LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Daiva Marčiulynait÷
KARVIŲ MELŽIMO RODIKLIŲ ĮTAKA PIENO SUDöČIAI IR KOKYBEI
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Doc. dr. Saulius Tušas
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas;
KARVIŲ MELŽIMO RODIKLIŲ ĮTAKA PIENO SUDöČIAI IR KOKYBEI 1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2012.02. .. Daiva Marčiulynait÷
(parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2012.02. .. Daiva Marčiulynait÷
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
2012.02. .. doc. dr. Saulius Tušas
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2012.02 .. Romas Gružauskas
(parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(2012.02. ..
TURINYS
1. SUMMARY...4
2. ĮVADAS...6
3. LITERATŪROS APŽVALGA...8
3.1. Pieninių galvijų populiacijos Lietuvoje...8
3.1.1. Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷ ... ...8
3.1.2. Holšteinų galvijų veisl÷...10
3.2. Veiksniai, įtakojantys žaliavinio pieno kiekį, sud÷tį ir kokybę ...11
3.2.1. Įvairių veiksnių įtaka karvių pieningumui...11
3.2.2. Įvairių veiksnių įtaka žaliavinio pieno sud÷čiai ir kokybei ...14
3.3. Karvių tešmens paruošimo svarba melžimui ... ...15
3.3.1. Karvių melžimas ir melžimo higiena ... ...16
3.4. Karvių melžimo savybių vertinimas ...18
3.4.1. Melžimo savybių vertinimas naudojant „Lactocorder®“ aparatą...20
3.4.2. Melžimo savybių ryšys su karvių somatinių ląstelių skaičiumi piene.. ...21
4. DARBO METODIKA... ... ...23
5. TYRIMŲ REZULTATAI... . ...24
6. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS...33
7. IŠVADOS... .... ...35
1. SUMMARY
Postgraduate student: Daiva Marčiulynait÷
Master’s thesis: Influence of cow milking characteristics on milk composition and quality. Supervisor: Doc. dr. Saulius Tušas
Master’s thesis comprises: 40 text pages, 9 tables, 6 pictures.
Research work was carried out in 2010 - 2012, in the Department of Animal Husbandry of Academy of Veterinary of Lithuanian University of Health, and in the X Agricultural Company. 104 Lithuanian black and white cows and 49 Holstein cows were examined. Milking characteristics, milk yield, and milk composition parameters were analyzed during the examination. The parameters of different Lithuanian black and white cows and Holstein cows milking characteristics, milk yield, and milk composition were compared. Data were grouped according to the milk yield, average milk flow, milk flow peak, and the number of lactations.
Milking traits in the X agricultural company are measured by DeLaval company’s electronic dairy meters that are installed in the milking cow sites. Incoming data is processed by DeLaval ALPRO ™ Windows program. The data used (milk yield in kg, average milk flow in kg/min, peak milk flow in kg/min, milking time in min, and the number of lactations).
Milk composition data were obtained from the public company “Dairy Research”. To assess each characteristic the arithmetic averages and their errors were calculated to make data analysis by using Microsoft Office Excel program.
The aim is to examine the influence of cow milking characteristics on milk composition and quality. The goals are to analyze the different lactation characteristics of cow milking, to evaluate the influence of cow milking characteristics on the cow milk yield and composition, to investigate the influence of cow milking characteristics on somatic cell count in milk, and to compare changes in somatic cells of the different breeds of cows depending on the milking characteristics.
The study findings – analysis of different lactation characteristics of cow milking showed that the III and older lactations of cow milking time was 2.08 minutes longer than the I lactation of cows, and the average milk flow of the I lactation was 0.27 kg/min higher compared to the II lactation of cows.
The milk yield of cows with milking time over 8 min was 9.23 kg higher compared with cows with milking time to 4 minutes. Milk fat percent was highest in cows with milking time from 4-6 minutes, and milk protein percent was highest in cows with milking time to 4 minutes.
Examination of the influence of cow milking characteristics on somatic cell count showed that cows with a milking time of 6-8 minutes the somatic cell count in milk was 211.69 thousand/ml
lower compared with cows with milking time over 8 minutes. Cows with average milk flow up to 2 kg/min the somatic cell count in milk was higher compared with cows with average milk flow over 2 kg/min.
The comparison of changes in somatic cell count in milk of Lithuanian black and white and Holstein cows depending on the milking characteristics showed that when the average milk flow was up to 2 kg/min, the somatic cell count of Lithuanian black and white cows was 256.07 thousand/ml lower compared with Holstein cows. With the average milk flow more than 2 kg/min, the somatic cell count of Lithuanian black and white cows was 32.75 thousand/ml higher compared to the somatic cell count of Holstein cows.
2. ĮVADAS
Pienin÷ galvijininkyst÷s produkcija Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, užima svarbią vietą žem÷s ūkyje. Iš pienin÷s galvijininkyst÷s gaunamas biologiškai labai vertingas maisto produktas – pienas. Kokybišką pieną galima gauti tik aukštos genetin÷s vert÷s sveikos karv÷s (Pečiulaitien÷ ir kt., 2006).
Kadangi pienas, pirmiausiai, yra prek÷ ir pieno gamintojų pajamų šaltinis, karvių melžimas yra vienas svarbiausių darbų kiekviename pieno ūkyje. Tešmens sveikumas ir kokybiška pieno produkcija nulemia pieno produkcijos vertę (VanBaale, 2000).
Daugelyje Europos šalių per pastaruosius keturiasdešimt metų pieno produkcija iš karv÷s padid÷jo daugiau nei dvigubai. Did÷jant produkcijai, daug÷ja sveikatos bei vaisingumo problemų, trump÷ja karvių ilgaamžiškumas (Oltenacu et al., 2005), tod÷l tobulinant veislių selekcijos programas atliekami tyrimai d÷l karvių melžimo savybių panaudojimo pieninių galvijų genetiniam vertinimui ir sveikatingumo gerinimu. Did÷jant karvių bandų dydžiui ir ilg÷jant melžimo laikui, atsirado poreikis įvertinti melžimo greitį (Rensing et al., 2005). Šie min÷ti rodikliai vadinami karvių melžimosi savyb÷mis.
Melžimo rodiklių pienininkyst÷s ūkyje įvertinimas atliekamas pagal šias savybes: primelžiamo pieno kiekį (kg), melžimo trukmę (min), melžimo greitį (kg/min). Šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą ir karvių tešmens sveikatingumą. Did÷jant pieno atleidimo greičiui maž÷ja melžimo trukm÷.
Melžimo savyb÷s turi įtakos ūkių pelningumui. Nuo pieno tek÷jimo priklauso spenio sfinkterio funkcijos. Šis rodiklis lemia susirgimo mastitu riziką pirmaverš÷ms ir vyresn÷ms karv÷ms. Jei melžimo greitis gana didelis, sutrump÷ja darbo laikas, taigi sumaž÷ja melžimo kaina, elektros energijos ir melžimo įrangos išlaidos. Tačiau pernelyg greitas melžimas pavojingas tešmens būklei, o d÷l l÷to melžimo tešmuo ir speniai ilgiau dirginami, tod÷l greičiau pažeidžiami. Karvių selekcija pagal produktyvumą, taip pat pagal pieno tek÷jimą yra būtina, siekiant visos bandos optimalios melžimo trukm÷s (Japertas, 2007).
Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną, tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikatos požiūriu (Juozaitien÷ ir kt., 2006). Didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu.
Somatinių ląstelių skaičiui piene turi didelę įtaką karv÷s amžius ir laktacijos stadija. Išvystytos pienininkyst÷s šalyse, norint gauti geros kokyb÷s pieną, ypatingas d÷mesys skiriamas karvių amžiui. D÷l intensyvios gyvulių eksploatacijos ir didelio pieno produktyvumo vyresn÷s karv÷s kečiamos jaunomis (Jukna, 1994).
Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose pienin÷s galvijininkyst÷s šalyse vykdoma karvių selekcija ir genetinis vertinimas pagal melžimo savybes. Šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą (Bruckmaier et al., 1996) ir karvių tešmens sveikatingumą (Tancin et al., 2002).
Darbo tikslas - ištirti karvių melžimo rodiklių įtaką pieno sud÷čiai ir kokybei. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti skirtingų laktacijų karvių melžimo savybes.
2. Įvertinti karvių melžimo savybių įtaka karvių pieno kiekiui bei sud÷čiai. 3. Ištirti karvių melžimo savybių įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
4. Palyginti skirtingų veislių karvių somatinių ląstelių kitima priklausimai nuo melžimo savybių.
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1. Pieninių galvijų populiacijos Lietuvoje
Lietuvoje veisiamos dvi pieninių galvijų populiacijos: juodmargių ir žalųjų – žalmargių galvijų populecijos. Juodmargių populiaciją sudaro 68 proc. visų Lietuvoje laikomų pieninių galvijų. Ją sudaro: Lietuvos juodmargiai, Olandijos juodmargiai, Vokietijos juodmargiai, Danijos ir Švedijos juodmargiai, Britų fryzai, JAV ir Kanados holšteinai bei paskutiniais metais įvežami Vokietijos ir Olandijos holšteinai. Žalųjų ir žalmargių pieninių galvijų populiaciją sudaro 32 proc. visų laikomų: Lietuvos žalieji, Danijos žalieji, Anglerai, Švedijos ir Vokietijos žalmargiai galvijai, bei žalmargių holšteinų ir švicų veisl÷s bulių įvairių kartų palikuonys su žalosiomis karv÷mis. Pastaraisiais metais populiacijai gerinti įvežta Suomijos ir Kanados airšyrų. Pastaraisiais metais Lietuvoje intensyviai pertvarkomas galvijų selekcijos darbas panaudojant naujausias galvijų š÷rimo ir laikymo technologijas, kuriant tobulesnius pašarų ruošimo būdus, didinant pieninių galvijų genetinį potencialą. Šių priemonių d÷ka per pastarąjį penkmetį sparčiai did÷jo kontroliuojamų karvių produktyvumas.
3.1.1. Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷
Lietuvos juodmargiai galvijai (1 pav.) sukurti kryžminant vietinius galvijus iš pradžių su įvairių veislių, o v÷liau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais ir v÷liau veisiant mišrūnus tarpusavyje. Olandiškos karv÷s Lietuvoje pirmą kartą minimos 1617 – 1618 metais karų su švedais metu, kai iš Radvilų dvaro švedai išvar÷ olandiškus gyvulius. XVIII amžiaus pabaigoje olandiškų karvių Lietuvoje būta jau daugiau, ypač po baudžiavos panaikinimo (Kuosa, 1980).
Lietuvos juodmargių veisl÷s formavimuisi didelę reikšmę tur÷jo gyvulių produktyvumo kontrol÷, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, pagal eksterjerą ir masę, įrašymas į kilm÷s knygas, gyvulių konkursai ir parodos. Sukūrus vieningą veislininkyst÷s sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio pl÷tojimo kryptis ir tendencijas, prad÷ta Lietuvos juodmargių selekcija ir pagal kitus ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius. Karv÷s ir telyčios prad÷tos s÷klinti skystame azote užšaldyta buliaus sperma. Be to, Lietuvos juodmargiai buvo masiškai gerinami Olandijos juodmargiais (http://www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm).
Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m. Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, proporcingo, bet neretai per daug kompaktiško kūno sud÷jimo. D÷l trumpų kojų, gilios ir plačios krūtin÷s, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus užpakalio bei gerai išsivysčiusių raumenų jie dažnai panašesni į pieninius – m÷sinius galvijus (http://www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm).
Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargių kraujo ir yra jiems būdingo kūno sud÷jimo. Suaugusios karv÷s sveria 550 kg ir daugiau. Jų aukštis ties ketera siekia 129 cm, krūtin÷s gylis – 69 – 70 cm, jos plotis – 48–50 cm, apimtis – 197 – 199 cm, klubų plotis – 54 – 55 cm, įstrižas liemens ilgis – 155 cm. Suaugę buliai sveria 950 – 1000 kg. Tik atvesti veršeliai sveria 32 – 36 kg. V÷liau prieauglis sparčiai auga ir greitai bręsta. Gerai šeriami ir prižiūrimi buliukai per m÷nesį priauga po 20 – 24 kg ir 18 m÷nesių amžiaus sveria 420 – 460 kg, o to paties amžiaus telyčios – 370 – 400 kg (Jukna, 1998).
Lietuvos juodmargiai galvijai yra identifikuojami, registruojami, vykdoma jų produktyvumo kontrol÷, leidžiamos kilm÷s knygos. Yra parengta nacionalin÷ Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programa, kuri buvo suderinta su Valstybine gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijos, bei aprobuota Lietuvos galvijų gerintųjų asociacijoje, kuri atsako už programos vykdymą. Kasmet ruošiami rinktinių karvių poravimo planai, kurie, esant reikalui, metų eigoje koreguojami. Lietuvos juodmargiai galvijai ir toliau tur÷tų būti gerinami produktyvių giminingų veislių buliais. Tačiau būtina išsaugoti ir senojo genotipo Lietuvos juodmargių galvijų bandas, siekiant neprarasti daug vertingų savybių. Ši veisl÷ jau dabar gali būti žymiai produktyvesn÷, pagerinus prieauglio išauginimą, karvių š÷rimą, laikymą ir jų melžimą. Veisiami pietų, pietvakarių, vakarų ir vidurio Lietuvoje, tod÷l, parenkant veislę, reik÷tų į tai atsižvelgti (Gaidžiūnien÷ ir kt., 2003).
Gerai šeriamos Lietuvos juodmarg÷s per metus duoda 5000-6000 kg pieno. Vidutinis šios veisl÷s karvių pieno riebumas – 3,9 – 4,0 proc., baltymingumas – apie 3,30 proc. (Jukna, 1998).
3.1.2. Holšteinų galvijų veisl÷
Šiuolaikin÷ Holšteinų arba dar vadinama Holšteinų – Fryzų veisl÷ yra kilusi iš šiaurin÷s Olandijos dalies ir Fryzlandijos laikomų juodmargių galvijų. Veisl÷ jau XVI – XVII amžiuje pasižym÷jo aukštu produktyvumu ir dideliu pieno riebumu. Olandijos galvijų laikytojai labai rūpinosi savo gyvuliais. Ypatingą d÷mesį jie kreip÷ š÷rimo ir laikymo sąlygoms gerinti, tod÷l XIX amžiuje Olandija buvo vadinama karvių rojaus šalimi. Olandijos geras klimatas ir puikios ganyklos l÷m÷, kad Holšteinų veisl÷s karv÷s jau tada buvo labai produktyvios ir buvo formuojamos didel÷s jų bandos (http://www.vetinfo.lt/24/).
Holšteinų veisl÷ (2 pav.) per pastaruosius 40 metų yra pieningiausia pasaulyje. Šios veisl÷s pieniniai galvijai gerai tinka pramonin÷s pieno gamybos technologijai, kadangi karv÷s yra gan÷tinai ramios, gerai pasisavinančios pašarus ir lengvai prisitaikančios prie įvairių klimato sąlygų. Holšteinų veisl÷s galvijai yra ryškaus pieninio tipo, aukšti, stambūs, jų didel÷ krūtin÷s apimtis ir gerai išsivystęs bei taisyklingos formos tešmuo. Šie galvijai efektyviai panaudoja pašarus, puikiai prisitaiko prie pramonin÷s technologijos. Prieauglis intensyviai auga. Holšteinų populiacijoje formuojami du – juodmargių ir žalmargių galvijų poveisliai. Pastarąjį papildo pirmajame gauti vertingiausi žalmargiai gyvuliai (Jukna, ir kt.,2001).
2 pav. Holšteinų veisl÷s karv÷
Tai viena iš stambiausių ir produktyviausių pieninių galvijų veislių pasaulyje. Holšteinų veisl÷s karv÷s vidutiniškai sveria 680 – 800 kg, buliai – 1000 – 1200 kg, o jų aukštis ties ketera – atitinkamai 142 cm ir 152 cm. Paprastai ką tik atvesti veršeliai sveria apie 40 kg (Jukna, 1998).
Holšteinai, palyginus su savo pirmtakais Olandijos juodmargiais, yra kampuotesnių kūno formų, stambaus tvirto skeleto, turi plat÷jantį užpakalį, ilgas kojas. Tešmuo plačiau pritvirtintas prie papilv÷s, aukščiau pakeltas ir retai būna nukaręs. Jos susiformavimui didel÷ įtakos tur÷jo Olandijos juodmargiai. Holšteinai labai gerai prisitaiko prie klimato pokyčių ir produktyviąsias bei eksterjero
savybes stabiliai perduoda palikuonims juos sukryžminus su kitomis veisl÷mis (Pauliukas ir kt., 2001). Tod÷l jie veisiami daugelyje pasaulio šalių.
Į Lietuvą pirmieji Holšteinų fryzų buliai buvo įvežti 1972 – 1979 m. 1995 m. buvo įkurta Holšteinų galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, kuri 2003 m. išpl÷t÷ savo veiklą ir pasivadino Lietuvos galvijų veis÷jų asociacija. Ji vykdo Holšteinų ir holšteinizuotų galvijų veislininkyst÷s programą ir veda šių galvijų kilm÷s knygą.
3.2. Veiksniai, įtakojantys žaliavinio pieno kiekį, sud÷tį ir kokybę
3.2.1. Įvairių veiksnių įtaka karvių pieningumuiVisus veiksnius kurie turi įtakos žaliavinio pieno kiekiui, sud÷čiai ir kokybei, galima suskirsyti į dvi pagrindines grupes, t.y. genetiniai (karvių veisl÷, genetin÷s savyb÷s, charakteris ir t.t) bei negenetiniai (š÷rimas, laikymas, aplinkos sąlygos, sveikatos būkl÷, melžimas, darbuotojų kvalifikacija, paros ir metų laikas, reprodukcin÷s savyb÷s ir t.t.)
Genetiniai veiksniai. Karvių produktyvumo lygį 25 – 30 proc. lemia veislin÷s bei paveldimosios savyb÷s. Respublikoje auginamų karvių produktyvumą galima didinti naudojant kitų veislių galvijus. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad Lietuvos žalųjų ir Amerikos švicų bulių palikuonių piene būna kiek daugiau sausųjų medžiagų (0,03 proc.). Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių pieno riebumą didina Anglerų veisl÷s buliai, tačiau daugiau įliejus Anglerų veisl÷s bulių kraujo gali sumaž÷ti pieningumas (Jukna, 1998). Lietuvos žalųjų produktyvumą didina ir Holšteino žalmargių veisl÷s buliai .
Š÷rimas ir laikymas. Iš visų aplinkos veiksnių karvių pieningumą daugiausia lemia š÷rimas. Š÷rimo ir laikymo sąlygos lemia 50 – 60 proc. karvių produktyvumo lygio (Jukna, 1998).
Blogas karvių š÷rimas ypač turi įtakos pirmąją ir antrąją savaitę po apsiveršiavimo (Stevenson, 1998). Karvių pieningumui įtakos turi ir pašarų dr÷gnumas (per dr÷gni ar per sausi pašarai sumažina pieningumą), š÷rimo dažnumas (Grant, 1993).
Visaverčiai, subalansuoti racionai, kuriuose yra pakankamas maisto ir mineralinių medžiagų kiekis, padeda gauti maksimalius karvių primilžius. Priešingu atveju karvių pieningumas gali sumaž÷ti 25 – 50 proc. (Jukna, 1998). Per laktaciją su pienu karv÷ išskiria labai daug maisto medžiagų (Jukna, 1998), tod÷l dažnai aukšto produktyvumo karv÷ms, ypač laktacijos pradžioje, pritrūksta su pašarais gaunamos energijos, jos pradeda naudoti savo kūno atsargas, o v÷liau sutrinka maisto medžiagų apykaita organizme (Stevenson, 1998).
Geromis sąlygomis laikomų karvių pieningumas būna didesnis. Amerikiečiai bandymo metu nustat÷, kad esant karvidžių apšvietimui 16 – 18 valandų per dieną, iš karv÷s primelžiama nuo 1, 8 kg iki 2, 2 kg daugiau pieno (Kuipers, 1999). Karvių pieningumą veikia ir tvartų mikroklimatas, tai
yra temperatūra, oro dr÷gnumas, kenksmingų dujų koncentracija. Tinkamu gyvulių laikymu ypač rūpinamasi užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos valstyb÷s (tame tarpe ir Lietuva) turi laikytis Europos konvencijos d÷l ūkin÷s paskirties gyvūnų apsaugos, ES tarybos direktyvų d÷l gyvulių apsaugos pervežant ir kitų. Tai padeda tinkamai rūpintis laikomais gyvuliais bei gauti iš jų maksimalų produktyvumą.
Karvių mas÷s. Kuo stambesn÷ karv÷, tuo daugiau ji gali su÷sti pašarų ir pagaminti pieno. Tačiau did÷jant karvių masei pieningumas did÷ja tik iki tam tikros ribos, kol yra išlaikomas karv÷s pieninis tipas. Pageidautina, kad per laktaciją karv÷ duotų pieno 8 – 10 kartų daugiau nei pati sveria (Jukna, 1998).
Pirmojo apsiveršiavimo amžius. Per anksti aps÷klintų telyčių pieningumas sumaž÷ja ne tik per pirmąją laktaciją, bet ir per tolesnes laktacijas. Jei telyčios apvaisinamos per v÷lai, pieningumas taip pat sumaž÷ja, be to, pabrangsta pirmaverš÷s išauginimas, dalis telyčių negali apsivaisinti, ir iš karv÷s per jos visą amžių gaunama mažiau pieno bei veršelių. Pieninių veislių telyčias rekomenduojama s÷klinti 15 – 17 m÷nesių amžiaus (Jukna, 1998).
Amžius (laktacija).Karvių pieningumas priklauso ir nuo jų amžiaus. Pirmaverš÷s ir antraverš÷s būna mažiau pieningos nei tolesnių laktacijų karv÷s, kadangi būna dar ne visai išsivystęs tešmuo. Pirmaveršių pieningumas sudaro 85 – 87,5 proc. trečios ir tolesnių laktacijų karvių pieningumo. Daugiausia pieno primelžiama iš 4 – 6 laktacijų karvių. Nuo pirmosios iki maksimaliosios laktacijos karvių pieningumas padid÷ja 40 – 50 proc. (Mickevičius, 1999). Laktacijos pradžioje karvių pieningumas did÷ja, o v÷liau pradeda maž÷ti ir maž÷ja iki užtrūkimo (Gurthrie, 1993).
Užtrūkimo laikas ir priežiūra užtrūkimo metu. Užtrūkimo laikas ir priežiūra užtrūkimo metu taip pat turi didel÷s reikšm÷s karvių pieningumui per būsimą laktaciją. Tiek per trumpas, tiek per ilgas užtrūkimo laikas mažina karvių pieningumą. D÷l šių priežasčių karvių pieningumas per būsimą laktaciją gali sumaž÷ti nuo 20 proc. iki 38 proc. (Jukna, 1998). Literatūros duomenimis, taisyklingai masažuojant užtrūkusių karvių ir veršingų telyčių tešmenis, visi ketvirčiai vystosi tolygiai, po veršiavimosi primelžiama 7 – 20 proc. daugiau pieno. Rekomenduojamas karvių užtrūkimo laikotarpis – 50 – 60 dienų.
Veršiavimosi sezonas. Yra manoma, kad gerai šeriamų ir tinkamai laikomų bei prižiūrimų karvių pieningumui apsiveršiavimo sezonas įtakos neturi. Tačiau daugelyje ūkių n÷ra sudarytų vienodų min÷tų sąlygų ištisus metus, tod÷l veršiavimosi sezonas turi reikšm÷s pieningumui. Kitų autorių nuomone, karvių produktyvumo lygį 15 proc. lemia amžius ir apsiveršiavimo sezonas. Karv÷s, apsiveršiavusios žiemą ir rudenį, yra pieningesn÷s nei apsiveršiavusios kitu metų laiku, nes jų laktacijos antroji pus÷ sutampa su ganiavos sezonu, ir pieningumas gali būti didesnis 10 – 20 proc. (Jukna, 1998).
Servis periodas. Veršingumo metu karvių pieningumas sumaž÷ja 15 – 20 proc. Kuo anksčiau po apsiveršiavimo karv÷ apvaisinama, tuo yra trumpesn÷ jos laktacija ir tuo mažiau pieno iš jos primelžiama. Tod÷l reikia stengtis, kad karv÷ apsivaisintų 80 – 90 dienų po apsiveršiavimo.
Melžimo dažnumas. Pieningumas būna didesnis karves melžiant tris kartus per dieną, nei melžiant du kartus per dieną. Karves melžiant tris kartus per dieną ir esant geram apšvietimui, karvių pieningumas gali padid÷ti iki 15 – 20 proc. (Stevenson, 1998). Kitų autorių nuomone, karves su gerai išsivysčiusiais tešmenimis, duodančias per parą po 10 – 15 kg ir daugiau pieno, užtenka melžti du kartus. Tokios karv÷s duoda ne mažiau pieno nei melžiant tris kartus. Karvių reakcija į melžimų skaičių priklauso nuo individualių savybių. Kad būtų mažesn÷s pieno gamybos darbo sąnaudos, daugelyje šalių karv÷s melžiamos du kartus per parą (Jukna, 1998).
Karvių sveikatos būkl÷. Daug pieno galima gauti tik iš sveikų karvių, kadangi karvių produktyvumo lygį 25 proc. lemia karvių sveikata. Esant net mažiausioms karvių ligoms, pavyzdžiui, kojų, tešmens ir kitoms, karv÷s nepasieks produktyvumo maksimumo. D÷l tuberkulioz÷s karvių pieningumas gali sumaž÷ti 20 – 35 proc., brucelioz÷s – 40 – 60 proc. Rujos metu karvių pieningumas gali sumaž÷ti nuo 10 proc. iki 20 proc. Mocionas karvių pieno primilžius gali padidinti iki 10 proc. (Jukna, 1998).
Melžimo įranga ir jos tinkamas naudojimas. Karvių pieningumui tai pat didelę įtaka turi melžimo įranga. Vakuumo lygis, kurio parametrai 38 – 42 kPa, yra žemos pieno linijos sistemoje, 44 – 48 kPa aukštos pieno linijos sistemoje, paprastai užtikrina norimą vakuumo lygį 38,0 – 42,0 kPa kolektoriuje esant maksimaliam pieno tek÷jimo srautui. Vakuumo svyravimai, matuojant ties ištek÷jimu iš kolektoriaus, esant maksimaliam pieno tek÷jimo srautui netur÷tų viršyti 2 kPa. Jei kolektoriaus oro siurbimo anga užsikišusi tai sumaž÷ja vakuumas kolektoriuje, padid÷ja vakuumo svyravimai, padid÷ja kolektoriaus perpildymai, ilgesn÷ vienos karv÷s melžimo trukm÷. Įleidus pernelyg daug oro per angas: sumaž÷ja vakuumas kolektoriuje, padid÷ja vakuumo svyravimai, pienas putoja ir d÷l to gali įvykti lipoliz÷, sumaž÷ja melžimo trukm÷ (Delson et al., 2011).
Taip pat labai svarbu ir pulsacijos charakteristika. Did÷jantis pulsacijos santykis – nuo 50:50 iki 60:40 arba 70:30 didina melžimo greitį. Populiariausias santykis – 60:40. Kai santykis 70:30, galima melžti karves greitai ir patogiai, jei naudojamos siauresn÷s angos spenin÷s gumos, o melžimo sistema yra puikios būkl÷s. Dažniausiai naudojamas pulsacijos dažinis – 60 ciklų per minutę.
Būtinas tinkamas kolektoriaus svoris ir paskirstymas. Did÷jant kolektoriaus svoriui maž÷ja likutinio pieno, bet gali padid÷ti ir spenių pažeidimų bei melžikių nuslydimų nuo spenių. Idealus variantas, jei pagrindinis kolektoriaus svoris tolygiai paskirsto ant visų keturių spenių, kartu padid÷ja pieningumas (Delson et al., 2011).
Svarbu tinkama melžimo aparato pad÷tis ir palaikymas. Kai kolektorius melžimo metu yra netinkamoje pad÷tyje atskirti tešmens ketvirčiai melžiami ne vienodai, tod÷l spenių pažeidimai dažnesni. Pieno primilžis padid÷ja palaikant pieno žarna tinkamoje pad÷tyje (Delson et al., 2011). Viena iš pagrindinių savybių, kuri daro didelę įtaka melžimo savyb÷ms yra spenin÷s gumos tipas ir būkl÷. Spenių perkrova ir edema būna mažesn÷ melžiant su siauresn÷mis spenin÷mis gumomis, turinčiomis minkštas galvutes.
Melžimo trukm÷ gali sutrump÷ti ir spenių galų būkl÷ pager÷ti didinant pieno srauto ribą ir sumažinus v÷lavimo laiką iki melžiklio nu÷mimo. Remiantis literatūros duomenimis manoma, kad padidinus pieno srautą nuo 0,2 kg iki 0,4 kg per minutę, melžimo trukm÷ sutrump÷ja apie 30 sek., pager÷ja spenių būkl÷, tačiau primelžtas pieno kiekis ir pieno sud÷tis nekinta.
3.2.2. Įvairių veiksnių įtaka žaliavinio pieno sud÷čiai ir kokybei
Amžius (laktacija). Pieno riebumas paprastai did÷ja iki 6 laktacijos, t.y. iki aštuonerių metų amžiaus. Paskui pieno riebumas kasmet po truputį maž÷ja, nes karv÷ pradeda senti, sul÷t÷ja
pieno riebalų sintez÷. Taigi vidutinio amžiaus karv÷s (šešių laktacijų) duoda geriausios chemin÷s sud÷ties ir technologinių savybių pieną. Be to, toks pienas turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, lyginant su jaunesnių (dviejų laktacijų) ir senų galvijų (dešimties laktacijų) pienu. Sulig galvijo amžiumi maž÷ja lakiųjų riebiųjų rūgščių, bet daug÷ja nesočiųjų riebių j rūgščių, taip pat did÷ja jodo (Hiublio) skaičius. Be to, po ketvirtos-šeštos laktacijos dažniausia maž÷ja kazeino, laktoz÷s, sumaž÷ja bendrasis rūgštingumas, truput÷lį pablog÷ja technologin÷s savyb÷s, padid÷ja somatinių ląstelių skaičius (Dukšas, 1994; Japertas, 1999).
Laktacijos periodas. Šio periodo metu kinta gyvulio fiziologin÷ būkl÷, kartu – pieno sud÷tis ir savyb÷s. Karvių laktacijos trukm÷ yra 305 dienos. Pieno sud÷ties ir jo savybių kitimo atžvilgiu laktacijos periodą galima suskirstyti į tris tarpsnius: a) krekenų išsiskyrimo (7 d. po apsiveršiavimo), b) normalaus pieno išsiskyrimo (275 – 285 d.), c) užtrunkančios karv÷s pieno išsiskyrimo (7 d. prieš užtrūkimą).
Kiek didesnis somatinių ląstelių skaičius sveikų karvių piene yra tuoj po apsiveršiavimo, bet maž÷ja, maž÷jant krekenų kiekiui 4-5 parą po apsiveršiavimo somatinių ląstelių būna mažiau negu 200 tūkst./ml. Antrą savaitę sveikų karvių piene somatinių ląstelių būna mažiau negu 100 tūkst./ml. Sumaž÷jus karv÷s produktyvumui iki 4 kilogramų per parą, somatinių ląstelių skaičius šiek tiek padid÷ja. Slaptu mastitu sergančių karvių somatinių ląstelių skaičius krekenose maž÷ja l÷čiau negu sveikų karvių, o per laktaciją somatinių ląstelių skaičius sparčiai did÷ja (Aniulis, 2001).
Ruja ir servis periodas. Rujos metu padid÷ja pieno riebumas. Gali padid÷ti somatinių ląstelių skaičius. Pakinta pieno organoleptin÷s savyb÷s (pienas pasidaro karstel÷jęs). Be to, rujos
įtaka pieno sud÷čiai priklauso ir nuo galvijų individualių savybių. Optimali servis periodo trukm÷ 60 – 65 d. Jei šis periodas yra trumpesnis, tolesnių laktacijų pienas būna mažesnio riebumo.
Sveikatos būkl÷. Geros kokyb÷s pieną duoda tik sveikos karv÷s. Sutrikus organizmo fiziologin÷ms funkcijoms, sutrinka ir pieno sekrecija: sumaž÷ja pieno, pakinta jo sud÷tis ir savyb÷s. Sergančių karvių piene dažniausiai sumaž÷ja kazeino, riebalų ir laktoz÷s, d÷l to pablog÷ja pieno maistin÷, biologin÷ energetin÷ vert÷ bei technologin÷s savyb÷s. Svarbus uždegiminių procesų karvių organizme arba pieno liaukoje rodiklis yra somatinių ląstelių kiekis.
Sergančių karvių pieno, taip pat iš jo pagamintų produktų organoleptinių savybių pakitimų laipsnis, jų chemin÷ sud÷tis ir fizikin÷s savyb÷s labai priklauso nuo ligos eigos ir formos. Mastitu sergančių karvių piene ne tik gerokai padaug÷jus somatinių ląstelių, bet ir daugiau ar mažiau padid÷ja fermentų (katalaz÷s, šarmin÷s fosfataz÷s, peroksidaz÷s, lipaz÷s, amilaz÷s, proteaz÷s) aktyvumas. Tokio pieno rūgštingumas gali būti 5 – 13 ºT. Mastitu dažniausiai serga pirmaverš÷s (17 proc.) negu vyresnio amžiaus karv÷s (12 proc.). Pirmąjį laktacijos m÷nesį pirmaverš÷s karv÷s mastitu serga penkis kartus dažniau negu vyresn÷s. Pirmuosius tris laktacijos m÷nesius mastitu serga apie 60 proc. pirmaveršių (Japertas, 1998; Japertas, 1999).
Tešmens sanitarinio apdorojimo kokyb÷. Daug d÷mesio reikia skirti tešmens priežiūrai prieš melžimą ir po melžimo. Mikroorganizmai patenka į pieną nuo blogai nuvalyto (nuplauto) tešmens, nešvarios karv÷s odos, melž÷jų rankų ir kt. Tod÷l melžiant būtina laikytis sanitarinių – higieninių reikalavimų (Skimundris, 1997).
3.3. Karvių tešmens paruošimo svarba melžimui
Tešmens paruošimas - svarbiausia melžimo operacija. Gerai paruošta melžimui karv÷ duoda 5-10 proc. daugiau bei geresn÷s sud÷ties pieno, kadangi kiekviena jų turi tam tikrų vidinių pienui gaminti rezervų. Juos reikia panaudoti. Tai reali galimyb÷ padidinti ūkio rentabilumą. Gerai paruoštas melžimui karves lengviau melžti. Geriau išmelžtas tešmuo yra atsparesnis tešmens susirgimams (Boettcher et al., 1998).
Gausesnį ir greitesnį pieno atidavimą lemia geras tešmens paruošimas melžimui. Net ir pačioms produktyviausioms karv÷ms reikia tešmens stimuliacijos. Intensyvus masažas ir dirginimas, liečiant pirmiausia spenių galiukus, kuriuose gausu receptorių, “užveda vidinį laikrodį” - apie minutę trunkantį apytakos ciklą:
• dirgiklių perdavimas iš spenių į smegenis, • oksitocino išskyrimas į kraujotaką,
• pieno atleidimas.
Hormono oksitocino d÷ka pienas iš gausyb÷s tešmens alveolių išstumiamas į pieno kanal÷lius ir tešmens pieno cisternas. Pieno atleidimo metu tešmuo vizualiai sukiet÷ja ir papiln÷ja, speniai
sustand÷ja. Šiuo momentu karv÷ yra pasiruošusi atleisti pieną. Tuomet nedelsiant reikia prad÷ti melžti. Intensyvus spenių masažas paspartina kraujo cirkuliaciją bei sukelia spenių audinių atsipalaidavimą (kaip ir greitą pieno atleidimą) (Bruckmaier et.al., 1996; Bruckmaier et al., 2001).
Kartais melž÷jos d÷l laiko stokos melžia be tešmens paruošimo arba jį ruošia per trumpai. Dedant melžtuvą ant neparuoštų melžimui, suglebusių spenių, jie yra įsiurbiami per giliai. Melžiklių guma užspaudžia venų žiedą tarp tešmens ir spenių cisternos, o pasekm÷ - prastas pieno tek÷jimas ir ilgai trunkantis melžimas apkrauna ir vargina spenių audinį. Tai labai kenkia tešmeniui bei patiriami pieno nuostoliai.
Suglebę po melžimo speniai yra giliai įsiurbiami į melžiklius. Spenio viršūn÷je susikaupia kraujas ir limfa. Jautrios spenio gleivin÷s sienel÷s trinasi viena į kitą. Padid÷ja spenio audinių apkrovimas. Tai sukelia tešmens susirgimus, patiriami pieno nuostoliai, sutrump÷ja karv÷s produktyvusis amžius, sumaž÷ja gyvulio prekin÷ vert÷ (Vitkauskas, 2002).
3.3.1. Karvių melžimas ir melžimo higiena
Mechanizuotai melžti geriausiai tinka tokias karves, kurių tešmenys atitinka tešmuo morfologinius ir fiziologinius reikalavimus. Tešmuo yra vonios, puodo arba apvalios formos, nenukaręs, gerai prisitvirtinęs prie pilvo sienos. Tešmens dugnas lygus, beveik horizontalus, jo atstumas nuo grindų ne mažesnis kaip 45 cm ir ne didesnis kaip 65 cm, spenių ilgis 5 - 6 cm. Atstumas tarp priekinių spenių 6 – 20 cm, tarp užpakalinių ir tarp priekinių ir užpakalinių 6 – 14 cm. Tešmens ketvirčių išmelžimo laiko skirtumas negali viršyti vienos minut÷s. Laikas nustatomas melžimo metu, pieno srovę stebint per permatomas melžiklių spenines gumas, melžikliuose esančius steb÷jimo stiklelius arba per permatomą kolektoriaus pieno kameros korpusą (Seeman, 1997).
Geriausia karves melžti nustatytu laiku, ta pačia eil÷s tvarka. Melžti galima įvairiu paros metu, išskyrus laiką nuo 24 iki 4 val. Melžiamos anksti ryte karv÷s l÷tai atleidžia pieną ir tešmenyje jo lieka daugiau. Melžiant du kartus per parą, intervalas tarp melžimų gali būti 10 – 14 val., o melžiant tris kartus – siūlomas ilgiausias 10 val. tarpas tarp vakarinio ir rytinio melžimo melžiant du kartus per parą, geriausiai vienodais laiko tarpais kas 12 valandų. Pirmiausia melžiamos šviežiapien÷s pirmaverš÷s karv÷s, tada – visos kitos šviežiapien÷s, toliau – eil÷s tvarka į laktacijos pabaigą. Gydomos ir sergančios karv÷s melžiamos paskutin÷s (Svennersten et al., 2000).
Melžiant stov÷jimo vietose karv÷s prieš 1,5 – 2 valandas. pašeriamos, pašalinamas m÷šlas, pakreikiama ir pusvalandį prieš melžimą išv÷dinamos patalpos. Jei melžiama melžimo aikštel÷se, tai į jas karv÷s varomos grup÷mis, laikantis eiliškumo. Geriausia, kai prieš melžimą melžimo aikštel÷je karv÷s laikomos ne ilgiau kaip 20 min. Prieš melžimą patikrinamas vakuumo dydis,
melžikliai, pulsatorių pulsų skaičius. Šaltu metų laiku melžikliai pašildomi šiltame vandenyje. Pirmosios pieno čiurkšl÷s gali būti numelžiamos prieš ruošiant arba baigiant ruošti tešmenį. Jei tešmuo švarus, numelžiama prieš plaunant, jei nešvarus – tik nuplovus ir sausai nušluosčius tešmenį ir spenius. Numelžiant pirmąsias čiurkšles prieš valant spenius ir tešmenį, iš karto pastebima, ar ketvirtis serga klinikiniu mastitu. Labai gerai kada kiekvienos karv÷s tešmuo plaunamas ir sausai nušluostomas atskira servet÷le. Negalima vieno melžimo metu ta pačia servet÷le apiplauti ir apšluostyti tešmenų visoms karv÷ms. Iš kiekvienos spenio kumštiniu būdu numelžiamos 2-3 pirmosios pieno čiurkšl÷s į specialų puodelį. Ant tamsaus puodelio intarpo atidžiai stebima pieno spalva ir konsistencija. Negalima pieno išmelžti ant delno, grindų, žol÷s ar kitur (Weiss et al., 2004).
Tešmuo ir speniai nušluostomi individualiai kiekvienos karv÷s šluoste arba vienkartine popierine servet÷le, o išsitepęs m÷šlu plaunamas vandeniu ir sausai nušluostomas. Kad tešmuo mažiau užsiterštų ir būtų lengviau jį paruošti melžimui 3 – 4 kartus per metus galima nuo jo nukirpti plaukus. Pirmųjų čiurkšlių numelžimas ir tešmens bei spenių valymas turi trukti 30–60 sekundžių. Šviežiapien÷s karv÷s pieną atleidžia per 30 sek. nuo tešmens ruošimo pradžios, tai yra, kai prisiliečiame prieš tešmens, tod÷l gerai nusausintomis šluost÷mis dažnai pakanka nuvalyti tik tešmens dugną ir spenius. Antroje laktacijos pus÷je, sul÷t÷jus pieno gamybai ir esant mažesniam spaudimui tešmenyje, pienas atleidžiamas silpniau, tod÷l prieš melžiant rekomenduojama valyti ne tik tešmens dugną, spenius, bet ir visą tešmenį. Taip sudirginama daugiau nervų ir pienas greičiau atleidžiamas (Bruckmaier, 2001).
Automatin÷s melžimo sistemos (robotai) yra naujausia melžimo pažanga. Jų pranašumas yra tas, kad karv÷s gali būti melžiamos be tiesioginio žmogaus dalyvavimo melžimo metu. Kai kuriuose automatin÷se melžimo sistemose speniai yra valomi ir ruošiami po vieną, taip pat ir melžikliai maunami individualiai. Iki šiol nebuvo pasteb÷ta jokių neigiamų poveikių, susijusių su stimuliacija, naudojant automatines melžimo sistemas. Buvo pasteb÷ta, kad spenių valymo įrenginiai yra tinkami išankstinei stimuliacijai, kadangi oksitocinas išsiskiria tinkamais kiekiais, nepriklausomai nuo stimuliuojamų spenių skaičiaus. Taip pat nustatyta, kad nuoseklus v÷lavimas užmauti ir nuimti melžiklius sukelia neigiamų pasekmių pieno išskyrimui (Dzidic et al., 2004).
3.4. Karvių melžimo savybių vertinimas
Pastaruoju metu, pl÷tojant galvijų veislininkystę, didesnis d÷mesys kreipiamas į antrinius galvijų selekcijos požymius. Moderniuose pieno ūkiuose pritaikomų naudingų požymių reikšm÷ did÷ja, tod÷l į daugelį selekcijos programų įtraukiami su melžimo savyb÷mis susiję galvijų požymiai (Japertien÷, 2007).
Pieninių galvijų populiacijose vykdoma selekcija gerinant karvių tešmens sveikatingumą. Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną (Boettcher et al., 1998), tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikatingumo požiūriu (Gary, 1997; Mein, 1998; Gäde et al., 2005). Gausesn÷ pieno tek÷jimo srov÷ sąlygoja trumpesnę melžimo trukmę ir didesnį pieno kiekį (Tancin et al., 2003).
Paprastai karv÷s melžiamos 3 – 4 min.,Tačiau melžimo trukm÷ ir pieno atidavimo greitis priklauso nuo primilžio, nuo individualių karv÷s savybių, nuo tešmens paruošimo melžimui bei melžtuvų konstrukcijos ir jų techninių būkl÷s. Zwald ir ir grup÷ mokslininkų (2005) tirtų karvių melžimo trukm÷ vidutiniškai buvo 4,5 min.
Vokietijos mokslininkų Gäde ir kitų tyr÷jų duomenimis, vidutin÷ Holšteino veisl÷s karvių melžimo trukm÷ buvo 5,7 min., didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ - 3,8 kg /min., pieno atleidimo greitis - 2,5 kg/min. (Gäde at al., 2005). M. Tilki, ir kitų mokslininkų duomenimis, švicų veisl÷s karvių vidutin÷ melžimo trukm÷ buvo 6,44 min. ir melžimo greitis - 1,34 kg/min (Tilki et al., 2005). Mijić ir kolegos (2003) nustat÷, kad 67 % Holšteinų fryzų veisl÷s karvių bendras pieno tek÷jimas svyruoja nuo 1,61 iki 3,60 kg/min., tuo tarpu 72,2 proc. simentalių veisl÷s karvių bendras pieno tek÷jimas 2,40 kg/min.
V. Tancin ir kitų mokslininkų tirtų karvių vidutinis pieno atleidimo greitis buvo 2,1 kg/min., o didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ – 3,9 kg/min. Gausesn÷ pieno tek÷jimo srov÷ sąlygoja trumpesnę melžimo trukmę ir didesnį pieno kiekį (Tancin et al., 2003).
Tarpusavio ryšį tarp tešmens morfologinių savybių ir tešmens sveikatingumo tyrin÷jo daugelis mokslininkų (Umzay et al., 2003). Karvių melžimo greitis ir melžimo trukm÷ yra svarbūs ekonominiai rodikliai, taip pat susiję su gyvulio produktyvumu ir sveikatingumu.
H. Larroque ir kitų mokslininkų (2005) tyrimų duomenys parod÷, kad melžimo greitis „neigiamai koreliuoja“ su somatinių ląstelių skaičiumi piene.
Paprastai, melžimo savyb÷s vertinamos kai melžimo greitis, arba registruojama kaip l÷tas, vidutinis ar greitas melžimas, apibudinamas kaip laikas sekund÷mis nuo melžiklių užmovimo ant spenių iki jų nu÷mimo (Bagnato et al., 2003) arba laikas reikalingas pamelžti karvę (Bowman et al, 1996; Povinelli et al., 2003).
Melžimo greičio did÷jimas susijęs su maž÷jančiu darbo laiku, kuris žymiai sumažina melžimo kainą, elektros energijos ir melžimo įrangos naudojimą (Ilahi et al., 2004). Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną (Boettcher et al., 1998; Querengäser et al., 1999; Querengäser et al., 2002), tačiau per greitas melžimas nepageidaujamas tešmens sveikumo požiūriu (Göft et al., 1994; Mein, 1998; Gäde et al., 2005).
Įvairiose šalyse melžimo greitis vertinamas skirtingai. (Status et al., 2005). Vienose šalyse naudojama nuo 1 iki 3 balų (1 – l÷tai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai), kitose nuo 1 iki 8 arba nuo 1 iki 9 balų vertinimo sistema, tačiau populiariausia nuo 1 iki 5 balų (1 – labai l÷tai, 2 – l÷tai, 3 – vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) vertinimo sistema. Daugumos mokslininkų nuomone, pageidautinas melžimo lengvumas tur÷tų atitikti 3 – 4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t. y. tur÷tų būti vidutinis arba greitas.
Kiekviena karv÷ yra vertinama (labai l÷tai, l÷tai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių (Rensing et al., 2005; Zwald et al., 2005; Wiggans et al., 2006; Wiggans et al., 2007).
Puikios melžimo savyb÷s yra tokios, kai pienas teka tokiu greičiu, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karv÷s spenio, pieno tek÷jimas sparčiai did÷ja tol, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Stipriausia pieno tek÷jimo srov÷ yra nepastovi ir priklauso nuo didelio pieno kiekio, kuris primelžiamas per melžimą. Melžimo pabaigoje, po to, kai didžiausio pieno tek÷jimo etapas pasibaigia, pieno t÷km÷ tur÷tų staiga nukristi ir labai sumaž÷ti. Jeigu melžimo įranga veikia tinkamai, melžikliai bus greitai nuimami (Reid et al., 2001; Hogeveen et al., 2003; Japertiene, 2007).
Aukštą koreliacijos koeficientą tarp melžimo savybių nustat÷ ir kiti mokslininkai. Šių mokslininkų duomenimis, tarp pieno atleidimo greičio ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s nustatyta didel÷ teigiama koreliacija (r= 0,98) tarp melžimo greičio ir melžimo trukm÷s – ženkli neigiama koreliacija (r = -0,89), tarp didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s ir melžimo trukm÷s – ženkli neigiama koreliacija (r = - 0,86) (Gäde et al., 2005).
Priklausomai nuo to, kaip sureguliuota melžimo įranga, l÷to tek÷jimo periodas gali būti pernelyg ilgas, ir karvių spenius veiks palyginti didelis vakuumas. D÷l ilgesnio vakuumo poveikio gali būti pažeisti spenių kanalai (hiperkeratoz÷) ir oda. Sureguliavus melžiklių nu÷mimo įtaisus, paprastai sutrump÷ja l÷to tek÷jimo ir aukšto vakuumo faz÷ melžimo pabaigoje. Kad spenių pagrindas ir jų galiukų būkl÷ pager÷tų, ypač svarbu melžiklius nuimti laiku ir greitai (Japertien÷, 2007).
Prieš uždedant melžiklius ant gerų melžimo savybių karv÷s tešmens, turi išsiskirti pakankamai oksitocino. Tačiau, kad darbas melžykloje būtų gerai organizuotas, paprastai siekiama tik vieno tikslo – pamelžti kuo daugiau karvių. Kai melžiama daug karvių, nelieka laiko jas gerai paruošti melžimui, tod÷l ir oksitocino pasigamina per mažai (Japertien÷, 2007).
3.4.1. Melžimo savybių vertinimas naudojant „Lactocorder®“ aparatą
Lactocorder® prietaiso (3 pav.) panaudojimas gali kiekvienam pieno ūkiui pad÷ti padidinti pieno gamybą ir kokybę. Juo matuojamas pieno tek÷jimo greitis, pieno kiekis, melžimo trukm÷, elektrinis pieno laidumas ir daugelis kitų parametrų (Wallace et al., 2003; Maroney et al., 2004).
3 Pav. Lactocorder® prietaisas melžimo savyb÷ms vertinti
Lactocorder® prietaisas parodo pieno tek÷ jimo kreives. Pieno tek÷jimas susideda iš trijų pagrindinių fazių:
I faz÷ – trumpas periodas, kurio metu greitai did÷ja pieno tek÷jimas; II faz÷ – stabilumo periodas, kurio metu pienas teka vienodu greičiu; III faz÷ – pieno tek÷jimo maž÷jimo periodas.
Gera pieno tekejimo kreive yra, kai kreives forma be nutrūkimų. Didžiausias pieno tek÷jimas n÷ra nei per aukštas nei per žemas, ir santykinai greitas pieno srov÷s mažejimas. N÷ra permelžimo d÷l darbo eigos ir trumpas melžimo periodas (Worstorff et al., 2000).
Stebint pieno tek÷jimo kreives, gauname naudingos informacijos gerinant melžimo efektyvumą, tešmens sveikatingumą, karvių fiziologinių poreikių pritaikymą automatizuotam melžimui ir melžimo procesui (Sandrucci et al., 2007). Pries įdiegiant Lactocorder® prietaisą į Vokietijos pieno produkcijos kontroles sistemą buvo atlikta laibai daug tyrimų. 1997 m. Tarptautinis gyvulių kontrol÷s komitetas (ICAR) suteik÷ leidimą naudoti šį prietaisą produktyvumo kontrolei. Po metų Bavarijoje Lactocorder® prad÷tas naudoti tokiems tikslams (Dodenhoff, 2004):
• naudojant vertingą kontroles procesą sumažinti darbuotojų ir m÷ginių pa÷mimo išlaidas; • kaupti ir apdoroti gautą informaciją apie darbą ir melžimo įrangą;
• gauti melžimo savybių kreives be papildomų išlaidų; • automatiškai perduodami gauti produkcijos duomenys.
1999 m. liepos menesį Lactocorder® jau buvo įdiegtas visuose 15 Bavarijos pieno gamintojo asociacijos rajonuose, o 2000 m. sausio m÷nesį jau buvo kontroliuojama apie 60 proc. pieno ūkių. 2003 metais Lactocorder® naudojo 74,9 proc. pieno ūkių. Nuo 2002 m. lapkričio m÷n. Bavarijoje kartu su somatinių ląstelių skaičiumi karvių piene buvo įtrauktas melžimo savybių rodiklis - vidutin÷ pieno tek÷jimo srov÷. Tai garantuoja, kad visiems gyvuliams bus nustatomas genetinis indeksas pagal somatinių ląstelių skaičių piene bei melžimo savybes, ir tai supaprastiną pasaulin÷s karvių veislin÷s vert÷s skaičiavimą (Dodenhoff, 2004).
3.4.2. Melžimo savybių ryšys su karvių somatinių ląstelių skaičiumi piene
Somatin÷s ląstel÷s (graik. “Soma” – kūnas) – tai bet kokios žinduolių organizmo ląstel÷s, išskyrus spermatozoidus, oocitus ir nediferencijuotas kamienines ląstel÷s. Tai reiškia, kad, žinduolių vidiniai organai, kaulai, kraujas ar jungiamasis audinys yra sudaryti iš somatinių ląstelių. Somatin÷s ląstel÷s aptinkamos karvių piene.
Somatinių ląstelių skaičius priklauso nuo sveikatos būkl÷s, laktacijos periodo, gyvulio amžiaus, veisl÷s, metų laiko, š÷rimo, laikymo sąlygų.
Pagal literatūros duomenis somatinių ląstelių skaičiui piene didelę įtaką turi karv÷s amžius ir laktacijos stadijos. Išvystytos pienininkyst÷s šalyse, norint gauti geros kokyb÷s pieną, ypatingas d÷mesys skiriamas karvių amžiui. D÷l intensyvios gyvulių eksploatacijos ir didelio pieno produktyvumo vyresn÷s karv÷s kečiamos jaunomis (Jukna, 1994).
Somatin÷s ląstel÷s yra vienas iš rodiklių, pagal kurį nustatoma pieno kokyb÷. Padaug÷jus piene somatinių ląstelių, pablog÷ja technologin÷s pieno savyb÷s: susilpn÷ja rūgimas, pieno rūgšties ir šliužo fermento veikimas, pienas būna ne toks termostabilus (Gudonis, 2007).
Pagal somatinių ląstelių skaičių piene galima diagnozuoti mastitą, dažniausiai pasitaikantį ir daugiausia išlaidų reikalaujantį melžiamų karvių susirgimą. Genetin÷ koreliacija tarp somatinių ląstelių skaičiaus ir mastito yra labai aukšta, tod÷l vienas požymis leidžia nustatyti kitą požymį. Finansiniai nuostoliai d÷l didelio somatinių ląstelių skaičiaus, kuris daro įtaką pieno produkcijos sumaž÷jimui ir pieno kokyb÷s suprast÷jimui, yra pagrindin÷ priežastis skatinanti veterinarijos gydytojus ir veislininkyst÷s specialistus kontroliuoti ir analizuoti šį rodiklį, o taip pat ištirti ir kontroliuoti veiksnius, įtakojančius somatinių ląstelių skaičių karvių piene (Staniškien÷, 2007).
Somatinių ląstelių kiekio piene rodiklis yra vienas iš svarbiausių pastaruoju metu naudojamų daugelio veislių selekcin÷se programose (Staniškien÷, 2007).
V÷liau įvairiais tyrimais buvo įrodyta somatinių ląstelių svarba gyvulio sveikatai, pieno kokybei bei jo perdirbamosioms savyb÷ms. Jei šių ląstelių yra per daug, pakinta pieno chemin÷ sud÷tis – sumaž÷ja kazeino, laktoz÷s, kalcio, magnio ir fosforo, d÷l to pieną sunkiau perdirbti, o pieno produktai yra blogesn÷s kokyb÷s (Staniškien÷, 2007).
Jaunų gyvulių piene somatinių ląstelių yra ženkliai mažiau negu vyresnių. Tai aiškinama su amžiumi maž÷jančiu atsparumu mastitams (Jukna, 1994).
Didelę įtaką karvių sergamumui tešmens uždegimu turi š÷rimas. Somatinių ląstelių skaičius piene gali padid÷ti d÷l virškinamojo trakto sutrikimų, atsiradusių d÷l prastos kokyb÷s pašarų ar blogai subalansuotų racionų (Stankūnien÷, 2008).
Somatinių ląstelių kiekis piene padid÷ja, kai tešmens paruošimui nenaudojamos individualios pašluost÷s, nekontroliuojamos pirmosios pieno čiurkšl÷s, po melžimo nedezinfekuojami speniai, sergančios karv÷s neatskirtos nuo sveikų, sergančios tešmens uždegimu karv÷s melžiamos iš eil÷s, neišbrokuojamos l÷tiniu tešmens uždegimu sergančios karv÷s, neatliekami tešmens uždegimu sergančių karvių pieno bandinių bakteriologiniai tyrimai (Japertas, 2002).
Melžimo savybių (melžimo trukm÷, melžimo greitis, didžiausia pieno tek÷jimo srov÷) rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija, atspindinti melžimo eigą. Did÷jant melžimo greičiui, maž÷ja melžimo trukm÷. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu (Japertien÷ ir kt., 2007).
Ryšį tarp melžimo savybių ir somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene nustat÷ daugelis mokslininkų (Boettcher et al., 1998; Haile-Mariam et al., 2004), tačiau, priklausomai nuo populiacijos genetinių savybių bei selekcijos intensyvumo, šių požymių koreliacijos koeficientai skiriasi.
Mokslininkų E. Carlen ir kt. (2004) bei J. Ikonen ir kt. (2004) tyrimų duomenimis, somatinių ląstelių skaičius ir pieno kiekis koreliuoja neigiamai. Somatinių ląstelių kiekio svyravimas piene rodo kintančias karvių imunines savybes (Nosi et al., 2004), tod÷l pastaruoju metu šis rodiklis tyrin÷jamas ir analizuojamas pagal galvijų veislių selekcijos programas (Boettcher et al., 1998).
Tešmens sveikatingumo požymiai yra įtraukti į tarptautinį genetinį įvertinimą. Daugelis šių šalių tokių kaip Austrija, Kanada, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Italija, Japonija, Olandija, Norvegija, Švedija, JAV ir kitos, į tešmens sveikumo arba technologiškumo požymių genetinį įvertinimą yra įtraukusios ir melžimo rodiklį – melžimo greitį. (Interbull, 2004; Interbull, 2005; Interbull, 2007).
4. DARBO METODIKA
4.1. Tyrimo vieta ir laikas
Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 2010 – 2012 metais Lietuvos sveikatos universitete veterinarijos akademijoje Gyvulininkyst÷s katedroje, bei „X“ žem÷s ūkio bendrov÷je.
Tyrimų metu buvo ištirtos 104 Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s ir 49 Holšteinų veisl÷s karv÷s.
„X“ žem÷s ūkio bendrov÷je, karv÷s laikomos palaidos. Melžimas organizuojamas eglut÷s tipo automatizuotoj melžimo aikštel÷je.
Tyrimo metu buvo analizuojamos melžimosi savyb÷s, produktyvumas, pieno sud÷ties rodikliai. Buvo atliktas skirtingų veisl÷s karvių Lietuvos juodmargių ir Holšteinų melžimo savybių, produktyvumo ir pieno sud÷ties rodiklių palyginimas. Duomenys buvo grupuojami pagal: pieno kiekį, vidutinį pieno srautą, pieno srauto piką, laktacijų skaičių.
„X“ žem÷s ūkio bendrov÷je melžimosi savybių rodikliai buvo matuojami DeLaval firmos elektroniniais pieno matuokliais, kurie yra įdiegti karvių melžimo aikštel÷se. Gaunami duomenys apdorojami DeLaval „ALPRO™ Windows” bandos valdymo programa. Naudoti duomenys - pieno kiekio kg, vidutinio pieno srauto, kg/min., pieno srauto piko, kg/min., melžimo trukm÷ min., laktacijų skaičius.
Pieno baltymų kiekis proc., pieno riebalų kiekis proc. ir somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml.) buvo gauti kontrolinio melžimo metu iš VĮ „Pieno tyrimai“. Somatinių ląstelių skaičius (SLS) buvo nustatytas tiesioginiu - fluorooptoelektroniniu metodu, dalelių skaitikliu „Fossomatic“ („Foos Electric“, Hillerad, Danija). Metodas pagrįstas fluorescuojančio komplekso susidarymu, sąveikaujant fluorescenciniams dažams su somatinių ląstelių branduolių DNR. Riebalų, baltymų, kiekio tyrimas atliekamas infraraudonosios spinduliuot÷s vidurin÷s srities matuokliu „LactoScopeFTIR“.
Statistinis duomenų apdorojimas atliktas naudojant Microsoft Office 2010 programinį paketą, Microsoft Excel skaičiuoklę. Skaičiuokl÷s pagalba buvo atlikta išsami duomenų analiz÷, kurios metu kiekvienam vertinamam požymiui (melžimo savyb÷s, produktyvumas ir somatinių ląstelių skaičius) buvo paskaičiuoti skaičiaus aritmetiniai vidurkiai, jų paklaidos bei patikimumas. Duomenys statistiškai patikimi kai p < 0,05.
5. TYRIMO REZULTATAI
Tiriamajame ūkyje buvo analizuojama Lietuvos juodmargių veisl÷s ir Holšteinų veisl÷s karvių melžimo savyb÷s, produktyvumas, pieno sud÷ties rodikliai. Tirtų karvių skaičius bei melžimo savybių, produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodikliai pateikti 1 lentel÷je.
1 lentel÷. Karvių melžimo savybių, produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene vidutiniai rodikliai
n 153
Primilžis, kg 13,88 ±0,04
Pieno srauto pikas, kg/min 3,21 ±0,1
Vidutinis pieno srautas, kg/min 1,96±0,1
Melžimo trukm÷, min 7,18±0,11
Riebalų kiekis, proc. 4,22 ±0,1
Baltymų kiekis, proc. 3,48±0,1
Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ ml. 281,98 ±4,83
Atlikus tyrimą matome (1 lentel÷), jog tirta buvo 153 karv÷s iš kurių vidutiniškai primelžta 13,88 kg pieno. Vidutinis pieno riebumas buvo nustatytas 4,22 proc., baltymingumas 3,48 proc. Vidutin÷ tirtų karvių melžimo trukm÷ 7,18 min., pieno srautas 1,96 kg/min., vidutinis pieno srauto pikas 3,21 kg/min.
Taip pat tyrimams atrinktos karv÷s buvo sugrupuotos pagal veisles ir išanalizuoti jų vidutiniai melžimo savybių, produktyvumo ir pieno sud÷ties rodikliai. Min÷ti Lietuvos juodmargių ir Holšteinų veislių karvių rodikliai pateikiami 2 lentel÷je. Tyrimo rezultatai parod÷, kad vidutinis Holšteinų veisl÷s karvių primilžis buvo 0,35 kg didesnis lyginant su Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių primilžiu. Taip pat nustat÷me, kad vidutinis Holšteinų veisl÷s karvių pieno riebalų ir baltymų kiekis buvo atitinkamai 0,54 proc. ir 0,04 proc. didesnis lyginant su Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷mis.
Analizuojant melžimo savybes, galima teikti, kad Holšteinų veisl÷s karvių pieno srauto pikas bei vidutinis pieno srautas buvo atitinkamai 0,16 kg ir 0,06 kg didesnis lyginant su Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių melžimosi rodikliais. Tuo tarpu melžimo trukm÷ Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių buvo 0,31 min ilgesn÷ lyginant su Holšteinų veisl÷s karvių melžimo trukme.
2 lentel÷. Skirtingų karvių veislių melžimo savybių, produktyvumo ir pieno sud÷ties rodikliai
Veisl÷ LJ H
n 104 49
Vidutinis primilžis, kg 13,77±0,05 14,12±0,11
Pieno srauto pikas, kg/min 3,17±0,1 3,33±0,03
Vidutinis pieno srautas, kg/min 1,98±0,1 1,92±0,01
Melžimo trukm÷, min 7,28±0,03 6,97±0,06
Riebalų kiekis, proc. 4,01±0,1 4,55±03
Baltymų kiekis, proc. 3,47±0,1 3,51±0,1
Tirtos karv÷s buvo grupuojamas pagal laktacijas ir analizuojami jų melžimosi bei produktyvumo rodikliai. Lietuvos juodmargių karvių melžimo savybių, produktyvumo ir pieno sud÷ties rodiklių kitimas priklausomai nuo laktacijos pateiktas 3 lentel÷je.
3 lentel÷. Lietuvos juodmargių melžimo ir pieno sud÷ties rodiklių kitimas priklausomai nuo laktacijos Laktacija n Vidutinis primilžis, kg Vidutinis pieno srautas, kg/min Melžimo trukm÷, min Riebalų kiekis, proc. Baltymų kiekis, proc. I 56 12,54±0,09 2,1±0,01 6,64±0,02 4,01±0,01 3,48±0,1 II 23 13,86±0,21 1,83±0,03 7,25±0,09 4,16±0,05 3,49±0,01 III ir vyresn÷s 25 16,45±0,23 1,84±0,02 8,72±0,13 4,10±0,04 3,42±0,02
Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis matome (3 lentel÷), kad Lietuvos juodmargių trečios ir vyresn÷s laktacijos karvių primelžto pieno kiekis buvo didžiausias. Pirmos laktacijos karvių primelžto pieno kiekis buvo 1,32 kg mažesnis, lyginant su antros ir 3,91 kg mažesnis lyginant su trečios ir vyresnių laktacijų karvių pieno primilžiu.
Analizuojant melžimo rodiklius matome, kad vidutinis pieno srautas pirmos laktacijos karvių buvo 0,27 kg/min didesnis už antros laktacijos, o antros laktacijos karvių vidutinis pieno srautas buvo 0,01 kg/min mažesnis lyginant su trečios ir vyresn÷s laktacijos karv÷mis. Trečios ir vyresn÷s
laktacijos karvių melžimo trukm÷ buvo 2,08 min ilgesn÷ lyginant su pirmos laktacijos karvių melžimo trukme.
Analizuojant pieno sud÷ties rodiklius (3 lentel÷) matome, kad pieno riebalų kiekis proc. ir pieno baltymų kiekis proc. buvo didžiausias antros laktacijos karvių. Pirmos laktacijos karvių pieno riebalų kiekis buvo 0,09 proc. mažesnis, lyginant su trečios ir vyresnių laktacijų karvių. Pieno baltymų kiekis buvo mažiausias trečios ir vyresnių laktacijų karvių.
Tyrimo metu Holšteinų veisl÷s karvių (4 lentel÷) melžimo ir pieno sud÷ties rodikliai buvo sugrupuoti pagal laktacijas.
4 lentel÷. Holšteinų veisl÷s karvių melžimo ir pieno sud÷ties rodiklių kitimas priklausomai nuo laktacijos
Laktacija n Vidutinis primilžis, kg Vidutinis pieno srautas, kg/min Melžimo trukm÷, min Riebalų kiekis, proc. Baltymų kiekis, proc. I 27 13,39±0,16 1,86±0,02 7,00±0,10 4,37±0,05 3,46±0,01 II 13 14,48±0,53 2,08±0,03 6,32±0,24 4,74±0,11 3,61±0,04 III ir vyresn÷s 9 15,79±0,60 1,86±0,05 7,83±0,24 4,80±0,10 3,52±0,04
Iš 4 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad trečios ir vyresnių laktacijų karvių primelžto pieno kiekis buvo 1,31 kg didesnis, lyginant su antros laktacijos karv÷mis. Taip pat nustat÷me, kad pirmos laktacijos karvių primelžto pieno kiekis buvo 2,4 kg mažesnis lyginant su trečios ir vyresnių laktacijų karvių pieno kiekiu.
Analizuojant karvių melžimo trukmę matome, kad trečios ir vyresnių karvių laktacijų melžimo trukm÷ buvo 0,83 min ilgesn÷, lyginant su pirmos laktacijos karv÷mis. Antros laktacijos karvių melžimo trukm÷ 1,51 min trupesn÷, lyginant su trečios ir vyresnių karvių. Vidutinis pieno srautas buvo didžiausias antros laktacijos karvių.
Nustat÷me, kad trečios ir vyresnių laktacijų karvių pieno riebalų kiekis 0,06 proc. didesnis lyginant su antros laktacijos karvių pieno riebumu. Pirmos laktacijos karvių pieno riebalų kiekis buvo mažesnis 0,43 proc., lyginant su trečios ir vyresnių laktacijų karvių. Antros laktacijos karvių pieno baltymų kiekis buvo 0,09 proc. didesnis, lyginant su trečios ir vyresnių laktacijų karvių. Pirmos laktacijos karvių baltymų kiekis proc. buvo mažiausias.
Tyrimo metu tirtų karvių melžimo ir pieno sud÷ties rodikliai buvo sugrupuoti pagal melžimo trukmę (5 lentel÷). Analizuojant pateiktus duomenis matome, kad primelžto pieno kiekis buvo didžiausias, karvių kurių melžimo trukm÷ virš 8 min. Analizuojant melžimosi rodiklius nustat÷me, kad karvių, kurios melžiamos nuo 4 – 6 min pieno srauto pikas buvo 0,25 kg/min didesnis, lyginant karvių, kurių melžimo trukm÷ iki 4 min. Karvių kurių melžimo trukm÷ nuo 6 - 8 min vidutinis pieno srauto pikas buvo 0,58 kg/min didesnis, lyginant su karvių, kurių melžimo trukm÷ nuo 4 – 6 min. Išanalizavome, kad karvių, kurių melžimo trukm÷ virš 8 min, pieno srauto pikas ir vidutinis pieno srautas buvo mažiausi.
5 lentel÷. Karvių pieno sud÷ties ir melžimo rodiklių kitimas, priklausomai nuo karvių melžimo laiko
Analizuojant pieno sud÷ties (5 lentel÷) rodiklius nustat÷me, kad karvių kurių melžimo trukm÷ nuo 4 - 6 min pieno riebalų kiekis proc. buvo didžiausias o pieno baltymų kiekis proc. buvo didžiausias tų karvių, kurių melžimo trukm÷ iki 4 min. Karvių kurių melžimo trukm÷ nuo 6 – 8 min somatinių ląstelių skaičius piene buvo mažiausias.
6 lentel÷. Karvių pieno kiekio įtaka melžimo savyb÷s ir pieno sud÷ties rodikliams Melžimo trukm÷, min n Vidutinis primilžis, kg Pieno srauto pikas, kg/min Vidutinis pieno srautas, kg/min Riebalų kiekis, proc. Baltymų kiekis, proc. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml. Iki 4 13 7,63±0,21 3,32±0,1 1,99±0,05 4,03±0,1 3,77±0,1 272,85±49,84 Nuo 4 - 6 44 11,60±0,1 3,57±0,1 2,25±0,1 4,34±0,1 3,73±0,1 247,18±15,45 Nuo 6 – 8 36 16,72±0,29 3,18±0,3 2,83±0,13 4,02±0,1 3,33±0,1 157,69±14,19 Virš 8 56 16,86±0,08 2,85±0,1 1,67±0,01 4,27±0,1 3,32±0,1 369,38±16,43 Pieno kiekis, kg. n Pieno srauto pikas, kg/min Vidutinis pieno srautas, kg/min Melžimo trukm÷, min Riebalų kiekis, proc. Baltymų kiekis, proc. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml. Iki 10 30 2,70±0,03 1,51±0,01 4,88±0,063 4,14±0,02 3,87±0,01 501,73±33,69 Nuo 10 – 15 61 3,05±0,01 1,87±0,1 6,82±0,042 4,14±0,01 3,58±0,1 298,34±13,8 Virš 15 62 3,61±0,02 2,26±0,1 8,50±0,04 4,32±0,02 3,19±0,1 159,38±16,11
Analizuojant pieno kiekio įtaką melžimo savyb÷ms ir pieno sud÷čiai (6 lentel÷) nustat÷me, kad pieno srauto pikas ir vidutinis pieno srautas buvo didžiausias karvių, kurių primelžto pieno kiekis buvo virš 15 kg, tuo tarpu karvių iš kurių primelžiama nuo 10 - 15 kg, pieno srauto pikas 0,59 kg/min mažesnis, lyginant su karv÷mis, kurių primelžto pieno kiekis yra virš 15 kg.
Vidutinis pieno srautas karvių, kurių primelžto pieno kiekis iki 10 kg buvo 0,75 kg/min mažesnis, lyginant su karv÷mis iš kurių primelžiama virš 15 kg pieno. Karvių, kurių primelžto pieno kiekis virš 15 kg melžimo trukm÷ buvo ilgiausia.
Analizuojant pieno sud÷ties rodiklius matome kad, pieno riebalų kiekis proc. buvo didžiausias karvių, kurių primelžto pieno kiekis virš 15 kg, o pieno baltymų kiekis proc. buvo didžiausias tų karvių iš kurių primelžiama iki 10 kg pieno. Tačiau karvių iš kurių primelžiama iki 10 kg pieno, somatinių ląstelių skaičius buvo 342,35 tūkst./ml. didesnis, lyginant su karv÷mis iš kurių primelžiama virš 15 kg pieno.
Analizuojant tirtų karvių tešmens sveikatingumo rodiklius, karv÷s buvo sugrupuotos pagal laktacijas ir nustatytas vidutinis somatinių ląstelių skaičius, bei jo kitimas atitinkamai nuo karv÷s amžiaus. Lietuvos juodmargių ir Holšteinų veisl÷s karvių somatinių ląstelių kitimas priklausomai nuo laktacijos pateiktas 4 paveiksle.
0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 LJ H Veisl÷ S o m a ti n ių l ą s te li ų s k a ič iu s t ū k s t/ m l. I laktacija II laktacija III ir vyresnës
4 pav. Lietuvos juodmargių ir Holšteinų veisl÷s karvių somatinių ląstelių kitimas priklausomai nuo laktacijos
Analizuojant somatinių ląstelių kitimą matome (4 pav.), kad trečios ir vyresnių laktacijų Holšteinų veisl÷s karvių somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml.) buvo didžiausias, o pirmos laktacijos Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių somatinių ląstelių skaičius buvo mažiausias.
Analizuojant Holšteinų veisl÷s karvių somatinių ląstelių kitimą priklausomai nuo melžimo laiko (5 pav.) matome, kad somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml.) piene buvo mažiausias karvių,
kurių melžimo trukm÷ buvo trumpiausia, o didžiausias, kurių melžimo trukm÷ buvo virš 8 min. Tuo tarpu Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių somatinių ląstelių skaičius buvo didžiausias kai karv÷s buvo melžiamos iki 4 min.
0 100 200 300 400 500 600 700 LJ H Veisl÷ S o m a ti n ų l ą s re li ų s k a ič iu s t ū k s t/ m l. Iki 4 min Nuo 4 - 6 min Nuo 6 - 8 min Virš 8 min
5 pav. Karvių somatinių ląstelių kitimas priklausomai nuo karvių melžimo laiko
Pagal gautus rezultatus tarp skirtingų veislių matome, kad kai Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių melžimosi trukm÷ iki 4 min, somatinių ląstelių skaičius piene buvo 304,55 tūkst./ml. didesnis, lyginant su Holšteinų veisl÷s karv÷mis. Kai melžimo trukm÷ nuo 4 - 6 min., Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių somatinių ląstelių skaičius buvo 149,55 tūkst./ml. didesnis, lyginant su Holšteinų veisl÷s karv÷mis. Kai melžimo trukm÷ nuo 6 – 8 min Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 399,69 tūkst./ml. mažesnis, lyginant su Holšteinų veisl÷s karv÷mis. Virš 8 min melžiamų Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 300,83 tūkst./ml. mažesnis lyginant su Holšteinų veisl÷s karv÷mis.
7 lentel÷. Karvių somatinių ląstelių skaičiaus įtaka melžimo savyb÷ms ir pieno sud÷ties rodikliams Somatinių ląstelių skaičius tūkst./ml. n Vidutinis primilžis, kg Pieno srauto pikas, kg/min Vidutinis pieno srautas, kg/min Melžimo trukm÷, min Riebalų kiekis, proc. Baltymų kiekis, proc. Iki 200 127 14,20±0,04 3,21±0,1 2,10±0,1 7,06±0,02 4,04±0,1 3,47±0,1 Nuo 200 - 400 5 12,32±0,80 3,38±0,17 1,86±0,10 6,23±0,42 4,83±0,34 3,69±0,12 Virš 400 17 13,18±0,28 2,723±0,05 2,72±0,12 7,7±0,12 4,88±0,1 3,48±,021
Tyrimo metu, analizuojant karvių somatinių ląstelių skaičiaus įtaką melžimo savyb÷ms, produktyvumui ir pieno sud÷ties rodikliams (7 lentel÷) karvių vidutinis primilžis, melžimo savyb÷s, pieno sud÷ties rodikliai buvo sugrupuoti pagal somatinių ląstelių skaičių piene. Matome, kad 127 karvių somatinių ląstelių skaičius neviršijo 200 tūkst./ml. Nustat÷me, kad primelžto pieno kiekis buvo didžiausias karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene iki 200 tūkst./ml.
Analizuojant melžimosi savybes, pieno srauto pikas buvo didžiausias karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo nuo 200 – 400 tūkst./ml. Karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius virš 400 tūkst./ml., vidutinis pieno srautas buvo 0,62 kg/min didesnis, lyginant su karv÷mis, kurių somatinių ląstelių skaičius iki 200 tūkst./ml. Melžimo trukm÷ buvo ilgiausia karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene virš 400 tūkst./ml., o trumpiausia – karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo nuo 200 iki 400 tūkst./ml.
Analizuojant pieno sud÷ties rodiklius nustat÷me, kad pieno riebalų kiekis proc. piene buvo didesnis karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene virš 400 tūkst./ml. Baltymų kiekis proc. buvo didesnis karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius nuo 200 – 400 tūkst./ml.
8 lentel÷. Lietuvos juodmargių karvių somatinių ląstelių skaičiaus piene įtaka melžimo ir pieno sud÷tiems rodikliams
Analizuojant Lietuvos juodmargių karvių somatinių ląstelių skaičiaus įtaką produktyvumui, melžimo savyb÷ms ir pieno sud÷ties rodikliams matome (8 lentel÷), kad karvių kurių somatinių ląstelių skaičius virš 200 tūkst./ml. primelžto pieno kiekis ir pieno srauto pikas buvo mažesnis už karvių kurių somatinių ląstelių skaičius iki 200 tūkst./ml. Karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius iki 200 tūkst./ml vidutinis pieno srautas 0,51 kg/min didesnis, lyginant su karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius virš 200 tūkst./ml. Karvių kurių somatinių ląstelių skaičius piene iki 200 tūkst./ml. melžimo trukm÷ 0,17 min ilgesn÷, lyginant su karv÷mis, kurių somatinių ląstelių skaičius virš 200 tūkst./ml.
Analizuojant pieno sud÷ties rodiklius galima teigti, kad pieno riebalų kiekis proc. ir pieno baltymų kiekis proc. buvo didžiausias karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene iki 200 tūkst./ml. Taip pat matome, kad karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius virš 200 tūkst./ml. riebalų
Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml. n Vidutinis primilžis, kg Pieno srauto pikas, kg/min Vidutinis pieno srautas, kg/min Melžimo trukm÷, min Riebalų kiekis, proc. Baltymų kiekis, proc. Iki 200 91 14,38±0,01 3,19±0,01 2,02±0,01 7,22±0,03 3,94±0,01 3,94±0,01 Virš 200 13 11,43±0,36 2,77±0,07 1,51±0,1 7,05±0,19 4,63±0,124 3,63±0,03
