MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
IEVA KAMINSKIENĖ
APSAUGINIO LŪPŲ PIEŠTUKO SU NAKVIŠŲ ALIEJUMI
SUDĖTIES PARINKIMAS, GAMYBA IR KOKYBĖS VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
Doc. dr. Zenona Kalvėnienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis Data
APSAUGINIO LŪPŲ PIEŠTUKO SU NAKVIŠŲ ALIEJUMI SUDĖTIES PARINKIMAS, GAMYBA IR KOKYBĖS VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Zenona Kalvėnienė Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Ieva Kaminskienė Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Dvimetė nakviša ir nakvišų aliejus ... 12
1.1.1. Vaistinio augalo ir vaistinės augalinės žaliavos morfologinis apibūdinimas ... 12
1.1.2. Dvimetės nakvišos ir nakvišų aliejaus fitocheminė sudėtis ... 13
1.1.3. Nakvišų aliejaus farmakodinamika ... 14
1.1.4. Nakvišų aliejaus farmakologinis poveikis: tradicinis vartojimas, biologinis aktyvumas, klinikinės indikacijos ... 15
1.1.5. Nakvišų aliejaus toksiškumas ir vartojimo rekomendacijos ... 15
1.1.6. Nakvišų aliejaus panaudojimas odos ligų gydymui bei profilaktikai ... 16
1.2. Lūpų anatomija ir histologija ... 17
1.2.1. Lūpų histologinės sandaros įtaka audinio funkcijoms ... 18
1.3. Lūpų pieštukai ... 19
1.3.1. Lūpų pieštukų bendra charakteristika ir klasifikacija ... 19
1.3.2. Lūpų pieštukų gamyba ... 19
1.3.3. Lūpų pieštukų kokybės kontrolė ir laikymas ... 20
1.3.4. Lūpų pieštukų modeliavime naudojamos medžiagos ... 21
1.4. Tiriamojo lūpų pieštuko modeliavimui naudotos medžiagos ... 22
2. TYRIMO METODIKA ... 25
2.1. Tyrime naudojamos medžiagos ... 25
2.2. Tyrime naudojama įranga ... 25
2.3. Tyrimo objektas ... 26
2.4. Tyrimo planavimas (organizavimas) ... 26
2.5. Tyrimo metodai ... 26
2.5.1. Sudėties modeliavimas ir optimizavimas ... 26
2.5.2. Lūpų pieštuko technologija ... 27
2.5.3. Juslinių savybių nustatymas ... 27
2.5.4. Lūpų pieštukų tekstūros analizė – kietumo nustatymas ... 28
2.5.6. Lydymosi temperatūros nustatymas ... 29
2.5.7. Antioksidacinio aktyvumo nustatymo metodika ... 30
2.5.8. Stabilumo tyrimai ... 30
2.5.9. Statistinė analizė ... 31
3. REZULTATAI ... 32
3.1. Nakvišų aliejaus antioksidacinio aktyvumo nustatymas ... 32
3.2. Lūpų pieštuko sudėties modeliavimas ... 32
3.2.1. Pagrindo sudėties parinkimas ... 32
3.2.2. Pagrindo sudedamųjų dalių kiekio nustatymas ... 32
3.2.3. Pagalbinių medžiagų įterpimas į lūpų pieštuko pagrindą ... 33
3.2.4. Juslinių savybių nustatymas ... 34
3.3. Galutinių lūpų pieštukų kokybės vertinimas ... 38
3.3.1. Lūpų pieštukų tekstūros analizė ... 38
3.3.2. Lūpų pieštukų pH reikšmės nustatymas ... 39
3.3.3. Lūpų pieštukų Tlyd nustatymas ... 40
3.3.4. Galutinių lūpų pieštukų antioksidacinio aktyvumo nustatymas ... 41
3.4. Stabilumo tyrimai ... 42
3.4.1. Juslinių savybių stebėjimas ... 42
3.4.2. Tekstūros pokyčiai laikymo metu ... 44
3.4.3. pH reikšmės nustatymas laikymo metu ... 45
3.4.4. Lydymosi temperatūros nustatymas laikymo metu ... 46
3.4.5. Antioksidacinio aktyvumo kitimo nustatymas ... 47
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48
5. IŠVADOS ... 51
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53
SANTRAUKA
I. Kaminskienės magistro baigiamasis darbas „Apsauginio lūpų pieštuko su nakvišų aliejumi sudėties parinkimas, gamyba ir kokybės vertinimas“/ mokslinė vadovė doc. dr. Z. Kalvėnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Išsausėjusių ir suskilinėjusių lūpų gydymui gaminama nemažai produktų, tačiau daugelio jų sudėties pagrindas yra sintetinės medžiagos ar naftos produktai. Lietuvos rinkoje esančių lūpų pieštukų asortimente neaptikta gamtinės kilmės produkto, kurio pagrindą sudarytų nakvišų aliejus. Nakvišų sėklų aliejus reikšmingas kosmetologijoje dėl savo antioksidacinio, regeneruojančio aktyvumo, kurį jam suteikia omega-6 polinesočiosios riebalų rūgštys ir terpeniniai junginiai. Darbo tikslas: sumodeliuoti apsauginį lūpų pieštuką iš natūralios kilmės medžiagų su nakvišų aliejumi, pasižymintį optimaliomis kokybės charakteristikomis, vertinti jo kokybę ir antioksidacines savybes. Darbo
uždaviniai: Surinkti ir susisteminti mokslinę literatūrą apie dvimetę nakvišą (lot. Oenothera biennis
L.), nakvišų aliejų ir jo sudėtį, antioksidacines savybes bei lūpų pieštukų gamybos ypatumus; Parinkti optimalią lūpų pieštuko sudėtį ir technologiją; Vertinti pagaminto lūpų pieštuko kokybę, nustatant lydymosi temperatūrą, pH reikšmę, tekstūrą (kietumą); Nustatyti pagaminto lūpų pieštuko antioksidacinį aktyvumą; Stebėti ir vertinti lūpų pieštuko stabilumą.
Tyrimo metodai. Lūpų pieštukai gaminti liejimo būdu, remiantis statistinio modeliavimo
metodu parinktomis sudėtimis. Juslinės savybės vertintos anketine apklausa. Pagamintų lūpų pieštukų kokybė vertinta nustatant pH reikšmes, Tlyd, kietumą, stabilumą laikymo metu. Nakvišų aliejaus ir
pagamintų lūpų pieštukų antioksidacinis aktyvumas vertintas spektrofotometriškai pagal surištą DPPH• radikalo kiekį. Stabilumas vertintas laikant pieštukus kambario temperatūroje ir pagreitinto sendinimo sąlygomis.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Nustatytas rekomenduojamas pieštuko kietųjų lipofilinių dalių
kiekis sudaro 45-55 proc., skystoji dalis – 55-45 proc. Nustatytos pieštukų pH reikšmės (5,94±0,01 – 6,1±0,01), kietumas (skverbimosi jėga 93,78±3,29 – 108,91±2,11 g/s), Tlyd (56,03±0,12 – 60±0,15°C)
atitiko siekiamas ribas. Antioksidaciniu tyrimu DPPH• metodu nustatyta, kad stipriausiu antiradikaliniu aktyvumu (24,84±1,37 proc.) pasižymi pieštukas, savo sudėtyje turintis didžiausią nakvišų aliejaus kiekį (75,21 proc.) Atlikus stabilumo tyrimus nustatyta, kad šešis mėnesius laikant pieštukus tiek kambario temperatūroje, tiek pagreitinto sendinimo sąlygomis, geriausiai kokybines charakteristikas išlaiko pieštukas, kurio sudėtis: nakvišų aliejus (54,0 proc.), geltonasis bičių vaškas (22,5 proc.), kakavos sviestas (22,5 proc.), tokoferolio acetatas (1,0 proc.), beta karotenas, mandarinų eterinis aliejus.
SUMMARY
There are number of lipsticks produced for chapped and dried lips. However, the majority of them are made with sintetic materials and even oil products as bases. We have not discovered any natural origin product with evening primrose oil (EPO) on Lithuania‘s market. EPO is significant in cosmetology due to it‘sradical scavenging and regenerating activities which are determined by omega-6 polyunsaturated fatty acids and terpenic constituents. The aim of the research: To design a protective lipstick with EPO and evaluate its quality as well as antioxidant activity.
The objectives of the research:
1. To collect and systematize the scientific literature about evening primrose (lot. Oenothera
biennis L.), EPO, it’s composition as well as antioxidant activity, and features of lipsticks‘ production.
2. To select optimal lipstick‘s composition and technology.
3. To evaluate the quality of prepared lipstick by measuring melting point, pH value and texture (hardness).
4. To determine radical scavenging activity of prepared lipstick. 5. To observe and evaluate stability of prepared lipstick.
Methods of analysis. Lipsticks were prepared by molding technique. Statistical modeling
program was used to design mixtures of ingredients for lipstick composition. Sensory analysis was performed with trained volunteers using questionnaire survey. The physical properties – pH value, melting point and hardness as well as stability were evaluated. Water extracts of EPO and produced lipsticks were tested for antioxidant activity using DPPH• radical scavenging assay. During stability studies lipsticks were storaged at room temperature as well as at accelerated aging conditions.
Results and conclusions. Approximately 45-55% of base should consist of hard waxes and
55-45 % of vegetable oils in order to maintain suitable texture. The results of physical properties: pH value (5,94±0,01 – 6,1±0,01), hardness (penetration force 93,78±3,29 – 108,91±2,11 g/sec.), melting point (56,03±0,12 – 60±0,15°C) confirmed that all samples after production meet the quality requirements. Antioxidant assay has shown that composition of lipstick, containing the biggest amount of evening primrose oil (75,21%) had the greatest antioxidant activity (24,84±1,37%). Based on stability test results the following composition of organic lipstick was chosen: Evening primrose oil (54,0%), Beeswax (25,0%), Cacao butter (25,0%), Vitamin E (1,0%), β-carotene, Tangerine essential oil. The quality of this composition remained appropriate at least six month after production at room temperature as well as at accelerated aging conditions.
PADĖKA
Už suteiktas kokybiškas darbo sąlygas ir konsultacijas atliekant mokslinius tyrimus dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros kolektyvui, darbo vadovei doc. dr. Z. Kalvėnienei bei Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros asist. M. Marksai.
SANTRUMPOS
AA antioksidacinis aktyvumas
ABTS•+ 2,2′-azino-bis(3-etilbenztiazolin-6-sulfono rūgšties) radikalas
aw vandens aktyvumas (angl. Water Activity)
cis-LR cis-linolio rūgštis
DPPH• 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalas
EASI egzemos pažeistos vietos sunkumo indeksas (angl. Egzema Area Severity Index)
FRAP geležies redukcijos antioksidacinė galia (angl. Cupric Reducing Antioxidant Capacity)
GLR gama-linoleno rūgštis
LR laisvieji radikalai
n bandymų skaičius
p patikimumo lygmuo
Ph. Eur. Europos Farmakopėja
rs Spirmeno koreliacijos koeficientas
ROS reaktyvios deguonies formos (angl. Reactive Oxygen Species)
TEWL transepiderminis vandens netekimas (angl. Transepidermal Water Loss)
ĮVADAS
Temos aktualumas. Oksidacinis stresas – ląstelių ir biomolekulių oksidacinis pažeidimas,
sąlygojamas sutrikusios pusiausvyros tarp laisvųjų radikalų (LR) bei reaktyviųjų deguonies formų (ROS) ir redukuojančių medžiagų (antioksidantų) [1-5]. ROS, jų radikalai nuolat formuojasi biologinėse struktūrose, tačiau jų susidarymas yra kompensuojamas antioksidacinių sistemų (fermentiniai antioksidantai, metalų jonus surišantys baltymai, mažos molekulinės masės antioksidantai), todėl yra palaikomas balansas, neleidžiantis pažeisti ląstelių struktūros [1, 4, 6]. Tačiau dėl įvairių egzogeninių veiksnių, tokių kaip radiacija, dehidratacija, ultravioletiniai (UV) spinduliai, temperatūriniai svyravimai, infekcijos, ksenobiotikų (oro taršalų, cigarečių dūmų, kai kurių vaistų) patekimas į organizmą didina ROS susidarymo greitį ir išsekina endogenines antioksidacines sistemas – prasideda baltymų, lipidų, nukleorūgščių oksidaciniai pažeidimai ląstelėse [1, 3-5, 7]. Šiuo metu jau žinoma nemažai sutrikimų ir ligų, kurių patogenezė susijusi su LR ir ROS kiekio padidėjimu – tai uždegiminės ir degeneracinės ligos, ateroskerozė, cukrinis diabetas, ūminis inkstų nepakankamumas, katarakta, padažnėjusių mutacijų sukeltos onkologinės ligos, priešlaikinis odos senėjimas ir kt. [1-13]
Oda – didžiausias ir labiausiai oksidacinio streso veikiamas organas, kadangi yra ribinė sritis tarp organizmo vidaus bei aplinkos, vadinasi yra veikiama tiek endogeninių, tiek egzogeninių junginių, skatinančių laisvųjų radikalų susidarymą [3, 11-14]. Ypač jautri egzogeninei taršai yra lūpų oda, kadangi ji yra santykinai plonesnė nei kitose veido srityse (už ją plonesnė tik aplink akis esanti oda) [15]. Dėl UV spinduliuotės sukelto oksidacinio streso yra destabilizuojamos fosfolipidinės membranos, sutrikdoma kolageno sintezė, pažeidžiamos biomolekulės ląsteliniame lygmenyje [3, 11, 13, 14]. Pažeidus lūpų odos apsauginį barjerą padidėja ląstelių pralaidumas, netenkama drėgmės, lūpos tampa sausos ir suskilinėjusios, atrodo nepatraukliai, sukelia diskomfortą, gali tapti sunkesnių sutrikimų – alerginio ar atopinio dermatito, eritemos, cheilito, lūpų pūslelinės, retais atvejais – onkologinių ligų priežastimi [3, 11, 16, 17]. Efektyvi priemonė, apsauganti ir gydanti organizmą (tuo pačiu ir odą) nuo oksidacinio streso, yra antioksidantai, aptinkami daugelyje augalų. Pagrindiniai komponentai, augalams suteikiantys antiradikalinį aktyvumą – vitaminas C, E, karotenoidai bei fenoliniai junginiai [1-3, 6, 7].
Teorinė ir praktinė reikšmė. Šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama augaluose aptinkamų
antioksidantų apsauginių savybių nustatymui ir jų taikymui profilaktiniams tikslams [7]. Taip pat sparčiai didėja susidomėjimas kosmetiniais preparatais iš natūralios/augalinės kilmės medžiagų [18]. Išsausėjusių ir suskilinėjusių lūpų gydymui gaminama nemažai produktų, tačiau daugelio jų sudėties pagrindas yra sintetinės medžiagos ar naftos produktai. Paanalizavus Lietuvos rinkoje esančių lūpų pieštukų asortimentą, neaptikta organinės kilmės produkto, kurio pagrindą sudarytų nakvišų aliejus.
Todėl šio darbo metu nuspręsta sumodeliuoti lūpų pieštuką tik iš natūralios/organinės kilmės medžiagų, kaip pagrindinį komponentą naudojant nakvišų aliejų.
Darbo ryšys su tyrimo metodika ir rezultatais. Tiriamajame darbe kaip biologiškai aktyvus
junginys pasirinktas dvimečių nakvišų sėklų aliejus, svarbus kosmetologijoje bei biomedicinoje dėl antioksidacinių, regeneruojančių savybių, kurias jam suteikia omega-6 polinesočiosios riebalų rūgštys ir terpeniniai junginiai [19-22]. Darbo tikslas – eksperimentiškai sumodeliuoti apsauginį lūpų pieštuką iš natūralios kilmės medžiagų, pasižymintį optimaliomis kokybės charakteristikomis. Vienas iš pagrindinių pagaminto preparato kokybės vertinimo kriterijų – spektrofotometrinis antioksidacinio aktyvumo nustatymas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: sumodeliuoti apsauginį lūpų pieštuką iš natūralios kilmės medžiagų, su
nakvišų aliejumi, pasižymintį optimaliomis kokybės charakteristikomis, vertinti jo kokybę ir antioksidacines savybes.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir susisteminti mokslinę literatūrą apie dvimetę nakvišą (lot. Oenothera biennis L.), nakvišų aliejų ir jo sudėtį, antioksidacines savybes bei lūpų pieštukų gamybos ypatumus.
2. Parinkti optimalią lūpų pieštuko sudėtį ir technologiją.
3. Vertinti pagaminto lūpų pieštuko kokybę, nustatant lydymosi temperatūrą, pH reikšmę, tekstūrą (kietumą).
4. Nustatyti pagaminto lūpų pieštuko antioksidacinį aktyvumą. 5. Stebėti ir vertinti pagaminto lūpų pieštuko stabilumą.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dvimetė nakviša ir nakvišų aliejus
1.1.1. Vaistinio augalo ir vaistinės augalinės žaliavos morfologinis apibūdinimas
Dvimetė nakviša (lot. Oenothera biennis L.) – dvimetis, gana dažnas, nakvišinių šeimos (lot.
Onagraceae Juss) žolinis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, šiuo metu plačiai paplitęs ir Europoje bei
dalyje Azijos regionų (1 pav.) Lietuvoje laikomas adventyviniu augalu; auga pakelėse, paupiuose, smėlynuose, dykvietėse, ant pylimų [20-23].
Subrendęs augalas siekia 100-120 cm aukštį. Šaknis stora ir sultinga. Pirmaisiais augalo gyvavimo metais išauga tik vegetatyvinės lapų skrotelės, prigludusios prie žemės, o antraisiais metais augalas žydi. Stiebas status, paprastas arba viršutinėje dalyje šakotas, briaunotas, negausiai apaugęs liaukiniais ir paprastais plaukeliais. Pamatiniai lapai ilgakočiai, pailgai atvirkščiai kiaušiniški, buki; stiebo lapai šviesiai žali, trumpakočiai, pražanginiai, pailgai lancetiški, viršūnėje nusmailėję, nežymiai dantyti, apaugę plaukeliais. Žiedai iki 5 cm skersmens, šviesiai geltonos spalvos vainiklapiais, pavieniai, sudaro ilgas kekes viršūninių lapų pažastyse. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais. Žydėjimo fazė ypatinga tuo, kad augalas pražysta vakare ir žydi tik vieną naktį.Vaisius – linijiškai pailga, 2-4 cm ilgio, tankiais plaukeliais apaugusi ruda dėžutė su daugybe sėklų. Nakvišų sėklos renkamos subrendusios, nuo rūgpjūčio pabaigos iki spalio pradžios. Vaisiai nukulami, džiovinami kambario temperatūroje, pakuojami į maišus, laikomi vėsioje vietoje (8-15°C), tinka vartoti 1-2 metus [20, 21, 23, 24].
Vaistinė augalinė žaliava – rafinuotas nakvišų aliejus (lot.
Oenotherae oleum raffinatum). Tai riebalinis aliejus, gaunamas iš
dvimetės nakvišos (lot. Oenothera biennis L.) arba (lot. Oenothera
lamarkiana) sėklų, ekstrakcijos arba šaltojo presavimo būdu ir po to
rafinuojamas. Aliejus skaidrus, būdingos gelsvos ar geltonos spalvos, praktiškai netirpus vandenyje ir etanolyje (96 proc.), maišosi su petroleteriu. Ekstrahuotas aliejus neatsparus šviesos ir deguonies poveikiui, taip pat jautrus drėgmei bei aukštai temperatūrai (Ph. Eur.
01/2008:2104).
1.1.2.
Dvimetės nakvišos ir nakvišų aliejaus fitocheminė sudėtis
Paprastai augalo sėklose sukaupiama maždaug 14-26 proc. aliejaus; Aptinkama steroidų (beta-sitosterolio, kampesterolio); Sausame sėklų ekstrakte aptikti nemaži kiekiai polifenolinių junginių (578,15±13,63 mg/g), iš jų – 190,02±5,32 mg/g flavanolių, 142,86±4,05 mg/g proantocianidinų. Vandeniniuose sėklų esktraktuose nustatyti polifenoliniai junginiai – pentagaloilgliukozė (2,7 proc.), galo rūgštis (3,1 proc.), (+)-katechinas (3,4 proc.), procianidinas B1 ir
B3 (1,5 proc.) Taip pat identifikuota elago rūgštis ir etilgalatai; fenolinės rūgštys
(hidroksimetoksibenzoinė, salicilo, vanilino, kumarino, ferulo, siringo, kavos ir kt.); lipidai (gama-linoleno rūgšties (GLR), stearino rūgšties, dihomo(gama-linoleno rūgšties), terpenų (furfuralio) [19, 21, 24, 27, 28].
Žolėje aptinkama flavonolių (miricetino, kvercetino) glikozidų; taninų (Enoterino A ir B); celiuliozės, lignino; baltymų, kurių sudėtyje yra aminorūgščių – histeino, metionino, triptofano [21].
Lapuose – angliavandenilių (arabinozės, galaktozės, gliukozės, manozės, gliukurono bei galakturono rūgšties); taninų (Enoteinas A ir B); lipidų (α-linolio rūgšties) [24].
Šaknyse nustatyta įvairių angliavandenilių (arabinozės, galaktozės, gliukozės, manozės, galakturono ir gliukurono rūgščių), taninų (galo, tetrametilelago rūgščių, enostacino, elago rūgšties darinių), steroidų (sitosterolis, enoteralanosterolis A ir B), triterpenų (masilino, oleino rūgščių), lipidų [24]. Įvairių autorių duomenimis aliejuje nustatoma (2 pav.):
1. Mažiausiai 65 proc. (50-85 proc.) cis-linolio rūgšties (cis-LR);
2. 7-14 proc. (cis)gama-linoleno rūgšties (1 g aliejaus turi maždaug 80-116 mg GLR); 3. Ne daugiau kaip 0,5 proc. alfa-linoleno rūgšties;
4. 5-12 proc. oleino rūgšties; 5. 1-4 proc. stearino rūgšties; 6. 4-10 proc. palmitino rūgšties;
7. Ne daugiau kaip 0,3 proc. laisvų riebalų rūgščių (RR);
8. Steroidiniai junginiai – kampesterolis, beta-sitosterolis; Terpeniniai junginiai ir jų derivatai – vitaminas E, betulino, morolio, oleonolino rūgštys [20, 22, 23, 29].
α-linoleno rūgštis linolio rūgštis γ-linoleno rūgštis
1.1.3. Nakvišų aliejaus farmakodinamika
Nakvišų aliejaus biologinis poveikis daugiausia remiasi nepakeičiamų omega-6 riebalų rūgščių poveikiu įvairioms organų sistemoms. Šių riebalų rūgščių veiksmingumas gali būti argumentuojamas linolio rūgšties apykaitos mechanizmu (3 pav.):
Linolio rūgštis yra nepakeičiama aminorūgštis ir natūraliai organizme metabolizuojama fermentų delta-6-desaturazės (D6D) ir elongazės iki dihomo-gama-linoleno rūgšties (DGLR), o pastaroji matabolizuojama iki arachidono rūgšties (AR). Toliau veikiant fermentui lipooksigenazei AR verčiama leukotrienais, o veikiant fermentams ciklooksigenazėms (COX), DGLR ir AR verčiami prostaglandinais (PGE) ir tromboksanais (TXA), kurie reguliuoja organizmo uždegiminius procesus.
3 pav. Linolio rūgšties metabolizmo schema [30]
Organizme atsirandus fermento D6D, kuris linolio rūgštį verčia GLR, trūkumui sutrinka tolimesnė metabolinio kelio junginių apykaita. Organizme sumažėja AR, PGE1, PGE2, padidėja uždegimo mediatorių (pvz., histamino) kiekis. Būtent D6D deficitu yra aiškinama priešmenstruacinio sindromo (PMS), atopinės egzemos, kitų odos sutrikimų patogenezė.
Remiantis šiuo metaboliniu keliu iškelta hipotezė, kad nakvišų aliejus gali būti tinkama priemonė minėtų sutrikimų gydymui, kadangi savo sudėtyje turi iki 14 proc. GLR ir taip kompensuotų jos deficitą [23, 31].
1.1.4. Nakvišų aliejaus farmakologinis poveikis: tradicinis vartojimas, biologinis
aktyvumas, klinikinės indikacijos
Indėnai plačiai naudojo iš augalo stiebų gautas gleives ir lapų sultis kaip gydomąją priemonę esant odos uždegimams, o kompresai buvo naudojami mėlynėms, edemoms ir nedidelėms žaizdoms gydyti. Taip pat augalas vartotas per os kaip priemonė malšinanti virškinamojo trakto (VT) ir gerklės skausmą. Amerikiečiai iš O. biennis šaknų gamindavo užpilus, kuriais gydydavo nutukimą, pilvo skausmus, neapdorotomis šaknimis trindavo raumenis, siekdami juos sustiprinti. Taipogi augalas naudotas astmos, VT, neuralgijos, kokliušo gydymui [20, 22-24].
Nors susidomėjimas nakvišų aliejumi išaugo daugiau nei prieš 40 metų, tačiau įrodymai dėl jo biologinio veiksmingumo vis dar išlieka prieštaringi. Manoma, kad nakvišų preparatai pasižymi šiais poveikiais: priešuždegiminiu, autoimuniniu, endokrininiu, antioksidaciniu, priešvėžiniu, antibakteriniu. Taip pat teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą, reguliuoja moteriškų hormonų apykaitą, skatina odos regeneracinius procesus [20-24, 31].
Pagrindinės klinikiniais tyrimais paremtos indikacijos yra: diabetinė neuropatija, atopinis dermatitas. Nakvišų aliejus taip pat gali būti naudingas lengvinant PMS, mastalgijos, reumatoidinio artrito simptomus. Yra duomenų apie preparatų efektyvumą gydant Reino sindromą, šizofreniją, alkoholinę abstinenciją. Keletas klinikinių tyrimų atlikta sėkmingai pritaikant nakvišų aliejaus preparatus osteoporozės, hipertenzijos (kartu su žuvų taukais), disleksijos, povirusinio nuovargio sindromo gydyme. Paradoksalu, tačiau nepaisant to, kad nėra pakankamai mokslinių tyrimų, įrodančių šio augalinio produkto efektyvumą nurodytoms klinikinėms indikacijoms, maisto papildai su nakvišų aliejumi yra plačiai vartojami tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje [20-24, 31].
1.1.5. Nakvišų aliejaus toksiškumas ir vartojimo rekomendacijos
Preparatus naudojant nustatytomis rekomenduojamomis paros dozėmis (RPD) nepageidaujami reiškiniai pasireiškia retai. Pagrindiniai jų – VT veiklos sutrikimai (pykinimas, išmatų suminkštėjimas, pilvo skausmai), galvos skausmas. Iš rimtesnių sutrikimų užfiksuoti: traukuliai, edema, bronchų spazmai. Todėl pacientai, turintys polinkį į traukulius (sergantys šizofrenija, epilepsija), nakvišų aliejaus papildus turėtų vartoti atsargiai. Taip pat galima reikšminga sąveika su trombocitų agregaciją slopinančiais vaistais, antikoaguliantais – tokių preparatų vartojimas kartu su nakvišų aliejumi nerekomenduojamas. Perdozavus preparato ypatingų priemonių imtis nėra būtina [20-23, 31].
Nakvišų aliejaus preparatai vartojami įvairiomis vaistų formomis, dauguma jų vartojamos per
os: kapsulės, tabletės, tiesiogiai geriami aliejaus preparatai. Dėl savo sudėtyje esančių nesočiųjų
riebalų rūgščių, nakvišų aliejus pasižymi nestabilumu – laikui bėgant yra linkęs hidrogenizuotis („apkarsti“). Todėl, kad prailgintų preparatų tinkamumą vartojimui, gamintojai paprastai į aliejų įterpia konservantą vitaminą E ir talpina aliejų į minkštas želatinines kapsules [20, 22, 23].
Aliejaus kiekis vienkartinėje dozėje svyruoja nuo 500-1300 mg, vartojant per os, o (cis)-GLR kiekis standartiškai siekia 8-9 proc. Rekomenduojama didžiausia paros dozė 4 g (300-600 mg GLR), tačiau priklausomai nuo indikacijos gali siekti iki 8 g [20]. Farmakokinetinių tyrimų metu nustatyta, kad nakvišų aliejaus preparatai greičiau pasisavinami vartojant juos vakare [23].
1.1.6.
Nakvišų aliejaus panaudojimas odos ligų gydymui bei profilaktikai
Yra žinoma, kad žmogaus oda yra nuolat veikiama įvairios kilmės egzogeninės taršos, kuri skatina ROS formavimąsi, odos audinio pažeidimą bei sukelia uždegiminius procesus, kurie ilgainiui gali pereiti į specifines dermatologines ligas (pvz., aknę, atopinį dermatitą, egzemą, cheilitą) arba pabloginti jų būklę. Įrodyta, kad svarbų vaidmenį minėtų sutrikimų patogenezėje atlieka polinesočiosios riebalų rūgštys bei antioksidantai. Laisvosios riebalų rūgštys įeina į raginio sluoksnio struktūrą, kuri sudaro pagrindinį odos apsauginį barjerą, o antioksidantai suriša ROS bei LR, todėl apsaugo odą nuo oksidacinio streso pažaidos [3, 11-13, 32].
Kaip jau minėta, nakvišų aliejus yra natūralus polinesočiųjų omega-6 RR šaltinis, jam būdingas priešuždegiminis poveikis. Eksperimentinių tyrimu metu sėklų vandeniniuose ekstraktuose nustatyti ir antioksidacinį aktyvumą nulemiantys junginiai (proantocianidinai, galo rūgštis, katechinas, pentagaloilgliukozė), o aliejuje – terpeniniai junginiai ir jų derivatai [19, 27-29]. Remiantis šiais duomenimis galime teigti, kad nakvišų aliejuje esantis biologiškai aktyvių junginių kompleksas yra tinkama priemonė bendros odos būklės gerinimui, ligų profilaktikai ir net lengvos formos ligų gydymui.
Nakvišų aliejaus praktinį veiksmingumą biomechaninių odos parametrų gerinimui įrodė R. Muggli 2005 metais. Atlikus randomizuotą, dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą tyrimą su 40 sveikų savanorių nustatyta, kad 12 savaičių sistemiškai vartojant po 3 g nakvišų aliejaus, reikšmingai pagerėja odos struktūriniai ir funkciniai parametrai: drėgmės kiekis 12,9 proc., elastiškumas 4,7 proc.; stangrumas 16,7 proc.; atsparumas nuovargiui 14,2 proc.; transepiderminis vandens netekimas (angl.
TEWL – Transepidermal Water Loss) sumažėjo 7,7 proc., šiurkštumas – 21,7 proc. (p=0,034-0,001) [33]. 2013 metais Korėjos mokslininkų komanda įrodė nakvišų aliejaus veiksmingumą ne tik gerinant bendrą odos būklę, bet ir gydant vaikus bei suaugusiuosius nuo atopinio dermatito (n=40). Tyrimo
metu nustatyta, kad 8 savaites vartojant fiksuotą 320 mg nakvišų aliejaus dozę, reikšmingai pagerėja odos būklė, nustatant egzemos pažeistos vietos sunkumo indeksą (angl. EASI – Egzema Area Severity
Index) (p=0,000). Taip pat nustatyta priklausomybė tarp EASI sumažėjimo ir linoleno rūgšties
koncentracijos plazmoje padidėjimo (p=0,013) [34]. Kitame tyrime nustatytas sistemiškai vartojamos GLR (320 mg) teigiamas poveikis atopiniu dermatitu sergančių pacientų gydymui ir sausos odos būklės gerinimui (n=124) [35].
Odos būklės ir funkcijų gerinimui gali būti skiriami ne tik sisteminio, bet ir vietinio-išorinio poveikio preparatai. Taip nakvišų aliejus užsitikrino vietą ir kosmetologinių produktų rinkoje. Žaliava kosmetiniams produktams suteikia odą minkštinantį, drėkinantį, regeneruojantį, priešuždegiminį, nuo oksidacinio streso apsaugantį poveikį. GLR turinčio nakvišų bei agurklių aliejaus poveikis odos biologinių parametrų gerinimui (drėgmės lygiui, apsauginio barjero atstatymui, TEWL, lygumui) buvo įrodytas ir moksliniais tyrimais [36]. Dėl šių priežasčių aliejus neretai įterpiamas į kremų, losjonų, šampūnų, muilų ir kitų produktų sudėtį. 1999 metais mokslininkai atkreipė dėmesį ir į pagrindo įtaką produkto su nakvišų aliejumi veiksmingumui, eksperimentiškai nustatant raginio sluoksnio TEWL bei hidracijos lygį. Nustatyta, kad nakvišų aliejus veikia efektyviau ir pasiekiama geresnių rezultatų, kai aliejus įterpiamas sudarant stabilią emulsiją vanduo/aliejuje, o ne amfifilinę emulsiją [37].
1.2. Lūpų anatomija ir histologija
4 pav. Histologinė lūpų sandara, pavaizduota sagitaliniame lūpos pjūvyje [38]
Žiedinis burnos raumuo
Plaukų folikulai
Daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantis epitelis
Riebalų liaukos
Gleivinės membrana Gleivinės jungiamasis audinys Daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis epitelis Lūpų kraujagyslės
Derma
Žiedinis burnos raumuo
Lūpos – tai burnos ertmės gleivinės išorinė dalis, kuri jungiasi su kita veido oda. Tai jungtis tarp kūno išorės bei VT. Anatomiškai lūpų pagrindą sudaro žiedinis burnos raumuo, kurio skaidulos apjuostos fibroelastiniu jungiamuoju audiniu [38-40].
Histologiškai žmogaus lūpa (lot. labium oris) susideda iš trijų pagrindinių sluoksnių – išorinės odos dalies, tarpinės (raudonosios) dalies ir gleivinės (4 pav.) [38]
Išorinė odos dalis panaši į kitų kūno vietų odą, tačiau šioje srityje ši plonesnė. Jai būdingos pagrindinės odos struktūrinės dalys: epidermis; po juo esanti derma su plaukų folikulais, prakaito bei riebalinėmis liaukomis; gausu juntamųjų nervų galūnėlių, kurios didina lūpų jautrumą [16, 38-42].
Tarpinė (raudonoji) lūpų dalis susideda iš išorinės (lygios) ir vidinės (gauruotosios) dalies. Išorinėje dalyje jau nėra plaukų, prakaito liaukų, todėl ši sritis yra sausa. Čia audinys sudarytas iš storo, daugiasluoksnio plokščiojo ragėjančio epitelio. Paviršinės epitelinės ląstelės neturi arba turi mažai keratino ir yra didesnės nei kitose veido srityse. Vidinė dalis sudaryta iš jungiamojo audinio, esančio arti epidermio paviršiaus. Vidinės dalies savasis gleivinės jungiamasis audinys formuoja gilius, gerai vaskuliarizuotus spenelius. Dėl šios dalies intensyvios kraujotakos ir plono epidermio sluoksnio, lūpos yra rausvai raudonos spalvos [16, 38-42].
Trečioji – gleivinė lūpos dalis sudaryta iš storo daugiasluoksnio plokščiojo neragėjančio epitelio sluoksnio, po kuriuo yra savoji gleivinės jungiamojo audinio dalis – proprija, o ši savo ruožtu neryškiai pereina į pogleivinį sluoksnį. Savasis gleivinės sluoksnis turi kolageno ir elastinių skaidulų, jame gausu nervinių skaidulų, kapiliarų, limfagyslių, aprūpinančių lūpas limfocitais, atliekančiais apsauginę funkciją nuo išorinių patogenų. Pogleivinis sluoksnis turi mukoserozinių seilių liaukučių, kurių sekretuojamos gleivės drėkina ir sutepa lūpų gleivinę. Taipogi pogleivis dengia ruožuotuosius lūpų raumenis [16, 38-42].
1.2.1. Lūpų histologinės sandaros įtaka audinio funkcijoms
Lūpų epidermyje susiformuoja mažesnis kiekis ragėjančių ląstelių sluoksnių, lyginant su gretimomis odos sritimis, jame gausu sensorinių nervų galūnėlių, sintetinama mažiau melanino, natūralių drėkiklių, taip pat raginio sluoksnio praeinamumas yra didesnis, lyginant su kitomis odos sritimis. Dėl šių priežasčių lūpos yra daug jautresnės fizinei, cheminei, mikrobinei taršai, yra greičiau pažeidžiamos ilgalaikio saulės poveikio ir lengviau netenka drėgmės tampa sausos ir suskilinėjusios, atrodo nepatraukliai ir sukelia diskomfortą [16, 40-42].
Nustatyta, kad odos praeinamumas gali būti efektyviai pamatuojamas nustatant TEWL, kuris yra barjerinės odos funkcijos indikatorius (nustatyta koreliacija tarp TEWL ir raginio sluoksnio storio). Ištyrus 303 sveikus Japonijos gyventojus (amžiaus intervalas 21-80 m.) nustatyta, kad lūpų srityse
TEWL buvo triskart didesnis nei skruostuose. Taip pat buvo tiriamas paviršinis lūpų hidratacijos laipsnis, nustatant epidermio aukšto dažnio elektrinį laidumą (parodo odos paviršiaus lygumą, tačiau nekoreliuoja su raginio sluoksnio storiu). Rezultatai parodė, kad skruostų epidermis pasižymėjo didesniu hidratacijos laipsniu nei lūpų [43].
Iš mokslinės literatūros duomenų matyti, kad dėl būdingos histologinės sandaros lūpoms dažnai reikalinga papildoma apsauga nuo išorinių dirgiklių. Tam tikslui yra sukurta nemažai sintetinės ir augalinės kilmės kosmetinių bei medicininės paskirties produktų, skirtų kasdienei lūpų priežiūrai, suskilinėjusių lūpų gydymui ir kitų odos ligų profilaktikai – tai lūpų dažai, balzamai, blizgesiai, pieštukai ir kt. [41]
1.3. Lūpų pieštukai
1.3.1. Lūpų pieštukų bendra charakteristika ir klasifikacija
Lūpų pieštukai – tai išoriniam vartojimui skirti kosmetiniai arba mediciniai produktai; kieti kambario temperatūroje ir besilydantys kūno temperatūroje.Tai kone plačiausia produktų grupė, skirta išsausėjusių ir suskilinėjusių lūpų priežiūrai bei profilaktikai. Įterpus dezinfekuojančių medžiagų, vietinių anestetikų juos galima panaudoti kaip vaistinių medžiagų nešėjus ir lengvai gauti vietinį gydomąjį poveikį, o įterpus antioksidantų, dažiklių, pigmentų ir kt. – panaudoti kaip apsauginę, profilaktinę, dekoratyvinę kosmetinę priemonę. Pagrindiniai preparato privalumai – patogus vartojimas, santykinai geras stabilumas (svarbu saugoti nuo šilumos ir drėgmės), didelė sudedamųjų dalių ir santykių įvairovė, paprasta technologija, lengvas transportavimas [44].
Pagal medžiagas, naudojamas pagrindo gamybai, skiriamos trys pagrindinės lūpų pieštukų kategorijos: minkšti-opalescuojantys, minkšti-skaidrūs ir kieti. Minkšti-opalescuojantys savo sudėtyje turi petrolato, kakavos sviesto, polietilenglikolio (PEG). Dauguma pieštukų priklauso būtent šiai kategorijai. Minkšti-skaidrūs pieštukai gaminami natrio stearato ir propilenglikolio pagrindu, taip pat gali būti įterpiama vandens/alkoholio. Trečiajai kategorijai priklausantys pieštukai savo sudėtyje turi kristalinių miltelių, o į pieštuką sukomponuojami veikiant karščiu arba sumaišant su riebalinio pagrindo medžiagomis (kakavos sviestu, petrolatu) [44].
1.3.2. Lūpų pieštukų gamyba
Laboratorinėmis sąlygomis lūpų pieštukai gali būti gaminami liejimo, presavimo, ritinimo ir mirkymo būdais. Mirkymo būdu dažnai gaminami vienkartiniai pieštukai, pvz., sidabro nitrato.
Pieštukai, turintys hidrofobinį pagrindą gaminami liejimo arba presavimo būdu, pvz., mentolio. Liejimo būdu gaminami pieštukai iš lengvai besilydančių pagrindų arba iš medžiagų, kurios lydosi savo kristalizaciniame vandenyje [45]. Tai dažniausiai naudojamas pieštukų gamybos būdas [41].
Pagrindinės technologinės stadijos:
a) Dažančių miltelių susmulkinimas. Aglomeratai disperguojami aliejuje, siekiant gauti tolygią pieštuko pigmentaciją. Skystos formos dažikliams ši stadija praleidžiama – jie gali būti įterpiami tiesiai į išlydytą pagrindą.
b) Lydimas ir maišymas. Šios stadijos metu išlydomos kietosios pagrindo dalys – vaškai. Išlydyta masė sumaišoma su aliejais, šiek tiek atvėsinus įterpiamos pagalbinės medžiagos – kvapikliai, dažikliai, konservantai ir t.t., atsargiai maišoma iki homogeninės masės (intensyvus maišymas skatina oro burbuliukų susidarymą).
c) Liejimas/formavimas. Dar neatvėsusi išlydyta masė pilstoma į plastikines ar metalines talpykles, taip suteikiant produktui norimą formą. Talpyklės laikomos šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje, kol pieštukai sukietėja.
d) Pakaitinimas. Sukietėję pieštukai paveikiami liespna, taip suteikiant jų paviršiui lygumo ir blizgesio. Ši stadija trunka vos akimirką, parenkant tokią kaitrą, kurios pakanka tik pieštuko paviršiaus išlydymui. Pagaminti pieštukai talpinami į laikiklius ir ženklinami [41].
1.3.3. Lūpų pieštukų kokybės kontrolė ir laikymas
Kosmetinių lūpų pieštukų kokybės parametrai yra: atsparumas lūžimui, kietumas, lydymosi temperatūra, suminkštėjimo temperatūra, spalvos vienodumas/ryškumas/liejimasis, viskoziškumas ir pH reikšmė [41]. Pagrindiniai pieštukų kokybės reikalavimai: ilgis – 5-6 cm, masė – 0,5-10 g, lydymosi temperatūra (Tlyd) – 55-65°C [44]. pH reikšmė turėtų atitikti fiziologines žmogaus odos pH
reikšmes, t.y. būti lengvai rūgštinė arba neutrali (normali odos pH reikšmė vidutiniškai siekia 4,5-5,5) [41]. Remiantis kitų mokslininkų publikacijomis, dažniausiai pagamintų lūpų pieštuko pH siekia 6,3-6,9 [46-49]. Kitų testų atlikimas nėra griežtai reglamentuojamas, metodikos ir parametrų ribos paprastai nustatomos individualių gamintojų.
Kadangi pieštukai neišvengiamai kontaktuoja su oda, jų kokybės užtikrinimui svarbi ir mikrobinio užterštumo kontrolė. Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus, Candida albicans yra pagrindiniai patogenai, kontroliuojami kosmetiniuose produktuose. Tačiau, enterobakterijų, (pvz.,
E.coli) buvimas produkte taip pat nėra pageidaujamas [50]. Kaip žinoma, mikroorganizmų
dauginimuisi yra labai svarbi tinkama aplinka. Pagrindinis vaisto ir kosmetinio produkto mikrobinės taršos rizikos faktorius yra vandeninė terpė. Didėjant vandens kiekiui, didėja ir produkto mikrobinis
nestabilumas. Produkto mikrobinės taršos rizikos įvertinimui gali būti nustatomas vandens aktyvumas (angl. aw – Water activity), kuris parodo, kiek produkte yra nuo fizikinių bei cheminių ryšių laisvo vandens, galinčio dalyvauti cheminėse reakcijoje bei tapti terpe mikrobų dauginimuisi. Nustatyta, kad kai vandens aktyvumas produktuose yra mažesnis nei 0,6 balo, inhibuojamas bet koks mikroorganizmų dauginimasis. Mokslinių tyrimų metu lūpų pieštukų aw įvertintas 0,36 balo, vadinasi užtikrinant
tinkamo švarumo gamybos patalpas bei naudojant kokybiškas žaliavas, papildoma mikrobiologinė produkto kontrolė yra nebūtina [51].
Kaip ir daugumai išoriškai vartojamų produktų, svarbu, kad pieštukas pasižymėtų priimtinomis juslinėmis savybėmis: būtų patrauklios išvaizdos, malonaus kvapo, lengvai ir tolygiai tepamas, priimtinos konsistencijos (ne per kietas, nelūžtantis, netrupantis), saikingai riebus, nedirginantis odos, ilgai išliekantis. Minėtų savybių vertinimas dažniausiai atliekamas apmokytos vertinimo komisijos juslinių savybių tyrimo metu [52, 53].
Lūpų pieštukas visą tinkamumo naudoti laiką turi išlikti stabilus (išlaikyti tinkamą pH, Tlyd,
priimtiną spalvą, kvapą, tekstūrą ir t.t.) [44]
Pieštukų pakavimui naudojamos atitinkamo dydžio talpos, chemiškai inertiškos produkto sudėties atžvilgiu. Laikomi 5-25°C temperatūroje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių ir drėgmės poveikio vietoje [44].
1.3.4. Lūpų pieštukų modeliavime naudojamos medžiagos
Yra sumodeliuota nemažai sintetinės ir augalinės kilmės lūpų pieštukų. Tinkamo kietumo lūpų pieštukas formuojamas pasirenkant optimalią kietų ir skystų pagrindų kombinaciją ir procentinę sudėtį.
Pagrindinės sudedamosios dalys, naudojamos pieštukų technologijoje, yra:
1. Vaškai. Taikietoji pagrindo sudedamoji dalis. Naudojamos medžiagos yra kietos kambario temperatūroje; augalinės, gyvūninės ar sintetinės kilmės, suteikiančios pieštukui kietumo, tvirtumo, o užsitepus – drėkinantį, riebinantį pojūtį. Dažniausiai gamybai naudojami: karnaubo vaškas, bičių vaškas, kandelila vaškas bei įvairūs sintetiniai vaškai (ozokeritas, mikrokristalinis vaškas, polietilenas). Jie sudaro maždaug 5-25 proc. bendros masės [16, 41, 44, 54].
2. Aliejai. Tai skystoji pagrindo sudedamoji dalis. Aliejai suteikia tekstūrai minkštumo, blizgesio, lygumo, palengvina pieštuko tepumą, suteikia drėkinantį ir riebumo pojūtį. Taip pat yra naudingi kaip tirpikliai pagalbiniams komponentams – dažikliams. Skystų pagrindo sudedamųjų dalių asortimentas taipogi platus: augaliniai aliejai (alyvuogių, sezamo, ricinų, vynuogių kauliukų, migdolų ir kt.), mineraliniai aliejai ir jų dariniai (minkštas ir kietas parafinas, petrolatas), vilnų riebalai,
lecitinas, kakavos sviestas ir kt. Aliejus sudaro didžiausią kiekį produkte, jo dedama nuo 30 iki 80 proc. [16, 41, 44, 54]
3. Veikliosios ir pagalbinės medžiagos. Įterpiamos į tinkamai sumodeliuotą pagrindą, priklausomai nuo to, kokią funkciją turės atlikti pagamintas produktas ir kokio terapinio poveikio tikimasi. Pagalbinės medžiagos paprastai sudaro nuo 1 iki 10 proc. pieštuko masės. Šių medžiagų veiksmingumui užtikrinti reikalinga atitinkama koncentracija, o naudojamus kiekius reguliuoja atsakingos institucijos. Pagrindinės pagalbinės medžiagos, naudojamos pieštukų technologijoje:
a) Dažikliai. Galimi neorganiniai (geležies oksidai, titano dioksidas, cinko oksidas) bei organiniai pigmentai (pvz., raudonasis pigmentas 6, 7 ir 21).
b) Kvapiosios medžiagos. Gali maskuoti nemalonų vaško ir aliejaus kvapą.
c) Antioksidantai. Gali būti naudojami natūralūs (vitaminai A, E, askorbo rūgštis) ar sintetiniai (butilintas hidroksitoluenas, butilintas hidroksianizolas) junginiai.
d) Konservantai. Skirti mikrobinės taršos prevencijai. Dažniausiai naudojami įvairūs parabenai ir fenoksietanolis.
e) Filtrai nuo UV saulės spindulių. Skiriami fizikiniai-neorganiniai filtrai (atspindi UV spinduliuotę) – cinko oksidas, titano oksidas, ir cheminiai-organiniai filtrai (sugeria UV spinduliuotę ir išspinduliuoja šilumos pavidalu) – oktinoksatas, oksisalatas, oksibenzonas [16, 41, 44, 54].
1.4. Tiriamojo lūpų pieštuko modeliavimui naudotos medžiagos
1. Nerafinuotas nakvišų aliejus (Ph. Eur.01/2008:0070) – iš dvimečių nakvišų sėklų, šalto presavimo būdu gaunamas augalinis aliejus. Pagrindiniai komponentai – nesočiosios omega-3 ir omega-6 RR.
Fizikinės savybės: skaidrus, kambario temperatūroje skystos konsistencijos aliejinis skystis. Spalva varijuoja nuo šviesaus iki aukso geltonumo. Aliejus turi silpną būdingą kvapą, netirpus vandenyje, tirpus augaliniuose aliejuose, tankis lygus 0,9283 g/cm3.
Naudojimas: kaip ir kiti augaliniai aliejai suteikia produktams priimtiną tekstūrą. Įvairiuose kosmetiniuose ir dermatologiniuose preparatuose naudojama kaip drėkinanti, priešuždegiminė, odą šviesinanti, nuo oksidacinio streso (tuo pačiu ir jo paskatinto išankstinio odos senėjimo) apsauganti priemonė [13, 24, 55].
2. Geltonasis bičių vaškas (Ph. Eur. 01/2008:0070) – natūraliai gaunamas bičių vaškas. Susideda iš 70-75 proc. įvairių esterių, 14 proc. laisvųjų rūgščių, 12 proc. angliavandenilių, 1 proc. laisvų alkoholių ir stearino riebalų rūgščių esterių. Gaunamas karštame vandenyje išlydant bičių korius ir pašalinant priemaišas.
Fizikinės savybės: gelsvi ar rusvi gabalėliai ar plokštelės su grioveliais, beskoniai, savotiško, medų primenančio kvapo. Lydymosi temperatūra svyruoja nuo 61-66°C, tankis apytiksliai lygus 0,960 g/cm3. Tirpsta chloroforme, eteryje, riebaluose ir eteriniuose aliejuose, iš dalies tirpus karštame 90 proc. etanolyje, praktiškai netirpus vandenyje.
Naudojimas: dažniausiai naudojamas išoriškai vartojamų vaistų formų gamyboje (koncentracijomis nuo 5 iki 20 proc.) kaip standumo suteikiantis agentas (tepaluose, kremuose). Taip pat v/a emulsijose kaip stabilizatorius, įterpiant vandenį. Gali būti naudojamas cukrumi dengtų tablečių poliravimui, prailginto atpalaidavimo vaistų formų gamyboje [56].
3. Kakavos sviestas – kambario temperatūroje kietos konsistencijos riebalai, gaunami iš tikrojo kakavmedžio (lot.Theobroma cacao)sėklų. Pagrindiniai sudėtiniai junginiai – nesočių RR trigliceridai: stearino rūgšties 40 proc., palmitino ir oleino rūgščių, nedideli kiekiai arachidono, linolo ir kitų RR.
Fizikinės savybės: šviežiai pagaminta medžiaga būna gelsvai baltos spalvos, laikymo metu baltėja. Būdingas silpnas, kakavą primenantis kvapas. Tankis 20°C temperatūroje – 0,990-0,998 g/cm3, Tlyd – 31-34°C. Tirpus eteryje, chloroforme, benzene, petrolato eteryje, netirpus etanolyje.
Naudojimas: farmacijoje naudojamas žvakučių, pesarijų gamyboje dėl priimtinos lydymosi temperatūros. Kartais naudojamas kaip emulsiklis tepalų gamyboje [56, 57].
4. β-karotenas – karotenoidas, daugiausiai randamas tamsiai žaliose, oranžinėse daržovėse ir vaisiuose. Maždaug 16 proc. beta-karoteno po absorbcijos verčiama į vitaminą A. Išgrynintas būna raudonos spalvos kristalų pavidalu. Beta-karoteno milteliai gali būti naudojami suspenduojant juos aliejuje (pvz., riešutų).
Fizikinės savybės: Tlyd – 183°C. Tirpus chloroforme santykiu 1:30, praktiškai netirpus
etanolyje, glicerolyje, vandenyje. Labai jautrus oksidacijai (oksiduojantis netenka spalvos), todėl naudojant kaip dažiklį kartu reikia įterpti antioksidantų (askorbo rūgšties, tokoferolio). Laikytinas apsaugotoje nuo saulės spindulių vietoje, žemoje temperatūroje.
Naudojimas: plačiai taikomas kaip dažiklis. Priklausomai nuo koncentracijos produkto pigmentaciją galima išgauti nuo šviesiai geltonos iki tamsiai oranžinės spalvos. Gali būti naudojamas dengtų tablečių gamybai, tačiau netinka padengimui išpurškimo būdu. Dėl didelio lipofiliškumo netinkamas vandeninių terpių dažymui (reikalingi papildomi tirpikliai, pvz., etanolis) [2, 56].
5. Vitaminas E (α-tokoferolio acetatas) – gaunamas ekstrakcijos ar molekulinės garų distiliacijos būdu iš augalinių aliejų (pvz., kukurūzų, sojų, saulėgrąžų, kviečių gemalų aliejų). Raceminis sintetinis tokoferolis gali būti gaunamas iš metilinto hidrochinono kondensacijos su raceminiu izofitoliu metu.
Fizikinės savybės: skaidrus, bespalvis ar gelsvas aliejinis skystis, netirpus vandenyje, lengvai tirpsta acetone, etanolyje, eteryje, augaliniuose aliejuose. Tankis 20°C temperatūroje – 0,947-0,951 g/cm3, virimo temperatūra 235°C, lydymosi temperatūra -27,5°C. Atmosferos deguonies poveikyje
linkęs oksiduotis. Turėtų būti laikomas sandariame inde, vėsioje, sausoje, apsaugotoje nuo šviesos vietoje.
Naudojimas: įvairiuose farmaciniuose ir kosmetiniuose produktuose kaip vitamino E šaltinis, antioksidantas bei konservantas. Dėl lipofilinių savybių gali būti tinkamas tirpiklis vandenyje netirpiems vaistams, tačiau dažniausiai naudojamas lipofilinio pagrindo produktuose (koncentracijomis 0,001-0,05 proc. v/v). Nedidelis kiekis α-tokoferolio sumažina linolio rūgšties autooksidaciją. Išoriškai vartojamose vaistų formose gali būti naudojamas kaip plastifikatorius [2, 56].
6. Mandarinų eterinis aliejus – gaunamas šalto spaudimo būdu iš mandarininio citrinmedžio (lot. Citrus recticulata) vaisių žievelės. Pagrindiniai komponentai: 64-71 proc. limoneno, 3,27-4,05 proc. beta-mirceno ir 2,33-7,71 proc. dekanalio. Eterinis aliejus pasižymi antioksidaciniu poveikiu.
Fizikinės savybės: oranžinės ar tamsiai geltonos aukso spalvos skaidrus skystis, citrusiniams vaisiams būdingo kvapo.
Naudojimas: kosmetinių bei farmacinių produktų praturtinimui kaip kvapiklis. Derinant su kitais eteriniais aliejais gali būti vartojamas masažams, vonioms, aromaterapijai [58, 59].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrime naudojamos medžiagos
Lūpų pieštukų gamybai naudojamos medžiagos:
1. Nerafinuotas nakvišų aliejus (Tiekėjas UAB „NANTURLT“, Lietuva; Kilmės šalis Vokietija);
2. Geltonasis bičių vaškas (Bitininkų draugija „Bitutė“, Lietuva); 3. Kakavos sviestas („Henry Lamotte GmbH“, Vokietija); 4. Beta-karotenas („Carl Roth GmbH“, Vokietija);
5. Vitaminas E (α-tokoferolio acetatas) („Sigma Aldrich“, Vokietija); 6. Mandarinų eterinis aliejus („Sigma Aldrich“, Vokietija).
Pagalbinės medžiagos:
1. Greipfrutų eterinis aliejus („Sigma Aldrich“, Vokietija); 2. Levandų eterinis aliejus („Sigma Aldrich“, Vokietija);
Reagentai:
1. Išgrynintas vanduo (Ph.Eur. 01/2008:0008, LSMU laboratorija); 2. Etilo alkoholis 96 proc. (UAB „Stumbras“, Lietuva);
3. 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH•) reagentas („Sigma-Aldrich“, Vokietija).
2.2. Tyrime naudojama įranga
1. Analitinės svarstyklės „Scaltec“ (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija); 2. Vandens vonelė „J.P.Selecta“, s.a. (Ispanija);
3. Termometras „LCD Digital Portable Multi-Thermometer“ (Kinija); 4. pH-metras „pH/mV meter Delta OHM HD 2105.1“ (Delta OHM, Italija);
5. Tekstūros analizatorius „TA.XT.plus“ (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, UK). 6. Magnetinė maišyklė „MSH 20A“ (Korėja);
7. Mikropipetės „Gilson“ (Prancūzija);
8. Spektrofotometras „Agilent 8453 UV-Vis“ (Agilent Technologies Inc., Santa Clara, JAV); 9. Kiuvetės 1 cm 4 ml talpos („MakroPS“, Vokietija);
2.3. Tyrimo objektas
Pagaminti skirtingos procentinės sudėties lūpų pieštukai, nerafinuotas nakvišų aliejus.
2.4. Tyrimo planavimas (organizavimas)
Mokslinio darbo tyrimo planavimas ir atlikti tyrimai pavaizduoti 5 pav. esančioje schemoje:
5 pav. Lūpų pieštuko technologijos kūrimo schema
2.5. Tyrimo metodai
2.5.1. Sudėties modeliavimas ir optimizavimas
Lūpų pieštuko sudėtis modeliuojama ir optimizuojama naudojant Design-Expert® 6.0 kompiuterinę programą. Siekiant išsiaiškinti tinkamą lūpų pieštuko pagrindo sudedamųjų dalių procentinę sudėtį, kompiuterinės programos sumodeliuoti pavyzdžiai pagaminami praktiškai. Netinkamomis vizualinėmis bei technologinėmis savybėmis pasižymintys produktai atrenkami ir
pašalinami iš tolimesnių tyrimų. Likusių pieštukų prekinė išvaizda ir stabilumas koreguojami įterpiant pagalbines medžiagas – dažiklius, kvapiklius, konservantus. Tolimesnėje tyrimų eigoje atliekamas pagamintų pieštukų juslinių savybių vertinimas, atrenkant geriausiomis savybėmis pasižyminčius modelius. Priimtiniausiomis technologinėmis bei juslinėmis savybėmis pasižymintys pieštukai analizuojami toliau – vertinama jų kokybė, stabilumas, siekiant nustatyti optimalios sudėties produktą.
2.5.2. Lūpų pieštuko technologija
Lūpų pieštukai gaminami liejimo būdu. Porceliano lėkštelėje, lydymosi temperatūros mažėjimo tvarka, išlydomos kietos pagrindo sudedamosios dalys – bičių vaškas (Tlyd = 61-66°C) ir
kakavos sviestas (Tlyd = 31-34°C) (6 pav. A). Į išsilydžiusią masę supilamas nerafinuotas nakvišų
aliejus. Masei kiek pravėsus (50±2°C) lašinamas dažiklis (beta-karotenas), konservantas (vitaminas E), paskiausiai – kvapą suteikiantis mandarinų eterinis aliejus (6 pav. B). Turinys homogenizuojamas atsargiai maišant, dar neatvėsusi vientisa masė išpilstoma į paruoštas talpas (išsukamas tūbeles), kuriose produktas atvėsta ir sustingsta (6 pav. C) [60].
A B C
6 pav.Lūpų pieštuko technologinės stadijos: A. Kietų pagrindo dalių išlydymas; B. Aliejaus ir pagalbinių medžiagų įterpimas, homogenizavimas; C. Produkto išpilstymas į išsukamas tūbeles
2.5.3. Juslinių savybių nustatymas
Juslinių savybių nustatymas atliekamas remiantis bendraisiais kiekybinės aprašomosios analizės principais. Apmokyta vertintojų grupė analizuoja paruoštus nežinomos sudėties mėginius ir
pagal parinktas sąvokas apibūdina bendrąjį produkto įspūdį užpildydami anketą (1 priedas). Tyrimui suformuluotų lūpų pieštukų anketavimo žodynas suskirstytas į tris dalis:
1. Pirmoji sąvokų grupė apibūdina pieštuko savybes prieš tepimą – pieštuko išvaizda, spalva, kvapas;
2. Antroji grupė apibūdina juslines savybes tepimo metu – konsistencija, tepumas, riebalingumas;
3. Trečioji skirta įvertinti pojūtį po pieštuko užsitepimo (~10 min.) – susigeriamumas, drėkinantis poveikis, liekantis sluoksnis.
Kiekvienas dalyvis atskirai įvertina pateikto mėginio savybes pagal pateiktas intensyvumo skales – balais nuo 1 iki 5, kur:
1 – labai nepatiko; 2 – nepatiko; 3 – vidutiniškai patiko; 4 – patiko; 5 – labai patiko.
Tyrime dalyvavo 12 LSMU farmacijos ir medicinos fakultetų studentų.Tyrimui atlikti gautas LSMU bioetikos centro pritarimas – Nr. BEC-FF-432 (2 priedas).
Gauti rezultatai apibendrinami taikant statistinės analizės metodus ir pagal vertintojų balų vidurkį sudaromas kiekvieno mėginio juslinių savybių profilis. Pagal jį atrenkamos priimtiniausiomis savybėmis pasižyminčių pieštukų sudėtys, kurios bus naudojamos tolimesniuose tyrimuose [52, 61].
2.5.4. Lūpų pieštukų tekstūros analizė – kietumo nustatymas
Pagamintų lūpų pieštukų tekstūros analizė atliekama naudojantis tekstūros analizatoriumi TA.XT.plus (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, UK). Analizė atliekama kompiuterinėje programoje esančiu testu žvakučių kietumo palyginimui (angl.Comparison of hardness of different
formulations of suppositories by penetration with 2 mm needle probe), kurio metu išmatuojama zondo
prasiskverbimo jėga į tiriamąjį mėginį [62].
Tiriamieji lūpų pieštukų mėginiai po vieną statomi ant tekstūros analizatoriaus stalelio. Tikslių rezultatų gavimui svarbu užtikrinti tinkamas tyrimo sąlygas – vienodą mėginių masę, tą pačią aplinkos ir mėginių temperatūrą, tuos pačius analizatoriaus programos parametrus. Nustačius programos parametrus, zondas su 2 mm adata 1,0 mm/s greičiu nusileidžia žemyn ir skverbiasi 3 mm gilyn į mėginį. Užfiksavus zondo prasiskverbimo jėgą, kompiuterinėje programoje automatiškai nubraižomas grafikas ir užrašomi tyrimo rezultatai (7 pav.) Matavimas atliekamas kambario temperatūroje (25±2°C). Po kiekvieno matavimo zondas nuvalomas popierine servetėle (n=6).
7 pav. Kompiuterinės programos grafikas, atspindintis pieštukų kietumą.
(Force – zondo prasisverbimo jėga gramais (g); Time – laikas sekundėmis (s), kai zondas skverbiasi gilyn į pieštuką) [61]
2.5.5. pH reikšmės matavimas
Lūpų pieštuko pH reiškmės nustatymui 2,5 g mėginio šildoma 50 ml išgryninto vandens virš vandens vonios (temperatūra 63-65°C). Pieštukui visiškai išsilydžius, gautas tirpalas filtruojamas pro popierinį filtrą. Filtratas atvėsinamas iki kambario temperatūros, atliekamas pH reikšmės matavimas. Po kiekvieno matavimo prietaiso elektrodai nuplaunami išgrynintuoju vandeniu. Matavimai kartoti 3 kartus, rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį [25].
2.5.6. Lydymosi temperatūros nustatymas
Lydymosi temperatūros nustatymas atliktas remiantis tarptautinėje farmakopėjoje nurodyta metodika. Pieštuko mėginys (1 g) dedamas į stiklinį mėgintuvėlį, kuris panardinamas į stiklinėlę su vandeniu taip, kad vandens lygis būtų aukščiau už mėginio aukštį. Į tokį patį gylį lygiagrečiai mėgintuvėliui panardinamas termometras. Didinant vandens temperatūrą ∼1°C/min greičiu, matuojama temperatūra, kuriai esant pradeda formuotis tiriamo mėginio lašas – ši temperatūra ir laikoma pieštuko lydymosi temperatūra. Matavimai kartoti ne mažiau kaip 3 kartus. Rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį [63].
2.5.7. Antioksidacinio aktyvumo nustatymo metodika
Nakvišų aliejus su išgrynintuoju vandeniu (1:1) maišomas 1 val. ant magnetinės maišyklės. Palaukiama, kol riebalinė ir vandeninė fazės atsiskirs, dekantuojama, filtruojama pro membraninį filtrą [64].
Pagamintų lūpų pieštukų tyrimui ruošiamas 10 proc. tirpalas: 4 g pieštuko užpilami 40 ml išgrynintojo vandens, ištirpinami virš vandens vonios ir 1 val. maišomi ant magnetinės maišyklės, šildant (šiluma palaikoma, kad nesukietėtų pieštukai). Toliau viskas vykdoma analogiškai kaip ruošiant aliejaus tiriamuosius mėginius.
Į lūpų pieštukų sudėtį įeinančio nakvišų aliejaus ir pačių pieštukų antioksidacinis aktyvumas (AA) tiriamas 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH•) radikalo surišimo nustatymo metodu. DPPH radikalams reaguojant su antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčiais junginiais, vyksta radikalo redukcija ir iš violetinės spalvos tirpalas tampa geltonas. Antiradikalinis aktyvumas nustatomas spektrofotometru matuojant absorbcijos sumažėjimą prie fiksuoto bangos ilgio, kol absorbcija tampa stabili [7].
DPPH tirpalas ruošiamas 0,011483 g radikalo miltelių 250 ml matavimo kolboje iki žymos užpilant 96 proc. etanoliu. 2,5 ml paruošto etanolinio 0,1mM DPPH tirpalo 1 cm 4 ml talpos kiuvetėje sumaišoma su 0,5 ml tiriamojo tirpalo. Mėginiai sumaišomi ir paliekami 30 min tamsoje. Spektrofotometru matuojamas sugerties sumažėjimas esant 517 nm bangos ilgiui, kaip lyginamąjį tirpalą naudojant 96 proc. etanolį. Tyrimas kartojamas mažiausiai 3 kartus. Tiriamųjų mėginių antioksidacinis aktyvumas apskaičiuojamas remiantis formule [64, 65]:
= − .× 100%
DPPHinaktyvintas – sujungto DPPH kiekis proc.(antioksidacinis aktyvumas) A – standartizuoto DPPH tirpalo absorbcija
Atir. – tiriamojo mėginio absorbcija po 30 min.
2.5.8. Stabilumo tyrimai
Pagamintų lūpų pieštukų stabilumas tikrinamas dviem režimais: laikant natūraliomis sąlygomis (n.s.) kambario temperatūroje (25±2°C, santykinė drėgmė 60±5 proc.) ir pagreitinto sendinimo sąlygomis klimatinėje spintoje (30±2°C, santykinė drėgmė 75±5 proc.) Šios laikymo
sąlygos dirbtinai pagreitina senėjimo procesus. Stabilumas buvo stebimas 9 mėnesius nuo pagaminimo. Tikrinta kaip keičiasi juslinės savybės (išvaizda, konsistencija, kvapas), kas tris mėnesius atlikti mėginių pH reikšmės ir Tlyd matavimai, po 6 mėn. tekstūros analizatoriumi nustatytas kietumo
pokytis. Siekiant vertinti antioksidacinio veiksmingumo pokyčius, praėjus 6 mėnesiams nuo pagaminimo, nustatytas antiradikalinis aktyvumas DPPH metodu. Visi duomenys lyginami su ką tik pagaminto pieštuko tyrimų rezultatais, analizuojami ir pritaikomi atrenkant optimalios sudėties ir kokybės lūpų pieštuką.
2.5.9. Statistinė analizė
Visų eksperimentų rezultatai statistiškai apdorojami naudojant statistinius duomenų analizės paketus: Microsoft® Office Excel 2010, Sigma Plot 12.0. Duomenys statistiškai palyginti dispersine analize (ANOVA). Apskaičiuoti vidurkiai su vidutinėmis standartinėmis paklaidomis, nustatytas patikimumo lygmuo (skirtumai tarp vidurkių patikimi, jei p<0,05).
3.
REZULTATAI
3.1. Nakvišų aliejaus antioksidacinio aktyvumo nustatymas
Nustatytas antioksidacinis aktyvumas nakvišų aliejuje, siekiant pagrįsti jo veiksmingumą ir tinkamumą apsauginio lūpų pieštuko gamyboje. Spektrofotometrinis optinio tankio nustatymas parodė, kad nakvišų aliejaus vandeninis ekstraktas (1:1) inaktyvino 30,03±0,42 proc. DPPH radikalo. Kadangi šiame darbe ekstrakcijai naudotas vanduo, gauti rezultatai atspindi tik vandenyje tirpių biologiškai aktyvių junginių antioksidacinį aktyvumą.
3.2. Lūpų pieštuko sudėties modeliavimas
3.2.1. Pagrindo sudėties parinkimas
Vienas iš lūpų pieštuko sudėtinių dalių pasirinkimo kriterijų buvo komponentų kilmė – modeliavimui pasirinktos tik natūralios/augalinės kilmės medžiagos. Atsižvelgta į medžiagų funkcionalumą ir panaudojimą rinkoje esančiuose dermatologiniuose preparatuose – ypač lūpų pieštukuose.
Skystoji pagrindo dalis – nakvišų aliejus. Jo sudėtyje esantys antioksidantai ir polinesočiosios riebalų rūgštys yra puikūs komponentai lūpų odos apsauginių funkcijų palaikymui bei atstatymui. Aliejus gerina ir mechanines pieštuko savybes – suteikia pieštukui minkštumo, blizgesio, palengvina tepumą.
Kaip kietieji pagrindo komponentai pasirinkti bičių vaškas bei kakavos sviestas. Kietosios lipofilinės medžiagos suteikia pieštukui formą ir odą minkštinančių savybių bei apsaugo nuo drėgmės netekimo. Tiek bičių vaškas, tiek kakavos sviestas plačiai taikomi dermatologinių produktų gamyboje.
3.2.2. Pagrindo sudedamųjų dalių kiekio nustatymas
Pasirinktų pagrindo komponentų kiekių nustatymas atliktas naudojant Design-Expert® 6.0 kompiuterinę programą. Atliktų laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad didžiausias ir mažiausias kietos ir skystos dalių procentinis santykis, tinkantis pieštuko gamybai yra 70:30 ir 30:70 (D.
Bajoriūnaitė, 2014). Įvedus šiuos santykius į Design-Expert® 6.0 kompiuterinę programą, ši
1 lentelė. Kompiuterinės programos sumodeliuotos lūpų pieštukų sudėtys [66] Lūpų pieštuko sudėtinės dalys, proc.
Modelio Nr. Aliejus Vaškas Kakavos sviestas
1. 40.00 15.00 45.00 2. 70.00 15.00 15.00 3. 40.00 30.00 30.00 4. 70.00 30.00 0.00 5. 33.79 22.50 43.71 6. 76.21 22.50 1.29 7. 55.00 11.89 33.11 8. 55.00 33.11 11.89 9, 10, 11, 12, 13. 55.00 22.50 22.50
Remiantis šiuo matematiniu modeliu visos sudėtys pagamintos praktiškai. Pagaminta po 10 g kiekvieno pieštuko ir atliktas pagamintų pieštukų technologinių savybių vertinimas. Atrinkti penki, tinkamos tekstūros pieštukai – Nr. 3, 4, 6, 8, 9. Likusieji mėginiai – Nr. 1, 2, 5, 7 buvo atmesti dėl per kietos konsistencijos, produkto nevienalytiškumo, trapumo, paviršiaus nelygumo ar blogo tepumo. Toliau pasirinktų sudėčių pieštukai pagaminti įterpiant pagalbines medžiagas – dažiklius, kvapiklius, konservantus.
3.2.3. Pagalbinių medžiagų įterpimas į lūpų pieštuko pagrindą
Siekiant patobulinti lūpų pieštukų vizualinę išvaizdą bei prailginti jų tinkamumo laiką, į sudėtį įterpta natūralios kilmės pagalbinių medžiagų. Kaip dažiklis pasirinktas beta-karoteno aliejinis tirpalas, kurio nedidelis kiekis dar buvo maišomas su nakvišų aliejumi, siekiant išgauti priimtinesnę vartotojui spalvą. Atsižvelgiant į tai, kad ir nakvišų aliejus, ir beta-karotenas laikymo metu yra linkę oksiduotis, į pieštukus įterpta konservuojanti medžiaga – vitaminas E (α-tokoferolio acetatas). Vitaminas E taipogi yra antioksidantas, todėl tuo pačiu tikimasi sustiprinti nakvišų aliejaus antioksidacinį poveikį ir lūpų pieštuko apsaugines-regeneracines savybes. Kaip kvapikliai naudoti natūralūs eteriniai aliejai. Eksperimentiniams tyrimams pasirinkti trys eteriniai aliejai: levandų, greipfrutų bei mandarinų. Tinkamiausią kvapiklį palikta išrinkti vertintojų grupei juslinių savybių tyrimo metu. Galutinės pieštukų sudėtys, naudotos juslinių savybių tyrime pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. Pieštukų sudėtys, naudotos juslinių savybių tyrime Sudėtinių dalių kiekiai, proc.
Sudėtinė dalis Nr. 3 Nr. 4 Nr. 6 Nr. 8 Nr. 9 Nakvišų aliejus 39.00 69.00 75.21 54.00 54.00 Geltonasis bičių vaškas 15.00 30.00 22.50 33.11 22.50 Kakavos sviestas 45.00 0.00 1.29 11.89 22.50 Vitaminas E 1.00 1.00 1.00 1.00 1.00 Beta-karotenas q.s. q.s. q.s. q.s. q.s. Eterinis aliejus* q.s. q.s. q.s. q.s. q.s. Viso: 100.00 100.00 100.00 100.00 100.00
*Naudoti levandų, mandarinų, greipfrutų eteriniai aliejai.
3.2.4. Juslinių savybių nustatymas
Juslinių savybių profilio suformulavimas yra neatsiejama lūpų pieštuko modeliavimo dalis, kadangi vienas iš darbo uždavinių yra vartotojui priimtino produkto sukūrimas. Vertintojų grupei, kurią sudarė 12 asmenų, buvo pateikti penkių skirtingų, ir vertintojams nežinomų sudėčių, lūpų pieštukai. Atskirai pateikti lūpų pieštukų pavyzdžiai su skirtingais kvapais: levandų, greipfrutų bei mandarinų. Dalyviams įvertinus kiekvienos sudėties pieštukus pagal pateiktas sąvokas, pasirinkus priimtinesnio/malonesnio aromato pieštuką, sudaryti kiekvienos sudėties juslinių savybių profiliai. Rezultatai pateikti pagal surinktų balų aritmetinius vidurkius ir pavaizduoti diagramoje (8 pav.) Atliktas atskirų juslinių charakteristikų įvertinimas ir palyginimas su tirtų mėginių sudėtimi, gauti rezultatai vizualiai pavaizduoti diagramose (9, 10 pav.)
Pirmajame etape dalyviai analizavo pieštukų pirminį įspūdį – išvaizdą bei spalvą. Bedrajame produktų profilyje (8 pav.) matyti, kad visų sudėčių pieštukų bendra išvaizda (atkreipiant dėmesį į paviršiaus nelygumus, įtrūkimus, nevientisumus ir pan.) buvo įvertinta labai panašiai (atitinkamai 3,92-4 balai). Tai galima paaiškinti tuo, kad visos sudėtys, kuriose buvo užfiksuotas tekstūros defektas, buvo atmestos dar prieš juslinių savybių tyrimą.
