LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTöS KATEDRA
RASA UNIKAITö
FITOBIOTIKO SANGROVIT IR PROBIOTIKO BACTOCELL POVEIKIS VIŠČIUKŲ BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI BEI MöSOS KOKYBEI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Fitobiotiko Sangrovit ir probiotiko Bactocell poveikis viščiukų broilerių produktyvumui bei m÷sos kokybei“
1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2011 … … Rasa Unikait÷ (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių taisiklingumą atliktame darbe.
2011 … ... Rasa Unikait÷ (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO
GYNIMO
2011 … .. Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷ (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2011 05 13
Romas Gružauskas (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
Turinys
SANTRAUKA………...…...….4
ĮVADAS………..…..6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI……….…...…..7
1. LITERATŪROS APŽVALGA………...….8
1.1. PROBIOTIKAI………....…...8
1.2. Probiotiko veikimas………...10
1.2.1. Probiotiko įtaka m÷sos kokybei………...11
1.3. FITOBIOTIKAI, JŲ SUDöTIS IR VEIKIMO YPATUMAI……….…...13
1.4. Fitobiotinio preparato Sangrovit® botanin÷s savyb÷s………..…...15
1.4.1. Fitobiotinio preparato Sangrovit® panaudojimo ypatumai gyvūnų mityboje...15
1.5. Fitobiotiko įtaka m÷sos kokybei………....16
2. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS………...18
2.1. Lesinimo bandymas………...18
2.1.1. Naudotų preparatų charakteristikos………...20
2.2. Atliktų tyrimų metodika………...…...21
2.3. M÷sos juslin÷s kokyb÷s įvertinimas………...22
2.4. Biometriniai skaičiavimai………...23
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS………...…....24
3.1. Preparatų Sangrovit® ir Bactocell® įtaka viščiukų broilerių augimo dinamikai, lesalų sąnaudoms ir gaištamumui………...24
3.2. Preparatų Sangrovit® ir Bactocell® įtaka viščiukų broilerių m÷sos kokybei..….26
3.2.1. Fitobiotiko ir probiotiko bei jų derinio įtaka skerdenos kokybei ………...27
3.3. Juslinių savybių įvertinimas………..…30
3.3.1. Fitobiotiko ir probiotiko , bei jų derinio įtaka m÷sos savyb÷ms……….……30
IŠVADOS………...35
PADöKA………...36
SUMARRY
Postgraduate student: Rasa Unikait÷
Master’s thesis: Influence of probiotic Bactocell and phytobiotic Sangrovit on productivity and meat quality of broiler chickens.
Supervisor: dr. Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷
Master‘s thesis comprises: 41 text pages, 12 tables.
Research methodology: The research was performed in the years 2009 – 2011 in Lithuanian University of Health Sciences Poultry Feed and Poultry Products laboratory at the Animal Science Department, Kaunas University of Technology Food Institute. The research was performed with 600 cross Cobb 500 chicken broilers, divided into 4 groups, comprising 150 each. The birds were fed for 5 weeks (a starter diet from day 1 to 8 and a grower diet from day 9 to 35) ad libitum with a crumbled corn-wheat-soybean meal based diet (1st Control group), supplemented with a phytobiotic Sangrovit (2nd experimental group), basal diet combined with probiotics and phytobiotics (3th experimental group) and combination with probiotics (4th experimental group). A corn-wheat-soybean meal based diet was formulated to meet the nutrient and energy requirement for broiler chickens. The addition of probiotics and phytobiotics during all experiment periods improved body weight and feed conversion ratio of broiler chickens by 2.2 proc. (P > 0.05). The feed conversion ratio of broiler chickens at different ages, expressed as kg feed/kg weight gain, during all trial period (1–35 days) FCR was 1– proc. lower in all groups, compared to control. Feed additives had effect on broiler chickens mortality 0.47 proc. The results of effect of phytobiotics Sangrovit, probiotics Bactocell and their combinations on concentration of fatty acids in broiler chickens shows that, in addition Bactocell (group II) significantly (P < 0.05) increased linolic acid concentration in broiler chickens breast meat, compared to control. Broiler chickens diet supplementation with phytobiotics Sangrovit (group IV) and phytobiotics Sangrovit + probiotics Bactocell (group III) significantly (P < 0.05) increased linoleic acid concentration in broiler chickens breast meat, compared to control. Broiler chickens diet supplementation with phytobiotics Sangrovit + probiotics Bactocell (group III) significantly (P < 0.05) decreased eicosatrienoic acid concentration in broiler chickens breast meat, compared to control. All residuary fatty acids in all treated groups were similar and had not significant differences, compared to control group. Phytobiotics Sangrovit, probiotics Bactocell, and their combinations had no effect on pH of breasts and legs meat of broiler chickens. During 24 and 48 hours both pH of breast
and leg meat increased. After 72 hours breast and leg meat pH decreased in all groups and ranged between 5.74 and 6.19. Dry matters concentration in all groups has no statistical differences and ranged between 25.33 and 29.02. Addition of phytobiotics alone did not have statistically significant (P > 0.05) effect on odor and taste attributes and color intensity of fresh breast of broiler chickens in visual assessment. Therefore total acceptability of control sample and sample with probiotics addition were equally acceptable. The addition of both phytobiotics and probiotics did not influence sensory attribtes, but affected some fresh breast meat texture properties. This sample were softer (P < 0.01) and better to chew (P < 0.05), compered to samples with phytobiotics and probiotics addition. The supplementation with combination of probiotics and phytobiotics did not influence the intensity of taste or odor attributes and acceptability. The results of breast meat after the 3 months storage in freezer indicated that these feed additives have no atatistically significant effect on odor, taste or color intensity of meat (P > 0.05). Phytobiotics and probiotics had positive effect on texture attributes. Results showed that there is no negative influence of phytobiotics alone and combination of probiotics and phytobiotics on taste, odor and texture attributes of thighs meat after 3 months storage (P > 0.05). There was not statistically significant effect of feed additives on boiling loss of breast or thighs meat (P > 0.05). Feed additives had not statistically significant effect on boiling loss of breast or thighs meat.
ĮVADAS
Tyrimų duomenys parod÷, kad pašarai, priturtinti biologiškai aktyvių medžiagų, gali padidinti naminių paukščių produktyvumą, nustatytos, kai kurių preparatų optimalios doz÷s paukščių lesaluose (Whitehead, 2002). Lesalų papildai paukščiams šiuo metu yra plačiai naudojami d÷l keleto skirtingų priežasčių. Kai kurie papildo trūkstamų maistinių medžiagų kiekį, kiti skatina augimą, gerina lesalo virškinamumą, maisto medžiagų pasisavinimą. Vienas iš svarbiausių argumentų, renkantis lesalų papildus yra naminių paukščių augimas ir sveikatingumas (Whitehead, 2002). Paukščių virškinamajame trakte yra gausyb÷ bakterijų, kurios atlieka esminį vaidmenį gerinant sveikatos būklę. Geram virškinimui ir gerai sveikatos būklei kiekvienas organizmas turi tur÷ti tam tikrą populiaciją „gerųjų” bakterijų. Šios „gerosios” bakterijos daro daugiau nei tik virškina maisto medžiagas. Tyrimai rodo, kad šios bakterijos stiprina imunitetą, padeda reguliuoti hormonų balansą, apsaugo nuo apsinuodijimų, alergijų ir atlieka daugelį kitų funkcijų (Juśkiewicz et al., 2004; Juśkiewicz et al., 2006). Viena iš priemonių leidžianti sustabdyti neigiamus pokyčius yra natūralių mikroorganizmų kamienų – probiotikų – panaudojimas gyvulių ir paukščių racione. Probiotikai, kaip pašarų priedai, naudojami ir Lietuvoje (Morkūnas ir kt., 2001; Jukna ir kt., 2003). Viščiukų broilerių lesinime naudojami pašariniai priedai yra netoksiški, nekenksmingi žmon÷ms ir paukščiams, suderinami su kitais maisto komponentais, naudojami vienaskrandžių gyvūnų racionuose, plačiai paplitę ir pripažinti paukščių augintojų. Natūralios medžiagos ar produktai, taip pat bakteriniai preparatai ar maisto bei pašarų priedai vadinami probiotikais. Šie augimą įtakojantys komponentai maišomi su maistu ar vandeniu, tokiu būdu jie geriau pasisavinami (Gružauskas ir kt., 2006). Augalin÷s kilm÷s medžiagų (fitobiotikų) d÷ka padid÷ja gyvūnų maisto medžiagų pasisavinimas, pager÷ja virškinamojo trakto sekrecija, virškinamumas, imuninis stimulavimas, antibakterinis, priešvirusinis ar antiuždegiminis aktyvumai, antioksidantin÷s savyb÷s (Guo F.C. et al., 2003).
Darbo tikslas: ištirti fitobiotinio preparato Sangrovit® ir probiotiko Bactocell® poveikį viščiukų broilerių produktyvumui bei m÷sos kokybei.
Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo iškelti uždaviniai:
1. Atlikti lesinimo bandymą su viščiukais broileriais ir nustatyti fitobiotinio preparato Sangrovit ir probiotiko Bactocell® efektyvumą viščiukų broilerių augimui, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti bei išsaugojimui;
2. Ištirti Sangrovit® ir Bactocell® įtaka viščiukų broilerių m÷sos riebalų rūgščių koncentracijai.
3. Ištirti Sangrovit® ir Bactocell® įtaka viščiukų broilerių krūtin÷l÷s ir šlaunelių m÷sos pH. 4. Ištirti Sangrovit® ir Bactocell® įtaka viščiukų broilerių m÷sos sausųjų medžiagų kiekiui. 5. Ištirti Sangrovit® ir Bactocell® įtaka viščiukų broilerių m÷sos juslin÷ms savyb÷ms.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Probiotikai
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai arba jų fermentuoti produktai, kurie palaiko tinkamą virškinimo trakto mikrobų balansą ir taip gerina paukščių ir gyvulių sveikatą, taip pat suskaido nepageidaujamas maisto medžiagas, padidina pašarų virškinamumą (Kvietkut÷ ir kt., 2005).
Probiotikų efektyvumo esm÷ – skatinti teigiamus gyvūnų virškinamojo trakto metabolitinius pokyčius, gerinti maisto medžiagų pasisavinimą, didinti organizmo atsparumą ir kartu antagonistiškai veikti kenksmingą organizmo mikroflorą. Probiotikai mikrobin÷je gyvūnų organizmo sistemoje pasižymi mikrobinio metabolizmo, stimuliaciniu imunin÷s sistemos, priešv÷žiniu ir anticholesteroliniu poveikiu. Probiotikams gauti naudojamos pieno rūgšties, bifidobakterijos, fekalinis streptokokas, žarnyno lazdel÷, celiuliozolitin÷s, karotiną sintezuojančios bakterijos, pirmuonys, didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų asociacijos (Gružauskas ir kt., 2005).
Žodis „probiotikai” traktuojamas įvairiai. Pirmiausia šis pavadinimas buvo naudojamas substancijoms aprašyti, kur vienas pirmuonis stimuliavo kitų augimą. 1989 metais R. Fulleris probiotikų terminą aiškino taip: tai gyvas mikrobinis pašarinis priedas, kuris naudingai veikia paukščio organizmą – pagerina žarnyno mikrobinį balansą. Probiotikai sukurti biotechnologiniais metodais simbiotinių mikroorganizmų štamų pagrindu, kurie stipriai antagonistiškai veikia patogeninę mikroflorą (Каврус, 2001; Литвинец, 2001; Rastall, 2004). Probiotikams priskiriami eubiotikai (normalūs virškinamojo trakto atstovai). Dažniausiai tai Bifido bakterijos ir pienarūgšties Lactobacillus padermių mikroorganizmai. Jie vadinami klasikiniais probiotikais. Nuolat būdamos virškinamajame trakte šios bakterijos atlieka apsauginę funkciją. Jų d÷ka žarnyne neaptinkama nepageidaujamų gramteigiamų (propiono bakterijų) ir gramneigiamų (Esherichia coli, Citrobakter) bakterijų, grybų (Rizopus, Cordiceps), mielių (Saccharamyces, Candida pintolepessii). Teigiamą probiotikų įtaką gyvūnų sveikatingumui probiotikai daro d÷l grandininio mechanizmo, kuris vientisai charakterizuojamas kaip probiotinis poveikis (Šimkus, 2004).
Probiotikai yra ekologiškai švarūs biopreparatai ir skiriami visiems gyvuliams, paukščiams, žmon÷ms ir net pramoniniu būdu auginamoms žuvims tam, kad pad÷tų atkurti naudingos mikrofloros deficitą ir sustiprinti atsparumą ligoms (Oberauskas, 2003).
Gyvulininkyst÷je naudojamos trys probiotikų grup÷s:
● pieno rūgšties bakterijos (Lactobacilli, bifidobakterijos, enterococci); ● Bacillus sporos (B. Subtilis, B.Licheniformis, B. Cereus);
● miel÷s (sacharomycces cerevisiae).
Probiotikai pasižymi antagonistiniu poveikiu prieš patogeninius mikroorganizmus, žalingai mikroflorai sudaro barjerą ant žarnų gleivin÷s (pager÷ja maisto medžiagų absorbcija), malšina toksinų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, teigiamai veikia fiziologinius – cheminius procesus žarnyne, teigiamai veikia tulžes apykaitą (pager÷ja riebalų virškinimas). Pagrindinis probiotikų efektas – subalansuota bakterin÷ žarnyno mikroflora (eubioz÷).
Pagrindiniai faktoriai, turintys įtakos mikrobinei pusiausvyrai virškinamajame trakte, yra šie: • pašarinių žaliavų kokyb÷,
• higiena,
• raciono sud÷tis,
• laikymo sąlygos (Kulpys, Jerešiūnas, 2005).
Probiotikai sukurti gyvūnų virškinamojo trakto mikroorganizmų geb÷jimui sintetinti įvairias biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, antibiotikus, fermentus, aminorūgštis – pagrindu. Jie reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, profilaktiškai veikia prieš gyvūnų jauniklių žarnyno ligas, stimuliuoja paukščių augimą (Gružauskas ir kt., 2007).
Probiotikams būdingas toks poveikis:
1. gamina pieno, acto, propiono, riebalų rūgštis, d÷l to žarnų turinyje sumaž÷ja pH; 2. susidaro vandenilio peroksidas, baktericidas;
3. gamina antibiotikus (bakteriocinas) – acidofiliną, acidoliną, laktaliną, niziną; 4. stabdo toksiškų aminų ir amoniako susidarymą;
5. varžydamiesi d÷l vietos ir maisto medžiagų probiotiniai organizmai išstumia žalingus patogenus; 6. stiprina imuninę sistemą;
7. gamina virškinimo fermentus, B grup÷s vitaminus, antienterotoksinus (Bezkorovainy, 2001; Wysong corporation, 2003).
Visiems probiotikams būdingos šios savyb÷s:
nekenksmingi makroorganizmui, net smarkiai viršijant nurodytas vartojimo normas; ekologiški;
aukštas fermentacijos aktyvumas, leidžiantis reguliuoti ir stimuliuoti virškinimą, antialerginis ir antitoksinis poveikis;
mikroorganizmų atsparumas technologiniams procesams ir stabilumas saugant (Bezkorovainy, 2001; Mingan, 2001).
Probiotikų grup÷s
Priklausomai nuo sud÷tinių komponentų, prigimties ir panaudojimo formos, yra tokios pagrindin÷s probiotikų grup÷s:
preparatai, turintys gyvų mikroorganizmų (monokultūros arba jų kompleksai);
preparatai, turintys struktūrinių mikroorganizmų komponentų, atstovaujančių normaliai mikroflorai arba jų metabolitams;
mikrobin÷s arba kitos kilm÷s preparatai, stimuliuojantys mikroorganizmų augimą –normalios mikrofloros atstovai;
preparatai, turintys kompleksą gyvų mikroorganizmų, jų struktūrinių komponentų ir įvairaus santykio metabolitų, taip pat junginių, stimuliuojančių normalios mikrofloros dauginimąsi;
preparatai, sukurti gyvų mikroorganizmų genoinžinerinių padermių pagrindu, jų struktūriniai elementai ir reikiamų savybių metabolitai (Šimkus, 2004).
1.2. Probiotiko veikimas
Probiotikų veikimo mechanizmas – tai konkurencin÷ kova už maisto medžiagas bei už vietą virškinamajame trakte. Probiotikų veikimo mechanizmas yra paremtas tarpusavio konkurencija tarp normalios ir sąlyginai patogenin÷s mikrofloros (Bezkorovainy, 2001). Žarnyno mikroflora aktyviai sąveikauja su žarnų sienel÷s gleivine. Tod÷l žarnų audiniuose pasigamina daugyb÷ antikūnių, kurie išskiriami į virškinamąjį traktą. Tod÷l nesunku suprasti kad žarnų sienel÷s gleivin÷s struktūra ir funkcijos bei imunin÷s sistemos parametrai pakinta d÷l probiotikų poveikio (Пaнин, Maлик, 2004; Simon, 2004; Simon, 2005). Veikimo efektyvumu nenusileidžia kai kuriems antibiotikams ir chemoterapin÷ms medžiagoms. Probiotiniai mikroorganizmai gerai prisitaiko ir dauginasi virškinimo trakte, palaiko žarnyno mikrobinį balansą, slopina sąlygiškai patogeninių mikroorganizmų augimą (Oberauskas, 2003). Epitelis pasidengia plonu naudingųjų bakterijų sluoksniu, kurios konkuruoja su potencialiai patogenin÷mis bakterijomis, trukdo joms prisitvirtinti ir daugintis virškinamajame trakte. Probiotikai padeda geriau pasisavinti pieno ir lakiųjų riebalų rūgščių produktus, kurie užtikrina pastovų pH žarnyne, taip pat greičiau susiformuoja mikrofloros tarpusavio santykis (Mingan, 2001). Probiotikai yra svarbūs kaip imuniteto, audinių regeneracijos stimuliatoriai, detoksikuojančios medžiagos, antioksidantai ir mikroorganizmai, užtikrinantys rezistentiškumą. Gyvuliui augant, mikrofloros rūšių ir jų tarpusavio santykis kinta. Virškinimo trakto mikrobai dalyvauja daugelio
biologiškai svarbių medžiagų sintez÷je, papildo liaukų ir organizmo audinių funkcijas. A.Šimkus (2004), teigia, kad žarnyno mikrofloros fermentinis aktyvumas kai kuriais atvejais yra svarbesnis negu kepenų, tod÷l bifidoflora kartais vadinama anaerobiniu gyvūno organizmo organu arba antrosiomis kepenimis.
1.2.1. Probiotikų įtaka m÷sos kokybei
Paukščių m÷sa, palyginti su gyvulių m÷sa, turi mažiau jungiamojo audinio yra švelnesn÷s konsistencijos, pasižymi vertingomis savyb÷mis, ją lengviau pasisavina organizmas. Taigi, paukščių krūtin÷l÷je yra 92 proc. pilnaverčių (raumeninių) baltymų ir tik 8 proc. nepilnaverčių (jungiamojo audinio) baltymų. Paukštienos chemin÷ sud÷tis priklauso nuo paukščio rūšies, veisl÷s, amžiaus, įmitimo ir lesalų (Priudokien÷, Gudavičiūt÷, 2002). Paukštienoje baltymų kiekis sudaro apie 11 proc. – 25 proc., daugelis jų pilnaverčiai, sudaryti iš nepakeičiamų aminorūgščių. Pagal aminorūgščių sud÷tį paukštienos baltymai priskiriami labai vertingiems baltymams, kuriuose yra visų nepakeičiamų ir labai gerai subalansuotų aminorūgščių. Paukščių riebalų biologin÷ vert÷ yra didesn÷ negu galvijų riebalų, nes juose daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių, riebalų kiekis svyruoja nuo 4,4 proc. iki 53 proc. Angliavandenių paukštienoje nedaug – apie 0,5 proc., mineralinių medžiagų iki 1 proc., yra vitaminų A, B1, B2, PP, D, vandens – nuo 35 proc. iki 72 proc. (Miuler – Urban, 2003). Probiotikų poveikis
paukščiams priklauso nuo daugelio faktorių – preparato technologinių savybių, paukščių fiziologin÷s būkl÷s, laikymo sąlygų bei lesalų kokyb÷s (Gružauskas ir kt., 2004). Kai kurie autoriai praneša apie teigiamus rezultatus tiriant m÷sos kokybę naudojant probiotikus (Vargas et al., 2002), kiti n÷ra pasteb÷ję pokyčių m÷soje (Quadros et al., 2001).
Nustatyta, kad kasdieninis probiotiniu preparatu naudojimas viščiukų broilerių lesinime, padidino jų vidutinį paros priesvorį 9,16 proc., pašarų sąnaudos vienam kilogramui priesvorio sumaž÷jo 6,3 proc. Bandymui pasibaigus, po 25 dienų, viščiukai buvo paskersti. Iš bandomųjų grupių pasteb÷tas m÷sos išeigos padid÷jimas 2.0 – 2.5 proc. Tiriamosiosiose grup÷se paukštienos skonin÷s savyb÷s ir buljonas (1 tiriamoji atitinkamai 3,95 ir 4,15, o 2 tiriamoji - 4,06 ir 4,48), gavo didesnius balus, palyginti su kontroline grupe (kontrolin÷ grup÷ - 3,73 ir 3,35). Taip pat buvo atliktas viščiukų raumens audinių cheminis tyrimas. Rezultatai parod÷, kad viščiukų gavusių probiotikus, raumenys tur÷jo 0,75 proc. daugiau baltymų, lyginant su kontroline grupe (Шаидулина, Заболотский, Михеенко, 1998).
M.I Frans Aksu ir kt. (2005) taip pat atliko tyrimus su Ross-308 linijų derinio viščiukais broileriais, jų lesaluose naudojant probiotikus. Tyrimuose naudoti 80 broilerių, kurie lesinti septynias
savaites. Bandymo pabaigoje paukščiai buvo paskersti. Analizuotas krūtin÷lių ir blauzdelių pH, bendras mezofilų kiekis, pieno rūgštis ir enterobakterijų skaičius. Krūtin÷lių ir blauzdelių pH vert÷s buvo didesn÷, nei kontolin÷je grup÷je (p < 0,01). Enterobakterijų skaičius sumažejo (p < 0,01), jų kiekis buvo mažesnis krūtin÷lese, nei blauzdel÷se (p < 0,05), o pieno rūgšties kiekis didesnis blauzdel÷se (p < 0,05).
E. Pelicano ir kt. (2005) tyrę viščiukus broilerius ir lyginę rezultatus tarp gavusių probiotikų grup÷s ir negavusių, teig÷, jog 42- ąją amžiaus dieną skerstų paukščių mas÷ skyr÷si. Broilerių, gavusių su pašarais probiotikų, priešskerdimin÷ mas÷ buvo didesn÷, nei tų, kurie negavo (p < 0,05). Atliekant spalvinį m÷sos testą ir lyginant raudonumą ir geltonumą, abiejuose grup÷se skirtumai nebuvo pasteb÷ti. Pra÷jus 5 valandos po skerdimo, nepasteb÷tas pH pokytis (5,74 – 5,82). Nebuvo didelio skirtumo ir tiriant virimo nuostolius, svyravo paklaida tik 0,01. Šio bandymo išvadose teigiama, jog nepasteb÷ta probiotikų įtaka m÷sos kokybei.
S. Chumpawadee ir kt. (2008) naudoję mieles (Sacharomyces cerevisiae) kaip probiotinį šaltinį teigia, jog miel÷s neturi jokios didel÷s įtakos kūno svorio augimui nei lesinimo pradžioje, nei pabaigoje. Vertinant šiltos skerdenos ir atv÷susios skerdenos charakteristikas (skerdenos, krūtin÷s, sparnų, kepenų, skilvių svoris ir bendras santykis su skerdena proc.) rezultatai nesiskyr÷.
S.M.L Kabir (2009) atliko bandymus su viščiukais broileriais naudojant pašarus praturtintus probiotikais. Bandomojoje grup÷je, tirdamas šlaunelių ir krūtin÷l÷s m÷są, pasteb÷jo, kad m÷sos išvaizda, tekstūra, vandeningumas, organoleptin÷s savyb÷s bei kitos priimtinos savyb÷s buvo kur kas geresn÷s nei kontrolin÷s grup÷s. Taip pat pasteb÷jo viščiukų, kurie gavo probiotikus kartu su vandeniu, geresnius m÷sos sud÷ties ir pH rezultatus.
A. Semaškait÷ ir kt. (2006) teig÷, jog viščiukai broileriai lesinti pašarais praturtintais probiotiku Pediococcus acidilactic palyginus su kontroline, d÷l Pediococcus acidilactici įtakos kūno mas÷ padid÷jo 8 proc., o lesalų sąnaudos sumaž÷jo 10 proc. (p > 0,05).
A.Šimkus ir kt. (2007) tyrę probiotiko poveikį viščiukų produktyvumui ir m÷sos kokybei, nustat÷, jog bandomųjų paukščių kūno mas÷ buvo 12 proc. arba 360 g didesn÷ nei kontrolinių, negavusių probiotikų paukščių. Iš tyrimo duomenų matyti, jog lesalų sunaudojimo koficientas buvo didesnis kontrolin÷s grup÷s 9 proc. Nepasteb÷ti dideli krūtines bei skerdenos raumenų išeigos skirtumai tarp kontrolin÷s ir bandomosios grup÷s. Probiotinis preparatas padidino m÷sos vandens rišlumą iki 6,21 proc. Atitinkamai sumaž÷jo virimo nuostoliai 1,72 proc., bei tarpraumeninių riebalų 0,3 proc. Išvadose teigiama, kad naudojant probiotikus, m÷sos kulinarin÷s ir chemin÷s savyb÷s tapo geresn÷s.
1.3. Fitobiotikai, jų sud÷tis ir veikimo ypatumai
Fitobiotikams priskiriami augalin÷s kilm÷s preparatai ir jų fitochemin÷s sud÷tin÷s dalys, kurios teigiamai veikia gyvūnų žarnyno mikroflorą. Augaliniame pašare esančių fitocheminių medžiagų poveikis susijęs su degeneratyvinių procesų organizme slopinimu. Tai priklauso nuo antioksidacinių savybių, detoksikacinių fermentų veiklos skatinimo, įtakos ląstelių funkcijoms ir žarnyno mikroflorai. Augaluose esančios fotochemin÷s medžiagos geba surišti cholesterolį, mažina jo rezorbciją ir aktyviai šalina iš organizmo, pasižymi sekretomotorin÷mis ir sekretolitin÷mis savyb÷mis, stiprina gyvūnų imuninę sistemą, naikina patogeninę mikroflorą, mažina amoniako ir sieros vandenilio koncentracijas gyvūnų organizme (Colina et al., 2001).
Fitobiotiniai augalai turi biologiškai aktyvių medžiagų, įskaitant saponinus, alkaloidus, esterius, guaninus, terpenoidus. Šios medžiagos yra intensyviai nagrin÷jamos kaip augimo skatintojai ir imuniteto stiprintojai. P. J. Hylands ir P. P. Poulev (2003) nurodo kad, augaliniai produktai naudojami paukščių augimo skatinimui.
Fitogeniniai pašarų priedai (fitobiotikai) dar gali būti vadinami nutricinais. Tai natūralios medžiagos, gautos iš žolių, prieskonių ir kitų augalų ekstraktų bei eterinių aliejų, sugebančios padidinti pašarų saugumą ir gyvulio sveikatą (Damme, 2001b).
Augalin÷s kilm÷s lesalų priedai pasižymi poveikiu, pagrįstu skirtingų substancijų, esančių jų sud÷tyje, sinerginiu veikimu:
1. eteriniai aliejai, turintys charakteringą kvapą ir skonį, suaktyvina virškinimo sulčių sekreciją bei veikia prieš patogenines bakterijas, virusus ir grybelius;
2. natūralios karčiosios medžiagos skatina enzimų sekreciją, stiprina imuninę sistemą;
3. saponinai palengvina maisto medžiagų absorbciją pro žarnų sienelę d÷l sumaž÷jusio paviršiaus įtempimo;
4. taninai (raugin÷s medžiagos) pasižymi sutraukiančiu veikimu. Jie suriša nesuvirškintas maisto medžiagas virškinamojo trakto gleivin÷s paviršiuje ir tokiu būdu patogenin÷s bakterijos netenka mitybin÷s terp÷s. Tod÷l patogenin÷s bakterijos nepaj÷gia prisitvirtinti prie žarnų epitelio ir prasiskverbti į jį;
5. gleivinančios medžiagos padengia žarnų sieneles gleiv÷mis ir saugo žarnų epitelį (Randolf, 2002). Eteriniai aliejai - augalų ekstraktus jau tūkstančius metų naudojo ankstesn÷s žmonių visuomen÷s. Galeno laikais buvo gaminami tik vandeniniai ekstraktai. Paracelsas ekstraktų gamybai vartojo naujus ekstrahentus, taip pagamindamas skirtingomis gydomosiomis savyb÷mis pasižyminčias to paties augalo ištraukas. Tobulinant augalin÷s žaliavos apdirbimo technologijas, kito ir ekstrakcinių
preparatų asortimentas (Velžien÷ ir kt., 2002). Pagal tai, kuri dalis skystos faz÷s yra pašalinama iš augalin÷s ištraukos ekstrakto gamybos metu, ekstraktai skirstomi į: skystuosius (Extracta fluida), tirštuosius (Extracta spisa) ir sausuosius (Extracta sicca). Pagal pavartotą ekstrahentą ekstraktai gali būti sąlyginai skirstomi į: vandeninius, etanolinius, eterinius ir aliejinius (Velžien÷ ir kt., 2002). Pasak C. Gill (1999), d÷l savo aromatinių savybių fitobiotikai gali veikti pašarų skonį, kvapą, vadinasi, ir įtakoti pašarų sunaudojimą. Eteriniai aliejai pasižymi antioksidacin÷mis savyb÷mis, tod÷l gali sul÷tinti pašarų oksidacinius procesus. Augalų ekstraktai gali skatinti virškinimą. Pavyzdžiui, česnako ir krienų ekstraktai gali teigiamai veikti virškinimą, nes juose esantys alicinas ir alilizidiocinatas skatina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, o tai teigiamai veikia tam tikrų virškinimo fermentų aktyvumą (Baldioli et al., 1996). Geras virškinimas teigiamai veikia žarnyno mikrofloros sud÷tį, maisto medžiagų absorbciją, vadinasi, ir gyvulio sveikatos būklę bei augimą (Sirvydis, 1997). Iš įvairių augalų gautų medžiagų savyb÷s ir doz÷s yra labai nevienodos, o kai kurių augalų ekstraktų ir didesn÷s koncentracijos n÷ra efektyvios, tod÷l nuolat atliekami tiriamieji darbai, nustatomi veiksmingi augalų ekstraktai, bandomos jų tarpusavio kompozicijos ar mišiniai su kitomis augalin÷mis medžiagomis, nes derinių poveikis dažnai yra stipresnis (Толкунова, Криштафович, 2001).
Natūralios karčiosios medžiagos – tai augaluose esančios beazotin÷s, nenuodingos, terpenoidin÷s kilm÷s kartaus skonio medžiagos, kurios sužadina apetitą, pagerina virškinimą ir nesirezorbuoja į žmogaus ar gyvūno organizmą. Karčiosios medžiagos kaupiasi įvairiuose augalų organuose: šaknyse (geltonojo gencijono), lapuose (trilapio puplaiškio), šakniastiebiuose (balinio ajero), šaknyse ir žol÷je (paprastosios kiaulpien÷s) (Damme, 2001a). Natūralios karčiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių ir kitų virškinamojo trakto liaukų sekreciją (Drebickas, 2002).
Saponinai - fitogeniniuose preparatuose esančios fitochemin÷s medžiagos - karotinoidai, polifenoliai, fitoestrogenai, proteinazių inhibitoriai, sulfidai ir tioliai, saponinai ir kt. - skirstomos į grupes pagal struktūrą ir veikimą organizme. Fitochemin÷s medžiagos ne tik nepakankamai ištirtos, bet ir ne visos dar žinomos. Tačiau žinoma, kad jų veikimas susijęs su degeneratyvinių procesų organizme slopinimu (Anderson, 1998). Saponinai, kurių nemažai yra žoliniuose vaistiniuose augaluose, sojose, ankštiniuose, riešutuose, gebantys surišti tulžies rūgštis ir cholesterolį, mažina pastarojo rezorbciją.
Taninai - organiniai aromatiniai polifenoliniai junginiai. Daugiausiai jų turi augalai, jų žiev÷, lapai, neprinokę vaisiai. Dažniausiai taninai atlieka apsauginę funkciją – saugo augalus nuo patogenų, nuo žol÷džių gyvūnų d÷l kartaus ir nemalonaus skonio. Taninai yra susiję su augalų pigmentacija. Jiems būdingos raugin÷s savyb÷s (Randolf, 2002).
1.4. Fitobiotinio preparato Sangrovit® botanin÷s savyb÷s
Į fitobiotinio preparato Sangrovit® sud÷tį įeina augalas Sanguinaria canadensis L. (kanadin÷ sangvinarija). Augalas priklauso Papaveraceae (aguoninių) šeimai. Dar žinomas „kraujo šaknies“ pavadinimu, kurį galima supainioti su europine kraujo šaknimi (Potentilla erecta L).
Augalo Sanguinaria canadensis veikliosios medžiagos: vanduo, baltymai, angliavandeniai, riebalai, mineralin÷s medžiagos, ir vitaminai tai medžiagos, kurios yra gyvybiškai svarbios dar vadinamos pirmaeil÷mis sudedamosiomis medžiagomis (Wald, 2003). Antraeil÷mis augalo sudedamosiomis medžiagomis vadinamos medžiagos, kurios augalams n÷ra gyvybiškai būtinos, tačiau per ilgą evoliuciją augaluose sintetinamos ir akumuliuojamos apsisaugoti nuo kitų augalų, nuo patogenų, arba nuo žol÷džių (Verpoorte, Memelink, 2002). Sudarydamas apie 50 proc. bendro alkaloidų kiekio sangvinarinas, laikomas pagrindiniu alkaloidu (vedančiuoju alkaloidu) ir su cheleritrinu (25 proc. bendro alkaloidų kiekio) sudaro apie 75 proc. viso alkaloidų kiekio. Sangvinarijos ekstrakte be sangvinarino ir cheleritrino dar randama sangvilutino, chelilutino, chelirubino ir sangvirubino. Remiantis tyrimais (Bartak et al., 2003; Vespalec et al., 2003), sangvinarinas ir cheleritrinas kartu su grynomis aminorūgštimis gali sususijungti į SH grupes. Šis junginys gali veikti mikroorganizmus, kurie yra citotoksiškai kenksmingi žmonių ir gyvūnų gastro virškinamajame trakte (Ulrichova et al., 2001).
1.4.1. Fitobiotinio preparato Sangrovit® panaudojimo ypatumai gyvūnų mityboje
Fitogeniniu preparatu gali būti visas augalas, augalo dalis arba augalo sudedamosios medžiagos (Kluth et al., 2002). Augaliniai vaistai – fitogeniniai produktai, kurie naudojami medicinoje, o fitobiotikai tai fitogeniniai produktai naudojami gyvūnų mityboje (Wald, 2003).
Sangrovit®, kaip alternatyvą antimikrobiniams produktyvumo skatintojams, išvyst÷ agronomas ir veterinaras Klausas Neufeldas (Klaus Neufeld). Už Sangrovit K. Neufeldas apdovanotas Vienos ekonomikos didžiuoju aplinkosaugos prizu (Struck, 2002). Sangrovit® produktas yra standartizuotas pašarų priedas. Sangrovit įtrauktas į „aromatą ir apetitą skatinančių pašarų priedų“ grupę. Kiekvienais metais visame pasaulyje šio pašaro papildo gauna 20 mln. kiaulių ir 100 mln. m÷sinių viščiukų. Sangrovit® naudojamas su visomis pašaro rūšimis ir gali būti kombinuojamas su mikroelementais, aminorūgštimis, enzimais ir probiotikais. Sangrovit® esančios veikliosios medžiagos papildomai stimuliuoja kepenis. Sangrovit® saugumo rodiklis yra 1200, tai reiškia, kad tik kas 1200-ąjį
perdozavimą gali atsirasti toksinis poveikis. Produktas yra atsparus karščiui, jį galima vartoti ir su skystu pašaru, nes jis nenus÷da. Sangrovit yra naudojamas šeriant kiaules, paršelius, vištas dedekles, m÷sinius galvijus, viščiukus broilerius (Struck, 2002).
1.5. Fitobiotiko įtaka m÷sos kokybei
M. Kidd (2003) pažym÷jo, kad J. Halle lesino veislines broilerių vištas lesalu turinčiu arba palmių aliejaus, arba dažinio dygmedžio aliejaus ir nenustat÷ palikuonių kūno svorio padid÷jimą. Misisip÷s valstybinio universiteto tyrin÷tojai padar÷ daug tyrimų, nor÷dami įvertinti augalin÷s ir gyvulin÷s kilm÷s riebalų kiekio lesale poveikį ir nustat÷ kaip tai veikia palikuonis. Vieni tyrimai parod÷, kad riebalų tipas (kviečių aliejus lyginant su gyvulin÷s kilm÷s taukais) ir riebalų kiekis (1,5 proc. ir 3,0 proc.) didino palikuonių svorį viso augimo metu. Įdomu tai, kad 43 dienų amžiaus vištų lesintų kviečių aliejaus priedais palikuonyse padid÷jo viršutin÷s kūno dalies m÷sos maistin÷ vert÷, jei lyginsime su vištų lesintų gyvuliniais taukais palikuonimis (Kidd, 2003).
Tyrimų duomenys parod÷, kad d÷l tirto fitogeninio lesalų priedo Digisteron Geflügel Premium-1317 poveikio 42 dienų amžiaus viščiukų broilerių mas÷ padid÷jo 6,55 - 16,50 proc. ir siek÷ 2,23 - 2,67 kg. Vidutinis paros prieaugis padid÷jo 8,52 - 18,6 proc. Bandymo metu buvo atlikti viščiukų broilerių krūtin÷s raumenų chemin÷s sud÷ties tyrimai. Jie rodo, kad d÷l fitogeninių preparatų Digestarom Geflügel Premium-1317 poveikio, viščiukų broilerių m÷soje buvo nustatytas mažesnis riebalų kiekis. Gaidžiukų krūtin÷s raumenyse riebalų buvo 36,8 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe. Pasteb÷ta, kad dr÷gm÷s kiekis tiek gaidžiukų, tiek vištaičių krūtin÷s raumenyse yra nežymiai didesnis už kontrolin÷s grup÷s. Kiti viščiukų broilerių krūtin÷s raumenų chemin÷s sud÷ties tyrimo rezultatai: sausųjų medžiagų, baltymų, mineralinių medžiagų kiekiai, nedaug tesiskyr÷ nuo kontrolin÷s grup÷s rezultatų (Sirvydis ir kt., 2001).
V. Priudokien÷s ir D. Gudavičiūt÷s (2002) bandymo metu buvo sudarytos ir tirtos trys vienadienių viščiukų grup÷s. I grup÷s viščiukai buvo lesinami kombinuotaisiais lesalais, kurių sud÷tyje buvo pašarinio antibiotiko flavomicino–80; II grup÷s viščiukų lesaluose pašarinis antibiotikas flavomicinas-80 buvo pakeistas sausu fitogeniniu preparatu „Biomin P.E.P-1000“; į III grup÷s viščiukų geriamąjį vandenį buvo įmaišyta skysto fitogeninio preparato „Biomin P.E.P-1000“. Tyrimų rezultatai parod÷, kad visų grupių viščiukai bandymo pabaigoje viršijo dviejų kilogramų masę. Didžiausias gyvosios mas÷s prieaugis buvo II grup÷je: gaidžiukų mas÷ padid÷jo 13,81 proc. (p < 0,001), vištaičių − 7,08 proc. (p < 0,001).Galimateigti, kad fitogeninis preparatas Biomin P.E.P.-1000 gerai veikia lesalo maisto medžiagų pasisavinimą organizme, skatina paukščių augimą ir gerina m÷sos
kokybę. Nustatyta, kad preparatas tur÷jo teigiamos įtakos m÷sos kokybiniams rodikliams. Didžiausia gaidžiukų skerdienos mas÷s išeiga buvo d÷l skysto Biomin P.E.P.-1000 priedo poveikio. Skerdienos mas÷s išeiga padid÷jo 1,81 proc., valgomų dalių mas÷ – 1,79 proc. ir raumenų mas÷ – 2,14 proc., palyginant su kontroline grupe. Vištų m÷sos kokybiniams rodikliams didžiausios įtakos tur÷jo sauso Biomin P.E.P.-1000 preparato priedas lesaluose. Skerdienos mas÷s išeiga buvo didesn÷ 0,76 proc., raumenų mas÷ – 2,70 proc., o valgomųjų dalių mas÷ – 2,15 proc., palyginus su kontroline grupe. Nustatyta, kad bandomosiose grup÷se m÷soje buvo nustatytas didesnis sausųjų medžiagų ir baltymų kiekis. Gaidžiukų krūtin÷s raumenyse sausųjų medžiagų buvo 0,17 – 0,31 proc. ir baltymų – 0,66 – 0,76 proc.daugiau nei kontrolin÷je, vištaičių krūtin÷s raumenyse sausųjų medžiagų ir baltymų kiekis, palyginus su kontroline grupe, buvo didesnis, krūtin÷s raumenyse padaug÷jo 0,61 – 1,53 proc., baltymų – 1,26 - 1,55 proc. Trečios grup÷s vištaičių krūtin÷s raumenyse d÷l skysto Biomin P.E.P.-1000 preparato įtakos buvo nustatytas ir didesnis riebalų kiekis. Padid÷jimas sudar÷ 0,25 proc. Fitogeninis preparatas tur÷jo įtakos mineralinių medžiagų kiekio padid÷jimui bandomųjų grupių vištaičių krūtin÷s raumenyse, mineralinių medžiagų buvo 0,04 – 0,17 proc. daugiau, nei kontrolin÷je grup÷je. Skerdienos anatomin÷s analiz÷s duomenys parod÷, kad Biomin P.E.P.-1000 tur÷jo teigiamos įtakos viščiukų m÷sos kokybiniams rodikliams. M÷sos chemin÷s sud÷ties tyrimai rodo, kad d÷l fitogeninio preparato Biomin P.E.P.-1000 poveikio gaidžiukų ir vištaičių m÷soje buvo nustatytas didesnis sausųjų medžiagų ir baltymų kiekis.
Pasak J. Žemaitien÷s (2004), 42 dienų amžiaus viščiukų broilerių skerdienos anatomin÷s analiz÷s duomenys parod÷, kad ir fitogeninio preparato Aviance, priedas tur÷jo teigiamos įtakos viščiukų broilerių m÷sos kokybiniams rodikliams. Teigta, kad visų bandomųjų grupių viščiukų mas÷ buvo didesn÷ negu kontrolin÷je grup÷je. Bandomojoje grup÷je gaidžiukų mas÷ buvo 2217 g ir 6,95 proc., o vištaičių mas÷ 2001 g ir 2,51 proc. didesn÷ nei kontrolin÷s grup÷s. Valgomųjų dalių mas÷ bandomosiose grup÷se taip pat buvo didesn÷ negu kontrolin÷je grup÷je - gaidžiukų mas÷ buvo 4,86 proc., o vištaičių 4,29 proc. Tyrimai rodo, kad bandomosiose grup÷se gaidžiukų ir vištaičių m÷soje buvo nustatyta didesn÷ raumenų mas÷ negu kontrolin÷je grup÷je. Gaidžiukų raumenų mas÷ buvo 941 g, o vištaičių 837 g.
2. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Magistro baigiamasis darbas atliktas 2009 – 2011 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje, AB „Vilniaus paukštynas“ bei Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslin÷s analiz÷s laboratorijoje.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstyb÷s žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymų „D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16); taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“. Viščiukai broileriai laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių, laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt).
2.1. Lesinimo bandymas
Lesinimo bandymas atliktas su 1 – 35 dienų amžiaus Cobb 500 linijų derinio viščiukais broileriais. 600 vnt. paukščių buvo suskirstyti į 4 grupes. Kiekvieną grupę sudar÷ 3 pogrupiai po 50 viščiukų, iš viso po 150 paukščių kiekvienoje grup÷je. Viščiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių.
Lesinimas. Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties (ad libitum). Viščiukai broileriai per visą bandymo laikotarpį buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais. II tiriamosios grup÷s lesalai buvo papildyti fitobiotiniu preparatu Sangrovit®, III tiriamosios grup÷s lesalai buvo papildyti fitobiotiniu priedu Sangrovit® kartu su probiotiniu preparatu Bactocell®, į IV tiriamosios grup÷s lesalus buvo įterptas probiotinis preparatas Bactocell®. Bandymo schema pateikta (1 lentel÷je).
1 lentel÷. Bandymo schema Grup÷s Rodiklis I kontrolin÷ grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ IV tiriamoji grup÷ Paukščių skaičius grup÷je Standartiniai kombinuotieji lesalai + + + + Fitobiotinis preparatas Sangrovit - + - - Fitobiotinis preparatas Sangrovit + probiotinis preparatas Bactocell - - + - Probiotinis preparatas Bactocell - - - + 1 5 0 ( iš v is o 6 0 0 )
Lesinimo bandymo metu tirti parametrai:
1. Individualaus viščiuko kūno mas÷s svoris 1, 8, 21, 35 amžiaus dieną;
2. Lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1 – 8, 9 – 21, 22 – 35 amžiaus dienomis;
3. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1 – 8, 9 – 21, 22 – 35 amžiaus dienomis;
4. Paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą.
Standartinių kombinuotųjų lesalų sud÷tis visose grup÷se buvo vienoda ir atitiko viščiukų broilerių lesalų kokybinius parametrus bei auginimo rekomendacijas (NRC, 1994).
Kombinuotųjų lesalų sud÷tis ir maistingumas pateiktas 2 lentel÷je.
2 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų maistingumas, %
Komponentai I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas) Apskaičiuotos vert÷s, (proc.)
Apykaitos energija (MJ/ kg) 13,23 13,23 13,23 13,23 Žali baltymai* 20,91 20,91 20,90 20,90 Žali riebalai* 6,51 6,51 6,51 6,51 Žalia ląsteliena* 2,45 2,45 2,45 2,45 Žali pelenai* 2,83 2,83 2,83 2,83 Lizinas 1,16 1,26 1,26 1,26 Metioninas/cisteinas 0,97 0,97 0,97 0,97
2 lentel÷s tęsinys Triptofanas 0,26 0,26 0,26 0,26 Linolo rūgštis 1,83 1,83 1,83 1,83 Treoninas 0,85 0,85 0,85 0,85 Cistinas 0,37 0,37 0,37 0,37 Metioninas 0,62 0,62 0,62 0,62 Lizinas 1,15 1,15 1,15 1,15 Krakmolas* 44,93 44,92 44,90 44,91 Cukrus* 4,26 4,26 4,26 4,26 Na Cl 0,24 0,24 0,24 0,24 Ca* 0,96 0,96 0,96 0,96 P (bendras) * 0,66 0,66 0,66 0,66 Na* 0,17 0,17 0,17 0,17 Cl* 0,20 0,20 0,20 0,20 K 0,79 0,79 0,79 0,79 Mg 0,17 0,17 0,17 0,17 P 0,44 0,44 0,44 0,44 * Analizuotos vert÷s
Analizuotos vert÷s lesalų kokybiniuose parametruose (Pašarų tyrimo metodai, 2003; Mikulionien÷ 2000):
• Žali riebalai apskaičiuoti, m÷ginį išekstrahavus eteriu;
• Žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis;
• Kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rugštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuos÷dos ištirpinamos sieros rugštyje, o susidariusi oksalo rugštis titruojama kalio permanganato tirpalu;
• Fosforas (bendr.) nustatomas fotometriniu metodu;
• Baltymingumas tiriamas pagal Kjeldalio metodą, m÷ginyje nustatant azoto kiekį.
2.1.1. Naudotų preparatų charakteristikos
Probiotinis preparatas Bactocell® – tai koncentruotas gyvų pieno rūgštį gaminančių bakterijų preparatas, skirtas pagerinti vienaskrandžių gyvūnų mitybą ir sveikatą. Preparate esanti bakterijų rūšis (Pedioccocus acidilactici MA 18/5M) pasižymi šiomis savyb÷mis:
▪ gamina pieno rūgštį L+ iš angliavandenių substrato;
▪ sumažina nepageidaujamų mikroorganizmų skaičių.
Preparate esanti bakterijų rūšis Pedioccocus acidilactici registruota Pastero instituto kolekcijoje (CNCM), Paryžiuje, Nr. MA 18/5M (ES numeris: 9).
Šis preparatas yra patvirtintas daugelyje šalių (Europos Sąjungoje, JAV ir kt.). Preparatą leista naudoti Europos Sąjungos komisijos 84/40 EC direktyvos pagrindu.
Bactocell® – tai smulkūs, baltos spalvos milteliai, technologiniuose procesuose išlieka stabilūs iki 80°C.
Fitobiotinis preparatas Sangrovit® yra grynas ir natūralus pašarų priedas, gaunamas iš apys÷klio Macleaya cordata, priklausiančio Papaveracea augalų šeimai. Tai labai veiksmingas iš augalo gautas lesalo priedas. Jis natūraliai pagerina lesalų pasisavinimą ir sumažina baltymų skilimą virškinamajame trakte. Sangrovit® yra mikrogranul÷s be žiedadulkių, turintis malonų kvapą. Jis lengvai dozuojamas, atlaiko karštį, sl÷gį ir rūgštis. Sangrovit® sud÷tin÷s dalys stimuliuoja naminių paukščių tulžies pūslę, kasą, kepenų funkciją, gerindamos virškinimą. Paukščiai tampa gyvybingesni ir sulesa daugiau lesalo – tai teigiamai įtakoja paukščių augimą.
2.2. Atliktų tyrimų metodika
Bandymo pabaigoje, 8 viščiukai broileriai iš kiekvienos grup÷s, buvo paskersti pagal keliamus reikalavimus bandomųjų gyvūnų eutanazijai (Close et al., 1997).
Vertintas šlaunelių ir krūtin÷l÷s raumenų pH iš karto po skerdimo, po 24, 48 ir 72 valandų. Tyrimas atliktas su pH-metru „inoLab 730”.
Taip pat apskaičiuotas sausųjų medžiagų kiekis krūtin÷l÷s ir šlaunelių m÷soje. Tyrimas atliktas apskaičiuojant skirtumą tarp džiovintos ir nedžiovintos m÷sos mas÷s. M÷sos m÷ginys džiovinant 105 ºC temperatūroje 3 valandas (Naumann C et. al., 1993).
Riebalų rūgščių koncentracija viščiukų broilerių krūtin÷l÷s m÷soje buvo nustatyta pagal Folch (1957).
2.3. M÷sos juslin÷s kokyb÷s įvertinimas
M÷sos juslin÷s savyb÷s nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto institute vienu iš juslin÷s analiz÷s metodų – vertinimo balais testu, pagal LST ISO 4121:2004 Juslin÷ analiz÷.
Tikslui pasiekti taikytas juslinių savybių profilio metodas. Vertinimą atliko 6 vertintojų grup÷. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslin÷s analiz÷s laboratorijos individualaus vertinimo kabinose. Vertintojų grup÷ buvo susipažinusi su m÷sos produktų vertinimu prieš atliekant tyrimą.
Sesijos pradžioje vertintojams buvo pateikti rekomenduojami m÷ginių juslinių savybių deskriptoriai ir jų apibūdinimai, paaiškinant, kad kiekvienas vertintojas m÷ginių juslinių savybių apibūdinimui gali laisvai pasirinkti savus deskriptorius arba naudoti pasiūlytuosius. Vertintojų grup÷s sudarytasis preliminarus žodynas buvo aptartas ir patikslintas, atmetant besikartojančius deskriptorius ir tuos, kurie apibūdino savybes, jaučiamas ne visų vertintojų.
M÷ginių paruošimas ir pateikimas vertinimui. Viščiukų kojų raumenys paruošti virimui nuimant juos nuo kaulo. Viščiuko skerden÷l÷ d÷ta į virimui skirtą maišelį ir po to į verdantį vandenį. Į 1 l vandens prid÷ta 1 arbatinis šaukštelis druskos. Vandeniui užvirus, m÷ginys virtas 20 min., išimtas iš maišelio ir pjaustytas į 4-5 lygias dalis (kojų raumenys – į 4, krūtin÷s raumenys – į 5). Taip paruošti m÷giniai sud÷ti į plastikinius indelius, uždengiamus dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei.
Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis šiltas vanduo, kvietin÷ duona bei šilta silpna nesaldinta arbata.
M÷ginių pateikimo vertintojams tvarka. Vertinant savybių intensyvumą, taikytas m÷ginių pateikimo planas, kai vienu metu visa grup÷ vertina tokį patį m÷ginį. Kiekvienoje sesijoje pateikta 3 m÷giniai, po to vertintojų grup÷ dar÷ 15 min. pertrauką ir po jos v÷l vertinti 3 m÷giniai.
M÷ginių vertinimas. Tiriamųjų produktų kiekvienos savyb÷s intensyvumas vertintas 7 žingsnių graduotoje skaitmenin÷je skal÷je: 1 – savyb÷ nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 – pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.
2.4. Biometriniai skaičiavimai
Bandymo duomenys, išskyrus m÷sos juslin÷s analiz÷s rezultatus buvo vertinami statistiškai naudojantis programiniu paketu STATSTICA versija 6,0. Nustatant priedų įtaką tirtiems rodikliams naudojome vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Skirtumai nustatyti naudojant Dunkano testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p < 0,05.
M÷sos juslin÷s analiz÷ statistinis duomenų įvertinimas. Apdorojant aprašomosios analiz÷s rezultatus statistiškai, pradžioje buvo atliekama dvifaktorin÷ dispersin÷ analiz÷ (ANOVA). Tikrinama produkto, vertintojo, bei produkto – vertintojo tarpusavio sąveikos įtaka kiekvienos savyb÷s intensyvumui. Nustačius, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leidžia nustatyti, kurie vidurkiai skyr÷si, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Atliekant rezultatų statistinę analizę, vertintojų pajaustam ir suvoktam juslin÷s savyb÷s intensyvumui, įvertintam balais, priskirta santykin÷ skaitin÷ išraiška.
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1.Preparatų Sangrovit® ir Bactocell® įtaka viščiukų broilerių augimo dinamikai, lesalų sąnaudoms ir gaištamumui
Pagal lesinimo bandymo metu ištirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno mas÷, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti bei gaištamumas proc.) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai (3 lentel÷).
Naudojant fitobiotiką Sangrovit® ir probiotiką Bactocell® nustatyta, kad preparatai tiek kartu, tiek atskirai tur÷jo įtakos viščiukų broilerių produktyvumui. Analizuojant 3 lentelę, 8 amžiaus dieną, didžiausias poveikis nustatytas, naudojant fitobiotinį preparato Sangrovit® priedą, viščiukų broilerių svoris buvo 8 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05). Naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit® ir probiotinį priedą Bactocell®, paukščių svoris buvo 4 proc. didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je (p < 0,05). 8 dienas naudojant vien tik probiotiką Bactocell® paukščių svoris sumaž÷jo 1 proc. (p > 0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant sekantį augimo laikotarpį, t. y. 21 dienos amžiaus, didžiausias svorio skirtumas lyginant su kontroline grupe nustatytas naudojant fitobiotiką Sangrovit® – 7 proc., (p < 0,001), naudojant fitobiotinio ir probiotinio priedo mišinį, svoris buvo 5 proc. didesnis nei kontrolin÷je grup÷je (p < 0,01). Naudojant vien tik probiotinį priedą, paukščių svoris buvo 3 proc. didesnis nei kontrolin÷je grup÷je (p > 0,05). Bandymo pabaigoje 35 amžiaus dieną viščiukų broilerių svoris fitobiotinio preparato įtakoje buvo 1,0 proc. didesnis (p > 0,05), lyginant su kontroline grupe, o naudojant vien tik probiotiką, ir fitobiotinio + probiotinio priedo mišinį, svoris sumaž÷jo 2,0 proc. (p > 0,05), lyginant su kontroline grupe.
Analizuojant lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti (3 lentel÷) galima teigti, kad 1 – 8 dienų amžiaus laikotarpyje lesalų sąnaudos naudojant probiotiko ir fitobiotiko mišinį (III grup÷) buvo 8,0 proc., fitobiotino priedo įtakoje (II grup÷) – 7,0 proc, mažesn÷s nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant tik probiotiką (IV grup÷) lesalų sąnaudos nežymiai sumaž÷jo t.y. 1,0 proc., lyginant su kontroline grupe. 9 – 21 amžiaus dienas, lesalų sąnaudos visose tiriamosiose grup÷se buvo 2 proc. mažesn÷s, lyginant su kontroline grupe. Analizuojant 22 – 35 dienų amžiaus lesalų sąnaudas, visose tiriamosiose grup÷se nustatytas 1 proc. padid÷jimas, lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo laikotarpį tiriamosiose grupese lesalų sąnaudų sumaž÷jo 1 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p > 0,05).
Pagal 3 lentel÷s pateiktus duomenis mažiausias viščiukų gaištamumas pirmame auginimo tarpsnyje naudojant fitobiotinių ir probiotinių priedų mišinį (III grup÷), lyginant su kontroline grupe skirtumas yra 0,6 proc. mažesnis. Naudojant šiuos lesalų priedus atskirai gaištamumas padid÷jo. Fitobiotiko įtakoje (II grup÷) – 2 proc., probiotiko (IV grup÷) – 0.7 proc., lyginant su kontroline (I) grupe. 9 – 21 dienų auginimo periode, mažiausias gaištamumas yra naudojant fitobiotiką (II grup÷) 0,6 proc., probiotiką (IV grup÷) – 1,3 proc. mažesnis, o III grup÷je naudojant abiejų priedų mišinį, gaištamumas padid÷jo 0,7 proc., lyginant su kontroline grupe. 22 – 35 dienų periode, mažiausias gaištamumas naudojant fitobiotikus (II grup÷), t.y. 2,6 proc. mažesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant probiotikus (IV grup÷), gaištamumas sumaž÷ja 2 proc., o naudojant fitobiotikai + probiotikai mišinį (III grup÷), gaištamumas sumaž÷ja 1,3 proc. Analizuojant lesalų sąnaudų vidurkį per visą augimo laikotarpį, matoma, kad mažiausias gaištamumas buvo naudojant probiotiką (IV grup÷) t. y. 2,3 proc., o naudojant fitobiotiką (II grup÷) ir probiotiką kartu su fitobiotiku (III grup÷) gaištamumas buvo mažesnis 1,3 proc, lyginant su kontroline grupe. Lesalų priedai dav÷ teigiamą poveikį, nes gaištamumas sumaž÷jo. Duomenys statistiškai nepatikimi (p > 0,05).
3 lentel÷. Fitobiotinio Sangrovit® ir probiotinio Bactocell® preparatų poveikis viščiukų broilerių augimo dinamikai, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti ir išsaugojimui
Kūno svoris, g Viščiukų amžius (dienomis) I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas ) 1 42,57 ± 0,16 42,57 ± 0,14 42,58 ± 0,12 42,57 ± 0,12 8 159,5 ± 2,12 100 172,8 ± 2,18* 108 166,4 ± 2,00* 104 157,9 ± 2,34 99 21 851,88 ± 12,93 100 907,77 ± 10,18* 107 893,54 ± 9,41* 105 875,47 ± 9,46 103 35 2303,22 ± 21,88 100 2328,28 ± 21,10 101 2254,16 ± 27,99 98 2262,62 ± 24,90 98 Bandymo periodas
dienomis Lesalų sąnaudos, kg/kg
1 – 8 1,63 ± 0,08 100 1,51 ± 0,11 93 1,50 ± 0,04 92 1,61 ± 0,08 99 9 – 21 1,69 ± 0,07 100 1,65 ± 0,01 98 1,65 ± 0,01 98 1,65 ± 0,01 98 22 – 35 1,95 ± 0,07 100 1,97 ± 0,13 101 1.97 ± 0,09 101 1,97 ± 0,19 101 1 – 35 1,70 ± 0,02 100 1,69 ± 0,05 99 1,69 ± 0,03 99 1,69 ± 0,08 99
* duomenys statistiškai patikimi p < 0,05
3.2. Preparatų Sangrovit® ir Bactocell® įtaka viščiukų broilerių m÷sos kokybei Eksperimento duomenys apie m÷sos kokybę pateikti 4 – 7 lentel÷se.
Iš 4 lentel÷s duomenų matome, kad svoris prieš skerdimą, skerdenų svoris, širdies svoris be riebalų, visų raumenų svoris be odos ir kaulų, pilvo riebalų ir skerdenos svoris su kaulais ir raumenim padid÷jo visose tiriamosiose grup÷se, lyginant su kontroline grupe. Sparnų svoris fitobiotiko įtakoje (II grup÷) padid÷jo 10 proc., o probiotiko įtakoje (IV grup÷) 11 proc. Fitobiotiko ir probiotiko mišinys (III grup÷) sumažino sparnų svorį 2 proc., lyginant su kontroline (I) grupe. Kepenų svoris sumaž÷jo III grup÷je 5 proc. ir IV grup÷je 9 proc., o II grup÷je buvo toks pat kaip kontrolin÷s grup÷s. Skrandžio svoris su riebalais padid÷jo visose tiriamosiose grup÷se, lyginant su kontroline grupe. Skrandžio mas÷s be riebalų II grup÷je padid÷jo 3 proc. ir III grup÷je 7 proc., o IV grup÷s sumaž÷jo 3 proc., lyginant su kontroline grupe. Šlaunelių ir blauzdos raumenų mas÷ su oda ir kaulais padid÷jo visose tiriamosiose grup÷se, lyginant su kontroline. Šlaunelių raumenų mas÷ be odos ir kaulų padid÷jo visose tiriamosiose grup÷se, o tuo tarpu blauzdos raumenų masę be odos ir kaulų sumaž÷jo, lyginant su kontroline grupe. Krūtin÷l÷s raumenų mas÷ su oda ir kaulais padid÷jo visose tiriamosiose grup÷se, išskyrus III grup÷je, kur mas÷ sumaž÷jo 1 proc., lyginant su kontroline grupe. Krūtin÷l÷s raumenų masę be odos padid÷jo II grup÷je – 17 proc., o III grup÷je sumaž÷jo 1 proc., lyginant su kontroline grupe. Odos ir poodinių riebalų mas÷ padid÷jo visose tiriamosiose grup÷se, išskyrus III grup÷s, kur sumaž÷jo 4 proc., lyginant su kontroline grupe. Krūtin÷s keteros ilgis sumaž÷jo, o šlaunikaulio ilgis padid÷jo visose tiriamosiose grup÷se, lyginant su kontroline grupe, o blauzdikaulio ilgis padid÷jo visose tirtose grup÷se, išskyrus II grup÷je, kur jis liko mažesnis 3 proc., lyginant su kontroline grupe. Krūtin÷l÷s raumenų išeiga visų tiriamųjų grupių tur÷jo tendenciją maž÷ti, išskyrus II grup÷je lyginant su kontroline grupe. Šlaunelių raumenų išeiga visose tiriamosiose grup÷se tur÷jo tendenciją maž÷ti, lyginant su kontroline grupe. Riebalų išeiga visose tiriamosiose grup÷se tur÷jo tendenciją did÷ti, lyginant su konroline grupe. Skerdenos m÷singumo rodiklis padid÷jo II grup÷je 12 proc, o III grup÷je sumaž÷jo 5 proc., lyginant su kontroline grupe. Statistinių skirtumų tarp grupių nebuvo rasta (p > 0,05).
3 lentel÷s tęsinys Bandymo periodas dienomis Gaištamumas, % Grup÷ I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas) 1 – 8 d. 1,3 3,3 0,7 2,0 9 – 21 d. 3,3 2,7 4,0 2,0 22 – 35 d. 5,3 2,7 4,0 3,3 Vidurkis 10,0 8,7 8,7 7,3
3.2.1. Preparatų Sangrovit ir Bactocell ir jų derinio įtaka skerdenos kokybei
4 lentel÷. Fitobiotiko SANGROVIT, probiotiko BACTOCELL ir jų derinio įtaka skerdenos morfologiniai sud÷čiai . Parametrai I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas) Svoris prieš skerdimą, g. 2589,40 ± 183,58 100 2753,48 ± 173,17 106 2661,30 ± 229,28 103 2727,28 ± 51,92 105 Skerdenos svoris, g 1895,34 ± 167,07 100 2085,88 ± 91,90 110 1973,54 ± 189,97 104 2066,94 ± 46,87 109 Sparnų svoris, g 172,82 ± 15,00 100 189,62 ± 12,27 110 169,58 ± 11,85 98 192,04 ± 5,07 111 Širdies su riebalais svoris, g 13,40 ± 1,33 100 14,72 ± 1,73 110 14,34 ± 1,21 107 14,24 ± 0,72 106 Širdies be riebalų svoris, g 9,14 ± 0,69 100 10,46 ± 1,07 114 10,28 ± 0,49 112 9,86 ± 0,33 108 Kepenų svoris, g 66,30 ± 3,97 100 66,12 ± 3,18 100 62,90 ± 6,22 95 60,58 ± 3,11 91 Skrandžio (be kutikulos) su riebalais svoris, g 29,00 ± 2,62 100 33,98 ± 2,57 117 29,86 ± 2,80 103 33,44 ± 0,87 115 Skrandžio (be kutikulos) be riebalų svoris, g 19,14 ± 1,88 100 19,66 ± 1,41 103 20,52 ± 1,70 107 18,56 ±0,77 97 Kojos raumenų su
oda ir kaulu svoris, g
541,26 ± 44,57 100 573,12 ± 54,13 106 565,48 ± 43,32 104 600,00 ± 20,85 111 Šlaunies raumens su
oda ir kaulu svoris, g
285,76 ± 26,48 100 317,6 ± 26,18 111 307,20 ± 24,92 108 318,28 ± 9,17 111 Blauzdos raumens su
oda ir kaulu svoris, g
255,50 ± 18,70 100 255,52 ± 28,84 100 258,28 ± 19,25 101 271,72 ± 8,09 106 Kojos raumenų be
odos ir kaulų svoris, g 393,28 ± 37,90 100 413,66 ± 8,53 105 397,40 ± 37,39 101 419,00 ± 15,42 107 Šlaunies raumens be
odos ir kaulų svoris, g 218,86 ± 21,11 100 246,78 ± 6,59 113 230,60 ± 14,25 105 237,32 ± 5,93 108 Blauzdos raumens be odos ir kaulų svoris, g 174,42 ± 19,92 100 166,88 ± 4,65 96 166,80 ± 24,73 96 171,68 ± 6,06 98 Krūtin÷s raumens su oda svoris, g 583,10 ± 48,92 100 678,2 ± 34,58 116 578,68 ± 74,19 99 621,68 ± 21,64 107 Krūtin÷l÷s raumens be odos svoris, g 530,48 ± 44,14 100 621,8 ± 32,48 117 522,56 ± 67,63 99 570,92 ± 18,75 108 Visų raumenų be
odos ir kaulų svoris, g 923,58 ± 81,36 100 1035,46 ± 40,34 112 919,96 ± 96,37 100 989,92 ± 29,23 107 Abdominaliniai riebalai svoris, g 23,82 ± 5,43 100 25,94 ± 2,54 109 25,72 ± 1,78 108 25,56 ± 2,73 107
4 lentel÷s tęsinys Odos ir poodinių riebalų svoris, g 204,70 ± 24,51 100 226,64 ± 4,31 111 197,34 ± 19,54 96 209,78 ± 20,56 102 Krūtin÷s keteros ilgis, cm 4,30 ± 0,34 100 3,90 ± 0,11 91 3,82 ± 0,35 89 3,94 ± 0,26 92 Šlaunikaulio ilgis, cm 7,70 ± 0,22 100 8,70 ± 1,10 113 8,26 ± 0,32 107 8,20 ± 0,38 106 Blauzdikaulio ilgis, cm 10,70 ± 0,45 100 10,40 ± 0,69 97 11,62 ± 0,57 109 11,60 ± 0,41 108 Krūtin÷l÷s raumenų išeiga % 28,05 ± 0,69 29,97 ± 2,06 26,24 ± 1,08 27,62 ± 0,58 Šlaunelių raumenų išeiga % 20,68 ± 0,39 19,94 ± 0,86 20,34 ± 1,65 19,79 ± 0,28 Riebalų išeiga % 1,23 ± 0,22 1,25 ± 0,15 1,33 ± 0,13 1,24 ± 0,14 Skerdenos m÷singumo rodiklis 40,61 ± 3,23 100 45,38 ± 3,15 112 38,77 ± 3,83 95 41,32 ± 0,89 102
M÷sos kvapas Naminių paukščių m÷sos kvapas
Apibendrinant 5 lentel÷je pateiktus duomenis, matome, kad IV grup÷je (probiotikas) žymiai (p < 0,05) padid÷jo linolo rūgšties koncentracija viščiukų broilerių krūtin÷l÷s m÷soje ir siek÷ 5,28 proc., lyginant su kontroline grupe. II grup÷je, kur viščiukų broilerių kombinuotieji lesalai papildyti fitobiotiku Sangrovit® linolo rūgšties koncentracija viščiukų broilerių krūtin÷l÷s m÷soje padid÷jo 3,51 proc.ir III grup÷je fitobiotikas Sangrovit® + probiotikas Bactocell® (p < 0,05) linolo rūgšties koncentracija viščiukų broilerių krūtin÷l÷s m÷soje padid÷jo 3,83 proc., lyginant su kontroline grupe. Taip pat III grup÷je (p < 0,05) sumaž÷jo eikozatrieno rūgšties koncentracija viščiukų broilerių krūtin÷l÷s m÷soje 0,38 proc., lyginant su kontroline. Visi kitų riebalų rūgščių (miristino, pentadekano, palmitino, palmitoleino, palmitolinoleno, margarinio, ir kt.) didelių skirtumų grup÷se nebuvo, lyginant su kontroline grupe.
Linolo, linoleno ir arachidono rūgštys yra nepakeičiamos riebalų rūgštys. Linolo rūgštis verčiama į arachidono rūgštų, tuo tarpu linoleno rūgštis yra panašiai paverčiama į eikozapentaeno ir dokozoheksaeno rūgštis. Šios riebalų rūgštys gali pad÷ti sumažinti koronarines širdies ligas. Miristino rūgštis turi didesnį poveikį, mažinant aukštą cholesterolio kiekį, lyginant su palmitino rūgštimi (Balevi et al., 2001)
5 Lentel÷. Fitobiotiko SANGROVIT, probiotiko BACTOCELL ir jų derinio įtaka riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių krūtin÷l÷s m÷soje, %.
Riebalų rūgštys I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas) Miristino 0,38 ± 0,02 0,35 ± 0,02 0,40 ± 0,04 0,37 ± 0,02
5 lentel÷s tęsinys Pentadekano 1,97 ± 0,46 1,73 ± 0,47 1,11 ± 0,12 1,38 ± 0,17 Palmitinas 21,36 ± 0,41 20,84 ± 0,27 20,56 ± 0,35 20,41 ± 0,46 Palmitino 3,31 ± 0,30 2,60 ± 0,18 2,82 ± 0,25 3,20 ± 0,20 Palmitolinoleno 0,07 ± 0,03 0,12 ± 0,01 0,10 ± 0,03 0,21 ± 0,08 Margarino 0,26 ± 0,15 0,37 ± 0,13 0,13 ± 0,01 0,16 ± 0,05 Heptadekano 0,70 ± 0,06 0,57 ± 0,08 0,70 ± 0,06 0,61 ± 0,06 Stearino 7,86 ± 0,43 7,71 ± 0,12 7,31 ± 0,44 6,77 ± 0,39 Oleino 31,30 ± 1,25 29,09 ± 1,64 31,64 ± 0,95 31,25 ± 1,25 Linolo 22,15 ± 0,72 25,66 ± 1,26 25,98 ± 1,54 27,43 ± 0,71* Linoleno 1,41 ± 0,17 2,34 ± 0,23* 2,72 ± 0,14* 1,27 ± 0,08 Arachino 0,00 ± 0,00 0,02 ± 0,02 0,07 ± 0,04 0,00 ± 0,00 Arachido 0,40 ± 0,01 0,42 ± 0,05 0,53 ± 0,12 0,37 ± 0,02 Eikozadieno 0,56 ± 0,07 0,63 ± 0,13 0,49 ± 0,05 0,70 ± 0,12 Eikozatrieno 0,72 ± 0,11 0,47 ± 0,12 0,34 ± 0,01* 0,44 ± 0,06 Arachidono 3,67 ± 0,66 2,92 ± 0,73 2,05 ± 0,22 2,53 ± 0,34 Eikozapentaeno 0,60 ± 0,08 0,76 ± 0,13 0,74 ± 0,34 0,32 ± 0,08 Eikozatetrano 1,03 ± 0,17 0,90 ± 0,23 0,71 ± 0,07 0,96 ± 0,12 Dokozopentaeno 0,93 ± 0,17 1,12 ± 0,33 0,65 ± 0,09 0,63 ± 0,09 Dokozaheksaeno 1,28 ± 0,28 1,38 ± 0,37 0,94 ± 0,16 0.92 ± 0,12
* duomenys statistiškai patikimi p < 0,05
Analizuojant 6 lentel÷je pateiktus viščiukų broilerių krūtin÷lių ir šlaunelių pH tyrimo duomenis, galime teigti, kad fitobiotikas Sangrovit®, probiotikas Bactocell ® tiek ir jų deriniai, netur÷jo esmin÷s įtakos krūtin÷s ir šlaunelių m÷sos pH rodikliui. Po 24 ir 48 valandų tiek krūtin÷l÷s, tiek ir šlaunelių m÷sos pH padid÷jo. Po 72 valandų krūtin÷l÷s ir šlaunelių m÷sos pH sumaž÷jo visose tiriamosiose grup÷se ir svyravo tarp 5,86 ir 6,21, lyginant su kontroline grupe (p > 0,05).
Pagal Sãnudo (1992), įtakoti pH gali vidaus veiksniai, tokie kaip raumenų tipas, rūšis, veisl÷, amžius, lytis ir individualūs ypatumai, o taip pat gali būti veikiama išor÷s veiksnių, kaip: lesalai, badavimas ir mikroklimatas.
6 lentel÷. Fitobiotiko SANGROVIT, probiotiko BACTOCELL ir jų derinio įtaka krūtin÷l÷s ir šlaunelių raumenų pH.
Krūtin÷l÷s m÷sos pH Bandomasis laikotarpis, valandomis I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas) 0 5,74 ± 0,06 5,78 ± 0,01 5,75 ± 0,05 5,74 ± 0,68 24 5,85 ± 0,07 5,91 ± 0,02 5,84 ± 0,05 5,86 ± 0,03 48 5,88 ± 0,06 5,94 ± 0,04 5,86 ± 0,05 5,89 ± 0,03 72 5,86 ± 0,06 5,92 ±0,03 5,92 ± 0,06 5,89 ± 0,03
6 lentel÷s tęsinys Šlaunelių m÷sos pH 0 5,86 ± 0,02 5,98 ± 0,08 5,97 ± 0,09 5,91 ± 0,69 24 5,96 ± 0,03 6,12 ± 0,06 6,06 ± 0,12 5,99 ± 0,03 48 6,04 ± 0,07 6,14 ± 0,09 6,19 ± 0,09 6,02 ± 0,04 72 5,99 ± 0,05 6,14 ± 0,09 6,11 ± 0,12 6,05 ± 0,05
Iš 7 lentel÷je pateiktų duomenų, matome, kad sausųjų medžiagų kiekio skirtumas tarp tiriamųjų grupių ir kontrolin÷s grup÷s svyravo tarp 25,33 ir 29,02 (p > 0,05).
7 lentel÷. Fitobiotiko SANGROVIT, probiotiko BACTOCELL ir jų derinio įtaka krūtin÷l÷s ir šlaunelių m÷sos sausųjų medžiagų kiekis, %.
Grup÷s I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas) Krūtin÷l÷ 26,16 ± 0,55 26,32 ± 0,27 26,59 ± 0,51 26,33 ± 0,64 Šlaunel÷ 29,02 ± 2,03 25,33 ± 1,22 27,52 ± 2,55 29,68 ± 2,21
3.3. Juslinių savybių įvertinimas
Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslin÷s savyb÷s, kuriomis remiantis analizuoti ir tarpusavyje lyginti m÷giniai.
Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savyb÷s; 2 – spalvą apibūdinančios savyb÷s; 3 – tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savyb÷s; 4 – skonį ir 5 – savyb÷s, apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus m÷ginį.
3.3.1. Fitobiotiko ir probiotiko bei jų derinio įtaka juslin÷ms savyb÷ms
Fitobiotinio preparato priedas lesaluose netur÷jo reikšmingos įtakos (p > 0,05) šviežių krūtin÷lių m÷ginių kvapo ir skonio savybių bei spalvos intensyvumui, vertinant vizualiai (8 lentel÷). Tiriant tekstūros savybes taip pat nenustatyta, kad šis priedas būtų tur÷jęs reikšmingą įtaką tirtųjų savybių intensyvumui. D÷l šių priežasčių šis priedas netur÷jo reikšmingos įtakos m÷ginių priimtinumui, t. y., tiek kontrolinis, tiek m÷ginys su fitobiotiko priedu buvo vienodai priimtini.
Prid÷jus į lesalus probiotiko, nei viena iš tirtųjų kvapo, skonio ar tekstūros savybių reikšmingai nepakito (p > 0,05). Tod÷l lesaluose naudojant šį priedą, bendras m÷ginio priimtinumas nesiskyr÷ nuo kontrolinio m÷ginio.
Kai į lesalus buvo prid÷tas fitobiotiko ir probiotiko derinys, šio m÷ginio tirtos juslin÷s savyb÷s nesiskyr÷ nuo kontrolinio (8 lentel÷), tačiau pasikeit÷ kai kurios tekstūros savyb÷s. Šis m÷ginys buvo minkštesnis (p < 0,01) ir tod÷l greičiau sukramtomas (p < 0,05) nei m÷giniai, su grynų fitobiotiko ar probiotiko priedais lesaluose. Skonio ar kvapo savybių intensyvumas bei priimtinumas išliko nepakitęs.
8 lentel÷. Fitobiotiko ir probiotiko bei jų derinio priedų lesaluose įtaka šviežių krūtin÷l÷s raumenų juslin÷ms savyb÷ms ir priimtinumui
Bnadomosios grup÷s Savyb÷ I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas)
Bendras kvapo intensyvumas 7,42 a 7,83 a 7,67 a 7,58 a
Virto viščiuko kvapo intensyvumas 6,83 a 7,42 a 7,25 a 6,92 a
Kito kvapo intensyvumas 1,17 a 1,17 a 1,17 a 1,42 a
Spalvos intensyvumas 2,75 a 3,08 a 3,17 a 3,00 a Kietumas 3,75 ab 4,25 b 2,92 a 3,92 b Pluoštiškumas 4,75 a 5,17 a 4,08 a 4,75 a Sultingumas 4,58 a 4,67 a 4,58 a 4,17 a Susikramtymas 5,00 ab 5,33 b 4,50 a 5,45 b Gurgždumas 4,5 a 4,92 a 4,67 a 4,67 a
Bendras skonio intensyvumas 7,58 a 7,67 a 7,58 a 7,67 a
Virto viščiuko skonio intensyvumas 7,5 a 7,75 a 7,58 a 7,67 a
Kito skonio intensyvumas 1,42 a 1,67 a 1,58 a 1,75 a
Pojūtis burnoje (riebalingumas) 2,58 a 2,33 a 2,58 a 2,58 a
Liekamojo skonio intensyvumas 5,42 a 5,25 a 5,25 a 5,91 a
Bendras priimtinumas 7,75 a 7,83 a 7,75 a 7,41 a
a, b– vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Tiriant 3 m÷nesius šaldiklyje laikytus krūtin÷lių m÷ginius (9 lentel÷) nustatyta, kad naudoti priedai netur÷jo reikšmingos įtakos kvapo ir skonio savyb÷ms bei spalvos intensyvumui (p > 0,05). Tuo tarpu, pasireišk÷ naudotų lesalų priedų poveikis m÷ginių tekstūros savyb÷ms. Kontrolinis m÷ginys (I grup÷) buvo kiečiausias (p < 0,05) iš visos tirtos grup÷s.
Gryno fitobiotiko priedas lesaluose (II grup÷) krūtin÷l÷s m÷giniui suteik÷ minkštumo (p < 0,01), sumažino pluoštiškumą (p < 0,01) ir, tuo pačiu, pagreitino susikramtymą, lyginant su kontroliniu m÷giniu (I grup÷). Galima daryti prielaidą, kad d÷l to šis m÷ginys vertintas kaip labiau priimtinas, lyginant su kontroliniu m÷giniu (p < 0,05).
Prid÷jus į lesalus fitobiotiko ir probiotiko derinio (III grup÷), 3 m÷nesius laikyti krūtin÷l÷s m÷giniai pagal atskiras juslines savybes už÷me tarpinę poziciją tarp kontrolin÷s ir II grup÷s bei IV
