PSICHOTROPINIŲ VAISTŲ VARTOJIMO YPATUMAI VIDAUS LIGŲ SKYRIUJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS

AGNĖ MAČIJAUSKAITĖ

PSICHOTROPINIŲ VAISTŲ VARTOJIMO YPATUMAI VIDAUS

LIGŲ SKYRIUJE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc., dr. Gintautas Gumbrevičius

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis Data

PSICHOTROPINIŲ VAISTŲ VARTOJIMO YPATUMAI VIDAUS

LIGŲ SKYRIUJE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc., dr. Gintautas Gumbrevičius Data

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė

Agnė Mačijauskaitė

Data Data

TURINYS

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

3.1. Psichotropinių vaistų grupės. ... 9

3.2. Dažniausiai skiriami psichotropiniai vaistai. ... 10

3.3. Psichotropinių vaistų vartojimo indikacijų apžvalga. ... 12

3.4. Psichotropinių vaistų vartojimo skirtumai įvairiose pacientų grupėse. ... 13

3.5. Svarbiausios psichotropinių vaistų ir kitų kartu vartojamų vaistų tarpusavio sąveikos . ... 15

3.6. Psichotropinių vaistų svarbiausios nepageidaujamos reakcijos. ... 17

4. TYRIMO METODIKA ... 19

4.1. Retrospektyvinė pacientų ligos istorijų duomenų analizė ... 19

4.2. Tyrimo metodas. ... 19

4.3. Vaistų dozių įvertinimas ... 19

4.4. Vaistų sąveikų įvertinimas ... 19

4.5. Statistinė duomenų analizė ... 20

4.6. Pacientų sąveikų skaičiaus ir visų vartotų vaistų vertinimas ... 20

4.7. Pacientų vartotų vaistų skaičiaus ir pacientų amžiaus vertinimas ... 20

5. REZULTATAI ... 21

5.1. Tiriamųjų imtis ir charakteristika. ... 21

5.2. Dažniausiai vidaus ligų skyriuje pacientų vartotų psichotropinių vaistų įvertinimas. ... 21

5.3. Psichotropinių vaistų skyrimo indikacijos vidaus ligų skyriaus pacientams. ... 24

5.5. Psichotropinių vaistų ir kitų kartu vartotų vaistų tarpusavio sąveikų ir jų reikšmingumo

įvertinimas. ... 28

5.6. Pacientų sąveikų skaičiaus ir visų vartotų vaistų vertinimas. ... 33

5.7. Pacientų visų vartotų vaistų skaičiaus ir pacientų amžiaus vertinimas. ... 34

6. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

7. IŠVADOS ... 39

8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40

SANTRAUKA

A. Mačijauskaitės magistro baigiamasis darbas. Psichotropinių vaistų vartojimo ypatumai vidaus ligų skyriuje analizė. Darbo vadovas doc., dr. G. Gumbrevičius. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Farmacijos fakultetas, Fiziologijos ir Farmakologijos institutas, Kaunas 2017.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti psichotropinių vaistų vartojimo ypatumus gydant pacientus vidaus ligų skyriuje.

Uždaviniai: 1) Nustatyti dažniausiai vidaus ligų skyriaus pacientų vartojamus psichotropinius vaistus (PTV). 2) Nustatyti PTV skyrimo indikacijas. 3) Įvertinti vartojamų PTV dozių tinkamumą. 4) nustatyti PTVvartojimo ypatumus įvairių grupių pacientams. 5) Ištirti galimas PTV ir kitų kartu vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas bei įvertinti jų reikšmingumą.

Metodika: Buvo analizuojama informacija, esanti atsitiktinai pasirinktoje ligos istorijoje (amžius, lytis, skiriami PTV, jų dozės, šių vaistų indikacijos, PTV ir kitų kartu vartojamų vaistų sąveikos).

Rezultatai: 65,3 proc. pacientų vartojo anksiolitikus ir hipnotikus. Dažniausiai buvo vartojami bromazepamas (40,6 proc.) ir diazepamas (32,8 proc.). Dažniausios jų vartojimo indikacijos buvo nemiga (46,9 proc.) ir premedikacija prieš procedūras (40,6 proc.). 12 proc. pacientų vartojo vaistus nuo psichozės: tiapridą (75 proc.), haloperidolį (16,7 proc.). Dažniausiai jie buvo vartoti psichozės gydymui (36,4 proc.). 11,2 proc. pacientų vartojo vaistus nuo epilepsijos: karbamazepiną (36,4 proc.) ir gabapentiną (27,3 proc.). Dažniausiai jie buvo vartojami skausmo malšinimui ir epilepsijos gydymui (abiem atvejais 45,5 proc.). 11,2 proc. pacientų vartojo antidepresantus. Dažniausiai buvo vartojami SSRI grupės vaistai (63,6 proc). Dažniausia indikacija buvo depresija (72,7 proc.). Moterys vartojo antidepresantus dažniau nei vyrai (p<0,05). Vaistus nuo psichozės, nuo epilepsijos bei anksiolitikus ir hipnotikus vyrai ir moterys vartojo vienodai dažnai (visais atvejais p>0,05). 78,3 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas inkstų nepakankamumas (IN), paskirta tinkama PTV dozė, o 22,7 proc. per didelė PTV dozė . Daugiausiai sąveikų sukėlė antidepresantai, vidutiniškai - 3,9 lyginant su kitomis psichotropinių vaistų grupėmis (p<0,05).

Išvados: 1. Dažniausiai vidaus ligų skyriuje vartojami anksiolitikai ir hipnotikai. 2. Dažniausios anksiolitikų ir hipnotikų indikacijos – nemiga ir premedikacija; antidepresantų – depresija; vaistų nuo psichozės – psichozė; vaistų nuo epilepsijos – epilepsija ir skausmo malšinimas. 3. Moterys antidepresantus vartojo dažniau nei vyrai. 4. Penktadaliui pacientų, sergančių IN, paskirta per didelė psichotropinių vaistų dozė. 5. Didžiausias sąveikų pavojus kyla vartojantiems antidepresantus.

SUMMARY

The Master‘s thesis Analysis of psychotropic medications in internal medicine wrote by Agnė Mačijauskaitė was supervised by assoc. prof. dr. G. Gumbrevičius. Research was performed at Lithuanian University of Health Sciences, The Academy of Medicine, The Faculty of Pharmacy, The Institute of Physiology and Pharmacology, Kaunas, 2017.

Aim: To analyze psychotopic medications use for treatment of internal diseases.

Tasks: 1) To determine the main psychotropic medications used in internal medicine; 2) to determine the indications of psychotropic medications; 3) to evaluate the effectiveness of psychotropic medications doses; 4) to determine the impact of use for different groups of patients; 5) to examine and evaluate the possible interactions between psychotropic and other medications.

Material and methods: Analysis was performed on information (age, gender, use psychotropic medications and its‘ doses, indications and interaction with other medications) found in randomly chosen 75 case histories.

Results: 65.3% of patients used anxiolytics and hypnotics. Bromazepam (40.6 %) and diazepam (32.8 %) were the most frequantly used. Its‘ main indications were insomnia (46.9 %) and premedications before tratment procedures (40.6 %). 12 % of patients uses antipsychotics: tiapride (75 %), haloperidol (16.7 %). Those were most freaquantly used to treat the psychosis (36.4 %). 11.2 % of patients used antiepileptics: carbamazepine (36.4 %) and gabapentin (27.3 %) for neurophatic pain relief and to treat epilepsy (45,5 % for each). 11.2 % of patients used antidepressants. Commonly prescribed type of antidepressants was SSRIs (63.6 %). The main indication for SSRIs was depression (72.7 proc.). Females used antidepressants frequently than males (p<0,05). There were no statisticaly significant differences in use of antipsychotics, antiepileptics, axiolytics or hypnotics between males and females (p>0,05). The appropriate dosage of psychotics was prescribed for 78.3 % of patients with renal failure and for 22.7 % of patients the dose was too high. The most of drug interactions was induced by antidepressants, moderately 3,9 times more than other psychotropic medications (p <0.05). Conclusions: 1. Most frequently used medications were anxiolytics and hpnotics. 2. The main indications for anxiolytics and hypnoticas were insomnia and premedications; for antidepressants – depressions; for antipsychotics – psychosis; for antiepileptics – epilepsy and pain. 3. Females used antidepressants frequently than males. 4. Too high doses of medications were prescribed for one out of five patients with renal failure. 5. The most of drug interactions was induced by antidepressants.

SANTRUMPOS

KILEN (angl.) – Klientų asociacija vaistams ir sveikatai. AED (angl. anti-epilepticdrugs) – vaistai nuo epilepsijos. BDZ (angl. benzodiazepines ) – benzodiazepinai.

CHAMP (angl. ConcordHealthandAgeinginMen Project) – Harmoningos sveikatos ir vyrų senėjimo projektas.

DUSC ( angl. drug Utilization Sub – Committee) – Vaistų naudojimo pakomitečio duomenų bazė. EUPD (angl.emotionally unstable personality disorder) – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas.

FGAED (angl. first generation anti-epileptic drugs) – pirmosios kartos vaistai nuo epilepsijos. FDA (angl. The US Food and Drug Administration ) – JAV maisto ir vaistų administracija.

KILEN (anlg. ConsumerAssociation for Medicines and Health) –nepriklausoma ne pelno organizacija, klientų asociacija vaistams ir sveikatai.

NMS (angl. neurolepticmalignant syndrome) – piktybinis neurolepsinis sindromas.

SIADH (angl. The syndrome of inappropriate secretion of antidiuretic hormone) –neadekvatus antidiuretinio hormono sekrecijos sindromas.

SEFV (angl. Spanish Pharmacovigilance System) – Ispanijos farmakologinio budrumo sistemos centrų tinklas.

SS (angl.serotonin syndrome) –serotonino sindromas.

SSRI (angl. selectiveserotoninreuptakeinhibitor) –selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. SAD (angl.sedativeandanxiolyticdrugs) – raminamieji ir anksiolitikai.

SNRI (angl. serotonin norepinephrine reuptake inhibitors) – serotonino, norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai.

SUDEP (angl. “sudden, unexpected,death in epilepsy ) – staigi, netikėta mirtis sergant epilepsija. CVD (angl. cardiovasculardisease) – širdies kraujagyslių ligos.

TCA (angl. tricyclicantidepressants) – tricikliai antidepresantai.

QResearch (angl. primary care researchdatabase ) – pirminės sveikatos priežiūros tyrimų duomenų bazė.

PTV – psichotropiniai vaistai IN – inkstų nepakankamumas

1. ĮVADAS

Psichotropiniai vaistai yra vieni iš dažniausiai skiriamų vaistų ir jų vartojimas nuolat didėja – tai būdinga visiems psichotropiniams vaistams [6, 31, 39]. Labiausiai išsiskiria antidepresantų padidėjęs vartojimas [1, 2, 31, 39, 40]. Iš antidepresantų dažniausiai skiriami SSRI [2, 31]. Depresija, nerimas, socialinė fobija – pagrindinės indikacijos, dėl kurių skiriami antidepresantai [3, 4, 9, 11, 39]. Nemiga ir nerimas – dažniausios indikacijos, dėl kurių skiriami anksiolitikai ir hipnotikai [13, 33]. Skiriamų vaistų nuo psichozės didėjimą lemia jų vartojimas kartu su antidepresantais depresijai, nerimui gydyti [6]. Vaistų nuo epilepsijos pagrindinės indikacijos – epilepsija, epilepsijos priepuoliai [41, 42, 47]. Tačiau jie vartojami ir bipolinio sutrikimo gydymui, atsparios depresijos, skausmo gydymui [43].

Psichotropinių vaistų grupės yra dažnai vartojamos derinyje su kitais psichotropiniais vaistais (pvz: dažnai kartu vartojami antipsichotikai ir antidepresantai) [18]. Pacientai, vartojantys psichotropinius vaistus, dažnai serga ir kitomis ligomis, kurias gydo įvairiais medikamentais. Dėl šios priežasties psichotropiniai vaistai dažnai vartojami ir kartu su kitų grupių vaistais. Tai didina sąveikų bei nepageidaujamų reakcijų pavojų [21, 24, 27, 28, 29].

Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti psichotropinių vaistų vartojimo ypatumus, gydant pacientus vidaus ligų skyriuje. Šio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti dažniausiai vartojamus psichotropinius vaistus, jų dozių tinkamumą, vartojimo indikacijas, vartojimo ypatumus tarp įvairių grupių pacientų, psichotropinių vaistų ir kitų kartu vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas.

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: išanalizuoti psichotropinių vaistų vartojimo ypatumus gydant pacientus vidaus ligų skyriuje.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti dažniausiai vidaus ligų skyriaus pacientų vartojamus psichotropinius vaistus (PTV). 2. Nustatyti psichotropinių vaistų skyrimo indikacijas.

3. Įvertinti vartojamų psichotropinių vaistų dozių tinkamumą.

4. Nustatyti psichotropinių vaistų vartojimo ypatumus įvairių grupių pacientams.

5. Ištirti galimas psichotropinių vaistų ir kitų kartu vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas bei įvertinti jų reikšmingumą.

3. LITERATŪROS APŽVALGA

3.1. Psichotropinių vaistų grupės.

Antidepresantai priklauso psichotropinių vaistų grupei, skiriami gydyti depresiją, nuolatinį nerimą ir kitus nuotaikos sutrikimus [4, 10]. Antidepresantams būdinga skirtinga cheminė sudėtis visi jie veikia į neurotransmiterių apykaitą didindami jų kiekį tam tikrose galvos smegenų srityse ir yra klasifikuojami pagal poveikius serotonino, norepinefrino ar abiejų apykaitai, reabsorbcijai arba pagal selektyvų antagonizmą jų receptoriams. Antidepresantų klasifikacija: tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas, nortriptilinas, doksepinas, klomipraminas, desipraminas), heterocikliai antidepresantai (mirtazapinas, venlafaksinas, nefazodonas, trazodonas, duloksetinas), selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (fluoksetinas, citalopramas, sertalinas, escitalopramas, paroksetinas, fluvoksaminas) ir monoamino oksidazės inhibitoriai (fenelzinas, tranilciprominas, moklobemidas, selegilinas) [12, 49, 50].

Anksiolitikai ir hipnotikai. Anksiolitikai mažina nerimą ir ramina slopindami CNS aktyvumą. Anksiolitikas – buspironas neveikia per GASR sistemą, todėl rečiau sukelia sedaciją ir mieguistumą dieną. Hipnotikai sukelia mieguistumą, ilgindami miego trukmę jungdamiesi prie gama amino sviesto rūgšties GASR receptorių taip sustiprindami GASR poveikį veikdami kaip ir BDZ. Naujesni hipnotikai kaip zolpidemas ir zaleplonas veikia selektyviau rečiau sukeldami sedaciją ir mieguistumą dieną, šie vaistai yra vartojami tik kaip hipnotikai [32, 33, 34]. Benzodiazepinai yra priskiriami anksiolitikams ir hipnotikams. Benzodiazepinai klasifikuojami pagal poveikio trukmę: trumpos veikimo trukmės (bromazepamas, midazolamas, oksazepamas); vidutinės veikimo trukmės (alprazolamas, lorazepamas, temazepamas); ilgos veikimo trukmės (diazepamas, flurazepamas, klonazepamas) [13, 49, 50].

Vaistai nuo psichozės – tai vaistų grupė, kurios pagrindinė indikacija šizofrenija vartojami gydyti psichozes, bipolinį afektinį sutrikimą, manijos epizodus [39, 64, 65]. Vaistų nuo psichozės klasifikacija pagrįsta chemine sudėtimi ir veikimo būdu (tipiniai ir netipiniai). Tipiniai vaistai skirstomi į fenotiazinus (levomepromazinas, trifluoperazinas), tioksantenus (zuklopentiksolis, flupentiksolis) ir butirofenonus (haloperidolis, droperidolis). Dauguma netipinių vaistų nuo psichozės (amisulpiridas, aripiprazolis, kvetiapinas) silpniau veikia D2 ir kitus D receptorius, todėl rečiau sukelia ekstrapiramidinių simptomų, tačiau stipriai veikdami 5-HT2 sukelia sedaciją, svorio augimą [14, 49, 44, 50].

Vaistai nuo epilepsijos. Šios grupės vaistai skiriami gydyti įvairias epilepsijos formas taip pat gydoma migrena, neuralginis skausmas, kai kurios depresijos formos, manijos, psichozės. Vaistai nuo epilepsijos veikia keliais būdais: tai natrio jonų kanalo blokavimas (karbamazepinas,

oksakarbazepinas, valpoinės rūgšties dariniai); gama aminosviesto rūgšties (GASR) slopinamojo poveikio stirpinimas ir jos stygiaus mažinimas smegenyse (gabapentinas, tiagabinas); kalcio kanalų blokavimas (etosukcimidas) [15, 47, 49, 50].

3.2. Dažniausiai skiriami psichotropiniai vaistai.

Švedijoje vykdomo tyrimo metu nuo 2002 iki 2009 balandžio mėnesio buvo analizuojamos ataskaitos pateiktos į (KILEN) vartotojų duomenų bazę. Šios pateiktos ataskaitos į KILEN internetinę svetainę šiaurės šalyse parodė, kad dažniausiai vartojami antidepresantai [1]. Nuo 1998 m. iki 2010 m. tyrimo metu Anglijoje nustatyta, kad dažniausiai buvo vartojami antidepresantai, rečiau hipnotiniai ir anksiolitiniai vaistai, rečiausiai – vaistai nuo psichozės [6]. Norvegijoje, Bergeno mieste, atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 23 globos namų gyventojai, nustatyta, kad dažniausiai buvo vartojami antidepresantai, po to neuroleptikai ir truputį rečiau BDZ [31]. Jungtinėje Karalystėje, sprendžiant iš pirminės sveikatos priežiūros apskaitos, per 2009 metus įvairių amžiaus grupių pacientams buvo išrašyta apie 39 mln. antidepresantų receptų, tai rodo, kad jų poreikis per 5 metus padidėjo 35 proc. [3]. 2004 – 2015 m. 19 Vakarų Europos šalių slaugos namuose vyko tyrimas, kurio metu buvo norima išsiaiškinti antidepresantų ir vaistų nuo psichozės vartojimo skirtumus įvairiose šalyse. Nustatyta, kad daugiausiai vaistų nuo psichozės suvartota Austrijoje, Airijoje, Belgijoje, mažiausiai išrašyta Norvegijoje. Antidepresantų daugiausiai suvartota Belgijoje, Švedijoje, Prancūzijoje [23].

Antidepresantai. Antidepresantų vartojimas Europoje ir JAV nuolat didėja, dažniausiai vartojami SSRI ir TCA [2]. Atlikto Q Research tyrimo duomenimis nuo 1996 m. iki 2007 m. dažniausiai skiriami vaistai buvo SSRI (54,7 proc.). Tricikliai antidepresantai sudarė beveik trečdalį (31,6 proc.) visų suvartotų antidepresantų ir kitų grupių antidepresantų (13,5 proc.). Šiame tyrime buvo užregistruota 10 dažniauisiai skiriamų antidepresantų 65 metų ir vyresniems pacientams: citalopramas, fluoksetinas, amitriptilinas, dosulepinas, paroksetinas, venlafaksinas, sertalinas, mirtazapinas, lofepraminas, escitalopramas [3]. Pagal Norvegijoje atlikto tyrimo rezultatus taip pat pastebėtas didėjantis SSRI vartojimas, kuris sudarė net 70 proc. visų vartojamų antidepresantų [31]. Anglijoje buvo nustatyta, kad 1998 m. dažniausiai buvo skiriamas amitriptilinas, fluoksetinas, paroksetinas, 2004 m. – venlafaksinas, o 2010 m. – citalopramas ir amitriptilinas [6]. Australijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 2000 –2011 m.m. dažniausiai buvo skiriami SSRI ir SNRI, o tarp jų: sertralinas, escitalopramas, venlafaksinas [39].

Vaistai nuo psichozės. Anglijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad iki 2000 m. dažniausiai vartojamas vaistas nuo psichozės buvo tioridazinas. 2010 m. Daugiausiai buvo išrašyta olanzapino receptų (24 proc.), kvetiapino (23 proc.), risperidono (17 proc.), aripiprazolio (5 proc.)

[6]. Australijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad netipinių vaistų nuo psichozės receptų 2000 – 2011 m. buvo išrašyta daugiau nei tipinių vaistų nuo psichozės. Daugiausiai išrašyta toliau išvardytų netipinių vaistų nuo psichozės: olanzapino, kvetiapino, risperidono, aripiprazolio, amisulprido. Dažniausiai vartojami tipiniai vaistai nuo psichozės buvo: haloperidolis, flufenazinas, zuklopentiksolis, chlorpromazinas, flupentiksolis [39].

Anksiolitikai ir hipnotikai. 1998 m. Anglijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad dažniausiai vartojamų šios grupės preparatų buvo diazepamas. 2010 m. vartojamas buvo zopiklonas, zolpidemas ir zaleplonas [6]. JAV atliktame tyrime buvo nagrinėjamas griuvimų dažnis tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių vartojančių benzodiazepinus, ir nustatyta, kad dažniausiai vartojamas benzodiazepinas buvo bromazepamas [7]. Taivane buvo atliktas visus gyventojus apimantis tyrimas panaudojant Nacionalinio sveikatos draudimo duomenų bazės duomenis per 2002 – 2009 metus. Tyrimo tikslas išsiaiškinti anksiolitikų – hipnotikų vartojimo ypatumus. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai vartojami anksiolitikai – hipnotikai yra diazepamas, lorazepamas, alprazolamas, o klonazepamas vartojamas ypač dažnai. 2009 m. hipnotikas zolpidemas buvo dažniausiai vartojamas iš visų anksiolitijų – hipnotikų [32]. Tyrimo, kuriame buvo analizuojamos penkių Europos šalių (Ispanijos, Jungtinės karalystės, Olandijos, Danijos, Vokietijos) 2001 – 2009 m duomenų bazės, metu, nustatyta, kad daugiausiai BDZ buvo skiriama Ispanijoje, o mažiausiai – Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje. Ispanijoje, Vokietijoje, Olandijoje hipnotikų receptų buvo išrašyta mažiau nei anksiolitikų, jų dažniau skiriama Anglijoje ir Danijoje [38]. Australijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo analizuoti 2000 – 2011 m. m. DUSC duomenų bazės duomenys. Nustatyta, kad visų anskiolitikų – hipnotikų vartojimas sumažėjo. Dažniausiai buvo skiriami temazepamas, nitrazepmas, zolpidemas [39].

Vaistai nuo epilepsijos. Italijoje atliktas tyrimas, kurio duomenys buvo paimti iš Arianos duomenų bazės. Išnagrinėti 150000 asmenų, vartojančių bent vieną AED per 2005 – 2011 m., duomenys. Nustatyta, kad Europoje epilepsijos gydymui dažniausiai skiriami: fenobarbitalis, valproinė rūgštis, JAV – fenitoinas. Nuotaikos sutrikimams gydyti dažniausiai buvo skiriamas lamotriginas, valproinė rūgštis, o neuralginiam skausmui gydyti dažniausiai buvo vartojami pregabalinas, gabapentinas ir duloksetinas [35]. Australijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad epilepsijai, neuropatiniam skausmui ir bipoliniam sutrikimui gydyti dažniausiai buvo skiriami valproatai, po to seka lamotriginas. Ličio preparatų vartojimas nepakito, o karbamazepino skiriama vis mažiau [39]. Austrijoje atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad dažniausiai vartojami vaistai nuo epilepsijos: gabapentinas (37 proc.), levetiracetamas (24 proc.) ir valproatas (18,5 proc.) [42]. Kolumbijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad per 2013 – 2014 m. dažniausiai epilepsijai, neuropatiniam skausmui, afektiniams sutrikimams gydyti skiriami valproinė rūgštis (53,1 proc.) ir karbamazepinas (33,2 proc.) [47].

3.3. Psichotropinių vaistų vartojimo indikacijų apžvalga.

Antidepresantai. 1994 – 2011 m. vokiškai kalbančiose šalyse buvo atliekamas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjami psichikos ligonių duomenys. Remiantis tyrimo duomenimis buvo pateikiamos vaistų vartojimo indikacijos. Pacientams, sergantiems generalizuotu nerimo sutrikimu, buvo patariama pirmiausia skirti SSRI. Jeigu jie neveiksmingi, skirti SNRI, o jeigu pacientas netoleruoja šių dviejų vaistų grupių preparatų, skirti pregabaliną. Kaip antrojo pasirinkimo vaistai rekomenduojami : buspironas, hidroksizinas arba triciklis antidepresantas. Panikos sutrikimams gydyti rekomenduojama pirmiausia skirti SSRI. Šią ligą taip pat rekomenduojama gydyti TCA, SNRI ir benzodiazepinais. Socialinę fobiją rekomenduojama gydyti SSRI (paroksetinu, sertalinu, escitalopramu) ir SNRI (venlafaksinu). Antrojo pasirinkimo vaistu gali būti moklobemidas (MAOI) [11]. Kito tyrimo metu tirti oligofrenija sergantys pacientai, pasižymintys agresyviu elgesiu. Jų gydymui dažniausiai skirti SSRI: (citalopramas, fluoksetinas, sertalinas, escitalopramas, paroksetinas) bei mirtazapinas, venlafaksinas [9]. Anglijoje atlikto tyrimo duomenimis turintiems atminties sutrikimų 60 metų ir vyresniems žmonėms, patiriantiems pirmąjį depresijos epizodą, yra rekomenduojami SSRI: sertalinas, fluoksetinas ir paroksetinas. Jei jie nepadeda, rekomenduojama vartoti venlafaksiną. Gydant senyvus pacientus sergančius depresija, veiksmingi yra tricikliai antidepresantai, tačiau jie yra retai vartojami dėl dažno nepageidaujamo poveikio [4]. Australijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad vis daugiau skiriama antidepresantų depresijai gydyti [39].

Anksiolitikai ir hipnotikai. JAV buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kokius vaistus nemigai gydyti gydytojai skiria dažniausiai. Remtasi 1996 – 2001 m. nacionalinės ambulatorinės medicininės priežiūros apžvalgos duomenimis. Nustatyta, kad 65 metų ir vyresnių pacientų nemigos gydymui daugiausiai išrašoma BDZ receptų, o 18 – 34 m. amžiaus pacientams – naujesnių zolpidemo ir zopiklono receptų [30]. Norvegijos Bergeno mieste atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nemigai gydyti zopiklonas vartojamas dažniau nei BDZ, tačiau BDZ labai dažnai skiriami ilgalaikei elgesio kontrolei ir kitiems psichologiniams simptomams gydyti [31]. Taivanyje tyrimo metu nustatyta, kad klonazepamas dažniau nei kiti BDZ vartojami nemigos, raumenų spazmo bei neramių kojų sindromo gydymui [32]. BDZ dažnai vartojami ne tik nerimo ir nemigos gydymui, bet ir dėl kitų priežasčių: raumenų spazmams, nevalingo judėjimo sutrikimams ir traukuliams malšinti, priešoperaciniam raminimui, abstinencijos sindromo gydymui ir kaip pagalbinė gydymo priemonė sergant kai kuriomis širdies ir kraujagyslių bei virškinimo trakto ligoms [13, 33].

Vaistai nuo psichozės. 1991 – 2000 m. Anglijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad, depresijos ir nerimo gydymui išrašyta 50 proc. vaistų nuo psichozės receptų, demencijai – 15 proc., o dėl psichozės skirta mažiau kaip 10 proc. Netipiški vaistai nuo psichozės skiriami depresijai,

demencijai, bipoliniam sutrikimui gydyti [6]. Kitų šalių tyrimų duomenys taip pat patvirtino, kad vaistai nuo psichozės dažnai skiriami pacientams, kuriems nėra diagnozuota šizofrenija ar psichozė [6, 31]. Anglijoje tirti pacientai segantys EUPD. Per 2012 metų gegužės mėnesį buvo surinkta informacija apie 2600 pacientų gydymą. Išsiaiškinta, kad vaistai nuo psichozės ir nuotaikos stabilizatoriai skiriami pacientams sergantiems EUPD ir šizofrenija arba bipoliniu sutrikimu [26]. Gydant gydymui atsparią šizofreniją arba jei pacientai netoleruoja gydymo, pasirenkamas klozapinas arba kiti netipiniai vaistai nuo psichozės – olanzapinas, risperidonas, kvetiapinas, ziprazidonas [17]. Yra atvejų kai kvetiapinu buvo gydomi socialine fobija sergantys pacientai, nors jiems nebuvo nustatyta tokia indikacija ir toks poveikis nebuvo patvirtintas [11]. Iš atlikto tyrimo, kuris apėmė šešias Vakarų Midlandso regiono Sveikatos priežiūros tarnybas buvo nustatyta, kad suaugusiems žmonėms sergantiems protiniu atsilikimu (PA) ar agresyviu elgesiu pirmiausiai skiriami vaistai nuo psichozės, po to antidepresantai ir galiausiai nuotaikos stabilizatoriai. Iš vaistų nuo psichozės dažniausiai yra risperidonas, po to chlorpromazinas, haloperidolis, olanzapinas, zuklopentiksolis ir kvetiapinas [9].

Vaistai nuo epilepsijos. Iš atlikto tyrimo, kuriame buvo nagrinėjami PubMed duomenų bazėje surinkti 233 straipsniai pagal paieškos derinį ,,SUDEP ir epilepsija ir rizikos veiksniai“ per 1960 – 2016 m., nustatyta, kad vaistai nuo epilepsijos vartojami segant generalizuotais toniniais – kloniniais traukuliais norint sumažinti SUDEP riziką [41]. Austrijoje iš septynių viešųjų slaugos namų buvo surinkti duomenys per 2010 m. kovo 23 d. iki 2010 m. balandžio 7 d. Šio tyrimo tikslas nustatyti, kokios vaistų nuo epilepsijos indikacijos, gretutinės ligos, kokie dažniausiai skiriami vaistai. Nustatyta, kad vaistai nuo epilepsijos skiriami gydyti epilepsiją ar epilepsijos priepuolius ( toninius – kloninius traukulius, antrinę generalizaciją, paprastuosius, sudėtinguosius židinio traukulius), neuropatinį skausmą, neramių kojų sindromą, bipolinį afektinį sutrikimą [42]. Kito didelės imties tyrimo nustatyta, kad dažniausia vaistų nuo epilepsijos indikacija – epilepsija, taip pat buvo skiriami neuropatiniam skausmui, migrenos profilaktikai, afektiniams sutrikimams [47]. Norint išsiaiškinti vaistų nuo epilepsijos vartojimą per 2009 – 2010 m. Afganistane, buvo atliktas tyrimas su karininkais. Nustatyta, kad vaistai nuo epilepsijos skirti gydyti bipolinį sutrikimą, gydymui atsparią depresiją, demenciją, galvos skausmą [43].

3.4. Psichotropinių vaistų vartojimo skirtumai įvairiose pacientų grupėse.

Antidepresantai. Švedijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad moterys suvartoja dvigubai daugiau antidepresantų negu vyrai. Ypač didelis skirtumas 30 – 39 m. ir 15 – 29 m. amžiaus grupėse [1]. Norvegijoje atlikto tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, kad moterys dažniau vartoja antidepresantus [31]. Pekine, psichiatrijos ligoninėje, buvo tirti 135 pacientai vyresni nei 60 m. sergantys depresija. Nustatyta, kad pacientų vartojančių antidepresantus vidutinis amžius buvo 68,3

metų (svyravo nuo 60 – 82 metų). Moterys antidepresantus vartojo dažniau (65,9 proc.) nei vyrai (34,1 proc.) [48]. Kito 2005 – 2008 m. JAV atikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad daugiausia antidepresantų vartojo nuo 40 iki 59 metų pacientai, moterys daugiau nei vyrai [63]. Tyrimų duomenys patvirtino, kad reikia būti labai atsargiems skiriant antidepresantus 65 metų ir vyresniems pacientams, nes jie serga keliomis ligomis, vartoja keliolika kitų vaistų, todėl labai padidėja vaistų sąveikos pavojus. Šiems pacientams dažniau pasireiškia nepageidaujamos reakcijos [3, 4].Tyrimų duomenimis vartojant SSRI didėja kraujavimo ir savižudybių rizika. Tai siejama su vyresniu pacientų amžiumi [5, 4]. Kito didelės imties tyrimo metu remiantis pirminės sveikatos priežiūros bazės duomenimis tirti 20 – 64 metų pacientai, sergantys depresija. Nustatyta, kad, gydant depresiją mirtazapinu, venlafaksinu, trazodonu taip pat padidėja savižudybių/ savęs sužalojimo rizika. Ši rizika didžiausia per pirmąsias 28 dienas gydymo dienas ir per pirmąsias dienas nutraukus gydymą. Rizika didėja vyresniame amžiuje [10].

Anksiolitikai ir hipnotikai. Atlikus 65 – 74 metų amžiaus 376 pacientų tyrimą nustatyta, kad, vartojant benzodiazepinus moterims ( 64 proc. ) labiau nei vyrams (46 proc.) padidėja griuvimų ir lūžių tikimybė [7]. Norvegijoje atlikto tyrimo duomenys yra priešingi. Nustatyta, kad vartojant anksiolitikus ir hipnotikus, didžiausia klubo lūžių rizika yra vyrams [34]. Tyrimo metu, kuriame buvo analizuojamos Ispanijos, Anglijos, Olandijos, Danijos, Vokietijos duomenų bazės, rezultatai parodė, kad BDZ dažniau išrašomi moterims nei vyrams, labiau vyresniems pacientams nei jaunesniems [38]. JAV buvo atliktas tyrimas kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kuri amžiaus grupė ir kokios lyties pacientai dažniausiai vartoja benzodiazepinus. Nustatyta, kad didėjant amžiui – didėja BDZ vartojimas. Didžiausias nuo 65 m. iki 80 m.; moterys vartoja net dvigubai daugiau nei vyrai [61]. Islandijoje atliktas tyrimas per 2009 – 2012 metų tyrimas taip pat patvirtino, kad anksiolitikų ir hipnotikų vartojimas didėja su amžiumi. Dažniausiai vartojo nuo 70 iki 79 metų (68 proc.); moterys vartojo dažniau nei vyrai [62].

Vaistai nuo psichozės. Atliktas sisteminės apžvalgos tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjama trijų duomenų bazių informacija pagal raktinius žodžius, norint išsiaiškinti vaistų nuo psichozės sukeliamus nepageidaujamus poveikius. Nustatyta, kad daugiau vyrams (49 – 59 proc.) nei moterims (25 – 49 proc.) būdingas lytinės funkcijos sutrikimas, tačiau moterims dažniau pasireiškė hiperprolaktinemija [64]. Indijoje, psichiatrijos poliklinikoje, vienerius metus tirti 177 pacientai norint išsiaiškinti vaistų nuo psichozės sukeliamų nepageidaujamų reakcijų priklausomybę nuo amžiaus, lyties. Nustatyta, kad vidutinis pacientų amžius buvo 32,9 m., vaistus nuo psichozės vyrai vartojo šiek tiek dažniau (54,2 proc.) nei moterys (45,8 proc.). Nenustatyta, kad amžius ar lytis turi įtakos vaistų nuo psichozės nepageidaujamų požymių pasireiškimui [65]. JAV buvo atliktas kohortinis tyrimas, kurio duomenys paimti iš ,,Premier “ duomenų bazės per 2009 – 2010 m. Duomenys buvo sutrinkti iš maždaug 300 JAV ligoninių, nustatyta, kad vaistus nuo psichozės vartojančių pacientų vidutinis

amžius buvo 63 metai, vaistus nuo psichozės daugiau vartojo moterys (56 proc.) nei vyrai (44 proc.) [44]. Kitame JAV atliktame tyrime per 2007 – 2010 m. buvo nagrinėti dviejų ligoninių 521 pacientas. Nustatyta , kad vaistus nuo psichozės vartojančių pacientų amžius 49 – 69 metai [45].

Vaistai nuo epilepsijos. Per 2010 – 2011 m. atliktas stebimasis tyrimas Indijoje, ,,Shree Krishna “ ligoninėje. Tyrime dalyvavo 160 pacientų, vartojančių vaistus nuo epilepsijos. Nustatyta, kad didžioji dalis vartojanti vaistus nuo epilepsijos buvo 18 – 65 metų vyrai tai sudarė (76,9 proc.) [46]. Kolumbijoje atliktas tyrimas per 2013 – 2014 m.m., kurio metu buvo nagrinėjami 373 pacientai. Duomenys paimti iš Kolumbijos Nacionalinės sveikatos sistemos. Nustatyta, kad dažniau vaistus nuo epilepsijos vartoja moterys (52,1 proc.), esančios vidutinio amžiaus (41,9 ± 21,7 metų) [47]. Kitame atliktame tyrime buvo nagrinėjamos septynios Europos duomenų bazės per 2001 – 2009 m. Taip pat nustatyta, kad vaistus nuo epilepsijos daugiau vartoja moterys nei vyrai nuo 40 iki 70 metų. Vyrų ir moterų vaistų nuo epilepsijos vartojimas didėja kartu su amžiumi, didžiausias nuo 80 iki 89 metų [66].

3.5. Svarbiausios psichotropinių vaistų ir kitų kartu vartojamų vaistų tarpusavio

sąveikos .

Antidepresantai. Tyrimo duomenimis SSRI nerekomenduojama kartu vartoti su kitais vaistais didinančiais serotonino kiekį – MAOI, TCA (pvz., imipraminu, klomipraminu), opioidiniais analgetikais (tramadoliu petidinu), antimikrobiniais vaistais (linezolidu) dėl SS [18, 20, 25 51, 53]. SSRI (pvz. ,fluoksetiną) vartojant kartu su vaistais nuo epilepsijos (pvz., fenitoinu) gali pasireikšti toksinis poveikis dėl vaistų nuo epilepsijos kiekio padidėjimo [54]. SSRI vartojant kartu su CYP3A4 induktoriais kaip karbamazepinu, jonažolės preparatais, fenobarbitaliu, rifampicinu, gali susilpnėti SSRI terapinis poveikis [28, 51, 53]. SSRI reikia atsargiai vartoti su vitamino K antagonistais (pvz., varfarinu), taip pat ir su trombocitų funkciją veikiančiais preparatais (pvz., aspirinu), mažos molekulinės masės heparino preparatais (pvz., nadroparinu), NVNU nes gali sukelti kraujavimą [51, 53]. SSRI kartu vartojant su CYP3A4 inhibitoriais (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu) gali dažniau pasireikšti SSRI nepageidaujamas poveikis – QT intervalo pailgėjimas. Atsargiai vartoti ir su CYP2C19 (pvz., omeprazoliu, pantoprazoliu) nes taip pat didina QT intervalo pailgėjimo riziką [29, 53, 55]. TCA kontraindukuotina vartoti kartu su MAOI dėl serotoninerginio sindromo [51, 53]. Vartojant TCA kartu su neuroleptikais ( pvz., klozapinu, haloperidoliu, risperidonu ), gali sukelti paralyžinį žarnų nepraeinamumą [51, 68]. TCA stiprina slopinantį alkoholio, kitų CNS veikiančių vaistų poveikį [22]. Vartojant anestetikus kartu su TCA, didėja AKS sumažėjimo ir aritmijų rizika [51, 53]. MAO inhibitorius vartojant kartu su SSRI, gali pasireikšti serotoninerginis sindromas [12, 53]. JAV atliktame tyrime nenustatyta, kad, vartojant fenelziną (MAOi) kartu su L-tirozinu, gali pasireikšti

hipertenzinė krizė [19]. Tetraciklius antidepresantus negalima vartoti kartu su serotoninerginiais preparatais dėl SS. Tetraciklius antidepresantus nerekomenduojama vartoti kartu su alkoholiu, BDZ, opijatais, histamino H1 receptorių blokatoriais [12].

Anksiolitikai ir hipnotikai. Įvairių tyrimų duomenimis BDZ vartojami su kitais CNS slopinančiais vaistais (neuroleptikais, vaistais nuo epilepsijos, hipnotikais, tricikliais antidepresantais, antihstamininiais vaistais, opiatais, alkoholiu) CNS slopinimas sustiprėja [51, 33, 22]. Vartojant BDZ kartu su narkotiniais analgetikais (pvz., metadonu), sustiprėja kvėpavimo slopinimas [29]. Benzodiazepinai gali stiprinti hipotenzinių vaistų poveikį (pvz., alfa adrenoreceptinių blokatorių, miorelaksantų), todėl reikia stebėti AKS. Benzodiazepinus vartojant kartu su CYP3A4 induktoriais (pvz., karbamazepinu), skatinamas BDZ metabolizmas ir gali susilpnėti jų poveikis [28, 51]. Benzodiazepinus vartojant su CYP3A4 inhibitoriais (pvz., priešvirusiniais vaistais, priešgrybeliniais vaistais) sumažėja BDZ klirensas, todėl stiprėja BDZ poveikis ir didėja toksiškumas [51, 52].

Vaistai nuo epilepsijos Vaistai nuo epilepsijos vartojami su vaistais nuo psichozės, antidepresantais, BDZ, opiatais stipriau slopina CNS [24, 51]. Vartojami su antidepresantais gali sukelti įvairių nepageidaujamų reakcijų (pvz., oksakarbazepinas su antidepresantais – hiponatremiją; felbamatas su citalopramu, sertralinu, fluoksetinu – torsades de pointes; topiramatas su SSRI – kraujavimo riziką) [24]. Vaistai nuo epilepsijos vartojami su kitais vaistais nuo epilepsijos gali keisti vieni kitų koncentraciją (pvz., valproinė rūgštis vartojama su fenitoinu, fenobarbitaliu, primidonu, karbamazepinu, lamotriginu, felbamatu, gali sustiprintijų poveikį ir jis gali tapti toksiniu) [51, 54]. Priešvirusiniai vaistai (lopnaviras, ritonaviras), rifampicinas, etinilestradiolio/levonorgestrelio derinys gali paveikti vaistų nuo epilepsijos metabolizmą bei sumažinti jų terapinį poveikį (pvz., lamotrigino) [51, 55].Vaistai nuo epilepsijos aktyvinantys kepenų fermentus (karbamazepinas, fenobarbitalis, fenitoinas, primidonas), gali sumažinti antikoaguliantų (kumarino darinių), hormoninių kontraceptikų, kai kurių antibiotikų (pvz., doksiciklino), triciklių antidepresantų poveikį, o vaistų nuo epilepsijos poveikį gali silpninti eritromicinas, izoniazidas, kai kurie kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, diltiazemas) [28, 51, 55]. Vartojant vaistus nuo epilepsijos su ličiu, gali atsirasti neurotoksinės reakcijos [28].

Vaistai nuo psichozės. Vaistai nuo psichozės vartojami kartu su alkoholiu, migdomaisiais, BDZ, antidepresantais, narkotiniais analgetikais, vaistais nuo epilepsijos, gali stiprinti CNS slopinamąjį poveikį [27, 51]. Kartu vartojant su citochromo CYP fermentų induktoriais (pvz., karbamazepinu, rifampicinu), gali sumažėti vaistų nuo psichozės koncentracija kraujyje ir susilpnėti poveikis (pvz: klozapino, haloperidolio, olanzapino, risperidono) [28]. Vaistus nuo psichozės vartojant kartu su I ir III grupės vaistais nuo aritmijų, makrolidais, antihistamininias preparatais, tricikliais antidepresantais, SSRI (pvz., sertralinu, fluoksetinu, paroksetinu) chinolonų grupės antibiotikais, gali

pavojingai pailgėti QT intervalas [21, 29]. Vaistai nuo psichozės vartojami su metoklopramidu sukelia NMS (didina ekstrapiramidinių reakcijų atsiradimo riziką) dėl D2 receptorių blokavimo [18, 67].

3.6. Psichotropinių vaistų svarbiausios nepageidaujamos reakcijos.

Antidepresantai. SSRI grupės vaistai (pvz., fluoksetinas, sertralinas, citalopramas) gali sukelti nerimą, nemigą, savižudišką elgesį, o kai kurie nerealumo jausmą, nervingumą/sunkumą, dirglumą, agresyvumą [1]. SSRI grupės vaistai gali dažniau sukelti griuvimus nei kitos antidepresantų grupės [3, 36]. Vartojant SSRI gali padidėti kraujavimo rizika ( kaip gastrointestinalinio, gimdos kraujavimo ), taip pat gali sukelti hiponatremiją ir padidinti savižudybių riziką [2, 3, 4, 5]. SSRI vartojančioms nėščiosioms didėja rizika susilaukti naujagimių su širdies ir kraujagyslių sutrikimais [5]. Tricikliai antidepresantai gali slopinti CNS sukeldami sedaciją, nuovargį taip pat gali sukelti ortostatinę hipotenziją, gali įtakoti svorio padidėjimą, sukelti kardiotoksinį poveikį [2, 51]. TCA taip pat būdingas anticholinerginis poveikis [36]. Tetracikliai antidepresantai (pvz., mirtazapinas, venlafaksinas) gali didinti apetitą ir svorio augimą, didinti savižudybės riziką, slopinti CNS [3, 10].

Anksiolitikai ir hipnotikai. Tyrimų duomenimis benzodiazepinai slopindami CNS gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą bei sukelti raumenų silpnumą. Visa tai didina griuvimų riziką [33, 36]. Tyrimų duomenimis senyvo amžiaus pacientams, vartojantiems ilgo poveikio BDZ, kaulų lūžių rizika yra didesnė nei vartojantiems trumpo poveikio preparatus [36]. Kito tyrimo duomenimis – trumpo poveikio BDZ kelia didesnę lūžių riziką nei zolpidemas, zopiklonas [34]. Benzodiazepinai gali sukelti toleranciją ir priklausomybę nutraukus BDZ vartojimą, dažnai pasireiškia abstinencijos simptomai ( pvz., pagreitėjęs pulsas, aukštas AKS, drebėjimas ar net baltoji karštligė, ilgalaikis užsitęsęs nerimas, nemiga, depresija) [33, 40]. Perdozavus benzodiazepinus gali pasireikšti kvėpavimo slopinimas, hipotenzija [33]. Tyrimo duomenimis vartojant hipnotikus ( zolpidemą, zopikloną ) gali pasireikšti mieguistumas, nuovargis, virškinimo trakto sutrikimai, pykinimas [37].

Vaistai nuo psichozės. Visi vaistai nuo psichozės slopina CNS ir gali sukelti

mieguistumą, nuovargį, galvos skausmą, hipotenziją [14, 51]. Vaistai nuo psichozės gali prailginti QT intervalą, sukelti Torsades de pointes, sukelti skilvelių virpėjimą. Nustatyta, kad didžiausias Torsades de pointes staigios mirties pavojus kyla vartojant tioridaziną. Tai būdinga ir kitiems šios grupės medikamentams: sertindoliui, droperidoliui, haloperidoliui, pimozidui, ziprazidui [21]. Tipiniai vaistai nuo psichozės labai dažnai gali sukelti ekstrapiramidinius sutrikimus ar net piktybinį neurolepsinį sindromą, o netipiniai vaistai nuo psichozės šiuos sutrikimus sukelia daug rečiau ir lengvesnio pobūdžio [8, 56]. Netipiniai vaistai nuo psichozės pasižymi stipresniu anticholinerginiu poveikiu, todėl gali pasireikšti burnos sausmė, susilaikyti šlapimas. Be to gali pasireikšti trumpalaikis svorio augimas, hiperlipidemija, hiperglikemija, hipertenzija [17]. Tyrimų duomenimis netipiniai vaistai nuo psichozės

dažniau nei tipiniai sukelia traukulius pacientams sergantiems epilepsija. Tai ypač būdinga klozapinui, taip pat olanzapinui ir kvetiapinui [16].

Vaistai nuo epilepsijos. Visi vaistai nuo epilepsijos veikia centrinę nervų sistemą sukeldami mieguistumą, galvos svaigimą, sutrikusią judesių koordinaciją. Tyrimo duomenimis dėl šių preparatų sukeliamo poveikio vyresnio amžiaus pacientai dažniau griūna [36]. Vartojant vaistus nuo epilepsijos (pvz., karbamazepinas, fenobarbitalis, lamotriginas), gali atsirasti kraujotakos sistemos sutrikimai, kaip antai: neutropenija, agranuliocitozė [59]. Tyrimų duomenimis šios grupės vaistai įtakoja medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio gali pasireikšti hiperglikemija, osteomaliacija. Be to gali pasireikšti virškinimo trakto sutrikimų (pykinimas, vėmimas), toksiškai paveikti – kepenis [51 60]. Dažnas vaistų nuo epilepsijos nepageidaujamas poveikis yra įvairūs odos išbėrimai, padidėjęs odos jautrumas, Stivenso – Džonsono sindromas (būdinga lamotriginui, karbamazepinui, oksakarbamazepinui) [57, 58].

4. TYRIMO METODIKA

4.1. Retrospektyvinė pacientų ligos istorijų duomenų analizė

Tiriamasis objektas: VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus pacientai, kuriems paskirtas bent vienas psichotropinis vaistas (antidepresantas, vaistas nuo psichozės, anksiolitikas, hipnotikas, ar vaistas nuo epilepsijos).

Tiriamųjų atranka ir imtis: nagrinėtos pacientų, kuriems buvo paskirti psichotropiniai vaistai ligos istorijos. Buvo atsitiktinai atrinktos 75 pacientų, vartojusių bent vieną psichotropinį vaistą, ligos istorijos nuo 2016 – 09 – 15 iki 2017 – 01 – 01.

4.2. Tyrimo metodas.

Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Buvo analizuojama informacija esanti atsitiktinai pasirinktoje ligos istorijoje (amžius, lytis, skiriami psichotropiniai vaistai, jų dozės, šių vaistų indikacijos, kiti paskirti vaistai ir gretutinės ligos, psichotropinių vaistų ir kitų kartu vartojamų vaistų sąveikos.

4.3. Vaistų dozių įvertinimas

Vaistų dozių tinkamumas buvo vertinamas pagal pacientų kreatinino koncentraciją kraujyje, pacientų amžių, lytį bei rasę. Glomerulių filtracijos greičio skaičiavimui buvo naudota internetinė skaičiuokle, esanti mdrd.com internetiniame puslapyje. Dozės tinkamumas kiekvienam pacientui tikrintas remiantis preparato charakteristikų santrauka, kuri buvo randama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos internetiniame puslapyje (extranet.vvkt.lt/paieska/).

4.4. Vaistų sąveikų įvertinimas

Psichotropinių vaistų ir kitų kartu vartojamų vaistų sąveikos buvo analizuojamos naudojantis internetine Micromedex 2.0 duomenų baze, kuri yra pritaikyta Baltijos ir Šiaurės šalių vartotojams. Šioje sistemoje pateikta informacija apie veikliąsias medžiagas, jų dozavimą, farmakokinetiką, saugumą, terapinį poveikį, šalutinį poveikį. Naudojantis šia programa, buvo tikrinamos psichotropinių ir kitų kartu vartojamų vaistų sąveikos, kurios buvo suskirstytos į pavojingas ir vidutiniškai pavojingas bei silpnas sąveikas. Savo darbe nagrinėjau pavojingas ir vidutiniškai pavojingas sąveikas. Duomenys buvo papildomi remiantis Drugs.com puslapiu bei preparatų charakteristikų santrauka.

4.5. Statistinė duomenų analizė

Visi duomenys buvo surinkti ir apdorojami naudojantis ,,Mircrosoft Excel 2010“ programa. Vyrų ir moterų amžiaus vidurkis palygintas taikant parametrinį Student (t). Norint palyginti vyrų ir moterų dažniausiai vidaus ligų skyriuje vartojamus psichotropinius vaistus, buvo skaičiuojamas ,,chi“ kvadratas. Norint įvertinti psichotropinių ir kitų kartu vartojamų vaistų sąveikų reikšmingumą, buvo skaičiuojamas statistinis patikimumas ir duomenų reikšmingumas (skirtumas buvo statistiškai reikšmingas kai (p<0,05)).

4.6. Pacientų sąveikų skaičiaus ir visų vartotų vaistų vertinimas

Norint įvertinti sąveikų skaičiaus priklausomybę nuo visų vartotų vaistų skaičiaus apskaičiuotas Pirsono koeficientą (p). Pavaizdavus grafiškai šią priklausomybę ribiniai dydžiai buvo patikrinti 3 ơ taisykle. Buvo įtraukta tendencinė linija.

4.7. Pacientų vartotų vaistų skaičiaus ir pacientų amžiaus vertinimas

Visų vartotų vaistų ir pacientų amžiaus vertinimui taip pat naudotas Pirsono koeficientas (p). Šis koeficientas buvo patikslinamas remiantis normaliojo skirstinio tankio funkcijos kreive, gauta naudojantis pacientų psichotropinių vaistų skaičiumi ir tikimybės masės funkcija. Tikimybių masės funkcija gauta su ,,Mircrosoft Excel 2010“ programa NORMDIST komanda.

5. REZULTATAI

5.1. Tiriamųjų imtis ir charakteristika.

Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, vidaus ligų diagnostikos skyriuje, rugsėjo – sausio mėnesiais atsitiktinai pasirinkti gydyti 75 pacientai vartoję psichotropinius medikamentus. Nagrinėtos ligos istorijos. Tyrime atsitiktinai pasirinktų moterų buvo didžioji dalis (n = 57). Dauguma moterų buvo senyvo amžiaus, jų amžiaus vidurkis 68,47 ± 2,4. Psichotropinius vaistus vartojusių vyrų buvo daug mažiau (n = 18) – jų amžiaus vidurkis 68,5 ± 6,4. Vyrų ir moterų amžiaus vidurkis reikšmingai nesiskyrė (p ˃ 0,05).

1 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, psichotropinių vaistų vartojimą.

Pacientų skaičius Amžiaus vidurkis

Vyrai 18 68,5 ± 6,4

Moterys 57 68,47 ± 2,4

5.2. Dažniausiai vidaus ligų skyriuje pacientų vartotų psichotropinių vaistų

įvertinimas.

Per gydymosi laiką vidaus ligų skyriuje pacientai vartojo įvarius 98 psichotropinius preparatus. Dažniausiai buvo vartojami anksiolitikai ir hipnotikai – 65,3 proc. (n = 64), rečiau vaistai nuo psichozės – 12 proc. (n = 12), antidepresantai ir vaistai nuo epilepsijos po 11,2 proc. (abiem atvejais n = 11). Apskaičiavus chi kvadratą paaiškėjo, kad 19,3 proc. (n = 11) moterų vartojo statistiškai reikšmingai daugiau antidepresantų negu vyrai. Kitų vaistų grupių vartojimo dažnis tarp moterų ir vyrų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Duomenis atspindi 2 lentelė.

2 lentelė. Vidaus ligų skyriuje gydytų vyrų ir moterų dažniausiai vartojami psichotropiniai vaistai. Anksiolitikai ir hipnotikai Chi kv p Vaistai nuo epilepsijos Chi kv p Antidepresantai Chi kv p Vaistai nuo psichozės Chi kv p Vyrai 13 (72,2 proc.) 3,25 0,07 2 (11,1 proc.) 0,29 0,59 0 (0 proc.) 4,07 0,04 5 ( 27,8 proc.) 2,45 0,12 Moterys 51 (89,5 proc.) 9 (15,8 proc.) 11 ( 19,3 proc.) 7 ( 12,3 proc.)

Dažniausiai vidaus ligų pacientų vartojami antidepresantai pateikti 1 pav . Dažniausiai vartotas sertralinas (n = 3, 27,2 proc.). Amitriptilinas (n = 2, 18,2 proc), mirtazapinas (n = 2, 18,2 proc.), citalopramas ( n = 2, 18,2 proc.), fluoksetinas (n = 1, 9,1 proc.), ir escitalopramas (n = 1, 9,1 proc.). Iš viso SSRI sudarė 63,6 proc. visų vartojamų antidepresantų .

1 pav. Dažniausiai vidaus ligų skyriaus pacientų vartojami antidepresantai.

Dažniausiai iš anksiolitikų ir hipnotikų buvo vartojamas bromazepamas (n = 26, 40,6 proc.) ir diazepamas (n = 21, 32,8 proc.). Mažesnę skiriamų vaistų dalį sudarė: midazolamas (n = 9, 14,1 proc.) lorazepamas (n = 6, 9,4 proc.), oksazepamas (n = 1, 1,6 proc.) ir zolpidemas (n = 1, 1,6 proc.) ( 2 pav. ). 3 27,2% 2 18,2% 1 9,1% 1 9,1% 2 18,2% 2 18,2%

Sertralinas Citalopramas Escitalopramas

2 pav. Dažniausiai vidaus ligų skyriaus pacientų vartoti anksiolitikai ir hipnotikai.

Vidaus ligų skyriuje gydyti pacientai vartojo tik tris skirtingus vaistus nuo psichozės. Dažniausiai buvo skiriamas tiapridas (n = 9, 75 proc.). Daug rečiau buvo vartojamas haloperidolis (n = 2, 16,7 proc.) ir kvetiapinas (n = 1, 8,35 proc.).

3 pav. Dažniausiai vidaus ligų skyriaus pacientų vartoti vaistai nuo psichozės. 6 9% 26 40,6% 21 32,8% 9 14,1% 1 1,6% 1 1,6%

Lorazepamas Bromazepamas Diazepamas

Midazolamas Oksazepamas Zolpidemas

9 75,0% 1 8,35% 2 16,7%

Iš vaistų nuo epilepsijos dažniausiai buvo vartojamas karbamazepinas (n = 4, 36,4 proc.) ir gabapentinas (n = 3, 27,3 proc.). Rečiau buvo vartoti topiramatas (n = 1, 9,1 proc.), lamotriginas (n = 1, 9,1 proc.), klonazepamas (n = 1, 9,1 proc.), natrio valproatas (n = 1, 9,1 proc.). Duomenys pavaizduoti (4 pav.).

4 pav. Dažniausiai vidaus ligų skyriaus pacientų vartoti vaistai nuo epilepsijos.

5.3. Psichotropinių vaistų skyrimo indikacijos vidaus ligų skyriaus pacientams.

5 pav. pateikia informaciją apie antidepresantų, vartotų vidaus ligų skyriuje, indikacijas. Dažniausia šios medikamentų grupės indikacija buvo depresija (n = 8, 72,7 proc.). Šios ligos gydymui 3 atvejais vartotas sertralinas, 2 – mirtazapinas. Citalopramą, escitalopramą ir fluoksetiną vartojo po 1 pacientą (atitinkamai po 9,1 proc.). Skausmo malšinimui vartotas amitriptilinas (n = 2, 18,2 proc.), o nerimo gydymui vartotas citalopramas (n = 1, 9,1 proc.).

1 9,1% 3 27,3% 4 36,4% 1 9,1% 1 9,1% 1 9,1%

Topiramatas Gabapentinas Karbamazepinas

5 pav. Dažniausios antidepresantų indikacijos vidaus ligų skyriaus pacientams

Anksiolitikų ir hipnotikų vartojimo indikacijos pateiktos 6 pav. Tyrimų rezultatai rodo, kad anksiolitikus ir hipnotikus vidaus ligų skyriaus pacientai dažniausiai vartojo nemigos gydymui (n = 30, 46,9 proc.). Tuo tikslu dažniausiai skirtas bromazepamas (n = 26), 3 atvejais lorazepamas, 1 – zolpidemas. Antroji labai dažna indikacija buvo premedikacija prieš procedūras (n = 26, 40,6 proc.). Šiuo tikslu dažniausiai skirtas diazepamas (n = 16) ir midazolamas (n = 9) bei vienu atveju lorazepamas. Kitos anksiolitikų ir hipnotikų indikacijos buvo daug retesnės. Abstinencijos sindromas 4,6 proc. anksiolitikais gydytas 3 pacientams, tuo tikslu skirtas diazepamas ( n = 2) ir lorazepamas (n = 1). Nerimo gydymui 3,1 proc. anksiolitikai skirti 2 pacientams, tuo tikslu skirtas diazepamas ir oksazepamas. Be to, anksiolitikų ir hipnotikų skirta dėl somatomorfinio sindromo (n = 1, 1,5 proc. skirtas lorazepamas), epilepsijos (n = 1, 1,5 proc. skirtas diazepamas) ir traukulių (n = 1, 1,5 proc. skirtas diazepamas) gydymui.

8 72,7% 1 9,1% 2 18,2% 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Depresija Nerimas Skausmo malšinimas

Indikacijų skaičius

6 pav. Dažniausios anksiolitikų ir hipnotikų indikacijos vidaus ligų skyriaus pacientams.

Vaistai nuo psichozės dažniausia vartoti psichozės gydymui (n = 4, 33,2 proc.), tuo tikslu skirtas tiapridas. Retesnės neuroleptikų indikacijos buvo nerimas (n = 2, 16,6 proc.), ažitacija (n = 2, 16,6 proc.), abstinencijos sindromas (n = 2, 16,6 proc.). Nerimas gydytas tiapridu, kvetiapinu, o ažitacija ir abstinencija gydytos haloperidoliu. Be to, vaistais nuo psichozės gydyti – elgesio sutrikimai sergant demencija (n = 1, 8,3 proc.) bei nepasiduodanti gydymui depresija (n = 1, 8.3 proc.), šioms ligoms gydyti skirtas tiapridas (7 pav.).

7 pav. Dažniausios vaistų nuo psichozės indikacijos vidaus ligų skyriaus pacientams. 30 46,9% 26 40,6% 1 1,5% 3 4,6% 1 1,5% 1 1,5% 2 3,1% 0 5 10 15 20 25 30 35 Indikacijų skaičius 1 8.3 % 2 16,6% 4 33,2% 2 16,6% 2 16,6% 1 8,3% 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 Elgesio sutrikimai

Nerimas Psichozė Ažitacija Abstinencijos

sindr.

Depresija Indikacijų

skaičius

Vaistai nuo epilepsijos dažniausiai buvo vartojami epilepsijos gydymui (n = 5, 45,5 proc.). Šios ligos gydymui buvo vartoti lamotriginas, topiramatas, karbamazepinas, natrio valproatas. Vaistai nuo epilepsijos skausmo malšinimui buvo vartojami taip pat dažnai kaip ir epilepsijos gydymui (n = 5, 45,5 proc.). Vienu atveju nerimo (n = 1, 9,1 proc.) gydymui buvo vartotas klonazepamas (8 pav.).

8 pav. Dažniausios vaistų nuo epilepsijos indikacijos vidaus ligų skyriaus pacientams.

5.4. Vartotų psichotropinių vaistų dozių tinkamumo įvertinimas.

Įvertinus psichotropinių vaistų dozių tinkamumą, nustatyta, kad penkiems pacientams (6,67 proc.) buvo skirta per didelė šių preparatų dozė. Visais atvejais per didelė dozė skirta tada, kai pacientai sirgo inkstų nepakankamumu. Tyrimo metu įvertinta visų pacientų inkstų veikla atsižvelgiant į glomerulių filtraciją. Pacientams skirtų psichotropinių vaistų dozės tinkamumas vertintas esant GFG < 60 ml/min. Šių pacientų, kurių inkstų veikla sutrikusi iš viso sudarė (n = 23, 30,7 proc.). Didžiajai daliai pacientų, kuriems buvo diagnozuotas inkstų nepakankamumas, buvo paskirta tinkama psichotropinių vaistų dozė (n = 18, 78,3 proc.), o (21,7 proc.) pacientų sergančių inkstų nepakankamumu skirta per didelė dozė (9 pav.). Lytis, rasė, senyvs amžius neturėjo įtakos neteisingam vaistų dozės parinkimui.

5 45,5% 5 45,5% 1 9,1% 0 1 2 3 4 5 6

Epilepsija Skausmo malšinimas Nerimas

Indikacijų skaičius

9 pav. Paskirtų psichotropinių vaistų dozės tinkamumo įvertinimas.

5.5.Psichotropinių vaistų ir kitų kartu vartotų vaistų tarpusavio sąveikų ir jų

reikšmingumo įvertinimas.

Įvertinus visus 75 pacientų vartojamus vaistus, nustatyta 31 labai pavojinga ir 127 vidutiniškai pavojingos psichotropinių vaistų sąveikos (3 lentelė). Daugiausiai labai pavojingų sąveikų (n = 19) nustatyta vartojant antidepresantus, 7 – anksiolitikus ir hipnotikus, 3 vaistus nuo epilepsijos ir 2 vaistus nuo psichozės. Daugiausiai vidutiniškai pavojingų sąveikų nustatyta anksiolitikams ir hipnotikams (n = 80), 23 – antidepresantams; ir po 12 – vaistams nuo psichozės ir vaistams nuo epilepsijos. Perskaičiavus labai ir vidutiniškai pavojingų vaistų sąveikų kiekį tenkantį vienam medikamentą vartojančiam pacientui, paaiškėjo, kad daugiausiai reikšmingų vaistų sąveikų sukelia antidepresantai – net 3,9 vaistų sąveikas vienam pacientui. Kiti psichotropiniai medikamentai jų sukėlė daug mažiau: anksiolitikai ir hipnotikai – 1,36, vaistai nuo epilepsijos – 1,36, vaistai nuo psichozės – 1,16. Visais atvejais skirtumas lyginant su antidepresantais statistiškai reikšmingas (p < 0,05).

21,7%

78,3%

Inkstų

nepakankamumas, dozė per didelė Inkstų nepakankamumas, dozė parinkta tinkamai 6,7% 93,3%

dozė per didelė dozė parinkta tinkamai

3 lentelė. Psichotropinių vaistų ir kitų kartu vartojamų vaistų sąveikų reikšmingumo ir dažnio įvertinimas.

Vaistų grupės Medikamentus vartojusių pacientų skaičius Labai pavojingų sąveikų dažnis Vidutiniškai pavojingų sąveikų dažnis Vidutinis sąveikų kiekis vienam preparatą vartojusiam pacientui Chi kvadratas ir p lyginant su antidepresantais Antidepresantai 11 19 23 3,9 - Anksiolitikai ir hipnotikai 64 7 80 1,36 7.89 P=0,005 Vaistai nuo epilepsijos 11 3 12 1,36 4,04 P = 0,045 Vaistai nuo psichozės 12 2 12 1,16 5,45 P = 0,02

4 ir 5 lentelėse pateiktos pavojingos ir vidutiniškai pavojingos antidepresantų sąveikos. Daugiausiai nustatyta citalopramo sąveikų: 9 pavojingos ir 9 vidutiniškai pavojingos sąveikos. Kitiems antidepresantams panašus pavojingų sąveikų kiekis: amitriptilinui ir sertralinui po 3, escitalopramui ir mirtazapinui po 2, fluoksetinui – 1. Nustatyta mirtazapino vidutiniškai pavojingų sąveikų – 7. Be to, rastos 3 fluoksetino, 2 amitriptilino, ir po 1 sertralino, escitalopramo vidutiniškai pavojingos sąveikos.

Tarp pavojingų sąveikų daugiausia kartų pasikartojo antidepresantų sąveikos su NVNU (ketoprofenu ir ibuprofenu) ir krešėjimą slopinamaisiais vaistais (nadroparinu, aspirinu), kurie kėlė kraujavimo pavojų. Amitriptilinas, citalopramas ir mirtazapinas vartojami kartu su metoklopramidu didino ekstrapiramidinių reiškinių ir neurolepsinio sindromo atsiradimo riziką. Amitriptilinas ir citalopramas vartojami kartu su tramadoliu didino traukulių atsiradimo ir seratoninerginio sindromo pavojų, o citalopramo ir escitalopramo vartojimas kartu su omeprazoliu – šių antidepresantų koncentracijos padidėjimą ir nepageidaujamo poveikio pasireiškimo pavojų.

4 lentelė. Antidepresantų pavojingos sąveikos, jų pasikartojimo dažnis. Pavojingų sąveikų dažnis K eto p ro fe n as M eto klo p ra mi d as T ra mad o lis Ib u p ro fe n as Omep ra zo lis As p ir in as N ad ro p ar in as Iš v is o Amitriptilinas 1 1 1 3 Citalopramas 1 1 1 1 1 3 1 9 Escitalopramas 1 1 2 Fluoksetinas 1 1 Mirtazapinas 2 2 Sertralinas 2 1 2

Tarp vidutiniškai pavojingų sąveikų daugiausiai kartų nustatytos antidepresantų sąveikos su metoprololiu ir torasemidu. Citalopramas arba fluoksetinas, vartojami kartu su torazemidu bei citalopramas vartojamas kartu su furozemidu, spironolaktonu, didino hiponatremijos pavojų. Citalopramas arba fluoksetinas kartu su metoprololiu didino metoprololio koncentracijos padidėjimą sukeldamas netolygų širdies plakimą. Mirtazapinas, vartojamas kartu su torasemidu arba metoprololiu didino hipotenzijos pavojų. Tokių pat pavojų galėjo sukelti mirtazapinas vartojamas kartu su nebivololiu, perindopriliu arba spironolaktonu. Taip pat pastebėta reikšminga citalopramo ir insulino sąveika – didėja hipoglikemijos pavojus. Escitalopramas ir sertralinas vartojamas kartu su lorazepamu; fluoksetinas kartu su diazepamu; citalopramas kartu su oksazepamu; mirtazapinas kartu su zolpidemu didina mieguistumo, galvos svaigimo, sumišimo riziką. Amitriptilinas vartojamas kartu su klemastinu galėjo sukelti slopinantį poveikį: mieguistumą, neryškų matymą, sumažinti budrumą.

5. Antidepresantų vidutiniškai pavojingos sąveikos, jų pasikartojimo dažnis.

Vidutiniškai pavojingų sąveikų dažnis S p ir o n o la kto n as K le m ast in as In su lin as M e to p ro lol is T o ra zem id as Fu roz e m id as Zo lp id e m as Pe ri n d o p ri lis Nebi vol ol is Di azep am as Lor azep am as O ksaze p am as Iš vis o Amitriptilinas 1 1 2 Citalopramas 1 2 2 2 1 1 9 Fluoksetinas 1 1 1 3 Mirtazapinas 1 1 2 1 1 1 7 Escitalopramas 1 1 Sertralinas 1 1

Nustatyta truputį mažiau anksiolitikų ir hipnotikų labai pavojingų sąveikų (n = 7) ir daugiausiai vidutiniškai pavojingų sąveikų (n = 80). Daugiausia sąveikų tarp anksiolitikų ir hipnotikų diagnozuota pacientams vartojantiems diazepamą: 3 pavojingos ir 39 vidutiniškai pavojingos. Nustatyta 17 midazolamo, 12 lorazepamo bei oksazepamo galimos vidutiniškai pavojingos sąveikos.

Tarp labai pavojingų sąveikų daugiausia kartų pasikartojo diazepamo ir bromazepamo sąveika, galėjusi sukelti kvėpavimo ir širdies sistemos slopinimą. Pastebėta reikšminga bromazepamo ir tiaprido sąveika, taip pat galėjusi sukelti kvėpavimo ir širdies veiklos sistemos slopinimą. Oksazepamo, bromazepamo ir tramadolio sąveika galėjo sukelti CNS slopinimą, kuris gali sukelti kvėpavimo slopinimą ar net komą. Duomenys pateikti 6 ir 7 lentelėse.

6 lentelė. Anksiolitikų ir hipnotikų labai pavojingos sąveikos bei jų pasikartojimo dažnis.

Pavojingų sąveikų dažnis T ra m ad ol is Ti ap ri d as Di azep am as Br oma zep am as Iš viso Bromazepamas 1 1 1 3 Diazepamas 3 3 Oksazepamas 1 1

Iš vidutiniškai pavojingų daugiausia pasikartojo anksiolitikų ir hipnotikų (BDZ ir zolpidemo) sąveikos su diuretikais (spironolaktonu, torasemidu, furosemidu), AKF inhibitoriais (perindopriliu, kaptopriliu, zofenopriliu), beta adrenoblokatoriais (metoprololiu, nebivololiu), taip pat olmesartanu, isosorbido mononitratu. Šių vaistų vartojimas kartu su anksiolitikais ir hipnotikais galėjo sukelti reikšmingą hipotenziją. Rasta nemažai sąveikų, dėl kurių galėjo pasireikšti mieguistumas, galvos svaigimas, sumišimas. Taip gali sąveikauti diazepamas, midazolamas, bei oksazepamas, jei jie vartojami kartu su metoklopramidu; diazepamas vartojamas kartu su karbamazepinu; diazepamas, lorazepamas, oksazepamas vartojami kartu su antidepresantais (sertralinu, escitalopramu, citalopramu, fluoksetinu). Omeprazolį vartojant kartu su diazepamu arba midazolamu, gali padidėti jų koncentracija kraujyje ir taip padidėti jų toksiškumas. Ranitidinas, vartojamas kartu su midazolamu, galėjo padidinti šio anksiolitiko ir hipnotiko bioprieinamumą bei toksiškumą. Taip pat nustatyta diazepamo vartojamo kartu su klaritromicinu sąveikia. Šiuo atveju galėjo padidėti diazepamo koncentracija kraujyje, o tai gali sukelti CNS slopinimą, ataksiją, letargiją. Kartu vartojami tiapridas ir diazepamas taip pat galėjo sukelti CNS slopinimą (7 lentelė).

7 lentelė. Anskiolitikų ir hipnotikų vidutiniškai pavojingos sąveikos, jų pasikartojimo dažnis. Vidutiniškai pavojingų sąveikų dažnis sp ir o n o lakt o n as m e to p ro lo lis to raze m id as fur o ze m id as p e ri n d o p ri lis n e b iv o lo lis fl u o kse tinas lo raze p am as m e to kl o p ram id as o m e p razo lis o lm e sar tan as Is o sor b id o m . kar b am aze p in as kl ar itr o m ic in as e scital o p ram as ser tr al in as r an itidinas c italop ram as tiapr id as kap to rp ili s zo fen o p ri lis Iš v iso Bromazepamas 1 1 Diazepamas 1 4 6 4 1 9 6 2 1 1 1 3 39 Lorazepamas 1 1 1 3 2 1 1 2 12 Midazolamas 1 7 1 1 1 1 1 2 6 17 Zolpidemas 1 1 1 1 4 Oksazepamas 1 1 1 1 1 1 1 7

8 lentelėje pateiktos pastebėtos vaistų nuo psichozės labai pavojingos ir vidutiniškai pavojingos sąveikos. Labai pavojingų ir vidutiniškai pavojingų sąveikų daugiausiai galėjo sukelti tiapridas: 2 labai pavojingas ir 8 vidutiniškai pavojingas. Pastebėtos kelios pavojingos tiaprido sąveikos su bromazepamu bei diazepamu, galėjusios slopinti širdies veiklą ir kvėpavimą. Pastebėta kvetiapino sąveika (n=1) su metoklopramidu, galėjusi sukelti ektrapiramidinius simptomus ir neurolepsinį sindromą. Iš vidutiniškai pavojingų sąveikų daugiausia kartų kartojosi sąveikos, dėl kurių galėjo pasireikšti hipotenzija. Tai – haloperidolio ir tamsulozino; tiaprido ir nebivololio, metoprololio, perindoprilio bei isosorbido mononitrato; kvetiapino ir nebivololio ir enalaprilio sąveikos.

8 lentelė. Vaistų nuo psichozės labai pavojingos ir vidutiniškai pavojingos sąveikos, jų pasikartojimo dažnis. Iš viso Vaistai M e to kl o p ram id as B ro m aze p am as Tam su lo zi n as N e b iv o lo lis En al ap ri lis M e to p ro lo lis Per in d o p ri lis D iaze p am as Izoso rb id o m .

Pavojingų sąveikų dažnis

2 Tiapridas 1 1

1 Kvetiapinas 1 Vidutiniškai pavojingų sąveikų dažnis

1 Haloperidolis 1 2 Kvetiapinas 1 1

8 Tiapridas 2 4 1 1

Tarp vaistų nuo epilepsijos labai pavojingos ir vidutiniškai pavojingos sąveikos pastebėtos tik pacientams vartojantiems karbamazepiną. Daugiausiai pavojingų sąveikų pastebėta vartojant jų su tramadoliu. Vartojant šiuos vaistus kartu, galėjo sumažėti tramadolio terapinis poveikis