1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
JELENA HOPPENIENö
ANTIOKSIDANTŲ LIKOPENO IR SANTOKVINO ĮTAKA VIŠTŲ
DEDEKLIŲ PRODUKTYVUMUI BEI KIAUŠINIŲ KOKYBEI,
NAUDOJANT JŲ LESALUOSE RAPSŲ ALIEJŲ
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas
2 Magistrо baigiamasis darbas atliktas 2012 - 2014 metais Lietuvоs sveikatоs mоkslų universitetо Veterinarijоs akademijоs Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s prоduktų labоratоrijоje prie Gyvulininkyst÷s katedrоs ir Kaunо technоlоgijоs universitetо Maistо institutо juslin÷s analiz÷s labоratоrijоje.
Magistro baigiamąjį darbą pareng÷:
Jelena Hoppenien÷
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo vadovas:
Darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas
Gyvulininkyst÷s katedra
(parašas)
Magistro baigiamojo darbо recenzentas:
3 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Antioksidantų likopeno ir santokvino įtaka vištų dedeklių produktyvumui bei kiaušinių kokybei, naudojant jų lesaluose rapsų aliejų“:
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014 m. kovo m÷n. 20 d. Jelena Hoppenien÷ ... (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2014 m. kovo m÷n. 20 d. Jelena Hoppenien÷ ...
( parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO 2014 m. kovo m÷n. 20 d. prof. habil. dr. Romas Gružauskas ...
( parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2014 m. kovo m÷n. 20 d. prof. habil. dr. Romas Gružauskas ... Protokolo Nr. 13 ( parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
...
(gynimo komisijos sekretor÷s (iaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
... ...
( vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
... ... ...
4
TURINYS
SANTRUMPOS... 5 SUMMARY... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. ALIEJŲ IR RIEBALŲ PANAUDOJIMAS PAUKŠČIŲ MITYBOJE ... 10
1.2 ANTIOKSIDANTAI PAUKŠČIŲ MITYBOJE ... 14
1.2.1. Natūralūs antioksidantai ... 14
1.2.2. Sintetiniai antioksidantai ... 17
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 22
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ... 42
PADöKA ... 43
5
SANTRUMPOS
BHA - butilintas hidroksianisolas BHT - butilintas hidroksitoluenas CIELAB - spalvų matavimo sistema
EK - Europos Komitetas EQ - santokvinas
ES - Europos Sąjunga
FDA - federalinių reglamentų kodeksas
HPLC (system) - didelio efektyvumo skysčių chromatografijos metodas (sistema) JAV - Jungtin÷s Amerikos Valstijos
KTU - Kauno technikos universitetas LŽŪU - Lietuvos žem÷s ūkio universitetas MDA - malondialdehidas
MNRR - mononesočiosios riebalų rūgštys MTL - mažo tankio lipoproteinai
PNRR - Polinesočiosios riebalų rūgštys
RR - riebalų rūgštys
TBARS - kiaušinio trynyje nustatytas lipidų oksidacijos laipsnis TBHQ - tret-butilo hidrochinonas
6
SUMMARY
LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES
LITHUANIAN VETERINARY ACADEMY
LIVESTOCK TECHNOLOGY FACULTY
DEPARTMENT OF ANIMAL SCIENCE
2012-2014 The work was done by: Jelena Hoppenien÷.
The master of work: prof. habil. dr. Romas Gružauskas.
The topic of master work: Antioxydants Lycopene and Santoquin influence for laying hens and quality of eggs productivity, using rapeseed oil in the feeds.
The scope of the work: 49 pages, the number of tables - 27, the number of pictures - 10. The place of performing the master‘s work: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Laboratory of Poultry Nutrition’s and Poultry Products by Department of Animal Sciences and Kaunas University of Technology Food Institute Laboratory for Sensory Properties. Kaunas. 2013.
The objective of the work: to analyse antioxydant lycopene and santoquin influence for laying hens and quality of eggs productivity, using rapeseed oil in the feed.
The tasks of work:
1. To set antioxydants Lycopene and Santoquin influence for laying hens and quality of eggs productivity, using rapeseed oil in the feed.
2. To set antioxydants Lycopene and Santoquin influence for egg qualitative parameters, using rapeseed oil in the feed.
3. To set and to analyse antioxydants Lycopene and Santoquin influence for sensoring egg parameters, using rapeseed oil in the feed.
Methods of the work: research. The test were made by approved methodology.
Feeding test was performed on thirty 30 weeks old Lohman Brown cross laying hens, which were divided into 3 groups. Each group consists of 10 hens.
Lohman Brown laying hens were feeded with bulky compuonds feeds with addition of rapeseed oil (control group). Laying hens of a group I were fed feeds containing 4 percentage rapeseed oil + lycopene (0.5 g / kg), and group II - 4.5 percentage rapeseed oil + santoquin (0.15 g / kg).
7 During the test laying hens were held in individual cages with stationary trough feeders and waterers on equal feeding and keeping conditions. Laying hens were fed with compounds feeds of 125 g per day.
The results of research: According to the influence of antioxidants lycopene and santoquin, to compare with control group, the average of egg weight during the test period was higher in II group of 3 percentage (p> 0.05).
During all period of test, in I and II groups, the number of eggs was 10 and 6 percentage, and to compare with control group, laying intensity was 11 and 4 percentage lower.
The strength and weight of the egg‘s shell of both groups of research were higher, than of contol group, accordingly - 12 percentage: 5 percentage; 2 percentage: 7 percentage.
The second group‘s of research (II group) parameters: the hight of egg white - 4 percentage and HAFO units - 3 percentage, are higher that parameters of control group.
To compare with control group, the cholesterol level in the yolk of egg decreased 1.73 mg / g (p < 0.05) and 1,21 mg / g ( p > 0.05) by using antioxydants.
The malondialdehyde level in the yolk of fresh eggs was the same in I group and control group of research.
Key words: Antioxydants, Lycopene, Santoquin, laying hens, quality of productivity, rapeseed oil, egg, feeds.
8
ĮVADAS
Šiuolaikin÷je pramonin÷je paukštininkyst÷je didžiausias d÷mesys kreipiamas į paukščių laikymo sąlygų ir lesalų kokybę. Gerinant paukščių sveikatingumą, siekiama laikytis biosaugos reikalavimų, naudoti tokius lesalų priedus, kurie gerina paukščių imunin÷s savybes. Gerinant paukštininkyst÷s produktų kokybę, paukščiai lesinami subalansuotais lesalais, kuriuose yra optimalios baltymų, aminorūgščių, makro- ir mikroelementų, vitaminų koncentracijos.
Lesalų kokyb÷ yra vertinama atsižvelgiant į apykaitos energijos, amino rūgščių, baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekius. Siekiant užtikrinti geresni lesalo maistinių medžiagų virškinimą yra naudojami įvairūs lesalų priedai, visų pirma mikroorganizmai. Lesalų kokybę galima vertinti analizuojant paukščių fiziologinę būklę (Hakeel, 2010).
Mokslin÷je literatūroje yra nedaug duomenų apie natūralių antioksidantų įtaka vištų dedeklių organizme, jų įtaką produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei. Selenas ir vitaminas E yra naudojami lesaluose, gerinant paukščių sveikatingumą, produktyvumą ir reprodukcin÷s savybes (Fellenberg, Speisky, 2006).
Sintetiniai antioksidantai, tokie kaip BHA, BHT, santokvinas yra naudojami norint apsaugoti lesalų maistines medžiagas, riebalus - nuo oksidacinių procesų. Riebalų oksidacinių procesų metu susidaro peroksidai, hidroksiperoksidai, laisvieji radikalai. Šios medžiagos pablogina paukščių sveikatingumą. Lesalų oksidacijos procesų metu suyra riebaluose tirpūs vitaminai ir lesalai tampa nekokybiški, o tai gali sukelti paukščių virškinamojo trakto sutrikimus. Tod÷l antioksidantų panaudojimas paukščių mityboje padeda pagerinti lesalų kokybę, leidžia išvengti nepageidaujamų sveikatingumo sutrikimų (Stahl, Sies, 2003).
Antioksidantų panaudojimas yra labai svarbus viščiukų broilerių mityboje, nes norint gauti geros kokyb÷s lesalus, reikia į juos įterpti didelį aliejų arba riebalų kiekį. Tik aliejų įterpimas padeda pasiekti lesaluose reikiamą apykaitos energijos koncentraciją 12,8 - 13,6 MJ/kg.
Aliejų maistin÷ vert÷ yra vertinama ne tik pagal apykaitos energijos kiekį, bet ir atsižvelgiama į riebalų rūgščių sud÷tį. Kuo didesnis polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis aliejuose, tuo intensyvesni autooksidaciniai procesai. Kaip tik tokiomis savyb÷mis ir pasižymi rapsų aliejai. Pastaruoju metu, stabdant riebalų oksidacijos procesus yra naudojami ne tik sintetiniai antioksidantai, bet ir natūralūs, vieniems iš jų yra priskiriamas likopenas. Duomenų apie likopeno įtaka dedeklių produktyvumui, kiaušinių kokybiniams rodikliams yra nedaug (Bernotas, 2003).
Šiais laikais nemažas d÷mesys atkreipiamas į paukščių laikymo sąlygas ir jų lesalų kokybę. Siekiant pagerinti vištų imunines savybes, jų produktyvumą bei produkto rodiklius, kasmet atliekami tyrimai, įterpiant į lesalus įvairius priedus.
9 Tod÷l mano darbo tikslas ištirti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką d÷sliųjų vištų produktyvumui ir kiaušinių kokybei, naudojant jų lesaluose rapsų aliejų.
Siekiant darbo tikslo įgyvendinimo iškelti šie uždaviniai:
• Nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką vištų dedeklių d÷slumui, lesalų sąnaudoms ir išsaugojimui, naudojant jų lesaluose rapsų aliejų.
• Nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką kiaušinių kokybiniams parametrams, naudojant jų lesaluose rapsų aliejų.
• Nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką jusliniams kiaušinių rodikliams, naudojant jų lesaluose rapsų aliejų.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. ALIEJŲ IR RIEBALŲ PANAUDOJIMAS PAUKŠČIŲ MITYBOJE
Paukščių mityboje daugiausiai naudojami sojų, rapsų, saul÷grąžų aliejai. Žemiau pateikiu aliejų naudojimo palyginimą per keturis metus atitinkamu laikotarpiu bei pagal ateities prognozę.
1 lentel÷.Aliejų naudojimo palyginimas
Aliejaus tipas 1976-1980 m. 2016-2020 m. Sojų aliejus 11,2 37,1 Palmių aliejus 4,2 45,8 Rapsų aliejus 3,0 22,2 Saul÷grąžų aliejus 4,2 16,6 11 kitų aliejų 23,0 42,0 Šaltinis: Gružauskas ir kt., 2013
Kaip matosi iš aukščiau pateiktos lentel÷s, aliejų panaudojimas paukščių lesinime žymiai padid÷jo. Pagrinde išaugs palmių ir rapsų aliejų naudojimas.
Riebalai yra viena iš svarbiausių organinių medžiagų, kuri įeina į organizmo ląstelių sud÷tį. Jie teikia didelį kiekį energijos organizme vykstantiems medžiagų apykaitos procesams užtikrinti. Riebalai skirstomi į augalinius bei gyvūninius (Janulis, Navickas, 2003; Bozkurt et al., 2008).
Pagrindines riebalų funkcijos organizme: energijos šaltinis, energijos rezervai, temperatūros išlaikymas, mechanin÷ ir termin÷ apsauga, antioksidacinis poveikis, riebaluose tirpių vitaminų perneš÷jai ir organizme nesintetinamų riebalų rūgščių šaltiniai (Balevi, Coskun, 2000).
Netinkamai sand÷liuojamuose riebaluose vyksta oksidaciniai procesai, kurių pas÷koje atsiranda nemalonus kvapas ir skonis. Tai yra susiję su tuo, kad riebalams jungiantis su oro deguonimi susidaro mažesn÷s molekulin÷s mas÷s junginiai (Velička, 2002; Jeroch et al., 2002).
Riebalų oksidacijos produktai gali pažeisti gyvūnų ląsteles ir to pasekoje pablog÷ja gyvūnų sveikatingumas. Antioksidantai, įterpti į lesalus, stabdo riebalų oksidacijos procesus bei laisvųjų radikalų susidarymą (Baucells et al., 2000).
Riebalai paukščių mityboje yra naudojami tokiais tikslais: • Pašarų energin÷s vert÷s didinimas.
• Organizmo poreikio patenkinimas nepakeičiosiomis riebalų rūgštimis. • Karotenoidų, riebaluose tirpstančių vitaminų rezorbcijos pagerinimas.
11 • Organizmo sveikatingumo pagerinimas.
• Paukštienos ir kiaušinių praturtinimas būtinosiomis riebalų rūgštimis. • Pašaro technologinių savybių gerinimas.
Tačiau riebalai ir aliejai gali sukelti neigiamas pasekmes: • Sumaž÷jęs Ca ir Mg įsisavinimas.
• Prasta granulių kokyb÷. • Didelis pašaro sunaudojimas. • Augimo depresijos.
• Organizmo sveikatingumo sutrikimai (Bozkurt et al., 2008).
Augalin÷s kilm÷s riebalų energetin÷ vert÷ broileriams ir d÷sliosioms vištoms pateikta lentel÷je žemiau.
2 lentel÷. Aliejų energin÷ vert÷ paukščiams, kcal/kg
Aliejaus tipas Broileriams D÷sliosioms vištoms
Alyvų aliejus 8110 9784
Palmių aliejus 7607 9210
Rapsų aliejus 8110 9784
Šaltinis: Gružauskas ir kt., 2013
Pasteb÷tina, jog rapsų bei alyvų aliejaus energin÷ vert÷ (kcal/kg) yra aukštesn÷ nei palmių. Svarbu, kad apsaugant riebalus nuo gedimų, būtina juos, po jų panaudojimo stabilizuoti, naudojant sintetinius antioksidantus (BHT, BHA, santokviną), riebalus reikia trumpai sand÷liuoti v÷siame sand÷lyje. Ne mažiau svarbus veiksnys yra riebalų įterpimo norma, kuri yra priklausoma nuo paukščių paskirties ir gali sudaryti 3-10 proc. (Koning, 2002).
Rapsų aliejus naudojamas įvairioms reikm÷ms: žmonių maistui (aprūpinimas energija, nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis, riebalų rūgščių santykio maiste optimizavimas), gyvūnų pašarams (energijos teikianti pašarin÷ žaliava, pieno riebalų pakaitalas veršelių mityboje, nepakeičiamųjų riebalų rūgščių šaltinis, gyvūninių produktų kokyb÷s gerinimas, lesalų technologijų gerinimas), technin÷ms reikm÷ms (specialios paskirties alyvų gamybos žaliava), biodegalų gamybai: biodyzelino gamybos žaliava, šalutinis produktas glicerinas (naudojamas ir pašarams) (Kozlowska et al., 2008).
Rapsų aliejus yra vienas iš maistingiausių lengvai prieinamų aliejų. Šiame aliejuje yra mažas kiekis eruko rūgšties ir gliukozinolatų. Taipogi rapsų aliejuje yra tokoferolių ir sterolių. Tokoferoliai yra žinomi, kaip labai naudingi natūralūs antioksidantai. Žinoma, kad viena
12 tokoferolio molekul÷ gali apsaugoti nuo 103 iki 106 molekulių nuo oksidacijos proceso. Lipidų peroksidų radikalai kartu su tokoferoliais reaguoja keletą kartų greičiau, negu su kitais lipidais, tod÷l jie laikomi gerais antioksidantais (Frank, 2002).
Rapsų aliejus yra turtingas sočiųjų riebalų kiekiu iš visų aliejaus rūšių, ir jis turi tiek omega-6, tiek omega-3 riebalų rūgščių santykiu 3:1. Pateikiu rapsų aliejaus sud÷tį.
3 lentel÷. Rapsų aliejaus sud÷tis
Junginys Šeima % nuo visumos
Oleino rūgštis ω-9 61
Linolo rūgštis ω-6 21
Alfa-linoleno rūgštis ω-3 11 - 9
Sočiųjų riebalų rūgštys 7
Palmitino rūgštis 4
Stearino rūgštis 2
Trans-riebalai 0,4
Šaltinis: Jeroch., 2008
Oleino RR sudaro apie 61 proc. visų RR, randamų rapsų aliejuje. Rapsų aliejus, pagal šį rodiklį, yra antras po alyvuogių aliejaus. Manoma, jog oleino RR yra tokia pat efektyvi mažinant cholesterolio kiekį kraujyje. Rapsų aliejus pasižymi MTL kiekius kraujyje mažinančiu poveikiu asmenims, kurių kraujo lipidų kiekis yra padid÷jęs. Yra žinoma, kad MTL yra imlesni oksidacijai, kai vartojamas aliejus, turintis daug PNRR (McDonald, 2010).
Rapsai auginami ir vertinami tiek d÷l aliejaus, tiek ir d÷l išspaudų, kaip baltyminis pašaras gyvuliams. Pašarams naudojamas neapdorotas rapsų aliejus, kuris turi 3,1 pašarinio vieneto, ir rapsų s÷klų miltai su išspaudomis ir rupiniais. Rapsų s÷klos turi vidutiniškai 18-21 proc. proteinų. Viename kilograme rapsų s÷klų yra 1,7-1,8 pašarinio vieneto ir 150-170 g virškinamųjų proteinų (Gül et al., 2012).
H. I. Shakoor su kolegomis (2003) nustat÷, kad 2,5 ir 5 proc. rapsų aliejaus įterpimas į vištų dedeklių lesalus, neturi jokios įtakos vištų svoriams. K. Gordana su kitais mokslininkais (2008) gavo priešingus rezultatus, kurių pagalba nustat÷ vištų dedeklių svorio padid÷jimą su rapsų aliejaus priedo įterpimu. Taipogi A. Habib su kitais (2011) analizavo 3 proc. rapsų aliejaus priedo įterpimą, kurio pagalba nustat÷ vištų svorio padid÷jimą. N. Ceylan su bendraminčiais (2011) tiriant rapsų ir s÷menų aliejų įtaką vištų dedeklių svoriams, statistiškai reikšmingos įtakos nenustat÷.
A. J. Leslie su kolegomis (1973) nustat÷, jog 3 proc. rapsų aliejaus priedas žymiai padidina kiaušinio svorį, o 10 proc. rapsų aliejaus priedas - kiaušinių svorį atvirkščiai ženkliai sumažina. M.
13 Gül et al. (2012) analizavo 2, 4 ir 6 proc. rapsų aliejaus priedo įtaką ir nustat÷, kad kiaušinių svoris maž÷jo priklausomai nuo to, kuo didesnis aliejaus priedas įterpiamas į lesalus.
M. Gül su kitais mokslininkais (2012) nustat÷, jog su rapsų aliejaus priedu atliktas tyrimas parod÷, jog į dedeklių lesalus įterpiant daugiau nei 3 proc. rapsų aliejaus, vištų d÷slumas maž÷jo.
Analizuojant turimus duomenis apie saul÷grąžų, rapsų ir s÷menų aliejų įtaką vištų dedeklių lesalų sąnaudoms, įvairių tyrimų rezultatai yra gana prieštaringi. N. Ceylan su kolegomis (2011) nustat÷, kad min÷ti aliejai įtakos lesalų sąnaudoms visai netur÷jo. Tokius pačius rezultatus gavo ir daugelis kitų mokslininkų, tokie kaip Balevi, Coskun, 2000; Grobas et al., 2011; Shafey et al., 2003; Shakoor et al., 2003; Da Silva et al., 2005; Gordana et al., 2008; Kozlowska et al., 2008; Schumann et al., 2010; Alshatwi, 2011. Svarbu pasteb÷ti, kad sumaž÷jusias lesalų sąnaudas nustat÷ ir M. Gül su kolegomis (2012), kurie analizavo 2, 4 ir 6 proc. rapsų aliejaus priedo įtaką. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, jog lesalų sąnaudos tiesiogiai maž÷jo, priklausomai nuo įterpto rapsų aliejaus kiekio.
Atlikus mokslinių tyrimų apžvalgą apie lesalų, praturtintų rapsų aliejais, įtaką kiaušinių lukšto kokybiniams rodikliams, drąsiai galima teigti, kad aliejai statistiškai reikšmingos įtakos kiaušinio lukšto stiprumui, storiui ir masei neturi. Tokius rezultatus dar gavo ir keletas kitų mokslininkų - Grobas et al., 1999; Shakoor et al., 2003; Celik, 2007; Da Silva et al., 2005; Bozkurt et al., 2008; Shakeel et al., 2010; Gül et al., 2012.
Kiaušinio lukšto mas÷s padid÷jimas nustatytas tuo atveju, jeigu į lesalus yra įterpiama 5 ar 10 proc. rapsų rupinių (Pereira et al., 2011).
Rapsų aliejaus 3 ir 10 proc. priedo įterpimas pagerino kiaušinių kokybę ir padidino Hafo vieneto skaičių (Leslie et al., 1973). Tokius pačius rezultatus gavo ir (Gül et al., 2012). Jis naudojo 2, 4 ir 6 proc. rapsų aliejaus priedą vištų lesaluose.
Tiriant 4 ir 6 proc rapsų aliejų priedų įtaką, nustatyta, kad, Hafo vienetas taip pat tur÷jo tendenciją did÷ti (Narimani-Rad et al., 2012). Tačiau yra tyrimų, kurių duomenimis, saul÷grąžų, rapsų ir s÷menų aliejai Hafo vienetui įtakos visai netur÷jo (Saban, Muhlis, 2008; Kozlowska et al., 2008; Shakeel et al., 2010; Ceylan et al., 2011).
MNRR kiekį ženkliai padidina rapsų aliejaus priedas (Baucells et al., 2000; Da Silva et al., 2005; Riyazi et al., 2009; Gül et al., 2012).
Pagal daugumos tyrimų duomenis, saul÷grąžų, rapsų ir s÷menų aliejai įtakos bendram kiaušinio cholesterolio kiekiui neturi (Ceylan et al., 2001; Shafey et al., 2003; Shakeel et al., 2010; Petrovic et al., 2012). H. I. Shakoor su kolegomis (2003) nustat÷, jog 2,5 ir 5 proc. rapsų aliejaus priedas sumažino cholesterolio kiekį kiaušinyje. Didesnis sumaž÷jimas nustatytas su 5 proc. priedu. Cholesterolio kiekio sumaž÷jimas taipogi nustatytas lesalus praturtinant, 3 ir 6 proc. rapsų aliejaus priedu (Kozlowska et al., 2008).
14 Tačiau remiantis M. Gül ir jo kolegų (2012) tyrimo duomenimis, cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje statistiškai reikšmingai padid÷jo grup÷se. Į šių grupių lesalus buvo įterpta 2, 4 ir 6 proc. rapsų aliejaus. Svarbu pasteb÷ti, kad šis did÷jimas tiesiogiai koreliavo su įterpto aliejaus kiekiu. Taip pat pažymiu, lygiai tokius pačius rezultatus gavo ir (Shafey et al., 2003) su 3 ir 5 proc. rapsų aliejaus polinesočiųjų rūgščių koncentraciją.
Min÷tų aliejų įterpimas į vištų lesalus, skatina jų d÷slumą, bei gerina kiaušinio kokybę. Tačiau, norint tinkamai panaudoti aliejus paukščių mityboje, juos nepakanka tik tinkamai sand÷liuoti, o stabdant juose oksidacinius procesus, tikslinga naudoti antioksidantus.
1.2 ANTIOKSIDANTAI PAUKŠČIŲ MITYBOJE
Pagal kilmę antioksidantai klasifikuojami į sintetinius ir natūralius. Sintetiniai antioksidantai plačiai naudojami pašarų apsaugai, nes jie yra efektyvūs ir santykinai nebrangūs. Dauguma antioksidantų yra fenolų dariniai - butilintas hidroksianisolas (BHA), butilintas hidroksitoluenas (BHT), tret-butilo hidrochinonas (TBHQ) taip pat dodecylo, propilo ir oktilo galatai (Чугасова, 2012).
Natūralūs antioksidantai yra kai kuriuose augaluose (medžių lapuose, žiev÷je, s÷klose, vaisiuose). Reikšmingiausi iš natūralių antioksidantų yra tokoferolis ir askorbo rūgštis (Гольденберг, 2002).
Antioksidantas - tai medžiaga, kuri efektyviai redukuoja prooksidantą sudarydama netoksiškus arba mažai toksiškus junginius, taip išvengiami arba sumažinami biologinių taikinių oksidaciniai pažeidimai. Antioksidantai veikia kaip laisvųjų radikalų „gaudytojai“. Atiduodami elektroną laisviesiems radikalams, antioksidantai sustabdo grandininę reakciją. Tinkamas šios pusiausvyros reguliavimas, padeda organizmui augti, gamintis energijai. Antioksidantai gali suskaidyti pažeistas sritis, pakeičiant senus elementus naujais. Šie „remontininkai“ skaido proteaz÷s-baltymus, riebalų fosfataz÷s (Fellenberg, Speisky, 2006).
1.2.1. Natūralūs antioksidantai Prie natūralių antioksidantų priskiriami:
Karotenoidai β - karotinas
1 pav. β - karotino chemin÷ formul÷ Šaltinis: Maurice, Huggins., 2002
15 Pasteb÷ta, kad karotenoidai atlieka svarbų vaidmenį, saugant tiek nuo v÷žio, tiek nuo širdies ir kraujagyslių ligų (Adams et al., 2005).
Likopenas
2 pav. Likopeno chemin÷ formul÷ Šaltinis: Gutierrez, Castro, 2007
Likopenas yra žinomas kaip vienas stipriausių augalinių antioksidantų, mokslin÷je literatūroje nurodoma, kad β-karoteno ir likopeno vartojimas kartu pagerina likopeno pasisavinimą (Shi, Maguer, 2002; Alshatwi, 2011).
Tokoferolas (vitaminas E) bei jo dariniai (α, β, γ, δ)
Šie antioksidantai apsaugo ląsteles membranos lipidus nuo oksidacijos. Jie skirstomi į α, β, γ, δ tokotrienolius. Tokie antioksidantų dariniai yra vadinami - Vitaminu E. Šis antioksidantas yra labai svarbus bei vaidina svarbų vaidmenį ląstelių membranose. (Englamierova et al., 2011).
3 pav. Tokoferolo chemin÷ formul÷ Šaltinis: Чугасова, 2012
Askorbo rūgštis ir jos junginiai
Askorbo rūgštis ir jos aktyvūs metabolitai - dehidroaskorbo rūgštis įtakoja gyvūnų imuninę sistemą, nes dalyvauja daugelyje jų organizme dalyvaujančių fermentinių reakcijų. Askorbo rūgštis yra svarbi susidarant hidroksiprolinui, nes juo pagrindu formuojamas kolageno susidarymas (Delgado, Lopez, 2002)
Askorbo rūgštis ir jos dariniai dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesuose, visų pirma, detoksikuojant ozono junginius, sunkiuosius metalus, pesticidus ir ksenobiotikus. Vitaminas C taipogi slopina įvairių kancerogeninių nitrozaminų susidarymą. Jis didina imunin÷s sistemos leukocitų mobilumą, sustiprina interferono produkciją bei saugo organizmą nuo anemijos (Mazalli et al., 2004).
16 4 pav. Askorbo rūgšties chemin÷ formul÷
Šaltinis: ×óćąńīāą, 2012
Likopeno fiziologin÷ svarba. Likopeno (Ψ, Ψ-karoteno) molekulin÷ formul÷ yra sudaryta iš 40 anglies (C) atomų bei 56 vandenilio (H) atomų. Likopenas yra ilgiausias iš karotenoidų, kurio molekulin÷ mas÷ yra 536,9. Jo struktūra yra linijin÷ (Britton et al., 2004).
5 pav. Likopeno molekul÷s struktūrin÷ forma Šaltinis: Чугасова, 2012
Likopeno molekul÷ [C40H56] sudaryta iš aštuonių izopreno vienetų, tod÷l molekul÷s skeletas giminingas tetraterpenams [C40H64], net jei vandenilio atomų molekul÷je turi keliais vienetais mažiau. Jis neutralizuoja laisvuosius radikalus, tuo pačiu apsaugodamas audinius nuo oksidacinių pažeidimų, sukeliančių l÷tines ligas. Ypatingai geras antioksidacinis efektas gaunamas vartojant vitaminus E ir C ir beta-karoteną - likopeną. Šis antioksidantas saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamų pažeidimų. Antioksidanto likopeno panaudojimas yra efektyvus būdas išlaikyti lipidų stabilumą m÷soje (Grau et al., 2001).
Žemiau pateikiu likopeno chemines savybes.
4 lentele. Karotenoido likopeno chemin÷s savyb÷s
Molekulin÷ formul÷ C40H56
Molekulin÷ mas÷ 536,87 [g mol - 1]
Išvaizda Bordinis, kietas
Tankis 0,889 g/ml
Lydymosi temperatūra 173° C
Tirpumas Netirpus vandenyje
17 Likopeno molekul÷je vyksta du pagrindiniai cheminiai kitimai: izonomerizacija ir oksidacija. Tiek osksidacija, tiek izonomerizacija vyksta veikiant temperatūrai ar šviesai, o oksidacijai įtakos turi deguonis ir jo dariniai. Likopeno oksidacija yra negrįžtamas procesas, kai skylant molekulei susidaro acetonas, levalinas, aldehidas, metilheptanas ir glioksalis (Xianquan et al., 2005).
Likopenas visiškai netirpsta vandenyje, tačiau jis yra tirpus nepoliniuose organiniuose tirpikliuose, pvz. heksanas, benzenas ir chloroformas. Tačiau daugelyje literatūros šaltiniuose teigiama, jog likopenas tirpus ir aliejuose (Shi et al., 2002).
Likopeno trans- ir cis- izomerų fizikochemin÷s savyb÷s ir jų pasisavinimas gyvūnų organizme yra skirtingas. D÷l skirtingų trans- ir izomerų fizikocheminių savybių, likopeno cis-izomerai yra geriau pasisavinami nei trans-cis-izomerai (Boileau et al, 2002).
Karotenoidai, turintys uždarą ciklinę grandinę, gali virsti vitaminu A. Likopenas n÷ra vitamino A provitaminas, nes yra nesimetriškos erdvin÷s struktūros, kaip β-karotenas (Agarwal, Rao, 2005).
Svarbu, jog likopeno antioksidantinis aktyvumas yra du kartus didesnis, palyginus su už antikancerogeno β-karoteno aktyvumu (Karre et al., 2013).
1.2.2. Sintetiniai antioksidantai
Paukščių mityboje iš sintetinių antioksidantų dažniausiai vartojami butilintas hidroksianisolas ir butilintas hidroksitoluenas.
Butilintas hidroksianisolas (BHA) antioksidantas ir konservantas naudojamas gaminamame maiste, pašaruose, kosmetikoje. Jis l÷tina riebalų gedimą, oksidaciją ir prailgina produktų tinkamumą vartoti (Botterweck et al., 2004).
Šis sintetinis antioksidantas n÷ra visiškai nekenksmingas, patekęs į organizmą, jis kaupiasi riebaliniame audinyje, pasižymi kancerogeniniu poveikiu, kuris buvo nustatytas tiriant laboratorinius gyvūnus, taip pat slopina imuninę sistemą. ES šis maisto priedas n÷ra plačiai vartojamas. Jis plačiai naudojamas JAV, kur pus÷ pagamintų kiaulienos taukų yra su šiuo maisto priedu. Tai yra labai lakus fenolio kvapo junginys, tirpus riebaluose ir netirpus vandenyje, išgaruojantis aukštoje temperatūroje (Babich, 2000).
Butilintas hidroksitoluenas (BHT) yra sintetinis antioksidantas, kuris sukelia alergines reakcijas. Dažnai vietoje BHT patariama naudoti natūralius antioksidantus, tokius kaip vitaminas E, C ir kiti (Fellenberg, Speisky, 2006).
18 6 pav. Butilinto hidroksianisolo (BHA) ir butilinto hidroksitolueno (BHT) chemin÷s
struktūros
Šaltinis: Fellenberg, Speisky, 2006
Žinoma, kad kurių sintetinių antioksidantų poveikis ne visada yra naudingas organizmui. Antioksidantai, tokie kaip BHA arba BHT plačiai naudojami norint išsaugoti gyvulių pašaro ar maisto šviežumą, jo skonį ir spalvą, o taip pat pagerinti farmacijos ir kosmetikos produktų stabilumą. Mokslin÷je literatūroje yra nurodyta apie min÷tų antioksidantų neigiamą šalutinį poveikį žmonių organizmui. H. Babich (2000) nurod÷, kad ir BHA, ir BHT antioksidantai turi navikų skatinimo poveikį. Tačiau, kaip nurodo Williams su kolegomis (2003), kad mažos min÷tų antioksidantų koncentracijos slopina kancerogenų poveikį žmonių ir gyvūnų organizmams. Taip pat yra pranešimų apie prieškancerogenines šių antioksidantų savybes, kai jie yra nekenksmingi organizmams.
Tret-butilo hidrochinonas (TBHQ) - tai yra labai stiprus antioksidantas, kuris naudojamas sojos aliejaus stabilizavimui.
7 pav. Tret-butilo hidrochinono (TBHQ) chemin÷ formul÷ Šaltinis: Fellenberg, Speisky, 2006
Santokvinas (EQ) yra kitos nefenolin÷s struktūros sintetinis antioksidantas. Jis skirtingai nuo kitų antioksidantų nevartojamas žmon÷ms, o vartojamas tik gyvuliams įvairių pašarų apsaugai, kuris neleidžia suirti karotenui ir vitaminui A kombinuotuosiuose pašaruose (Blaszczyk et al., 2013).
8 pav. Santokvino chemin÷ formul÷ Šaltinis: Błaszczyk et al., 2013
19 Galatai. Galo rūgšties esteriai arba galatai, kurie pasižymi labai stipriomis antioksidacin÷mis savyb÷mis, tačiau tai taipogi yra toksiškos medžiagos. Šios medžiagos pasižymi kancerogeniniu poveikiu, keičia kraujo fermento sud÷tį bei sukelia ląstelių biocheminius pokyčius (Чугасова, 2012).
a) Propilo galatas b) Dodetilo galatas
c) Oktilo galatas
9 pav. Galatų chemin÷s struktūros Šaltinis: Чугасова, 2012
Santokvinas ir jo struktūra. Santokvinas (EQ) yra vienas iš geriausiai žinomų antioksidantų, kurie naudojami pašarų gamyboje. Jo svarbiausias privalumas yra tame, kad jis pasižymi labai geromis antioksidacin÷mis savyb÷mis ir mažomis gamybin÷mis sąnaudomis. Santokvinas - tai antioksidantas, kuris apsaugo lesaluose esančius tirpstančius riebaluose vitaminus, karotenus, taip pat mažina oksidacinius procesus lesaluose, neutralizuoja susiformavusius oksidacinio proceso eigoje toksiškus produktus vištų dedeklių organizme (Koning, 2002).
10 pav. Santokvino chemin÷ formul÷ Šaltinis: Чугасова, 2012
20 Santokvinas yra šviesiai geltonos spalvos skystis, tačiau veikiant deguoniui jo spalva tams÷ja, tampa ruda. Veikiant aplinkos šviesai, santokvine vyksta polimerizacijos procesai. Santokvinas tirpsta tik organiniuose tirpikliuose (Koning, 2002).
A. Błaszczyk su bendraminčiais (2013) charakterizuoja santokviną žemiau pateiktoje lentel÷je.
5 lentele. Fizin÷s ir chemin÷s santokvino savyb÷s
Molekulin÷ formul÷ C14H19NO
Molekulin÷ mas÷ 217,34 [g mol - 1]
Nomenklatūros pavadinimas 1,2- dihidro- 2 ,2,4- trimethylquinolin - 6 -il etileteris Cheminis pavadinimas 6 -etoksi- 1 ,2 -dihidro- 2 ,2,4- trimetilchinolinas
Chemin÷ klas÷ Chinolino
Lydymosi temperatūra 0° Ca
Virimo temperatūra 123-125° C 2 mm Hga
Tirpumas Netirpus vandenyje, tirpus riebaluose ir gyvūniniuose ir augaliniuose aliejuose, tirpsta etanolyje, metanolyje.
Garų tankis 7,48 (oro = 1 )
Stabilumas Stabilus įprastomis sąlygomis, saugojimo temp. 0-6° C temperatūroje
Šaltinis: Błaszczyk et al., 2013
Santokvinas dažniausiai naudojamas žmonių maisto produktuose, bet gali būti naudojamas stabilizuojant pašarų oksidacinius procesus (Williams et al., 2003).
Žemiau pateikiu santokvino leistinus kiekius kai kuriuose produktuose.
6 lentel÷. Leistini maksimalus santokvino kiekiai pašaruose bei maisto produktuose
Produktas Doz÷ [ppm]
Gyvūnų pašarai 150
Prieskoniai 150
Neapdorotos m÷sos riebalai (išskyrus paukštiena) 5
Neapdorotos paukštienos kepenys ir riebalai 3
Neapdoroti raumenys 0,5
Paukščių kiaušiniai 0,5
Pienas 0
21 Kaip nurodoma ES Komisijos reglamente (EB) Nr. 2316/98 Etoksikvino mišinys su BHA ir BHT leidžiama naudoti gyvūnams, jei bendra mišinio koncentracija neviršija 150 mg/kg visaverčių pašarų.
Šis antioksidantas padidina vitaminų stabilumą lesaluose ir teigiamai veikia vištų produktyvumą (Koning, 2002).
Dabartiniu metu antioksidantams yra keliami tokie reikalavimai: • antioksidantai turi būti neutralaus skonio ir kvapo;
• jie turi būti efektyvūs, esant mažoms koncentracijoms; • antioksidantai turi būti netoksiški;
• jie turi būti lengvai įterpiami į pašarų priedus, premiksus ir kombinuotuosius pašarus bei lesalus;
22
2.
TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Lesinimo bandymas
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 („Valstyb÷s žinios“, 2012 10 20, Nr. 122) ir „D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16); taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Lesinimo testas truko 56 dienas ir buvo prad÷tas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų derinio 30 vnt. d÷sliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 3 grupes, kiekvienoje po 10 vištų. Į kontrolin÷s grup÷s d÷sliųjų vištų kombinuotuosius lesalus buvo įterpta rapsų aliejaus. I tiriamosios grup÷s kombinuotieji lesalai buvo papildyti rapsų aliejumi ir likopenu (0,5 g/kg), o II tiriamosios grup÷s lesalus papild÷me rapsų aliejumi ir antioksidantu santokvinu (0,15 g/kg).
7 lentel÷. Lesinimo bandymo schema
Grup÷s Rodikliai Kontrolin÷ I tiriamoji II tiriamoji Standartiniai kombinuotieji lesalai + rapsų aliejus (4,5%)
+
-
-
Standartiniai kombinuotieji lesalai + rapsų aliejus (4,0%)
+ likopenas (0,5 g/kg)
-
+
-
Standartiniai kombinuotieji lesalai + rapsų aliejus (4,5%)
+ santokvinas (0,15 g/kg)
-
-
+
Lesinimo testo metu d÷sliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grup÷se buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas. (Lohmann News. Aktualles. Poultry News Das Lohmann tierzucht. 2010. www.ltz.de. Prieiga per internetą 2013 12 28).
23 8 lentel÷. Standartinio kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai
Rodikliai Sud÷tis
Apykaitos energija paukščiams, MJ/kg 10,99
*Žali baltymai, proc. 17,02
*Žali riebalai, proc. 1,83
*Žalia ląsteliena, proc. 3,30
*Žalia pelenai, proc. 12,06
*Kalcis, proc. 3,45
*Fosforas, proc. 0,64
Įsisavinamas fosforas, proc. 0,41
Natris, proc. 0,13 Magnis, proc. 0,11 Kalis, proc. 0,68 Chloras, proc. 0,19 Druska, proc. 0,23 Krakmolas, proc. 42,77 Cukrus, proc. 3,46 Lizinas, proc. 0,68 Metioninas, proc. 0,41 Metioninas+cistinas, proc. 0,71 Triptofanas, proc. 0,22 Treoninas, proc. 0,51 * Analizuotos vert÷s
Premikso sud÷tis: vit. A - 11.000 TV., vit. D3 - 2.500 TV., vit. E - 40 mg/kg, vit. K3 - 2,50 mg/kg, vit. B1 - 2,50 mg/kg, vit. B2 - 7,00 mg/kg, vit. B6 - 4,00 mg/kg, vit. B12 - 25 µg, nikotinin÷ rūgštis - 55,0 mg/kg, pantotenin÷ rūgštis - 15,00 mg/kg, folin÷ rūgštis - 1,75 mg/kg, biotinas - 100,00 µg, cholino chloridas - 399,00 mg/kg, Cholinas - 1495,989 mg/kg, Mn - 100,00 mg/kg, Zn - 60,00 mg/kg, Cu - 6,00 mg/kg, I - 0,50 mg/kg, Se - 0,20 mg/kg, Co - 0,10 mg/kg.
Analizuotos vert÷s lesalų kokybiniuose parametruose atliktos pagal klasikinius metodus:
• Žali riebalai apskaičiuoti, m÷ginį išekstrahavus eteriu.
• Žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis.
24 • Kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuos÷dos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu.
• Fosforas (bendr.) nustatomas fotometriniu metodu.
• Baltymingumas tiriamas pagal Kjeldalio metodą, m÷ginyje nustatant azoto kiekį.
Min÷tos chemin÷s analiz÷s atliktos pagal metodų aprašymus (Pašarų tyrimo metodai, 2003; Mikulionien÷, 2000).
Lesinimo testo metu buvo tiriami šie rodikliai:
• Nustatomas individualus vištų kūno svoris bandymo pradžioje ir pabaigoje.
• Kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grup÷s kiaušinių svoris.
Kas 14 dienų:
• Sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s pagaminti.
• Vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas.
• Apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei d÷jimo intensyvumas. • Stebima vištų fiziologin÷ būkl÷, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys. Cheminių tyrimų metodikos:
• Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje nustatytas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA) (imami 5 kiaušiniai iš kiekvienos grup÷s, viso 15 kiaušinių);
• Kiaušinio trynyje nustatytas lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) šviežių kiaušinių ir 28 dienas laikytų (imami 5 kiaušiniai iš kiekvienos grup÷s, viso 15 kiaušinių) pagal Draper ir Hadley (1990) metodiką, naudojant skysčių chromatografijos sistemą, HPLC system (Varian Inc., USA).
• Bandymo pabaigoje nustatytos šviežių ir 28 dienas šaldytuve palaikytų kiaušinių juslin÷s ir tekstūros savyb÷s.
Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos
Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas - aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL-II“, o lukšto storis - elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“.
25 Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos
Kiaušinių juslin÷s ir tekstūros savyb÷s nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslin÷s analiz÷s laboratorijoje.
M÷ginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui
M÷ginio paruošimui tekstūros profilio analizei (TPA) taikoma modifikuota S. A. Woodward ir O. J. Cotterill (Woodward S. A., Cotterill O. J., 1987) metodika atsižvelgus į D. J. Shafer ir kitų pastabas (Shafer D. J., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms. Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo m÷giniai supilami į plastikinius cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įd÷jus į specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 13 min. Toliau taikyta min÷tuose straipsniuose aprašyta metodika. Paruošti 20 mm aukščio ir 20 mm diametro m÷giniai, kurių tekstūros savyb÷s vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK). M÷giniai spaudžiami iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Nustatyti šie parametrai kietumas, rišlumas, tamprumas, stangrumas. Kiekvienam m÷giniui nustatyta vidutin÷ tekstūros parametro reikšm÷ iš 2-4 matavimų.
Instrumentinis spalvos charakteristikų tyrimas
M÷ginių spalvingumas nustatytas išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinat÷s pagal CIELAB skalę). Matavimams naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuot÷ artima vidutinei dienos šviesai (LST ISO 11037:2003). Matavimai atlikti naudojant stikliuką apsaugoti linzes ir prietaisas buvo kalibruojamas atlikti tyrimus per stiklinę apsaugą. Matuota m÷ginių, paruoštų TPA analizei spalvos charakteristikos.
∆E=[(L*kontrol÷-L*su priedu)2+(a*kontrol÷-a*su priedu)2+(b*kontrol÷-b*su priedu)2]1/2
Juslinių savybių tyrimai
Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grup÷ analizuoja iš anksto atrinktus produktus (m÷ginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslin÷ms savyb÷ms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skal÷s tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savyb÷s intensyvumas pažymimas atskiroje skal÷je. Iš šių duomenų, taikant matematin÷s statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savyb÷s intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslin÷s kokyb÷s ir atskirų savybių ir pan. Tiriant kvapą ar skonį taikyta savyb÷ „netipiškas“, kuris buvo apibūdinamas kaip „pajaučiamas bet koks priimtinas ar nepriimtinas kvapas/skonis, nebūdingas tipiškam kietai virto kiaušinio kvapui ir skoniui“ (Parpinello et al., 2006).
26 Teste dalyvavo 6 vertintojų grup÷. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtose KTU Maisto instituto juslin÷s analiz÷s mokslo laboratorijos kabinose. Duomenų surinkimui ir analizei taikyta kompiuterin÷ programa Fizz Network (Biosystems, Prancūzija).
M÷ginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui. Kiaušiniai sud÷ti į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai virti 10 min. Išvirtas kiaušinis 10 min laikytas šaltame vandenyje, tada nuluptas lukštas. Baltymas perpjautas pusiau ir išimtas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalintas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias. Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietin÷ duona.
Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas pilnai subalansuotas randomizuotas m÷ginių pateikimo planas, m÷ginių vertinimui taikant du kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 5 m÷giniai, po to vertintojų grup÷ dar÷ 10 min. pertrauką ir po jos m÷giniai buvo vertinami toliau. Tiriamųjų produktų kiekvienos savyb÷s intensyvumas vertintas 9 žingsnių graduotoje skaitmenin÷je skal÷je: 1 - savyb÷ nejaučiama, 5 - vidutiniškai išreikšta, 9 - labai stipriai išreikšta (LST ISO 11037:2003).
Statistinis duomenų įvertinimas
Tyrimo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Statistikos programin÷s įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc., 2007), naudojama atliekant statistinius skaičiavimus tarp kontrolin÷s ir tiriamųjų grupių, skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.
Vertinant kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių rezultatus, atlikta dispersin÷ analiz÷. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savyb÷s intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyr÷si, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analiz÷ atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).
27
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Lesinimo testo rezultatai
Pagal lesinimo bandymo su vištomis dedekl÷mis tirtus parametrus apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai, kurie pateikti 9 - 14 lentel÷se.
9 lentel÷. Vištų svoris, g Vištų amžius,
savait÷mis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷
30 1,876±0,09 100 1,744±0,04 93 1,861±0,05 99 38 1,787±0,08 100 1,677±0,07 94 1,744±0,04 98
Analizuojant vištų svorio duomenis (9 lentel÷) tiriamųjų grupių vištų mas÷s skirtumai, lyginant su kontroline grupe buvo mažesni ir statistiškai nepatikimi (p>0,05). Tiek kontrolin÷s tiek tiriamosios grup÷s vištų svoriai atitiko linijų derinio Lohmann brown auginimo rekomendacijas.
10 lentel÷. Vidutinis kiaušinio svoris, g Vištų amžius, savait÷mis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ 31-32 60,8±0,31 100 61,4±0,59 101 64,4±0,50 106 33-34 61,6±0,38 100 60,5±0,30 98 63,7±0,51 103 35-36 61,7±0,42 100 61,3±0,44 99 63,0±0,29 102 37-38 62,3±0,60 100 62,8±0,60 101 62,9±0,30 101 31-38 61,6±0,36 100 61,5±0,55 100 63,5±0,40 103
Duomenys apie vištų vidutinį kiaušinio svorį yra pateikti 10 lentel÷je. Pirmuoju bandymo periodu, t.y. 31-32 savaitę vidutinis kiaušinio svoris tiriamosiose grup÷se buvo 1-6 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Analizuojant duomenis sekančiais bandymo periodu (33-34
28 ir 35-36 savaitę), kiaušinių svoris I tiriamosios grup÷s vištų buvo 2-1 proc. mažesnis, o II tiriamosios grup÷s 3-2 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Paskutiniuoju bandymo tarpsniu, t.y. 37-38 amžiaus savaitę, kiaušinių svoris kito nežymiai ir tiriamųjų grupių 1 proc. buvo didesnis, nei kontrolin÷s grup÷s vištų. Per visą bandymo laikotarpį vidutinis kiaušinio svoris tik II tiriamojoje grup÷je buvo 3 proc., didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
11 lentel÷. Vištų d÷slumas, vnt. (Sud÷tų kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą, vnt.) Vištų amžius, savait÷mis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ 31-32 11±0,42 11±0,81 10±0,71 33-34 13±0,58 12±0,80 12±0,50 35-36 12±0,82 11±1,02 12±0,52 37-38 12±0,61 9±0,34 11±1,16 31-38 48±0,47 100 43±0,73 90 45±0,55 94
Analizuojant vištų d÷slumo duomenis matome, kad tiriamosiose grup÷se kiaušinių skaičius buvo toks pat kaip ir kontrolin÷s grup÷s arba 1 kiaušinių mažesnis. Per visą laikotarpį tiek I tiriamojoje tiek ir II tiriamojoje grup÷se kiaušinių skaičius buvo mažesnis ir sudar÷ 10-6 proc. skirtumą, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
12 lentel÷. Kiaušinių d÷jimo intensyvumas, proc. Vištų amžius, savait÷mis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ 31-32 78±1,34 68±0,84 70±1,58 33-34 91±0,58 83±0,80 85±0,50 35-36 84±0,82 75±1,02 87±0,52 37-38 81±1,31 66±1,71 78±1,16 31-38 84±3,21 73±4,45 80±4,45
Kiaušinių d÷jimo intensyvumas tiriamosiose grup÷se viso bandymo metu buvo mažesnis 3-15 proc., palyginti su kontroline grupe (12 lentel÷). Tačiau 35-36 vištų dedeklių amžiaus savaites II tiriamosios grup÷s d÷jimo intensyvumas buvo 3 proc. didesnis, nei kontrolin÷s grup÷s. Susumavus viso tyrimo laikotarpio rezultatus, matome, kad likopeno ir santokvino įtakoje,
29 abiejose grup÷se kiaušinių d÷jimo intensyvumas buvo 11-4 proc. mažesnis, palyginti su kontroline grupe. Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
13 lentel÷. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s gauti, kg Vištų amžius, savait÷mis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ 31-32 2,10±0,03 100 2,13±0,02 101 2,15±0,07 102 33-34 2,11±0,01 100 2,15±0,01 102 1,92±0,02 91 35-36 2,19±0,06 100 2,22±0,02 101 2,29±0,02 104 37-38 2,28±0,05 100 2,27±0,08 100 2,16±0,01 95 31-38 2,17±0,08 100 2,19±0,06 101 2,13±0,15 98
Analizuojant tyrimų rezultatus apie lesalų sąnaudas 1 kg kiaušinių mas÷s pagaminti, matome (13 lentel÷), kad pirmąjį tyrimo periodą I ir II tiriamųjų grupių lesalų sąnaudos buvo atitinkamai 1 ir 2 proc. didesn÷s, palyginti su kontroline grupe. II tiriamosios grup÷s lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s gauti 33-34 amžiaus savaites buvo 9 proc. mažesn÷s nei kontrolin÷s grup÷s. 35-38 amžiaus savaites I tiriamosios grup÷s lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinio mas÷s gauti buvo 1 proc. didesn÷s arba tokios pat kaip kontrolin÷s grup÷s. Tuo tarpu II tiriamosios grup÷s 35-36 amžiaus savaites - 4 proc. didesn÷s, o 37-38 tyrimo savaitę - 5 proc. mažesn÷s, lyginant su kontroline grupe. Susumavus viso tyrimo laikotarpio rezultatus, matome, kad likopeno priedą gavusių vištų, lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s gauti buvo 1 proc. didesn÷s, o santokvino priedas 2 proc. sumažino lesalų sąnaudas, palyginus su kontrolin÷s grup÷s sąnaudomis. Tiriant šį rodiklį, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
14 lentel÷. Lesalų sąnaudos 1 vištai dedeklei per periodą, g Vištų amžius, savait÷mis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ 31-32 1750,00±26,46 100 1780,00±15,95 102 1731,43±54,70 99 33-34 1640,00±8,53 100 1654,29±9,67 101 1654,29±14,23 101 35-36 1460,00±38,61 100 1525,71±17,65 104 1542,86±13,68 106 37-38 1711,43±42,07 100 1725,71±51,72 101 1778,57±10,32 104 31-38 1640,36±128,58 100 1671,43±109,94 102 1676,79±102,94 102
30 Kaip matome 14 lentel÷je, 31-32 vištų amžiaus savait÷mis bendras lesalų sunaudojimas I tiriamojoje grup÷je buvo 2 proc. didesnis, o II tiriamojoje grup÷je 1 proc., mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Tuo tarpu 33-34 vištų amžiaus savaites tiriamosiose grup÷se lesalų sunaudojimas 1 proc. buvo didesnis nei kontrolin÷s grup÷s. 35-36 bei 37-38 savait÷mis abiejų tiriamųjų grupių rodikliai buvo 4-1 proc. ir 6-4 proc. taip pat didesnis nei kontrolin÷s grup÷s. Per visą tyrimo laikotarpį bendras lesalų sunaudojimas abejuose tiriamosiose grup÷se buvo 2 proc. didesnis nei kontrolin÷s grup÷s. Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai ir aptarimas
Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai pateikti 15-21 lentel÷se.
15 lentel÷. 32 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Kiaušinio svoris, g 61,57±1,93 100 59,97± 0,91 97 61,57 ± 2,30 100 Lukšto stiprumas, N 27,94 ± 4,00 100 34,94 ± 1,85 125 34,55 ± 2,68 124 Baltymo aukštis, mm 6,53 ± 1,07 100 6,54 ± 0,88 100 6,94 ± 0,46 106 Hafo vienetas 76,79 ± 8,15 100 78,04 ± 7,53 102 82,57 ± 2,78 107 Trynio spalvos intensyvumas, balais 2 ± 0,32 8 ± 0,15 2 ± 0,32
Lukšto svoris, g 5,30 ± 0,37 100 5,74 ± 0,14 108 5,80 ± 0,15 109 Smailiajame gale 0,29 ± 0,04 0,28 ± 0,02 0,40 ± 0,02 Viduryje 0,30 ± 0,04 0,28 ± 0,02 0,39 ± 0,01 Bukajame gale 0,29 ± 0,04 0,27 ± 0,03 0,38 ± 0,01 Lukšto storis, mm Vidurkis 0,30 ± 0,02 0,28 ± 0,01 0,39 ± 0,01
32 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybinio tyrimo rezultatai pateikti 15 lentel÷je. Vidutinis kiaušinio svoris I tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 3 proc., o II tiriamosios grup÷je vidutinis kiaušinio svoris buvo toks pat kaip ir kontrolin÷s grup÷s. Kiaušinio lukšto stiprumas ženklai buvo didesnis, atitinkamai 25 ir 24 proc., o baltymo aukštis II tiriamosios grup÷s buvo 6 proc. didesnis, palyginti su kontroline grupe. Tiriamųjų grupių kiaušinių Hafo vienetas 2-7 proc.,
31 aukštesnis, nei kontrolin÷s grup÷s kiaušinių. Likopeno įtakoje kiaušinio spalvos intensyvumas 6 balais didesnis, lyginant su kontroline grupe. Lukšto storio rodiklis I tiriamojoje grup÷je buvo 0,02 mm plonesnis, o II tiriamosios grup÷s 0,09 mm storesnis. Lyginant su kontroline grupe. Analizuojant lukšto mas÷s rodiklį matome, jog tiriamųjų grupių kiaušinių lukštas sunkesnis, 8-9 proc., lyginant su kontroline grupe. Statistiškai reikšmingų skirtumų 32 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybiniuose rodikliuose nenustatyta (p>0,05).
16 lentel÷. 34 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Kiaušinio svoris, g 61,17± 2,62 100 61,56 ± 2,30 101 65,10 ± 1,71 106 Lukšto stiprumas, N 28,14 ± 1,78 100 29,64 ± 4,42 105 25,45 ± 3,32 90 Baltymo aukštis, mm 6,60 ± 0,90 100 5,45 ± 0,07 83 7,08 ± 0,88 107 Hafo vienetas 77,69 ± 8,47 100 64,73 ± 5,53 83 81,10 ± 6,06 104 Trynio spalvos intensyvumas, balais 2 ± 0,31 8 ± 0,00 3 ± 0,40
Lukšto svoris, g 5,37 ± 0,33 100 5,42 ± 0,43 101 5,72 ± 0,22 107 Smailiajame gale 0,30 ± 0,01 0,31 ± 0,02 0,32 ± 0,01 Viduryje 0,32 ± 0,02 0,32 ± 0,02 0,33 ± 0,02 Bukajame gale 0,30 ± 0,01 0,30 ± 0,03 0,31 ± 0,01 Lukšto storis, mm Vidurkis 0,31 ± 0,01 0,31 ± 0,01 0,32 ± 0,01
34 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybinio tyrimo rezultatai pateikti 16 lentel÷je. Vidutinis kiaušinio svoris 1-6 proc. did÷jo abiejose tiriamosiose grup÷se. Analizuojant lukšto stiprumą nustatyta, jog I tiriamojoje grup÷je jis buvo 5 proc. didesnis, o II tiriamojoje grup÷je, vištos gavusios per lesalus santokvino priedą, 10 proc. sumaž÷jo, lyginant su kontroline grupe. Baltymo aukštis ir Hafo vienetas I tiriamojoje grup÷je atitinkamai 17 proc. mažesnis, o II tiriamojoje grup÷je 7 ir 4 proc. didesnis nei kontrolin÷s grup÷s. Trynio spalvos intensyvumas likopeno įtakoje (I tiriamoji grup÷) ženkliai buvo ryškesnis, net 6 balais, lyginant su kontroline grupe. Lukšto svoris tiriamosiose grup÷se buvo 1-7 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Lukšto storio statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
32 17 lentel÷. 36 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Kiaušinio svoris, g 61,24 ± 2,58 100 59,54 ± 1,57 97 62,52 ± 3,44 102 Lukšto stiprumas, N 27,65 ± 2,62 100 34,43 ± 1,88 124 29,53 ± 4,71 107 Baltymo aukštis, mm 6,57 ± 0,81 100 7,68 ± 0,52 117 6,50 ± 0,56 99 Hafo vienetas 79,47± 5,75 100 87,76 ± 2,93 110 78,68 ± 3,77 99 Trynio spalvos intensyvumas, balais 2 ± 0,22 8 ± 0,22 2 ± 0,40
Lukšto svoris, g 5,42 ± 0,46 100 5,62 ± 0,22 104 5,82 ± 0,19 107 Smailiajame gale 0,34 ± 0,02 0,35 ± 0,02 0,35 ± 0,02 Viduryje 0,35 ± 0,02 0,36 ± 0,01 0,36 ± 0,01 Bukajame gale 0,33 ± 0,02 0,36 ± 0,02 0,34 ± 0,02 Lukšto storis, mm Vidurkis 0,34 ± 0,01 0,36 ± 0,01 0,35 ± 0,01
17 lentel÷je pateikti 36 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybinio tyrimo rezultatai. Vidutinis kiaušinio svoris I tiriamosios grup÷s vištų 36 amžiaus savaitę sumaž÷jo 3 proc., o II tiriamosios grup÷s 2 proc. padid÷jo, lyginant su kontroline grupe. Lukšto stiprumas. Baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas ir lukšto svoris I tiriamosios grup÷s kiaušinių buvo ženkliai didesni, atitinkamai 24 proc., 17 proc., 10 proc., 6 balais ir 4 proc., lyginant su kontroline grupe. II tiriamosios grup÷s kiaušinių lukšto stiprumas ir svoris 7 proc. buvo didesni, o baltymo aukštis ir Hafo vienetas l proc. mažesni, lyginant su kontroline grupe. Lukšto storio skirtinguose kiaušinio vietose esminių skirtumų su kontroline grupe nenustatyta (p>0,05).
18 lentel÷. 38 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
Rodiklis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Kiaušinio svoris, g 59,80 ± 2,76 100 60,34 ± 3,58 101 62,76 ± 1,55 105 Lukšto stiprumas, N 31,91 ± 2,19 30,70 ± 5,35 32,32 ± 4,16
33 100 96 101 18 lentel÷s tęsinys Baltymo aukštis, mm 7,24 ± 0,20 100 6,43 ± 0,88 89 6,65 ± 4,32 92 Hafo vienetas 84,72 ± 1,36 100 79,13 ± 3,30 93 80,05 ± 2,05 94 Trynio spalvos intensyvumas, balais 2 ± 0,42 8 ± 0,27 3 ± 0,35
Lukšto svoris, g 5,62 ± 0,35 100 5,43 ± 0,59 97 5,91 ± 0,22 105 Smailiajame gale 0,36 ± 0,01 0,36 ± 0,03 0,36 ± 0,01 Viduryje 0,36 ± 0,01 0,35 ± 0,03 0,36 ± 0,01 Bukajame gale 0,36 ± 0,01 0,34 ± 0,03 0,35 ± 0,01 Lukšto storis, mm Vidurkis 0,36 ± 0,01 0,35 ± 0,01 0,36 ± 0,01
38 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybinio tyrimo rezultatai pateikti 18 lentel÷je. Palyginti su kontroline grupe, padid÷jo vidutinis kiaušinio svoris tiriamųjų grupių 1-5 proc., II tiriamosios grup÷s lukšto stiprumas 1 proc. ir lukšto svoris 5 proc. padid÷jo, lyginant su kontroline grupe, tačiau patikimo statistinio skirtumo nenustatyta (p>0,05). Tiriamųjų grupių baltymo aukštis ir Hafo vienetas tur÷jo tendenciją maž÷ti, atitinkamai 11-8 proc. ir 7-6 proc., lyginant su kontroline grupe. Tiriant šiuos rodiklius patikimo statistinio skirtumo nenustatyta (p>0,05).
19 lentel÷. Vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai per visą bandymo laikotarpį
Rodiklis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Kiaušinio svoris, g 60,95±0,45 100 60,35±0,50 99 62,99±0,87 103 Lukšto stiprumas, N 28,91±1,16 100 32,43±1,53 112 30,46±2,26 105 Baltymo aukštis, mm 6,36±0,53 100 6,22±0,65 98 6,60±0,31 104 Hafo vienetas 76,74±4,01 100 71,54±8,63 93 78,82±2,45 103
Trynio spalvos intensyvumas, balais 2±0,00 8±0,00 3±033
34 Lukšto svoris, g 100 102 107 19 lentel÷s tęsinys Smailiajame gale 0,32±0,02 0,33±0,02 0,36±0,02 Viduryje 0,33±0,02 0,33±0,02 0,36±0,02 Bukajame gale 0,32±0,02 0,32±0,02 0,35±0,02 Lukšto storis, mm Vidurkis 0,33±0,02 0,32±0,02 0,35±0,02
Per visą tyrimo laikotarpį (19 lentel÷) I tiriamosios grup÷s vidutinis kiaušinio svoris buvo 1 proc. mažesnis, o II tiriamosios grup÷s padid÷jo 3 proc., palyginti su kontroline grupe. Palyginti su kontroline grupe, lukšto stiprumas ir lukšto svoris per visą bandymą abiejų tiriamųjų grupių buvo didesnis, atitinkamai 12-5 proc. ir 2-7 proc. Baltymo aukštis - 4 proc. ir Hafo vienetas - 3 proc. tik II tiriamosios grup÷s buvo didesni, lyginant su kontroline grupe. Lukšto storio esminių skirtumų su kontroline grupe nerasta. Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
20 lentel÷. Antioksidantų likopeno ir santokvino įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (MDA kiekiui) kiaušinio trynyje (µµµmol/kg) µ
Rodiklis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Šviežūs 0,30±0,03 0,30±0,03 0,32±0,06 Po 28 dienų laikymo 0,75±0,04 0,46±0,06* 0,67±0,05*
*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant malondialdehido (MDA) kiekio šviežių kiaušinių tryniuose duomenis, matome, kad tiek kontrolin÷s tiek ir I tiriamosios grup÷s kiaušiniuose buvo vienodas, o II tiriamosios grup÷s 0,02 µmol/kg didesnis, nei kontrolin÷s grup÷s kiaušiniuose. Pagal kiaušinių tyrimo duomenis po 28 dienų sand÷liavimo, matome, kad MDA kiekis tiriamosiose grup÷se buvo mažesnis atitinkamai 0,29 ir 0,08 µmol/kg. Lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Tuo tarpu po 28 dienų sand÷liavimo visų grupių kiaušinių tryniuose MDA kiekis padid÷jo atitinkamai 0,45, 0,16 ir 0,35 µmol/kg, palyginti su šviežiais kiaušiniais.
21 lentel÷. Antioksidantų likopeno ir santokvino įtaka cholesterolio kiekio susikaupimui kiaušinių tryniuose, mg/g
Rodiklis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷
Cholesterolis 9,35±0,53 7,62±0,83* 8,14±1,17
35 Kaip matosi iš pateiktų duomenų, vištų dedeklių lesinime naudojant likopeno ir santokvino priedus, tiriamųjų grupių kiaušinių trynyje cholesterolio kiekis sumaž÷jo 1,73 mg/g (p<0,05) ir 1,21 mg/g (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
Juslinių ir tekstūros savybių rezultatai
Rapsų aliejaus atveju į lesalus prid÷jus likopeno, baltymas tapo minkštesnis, mažiau rišlus ir stangrus.
22 lentel÷. Priedų lesaluose įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savyb÷ms, nustatytoms instrumentiniu metodu
Savyb÷s Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Baltymo Kietumas 7,16±2,37 bcd 4,01± 1,37 ab 5,00±1,11 abc Rišlumas 0,54±0,02 abc 0,52± 0,08 ab 0,62± 0,05 bc Tamprumas 7,64±0,28 bc 7,35± 0,32 bc 6,90± 0,77 abc Stangrumas 30,18±11,54 ab 14,58± 3,75 a 21,43± 5,84 ab Trynio Kietumas 22,91±4,37 a 24,02±8,59 a 16,41±2,10 a Rišlumas 0,59±0,02 cd 0,39±0,08 ab 0,33±0,02 a Tamprumas 7,17±0,01 b 5,51±0,82 a 5,59±0,35 ab Stangrumas 95,51±14,51 b 59,21±37,18 ab 30,68±7,34 a
a, b, c, d - vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Trynio kietumui naudotų lesalų sud÷tis įtakos netur÷jo, o naudojant gryną rapsų aliejų, trynys buvo mažiau rišlus, tamprus ir stangrus (p<0,001) nei prid÷jus likopeno arba antioksidanto. Trynių tekstūros savyb÷s buvo gana artimos ir kietumas nepriklaus÷ nuo lesalų sud÷ties. Analizuojant trynio stangrumo vertes pasteb÷ta, kad prid÷jus prie gryno aliejaus antioksidanto, trynys buvo mažiau stangrus.
23 lentel÷. Priedų lesaluose įtaka laikytų kiaušinių tekstūros savyb÷ms, nustatytoms instrumentiniu metodu
Savyb÷s Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Baltymo
Kietumas 10,87±1,45 abc 8,96±2,66 ab 12,56±3,96 bc
Rišlumas 0,52±0,03 a 0,52±0,02 a 0,55±0,12 ab
36 23 lentel÷s tęsinys Stangrumas 45,86±9,14 ab 39,53±11,71 a 45,78±11,50 ab Trynio Kietumas 19,07±5,29 a 23,84±0,54 a 16,42±1,96 a Rišlumas 0,58±0,01 bcd 0,56±0,03 bcd 0,49±0,08 abc Tamprumas 7,17±0,13 bc 7,35±0,12 c 6,61±0,29 abc Stangrumas 79,81±24,39 ab 97,79±5,19 b 54,61±16,96 ab a, b, c, d - vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).
Tiriant laikytus kiaušinius (23 lentel÷), nustatyta, kad prie rapsų aliejaus prid÷jus likopeno i santokvino antioksidanto, baltymas tapo minkštesnis (p<0,01) ir mažiau stangrus.
24 lentel÷. Priedo lesaluose įtaka šviežių kiaušinių spalvos charakteristikoms, nustatytoms instrumentiniu metodu
Charakteristika Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Baltymo L* 90,61±2,72 a 91,96±0,70 a 96,52±1,69 b a* -5,05±0,41 a -4,49±0,45 a -4,73±0,20 a b* 11,23±4,82 a 8,20±2,18 a 9,06±1,79 a ∆E - 1,68 1,59 Trynio L* 91,16±1,97 ab 88,35±0,65 a 93,83±0,47 c a* -6,39±0,51 a 0,19±0,71 c -5,01±0,72 ab b* 27,46±1,84 b 36,36±0,80 c 27,56±2,17 b ∆E - 6,46 5,31
a, b, c, d - vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
∆E apskaičiuotas kaip kontrolinį imant m÷ginį tik su aliejumi
Virto kiaušinio spalvos charakteristikų instrumentiniai tyrimai parod÷, kad šviežių kiaušinių baltymo spalva praktiškai nepriklaus÷ nuo lesalų sud÷ties (8 lentel÷), tačiau likopeno priedas reikšmingai paveik÷ trynio spalvos intensyvumą. Prid÷jus likopeno, trynio gelsvumo (b*) koordinat÷ padid÷jo, tai aiškiai parodo ir ∆E vert÷, kuri yra didesn÷ nei 4 vienetai.
37 25 lentel÷. Priedo lesaluose įtaka laikytų kiaušinių spalvos charakteristikoms, nustatytoms
instrumentiniu metodu
Charakteristika Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Baltymo L* 91,13±1,04 abc 90,21±0,16 ab 92,02±0,93 bc a* -5,69±0,61 ab -6,39±0,02 a -5,33±0,66 bc b* 8,49±0,12 cd 9,74±0,10 d 6,85±0,89 bc ∆E - 1,52 1,64 Trynio L* 88,23±5,38 a 89,04±0,17 a 91,94±0,52 a a* -6,06±0,50 a 1±0,30 c -5,58±0,68 a b* 22,84±0,94 a 35,08±0,47 d 26,21±1,70 ab ∆E 88,23±5,38 a 6,67 4,18
a, b, c, d - vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
∆E apskaičiuotas kaip kontrolinį imant m÷ginį tik su aliejumi
Analogiška tendencija nustatyta ir tiriant laikytų m÷ginių spalvos charakteristikas.
26 lentel÷. Priedo lesaluose įtaka šviežių kiaušinių juslin÷ms savyb÷ms ir priimtinumui Savyb÷s Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷
Baltymo Baltymo bendras kvapo
intensyvumas 7,33 a 7,33 a 7,42 a
Baltymo pašalinio kvapo
intensyvumas 1,67 a 1,42 a 1,58 a
Baltymo spalvos vienodumas 7,50 a 7,50 a 7,08 a
Baltymo kietumas 4,83 ab 3,75 a 4,75 ab
Baltymo bendras skonio
intensyvumas 7,17 a 7,17 a 6,83 a
Baltymo pašalinio skonio
intensyvumas 1,33 a 1,17 a 1,17 a
38 26 lentel÷s tęsinys Trynio
Trynio bendras kvapo
intensyvumas 6,67 a 7,08 a 6,50 a
Trynio pašalinio kvapo
intensyvumas 1,42 a 1,17 a 1,25 a
Trynio spalvos intensyvumas 3,50 a 7,33 c 3,50 a
Trynio kietumas 3,83 a 4,58 a 3,92 a
Trynio kruop÷tumas 2,92 a 3,17 a 3,08 a
Bendras trynio skonio
intensyvumas 7,08 a 7,75 a 7,00 a
Trynio pašalinio skonio
intensyvumas 1,33 a 1,33 a 2,00 a
Trynio liekamojo skonio
intensyvumas 5,92 a 6,00 a 5,50 a
Trynio priimtinumas 7,08 a 7,25 a 6,50 a
a, b - vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05) Juslin÷ms savyb÷ms likopeno ar santokvimo priedas lesaluose praktiškai netur÷jo įtakos, išskyrus trynio spalvą. Prid÷jus likopeno į lesalus trynio spalva vertinta kaip intensyvesn÷ nei naudojant gryno aliejaus ar aliejaus ir antioksidanto priedą lesaluose, tiek vertinant šviežius (26 lentel÷), tiek laikytus (27 lentel÷) m÷ginius.
27 lentel÷. Priedo lesaluose įtaka laikytų kiaušinių juslin÷ms savyb÷ms ir priimtinumui Savyb÷s Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji
grup÷ Baltymo
Baltymo bendras kvapo
intensyvumas 7,50 a 7,58 a 7,67 a
Baltymo pašalinio kvapo
intensyvumas 1,58 a 1,25 a 1,75 a
Baltymo spalvos vienodumas 7,83 a 7,83 a 7,75 a
Baltymo kietumas 5,17 a 4,83 a 5,83 a
Baltymo bendras skonio
39 27 lentel÷s tęsinys Baltymo pašalinio skonio
intensyvumas 1,25 a 1,17 a 1,25 a
Baltymo priimtinumas 7,33 a 7,42 a 7,58 a
Trynio Trynio bendras kvapo
intensyvumas 7,17 a 6,75 a 7,08 a
Trynio pašalinio kvapo
intensyvumas 1,42 a 1,25 a 1,17 a
Trynio spalvos intensyvumas 3,58 a 5,75 c 3,67 a
Trynio kietumas 4,25 a 4,50 a 4,50 a
Trynio kruop÷tumas 3,67 a 3,75 a 3,50 a
Bendras trynio skonio
intensyvumas 7,42 a 7,50 a 7,42 a
Trynio pašalinio skonio
intensyvumas 1,42 a 1,75 a 1,75 a
Trynio liekamojo skonio
intensyvumas 5,83 a 5,92 a 5,75 a
Trynio priimtinumas 6,83 a 7,08 a 6,67 a
a, b - vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05) Naudojant likopeno priedą lesaluose, virtų kiaušinių trynys buvo aiškiau išreikštos gelsvos spalvos ir skirtumas jaučiamas tiek matuojant spalvą instrumentiniu būdu, tiek vertinant vizualiai. Nors instrumentiniai tekstūros savybių tyrimai parod÷ tam tikrą likopeno įtaką tekstūros savyb÷ms, tačiau vertinant m÷ginius jusliniu metodu, šie skirtumai neišryšk÷jo, taip pat laikymo metu neatsirado pašalinis skonis ir kvapas tai rodo, kad likopenas gali būti naudojamas kaip priedas prie rapsų aliejaus nepabloginant virtų kiaušinių juslin÷s kokyb÷s.
Kadangi juslinių savybių tyrimai neparod÷, kad kietai virto baltymo ar trynio juslin÷ kokyb÷ būtų suprast÷jusi, galima teigti, kad antioksidantai gali būti naudojami kaip priedas lesaluose.
