VAISTININKO VAIDMUO SPRENDŢIANT SU VAISTŲ VARTOJIMU SUSIJUSIAS PROBLEMAS

(1)

FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

EDITA TRUNCAITĖ

VAISTININKO VAIDMUO SPRENDŢIANT SU VAISTŲ

VARTOJIMU SUSIJUSIAS PROBLEMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė Lekt. dr. Rima Minkutė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis Data

VAISTININKO VAIDMUO SPRENDŢIANT SU VAISTŲ VARTOJIMU SUSIJUSIAS PROBLEMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Lekt. dr. Rima Minkutė Data

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Edita Truncaitė

Data Data

(3)

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12

1.1. Vaistų vartojimo problemos ... 12

1.2. Vaistų vartojimo problemos Lietuvoje ... 14

1.3. Savigyda ... 14

1.4. Farmacijos specialisto vaidmuo... 15

1.5. Pacientų poţiūris į farmacijos specialistų teikiamą farmacinę paslaugą ... 17

2. TYRIMO METODIKA ... 19

2.1. Tyrimo metu taikyti metodai ... 19

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis ... 19

2.3. Gautų duomenų analizė ... 20

3. REZULTATAI ... 21

3.1. Bendra informacija ... 21

3.2. Įsigytų vaistų grupės ir perkamumas pagal amţiaus grupes ... 21

3.3. Vartojamų vaistų pasirinkimą lemiantys veiksniai ... 23

3.4. Pacientų informacijos apie vaistus gavimas ar pateikimas farmacijos specialistams ... 23

3.5. Paciento ţinios apie vaisto vartojimą ... 24

3.6. Pacientų vartojamų vaistų vertinimas ir savigyda ... 25

3.7. Farmacijos specialistų duomenys ... 27

3.8. Farmacijos specialistų farmakoterapinių problemų vertinimas ... 27

3.9. Farmacijos specialisto suteikiama konsultacija pacientams ... 28

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37

5. IŠVADOS ... 39

6. REKOMENDACIJOS ... 40

(4)

(5)

SANTRAUKA

E. Truncaitės magistro baigiamasis darbas „Vaistininko vaidmuo sprendţiant su vaistų vartojimu susijusias problemas“, mokslinė vadovė lekt. dr. R. Minkutė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Darbo tikslas

.

Įvertinti vaistininko vaidmenį, nustatant galimas arba esamas su vaistų vartojimu susijusias problemas.

Darbo uţdaviniai. 1) nustatyti galimas vaistų vartojimo problemas įsigijus vaistą; 2) išsiaiškinti kokią konsultaciją suteikia vaistininkas pacientui perkant vaistą; 3) įvertinti vaistininko vaidmenį koreguojant vaisto vartojimą; 4) statistiškai išanalizuoti tyrimo metu surinktus duomenis ir pateikti rekomendacijas vaistininkams, siekiant tobulinti farmacinę paslaugą, taip išvengiant galimų vaistų vartojimo problemų.

Metodika. Tyrimui atlikti buvo sudarytos 2 anketos. Viena buvo skirta vaistinės pacientų, įsigyjančių nereceptinius vaistinius preparatus, apklausai, kita – farmacijos specialistams. Tyrime dalyvavo 45 pacientai ir 20 farmacijos specialistų. Gautų duomenų analizė buvo atlikta SPSS programiniu paketu, 20.0 versija, rezultatai pateikti procentais ir skaičiais, neparametriniams duomenims skaičiuotas 2

.

Rezultatai. Tyrime dalyvavo daugiausiai pastoviai vaistus vartojantys pacientai (68,9 proc., p<0,05). Įsigydami vaistus jie negauna informacijos arba nepasikonsultuoja patys (p<0,05): 68,9 proc. apie alergijas; 57,8 proc. apie kitų preparatų vartojimą; 73,3 proc. apie kitus susirgimus; 77,8 proc. apie nepageidaujamą poveikį, iš jų 92,9 proc. vaistus įsigyjančių pirmą kartą.

Farmacijos specialistai, kurių darbo patirtis nuo 1 m. iki 5 m. ypatingai skiria dėmesį pacientams, vaistus įsigyjantiems pirmą kartą (pasidomi apie alergijas 50 proc., kitų vaistų vartojimą 33,3 proc., ar ţino vaistų ryšį su maistu 33,3 proc.). 5–10 m. patirtį turintys specialistai išsiaiškina ar pacientas ţino vaistų vartojimą (100 proc.), kiek ilgai ir kada vartoti (100 proc.), o dirbantys virš 10 m. paklausia apie įsigyto vaisto vartojimą anksčiau (100 proc.) ir ar vartoja kitus vaistus (88,9 proc.). Didţiausią pacientų įsigyjamų vaistų pasirinkimą lemia vaistininko rekomendacija (42,2 proc). Įvertinus pacientų ţinias apie vartojamus vaistus, nustatytas didţiausias informacijos trūkumas apie nepageidaujamą vaisto poveikį (64,4 proc. neţinančiųjų), taip pat nemaţai atsakiusiųjų neţinojo kada turi būti vartojamas (48,9 proc.) ir kaip vartojamas (51,1 proc.) vaistas pagal numatytas vartojimo charakteristikas. Tai svarbu, kadangi dauguma pacientų uţsiima savigyda (62,2 proc., p<0,05), ypač jeigu simptomai pasikartojantys.

(6)

(7)

SUMMARY

Master thesis of E. Truncaitė „Pharmacists role in resolving and preventing drug related problems“. Scientific supervisor: lect. dr. R. Minkutė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy. – Kaunas

Aim of the thesis. To evaluate pharmacist role in determining possible or existing drug related problems.

Objectives. 1) to determine possible drug usage problems after purchase; 2) to find out what kind of consulting is provided by pharmacist to patient during drug purchase; 3) to evaluate pharmacists role in adjusting drug usage; 4) statisticly analyze data colected during this study and present recomendations to pharmacists, seeking improvement of pharmaceutical services, thus avoiding possible drug related problems.

Methodology. Two questionnaires were made for the study. One was intended for patients, buying nonprescription drugs, other – for pharmaceutical professionals. There were 45 patients and 20 pharmaceutical professionals participating in the study. Analysis of data collected was processed using SPSS package, version 20.0, results were presented in percentage and numbers, and were compared using the χ2

test.

Results. Most participants in the study were constant drug users (68.9 %, p<0.05). While buying drugs they don’t get drug related information, or don’t initiate consultation (p<0.05): 68.9 % about allergies; 57.8 % about usage of other products; 73.3 % about other possible illness; 77.8 % about adverse effects, of which 92.9 % patients buy drug for the first time.

Pharmaceutical proffesionals with experience from 1 to 5 years are very heedful for the first time buying patients (concerns about allergies 50 %; other drugs in use 33.3 %; asks if patient knows drug relation with food 33.3 %). 5 to 10 years experienced professionals find out if patient used the drug before (100 %) and if he uses other drugs (88.9 %). Most of the patients buying choises are determined by pharmacist advice (42.2 %). After evaluating the patients knowledge about drugs in use, it was concluded the most lack of awareness about adverse effects (64.4 % are not aware), also some respondents did not know when specifically the drug should be used (48.9 %) and how it to be used according to provided usage guidelines (51.1 %). That is important, because most patients do self treatment (62.2 %, p<0.05), especialy if symptoms are iterative.

(8)

SANTRUMPOS

LR FĮ – Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas;

NRV – nepageidaujama reakcija į vaistą; PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija; SN – standartinis nuokrypis;

(9)

SĄVOKOS

Farmacinė rūpyba – tai įvairiapusė (pagal vaistininko kompetenciją) paciento, kuriam paskirtas gydymas, prieţiūra sudarant gydymo prieţiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato ir geresnės paciento gyvenimo kokybės.

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo.

Informacija apie vaistinius preparatus – vieša informacija, kuri gali būti teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama.

Klinikiniai farmacininkai – vaistininkai, konsultuojantys kitų sričių gydytojus dėl tinkamiausių vaistų ir jų derinių skyrimo, o kai kuriais atvejais tiesiogiai dirbantys su pacientais.

Nepageidaujama reakcija – nenorimas neigiamas ţmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą.

Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu.

Patogenas – biologinis veiksnys, sukeliantis ligą. Polifarmacija – tai kelių vaistų vartojimas vienu metu.

Savigyda – tai negalavimų šalinimas ar lėtinių ligų prevencija tradiciniais, ţoliniais bei kitais nereceptiniais vaistiniais preparatais.

Simptomas – pavienis kūno morfologinis, fiziologinis ar psichologinis poţymis (ţenklas), rodantis organizmo sutrikimą, patologinę būseną ar ligą (pavyzdţiui, galvos skausmas, išbėrimas, pykinimas, galvos svaigimas ir kt.).

(10)

ĮVADAS

Vartotojų pasitenkinimas yra pirminė sveikatos prieţiūros kokybės dalis. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai liudija, jog vaistininkai – lengviausiai pasiekiami sveikatos prieţiūros specialistai. Vis populiarėjant savigydai bei didėjant be recepto parduodamų vaistų kiekiui, vaistininkas daţnai yra vienintelis sveikatos prieţiūros specialistas, su kuriuo konsultuojasi nereceptinius vaistus įsigyjantis pacientas. Visuomenės vaistininko profesinė atsakomybė vertinama uţtikrinant pacientų saugų ir veiksmingą vaistų vartojimą, apklausiant apie pacientų ligų simptomus, rekomenduojant labiausiai jam tinkamus produktus ir palaikant ryšius su gydytojais ir kitais sveikatos prieţiūros specialistais [7, 35].

Su vaistų vartojimu susijusios problemos pasaulyje yra gana paplitusios ir daţnai pastebimos. Pagrindinės iš jų – nepageidaujamos reakcijos; netinkamas vaistų dozavimas (per maţai ar per daug vartoja); vaistų sąveikos, su receptų išrašymu susijusios klaidos; o ţinių, apie vaistų vartojimą, trūkumas, polifarmacija ir netinkama savigyda gali būti to prieţastys. [2, 4]. Todėl, sprendţiant su vaistų vartojimu susijusias problemas ypač išryškėja farmacijos specialisto svarba. Pacientas turi gauti kuo daugiau informacijos apie jo vartojamus vaistus (kaip, kada ir kiek ilgai vartoti, koks galimas nepageidaujamas poveikis, sąveikos su kitais vaistais ir kt.), o farmacijos specialistas papildomai išsiaiškinti kitų vaistų vartojimą, ar turi kokių nors alergijų ir pan. Tik įvertinus ir susisteminus gautą bei suteiktą išsamią informaciją galima tinkamai parinkti ir išduoti vaistinį preparatą pacientui, ţinant, kad tai gali padėti uţkirsti kelią farmakoterapinių problemų atsiradimui.

Remiantis įvairias tyrimais nustatyta, kad pacientams svarbu tai, kaip vaistininkas sugeba spręsti jų iškilusias problemas medikamentiniame gydyme, kaip jie geba pateikti tinkamas rekomendacijas vaistų vartojime bei paaiškinti jų veikimo principus ir tai kaip specialistai yra linkę su jais bendrauti (įsiklausymas, mandagumas, geranoriškumas) [35].

Farmakoterapinės problemos galimos kiekvienoje pacientų amţiaus grupėje, dėl vis populiarėjančios savigydos, farmacijos specialistų nepilnai suteikiamos informacijos apie vaistų vartojimą, nesugebėjimo įvertinti nepageidaujamas reakcijas ir kt. Dėl to, vis labiau kreipiamas dėmesys farmacijos specialistų vaidmeniui, kada daţnai jis yra lengviausiai prieinamas asmuo paciento gydyme ir gali padėti tų problemų išvengti.

(11)

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertinti vaistininko vaidmenį, nustatant galimas arba esamas su vaistų vartojimu susijusias problemas.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti galimas vaistų vartojimo problemas įsigyjus vaistą.

2. Išsiaiškinti kokią konsultaciją suteikia vaistininkas pacientui perkant vaistą. 3. Įvertinti vaistininko vaidmenį koreguojant vaisto vartojimą.

(12)

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Vaistų vartojimo problemos

Su vaistų vartojimu susijusios problemos yra daţnas reiškinys tarp pacientų, kurios gali sukelti ne tik pablogėjusią gyvenimo kokybę, bet ir rimtus susirgimus ar net mirtį. Vaistų vartojimo problemos gali atsirasti dėl vaistų pasirinkimo ar paskyrimo, jų dozavimo, šalutinio vaistų poveikio, vaistų sąveikų, nepakankamos vaistų vartojimo prieţiūros. Vaistų vartojimo problemos gali būti esamos (realios) arba galimos. Esamos problemos turi rezultatyvias klinikines apraiškas (yra jau įvykusios), tokias kaip bėrimai dėl vaistų, arba terapijos nesėkmės dėl neteisingo dozavimo. Galimos problemos nėra akivaizdţios (gali įvykti, jei tam yra rizikos veiksnių), bet jei nebus išspręstos gali sukelti ţalą pacientui [30].

Vaistų terapijos problemos gali būti suskirstomos į šias kategorijas:

1. Netinkama vaistų vartojimo indikacija (pacientui reikia papildomo vaisto arba pacientas vartoja nereikalingą vaistą jo gydyme).

2. Neefektyvus gydymas vaistais (pacientas vartoja vaistus, kurie nėra veiksmingi jo gydyme arba paskirta vaistų dozė yra per maţa).

3. Nesaugi vaistų terapija (pacientas patiria nepageidaujamo poveikio reakcijas į vaistą arba vaisto dozė yra per didelė).

4. Netinkamas nurodymų laikymasis (pacientas atsisako vartoti arba vartoja netinkamai jam paskirtus vaistus).

Vaistų terapijos problema gali būti išspręsta arba įvykdyta tik tada, kai problemos prieţastis yra aiškiai suprantama [29].

Vieno atlikto tyrimo metu, Vokietijoje, pacientams perkantiems nereceptinius vaistinius preparatus, buvo nustatyta 80 proc. su vaistais susijusių problemų, iš kurių daţniausios – netinkama savigyda (29,7 proc.), prašomas toks vaistas, kuris nėra tinkamas paciento gydyme (20,5 proc.), per ilgai vartojami vaistai (17,1 proc.) ir netinkama dozė (6,8 proc.) [8]. Kitas tyrimas, atliktas Danijoje, parodė, kad iš visų pacientų, kuriems nustatytos su vaistų vartojimu susijusios problemos (n=813), netinkamai pasirinkta savigyda (44,8 proc.) buvo daţniausiai nustatyta problema. 17 proc. pacientų vartojo per maţą jiems paskirtą dozę, 15 proc. vaistą vartojo per ilgai (priklausomybė), 13,8 proc. nustatytos nepageidaujamos reakcijos, 5,3 proc. – neteisingas vaisto vartojimas, 4,9 proc. – sąveika su kitais vaistais. Nustatyta, kad vaistininkams pavyko (78 proc.) išspręsti arba iš dalies išspręsti su vaistų vartojimu susijusias problemas [11].

(13)

turinčius panašų pavadinimą. Anglijoje atlikto tyrimo metu, receptų išrašymo klaidos sudarė tarp <1 ir 11 proc. visų išrašytų receptų [34]. Tuo tarpu Italijoje atliktas tyrimas rodo, kad 70 proc. gydymo vaistais klaidų, kurios galėtų sukelti galimą neigiamą poveikį pacientams, taip pat sudaro receptų išrašymo klaidos, kurios labiau priskiriamos jauniems praktikuojantiems gydytojams [13]. Kiti atlikti tyrimai parodė, kad, receptų išrašymo klaidos sudaro apie 39 proc. vaistų vartojimo proceso metu įvykusių visų klaidų ir atsiranda dėl ţinių stokos ir nepakankamo bendravimo su pacientu [27].

Su vaistų vartojimu susijusios problemos yra daţnos tarp pacientų išrašytų iš ligoninių. Išleidţiant pacientus su naujais receptais, vaistų vartojimo nurodymų nesilaikymo problemos nustatytos 5,8 proc. pacientų. Pastebimos klaidos taip pat buvo susijusios su neteisingu vaistų dozavimu, netinkamu vaistų vartojimo grafiko laikymusi ir trūkstama informacija apie vaistus. Europos šalyse: Ispanijoje, Portugalijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Austrijoje, Europos bendrijos vaistininkų atliktame tyrime, iš nustatytų 451 vaistų vartojimo problemų buvo identifikuotos 277 problemos, kurios buvo priskiriamos 63,7 proc. pacientų. 29,5 proc. buvo nustatyta ţinių apie vaistų vartojimą stoka, šalutinis poveikis – 23,3 proc. pacientų, 24 proc. iš nustatytų problemų sudarė netinkamas dozės pasirinkimas (per daug arba nepakankamai vartoja vaistus), vaistų dubliavimo ir galimų tarpusavio sąveikų problema [4].

Vaistų vartojimo problemoms atsirasti didelės įtakos turi ir amţius. Labiausiai išskiriami vyresnio amţiaus pacientai, kada pastebimas daţnesnis vaistų neefektyvumas, nepageidaujami poveikiai, vaistų sąveikos, geriamos nepakankamos arba per didelės dozės. Atsiradęs neigiamas vaistų poveikis, gali būti nustatytas kaip naujos ligos simptomas ir dėl to paskiriamas naujas vaistas, kuris galbūt visai nereikalingas, todėl gali sukelti papildomų neigiamų pasekmių. Dėl to būtina prieš tai pagalvoti apie galimą nepageidaujamą reakciją į vaistą (NRV). Kadangi, senyvo amţiaus ţmonės daţnai vartoja daug vaistų, jie yra ypač paţeidţiami kelių vartojamų vaistų sąveikomis [25].

(14)

skyrimas tokiomis dozėmis, kurios atitinka jo individualius poreikius, atitinkamam periodui ir tinkamu laiku, ir maţiausia kaina, kurią turi sumokėti pacientas ar tam tikra visuomenė [12, 20].

1.2. Vaistų vartojimo problemos Lietuvoje

Atliktų tyrimų, rodančių daţniausiais vaistų vartojimo problemas Lietuvoje, nėra daug. 2006 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame nustatyta, kad Lietuvos vaistinėse parduodant vaistus daţna papildomo vaisto skyrimo (52,3 proc.) ir nurodymų nesilaikymo (30,6 proc.) problema. Retesnės – per didelės vaisto dozės skyrimo (3,0 proc.) ir per maţos vaisto dozės skyrimo (9,46 proc.) problemos. Taip pat šiame tyrime buvo išsiaiškinta ir kurias problemas linkę spręsti farmacijos specialistai: 72,5 proc. sprendţia nurodymų nesilaikymo, 66,5 proc. papildomo vaisto skyrimo problemas. Tuo tarpu netinkamo vaisto skyrimo problemą sprendţia 52,7 proc. tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų [18].

1.3. Savigyda

Savigyda yra individualus (savarankiškas) paciento gydymasis vaistiniais preparatais, jo savarankiškai nustatytiems simptomams lengvinti, kurie skirti vartoti be gydytojo prieţiūros, tačiau toks vaistų vartojimas turi būti patvirtintas saugumu ir veiksmingumu [3]. Savigyda tradiciškai apibrėţiama kaip vaistų, ţolelių, maisto papildų vartojimas savo iniciatyva arba remiantis kitų ţmonių patarimais, be gydytojo konsultacijos [2].

Šeima, draugai, kaimynai, vaistininkas, ankstesni vartojimui nurodyti vaistai arba reklamos laikraščiuose, lankstinukuose, ţurnaluose yra bendri šaltiniai lemiantys savarankišką vaistų pasirinkimą ir jų vartojimą. Savarankiškas gydymasis tampa populiarus, nes didėja patikimų medikamentų prieinamumas vastinėse, kuriems nereikia gydytojo išrašyto recepto, tačiau tokiu atveju padidėja rizika atsirasti NRV, vaistų sąveikoms ir rimtesnėms ligų pasekmėms. Pagrindinė problema, susijusi su savigyda, yra padidėjęs atsparumas patogenams – tai puiki prieţastis sukelti rimtą pavojų sveikatai. Farmacijos specialistai šiuo atveju turi turėti pakankamai ţinių patarti dėl vaistų ir jų saugumo efektyviam vartojimui, kad išvengti galimų farmakoterapinių problemų, atsirandančių savarankiškame gydyme [2, 33].

(15)

ligos simptomams gydyti nesirenka nereceptinių vaistinių preparatų (22,8 proc.), tuo tarpu jaunesnių pacientų grupėje su šiuo teiginiu sutiko 9,8 proc. [31].

Indonezijoje savigyda yra labai paplitusi – 91 proc. indoneziečių praktikuoja savarankišką gydymąsi. Tačiau Indonezijoje farmacinė paslauga nėra tinkamai išvystyta, čia pacientas gauna maţai ir kartais netinkamos informacijos apie vaistų vartojimą, todėl didelis dėmesys pirmiausia skiriamas konsultavimo kokybės gerinimui [3].

Tyrimai rodo, kad kai kurie pacientai paprastai yra atsargūs ir atidūs, kai jie renkasi nereceptinius vaistus, skaito pakuotės lapelius (80 proc.) ir vartoja vaistą ne ilgesnį laiką, nei nurodyta [30]. 73 proc. amerikiečių mieliau gydosi namie nei lankosi pas gydytojus, o 6 iš 10 teigia norintys ateityje labiau uţsiimti savigyda nei dabar [37].

Pasaulio sveikatos organizacija rūpinimąsi savimi apibrėţia kaip, asmenų, šeimų ir bendruomenių gebėjimą skatinti ir išsaugoti sveikatą, uţkirsti kelią ligoms ir negalavimams su ar be sveikatos prieţiūros paslaugų tiekėjo pagalba [26].

1.4. Farmacijos specialisto vaidmuo

Pacientų konsultavimas yra neatsiejama farmacijos specialisto, kaip profesionalo, darbo dalis. Konsultavimas apibrėţiamas, kaip priemonė, padedanti ţmonėms paaiškinti tam tikrus su jo sveikata susijusius dalykus ir padedantis ţmogui nuspręsti apie tolimesnius su jo gydymu susijusius veiksmus. Konsultacijos tikslas – suteikti pacientui galimybę tyrinėti, atrasti ir suprasti su jo liga ar simptomais susijusius reiškinius ir padėti priimti tinkamą sprendimą ligų ir simptomų gydyme ir prevencijoje [17].

(16)

simptomų įvertinimas; neteisingo gydymo pasirinkimas; būklės, dėl kurių nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją [7].

Vaistų informacijos sklaida yra svarbiausia, daugeliu aspektų, farmacijos praktikos dalis. Informacija apie vaistus yra esminis dalykas, siekiant suteikti pacientams ţinių ir uţtikrinti racionalų ir saugų vaistų vartojimą. Pacientai turi teisę į informaciją apie jo gydymo būdus, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Gydytojai ir farmacijos specialistai yra daţniausi pacientams suteikiamos informacijos apie vaistus šaltiniai. Vis dėlto, pastebima, kad, ypač tarp jaunesnių pacientų, internetas tampa plačiau naudojama priemone informacijai apie vaistus pasiekti. Dėl to didėja savigydos atvejų ir farmakoterapinių problemų rizika [2]. Yra daugybė iššūkių su kuriais susiduria farmacijos specialistas, suteikdamas pacientams informaciją apie vaistus. Viena yra tai, kad kiekvieno paciento poreikis informacijai priimti labai skiriasi, taip kaip ir sugebejimas tą informaciją tinkamai suprasti. Daugeliui pacientų, ypač vyresniems, apie vaistų vartojimą sau ar savo giminaičiams, tinkami ir labiau suprantami paprasti kasdieniški paaiškinimai, o ne sudėtiniai mediciniai terminai. Todėl farmacijos specialisto suteikiama informacija turi būti aiški ir suprantama [36].

Siekiant išsiaiškinti koks svarbiausias farmacijos specialisto vaidmuo sprendţiant farmakoterapines problemas, remtasi uţsienio šalių atliktais tyrimais.

Vienas iš jų parodė, kaip klinikiniai farmacijos specialistai sprendţia išleistų iš ligoninių pacientų farmakoterapines problemas. 39 proc. pacientų yra suteikiama konsultacija apie vaistus, jų vartojimą, 26,2 proc. pacientų nukreipiami pas gydytoją su prašymu perţiūrėti vartojamus vaistus. Iš jų, 9,2 proc. pakeičiama vaisto dozė, forma ar parenkamas vaistas su kita veikliąja medţiaga. Tačiau nustatyta, kad 32,1 proc. atvejų farmacijos specialistai nesprendė nepageidaujamos reakcijos problemų, galimai laikė jas toleruotinomis [4]. Kitame tyrime pabrėţiama, kad 60 proc. farmacijos specialistų, gavę iš pacientų informaciją apie vaistų vartojimo reţimo nesilaikymą ar atsirandančius šalutinius poveikius, pirmiausia pacientams suteikia paprastesnį ir išsamesnį paaiškinimą apie vaistų vartojimo laiką ir kiekius, taip išvengiant galimų vaistų sąveikų. Vartojamų vaistų apţvalga, konsultavimas (taip pat ir telefonu) ţymiai sumaţina farmakoterapinių problemų atsiradimą 30 dienų po išrašymo iš ligoninės [28].

Švedijoje atliktame tyrime nustatyta, kad vaistininkas, spręsdamas su vaistais susijusias problemas, pagerino gydymo efektyvumą (68 proc. atvejų), uţkirto kelią ar sumaţino vaistų sukeliamas problemas (32 proc. atvejų), todėl 13 proc. pacientų nebereikėjo kreiptis į šeimos gydytoją, 3 proc. išvengė hospitalizacijos [32]. Kitame tyrime nustatyta, kad maţa dalis farmacininkų (14 proc.) ragina pacientus visada sugrįţti į vaistinę ir pranešti apie nepageidaujamas reakcijas. Tačiau 74 proc. nustačius šią problemą, pacientus nukreipia gydytojo konsultacijai [1].

(17)

dozės koregavimas, vartojimo trukmė ir vaistų sąveika. Pacientas, vartodamas maţesnę dozę vaistų, negu nustatyta, nepasiekdavo optimalaus gydymo rezultato. 75 proc. vaistininkų pastebėdavo šią problemą, tai rodo, kad dauguma vaistininkų turėjo išsamių ţinių apie tinkamą vaistų dozavimą konkrečiam pacientui. Tyrimo grupėje, 86 proc. vaistininkų grieţtai stebėjo pacientų perdozavimo atvejus. Vaistininkai puikiai ţinojo tai, kad jie turi didţiausią atsakomybę maţinant perdozavimo atvejus ir uţtikrinant saugią vaistų terapiją pacientams. 67 proc. vaistininkų pastebėjo vaistų tarpusavio sąveiką, 16 proc. – vaistų sąveiką su maistu [16].

Vokietijoje buvo atliktas tyrimas ir su pacientais, įsigyjančiais nereceptinius vaistinius preparatus savigydai. Farmacijos specialistas, įtardamas vaistų vartojimo problemą, pirmiausia išsiaiškindavo galimas prieţastis – 39,5 proc. pacientus nukreipdavo pas gydytoją arba rekomenduodavo alternatyvų nereceptinį vaistinį preparatą (28,1 proc.) [8].

Taip pat tyrimais įrodyta, kad farmacininkų vaidmuo gali nulemti daugybę veiksnių, susijusių su pacientų sveikata, taip pat saugumu, ligų ir vaistų administravimu, efektyviomis sveikatos prieţiūros išlaidomis, nurodymų laikymusi ir gyvenimo kokybe [27]. Vieno tyrimo metu, nustatyta, kad 90,2 proc. vaistų vartojimo problemų gali būti iš dalies arba visiškai išspręstos farmacijos specialistų pagalba, taip pabrėţiant pagrindinį jų vaidmenį konsultuojant pacientus apie nereceptinius vaistinius preparatus, galimas vartojimo problemas ir uţtikrinant saugų ir efektyvų vaistų vartojimą [8].

Vaistų vartojimo problemų sprendime svarbus ir medicinos specialistų bendradarbiavimo aspektas. Tačiau pastebėta, kad farmacinės rūpybos poţiūriu bendradarbiavimo tarp vaistininkų, medicinos gydytojų ir slaugytojų stoka – pagrindinė problema Europoje. Lietuvoje vaistininko bendradarbiavimo su sveikatos prieţiūros specialistais reikalavimas patvirtintas Geros vaistinių praktikos nuostatose ir vieno atlikto tyrimo metu atskleista, kad Lietuvos vaistininkai daţniausiai linkę konsultuotis su gydytojais dėl netikslumų receptuose [10, 24]. Farmacinės rūpybos paslaugos teikimo pagrindinis tikslas – individualios konsultacijos, siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas [19].

1.5. Pacientų poţiūris į farmacijos specialistų teikiamą farmacinę paslaugą

(18)

informaciją apie vaistų vartojimą, dozes, poveikį, laikymo sąlygas ir sąveikas su kitais vaistais bei maistu [21, 22].

Keletas tyrimų parodė pacientų pasitenkinimą ir poţiūrį į farmacijos specialistų suteikiamas farmacijos paslaugas. Daugiau nei trys ketvirtadaliai Australijos pacientų teigė, kad vaistininkas turėtų išsamiai paaiškinti apie jų vartojamus vaistus, o Japonijos pacientams svarbus buvo bendravimas su vaistininku [9]. Tuo tarpu Saudo Arabijoje, kurioje sveikatos apsaugos sistema yra pakankamai gerai išvystyta, nustatyta, kad pusė pacientų tikisi, kad vaistininkas darys daug daugiau negu tik išduos medikamentus. 37,3 proc. respondentų, vaistininką suprato tik kaip vaistų išdavėją, o 44,3 proc. tikėjosi iš jo daugiau kaip iš profesionalo (išsamesnių konsultacijų ir pan). Respondentų poţiūris parodė reikšmingus skirtumus tarp skirtingų grupių ir lyčių, šeimyninių padėčių ir t.t. [22].

Pacientai daţnai siekia tikslios informacijos apie vartojamus vaistus ir nemedikamentinius gydymo metodus. Nors yra daugybė prieinamos informacijos apie tai (internetas, ţurnalai), didelė jos dalis yra klaidinanti, netiksli, netinkamai aprašyta ir pan [23]. Maltoje alikto tyrimo metu nustatyta, kad dauguma pacientų turėjo labai gerą nuomonę apie farmacijos specialistus ir buvo labai arba pakankamai patenkinti įvairiomis farmacijos specialistų charakteristikomis, būtent jų efektyvumas dirbant su pacientų pageidavimais (95 proc. patenkintų pacientų), teikiant informaciją, kaip vartoti vaistus (94 proc.), suteikiama paprasta ir suprantama informacija (93 proc.), paaiškinima, kaip vaistai veikia (86 proc.), vaistininko ţinios ir gebėjimas atsakyti į klausimus (81 proc.). Pacientai buvo maţiau patenkinti vaistinėje suteikiamu privatumu (69 proc.) ir vaistininko konsultacijos laiku su jais (73 proc.) [35]. Kito tyrimo metu, kurio vienas iš tikslų buvo nustatyti kokia informacija apie vaistus pacientams yra aktuali, paaiškėjo, kad jie nori gauti informaciją apie NRV (60 proc.), kaip vartoti vaistą (51 proc.), sąveikas su maistu ar kitais vaistais (25 proc.), vaisto kainą (16 proc.), kaip vaistas veikia ir ar jis efektyvus (12 proc.) [6].

(19)

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo metu taikyti metodai

Anketinė apklausa. Tyrimui atlikti buvo sudarytos 2 anketos. Viena buvo skirta vaistinės pacientų, įsigyjančių nereceptinius vaistinius preparatus, apklausai, kurios tikslas – suţinoti, kokią informaciją iš farmacijos specialisto gauna pacientas įsigydamas vaistą, ir kokią ţino pats (Priedas Nr. 1). Kita – farmacijos specialistams, kurios tikslas buvo suţinoti, kokią informaciją pacientams suteikia apie įsigyjamus vaistinius preparatus ir kaip tai gali padėti išvengti farmakoterapinių problemų (Priedas Nr. 2).

Statistinis analizės metodas. Gautų duomenų analizė buvo atlikta SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programiniu paketu, 20.0 versija. Buvo atlikta aprašomoji ir lyginamoji gautų duomenų analizė, duomenų tolygumas patikrintas naudojant Kolmogorovo Smirnovo testą; duomenys pateikiami procentais ir skaičiais. Neparametriniams duomenims skaičiuotas 2

, apskaičiuotas respondentų amţiaus vidurkis (± SN). Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Lentelės ir paveikslai sudaryti naudojantis Microsoft Office Excel bei Microsoft Word 2007 programomis.

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis

Tiriamasis objektas. Apklausti pacientai, kurie 2016 m. birţelio – liepos mėn. vaistinėje įsigyjo nereceptinius vaistinius preparatus. Taip pat farmacijos specialistai, kurie sutiko dalyvauti tyrime, pasirašę asmens informavimo ir sutikimo formą. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas (Priedas Nr. 3).

Tiriamųjų imtis. Tyrimo metu apklausti 45 pacientai, jiems skirtoje anketoje buvo pateikti 16 klausimų (3 bendriniai klausimai ir 13 apie įsigyjamus nereceptinius vaistinius preparatus bei paciento ţinias apie jų vartojimą). Įvertinus atsakymus nustatytos galimos farmakoterapinės problemos. Respondentų palikti neatsakyti klausimai ar nepasirinktas atsakymas buvo vertinti, kad tiriamieji „neţino“. Siekiant uţtikrinti teisingą respondentų klausimų supratimą, apklausus pirmus 5 tiriamuosius, anketoje buvo patikslinti keletas klausimų ir atsakymų.

(20)

2.3. Gautų duomenų analizė

Tyrimo metu išsiaiškintas apklausoje dalyvavusių pacientų amţius, kuris buvo suskirstytas pagal grupes (iki 45 m., 45–65 m. ir virš 65 m.), lytis, įsigyti nereceptiniai vaistiniai preparatai, kurie buvo priskirti atitinkamai vaistų grupei. Įvertintos pacientų ţinios apie vaistinių preparatų vartojimą, pagal pacientams skirtus vaistinio preparato informacinius lapelius.

(21)

3. REZULTATAI

3.1. Bendra informacija

Tyrimo metu buvo apklausta 15 (33,3 proc.) vyrų ir 30 (66,7 proc.) moterų. Vyrų amţiaus vidurkis 52,7 m. (±14,5), moterų – 43,9 m. (±14,4), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Didţiausią dalį apklaustųjų – 23 (51,1 proc.), sudarė 45–65 m. amţiaus asmenys (1 pav.). 37 (82,2 proc.) apklaustųjų – dirbantys asmenys.

1 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal amžių, (n=45)

3.2. Įsigytų vaistų grupės ir perkamumas pagal amţiaus grupes

Atliktas tyrimas parodė, kokias vaistų grupes pacientai įsigyja daţniausiai. 2 paveiksle pateikta informacija rodo, kad tiriamosios grupės pacientai daţniausiai įsigijo skausmą malšinančius vaistus (Ibuprom, Nalgesin, Dolmen, Citramonas) (n=10, 22,2 proc.), kita grupė – kvėpavimo sistemą veikiantys/sinusitą gydantys (ACC, Flavamed, Sinupret) (n=4, 8,9 proc.), skrandţio sekreciją slopinančius (Raniberl) ir mikroelementus/mineralus (Panangin, Magne B6) rinkosi po 3 pacientus ( n=3, 6,7 proc.).

(22)

2 pav. Įsigytų vaistų grupės (n=45)

1 – skausmą malšinantys; 2 – kvėpavimo sistemą veikiantys/sinusitui gydyti; 3 – skrandţio sekreciją slopinantys; 4 – mikroelementai/mineralai; 5 – sudėtiniai vaistai nuo peršalimo (Daleron Cold3, Coldrex); 6 – antihistamininiai (Claritine); 7 – kepenų ligoms gydyti (Livosil, Carsil, Essentiale); 8 – spazmus šalinantys (Meteospasmyl, No-Spa); 9 – nervų sistemą veikiantys (Širdies lašai), 10 – trombocitų agregaciją slopinantys (Aspirin Cardio, Hjertemagnyl); 11 – virškinimą gerinantys (Mezym); 12 – kita ( pvz:. urogenitalinę sistemą veikiantys – Prostamol Uno, priešvirusiniai – Zovirax, laksantai – Forlax ir t.t.).

Siekiant išsiaiškinti ar pacientai vaistus vartoja pastoviai ar perka pirmą kartą, 68,9 proc., (n=31) tyrime dalyvavusių pacientų teigė pasirinktus vaistus vartojantys pastoviai, o 31,1 proc., (n=14) vaistą įsigijo pirmą kartą (p<0,05).

3 paveiksle pateikta informacija rodo, kad daugiausiai atsakiusiųjų vaistus vartoja pastoviai (nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp respondentų grupių). Įsigyjančių pirmą kartą – didesnis procentas 45–65 metų amţiaus grupėje (34,8 proc.).

3 pav. Vaisto perkamumas pagal amžiaus grupes (n=45)

(23)

3.3. Vartojamų vaistų pasirinkimą lemiantys veiksniai

Teiraujantis pacientų, kodėl įsigijo būtent šį vaistą, dauguma atsakė, kad parinko vaistininkas po išsakytų nusiskundimų (42,2 proc., n=19), kita dauguma pacientų vaistus renkasi, nes paskyrė vartoti gydytojas (31,1 proc., n=14). Kiti pasirinkimai – 6,6 proc. įsigyję kelis vaistus, teigė juos pasirenkantys savo nuoţiūra (2,2 proc.) ir dėl to, kad yra išbandę artimieji (2,2 proc.) arba, kad parinko vaistininkas ir įsigyjimui įtakos turėjo reklama (2,2 proc.) (4 pav.).

4 pav. Vaistų pasirinkimą lemiantys veiksniai (n=45)

Renkantis vaistus kaina buvo svarbi 42,2 proc. (n=19), o ne itin svarbi 57,8 proc. (n=26) respondentų. Analizuojant pagal lytį, statistiškai reikšmingai didesnę įtaką kaina turėjo moterims (89,5 proc., n=17). Vyrų grupėje – 86,7 proc. atsakiusiųjų į kainą nekreipė dėmesio (p<0,05).

3.4. Pacientų informacijos apie vaistus gavimas ar pateikimas farmacijos

specialistams

Išanalizuota, kokią informaciją pacientas gauna iš farmacijos specialisto arba kokią pirkdamas vaistą pateikia pats (rezultatai pateikti 1 lentelėje). Kam įsigijamas vaistas farmacijos specialistas paklausia 60 proc. (n=27, p<0,05) pacientų. 59,3 proc. apklaustųjų buvo priskiriami 45–65 m. amţiaus grupei. 66,7 proc. pacientų (p<0,05), kaip rodo duomenys, yra informuojami apie vaisto vartojimą ir

42,2% 31,1% 11,1% 8,9% 6,6% Parinko vaistininkas po išsakytų nusiskundimų Paskyrė naudoti gydytojas Yra išbandę

(24)

trukmę. 50 proc. tarp neinformuotų arba nepasidomėjusių yra iki 45 m. amţiaus pacientai. Apie alergijas 68,9 proc. pacientų (p<0,05) nėra informuojami farmacijos specialistų, tarp jų daţniausiai (78,6 proc.) pacientai, vaistus įsigyjantys pirmą kartą. 35,6 proc. pacientų (p<0,05) buvo paklausti apie kitų vaistų/papildų vartojimą. Daţniausiai šalia įsigyjamų vaistų pacientai dar vartoja – 8,9 proc. širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius (beta adrenoblokatorius), po 4,4 proc. skausmą malšinančius ir nervų sistemą veikiančius, 66,7 proc. pacientų daugiau kitų vaistų nevartoja. Išnagrinėjus įsigyjamus vaistus su kartu vartojančiais – sąveikų nebuvo aptikta. Siekiant išsiaiškinti, kiek pacientų gauna informacijos apie nepageidaujamą poveikį, nustatyta, kad 17,8 proc. pacientų yra informuojami farmacijos specialistų, daugiausiai suteikta šios informacijos 45–65 m. asmenims (62,5 proc.). Tačiau 77,8 proc. apie nepageidaujamą poveikį nesuţino (p<0,05), iš jų 92,9 proc. vaistus įsigyjančių pirmą kartą. Kita svarbi informacija – 73,3 proc. pacientų (p<0,05) lieka neišsiaiškinta ar turi kitų susirgimų.

1 lentelė. Informacijos pateikimas pacientams (n=45)

Informacija Paklausė/informavo vaistininkas, proc. (n) Paklausiau/informavau pats, proc. (n) Neinformuota, proc. (n) Kam įsigyjama 60 (27) 22,2 (10) 17,8 (8) Alergijos 24,4 (11) 6,7 (3) 68,9 (31)

Šiuo metu vartojami kiti

vaistai/maisto papildai 35,6 (16) 6,7 (3) 57,8 (26)

Vartojimo laikas/trukmė 66,7 (30) 11,1 (5) 22,2 (10)

Nepageidaujamas poveikis 17,8 (8) 4,4 (2) 77,8 (35)

Laikymo sąlygos 20 (9) - 80 (36)

Kiti susirgimai 24,4 (11) 2,2 (1) 73,3 (33)

3.5. Paciento ţinios apie vaisto vartojimą

(25)

(p<0,05), manoma, kad tiesiog jo neţino, ir tik 13,3 proc. apie vaisto galimą nepageidaujamą poveikį ţinojo (5 pav.), iš jų – 16,1 proc. vartojančių vaistus pastoviai.

5 pav. Žinios apie nepageidaujamą vaisto poveikį (n=45)

Paklausus ar ţino, kada vartojamas vaistas – 48,9 proc. neatsakė, likusieji ţinojo kada vartoti (ryte, per pietus arba vakare). Kaip vartojamas vaistas – 51,1 proc. neatsakė, kiti pacientai teisingai ţinojo – 13,6 proc. prieš valgį, 22,7 proc. valgio metu ar 63,6 proc. po valgio vartoti. Kiek ilgai vartojamas vaistas – 11,1 proc. į šį klausimą neatsakė, likusieji, atsiţvelgiant į rekomendacijas, ţinojo įsigyjamų vaistų vartojimo ilgumą: 14,3 proc. – savaitę, 7,1 proc. – mėnesį, 78,6 proc. – ilgiau nei mėnesį.

31,1 proc. apie vaisto vartojimą teigė pasiskaitysiantys pakuotės lapelyje, iš jų - 38,7 proc. vartojančių vaistus pastoviai.

3.6. Pacientų vartojamų vaistų vertinimas ir savigyda

Po apsilankymo vaistinėje 75,6 proc. pacientų nesulaukia farmacijos specialisto raginimo kreiptis pas gydytoją, kadangi daţniausiai laikini sutrikimai yra malšinami/gydomi farmacijos specialistų pagalba, išsiaiškinant nusiskundimus ir įvertinant esamą būklę. Siekiant išsiaiškinti ar

(26)

pacientai patenkinti įsigyto vaisto veiksmingumu 31,2 proc. apklaustųjų atsakė, kad vaistą vartoja pastoviai ir yra patenkinti jo veiksmingumu, 28,9 proc. įsigyja pirmą kartą ir pakomentuoti negalėjo.

Domintis apie savigydą 62,2 proc. pacientų teigė ja uţsiimantys kartais (p<0,05), o 24,4 proc. tikina, atsiradus bet kokiems simptomams besikreipiantys pas gydytoją/farmacijos specialistą (6 pav.).

6 pav. Pacientų savigyda (n=45)

Buvo svarbu įvertinti ir pacientų nuomonę apie konsultacijos su farmacijos specialistu trukmę. 91,1 proc. teigė, kad laiko konsultacijai jiems uţtenka (7 pav.).

7 pav. Konsultacijos trukmės vertinimas (n=45)

62,2% 24,4% 13,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Uţsiima kartais, ypač jei simptomai pasikartojantys

Atsiradus betkokiems simptomams kreipiasi pas

gydytoją/farmacijos specialistą

Pasikliauja liaudies medicina arba gydosi savo

nuoţiūra Proc.

Pacientų savigydos pasirinkimas

Savigyda

91,1% 4,4% 4,4%

Laiko uţtenka (5-10min) Laiko per maţai

(27)

3.7. Farmacijos specialistų duomenys

Apklausoje dalyvavo 20 farmacijos specialistų. Pagal darbo patirtį daugiausiai apklaustųjų sudarė 10 m. ir daugiau (45 proc.) dirbančių farmacijos specialistų (8 pav.).

8 pav. Farmacijos specialistų pasiskirstymas pagal darbo patirtį (n=20)

3.8. Farmacijos specialistų farmakoterapinių problemų vertinimas

Siekiant suţinoti, kada farmacijos specialistas pacientą daţniausiai siunčia pas gydytoją, dauguma (35 proc.) atsakė, kad siunčia dėl vaisto parinkimo (p<0,05 lyginant su siuntimu dėl dozės koregavimo), tuo tarpu 25 proc. nurodė, kad pas gydytoją nesiunčia (9 pav.).

9 pav. Paciento nukreipimas pas gydytoją (n=20)

30,0 % 25,0 % 45,0 % nuo 1 iki 5 m. 5 - 10 m. 10 m. ir daugiau 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% Dėl vaisto parinkimo Dėl dozės koregavimo Dėl vaisto parinkimo ir dozės koregavimo Nesiunčia 35% 15% 25% 25% Proc.

(28)

Norint suţinoti, kokias farmakoterapines problemas farmacijos specialistai įţvelgia daţniausiai, dirbdami su pacientais, visi apklaustieji specialistai įvardino, kad daugelis uţsiima netinkama savigyda; 90 proc. teigė, jog nesilaiko gydytojo/farmacijos specialisto nurodyto vaistų vartojimo reţimo; 65 proc. – kai kurių vaistų, svarbių gydymui, atsisako dėl didelės vaisto kainos; 55 proc. – daţnai gydytojai paskirdami vaistus nepakankamai informuoja apie jo vartojimą. 35 proc. specialistų dar papildomai įţvelgė vaistų sąveikos, dozės koregavimo problemą.

Farmakoterapinių problemų sumaţinimui 70 proc. specialistų teigė, kad svarbu tinkamas ir išsamus gydytojo/farmacijos specialisto informavimas apie jo parinktą vaistą (ypač jei bus vartojamas pirmą kartą); 30 proc. – farmacinės rūpybos elementų vykdymas (uţrašai ant pakuočių, esant poreikiui individualus konsultavimas tam skirtoje vaistinės patalpoje ir pan); 35 proc. – aiškiai suprantami farmacijos specialisto uţrašai ant vaisto pakuotės; 25 proc. – vaisto formos/kainos parinkimo alternatyvos; 50 proc. – sudarytas aiškus vaistų vartojimo planas, ypač tiems asmenims, kurie turi atminties sutrikimų arba senyvo amţiaus ţmonėms, kurie neturi nuolatinės prieţiūros. 15 proc. atsakiusiųjų teigė, kad svarbu ir pasirinko visus galimus atsakymo variantus.

3.9. Farmacijos specialisto suteikiama konsultacija pacientams

Siekiant išsiaiškinti kokią informaciją parenkant/išduodant vaistinį preparatą/maisto papildą paciento klausia/suteikia konsultaciją farmacijos specialistai, pagal darbo patirtį, suţinota:

• Dauguma, iš visų grupių, farmacijos specialistų, prieš išduodant vaistus paklausia paciento amţiaus (2 lentelė).

2 lentelė. Paciento amžiaus išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

Farmacijos specialistų darbo patirtis

1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m.

Paklausia amţiaus 66,7 proc. 80 proc. 77,8 proc.

Paklausia kartais 33,3 proc. 20 proc. 11,1 proc

Neklausia 0 proc. 0 proc. 11,1 proc.

(29)

3 lentelė.Paciento alergijų išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m.

Paklausia apie alergijas 0 proc. 20 proc. 11,1 proc.

Paklausia kartais 33,3 proc. 20 proc. 55,6 proc.

Paklausia jei įsigija pirmą kartą 50 proc. 40 proc. 11,1 proc.

Neklausia 16,7 proc. 20 proc. 22,2 proc.

• Apie vaisto/maisto papildo vartojimą anksčiau, paciento paklausia didţioji dauguma specialistų (100 proc. virš 10 m., 60 proc. 5–10 m. dirbantys) (4 lentelė).

4 lentelė. Paciento vaisto vartojimo anksčiau išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

Farmacijos specialistų darbo patirtis 1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m. Paklausia ar vaistas vartotas anksčiau 50 proc. 60 proc. 100 proc.

Paklausia kartais 33,3 proc. 20 proc. 0 proc.

Paklausia jei įsigija pirmą kartą 16,7 proc. 0 proc. 0 proc.

Neklausia 0 proc. 20 proc. 0 proc.

(30)

5 lentelė. Paciento vaistų vartojimo ilgumo išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m.

Paklausia ar seniai vartoja 83,3 proc. 80 proc. 66,7 proc.

Neklausia 0 proc. 20 proc. 0 proc.

• Ar vaistą/maisto papildą pacientas vartoja pastoviai paklausia 83,3 proc. nuo 1 m. iki 5 m. ir 44,4 proc. virš 10 m. darbo patirties turintys specialistai pasidomi kartais (6 lentelė).

6 lentelė.Paciento vaistų vartojimo pastovumo išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

1-5 m. 5-10 m. Virš 10 m.

Klausia ar vartoja pastoviai 83,3 proc. 80 proc. 55,6 proc.

(31)

7 lentelė. Paciento kitų vaistų vartojimo išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m.

Paklausia apie kitų vaistų/ papildų vartojimą 66,7 proc. 60 proc. 88,9 proc.

Paklausia kartais 0 proc. 40 proc. 0 proc.

Neklausia 0 proc. 0 proc. 11,1 proc.

• Ar ţino kaip vartoti (prieš valgį, valgio metu, po valgio) didţioji dauguma specialistų prieš išduodami vaistą pasiteirauja paciento (100 proc. 5–10 m., 88,9 proc. – virš 10 m. patirties turintys specialistai) (8 lentelė).

8 lentelė. Paciento vaistų vartojimo rekomendacijos su maistu išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m.

Paklausia ar ţino vartojimą 83,3 proc. 100 proc. 88,9 proc.

Paklausia kartais 0 proc. 0 proc. 11,1 proc.

(32)

• Apie vartojimo daţnumą 66,7 proc. nuo 1 m. iki 5 m., 88,9 proc. virš 10 m. ir 100 proc. 5–10 m. darbo patirtį turintys, informuoja visada (9 lentelė).

9 lentelė. Paciento vaistų vartojimo dažnumo išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m.

Paklausia ar ţino kiek laiko vartoti 66,7 proc. 100 proc. 88,9 proc.

Paklausia kartais 16,7 proc. 0 proc. 0 proc.

Paklausia jei įsigija pirmą kartą 16,7 proc. 0 proc. 11,1 proc.

• Ar ţino kada vartoti (ryte, per pietus, vakare) 16,7 proc. nuo 1 m. iki 5 m. darbo patirties turintys specialistai paklausia jei perka pirmą kartą, 100 proc. 5–10 m. patirtį turintys paklausia visada (10 lentelė).

10 lentelė. Paciento vaistų vartojimo laiko išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m.

Paklausia ar ţino kada vartoti 83,3 proc. 100 proc. 77,8 proc.

(33)

• Apie ţalingus paciento įpročius 60 proc. 5–10 m. patirtį turintys paklausia kartais, tuo tarpu 83,3 proc. 1–5 m. teigė tokios informacijos apie pacientą nepasiteiraujantys (11 lentelė).

11 lentelė. Paciento žalingų įpročių išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m.

Paklausia kartais apie ţalingus įpročius 16,7 proc. 60 proc. 33,3 proc.

Suţino jei pacientas pats pasako 0 proc. 20 proc. 11,1 proc.

• Ar serga kokia nors liga 80 proc. 5–10 m. patirtį turintys paklausia, tuo tarpu nuo 1 m. iki 5 m. – 83,3 proc. paklausia kartais (12 lentelė).

12 lentelė. Paciento ligų išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m.

Paklausia ar serga kokia nors liga 0 proc. 80 proc. 33,3 proc.

Neklausia 16,7 proc. 0 proc. 0 proc.

Suţino jei pacientas pats pasako 0 proc. 0 proc. 11,1 proc.

(34)

13 lentelė. Paciento vaistų vartojimo ryšio su maistu išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

Farmacijos specialistų darbo patirtis 1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m. Paklausia ar ţino vaistų ryšį su maistu 16,7 proc. 60 proc. 44,4 proc.

Jei pacientas pats paklausia 16,7 proc. 0 proc. 11,1 proc.

• Laikymo sąlygos – 66,7 proc. virš 10 m. patirtį turintys specialistai teigia informuojantys apie tai. 20 proc. 5–10 m. darbo patirtį turintys specialistai paklausia kartais ar ţino laikymo sąlygas arba nepaklausia visai (14 lentelė).

14 lentelė. Paciento vaistų laikymo sąlygų žinių išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

Farmacijos specialistų darbo patirtis 1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m. Paklausia ar ţino apie laikymo sąlygas 50 proc. 60 proc. 66,7 proc.

Jei pacientas pats pasiteirauja 16,7 proc. 0 proc. 0 proc.

(35)

15 lentelė. Paciento įsigyjamų vaistų nepageidaujamo poveikio išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m.

Klausia ar ţino nepageidaujamą poveikį 0 proc. 80 proc. 55,6 proc.

Kartais klausia 66,7 proc. 20 proc. 22,2 proc.

Jei įsigija pirmą kartą 16,7 proc. 0 proc. 0 proc.

Jei pats paklausia 0 proc. 0 proc 22,2 proc

• Ar svarbi vaisto kaina? 44,4 proc. perkančiųjų pacientų farmacijos specialistai paklausia, o 55,6 proc. pasidomi kartais – virš 10 m. darbo patirtį turintys specialistai (16 lentelė).

16 lentelė. Paciento įsigyjamų vaistų kainos svarbos išsiaškinimas pagal farmacijos specialistų darbo patirtį (n=20)

Farmacijos specialistų darbo patirtis 1–5 m. 5–10 m. Virš 10 m. Paklausia ar svarbi vaisto kaina 33,3 proc. 40 proc. 44,4 proc.

Jei pats pasako 0 proc. 20 proc. 0 proc.

(36)

(37)

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Farmacijos specialistų pateikiama informacija pacientams buvo vertinta pagal jų darbo patirtį. Tyrimo metu nustatyta, kad farmacijos specialistai, kurių darbo patirtis nuo 1 m. iki 5 m. pacientų įsigyjančių vaistus pirmą kartą, visada pasidomi apie paciento alergijas (50 proc.), tuo tarpu pacientai (68,9 proc.) teigė likę neinformuoti apie galimas alergijas, o patys nepasisakė apie esamas. Tai gali lemti daţnesnes nepageidaujamas reakcijas į vaistą, kada pacientas skundţiasi vienokiais ar kitokiais simptomais, o apie tai gavusiam informaciją farmacijos specialistui sunku įvertinti nusiskundimus, ar jie yra susiję su vartojamu vaistu. Apie kitų vaistų vartojimą (33,3 proc.), ar ţino kaip ir kiek ilgai vartoti (16,7 proc.), ar ţino vaistų ryšį su maistu (33,3 proc.) ir apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį (16,7 proc.) jei perka pirmą kartą šie farmacijos specialistai taip pat paklausia. Ar vaistą vartoja seniai visada paklausia 83,3 proc. šios grupės farmacijos specialistų. Pacientams, įsigyjantiems vaistus pirmą kartą, yra labai svarbu suteikti kuo daugiau informacijos apie vaisto vartojimą, kad išvengti galimų farmakoterapinių problemų.

Kita grupė – 5–10 m. darbo patirtį turintys farmacijos specialistai visada paciento paklausia amţiaus (80 proc.), ar ţino vartojimą (100 proc.), kiek ilgai vartoti (100 proc.), bei kada vartoti įsigyjamus vaistus (100 proc.). Kitas tyrimas, atliktas Lietuvoje parodė, kad 93 proc. pacientų gauna informaciją, kiek ir kaip daţnai vartoti vaistą, o 79 proc. pacientų – kada vartoti vaistą [21]. Ši informacija uţtikrina saugesnį vaistų vartojimą ir parodo, kad farmacijos specialistai taip uţkerta kelią atsirasti didesnėms farmakoterapinėms problemoms, kadangi saugus vaistų vartojimas ir jų teigiamas poveikis pacientui yra vienas iš esminių farmacinės paslaugos tikslų. Apie vaistų vartojimą paaiškina ir 55 proc. vaistininkų – nustatyta Sudane atlikto tyrimo metu [1]. Ar ţino vaistų ryšį su maistu 60 proc. šios grupės specialistų paklausia visada, kaip ir apie nepageidaujamą poveikį (80 proc.). O 77,8 proc. pacientų informacijos apie nepageidaujamą poveikį iš farmacijos specialisto teigė nesuţinantys. Panašus rezultatas gautas tame pačiame tyrime, atliktame Sudane, kur 82 proc. specialistų nesuteikia informacijos apie galimą nepageidaujamą poveikį [1]. Šiuo atveju galima spręsti, kad didţioji dauguma farmacijos specialistų (pagal kitas darbo patirtį turinčias grupes) nedalyvauja nepageidaujamo poveikio pacientui stebėsenoje.

(38)

nebuvo [21]. 44,4 proc. šios grupės specialistų taip pat įvertina ir paciento įsigyjamo vaisto kainos svarbumą. Galima pabrėţti, kad 42,2 proc. pacientų atsiţvelgia į vaistų kainas ir ieško pigesnio analogo arba kartais ir neįsigyja visai. Vertinant pagal lytį, labiausiai kaina įtakos turėjo moterims (89,5 proc.), p<0,05. Tyrimo, atlikto Suomijoje, rezultatai parodė, kad kaina svarbi buvo 72 proc. pacientų, taip pat daugiausiai kainai dėmėsį skyrė moterys [14]. Todėl farmacijos specialisto gebėjimas pasiūlyti optimalų variantą uţ prieinamą kainą uţtikrina, kad pacientas vaistą įsigis ir nepraleis jam svarbaus gydymo.

Palyginus tyrimo metu gautus rezultatus apie informaciją, kurią suteikia farmacijos specialistai, su pacientų gaunama informacija, buvo nustatyta, kad kai kurie gauti rezultatai išsiskyrė. Tam galėjo turėti įtakos ir tai, kad pacientai ir farmacijos specialistai buvo apklausti skirtingose vaistinėse. Įvertinus pacientų ţinias apie vartojamus vaistus, pastebėta, kad didţiausias informacijos trūkumas skiriamas nepageidaujamam vaisto poveikiui (64,4 proc. neţinančiųjų), taip pat nemaţai atsakiusiųjų neţinojo kada vartojamas (48,9 proc.) ir kaip vartojamas (51,1 proc.) vaistas. Todėl, farmacijos specialisto teikiamai farmacinei paslaugai uţtikrinti ir galimoms farmakoterapinėms problemoms išvengti, turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys šios informacijos pateikimui.

68,9 proc. tyrime dalyvavusių pacientų įsigyjamus vaistus vartoja pastoviai. 42,2 proc. pacientams vaistus parenka vaistininkas, įvertinęs paciento nusiskundimus. Tuo tarpu, Airijoje, atlikto tyrimo metu, po vaistininko rekomendacijos, nereceptinius vaistus linkę įsigyti 27,3 proc. pacientų, o vieno tyrimo atlikto Lietuvoje – 58 proc. [31, 21]. Tai parodo, kad pacientai pasitiki ir vertina farmacijos specialistų konsultacijas ir suteiktą informaciją.

Aptarti rezultatai parodė, jog skirtingą darbo patirtį turintys farmacijos specialistai ne vienodai informuoja ir išsiaiškina paciento poreikius. Pastebėta, kad 1–5 m. darbo patirtį turintys farmacijos specialistai ypatingai kreipia dėmesį į pacientus, įsigyjančius vaistus pirmą kartą ir išsiaiškina beveik visą informaciją, nagrinėtą tyrimo metu. Tai rodo, kad jauni specialistai yra perspektyvūs ir profesionalūs, paciento savigydoje uţtikrina vaistų vartojimo saugumą.

(39)

5. IŠVADOS

1. Daţniausios galimos vaistų vartojimo problemos įsigyjus vaistą:

– nesugebėjimas tinkamai identifikuoti nepageidaujamas reakcijas, nes dauguma pacientų teigė neţinantys savo įsigyto vaisto nepageidaujamo poveikio (p<0,05) ir farmacijos specialistai nepakankamai suteikia informacijos apie nepageidaujamą vaisto poveikį;

– savigydos atveju, ypač kai simptomai pasikartojantys – nepakankamos pacientų ţinios apie vaistų vartojimą bei galimą nepageidaujamą poveikį;

– galimos vaisto–vaisto ar vaisto–maisto sąveikos, nes, pacientų teigimu, daugiau kaip pusėje atvejų jie nepateikia informacijos apie kitų vaistų vartojimą.

2. Skirtingą darbo patirtį turintys farmacijos specialistai, ne vienodai informuoja ir išsiaiškina paciento poreikius. Tačiau didţioji dalis iš visų grupių išsiaiškina paciento amţių, kiek ilgai vartoja vaistą (jei įsigyja ne pirmą kartą), ar vartoja kitus vaistus/maisto papildus, paklausia ar ţino kaip ir kiek ilgai vartoti. Kai kurie, specialistų suteikiamos pacientams ir pacientų gautos informacijos iš specialistų, rezultatai išsiskyrė.

3. Specialistai koreguoja paciento perkamo vaisto dozę, jo formą, tada, kai mato neatitikimą pagal amţių ar kitus vartojamus vaistus ir jeigu pacientas skundţiasi nepageidaujamu poveikiu. Tai padeda išvengti didesnės farmakoterapinių problemų atsiradimo rizikos.

(40)

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Farmakoterapinių problemų išvengimui ir farmacijos specialistų pakankamam galimų problemų nustatymui padėtų duomenų apie paciento ligas, vartojamus ir anksčiau paskirtus vaistus, kaupimo sistema, kurioje taip pat būtų galima įvertinti ir galimas vaistų tarpusavio sąveikas. Šiuo metu panašiai, tačiau nepilnai, veikia elektroninis receptas. Todėl reikalingas paslaugos tobulinimas ir farmacijos specialistų praktika.

2. Reikalingi klinikiniai farmacijos specialistai. Remiantis kitų šalių patirtimi, jie puikiai galėtų palengvinti ir padėti kitų sveikatos prieţiūros specialistų darbą. Tarpusavio konsultacijos, bendravimas padėtų priimti tinkamus sprendimus paciento gydyme, siekiant išvengti galimų farmakoterapinių problemų.

(41)

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ballal E.R, ElKhawad O.A. Awareness of community pharmacist and patients about the drug related problems. World Journal of Pharmacy and Pharmaceutical Sciences 2015; 4(11): 143-166.

2. Bennadi D. Self-medication: A current challenge. J Basic Clin Pharma 2014;5:19-23.

3. Brata C, Fisher C, Marjadi B, Schneider R.C, Clifford M.R. Factors influencing the current practice of self-medication consultations in Eastern Indonesian community pharmacies: a qualitative study. BMC Health Services Research 2016; 1-10.

4. Bouvy M.L, Buurm H, Paulino E.I, Gastelurrutia M.A, Guerreiro M. Drug related problems identified by European community pharmacists in patients discharged from hospital. Pharm World Sci 2004; 26: 353–360.

5. Chandra M.Sh, Kumar Das A. Medication Practices In Bangladesh - Roles Of Pharmacists At Current Circumstances. International Journal of Pharmacy and Pharmaceutical Sciences 2011;3:5-8.

6. Chewning B, Guirguis M. L. Role theory: Literature review and implications for patient-pharmacist interactions. Social and Administrative Pharmacy Division 2005; 1(4):483-507. 7. Daukšienė J. Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo informacijos

tyrimas ir vertinimas. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai, farmacija (09 B). 2010; 10-20.

8. Eickhoff C, Hammerlein A, Griese N et al. Nature and frequency of drug-related problems in selfmedication (over-the-counter drugs) in daily community pharmacy practice in Germany. Pharmacoepidemiology and Drug Safety 2012; 21(3):254-260.

9. Farris K.B, Schopflocher D.P. Between intention and behavior: an application of community pharmacists’ assessment of pharmaceutical care. 1999. Med. 49, 55–66.

10. Foppe van Mil J. W, Schulz M. A Review of Pharmaceutical Care in Community Pharmacy in Europe. Health highlights 2006; 1:155-168.

11. Frøkjær B, Bolvig T, Griese N, Herborg H, Rossin Ch. Prevalence of drug-related problems in self-medication in Danish community pharmacies. Pharmacy practice. Original Research 2012; 4(95):1-10.

12. Galminienė G, Balsienė J. Vaistinių veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje racionalaus vaistinių preparatų vartojimo aspektu. Socialinių mokslų studijos 2011; 3(1): 293–307.

(42)

14. Heikkilä R, Mäntyselkä P, Ahonen R. Price, familiarity, and availability determine the choice of drug - a population-based survey five years after generic substitution was introduced in Finland. BMC Clinical Pharmacology 2011, 11:20.

15. Hogerzeil HV. Promoting Rational Prescribing: an International Perspective. International experience in rational use of drugs. Br J Clin Pharmacol 1995; 39:1-6.

16. Jamal I, Amin F, Jamal A, Saeed A. Pharmacist’s interventions in reducing the incidences of drug related problems in any practice setting. International Current Pharmaceutical Journal 2015, 4(2): 347-352.

17. Kansanaho H, Cordina M, Puumalainen I, Airaksinen M. Practicing pharmacists’ patient counseling skills in the context of reflectivity. H. Kansanaho, Division of Social Pharmacy 2005; 1-8.

18. Kubilienė L, Liukenskytė S, Savickas A, Jurėnienė K. Vaistų vartojimo problemų tyrimas Lietuvos vaistinėse. Medicina (Kaunas) 2006; 42 (5):424-428.

19. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas. Nr. X-709. 2006.

20. Mahmood A, Elnour A.A, Ahmed Ali A.A. Evaluation of rational use of medicines (RUM) in four government hospitals in UAE. Saudi Pharmaceutical Journal 2016; 24: 189–196.

21. Mikalauskienė R, Davalgienė J, Radţiūnas R, Skyrius V, Aniūnas M. Paciento konsultavimo kokybės tyrimas ir farmacinės informacijos gavimo šaltiniai visuomenės vaistinėje. Medicina. 2003. 39 tomas, 2 priedas; 148-153.

22. Mohamed N. Patient‘s perception, views and satisfaction with pharmacist‘s role as health care provider in community pharmacy setting at Riyadh, Saudi Arabia. Saudi Pharmaceutical Journal 2012; 20:323–330.

23. Nair K, Dolovich L., Cassels A, McCormack J, Levine M, Gray J, Mann K, Burns Sh. What patients want to know about their medications. Canadian Family Physician 2002; 48:104-110. 24. Peičius E, Grincevičienė Š. Vaistininko ir gydytojo profesinių vaidmenų pokyčiai ir jų

bendradarbiavimo galimybės. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2009, tomas XIII, Nr. 11, 663-667.

25. Ruscin J. M, Sunny A. Inappropriate prescribing in the hospitalized elderly patient: Defining the problem, evaluation tools, and possible solutions. Clinical Interventions in Aging 2010; 5: 75–87.

26. Rutter P. Role of community pharmacists in patients’self-care and self-medication. Integrated Pharmacy Research and Practice 2015:4 57–65.

(43)

28. Schnipper L. J, Kirwin L. J, Brown A, Kachalia A. Role of Pharmacist Counseling in Preventing Adverse Drug Events After Hospitalization. Arch Intern Med. 2006;166:565-571. 29. Schwinghammer L.T, Koehler M.J. Pharmacotherapy Casebook. A Patient-Focused Approach.

Seventh Edition 2009.27-30.

30. Viktil K.K, Salvesen Blix. H. The Impact of Clinical Pharmacists on Drug-Related Problems and Clinical Outcomes. Nordic Pharmacological Society. Basic & Clinical Pharmacology & Toxicology 2008; 102:275–280.

31. Wazaifya M, Shieldsb E, Hughesb C, McElnayb J. Societal perspectives on over-the-counter (OTC) medicines. Family Practice 2005; 22: 170–176.

32. Westerlund T, Marklund, B. Assessment of the clinical and economic outcomes of pharmacy interventions in drug-related problems. Journal of Clinical Pharmacy and Terapeutics 2009; 34(3): 319–327.

33. Wiedenmayer K, Summers S.R, Mackie A.C. Developing pharmacy practice. A focus on patient care. World Health Organization and International Pharmaceutical Federation 2006; 1-97.

34. Williamson S. Reporting medication errors and near misses. Medication Safety: An Essential Guide, ed. Molly Courtenay and Matt Grifths 2009; 155-171.

35. Wirth F, Tabone F, Azzopardi L.M, Gauci M, Zarb-Adami M, Serracino-Ing A. Consumer perception of the community pharmacist and community pharmacy services in Malta. Journal of Pharmaceutical Health Services Research 2011; 1-6.

36. Zeind C, Mccloskey W. Pharmacists’ Role in the Health Care System. Harvard Health Policy Review. Health highlights 2006; 1:147-154.

(44)

8. PRIEDAI

1 PRIEDAS. PACIENTŲ ANKETA

1. Jūsų lytis: o Moteris; o Vyras. 2. Jūsų amţius (įrašyti) _______. 3. Uţsiėmimas: o Studentas/ė; o Dirbantis asmuo; o Bedarbis/ė; o Pensininkas.

4. Kokius vaistus įsigijote? (įrašykite pavadinimą).

5. Indikacija/simptomas, kuriai įsigijamas vaistas:

6. Vaistą perkate: o Pirmą kartą;

o Vartoju pastoviai (kiek ilgai?)_______________________________________ 7. Kodėl įsigijote būtent šį vaistą?

o Rekomendavo vaistininkas, nors pats buvau nusprendęs kitą preparatą (kokį?) o Vaistą yra išbandę artimieji/kaimynai, todėl nutariau pabandyti ir aš;

o Vaistą įsigiju savo nuoţiūra; o Pasirinkimą lėmė spauda/ reklama; o Vaistą paskyrė naudoti gydytojas;

o Vaistą parinko vaistininkas po išsakytų nusiskundimų. 8. Ar įsigijant vaistą Jums buvo svarbi jo kaina?

(45)

9. Kokią informaciją, prieš išduodamas vaistus, Jums suteikė vaistininkas ar informavote pats? Paklausė/informavo vaistininkas Informavau/paklausiau pats Neinformuota Kam įsigijamas vaistas? (sau,

vaikui ir t.t) Alergijos

Kokius vaistus/ maisto papildus vartojate greta?

Vaisto vartojimas (vartojimo laikas ir trukmė)

Nepageidaujamas poveikis Laikymo sąlygos

Kiti susirgimai Kita

10. Ar buvo pakankamai laiko konsultacijai su vaistininku? o Laiko uţteko;

o Manau per trumpai; o Konsultacijos atsisakiau.

11. Ką apie šio vaisto vartojimą ţinote Jūs pats?

o Nepageidaujamas poveikis: (įrašykite) _____________________. Neţinau___ o Kada vartoti: ryte/per pietus/vakare (pabraukite).

o Kaip vartoti: prieš valgį/valgio metu/po valgio (pabraukite).

o Kiek ilgai vartoti: keletą dienų/savaitę/mėnesį/ilgiau nei mėnesį (pabraukite). o Neţinau, perskaitysiu pakuotės lapelyje.

12. Ar vartojate kokius nors kitus vaistus? o Taip (kokius? Kiek ilgai?) o Ne.

13. Ar vartojate maisto papildus? o Taip (įrašykite pavadinimą) o Ne.

14. Ar vaistininkas rekomendavo apsilankyti pas gydytoją? o Taip.

o Ne.

15. Ar esate patenkintas įsigyto vaisto veiksmingumu? o Taip, šį vaistą vartoju pastoviai;

(46)

o Taip, jis palengvina simptomus. o Ne. (pakomentuokite kodėl?)

16. Ar daţnai uţsiimate savigyda?

o Niekada, atsiradus bet kokiems simptomams, kreipiuosi pas gydytoją/farmacijos specialistą;

o Kartais, ypač jei simptomai yra pasikartojantys;

(47)

2 PRIEDAS. FARMACIJOS SPECIALISTŲ ANKETA 1. Jūs esate: o Vaistininkas; o Farmakotechnikas. 2. Jūsų amţius: _________ 3. Darbo patirtis: o Nuo 1m. iki 5m. o 5m. – 10m. o 10m. ir daugiau.

4. Parenkant/Išduodant vaistinį preparatą/maisto papildą paciento klausiate/suteikiate konsultaciją:

Taip Kartais Jei perka pirmą kartą Ne

Jeigu pacientas pats paklausia Amţius

Alergijos

Ar anksčiau vartotas šis vaistas/maisto papildas?

Ar seniai vartoja? Ar vartoja pastoviai?

Ar šiuo metu vartoja kokius nors kitus vaistus/maisto papildus? Kokius?

Ar ţino kaip vartoti? Ar ţino kiek ilgai vartoti? Ar ţino kada vartoti? Ar turi ţalingų įpročių? Ar serga kokia nors liga? Vaisto ryšys su maistu Laikymo sąlygos

Vaisto nepageidaujamas poveikis Ar svarbi vaisto kaina?

5. Ar daţnai koreguojate paciento perkamo vaisto dozę, jo formą? Kada? (pakomentuokite)