LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Rasa Špakauskien÷
AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS GYVULININKYSTöS SPECIALISTŲ
RENGIMO DINAMIKA IR PROBLEMOS
Magistro darbas
Darbo vadovas: dr. V. Suveizdis
Magistro darbas atliktas 2006 – 2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Rasa Špakauskien÷ ____________________
(Vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro darbo vadovas: dr. Virginijus Suveizdis ____________________
(Vardas, pavard÷) (parašas)
(LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra)
Recenzentas: ____________________
TURINYS
ĮVADAS 4
1. LITERATŪROS APŽVALGA 7
1. 1. Aukštojo mokslo perspektyvos Lietuvoje 7
1. 2. Studijų metu įgyto pasirengimo profesinei veiklai vertinimas 8
1. 3. Priemon÷s efektyvesniam aukštųjų mokyklų specialistų rengimui 8
1. 4. Žem÷s ūkio specialistų pad÷tis Lietuvoje 10
2. AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS GYVULININKYSTöS SPECIALISTŲ RENGIMO DINAMIKA LVA 16
2. 1. Priimtų į LVA studentų ir LVA absolventų statistikos analiz÷ 16
2. 2. Darbdavių nuomon÷ apie aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų poreikį. 20
3. LVA STUDENTŲ STUDIJŲ NUTRAUKIMO MOTYVAI IR PRIEŽASTYS 25
3. 1. Tyrimo metodika ir organizavimas 25
3. 2. Respondentų studijų programos pasirinkimo motyvacija. 27
3. 3. Pagrindin÷ studijų nutraukimo priežastys. 30
IŠVADOS 33
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 34
SUMMARY 35
ĮVADAS
Nuo seno mūsų valstyb÷ yra žem÷s ūkio šalis, kurioje puosel÷jamos žemdirbyst÷s tradicijos. Lietuvos klimato sąlygos yra palankios pieno ir m÷sos galvijininkystei, kiaulininkystei, sodininkystei, daržininkystei bei kitoms šioms platumoms būdingoms žem÷s ūkio šakoms pl÷toti.
Šalies žem÷s ūkyje vyravę smulkūs daugiašakiai ūkiai palengva keičia savo struktūrą. Nors valstybin÷s žem÷s ūkio aukštosios studijų ir mokslo įstaigos gausina ir skleidžia mokslo žinias, kaip racionaliai ir tausojančiai panaudoti žem÷s, miško, vandens ir aplinkos išteklius bei gaminti tinkamos kokyb÷s produktus. Tačiau dar yra daug ūkių, kuriuose tebetaikomos ekstensyvios technologijos, naudojama susid÷v÷jusi technika, nepakankama darbuotojų kvalifikacija, garbus amžius, menkas ūkio vadybos išmanymas ir nesugeb÷jimas dirbti rinkos sąlygomis. Ekonomin÷ situacija lemia kaimo gyventojų veiklos pobūdį. Užimtumo požiūriu žem÷s ūkis išlieka svarbia ekonomine veikla Lietuvoje.
Socialiniai, ekonominiai bei profesiniai pokyčiai šalyje, ypač po įstojimo į ES, kelia naujus reikalavimus asmens profesiniam pasirengimui. Ypatingą reikšmę įgauna problema, ar (ir kiek) išsimokslinimas bei kvalifikacijos atitinka esamus ir būsimus ūkio poreikius, nes aukštai išsivysčiusių technologijų bei gamybinio potencialo efektyvus panaudojimas vis daugiau priklauso nuo žmogaus profesinio pasirengimo kokyb÷s. Tod÷l būtina nuolat derinti kvalifikacijų pasiūlą su darbo rinkos poreikiais, kelti šalies darbo j÷gos konkurencingumą. (www.lzuk.lt/veikla/programa/2_1.htm)
Žem÷s ūkis Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose naujosiose ES nar÷se, ir ateityje užims neabejotinai svarbią vietą. Tik÷tina, kad jo daugiafunkciškumas, t.y. vaidmuo kaimo ir apskritai šalies ekonomikoje, aplinkosaugoje ir socialin÷je sferoje išliks kertinis atspirties taškas, formuojant tolesnę žem÷s ūkio politiką.
Tik aukštos kvalifikacijos darbo j÷ga gali užtikrinti aukštą žem÷s ūkio konkurencingumą. Kartu turi būti garantuojamas geras atitikimas tarp darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos, kad kiekvienas apmokytas žmogus gautų darbą pagal įgytą kvalifikaciją. Priešingu atveju investicijos į mokymą yra neefektyvios. Norint efektyviai panaudoti mokymui skirtas
l÷šas, reikia tikslingai suplanuoti pri÷mimą, kad atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla atitiktų darbo rinkos poreikius.
(http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/02_Atask.%20gal.%2005.02.26 doc. Žiūr÷ta 2007 03 01).
Siekiant didinti aukštąjį išsimokslinimą turinčios darbo j÷gos konkurencingumą bei pasiūlos ir paklausos struktūrų atitikimą, svarbu tirti min÷tų specialistų pad÷tį darbo rinkoje bei šių specialybių pasirengimo dinamiką.
Darbo objektas. Magistro darbe nagrin÷jamos aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų rengimo tendencijos ir problemos.
Darbo tikslas - remiantis statistiniais duomenimis ir atliktos apklausos rezultatais įvertinti LVA Veterinarijos ir Gyvulininkyst÷s technologijos fakultetų studentų rengimo dinamiką, studijų pasirinkimo motyvus, nustatyti pagrindines priežastis, trukdančias studentams s÷kmingai baigti studijas.
Darbo uždaviniai:
• išanalizuoti literatūrinius šaltinius apie aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų rengimą ir jų pad÷tį darbo rinkoje;
• išanalizuoti gyvulininkyst÷s specialistų rengimo LVA dinamiką;
• remiantis atlikta apklausa, išsiaiškinti, kokie yra pagrindiniai LVA studentų studijų pasirinkimo motyvai;
• nustatyti priežastis, kod÷l LVA studentai nutraukia studijas;
• pateikti rekomendacijas kaip tobulinti aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų studijų tvarką ir procesą LVA.
Tyrimo metodai:
• literatūros apie aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų pad÷tį ir rengimą Lietuvoje studijavimas ir analiz÷;
• dokumentų apie aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų rengimo dinamiką statistin÷ analiz÷
• studentų tyrimo anketos parengimas; • studentų apklausos vykdymas;
Magistro tezių struktūra ir apimtis. Darbas susideda iš įvado, trijų skyrių, išvadų, literatūros sąrašo ir priedų. Darbo apimtis yra 41 puslapis.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Aukštojo mokslo perspektyvos Lietuvoje
Lietuvoje kaip ir daugumoje Europos šalių galioja binarin÷ aukštojo mokslo sistema. Aukštųjų studijų programas vykdo universitetai ar akademijos. Lietuvoje veikia 15 aukštųjų valstybinių mokyklų ir 6 nevalstybiniai universitetai. (2004–2005 m. juose studijavo apie 139 tūkst. studentų, iš jų tūkst. – nevalstybiniuose).
Į aukštąsias mokyklas priimamų studentų skaičius Lietuvoje yra aukštas, tod÷l n÷ra didel÷s konkurencijos tarp stojančiųjų: 2004 m. duomenimis, vidutinis konkursas į vieną universitetinių studijų vietą bendrajame pri÷mime buvo tik 1,32. Tačiau daug abejonių kelia kokybiniai aukštojo mokslo ir studijų rodikliai. Įvairių šaltinių duomenimis, aukštojo mokslo studijų turinys neatitinka mokslo, darbo rinkos, ir visuomen÷s poreikių.
(http://193.219.135.177/Ivertinimai/Attachments/253/VK-Veterinarija-galutinis.doc. Žiūr÷ta 2007 m. geguž÷s 03 d.).
Augant aukštųjų technologijų sektoriaus svarbai Lietuvoje, ypač aktuali tampa aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlos bei paklausos suderinamumo problema.
Siekiant ją spręsti, svarbu galimai daugiau atsižvelgti į potencialią sektorių pl÷trą bei darbdavių poreikius, o taip pat aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo problemas.
Norint didinti aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrantų) geb÷jimus prisitaikyti prie aukštas technologijas taikančios ir inovacijas naudojančios gamybos poreikių, optimizuojant šios specialistų grup÷s pasiūlos struktūrą ilgalaik÷s perspektyvos požiūriu, reikia atsižvelgti į šalies ir ES darbo rinkos tendencijas.
Aukštasis mokslas teikia platesnę socialinę ir ekonominę naudą, nei ją gauna asmenys, esantys aukštojo mokslo sistemoje, tod÷l valstyb÷s reguliuoja ir skatina aukštąjį mokslą. Studentai, darbdaviai ir kiti visuomen÷s sluoksniai turi būti garantuoti aukštojo mokslo teikiamų kvalifikacijų kokybe. Nors aukštąjį mokslą įgiję asmenys darbo rinkoje konkuruoja geriausiai, tačiau darbdaviai ne visada gali surasti reikalingos aukštos kvalifikacijos specialistų.
1.2. Studijų metu įgyto pasirengimo profesinei veiklai vertinimas
Praktikoje pastaruoju metu vis daugiau imama kalb÷ti ne apie darbuotojo kvalifikacijas, o apie jo kompetencijas, kurios reiškiasi tam tikrais darbuotojo veiklos rezultatais, sugeb÷jimu atlikti veiksmus bei efektyviai panaudoti savo pastangas. Kompetencijos sąvoka padeda įvardinti
žmogaus profesines galias praktin÷je veikloje, kurios gali būti išvystomos, o būtent to ir yra siekiama studijų proceso metu.
Studijų metu įgyti šie bendrojo pasirengimo praktinei veiklai komponentai:
1) dalykin÷ kompetencija į kurią įeina labai specifiniai mok÷jimai arba įgūdžiai, reikalingi konkrečiai vienai profesijai, į šią grupę įtrauktos specifin÷s žinios, kurių reikia studijų programų absolventams, t.y. finansin÷s, vadybin÷s žinios.
2) praktinis pasirengimas veiklai, kurį sudaro keli lygiai:
• Asmeninio lygmens dalykai – tai yra bazin÷s kvalifikacijos, žmogaus aukščiausio lygio geb÷jimai: kritinis, analitinis, kūrybinis mąstymas, savarankiškas darbas, laiko planavimas, užsienio kalba tai yra ilgą laiką naudotinos žinios, geb÷jimai, įgūdžiai, požiūriai ir vertybin÷s orientacijos, lemiančios visapusišką asmenyb÷s ugdymą, jos profesinį lankstumą ir mobilumą;
• Organizacijos lygmens dalykai – tokie įgūdžiai ir geb÷jimai, kurie žmogui padeda lengviau įsijungti į naują darbo kolektyvą bei tapti organizacijos gyvenimo dalyviu, – tai yra komunikacinio pobūdžio žinios ir įgūdžiai;
• Visuomen÷s lygmens dalykai – tokios žinios ir mok÷jimai, kurie padeda suprasti žmogų supančią aplinką, joje galiojančius įstatymus. 3) bendras aukštasis universitetinis parengimas. Siekiant išugdyti įgudusius ir išsilavinusius ir gerai informuotus specialistus. Tam būtina pl÷sti humanistinio lavinimo spektrą bei peržiūr÷ti profesinių ir bendrojo lavinimo dalykų santykį studijų programose. (Laužackas, 1999).
1.3 Priemon÷s efektyvesniam aukštųjų mokyklų specialistų rengimui
Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu, Darbo ir socialinių tyrimų institutas atlieka sisteminius specialistų su aukštuoju išsilavinimu tyrimus. Išnagrin÷tos aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo Europos Sąjungos šalyse tendencijos, jos palygintos su Lietuvos aukštųjų mokyklų rengiamų specialistų kiekybiniais ir kokybiniais parametrais.
Šiuo metu Lietuvoje aukštųjų mokyklų absolventai dar n÷ra tinkamai parengiami šiuolaikin÷s darbo rinkos sąlygomis. Aktualiausios problemos yra nepakankamos specialistų
kvalifikacijos, o ypač nepakankamas praktinis specialistų pasirengimas. Absolventai pažymi, kad jiems labiausiai nepakanka techninių profesijos žinių, teisinių bei finansinių žinių ar verslo administravimo žinių. Vienas iš būdų pagerinti esamą situaciją būtų aukštųjų mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimas rengiant specialistus aukštosiose mokyklose. Tačiau didžioji dauguma darbdavių, nors ir nusiteikę prisid÷ti, tačiau linkę tą daryti pasyviai.
(http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf. Žiūr÷ta 2007 vasario 25 d.)
Nepakankamą aukštųjų mokyklų bendrąjį universitetinį išsilavinimą pabr÷ž÷ dviejų tipų darbdaviai: vieni atstovavo įmones, kuriuose planuojama pl÷stis keičiant gamybos profilį; kiti atstovavo įmones, kurioms, subjektyviais vertinimais, ateityje gali būti aktualus personalo profesinis pasirengimas bei konkrečių specialybių specialistų įdarbinimas.
Kaip jau pasteb÷ta anksčiau, su kvalifikuotų specialistų stoka tikisi susidurti įmon÷s, kuriose numatytas pl÷timasis nekeičiant profilio arba intensyvus pl÷timasis diegiant naujas technologijas. Sparčiai kintantys reikalavimai specialistams gali sukurti situacijas, kai jų profesinis pasirengimas neatitiks naujų sąlygų. Tokiems specialistams reikalingas kvalifikacijos tobulinimas bei naujos darbo patirties įgijimas, kurių jauni specialistai neturi. Specialistai, kurių kvalifikacijas reik÷tų tobulinti, sudaro apie trečdalį visų įdarbintų aukštąjį išsilavinimą įgijusių darbuotojų tarpe.
Suprantamas darbdavių noras tur÷ti ne tik kvalifikuotą specialistą, bet kad šis tęstų tobulinimąsi nenutraukdamas darbo įmon÷je. Darbdaviai pageidautų, kad jaunieji specialistai kvalifikacijas tobulintų darbo vietoje, mokytųsi neakivaizdžiai arba per nuotolinį mokymą, kitos tobulinimosi formos gal÷tų būti seminarai, įvairūs kursai, išvykos į užsienio firmas, stažuot÷s.
Buvo pasiūlyta į studijų programas įtraukti daugiau praktinių užsi÷mimų, studijų metu teoriją derinti su praktika. Darbdavių siūlymas geriau sutvarkyti ir organizuoti praktikas, gerinti jų kokybę, kad praktinis mokymas tur÷tų būti privalomas ir neformalus. Tai būtų galima realizuoti įvairiausiomis priemon÷mis: skatinant darbdavius priimti studentus į praktiką, iš kitos pus÷s, skatinant studentus į praktiką žiūr÷ti atsakingai. Tur÷tų būti griežtesni reikalavimai praktiniam pasirengimui ir pakankama materialin÷ baz÷ praktin÷ms užduotims atlikti. Darbdavių nuomone, lankstesn÷s studijų programos bei studentų darbas studijų metu taip pat pad÷tų sukaupti praktinį patyrimą, reikalingą jų būsimam darbui.
(http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf. Žiūr÷ta 2007 vasario 25 d.)
Specialistų rengimo aukštojoje mokykloje tobulinimui pasitarnautų daugelio socialinių partnerių bendradarbiavimas. Tuo tur÷tų būti suinteresuoti ir darbdaviai, ir mokymo įstaigos.
Siūlomos bendradarbiavimo formos ir priemon÷s gali būti įvairios: studentų siuntimas į praktiką, aukštųjų mokyklų d÷stytojų įtraukimas į gamybą, aukštos kvalifikacijos specialistų k÷limas įvairiuose kursuose. Taip pat siūloma pasinaudoti užsienio šalių aukštųjų mokyklų patirtimi, pagal galimybes bendradarbiauti su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis. Tur÷tų būti siūloma daugiau įvairesnių studijų programų, kuriose būtų atsižvelgta į trūkstamas žinias ir įgūdžius (ekonominių, teisinių žinių, darbo komandoje, analitinio mąstymo).
Studijų kokybę taip pat gal÷tų pagerinti laikas nuo laiko atnaujinamos studijų programos, kurios gal÷tų būti lankstesn÷s, atsižvelgtų į naujas technologijas specialybių srityje ir t.t. (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf. Žiūr÷ta 2007 vasario 25 d.)
Pasiruošusius jaunus specialistus reik÷tų stengtis išsaugoti Lietuvos darbo rinkai. Priemon÷mis gal÷tų tapti gabių studentų skatinimas, motyvavimas per mokesčių lengvatas ir kt. priemones.
1.4 Žem÷s ūkio specialistų pad÷tis Lietuvoje
Lietuvos žem÷s ūkio restruktūrizacija, rinkos santykių pl÷tra, šalyje vykstantys procesai, susiję su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, kiti vidaus ir išor÷s ekonominiai veiksniai l÷m÷ kaimo gyventojų užimtumo pokyčius.
Darbo j÷ga yra svarbiausias ūkin÷s veiklos veiksnys, be kurio kiti gamybos veiksniai – žem÷, darbo įrankiai, kapitalas – yra tiktai nenaudojami daiktai. Tobulindamas gyvenimo ir ūkininkavimo sąlygas, žmogus tuo pačiu metu ugdo save, tobulina savo įvairias žmoniškąsias savybes ir sugeb÷jimus. Būtent šie sugeb÷jimai domina žem÷s ir darbo priemonių savininkus, verčia juos pirkti rinkoje darbo j÷gą. Kuo daugiau išlavintos fizin÷s, intelektualin÷s ir dvasin÷s žmogaus savyb÷s, tuo pačiu aukštesn÷ rinkoje jo darbo j÷gos vert÷ ir kaina. (Martinkus ir kt.,1996).
Gyventojai pagal užimtumą skirstomi į aktyvius ir neaktyvius. Aktyvūs gyventojai gali būti užimti, t.y. tur÷ti darbą ir būti bedarbiai. Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavyb÷s formų, įmon÷se, įstaigose, organizacijose bei ūkiuose. Bedarbiai – darbingi asmenys, kurie neturi darbo , bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įdarbinimo įstaigose ar apskaitomi kitais būdais. (Martinkus ir kt., 2002).
Per 1997–2003 metus užimtųjų žem÷s ūkyje sumaž÷jo apie 36 proc. Pastaruoju metu žem÷s ūkio darbo j÷gos balansui didžiul÷s įtakos tur÷jo veiksniai, susiję su integraciniais procesais.
Nors užimtumas žem÷s ūkyje maž÷ja, tačiau šis sektorius vis dar yra pagrindinis kaimo žmonių pajamų šaltinis. 2003 m. visuotinio žem÷s ūkio surašymo duomenimis, ūkininkų ir šeimos ūkiuose dirbo 519,9 tūkst. darbuotojų : 48 proc. vyrų; 52 proc. moterų.
Daugumos ūkininkų ir šeimos ūkiuose užimtų darbuotojų statusas – ūkininkaujantys asmenys ir jų šeimos nariai (511,3 tūkst.). Nuolatinių samdomų darbuotojų buvo tik 4,1 tūkst., o laikinų samdomų darbuotojų – 4,5 tūkst. Dauguma žem÷s ūkio darbuotojų, dirbančių ūkininkų ar šeimos ūkiuose, dirba ne visą darbo laiką (dirbančių visą darbo laiką buvo 14,7 tūkst., ne visą – 505,2 tūkst.). Ne visą darbo laiką dirbančiųjų struktūroje dominuoja trumpesnis kaip 2 val. darbas (37 proc.) arba nuo 2 iki 4 val. trukm÷s darbas (36 proc.). Tik 8 proc. užimtųjų dirba 8 val. per dieną.
2006 m. pradžioje kaime gyveno 1 mln. 134 tūkst. gyventojų – 9,5 tūkst. mažiau negu ankstesniais metais. Kaime, kaip ir mieste, daugiau žmonių miršta negu gimsta, o kas ketvirtas kaimo gyventojas yra 60 metų ir vyresnio amžiaus. Darbingo amžiaus žmonių kaime 2005 m. pradžioje buvo 649,8 tūkst. arba 57 proc. Dirbančiųjų kaime maž÷ja, nes dalis migruoja į miestus ir užsienį, o likusiųjų sukuriamas darbo našumas yra menkas. Praeitais metais nedarbas mieste ir kaime sumaž÷jo. 2005 m. nedarbo lygis kaime buvo 7,6 proc., 2004 m. – 9,7 proc. Bedarbių kaime, 2004 m. buvo 46,3 tūkst., 2005 m. – 35,5 tūkst. Tačiau nedarbo ir bedarbių emigracija, d÷l kurios ÷m÷ trukti darbo j÷gos. Nemaža dalis bedarbių yra nekvalifikuoti.
(http://www.bendruomenes.lt/news.php?id=34639&strid=11791. Žiūr÷ta 2007 m. vasario 15 d.) Pirmąjį 2006 m. ketvirtį žem÷s ūkyje, miškininkyst÷je dirbo – 191,4 tūkst., arba 12,9 proc. visų užimtųjų. Pastaraisiais metais daugiausia sumaž÷jo asmenų, dirbančių žem÷s ūkyje, skaičius. Pirmąjį 2003 m. ketvirtį šia veikla užsi÷m÷ beveik 17, o pirmąjį 2005 m. ketvirtį – 13,8 proc. visų užimtųjų.
Kaimo gyventojų užsi÷mimo pobūdis keičiasi. Pl÷tojantis kaimo turizmui, kuriantis kaimo teritorijose žem÷s ūkio produkcijos perdirbimo įmon÷ms, vis daugiau kaimo gyventojų užsiima kitomis veiklomis. D÷l to maž÷ja šių gyventojų, užsiimančių žem÷s ūkio veikla, dalis. Jei prieš 4 metus žem÷s ūkio, miškininkyst÷s veikla užsi÷m÷ 53 proc. kaimo gyventojų, tai pirmąjį 2006 m. ketvirtį šia veikla užsi÷m÷ 41,1 proc. kaimo gyventojų.
(http://www.db.stat.gov.lt/sips/leid/p2012006i/p2012006I_analitine_apzvalga.htm. Žiūr÷ta 2007 m. kovo 3 d.)
Lietuva turi geras sąlygas pl÷toti stabilią ir produktyvią gyvulininkystę. Tačiau jos efektyvumas ir konkurencingumas palyginus su Europos Sąjungos šalimis dar n÷ra aukštas.
L÷tai kuriasi specializuoti pienininkyst÷s ūkiai, didelis pieno gamybos sezoniškumas. Šalyje veisiamų pieno-m÷sos veislių galvijų m÷sos paklausa užsienio ir vidaus rinkose ribota. Nestabilus kiaulių ūkis. Aukšta gyvulininkyst÷s produkcijos gamybos savikaina. Žem÷s ūkio specialistų rengimas priklausys nuo ūkininkavimo formų raidos, žem÷s ūkio gamybos struktūrų, mastu bei poreikio žem÷s ūkyje, kaimo gyventojų demografin÷s pad÷ties ir užimtumo būkl÷s, biudžeto ir kitų l÷šų, skiriamų žem÷s ūkio mokymo sistemai išlaikyti.
Dabartin÷ žem÷s ūkio mokymo sistema apima :
• specializuotą vidurinį žem÷s ūkio mokymą žem÷s ūkio mokyklose ; • specializuotas aukštąsias neuniversitetines studijas kolegijose ;
• specializuotas aukštąsias žem÷s ūkio studijas universitetuose (pagrindin÷s bakalauro, profesines specializuotas studijas, magistrantūrą ir doktorantūrą).
Žem÷s ūkyje, kur ūkininkavimas yra ne vien tik ūkin÷ veikla, bet kartu ir gyvenimo būdas – žinios ir profesionali patirtis yra didel÷ vertyb÷. Vis did÷jančiam ūkininkų ūkių skaičiui kasmet reikia vis daugiau universalių žinių turinčių specialistų. Ūkininkas vienas atlieka tris vaidmenis: jis yra ūkio savininkas, ir vadybininkas-administratorius, ir darbininkas, tuo pačiu negali būti vien agronomu, technologu ar inžinieriumi. Jis turi išmanyti augalininkystę, gyvulininkystę, ekonomiką ir kitas sritis. Ūkininkas vienas atlieka tris vaidmenis: jis ir ūkio savininkas, ir vadybininkas-administratorius, ir darbininkas. Būtent iš to trilypumo ir išplaukia poreikis ne tik bendroms ekonomikos ir vadybos, bet ir specialioms žinioms įgyti, sugeb÷ti valdyti modernias technologijas. Žinių bagažas turi būti įvairiapusiškas, tod÷l pats gyvenimas verčia būti aktyviems ir nuolat atnaujinti žinias, nes tobulinimasis turi būti tęstinis. Šiame procese ypač didelis vaidmuo tenka ir teks kaimo bendruomenei, jos ugdymui.
Užsiimant verslu, nuo išsimokslinimo didele dalimi tiesiogiai priklauso ir ūkio pajamos. Tyrimai rodo, kad pajamų lygis ir jų struktūra priklauso ne tik nuo gyvenamosios vietos, namų ūkio sud÷ties ir dydžio, žmonių amžiaus, bet ir nuo išsimokslinimo. Tarp išsimokslinimo ir gyvenimo lygio egzistuoja labai ryški priklausomyb÷.
Per÷jus prie individualaus ūkininkavimo, specialistų, užimtų žem÷s ūkio aptarnavimo sferoje, skaičius did÷s palyginus su specialistų skaičiumi, tiesiogiai dirbančių žem÷s ūkyje. Tai l÷m÷ buvusiems savininkams nuosavyb÷s teisių į žemę atkūrimas ir prasid÷jusi kriz÷ pramon÷s
įmon÷se. Tačiau tai tur÷tų būti tik proporcijų pasikeitimas, o ne absoliutus specialistų skaičiaus did÷jimas, nes vyksta natūrali kaita ir dalis specialistų keičia veiklos pobūdį.
Ekonomin÷ kaimo regionų pl÷tra bei žmonių gyvenimo kokyb÷ priklauso ir nuo įgyto išsimokslinimo. Kaimo gyventojų išsimokslinimo lygis labai žemas. Tokia situacija susiklost÷, tod÷l, kad aukštesnį išsilavinimą įgiję kaimo jaunuoliai lieka gyventi ir dirbti mieste. Aukštąjį išsimokslinimą turintys jauni žmon÷s neskuba įsidarbinti žem÷s ūkio įmon÷se d÷l mažo darbo užmokesčio, socialinių garantijų nesilaikymo, labai neaiškios žem÷s ūkio įmonių perspektyvos bei kitų priežasčių. Didel÷ dalis Lietuvos žemdirbių neturi specialaus profesinio išsilavinimo, ypač jiems trūksta profesinių ir vadybos žinių. Kaimui senstant, jaunimas, norintis čia įleisti šaknis ir užtikrinti savo šeimai ilgalaikį pragyvenimo šaltinį, turi matyti gyvenimo kaime perspektyvą. Norint dirbti ir sukurti stabilią ateitį, reikia pad÷ti, kad kaimo švietimas neitų įvykiams iš paskos, siūlyti įvairias naujas galimybes, skatinti pasinaudoti valstyb÷s ir ES
teikiama parama bei įsisavinti ir kitas verslo
sritis.(http://ev.lzuu.lt/mokveikla/EVF%20tyrimai2004/006.htm. Žiūr÷ta 2007 01 28 d.)
Tiriant išsimokslinimo ir darbo perspektyvos sąryšį, išsimokslinimą reikia vertinti kaip tam tikrą valstyb÷s investiciją į intelektualinio bei ekonominio šalies potencialo vystymą. Sprendžiant užimtumo klausimus kaime, būtinas atskirų kvalifikacijų darbuotojų paklausos – pasiūlos derinimas, priartinant profesinį mokymą prie atskirų teritorijų rinkos poreikių.
D÷l žemo išsimokslinimo lygio kaimo gyventojams kur kas sunkiau prisitaikyti prie rinkoje vykstančių pokyčių, persiorientuoti ir užsiimti naujomis ūkininkavimo formomis, alternatyvia žem÷s ūkiui ekonomine veikla. Kaimo gyventojų skaičius pasaulyje nuolat maž÷ja, tod÷l būtina mesti iššūkį pasenusiam požiūriui į „atsilikusį kaimą“ ir investuoti į žinias, siekti didesnio ekonomin÷s veiklos įvairinimo bei nusiteikti pasinaudoti visais galimais finansiniais instrumentais.
Kaimo gyventojų pajamų did÷jimas ir demografin÷s situacijos ger÷jimas siejamas su agrarinio sektoriaus restruktūrizavimu ir modernizavimu, kaimo ekonomin÷s veiklos įvairinimu, racionalia socialine sauga. Sustipr÷jusi Lietuvos ekonomika ir ES struktūrinių fondų parama sudarys palankesnes kaimo pl÷tros sąlygas. Tačiau skurdui kaime sumažinti vien finansinių galimybių neužtenka. Didesnį d÷mesį reikia skirti kaimo gyventojų ekonominiam aktyvumui skatinti. Reikia daugiau investuoti į žemdirbių bei kitų kaimo gyventojų švietimą, kvalifikacijos k÷limą bei konsultavimą, kad jie gal÷tų tinkamai pasinaudoti teikiama ES
struktūrinių fondų parama, spartinti inovacijų pl÷trą. Svarbu skatinti kaimo žmonių aktyvumą.(http://ev.lzuu.lt/mokveikla/EVF%20tyrimai2004/006.htm. Žiūr÷ta 2007 01 28 d.)
Tod÷l norint užtikrinti tolygią kaimo ekonominę ir socialinę pl÷trą, būtina didinti kaimo žmonių sugeb÷jimą dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis, pl÷sti šviet÷jišką veiklą, tobulinti žemdirbių konsultavimo sistemas, užtikrinti žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų kokybišką ir nuolatinį informavimą, o žemdirbių mokymas bei konsultavimas turi tapti kaimo pl÷tros, pažangos žem÷s ūkyje įgyvendinimo priemone. Visose Vakarų Europos šalyse žemdirbių konsultavimas ir švietimas yra valstyb÷s remiamas ir laikomas vienu iš pagrindinių prioritetų.
Visose gyvulininkystę plečiančiose šalyse didelis d÷mesys skiriamas gyvulininkyst÷s produkcijos kokyb÷s gerinimui. Tik moksliniais tyrimais pagrindus įvairių pašarų ruošimo technologijų įtaką gyvulininkyst÷s produkcijai, jos kokybei ir žmonių sveikatai galima tik÷tis sukurti efektyvias ekonominiu požiūriu pašarų gamybos ir gyvūnų š÷rimo priemones bei gaminti ekologiškai švarią gyvūninę produkciją. Pastarųjų metų esminiai ūkiniai pokyčiai Lietuvoje, užsienio šalių ekspertų bei konsultantų išvados rodo, kad pagal šiandieninę sampratą dauguma esamų žem÷s ūkio paskirties gyvūnų laikymo sistemų, m÷šlo tvarkymo technologijų yra pasenę, nebeatitinka ūkinių, ekologinių, griežt÷jančių gyvūnų gerov÷s reikalavimų. Naujai besikuriantys privatūs ūkiai rekonstruoja ar stato naujas fermas neišvengdami pasenusių stereotipų ir klaidų. Būtina kritiškai įvertinti ir ieškoti sprendimų esamiems trūkumams ir negerov÷ms šalinti, paruošti mokslo pasiekimais paremtas rekomendacijas. Šiandien Vakarų šalyse visuotinai pereinant prie tausojančios žemdirbyst÷s ir visapusiškai skatinant ekologinį ūkininkavimą yra skiriamos didel÷s l÷šos, dirba įvairių profilių mokslo institucijos. Gyvulininkyst÷ čia užima centrinę vietą. Be mokslinių tyrimų fermų lygyje neįmanomas ir bendrų tausojančio ar ekologinio ūkio vertinimo kriterijų, rekomendacijų parengimas bei jų tobulinimas.
Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą labai aktuali šalies gyvulininkyst÷s pl÷tros perspektyva. Gyvulininkyst÷s mokslui iškyla nauji uždaviniai – ieškoti pažangesnių ir efektyvesnių gyvulininkyst÷s tvarkymo, jos efektyvumo ir konkurencingumo didinimo sprendimų.
Gyvulininkyst÷s šakos pažangai spartinti Lietuvos veterinarijos akademijai būtina ruošti mokslininkus ir aukščiausios kvalifikacijos specialistus, panaudojant intelektualųjį-mokslinį potencialą, eksperimentinę bazę, laboratorijas pašarams, medžiagų apykaitai ir gyvulininkyst÷s produktams tirti. Aukščiausios kvalifikacijos specialistų ir mokslininkų ruošimas užtikrins
šalies intelektualinį savarankiškumą, ekonominio potencialo augimą, žem÷s ūkio, o ypač gyvulininkyst÷s, šakos pertvarką, kuriant ir panaudojant naujausias technologijas, didins
konkurencingumą Europos Sąjungos rinkose.
2.AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS GYVULININKYSTöS
SPECIALISTŲ RENGIMO DINAMIKA LVA.
2.1. Priimtų į LVA studentų ir LVA absolventų statistikos analiz÷.
Kiekvienais metais LVA kaip ir kitoms Lietuvos aukštosioms mokykloms, tenka spręsti studentų komplektavimo ir atrankos į pirmo kurso studijas problemas. Ir kitoms aukštosioms mokykloms šios problemos yra aktualios, nes būtina užtikrinti valstyb÷s nustatytą minimalų studentų skaičių grup÷se ir tuo pačiu užtikrinti mokyklų funkcionavimą.
2003-2007 metais priimtų į LVA studentų skaičius tolygiai augo (išskyrus 2006 metus)
1 lent. Studentų pri÷mimas į Lietuvos veterinarijos akademiją 2003-2007 metais Eil. Nr. Studijų programa 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Iš viso 1. Veterinarin÷ medicina (vientisosios studijos) 163 146 160 162 182 813 2. Veterinarin÷ medicina (magistrantūros studijos) 1 - - - - 1
3. Veterinarin÷ maisto sauga
(dienin÷s bakalauro studijos) - 44 48 53 50 195
4.
Veterinarin÷ maisto sauga (neakivaizdin÷s bakalauro studijos)
- - - - 45 45
5.
Gyvulininkyst÷s technologija (1 studijų pakopa, dienin÷s studijos) 122 118 121 122 97 580 6. Gyvulininkyst÷s technologija (1 studijų pakopa, neakivaizdin÷s studijos) 48 62 68 57 58 293 7. Gyvulininkyst÷s technologija (specialiosios profesin÷s studijos) 34 40 - - - 74 8. Gyvulininkyst÷s technologija (dienin÷s magistrantūros studijos) 22 22 59 49 39 191 9. Gyvulininkyst÷s technologija (neakivaizdin÷s magistrantūros studijos) - - 22 12 20 54
Jeigu 2003 m. į visas LVA studijų programas buvo priimta 390 studentų, tai po penkių metų – 2007 m. priimtų studentų skaičius padid÷jo iki 491 arba 20,6% (žr. 1 lent.). Tiesa, šį įstojusių studijuoti į LVA studentų prieaugį l÷m÷ naujos studijų programos – veterinarin÷s maisto saugos atidarymas 2004 metais. Per ketverius metus į LVA buvo priimti 195 veterinarin÷s maisto saugos dieninių studijų studentai ir 45 neakivaizdinio skyriaus studentai (2007 m. atitinkamai 50 ir 45). Studentų, pasirinkusių studijuoti veterinarinę mediciną studijas skaičius praktiškai liko stabilus. Tuo tarpu įstojusių į gyvulininkyst÷s technologijos abiejų pakopų studijas skaičius did÷jo iki 2005 m, o v÷liau ÷m÷ maž÷ti: 2007 m. į šią studijų programą įstojo 8 studentais mažiau nei 2003 m. (žr. 1 pav.).
1 pav. Studentų pri÷mimo į LVA 2003-2007 m. dinamika.
390 432 478 455 491 0 100 200 300 400 500 600 2003 2004 2005 2006 2007 Veterinarin÷ medicina Gyvulininyst÷s s technologija Veterinarin÷ maisto sauga viso
Pri÷mimas į antrąją studijų pakopą (magistrantūrą ir specializuotas profesines studijas) visą laiką kito: iki 2005 did÷jo, o v÷liau ÷m÷ maž÷ti. Šiuos pokyčius iš dalies sąlygojo tai, kad LVA buvo atsisakyta specializuotų profesinių studijų. Pri÷mimas į magistrantūrą, nors ir buvo padidintas, tačiau nekompensavo specializuotų profesinių studijų studentų skaičiaus (žr. 7 pav.). Išanalizavus studentų pri÷mimo į LVA dinamiką, galima teigti, kad LVA pavyksta s÷kmingai sukomplektuoti studentų kontingentą. Pageidaujančių studijuoti veterinarinę maisto saugą jaunuolių skaičius did÷ja, o pageidaujančių studijuoti veterinarinę mediciną išlieka pastovus. Tačiau neramina tai, kad pastaruoju metu prad÷jo maž÷ti norinčių
Studentų pri÷mimo į gyvulininkyst÷s technologijos specializuotas profesines ir magistratūros studijas dinamika 2003-2007 metais
34 23 22 22 0 81 0 61 0 59 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 2003 2004 2005 2006 2007 Pri÷mimas į magistrantūrą Pri÷mimas į specializuotas profesines studijas
gyvulininkyst÷s technologiją tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijose (žr. 2 pav.).
LVA absolventų statistikos 2003-2007 metais analiz÷ įgalino išryškinti ir kitas aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų rengimo problemas. Jeigu pri÷mimas į LVA pastaruoju metu nuolat did÷jo, tai baigusių abiejų pakopų studijas absolventų skaičius tur÷jo tendenciją maž÷ti: 2003 m. studijas baig÷ 233, 2004 m. – 197, 2005 m. – 217, 2006 m.189, 2007 m. – 193 absolventai (žr. 3 pav.). 2003-2007 metais įstojo 2246 studentai, tuo
3 pav. Baigusių studijas LVA absolventų dinamika 2003-2007 metais
233 197 217 189 193 0 50 100 150 200 250 2003 2004 2005 2006 2007 Veterinarijos gydytojų Gyvulininkyst÷s technologų Gyvulininkyst÷s technologijos bakalaurų Gyvulininkyst÷s technologijos magistrų Viso absolventų
tarpu studijas per šiuos metus baig÷ 1029 absolventai arba 45,8% nuo bendro įstojusių studentų skaičiaus. Praktiškai studijas LVA s÷kmingai baigia tik mažiau nei kas antras jas prad÷jęs.
2003-2007 metais veterinarin÷ medicinos absolventų skaičius buvo stabilus (svyravo nuo 69 iki 75), išskyrus 2003 m., kada studijas baig÷ 59 veterinarijos gydytojai. Iš viso min÷tu laikotarpiu veterinarines medicinos studijas prad÷jo 814 studentų, o baig÷ 344 absolventai arba 42,3% visų įstojusiųjų (žr.4 pav.).
4 pav. Prad÷jusių ir baigusių veterinarin÷s medicinos studijas santykis 2003-2007 metais.
164 59 146 71 160 69 162 75 182 70 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 2003 2004 2005 2006 2006 Prad÷jo veterinarin÷s medicinos studijas Baig÷ veterinarin÷s medicinos studijas
2003-2007 metais gyvulininkyst÷s technologijos pirmos ir antros pakopos studijas baig÷ 685 absolventai: 478 gyvulininkyst÷s technologijos bakalaurai, 94 gyvulininkyst÷s technologai ir 113 gyvulininkyst÷s technologijos magistrų. Labiausiai svyravo (maž÷jo) baigusių gyvulininkyst÷s technologijos bakalauro studijas absolventų skaičius. Jeigu 2003 m. baig÷ 110 bakalaurų, tai 2007 m. – tik 75. Gyvulininkyst÷s technologijos magistrų skaičius augo, bet turint omenyje, kad nuo 2005 metų nebebuvo rengiami gyvulininkyst÷s technologai, baigusių antros pakopos gyvulininkyst÷s technologijos studijas skaičius nedid÷jo. Gyvulininkyst÷s technologijos specialyb÷s absolventai sudar÷ 57,5% visų įstojusių į šią specialybę per min÷tą laikotarpį. Tačiau santykis tarp įstojusiųjų į Gyvulininkyst÷ technologijos fakultetą ir jį baigusiųjų (absolventų) atskirais metais ženkliai svyravo: 2003 m. absolventai sudar÷ 76,9% įstojusiųjų, tai 2006 m. tik 47,5% (žr. 5 pav.).
5 pav. Prad÷jusių ir baigusių gyvulininkyst÷s technologijos studijas santykis 2003-2007 metais
226 174 242 126 270 148 240 114 214 123 0 50 100 150 200 250 300 2003 2004 2005 2006 2007 Prad÷jo gyvulininkyst÷ technologijos studijas Baig÷ gyvulininkyst÷ technologijos studijas
Studentų, pradedančių studijas LVA ir absolventų statistikos analiz÷ leidžia padaryti išvadą, kad viena didžiausių problemų rengiant aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistus yra didelis studentų, nutraukiančių studijas procentas. Ypač didelis atotrūkis tarp pradedančių studijas ir jas baigiančių veterinarin÷s medicinos ir gyvulininkyst÷s technologijos bakalauro studijose. Didelis studentų „nubyr÷jimas‘ apsunkina LVA pilnai realizuoti strateginį tikslą – parengti pakankamai aukštos profesin÷s kompetencijos gyvulininkyst÷s specialistų.
2.2. Darbdavių nuomon÷ apie aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų poreikį. 2006- 2007metais LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra atliko LVA absolventų potencialių darbdavių tyrimą. Tyrimo tikslas buvo nustatyti kaip LVA Veterinarijos ir Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto absolventų profesin÷s karjeros galimybes ir perspektyvas vertina jų potencialūs darbdaviai, kokius jie mato LVA absolventų profesinio pasirengimo pliusus ir minusus.
LVA absolventų potencialių darbdavių tyrimas vyko naudojant internetin÷s ir tiesiogin÷s apklausos metodus. Pirmame tyrimo etape analizuojant internetinius ir kitus šaltinius buvo identifikuotos pagrindin÷s LVA Veterinarijos ir Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto absolventų darbdavių grup÷s, nustatyti potencialių darbdavių adresai, užmegzti betarpiški kontaktai su svarbiais respondentais.
Dalis anketų buvo siunčiamos darbdaviams elektroniniu paštu, kita dalis – įteikta „Karjeros dienų“, vykusių LVA metu. Prieš siunčiant anketas elektroniniu paštu, buvo stengiamasi susisiekti su respondentais telefonu ir paaiškinti tyrimo tikslus bei procedūras. Darbdavių tyrimas parod÷, kad nors elektronin÷ apklausa reikalauja mažiau darbo ir laiko sąnaudų bei įgalina apr÷pti didesnį respondentų ratą, tačiau jos efektyvumas buvo kur kas mažesnis, nei tiesiogin÷s apklausos. Tik 16,7 proc. išsiųstų elektroninių paštu anketų grįžo užpildytos.
Iš viso pavyko apklausti 54 LVA absolventų potencialius darbdavius. Dauguma
6 pav. Darbdavių nuomon÷ apie gyvulininkyst÷s technologijos specialistų pakankamumą (proc.)
12,9 67,74 0 19,35 Pakankamai Trūksta Yra per daug Negaliu atsakyti
respondentų (67,74%) buvo įsitikinę, kad aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų Lietuvoje trūksta, o gerokai mažesn÷ dalis (12,90%) man÷, kad jų yra pakankamai. Nei vienas apklausiamas darbdavys neteig÷, kad šių specialistų yra per daug (žr. 6 pav.). Panašiai darbdaviai vertino gyvulininkyst÷s specialistų poreikį ateityje: didesn÷ pus÷ respondentų (54,84%) man÷, kad tokių specialistų poreikis ateityje did÷s, o ketvirtadalis (25,81%) apklaustų darbdavių buvo įsitikinę, kad poreikis bus toks pat. Tiesa, keletas respondentų (9,68%) prognozavo, kad ateityje gyvulininkyst÷s technologijos specialistų paklausa maž÷s (žr. 7 pav.). Apklausoje siek÷me išsiaiškinti, kokios priežastys lems gyvulininkyst÷s
7 pav. Darbdavių prognoz÷ apie gyvulininkyst÷s technologijos specialistų poreikį ateityje (proc.)
54,84 9,68 25,81 9,68 Did÷s Maž÷s Bus toks pat Negaliu atsakyti
technologų poreikio did÷jimą ateityje. Svarbiausiomis priežastimis, įgalinančiomis
8 pav. Darbdavių nurodytos priežastys, tur÷siančios įtakos gyvulininkyst÷s technologų poreikio augimui (proc.) 23,08 30,77 41,02 2,56 2,56 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1 Did÷jančios investicijos į gyvulininkyst÷s pl÷trą Naujų pažangesnių technologijų diegimas Didesni kokyb÷s reikalavimai gyvulininkyst÷s produkcijai Gyvulininkyst÷ ūkių koncentracija
Ekologin÷s gyvulininkyst÷s pl÷tra
optimistiškai vertinti šių specialistų perspektyvas, respondentai nurod÷ did÷jančius kokyb÷s reikalavimus gyvulininkyst÷s produkcijai (41,02%), būtinumą diegti naujas pažangias
technologijas (30,77%) bei did÷jančias investicijas į gyvulininkyst÷s pl÷trą (23,08%). Tuo tarpu, ekologin÷s gyvulininkyst÷s pl÷tra (2,56%) ir gyvulininkyst÷s ūkių koncentracija (2,56%) respondentų nuomone netur÷s didesn÷s įtakos aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų poreikio augimui. (žr. 8 pav.).
Veterinarijos gydytojų poreikį respondentai vertino skirtingai. Daugiau nei trečdalis (34,8%) į anketos klausimus atsakiusiųjų teig÷, kad veterinarijos gydytojų šiuo metu yra pakankamai. Kiek mažiau (30,4%) buvo įsitikinę, kad šių specialistų trūksta. Tačiau ženklus procentas (26,1%) teig÷, kad veterinarijos specialistų truks ateityje (žr. 9 pav.).
9 pav. Darbdavių nuomon÷ apie LVA absolventų – veterinarijos gydytojų pakankamumą (%)
34,8 30,4 26,1 8,7 Specialistų yra pakankamai Specialistų trūksta Specialistų truks ateityje Negaliu atsakyti
Su veterinarijos specialistų poreikio problema buvo susijęs kitas anketos klausimas: ar pastaruoju metu darbdaviams buvo sunku rasti ir įdarbinti veterinarijos gydytoją. Darbdaviai gal÷jo pasirinkti keturis atsakymų variantus:
• Taip, sunku;
• Ne, sunkumų nekilo; • Iš dalies sunku;
• Tokių specialistų neprireik÷;
Vienodas skaičius respondentų tvirtino, kad rasti ir įdarbinti veterinarijos specialistą yra sunku (30,4%) arba iš dalies sunku (30,4%). Ženkliai mažiau (17,4%) apklausoje dalyvavusių darbdavių tvirtino, kad įdarbinant veterinarijos specialistą sunkumų nekilo. Penktadalis respondentų (21,8%) su šia problema nesusidūr÷ (žr. 10 pav.).
10 pav. Darbdavių nuomon÷ apie veterinarijos specialistų įdarbinimo galimybes (%)
30,4
30,4 17,4
21,8
Iš dalies sunku Taip, sunku
Ne, sunkumų nekilo Tokių specialistų neprireik÷
Darbdavių atsakymai leidžia padaryti išvadą, kad veterinarijos specialistai turi paklausą darbo rinkoje ir jų poreikis išliks stabilus ateityje. Daugiau kaip pus÷ apklaustų darbdavių susidūr÷ su didesn÷mis ar mažesn÷mis problemomis ieškodami veterinarijos specialistų. Tod÷l, manytume, kad priimamų į LVA veterinarin÷s medicinos studijas studentų skaičius ateityje netur÷tų būti mažinamas, o, gal būt, priešingai net truputį didinamas.
2006-2007 metais atliktas LVA Veterinarijos ir Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto absolventų ir jų potencialių darbdavių tyrimas patvirtino iškeltą hipotezę, kad aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų pad÷tis darbo rinkoje ger÷ja: did÷ja jų poreikis, darbdaviai geriau vertina jų profesinę kompetenciją.
3. LVA STUDENTŲ STUDIJŲ NUTRAUKIMO MOTYVAI IR
PRIEŽASTYS
3.1.Tyrimo metodika ir organizavimas.
Siekdami išsiaiškinti, kokios problemos trukdo s÷kmingoms studijoms, nustatyti priežastis, kod÷l ženklus LVA studentų procentas nutraukia studijas 2007 m. rugs÷jo – 2008 m. vasario m÷nesiais atlikome LVA veterinarin÷s medicinos ir gyvulininkyst÷s technologijos studijų programų studentų apklausą. Apklausa vyko anketavimo metodu. Buvo parengta apklausos anketa, kurioje didžiausias d÷mesys skirtas specialyb÷s pasirinkimo motyvams ir studijų nutraukimo priežastims (žr. 1 priedą).
Anketa – klausimų, kuriuos sujungia tyr÷jo siekimas ištirti kokį nors socialinį reiškinį ar procesą, visuma. Taikant anketavimą, kaip sociologin÷s informacijos rinkimo būdą, respondentai patys (raštu) atsako į tyr÷jo pateiktus anketos klausimus. Anketin÷ apklausa gali būti grupin÷ ir individuali. Grupinę apklausą galima vykdyti respondentų darbo, mokymosi, laisvalaikio praleidimo ir kt. vietose.
Grupin÷s anketin÷s apklausos privalumai: 1. Užtikrina pakankamą atrankos dydį.
2. Šimtaprocentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis. 3. Galimyb÷ apklaus÷jui instruktuoti respondentus.
4. Galimyb÷ respondentams konsultuotis su apklausos organizatoriumi.
5. Galimyb÷ apklaus÷jui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į klausimus, eigą, gauti papildomą informaciją steb÷jimo būdu.
6. Pagal respondentų reakciją preliminariai spręsti apie problemos reikšmingumą. 7. Anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis nei interviu.
Metodo trūkumai
1. Apklaus÷jo įtaka respondentams.
2. Laiko limitas; atsakant į anketos klausimus laikas ribojamas.
3. Aplinkos įtaka, nes dažnai anketuojama ne įprastin÷je, bet rašymui tinkamoje vietoje.
4. Respondentai būgštauja, kad jų asmenyb÷ bus identifikuota, tod÷l jų atsakymų patikimumas kartais nežinomas.
Klausimų turinys, jų formulavimas, seka ir tarpusavio ryšys anketos struktūroje turi atitikti tam tikrus reikalavimus:
1) Turi būti išlaikytas būtinumo ir pakankamumo, užtikrinant empirinį hipotezių tikrinimą ir tyrimo programoje iškeltų uždavinių sprendimą.
2) Konstruojant anketą, būtina atsižvelgti į socialines psichologines respondentų ypatybes.
Priklausomai nuo klausimų pateikimo tikslų, jie klasifikuojami pagal turinį ir funkcijas. Pagal turinį pateikiami klausimai apie žinias, elgesį, nuomones. Funkciniai klausimai padeda spręsti klausimus, susijusius su apklausos proceso valdymu.
Pagal anketos užpildymo techniką skiriami atviri ir uždari klausimai. Atviri klausimai respondentams suteikia galimybę savarankiškai formuluoti atsakymą, kuris atspindi jo stilių. Uždaruose klausimuose pateikiami galimi atsakymų variantai.
Tyrimo metu buvo apklausta po 15 1-4 kursų Veterinarijos ir Gyvulininkyst÷s technologijos fakultetų studentų, kurie buvo nutraukę metams studijas, o v÷liau grįžo tęsti mokslų Akademijoje. Didesn÷ dalis respondentų (56,7%) buvo iš Kauno ir kitų Lietuvos didmiesčių , kiek mažiau apklaustųjų (43,3%) atvyko studijuoti į LVA iš provincijos (rajono centrų, miestelių, kaimų (žr.11 pav.).
11 pav. Duomenys apie apklausoje dalyvavusių studentų gyvenamąją vietą prieš studijas (%)
26,7
30 10
33,3 Iš Kauno
Iš kito didmiesčio Iš rajono centro Iš miestelio, kaimo
3.2. Respondentų studijų programos pasirinkimo motyvacija.
Vienu pagrindiniu tyrimo uždaviniu buvo išsiaiškinti respondentų studijų pasirinkimo motyvaciją. K÷l÷me hipotezę, kad viena iš priežasčių, kod÷l respondentams teko
12 pav. Respondentų atsakymai į klausimą: ar specialyb÷, kurią studijuojate yra ta, kurią išsirinkote prieš stojant į šią aukštąją mokyklą?“ (%)
73,3 6,67 13,3 6,67 Taip Ne Artimą išsirinktai specialybei Sunku pasakyti
nutraukti studijas – neapgalvotas atsitiktinis studijų programos pasirinkimas, kuris gal÷jo įtakoti nepakankamą studijų motyvaciją.
Į klausimą: „ar specialyb÷, kurią studijuojate yra ta, kurią išsirinkote prieš stojant į šią aukštąją mokyklą?“, didžioji dauguma (73,3%) respondentų atsak÷ teigiamai. 13,3% respondentų teig÷, kad studijuoja artimą prieš stojimą pasirinktai specialybę. Tik 2 respondentai buvo įsitikinę, kad jie pasirinko kitą studijų programą, nei planavo anksčiau (žr.12 pav.).
Respondentų taip pat klaus÷me, ar prieš stodami į LVA, jie buvo susipažinę su būsima specialybe. Susipažinę ar gerai susipažinę su būsima specialybe buvo 43,3% respondentų. Tiek pat respondentų (43,3%) teig÷, kad su būsima specialybe buvo tik šiek tiek susipažinę. 13,3% respondentų prisipažino, kad netur÷jo informacijos apie pasirinktą specialybę (žr.13 pav.). Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad respondentų studijų pasirinkimas apskritai nebuvo atsitiktinis, tačiau daugeliui truko informuotumo apie būsimą specialybę.
13 pav.
Respondentų atsakymai į klausimą, ar buvo susipažinę su būsima specialybe
23,3 20 43,3 13,3 Gerai susipažinęs Susipažinęs
Šiek tiek susipažinęs Nesusipažinęs
Kiek išsamiau paband÷me išsiaiškinti, kas respondentams tur÷jo įtakos pasirenkant aukštąją mokyklą ir studijų programą. Anketoje nurod÷me 10 skirtingų motyvų, kurie gal÷jo tur÷ti didesn÷s ar mažesn÷s įtakos specialyb÷s pasirinkimui (žr. 1 priedą). Apklausos rezultatai parod÷, kad respondentų specialyb÷s pasirinkimo motyvai pozityvūs. Didžiausią įtaką renkantis
studijų programą respondentams tur÷jo socialiniai motyvai: „galimyb÷ įgyti aukštojo mokslo diplomą“ (pažym÷jo 26 respondentai) ir „įgijus šią specialybę galima siekti karjeros“ (pažym÷jo 18 respondentų). Panašiai teigiamai respondentai vertino profesinius motyvus: „patiko pasirinkta specialyb÷“ (pažym÷jo 22 respondentai) bei „nor÷jau tapti geru veterinarijos gydytoju, gyvulininkyst÷s technologu (pažym÷jo 21 respondentas). Palyginti nedidelę įtaką respondentams tur÷jo nelabai pageidautini atsitiktiniai studijų pasirinkimo motyvai: „kažkur reik÷jo studijuoti“ (pažym÷jo 8 respondentai) ir „neįstojau į kitą aukštąją mokyklą“ (pažym÷jo 5 respondentai; žr. 14 pav.).
14 pav. Pagrindiniai respondentų studijų programos pasirinkimo motyvai.
26 22 5 18 21 4 22 6 5 8 0 5 10 15 20 25 30
Galimyb÷ įgyti aukštojo mokslo diplomą Patiko pasirinkta specialyb÷ Neįstojau į kitą aukštąją mokyklą Įgijus šią specialybę galima siekti karjeros Nor÷jau tapti geru veterinarijos gydytoju
(gyvulininkyst÷s technologu Ši aukštoji mokykla arti mano namų Mokykloje gerai sek÷si biologijos mokslai Čia studijuoja draugai, giminaičiai, pažįstami Patar÷ šios srities specialistai Kažkur reik÷jo studijuoti.
Lyginant skirtingų fakultetų respondentų studijų pasirinkimo motyvacija, išaišk÷jo ženklūs skirtumai. Veterinarijos fakulteto respondentai ypač akcentavo profesinius motyvus („patiko pasirinkta specialyb÷“, „nor÷jau tapti geru veterinarijos gydytoju“), atsitiktiniai stojimo motyvai jiems praktiškai netur÷jo reikšm÷s žr.15 pav.). Tuo tarpu, Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto respondentų specialyb÷s pasirinkimo motyvacijai profesiniai motyvai nebuvo labai svarbūs, tačiau jiems nemažą įtaką dar÷ atsitiktiniai motyvai („kažkur reik÷jo studijuoti“,
„neįstojau į kitą aukštąją mokyklą“). Tod÷l Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto respondentų motyvaciją reik÷tų vertinti tik patenkinamai.
15 pav. Veterinarijos ir Gyvulininkyst÷s technologijos fakultetų respondentų studijų pasirinkimo motyvacijos palyginimas 11 15 14 8 0 5 7 11 13 8 2 2 12 10 5 1 4 1 1 7 0 2 4 6 8 10 12 14 16
Galimyb÷ įgyti aukštojo mokslo diplomą Patiko pasirinkta specialyb÷ Neįstojau į kitą aukštąją mokyklą Įgijus šią specialybę galima siekti karjeros Nor÷jau tapti geru veterinarijos gydytoju
(gyvulininkyst÷s technologu Ši aukštoji mokykla arti mano namų Mokykloje gerai sek÷si biologijos mokslai Čia studijuoja draugai, giminaičiai, pažįstami Patar÷ šios srities specialistai Kažkur reik÷jo studijuoti.
Veterinarijos fakulteto studentai Gyvulininkyst÷ technologijo fakulteto studentai
3.3. Pagrindin÷ studijų nutraukimo priežastys.
Vienu iš pagrindiniu studentų apklausos tyrimo uždaviniu buvo studijų nutraukimo priežasčių nustatymas. Respondentams pateik÷me penkiolika galimų atsakymų variantų. Svarbiausiomis studijų nutraukimo priežastimi respondentai nurod÷: „per mažai d÷jau pastangų“ (nurod÷ 14), „per sunki studijų programa“ (nurod÷ 12), „sunki materialin÷ pad÷tis“ (nurod÷ 9), „nor÷jau išvykti į užsienį“ (nurod÷ 7), „sveikatos problemos ir šeimynin÷s aplinkyb÷s (nurod÷ po 5
respondentus. Mažiausiai svarbiomis priežastimis respondentai laik÷ buvo blogą d÷stymo kokybę ir nepakankamą d÷stytojų d÷mesį studentams – nurod÷ po du respondentus (žr.16 pav.).
16 pav. Respondentų nurodytos studijų nutraukimo priežastys
3 5 14 9 5 5 5 3 5 12 2 2 7 3 3 0 2 4 6 8 10 12 14
Atsitiktinai neapgalvotai pasirinkau studijų programą Nemačiau perspektyvų karjerai Per mažai d÷jau pastangų Sunki materialin÷ pad÷tis Šeimynin÷s aplinkyb÷s (vedybos, vaikai) Sveikatos problemos Menkas mokykloje įgytų žinių lygis Nesugeb÷jau adaptuotis aukštojoje mokykloje Nesugeb÷jau derinti studijų ir darbo Per sunki studijų programa Bloga d÷stymo kokyb÷ Nesulaukiau d÷stytojų paramos ir konsultacijų Nor÷jau išvykti į užsienį Nepatiko pasirinkta specialyb÷ Sunku buvo adaptuotis naujoje gyvenamojoje aplinkoje
Remiantis apklausos rezultatais galima teigti, kad studijų nutraukimą dažnai lemia subjektyvios priežastys - per menkos studentų asmenin÷s pastangos. Tačiau nemažesnę įtaką blogiems studijų rezultatams turi ir objektyvios priežastys – sunki materialin÷ pad÷tis, sveikatos ir šeimynin÷s problemos. Besimokantis jaunimas ne visada susilaukia tinkamos valstyb÷s paramos, nesutvarkyta studijų kreditavimo sistema. Šalies universitetai taip pat ne visada gali pagelb÷ti sunkiai besiverčiantiems studentams.
Sunku vienareikšmiškai vertinti respondentų poziciją d÷l studijų programos sud÷tingumo, tačiau manytume, kad čia greičiausiai kaltos silpnos respondentų vidurin÷s mokyklos žinios bei nepakankama studijų programos pasirinkimo motyvacija.
IŠVADOS
1. Pastaruoju metu atlikti darbdavių tyrimai parod÷, kad aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų pad÷tis darbo rinkoje ger÷ja: did÷ja jų poreikis, darbdaviai geriau vertina jų profesinę kompetenciją. Gyvulininkyst÷s specialistų poreikį lemia did÷jantys kokyb÷s reikalavimai gyvulininkyst÷s produkcijai, būtinumas diegti naujas pažangias technologijas bei investicijų į gyvulininkyst÷s pl÷trą augimas.
2. Lietuvos veterinarijos akademija, rengianti aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistus, s÷kmingai komplektuoja studentų kontingentą. Mūsų atlikta LVA studentų statistin÷ analiz÷ parod÷, kad 2003-2007 metais pri÷mimas į Akademiją padid÷jo 20,6%
3. Tačiau pastaraisiais metais išryšk÷jo ir kai kurios neigiamos tendencijos: nuo 2006 metų prad÷jo maž÷ti norinčių studijuoti gyvulininkyst÷s technologijos studijų programą, išliko santykinai didelis nutraukusių studijas studentų procentas. Apskaičiavus įstojusiųjų į LVA ir ją baigusiųjų (absolventų) santykį, paaišk÷jo, kad realiai s÷kmingai studijas baigia tik kas antras jas prad÷jęs.
4. Atlikta LVA studentų nutraukusių studijas apklausa leidžia teigti, kad studijų nutraukimą lemia įvairios priežastys, tiek objektyvios, tiek subjektyvios. Svarbiausiomis studijų nutraukimo priežastimi respondentai nurod÷: „per mažai d÷jau pastangų“, „per sunki studijų programa“, „sunki materialin÷ pad÷tis“.
5. Mūsų kelta hipotez÷, kad viena iš pagrindinių studijų nutraukimo priežasčių yra neapgalvotas atsitiktinis studijų programos pasirinkimas, pasitvirtino tik iš dalies. Atsitiktin÷ studijų pasirinkimo motyvacija iš dalies būdinga tik Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto respondentams. Tuo tarpu Veterinarijos fakulteto respondentų studijų pasirinkimo motyvacija buvo pozityvi: jų apsisprendimą studijuoti LVA l÷m÷ profesiniai ir kiek mažiau socialiniai motyvai.
6. Lietuvos veterinarijos akademija, siekdama įgyvendinti savo strateginį tikslą -parengti pakankamai aukštos profesin÷s kompetencijos gyvulininkyst÷s specialistų tur÷tų toliau tobulinti studijų programas, pl÷sti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir darbdaviais. Didesnę paramą, ypač nepasiturintiems jaunuoliams, tur÷tų teikti valstyb÷.
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adamonien÷ R. Darbo išteklių žem÷s ūkyje pasiūlos ir paklausos prognoz÷s. Kaunas: LŽŪU, 2004
2. Astromskien÷ A., Suveizdis V. Profesin÷s atskirties tarp vyresn÷s ir jaunesn÷s gyvulininkyst÷s specialistų kartos tyrimas // Kaimo pl÷tra 2003. Globalizacijos ir integracijos iššūkiai Rytų ir Vidurio Europos kaimui. Tarptautin÷ mokslin÷s konferencijos pranešimų rinkinys. Akademija, 2003. P.114-115.
3. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis): Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslin÷ ataskaita (Šileika A., Gruževskis B., Pocius A. ir kt.). Vilnius, 2004
4. Beresnevičiūt÷ V., Poviliūnas A. Magistrų integracija į darbo rinką: magistrantūros studijų absolventų sociologin÷s apklausos analiz÷ // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007, Nr.1 (19), p.88-104
5. Laužackas R. Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. Kaunas: VDU, 2005 6.Laužackas R. Sistemoteorin÷s profesinio rengimo kaitos dimensijos. Monografija. VDU. Kaunas, 1999.
7. Martinkus,B., Sakalas, A., Savanevičien÷ A. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas. Kaunas: Technologija, 2002. 223 p.
8. Pocius A., Zabarauskait÷ R. Aukštųjų universitetinių mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje // Ekonomika ir vadyba – 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas, 2005, p.146-150
9. Pruskus V. Sociologija. Teorija ir praktika. Vilnius, 2004
10. S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai/ B.Gruževskis, R.Zabarauskait÷, Ž.Martinaitis, A.Pocius, S.Biveinyt÷. Vilnius, 2007
11. Specialistų su aukštuoju išsilavinimu poreikių prognoz÷s tyrimas: Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslin÷ ataskaita. (Šileika A., Gruževskis B., Č÷snait÷ B., Pocius A. ir kt.). Vilnius, 1999
12. Specialistų konkurencingumas darbo rinkoje: Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslin÷ ataskaita (Šileika A., Gruževskis B., Č÷snait÷ B., Pocius A. ir kt.). Vilnius, 2002
Suveizdis V., Mažeika K. LVA absolventų pad÷ties darbo rinkoje tyrimas // Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros specialistai darbo rinkoje. Konferencijos pranešimų medžiaga. Lietuvos žem÷s ūkio universitetas, 2008, p.53-60
Prieiga per internetą:
1. www.lzuk.lt/veikla/programa/2_1.htm.
2. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/02_Atask.%20gal.%2005.02.26 doc. Žiūr÷ta 2007 03 01.
3. http://193.219.135.177/Ivertinimai/Attachments/253/VK-Veterinarija-galutinis.doc. Žiūr÷ta 2007 m. geguž÷s 03 d.
4. http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf. Žiūr÷ta 2007 vasario 25 d.
5. http://www.bendruomenes.lt/news.php?id=34639&strid=11791. Žiūr÷ta 2007 m. vasario 15 d.
6. http://www.db.stat.gov.lt/sips/leid/p2012006i/p2012006I_analitine_apzvalga.htm. Žiūr÷ta 2007 m. kovo 3 d.
7. http://ev.lzuu.lt/mokveikla/EVF%20tyrimai2004/006.htm. Žiūr÷ta 2007 01 28 d. 8. http://www.lgi.lt/files/info/SVP/1a%20forma.doc. Žiūr÷ta 2007 04 25 d.
SUMMARY
Magistro darbe nagrin÷jamos aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistų rengimo dinamika ir problemos. Gyvulininkyst÷s specialistų poreikį lemia did÷jantys kokyb÷s reikalavimai gyvulininkyst÷s produkcijai, būtinumas diegti naujas pažangias technologijas bei investicijų į gyvulininkyst÷s pl÷trą augimas.
Lietuvos veterinarijos akademija, rengianti aukštos kvalifikacijos gyvulininkyst÷s specialistus, s÷kmingai komplektuoja studentų kontingentą. Mūsų atlikta LVA studentų statistin÷ analiz÷ parod÷, kad 2003-2007 metais pri÷mimas į Akademiją padid÷jo 20,6%. Tačiau tyrimas atskleid÷ ir gyvulininkyst÷s specialistų rengimo neigiamas tendencijas: santykinai didelis procentas studentų nutraukia studijas, pastaruoju metu sumaž÷jo skaičius jaunuolių norinčių studijuoti gyvulininkyst÷s technologijos studijų programą.
Studentų, nutraukusių studijas, apklausos rezultatai leidžia teigti, kad pagrindin÷mis studijų nutraukimo priežastimis yra per menkos studentų asmenin÷s pastangos, sunki materialin÷ pad÷tis, sveikatos ir šeimynin÷s problemos. Studijų nutraukimą iš dalies sąlygoja nepakankama specialyb÷s pasirinkimo motyvacija.
SUMMARY
This study was conducted to analyze dynamics and problems of training high-qualified animal husbandry specialists. The demand of animal husbandry specialists determines increasing quality requirements of animal production, necessity to inculcate the new innovative technologies and growing investments in stock-breeding development as well.
Lithuanian Veterinary Academy training the high-qualified animal husbandry specialists successfully complements contingent of the students. This study of statistical analysis of Lithuanian Veterinary Academy students showed that during the year started at 2003 until 2007 admission into Academy increased 20.6 %. Nevertheless, our investigation inducted the negative tendencies of training animal husbandry specialists as well: comparative high percent of the students discontinue the studies, recently the number of young people who choose Animal Husbandry Technology study programme decreased.
Examination results of students who discontinued their studies allow maintaining, that the main reason of discontinuing the studies are insignificant personal endeavour, difficult circumstances, problems in family or personal health. Discontinuing of the studies partially determine insufficient motivation of specialty choice.
PRIEDAI
Priedas 1
Studijų nutraukimo veiksnių ir motyvų
ANKETA
Gerbiami studentai, nor÷tume išsiaiškinti su kokiomis problemomis, sunkumais susidūr÷te studijuodami Lietuvos veterinarijos akademijoje, kokios priežastys ir veiksniai l÷m÷, kad teko laikinai nutraukti studijas. Apklausos rezultatai bus panaudoti moksliniame darbe. Anketa anonimin÷. Vardo ir pavard÷s nurodyti nereikia, tod÷l tikim÷s, kad atsakysite nuoširdžiai ir išsamiai.
Jums tinkamą atsakymo variantą pažym÷kite skaičių apvesdami apskritimu.
1. Kokia Jūsų pasirinkta studijų programa?
a) Veterinarin÷ medicina b) Gyvulininkyst÷s technologija c) Maisto sauga
2. Jūsų studijų forma?
a)dienin÷ b)neakivaizdin÷
3.Jūsų gyvenamoji vieta iki studijų:
a)Kaunas b)kitas didmiestis
c)rajono centras d)miestelis, kaimas
4. Jūsų lytis
a)vyras b)moteris
5.Ar specialyb÷, kurią studijuojate yra ta, kurią išsirinkote prieš stojant į šią aukštąją mokyklą?
a) taip b) ne
c) artima išsirinktai d) sunku pasakyti
6.Ar prieš stodami buvote susipažinę su šia specialybe?
a) gerai susipažinęs b) susipažinęs
7. Kas tur÷jo įtakos, kad pasirinkote šią aukštąją mokyklą ir studijų programą? Visiškai sutinku Sutin ku Sunku pasakyti Nesutinku Visiškai nesutinku 4 3 2 1 0
a) galimyb÷ įgyti aukštojo mokslo diplomą 4 3 2 1 0 b) patiko pasirinkta specialyb÷ 4 3 2 1 0 c) neįstojau į kitą aukštąją mokyklą 4 3 2 1 0 d) įgijus šią specialybę galima siekti karjeros 4 3 2 1 0 e) nor÷jau tapti geru veterinarijos gydytoju
(gyvulininkyst÷s technologu, maisto saugos
specialistu) 4 3 2 1 0 f) ši aukštoji mokykla arti mano namų 4 3 2 1 0 g) mokykloje gerai sek÷si biologijos mokslai. 4 3 2 1 0 j) čia studijuoja draugai, giminaičiai, pažįstami 4 3 2 1 0 i) patar÷ šios srities specialistai 4 3 2 1 0 k) kažkur reik÷jo studijuoti. 4 3 2 1 0
6. Kas tur÷jo įtakos tam, kad teko nutraukti studijas LVA? Visiškai sutinku Sutink u Sunku pasakyti Nesutin ku Visiškai nesutink u 4 3 2 1 0
a)atsitiktinai neapgalvotai pasirinkau
studijų programą 4 3 2 1 0
b)nemačiau perspektyvų karjerai 4 3 2 1 0 c)per mažai d÷jau pastangų 4 3 2 1 0 d) sunki materialin÷ pad÷tis 4 3 2 1 0 e)šeimynin÷s aplinkyb÷s (vedybos,
vaikai) 4 3 2 1 0
f)sveikatos problemos 4 3 2 1 0
g)menkas mokykloje įgytų žinių lygis 4 3 2 1 0 h)nesugeb÷jau adaptuotis aukštojoje
mokykloje 4 3 2 1 0
j)per sunki studijų programa 4 3 2 1 0
k)bloga d÷stymo kokyb÷ 4 3 2 1 0
l)nesulaukiau d÷stytojų paramos ir
konsultacijų 4 3 2 1 0
m)nor÷jau išvykti į užsienį 4 3 2 1 0 n)nepatiko pasirinkta specialyb÷ 4 3 2 1 0 o)sunku buvo adaptuotis naujoje gyvenamojoje
aplinkoje (nekauniečiams) 4 3 2 1 0
p)kita (įrašykite) 4 3 2 1 0
9.Jeigu tur÷tume galimybę studijų kryptį rinktis iš naujo, ar pasirinktum÷te tą pačią specialybę?
1.Taip 2.Ne
3.Sunku pasakyti
Priedas 2
Lietuvos veterinarijos akademijos absolventų statistika 2003-2007 metais
Eil. Nr. Kokių specialistų parengta 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Iš viso 1. Veterinarijos gydytojų 52 71 67 75 70 335 2 Gyvulininkyst÷s technologų: Dieninis sk. Neakivaizdinis sk. 51 45 6 19 19 - 24 24 - - - - - - - 94 88 6 3. Gyvulininkyst÷s technologijos bakalaurų: Dieninis sk. Neakivaizdinis sk. 110 65 45 95 55 40 105 51 54 93 46 47 75 49 26 478 266 212 gyvulinink yst÷s technologi jos 5. Magistrų: Veterinarijos Gyvulininkyst÷s technologijos 20 7 13 12 - 12 21 2 19 21 - 21 48 - 48 122 9 113 6.
