LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Vaida Andriejien÷
LIETUVOJE AUGINAMŲ VERŠELIŲ EKSPORTO TYRIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas: dr. S.Kerzien÷
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Vaida Andriejien÷ ____________________ (vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro darbo vadovas: dr. S. Kerzien÷
(LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra) ____________________
(parašas)
Recenzentas (ai): ____________________
TURINYS
1. ĮVADAS 4
2. LITERATŪROS APŽVALGA 6
2.1. Ūkių (įmonių) skverbimosi į užsienio rinkas teoriniai aspektai 6
2.2. Eksportas 7
2.2.1. Eksporto teorinis apibūdinimas 7
2.2.2. Lietuvos eksporto būkl÷ 10
2.2.3. Lietuvos ekonomin÷s politikos poveikio eksportui vertinimas 12
2.2.4. Lietuvos eksporto politikos vertinimas 13
2.3. GALVIJŲ EKSPORTO IŠ LIETUVOS ANALIZö 15
2.4. VERŠELIŲ EKSPORTO ĮTAKA LIETUVOS ŪKIAMS 20
2.5. Galvijų eksporto pl÷tros SSGG įvertinimas 25
3. TYRIMO METODIKA 27
4. TYRIMO REZULTATAI 28
4.1. Ūkio bandos charakteristika 28
4.2. Ūkio pjamų analiz÷ 28
4.3. Galvijų prieauglio ūkyje skaičiaus kitimo vertinimas 30
4.4. Galvijų pardavimo ūkyje analiz÷ 32
4.5. Ūkio pl÷tros SSGG analiz÷ 35
5. IŠVADOS 37
6. SUMMARY 38
1. ĮVADAS
Lietuvos geografin÷ pad÷tis labai patogi eksporto vystymui, nes istoriškai esame Europos geografiniame centre, kaip tiltas tarp Rytų ir Vakarų Europos. Tokia geopolitin÷ pad÷tis leidžia mums įvertinti abiejų pusių rinkų perspektyvas ir pasirinkti ekonomiškai naudingesnius prekybinius ryšius. Tai padeda Lietuvos verslininkams ieškoti naujų verslo galimybių.
Kadangi Lietuvoje n÷ra pakankamai daug naudingų iškasenų ir kitų gamtinių išteklių, tod÷l esame prekybininkų, perdirb÷jų ir ūkininkų šalis. Iš Lietuvos daugiausia eksportuojama perdirbtos produkcijos. Kadangi turime didelius derlingos žem÷s plotus, eksportuojamą žem÷s ūkio produkciją galime užauginti patys. Labai didel÷ užsienio prekybos dalis yra susijusi su žem÷s ūkio produktų eksportu ir viena iš jų yra gyvų gyvulių eksportas, kuris pastaruoju metu nuolat did÷jo, o ypač augo galvijų prieauglio eksportas iš Lietuvos.
Per pastaruosius metus veršelių verslas labai suklest÷jo, iš Lietuvos išvežama šimtai tūkstančių veršelių. Daugiausiai jų išvežama į Italiją, Ispaniją ir Izraelį. Yra žinoma, kad Izraelio verslininkai mūsų veršelius perparduoda kitoms Rytų šalims. Taip pat žinoma, kad Lietuvos veršiena yra labai gerai vertinama d÷l gero galvijų bandos sveikatingumo.
Darbe nagrin÷jama problema susijusi su visoje Lietuvos gyvulininkyst÷je aktualiu klausimu - veršelių eksporto įtaka Lietuvos galvijininkyst÷s ūkiams. Lietuvoje maž÷ja galvijų skaičius, taip pat maž÷ja ir jų augintojų skaičius. Kalbama, kad greitai neliks prieauglio galvijų bandos pakaitai, o eksportuojamų veršelių skaičius nuolat auga.
Teigiama, kad Lietuvos galvijų augintojai praranda labai daug pinigų parduodami veršelius juos eksportuojančioms įmon÷ms. D÷l tokių teiginių ūkininkai pasimetę ir nežino ką daryti: ar parduoti veršelius iki 2 m÷nesių amžiaus, ar auginti iki 500-700 kg bulius. Kad auginti m÷sinius galvijus apsimoka mes žinome, bet kaip elgtis pienine galvijininkyste užsiimantiems ūkiams, kurių ūkiuose gimsta veisliniai gero produktyvumo veršeliai. Kokia nauda ūkiui, jei augins galvijus ir juos parduos suaugusius.
Lietuvoje auginamos šios pieninių galvijų veisl÷s: Lietuvos, Olandijos, Danijos, Anglijos, Švedijos juodmargiai galvijai, taip viena dominuojančių veislių tampa Holšteinai. Žalmargių ir žalųjų galvijų grup÷se Lietuvos ūkiuose sutiksime Lietuvos, Danijos, Švedijos žalmargius galvijus, taip galime rasti Anglerų, Airšyrų ir Žalmargių holšteinų.
Ūkiai bando išgyventi šį Lietuvai sunkų laikotarpį ir ieško naujų galimybių padidinti savo pelningumą, viena iš galimybių yra veršelių eksportas.
Darbo tikslas - išanalizuoti veršelių eksporto įtaką, naudą bei žalą, Lietuvos galvijininkyst÷s ūkiams ir įvertinti galvijų eksporto pl÷tros galimybes.
Darbo uždaviniai:
• Apžvelgti Lietuvos eksporto būklę;
• Išanalizuoti Lietuvos galvijų eksporto būklę;
• Įvertinti veršelių eksporto įtaką galvijininkyst÷s ūkio pl÷trai.
Darbo objektas. Darbo objektu pasirinkau ūkinink÷s Vilijos Milkeraitien÷s pieninių galvijų ūkį. Per paskutinius trejus metus ūkis smarkiai pl÷t÷si, o iškylančios problemos yra būdingos ir kitiems pienine galvijininkyste užsiimantiems ūkiams.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Ūkių (įmonių) skverbimosi į užsienio rinkas teoriniai aspektai.
Per keletą paskutinių metų rinkoje įvyko nemažai pokyčių, d÷l to nor÷dami toliau s÷kmingai vykdyti ir pl÷toti savo verslą, ūkių savininkai turi keisti savo veiklos principus ir pasinaudoti naujomis laisvos ir ženkliai padid÷jusios rinkos teikiamomis galimyb÷mis. Daugelis ūkių šiuo metu bendradarbiauja su šalies įmon÷mis, kurios internacionalizuoja savo veiklą. Internacionalizaciją galima apibūdinti kaip tolesnį įmon÷s tarptautin÷s veiklos vystymą plečiant rinkas, produktus bei operacijas geografiniu požiūriu, taip pat keičiant valdymo filosofiją ir organizacijos elgseną (Albaum G. ir kt.2004)
Pasikeitus ekonominei situacijai Lietuvoje vis daugiau ūkių siekia pasinaudoti tokių įmonių siūlomomis paslaugomis. Įmon÷s pasinaudodamos tarptautin÷s rinkos suteikiamais pranašumais, siekia atsiriboti nuo esančio konkurentų spaudimo vidaus rinkoje, arba išvengti neigiamų kainų pokyčių, jų siūlomam produktui ir taip gauti didesnį pelną.
Pagrindiniai veiksniai ir tendencijos, atskleidžiančios tarptautinio verslo ir internacionalizavimo svarbą yra:
• laisvos pasaulin÷s prekybos pl÷tra ir prekybos barjerų šalinimas;
• kintantis besivystančių šalių požiūris į multinacionalines korporacijas ir tiesiogines užsienio kapitalo investicijas;
• did÷jantis eksportuojančių valstybių skaičius;
• prekybos apribojimų mažinimas bei prekybos didinimas regionų viduje; • technologin÷s pl÷tros bei informacijos srautų sąlygojamas kintantis tarptautinio verslo pobūdis;
• did÷janti konkurencija ir augantis kapitalo poreikis;
• didelių investicijų poreikis naujoms technologijoms, tyrimams ir pl÷trai paremti;
• did÷jantis verslo ir valstybių tarpusavio priklausomyb÷s laipsnis.( Baršauskas P. ir kt.2002 )
Įmonių internacionalizacija pereinamosios ekonomikos ir besikuriančios rinkos ekonomikos šalyse dažniausiai pasireiškia eksportu. Eksportas čia suprantamas ne kaip pradinis ir baigtinis internacionalizacijos žingsnis, o kaip vienintelis lengviausiai pasiekiamas ir dominuojantis tarptautin÷s veiklos būdas. (Starkus A. 2002)
Šiuolaikin÷s konkurencijos sąlygomis, Lietuvos įmon÷ms būtina suvokti pasikeitusias veiklos sąlygas, tarptautinių rinkų reikalavimus bei naujausius internacionalizacijos procesų pokyčius, kurie pad÷tų s÷kmingai pl÷sti verslą užsienio rinkose. (Alimien÷ M. 2004)
2.2. Eksportas
2.2.1. Eksporto teorinis apibūdinimas
Eksportas – tai prekių ir paslaugų pardavimas už nacionalinių ribų tiesioginiu ar netiesioginiu metodu. Patekimas į eksporto rinkas dažniausiai prasideda vykdant užsienio klientų užsakymus. Kartais įmon÷ mato rinkos galimybes ir aktyviai nusprendžia išvežti savo produkciją.( Langvinien÷ N. ir kt.2004)
Eksportas – tai prekių pardavimas užsienio rinkose. Eksportą įmon÷ms patogu naudoti, nes šiuo atveju nereikia didelių investicijų ir nedaug rizikuojama. Taip pat eksporto vykdymui eikvojama nedaug pastangų ir laiko.( Pranulis V.2000)
Eksportas – tai per tam tikrą laiką į užsienį parduotų bei išvežtų prekių kiekis bei vert÷. (Langvinien÷ N. ir kt. 2004)
Eksportas – tai pardavimas kitai šaliai, kuris skiriasi nuo pardavimo savo rinkoje; šiuo atveju skiriasi realizavimo sąlygos, tendencijos, papročiai, kalba, įstatymai, pragyvenimo lygis ir t.t.
Eksportas – tai savarankiška tiekimo užsienio rinkoje veikla, reikalaujanti specialių žinių ir organizuojama tiek pagal produkcijos rūšis, tiek ir teritoriniu principu.
Įmon÷s gali vykdyti tiek tiesioginį tiek netiesioginį eksportą. Tiesioginis eksportas vyksta tada, kai gamintojas ar eksportuotojas parduoda tiesiogiai importuotojui ar pirk÷jui, esančiam užsienio rinkoje. Įmon÷s eksportuojančios tiesioginiu būdu turi daugiau galimybių. Jos gali daug greičiau pl÷stis, nes jos daug greičiau pamato savo gaminių konkurencinius privalumus, gali kontroliuoti savo tarptautinę veiklą, savarankiškai pl÷toti ryšius su užsienio partneriais. Tačiau susiduriama ir su sunkumais: reikia atrasti ir tinkamai įvertinti užsienio klientą. Netiesioginis eksportas – kai įmon÷ eksportuoja savo produkciją per tarpininkus vidaus rinkoje. (Langvinien÷ N. ir kt. 2004)
Išskiriamos šios tiesioginio eksporto rūšys:
1.Eksportuotojo šalyje esantis departamentas. Gamintojas norintis vykdyti eksportą, tur÷tų įsteigti eksporto departamentą ir padalinį savo šalyje.
2.Filialas užsienyje. Atlieka pardavimo, paskirstymo bei r÷mimo funkcijas jam skirtoje rinkoje ir parduoda tiesiogiai tarpininkams arba pramoniniams vartotojams.
3.Užsienio prekybos dukterin÷ įmon÷. Ji turi daugiau autonomijos, nei vietin÷je rinkoje esančios dukterin÷s įmon÷s, taip pat turi daugiau atsakomyb÷s ir vykdo ne tik užsienio pardavimų įmon÷s funkcijas.
4.Keliaujantis pardavimų vadybininkas. Tai asmuo, keliaujantis po užsienį ir vykdantis pardavimo operacijas. Jis gali vykdyti tris funkcijas: pardavimų, ryšių su klientais, informacijos rinkimo.
Tiesioginis eksportas susiduria su kliūtimis, pavyzdžiui, nustatant užsienio tiek÷jus, klientus, ieškant vietos prekybai. Eksportuojant netiesiogiai yra naudojami tarpininkai, kurie padeda išspręsti problemas, susijusias su dokumentacija, finansavimu, transportavimu, žiniomis, identifikuoti klientus ir tiek÷jus. Tarpininkai gali būti:
1.Eksporto valdymo įmon÷s. Tai vietin÷s įmon÷s, kurios gali būti traktuojamos kaip išskirtinis eksporto departamentas keletui panašių, bet nekonkuruojančių eksportuotojų.
2.Eksportin÷s prekybos įmon÷s. Šios įmon÷s gali būti įvairių struktūrų. Bendrosios prekybos įmon÷s gali apimti daug įvairių produktų, teikti importo ir eksporto paslaugas. Perpardavin÷ti ir veikti kartu su užsienio distributoriais. Regionin÷ prekybos įmon÷ gali apimti tik tam tikrą gaminį ir tik tam gaminiui pad÷ti įsiskverbti į užsienio rinkas.
3.Eksporto asociacijos. Gamintojas gali eksportuoti tapdamas kokios nors asociacijos nariu. Šios asociacijos organizuojamos turint tikslą parduoti užsienio rinkose.
Netiesioginis eksportas, kaip ir kitos į÷jimo į užsienio rinkas formos, turi keletą trūkumų: įmon÷ negali patenkinti augančių vadybos įsipareigojimų tarptautinei rinkai, o taip pat ir pilnai juos aptarnauti (Czinkota R.ir kt. 1998). Netiesioginis eksportuotojas mažai tegali kontroliuoti prekybos agento veiklą, tarpininkai kartais nesistengia prekę parduoti eksportuotojui naudingiausiu būdu.
Kaip prekybos rūšis, eksportas skiriasi dviem pagrindiniais principais:
• Procesas vyksta mažiausiai tarp dviejų šalių, t.y. prekyba vykdoma už tam tikros valstyb÷s nacionalinių ribų. Tod÷l eksportas yra neatskiriama valstyb÷s politikos dalis. Eksporto santykiai yra ne tik įmon÷s reikalas, bet ir tarptautinių valstyb÷s santykių dalis, tod÷l kuriamos ir įgyvendinamos valstyb÷s eksporto programos.
• Eksportas susijęs su įvairių šalių valiutinių santykių naudojimu, tokiais reiškiniais kaip užsienio prekybos sąlygos, užsienio prekybos balansas (šalies eksporto ir importo skirtumas). Šie reiškiniai rodo palankų rezultatą vienoms šalims nepalankaus rezultato kitoms sąskaita.( Bendro eksporto organizavimo formos 1991)
Eksporto privalumai, palyginti su kitais iš÷jimo į užsienio rinką būdais, yra:
• Mažas rizikos laipsnis.
• Efektyvus būdas, kai potenciali rinka tarp daugyb÷s užsienio rinkų negali būti tiksliai nustatyta.
• Leidžia parduoti prekes tiek tarpininkų, tiek nuosavų skyrių būdais ir pagal galimybes pasirinkti kontrol÷s lygį.
• Eksporto did÷jimas leidžia daugiau importuoti, t.t. mok÷ti užsienio valiuta. • Did÷jant eksportui, į šalies ekonomiką įliejama papildomų pajamų ir taip didinama bendroji produkcijos šalyje paklausa.
Vienas iš privalumų yra tarptautinis konkurencingumas, kuris be kitų dalykų apima dalyvavimą tarptautin÷je rinkoje ir prekyboje. Jeigu kokios tai šalies dauguma įmonių sugeba gaminti prekes ir teikti paslaugas, paklausias ne tik vietin÷je rinkoje bet ir užsienyje, pl÷sti jų apimtis, tai savaime užtikrina pajamų bei užimtumo augimą ir rodo ger÷jantį ekonomikos konkurencingumą. (http://www.ukmin.lt žiūr÷ta)
Eksporto būtinumas grindžiamas tokiomis priežastimis:
• Tarptautiniu darbo pasidalijimu ir gamybos specializacija. Šie reiškiniai aiškinami santykinio (lyginamojo) pranašumo teorija. Tam tikra šalis specializuojasi gamindama tuos produktus ir tiekdama tą paslaugą, kuriais ji turi sąlygišką pranašumą, kurie didina darbo bei gamybos našumą. Tokios tarptautin÷s specializacijos naudą mažina transportavimo išlaidos.
• Paklausos veiksniai: skonių, poreikių, pasirinkimo bei vartojimo būdų skirtumai. Nacionaliniai gamintojai n÷ra paj÷gūs (ir jiems n÷ra ekonomiškai naudinga) visiškai tenkinti savo šalies vartotojų poreikių įvairovę. Eksportas didina ir išplečia pasiūlą.
• Eksportas mažina monopolijų atsiradimą šalyje ir didina rinkos
konkurencingumą. Įvairiose šalyse yra skirtingos gamybos sąnaudos, nevienoda ekonomija d÷l gamybos apimties. Eksporto konkurencija verčia nacionalines įmones tobul÷ti, gerinti gamybos organizavimą, technologijas, produkto kokybę, mažinti jo savikainą.
• Eksporto būtinybę lemia importas. Eksporto ir importo santykis matomas valstyb÷s prekybos balanse, kuris susijęs su prekybos sąlygomis. Tačiau jų pad÷ties rodikliai nebūtinai yra tiesiogiai priklausomi. Šis ryšys priklauso nuo paklausos elastingumo. Tik jei paklausa n÷ra elastinga, prekybos sąlygų pager÷jimas lems prekybos balanso saldo (eksportas didesnis už importą) padid÷jimą, ir atvirkščiai. (Bendro eksporto organizavimo formos 1991)
2.2.2. Lietuvos eksporto būkl÷
Po nepriklausomyb÷s atkūrimo įvykusios reformos iš esm÷s pakeit÷ Lietuvos ūkinius santykius su kitomis šalimis. Prisijungimas prie Pasaulin÷s prekybos organizacijos, pasirašytos laisvosios prekybos sutartys su daugeliu šalių, sudarytos sąlygos laisvam kapitalo jud÷jimui į Lietuvą ir iš jos leidžia teigti, kad Lietuva tapo atviros ekonomikos šalimi. O atvirose ir nedidel÷se šalyse ūkio augimui lemiamą reikšmę turi užsienio prekybos, ypač eksporto, pl÷tra. Tokios ypatingos svarbos priežastis pirmiausia yra ta, kad maža ekonomika dažniausiai neturi pakankamai išteklių gaminti platų asortimentą prekių ir paslaugų, kad gal÷tų patenkinti vartojimo bei investicijų poreikius šalies viduje.( http://www.visasverslas.lt žiūr÷ta 2009 01 09)
1 Pav. Eksportas 2003-2008m. I pusmetį. Informacija iš http://www.stat.gov.lt[23]
Kaip matyti iš 1 paveikslo pateiktų duomenų 2008 metų pirmąjį pusmetį eksportas per metus padid÷jo 33,6% . Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitin÷s deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, pirmąjį pusmetį eksportuota 27,5 mlrd. Lt Nors eksportas auga kiekvienais metais, bet taip pat auga ir importas, kartu ir neigiamas užsienio prekybos deficitas. Bet jei išliks tokios pat eksporto ir importo augimo tendencijos (eksportas, tarkim, augs po 33%, o importas - po 25%), tai paskaičiuota, kad po penkerių metų Lietuvos užsienio prekybos deficitas jau bus teigiamas. (http://www.stat.gov.lt 2008 12 21)
UŽSIENIO PREKYBA 2004–2008 M.
25.8 43.2 53.3 -8.6 -10.4 -14.4 38.9 55.3 32.8 43.2 71.3 34.4 61.5 -16,0 -18.3 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 2004 2005 2006 2007 2008 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 Eksportas Importas Balansas Eksporto pokyčiai Importo pokyčiai mlrd. Lt Mlrd. Lt Procentai2. pav. Užsienio prekyba 2004-2008m. informacija iš http://www.stat.gov.lt žiūr÷ta 2008 12 21)
2 paveiksle matome, kad užsienio prekybos apimtys 2008 m., nepaisant bendro ekonomikos l÷t÷jimo, did÷jo. Tiek eksporto tiek importo augimo tempai pernai išaugo ir sudar÷ atitinkamai 28 ir 16 proc. Tiesa eksporto rodiklį gerokai pagerino ženklus mineralinio kuro eksporto padid÷jimas po Mažeikių naftos remonto. Lietuviškos kilm÷s prekių eksportas padid÷jo 34,5 proc., eliminavus mineralinį kurą, lietuviškos kilm÷s prekių eksportas per pra÷jusių metų 11 m÷n. išaugo 6,3 proc. Pirmąjį pusmetį svarbiausios Lietuvos eksporto partner÷s buvo Rusija (15%), Latvija (11,1%), Vokietija (7,5%), Lenkija (6%). Svarbiausios importo partner÷s – Rusija (30,2%), Vokietija (11,7%), Lenkija (9,8%), Latvija (5,2%). Eksporto ir importo l÷t÷jimo tendencijos stebimos nuo 2008 spalio m÷n. (http://vz.lt )
Nors daugelio pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ir pasaulio augimo 2008–2009 m. prognoz÷s metų pradžioje buvo ženkliai mažinamos, Lietuvos eksportas tur÷tų likti gana atsparus šiems paklausos svyravimams. Nemažą dalį Lietuvos eksporto sudaro produktai,
kurie tik÷tina bus mažai paveikti globalaus ekonomikos l÷t÷jimo. D÷l šių Lietuvos eksporto struktūros ypatumų jo kitimui gerokai didesnę įtaką turi su atskirų sektorių perspektyvomis susiję veiksniai, o ne bendros išor÷s paklausos tendencijos. Trumpuoju laikotarpiu eksporto kitimui bus labai reikšmingas naftos perdirbimo veiklos paj÷gumų atkūrimas. Numatoma, kad 2008 m. tai lems beveik pusę realiojo eksporto augimo. Kitų sektorių (žem÷s ūkio ir maisto produktų, trąšų ir plastiko gaminių) eksporto augimas tur÷tų laikinai sul÷t÷ti daugiausia d÷l pasiūlos veiksnių įtakos. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu šių sektorių produkcijos paklausa tur÷tų išlikti stipri, Lietuvos eksporto įmonių galimyb÷s konkuruoti užsienio rinkose – nesumaž÷ti, o realaus eksporto augimas – būti artimas ilgo laikotarpio vidurkiui.( http://www.lb.lt žiūr÷ta 2009 01 29)
Eksporto skatinimo politikos formavimo problemos buvo ir yra daugelio mokslininkų akiratyje. Tas problemas išk÷l÷ ir sprend÷ jau ekonomikos mokslo klasikai. Mokslin÷s ir technin÷s pažangos akivaizdoje sprendžiamos naujos problemos, formuojamos naujos teorijos. Vienas naujausių mokslinių diskusijų objektų yra ryšys tarp šalies vykdomos ekonomin÷s politikos ir eksporto strategijos. Mokslininkai teigia, kad valstyb÷s vykdoma eksporto politika besąlygiškai koreliuoja su ekonomikos augimu. Teoriškai šis požiūris buvo dabartin÷s ekonomikos augimo teorijos pl÷tot÷s pagrindas. (Mokslo darbai KTU, 2005)
2.2.3. Lietuvos ekonomin÷s politikos poveikio eksportui vertinimas
Norint įvertinti Lietuvos ekonomin÷s politikos poveikį eksportui, tikslinga apžvelgti galimų ekonomin÷s politikos priemonių, turinčių įtakos eksportui, visumą. Tų priemonių klasifikacija pateikta 1 lentel÷je. Pagal šią klasifikaciją eksportui poveikį darančios ekonomin÷s politikos priemon÷s priklausomai nuo jų pobūdžio suskirstytos į keturias kategorijas:
• horizontaliosios, darančios panašią įtaką daugeliui šalies įmonių, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio;
• sektorin÷s, nukreiptos į konkrečias šakas ar įmones; • vidaus politikos, veikiančios visas Lietuvos įmones;
• į išorę orientuotosios, darančios įtaką užsienio prekybos, įskaitant ir importą, sąlygoms ir apimančios priemones užsienio prekybos konkurencingumui didinti bei eksportui skatinti.
1.lentel÷.Eksportui įtaką darančios ekonomin÷s politikos priemon÷s. Informacija iš http://www.laei.lt
Eksportui įtaką darančios ekonomin÷s politikos priemon÷s
Horizontaliosios Sektorin÷s
Vidaus politikos
Mokesčių politika
Darbo santykių reguliavimas Žem÷s naudojimo ir jos įsigijimo reguliavimas
Į÷jimo į rinką reguliavimas
Subsidijos remiamoms ekonomikos šakoms ar
įmon÷ms (žem÷s ūkiui, didelę prid÷tinę vertę kuriančioms šakoms) Klasterių skatinimas Investicijos į tyrimus ir pl÷trą Užsienio politikos
Muitų ir netarifinių kliūčių mažinimas derybose Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO)
Regioninių preferencinių prekybos susitarimų sudarymas
Valstyb÷s institucijų ir atstovybių užsienyje
darbuotojų kvalifikacijos k÷limas
Eksportuotojų mokymas Metiniai apdovanojimai
Sąlygų kreditams gauti gerinimas Informacijos apie užsienio rinkų reguliavimą kaupimas
Dalyvavimo parodose r÷mimas
Didžiausią teigiamą poveikį mažiausiomis biudžeto sąnaudomis turi horizontalios vidaus ekonomin÷s politikos priemon÷s. Paprastai tokioms priemon÷ms nereikia papildomų biudžeto išlaidų. Tačiau kai kuriais atvejais taikant tas priemones gali sumaž÷ti pajamos iš mokesčių. Antra vertus, pajamos iš mokesčių priklauso nuo ekonominio augimo, kurį šios priemon÷s stiprina. Tod÷l šių priemonių teigiamą poveikį patiria ne tik veikiančios eksportuojančios įmon÷s, bet ir visos į šių taisyklių lauką patenkančios ir potencialiai galinčios įeiti į rinką bei naujas veiklos sritis įmon÷s. Tokios priemon÷s yra ir efektyviausios ir tikslingiausios bendrų sąlygų verslo pl÷trai sudarymo požiūriu. Iš tokių priemonių pirmiausia pažym÷tinos konkurencijos šalies rinkoje sąlygos, kurios turi būti orientuotos į siekį kuo labiau sumažinti galimus reguliacinius, mokestinius ir kitokius apribojimus įmon÷ms įeiti į rinką. Ypač svarbu tai, kokios yra sąlygos naujoms įmon÷ms steigti ar esamų įmonių sprendimams imtis naujų veiklų. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos (ES) ekonomiką, keičiasi šalies ekonomin÷ struktūra. Tod÷l ypač svarbu sudaryti palankias sąlygas naujoms įmon÷ms ir naujų verslų pl÷trai, kad būtų sukurtos prielaidos Lietuvos įmonių konkurencingumui bendrojoje ES rinkoje.
Ne mažesnę svarbą turi ir mokesčių dydis, kuris sudaro reikšmingą įmonių sąnaudų dalį ir riboja jų galimybes konkuruoti, ypač kai apmokestinami tie gamybos veiksniai, kurie yra svarbiausi Lietuvos įmonių santykiniams pranašumams išnaudoti (pavyzdžiui, darbo j÷ga). Mokesčių dydis bei reguliavimo normų gausa ir intensyvumas taip pat svarbūs ir užsienio investicijų pritraukimo atžvilgiu, kurios, kaip buvo min÷ta, siejamos su spartesne technologine, vadybos ir kitų konkurencingumui svarbių veiksnių pažanga. Mažesni
mokesčiai bei administracin÷s ir reguliavimo kliūtys įeiti į rinką sukuria stipresnes paskatas užsienio investicijoms. (http://www.laei.lt peržiūr÷ta 2008 12 15)
2.2.4. Lietuvos eksporto politikos vertinimas
Pagrindinis Lietuvos eksporto politiką reglamentuojantis dokumentas yra Eksporto pl÷tros skatinimo strategija. Šioje Strategijoje keliamas tikslas - pasiekti, kad eksportas sudarytų kuo didesnę šalies pardavimų dalį ir sumaž÷tų einamosios sąskaitos balanso deficitas. Eksporto pl÷tros strategijos tikslas - didinti įmonių konkurencingumą, teikti sertifikavimo paramą, pad÷ti įmon÷ms aktyviau veržtis į užsienio rinkas, atlikti rinkų tyrimą, sudaryti palankias sąlygas pl÷totis tradicin÷ms eksporto sritims ir atsirasti naujoms. Šį tikslą įgyvendinti siekiama kuriant palankią eksporto aplinką, mokant eksportuotojus, gerinant jų informacinį aprūpinimą, didinant prekių ir paslaugų tarptautinį konkurencingumą, pl÷tojant LR Vyriausyb÷s ir Lietuvos bei užsienio verslo įmonių bendradarbiavimą.( R.Ginevičius ir kt., 2005 )
Siūlomos eksporto skatinimo priemon÷s yra:
• Užtikrinti išsamios informacijos apie užsienio rinkas operatyvų pateikimą įmon÷ms eksportuotojoms;
• Organizuoti informacinius-konsultacinius seminarus;
• Įdiegti ir išpl÷sti virtualiojo mokymo sistemą, kuri įgalintų mokyti, interaktyviai konsultuoti, aprūpinti informacija eksportuotojus, naudojantis šiuolaikin÷mis ryšio priemon÷mis;
• Parengti mokymo programą, pasamdžius konsultacinę mokymo kompaniją,
apmokyti Lietuvos įmonių atstovus konkrečiomis temomis, siekiant skverbtis į naujas rinkas (produktai, jų pritaikymas, keliami reikalavimai, skverbimosi būdai).
• Užsienio atstovybių tinklo pl÷tra;
• Parengti ir įgyvendinti diplomatų-ekonomistų ir komercijos ataš÷, išvykstančių dirbti į užsienį, specialią mokymo programą;
• Dalinis trumpalaikių eksporto finansinio ir prekinio kredito draudimo kaštų dengimas į padidintos rizikos šalis;
• Vidutin÷s ir ilgalaik÷s trukm÷s eksporto kreditų draudimo sistemos
• Organizuoti diskusiją su verslo atstovais, kurios metu būtų aptarta esama Lietuvos eksporto būkl÷ ir eksportuotojų problemos bei ieškoma būdų joms spręsti.( http://www.laei.lt peržiūr÷ta 2008 12 15)
Vienas svarbiausių veiksnių, apibūdinančių šalies eksporto situaciją yra šalies ekonomikos atvirumo laipsnis. Atviroji ekonomika – tai tokia ekonomin÷ sistema, kurioje kartu su finansin÷mis operacijomis, vykdomomis šalies viduje, įtrauktos ir tarptautin÷s finansin÷s operacijos. Kitaip sakant, atviroje ekonomikoje eksportas yra didelis palyginti su tos ekonomikos nacionalin÷mis pajamomis. Šalies atvirumo arba jos priklausomyb÷s nuo kitų šalių laipsnio matas yra jos eksporto santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai nedidel÷s šalys yra atviresn÷s negu didžiosios. (http://www.ukmin.lt Peržiūr÷ta 2007 10 02 )
Eksportui ilgesniuoju laikotarpiu didelę gr÷smę kelia intensyv÷jantis Azijos bendrovių, kurios sparčiai gerina nebrangių plataus vartojimo gaminių kokybę, skverbimasis. Eksportuotų aukštųjų technologijų produktų dalis bendrame eksporte pastaraisiais metais beveik nekinta ir neviršija 3 proc. Lietuvoje beveik 80 proc. viso lietuviškos kilm÷s prekių ir paslaugų eksporto užtikrina apdirbamoji gamyba, kur apie 2/3 visų sąnaudų sudaro žaliavos, kuras ir energija, o jų brangimo tendencija vis labiau ryšk÷ja. Tad augančios žaliavų ir kuro kainos pasaulin÷se rinkose gali didinti Lietuvos ūkio, kuriam būdingas labai didelis energetinis imlumas, sąnaudas bei mažinti jo konkurencingumą. Tuo tarpu paslaugų (išskyrus transporto) eksportas, kuris mažiau priklausomas nuo turimų importuoti žaliavų ir augančių kuro kainų, teb÷ra labai mažas.( http://www.esparama.lt Peržiūr÷ta 2007 10 17 )
Lietuvai bus labai sunku ir toliau išlaikyti eksporto augimo tempus, jei nepasikeis eksporto šakin÷ struktūra ir joje nepadid÷s dalis prekių, kuriose yra daugiau prid÷tin÷s vert÷s. Juk pakilus pirminių išteklių (žaliavų, darbo j÷gos) kainoms pakils ir gamybos kaštai ir Lietuvos eksportui bus sunku konkuruoti su pigiu eksporto iš žemų kaštų šalių. Optimizuoti eksporto struktūrą galima skatinant naujų sektorių kūrimąsi ir pl÷trą bei restruktūrizuojant esamus. Lietuvai norint pakelti šalies eksporto lygį reik÷tų keisti ūkio struktūrą ir specializaciją, didinant aukštesn÷s prid÷tin÷s vert÷s prekių ir paslaugų gamybą. Vadinasi, Lietuvos eksporto struktūra n÷ra optimizuota.( http://www.visasverslas.lt peržiūr÷ta 2009 01 29)
2.3. GALVIJŲ EKSPORTO IŠ LIETUVOS ANALIZö.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis per pastaruosius penkerius metus galvijų eksportas iš Lietuvos padid÷jo beveik dvigubai. D÷l to krinta galvijų skaičiaus dinamika, Lietuvoje maž÷ja veislinių telyčių, maž÷ja galvijininkyst÷s ūkių. Ūkininkai
veislinių telyčių pasilieka tik tiek kiek reikia jų bandos pakaitai, o kartais perka iš kitų Europos Sąjungos šalių. (http://www.lrytas.lt Peržiūr÷ta 2008 03 13 )
Galvijų ir galvijienos eksporto did÷jantys tempai, rodo, kad galvijininkyst÷s sistema Lietuvoje vis dar yra nevaldoma ir tai turi tiesiog griaunamąjį poveikį Lietuvos m÷sos ūkiui: skerdykloms trūksta žaliavų, ypač geros kondicijos galvijų, skerdykloms ir m÷sos perdirbimo įmon÷ms neįmanoma užsitikrinti m÷sos verslo (gamybos, eksporto) pastovių efektyvių rezultatų. Lietuvos m÷sos perdirb÷jai ir galvijų augintojai atsidūr÷ ypač sud÷tingoje pad÷tyje.
Galvijų eksporto dinamika 2005-2008 metų laikotarpiu
0
50000
100000
150000
200000
m÷nesiai
g a lv ij ų s k a ič iu s 2005m 1277 5733 11795 22211 30844 41483 47638 57806 66156 75768 82226 87948 2006m 87948 3215 7427 16462 27447 43038 56075 116245 84972 96128 106414 112962 2007m 119908 6069 13936 26837 42277 63248 81461 97918 112735 125580 136404 144545 2008m 149859 7273 16192 24122 41294 57446 71708 89177 99815 111180 124855 132975 sausis vasaris kovas balandis geguž÷ birželis liepa rugpjūtis rugs÷jis spalis lapkritis gruodis3 pav. Galvijų eksporto dinamika 2005 -2008 metų laikotarpiu.( www.vic.lt/failai peržiūr÷ta 2009 01 21)
Iš 3 paveiksle pateiktų duomenų matome, kad 2008 metais galvijų eksportas iš Lietuvos kito vienodai išskyrus 2005 metų sausį, kai jis buvo labai mažas lyginant su kitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat išsiskirtinis 2006 metų rugpjūtis, tuo metu galvijų eksportas buvo smarkai šoktel÷jęs į viršų lyginant su kitų metų rugpjūčio m÷nesiais, bet tai paaiškinama, nes 2006 metais daugelis Lietuvos ūkininkų buvo nukent÷ję nuo sausros, kurios metu saul÷ išdegino ganyklas, daugiamečių žolių pievas, pašarinių grūdų pas÷lius ir gyvulius teko šerti žiemai suruoštais pašarais. D÷l didel÷s gyvulių, kurių nebuvo kuo šerti, pasiūlos
Galvijų eksporto dinamika 2005-2008 metais 87948 119908 149859 139968 0 20000 40000 60000 80000 100000 120000 140000 160000 2005m 2006m 2007m 2008m G a lv ij ų s k a ič iu s
4 pav. Sudaryta autoriaus pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis.
Pagal 4 paveiksle pateiktus duomenis matome, kad nuo 2005 metų iki 2007 metų galvijų eksportas nuolat augo ir per du metus padid÷jo 41 procentu. Pernai iš Lietuvos į užsienį buvo išvežta 140 tūkst. galvijų - 6,6 proc. mažiau nei 2007 metais, kai buvo eksportuota 149,9 tūkst. galvijų. Tačiau lyginant 2005 metus su 2008 metais matome, kad eksportuojamų galvijų skaičius vis dar yra labai didelis, tai yra 2008 metais jų buvo išvežta 37,2 proc. daugiau. Eksportuojamų galvijų skaičiaus maž÷jimą per paskutinius metus galima paaiškinti padid÷jusiomis galvijų supirkimo kainomis ir maž÷jančiu galviju skaičiumi Lietuvoje. Daugiausia galvijų 2008-aisiais buvo išvežta į Ispaniją, Nyderlandus bei Izraelį.
600.14 730.37 286.26 350.67 149.86 139.97 0.00 100.00 200.00 300.00 400.00 500.00 600.00 700.00 800.00 2007m 2008m L t/ 1 0 0 k g 134.00 136.00 138.00 140.00 142.00 144.00 146.00 148.00 150.00 152.00 g a lv ijų s k a ič iu
s galvijų supirkimo kaina
Lt/100kg pagal skerdenas galvijų supirkimo kaina Lt/100kg gyvo sv Eksportuotų galvijų skaičius tūkst.
5 pav. Galvijų supirkimo kainų ir eksporto kitimas 2007-2008 metais. Sudaryta autoriaus pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis.
Pagal 5 paveiksle pateiktus duomenis matome, kad lyginant 2007 metus su 2008 metais, galvijų supirkimo kainos ir pagal skerdenas ir pagal gyvą svorį padid÷jo, o galvijų eksportas sumaž÷jo. Atsižvelgiant į tyrimo pateiktus duomenis galima teigti, kad galvijų eksportas Lietuvoje labai susijęs su galvijų supirkimo kainomis. Kylant supirkimo kainai eksportas maž÷ja.
Galvijų supirkimo kaina Lt/100kg 2007m 2008m
2008 palyginti su 2007, %
pagal skerdenas 600.14 730.37 121.7
pagal gyvą svorį 286.26 350.67 122.5
2 lentel÷. Galvijų supirkimo kainos 2007-2008 metais
Pagal antroje lentel÷je pateiktus duomenis matome, kad galvijų supirkimo kainos pagal skerdenas per metus išaugo 21,7 proc., o pagal gyvą svorį 22,5 proc. Tai sudaro atitinkamai 130,23 LT/100kg ir 64,41 Lt/100kg. Maž÷jant galvijų skaičiui ir kylant pašarų kainoms yra tik÷tina, kad ir toliau supirkimo kainos augs. Tačiau kainų augimui įtakos gali daryti krintantis Lietuvos ekonomikos lygis bei žemos galvijų supirkimo kainos kaimynin÷se šalyse, taip pat augantis veršelių iki 2 m÷nesių amžiaus eksportas.
Veršelių eksorto iš Lietuvos dinamika 2005 - 2006 metais 83.9 118.5 149.9 200 0 50 100 150 200 250 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. Veršelių skaičius, tūkst. vnt.
6 pav. Veršelių eksporto dinamika iš Lietuvos 2005-2008 metais. Sudaryta autor÷s pagal Lietuvos Statistikos departamento pateiktus duomenis.
karto. O per paskutinius metus 25 procentais, o tai sudaro apie 50 tūkst. veršelių. Tuo tarpu galvijų prieauglio skaičius kaip ir pačių galvijų maž÷jo. Galvijų prieauglio skaičiaus kitimas per 2005- 2008 metus pavaizduotas 9 paveiksle, kuriame aiškiai matyti, kad nuo 2006 metų galvijų prieauglio skaičius Lietuvoje smarkiai sumaž÷jo. Įvertinus abiejų paveikslų pateiktus rezultatus galima teigti, kad nors galvijų prieauglio skaičius smarkiai sumaž÷jo, tačiau veršelių eksportas toliau vis did÷ja. Veršelių išvežta daugiau negu pus÷ visų gimusiųjų, o tai turi didel÷s įtakos Lietuvos galvijininkyst÷s ūkių pl÷trai.
Galvijų prieauglio dinamika 2005-2008 metais
310000 320000 330000 340000 350000 360000 370000 380000 2005m 2006m 2007m 2008m v n t galvijų prieauglis
7 pav. Galvijų prieauglio skaičiaus dinamika 2005-2008 metais (sudaryta autor÷s pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis).
Kaip matome iš 7 paveikslo, labiausiai per pastaruosius ketverius metus galvijų prieauglio skaičius sumaž÷jo 2006-2007 metų laikotarpiu, tam nemažai įtakos tur÷jo 2006 metų sausra, kai Lietuvos galvijų augintojai masiškai pardavin÷jo savo gyvulius supirk÷jams ir skerdykloms. Tačiau matome kad ir toliau prieauglio galvijų skaičius maž÷ja, nors ir ne taip smarkiai. Nuo 2006 metų jų sumaž÷jo daugiau kaip 36 tūkst., o vien per 2007 metus net 27 tūkstančiais. Tai rodo, kad galvijų skaičiaus ir jų prieauglio skaičiaus kitimui didel÷s įtakos turi ir gamtin÷s sąlygos.
2.4. VERŠELIŲ EKSPORTO ĮTAKA LIETUVOS ŪKIAMS
Prieš penkerius metus Lietuvoje buvo galvijų perteklius, kuris susidar÷ d÷l labai mažo eksporto, nes mūsų šalis netur÷jo eksporto kvotų į ES šalis, tod÷l buvo aukšti muitų tarifai, kuriuos sumok÷jus produkcija tampa nekonkurencinga. To pasekm÷je labai krito superkamos galvijienos kainos. Kai tik atsiv÷r÷ ES rinka, veršelių eksportas prad÷jo augti.
Galvijų supirkimo kainos ir atsiv÷rusi ES rinka yra dvi pagrindin÷s priežastys, d÷l kurių Lietuvoje nemaž÷ja jaunų veršelių eksportas. Eksporto did÷jimą lemia žemos, palyginti su kitomis ES šalimis, suaugusių galvijų supirkimo kainos ir augančios pašarų kainos, kurių augimui įtakos turi:
• kylančios žaliavų kainos,
• brangstanti darbo j÷ga,
• brangstanti energija,
• brangus įrengimų aptarnavimas.
Šiuo metu vykstantis veršelių išvežimas į užsienį turi ir teigiamą aspektą, nes smulkūs ūkiai gali greitai užsidirbti pinigų. Tačiau noras greitai gauti kad ir minimalų uždarbį yra nenaudingas patiems augintojams, nes jie netenka galimyb÷s atnaujinti savo bandą ir gauti didesnius pinigus pardavę užaugintą galviją. Veršelių pardavimo mąstai tur÷tų sumaž÷ti tuomet, kai mūsų augintojai supras, kad gali geriau uždirbti parduodami suaugusį galviją. Apmaudu, kad smulkūs gyvulių augintojai teb÷ra užburti gundančiais prekiautojų pasiūlymais už ką tik gimusį veršelį sumok÷ti 600 – 720 Lt. Smulkus galvijų augintojas susivilioja tokiu pasiūlymu ir nusprendžia, kad neverta 2 metus vargti ir auginti galviją, jeigu už veršelį dabar gali gauti beveik tiek, kiek gaudavo prieš kelis metus už suaugusį galviją. Tačiau augintojas neįvertina pager÷jusių suaugusių galvijų supirkimo sąlygų, kai už gerai įmitusį bulių, įskaitant nacionalines išmokas, galima gauti daugiau kaip 3 000 Lt. Žvelgiant į ateitį, galvijų supirkimo kainos dar tur÷tų augti, jeigu, žinoma, ger÷s galvijų kokyb÷.( http://www.zum.lt peržiūta 2009 01 22) Tačiau užauginti gerą bulių daugiau nei pusantro tūkstančio litų kainuoja vien pašaras, o dar reikia įvertinti ir papildomas išlaidas. Reikia pamin÷ti, kad ūkininkai gali naudoti ir savos gamybos pašarus, tada užauginti prieauglį kainuotų žymiai pigiau, bet užimtų daugiau laiko. Už mišrūnų prieauglį supirk÷jai moka dar daugiau, tod÷l daugelyje ūkių yra tendencija paskutin÷s laktacijos pienines karves s÷klinti su m÷siniais reproduktoriais.
D÷l šių ir dar daugelio kitų priežasčių Lietuvos galvijų augintojai parduoda savo prieauglį įmon÷ms, kurios juos išveža i Europos Sąjungos ir kitas šalis. Pra÷jusiais metais iš Lietuvos veršelių buvo išvežta 200 tūkst. Ypač daug veršelių nuperka Izraelis, kuris juos
Did÷jantis veršelių eksportas į kitas valstybes kelia nerimą valdininkams, mokslininkams ir augintojams, pasekm÷s gali būti skausmingos visam gyvulininkyst÷s sektoriui, nes neliks galvijų bandos pakaitai, perdirb÷jams pritrūks žaliavos.(Mano ūkis, 2007) 2008 metais buliukų vidutin÷ supirkimo kaina pagal gyvąjį svorį padid÷jo 26,0% ir sudar÷ 419,23 Lt/100 kg, vis tiek ūkininkai kurie užsiima pienininkyste parduoda jaunus iki 2 m÷nesių amžiaus veršelius, o pasilieka tik produktyviausių karvių telyčaites. Yra ūkių kurie nepasilieka net ir telyčaičių. Pavyzdžiui, R.Šidlauskien÷ turinti ūkį K÷dainių rajone, perka veršingas telyčias, o visą prieauglį parduoda, keičia bandą – keičia karves. O paaiškinimas paprastas ir jau žinomas: užauginti telyčią iki produktyvaus amžiaus kainuoja laiko ir pinigų, o nupirkta produktyvi karv÷ atsiperka greičiau ir greičiau uždirbin÷ja pinigus.
Trečiame paveiksle matyti, kaip keit÷si galvijų skaičius Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus.
GALVIJŲ SKAIČIAUS DINAMIKA 2005-2008
969621 901444 859639 771262 731250 0 200000 400000 600000 800000 1000000 1200000 20 05 .01 .01 20 06 .01 .01 20 07 .01 .01 20 08 .01 .01 20 09 .01 .01 METAI G A L V IJ Ų S K A IČ IU S GALVIJŲ SKAIČIUS
8 pav. Galvijų skaičiaus dinamika Lietuvoje 2005-2008m. (informacija iš www.vic.lt/failai [26])
Remiantis Statistikos departamento ir Gyvulių registro duomenimis, pastaruosius penkerius metus galvijų skaičius Lietuvoje nuolat maž÷jo. Lyginant 2005 m. sausio m÷n. su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, galvijų skaičius yra pamaž÷jęs daugiau kaip 24 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra 731 tūkst. galvijų. Tokiam galvijų skaičiaus maž÷jimui įtakos turi ne tik veršelių eksportas, bet taip pat ir maž÷jantis smulkių ir vidutinių ūkių skaičius.
Ūkininkai nesusigund÷ net ir siūlomomis už galvijus tiesiogin÷mis ir netiesiogin÷mis išmokomis. Išmokos skirstomos:
Susietos su gamyba ( specialioji buliaus išmoka, išmokos už ÷riavedes);
Atsietos nuo gamybos ( išmokos už karves žindenes, ekstensyvumo išmoka už karves žindenes, buliaus ekstensyvumo išmoka, skerdimo išmoka už paskerstus bulius, telyčias ir karves);
Specialioji buliaus išmoka ( Žem÷s ūkio ministro 2007-07-23 įsakymas Nr.3D-352). Reikalavimai šiai išmokai gauti:
Bulius turi būti užregistruotas laikytojo vardu ir išlaikytas ne trumpiau kaip 2 m÷nesius; Bulius turi būti 9 ar daugiau m÷nesių amžiaus; Laikytojas yra valdos valdytojas arba partneris (užsiregistravęs valdoje ne v÷liau kaip tame ketvirtyje, kada pardav÷ bulių); Bulius paskerstas ar eksportuotas nuo 2007 m. sausio 1 d.; Bulius buvo paskerstas ne v÷liau kaip per 1 m÷nesį nuo išvežimo iš laikymo vietos.
Specialiosios išmokos dydis – 543 Lt už nustatytus reikalavimus atitinkantį bulių. Buliaus ekstensyvumo išmokoms gauti einamaisiais metais gyvulių tankumas valdoje nebus skaičiuojamas. Yra nustatytas istorinis skaičius ( t.y. 2004, 2005, 2006 m ekstensyvumo išmokų vidurkis), pagal kurį bus skaičiuojamos išmokos iki 2010 metų. Išmoką gaus laikytojai, kurie einamaisiais metais bus deklaravę ne mažesnius pas÷lių plotus negu 2007 m. Atsieta papildoma nacionalin÷ išmoka už bulių (toliau – ekstensyvinimo išmoka) skiriama einamaisiais metais augintojui, kuris yra tinkamas paramai gauti pagal vienkartin÷s išmokos už pas÷lius schemą ir kurio valdoje deklaruoti žem÷s ūkio naudmenų ir pas÷lių plotai už ne didesnį nei atskaitos laikotarpiu nustatytą galvijų auginimo ekstensyvinimo išmokoms gauti reikalavimus atitikusių bulių skaičiaus aritmetinį vidurkį. Šis skaičius augintojui bus individualus ir nesikeis iki 2010 m.
Buliaus ekstensyvumo išmoka – 50 litų.
Išmokos už karves žindenes ir telyčias (Žem÷s ūkio ministro 2007-08-16 įsakymas Nr. 3D-383)
Paraiškas turi nuo sausio 2 d. iki vasario 15 d. pateikti tie žindenių laikytojai, kurie gavo valstyb÷s paramą. Kitiems laikytojams paraiškų teikti nereikia, duomenys imami iš duomenų baz÷s apie 2007 m. kovo 31 d. pas laikytojus esančias karves žindenes ir telyčias, vyresnes kaip 8 m÷n. amžiaus. Neliko reikalavimo gyvulį išlaikyti 6 m÷nesius.
2007 m. kovo 31 d. tur÷tas gyvulių skaičius bus pagrindu, skaičiuojant sekančių metų išmokas ( 2008, 2009, 2010).
Ekstensyvumo priemoka už karves žindenes ir telyčias bus mokama pagal 2006 m. deklaruotus pas÷lius ir nustatytą gyvulių tankumą. Skaičius bus pastovus ir visų ateinančių metų išmokos bus skaičiuojamos pagal jį. Jei 2006 m. laikytojas gavo ekstensyvumo išmoką, ji bus mokama ir už 2007 03 31 tur÷tą gyvulių skaičių, perskaičiuojant SGV pagal 2006 metų pas÷lių deklaravimo duomenis ir kasmet nebus perskaičiuojama.
Ekstensyvumo priemoka – 173 Lt
Skerdimo išmoka ( žem÷s ūkio ministro 2007-09-14 įsakymas Nr. 3D-413).
Skerdimo išmoka skiriama už 8 m÷n. ir didesnio amžiaus galvijus – bulius, karves, telyčias, kurie buvo paskersti 2004, 2005, 2006 metais ir už kuriuos buvo skirtos išmokos. Nustatomas šių išmokų vidurkis. 2007-2010 metais išmokas gaus tie laikytojai, kuriems bus nustatytas šis skaičius. Einamaisiais metais negalima mažinti deklaruojamų pas÷lių plotų, kitaip ir išmoka proporcingai sumaž÷s. Atsieta papildoma nacionalin÷ skerdimo išmoka (toliau – skerdimo išmoka) skiriama einamaisiais metais augintojui, kuris yra tinkamas paramai gauti pagal vienkartin÷s išmokos už pas÷lius schemą ir kurio valdoje deklaruoti žem÷s ūkio naudmenų ir pas÷lių plotai už ne didesnį nei 2004-2006 m. laikotarpiu nustatytą skerdimo išmokoms gauti reikalavimus atitikusių galvijų skaičiaus aritmetinį vidurkį. Šis nustatytas vidurkis kiekvienam augintojui bus individualus ir nesikeis apskaičiuojant skerdimo išmokų sumas iki 2010 metų arba iki per÷jimo prie bendrosios išmokos schemos taikymo. Skerdimo išmoka 250 Lt. ( http://www.alfa.lt žiūr÷ta 2009-01-12 )
Taigi veršelį pardavęs ūkininkas praranda nemažus pinigus. Suskaičiuota, kad 2006 m. už veršelius ūkininkai gavo apie 80 mln. Lt pajamų. Jei jie galvijus būtų auginę, papildomai būtų gavę dar apie 180 mln. Lt. Taip yra pirmiausia tod÷l, kad jie prarado tiesiogines išmokas bei pinigus už svorį, kurio neužaugino.( A. Ranonyt÷., 2007 ) Galima teigti, kad ateityje galvijų laikytojai praras dar daugiau pinigų nei iki šiol.
Baim÷ ir pesimistinis požiūris verčia Lietuvos augintojus atsisakyti savo gyvulių. Smulkūs galvijų augintojai (iki 10 galvijų) parduoda savo gyvulius ir pasilieka tik kelias melžiamas karves, kurių duodamos produkcijos užtenka tik savo šeimos reikm÷ms patenkinti. O ką tik gimusius veršelius parduoda supirk÷jams.
Maž÷jant smulkių ūkių, maž÷ja ir galvijų laikytojų skaičius. Tai lemia keletas veiksnių. Pirma, Lietuvoje daug÷ja stambių ūkių, antra, po kelias karves auginti nebeapsimoka ir žmon÷s šios id÷jos atsisako. Trečia, vietoj ūkininkų vienkiemių atsiranda kaimo turizmo sodybos, tai daug švaresnis, įdomesnis ir kur kas pelningesnis verslas kaimo gyventojams, nei auginti gyvulius. Kaimo turizmo atsiradimą lemia ir senstantis kaimo gyventojų amžius. Jaunimas nenori perimti t÷vų ūkio, o gautą ūkį rekonstruoja ir paverčia jį kaimo turizmo sodyba.
Kaip kito galvijų laikytojų skaičius per 2005-2008 metų laikotarpį galime matyti 9 paveiksle.
GALVIJŲ LAIKYTOJŲ SKAIČIAUS DINAMIKA 2005-2008 209418 190554 163223 193181 123611 0 50000 100000 150000 200000 250000 20 05 .01 .01 20 06 .01 .01 20 07 .01 .01 20 08 .01 .01 20 09 .01 .01 METAI GALVIJŲ LAIKYTOŲ SKAIČIUS
9 pav. Galvijų laikytojų skaičiaus dinamika 2005 – 2008 metų laikotarpiu (informacija iš www.vic.lt)
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pastaruosius penkerius metus galvijų laikytojų skaičius Lietuvoje nuolat keit÷si. Devintame paveiksle matome, kad lyginant 2005 m. sausio m÷nesį su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, galvijų laikytojų skaičius yra sumaž÷jęs daugiau kaip 40 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra 123,6 tūkst. registruotų galvijų laikytojų. Pernai tuo pat metu buvo 193,2 tūkst. galvijų laikytojų, tai yra 69,6 tūkst. daugiau. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad dabartinis galvijų laikytojų skaičius yra mažiausias per analizuojamą laikotarpį ir per paskutinius metus sumaž÷jo labiausiai. Be šio reiškinio priežasčių, jau įvardintų anksčiau, taip pat tai gali būti nuolat kylančios pašarų bei svyruojančios degalų kainos, ir ypač šiuo metu žem÷jantis Lietuvos ekonomikos lygis. Smulkiems ūkininkams iš tradicin÷s veiklos gaunamų pajamų neužtenka ūkiams pl÷sti, l÷šų trūksta net būtiniausiems šeimos narių poreikiams patenkinti bei jų socialiniam saugumui užtikrinti. Taip pat galvijų laikytojų skaičiui neigiamos įtakos turi senyvas ūkininkaujančiųjų amžius. Dauguma smulkių ūkių šeimininkų, gaudami pensijas ir pajamas (nors ir nedideles) iš ūkio, nejaučia socialin÷s gr÷sm÷s ir neturi poreikio didinti gamybos apimčių bei restruktūrizuoti ūkio. Tod÷l ir toliau išlieka Lietuvos galvijų ūkių skaičiaus maž÷jimo tendencija.
2.5. Galvijų eksporto pl÷tros SSGG įvertinimas
.Atlikus galvijų eksporto analizę ir įvertinus eksporto įtaką Lietuvos galvijininkyst÷s ūkiui sudaryta SSGG analiz÷. SSGG (SWOT angl. kalboje) analiz÷ – tai bendro pobūdžio analiz÷s technika, tinkama taikyti tiek pirminiams sprendimams priimti, tiek strateginiams planams parengti. SWOT analiz÷ – tai vidaus pad÷ties ir supančios konkurencin÷s aplinkos įvertinimas. Kitaip tariant, išsiaiškinama, kur analizuojamas objektas yra, kokia iš tikrųjų yra objekto veikla, sąlygos šiai veiklai vykdyti ir kuria vystymo kryptimi ketinama eiti.
Šioje analiz÷je pagal paskutinių ketverių metų duomenis įvertintos galvijų eksporto iš Lietuvos stipryb÷s, silpnyb÷s, galimyb÷s ir gr÷sm÷s.
3. lentel÷. Lietuvos galvijų eksporto SSGG analiz÷
STIPRYBöS SILPNYBöS
• Lietuvoje pakankamai geras galvijų bandos sveikatingumas bei maža tikimyb÷ užsikr÷sti infekcin÷mis ligomis;
• Konkurencingos galvijų supirkimo kainos.
• Didelis veršelių eksportas nenaudingas nei augintojams nei perdirb÷jams;
• Maž÷ja galvijų augintojų skaičius; • Vyrauja smulkūs galvijų ūkiai bei
žemas produktyvumas juose; • Maž÷jantis galvijų skaičius; • Pelningumo priklausomyb÷ nuo
pašarų kainos;
• Teisinių santykių bei abipusio supratimo trūkumas tarp galvijų augintojų ir supirk÷jų.
GALIMYBöS GRöSMöS
• Didinti galvijų skaičių bei jų eksportą; • Pl÷sti galvijų ūkius bei juos
modernizuoti;
• Pasinaudoti ES kaimo pl÷tros skiriama parama;
• Eksportas į naujas rinkas.
• Vietinių galvijų supirkimo maž÷jimas; • Galvijų kainų did÷jimas skatins
užsienio šalis ieškoti pigesnio produkto;
• Veršelių eksporto did÷jimas ateityje gali sužlugdyti ne tik skerdyklas, bet ir pačius augintojus.
Kalbant apie stiprybes tur÷tume pamin÷ti, kad kol kas Lietuvoje n÷ra užfiksuota infekcinių, užkrečiamų ar žmogaus gyvybei pavojingų ligų protrūkio, o tai lemia stiprų šalyje auginamų galvijų bandos sveikatingumą. Tuo Lietuvos augintojai yra pranašesni už daugelį kitų ES šalių augintojų, nes mūsų gyvuliai yra sveikesni, o tai reiškia geresn÷s kokyb÷s ir jų produkcija. Tai lemia paklausą užsienio rinkose. Viena iš stipriųjų pusių yra žema galvijų supirkimo kaina. Iki šiol galvijų supirkimo kaina Lietuvoje buvo viena žemiausių Europoje,
tačiau pastaruoju metu ji kyla ir jau susidaro konkurencija tarp galvijų supirk÷jų ir m÷sos perdirbimo įmonių.
Galvijų eksporto silpnyb÷s tiesiogiai siejasi su did÷jančiu veršelių eksportu iš Lietuvos. Tai rodo, kad galvijų augintojai nebeaugina gyvulių, o parduoda jaunus veršelius. Dar viena iš silpnybių yra galvijų augintojų skaičiaus maž÷jimas. Be to pastaruoju metu išaugo pašarų kainos. Yra brangu ne tik pašarus pirkti, bet ir patiems auginti bei gaminti, tod÷l maž÷ja ūkių pelningumas. Viena silpniausių vietų yra teisiniai santykiai tarp galvijų augintojų ir supirk÷jų. Savo gyvulius ūkininkai parduoda be jokių sutarčių tiems supirk÷jams, kurie pasiūlo aukščiausią kainą. Supirk÷jai n÷ra apriboti nei apskritimis nei rajonais, d÷l to nukenčia vietin÷s skerdyklos. Tačiau galvijininkyst÷s ūkiuose pad÷tis dar n÷ra kritiška, jie turi galimybę pl÷stis ir jungtis į kooperatyvus, taip pat juos modernizuoti. Taip pat ūkininkai turi galimybę pasinaudoti skiriamomis kaimo pl÷trai Europos Sąjungos paramomis. Žinant, kad gana daug veršelių eksportuojama į Izraelį, kuris v÷liau mūsų veršelius perparduoda kitoms Rytų šalims, gal÷tume patys ieškoti kelių į kitas Rytų šalis.
Įvertinus galvijų eksporto gr÷smes, viena pagrindinių išlieka did÷jantis veršelių eksportas iš Lietuvos. Mes išvežame savo prieauglį, greitai nebus ko auginti ir ką skersti patiems. Per pastaruosius metus labai sumaž÷jo galvijų supirkimas, tam įtakos turi galvijų skaičiaus maž÷jimas ir supirkimo kainų augimas.
3. TYRIMO METODIKA
Magistrantūros darbas atliktas 2007-2009 metais Lietuvos Veterinarijos akademijoje Socialinių mokslų ir informatikos katedroje. Tyrimas atliktas Vilijos Milkeraitien÷s ūkyje (K÷dainiu raj.)
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti V. Milkeraitien÷s ūkio ekonominius veiklos rezultatus susijusius su veršelių pardavimu, įvertinti ūkio pl÷tros galimybes, bei rizikos veiksnius.
Tyrimo tikslai:
• Apžvelgti ūkio galvijų bandos struktūrą bei prieauglio skaičiaus kitimą; • Išanalizuoti parduodamų galvijų skaičiaus dinamiką ir kainas;
• Įvertinti ūkio galimybes auginti galvijų prieauglį; • Įvertinti ūkio pl÷tros galimybes.
Tyrimo objektas: V. Milkeraitien÷s ūkio ekonominiai rezultatai užfiksuoti buhalterin÷se apskaitos ataskaitose 2005-2008 metais.
Tyrimo metodai ir sąlygos. Buvo analizuojama, apibendrinta, sisteminta ir lyginta mokslin÷ literatūra bei duomenys susiję su tiriama problema, pateikti Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos Žem÷s Ūkio Ministerijos, Kaimo verslo pl÷tros ir informacijos centro. Tyrimo metu buvo analizuojami V. Milkeraitien÷s ūkio 2005-2008 metų ūkin÷s veiklos duomenys - ūkio buhalterin÷s apskaitos dokumentai, gyvūnų apskaitos dokumentai.
Duomenų analiz÷ atlikta naudojant skaičiuoklę MS Excel 2003 for Windows. Apskaičiavome tiriamųjų rodiklių dinamikos analitinius rodiklius ir atlikome tiesinį prognozavimą. Taip pat taik÷me grafinį analiz÷s metodą.
4. TYRYMO REZULTATAI
4.1. Ūkio bandos charakteristika
2009 metų sausio 1-osios duomenimis V. Milkeraitien÷s ūkyje buvo laikomi 65 Lietuvos Juodmargių veisl÷s karv÷s ir veršeliai. Bandos struktūra ir jos dinamika 2006-2008 metais pateikta 4 lentel÷je.
4 lentel÷. V. Milkeraitien÷s ūkio bandos struktūra ir jos dinamika 2006-2008 metais (duomenys fiksuoti sausio 1 d.).
Buliai Karv÷s Telyčios Veršeliai iki 2
m÷n. amžiaus Metai Viso gyvulių Vnt. % Vnt. % Vnt. % Vnt. % 2006 37 1 2,7 18 48,7 16 43,2 2 5,4 2007 61 0 0 37 60,7 21 34,3 3 5 2008 65 0 0 39 60 24 36,9 2 3,1
Kaip matome iš 4 lentel÷je pateiktų duomenų, ūkis pl÷t÷si ir nuo 2006 metų iki 2009 metų gyvulių skaičius jame padid÷jo beveik dvigubai. Ūkio pl÷trą l÷m÷ gauta parama pagal standartų laikymosi programą. Be to 2006 metais galvijų kainos buvo smarkiai kritusios ir įsigyti gero produktyvumo karves buvo nesunku.
Šiame pieno ūkyje karv÷s laikomos ne ilgiau keturių laktacijų, tai reiškia ne ilgiau keturių metų. Kai ūkis buvo mažas ir buvo laikoma iki 10 karvių, jame buvo ir savas reproduktorius. Tačiau dabar vieno reproduktoriaus nebeužtenka, be to išlaikyti kelis reproduktorius ūkiui yra per brangu. Dirbtinis apvaisinimas yra žymiai patikimesnis ir duoda geresnių rezultatų.
4.2. Ūkio pajamų analiz÷
5 lentel÷. Ūkio pajamų dinamika 2005-2006 metais Gaunamas pajamos už: 2005m 2006m 2007m 2008m Pieną 45257 120504 147400 174399 Parduotus suaugusius galvijus 7025 6000 8072 7062 Parduotus veršelius 1138 6225 6293 12078 Parduotas telyčias - 4736 2715 1836
ir pieno supirkimo kainos. Vidutines pieno supirkimo kainas ūkyje ir jų kitimą 2005 – 2008 metais matome 10 paveiksle.
0.59 0.68 0.89 0.92 0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8 0.9 1 2005m 2006m 2007m 2008m Pieno kaina Lt/kg
10Pav. Vidutinių pieno supirkimo kainų ūkyje kitimas 2005-2006 metais.
Iš 10 paveikslo duomenų matome, kad vidutin÷s pieno supirkimo kainos nuo 2005 metų nuolat augo ir per keturis metus padid÷jo 0,33 Lt už kilogramą, tai yra pieno supirkimo kainos per keturis metus išaugo 35,9 proc. 2007 iki 2008 metais vidutin÷s pieno supirkimo kainos kito nežymiai ir padid÷jo tik 0,03 lt už kilogramą pieno, o tai rodo kad pieno supirkimo kaina padid÷jo 3,3 proc. per metus.
Toks mažas kainų augimas per metus yra tod÷l, kad nuo 2008 metų kovo m÷nesio pieno supirkimo kainos nuolat krito ir šio metu siekia vos 0,5-0,75 Lt už kilogramą pieno. Vidutinių kainų palyginimą 2007m. - 2008m. gruodžio m÷nesiais matome 11 paveiksle.
1110 610 Pieno kaina Lt/t 2008m gruodžio m÷n. 2007m gruodžio m÷n.
11Pav. Vidutin÷s pieno supirkimo kainos ūkyje 2007-2008m. gruodžio m÷n. Lt/t Kaip matome palyginę 2007 ir 2008 metų vidutines pieno supirkimo kainas, jos
toną pieno. Jeigu pieno supirkimo kainos ir toliau maž÷s, po kurio laiko ūkis nebeišsilaikys ir dirbs nuostolingai, tod÷l norint pakelti ūkio pelningumą gali tekti pardavin÷ti ne tik jaunus buliukus, bet ir veislines telyčias.
Lietuvoje panašių ūkių į V.Milkeraitien÷s yra virš kelių tūkstančių, šie ūkiai susiduria su tomis pačiomis problemomis. Ūkių skaičius pateiktas 12 paveiksle.
1037 769 410 0 200 400 600 800 1000 1200
20-29karv÷s 30-49 karv÷s 50-99karv÷s
Ūkių skaičius
12 pav. Ūkių pasiskirstymas pagal karvių (nuo 20 iki100) skaičių 2009 m. Sausio 1d.
Pagal 12 paveiksle pateiktus duomenis matome, kad panašaus dydžio ir krypties ūkių iš viso yra 2216, o smulkesnių dar kelias dešimtis kartų daugiau. Vertinant tai, kad šių ūkių pagrindin÷s pajamos yra už pieną, jie turi ieškoti naujų galimybių didinti savo pelną. Vienas iš būdų yra jaunų veršelių ir telyčaičių pardavimas, kitas - bulių auginimas.
4.3. Galvijų prieauglio ūkyje skaičiaus kitimo vertinimas
Galvijų prieauglio ūkyje gimimo 2006 – 2008 metais skaičiaus dinamika pateikta 13 paveiksle.
Visais analizuojamais metais didžiausio prieauglio skaičiaus sulaukiama kovo – geguž÷s m÷nesiais. Tai lemia, kad karv÷s dažniausiai apvaisinamos per tris m÷nesius nuo apsiveršiavimo, o n÷štumas trunka devynis m÷nesius. Praktiškai jei viskas pavyksta, ta pati karv÷ veršiuojasi kas metus. Vidutiniškai vienai karvei 2006 m. teko 0,83 veršelio, 2007 m. 0,86 ir 2008 m. 0,92.
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 saus is vasa ris kova s bala ndis birž elis liepa spal is lapk ritis gruo dis s k a ič iu ų a v n t 2006 2007 2008
13 pav. Galvijų prieauglio ūkyje gimimo skaičiaus dinamika 2006-2008m laikotarpyje.
Kaip matome iš 14 paveikslo, galvijų prieauglio skaičius ūkyje per tiriamuosius metus išaugo dvigubai, tai l÷m÷ ūkio pl÷tra ir padid÷jęs karvių skaičius ūkyje. Ateityje planuojama ūkį dar labiau pl÷sti, tačiau ne taip smarkiai. Iki 2010 metų tikimasi, kad jame bus daugiau nei 70 gyvulių, vadinasi ir toliau tur÷tų augti prieauglio skaičius.
y = 10,5x + 27,667 R2 = 0,8867 0 10 20 30 40 50 60 2006 2007 2008 2009 metai v e rš e lių s k a ič iu s veršelių skaičius, vnt. tiesin÷ prognoz÷
*
14pav. Galvijų prieauglio ūkyje kitimas 2006-2008 metais ir kitimo prognoz÷
Atlikus prieauglio skaičiaus kitimo tendencijų tiesinę analizę, matome, kad išlikus tam pačiam ūkio pl÷tros tempui, 2009 metais gimusių veršelių skaičius gali išaugti iki 48 vienetų.
4.4. Galvijų pardavimo ūkyje analiz÷.
Galvijų pardavimo ūkyje apimtys 2006 – 2008 metais pateiktos 6 lentel÷je.
6 lentel÷. Galvijų pardavimo ūkyje dinamika 2006-2008 m
Buliai Karv÷s Telyčios Veršeliai iki 2
m÷n. amžiaus Metai Vnt. Lt Vnt. Lt Vnt. Lt Vnt. Lt 2006m 1 1600 4 6000 11 4736 10 6225 2007m 0 0 6 8072 3 2715 11 6293 2008m 0 0 5 7062 3 1836 18 12078
Melžiamų karvių skaičius auga, o parduodamų galvijų kinta nežymiai. Tačiau smarkiai išaugo parduodamų veršelių iki 2 m÷nesių amžiaus skaičius. Jų 2008 metais parduota 63 proc. daugiau nei 2007 metais, o gautos pajamos už juos - dvigubai.
Reikia pamin÷ti, kad ūkis iki 2006 metu pavasario laik÷ vieną bulių ir už jį gautos pajamos siek÷ vos 1600Lt. Pastaruoju metu statistikos duomenimis už suaugusį bulių galima gauti apie 3000 Lt pajamų. Tačiau tai už veislinį m÷sinį, o už pieninį bulių suma būtų gerokai mažesn÷. N÷ra informacijos kiek l÷šų būtų galima gauti už pieninį bulių. Tame pačiame rajone auginanti gyvulius ūkinink÷ Jūrat÷ Juozelskien÷ pernai savo pieninį bulių, sveriantį beveik 900 kg, pardav÷ už 2340 Lt., tod÷l ūkininkai veršelių auginti neplanuoja, nes juos užauginti iki suaugusio buliaus reikia:
• Papildomai pašarų;
• Papildomų ir tinkamų buliams auginti laikymo vietų; • Papildomos darbo j÷gos;
• Papildomo ganyklų ploto jiems ganyti.
Susumavus išlaidas bulių auginimui ir įvertinus sugaištą laiką, paaišk÷ja, kad ar parduoti mažą veršelį ar auginti jį iki 700kg svorio n÷ra skirtumo. Už veršelį gautos pajamos yra realios ir užtikrintos, o ką gaus po metų ar dviejų už suaugusį bulių nežinia. Tod÷l ūkio pl÷tros planuose n÷ra numatytas bulių auginimas ir laikymas. Planuojama pasilikti tik produktyvių karvių telyčaites, o veršelius iki 2 m÷n. amžiaus ir toliau pardavin÷ti supirk÷jams. Veršelių pardavimo prognozes matome 15 paveiksle.
y = 4x + 13 R2 = 0,8421 0 5 10 15 20 25 2006 2007 2008 2009
Parduotų veršelių skaičius, vnt.
Tiesin÷ prognoz÷ (Parduotų veršelių skaičius)
*
15 pav. Parduodamų veršelių skaičiaus dinamika ir pardavimo prognoz÷.
Atlikus veršelių pardavimo kitimo tendencijų tiesinę analizę, galime prognozuoti, kad parduodamų veršelių skaičius ūkyje augs ir 2009 metais sieks 22vnt.
Tačiau tai gali priklausyti nuo supirkimo kainos kitimo. Vidutines galvijų pardavimo kainas ūkyje ir jų pokyčius matome 7 lentel÷je.
7 lentel÷. Vidutin÷s galvijų pardavimo kainos ūkyje ir kainų pokyčiai atskirais metais. 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai Galvijų rūšis Lt Lt pokytis proc. lyginant su 2005 m. Lt pokytis proc. lyginant su 2006 m. Lt pokytis proc. lyginant su 2007 m. Karv÷s 1000 1300 30,0 1300 0 1600 23,1 Veršeliai iki 2 m÷n. amžiaus 498 590 18,5 630 6,8 676 7,3 Suaugę buliai 1000 1600 60,0 − − − −
Lyginant 2005metus su 2006 metais matome kad labiausiai išaugo vidutin÷s bulių pardavimo kainos: nuo 1000 Lt iki 1600 Lt, tai yra padid÷jo 60 proc. Kitos vidutin÷s galvijų pardavimo kainos ūkyje nuolat kito. Pastovų augimą rodo tik veršelių iki 2 m÷n. pardavimo kaina. Didžiausias augimas nustatytas 2006 metais, kai veršelių pardavimo kaina per metus šoktel÷jo 18,5 proc., o tai sudaro papildomus 92 Lt už vieną veršelį. Kitais metais veršelių pardavimo kaina augo tik 7 proc.. Vidutiniškai kasmet kaina padid÷davo apie 60 litų už vieną veršelį. Tikimasi, kad pardavimo kaina ir toliau augs. Vidutin÷s vieno veršelio pardavimo kainos prognoz÷s pavaizduotos 16 paveiksle.
y = 28,7x + 598,5 R2 = 0,9594 300 350 400 450 500 550 600 650 700 750 800 2005 2006 2007 2008 2009 metai Lt
Vidutin÷ veršelio pardavimo kaina, Lt Tiesin÷ prognoz÷
*
16 pav. Vidutin÷s vieno veršelio pardavimo kainos dinamika ir prognoz÷.
Pasak Roelafo Jano, veršelių verslas yra labai intensyvus, veršienos paklausą ir jos supirkimo kainą labai sunku prognozuoti, nes jos labai svyruoja. Tačiau atsižvelgus į pra÷jusių metų ir dabartines veršelių pardavimo kainas galima preliminariai prognozuoti jų supirkimo ( pardavimo) kainas. Pagal 16 paveiksle pateiktus ūkio duomenis matome, kad 2009 metais prognozuojama veršelių pardavimo kaina gali siekti 742 Lt, o tai yra apie 8 proc. daugiau nei pra÷jusiais metais.
Įvertinus tai, kad veršelių supirkimo kainos nuolat auga, o ūkių ekonomin÷ pad÷tis neketina ger÷ti, ūkinink÷ V.Milkeraitien÷ neketina auginti veršelių ir toliau juos pardavin÷s galvijų prieauglį superkančioms įmon÷ms.
Lietuvoje yra 12 registruotų įmonių, kurios užsiima galvijų prieauglio supirkimu. V.Milkeraitien÷ bendradarbiauja su trimis iš jų, nors n÷ra pasirašius jokių sutarčių.
UAB"EXPOGA LVIJAI" 17% UAB"RASKAF AS" 22% UAB"BOVARI US" 61%
17 pav. Veršelių pardavimo struktūra įmon÷ms.
Kaip matome net 61 proc. veršelių ūkis parduoda UAB ”BOVARIUS”, ši įmon÷ įsikūrusi Šiaulių rajone, užsiima veršelių supirkimu ir jų eksportu. Pagal buhalterin÷s apskaitos duomenis ši įmon÷ iš ūkio veršelius superka brangiausiai. Antroje vietoje UAB ”RASKAFAS”. Ši įmon÷ supirko 22 proc. ūkyje parduodamo galvijų prieauglio. Mažiausiai - 17 proc. buvo parduota UAB ”EKSPOGALVIJAI”.
4.5. Ūkio pl÷tros SSGG analiz÷.
Ūkio pl÷tros galimybes įvertinti pasirinkta SSGG analiz÷, kurioje išaiškinamos ūkio stipryb÷s ir silpnyb÷s, galimyb÷s ir gr÷sm÷s, kurios priklauso nuo vidinių veiksnių apimančių ūkio veiklą ir su ja susijusią ekonominę ūkio būklę. Taip pat ūkio pl÷trai didel÷s įtakos turi išoriniai ekonominiai veiksniai, tokie kaip ekonomin÷ pad÷tis šalyje, teisiniai santykiai su bendradarbiaujančiomis įmon÷mis.
8 lentel÷. Ūkio pl÷tros SSGG analiz÷.
STIPRYBöS SILPNYBöS
Ūkis plečiasi - kasmet galvijų skaičius ūkyje did÷ja.
Banda ūkyje atnaujinama iš savos
reprodukcijos.
Atnaujintas ir padidintas galvijų tvartas.
Parduodamas veršelius ūkis praranda
tiesiogines išmokas už suaugusius galvijus. Ūkis užsiima tik pieno gamyba, n÷ra jokios papildomos veiklos, kuri padidintų ūkio pelningumą.
Ūkis turi pakankamus dirbamos žem÷s ir ganyklų plotus. Pašarus gaminasi pats, tuo sutaupo pinigų.
Ūkis dirba stabiliai, kasmet gaunamas pelnas iš tiesiogin÷s veiklos.
N÷ra pasirašyta sutarčių su galvijų prieauglį superkančiomis įmon÷mis.
GALIMYBöS GRöSMöS
Pl÷sti ūkį - didinti galvijų skaičių.
Modernizuoti ūkį, įdiegiant naują įrangą (pvz. naują melžimo įrangą, m÷šlo šalinimo, srutų kaupimo rezervuarą)
Pardavin÷ti perteklinį prieauglį supirk÷jams.
Maž÷ja pieno supirkimo kanos.
Kylančios energijos kainos ir nauji mokesčiai sumažins ūkio pelningumą, pabrangs savos gamybos pašarų savikaina.
5. IŠVADOS
Išanalizavus literatūros šaltinių duomenis apie Lietuvos galvijų ir veršelių eksporto būklę, eksporto įtaką Lietuvos galvijininkyst÷s ūkiams, įvertinus Lietuvos galvijų eksporto galimybes bei išanalizavus V.Milkeraitien÷s ūkio ekonominius rodiklius galima teigti:
1. Suaugusių galvijų ir prieauglio skaičius Lietuvoje nuolat maž÷ja, o eksportuojamų veršelių skaičius did÷ja.
2. Veršelių eksportą vykdo galvijų prieauglį superkančios įmon÷s, taigi didžioji dalis pelno atitenka būtent joms, o ne galvijininkyste užsiimantiems ūkiams.
3. Pienine galvijininkyste užsiimantys ūkiai gauna greitas pajamas parduodami buliukus supirk÷jams, tačiau tai n÷ra stabilios pajamos, nes sutartys su supirk÷jais dažniausiai nesudaromos.
4. Pardavęs mažus veršelius ūkis praranda tiesiogines išmokas už suaugusius galvijus, tačiau dažnas neturi reikiamų sąlygų prieaugliui išauginti, o jų įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų.
5. Net ir nedidelis veršelių supirkimo kainos augimas (apie 7 proc.) bei maž÷jančios pieno supirkimo kainos skatins mažų veršelių pardavimą.
Rekomendacijos:
Skatinti Lietuvos ūkininkus auginti galvijų prieauglį, geriausią palikti kaip veislinius galvijus, o kitus parduoti bei eksportuoti suaugusius. Tai leistų pasinaudoti valstyb÷s teikiamomis tiesiogin÷mis išmokomis ir taip padidinti ūkių pelningumą bei galvijų skaičių Lietuvoje.
Organizuoti seminarus galvijų augintojams apie veršelių eksporto iš Lietuvos įtaką galvijininkyst÷s ūkiams.
