiškimas yra susijęs su bifidobakterijų ir laktobakterijų deficitu virškinimo trakte. Bifidobakterijų ir laktobakterijų sumaž÷jimas nepalankiai veikia žarnyno sekrecinę funkciją, įsiurbimo procesus. D÷l to sutrinka baltymų, lipidų, mineralinių medžiagų apykaita (Панин и Малик, 2004). Probiotiniai mikroorganizmai konkuruoja su patogenine mikroflora d÷l maisto medžiagų ir vietos virškinamajame trakte. Epitelis pasidengia plonu naudingųjų bakterijų
sluoksniu, kurios konkuruoja su sąlyginai patogenin÷mis bakterijomis, taip jos trukdo joms prisitvirtinti ir daugintis virškinamajame trakte. Probiotikai padeda geriau pasisavinti pieno ir lakiųjų riebalų rūgščių produktus, kurie užtikrina pastovų pH žarnyne, taip pat greičiau susiformuoja mikrofloros tarpusavio santykis (Mingan, 2001).
Probiotikai teigiamai veikia gyvūnų sveikatingumą d÷l jų grandininio veikimo mechanizmo. Literatūroje skiriami du skirtingi bakterijų populiacijų tipai, kurie gali egzistuoti virškinimo trakte. Pirmasis glaudžiai susijęs su virškinimo trakto epiteliu, antrasis – sutinkamas žarnyno turinyje. Populiacijos, galinčios lengvai įsitvirtinti virškinimo trakte, gali būti ir naudingos, ir žalingos. Jei įsitvirtina naudingos bakterijos, tada jos teigiamai veikia gyvūno organizmą. Geriausiai, jei virškinimo trakte susikuria ir visą gyvenimą palaikomos specifiškai naudingos bakterijos. Tod÷l auginamiems gyvūnams reikia sudaryti visas būtinas sąlygas savitam mikrobiniam balansui palaikyti. Tai užtikrinti gamtin÷mis sąlygomis yra be galo sunku, bet jeigu su pašariniais priedais gyvūnai nuolatos gaus reikalingų mikroorganizmų, žarnyno mikrobinis balansas bus išlaikytas (Rolfe, 2000).
Probiotikų efektyvumo esm÷ – skatina teigiamus gyvūnų virškinimo trakto metabolinius pokyčius, gerina maisto medžiagų pasisavinimą, didinti organizmo atsparumą, veikia antagonistiškai prieš sąlyginai patogeninę mikroflorą ir t.t. Šiuos probiotikų veikimo mechanizmus, Ishibashi ir Yamasaki (2001) pavadino probiotiniu poveikiu. Mokslininkai teigia, kad probiotikai pasižymi tokiu probiotinių veikimu (Bengmark, 1998; Bezkorovainy, 2001; Rolfe, 2000):
• Mažina žarnų turinio pH d÷l pieno, acto, propiono, riebiųjų rūgščių gamybos ir sudaro nepalankią terpę puvimo bakterijų vystymuisi;
• Veikai antagonistiškai prieš sąlyginai patogenines bakterijas d÷l bakteriocinų, vandenilio peroksido gamybos, kitų antimikrobinių medžiagų gamybos;
• Stabdo toksiškų aminų ir amoniako susidarymą, neutralizuoja toksines medžiagas; • Probiotin÷s bakterijos konkuruoja su sąlygiškai patogeniniais mikroorganizmais d÷l
adhezijos receptorių, kurie išsid÷stę ant virškinimo trakto gleivin÷s bei konkuruoja d÷l maisto medžiagų;
• Naudingosios probiotin÷s bakterijos iškloja virškinimo trakto gleivinę biosluoksniu, kuris neleidžia prasiskverbti sąlyginai patogenin÷ms bakterijoms;
• Probiotinių bakterijų antigenai ir medžiagų apykaitos produktai skatina imunokompetentinių ląstelių aktyvaciją bei stimuliuoja imunitetą;
• Gamina biologiškai aktyvias medžiagas – virškinimo fermentus, B grup÷s vitaminus, antienterotoksinus;
• Gerina virškinimą, pagerina vitaminų ir mineralų absorbciją; skatina vietin÷s mikrofloros augimą;
• Slopina bakterinius fermentus, kurie dalyvauja žarnyne kancerogeninių medžiagų sintez÷je;
• Pagerina laktoz÷s skaidymą; • Gerina žarnyno motoriką;
• Slopina antibiotikų sukeltą diar÷ją; • Apsaugo nuo žarnyno infekcijų; • Mažina cholesterolio kiekį;
• Gamina kitas biologiškai aktyvias medžiagas, augimo faktorius.
Pagrindin÷ kliūtis išlikti probiotiniams mikroorganizmams gyvybingiems virškinimo trakte yra skrandžio rūgštingumas bei tulžies druskų poveikis.Atsparumas tulžiai yra viena iš svarbiausių probiotinių padermių savybių (Bezkorovainy, 2001). Laktobacilos turi sugeb÷ti išgyventi plonojoje žarnoje įtakojamos aktyvių tulžies fermentų (De Smet et al., 1995).
Sarem ir kt. (1996) bei Jacobsen ir kt. (1999) tyrimai rodo, kad laktobacilos išskirtos iš aplinkos šaltinių, pvz. augalų, gali pasižym÷ti adhezija prie žinduolių epitelio ląstelių. Laktobacilos d÷l specialių struktūrų, vadinamų adhezinais, gali prisitvirtinti prie žarnyno gleivin÷s. Gleivin÷s ląstelių paviršiuje yra specifiniai receptoriai, prie kurių laktobacilos prisitvirtina ir suformuoja mikrokolonijas (Bengmark, 1998). Adlerberth ir kt. (1996) tvirtina, kad Lactobacillus plantarum pasižymi unikalia savybe prisitvirtinti prie žarnų gleivin÷s per manoz÷s receptorius, o tai nebūdinga Gr+ bakterijoms, bet būdinga Gr– bakterijoms. Ši savyb÷ įgalina L.plantarum varžytis su patogenin÷mis bakterijomis (pvz. salmonel÷mis) d÷l manoz÷s receptorių (Adlerberth et al., 1996; Bengmark, 1998). O patogeninių bakterijų adhezija yra svarbiausias mechanizmas, leidžiantis joms įsitvirtinti žarnyne (Patti and Höök, 1994).
2.4. Probiotinių preparatų savyb÷s
Visi probiotiniai preparatai turi pasižym÷ti tokiomis savyb÷mis:
• Turi būti nekenksmingi net ir žymiai viršijus nurodytas naudojimo normas; • Turi būti ekologiški;
• Pasižym÷ti aukštu fermentiniu aktyvumu, kuris leidžia reguliuoti ir stimuliuoti virškinimą, veikti antialergiškai ir antitoksiškai;
• Stiprinti imuninę sistemą;
• Turi būti atsparūs technologiniams procesams ir stabilūs saugant (Bezkorovainy, 2001; Mingan, 2001).
Probiotikai gali būti įvairiuose pavidaluose – tablet÷s, kapsul÷s, milteliai, pastos. Jie privalo išlikti gyvybingi rūgščioje skrandžio aplinkoje, turi būti atsparūs tulžies druskoms. Probiotikai palaiko tam tikrą žarnyno turinio rūgštingumą taip sudarydami nepalankias sąlygas patogeniniams mikroorganizmams (Тулемисова, 2001).
Svarbu tai, kad probiotikai gali būti antibiotikų pakaitalas. Antibiotikai sutrikdo normalią žarnyno mikroflorą, o ją atgaivinti padeda probiotikai. Gydymas antibiotikais palieka žarnyną be normalios mikrofloros, tod÷l galimos infekcin÷s ligos su atsparių bakterijų atsiradimu bei įsitvirtinimu žarnyne (Gibson, Fuller, 2000). Naudojant natūralius ir ekologiškus probiotikus, probiotin÷s bakterijos išlaisvina „imunines“ ląsteles, kurios gali daugintis ir naikinti į žarnyną patenkančias patogenines bakterijas, absorbuoja jų antigenus ir taip stiprinti imuninę sistemą. Labai svarbu, kad probiotiko bakterijų nenužudytų antibiotikai ir preparatas į organizmą patektų anksčiau nei infekcijos suk÷l÷jai. Žarnyne probiotin÷s bakterijos užtikrina rūgščią terpę, kuri yra nepalanki infekcijos suk÷l÷jams (Gibson, Roberfroid, 1995).
Probiotiniai mikroorganizmai turi būti gyvybingi, lengvai atpažįstami ir identifikuojami, nepatogeniški ir sudaryti iš gramteigiamų bakterijų. D÷l šių priežasčių, prieš perkant ir panaudojant probiotiką, reik÷tų jį iširti laboratorijoje. Svarbu žinoti, kiek jame iš tikrųjų yra gyvų bakterijų. Probiotikai taps beverčiais jeigu:
• preparate nebus reikiamo bakterijų kiekio;
• preparatas bus laikomas netinkamomis sąlygomis (d÷l šios priežasties gali pablog÷ti bakterijų gyvybingumas);
• bakterijos sudarančios preparatą bus neatsparios tulžies poveikiui;
• jei probiotikai bus veikiami antagonistinių antibiotikų, dezinfekcinių medžiagų, antimikoplazminių vaistų, kokcidiostatikų.
2.5. Probiotinių mikroorganizmų galimas patogeniškumas
Mokslin÷je literatūroje yra pateikiama duomenų, kad probiotiniai mikroorganizmai atitinkamais atvejais gali sukelti sveikatos sutrikimų (Harty et al., 1994; Berg, 1996). Mikrobinių asociacijų sud÷tyje jie gali sukelti dantų kariesą, reumatinę kraujagyslių ligą, septicemiją ir infekcinį endokarditą (L.plantarum), opinius vulvitus ir gastritus (sergantiems piktybiniais navikais), o taip pat chorioamnionitus. Laktobacilos yra pavojingos organizmams su nusilpusia imunine sistema ir gaunantiems plataus spektro antibiotikus. Dauguma laktobacilų padermių turi savybę jungtis prie kolageno. Tod÷l esant širdies vožtuvų pažeidimui, laktobacilos kolonizuoja pažeistas endotelio vietas. Vietin÷ (indigenin÷) virškinimo trakto mikroflora gali praeiti gleivin÷s barjerą ir silpniems organizmams sukelti sisteminę infekciją. Yra užregistruoti tik pavieniai sunkių infekcijų atvejai, kuriuos suk÷l÷ probiotin÷s bakterijos (Donohue and Salminen, 1996). Donohue ir Salminen (1996) nustat÷, kad ūmi toksiška probiotinių bakterijų doz÷ (DL50) yra daugiau kaip 6g/kg gyvulio svorio.
2.5. Probiotikų veiksmingumas ir sauga
Yra sunku rasti priemonių tiksliai įvertinti probiotikų veiksmingumą (Rolfe, 2000), bet įvairūs tyrimai apie laktoz÷s toleranciją, diar÷jos pasireiškimą, žarnyno v÷žinių procesų atsiradimą bei kiti tyrimai parodo, kad pieno rūgšties bakterijų kasdien÷ paros doz÷ yra būtina norint įvertinti probiotikų veiksmingumą (Rembacken et al. 1999). Deja, probiotinių bakterijų koncentracija maisto produktuose, probiotikuose labai skiriasi ir šiuo metu n÷ra nacionalinių standartų nurodančių bakterijų kiekį, kuris reikalingas probiotikuose, jogurte ar kituose fermentuotuose produktuose. Pieno produktų saugumo epidemiologiniai duomenys (Reddy et al. 1973; Saavedra et al. 1994; Rolfe 2000) ir išsami probiotikų saugos duomenų apžvalga (Ouwehand et al. 2002) neįrodo, kad probiotikai gali būti susiję su žmonių infekcijomis. Tačiau visada lieka galimyb÷, kad specifinių probiotinių padermių vartojimas gali sukelti
infekciją. Maisto pramon÷ turi atidžiai įvertinti visų naujų probiotikų rūšių ir padermių saugumą ir veiksmingumą prieš įtraukiant juos į maisto produktus (Parvez et al., 2006).
Probiotikų pageidaujamos sveikatos gerinimo savyb÷s ir saugumo kriterijai, pateikti 1 lentel÷je.
1 lentel÷. Probiotikų saugumo kriterijų charakteristika (Gaggia et al., 2010) Netoksiški, nepatogeniški;
Tiksli padermių identifikacija; Natūralus žarnyno mikroorganizmas;
Išgyvenimas, kolonizacija, metabolinis aktyvumas žarnyne. Šie požymiai įmanomi, jei: • pasižymi atsparumu skrandžio sultims ir tulžiai;
• išsilaiko virškinimo trakte;
• pasižymi adhezija prie žarnyno epitelio arba gleivin÷s; • konkuruoja su vietine mikroflora;
Antimikrobinių medžiagų gamyba;
Pasižym÷jimas antagonistin÷mis savyb÷mis prieš patogenines bakterijas; Imuninio atsako moduliacija;
Turi bent vieną moksliškai įrodytą sveikatos gerinimo savybę; Genetiškai stabilios;
Paderm÷s stabilumas išsaugant pageidaujamas savybes perdirbimo, laikymo ir tiekimo metu; Gyvybingumas esant didelei populiacijai;
Pramoninių procesų metu turi išlikti pageidaujamos organoleptin÷s bei technologin÷s savyb÷s.
2.6. Probiotikų panaudojimas gyvulininkyst÷je
Ūkio paskirties gyvūnai dažnai yra veikiami aplinkos veiksnių, kurie gali sukelti žarnyno ekosistemos pažeidimus ir gali būti rizikos veiksnys vystytis infekcijoms. Kiekviena gyvulių rūšis turi savo kritinį tašką gamybos grandin÷je. Pavyzdžiui, auginant kiaules, didžiausios stresin÷s situacijos susidaro nujunkymo metu ir po nujunkymo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu būdingas staigus, tačiau laikinas ÷dimo sumaž÷jimas, d÷l to pablog÷ja gyvūnų augimas. Visi šie veiksniai gali neigiamai veikti imunin÷s sistemos funkcijas ir žarnyno
mikrofloros pusiausvyrą (Modesto et al., 2009), d÷l to atsiranda žarnyno veiklos sutrikimų, pasireiškia infekcin÷s ligos ir viduriavimas. Šiuo metu daug÷ja mokslinių tyrimų naudojant probiotikus, siekiant sumažinti patogenų įtaką ir palengvinti virškinimo trakto ligų simptomus.
Probiotikai – veiksminga priemon÷ žem÷s ūkio gyvulių fiziologin÷ms funkcijoms gerinti, disbakteriozei gydyti ir profilaktikai (Oberauskas, 2004). Naudojant probiotikus pager÷ja pašarų ÷damumas, maisto medžiagų virškinamumas (Šimkus, 2001 a,b), maž÷ja pašarų sąnaudas produkcijos vienetui (Šimkus, 2002), did÷ja priesvoriai (Kvietkut÷ ir kt., 2005; Jukna ir Šimkus, 2001; Šimkus, 2001 a,b; Olberkien÷, 2005), did÷ja gyvulių m÷singumas, ger÷ja m÷sos kokyb÷ (Jukna ir kt., 2005; Jukna et al., 2005), maž÷ja gyvulių sergamumas virškinimo trakto ligomis (Oberauskas, 2004). Įvairūs probiotikai veikia skirtingai: vieni jų gyvulių produktyvumui daro didesnę įtaką, kiti – mažesnę (Šimkus, 2002)
Užsienio šalių tyrimų duomenimis (Harrison et al., 1988; Wallace, 1994; Williams et al., 1991), karv÷s, šeriamos mielių preparatais, su÷da daugiau pašarų, daugiau pasisavina sausųjų medžiagų, ląstelienos, d÷l to padid÷ja pieno primilžis, pager÷ja pieno kokyb÷, karv÷s turi mažiau virškinimo problemų.
3. Tyrimo metodai ir medžiagos
Šiame darbe analizuoti ir palyginti 2005–2010 metais publikuotų mokslinių straipsnių duomenys. Analizuoti ir vertinti duomenys gauti atlikus tyrimus su galvijais ir kiaul÷mis. Didesnę dalį duomenų sudaro Lietuvos mokslininkų atlikti bandymai (2 lentel÷).
2 lentel÷. Tyrimo objektas ir analizuoti rodikliai Probiotiko pavadinimas /
probiotinis (-iai) mikroorganizmas (-ai)
Analizuoti rodikliai Šaltinis
Tyrimai su galvijais
Yeasture-W Buliukų augimo intensyvumas.
Skerdenos kokyb÷. M÷sos kokyb÷.
Jukna ir kt., 2005
Yeasture-W, Microbond Buliukų augimo intensyvumas. Skerdenos kokyb÷.
M÷sos kokyb÷.
Bendikas ir kt., 2009
Levucell® SC Pieno rodikliai Želvyt÷ ir kt., 2006
Saccharomyces cerevisae 1026 Pieno rodikliai Pikelis ir kt. 2006 Tyrimai su kiaul÷mis
Bacillus licheniformis DSM 5749
Bacillus subtilis DSM 5750
Kiaulių augimo intensyvumas. Sudikas ir kt., 2009
Enterococcus faecium Kiaulių augimo intensyvumas. Jerešiūnas ir kt., 2006 Yeasture ir Microbond Kiaulių augimo intensyvumas.
Skerdenos kokyb÷. M÷sos kokyb÷.
Jukna et al., 2005
LABYuc-probio Kiaulių augimo intensyvumas. Skerdenos kokyb÷.
M÷sos kokyb÷.
Jukna, Šimkus, 2007
Lactobacillus amylovorus, Enterococcus faecium mišinys
Kiaulių augimo intensyvumas. Ross et al., 2010
Antroje lentel÷je pateikti probiotikai savo sud÷tyje turi probiotinius mikroorganizmus, kurie pateikti 3 lentel÷je.
3 lentel÷. Probiotikų preparatų aktyvūs komponentai
Preparatas Sud÷tis
LABYuc-probio Lactobacillus casei/paracasei, Lactobacillus brevis, Lactobacillus plantarum, Saccharomyces cerevisae, fitobiotiko Yucca Schidigera pudra.
Yeasture-W Saccharomyces cerevisae
Levucel® SC Saccharomyces cerevisiae CNCM 1077
Yeasture Saccharomyces cerevisiae, Lactobacillus acidophillus, Lactobacillus casei, Streptococcus faecium, Bacillus subtilis
Microbond Saccharomyces cerevisiae, Lactobacillus acidophillus, Streptoccocus faecium, Bacillus subtilis
3.1. Tyrimų sąlygos
Č. Jukna su bendraautoriais (2005) atliko bandymą su Lietuvos juodmargių veisl÷s buliukais likus trims m÷nesiams iki jų realizacijos. Grup÷se buvo po 6 buliukus. Bandomosios grup÷s buliukai papildomai gavo 2 kg/t probiotiko Yeasture–W. Buvo nustatomas buliukų kūno mas÷s dinamika sveriant vieną kartą per m÷nesį prieš rytinį š÷rimą, taip pat bandymo pradžioje ir pabaigoje. Pagal sv÷rimų duomenimis buvo apskaičiuotas priesvoris per parą. Bandymo pabaigoje atliktas buliukų kontrolinis skerdimas pagal Bulių įvertinimo pagal palikuonių pen÷jimosi ir m÷sines savybes metodiką (1997). Kontrolinių skerdimų metu buvo nustatyta priešskerdimin÷ mas÷, šiltos skerdenos mas÷, skerdenos išeiga, skerdenos klubo– šlaunies dalies mas÷ ir išeiga, m÷sos kokyb÷. M÷sos kokyb÷s tyrimams m÷ginys buvo paimtas iš ilgiausiojo nugaros (Musculus longissimus dorsi) raumens ties 11–13 šonkauliais. Nustatyta m÷sos chemin÷ sud÷tis ir fizin÷s bei chemin÷s savyb÷s.
P. Bendikas su bendraautoriais (2009) atliko bandymą su Lietuvos juodmargių veisl÷s buliukais ir augino juos iki 13 m÷n. amžiaus. Grup÷se buvo po 5 buliukus. Nuo 20 amžiaus dienos iki 3 m÷n. amžiaus bandomosios grup÷s buliukai gavo pieno pakaitalo su probiotikais (į 1 toną sauso pieno pakaitalo buvo prid÷ta 1 kg Yeasture-W ir 1 kg Microbond). Nuo 3 m÷n. iki 13 m÷n. amžiaus buliukai abiejų grupių buvo auginami ir šeriami vienodai, t.y. be probiotikų priedo. Bandymo pabaigoje buvo įvertinti šie rodikliai: priesvoris per parą (bandymo eigoje ir pabaigoje), skerdenų raumeningumas ir riebalingumas pagal SEUROP klasifikaciją; m÷sos faršo bei ilgiausiojo nugaros raumens chemin÷ sud÷tis bei kiti m÷sos kokyb÷s rodikliai.
R. Želvyt÷ su bendraautoriais (2006) bandymą atliko su Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷mis tvartiniu periodu. Bandomosios grup÷s karv÷s 58 dienas papildomai su pašarais gavo probiotiko Levucell: 1-7 d. 1 g/d; 8-58 d. 0,5 g/d. Probiotiko Levucell sud÷tyje mielių Saccharomyces cerevisiae CNCM 1077 koncentracija buvo 2,0×1010 KSV/g. Bandymo pradžioje ir pabaigoje buvo nustatyta: primelžto pieno kiekis, pieno riebalai, baltymai, laktoz÷, šlapalas, somatinių ląstelių skaičius.
V. Pikelis su bendraautoriais (2006) bandymą atliko su vidutin÷s laktacijos karvių grup÷mis (po veršiavimosi pra÷jus vidutiniškai 60 d.) ganykliniu laikotarpiu. Bandomosios grup÷s karv÷s papildomai su kombinuotaisiais pašarais gavo po 50 g gyvų mielių Saccharomyces cerevisiae1026. Kokia gyvų ląstelių koncentracija 1 g, autoriai straipsnyje nepateikia. Bandymo trukm÷ buvo 120 d. Kas m÷nesį buvo atliekamas kontrolinis melžimas, kurio metu buvo nustatomas primilžis, pieno riebalai, baltymai, laktoz÷, pieno ur÷ja, somatinių ląstelių skaičius.
G. Sudikas su bendraautoriais (2009) atliko bandymą su Vokietijos landrasų ir Norvegijos landrasų mišrūnais. Buvo sudarytos 3 kiaulių grup÷s po 29 gyvulius kiekvienoje – kontrolin÷, 1 bandomoji ir 2 bandomoji grup÷s. Bandomosios kiaulių grup÷s papildomai gavo probiotikų Bacillus licheniformis DSM 5749 (1,6×109 KSV/g) ir Bacillus subtilis DSM 5750 (1,6×109 KSV/g) sporų santykiu 1:1. Pirma bandomoji grup÷ kiaulių gavo šio mišinio 400 g/t kombinuotojo pašaro, antroji bandomoji – 600 g/t. Bandymas truko 80 dienų. Kiaulių augimo intensyvumui įvertinti, kiaul÷s buvo sveriamos bandymo pradžioje, v÷liau kas m÷nesį ir bandymo pabaigoje.
A. Jerešiūnas su bendraautoriais (2006) atliko bandymą su norvegų landrasų, jorkšyrų (paršavedžių) ir norvegų diurokų (kuilių) mišrūnais. Buvo sudarytos dvi kiaulių grup÷s, po 16 gyvulių kiekvienoje. Bandomosios grup÷s kiaul÷s buvo šeriamos visaverčiais kombinuotaisiais pašarais su probiotiko „Biomin Imbo“ (Enterococcus faecium 0,75x108 KSV/kg) priedu (0,15 proc. raciono sud÷ties). Bandymas truko 106 dienas. Mas÷s prieaugiui nustatyti kiaul÷s buvo sveriamos bandymo pradžioje, v÷liau – kas m÷nesį ir bandymo pabaigoje.
Č. Jukna su bendraautoriais (2005) atliko bandymą su Vokietijos landrasų ir Pjetr÷nų 45 dienų amžiaus mišrūnais. Buvo suformuotos viena kontrolin÷ ir dvi bandomosios grup÷s po 15 kiaulių kiekvienoje grup÷je. Pirmajai bandomajai grupei racione papildomai buvo įmaišyta probiotiko Yeasture 2 kg/t, antrajai bandomajai – probiotiko Microbond 2 kg/t kombinuotojo pašaro. Nustatant kiaulių augimo intensyvumą, buvo atliekami sv÷rimai – bandymo pradžioje, kas m÷nesį ir bandymo pabaigoje. Kontrolinio skerdimo metu buvo nustatyta skerdenos mas÷,
skerdenos išeiga, kair÷s skerdenos pusel÷s mas÷, kumpio išeiga bei atliktas iškaulinimas. M÷sos kokybei įvertinti iš ilgiausiojo nugaros raumens ties paskutiniais šonkauliais buvo paimti 500 g svorio m÷sos m÷giniai. Atlikti tyrimai: sausųjų medžiagų kiekis, m÷sos pH, m÷sos vandens rišlumas, nustatyti virimo nuostoliai, m÷sos kietumas, pelenų, riebalų, baltymų kiekis m÷soje, baltymų visavertiškumas.
V. Jukna ir A. Šimkus (2007) atliko bandymą taip pat su Vokietijos landrasų ir Pjetr÷nų 45 dienų amžiaus mišrūnais. Buvo suformuotos kontrolin÷ ir bandomoji grup÷s po 10 kiaulių kiekvienoje. Bandomajai grupei į pašarus buvo įmaišoma 2 kg/t probiotiko „LABYuc-probio“. Kiaul÷s buvo sveriamos bandymo pradžioje, kas m÷nesį ir bandymo pabaigoje. Bandymo pabaigoje atliktas kontrolinis skerdimas. Kontrolinio skerdimo metu buvo nustatyta skerdenos mas÷, skerdenos išeiga, kair÷s skerdenos pusel÷s mas÷, kumpio išeiga bei atliktas iškaulinimas. Atlikti m÷sos tyrimai: sausųjų medžiagų kiekis, m÷sos pH, spalvingumas, m÷sos vandeningumas, vandens rišlumas, nustatyti virimo nuostoliai, m÷sos kietumas, pelenų, riebalų, baltymų kiekis m÷soje, baltymų visavertiškumas.
Ross su bendraautoriais (2010) atliko bandymą su 35 dienų amžiaus Jorkšyrų veisl÷s kuiliukais, kuriuos suskirst÷ į dvi grupes po 15 gyvūnų. Bandomajai kuiliukų grupei autoriai kas dieną 5 savaites peroraliai papildomai suduodavo po 3 ml jų pačių pagaminto probiotiko sudarytos iš Lactobacillus amylovorus ir Enterococcus faecium mišinio 1:1. Probiotiko koncentracija buvo 108 KSV/ml. Kontrolinei kuiliukų grupei autoriai tuo tarpu suduodavo 3 ml sterilaus vandens. Kas savaitę buvo nustatoma kuiliukų mas÷, pašaro suvartojimas, bei apskaičiuojamas pašaro suvartojimo efektyvumas vidutinę savait÷s kūno masę padalinus iš vidutinio savait÷s pašaro suvartojimo kiekio.
3.2. Statistin÷ analiz÷
Mokslininkai duomenis apdorojo statistin÷mis programomis – Statistica (Sakalauskas, 2003), „R“ statistinių paketu (Venables and Smith, 2005). Skirtumų patikimumas tarp grupių nustatytas pagal Stjudentą.
Mokslininkų tyrimų rezultatai vertinti tarpusavyje palyginant skirtingų probiotikų poveikį (proc.) atitinkamiems rodikliams.
4. Tyrimų rezultatai
4.1. Probiotikų įtaka galvijų augimo intensyvumui
4 lentel÷je pateikti buliukų augimo intensyvumo duomenys, kuriuos gavo Č. Jukna su bendraautoriais (2005).
4 lentel÷. Probiotiko Yeasture-W įtaka buliukų augimo dinamika Buliukų mas÷, kg Sv÷rimo laikotarpis
Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷ (Yeasture-W)
Bandymo pradžioje 366,0±5,40 370,0± 0,0
Po 30 dienų 385±6,12 391,3±4,08
Po 60 dienų 408,3±7,36 418,7±2,04
Po 90 dienų 448,3±12,42 460,0±9,35
Vidutinis priesvoris per parą, g 914±113 1000±104
Šie duomenys įrodo, kad buliukai papildomai gavę probiotiko Yeasture-W per parą vidutiniškai priaugo 86,0 g, arba 9,4 proc. daugiau (p>0,05) negu kontrolin÷s grup÷s buliukai.
5 lentel÷je pateikiami buliukų augimo intensyvumo duomenys, kuriuos gavo P. Bendikas su bendraautoriais (2009).
5 lentel÷. Probiotikų Yeasture-W ir Microbond įtaka buliukų augimo dinamika Vidutinis priesvoris per parą, g
Sv÷rimo laikotarpis Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷ (Yeasture-W ir Microbond) Nuo 20 d. iki 3 m÷n. 835 859 4–6 m÷n. 830 972* 1–6 m÷n. 833 916 7–13 m÷n. 975 986 1–13 m÷n. 909 953 *p<0,05
Šie duomenys parodo, kad probiotikų priedas mažai tur÷jo įtakos buliukų augimo intensyvumui per pirmus 3 m÷nesius. Rezultatas yra statistiškai nepatikimas. Nebeskiriant probiotikų bandomosios grup÷s veršeliai 4-6 m÷n. priaugo vidutiniškai 142 g per parą daugiau
(p<0,05) nei kontrolin÷s grup÷s buliukai. V÷liau bandomosios grup÷s buliukai taip pat augo intensyviau, tačiau statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
4.2. Probiotikų įtaka galvijų skerdenos kokybei
Kontrolinio buliukų skerdimo duomenys (Jukna ir kt., 2005), kurie pateikti 6 lentel÷je, parodo, kad probiotinis preparatas Yeasture–W 1,2 proc. (p<0,05) padidino skerdenos išeigą, o kumpio ir minkštųjų dalių išeigai įtakos netur÷jo.
6 lentel÷. Probiotiko Yeasture-W įtaka buliukų skerdimo rezultatams Buliukų mas÷, kg
Skerdenos kokyb÷s rodikliai Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷ (Yeasture-W)
Skerdenos išeiga, % 48,67 ±0,22 49,87 ±0,39*
Skerdenos raumeningumo klas÷ P P
Skerdenos riebalingumo klas÷ 2 2
Kumpio išeiga, % 32,37 ±0,11 32,30 ±0,57
Minkštųjų kumpio dalių išeiga, % 79,0 ±0,39 78,83 ±0,52 *p<0,05
Buliukų skerdimo duomenys (Bendikas ir kt., 2009) pateikti 7 lentel÷je parodo, kad probiotikų Yeasture-W ir Microbond įtaka buvo minimali ir statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
7 lentel÷. Probiotikų Yeasture-W ir Microbond įtaka jaunų buliukų kontrolinio skerdimo duomenys
Grup÷s
Kontrolin÷ Bandomoji (Yeasture-W ir Microbond) Skerdenos kokyb÷s rodikliai
(x±SE) (x±SE)
Vidutinis buliuko svoris prieš skerdimą, kg 384,0±6,08 398,4±14,28
Skerdenos svoris, kg 199,5±4,24 206,0±7,58
Skerdenos išeiga, % 51,9±0,28 51,7±0,36
Skerdenos raumeningumo klas÷ O O
Grup÷s
Kontrolin÷ Bandomoji (Yeasture-W ir Microbond) Skerdenos kokyb÷s rodikliai
(x±SE) (x±SE)
Vidaus riebalų svoris, kg 7,7±0,36 9,6±0,99
Vidaus riebalų išeiga, % 2,0±0,09 2,4±0,19
Skerdenos ir vidaus riebalų svoris, kg 207,2±4,36 215,5±8,31 Skerdenos ir vidaus riebalų išeiga, % 53,9±0,28 54,1±0,42
Raumenys su riebalais, % 78,0±0,26 78,1±0,29
Kaulai, % 19,7±0,41 19,8±0,43
Sausgysl÷s ir kremzl÷s, % 2,3±0,18 2,1±0,23
M÷singumo indeksas* 3,9±0,11 4,0±0,14
*Vienam kilogramui kaulų tenkantis raumenų su riebalais kiekis
4.3. Probiotikų įtaka galvijų m÷sos kokybei
Buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminių ir fizinių savybių tyrimo (Jukna ir kt., 2005) duomenys probiotiko Yeasture-W įtakoje pateikti 8 lentel÷je. Iš jos matyti, kad probiotinis preparatas Yeasture-W netur÷jo statistiškai patikimos įtakos m÷sos chemin÷ms bei fizin÷ms savyb÷ms.
8 lentel÷. Probiotiko Yeasture-W įtaka ilgiausiojo nugaros raumens chemin÷ms ir fizin÷ms savyb÷ms
M÷sos kokyb÷s rodikliai Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷ (Yeasture-W) Sausosios medžiagos, % 23,36 ±1,09 23,79 ±0,60 Baltymai, % 20,74 ±0,87 21,63 ±0,27 pH 5,52 ±0,06 5,47 ±0,09 L 39,90 ±0,73 39,65 ±1,18 a* 21,85 ±0,77 21,85 ±0,95 Spalva b* 8,78 ±0,75 8,36 ±1,27 Vandens rišlumas, % 53,77 ±2,31 55,89 ±1,49 Virimo nuostoliai, % 32,54 ±2,28 31,96 ±1,47 Kietumas, kg/cm2 1,49 ±0,48 1,60 ±0,37
M÷sos kokyb÷s rodikliai Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷ (Yeasture-W) Riebalai, % 1,44 ±0,19 1,28 ±0,19 Pelenai, % 1,18 ±0,02 1,25 ±0,04 Triptofanas, mg% 241,13 ±10,72 241,09 ±5,15 Oksiprolinas, mg% 52,04 ±3,31 46,33 ±2,34 Triptofanas/oksiprolinas 4,63 ±0,51 5,20 ±0,21
Probiotikų Yeasture-W ir Microbond (Bendikas ir kt., 2009) įtakoje bandomosios grup÷s buliukų m÷sos faršo chemin÷ sud÷tis tur÷jo tendenciją ger÷ti (9 lentel÷), bet šie duomenys yra statistiškai nepatikimi.
9 1entel÷. Probiotikų Yeasture-W ir Microbond įtaka buliukų m÷sos faršo cheminei sud÷čiai
Grup÷s
Kontrolin÷ Bandomoji (Yeasture-W ir Microbond)
M÷sos chemin÷s sud÷ties rodikliai (x±SE) (x±SE) Sausosios medžiagos, % 28,42±0,59 30,08±1,00 Baltymai, % 19,08±0,19 19,45±0,04 Riebalai, % 8,55±0,75 9,85±1,02 Pelenai, % 0,79±0,04 0,78±0,03
Statistiškai patikimos įtakos probiotikai Yeasture-W ir Microbond tur÷jo buliukų ilgiausiojo nugaros raumens sausųjų medžiagų kiekiui (p<0,01), o baltymų bei riebalų kiekiui tur÷jo nežymios įtakos (10 lentel÷). Probiotikų Yeasture-W ir Microbond įtakoje buliukų m÷sos vandens rišlumo geba buvo geresn÷ ir siek÷ 62,99 proc. (p<0,05).
10 lentel÷. Probiotikų Yeasture-W ir Microbond įtaka ilgiausiojo nugaros raumens fizin÷ms ir chemin÷ms savyb÷s
Grup÷s
Kontrolin÷ Bandomoji (Yeasture-W ir Microbond)
M÷sos kokyb÷s rodikliai
(x±SE) (x±SE) Sausosios medžiagos, % 22,56±0,09 23,86±0,23** Baltymai, % 20,32±0,34 20,94±0,08 Riebalai, % 1,28±0,31 2,03±0,20 Pelenai, % 0,96±0,04 0,89±0,02 Triptofanas, mg/100 g 332,09±21,21 320,65±4,97 Hidroksiprolinas, mg/100 g 68,03±8,88 71,23±6,00
Baltymų visavertiškumo indeksas (triptofano ir hidroksiprolino santykis)
4,88±1,08 4,50±0,35
M÷sos pH 5,41±0,03 5,43±0,02
Spalva (ekstinkcijos vienetais) 272,17±3,17 284,83±15,12
Vendens rišlumo geba, % 59,93±0,98 62,99±0,57*
Virimo nuostoliai, % 39,52±0,81 37,94±0,33
*p<0,05; **p<0,01
4.4. Probiotikų įtaka pieno kiekiui ir kokybei
Probiotikų panaudojimas karvių racione tiesiogiai veikia pieno kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Iš 11 lentel÷je pateiktų rezultatų (Želvyt÷ ir kt., 2006) matome, kad bandymo pabaigoje tvartiniame laikotarpyje iš karvių, kurios gavo probiotiko Levucell buvo primelžta 4,2 kg pieno daugiau (p<0,05) nei iš karvių, negavusių probiotiko.
11 lentel÷. Probiotiko Levucell įtaka primilžiui ir pieno kokybei
Bandymo pradžia Bandymo pabaiga
Rodikliai Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷ (Levucell) Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷ (Levucell) Natūralaus riebumo pienas, kg 33,0±0,99 33,6±1,23 28,1±0,87 32,3±0,57* Koreguotas pienas, kg 40,0±0,82 40,2±1,11 32,4±0,76 39,7±0,49 Riebalai, % 5,2±0,18 5,3±0,23 5,0±0,51 5,5±0,29 Baltymai, % 3,0±0,09 3,0±0,07 3,0±0,07 3,2±0,09 Laktoz÷, % 4,8±0,04 4,7±0,04 4,7±0,05 4,9±0,04 Ur÷ja, mg% 19,3±0,92 19,2±0,87 31,7±1,94 31,7±1,9429 SLS, tūkst./ml 264,5±56,43 439,0±153,21 443,8±98,52 399,3±121,69 *p<0,05
Kiti bandymo rezultatai parodo, kad probiotiko Levucell įtakoje pieno riebalų, baltymų ir laktoz÷s kiekis piene kito labai nežymiai, bet statistiškai reikšmingo skirtumo autoriai nenustat÷. Pieno ur÷jos kiekis bandymo pabaigoje padid÷jo tiek kontrolin÷je, tiek bandomojoje grup÷se, tačiau probiotiko įtakos čia taip pat nenustatyta.
Vertinant somatinių ląstelių skaičių (SLS) piene autoriai pasteb÷jo, kad probiotiko įtakoje SLS kiekis bandomoje karvių grup÷je sumaž÷jo vidutiniškai 39,7 tūkst./ml lyginant su bandymo pradžia, tuo tarpu kontrolin÷je grup÷je bandymo pabaigoje SLS kiekis padid÷jo 179,3 tūkst./ml. Tačiau autoriams nepavyko nustatyti statistiškai reikšmingų skirtumų.
Kitame bandyme (Pikelis ir kt. 2006), kur karv÷s ganykliniame laikotarpyje papildomai gavo po 50 g gyvų mielių Saccharomyces cerevisiae1026, nustatyta, kad viso bandymo metu iš bandomųjų karvių buvo primelžta vidutiniškai 200 kg arba 9 proc. daugiau pieno. Viso bandymo metu iš bandomosios grup÷s karvių vidutiniškai per parą buvo primelžta 2,56 kg daugiau (p>0,05) pieno nei iš kontrolin÷s karvių grup÷s. Atskirų kontrolinių melžimų duomenys pateikti 12 paveiksle.
12 lentel÷. Mielių Saccharomyces cerevisiae1026 įtaka vidutiniam primilžiui (kg) per parą
Kontroliniai melžimai Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷ (Saccharomyces cerevisiae1026) Bandymo pradžia 21,8 23,7 Po 1 m÷n. 21,9 26,9 Po 2 m÷n. 23,4 26,3 Po 3 m÷n. 23,7 25,7
Kontroliniai melžimai Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷ (Saccharomyces cerevisiae1026) Po 4 m÷n. (bandymo pabaiga 20,8 21,8 Vidutiniškai 22,32 24,88
Iš 12 lentel÷s duomenų matome, kad didžiausią įtaka pieno primilžiams miel÷s Saccharomyces cerevisiae1026 tur÷jo pirmąjį bandymo m÷nesį. Per m÷nesį bandomosios grup÷s karvių primilžis padid÷jo 3,2 kg, arba 13 proc. palyginti su bandymo pradžia, o m÷nesio pabaigoje bandomosios grup÷s karv÷s dav÷ vidutiniškai 5 kg pieno per parą daugiau nei kontrolin÷s grup÷s. Taip pat autoriai pasteb÷jo, kad karvių individualios savyb÷s ir mielių priedas kartu taip pat tur÷jo įtakos pieno primilžio rezultatams. Didesnio produktyvumo karv÷ms mielių priedas tur÷jo daugiau teigiamos įtakos primilžiui nei mažesnio produktyvumo karv÷ms.
Mielių Saccharomyces cerevisiae1026 įtaka pieno kokybiniams rodikliams pateikta 13 lentel÷je. Analizuojant pieno kokybinius rodiklius bandymo metu nustatyta, kad miel÷s netur÷jo statistiškai reikšmingos įtakos pieno riebalų kiekiui. Nedidelis pieno riebalų kiekio padid÷jimas nustatytas rugpjūčio ir rugs÷jo m÷nesiais, bet šie skirtumai statistiškai nepatikimi.
13 lentel÷. Mielių Saccharomyces cerevisiae1026 įtaka pieno kokybiniams rodikliams Kontroliniai melžimai Kontrolin÷
grup÷
Bandomoji grup÷ (Saccharomyces cerevisiae1026) Riebalų kiekis piene, proc.
Bandymo pradžia 06 30 d. 3,99±0,10 4,00±0,10
Rugpjūčio m÷n. 3,70±0,08 3,75±0,11
Rugs÷jo m÷n. 4,34±0,09 4,46±0,11
Bandymo pabaiga 10 29 d. 4,40±0,12 4,15±0,90
Vidutiniškai 4,10±0,08 4,09±0,10
Baltymų kiekis piene, proc.
Bandymo pradžia 06 30 d. 3,41±0,03 3,28±0,07
Rugpjūčio m÷n. 3,36±0,04 3,23±0,09
Rugs÷jo m÷n. 3,67±0,02 3,80±0,08
Bandymo pabaiga 10 29 d. 3,72±0,04 3,71±0,09
Vidutiniškai 3,54±0,09 3,51±0,03
Laktoz÷s kiekis piene, proc.
Bandymo pradžia 06 30 d. 4,68±0,04 4,68±0,05
Rugpjūčio m÷n. 4,59±0,03 4,71±0,05
Rugs÷jo m÷n. 4,70±0,05 4,69±0,06
Bandymo pabaiga 10 29 d. 4,64±0,04 4,51±0,05
Kontroliniai melžimai Kontrolin÷ grup÷
Bandomoji grup÷ (Saccharomyces cerevisiae1026) Ur÷jos kiekis piene, mg/%
Bandymo pradžia 06 30 d. 16,2±0,90 17,0±0,87
Rugpjūčio m÷n. 33,2±0,96 31,7±1,06
Rugs÷jo m÷n. 34,1±1,02 35,1±1,01
Bandymo pabaiga 10 29 d. 26,7±0,74 23,4±0,96
Vidutiniškai 27,6±0,99 23,4±1,06
Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml.
Bandymo pradžia 06 30 d. 350±125,4 218±40,67
Rugpjūčio m÷n. 660±143,10 546±151,0
Rugs÷jo m÷n. 233±34,16 181±27,99
Bandymo pabaiga 10 29 d. 265±40,68 286±42,11
Vidutiniškai 377±90,01 308±46,11
Baltymų kiekis (13 lentel÷) abiejų grupių karvių piene bandymo metu kito nežymiai ir statistinio patikimumo tarp grupių nenustatyta. Tod÷l galima teigti, kad miel÷s Saccharomyces cerevisiae1026 neturi įtakos pieno riebalų kiekiui.
Pieno laktoz÷s kiekiui miel÷s Saccharomyces cerevisiae1026 taip pat netur÷jo įtakos, nes vidurkių skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi.
Analizuojant bandymo metu somatinių ląstelių skaičių piene nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių. Tačiau analizuojant viso bandymo metu gautus vidutinis rezultatus, nustatyta, kad miel÷s Saccharomyces cerevisiae1026 turi tendenciją mažinti somatinių ląstelių skaičių piene (p>0,05). Rugpjūčio m÷nesį nustatyta, kad abiejų grupių SLS kiekis padid÷jo. Tai gal÷jo tur÷ti įtakos, kaip teigia autoriai, ganyklos pasikeitimas, nes karv÷s buvo prad÷tos ganyti liucernos-dobilų-daugiamet÷s svidr÷s žolių atole. O staigus per÷jimas prie gausesnių ir baltymingesnių žolinių pašarų suk÷l÷ mitybinį stresą, kuris l÷m÷ virškinimo sutrikimus ir gal÷jo sąlygoti somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimą.
4.5. Probiotikų įtaka kiaulių augimo intensyvumui
G. Sudikas su bendraautoriais (2009) panaudoję Bacillus licheniformis DSM 5749 ir Bacillus subtilis DSM 5750 sporų mišinį kiaulių racione (14 lentel÷), nustat÷, kad geriau augo kiaul÷s, kurioms į kombinuotą pašarą buvo įmaišyta 600 g/t arba 0,06 proc. probiotiko (antra bandomoji grup÷).
14 lentel÷. Bacillus licheniformis ir Bacillus subtilis sporų įtaka kiaulių augimo intensyvumui
Kiaulių grup÷s
Pirma bandomoji Antra bandomoji Bacillus licheniformis ir Bacillus
subtilis mišinys Rodikliai Kontrolin÷ 400 g/t 600 g/t Kiaulių svoris, kg: Bandymo pradžioje 35,48±1,3 35,93±1,2 36,97±1,1 4 amžiaus m÷nesį 54,69±2,0 56,69±1,8 58,22±1,5 Bandymo pabaigoje 98,60±2,2 101,09±2,3 104,52±1,9 Vidutinis prieaugis per
parą, g:
3-4 m÷n. amžiuje 662±34,5 716±29,9 733±23,5*
4-6 m÷n. amžiuje 979±21,2 1017±28,4 1052±25,0*
Per visą bandymo laiką 856±22,4 896±24,3 925±20,4* * p<0,05
3-4 pen÷jimo m÷nesį antros bandomosios grup÷s kiaul÷s per parą priaugo vidutiniškai 10,7 proc., 4-6 pen÷jimo m÷nesį – 7,5 proc. (p<0,05) daugiau nei kontrolin÷s grup÷s. Per visą bandymo laikotarpį antros bandomosios grup÷s kiaul÷s prieaugis per parą buvo 8,1 proc. didesni (p<0,05) nei kontrolin÷s grup÷s. Pirmos bandomosios grup÷s kiaulių, kurioms į kombinuotą pašarą buvo įmaišyta 400 g/t arba 0,04 proc. probiotikų, augimo intensyvumo skirtumai atitinkamame amžiuje ir viso bandymo laikotarpiu buvo statistiškai nepatikimi lyginant su kontroline grupe.
A. Jerešiūnas su bendraautoriais (2006) panaudojęs kiaulių š÷rimui probiotiko „Biomin Imbo“ sud÷tyje esantį Enterococcus faecium, nustat÷, kad per visą kiaulių pen÷jimo laikotarpį bandomosios grup÷s kiaulių vidutinis priesvoris per parą buvo 6 proc. didesnis nei kontrolin÷s grup÷s (15 lentel÷). Tačiau autoriai nustat÷, kad šie duomenys statistiškai nepatikimi.
15 lentel÷. Probiotiko „Biomin Imbo“įtaka kiaulių augimo intensyvumui
Rodikliai Kontrolin÷ grup÷
Bandomoji grup÷ (probiotikas „Biomin Imbo“) Vidutinis svoris, kg: Pen÷jimo pradžia Pen÷jimo pabaiga 22,04±0,66 114,25±2,75 22,02±0,77 119,63±2,31
Č. Jukna su bendraautoriais (2005) atliko bandymą su dviem probiotikais ir jų poveikį palygino tarpusavyje bei su kontroline kiaulių grupe (16 lentel÷). Pirmojo pen÷jimo periodu (iki 103 d.) vidutinis kiaulių priesvoris gavusių probiotiko Yeasture buvo 22,7 proc., o gavusių probiotiko Microbond – 26,0 proc. didesnis už kontrolin÷s grup÷s kiaulių. Antrojo pen÷jimo periodu (po 103 d.) vidutinis kiaulių priesvoris buvo atitinkamai 17,6 proc. ir 11,1 proc. didesnis nei kontrolin÷s grup÷s gyvulių. Bandomųjų grupių kiaulių svoris viso bandymo metu padid÷jo atitinkamai 15,3 ir 12,7 kg arba 15,8 ir 13,2 proc. lyginant su kontroline kiaulių grupe.
16 lentel÷. Probiotikų Yeasture ir Microbond įtaka kiaulių augimo intensyvumui. Kiaulių mas÷ ir priesvoris per parą
Kontrolin÷ grup÷ Yeasture Microbond
Kiaulių amžius (dienomis) Mas÷, kg Priesvoris per parą, g Mas÷, kg Priesvoris per parą, g Mas÷, kg Priesvoris per parą, g 45 14,8±0,34 – 14,3±0,31 – 14,3±0,33 – 73 25,5±1,92 382±30,5 27,8±2,12 482±38,6 28,3±2,31 500±47,2 103 42,5±3,21 567±40,7 48,3±3,15 683±35,4* 49,2±5,55 697±78,3 134 61,7±5,72 619±50,3 75,0±7,11 861±70,1* 73,3±5,16 777±55,3* 164 87,5±6,80 860±66,8 100,8±8,10 860±68,8 97,5±6,89 807±49,9 188 96,5±8,14 354±31,4 111,8±8,84 458±37,1* 109,2±7,66 500±35,8* Viso bandymo metu – 556±43,9 – 669±60,5 – 656±53,3 *p<0,05
Viso bandymo metu vidutinis priesvoris per parą kiaulių, gavusių probiotiko Yeasture, buvo 113 g arba 20,3 proc., o gavusių probiotiko Microbond – 100 g arba 18,0 proc. didesnis nei kontrolin÷s grup÷s kiaulių.
V. Jukna ir A. Šimkus (2007) atlikę bandymą su kiaul÷mis nustat÷, kad per visą bandymo laiką penimų kiaulių, kurių pašaruose buvo naudojamas probiotikas „LABYuc-probio“, mas÷ padid÷jo 5,0 kg, arba 6,1 proc. daugiau nei kontrolin÷s grup÷s kiaulių. Penimų kiaulių mas÷s ir priesvorio dinamika pateikta 17 lentel÷je. Iš lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad į kombinuotuosius pašarus įmaišius probiotinio preparato, pager÷ja kiaulių augimas. Bandomosios grup÷s kiaul÷s pirmoje pen÷jimo pus÷je (iki 103 d.) vidutiniškai priaugo 13,7 proc. daugiau, o antroje pen÷jimo pus÷je (po 103 d.) – 3,8 proc. mas÷s daugiau,
nei kontrolin÷s grup÷s kiaul÷s. Probiotiko įtaka kiaulių augimo spartai antroje pen÷jimo pus÷je sumaž÷jo, o ryškiausia buvo pirmoje pen÷jimo pus÷je. Vidutinis priesvoris per parą bandomosios grup÷s kiaulių viso bandymo metu buvo 42 g, arba 6,1 proc. didesnis negu kontrolin÷s grup÷s kiaulių.
17 lentel÷. Probiotiko „LABYuc-probio“ įtaka kiaulių augimo intensyvumui. Kiaulių mas÷ ir priesvoris per parą
Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷
„LABYuc-probio“ Kiaulių amžius
(dienomis)
Mas÷, kg Priesvoris per
parą, g Mas÷, kg Priesvoris per parą, g 45 14,5 ± 0,73 - 14,3 ± 0,64 - 73 27,6 ± 1,46 468 ± 24,6 27,9 ± 1,54 486 ± 22,4 103 45,5 ± 3,18 597 ± 40,6 48,4 ± 3,39 683 ± 47,8 134 71,7 ± 5,74 845 ± 63,4 75,0 ± 3,83 858 ± 44,6 164 96,0 ± 5,38 810 ± 45,4 100,8 ± 6,55 860 ± 56,0 Viso bandymo metu 81,5 ± 4,48 685 ± 37,6 86,5 ± 5,1 727 ± 43,6
Viso bandymo metu vidutinis priesvoris per parą bandomosios grup÷s kiaulių buvo 42 g, arba 6,1 proc., didesnis nei kontrolin÷s grup÷s kiaulių. Autoriai atlikę statistinę analizę nustat÷, kad d÷l didelio priesvorių įvairavimo koeficiento abiejose kiaulių grup÷se šis skirtumas buvo statistikai nereikšmingas.
Ross su bendraautoriais (2010) kuiliukų š÷rime panaudojo savo pagamintą probiotiką iš Lactobacillus amylovorus ir Enterococcus faecium. Šio bandymo rezultatai pateikti 18 lentel÷je. Mokslininkai nustat÷, kad panaudojus probiotinius mikroorganizmus, kuiliukai kiekvieną bandymo savaitę sunaudojo mažiau pašaro nei kontrolin÷s grup÷s kuiliukai. Šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi. Bet vertinant kuiliukų augimo intensyvumą, šie probiotiniai mikroorganizmai įtakos visiškai netur÷jo. Apskaičiavus pašaro suvartojimo efektyvumą tam pačiam svoriui priaugti, bandomosios grup÷s kuiliukai efektyviau panaudojo pašarą ir šie skirtumai kiekvieną bandomąją savaitę buvo statistiškai reikšmingi.
18 lentel÷. Lactobacillus amylovorus ir Enterococcus faecium įtaka kiaulių augimo intensyvumui ir pašaro suvartojimo efektyvumui
Kuiliukų grup÷s Parametrai / Bandymo
savait÷s Kontrolin÷ grup÷
Bandomoji grup÷ Lactobacillus amylovorus ir
Enterococcus faecium Vidutinis pašaro suvartojimas per savaitę
1 7,32±0,06a 6,33±0,04b
2 8,26±0,51a 6,38±0,06b
3 9,13±0,07a 7,05±0,15b
4 10,0±0,1a 7,45±0,1b
5 12,25±0,35a 8,57±0,01b
Vidutinis kuiliukų svoris (kg) per savaitę
1 9,94±0,3a 9,85±1,87a
2 12,71±1,66a 12,63±1,67a
3 16,21±1,36a 16,18±1,14a
4 18,24±1,33a 18,29±1,9a
5 21,22±1,76a 21,14±1,72a
Vidutinis pašaro suvartojimo efektyvumas per savaitę
1 1,36±0,03a 1,56±0,11b
2 1,53±0,11a 1,98±0,24b
3 1,77±0,13a 2,29±0,11b
4 1,82±0,11a 2,45±0,25b
5 1,73±0,95a 2,47±0,19b
Pastaba: rezultatai pateikti „vidurkis±SD“; skirtingos raid÷s reiškia statistiškai reikšmingą skirtumą (P≤0,05).
4.6. Probiotikų įtaka kiaulių skerdenos kokybei
Č. Jukna su bendraautoriais (2005) atlikę bandymus su probiotikais Yeasture ir Microbond, pateikia kiaulių kontrolinio skerdimo rezultatus (19 lentel÷). Iš jų matyti, kad abu probiotikai veikia labai panašiai. Šie duomenys parodo, kad probiotikų preparatai skerdenos išeigą padidino 2–2,1 proc. (p>0,05). Tačiau šių preparatų poveikis kitiems rodikliams buvo nežymus.
19 lentel÷. Probiotikų Yeasture ir Microbond įtaka kiaulių skerdenos kokybei Kiaulių grup÷
Rodikliai
Kontrolin÷ Yeasture Microbond
Skerdenos mas÷, kg 71,60±6,05 85,19±6,81 83,31±6,35
Skerdenos išeiga, % 74,2±5,1 76,2±3,6 76,3±4,4
Kair÷s pus÷s mas÷, kg 35,6±3,2 44,7±4,4 38,9±3,8
Kumpio mas÷, kg 11,3±1,05 12,7±1,15 11,8±0,98
Kumpio išeiga, % 31,7±2,8 31,6±3,1 31,8±2,9
Minkštųjų dalių išeiga, % 89,4±6,8 88,2±5,7 89,8±6,3
Kiaulių, gavusių probiotinio preparato „LABYuc-probio“ kontrolinio skerdimo rezultatai pateikti 20 lentel÷je (Jukna, Šimkus, 2007). Autoriai teigia, kad probiotinis preparatas dar÷ įtaką skerdenos ir kumpio masei. Tiriamosios grup÷s kiaulių skerdenos mas÷ buvo 5,9 proc., o kumpio mas÷ – 3,7 proc. didesn÷, nei kontrolin÷s grup÷s kiaulių. Tačiau mokslininkai atlikę statistinę analizę parodo, kad vis d÷lto probiotikas „LABYuc-probio“ neturi reikšmingos įtakos kiaulių skerdenos rodikliams.
20 lentel÷. Probiotiko „LABYuc-probio“ įtaka kiaulių skerdenos kokybei Kiaulių grup÷
Rodikliai
Kontrolin÷ Bandomoji
„LABYuc-probio“
Skerdenos mas÷, kg 71,2 ± 3,48 75,4 ± 2,71
Kair÷s pus÷s mas÷, kg 35,1 ±1,76 37,3 ± 2,31
Kumpio mas÷, kg 10,8 ± 0,43 11,2 ±0,78
Kumpio išeiga, % 30,8 ± 1,23 30,0 ± 1,56
Minkštųjų dalių išeiga, % 89,4 ±3,58 88,2 ± 3,61
4.7. Probiotikų įtaka kiaulių m÷sos kokybei
21 lentel÷je pateikti Č. Juknos su bendraautoriais (2005) atlikto bandymo su probiotikas Yeasture ir Microbond rezultatai m÷sos fizikin÷ms ir chemin÷ms savyb÷ms. Iš lentel÷s matyti, kad probiotikai didžiausią įtaką dar÷ m÷sos virimo nuostoliams, m÷sos kietumui ir vandens rišlumo gebai. Bandomosios grup÷s, gavusios probiotiko Yeasture, m÷sos virimo nuostoliai buvo 5,43 proc. mažesni, o vandens rišlumo geba 1,8 proc. didesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s
