kokybei Ekstruduoto pašaro įtaka avių produktyvumui ir produkcijos

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Gyvulininkystės technologijos fakultetas

Gyvūnų auginimo technologijos institutas

Egidijus Stravinskas

Ekstruduoto pašaro įtaka avių produktyvumui ir produkcijos

kokybei

Extruded feed influence on sheep productivity and quality of

production

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė:

Asist.Vilija Buckiūnienė

(2)

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas tema „Ekstruduoto pašaro įtaka avių produktyvumui ir produkcijos kokybei“

1. Yra atliktas mano paties;

1. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

2. Nenaudojau šaltiniu, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2016 04 29 Egidijus Stravinskas

(data) (autoriaus vardas ir pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2016 04 29 Egidijus Stravinskas

(data) (autoriaus vardas ir pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO 2016 04 29 Asist. Vilija Buckiūnienė

(data) (darbo vadovo vardas ir pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS INSTITUTE 2016 04 29 Prof. Habil. dr. Romas Gružauskas

(aprobacijos data) (instituto vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS YRA IDETAS Į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RECENZENTAS

(vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMUJU DARBU GYNIMO KOMISIJOS ĮVERTINIMAS:

(3)

3

Turinys

SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SAMMARY ... 7 ĮVADAS... 9 I. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Mėsinių avių produktyvumas ... 11

1.1.1. Lietuvos juodgalvės avys ... 11

1.1.2. Avienos ir ėrienos maistinė vertė ... 12

1.1.3. Avienos kokybę įtakojantys veiksniai ... 13

1.1.4. Vilna ... 14

1.2. Avių mityba ... 15

1.2.1. Ėringų ir laktuojančių avių mityba ... 15

1.2.2. Ėriukų mityba ... 16

1.3. Avių pašarai ... 17

1.3.1. Ekstruduoti pašarai ir jų įtaka produktyvumui ... 18

2. TYRIMŲ METODIKA ... 21

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 24

3.1. Ėriavedžių reprodukcinės savybės ir ėriukų augimo dinamika ... 24

3.2. Ėriukų skerdimo ir mėsos kokybės duomenys ... 26

3.3. Ėriukų vilnos savybių tyrimas ... 29

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 32

IŠVADOS ... 34

REKOMENDACIJA ... 35

NAUDOTA LITERATŪRA ... 36

(4)

4

SANTRUMPOS

ŽŪIKVC -žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras; LSMU –Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

Mėn. –mėnesiai;

X - aritmetinis vidurkis;

SD - vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai; P - statistinis patikimumas; pH - mėsos rūgštingumas; SM- sausosios medžiagos; L*- mėsos šviesumas; a*-mėsos rausvumas; b*-mėsos gelsvumas;

(5)

5

SANTRAUKA

Ekstruduoto pašaro įtaka avių produktyvumui ir produkcijos kokybei

Egidijus Stravinskas

Magistro baigiamasis darbas

Darbas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų universitete, Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvūnų auginimo technologijos institute.

Darbo apimtis: 40 puslapių, 12 lentelių, 3 paveikslai, 65 literatūros šaltiniai Mokslinė vadovė: Asist. Vilija Buckiūnienė

Darbo tikslas: Ištirti ekstruduoto pašaro įtaką avių produktyvumui ir produkcijos kokybei. Uždaviniai:

1. Ištirti ekstruduoto pašaro įtaką gimusių ėriukų svoriui ir gyvybingumui;

2. Ištirti ekstruduoto pašaro įtaką ėriukų priesvoriui per parą iki nujunkymo ir po nujunkymo iki realizacijos;

3. Ištirti ekstruduoto pašaro įtaką vilnos augimui ir kokybei;

4. Ištirti ekstruduoto pašaro įtaką ėrienos sudėčiai, išeigai ir mėsos kokybiniams rodikliams. Darbo metodika:

Bandymui buvo atrinktos Lietuvos juodgalvių veislės avys, iš jų sudarytos dvi analogiškos antros laktacijos ėriavedežių grupės (kontrolinė ir bandomoji), po šešias ėriavedes kiekvienoje. Kontrolinės ir bandomosios grupės ėriavedės buvo šeriamos ūkio racionu, bandomosios grupės racioną papildant ektruduotais pašarais. Bandymo metu buvo atliekami ėriukų svėrimai jiems gimus, po 20 dienų ir toliau buvo sveriami kas mėnesį iki skerdimo. Vertinama vilnos kokybė. Po skerdimo Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje buvo atliekami mėsos technologinių ir cheminių savybių tyrimai pagal laboratorijoje priimtas metodikas.

Gauti rezultatai:

1. Ekstruduotas pašaras teigimai įtakojo gimusių ėriukų svorį, ėriavedžių gavusių ekstruduoto pašaro, ėriukai gimė 33,89 proc. (p>0,05) didesnio svorio nei kontrolinės grupės.

2. Ekstruduotas pašaras daugiausia įtakojo ėriukų svorį iki 20 d. augimo dienos. Ėriavedžių gavusių ekstruduoto pašaro eriukai svėrė 22,45 proc. (p>0,05) daugiau.

(6)

6

3. Ekstruduotas pašaras santykinį eriavedžių pieningumą padidino 13,21 proc. (p>0,05).

4. Ekstruduotas pašaras bandomosios grupės ėriukų skerdenos išeigą padidino 7,17 proc. lyginat su kontrolinės grupės ėriukų skerdenos išeiga (p<0,05).

5. Ekstruduotas pašaras žymios įtakos ėriukų vilnos kokybei ir ilgiui neturėjo, natūralus vilnos ilgis bandomosios grupės buvo 2,26 proc. (p>0,05) ilgesnis, o tikrasis vilnos ilgumas buvo 1,83 proc. (p>0,05) ilgesnis lyginat su kontrolinės grupės ėriukų vilna.

6. Ėriukų gavusių ekstruduoto pašaro mėsa pasižymėjo 0,12 proc. (p<0,05) didesniu riebalų kiekiu, joje buvo 0,49 proc. didesnis sausųjų medžiagų kiekis (p>0,05), bei nustatyta 2,11 proc. (p>0,05) daugiau baltymų lyginat su kontrolinės grupės mėsa.

7. Ėriukų gavusių ekstruduoto pašaro mėsos virimo nuostoliai nustatyti 4,65 proc. (p>0,05) mažesni, o vandens rišlumas 3,36 proc. (p<0,05) didesnis lyginat su kontrolinės grupės mėsa. 8. Ėriukų gavusių ekstruduoto pašaro mėsa buvo 5,02 proc. (p<0,05) šviesesnės spalvos,

rausvumas buvo 9,64 proc. (p>0,05), o gelsvumas 11,65 proc. (p<0,05) mažesnis, nei ėriukų negavusių ekstruduotų pašarų.

9. Ėriukų gavusių ekstruduoto pašaro mėsoje nustatyta 1,10 proc. (p<0,05) mažesnis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, didesnis 1,98 proc. (p<0,05) mononesočiųjų riebalų rūgčių kiekis, bei 0,88 proc. (p<0,05) mažesnis polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis.

(7)

7

SAMMARY

Extruded feed influence on sheep productivity and quality of production

Egidijus Stravinskas

Master thesis

Institution of studies – Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Animal Husbandry Technology, Institute of Animal Rearing Technologies.

Supervisor of the thesis – assistant Vilija Buckiūnienė.

Size and structure of the thesis: 40 pages, 12 tables, 3 figures, 65 literature sources.

Aim of the thesis: To analyse the influence of extruded feed on sheep productivity and quality of production.

Objectives of the thesis:

1. To analyse the influence of extruded feed on lamb’s weight and vitality;

2. To analyse the influence of extruded feed on lamb’s daily makeweight until weaning off and after weaning until realization.

3. To analyse the influence of extruded feed on sheep wool growth and quality.

4. To analyse the influence of extruded feed on lamb’s composition, yield and meat quality parameters.

Methods of the research:

The research was accomplished with Lithuanian blackhead breed‘s sheep, two analogous groups of animals were formed from 2nd lactation‘s ewes (control and axperimental), each group consisted of six animals. Control and experimental group‘s sheep were fed with farm‘s ration, experimental group‘s ration was supplemented with extruded feed. During the research, lamb weighings were done at their birth, after 20 days and later each month until slaughter. Wool quality was evaluated. After slaughtering, meat quality was analysed in laboratory of meat quality estimation according to accredited methods.

Results:

1. Extruded feed positively influenced newborn lamb’s weight, sheep that were additionally given extruded feed delivered 33,89 % (P>0.05) bigger newborn lambs comparing to control group sheep.

2. Extruded feed mostly influenced lamb’s weight until 20th_{day of growth, sheep that were} additionally given extruded feed had bigger lambs, which weighed 22.45 % (P>0.05) more.

(8)

8

3. Extruded feed increased sheep milkiness by 13.21 % (P>0.05).

4. Extruded feed increased experimental group’s carcass yield by 7.17 % (p>0.05) comparing to control group.

5. Extruded feed did not have a considerable influence on lamb‘s wool, experimental group‘s natural wool lenght was 2.26 % (P>0.05) higher, real length of wool was 1.83 % (P>0.05) higher comparing to control group’s lamb’s wool.

6. Lambs that were additionally given extruded feed had 0.12 % (P>0.05) fatter meat, 0.49 % (P>0.05) higher amount of dry matter and 2.11 % (P>0.05) higher amount of proteins in meat.

7. Lambs that were additionally given extruded feed had 4.65 % less cooking losses (P>0.05) and water holding capacity was 3.36 % (P>0.05) higher comparing to control groups meat.

8. Lambs that were additionally given extruded feed had 5.02 % (P<0.05) lighter meat, redness and yellowness were lower comparing to control group’s lambs meat respectively by 9.64 % (P<0.05) and 11.65 % (P<0.05).

9. Lambs that were additionally given extruded feed had 1.10 % (P<0.05) lower amount of saturated fatty acids, 1.98 % (P<0.05) higher amount of mono-unsaturated fatty acids and 0.88 % (P<0.05) lower amount of polyunsaturated fatty acids.

(9)

9

ĮVADAS

Avys yra vieni iš seniausiai žmonių prijaukintų gyvulių. Archeologai teigia, kad tai įvyko maždaug prieš 10 tūkstančių metų. Per šį laikotarpį išvesta daugiau nei 900 naujų avių veislių, o pasaulyje jų auginama apie milijardą [1].

Lietuvoje 2015 m. balandžio 1 d. ŽŪIKVC administruojamo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, įregistruotų avių skaičius sudarė 135,164 tūkst. vnt. ir, lyginant su 2014 m. balandžio 1 d., padidėjo 33,33 proc. Analizuojamu laikotarpiu buvo įregistruota 9,197 tūkst. avių laikytojų (apie 15 avių vienam laikytojui) arba 20,18 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2015 m. balandžio 1 d. daugiausia avių ir jų laikytojų buvo įregistruota Alytaus rajono savivaldybėje – atitinkamai 8,925 tūkst. avių ir 765 laikytojų (apie 12 avių vienam laikytojui), o mažiausiai – Panevėžio miesto savivaldybėje – 5 avys ir 3 laikytojai (apie 2 avis vienam laikytojui). Daugiausia avių vienam laikytojui teko Biržų ir Akmenės rajonų savivaldybėse – atitinkamai po 34 ir 32 avis vienam laikytojui [2].

Lietuvoje avininkystė nėra tokia paplitusi kaip kitose pasaulio kraštuose, tokiuose kaip Australija ar Naujoji Zelandija[3]. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra gana daug nenašių ir

kalvotų žemių, apleistų ir nenaudojamų pastatų, kuriuose, nebrangiai juos rekonstravus, galima būtų įkurdinti avis, jas nesudėtinga prižiūrėti, mėsinė avininkystė – perspektyvus verslas [4].

Aviena, o ypač ėriena, yra laikoma pačia svarbiausia avių produkcija visoje Europoje [4]. Nors Lietuvoje aviena nėra populiari, tačiau kitose šalyse itin vertinama. Avienoje yra mažiausia cholesterolio, palyginti su kitomis raudonos mėsos rūšimis. Mėsa išskirtinėmis savybėmis pasižymi tuomet, kai gyvūnai auginami kuo natūralesnėmis sąlygomis. Tokių gyvūnų mėsa ne tokia kaloringa, skani, jos maistinė vertė geresnė, be to, avies mėsoje yra daug žmogaus organizmui reikalingų vitaminų ir baltymų [1].

Siekiant gauti kokybišką produkciją bei gerus bandų reprodukcijos rezultatus būtina tinkamai subalansuoti šėrimo racionus atskiruose avių auginimo etapuose [5]. Ekstruduoti pašarai dėl savo išskirtinių savybių, gali būti panaudoti kaip avių raciono dalis, kuri leistų užtikrinti optimalią avių mitybą.

Darbo tikslas buvo ištirti ekstruduoto pašaro įtaką avių produktyvumui ir produkcijos kokybei.

(10)

10

Uždaviniai:

 Ištirti ekstruduoto pašaro įtaką gimusių ėriukų svoriui ir gyvybingumui;

 Ištirti ekstruduoto pašaro įtaką ėriukų priesvoriui per parą iki nujunkymo ir po nujunkymo iki realizacijos;

 Ištirti ekstruduoto pašaro įtaką vilnos augimui ir kokybei;

(11)

11

I. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Mėsinių avių produktyvumas

Gamybinė avių veislių klasifikacija rodo, jog dauguma avių pasižymi keliomis (2–3) produktyvumo kryptimis, iš kurių viena yra dominuojanti (mėsa, vilna, kailis, riebalai, pienas) [4].

Priklausomai į kokią produkciją augintojas orientuojasi, pagal tai yra pasirenkamos norimos auginti avių veislės [6]. Pagal dabartines vidaus ir užsienio rinkos poreikius perspektyviausia yra mėsinė avininkystė, todėl avių augintojai renkasi mėsingesnes ir mažiau vilnos duodančias avių veisles [7]. Beveik 70 proc. visų avių veislių yra orientuotos į avienos ir ėrienos gamybą [4].

Avininkystės verslas tampa rentabilus turint ne mažiau 50 ėriavedžių, iš tokio kiekio per metus galima tikėtis papildomų 50 - 100 avinukų auginimui. Auginant avis mėsai, svarbu gauti kuo daugiau ėriukų pageidaujamu metų laiku ir užtikrinti spartų jų augimą [8].

1.1.1. Lietuvos juodgalvės avys

Daugumą Lietuvoje auginamų avių sudaro Lietuvos juodgalvės ir jų mišrūnai su kitomis produktyviomis avių veislėmis. Šių avių produktyvumo kryptis yra mėsinė - vilninė.

Šios veislės avių galva trumpa, plati, tiesaus profilio. Avinų galvos profilis dažnai truputį išgaubtas. Avinai ir avys beragiai. Ausys – vidutinio ilgumo, plačios, storos. Trumpas, storas, apvalus, mėsingas, palaipsniui su kūnu susiliejantis kaklas. Ketera plati, toje pačioje linijoje kaip ir nugara. Nugara ir juosmuo – platūs, tiesūs. Apvali, plati, pakankamai gili krūtinė, išgaubti šonkauliai. Krūtinkaulis išsikišęs į priekį. Kojos statomos pakankamai plačiai ir taisyklingai. Tvirtas, bet ne masyvus skeletas. Kūnas – ilgas, apvalus, gilus. Galva, kojos ir ausys apaugusios juodais dengiamaisiais plaukeliais, bet iki ausų linijos galva, o kojos – iki kelių ir kulno, apaugusios balta vilna [9].

Lietuvos juodgalvės avys išvestos, mišrinant vietines šiurkščiavilnes avis su Anglijos šropšyrais ir Vokietijos juodgalviais avinais. Suaugę avinai sveria 80–90 kg, ėriavedės – 50–60 kg nuo jų prikerpama 3–4 kg 8–10 cm ilgio, 48–56 plonumo klasių (28–33 mikronų storio) baltos vilnos. Iš 100 ėriavedžių gaunama 120–150 ėriukų, kurie gerai auga bei bręsta, o būdami 4,5 mėn. amžiaus, sveria 28–32 kg. Ką tik atvestų ėriukų galvos ir kojų plaukai būna juodi, kūnas – apaugęs įvairaus intensyvumo pilkai rusvais plaukais, kurie iki nujunkymo iškrenta, o jų vietoje išauga veislei būdingi plaukai. Avių skerdenos išeiga siekia 45–50 proc., per parą jaunikliai priauga 200–300 g. Vystant mėsinę avininkystę, šios avys turi gerą perspektyvą [4].

(12)

12

1.1.2. Avienos ir ėrienos maistinė vertė

Mėsa yra vienas iš svarbiausių maisto produktų pasaulyje ir kai kuriose šalyse yra labai aukštas jos suvartojimo lygis. Mėsa suteikia vertingų baltymų, riebalų rūgščių, vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių junginių [10].

Nustatyta, kad daugumos Lietuvoje auginamų avių skerdenos išeiga siekia 40–45 proc., mėsoje vidutiniškai yra 35–47 proc. sausųjų medžiagų, 12–17 proc. baltymų ir 17–26 proc. riebalų. Avių skerdenoje yra 12–18 proc. kaulų, 0,5–2,0 proc. sausgyslių ir kremzlių bei 78–84 proc. minkštos dalies, t. y. raumenų ir riebalų [11].

Atrajotojų mėsa gali būti geras šaltinis, maistinių medžiagų, kurios naudingos sveikatai [3]. Iš vitaminų avienoje nustatomas vitaminas B6 0,1 mg/100g, ėrienoje 0,8 mg/100g; B12 avienoje nustatoma vidutiniškai 0,96 μg/100g, o ėrienoje - 2,8 μg/100 g; taip pat ėrienoje randamas didesnis kiekis pantoteno rūgšties nei avienoje 1,33 mg/100 g, o avienoje 0,74 mg/100 g; vitamino A daugiau aptinkama avienoje 8,6 μg/100, nei ėrienoje 7,8 μg/100 g. Mikro ir makroelementų kiekiai pateikti 1 lentelėje.

Lentelė 1. Mikro ir makroelementų kiekiai avienoje ir ėrienoje [12].

Rodiklis Ėriena Aviena

Natris (mg) 69,00 71,00 Kalis (mg) 344,00 365,00 Kalcis (mg) 7,20 6,60 Geležis (mg) 2,00 3,30 Cinkas (mg) 4,50 3,90 Magnis (mg) 28,00 28,00 Fosforas (mg) 194,00 290,00 Varis (mg) 0,12 0,22 Selenas (μg) 14,00 10,00

Atrajotojų mėsoje nustatomi nemaži kiekiai naudingų riebalų rūgščių, ilgos grandinės polinesočiųjų riebalų rūgščių, omega -3 [4]. Lyginat su kitų rūšių mėsa ėriena ir aviena pasižymi dideliu omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių kiekiu (lentelė 2) [12].

(13)

13

Lentelė 2. Įvairių rūšių mėsos riebalų rūgštys (g/100 g) [12]

Riebalų rūgštis Ėriena Aviena Paukštiena Kiauliena Jautiena Veršiena

Sočiosios riebalų rūgštys 1,730 1,464 0,500 0,400 1,149 0,409 Mononesočiosios riebalų

rūgštys 2,066 1,413 0,700 0,430 1,205 0,399

Polinesočiosios riebalų rūgštys 0,603 0,673 0,300 0,200 0,448 0,259

Bendras ω-3 0,157 0,224 0,033 0,020 0,136 0,086

Bendras ω-6 0,424 0,449 0,258 0,148 0,300 0,244

Santykis ω-3/ω-6 0,370 0,500 0,130 0,140 0,450 0.,360

1.1.3. Avienos kokybę įtakojantys veiksniai

Avių mėsingumas ir mėsos kokybė priklauso nuo priešskerdiminių faktorių, tokių kaip: genetika, amžius, veislė, mityba ir stresas, taip pat ir poskerdiminiai tokie kaip šaldymas, atvėsinimas, brandinimas ir elektro stimuliacija. Šie faktoriai įtakoja mėsos fizikines ir chemines savybes [13].

Mėsos kokybės sąvoka apima daugelį parametrų tokių kaip: pH, spalva, kietumas, vandens rišlumas, maistinė vertė [14].

Baltymai nulemia mėsos maistinę vertę, turi įtakos fiziniams ir cheminiams rodikliams bei pokyčiams technologinio proceso metu. Maistinė baltymų vertė priklauso nuo to, kiek jų aminorūgščių sudėtis tenkina organizmo poreikius. Jei nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekis neatitinka optimalaus, kai kurios jų organizme ne visai panaudojamos. Skirtingų rūšių gyvūnų mėsos baltymai subalansuotos mitybos poreikius tenkina nevienodai [15].

Mėsos vandeningumas priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, individualių savybių, įmitimo ir šėrimo [16]. Atlikti tyrimai parodė, kad ėrienos kietumas priklauso ne tik nuo veislės, bet taip koreliuoja su sarkomerų ilgiu ir mėsos pH, priklauso nuo skerdimo būdo (skerdžiama apsvaiginta avis ar ne) ir amžiaus, priešskerdiminio svorio, tarpraumeninių riebalų kiekio, taip pat nuo mitybos [17-19].

Aukštas pH gali neigiamai paveikti mėsos skonį ir kvapą. Kai avienos pH yra žemiau 5,8 sutrumpėja jos galiojimo laikas bei patamsėja spalva [20]. pH vertė priklauso nuo gyvulio atsparumo stresui. Greičiau augančių veislių mėsa yra šviesesnės spalvos [21].

Kaip ilgai mėsa išliks patrauklios rausvos spalvos priklauso nuo mioglobino oksidacijos raumenyse, tyrimai parodė, kad padidinus alfa tokoferolio kiekį avių mityboje, poskerdiminiu

(14)

14

laikotarpiu vitaminas E esantis raumenyse slopina oksidacinius procesus ir taip prailgina avienos vartojimo laiką [22].

Aviena kaip pasižymi unikaliu kvapu, šis kvapas priklauso nuo riebaluose tirpių junginių koncentracijos. Avienoje aptinkama iki 200 kvapiųjų junginių (fenolių, lakiųjų riebalų rūgščių, lipidų oksidacijos produktų, karboksi, sulfo-junginių). Kvapą įtakoja avių veislė ir mityba [22].

Avienos kokybė taip pat priklauso nuo riebalų lokalizacijos vietos. Ėriukams augant, iš pradžių riebalai kaupiasi ant vidaus organų (inkstų, žarnų), vėliau tarp raumenų ir po oda, o augimo pabaigoje – raumenyse. Riebalai, įsiterpę tarp raumenų pluoštelių, pagerina mėsos struktūrą, skonį ir maistingumą, daro ją marmurišką. Riebalų kaupimosi vietą lemia veislė, amžius, lytis ir avies įmitimas. Vilnos, pieno ir kailių produktyvumo krypčių avims riebalai kaupiasi daugiausia ant vidaus organų, o mėsinėms avims – poodyje ir raumenyse, todėl jų mėsa vertingiausia [23].

1.1.4. Vilna

Specifinė avių savybė – kasmet atželiantis kailis, kurį reikia kirpti. Vilna yra puiki įvairioms reikmėms pritaikoma medžiaga. Jauni, skersti skirti ėriukai paprastai nekerpami, bet kasmetis ėriavedžių, avinų reproduktorių kirpimas, be abejo, pareikalauja ir papildomų lėšų, ir laiko sąnaudų. Avių kirpimo laikas, priklauso nuo bandos valdymo strategijos, atsižvelgiant į šaltąjį metų periodą ir kergimo planą. Mat nuo vilnų apsunkusios avys poruotis nėra linkusio [24].

Avių vilna vertinama pagal vienodumą (storio atžvilgiu), tankumą, minkštumą, riebalinio prakaito kiekį ir spalvą, taip pat pagal galvos, pilvo ir kojų apaugimą vilna bei vilnos tipingumą veislei [23].

Avių vilna, atsižvelgiant į plaukelių sudėtį, skirstoma į vienarūšę ir nevienarūšę. Vienarūšė vilna būna plona ar pusiau plona, o nevienarūšė – šiurkšti ar pusiau šiurkšti. Avys taip pat gali būti skirstomos pagal plaukų dangą ir produktyvumo kryptį [4]:

 bevilnės (mėsinės, pieninės–mėsinės, mėsinės–pieninės);  plonavilnės (vilninės, vilninės–mėsinės, mėsinės–vilninės);

 pusiau plonavilnės (mėsinės–vilninės ilgavilnės, mėsinės–vilninės trumpavilnės, vilninės– mėsinės);

 pusiau šiurkščiavilnės (mėsinės–riebalinės–vilninės);

 šiurkščiavilnės (kailiukinės, mėsinės–riebalinės, kailinės, mėsinės–vilninės–pieninės, pieninės–mėsinės–vilninės).

(15)

15

1.2. Avių mityba

Mitybos normos – tai ne tik energijos, bet ir maisto, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis, tenkinantis gyvūno reikmes gyvybei palaikyti, produkcijai gauti, veisimosi funkcijoms ir gerai sveikatai išlaikyti [11].

Pagrindinis faktorius nulemiantis avių produktyvumą yra mityba. Įvairios mitybos strategijos gali padėti padidinti žmonių sveikatai naudingų riebalų rūgščių kiekį, tokių kaip konjuguota linoleno, omega -3 riebalų rūgštys, taip pat alternatyvios šėrimo strategijos, gali įtakoti oksidacinį mėsos stabilumą [25].

Maisto medžiagų reikmė priklauso nuo avių amžiaus, lyties, ėringumo laikotarpio, laktacijos, produkcijos rūšies ir kiekio, veislės ir kitų veiksnių. Pagal šiuolaikines gyvūnų mitybos mokslo žinias, normaliai organizmo veiklai palaikyti reikia apie 80 įvairių maisto ir biologiškai aktyvių medžiagų ar elementų. Daugelis jų sintetinami avių organizme, tačiau kitų maisto medžiagų avys turi kasdien gauti su pašarais [4].

Avies virškinimo organai pritaikyti gerai virškinti ganyklų žolę, šieną, silosą, šienainį, šakniavaisius bei kitus pašarus. Su pašaru avys turi gauti baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Nesubalansuotas šėrimas, ypač ėringumo laikotarpiu, turi didelį poveikį atvedamų ėriukų skaičiui, gyvybingumui, jų išsaugojimui iki nujunkymo, o galutiniame rezultate lemia bandos atsinaujinimą, parduodamos produkcijos kiekį ir kokybę bei ūkio pelningumą [5].

Atrajotojams žarnyno apykaitos energija priklauso nuo virškinamųjų baltymų kiekio, kurie susideda iš prieskrandyje mikroorganizmų suskaidytų baltymų, baltymų kurie nebuvo suskaidyti prieskrandyje ir organizme produkuojamų baltymų. Kaip baltymų šaltinį atrajotojams galima panaudoti lubinus (Lupinus albus L.), sojos pupų (Glicine max L.) ir rapsų sėklų miltus, tačiau jie lengvai skyla prieskrandyje, dėl to prarandami aukštos maistinės vertės baltymai [26].

1.2.1. Ėringų ir laktuojančių avių mityba

Ėringų avių mityba yra veiksnys, įtakojantis tiek ėriavedės tiek ėriuko sveikatingumą. Nuo mitybos priklauso dauginimosi efektyvumas ir krekenų gamyba, vaisiaus vystymasis ir ėriukų išgyvenimas po ėriavimosi. Mityba taip pat turi įtakos tam tikriems medžiagų apykaitos keliams tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai (veikiant pagrindines maistines medžiagas, hormoninėms funkcijoms, kurios savo ruožtu turi įtakos kiaušialąstės brendimui, ovuliacijai, embriono vystymuisi, vaisiaus augimui ir gimusio ėriuko gyvybingumui [27].

Neėringoms ir I ėringumo pusės avims (jos dažniausiai dar būna ganykloje) pakanka žolės, tačiau jei ganykla prasta – papildomai reikia duoti po 0,2-0,3 kg koncentratų. II ėringumo pusės avys

(16)

16

paprastai jau būna tvarte ir kiekviena turėtų kasdien gauti apie 1,5 kg šieno, 2-3 kg siloso ir 0,2-0,4 kg koncentratų. Svarbų vaidmenį avies organizme atlieka mineralinės medžiagos. Ėringoms ir melžiamoms avims nemažai reikia kalcio bei fosforo, o vilnos augimą skatina siera. Labai produktyvioms, stambioms ir 2-3 jauniklius auginančioms ėriavedėms mitybos normos padidinamos 12-15 proc. Joms daugiau reikia ir mineralinių medžiagų, ypač melžiamoms avims [23].

Atliktų mokslinių tyrimų metu pastebėta, kad pakeitus avies mitybą ankstyvuoju ėringumo laikotarpiu (iki 39 dienos) ženkliai pagerėja avies reprodukcinės savybės ir didesnis gimusių ėriukų svoris, pagerėja imuninės sistemos būklė, sumažėja ėriukų mirtingumas nujunkymo metu ir tai ypač aktualu ne pirmos laktacijos ėriavedėms [28, 29].

Eriavedės energijos suvartojimas yra pagrindinis veiksnys lemiantis pieningumą [30]. Pieno vartojimas yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką ėriukų augimui ankstyvajam laikotarpyje po nujunkymo [31]. Avių pienas laibai maistingas, yra didelės energetinės vertės, jis beveik dvigubai riebesnis nei karvių ir ožkų pienas. Cheminė avių pieno sudėtis,kalbant apie riebalų kiekį ir joriebalų

rūgščių sudėtį, priklauso nuo mitybos (sudėties ir prieinamumo), gyvūnų (veislės, laktacijos stadijos, kūno būklės) ir aplinkos (ypač šalčio ir šilumos, streso) veiksnių. Riebalų koncentracija piene gali būti pakeista šėrimo, ypač pašarų, turinčių įtakos fermentacijai didžiajame prieskrandyje [32].

Dažniau besiėriuojančios (kas 6-9 mėn.) avys yra 9,3 proc. pieningesnės už rečiau (kas 10-12 mėn.) besiėriuojančias avis. Be to, dažniau (kas 6-9 mėn.) besiėriuojančių avių piene yra 6,7 proc. daugiau riebalų ir 15,6 proc. daugiau baltymų, tačiau 3,6 proc. mažiau sausųjų medžiagų, 6,1 proc. - kalcio, 6,4 proc. - fosforo ir 5,5 proc. - cukraus, lyginant su kas 10-12 mėn. apsiėriavusių avių pienu [33].

Žindamų ėriavedžių raciono baltymingumo didinimas skatina jų ėriukų augimą [34]. Gerinat avies mitybą laktacijos periodu gaunamas ekonominis efektyvumas, dėl didesnio eriukų prieaugio, o geriau augantys eriukai ir po nujunkymo efektyviau panaudoja pašarus dėl geriau išsivysčiusios virškinimo sistemos [31].

1.2.2. Ėriukų mityba

Tyrimais nustatyta, kad intensyviausiai jaunikliai auga per pirmąsias 4 savaites. Per pirmąjį amžiaus mėnesį ėriuko svoris padidėja 3–4 kartus, per kitus tris mėnesius iki nujunkymo augimas sulėtėja 2 kartus, o vėliau augimas dar labiau lėtėja [4]. Iki 3 savaičių amžiaus ėriukų virškinamosio-se sultyvirškinamosio-se dar nėra nei amilazės, nei pepsino fermentų, todėl jie negali suvirškinti krakmolo junginių ir netirpiųjų baltymų. Tad šiuo metu svarbiausias ėriukų maistas yra pienas ar jo pakaitalas. Pirmosiomis savaitėmis ėriukų augimas labiausiai priklauso nuo ėriavedės pieningumo. Žindantis ėriukas kasdien gauna apie 1 kg pieno ir priauga per parą 200–250 g. [35].

(17)

17

Pieno sintezė pradeda mažėti pirmo laktacijos mėnesio pabaigoje, todėl ėriukų augimo intensyvumui palaikyti būtinas papildomas šėrimas, o baigiantis antram laktacijos mėnesiui su pienu gaunamos maisto medžiagos tenkina tik apie 10 proc. reikmės [34].

Ėriukams augant, didėja energijos poreikis kūno masės bei vilnos augimui. Apskaičiuota, jog vilnos augimui ėriukams kasdien reikia po 0,1 MJ, o kilogramui prieaugio – 7,5–11,5 MJ apykaitos energijos [4].

Subalansavus ėriukų mitybą ankstyvajam augimo laikotarpyje, ženkliai padidėja ėrienos išeiga ir kokybė [31].Papildomas žindomų ėriukų šėrimas koncentratais iki soties įgalina gauti dukart didesnius priesvorius [34].

Nustatyta, kad papildomai koncentratais šerti žindomi ėriukai per parą priauga 100–150 g daugiau palyginti su koncentratų negavusiais [36]. Ypač svarbu papildomai šerti tuomet, kai avis augina 2–3 ėriukus [37].

Jauni ėriukai efektyviausiai naudoja pašarų energiją ir maisto medžiagas, nes mažesnę dalį jų priesvorio sudaro riebalai, o didesnę – raumeninis audinys, tačiau jam sintetinti su raciono pašarais ėriukai turi gauti pakankamai baltymų ir energijos [38]. Ėriukų papildomų pašarų sausojoje medžiagoje pirmą amžiaus mėn. turėtų būti 20–21 proc. baltymų, o ėriukams augant reikėtų mažinti iki 15–16 proc. [39,40]. Nujunkytų veislei auginamų ėriukų geresnis aprūpinimas baltymais ženkliai didina jų priesvorius ir gerina pašarų energijos konversiją [34].

1.3. Avių pašarai

Ganykliniu laikotarpiu avims pagrindinis pašaras žolė, o tvartiniu laikotarpiu pats tinkamiausias pašaras – smulkus kokybiškas šienas. Jo pakanka 1–1,5 kg per parą. Avys noriai ėda silosą, kurio per parą vertėtų duoti 2–3 kg. Taip pat neblogai avys ėda miežinius ir avižinius šiaudus, lęšių ir žirnių virkščias.

Avys mėgsta pašarinius, pus cukrinius ir cukrinius runkelius, morkas, bulves, griežčius, kaliaropes, turnepsus. Per parą jų galima duoti 1–2 kg. Taip pat galima duoti ir morkų, kopūstų, griežčių, burokėlių, runkelių ir kitokių lapų. Pagrindinis energijos šaltinis yra grūdiniai pašarai. Avims tinka miežiai, avižos, kukurūzai, kviečiai ir visi kiti, kuriuose yra daugiau ląstelienos. Be to, nebūtina grūdus malti. Geriausia naudoti įvairaus santykio kelių rūšių grūdų mišinius, juos rupiai sumalus [23].

(18)

18

1.3.1. Ekstruduoti pašarai ir jų įtaka produktyvumui

Pašarų skaidomumas prieskrandyje priklauso nuo jų tirpumo prieskrandžio skysčiuose. Jei tirpumas geras - jie skaidomi greičiau. Skaidomumas turi atitikti mikrofloros galimybę spėti sunaudoti amoniaką ir kitus baltymų skilimo produktus savo ląstelių baltymų sintezei. Nepanaudotas amoniakas šalinamas iš organizmo, tada susidaro dideli pašarų baltymų nuostoliai. Todėl atrajotojų šėrimui didesnę vertę turi tie pašarai, kurių baltymų skaidomumas prieskrandyje mažesnis, o žarnyne jie lengviau virškinami [41].

Vienas iš būdų padidinti virškinamųjų baltymų įvestį į organizmą yra jų dirbtinis apsaugojimas nuo prieskrandžio skilimo, tam yra naudojamas kontroliuojamas žaliavos kaitinimas (ekstruzija), taip apsaugant baltymus nuo skilimo [26].

Ekstruzija-terminis procesas, kurio metu staiga išgarinus produkto viduje esantį vandenį produktas suyra ir tuo pačiu metu produktui suteikiama norima forma išspaudžiant jį pro angą [42].

Ekstruduojamos žaliavos baltymų koncentracija, drėgmė, fiziniai ir mechaniniai parametrai ekstruderyje gali žymiai įtakoti ekstruduoto gaminio galutines savybes [43]. Žaliavos kaitinimas, slėgio pakėlimas, išspaudimas per matricas skatina baltymų pilimerizacijos reakcijas, krakmolo ir baltymų ryšius, o tai keičia baltymų struktūrą, tirpumą ir jų virškinamumą [44]. Funkcines savybės, pavyzdžiui, plėtimosi indeksas, vandens absorbcijos ir tirpumo indeksai apsprendžia produktų juslines savybes [45].

Ekstruduoti galima įvairias žaliavas, tačiau reikia parinkti tinkamas technologines sąlygas, kad gauti norimos formos ir maistinių savybių produktą. Ekstrūduojant tokias žaliavas, kurių aliejingumas mažiau kaip 16 proc., tai būtų įvairūs grūdai, pupelės, manų kruopos, taikoma drėgna ekstruzija. Sausa ekstruzija taikoma sojai ir kitoms aliejingoms sėkloms, kuriose riebalų kiekis siekia 16-22 proc. [46].

Pašarų gamybos srityje ekstruderiai naudojami dėl dviejų priežasčių dėl pašarų maistinių savybių pagerinimo (dėl mechaninio ir terminio medžiagos perdirbimo ekstruderyje) ir pašarų formavimo (ekstruderyje medžiaga išspaudžiama pro tam tikrą matricą, kuri suformuoja granules). Ekstruderių naudojimo privalumai:

 Mechaninis smulkinimas;

 Baltymų skaidymas;

 Daugelio fermentų deaktyvavimas;

 Radikalus nemaistinių ir natūralių toksinų sumažinimas;

 Sterilizavimas;

 Krakmolo perdirbimas;

(19)

19

Ekstruzija yra patrauklus apdorojimo būdas, nes jis skatina krakmolo želatinizaciją ir dalinį baltymų denatūravimą, kas gali sumažinti prieskrandžio baltymų skilimą [47]. Aukšta temperatūra ir slėgis ekstruderyje sunaikina bakterijas, pelėsius ir kitus organizmus. Pelėsio ir kitų mikroorganizmų augimas nutrūksta, todėl pailgėja pašarų galiojimo laikas. Ekstruderyje visos pašarų sudedamosios dalys susimaišo. Išstumiant pašarus pro formuojančią matricą, galima gauti įvairios formos granules (tai yra naudojama šunų ir kitų naminių gyvūnų pašarų gamyboje). Norimos formos ekstrudato gavybos sąlyga yra pakankamas rišamosios medžiagos kiekis (dažniausiai krakmolo) [46].

Terminis žaliavų apdorojimas gali būti taikomas aliejingoms sėklos, kaip priemonė kuri sumažina skilimą prieskrandyje ir sumažiną polinesočiųjų riebalų rūgščių neigiamą poveikį prieskrandžio mikroorganizmams [48].

Tyrimai rodo, kad ekstrudavimas yra efektyvus norint sumažinti antimaistinių medžiagų kiekį. Kaip pavyzdys yra lubinai, kurie yra prieinami daugelyje pasaulio šalių kaip pašaro gyvūnams šaltinis, tačiau jų panaudojimas yra ribojamas dėl juose esančių karčiųjų aklaloidų ir glikozidų, panaudojus ekstrudavimą ženkliai sumažėja alkaloidų, kas lemia, kad žaliavą galima naudoti pašarų gamyboje [49].

Ekstruduotų linų sėmenų priedas avių mityboje padidina bendrą riebalų rūgsčių kiekį piene, o taip pat ir nesočiųjų riebalų rūgščių kiekį [50]. Mokslininkai nustatė, kad ekstruduotų linų sėmenų priedas padidina pieno primilžį, piene esančių mono ir polinesčių riebalų rūgščių kiekį bei sumažina sočiųjų riebalų rūgščių kiekį, taip pat mažina urėjos kiekį piene [51, 52].

Ekstruduotų linų sėmenų priedas taip pat teigiamai veikia avių sūrių skonines ir tekstūrines savybes, sūriai pasižymi labiau išreikšta grūdėta struktūra ir mažesniu drėgmės kiekiu [51, 53].

Italijos mokslininkai nustatė, kad ekstruduotų linų sėmenų priedas avių ir ėriukų mityboje teigimai veikia mėsos riebalų rūgščių sudėtį, padidina neutralių riebalų rūgčių kiekį joje [26].

Sojos pupelės ir medvilnės sėklos dažnai naudojamos kaip pašarų priedas melžiamų karvių mityboje. Šių aliejingų pupelių ir sėklų įtraukimas į racionus turi teigimą poveikį pieno kiekiui ir sudėčiai. Tačiau, kad norint padaryti, kad riebalų rūgštys esančios sojos pupelėse ir medvilnės sėklose būtų gerai virškinamos, jas reikia apdoroti ekstruzijos būdu. Tokiu būdu atrajotojo prieskrandyje padaugėja lengvai įsisavinamų riebalų rūgčių kiekis iš ekstruduotų sojos pupelių ir ekstruduotų medvilnės sėklų, kas įtakoja tarpinių ir galutinių virškinimo produktų gamybą ir gali įtakoti pieno riebalų rūgščių sudėtį [54].

Ekstruduoti pašarai taip pat teigiamai veikia ėrienos kokybinius rodiklius. Ragni ir kt, [55] atlikto tyrimo metu nustatė, kad ekstruduotų linų sėmenų priedas mėsinių avių mityboje skatino greitesnį augimą, didino skerdenos išeigą. Linų sėmenų priedas turėjo teigiamą įtaką mėsos šviesumui, arahidono riebalų rūgšties kiekiui, bei bendram omega-3 riebalų rūgščių kiekiui. Padidėjęs vitamino E kiekis slopino mėsos lipidų oksidacinius procesus laikymo metu. Šie

(20)

20

mokslininkai teigia, kad šėrimas ekstruduotu pašaru pagerina mėsos maistinę vertę, jį galima naudoti kaip alternatyvą mėsos kokybės gerinimui.

(21)

21

2. TYRIMŲ METODIKA

Magistro baigiamasis darbas buvo atliekamas 2014-2016 m. LSMU Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute. Bandymas buvo atliktas laikantis “Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo” 2012 m. spalio 3 d. Nr. XI-2271 [56].

Ėriavedės buvo auginamos avininkystės ūkyje „X“ Ukmergės rajone. Bandymui atrinktos Lietuvos juodgalvių veislės avys, iš jų sudarytos dvi analogiškos antros laktacijos ėriavedežių grupės (kontrolinė ir bandomoji), po šešias ėriavedes kiekvienoje.

3 lentelė. Ekstruduoto pašaro sudėtis

Rodiklis Kiekis

Žalieji baltymai, proc. 18,00

Žalieji riebalai, proc. 4,50

Žalioji ląsteliena, proc. 7,20

Žalieji pelenai, proc. 4,39

Apykaitinė energija, MJ 12,23 Kalcis 0,30 Fosforas 0,30 Natris 0,21 Magnis 0,21 Vitaminas A, T.V. 100000 Vitaminas D3, T.V. 2500 Vitaminas E, mg 50 Geležis, mg 100 Manganas, mg 100 Cinkas, mg 100 Varis, mg 10 Jodas, mg 0,5 Selenas, mg 0,5 Kobaltas, mg 0,5

Kontrolinės ir bandomosios grupės ėriavedės buvo šeriamos ūkio racionu (racionai pateikti prieduose), bandomosios grupės racioną papildant ektruduotais pašarų priedais. Pašaro sudėtis

(22)

22

pateikta 3 lentelėje. Ėriavedės ektruduotų pašarų priedų gavo ėringumo ir laktacijos laikotarpiu iki ėriukų nujunkymo. Ėriukai ekstruduotų pašarų gavo nuo 20 d. iki nujunkymo (4 mėn.).

1 pav. Bandymų schema

Gimus ėriukams buvo apskaičiuotas ėriavedžių vislumas, buvo stebimas ėriukų išgyvenamumas. Svėrimai atlikti ėriukams gimus, po 20 dienų, po 2 mėn., po 3 mėn., po 4 mėn., ir po 6 mėn. Sveriama buvo prieš rytinį šėrimą.

Kontrolinės ir bandomosios ėriavedžių grupių sudarymas

(po 6 ėriavedes grupėje)

Ėriukų vilnos tyrimas Ėriukų svėrimai Ėriukų mėsos fizikinių-cheminių savybių tyrimai Ėriukų skerdimas Kontrolinės grupės avių ir ėriukų racionų sudarymas Bandomosios grupės avių ir ėriukų racionų

sudarymas Ėringų ir laktuojančių ėriavedžių šėrimas kontrolinės grupės racionu Ėringų ir laktuojančių ėriavedžių šėrimas bandomosios grupės racionu Ėriukų šėrimas kontrolinės grupės racionu Ėriukų šėrimas bandomosios grupės racionu Tyrimų rezultatų apdorojimas

(23)

23

Ėriukų vilnos savybės ir atskirų kūno dalių apaugimas vilna buvo įvertinta vizualiai. Ėriukams gimus įvertinta jų vilnos spalva, o 6 mėn. amžiaus įvertinta kūno apaugimas vilna, vilnos spalva, vilnos tipas, garbanotumas, tankumas bei riebalinio vilnos prakaito spalva. 6 mėn amžiaus ėriukų mentės srityje išmatuotas natūralus vilnos ilgumas (NI) neištempiant garbanėlių ir tikrasis vilnos ilgumas (TI) - ištempus.

Ėriukai paskersti 6 mėnesių amžiaus, po 24 val. alkinimo, vandens nebuvo duodama 3 val. iki skerdimo. Pasverta skerdena ir apskaičiuota skerdenos dalių išeiga.

Mėsos technologinių ir cheminių savybių tyrimai buvo atliekami LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų instituto, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje. Mėginiai buvo tiriami praėjus 48 valandoms po gyvulių skerdimo, iš ilgiausiojo nugaros raumens (musculus longissimus dorsi). Iki tyrimų mėsa buvo laikoma+ 4°C temperatūroje.

Ėrienos pH matuota 48 val. po skerdimo, pH – metru INOLAB3; Mėsos spalvingumas matuotas Minolta firmos spalvos matuokliu “Chroma Meter 400”, išmatuotas spalvos šviesumas (L*), spalvos rausvumas (a*), spalvos gelsvumas (b*); Vandeningumas buvo nustatytas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val. ją laikant pakabintą maišeliuose su tinkleliu +4°C temperatūroje; Vandens rišlumas buvo nustatomas presavimo metodu [57,58]. Mėsos kietumas nustatytas tekstūrometru TA.Xtplus texture analyser [59]; Ėrienos virimo nuostoliai buvo nustatyti svėrimo metodu, mėsą verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min., prie 70 0_{C, pasvėrus prieš ir} po virimo [60]; Pelenai buvo nustatomi sudeginant ėrieną 700 laipsnių temperatūroje. Sausųjų medžiagų kiekis buvo nustatomas, džiovinat mėsą iki pastovios masės (prie 105 0_{C) su} automatinėmis sausų medžiagų svarstyklėmis Scaltec SM-1; Riebalų kiekis buvo nustatytas Soksleto metodu [61], riebalai ekstrahuoti chloroformu 8 val. Baltymų kiekis buvo nustatytas Kjeldalio metodu [62]; Riebiųjų rūgščių kiekis bandiniuose nustatytas dujų chromatografijos metodu, naudojant Shimadzu firmos dujų chrmatografą, su masių detektoriumi. Riebalų rūgščių analizei tiriamieji mėginiai buvo paruošti LST EN ISO 12966-2:2011 [63] ir LST EN ISO 12966-2:2011 [64].Kiekybinei analizei naudotas riebalų rūgščių standartas Supelco 37 fame mix.

Duomenų statistinė analizė atlikta Mictrosoft office Excel 2010 programa. Apskaičiuota duomenų aritmetiniai vidurkiai (X), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (SD), duomenų statistiniai patikimumai (p). Skirtumai tarp vidutinių reikšmių patikimi, kai p<0,05.

(24)

24

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Ėriavedžių reprodukcinės savybės ir ėriukų augimo dinamika

Svarbus ėriavedžių reprodukcinių savybių rodiklis yra atsivestų ir išgyvenusių ėriukų skaičius. Abiejuose grupėse išgyveno visi atsivesti ėriukai. Viena iš bandomosios grupės ėriavedžių atsivedė tris ėriukus, kurie taip pat visi išgyveno. Tiek kontrolinės, tiek bandomosios grupės vidutinis ėriukų skaičius nesiskyrė, bet skyrėsi pasiskirstymas pagal lytį, kontrolinėje grupėje avinukų ir avyčių santykis buvo vienodas, o bandomojoje grupėje avinukų buvo 8,90 proc. mažiau nei avyčių (p>0,05).

Tyrimo metu (4 lentelė) ėriavedės gavę ekstruduoto pašaro atsivedė didesnio svorio ėriukus, skirtumas buvo žymus jis sudarė 33,89 proc. (p>0,05).

4 lentelė. Ėriavedžių reprodukcinių savybių tyrimas

Rodiklis Kontrolinė grupė SD Bandomoji grupė SD

Ėriukų skaičius grupėje 12 - 12 -

Vidutinis ėriukų skaičius vadoje 2 0,57 2 0,82

Iš jų avinukų 6 - 5 -

Iš jų avyčių 6 - 7 -

Vidutinis ėriuko svoris, kg 2,60 0,82 3,93 0,64

Avinuko svoris 2,00 0,74 3,97 0,98

Avytės svoris 3,22 0,11 3,90 0,26

Vertinat ėriukų augimo dinamiką (5 lentelė) pastebėta, kad didžiausi skirtumai tarp ėriukų grupių buvo nuo gimimo iki 20 dienos. 20 dienos svėrimo duomenimis bandomosios grupės ėriavedžių ėriukų masė buvo 22,45 proc. didesnė, nei kontrolinės grupės (p>0,05). Po 2 ir 3 augimo mėnesių skirtumai tarp ėriukų grupių buvo panašus. 2 mėnesių amžiaus ėriukai, kurie buvo gavę ekstruduoto pašaro svėrė 4,51 proc. daugiau (p>0,05), lyginat su kontrolinės grupės ėriukais; atitinkamai po 3 mėnesių skirtumas tarp grupių sudarė 3,83 proc. (p>0,05). Prieš nujunkimą bandomosios grupės ėriukų masė buvo 5,82 proc. (p>0,05) didesnė nei kontrolinės grupės.

(25)

25

5 lentelė.Ėriukų augimo dinamika

Ėriukų amžius Kontrolinė grupė Bandomoji grupė

X SD X SD

Gimusių ėriukų svoris 2,61 0,75 3,93 0,59

20 d. svoris 6,04 1,32 7,88 0,56

2 mėn. svoris 15,04 2,13 15,75 1,38

3 mėn. svoris 19,04 2,27 19,80 2,02

4 mėn. svoris 27,01 2,17 28,68 1,59

6 mėn. svoris 38,33 4,62 39,67 1,92

Apskaičiavus ėriukų augimo dinamiką pagal ėriukų lytį (2 pav.) pastebėta, kad visu augimo periodu (nuo gimimo iki 6 mėn. ) ekstruduotas pašaras didesnę įtaką turėjo avyčių masei, kai tuo tarpu avinukams tokios aiškios tendencijos nepastebėta, avinukų masė tik iki 2 mėn. (6,03 proc.) buvo didesnė, nei kontrolinės grupės avinukų.

(26)

26

3 pav. Santykinis eriavedžių pieningumas

Ėriukų racioną iki 20 dienos sudaro, tik ėriavedės pienas, todėl pagal ėriukų masės pokytį šiuo laikotarpiu galima spręsti apie ėriavedės pieningumą. Bandomosios grupės apskaičiuotas vidutinis santykinis pieningumas (3 pav.), skirtumas sudarė 13,21 proc. (p>0,05).

3.2. Ėriukų skerdimo ir mėsos kokybės duomenys

Ėriukai buvo skerdžiami 6 mėnesių amžiaus, priešskerdiminė bandomosios grupės ėriukų masė (6 lentelė) buvo 3,40 proc. didesnė, nei kontrolinės grupės (p>0,05). Skerdenos svoris ir išeiga, taip pat buvo didesnis ėriukų gavusių ekstruduotų pašarų. Skerdenos išeiga 7,17 proc. buvo didesnė bandomosios grupės ėriukų, lyginat su kontrolinės grupės išeiga (p<0,05).

6 lentelė. Ėriukų skerdimo duomenys

Rodiklis Kontrolinė grupė Bandomoji grupė

X SD X SD

Priešskerdiminis svoris, kg 38,32 4,62 39,67 1,92

Skerdenos svoris, kg 14,67 1,77 18,04 0,90

Skerdenos išeiga, proc. 38,33 2,16 45,5* _1,21

*_p<0,05

Ištyrus ėrienos sudėtį (7 lentelė) nustatyta, kad ėriukų gavusių ekstruduotą pašarą, mėsoje 0,12 proc. (p<0,05) buvo didesnis riebalų kiekis, lyginat su kontrolinės grupės mėsa. Sausųjų medžiagų kiekis bandomosios grupės mėsoje nustatyta 0,49 proc. didesnis kiekis, nei kontrolinės grupės mėsoje (p>0,05). Baltymų nustatyta 2,11 proc. (p>0,05) mažiau kontrolinės grupės mėsoje, lyginat

(27)

27

su bandomąja. Mineralinių medžiagų kiekį mėsoje, apsprendžia sudegintos mėsos pelenų masė. Kontrolinės grupės mėsoje nustatytas 0,07 proc. (p<0,05) didesnis pelenų kiekis.

7 lentelė. Ėriukų mėsos sudėtis, proc.

Rodiklis

Kontrolinė grupė Bandomoji grupė

X SD X SD SM, proc. 24,73 0,75 25,22 0,53 Baltymai, proc. 18,40 1,48 20,51 0,85 Riebalai, proc. 2,60 0,21 2,72* 0,12 Pelenai, proc. 1,16 0,03 1,09* 0,06 *_p<0,05

Vertinat mėsos technologines savybes (8 lentelė) didžiausi skirtumai tarp grupių pastebėti virimo nuostoliuose, kontrolinės grupės mėsa pasižymėjo 4,65 proc. (p>0,05) didesniais virimo nuostoliais, lyginat su bandomosios grupės mėsa. Vandens rišlumas bandomosios grupės ištirtas 3,36 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinės.

8 lentelė. Mėsos technologinės savybės

X SD X SD

Vandens rišlumas, proc. 57,41 1,38 60,77* 1,11

Virimo nuostoliai, proc. 27,98 0,90 23,33 1,73

Vandeningumas, proc. 3,50 0,38 3,33 0,96 pH 5,64 0,05 5,60* 0,03 Kietumas, kg/cm³ 1,56 0,12 1,51 0,12 Spalva: L* 43,00 1,56 40,84* 0,79 a* 15,97 0,55 14,43 1,33 b* 6,78 0,68 5,99* 0,27 *_p<0,05

Ekstruduotą pašarą gavusių ėriukų mėsos vandeningumas nustatytas 0,27 proc. (p>0,05) mažesnis, nei kontrolinės grupės mėsos. pH tarp grupių skyrėsi nežymiai 0,04 proc. (p<0,05) kontrolinės grupės pH buvo žemesnis. Šviesesnė mėsa buvo bandomosios grupės, šviesumas tarp grupių skyrėsi 5,02 proc. (p<0,05). Didesnio intensyvumo rausvumu ir gelsvumu pasižymėjo kontrolinės grupės mėsa, rausvumas skyrėsi 9,64 proc. (p>0,05), o gelsvumas 11,65 proc. (p<0,05).

(28)

28

9 lentelė.Mėsos riebalų rūgščių sudėtis, proc.

Riebalų rūgšties

pavadinimas Riebalų rūgštis

Kontrolinė grupė Bandomoji grupė

X SD X SD Kaprono C10:0 0,34 0,01 0,31 0,02 Lauro C12:0 0,74 0,03 0,36 0,03 Miristoleino C14:1 (n-9) 0,33 0,01 0,26 0,04 Myristino C14:0 5,40 0,11 4,96 0,09 Pentadekano C15:0 1,83 0,08 1,82 0,07 Palmitoleino C16:1(n-7) 3,04 0,04 3,59 0,13 Palmitino C16:0 21,52 0,15 20,80 0,41 cis-10 heptadekano C17:1 1,50 0,01 1,83 0,04 Heptadekano C17:0 2,01 0,04 1,77 0,01 Linolo C18:2 (n-6) 4,54 0,06 3,61 0,05 Linoleino C18:1 (n-9) c 35,73 0,23 36,04 0,51 Elaidinė C18:1 (n-9) t 1,44 0,01 2,30 0,11 Stearino C18:0 19,94 0,31 20,50 0,18 Cis-10 nonadekano C19:1 (n-10) 0,15 0,04 0,14 0,01 Nonadekano C19:0 0,28 0,01 0,24 0,01 Arachidono C20:4(n-6) 0,11 0,03 0,12 0,04 Eikosapentanoinė C20:5(n-3) 0,29 0,02 0,29 0,07 Paulininė C20:1(n-7) 0,30 0,01 0,31 0,04 Arachidino C20:0 0,30 0,01 0,34 0,01 Beheno C22:0 0,21 0,02 0,40 0,01

Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 52,57 0,21 51,47* 0,41 Mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 42,49 0,07 44,47* 0,17 Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 4,94 0,04 4,06* 0,11

*p<0,05

Lyginat kontrolinės ir bandomosios grupės riebalų rūgščių sudėtį (9 lentelė) pastebėta, kad kontrolinės grupės mėsoje nustatytas didesnis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis 1,10 proc. (p<0,05): lauro (C12:0) riebalų rūgšties buvo ištirtas 0,38 proc. (p>0,05) didesnis kiekis, miristino (C14:0) riebalų rūgšties daugiau 0,44 proc. (p>0,05), taip pat ir palmitino (C16:0) riebalų rūgšties 0,72 proc. (p>0,05) daugiau, nei bandomosios grupės mėsoje.

(29)

29

Mononesočiųjų riebalų rūgčių daugiau 1,98 proc. (p<0,05) nustatyta bandomosios grupės mėsoje. Palmitoleino (C16:1) riebalų rūgšties 0,55 proc. (p>0,05), o cis-heptadekano (C17:1) riebalų rūgšties 0,33 proc. (p>0,05) buvo daugiau tiriamosios grupės mėsoje. Linoleino riebalų rūgšties (C18:1) skirtumas tarp grupių buvo nežymus, bandomosios grupės mėsoje nustatyta 0,31 proc. (p>0,05) daugiau.

Polinesočiųjų riebalų rūgščių 0,88 proc. (p<0,05) daugiau ištirta kontrolinės grupės mėsoje, didžiausias skirtumas tarp grupių nustatytas linolo (C18:2) riebalų rūgšties, jos 0,93 proc. (p>0,05) daugiau nustatyta kontrolinės grupės mėsoje. Cis-10 nonadekano (C19:1) riebalų rūgšties 0,01 proc. (p>0,05) buvo daugiau kontrolinės grupės mėsoje.

Organizmui naudingos omega-3, eikosapentanoinės (C20:5) riebalų rūgšties kiekiai kontrolinės ir bandomosios grupių mėsoje nesiskyrė. Omega-6 arahidono rūgšties nežymiai daugiau 0,01 proc. (p>0,05) gauta bandomosios grupės mėsoje. Trans riebalų rūgščių didesnis kiekis aptiktas bandomosios grupės mėsoje, skirtumas sudarė 0,86 proc. (p>0,05).

3.3. Ėriukų vilnos savybių tyrimas

Lyginat ėriukų vilnos savybes tarp kontrolinės ir bandomosios grupių (10 lentelė) reikšmingų skirtumų nepastebėta. Abiejų grupių gimusių ėriukų vilnos spalva buvo panašios pilkai rusvos spalvos, o 6 mėnesių amžiaus kontrolinės ir bandomosios grupių ėriukų vilna įgavo gelsvą atspalvį. Vilnos tankumas ir riebalinio prakaito spalva buvo vertinama vizualiai, skirtumų tarp grupių nepastebėta.

10 lentelė. Ėriukų vilnos savybės

Vilnos spalva ėriukui gimus Pilkai rusvas atspalvis Pilkai rusvas atspalvis 6 mėn. amžiaus ėriuko vilnos spalva Baltai gelsva Baltai gelsva

Vilnos tankumas balais (1-5) 2 2

Vilnos tipas Pusiau plona Pusiau plona

Riebalinio vilnos prakaito spalva balais (1-5)

2 2

Vilnos garbanotumo forma Normali Normali

Natūralus vilnos ilgis tarp grupių skyrėsi 2,26 proc. (p>0,05), o tikrasis vilnos ilgumas skyrėsi 1,83 proc. (p>0,05), bandomosios grupės vilna buvo ilgesnė.

(30)

30

11 lentelė. Ėriukų vilnos ilgis

X SD X SD

Natūralus vilnos ilgumas 6,50 0,31 6,65 0,40

Tikrasis vilnos ilgumas 7,50 0,25 7,64 0,34

Ėriukų atskirų kūno dalių apaugimas vilna ir jos spalva nurodyta 12 lentelėje, šio tyrimo metu, skirtumo tarp kontrolinės ir bandomosios grupės gavusios ekstruduotų pašarų priedą skirtumų nepastebėta.

(31)

31

12 lentelė. Ėriukų atskirų kūno dalių apaugimas vilna ir jos spalva

Ėriuko kūno dalis Kontrolinė grupė Bandomoji grupė

Priekinės galūnės Iki kelių apaugę juodos spalvos dengiamaisiais plaukais, virš kelių galūnes dengia baltai gelsva vilna.

Iki kelių apaugę juodos spalvos dengiamaisiais plaukais, virš kelių galūnes dengia baltai gelsva vilna. Užpakalinės galūnės Iki kelių apaugę juodos spalvos

dengiamaisiais plaukais, virš kelių galūnes dengia baltai gelsva vilna.

Iki kelių apaugę juodos spalvos dengiamaisiais plaukais, virš kelių galūnes dengia baltai gelsva vilna. Papilvė Apaugusi baltai gelsvos spalvos

vilna

Apaugusi baltai gelsvos spalvos vilna

Galva Apaugusi juodais dengiamaisiais plaukais iki ausų linijos

Apaugusi juodais dengiamaisiais plaukais iki ausų linijos

(32)

32

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS

Atliktų mokslinių tyrimų metu pastebėta, kad pakeitus avies mitybą ankstyvuoju ėringumo laikotarpiu (iki 39 dienos) ženkliai pagerėja avies reprodukcinės savybės ir didesnis gimusių ėriukų svoris [28,29] Mūsų eksperimento rezultatai sutampa su šių tyrimų rezultatais, nes eriavedžių gavusių ekstruduotų pašarų (kurie, kaip teigiama literatūroje [26] yra geriau pasisavinami) ėriukai gimė 33,89 proc. (p>0,05) didesnio svorio nei kontrolinės grupės ėriavedžių.

Mokslinkai nustatė, kad ekstruduotų linų sėmenų priedas padidina pieno primilžį [51, 52]. Tai sutampa su mūsų tyrimų duomenimis, nes ekstruduotas pašaras santykinį eriavedžių pieningumą padidino 13,21 proc. (p>0,05). Todėl gerinat avies mitybą laktacijos periodu gaunamas didesnis eriukų prieaugis [34]. Bandomosios grupės ėriavedžių ėriukai 20 d. amžiaus svėrė net 22,45 proc. (p>0,05) daugiau, nei kontrolinės grupės ėriukai.

Literatūroje teigiama, kad Lietuvos juodgalvių avių skerdenos išeiga siekia 45–50 proc. [4]. Mūsų bandomosios grupės skerdenos išeiga buvo 45,5 proc., tai atitiko veislės vidurkį.

Nustatyta, kad subalansavus ėriukų mitybą ankstyvajam augimo laikotarpyje, ženkliai padidėja ėrienos išeiga ir kokybė [34, 55]. Tyrimo metu naudotas ekstruduotas pašaras bandomosios grupės skerdenos išeigą padidino 7,17 proc. lyginat su kontrolinės grupės skerdenos išeiga (p<0,05).

Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad ėrienos kietumas koreliuoja su tarpraumeninių riebalų kiekiu [17,18]. Ekstruduotus pašarus gavusių ėriukų mėsa pasižymėjo 3,21 proc. (p>0,05) mažesniu kietumu, nei kontrolinės grupės mėsa ir didesniu 0,12 proc. (p<0,05) tarpraumeninių riebalų kiekiu.

Nustatyta, kad greičiau augančių veislių mėsa yra šviesesnės spalvos [21]. Ėriukų gavusių ekstruduoto pašaro augimas buvo spartesnis, o mėsa 5,02 proc. (p>0,05) šviesesnės spalvos, nei kontrolinės grupės

Honikel ir kt. [16] teigia, kad mėsos vandeningumas priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, individualių savybių, įmitimo ir šėrimo. Bandymo metu ekstruduotą pašarą gavusių ėriukų mėsos vandeningumas buvo 0,27 proc. mažesnis, nei kontrolinės grupės mėsos (p<0,05).

Kaip teigia Techeira ir kt. [65] eriukų mėsos pH vertė svyruoja nuo 5,5 iki 5,9. Tai atitinka mūsų turimo duomenis, nes kontrolinės grupės mėsos pH buvo 5,64 , o bandomosios 5,60 (p<,05).

Manso [26] nustatė, kad įvairios mitybos strategijos gali padėti padidinti žmonių sveikatai naudingų riebalų rūgščių kiekį, tokių kaip konjuguota linoleno, omega -3 riebalų rūgštys. Ekstruduotas pašaras bandomosios grupės skerdenos išeigą padidino 7,17 proc. proc. lyginat su kontrolinės grupės skerdenos išeiga (p<0,05). Taip pat ėriukų gavusių ekstruduoto pašaro mėsoje didesnis 1,98 proc. (p<0,05) mononesočiųjų riebalų rūgčių kiekis.

(33)

33

Ragni ir kt. [55] atlikto tyrimo metu nustatė, kad ekstruduotų linų sėmenų priedas mėsinių avių mityboje turėjo arahidono riebalų rūgšties kiekiui, bei bendram omega-3 riebalų rūgščių kiekiui [55]. Mūsų tyrimo metu naudojant ekstruduotus pašarus ėrienoje gautas arahidono rūgšties kiekis 0,01 proc. didesnis,lyginat su kontrolinės grupės mėsa, tačiau bendras omega -3 riebalų rūgčių kiekis liko nepakitęs.

(34)

34

IŠVADOS