PREMEDIKACIJOS ĮTAKA PACIENTO PASITENKINIMUI ANESTEZIJA PO ŠIRDIES OPERACIJŲ SU DIRBTINE KRAUJO APYTAKA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

AGNĖ SIJŪNIENĖ

PREMEDIKACIJOS ĮTAKA PACIENTO PASITENKINIMUI

ANESTEZIJA PO ŠIRDIES OPERACIJŲ SU DIRBTINE KRAUJO

APYTAKA

Magistro studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika“ (6211GX008) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Milda Švagždienė

TURINYS

SANTRAUKA

Agnė Sijūnienė. Premedikacijos įtaka paciento pasitenkinimui anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Milda Švagždienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2020; 60 p.

Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti premedikacijos įtaka paciento pasitenkinimui anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka

Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti skirtingais metodais premedikuotų pacientų pasitenkinimą anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka bei tam įtakos turinčius veiksnius. 2. Palyginti skirtingais metodais premedikuotų pacientų pasitenkinimą anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka. 3. Įvertinti skirtingų premedikacijos metodų reikšmingumą pacientų pasitenkinimui po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka.

Metodika: Tyrimas buvo atliktas LSMUL Kauno klinikų Širdies chirurgijos skyriuje. Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (2018-12-07 Nr. BEC-ISP(M)-92). Tyrimo metodas – anketinė anoniminė apklausa, tyrime dalyvavo 92 pacientai po planinės širdies operacijos su dirbtine kraujo apytaka. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 22.0 programa ir MC Excel 2016 programa.

Rezultatai: Pacientai, po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka, dažniausiai buvo patenkinti skausmo valdymu ir paciento – anesteziologo bendravimu. Pacientų pasitenkinimui anestezija įtakos turėjo pacientų išsilavinimas, amžius ir lytis. Per pirmąsias tris paras po operacijos dažniausi nepageidaujami reiškiniai buvo miegos problemos ir sunkumas kalbėti. Nepageidaujamų reiškinių pasireiškimui įtakos turėjo pacientų lytis ir amžius. Palyginus skirtingais metodais premedikuotų pacientų pasitenkinimą anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka galima teigti, kad pacientai, kuriems prieš operaciją papildomai buvo skirtas midazolamas, mažiau rūpinosi dėl anestezijos ir jautėsi ramiau palyginus su pacientais, kuriems šis vaistas nebuvo skirtas (p<0,05). Kitų skirtingais metodais premedikuotų pacientų grupių poskalių įverčiai reikšmingai nesiskyrė.

Išvados: Nustatyta, kad papildomai prieš operaciją skirtas midazolamas turi reikšmės retesniam nepageidaujamų reiškinių pasireiškimui per pirmąsias tris paras po operacijos ir didesniam pacientų pasitenkinimui anestezija.

Raktiniai žodžiai: premedikacija, pasitenkinimas anestezija, pasitenkinimas paslaugomis, paciento – anesteziologo bendravimas.

ABSTRACT

Agne Sijuniene. Influence of premedication on patients‘ satisfaction with anesthesia after cardiac surgery with artificial blood circulation. Master‘s thesis. Supervisor – doc. dr. Milda Svagzdiene. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020; 60 p.

The aim of the study: To determine and evaluate the influence of premedication on patients‘ satisfaction with anesthesia after cardiac surgery with artificial blood circulation.

Objectives: 1. To determine the satisfaction with anesthesia and influencing factors of premedicated patients after cardiac surgery with artificial blood circulation. 2. To compare different premedication methods for patient satisfaction with anesthesia after cardiac surgery with artificial circulation. 3. To evaluate the significance of different premedication methods for patient satisfaction after cardiac surgery with artificial blood circulation.

Methodology: The research was performed in the Cardiac Surgery Department at Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics. The research was approved by the Bioethics Center of the Lithuanian University of Health Sciences (07/12/2018 No. BEC-ISP (M) -92). The research method was a questionnaire anonymous survey, the study involved 92 patients after elective cardiac surgery with artificial blood circulation. Statistical analysis of research data was performed using SPSS 22.0 program and MC Excel 2016 program.

Results: Patients generally were satisfied with pain management and patient-anesthesiologist communication after cardiac surgery with artificial blood circulation. Patient‘s education, age, and gender had influence on satisfaction with anesthesia. The most common side effects during the first three postoperative days were sleeping problems and complicated speaking. The incidence of adverse events was influenced by patients‘ gender and age. Comparing patients‘ satisfaction with anesthesia after cardiovascular surgery by different premedication methods, patients who received midazolam preoperatively, felt calmer before the surgery, compared to patients who did not receive midazolam (p <0.05). No significant differences were found comparing subscale scores by other types of premedication.

Conclusions: Additionally, pre-operative midazolam has been shown to have an influence to lower incidence of adverse events during the first three days after surgery and increased patient satisfaction with anesthesia.

Keywords: premedication, patient satisfaction with anesthesia, satisfaction with services, patient/anesthesiologist interactions.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei doc. dr. Mildai Švagždienei už bendradarbiavimą, geranoriškas pastabas, patarimus bei rekomendacijas. Nuoširdžiai dėkoju savo šeimai ir bendradarbiams už supratimą, pagalbą ir palaikymąrašant baigiamąjį darbą.

SANTRUMPOS

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

DKA – dirbtinė kraujo apytaka proc. – procentai

n –imties dydis (absoliutūs skaičiai) p – statistinio reikšmingumo lygmuo m – vidurkis

min. – mažiausia reikšmė max. – didžiausia reikšmė Md – mediana

r – koreliacijos koeficiento reikšmė SN – standartinis nuokrypis

m±SN – vidurkis su standartiniu nuokrypiu

SPSS (Statistical Package for Social Sciences) – Statistinės analizės ir duomenų apdorojimo programa

ŠS – šansų santykis

PI – pasikliautinasis intervalas pav. – paveikslas

ŽODYNĖLIS

Chirurginė operacija – tai mechaninis paciento audinių, organų pažeidimas, siekiant gydyti pacientą ar diagnozuoti ligą [42].

Planinė operacija – atliekama pacientui tinkamu laiku, prieš tai atlikus būtiniausius ar tikslinius tyrimus pirminės sveikatos priežiūros centruose, įvertinus gyvybinių organų funkciją [42]. Priešoperacinis periodas – tai laikotarpis nuo to momento, kai galutinai nusprendžiama, kad bus atliekama tam tikra chirurginė operacija, iki kol pacientas atsigula ant operacinio stalo [5].

Nerimas – žmogaus emocinė būsena: neapibrėžtas grėsmės jausmas, sukeltas realaus ar įsivaizduojamo pavojaus [5].

Premedikacija –išankstinis medikamentų skyrimas prieš diagnostinę, terapinę ar chirurginę procedūrą [5,8].

Sedacija – medikamentų sukeltas sąmonės slopinimas, skirtas pacientui nuraminti, atsipalaiduoti, miegoti procedūros metu [8].

ĮVADAS

Šių dienų sveikatos priežiūros tikslas – kuo didesnis dėmesys pacientui ir jo pasitenkinimui gaunamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pacientų pasitenkinimo paslaugų kokybe matavimai yra svarbi sveikatos apsaugos sistemos vertinimo dalis bei pagrindas nacionalinės sveikatos politikos formavimui [1]. Paciento pasitenkinimas yra sudėtinga sąvoka, kuri susijusi su emociniais, socialiniais ir kultūriniais paciento veiksniais, paciento vertybėmis, ankstesne patirtimi ir ateities lūkesčiais [2]. Teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti kokybiškos ir atitikti pacientų poreikius bei lūkesčius. Svarbus anestezijos kokybės rodiklis yra paciento pasitenkinimo anestezija vertinimas [3]. Anestezijos tipas, informatyvus paciento vizitas ir pooperacinių simptomų kontrolė yra svarbiausi paciento pasitenkinimą prognozuojantys veiksniai. Grįžtamasis pacientų ryšys apie jų patirtį anestezijoje tampa svarbiu anestezijos paslaugų kokybės tobulinimo įrankiu. Pagerinus paslaugų kokybę pagerėja pacientų pasitenkinimas anestezija [3].

Širdies-kraujagyslių ligos, nepaisant skiriamo dėmesio šių ligų profilaktikai ir prevencijai, yra labai aktuali problema visame pasaulyje [4]. Didėjant sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis, kardiochirurginių operacijų Lietuvoje kasmet daugėja. Ligoniai, laukdami net ir nedidelės operacijos, paprastai jaudinasi: vieniems kyla nerimas, nemiga, kitiems euforija, trečius apima depresija, apatija [5]. Širdies operacijos laukiantys pacientai paprastai patiria reikšmingą fizinį krūvį ir psichologinį stresą, didelį nerimo lygį dėl baimių bei rūpesčių dėl operacijos [6]. Pacientų nerimo jausmas ir nepakankamos žinios įtakoja pooperacinę paciento būklę, paciento sveikimą ir grįžimą prie kasdieninio gyvenimo. Todėl labai svarbu tinkamai paruošti pacientą operacijai. Priešoperaciniu laikotarpiu pateikta informacija, empatiškas požiūris į pacientą gali sumažinti paciento nerimą, tuo pačiu padidindamas paciento pasitenkinimą ir pagerindamas paslaugos kokybę [7]. Tačiau kai kurie pacientai gali jausti stiprų nerimą, kurio nepavyksta sumažinti nefarmakologiniais metodais. Benzodiazepinai yra efektyvi farmakologinė intervencija priešoperacinio nerimo mažinimui. Midazolamas, pasižymintis greita veikimo pradžia ir santykinai trumpa veikimo trukme, yra naudingas sedacinis medikamentas sumažinantis pacientų nerimą prieš operaciją [8]. Sedacija prieš anesteziją yra svarbus premedikacijos proceso etapas. Jos tikslas yra sumažinti paciento baimę, nerimą ir nuslopinti stresą, sumažinti metabolizmo intensyvumą ir deguonies poreikį, palengvinti dirbtinę plaučių ventiliaciją, sustiprinti analgetikų poveikį, pagerinti miegą, susilpninti nemalonius prisiminimus bei sumažinti pykinimo, vėmimo ir pooperacinio periodo komplikacijų riziką [9]. Nors iš pradžių premedikacija buvo naudojama siekiant panaikinti neigiamą anestezijos poveikį, dabar daugiau pabrėžiamas premedikacijos veiksmingumas gerinant bendrą pacientų gerovę ir pacientų pasitenkinimą operacija [10].

Temos aktualumas. Pastaruoju metu Lietuvoje svarbiausiu sveikatos priežiūros prioritetu tampa pacientų pasitenkinimas paslaugomis. Todėl daugelis sveikatos priežiūros įstaigų įgyvendina įvairias strategijas, siekdamos pagerinti pacientų patirtį. Paslaugų kokybės tyrimai yra aktualūs kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai, nes padeda gydymo įstaigoms gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Darbo naujumas. Daugelyje pasaulio šalių vykdoma nuolatinė sisteminga pasitenkinimo stebėsena. Lietuvoje atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie vertino pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis, teikiamų paslaugų kokybę (Jankauskienė D., Misevičienė I, Milašauskienė Ž., Žėbienė E., Leonavičius V. ir kt.). Tačiau pacientų pasitenkinimas anestezija yra mažai nagrinėta sritis. Tikslinga atlikti tyrimus, analizuojančius pacientų pasitenkinimą anestezija, nes paciento nuomonė apie sveikatos priežiūros paslaugas yra svarbiausias sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklis. Šiuo tyrimu mėginama įvertinti ar premedikacija trumpo veikimo benzodiazepinais pagerina pacientų pasitenkinimą anestezija.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti premedikacijos įtaka paciento pasitenkinimui anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti skirtingais metodais premedikuotų pacientų pasitenkinimą anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka bei tam įtakos turinčius veiksnius.

2. Palyginti skirtingais metodais premedikuotų pacientų pasitenkinimą anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka.

3. Įvertinti skirtingų premedikacijos metodų reikšmingumą pacientų pasitenkinimui po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis

Šiuolaikinės sveikatos priežiūros koncepcija – kuo didesnis dėmesys pacientui ir jo pasitenkinimui gaunamomis sveikatos priežiūros paslaugomis [11]. Strategijos „Sveikata 2020“ tikslas yra reikšmingai pagerinti žmonių sveikatą ir gerovę, sumažinti netolygumus sveikatos srityje, stiprinti visuomenės sveikatą bei užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų orientuotos į žmogų – universalios, teisingos, tvarios ir kokybiškos [12]. Įgyvendinant strategiją „Sveikata 2020“ siekiama pagerinti sveikatos rodiklius, sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą bei pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis.

Pastaraisiais metais įvairiose šalyse atliekama daugybė pacientų pasitenkinimo tyrimų. Kai kuriose šalyse vykdoma nuolatinė sisteminga pasitenkinimo stebėsena (pvz. Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Norvegijoje, Nyderlanduose). Kitose šalyse (pvz. Airijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Slovėnijoje, Lietuvoje) atliekami pavieniai pasitenkinimo tyrimai nacionaliniu arba atskirų asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmeniu. Tokie pavyzdžiai liudija, kad informacija apie pacientų patirtį yra pripažintas ir plačiai naudojamas paslaugų kokybės matas [1]. Todėl daugelis sveikatos priežiūros įstaigų įgyvendina įvairias strategijas, siekdamos pagerinti pacientų patirtį, kuri pastaruoju metu tampa svarbiausiu sveikatos priežiūros prioritetu.

Paciento pasitenkinimas yra sudėtinga sąvoka, kuri labai priklauso nuo subjektyvaus paciento sprendimo. Pacientų pasitenkinimas gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis tai paciento nuomonė, kokiu laipsniu sveikatos priežiūros paslaugos atitinka jo lūkesčius, poreikius ar norus [13]. Tai susiję su daugybe veiksnių, įskaitant emocinius, socialinius ir kultūrinius paciento veiksnius ir vertybes, ankstesnę patirtį ir ateities lūkesčius [2,14]. Tai reiškia pacientų lūkesčių patenkinimo laipsnį teikiant priežiūrą. Pacientai linkę lyginti savo lūkesčius su patirtimi, taip pat su realiais rezultatais. Kai tikroji situacija netenkina šių lūkesčių, pacientas gali tapti nepatenkintas. Taigi paciento pasitenkinimas priklauso nuo nuoseklumo tarp to, ko pacientas tikisi, ir to, kas iš tikrųjų suvokiama ar patirta [15,16].

Vienas svarbiausių sveikatos priežiūros kokybės rodmenų – paciento pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis [70,75]. Pagerinus paslaugų kokybę pagerėja pacientų pasitenkinimas [17,18,69]. Kokybiška sveikatos priežiūra yra tokia, kai tenkinami vartotojo, jo šeimos poreikiai bei pateisinami jų lūkesčiai. Tai įtakoja tolesnę paciento elgseną, gydymo rezultatus, pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis.

• pagarba paciento vertybėms, nuostatoms ir poreikiams. • koordinuota ir integruota priežiūra.

• aiški, aukštos kokybės informacija ir švietimas pacientui ir jo šeimai. • fizinis komfortas, įskaitant skausmo valdymą.

• emocinis palaikymas ir baimės bei nerimo palengvinimas. • šeimos narių ir draugų įsitraukimas.

• priežiūros tęstinumas [19].

Paciento pasitenkinimas nėra vien tik kokybės rodiklis, bet ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tikslas. Kiekvieno personalo pareiga – užtikrinti kuo geresnę priežiūrą. Svarbu žinoti, ko pacientai tikisi ir kokie reikalavimai keliami. Todėl teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti ne tik kokybiškos, bet ir atitikti pacientų poreikius bei lūkesčius [20]. Siekdami pritraukti kuo daugiau paslaugų vartotojų, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai turėtų rūpintis pacientų pasitenkinimu paslaugomis.

Švedų mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė pagrindinius veiksnius, kurie turi įtakos pacientų pasitenkinimui (1 Pav.) [21, 22].

1 pav. Veiksniai, įtakojantys pacientų pasitenkinimą pagal Johansson P. ir kt. [21]

PACIENTŲ PASITENKINIMAS Komunikavimas ir informavimas Dalyvavimas ir įtraukimas Sveikatos priežiūros organizavimas Fizinė aplinka Medicininė intervencija Tarpusavio santykiai

Laukiamas dėmesys iš slaugos personalo

Sociodemografinės pacientų charakteristikos Ligoninėje

Prieš gydymą

Sociodemografinės charakteristikos. Pacientų amžius, lytis ir išsilavinimas labai svarbūs

veiksniai vertinant pacientų lūkesčius sveikatos priežiūros sektoriuje. Jaunesni pacientai dažniau būna nepatenkinti suteiktos paslaugos kokybe. Vyrai dažniau nei moterys būna patenkinti suteikta paslauga, o aukštąjį išsimokslinimą turintys pacientai – dažniau būna nepatenkinti [21, 22].

Lūkesčiai iš personalo. Pacientų pasitenkinimą nulemia patenkinti pacientų lūkesčiai ir

nepasitenkinimas paslaugomis auga, kai šie lūkesčiai yra nepatenkinti. Pacientų lūkesčių patenkinimui svarbią vietą užima personalo elgesys su jais. Pacientai tikisi, kad medicinos personalas su jais bendraus kaip su lygiaverčiais partneriais, kad bus jų konsultantu, kai reikės priimti sprendimus [21, 22].

Fizinė aplinka. Supanti pacientą fizinė aplinka turi įtakos pacientų pasitenkinimui. Fizinė

aplinka, įskaitant švarą, maistą, triukšmą, pacientų skaičių palatoje, palatų komfortabilumą ir estetiškumą , yra vienas iš veiksnių įtakojančių pasitenkinimą.

Bendravimas ir informavimas – būtina kokybiškų paslaugų sąlyga. Pacientai pabrėžia

informacijos svarbą ir teigia, kad „savalaikė ir išsami informacija didina pasitenkinimą paslaugomis [21, 22].

Dalyvavimas ir įtraukimas. Pacientų aktyvus dalyvavimas ir įtraukimas į sprendimų

priėmimą labai padidina pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis [21, 22].

Tarpusavio santykiai. Geri tarpusavio santykiai tarp paslaugų gavėjų ir paslaugų teikėjų

yra labai svarbūs kalbant apie kokybišką paslaugų suteikimą. Gerus tarpusavio santykius apibrėžia tokios sąvokos, kaip: abipusis supratimas, pagarba, pasitikėjimas, sąžiningumas, bendra veikla [21, 22].

Medicininė – techninė kompetencija – svarbus kokybiškų paslaugų komponentas.

Tinkamas diagnostinių bei gydymo priemonių naudojimas pagerina pacientų pasitenkinimą paslaugomis. Taip pat, pacientams labai svarbu, kad naudojant naujausias technologijas būtų efektyviai sumažintas skausmas, tai didina pacientų pasitenkinimą paslaugomis [21, 22].

Sveikatos priežiūros organizavimas. Organizacijos pokyčiai turi įtakos pacientų

pasitenkinimui. Sveikatos priežiūra turi garantuoti pacientui paslaugų prieinamumą. Taip pat, moksliniais tyrimais įrodyta, kad prastai organizuotame sveikatos priežiūros sektoriuje, dirbantis personalas būna pavargę ir nepatenkintas savo darbu. O kai personalas nepatenkintas savo darbu, tai nepatenkinti ir pacientai suteiktomis paslaugomis [21, 22].

Pacientų pasitenkinimo paslaugomis vertinimas leidžia sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, gydytojams nustatyti, kaip jų teikiamos paslaugos tenkina pacientų poreikius, leidžia išsiaiškinti aspektus, kuriais pacientai labiausiai nepatenkinti, tobulinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. PSO nurodo, kad vienas iš pacientų pasitenkinimą vertinančių metodų yra pacientų apklausos. Kas tenkina pacientus ar netenkina teikiant sveikatos paslaugas, nustatant tolesnius

sveikatos priežiūros prioritetus ir renkantis problemų sprendimo būdus paslaugų kokybei pacientams gerinti. Taigi, tiksliausiai pacientų nuomonę, lūkesčius ir keliamus reikalavimus paslaugai galima išsiaiškinti organizuojant jų apklausas. Anketinė apklausa yra pigiausias ir paprasčiausias metodas, skirtas paslaugų vertinimui. Didžiausias anketinės apklausos privalumas yra tai, kad jų panaudojimas yra nebrangus, jas lengva apdoroti ir analizuoti [23]. Pacientas, kaip sveikatos priežiūros paslaugų vartotojas, turi teisę pareikšti savo nuomonę, o sveikatos priežiūros teikėjo tikslas – patenkinti vartotojo poreikius ir įgyvendinti jo lūkesčius. Siekiant užtikrinti ir gerinti asmens sveikatos priežiūros kokybę, įstaigose reikia atlikti pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimus ir įgyvendinti atitinkamus pokyčius. Paciento nuomonė apie teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas svarbi siekiant pateikti moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti.

Apibendrinant galima teigti, jog grįžtamasis pacientų ryšys apie jų patirtį naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis tampa svarbiu sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tobulinimo įrankiu. Vykstant permainoms sveikatos priežiūros sistemoje, atsiradus konkurencinėms sąlygoms tarp sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė tampa vienu iš sveikatos reformos prioritetų ir verčia vis daugiau įsiklausyti į paciento, kaip sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo, nuomonę. Sveikatos priežiūros sistema vis labiau orientuojama į pacientų poreikius ir būtent pacientai sprendžia ar jiems buvo suteiktos kokybiškos paslaugos. Paciento pasitenkinimas yra subjektyvi ir sudėtinga sąvoka, apimanti fizinius, emocinius, psichinius, socialinius ir kultūrinius veiksnius.

1.2 Pacientų pasitenkinimas anestezija ir jį įtakojantys veiksniai

Tobulėjant gydymo metodams, gerėjant sąlygoms gydymo įstaigose, vis daugiau dėmesio kreipiama ne tik į gydymo rezultatus, bet ir į paciento, kaip paslaugos vartotojo pasitenkinimą suteikta paslauga. Anesteziologijos srityje paciento pasitenkinimo vertinimas yra svarbus anestezijos priežiūros rezultatų kokybės rodiklis [70,71]. Šiandien intervencinės procedūros nebeįsivaizduojama be anestezijos. Gydytojas anesteziologas yra profesionalas, sveikatos priežiūros narys, atsakingas už pacientų saugumą ir priežiūrą, kuris atlieka pilnavertę pacientų sveikatos priežiūra ne tik operacinėje, bet ir už jos durų [24, 34].

Amerikos anesteziologų draugija (ASA) teigia, kad svarbu įvertinti ir išmatuoti paciento pasitenkinimą ir patirtį atliekant anesteziją [76]. Nors daugelis anesteziologų abejoja, ar pacientų pasitenkinimo anestezijos paslaugomis vertinimas yra prasmingas ar gali pagerinti kokybę, pacientų pasitenkinimo vertinimas yra šių dienų praktika [25]. Į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros

paslaugos turi būti teikiamos tinkamai, reaguojant į individualius paciento pageidavimus, poreikius ir vertybes [71]. Svarbu, kad anesteziologai ne tik neatsiliktų nuo naujausių pokyčių paslaugų kokybės srityje, bet ir stengtųsi įtakoti būsimą pacientų pasitenkinimo tyrimų, susijusių su anestezijos paslaugomis, vaidmenį.

Baimė, nerimas, netikrumas, kontrolės praradimas ir sumažėjimas savęs vertinimas yra emocinės problemos, kurias patiria pacientai, susidūrę su planine operacija. Veiksminga priešoperacinė informacija padeda sumažinti streso, nerimo ir skausmo lygius ir veda prie geresnių pooperacinių rezultatų [26]. Dėmesys pacientui, suteikta informacija, laikas skirtas pacientui, informacijos suprantamumas yra susiję su pacientų lūkesčiais ir yra reikšmingi pasitenkinimo kriterijai. Priešoperacinis anesteziologų bendravimas, kuriame nurodomos anestezijos galimybės ir realūs pooperaciniai lūkesčiai, gali ne tik palengvinti nerimą, bet ir suteikia pacientams galimybę kontroliuoti savo priežiūrą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę pagerinti pacientų priežiūrą priimdami standartizuotus komunikacijos procesus [27].

Norint pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, būtina analizuoti pacientų pasitenkinimą anestezija bei pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos pacientų pasitenkinimui. Informacija ir asmens priežiūra, kurią teikia anesteziologas yra svarbiausi veiksniai vertinant paciento pasitenkinimą anestezija [28]. Pasitenkinimui įtakos turi ankstesnė paciento chirurginė/anestezijos patirtis, paciento lūkesčiai, paciento emocijos, priešoperacinis anesteziologo vizitas [3, 29, 35]. Priešoperacinis anesteziologo vizitas leidžia anesteziologui sužinoti apie bendrą paciento sveikatos būklę, aptarti ir pasirinkti anestezijos tipą ir aptarti galimas komplikacijas, jų eigą bei valdymą [3, 30]. Svarbu, ko pacientai tikisi ir kaip jie įsivaizduoja anestezijos teikėjų teikiamą priežiūrą [25, 34]. Pacientas turi teisę gauti išsamią ir adekvačią informaciją apie sveikatą ir jos išsaugojimą, apie gydymą, t. y. informaciją, kuri padėtų jiems tinkamai pasirinkti ir kuri leistų užtikrinti visų pacientų vienodą galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas [31]. Paciento informavimas skatina jį įsitraukti, aktyviai dalyvauti savo sveikatos priežiūros procese, sumažina baimę, įtampą.

Paslaugų kokybė ir klientų pasitenkinimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys paciento lojalumą. Kadangi nedaugelis pacientų pakartoja operaciją, negalima tiksliai apibūdinti, ar tai skatina būsimąją operaciją [18]. Tačiau labai tikėtina, kad patenkinti pacientai rekomenduos kokybiškas paslaugas savo šeimos nariams, draugams ir kitiems klientams [2]. Negalima pamiršti, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra labai sudėtinga paslaugų rūšis. Kokybiška sveikatos priežiūros paslauga turi ne tik tenkinti vartotojo, t. y. paciento, poreikius, bet ir atitikti klinikinius standartus. Pacientai ne visada yra kompetentingi, kad galėtų įvertinti suteiktos paslaugos kokybę [32].

Paciento pasitenkinimo laipsnio įvertinimą galima išmatuoti naudojant įvairias priemones, tokias kaip pooperacinis vizitas ir pacientų atsiliepimai apie suteiktas sveikatos paslaugas. Šiuo

metu nėra su anestezija susijusių standartizuotų klausimynų, naudojamų Lietuvoje, todėl labai sunku palyginti pasitenkinimo rezultatus įvairiose įstaigose ar praktikose. Norėdami ateityje teikti į pacientą orientuotas aukštos kokybės paslaugas, anesteziologai turi įvertinti ir reaguoti į pacientų atsiliepimus, kaip jie jautėsi gydomi kaip asmenys. Pacientų atsiliepimai yra vertingas rodiklis vertinant informaciją apie specialistus ir jų įgūdžius [33].

Apibendrinant galima teigti, jog tyrimai, susiję su paciento pasitenkinimu anestezijos priežiūra yra naudingi, tačiau Lietuvoje trūksta prieinamų priemonių įvertinti pasitenkinimą anestezija. Paciento pasitenkinimo įvertinimas yra pagrindinis anestezijos kokybės tobulinimo aspektas, kuriam įtakos turi anestezijos tipas, informatyvus paciento vizitas ir pooperacinių simptomų kontrolė.

1.3 Priešoperacinio nerimo raiška prieš planinę operaciją ir jo mažinimo

galimybės

Atvykęs į ligoninę, pacientas susiduria su įvairiais stresoriais, kurie gali sukelti fizinius ir psichinius pokyčius. Tai neįprasta ligoninės aplinka, dažnai besikeičiantis medicinos personalas, įvairūs diagnostiniai bei paruošiamieji tyrimai, skyriaus tvarka, nepažįstami palatos kaimynai. Paciento reakcija į šiuos pokyčius priklauso nuo jo asmeninių savybių, temperamento, charakterio ypatybių, jo požiūrio į gyvenimą, dabartinę situaciją, ligą. Svarbūs veiksniai paciento adaptacinėms galimybėms yra sergamumo bei buvimo ligoninėje dažnis, patirtis, turimos žinios, aplinkinių palaikymas, paciento noras bendrauti bei bendradarbiauti su personalu [36,42]. Jei pacientas yra ruošiamas operacijai pirmą kartą gyvenime, jis išgyvena naują, nepatirtą situaciją. Praeityje operacijų turėjusio paciento patirtis gali būti įvairi. Jei po buvusios operacijos gydymo rezultatai buvo geri, nebuvo pooperacinių komplikacijų, pacientas greit pasveiko bei grįžo prie įprasto gyvenimo ritmo, tai yra didelė tikimybė, kad ir sekančią operaciją jis vertins teigiamai, bus optimistiškai nusiteikęs ir tai turės įtakos jo pasveikimo rezultatams. Priešingai bus, jei paciento patirtis buvo neigiama, t.y. jis prieš ar po operacijos kentėjo stiprius skausmus, sunkiai atsigavo po anestezijos, sveikimo laikotarpis truko ilgai bei buvo komplikuotas, tai ir sekančiai operacijai jis bus nusiteikęs pesimistiškai, nepasitikinčiai, nerimaus, kas taipogi įtakos jo sveikatos būklę [36]. Taigi sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai turi matyti žmogų, kaip visumą, turi rūpintis ne tik paciento liga, bet turi rūpintis ligoniu kaip mąstančiu, jaučiančiu individu.

Priešoperacinis laikotarpis prasideda nuo to momento, kai galutinai nusprendžiama, kad bus atliekama tam tikra chirurginė operacija, iki kol pacientas atsigula ant operacinio stalo. Šis laikotarpis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių parų ir ilgiau [5]. Prieš kiekvieną anesteziją ir

operaciją gydytojas anesteziologas–reanimatologas privalo apžiūrėti ligonį, įvertinti jo fizinę būklę, laboratorinius tyrimus ir pradėti rengti operacijai [8]. Anesteziologas – pagrindinis žmogus, su kuriuo pacientas gali pasitarti savo anestezijos klausimais, nes jis žino, kokia geriausia anestezijos rūšis kiekvienam pacientui tiktų pagal jų fizinę būklę ar operacijos rūšį. Tinkamas anestezijos parinkimas priklauso nuo suplanuotos procedūros ir paciento bendros sveikatos ir medicininių problemų [37]. Kokybiškas paciento informavimas apie anesteziją didina pasitenkinimą atliekama procedūra, skatina gydytojo – paciento bendradarbiavimą bei gerina gydymo rezultatus [38].

Priešoperacinis chirurginis nerimas yra nemaloni ir dažna reakcija, kuri pasireiškia pacientams, kuriems numatytos planinės chirurginės procedūros [39,40]. Nerimas apibūdinamas kaip nemaloni emocinė būsena, kuomet mus veikia kritinės situacijos ir susideda iš priešlaikinių emocinių, pažintinių ir elgesio pokyčių reaguojant į netikrumą dėl ateities grėsmės [41]. Dažniausiai įvardinamos šios priešoperacinio nerimo priežastys – operacijos laukimas, buvimas ligoninėje, įvairios medicininės aparatūros ir instrumentų matymas, atsiskyrimas nuo šeimos, draugų rato, mirties baimė, nežinomybės jausmas, finansinis nestabilumas, pokyčiai po operacijos, pooperacinio skausmo baimė įvardijami kaip [42,43,44].

Ligoniai, laukdami operacijos, paprastai jaudinasi: vieniems kyla nerimas, nemiga, kitiems euforija, trečius apima depresija, apatija. Šie psichiniai veiksniai gali stiprėti ar sukelti naujus somatinius pakitimus (pavyzdžiui, provokuoti ritmo sutrikimus, hipertenziją ir kt.) [5,45]. Pacientas privalo adaptuotis prie pasikeitusios aplinkos, ištverti priverstinę izoliacija nuo savo artimųjų, priprasti prie palatos kaimynų, ligoninės režimo ir laikinai įgyto paciento vaidmens [8,45]. Psichologinės būklės dažniausiai atsiranda dėl nepakankamos informacijos apie anesteziją ir operaciją, taip pat dėl įvairių baimių [46]. Be emocinio poveikio pacientui, nerimas taip pat gali turėti neigiamos įtakos chirurgijai, įskaitant ilgesnį buvimą ligoninėje ir prastesnius rezultatus [41]. Stiprus nerimas neigiamai veikia fiziologinius parametrus ir sutrikdo pooperacinį laikotarpį, padidėja komplikacijos ir pailgėja hospitalizacijos laikas [47]. Aukštas priešoperacinis nerimo lygis neigiamai veikia pooperacinį sveikimo periodą – turi įtakos skausmo padidėjimui, pykinimui ir vėmimui pooperaciniu laikotarpiu, užsitęsusiam gijimo laikotarpiui ir padidėjusiai infekcijos rizikai [43,48]. Priešoperacinis nerimas turi įtakos paciento pasitenkinimui [38].

Įvairūs gydymo būdai, tiek nefarmakologiniai metodai, tiek farmakologiniai vaistai yra veiksmingi mažinant pacientų nerimą. Pacientų priešoperacinio nerimo mažinimui pasaulyje yra taikomi įvairūs metodai: priešoperacinis mokymas, operacijos vaizdo įrašo demonstravimas, muzikos terapija, aromaterapija, masažas, relaksacinės technikos, psichoterapija [36]. Labiausiai veiksmingiausia nefarmakologinė intervencija yra priešoperacinis paciento mokymas [6,41]. Priešoperaciniu laikotarpiu pacientą reikia informuoti apie būsimus tyrimus, procedūras, anesteziją kaip ir dėl ko bus tai daroma. Priešoperacinis vizitas leidžia anesteziologui tinkamai įvertinti bendrą

paciento sveikatos būklę, nustatyti rizikos veiksnius, susijusius su anestezija, aptarti anestezijos metodus, galimas pooperacines komplikacijas bei jų valdymą, gauti sutikimą [3]. Reikia įsitikinti ar ligonis informaciją suvokė, atsakyti į dar jam kylančius klausimus ir neaiškumus. Suteikta informacija sumažina psichinę paciento įtampą, padeda nugalėti nerimą. Kokybiškas paciento informavimas apie anesteziją didina pasitenkinimą atliekama procedūra, skatina gydytojo – paciento bendradarbiavimą bei gerina gydymo rezultatus [38]. Pacientai vertina gydytojus, kurie yra draugiški ir rūpestingi. Šie veiksniai yra patys svarbiausi ir glaudžiai susijęs su paciento pasitenkinimu [49]. Kai gydytojai atsižvelgia į pacientų nuomonę, pacientai tai suvokia kaip rūpestingumo, pagarbos ir rūpesčio demonstravimą.

Kad pacientų mokymai prieš operaciją būtų informatyvūs bei efektyviai mažintų priešoperacinį pacientų nerimą, reikalinga komandinė veikla. Tokioje veikloje galėtų dalyvauti ne tik gydytojas anesteziologas, operuojantis gydytojas bet ir išplėstinės praktikos slaugytojas.

Anestezijos ir intensyviosios terapijos specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojas naudodamas mokslo įrodymais grįstas žinias galėtų:

• Informuoti pacientą apie būsimus tyrimus, procedūras,

• Informuoti pacientą apie anesteziją, kaip ir dėl ko bus tai daroma, • Informuoti pacientą apie priešoperacinį elgseną,

• Informuoti pacientą apie pooperacinį elgesį,

• Informuoti pacientą apie galimas pooperacines komplikacijas,

• Informuoti pacientą apie fizinio aktyvumo apribojimus, fizinius pratimus bei reabilitaciją,

• Informuoti pacientą apie nuskausminimą bei medikamentinį gydymą,

• Įsitikinti ar pacientas informaciją suvokė teisingai, atsakyti į dar jam kylančius klausimus ir neaiškumus.

Saugi, efektyvi ir kvalifikuota anesteziologinė pagalba įmanoma tik kai ją teikia dinamiška, aiškiai pareigomis pasiskirsčiusi komanda. Įrodyta, jog efektyvus komandinis darbas įtakoja paciento saugumą [8]. Pacientas, turintis reikalingų žinių apie operaciją, pooperacines komplikacijas, gali ne tik saugiai jaustis, bet ir pagerinti savijautą, sveikatos būklę bei apsisaugoti nuo daugelio pooperacinių komplikacijų.

Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėjamas priešoperacinis nerimas bei jo mažinimo galimybės. Kinijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar priešoperacinis pacientų mokymas prieš širdies chirurginę operaciją gali sumažinti nerimą ir pagerinti pacientų sveikimą. Pacientai, laukiantys širdies chirurgijos, paprastai patiria didelį fizinį ir psichinį stresą. Šis tyrimas parodė, kad priešoperacinis švietimas, įtraukiant informacinį lapelį kartu su žodiniu paaiškinimu yra veiksmingas mažinant pacientų nerimą, kuriems

atliekama širdies chirurgija [6]. Turkijos tyrėjai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti priešoperacinio mokymo metodo poveikį pacientų nerimo lygiui. Tyrime dalyvavo 100 pacientų, kuriems atliktos atviros širdies operacijos. 50 intervencinės grupės pacientų buvo suteiktas specialus suplanuotas priešoperacinis mokymas ir 50 kontrolinės grupės pacientų gavo įprastai naudojamą priešoperacinį mokymą. Buvo matuojamas kontrolinės ir intervencinės grupės pacientų nerimo lygis 3-ą dieną po operacijos. Visi intervencijos grupės pacientai teigė, kad yra patenkinti specialiu priešoperaciniu mokymu [50]. Blaževičiūtė ir kt. analizavo pacientų patiriamą nerimą priešoperaciniu laikotarpiu. Analizuojant tyrimo rezultatus, nustatyta, kad 66,7 proc. respondentų jaučia nerimą priešoperaciniu laikotarpiu. Nerimo atsiradimas priešoperaciniu laikotarpiu priklauso nuo demografinių, socialinių, biologinių faktorių Siekiant sumažinti paciento patiriamą nerimą priešoperaciniu laikotarpiu, slaugytojo, operuojančio chirurgo, artimųjų ir paciento bendradarbiavimas turi trukti visą priešoperacinį laikotarpį. Pacientų mokymas padeda sumažinti atsiradusio priešoperacinio nerimo simptomus, pooperacinių komplikacijų raišką [45]. Sondaitė ir Bukartienė ištyrė jog daugelis chirurginių pacientų prieš operaciją susiduria su naujais fiziologiniais bei psichologiniais pojūčiais [51]. Žymi dalis chirurginių ligonių jaučia baimę, nerimą, širdies darbo sutrikimus. Todėl būtina pacientą psichologiškai tinkamai paruošti operacijai.

Taigi pacientų informavimas ir mokymas yra veiksmingi mažinant priešoperacinį nerimą. Tačiau kai kurie pacientai gali jausti stiprų nerimą, kurio nepavyksta sumažinti nefarmakologiniais metodais. Premedikacija tai išankstinis medikamentų skyrimas prieš diagnostinę, terapinę ar chirurginę procedūrą. Farmakologinės premedikacijos tikslai yra šie:

• Baimės ir nerimo mažinimas (anksiolitinis poveikis). • Nuraminimas (sedacija).

• Analgezija. • Amnezija.

• Seilių sekrecijos mažinimas.

• Autonominės nervų sistemos atsako slopinimas. • Vėmimo ir pykinimo profilaktika.

• Skrandžio sulčių tūrio sumažinimas ir skrandžio pH didinimas. • Anestetinių medžiagų poveikio sumažinimas.

• Alerginių reakcijų profilaktika [5,8].

Premedikacija suprantama platesne reikšme – tai bet kokių medikamentų skyrimas prieš klinikinę procedūrą [72], o sedacija – tikslinis medikamentų skyrimas prieš anestezijos pradžią, siekiant nuraminti pacientą, sumažinti klinikinės procedūros baimę. Sedacija yra apibrėžiama kaip farmakologinių priemonių naudojimas tam, kad sąmonės lygio slopinimu būtų sukeltas pacientų mieguistumas ir sumažintas nerimas, kartu neprarandant žodinės komunikacijos. Sedacija suteikia

pacientams galimybę toleruoti nemalonias diagnostines ar chirurgines procedūras, leidžia sumažinti paciento nerimą ir diskomfortą [46]. Sedacija prieš anesteziją yra svarbus anestezijos proceso etapas [73]. Sedacijos tikslas yra sumažinti paciento baimę, nerimą ir nuslopinti stresą, sumažinti metabolizmo intensyvumą ir deguonies poreikį, palengvinti dirbtinę plaučių ventiliaciją, sustiprinti analgetikų poveikį, pagerinti miegą, susilpninti nemalonius prisiminimus bei sumažinti pykinimo, vėmimo ir pooperacinio periodo komplikacijų riziką [9]. Sedacija gali būti:

• minimali (anksiolizė arba nuraminimas) – tai vaistų sukelta būklė, kai pacientas adekvačiai atsako į žodinę komandą, o kognityvinė (arba pažinimo) funkcija ir koordinacija gali būti sutrikusios;

• vidutinio laipsnio – tai vaistų sukeltas sąmonės slopinimas, kai pacientas tikslingai reaguoja į žodinę komandą arba kartu su švelnia taktiline stimuliacija yra išlikę apsauginiai refleksai;

• gili – tai vaistų sukeltas sąmonės slopinimas, kai pacientą sunku pažadinti, nėra tikslingo žodinio atsako, tačiau tikslingai reaguojama į skausminę stimuliaciją [46]. Benzodiazepinai yra dažna ir dažnai efektyvi farmakologinė intervencija priešoperacinio nerimo mažinimui. Benzodiazepinai yra plačiai naudojami raminamieji vaistai, jie padidina gama-aminosviesto rūgšties poveikį GABA receptoriams, todėl turi raminamąjį, hipnotinį (miegą indukuojantį), nerimą malšinantį, prieštraukulinį ir raumenis atpalaiduojantį poveikius. Kadangi benzodiazepinai turį visus poveikius reikalingus prieš operacijas, jie yra plačiai naudojami kaip premedikacija anestezijai. Benzodiazepinai – veikia specifinius smegenų receptorius [5]. Dozės, sukeliančios selektyvius efektus ir slopinančius baimę, nesukelia gilios sedacijos, kvėpavimo sistemos slopinimo ar nepageidaujamų širdies veiklos komplikacijų (medikamentai: diazepamas, lorazepamas, midazolamas).

Daugelyje tyrimų buvo įrodyta, kad midazolamas yra veiksmingas mažinant priešoperacinį nerimo lygį. Midazolamas – tai trumpo veikimo benzodiazepinas, veikiantis raminamai ir migdomai, slopinantis traukulius. Midazolamas yra gerai toleruojamas, jam būdinga anterogradinė amnezija [5,8]. Midazolamas veikia atminties procesus, sumažindamas galimybes gauti naują informaciją. Jo poveikis jaučiamas pradiniuose atminties stimuliavimo ir jos saugojimo, o ne atkūrimo etapuose. Šis vaistas vartojamas:

• nuraminimui (sedacijai) išliekant sąmonei (kai pacientas nemiega, tačiau yra labai atsipalaidavęs, ramus ir mieguistas) atliekant medicininius tyrimus arba procedūras suaugusiesiems ir vaikams,

• nuraminimui (sedacijai) suaugusiesiems ir vaikams intensyvios terapijos skyriuose, • nejautrai (anestezijai) suaugusiesiems, skiriant vieną arba kartu su kitais vaistais,

• premedikacijai (pradiniam gydymui prieš skiriant anestetikų, atsipalaidavimui, ramybei ir mieguistumui sukelti) suaugusiesiems ir vaikams [46].

Apibendrinant galima teigti, jog pacientai prieš planinę širdies operaciją patiria nerimą. Nerimas prieš operaciją įtakoja operacijos sėkmę. Pacientai nerimauja dėl įvairių priežasčių, tokių kaip ar pavyks operacija, ar jaus skausmą, ar bus komplikacijų, kokios tos komplikacijos gali būti, kaip apsisaugoti nuo galimų komplikacijų. Pacientų nerimo jausmas ir nepakankamos žinios įtakoja pooperacinę paciento būklę, paciento sveikimą ir grįžimą prie kasdieninio gyvenimo. Todėl geras ligonio paruošimas operacijai palengvina pooperacinę eigą, apsaugo nuo komplikacijų, greitina sveikatos atstatymą. Įvairūs gydymo būdai, tiek nefarmakologiniai metodai, tiek farmakologiniai vaistai yra veiksmingi mažinant pacientų nerimą. Midazolamas, pasižymintis greita veikimo pradžia ir santykinai trumpa veikimo trukme, yra naudingas sedacinis medikamentas sumažinant pacientų nerimą prieš operaciją.

1.4 Širdies chirurgijos reikšmė

Demografiniai pokyčiai visuomenėje, populiacijos senėjimas lemia didesnį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei didina finansinių resursų sunaudojimą šios patologijos gydymui [52]. Nepaisant pasiekimų medicinoje, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tiek Lietuvoje tiek ir pasaulyje. Didėjant sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis, kardiochirurgija pasaulyje įgauna vis didesnį mastą gydant įvairią širdies patologiją [52]. Pastaraisiais metais Lietuvoje bei Europoje vis daugėja kardiochirurginių operacijų – tai puiki alternatyva gydant daugelį širdies ligų.

Širdies chirurgija viena jauniausių ir greičiausiai besivystančių medicinos sričių. Per savo daugiau kaip 50 metų vystymosi laikotarpį kardiochirugija yra pasiekusi žymių laimėjimų, gydant išeminę širdies ligą, įgimtas ir įgytas širdies ydas. LSMUL Kauno Klinikose per metus atliekama apie 1000 sudėtingų širdies operacijų su DKA. Tai vainikinių širdies arterijų šuntavimas, širdies vožtuvų rekonstrukcinės operacijos (plastika, protezavimas), aortos operacijos (David‘o, Bentall‘o operacijos, aortos kylančios, lanko, nusileidžiančios dalių protezavimas ir kt.), kompleksinės vožtuvų ir vainikinių arterijų šuntavimo operacijos, įgimtų širdies ydų chirurgija, transplantacijos (širdies, plaučių, širdies ir plaučių komplekso), dirbtinių širdies skilvelių, dirbtinės širdies implantacijos ir kitos. Šios operacijos ne tik pagerina ligonių gyvenimo kokybę, bet ir prailgina išgyvenamumą.

Širdies operacijos laukiantys pacientai paprastai patiria reikšmingą fizinį krūvį ir psichologinį stresą, didelį nerimo lygį dėl baimių bei rūpesčių dėl operacijos [6]. Pacientai ir jų

šeimos nerimauja dėl komplikacijų rizikos ir nepatirtų išgyvenimų po širdies operacijų [53]. Priešoperaciniu laikotarpiu pateikta informacija, empatiškas požiūris į pacientą gali sumažinti paciento nerimą, tuo pačiu padidindamas paciento pasitenkinimą ir pagerindamas paslaugos kokybę. Anesteziologai, norėdami sumažinti priešoperacinį nerimą, turėtų skirti pakankamai laiko paciento klausimams ir poreikiams spręsti [7]. Pacientai nori būti informuoti apie simptomus, susijusius su jų liga, tinkamą pasiruošimą būsimiems tyrimams, tyrimų rezultatus, galimas komplikacijas, susijusias su jų gydymu, dietas, fizinius pratimus po operacijos, kaip giminės ir artimieji gali dalyvauti gydymo ir pacientų priežiūros procese, kokia tolesnė priežiūra išvykus iš stacionaro, reabilitacija [74].

Pasirengimo operacijai laikotarpiu nuodugniai stebima paciento būklė, vertinama viskas, kas turi reikšmės tam, kaip operacijos metu jis ištvers krūvį. Šio laikotarpio tikslas- išvengti komplikacijų operacijos metu ir po jos [54]. Prieš kiekvieną anesteziją ir operaciją gydytojas anesteziologas-reanimatologas privalo apžiūrėti pacientą, įvertinti jo fizinę būklę, laboratorinius tyrimus ir pradėti rengti operacijai. Įvertinęs paciento būklę ir kitus anestezijos rizikos veiksnius (žalingi įpročiai, alergija, buvusi sudėtinga anestezijos eiga ir kt.), anesteziologas parenka optimaliausią anestezijos metodą ir papasakoja pacientui apie numatomos anestezijos metodiką ir poanestezinio laikotarpio ypatumus bei komplikacijas [5].

Ne tik informacija prieš operaciją, bet ir tęstinė asmens priežiūra po operacijos, kurią teikia anesteziologas yra svarbiausi paciento pasitenkinimo anestezijos komanda veiksniai [55]. Svarbu, kad pacientams būtų suteikta informacija apie perioperacinį laikotarpį: laiką, kada pacientas privalo nevalgyti ir negerti; numatomą operacijos trukmę; apie raminamosios premedikacijos poreikį, ar reikia tęsti kasdieninių vaistų vartojimą; kraujo donorystės poreikį; veiksmus atliekamus operacijos dieną; pabudimą poanestetinės priežiūros palatoje arba intensyvios terapijos skyriuje; pooperacinio skausmo malšinimo planą [8]. Neadekvatus skausmo gydymas po širdies operacijų lemia sumažėjusį ligonių aktyvumą, sukelia emocinį diskomfortą, nerimą, sutrikdo miegą, neigiamai veikia kvėpavimo funkciją, padidina miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, tromboembolinių komplikacijų riziką. Todėl tinkamas pooperacinio skausmo malšinimas ne tik gerina ligonio gyvenimo kokybę, pagreitina sveikimą ir visišką funkcijų atsitaisymą, bet ir glaudžiai susijęs su ligonio gydymo stacionare trukme, sumažina gydymo išlaidas [54]. Išgyvenamumas po širdies operacijų yra geras, todėl šiuo metu stengiamasi pasiekti kokybės ir gerų pooperacinių išeičių [56]. Tai pasiekti skatina ir vis didėjantys pacientų lūkesčiai, todėl svarbu užtikrinti, paciento patekusio į gydymo įstaigą poreikius ir lūkesčius, užtikrinti kokybišką sveikimą po operacijos.

Apibendrinant galima teigti, jog didėjant sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis, ir esant senstančiai populiacijai, kardiochirurginių operacijų Lietuvoje kasmet daugėja, kurių pagrindinis tikslas – širdies ligų gydymas. Per paskutinius dešimtmečius yra padaryta didžiulė

pažanga ir pasiekti puikūs rezultatai gydant ligonius su išemine širdies liga ir vožtuvų patologija chirurginiu būdu. Šių operacijų taikymas pagerina ne tik ligonių gyvenimo kokybę, bet ir prailgina išgyvenamumą. Ruošiant pacientą širdies operacijai svarbus ne tik bendras paruošimas operacijai, bet ir paciento psichologinis paruošimas bei paciento mokymas.

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Širdies chirurgijos skyriuje, gavus raštišką klinikos vadovo sutikimą. Suderinus su skyriaus vyresniąja slaugytoja-slaugos administratore, buvo apklausiami Širdies chirurgijos skyriaus pacientai po planinės širdies operacijos. Respondentai buvo supažindinti su mokslinio darbo tema, pasirašė sutikimus dalyvauti atliekamame tyrime (žr. 2 priedą). Tyrimas vyko nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio. Tyrimo metodas – anketinė anoniminė apklausa, tyrimo objektas - pacientai po planinės širdies operacijos su dirbtine kraujo apytaka. Tyrimo eiga pavaizduota 2 paveiksle.

2 pav. Tyrimo eiga

MOKSLINĖS LITERATŪROS PAIEŠKA IR ANALIZĖ ANKETOS SUDARYMAS IŠVADŲ RENGIMAS STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ IR REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS BANDOMASIS TYRIMAS IR ANKETOS KOREGAVIMAS

BIOETIKOS CENTRO LEIDIMAS

DUOMENŲ RINKIMAS IR DUOMENŲ BAZĖS

I etapas – mokslinės literatūros šaltinių paieška LSMU bibliotekos informaciniuose ištekliuose, LSMU publikuojamuose duomenų bazėse ir rastos literatūros analizė. Paieškai naudoti raktažodžiai: premedikacija, anestezija, pasitenkinimas anestezija, pasitenkinimas paslaugomis, paciento – anesteziologo bendravimas, priešoperacinis informavimas, patient satisfaction with anesthesia, patient/anesthesiologist interactions, preoccupations related to anesthesia, experience with anesthesia and pain management.

II etapas – tyrimo metodų paieška ir analizė, anketos parengimas. Tyrimo instrumentas parengtas remiantis užsienio autorių sudarytu klausimynu – kardiologinių pacientų suvokimas apie anestezijos paslaugas (SOPPCAS – The scale of patients’ perceptions of cardiac anesthesia services) [57]. Rengiant tyrimo instrumentą, dėmesys sutelktas į šias pagrindines sritis: paciento-anesteziologo bendravimas, rūpestis dėl anestezijos, anestezijos patirtis, skausmo valdymas. Atkreiptas dėmesys į nepageidaujamus reiškinius, kuriuos pacientai gali patirti per pirmas tris paras po operacijos.

III etapas – Bandomojo tyrimo vykdymas. Prieš atliekant tyrimą, buvo išdalinta 10 anketų. Bandomojo tyrimo metu buvo prašoma dalyvių išsakyti pastebėjimus, ar visi tyrimo metu pateikiami klausimai yra aiškūs, suprantami respondentams. Atlikto pilotinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog tyrimo instrumente reikia pakeisti ar patikslinti šiuos klausimus:

➢ Skausmas buvo sumažintas – Skausmas buvo numalšintas arba sumažintas iki

pakenčiamo lygio.

➢ Ar norėtumėte vėl patirti tokią pačią anesteziją – Jeigu reikėtų, ar norėtumėte vėl

patirti tokią pačią anesteziją.

➢ Ar rekomenduotumėte anestezijos komandą kitiems savo šeimos nariams, draugams –

Jeigu reikėtų, ar rekomenduotumėte anestezijos komandą kitiems savo šeimos nariams, draugams.

➢ Pažymėkite, ar po operacijos patyrėte šias problemas – Pažymėkite, ar pirmas tris

paras po operacijos patyrėte šiuos nepageidaujamus reiškinius.

IV etapas – tyrimo protokolo sudarymas ir Bioetikos centro leidimo gavimas. 2018 m. spalio mėnesį buvo kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą, pateikta tyrimo santrauka ir instrumentas. 2018 m. lapkritį Bioetikos centras suteikė leidimą vykdyti numatytą tyrimą (žr. 1 priedą).

V etapas – tyrimo atlikimas ir duomenų bazės sudarymas. Prieš vykdant tyrimą, respondentai buvo supažindinti su mokslinio darbo tema, pasirašė sutikimus dalyvauti atliekamame tyrime (žr. 2 priedą), buvo užtikrintas respondentų anonimiškumas. Pildant klausimyną kiekvienam teiginiui parenkamas vienas atsakymo variantas. Dauguma pacientų tyrime dalyvavo noriai, klausimyno užpildymas užtrukdavo apytiksliai 10 – 15 min.

VI etapas – rezultatų analizė ir aptarimas.

2.2 Tyrimo etika

Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas 2018-12-07 Nr. BEC-ISP(M)-92 (žr. 1 priedą). Tyrimo metu buvo užtikrintas pacientų konfidencialumas, nebuvo prašoma informacijos, galinčios identifikuoti asmens tapatybę. Dalyvavimas tyrime savanoriškas. Tyrimo rezultatai naudojami mokslo tikslais, skelbiami tik apibendrinti. Tiriamojo asmens sutikimo forma (žr. 2 priedą) respondentams buvo pateikiama kartu su anketa. Anketoje buvo pateikta informacija apie tyrimo temą ir tikslą.

2.3 Tiriamųjų atranka ir imtis

Tiriamųjų atranka – tikslinė. Į tyrimą įtraukti pacientai, gydomi LSMUL KK Širdies chirurgijos skyriuje po širdies operacijos su DKA.

Respondentų įtraukimo į tyrimą kriterijai:

• Pacientai, kuriems atlikta planinė širdies operacija su DKA. • Pacientai, kurie sutinka dalyvauti apklausoje.

• Pacientų amžius nuo 21 m.

Respondentų išbraukimo kriterijai: • Pacientai, kurie nesutiko dalyvauti tyrime.

• Pacientai nesuprantantys ir nekalbantys lietuvių kalba.

• Pacientai turintys kalbos ir/ar regos, ir/ar klausos sutrikimų, jeigu tai apsunkina kontaktą, gebėjimus skaityti ir/ar rašyti.

• Pacientai, kuriems skubos tvarka atlikta širdies operacija. Tyrimo imties skaičiavimas.

Tyrimo reprezentatyvumui reikalinga imtis apskaičiuota pagal Paniotto formulę [58]: n=1/(Δ² + 1/N), kur

- n – imties dydis (pacientų, įtrauktų į tyrimą skaičius);

- Δ - leidžiamas paklaidos dydis (socialinių mokslų tyrimuose priimtina 5-10 proc. paklaida, tai yra ∆ = 0,05 iki 0,1);

- N – tiriamos visumos dydis.

2018 m. LSMUL KK Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos operacinėje atliktos 936 širdies operacijos su DKA. Reikalingas ištirti pacientų skaičius: 1/(0,01+1/936)=90 pacientų.

Duomenų analizei anketos buvo laikomos tinkamomis, jei buvo atsakyta į visus klausimus, atsakymai buvo aiškiai pažymėti pagal reikalavimą. Viso buvo išdalinta 100 anketų. Grąžintos 92 užpildytos anketos. Respondentų atsako dažnis 92 proc. Visos grąžintos anketos buvo teisingai užpildytos ir tinkamos naudoti statistinei duomenų analizei (3 pav.).

3 pav. Tyrimo imties sudarymo schema

Atrankos kriterijus atitiko ir tyrime dalyvavo 92 pacientai po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka: 61 vyras (66,3 proc.) ir 31 moteris (33,7 proc.). Jauniausiam tyrimo dalyviui buvo 27 metai, vyriausiam – 84 metai, respondentų amžiaus vidurkis – 62,20±12,2 metų. Dauguma tyrime dalyvavusių pacientų buvo įgiję vidurinį ar profesinį išsilavinimą (40,2 proc., n=37) (1 lentelė).

1 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos (N=92)

Požymiai Pasiskirstymas

Lytis, n (proc.)

Vyrai 61 (66,3)

Moterys 31 (33,7)

Amžius, metai (min. 27; max. 84), m±SN 62,20±12,2

Išsilavinimas, n (proc.)

Vidurinis / profesinis 37 (40,2)

Aukštesnysis 33 (35,9)

Aukštasis 22 (23,9)

Tyrime dalyvavę respondentai pagal premedikacijos metodą buvo suskirstyti į dvi grupes: Išdalinta anketų

N=100

100

Reprezentatyvumui reikalinga imtis N=90

Pacientai, kurie vakare premedikuoti ilgo veikimo benzodiazepinais, o ryte

beta blokatoriais N=61

Pacientai, kurie vakare premedikuoti ilgo veikimo benzodiazepinais, o ryte beta blokatoriais ir trumpo greito veikimo benzodiazepinais (midazolamu) N=31 Grąžinta teisingai užpildytų anketų

N=92

I grupė – pacientai, kurie vakare premedikuoti ilgo veikimo benzodiazepinais, o ryte beta blokatoriais – 66,3 proc. (n=61).

II grupė – pacientai, kurie vakare premedikuoti ilgo veikimo benzodiazepinais, o ryte beta blokatoriais ir trumpo greito veikimo benzodiazepinais (midazolamu) – 33,7 proc. (n=31).

2.4 Tyrimo instrumentas

Anketinė apklausa yra populiariausias ir dažniausiai pasirenkamas tyrimo metodas tirti pacientų pasitenkinimą. Šiam tyrimui buvo pasirinkta anketinė apklausa, nes taip gauta informacija yra objektyvesnė, užtikrinamas respondentų anonimiškumas, išreiškiama atviresnė nuomonė įvairiais klausimais. Atliekant tyrimą buvo laikomasi apklausos etikos reikalavimų. Prieš pradedant apklausą buvo kreipiamasi į pasirinktos įstaigos vadovą, prašant leisti atlikti anketinę apklausą jo vadovaujamoje įstaigoje. Visiems tiriamiesiems buvo pateiktas vienodo turinio klausimynas. Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, buvo informuoti apie tyrimo tikslą, metodą, tyrimo naudą. Iškilus klausimams galėjo skambinti nurodytu telefonu. Pildant šį klausimyną kiekvienam teiginiui parenkamas vienas atsakymo variantas. Anketos pildymas užtrunka 10 – 15 min. Anketos laikytos teisingomis ir naudotos tolimesnei rezultatų analizei, kai buvo atsakyta į visus anketoje pateiktus klausimus.

Anketą sudaro 33 klausimai, kurie suskirstyti į tris blokus. Klausimyno pradžioje trumpai pristatytas tyrimo tikslas, nusakytas tyrimo prasmingumas patiems tyrimo dalyviams, tikintis, kad tai juos motyvuos dalyvauti tyrime. Išskirtinai buvo pabrėžtas tyrimo anonimiškumas. Taip pat paminėtos anketos pildymo sąlygos, tikintis, kad respondentai tai įvertins ir kruopščiai bei atsakingai užpildys klausimynus.

Pirmąją klausimyno dalį sudaro tiriamųjų demografiniai rodikliai – lytis, amžius ir išsilavinimas.

Antrąją anketos dalį sudaro 20 teiginių, skirtų įvertinti pacientų pasitenkinimą anestezija. Siekiant išsiaiškinti skirtingais metodais premedikuotų pacientų pasitenkinimą anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka, buvo analizuojamos klausimyno poskalių atskirų teiginių vidutinės balų reikšmės. Klausimų atsakymai vertinti pagal Likerto skalę, kai atsakymas „Visiškai nesutinku“ reiškia 1, „Nesutinku – 2, „Greičiau nesutinku, nei sutinku“ – 3, „Greičiau sutinku, nei nesutinku“ – 4, „Sutinku“ – 5, ir „Visiškai sutinku“ – 6 (2 lentelė).

2 lentelė. Likerto skalės fragmentas: teiginių vertinimas ir atsakymų kodavimas

TEIGINIAI Pažymėkite Jūsų nuomonę

atitinkantį atsakymą (tik vieną eilutėje).

Visiškai sutinku Visiškai nesutinku

Prieš operaciją anesteziologas, suteikė informacijos apie Jūsų anesteziją.

























6

5

4

3

2

1

Trečiąją dalį sudaro 10 išvardintų klinikinių požymių, kuriuos pacientai gali jausti per pirmas tris paras po operacijos. Taip pat galima savarankiškai įrašyti anketoje nepaminėtas pacientų patiriamas problemas.

Anketos patikimumui nustatyti vertintas klausimyną sudarančių teiginių vidinis nuoseklumas. Skaičiuotas Cronbacho alfa koeficientas. Cronbacho alfa koeficiento reikšmė gerai sudarytam klausimynui turėtų būti didesnė už 0,7, kai kurių autorių teigimu – už 0,6 [59]. Iš 3 lentelėje pateiktų Cronbacho alfos koeficiento rezultatų matyti, jog šio tyrimo klausimyno validumas tinkamas (3 lentelė). Bendras klausimyno vidinio suderinamumo rodiklis yra 0,755.

3 lentelė. Klausimyno vidinio nuoseklumo vertinimas

Poskalės Teiginių skaičius Cronbach’s alpha koeficientas Paciento-anesteziologo bendravimas 6 0,841

Rūpestis dėl anestezijos 4 0,772

Anestezijos patirtis 4 0,727

Skausmo valdymas 2 0,678

2.5 Duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 22.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Aprašant intervalų skalės kintamuosius taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN), nurodoma mažiausia (min) ir didžiausia (max) reikšmės bei mediana (Md). Dviejų nepriklausomų imčių skirstiniai, netenkinę normalumo prielaidos, lyginti Mann-Whitney U testu,

daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių skirstiniai – Kruskal-Wallis testu. Dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų, kurių skirstinys tenkino normalumo prielaidą, vidurkiai lyginti Stjudento t-testu. Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas (tiesioginė priklausomybė), kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas (atvirkštinė priklausomybė) – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus. Vieno binarinio priklausomo kintamojo (Y) priklausomybė nuo kelių nepriklausomų kintamųjų (X) vertinta daugiaveiksnės logistinės regresijos metodu, skaičiuotas šansų santykis (ŠS) su jo pasikliautinuoju 95 proc. intervalu (PI). Regresijos modelio kiekvienos kategorijos klasifikavimo procentas laikytinas patenkinamu kai buvo ne mažesnis, nei 50 proc. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Skirtingais metodais premedikuotų pacientų pasitenkinimas

anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka

Siekiant išsiaiškinti skirtingais metodais premedikuotų pacientų pasitenkinimą anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka, buvo analizuojamos klausimyno poskalių atskirų teiginių vidutinės balų reikšmės. Klausimų atsakymai vertinti pagal Likerto skalę, kai atsakymas „Visiškai nesutinku“ reiškia 1, „Nesutinku – 2, „Greičiau nesutinku, nei sutinku“ – 3, „Greičiau sutinku, nei nesutinku“ – 4, „Sutinku“ – 5, ir „Visiškai sutinku“ – 6.

Tyrimo rezultatai parodė, jog „Paciento – anesteziologo bendravimas“ poskalės klausimų grupėje pacientai dažniausiai pritarė teiginiams, kad prieš operaciją anesteziologas suteikė jiems informacijos apie anesteziją (5,78±0,8 balų iš 6 galimų) ir ta informacija buvo aiški ir suprantama (5,74±0,9 balų). 4 lentelėje matoma, kad visi „Paciento – anesteziologo bendravimas“ poskalės teiginiai buvo įvertinti aukštais balais (>5 balai), reiškiančiais pritarimą arba visišką pritarimą teiginiams (4 lentelė).

4 lentelė. Poskalės “Paciento – anesteziologo bendravimas” įverčiai

Klausimai m SN min max Md

Prieš operaciją anesteziologas, suteikė informacijos apie Jūsų anesteziją

5,78 0,8 2 6 6 Gavote pakankamai informacijos apie šalutinius poveikius,

susijusius su anestezija

5,07 1,4 1 6 6 Anesteziologas nuramino Jus dėl Jūsų anestezijos 5,62 1,1 2 6 6 Anesteziologas atkreipė dėmesį į Jūsų klausimus ir komentarus 5,33 1,4 2 6 6 Prieš operaciją pateikta anesteziologo informacija buvo aiški ir

suprantama

5,74 0,9 2 6 6 Operacijos išvakarėse Jums buvo pasiūlyta migdančių vaistų 5,22 1,5 1 6 6

„Rūpestis dėl anestezijos“ poskalės klausimų grupėje nustatyta, kad dažniausiai pacientai prieš operaciją bijojo jausti skausmą po operacijos (5,62±1,1 balų iš 6 galimų). Rečiausiai tyrime dalyvavę pacientai bijojo prabusti vykstančios operacijos metu (1,88±1,4 balų iš 6) (5 lentelė).

5 lentelė. Poskalės “Rūpestis dėl anestezijos” įverčiai

Klausimai m SN min max Md

Prieš operaciją bijojote, kad jausite skausmą po operacijos 5,62 1,1 2 6 6 Bijojote užmigti ir nepabusti po operacijos 2,39 1,8 1 6 2 Bijojote prabusti vykstančios operacijos metu 1,88 1,4 1 6 1

Bijojote mirti 2,46 1,9 1 6 1

Poskalės „Anestezijos patirtis“ klausimų grupėje nustatyta, kad dažniausiai pacientai prisiminė, kaip buvo vežami į operacinę (5,55±1,1 balų iš 6 galimų). Rečiausiai respondentai pritarė teiginiui, kad vamzdelis gerklėje buvo skausminga patirtis (3,49±1,6 balų iš 6) (6 lentelė).

6 lentelė. Poskalės “Anestezijos patirtis” įverčiai

Klausimai m SN min max Md

Vaistas, kurį gavote palatoje prieš važiuojant į operacinę, leido Jums jaustis ramiau

3,93 1,5 1 6 3

Atsimenate, kaip buvote vežamas į operacinę 5,55 1,1 2 6 6 Prisimenate, kad atsibudęs po operacijos turėjote vamzdelį gerklėje 3,84 2,0 1 6 6 Vamzdelis gerklėje buvo skausminga patirtis 3,49 1,6 1 6 3 Poskalės „Skausmo valdymas“ klausimų grupėje abiem teiginiams pacientai dažniausiai pritarė (>5 balai). Pacientai po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka dažniausiai visiškai pritarė teiginiui, kad skausmas buvo numalšintas arba sumažintas iki pakenčiamo lygio (5,91±0,6 balų iš 6) (7 lentelė).

7 lentelė. Poskalės “Skausmo valdymas” įverčiai

Klausimai m SN min max Md

Jautėte skausmą po operacijos 5,02 1,2 1 6 5

Skausmas buvo numalšintas arba sumažintas iki pakenčiamo lygio 5,91 0,6 2 6 6

Siekiant išsiaiškinti skirtingais metodais premedikuotų pacientų pasitenkinimą anestezija po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka, tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes:

I grupė – pacientai, kurie vakare premedikuoti ilgo veikimo benzodiazepinais, o ryte beta blokatoriais.

II grupė – pacientai, kurie vakare premedikuoti ilgo veikimo benzodiazepinais, o ryte beta blokatoriais ir trumpo greito veikimo benzodiazepinais (midazolamu).