LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Reda Misingevičiūt÷
PAŠARŲ PAPILDŲ SKIRTŲ GALVIJAMS IR KIAULöMS
PATEIKIMO Į LIETUVOS RINKĄ LYGINAMASIS
ĮVERTINIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Asistent÷ Laima Matulien÷
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Reda Misingevičiūt÷ ... (parašas)
Magistro darbo vadovas: Asistent÷ Laima Matulien÷ ... (parašas)
Recenzentas:
... (parašas)
TURINYS
Įvadas... 4
1. Rinkos, konkurencijos ir r÷mimo teorin÷ analiz÷ ... 5
1.1. Pašarų rinka ... 5
1.2. Rinkos dydis ... 5
1.3. Konkurencija ... 6
1.4. R÷mimas ... 6
1.5. Pardavimų skatinimas ... 7
2. Pašarų papildai ... 8
2.1. Mineraliniai papildai ... 8
2.2. Vitaminų papildai ... 12
2.3. Baltyminiai papildai... 14
3. Tyrimo metodika ... 16
4. Tyrimo rezultatai ... 17
4.1. Pašarų papildų rinka Lietuvoje 2007 - 2008 m. ... 17
4.2. UAB „Biofabrikas“ ūkin÷ veikla, pašarų papildų pateikimų į rinką
būdai... 19
4.3. UAB „Biofabrikas“ pašarų papildų skirtų galvijams ir kiaul÷ms
gamybos apimčių, pardavimų, eksporto bei kainų kitimo analiz÷... 24
4.3.1. Pašarų papildų skirtų galvijams gamybos apimtys, pardavimai,
eksportas bei kainų kitimas ... 24
4.3.2. Pašarų papildų skirtų kiaul÷ms gamybos apimtys, pardavimai,
eksportas ... 29
Išvados ... 32
Šaltinių ir literatūros sąrašas... 33
ĮVADAS
Šiuolaikin÷je visuomen÷je rinka yra svarbiausias visos ekonomin÷s veiklos organizavimo būdas. Rinka padeda koordinuoti įvairių ekonomikos subjektų veiklą ir tenkinti žmonių poreikius (Mackevičius J. ir kt., 1992). Neatsiejamos rinkos sudedamosios aplinkos dalys yra konkurencija, r÷mimas bei pardavimų skatinimas.
Pašarai - vienas iš esminių faktorių įtakojančių gyvūnų sveikatą ir gerovę, bei žmonių maistui naudojamų gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktų saugą ir kokybę, taip pat ir aplinkos apsaugą. Pašarų papildai yra pašarų mišiniai, turintys didelį tam tikrų medžiagų kiekį ir naudojami kartu su kitais pašarais. Paprastai pašarų papildai yra skiriami galutiniam naudotojui ir yra sušeriami tiesiogiai gyvūnams, sumaišius juos su kitais pašarais. Tiek premiksams, tiek pašarų papildams nereikalingas ES leidimas, tačiau šių produktų sud÷tyje negali būti ES leidimo neturinčių pašarų priedų (Pajuodis A., 2002).
Darbo tikslas – įvertinti pašarų papildų skirtų galvijams ir kiaul÷ms pateikimo į rinką apimtis.
Darbo uždaviniai:
- susipažinti su pašarų papildų rinka Lietuvoje 2007 – 2008 metais;
- susipažinti su UAB „Biofabrikas“ ūkine veikla, įvertinti pašarų papildų, skirtų galvijams ir kiaul÷ms, pateikimus į rinką būdus ir apimtis;
- atlikti pašarų papildų gamybos apimčių lyginamąjį vertinimą, išanalizuoti pardavimus, eksportą, kainų kitimus 2007 - 2008 metais bei pateikti apibendrintas išvadas.
Darbo objektas. Darbo objektu pasirinkau UAB „Biofabrikas“, kuris užsiima įvairių pašarų ir kitos produkcijos gamyba, pardavimais Lietuvos rinkoje ir eksportu į kitas šalis.
Darbo struktūra ir apimtis. Magistro darbą, parašytą lietuvių kalba, sudaro: o įvadas;
o 4 darbo skyriai ir 3 iš jų su poskyriais; o išvados;
o šaltinių ir literatūros sąrašas; o rezium÷ užsienio kalba.
1. RINKOS, KONKURENCIJOS IR RöMIMO TEORINö ANALIZö
1.1. Rinka
Vienas svarbiausių rinkodaros informacijos šaltinių yra rinka. Rinka – tam tikru būdu laike ir erdv÷je organizuota sistema, leidžianti suinteresuotiems subjektams pasikeisti produktais, paslaugomis ir pinigais (Mackevičius J. ir kt., 1992). Kiekvienoje rinkoje, vykstant mainams yra rinkos objektų ir subjektų. Rinkos subjektais laikomi gamintojai, tiek÷jai, tarpininkai, pardav÷jai, vartotojai. Rinkos objektais laikomi mainų objektas – pvz., pašarų papildai galvijams ir kiaul÷ms.
Priklausomai nuo to, kas perka prekes ir kokiam tikslui, rinkodaroje skiriami penki rinkos tipai:
1. Vartojimo prekių rinka. Čia vartotojai – pavieniai asmenys ar šeimos, perkančios prekes asmeniniam naudojimui;
2. Gamybin÷s paskirties rinka. Čia vartotojai – įmon÷s, perkančios prekes gamybiniam vartojimui;
3. Prekybininkų – tarpininkų rinka. Čia vartotojai asmenys ar firmos, perkančios prekes perdavimui;
4. Valstybin÷ rinka. Čia vartotojai yra valstybin÷s įstaigos ir organizacijos, perkančios prekes ar paslaugas, kad užtikrintų savo funkcionavimą;
5. Tarptautin÷ rinka. Ji gali apimti visus min÷tuosius rinkos tipus, jei pirkimo – pardavimo operacijos atliekamos už šalies ribų (Pajuodis A., 2002).
1.2. Rinkos dydis
Rinkos talpumas labiausiai veikia vartotojų paklausos ir prekių pasiūlos dydžiai. Kad pirk÷jas įsigytų prekę ar pasinaudotų paslauga, reikia trijų sąlygų, t.y., kad pirk÷jas:
o nor÷tų pirkti; o tur÷tų pinigų;
Pagal šias sąlygas susiformuoja atitinkami rinkos dydžiai, kurie ypač svarbūs gamintojams ir [pardav÷jams. Čia labai svarbu išsiaiškinti rinkos potencialą ir talpumą. Rinkos potencialas – tai rodiklis, rodantis, kiek tam tikroje rinkoje gali būti suvartojama ar naudojama iš viso. Rinkos talpumas – tai faktiškai rinkoje parduotų prekių kiekis (Pranulis V. ir kt., 1999).
Rinkos talpumui daro įtaką:
o ekonomin÷ ir politin÷ šalies situacija; o gyventojų perkamoji galia;
o vartotojų struktūros kitimas (Urbanskien÷ R. ir kt., 1998).
1.3. Konkurencija
Konkurencija – neatsiejama rinkos sudedamoji rinkos aplinkos dalis. Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirk÷jams siūlantys tapačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes. Konkurencija iš esm÷s pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių (Pranulis V ir kt., 2000).
1.4. R÷mimas
Vartotojui būtina pranešti apie parduodamą prekę, jos kainą, pateikimo vietą ir laiką, paskatinti prekę pirkti. Informacija perduodama taikant rinkodaros komplekso elementą – r÷mimą. R÷mimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikin÷jimo veiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams. Skiriamos keturios r÷mimo grup÷s:
o pardavimų r÷mimas; o reklama;
o populiarumas;
o asmeninis pardavimas.
R÷mimo komplekso struktūrai daro įtaką keletas sąlygų:
o rinkos pobūdis. Potencialių pirk÷jų yra daug ir jie plačiai pasklidę, daugiau d÷mesio reikia skirti reklamai;
o prek÷s pobūdis. Naudojami visi keturi elementai, tačiau svarbiausia laikoma reklama ir pardavimų skatinimas;
o prek÷s kaina. Remiant pigias prekes turi reikšmę reklama, brangias – asmeninis pardavimas. (Urbanskien÷ R ir kt., 1995).
R÷mimo uždavinys – nustatyti tarp gamintojo bei pardav÷jo ir kliento, pirk÷jo, vartotojo tokį ryšį, kuris leistų parinkti įmon÷s rinkodaros tikslus. (Urbanskien÷ R ir kt., 1995).
R÷mimo tikslai:
o informavimas. Potencialiam vartotojui pateikiama informacija apie prek÷s egzistavimą, jos savybes ir įsigijimo tikslus;
o poreikio skatinimas. Padeda konkretizuoti, padidinti ar net sukurti poreikį konkrečiai prekių rūšiai;
o parduodamos prek÷s išskyrimas iš panašių alternatyvų visumos;
o vartotojų nuomon÷s apie prekę, jos naudą formavimas. R÷mimas gali padidinti prek÷s prestižą vartotojų akyse, pakeisti jo nuomonę apie prek÷s kokybę, savybes, vartojimo galimybes. Tai leidžia padidinti prek÷s kainą arba ta pačia kaina parduoti daugiau prekių (Urbanskien÷ R ir kt., 1995).
1.5. Pardavimų skatinimas
Pardavimų skatinimas – tai tam tikros priemon÷s, kuriomis siekiama sukelti didesnę ir greitesnę pirk÷jų reakciją, atkreipti d÷mesį į tam tikrą prekių pasiūlą, įveikti realizacijos sąstingį. Pardav÷jų ir gamintojų pardavimų skatinimas rinkodaros veiksmais yra glaudžiai susijęs, jais gamintojai siekia suaktyvinti savo prekių pardavimą. Gamintojai dažniausiai padengia pardav÷jams dalį su savo prekių reklama susijusių išlaidų, nemokamai parūpina prekių reklamai ir kitą r÷mimo veiksmams reikalingos reklamin÷s ir informacin÷s medžiagos. Gamintojas šiuo atveju siekia didinti tik savo prekių pardavimą, gerinti savo prekių įvaizdį, padidinti tik savo prekių pardavimą, gerinti savo prekių įvaizdį, padidinti pirkimo ištikimybę, pardavimą, gerinti savo prekybos įmon÷s įvaizdį, „prisirišti“ pirk÷ją prie savo įmon÷s (Ramanauskien÷ J., 1998).
2. PAŠARŲ PAPILDAI
Pašarų papildai – pašarų mišiniai, turintys didelį kai kurių medžiagų kiekį ir, derinant juos su kitais pašarais, naudojami gyvūnų paros daviniui papildyti. (lgi.lt)
Paros davinys (racionas) – vidutinis 12 procentų dr÷gnio pašarų kiekis, kurio reikia įvairių rūšių, amžiaus grupių ir produktyvumo gyvūnų poreikiams tenkinti. (lgi.lt)
Pašarų papildai dar skirstomi į: mineralinius, vitaminų ir baltyminius papildus.
2.1. Mineraliniai papildai
Mineraliniai papildai – tai vienos ar daugiau mineralinių medžiagų šaltinis, galintis patenkinti gyvūnų poreikį tam tikram mineraliniam elementui. Dažniausiai gyvūnams reikia NaCl (tai pagrindin÷ druska), makroelementų Ca, P, Mg kartais S ir mikroelementų Cu, Fe, I, Mn, Zn ir kartais Co ir Se. Reikiamus mineralinius mišinius galima paruošti ūkyje, tačiau geriausia juos įsigyti gatavai paruoštus. Patogiausia mineralinius mišinius gyvūnams atiduoti su kombinuotaisiais pašarais (lgi.lt).
Mineralin÷s medžiagos – tai neorganiniai elementai ar jų junginiai kurie lieka sudeginus augalų ar gyvūnų organines medžiagas ir zootechnin÷je praktikoje yra vadinamos žaliaisiais pelenais. Bendras šių medžiagų kiekis pašaruose turi nemažą reikšmę, nes pašarų organin÷s medžiagos geriau suvirškinamos ir įsisavinamos, kai racione yra optimalus mineralinių medžiagų kiekis ir tinkamas atskirų mineralinių elementų santykis. Kiekvienas mineralinių medžiagų elementas veikia specifiškai ir negali būti pakeistas kitu. Yra nustatyta 18 svarbiausių gyvūnams mineralinių elementų, kurie pagal jų reikalingą kiekį racionuose skirstomi į dvi grupes: makroelementai ir mikroelementai. (Kulpys J ir kt., 2004.).
Makroelementai – yra kalcis, fosforas, magnis, natris, kalis, chloras ir siera. Visi jie yra nepakeičiami, t. y. gyvūnai juos turi gauti su pašaru. Vidutinis makroelementų kiekis organizme svyruoja nuo 0,4 iki 20 g/kg kūno mas÷s, o poreikis yra nuo 1 iki 40 g/kg pašaro sausosios medžiagos. Pašarin÷se žaliavose makroelementai yra neorganin÷s (kalcis, magnis, natris, kalis, chloras, 20-50% fosforo augalin÷se pašarin÷se žaliavose) ir organin÷s (siera, 50-80% fosforo augalin÷se pašarin÷se žaliavose) kilm÷s. Makroelementai organizme atlieka daug įvairių funkcijų: yra skeleto, dantų, kiaušinio lukšto struktūrin÷ (statybin÷) medžiaga, pieno sudedamųjų medžiagų
dalis, aktyvina fermentus, dalyvauja biochemin÷se reakcijose, reguliuoja elektrolitų ir vandens balansą, yra buferinių sistemų sudedamoji dalis. (Kulpys J ir kt., 2004.).
Mikroelementai – vidutin÷ koncentracija gyvūno organizme yra <100 mg/kg. Poreikis svyruoja nuo 0,1 iki 50 mg/kg pašaro sausosios medžiagos. Šiuolaikinio mokslo duomenimis, nepakeičiamaisiais laikomi 22 mikroelementai, bet tik dalis jų turi praktinę reikšmę tenkinant poreikį. Tai geležis, varis, kobaltas, jodas, manganas, cinkas ir selenas. Į kitus mikroelementus (pvz., arseną, šviną, kadmį) reikia atsižvelgti d÷l jų toksiškumo. Nepakeičiamieji mikroelementai gyvūno organizme aktyvina fermentus ir yra fermentų, baltymų bei hormonų sudedamoji dalis. (Kulpys J ir kt., 2004.).
Kai kurių mikroelementų stygius gyvulių racionuose gali būti papildomas mikroelementų druskomis (1 lentel÷).
1 lentel÷. Mikroelementai ir jų druskos
Elementų kiekis 1 g druskos, mg Mikroelementų
druskos kobalto vario geležies cinko mangano jodo Kobalto karbonatas 0,495 - - - - - Kobalto chloridas 0,248 - - - - - Kobalto sulfatas 0,213 - - - - - Vario karbonatas - 0,533 - - - - Vario sulfatas - 0,254 - - - - Geležies sulfatas - - 0,201 - - - Cinko karbonatas - - - 0,521 - - Cinko sulfatas - - - 0,227 - - Mangano karbonatas - - - - 0,477 - Mangano sulfatas - - - - 0,228 - Kalio jodidas - - - 0,760 Kalio jodatas - - - 0,595 (šaltinis – www.lgi.lt)
Labai yra svarbu žinoti kokiuose procesuose dalyvauja atskiros mineralinių medžiagų grup÷s, kas jas veikia ir koks yra rekomenduojamas kiekis racione.
Kaip racionuose medžiagos veikia galvijų organizmą parodyta 2 lentel÷je.
2 lentel÷. Mineralinių medžiagų reikm÷s galvijams Mineralin÷
medžiaga
Kokiuose procesuose dalyvauja
Kas jį veikia Rekomenduojamas kiekis racione
Kalcis (Ca) Kaulų augimas, Pieno produkcija, Enzimų sistema, Raumenų funkcijos. Fosforas; Vitaminas D; Geležis; Pašaro lipidai; Manganas; Cinkas.
Nuo 0,6 iki 1 % viso raciono sausų medžiagų
Fosforas (P) Kaulų augimas, Pieno produkcija, Apetitas, Reprodukcija, Angliavandenių apykaita. Kalcis; Vitaminas D; Geležis; Magnis. Santykis
Ca:P = nuo 1,5 iki 2:1
Kalis (K) Vandens balansas, Nervų sistema, Pieno produkcija, Rūgščių ir šarmų balansas, Pašaro ÷damumas, Plaukų žvilgesys. Magnis; Natris;
Nuo 0,8 iki 1,5 % viso raciono sausų medžiagų.
Natris (Na) Vandens balansas, Pieno produkcija, Apetitas,
Plaukų danga.
Kalis. 0,2 % viso raciono sausų medžiagų arba iki 0,5 % valgomosios druskos.
Siera (S) Sieros turinčių amino rūgščių sintez÷
Varis; Selenas.
Iki 0,2 % viso raciono sausų medžiagų. Geležis (Fe) Ląstelių kv÷pavimas,
Kraujodara.
Kobaltas; Varis;
Nuo 50 iki 100 mg (nepakenks iki 400 mg).
Kalcis; Fosforas. Varis (Cu) Kaulų formavimas,
Energijos apykaita, Nervų sistemos veikla, Reprodukcija,
Nuovalų užsilaikymas, Plaukų žvilgesys apie akis. Cinkas; Siera, Molibdenas; Geležis; Fosforas; Švinas; Magnis. Nuo 10 iki 15 mg (daugiau kaip 80 mg kenksminga).
Cinkas (Zn) Vidaus sekrecijos liaukų veiklai, Reprodukcijai, Didžiojo prieskrandžio veikla. Kalcis; Varis; Geležis; Fosforas; Švinas; Magnis. Nuo 40 iki 50 mg, (daugiau kaip 500 mg kenksminga).
Kobaltas (Co) Vitamino B12 sintez÷,
Kraujodara, Nervų sistemos funkcija. Geležis; Jodas. Nuo 0,1 iki 0,15 mg, (daugiau kaip 50 mg kenksminga).
Selenas (Se) Reprodukcija,
Nuovalų užsilaikymas, Raumenų distrofija, Kepenų nekroz÷, Sąnarių lankstumas. Vitaminas E; Siera; Lipidai; Proteinai. Nuo 0,1 iki 0,3 mg, (daugiau kaip 5 mg nuodinga).
Manganas (Mn) Kaulų augimas, Raumenų vystymasis, Ruja ir embriono vystymasis. Kalcis; Fosforas; Geležis. Nuo 40 iki 50 mg. (šaltinis – www.lgi.lt)
2.2. Vitaminų papildai
Vitaminų papildai – tai vieno ar daugiau vitaminų šaltinis, galintis patenkinti gyvūnų poreikį tam tikram vitaminui, kad būtų užtikrintas normalus gyvūnų augimas, produkcijos gavimas, reprodukcin÷s funkcijos ir kad gyvūnai būtų sveiki. Šiuolaikin÷je gyvūnų mitybos praktikoje, reikiamas įvairių vitaminų kiekis atiduodamas gyvūnams premiksų formoje. (lgi.lt)
Vitaminai – tai medžiagos, kurių gyvūnams reikia labai mažais kiekiais ir kurie užtikrina normalią gyvūnų medžiagų apykaitą, jų augimą, reprodukcines funkcijas ir produkcijos gavimą. Vitaminai, provitaminai (vitamino A provitaminai - karotinai, pvz., beta karotinas), be kelių išimčių, turi būti absorbuojami gyvūno virškinamajame trakte. Jie pasisavinami su pašaru ir susidaro vykstant mikrobinei vitaminų sintezei (vitaminas K ir B komplekso vitaminai) gyvūno virškinamajame trakte (atrajotojų, arklių, triušių). Išimtys yra vitaminas C (sintez÷ organizme), cholinas (sintez÷ organizme, išskyrus augančius paukščius, kurių reikm÷ms tenkinti organizme cholino nepakanka), niacinas (organizme gali susidaryti iš aminorūgšties - triptofano). Be to, vitaminas D3 veikiant saul÷s spinduliams gali būti susintetintas
iš organizme susidariusiojo provitamino - 7-dehidrocholesterino. (Kulpys J ir kt., 2004.) Vitaminų reikšm÷ ir reikm÷ pateikta 3 lentel÷je.
Vitaminai gali būti tirpūs riebaluose ir/ar vandenyje ir pagal tai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes (riebaluose tirpūs vitaminai ir vandenyje tirpūs vitaminai). Tai labai svarbios vitaminų savyb÷s, į kurias reikia atkreipti d÷mesį, gaminant pašarų papildus, kombinuotuosius pašarus ir sudarant racionus ir turint tikslą, kad jie bus tinkamai įsisavinami. (Kulpys J ir kt., 2004.)
Riebaluose tirpūs vitaminai – vitaminas A, vitaminas D, vitaminas E, vitaminas K. Vitaminas A randamas tik gyvūnin÷s kilm÷s pašaruose. Augaliniuose pašaruose yra tik vitamino A provitaminų, karotinų ir kriptoksantino. Karotino yra žol÷je, o kriptoksantino - grūduose ir s÷klose. Vitaminui D priskiriami giminingi vitaminai (D1, D2, D3, D4, D5 ir kt.), kuriems būdingos antirachitin÷s savyb÷s. Tačiau praktinę reikšmę turi tik vitaminas D2 ir D3. Jie abu susidaro iš provitaminų, kurie sintetinami augalų, gyvulių ir mikroorganizmų ląstel÷se veikiant ultravioletiniams spinduliams: vitaminas D2 iš nupjautų augalų provitamino ergosterino, o vitaminas D3 - iš 7,8-dehidrocholesterino gyvulių organizme (daugiausia odoje). Pagrindinis vitamino E šaltinis - augaliniai pašarai. Jo kiekis priklauso nuo augalo rūšies, vegetacijos tarpsnio, konservavimo būdo, laikymo trukm÷s ir kt. Yra žinomos dvi šio
vitamino formos. Vitaminas K1 aptinkamas tik augaluose (žol÷je, kopūstuose, rop÷se, pomidoruose), o K2 - gyvuliniuose pašaruose. Vitaminui K1 sintetinti žaliuose augaluose būtina saul÷s šviesa, tod÷l kopūstų viršutiniuose lapuose jo yra daugiau negu vidiniuose. (Kulpys J ir kt., 2004.)
3 lentel÷. Vitaminų reikšm÷ ir reikm÷
Vitaminai Veikia Kas veikia Pastaba Riebaluose tirpūs vitaminai
A (β - karotinas) Gleivinių epitelį, Pieno produkciją, Priesvorį. Nitratai; Stresas. Rekomenduotina nuo 100 000 iki 200 000 TV arba 250 - 450 mg karotino.
D Kaulų formavimąsi Kalcis. Rekomenduotina nuo 40 000 iki 80 000 TV. E Reprodukciją, Jo trūkstant suserga raumenų distrofija, Panaikina geležies skonį piene.
Selenas. Nuo 100 iki 500 TV
Vandenyje tirpūs vitaminai
Niacinas (B5) Pieno produkciją, Jo trūkstant susergama ketoze, Fermentaciją didžiajame prieskrandyje.
Nenustatyta. 6 mg per dieną, priedas 12 mg per dieną.
Tiaminas (B1)
Nervų sistemą. Koncentratinio tipo racionas.
Gaminasi didžiajame prieskrandyje
(šaltinis - Kulpys J., Šeškevičien÷ J., Jeroch H. Žem÷s ūkio gyvulių ir paukščių mitybos fiziologin÷s reikm÷s. Kaunas, 2004.)
Vandenyje tirpūs vitaminai – biotinas (vitaminas B-7), cholinas (vitaminas B-4), inozitas (vitaminas B-8) folio rūgštis (vitaminas B-9), niacinas (nikotino rūgštis arba
nikotinamidas), pantotenin÷ rūgštis (vitaminas B-3), riboflavinas (vitaminas B-2), tiaminas (vitaminas B-1), piridoksinas (vitaminas B-6), kobalaminas (vitaminas B- 12), askorbino rūgštis ( vitaminas C). (Kulpys J ir kt., 2004.)
2.3. Baltyminiai papildai
Baltyminiai papildai – tai pašarai, kuriuose yra ne mažiau kaip 20 % žalių baltymų. Baltyminiai papildai yra pavadinami ir klasifikuojami priklausomai nuo jų kilm÷s ir gavimo būdo. Pagal kilmę baltyminius papildus galima suskirstyti į gyvūninius ir augalinius. Gyvūniniai baltyminiai papildai – tai m÷sos, m÷sos-kaulų, kraujo miltai, žuvų miltai, kiaušinių miltai, pieno miltai ir pan. Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse žem÷s ūkio paskirties gyvūnų mitybai gyvūnin÷s kilm÷s baltyminius papildus naudoti uždrausta. Augaliniai baltyminiai papildai – tai pagrinde aliejinių augalų perdirbimo šalutiniai produktai: sojos, saul÷grąžų, rapsų, medviln÷s linų s÷menų rupiniai ir/ar išspaudos. (lgi.lt)
Baltymai ir ne baltymų azoto junginiai
Baltymai yra stambiamolekuliniai junginiai, kurių monomeriniai vienetai yra aminorūgštys. Augalinių ir gyvūninių baltymų sandaroje iš viso yra 20 aminorūgščių. Laisvųjų pasitaiko tiek pašarin÷se žaliavose, tiek gyvūnų organizmuose. Jos taip pat gaminamos cheminiais ir mikrobiologiniais metodais ir tada naudojamos kaip pašarų priedai (pvz., nepakeičiamosios aminorūgštys - lizinas, metioninas ir treoninas). Mitybos fiziologijos požiūriu aminorūgštys skirstomos į nepakeičiamąsias, iš dalies nepakeičiamąsias ir pakeičiamąsias (4 lentel÷). (Kulpys J ir kt., 2004.)
4 lentel÷. Aminorūgščių skirstymas pagal mitybos fiziologiją Nepakeičiamosios
aminorūgštys
Iš dalies nepakeičiamosios aminorūgštys
Pakeičiamosios aminorūgštys Histidinas Argininas* Alaninas
Izoleucinas Tirozinas Aspargino rūgštis Leucinas Cistinas Asparaginas Lizinas Gliutamino rūgštis Metioninas Gliutaminas Fenilalaninas Glicinas
Treoninas Prolinas
Triptofanas Hidroksiprolinas
Valinas Serinas
* nepakeičiama paukščiams (šaltinis – www.lgi.lt)
Nepakeičiamųjų aminorūgščių organizmas pats nesintetina. Jų turi būti gaunama su pašaru (kaip pašarinių žaliavų sud÷tin÷s medžiagos, pašarų priedo). Atrajotojai d÷l savo prieskrandžių sistemos ir joje vykstančios bakterijų baltymų sintez÷s yra nepriklausomi nuo nepakeičiamųjų aminorūgščių priedų. (lgi.lt)
Pakeičiamosios aminorūgštys gali susidaryti vykstant medžiagų apykaitai, kai pakanka angliavandenių ir tinkamų azoto junginių. (lgi.lt)
Iš dalies nepakeičiamosiomis vadinamos tokios aminorūgštys, kurių organizmas susintetina nepakankamai, ir tos, kurių sintezei kaip pradin÷ medžiaga reikalingos nepakeičiamosios aminorūgštys. Pašarų baltymai tiekia nepakeičiamąsias aminorūgštis ir azoto junginius gyvūno organizme vykstančiai baltymų biosintezei, kuri yra įvairios produkcijos ir gyvybinių procesų pagrindas. (lgi.lt)
Be baltymų, augaluose bei gyvūniniuose audiniuose yra ir kitų azoto turinčių junginių. Tai laisvosios aminorūgštys, alkaloidai, amidai (asparaginas, gliutaminas, šlapalas), amonio druskos, betainas, cholinas, nitratai, nitritai, purinai ir kt. Šios medžiagos vadinamos ne baltymų azoto junginiais (NBN). Laisvos aminorūgštys mitybos fiziologijos požiūriu prilygintinos baltymams. Asparaginas ir gliutaminas irgi gali būti panaudojami gyvūnų organizme. Kitus NBN junginius gali pasisavinti tik atrajotojai (d÷l didžiajame prieskrandyje esančių bakterijų). NBN junginių dažniausiai pasitaiko žoliniuose pašaruose, iš jų pagamintuose konservantuose (konservuotuosiuose pašaruose), taip pat šakniavaisiuose ir šakniagumbiuose. (lgi.lt)
3. TYRIMO METODIKA
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Tyrimo objektas. Tyrimas atliktas pagal UAB „Biofabrikas“ gautus duomenis iš įmon÷s buhalterin÷s ataskaitos.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti UAB „Biofabrikas“ ūkin÷ veiklą, pašarų papildų pardavimų apimtis į Lietuvos rinką, pardavimus, eksportą bei kainų kitimus 2007 – 2008 m. Išsiaiškinti ateities pardavimų tendencijas.
Tyrimo uždaviniai:
- susipažinti su pašarų papildų rinka Lietuvoje 2007 – 2008 m;
- susipažinti su UAB „Biofabrikas“ ūkine veikla, įvertinti pašarų papildų pateikimus į rinką būdus;
- atlikti pašarų papildų gamybos apimčių lyginamąjį vertinimą, išanalizuoti produkcijos pardavimus, eksportą bei kainų kitimus 2007 - 2008 metais bei pateikti apibendrintas išvadas.
Tyrimo metodai ir atlikimas. Pašarų papildų, skirtų galvijams ir kiaul÷ms, lyginamasis įvertinimas buvo atliktas 2009 metais, išanalizavus jų pateikimą į Lietuvos rinką, taip pat susipažinta su UAB „Biofabrikas“ ūkine veikla bei jos pašarų papildų pateikimus į rinką būdus.
Atlikta UAB „Biofabrikas“ gamybos apimčių, produkcijos pardavimų, eksporto bei kainų kitimų ataskaitų analiz÷ 2007 - 2008 metais, pagal gautus duomenis iš įmon÷s buhalterin÷s ataskaitos. Duomenys apdoroti MS Excel programa.
4. TYRIMO REZULTATAI
4.1. Pašarų papildų rinka Lietuvoje 2007 – 2008 m.
Siekiant užtikrinti pašarų saugą ir kokybę bei atitiktį ES ir nacionalinių teis÷s aktų reikalavimams, 2007 m. buvo vykdoma ūkio subjektų, užsiimančių pašarais, valstybin÷ kontrol÷ ir valstybin÷ pašarų steb÷sena, pagrįsta rizikos vertinimu. 2007 m. Lietuvoje buvo 187 ir įregistruota 79 140 ūkio subjektų, užsiimančių pašarais. (vmvt.lt).
Ūkio subjektų kontrolę vykd÷ Lietuvos valstybin÷s veterinarijos preparatų inspekcijos (toliau – LVVPI) ir teritorinių tarnybų pareigūnai. Iš viso 2007 m. buvo atlikta 1130 patikrinimų 776 ūkio subjektuose, pažeidimų juose nustatyta 50 proc., t. y. 3 proc. mažiau nei 2006 m. Pašarų sektoriuje padaug÷jo ūkio subjektų, įdiegusių RVASVT ar GGP gaires – 98 proc., 2006 m. buvo 97 proc. Priemon÷ įvykdyta 100 proc. Patikrinimai vyko ūkio subjektuose, užsiimančiuose įvairia veikla, susijusia su pašarais. Iš patikrintų 776 ūkio subjektų, 51,3 proc. sudar÷ gyvūnų laikytojai, 42,9 proc. – tarpininkai, platintojai, mažmenininkai (toliau – tiek÷jai), 5,6 proc. – pašarų gamintojai. 2007 m. buvo paimti ir ištirti 547 valstybiniai pašarų m÷giniai, daugiausia (445 m÷giniai) iš gyvūnų laikytojų. Iš viso buvo atlikti 733 kombinuotųjų pašarų tyrimai. Daugiausia buvo paimta m÷ginių, siekiant nustatyti mikrobinę taršą pašaruose (vmvt.lt).
Pagal pasienio veterinarijos postų pateiktus duomenis, 2007 m. į Lietuvos Respubliką buvo importuota 136 952 tonos pašarinių žaliavų (2006 m. – 87 707 tonos).
Į Lietuvą importuojamų pašarų ar pašarinių žaliavų sauga ir kokyb÷ ger÷ja. Pasirinkdami pašarų gamintojus ir tiek÷jus, veždami iš trečiųjų šalių, importuotojai tikslingiau atsižvelgia į riziką. Pašarų ir pašarinių žaliavų siuntos, kurių saugos ir kokyb÷s rodikliai neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo uždraustos realizuoti (vmvt.lt).
2008 m. Lietuvoje buvo registruota 521 pašarų gamybos ir prekybos subjektas ir 81950 ūkio subjektų, užsiimančių pašarų veikla. Teritorin÷s valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. atliko 1656 pašarų tvarkymo subjektų patikrinimus. 374 patikrinimų metu buvo nustatyti pašarų sritį reglamentuojančių teis÷s aktų reikalavimų pažeidimai. Išanalizavus pašarų tyrimų ir valstybin÷s veterinarin÷s kontrol÷s rezultatus, galima teigti, kad Lietuvoje gaminami pašarai yra saugūs, kokybiški, konkurencingi ir nedaro neigiamos įtakos gyvūnų sveikatai ir gyvūniniam maistui (vmvt.lt).
2008 m. išaugo premiksų ir pašarų papildų gamyba. VSGT duomenimis 2008 m. Lietuvoje veik÷ 29 kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamybos įmon÷s. Statistikos departamento (STD) duomenimis, kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyba 2008 m. šalyje, lyginant su 2007 m., sumaž÷jo 40,285 tūkst. t. (17,04%), o lyginant su 2006 m. – atitinkamai 4,303 tūkst. t. (2,15%). Lyginant su 2006 ir 2007 m., ypač sumaž÷jo mišinių kiaul÷ms, atitinkamai – 23,501 tūkst. t. (24,35%) ir 35,897 tūkst. t. Mišiniai skirti galvijams lyginant 2008 m. su min÷tais laikotarpiais, 2006 m. gamyba nežymiai buvo padid÷jusi 3,489 tūkst. t. (4,59%). Bet 2007 m. gamyba sumaž÷jo 17,958 tūkst. t. (18,42%). Pastaruosius dvejus metus šalyje palaipsniui did÷jo tik premiksų ir ypač pašarų papildų gamyba (vmvt.lt).
2008 m. pašarų gamybos struktūroje didžiausią dalį sudar÷ mišiniai galvijams – 41,09 % (79,517 tūkst. t.), mišiniai kiaul÷ms – 37,74 % (73,028 tūkst. t.), baltyminiai vitamininiai mineraliniai papildai – 21,17 % (40,973 tūkst. t.) (ukioklubas.lt).
5 lentel÷. Kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyba Lietuvoje 2006 - 2008 m. t
Pokytis % Pašarų pavadinimas 2006 2007 2008
2008/2006* 2008/2007** Ūkio gyvūnų pašarų
premiksai 1.481,38 2.510,90 2.620,95 76,93 4,38 Kombinuotieji pašarai 198.963,15 233.916,56 193.521,12 -2,73 -17,27 Iš jų: Baltyminiai vitamininiai mineraliniai papildai 26.407,21 27.517,11 40.976,23 55,17 48,91 Mišiniai kiaul÷ms 96.528,06 108.924,91 73.028,01 -24,35 -32,96 Mišiniai galvijams 76.027,88 97.474,54 79.516,88 4,59 -18,42 Iš viso: 200.444,53 236.427,46 196.142,07 -2,15 -17,04 Šaltinis: STD * lyginant 2008 m. su 2006 m. ** lyginant 2008 m. su 2007 m. (šaltinis – ukioklubas.lt)
4.2. UAB „Biofabrikas“ ūkin÷ veikla,
pašarų papildų pateikimų į rinką būdai.
Bendrov÷ veiklą prad÷jo 1961 m. Įmon÷je dirba 62 darbuotojai. Visoje Lietuvoje turi 5 veterinarines vaistines. 1999 metais buvo modernizuota pašarinių papildų gamyba. UAB „BIOFABRIKAS" ištakos siekia 1961 m. kaip valstybin÷s veterinarin÷s bakteriologin÷s laboratorijos baz÷je įkurtas K÷dainių biofabrikas, kuris 1979 m. iš K÷dainių buvo perkeltas į Ukmergę ir taip įkurtas Ukmerg÷s valstybinis biofabrikas. Nuo 1995 m. Ukmerg÷s valstybinis biofabrikas buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę. 1998 m. dalį įmon÷s įsigijus Prancūzijos kompanijai "TECHNA" įmon÷ perregistruota į Lietuvos ir Prancūzijos AB "Ukmerg÷s biofabrikas". Nuo 1999 m. prad÷jo veikti moderni nauja pašarinių papildų ir premiksų gamykla. Įmonei vadovauja generalinis direktorius Benediktas Urbonavičius. Nuo 2007 m. įmon÷ perregistruota į UAB "Biofabrikas". Pagal gerai žinomos prancūzų kompanijos "Techna" rekomendacijas ir reikalavimus yra gaminama ir parduodama įvairūs pašarų papildai galvijams, kiaul÷ms, paukščiams ir žuvims. Įmon÷s specialistai teikia konsultacijas gyvulių augintojams įvairiais š÷rimo ir laikymo klausimais. Nuo 1998 m. intensyviai bendradarbiaujama su Prancūzijos įmone "TECHNA". Šios įmon÷s savininkai yra ir UAB "Biofabrikas" akcininkai (biofabrikas.lt).
Bendrov÷ veiklą prad÷jo 1961 m. kaip valstybin÷s veterinarin÷s bakteriologin÷s laboratorijos baz÷je įkurtas K÷dainių biofabrikas - nuo tada gamina veterinarinius dietinius preparatus, pašarinius papildus (biofabrikas.lt).
1979 m. iš K÷dainių pagrindin÷ gamyba buvo perkelta į Ukmergę ir taip įkurtas Ukmerg÷s valstybinis biofabrikas (biofabrikas.lt).
Nuo 1999 m. įdiegta moderni nauja pašarinių papildų ir premiksų gamyba, pagal gerai žinomos prancūzų kompanijos "Techna" rekomendacijas ir reikalavimus gamina ir parduoda įvairius pašarų papildus kiaul÷ms, galvijams ir paukščiams. Taip pat gamina ir parduoda veterinarinius preparatus, nuodus graužikams (biofabrikas.lt).
Gamybos procesams kontroliuoti 2001 m. įmon÷je buvo įdiegta kokyb÷s valdymo sistema atitinkanti ISO 9001:2000 standartą (biofabrikas.lt).
UAB „Biofabrikas“ gamina ir tiekia į rinką tokią produkciją: Ekologiniams ūkiams
- vitamininiai mineraliniai papildai Ekologiniams ūkiams; - visaverčiai pašarai Ekologiniams ūkiams.
Pašariniai papildai paukščiams: - pašariniai papildai kalakutams; - pašariniai papildai broileriams; - pašariniai papildai vištait÷ms;
- pašariniai papildai vištoms dedekl÷ms; - pašariniai papildai viščiukams;
- pašarų papildai žąsiukams; - stručių lesalas.
Nuodai graužikams:
- „Torpedo“ – nuodai graužikams. Pašariniai papildai galvijams:
- diagnostikumai;
- pašariniai papildai galvijams; - pašariniai papildai veršeliams. Pašariniai papildai arkliams:
- pašariniai papildai arkliams. Pašarai ir pašariniai papildai kiaul÷ms:
- pašarai žindantiems paršeliams;
- pašariniai papildai atjunkintiems paršeliams (10-15 kg); - pašariniai papildai atjunkintiems paršeliams (15-35 kg); - pašariniai papildai paršaved÷ms;
- pašariniai papildai penimoms kiaul÷ms. Naujienos:
- alaus miel÷s;
- naujausi žiurkių nuodai. Kiti pašarų priedai:
- kiti pašarų priedai; - dietiniai preparatai. Kat÷ms ir šunims:
- biokraikas kat÷ms;
- visavertis pašaras šunims „Bingo“. Visaverčiai kombinuotieji pašarai ir lesalai:
- visaverčiai kombinuotieji lesalai paukščiams; - visaverčiai kombinuotieji pašarai galvijams; - visaverčiai kombinuotieji pašarai kiaul÷ms;
- visaverčiai kombinuotieji pašarai žuvims. (biofabrikas.lt)
Per parą bendrov÷ pagamina apie 20 tonų baltyminių mineralinių papildų bei premiksų (biofabrikas.lt).
UAB „Biofabrikas“ pagrindinis eksporto organizatorius yra eksporto vadybininkas, kuris atsiskaito komercijos direktoriui, o šis savo ruožtu generaliniam direktoriui (biofabrikas.lt).
Valdymo schema UAB „Biofabrikas“ 1 pav.
Kokyb÷s kontrol÷s ved÷jas yra atsakingas už tyrimų atlikimą bei dokumentų susijusių su produkto kokybe paruošimą (biofabrikas.lt).
Receptūrų technologas yra atsakingas už receptūrų sudarymą pagal konkrečius kliento pageidavimus (biofabrikas.lt).
Gamyba – už produkto pagaminimą bei jo įpakavimą pagal tam tikros šalies reikalavimus įvežamai produkcijai (biofabrikas.lt).
Produkto vadybininkai padeda eksporto vadybininkui, konsultuodami klientą specifiniais klausimais susijusiais su jų produktu (biofabrikas.lt).
Pardavimų skyrius renka ir ruošia dokumentus, reikalingus konkretaus krovinio išvežimui, užsako transportą (biofabrikas.lt).
1 pav. UAB „Biofabrikas“ valdymo schema (šaltinis – UAB „Biofabrikas“).
UAB „Biofabrikas“ eksportuodamas savo produkciją naudoja tiesioginį ir netiesioginį pardavimo organizavimo būdus, tačiau dažniau pasirenkamas netiesioginis pardavimų organizavimas, t.y. per tarpininkus. Taip yra, tod÷l, kad įmon÷ yra per daug nutolusi nuo vartotojų, jų nepažįsta ir d÷l sud÷tingų eksporto procedūrų. Tokiu atveju tarpininkas būna dažniausiai ne vienas, o net keli, pvz., vienas tarpininkas rūpinasi pervežimu bei muitin÷s procedūromis, kitas – pardavimo užsienio valstyb÷je organizavimu (biofabrikas.lt).
Įmon÷ naudojama ši pateikimo kanalo struktūra: 1) Tinkamas paskirstymas;
2) Rinkos ir jos tikslinių segmentų apr÷pimas; Kokyb÷s kontrol÷ Gamyba Pardavimų skyrius Receptūrų technologas Eksporto vadybininkas Komercijos direktorius Produkto vadybininkai Generalinis direktorius
3) Pateikimo išlaidų efektyvus panaudojimas; 4) Konkurencingumo užtikrinimas;
5) Tarpininkų motyvavimas; 6) Pajamų garantavimas;
7) Fizinio prekių paskirstymo efektyvumo užtikrinimas; 8) Efektyvus vartotojų aptarnavimas (biofabrikas.lt).
Vykdant eksportą per tarpininkus, atkrenta ne tik prekių jud÷jimo organizavimas, bet ir rizika parduoti prekę nemokiam klientui (biofabrikas.lt).
Vykdant eksportą tiesioginiu pardavimo organizavimo būdu, reikia surinkti nemažai dokumentų, kad transportas su kroviniu s÷kmingai kirstų valstyb÷s sieną ir būtų atliktos visos muitin÷s procedūros, pvz., eksportuojant į Rusiją reikia tokių dokumentų:
Kokyb÷s sertifikato (Išrašo gamintojas);
Garantinio laiško d÷l GMO (išrašo gamintojas);
Veterinarinio sertifikato (išduoda Apskrities veterinarijos viršininkas); Fitosanitarinio sertifikato (išduoda Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba); Kilm÷s sertifikato (išduoda Pramon÷s ir amatų rūmai);
Pakuot÷s sertifikato (išrašo pakuot÷s tiek÷jas); Įpakavimo pažym÷jimo (išrašo gamintojas);
Kitų gamintojo dokumentų (sąskaita, sutartis su pirk÷ju, pakrovimo aktas, CMR); Muitin÷s deklaracijos (biofabrikas.lt).
Prie jau min÷tų dokumentų gamintojas dar turi tur÷ti atitikties sertifikatą ir registracijos liudijimą, kurie išduodami valstyb÷je į kurią eksportuojama (kai kurioms prek÷ms registracijos liudijimo nereikia) (biofabrikas.lt).
UAB „Biofabrikas“ reguliariai savo produkciją eksportuoja į tris valstybes: Rusiją, Baltarusiją ir Latviją. Vietin÷je rinkoje įmon÷ parduoda 70 proc., savo produkcijos ir 30 proc., eksportuoja (biofabrikas.lt).
4.3. UAB „Biofabrikas“ pašarų papildų skirtų galvijams ir kiaul÷ms
gamybos apimčių, pardavimų, eksporto bei kainų kitimo analiz÷
4.3.1. Pašarų papildų skirtų galvijams gamybos apimtys,
pardavimai, eksportas bei kainų kitimas
Iš 6 lentel÷je ir 2 pav., pateiktų duomenų matome, kad per nagrin÷jamą 2007 – 2008 metų laikotarpį įmon÷s gamybos apimtys sumaž÷jo apie 38,5 tūkst. t. (14 proc.)
6 lentel÷. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos galvijams kiekiai 2007 - 2008 m
Kiekis, t Produkcija 2007 m. 2008 m. Mineraliniai priedai 65410 67372 Mineraliniai papildai 62997 17916 Pašarų papildai 150167 154672 Kiti papildai 1878 1934 Viso: 280452 241894
(šaltinis – UAB „Biofabrikas“ įmon÷s 2007 - 2008 m. buhalterin÷ ataskaita)
Gamybos apimtys 0 50000 100000 150000 200000 250000 300000 Mineraliniai priedai Mineraliniai papildai Pašarų papildai Kiti papildai Viso: tonos 2008 m. 2007 m.
2 pav. UAB „Biofabrikas“ gamybos apimtys skirtos galvijams 2007 – 2008 m.
Tai daugiau įtakos tur÷jo ženklus mineralinių papildų pardavimo apimčių sumaž÷jimas 2008 m., kur jie sumaž÷jo 45 tūkst. t. (72 proc.) lyginant su 2007 metų pardavimais.
Kitos produkcijos, per nagrin÷jamą laikotarpį, pardavimų apimtys truput÷li padid÷jo. 2008 metais mineralinių priedų buvo parduota beveik 2 tūkst. t. (3 proc.) daugiau; pašarų papildų – apie 4,5 tūkst. t. (3 proc.) O kitų papildų pokytis, lyginant su visa jau min÷ta produkcija, yra nežymus ir buvo parduota tik 56 t daugiau nei buvo parduota 2007 metais.
Iš to galime daryti prielaidą, kad nerimą kelia tik mineralinių papildų nemažas pardavimų apimčių sumaž÷jimas. Tai greičiausiai l÷m÷ vietin÷je rinkoje šios produkcijos kainų konkurencija kitų įmonių atžvilgiu.
Lietuvos rinkoje UAB „Biofabrikas“ parduoda apie 70 proc., savo gaminamos produkcijos. 2007 metais įmon÷ viso savo produkcijos, skirtos karv÷ms, pardav÷ už virš 2 mln. Lt. (7 lentel÷ ir 3 pav.).
7 lentel÷. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos galvijams pardavimai 2007 - 2008 m Pardavimai, mln. Lt Produkcija 2007 m. 2008 m. Mineraliniai priedai 920876 1122839 Mineraliniai papildai 581994 653107 Pašarų papildai 501060 629023 Kiti papildai 52873 56754 Viso: 2056803 2461723
(šaltinis – UAB „Biofabrikas“ įmon÷s 2007 - 2008 m. buhalterin÷ ataskaita)
Produkcijos pardavimai 0 500000 1000000 1500000 2000000 2500000 3000000 Mineraliniai priedai Mineraliniai papildai Pašarų papildai Kiti papildai Viso: Lt. 2008 m. 2007 m.
3 pav. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos galvijams pardavimai 2007 – 2008 m.
Sekančiais metais pardavimų apimtys buvo vykdomos didesn÷s, nes pelnas tais metais padid÷jo apie 405 tūkst. Lt. (20 proc.). Tų metų didžiausią dalį pelno sudar÷ mineralinių
priedų pardavimai, kurie buvo didesni kaip 202 tūkst. Lt. (22 proc.) nei 2007 metais. Iš pašarų papildų buvo uždirbta 128 tūkst. Lt. (26 proc.); mineralinių papildų – 71 tūkst. Lt. (12 proc.) O kitų papildų produkcijos pardavimų apimtys pakito nežymiai ir buvo parduota ir uždirbta 3881 litais daugiau nei 2007 metų vykdytuose pardavimuose vietin÷je rinkoje.
Nors, jau nagrin÷toje skiltyje apie pardavimų apimtis, mes pastebime, kad jų kiekiai 2008 metai ir sumaž÷jo, bet pelnas buvo gautas didesnis. Iš to seka, kad įtakos tur÷jo tais metais kainų pokytis. Nes kai kurių produktų kainos buvo padidintos. Tai l÷m÷ parduodamos produkcijos sudedamųjų dalių savikainos padid÷jimas, rinkos diktuojamos sąlygos.
UAB „Biofabrikas“ reguliariai savo produkciją eksportuoja į tris valstybes: Rusiją, Baltarusiją ir Latviją. Ir tai sudaro 30 proc. iš visos gaminamos produkcijos (8 lentel÷ ir 4 pav.).
8 lentel÷. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos galvijams eksportas 2007 - 2008 m
Eksportas, tūkst. Eur Produkcija 2007 m. 2008 m. Mineraliniai priedai 174691 325196 Mineraliniai papildai 123011 189153 Pašarų papildai 108470 182177 Kiti papildai 9733 16437 Viso: 415905 712963
(šaltinis – UAB „Biofabrikas“ įmon÷s 2007 – 2008 m. buhalterin÷ ataskaita)
Produkcijos eksportas 0 100000 200000 300000 400000 500000 600000 700000 800000 Mineraliniai priedai Mineraliniai papildai Pašarų papildai Kiti papildai Viso: Eur. 2008 m. 2007 m.
4 pav. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos galvijams eksportas 2007 – 2008 m.
Išvežamos į kitas šalis produkcijos pardavimai byloja, kad 2008 metais eksportas buvo vykdomas pelningiau nei ankstesniais metais ir tai sudar÷ daugiau. 297 tūkst. Eur. (71 proc.).
Didžiąją dali pelno 2008 metais sudar÷ didesni tų metų kitų papildų produkcijos pardavimai. Jie padid÷jo 6704 Eur. (69 proc.), lyginant su 2007 metais. Toliau sektu mineraliniai papildai, kurių parduota už daugiau nei 66 tūkst. Eur. (65 proc.) Pašarų papildai biudžetą papild÷ 73 tūkst. Eur. (59 proc.). O likusieji mineraliniai priedai – 150 tūkst. Eur. (54 proc.) nei ankstesniais metais.
Iš to prieinama prie išvados, kad 2008 metais eksportas buvo vykdomas s÷kmingiau lyginant su 2007 metų eksportu. Tai tur÷jo įtakos ir toliau vystomi geri bei šilti santykiai su tomis valstyb÷mis į kurias produkcija yra išvežama. Taip pat prisid÷jo geri sandoriai d÷l produkcijos kokyb÷s, kiekyb÷s ir kainų santykių, kurie būtų palankūs abiems šalims.
Žemiau esančioje 9 lentel÷je yra duomenys apie produkcijos skirtos galvijams kainų pokyčius 2007 – 2008 metais.
9 lentel÷. UAB „Biofabrikas“ pašarų papildų produkcijos skirtos galvijams kainų pokyčiai 2007 – 2008 m.
Kaina Lt Produkcija skirta galvijams
2007 m. 2008 m. Mineraliniai priedai EFFEKT 2005 MG 25 kg. 44,96 46,50 EFFEKT 2005 n. 25 kg. 45,18 46,50 EFFEKT 2005 ž. 25 kg. 53,64 58,17 EFEKT n.10 kg. 18,50 19,37 EFEKT n. 3 kg. 6,27 6,58 EFEKT a. 10 kg. 16,90 22,38 EFEKT a. 1,44 2,24 EFEKT a. 3 kg. 5,84 6,71 EFEKT 2005 a. 25 kg. 39,96 57,27 EFEKT z.10 kg. 21,70 22,52 EFEKT ž. 3 kg. 8,17 8,78 EFEKT MG 10 kg. 18,43 21,95 EFEKT MG. 1,70 1,81 EFFEKT MG 3kg. 6,28 6,97 Mineraliniai papildai EFEKT MIXA 115 25 kg. 48,30 58,06 SP MIXA 111 80 BIOT 25 kg. 50,00 60,79 EFFEKT MIXA 106 2,18 2,58 EFEKT MIXA 106 25 kg. 56,40 65,81
EFEKT MIXA 101 25 kg. 44,18 46,50 EFF SP MIXA BIOTIN 25 kg. 48,18 46,50 EFFEKT MIXA 103 25 kg. 58,20 72,11 EFEKT MIXA 110 25 kg. 39,95 40,98 EFFEKT MIXA 114 25 kg. 45,28 49,92 SP GRŪDUVA-1 2,10 0,00 SP GRŪDUVA-2 1,90 0,00 SP MELKINTA-1 1,89 0,00 SP EKO GRŪDUVA, 25 kg. 37,50 0,00 SKAISTGIRYS 1, 25 kg 50,00 53,48 EFFEKT SP DIMELI8 25 kg. 40,47 0,00 Pašarų papildai EFFEKT MIXA DBMK-1 1,55 2,00 EFFEKT MIXA DBMK-1 25 kg. 41,73 49,92 Protect Strong 1 kg. 2,76 3,72 Protect Strong 25 kg. 63,02 67,39 Protect Strong 5 kg. 13,84 14,86 Kiti papildai Protect Energibalans 1,8 l. 19,29 20,00 Protect Energibalans 25 l. 234,06 236,44 Protect Saltbalans Gris 1,5 kg. 15,67 19,16 Protect Saltbalans Gris 0,12 kg. 2,05 2,27 Protect Saltbalans Not 1,5 kg. 23,81 24,27 Protect Saltbalans Not 8,5 kg. 122,91 127,60 Protect Saltbalans Not 0,3 kg. 5,09 5,63 Protect Bakteriebalans 1 kg. 54,03 60,80 Protect Bakteriebalans 0,12 kg. 7,12 7,30
(šaltinis – UAB „Biofabrikas“ įmon÷s 2007 - 2008 m. buhalterin÷ ataskaita)
Kainų kitimas – normali ir būtina ekonominio proceso sąlyga. Kainos perduoda vartotojų siunčiamus signalus gamintojams. Kainų kitimas atspindi vartotojų paklausos pasikeitimus, gamintojų galimybes pasiūlyti prekes (lrinka.lt).
Kainų kitimus labiau įtakoja valstyb÷s infliacija, mokesčių didinimas/mažinimas. Kainą ypač įtakoja nustatomi importo muitai. Tod÷l, taip pat, didel÷s reikšm÷s turi įmon÷je dirbantys vadybininkai, kurie būtų „lankstūs“ kintant vietiniai rinkai.
4.3.2. Pašarų papildų skirtų kiaul÷ms gamybos apimtys,
pardavimai, eksportas
Įmon÷ produkcijos skirtos kiaul÷ms 2008 metais pardav÷ daugiau 29 tūkst. t. (3 proc.) nei 2007 metais (iš 10 lentel÷s ir 5 pav. duomenų). Iš jų didžiąją dalį sudar÷, pirmoje eil÷je, premiksai daugiau kaip 29 tūkst. t.; mineraliniai priedai – 134 t., o kitų papildų produkcijos buvo parduota tik 39 tonomis daugiau nei ankstesniais metais. Ir visos šios produkcijos procentin÷ išraiška būtų ta pati t.y., padid÷jo 3 proc.
10 lentel÷. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos kiaul÷ms kiekiai 2007 - 2008 m
Kiekis, t Produkcija 2007 m. 2008 m. Premiksai 975800 1005074 Mineraliniai priedai 4479 4613 Kiti papildai 1310 1349 Viso: 981589 1011036
(šaltinis – UAB „Biofabrikas“ įmon÷s 2007 - 2008 m. buhalterin÷ ataskaita)
Gamybos apimtys 975800 4479 1310 981589 1005074 4613 1349 1011036 0 200000 400000 600000 800000 1000000 1200000 Premiksai Mineraliniai priedai Kiti papildai Viso: tonos 2008 m. 2007 m.
5 pav. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos kiaul÷ms kiekiai 2007 – 2008 m.
Nors kai kurios produkcijos kiekiai pakito neženkliai, bet tai vis tiek padidino 2008 metų pelno dalį.
Iš įvykdytų UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos kiaul÷ms 2007 – 2008 metų pardavimų duomenų pateiktų 11 lentel÷je ir 6 pav., matome, kad 2008 metais buvo parduota ir uždirbta 71 tūkst. Lt. (3 proc.) daugiau nei ankstesniais metais.
11 lentel÷. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos kiaul÷ms pardavimai 2007 - 2008 m Pardavimai, mln. Lt Produkcija 2007 m. 2008 m. Premiksai 2312598 2381976 Mineraliniai priedai 37880 39017 Kiti papildai 43498 44803 Viso: 2393976 2465796 (šaltinis – UAB „Biofabrikas“ įmon÷s 2007 - 2008 m. buhalterin÷ ataskaita)
Produkcijos pardavimai 2312598 37880 43498 2393976 2381976 39017 44803 2465796 0 500000 1000000 1500000 2000000 2500000 3000000 Premiksai Mineraliniai priedai Kiti papildai Viso: Lt. 2008 m. 2007 m.
6 pav. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos kiaul÷ms pardavimai 2007 – 2008 m.
Premiksų buvo parduota už daugiau kaip 69 tūkst. Lt. (3 proc.); mineralinių priedų – 1137 Lt bei iš kitų papildų uždirbta 1305 Lt daugiau lyginant su 2007 metais. Kur procentin÷ išraiška tokia pati, apie 3 proc.
Per nagrin÷jamą laikotarpį produkcijos skirtos kiaul÷ms pardavimai kito nežymiai, tai įtakos tur÷jo stabili vietin÷ rinka.
Įvertinus žemiau esančios 12 lentel÷s ir 7 pav., eksporto duomenis galime daryti prielaidą, kad produkcijos skirtos kiaul÷ms pardavimai buvo gana s÷kmingi ir pelningi per nagrin÷jamą 2007 – 2008 metų laikotarpį.
12 lentel÷. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos kiaul÷ms eksportas 2007 - 2008 m
Eksportas, tūkst. Eur Produkcija 2007 m. 2008 m. Premiksai 520192 689868 Mineraliniai priedai 7446 11300 Kiti papildai 8155 12975 Viso: 535793 714143
(šaltinis – UAB „Biofabrikas“ įmon÷s 2007 - 2008 m. buhalterin÷ ataskaita)
Produkcijos eksportas 520192 7446 8155 535793 689868 11300 12975 714143 0 100000 200000 300000 400000 500000 600000 700000 800000 Premiksai Mineraliniai priedai Kiti papildai Viso: Eur. 2008 m. 2007 m.
7 pav. UAB „Biofabrikas“ produkcijos skirtos kiaul÷ms eksportas 2007 – 2008 m.
Per 2008 metus už produkciją viso buvo gautas pelnas didesnis kaip 178 tūkst. Eur. suma (33 proc.), lyginant su ankstesniais metais. Iš jų 2008 metais kitų papildų produkcijos buvo parduota už 4820 Eur. (59 proc.); mineraliniai priedai sudar÷ 3854 Eur. (52 proc.), o premiksai – 170 tūkst. Eur. (33 proc.) didesn÷mis sumomis nei buvo vykdomi pardavimai ir gautas pelnas 2007 metais.
Iš to galime daryti išvadą, kad eksportas 2008 metais buvo vykdomas gana pelningai ir s÷kmingai.
IŠVADOS
Išanalizavus pašarų papildų rinką Lietuvoje 2007 – 2008 metų, galima teigti, kad mūsų šalyje yra vykdoma įvairių subjektų, užsiimančių pašarais, valstybin÷ kontrol÷ ir valstybin÷ pašarų steb÷sena, pagrįsta rizikos vertinimu.
Kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyba vietin÷je rinkoje 2006 – 2008 metais, iš pateiktų Ūkio klubo lentel÷s duomenų, matome, kad lyginant 2007 – 2008 metus jų gamyba sumaž÷jo. Pastaruosius dvejus metus šalyje palaipsniui did÷jo tik premiksų ir ypač pašarų papildų gamyba. Lietuvoje gaminami pašarai yra saugūs, kokybiški, konkurencingi ir nedaro neigiamos įtakos gyvūnų sveikatai ir gyvūniniam maistui
UAB „Biofabrikas“ iki šiol s÷kmingai vykdo ūkinę veiklą, prad÷ta dar 1961 metais. Įmon÷je gaminama produkcija yra konkurencinga, paklausi tiek Lietuvos rinkoje, tiek už Lietuvos ribų. Vietin÷je rinkoje įmon÷ parduoda 70 proc., savo produkcijos ir 30 proc., į svečias šalis. Ji reguliariai savo produkciją eksportuoja į tris valstybes: Rusiją, Baltarusiją ir Latviją.
Atlikus pašarų papildų skirtų galvijams gamybos apimčių lyginamą vertinimą matome, kad 2008 metais jos sumaž÷jo 14 proc., produkcijos pardavimai padid÷jo 20 proc., o eksportas – 71 proc., lyginant su 2007 metais. Išanalizavus pašarų papildų skirtų kiaul÷ms gamybos apimtis ir pardavimus matome, kad 2008 metais jie padid÷jo po 3 proc., eksportas išaugo 33 proc., lyginant su 2007 metų duomenimis. Pardavimų apimčių ir eksporto pokyčiams įtakos tur÷jo kainų kitimai. Kainos keit÷si d÷l infliacijos šalyje, mokesčių didinimo bei importo muitų did÷jimo.
ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Kulpys J., Šeškevičien÷ J., Jeroch H. Žem÷s ūkio gyvulių ir paukščių mitybos fiziologin÷s reikm÷s. Kaunas, 2004, P. 14-15
2. Kuvykait÷ R. Gaminio marketingas. Kaunas, 2001, P. 247
3. Mackevičius J., Vengrauskas V. Komercijos pagrindai. Vilnius, 1992, P. 1999 4. Pajuodis A. Prekybos marketingas.Vilnius, 2002, P. 347
5. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilait÷ R. Marketingas. Vilnius, 1999, P. 423 6. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilait÷ R. Marketingas. Vilnius, 2000, P. 469 7. Ramanauskien÷ J. Marketingo pagrindai. Vilnis, 1998, P. 196
8. Urbanskien÷ R., Obelenyt÷ O. Reklama ir r÷mimas. Kaunas, 1995, P. 138
9. Urbanskien÷ R., Vaitkien÷ R., Clottey B. Rinkos tyrimai ir analiz÷. Kaunas, 1998, P. 202 10. www.biofabrikas.lt
11. www.lgi.lt
12. www.ukioklubas.lt 13. www.vmvt.lt 14. www.lrinka.lt
SUMMARY
Reda Misingevičiūt÷
FEED SUPPLEMENT FOR CATTLE AND PIGS INTRODUCTION TO BENCHMARKING LITHUANIAN MARKET
Supervisor: L. Matulien÷
LITHUANIA VETERINARY ACADEMY
FACULTY OF ANIMAL BREEDING TECHNOLOGY SOCIAL SCIENCE AND INFORMATICS DEPARTMENT
Master's work was done 2007 - 2009, Lithuanian Veterinary Academy of Social Sciences and Informatics Department.
The object. Working the subject chose UAB „Biofabrikas“ which is engaged in various feed and other production and sale of Lithuanian market and exports to other countries.
The objective is to analyze the UAB „Biofabrikas“ activities, feed supplements, the sales volume of the Lithuanian market, exports and prices. To find out what the feed supplements, and why customers buy Lithuanian, and what future sales trends.
The tasks are available as feed additives market in Lithuania, available with "Biofabrikas" economic activity, to evaluate feed supplements for cattle and pigs, marketing techniques, a comparative assessment of feed additives, analyze sales, exports and price variations during 2007-2008 years, and the generalization of findings.
Analysis of feed additives market in Lithuania 2007 - 2008 years old, can say that in our country are carried out in various entities engaged in feeding, state control and state monitoring of the feed based on risk assessment. And to say that Lithuania made feeds are safe, high quality, competitive and does not adversely affect animal health.
