Rokas Aukštakalnis
V kursas, 7 grupė
Odontogeninio žandinio ančio uždegimo
gydymo optimizavimas
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas:
Dokt. Regimantas Simuntis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
Odontogeninio žandinio ančio uždegimo
gydymo optimizavimas
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas Darbo vadovas
... ...
(parašas) (parašas)
Rokas Aukštakalnis V kursas, 7 grupė Dokt. Regimantas Simuntis 2018m. ... 2018m. ...
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Nr. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei 0,2 0,1 0
Santrauka reikalavimus?
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
2 (0,5 balo) 0,2 0.1 0
reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0
aktualumas ir reikšmingumas? tikslas
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
5 uždaviniai 0,4 0,2 0
(1 balas) hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitųmokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8 Literatūros
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų
0,6 0,3 0
tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
apžvalga
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai
9 (1,5 balo) 0,2 0,1 0
susijusi su darbe nagrinėjama problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sistemintimokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar jitinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos 0,6 0,3 0
Medžiaga ir kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir metodai
13 (2 balai) priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir 0,4 0,2 0
pan.)?
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai,kuriais vadovautasi įvertinant statistinio 0,4 0,2 0 patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir
0,4 0,2 0
uždavinius?
16 (2 balai) Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su 0,4 0,2 0
kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo) Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose
23 skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus 0,2 0,1 0
Išvados tikslus ir uždavinius?
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
25 (0,5 balo) 0,2 0,1 0
atitinka tyrimų rezultatus ?
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal 0,4 0,2 0
reikalavimus?
28 Literatūros
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos;
0,2 0,1 0
ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
29
sąrašas Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
0,2 0,1 0
(1 balas) moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 0,2 0,1 0
5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą bal ų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0
temą?
Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
32rekomendaci +0,4 +0,2 0
jos susiję su gautais rezultatais?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33 34 35 36 37 38 39 40 Bendri reikalavimai 15-20 <15 psl. Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-2 (-5
balai) balai) Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
-1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai,
-0,5 balo -1 balas logiškai, lakoniškai?
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
-2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
-0,2 balo-0,5 balo struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. ) Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
-0,2 balo-0,5 balo numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra
41 logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių -0,2 balo-0,5 balo pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo-0,5 balo santrumpų paaiškinimai?
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, -0,2 balo-0,5 balo vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
TURINYS
TURINYS... 6 SANTRAUKA ... 7 SUMMARY ... 9 ĮVADAS ... 10 LITERATŪROS APŽVALGA ... 121.1 Bendrieji gydymo aspektai ... 12
1.2 Caldwell-Luc chirurgija ... 13
1.3 Endoskopinė sinuso chirurgija ... 14
1.4 Burnos chirurgija ... 15 MEDŽIAGA IR METODAI ... 17 2.1 Pacientų atranka ... 17 2.2 Tyrimo metodika ... 17 2.3 Statistinė analizė ... 18 REZULTATAI ... 19 3.1 Bendra informacija... 19 3.2 Gydymo efektyvumas ... 20
3.3 Gydymo rezultato spėjimas... 20
3.4 Snot22 anketos analizė ... 21
3.5 Blogo kvapo nosies išskyrų ir gydymo sėkmės vertinimas ... 22
REZULTATŲ APTARIMAS ... 23 PADĖKA ... 25 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 25 IŠVADOS... 26 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27 LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 28 PRIEDAI ... 31
Odontogeninio žandinio ančio uždegimo gydymo optimizavimas
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas:
Odontogeninis žandinio ančio uždegimas yra simptominis sinuso gleivinės uždegimas, kurio dažniausios priežastys yra viršūninis ar marginalinis periodontitai, fistulės po dantų ekstrakcijos ar svetimkūniai patenkantys į sinusą iš burnos ertmės. Odontogeninė infekcija sukelia net iki 40% visų sinusitų atvejų. Nors odontogeninio sinusito simptomatika yra panaši į rinogeninio, tačiau gydymas turi būti skirtingas. Atliekant odontogeninio žandinio sinusito gydymą svarbiausias aspektas yra pašalinti ligos etiologinį faktorių, tačiau dažnai yra reikalingas chirurginis sinuso gydymas. Taigi, darbo tikslas - įvertinti odontogeninio žandinio sinusito gydymo efektyvumą, atliekant priežastinio danties šalinimą.
Medžiaga ir metodai:
Tyrimas atliktas LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje. Iš viso tyrime dalyvavo 93 pacientai. Pacientams, sergantiems odontogeniniu žandiniu sinusitu, buvo atliekama priežastinio danties ekstrakcija ir stebima ligos eiga. Ligos eiga vertinta Snot22 anketa prieš ir po gydymo.
Rezultatai:
40 (43%) sinusitų atvejai buvo dešinės pusės, 49 (53%) – kairės pusės, 4 (4%) buvo abipusiai odontogeniniai žandiniai sinusitai. 48% sinusito atvejų sukėlė pirmasis krūminis dantis. Atlikto tyrimo pasveikusiųjų skaičius – 73 (77,4%).
Išvados:
Tik priežastinio danties šalinimas, gydant odontogeninį žandinį sinusitą, yra vienas iš būdų, kurį būtina apsvarstyti. Kartais vėliau reikalingas chirurginis sinuso gydymas, priklausomai nuo ligos situacijos gali būti atliekama endoskopinė sinuso chirurgija ar Caldwell-Luc operacija.
Treatment optimisation of odontogenic maxillary sinusitis
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work:
Odontogenic maxillary sinusitis is defined as a symptomatic inflammation of the maxillary sinus mucosa, the most common causes of odontogenic maxillary sinusitis include apical and marginal periodontitis, oroantral fistulas after tooth extraction and infection caused by intra-antral foreign bodies. Odontogenic infection causes about 40% of all sinusitis cases. Odontogenic maxillary sinusitis has similar symptomatology compared to rhinogenic sinusitis, but the treatment regimen is different. The treatment consists of removal of etiological factor and sometimes surgical management of sinusitis is needed. Therefore, the aim of the study is to evaluate the effectiveness of treatment of odontogenic maxillary sinusitis, performing only etiological tooth extraction.
Material and the methods:
This study was performed in LUHS Kaunas Clinics department of oral and maxillofacial surgery. Total of participants – 93. For patients, who are suffering from odontogenic maxillary sinusitis, were performed etiological tooth extraction and sequence of disease. Sequence of disease was evaluated by Snot22 questionnaire before and after the treatment.
Results:
40 (43%) sinusitis cases were right side, 49 (53%) – left side, 4 (4%) were bilateral odontogenic maxillary sinusitis. 48% sinusitis cases were caused by first maxillary molar. The recovered patients of the study – 73 (77,4%).
Conclusions:
One of the methods for odontogenic maxillary sinusitis treatment is etiological tooth extraction, which has to be considered. Sometimes later surgical sinus treatment is required, it depends on disease situation and can be performed endoscopic or Caldwell-Luc surgery.
Santrumpos
CL – Caldwell-Luc
ESC – enoskopinė sinuso chirurgija KT – kompiuterinė tomografija OMK – osteomeatalinis kompleksas
10
Įvadas
Viršutinio žandikaulio ančio uždegimas gali būti rinogeninis arba odontogeninis, tai priklauso nuo to, ar infekcija yra nosies ar dantų kilmės [1]. Maksiliarinis sinusitas yra simptominis sinuso gleivinės uždegimas, besitęsiant simptomams daugiau kaip 12 savaičių, liga apibūdinama kaip lėtinis uždegiminis procesas [2]. Odontogeninio žandinio sinuso gleivinės uždegimas, odontogeninis maksiliarinis sinusitas, – gana dažna liga tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Viršutinio žandinio ančio uždegimas dėl odontogeninės priežasties sudaro 10-12% visų sinusitų atvejų, tačiau naujesnių tyrimų duomenimis odontogeninė infekcija sukelia net iki 40% sinuso gleivinės uždegimų atvejų [3,4,5].
Viršutinių dantų ir žandinio sinuso artimas anatominis ryšys turi įtakos odontogeninio maksiliarinio sinusito išsivystymui [3]. Viršutinio žandikaulio kaulinė siena, skirianti žandinį sinusą nuo dantų šaknų, gali būti labai įvairi, pavyzdžiui, jos gali nebūti visiškai, o dantų šaknis kartais dengia tik gleivinė, arba ji gali siekti net iki 12 mm. [6]. Žandiniai sinusai dažniausiai išsidėstę virš pirmo, antro krūminių dantų, bet kartais gali siekti trečiąjį krūminį dantį, antrajį ir pirmąjį kaplius ar net iltinį dantį [7,8].
Odontogeninio žandinio sinusito atsiradimo priežastys yra apikalininis bei marginalinis periodontitai, endodontiškai gydant dantis, kai šaknų kanalai yra perpildomi dantų plombavimo medžiagomis, taip pat dėl fistulių po dantų ekstrakcijų, netaisyklingai įdėtų dantų implantų, dėl kitų svetimkūnių, patenkančių į sinusą iš burnos ertmės (dantų instrumentų fragmentai, dantų šaknys ir kt.), dėl uždegimo, apėmusio retinuotus dantis, ar po sinuso sienos traumos, sinuso dugno pakėlimo operacijos [3,6,9,10].
Nors odontogeninio ir rinogeninio sinusito klinikiniai požymiai yra panašūs, tačiau dantų infekcijos sukelto uždegimo gydymas reikalauja papildomų veiksmų [6,11]. Jis turi būti kompleksinis, būtina atlikti infekcinės priežasties šalinimą, taip pat ir chirurginį sinuso gydymą [1,4,12,13]. Tačiau, nėra pateiktas tikslus ir aiškus odontogeninio žandinio sinusito gydymo protokolas. Literatūroje siūlomi pagrindiniai gydymo būdai yra Caldwell-Luc operacija, endoskopinė sinuso chirurgija, burnos chirurgija bei šių gydymo būdų kombinacijos.
11 Darbo tikslas:
Įvertinti odontogeninio žandinio sinusito gydymo būdą atliekant tik priežastinio danties šalinimą.
T rimo ždaviniai:
1. Įvertinti odontogeninio sinusito gydymo efektyvumą tik šalinant, sinusitą sukėlusį, dantį; 2. Išsiaiškinti per kiek laiko po gydymo, ligos simptomai pradeda lengvėti, ir kada galima
teigti, jog gydymo būdas neefektyvus, reikalinga papildoma intervencija; 3. Aptarti kitas odontogeninio žandinio ančio uždegimo gydymo galimybes.
12
Literatūros apžvalga
Viršutinio žandikaulio kaplių ir krūminių dantų šaknys yra arti sinuso, o kartais pačiame sinuse. Taigi dėl artimo anatominio ryšio dažnas žandinio sinuso gleivinės uždegimas dėl odontogeninės priežasties [6,14]. Esant lėtiniam danties periapikaliniam periodontitui ar kitos kilmės uždegimui, oroantralinei fistulei, mechaniškai pažeidus sinuso gleivinę infekcija iš burnos ertmės gali plisti į sinusą. Uždegiminis skystis, patekęs į sinusą, sukelia gleivinės uždegimą [3].
1 pav. Virš tinio žandika lio dantų ir žandinio sin so anatominis r š s.
(Šaltinis: Carr A. Sinus infection and toothache: Any connection? 2016. Prieiga per internetą: https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/acute-sinusitis/expert-answers/toothache/faq-20058299)
1.1 Bendrieji gydymo aspektai
Svarbu yra teisingai diagnozuoti žandinio sinusito odontogeninę ar rinogeninę etiologiją, nes žandinio sinusito, sukelto dėl burnos infekcijos, gydymo metodika yra skirtinga [4,14,15,16]. Odontogeninio žandinio sinusito gydymas turi būti akcentuotas į odontogeninės infekcijos šalinimą - tai yra būtina gydymo dalis [4,5,12,17]. Nepašalinus arba blogai diagnozavus ligos priežastį, atlikus tik endoskopinę sinuso chirurgiją ar Caldwell-Luc operaciją, gydymas nebus sėkmingas, bus reikalinga pakartotinė chirurgija iki kol bus rasta ir tinkamai išgydyta odontogeninė infekcija [1,11,18]. Svarbu yra glaudus bendradarbiavimas tarp otolaringologo, burnos chirurgo bei gydytojo
13 odontologo, tokiu būdu galime tinkamai nustatyti ligos priežastį ir optimalų tiek žandinio sinuso, tiek odontogeninės priežasties gydymo protokolą, veiksmų seką [10]. Tiek odontogeninės, tiek rinogeninės etiologijos sukelti sinusitai dažnai pasižymi panašiais simptomais, taigi specifinių klinikinių simptomų trūkumas apsunkina ligos diagnostiką.
1.2 Caldwell-Luc chirurgija
Caldwell-Luc metodas yra senas, klasikinis autorių George Caldwell 1893 ir Henri Luc 1897 metais aparašytas gydymo būdas, skirtas įvairioms maksiliarinio sinuso patologijoms gydyti [19]. Atliekant klasikinę CL operaciją, intraoraliai pro kaulinį langelį kandinėje duobėje patenkama į žandinį sinusą, sinuso gleivinė yra pašalinama, sukuriama papildoma anga iš sinuso į nosies ertmę. Ertmė teoriškai suteikia geresnes galimybes uždegiminiam sinuso skysčio judėjimui [20].
Caldwell-Luc chirurgija buvo apibūdinima kaip tradicinis žandinio sinusito gydymo būdas iki kol atsirado ir pasitvirtino endoskopinė sinuso chirurgija [19,21,22]. Caldwell-Luc operacija vis dar yra naudojama, nors šis metodas reikalauja plačios chirurginės intervencijos, pasireiškia dažnu pakartotinės chirurgijos poreikiu bei dideliu komplikacijų skaičiumi [20,23,24,25]. (2 pav.)
2 pav. Galimos komplikacijos atliekant Caldwell-Luc metodą.
Operacinės komplikacijos:
kraujavimas, paakinio nervo pažeidimas.
Artimosios pooperacinės:
veido tinimas, veido skausmas, kūno
temperatūros pakilimas, kraujavimas.
Vėlyvosios pooperacinės:
veido asimetrija, veido ir dantų parestezija ar
tirpimas, oroantralinė fistulė, gleivinės žaizdos
žiojėjimas, pasikartojantis sinusitas ar polipozė.
14 Atliktos studijos teigia, jog atliekant Caldwell-luc operaciją odontogeninio sinusito gydymui nuo 9 iki 15% atvejų reikalinga pakartotinė chirurgija [21]. Taip pat būtina bendrinė nejautra ir hospitalizacija – didesnė galima rizika, žala pacientui, daugiau kontraindikacijų dėl bendrosios anestezijos bei reikalauja didesnių išteklių.
Svarbu paminėti, jog atliekant CL operaciją pašalinama natūrali, fiziologinė gleivinė, kuri palaiko tinkamą sinuso skysčių judėjimą ir drenažą [9,26]. Po operacijos gleivinė atsinaujina, tačiau ji nėra specializuota ir neužtikrina tinkamo sinuso skysčio judėjimo [27].
Kartais Caldwell-Luc metodas yra vienintelis būdas kuomet reikalingas geresnis priėjimas prie sinuso [18,20]. Paprastai CL yra atliekama, kai reikia pašalinti svetimkūnius, dantis ar jų šaknis, implantus, taip pat operacija atliekama esant cistoms sinuse, onkologiniams dariniams, žandikaulio osteonekrozei, grybeliniam sinusitui, veido traumai [20,25]. Dantų ar jų šaknų šalinimui atliekama modifikuota Caldwell-luc operacija, ji yra panaši į tradicinę tačiau nėra pašalinama sinuso gleivinė [23].
1.3 Endoskopinė sinuso chirurgija
Odontogeninio maksiliarinio sinusito gydymas turi susidėti iš dviejų etapų. Vienas jų yra pašalinti ligos priežastį – odontogeninę infekciją, kito etapo metu svarbu atlikti infekuotos sinuso gleivinės šalinimą [10]. Dantų infekcijos šalinimas yra būtina gydymo dalis, ir turėtų būti atliekama pirmuoju etapu [18]. Gali būti atliekamas endodontinis gydymas, priežastinio danties šalinimas ar oroantralinės fistulės gydymas – tai priklauso nuo klinikinės situacijos ir ligos etiologinio faktoriaus [18]. Infekuota gleivinė yra pašalinama endoskopinės sinuso chirurgijos pagalba. Operacija atliekama bendrinėje nejautroje lėtinio, ūmaus, grybelinio, bakterinio sinusito gydymui, taip pat yra naudinga ir kitų sinuso patologijų gydymui. Endoskopas yra įvedamas į sinusą pro nosį, sukuriamas sinuso angų, gleivinės ar polipų vaizdas. Natūrali sinuso anga yra chirurgiškai praplatinama, atskiriama ir pašalinama tik infekuota gleivinė, paliekant intaktinę pamatinę membraną [10]. Taigi natūrali sinuso gleivinė ir fiziologinė jos funkcija nėra sutrikdoma, užtikrinamas tinkamas sinuso skysčių judėjimas [9]. Dėl artimo anatominio ryšio su akiniu nervu, vidine miego arterija, akiduobės dugnu ši procedūra reikalauja gydytojo patirties ir preciziško atlikimo [15].
Literatūroje pateikiami duomenys, rodantys puikius rezultatus atliekant endoskopinę sinuso chirugiją ir dantų gydymą, tačiau aiški veiksmų seka nėra pateikiama [1,4,12,13]. Studijos teigia, jog dantų gydymas ir ESC turi būti atliekami, tačiau gydymo atlikimo rekomendacijos skiriasi tarp
15 šaltinių [1,12]. Teigiama, kad vienmomentis dantų infekcijos šalinimas ir ESC yra būtini pilnam ligos pasveikimui bei apsaugojimui nuo komplikacijų ir pasikartojimų [1,11].
Felisati ir bendraautoriai [28] įtraukė daugiau nei 250 pacientų į tyrimą, atliko vienmomentę endoskopinę sinuso chirurgiją kartu su dantų gydymu, 99% atvejų gydymas buvo sėkmingas. Infekcijos šalinimas yra esminis gydymo aspektas, palikti ligos priežastį ir atlikti tik endoskopinę chirurgiją reiškia, jog gydymas bus nesėkmingas, pagerėjimas gali būti tik trumpalaikis, vėliau bus reikalingas tolimesnis pakartotinis ligos gydymas iki kol odontogeninė infekcija bus pašalinta [11,15,21,27].
Literatūra pateikia duomenis apie endoskopinės chirurgijos efektyvumą šalinant smulkius svetimkūnius, dantis ar jų šaknis. Taip pat yra studijų, kurios rodo sėkmingus rezultatus šalinant implantus [29,30]. Operacija yra efektyvi ir naudinga kuomet svetimkūnis yra viršutinėje sinuso dalyje. Tačiau, priėjimas prie apatinės sinuso dalies yra komplikuotas dėl smailaus kampo tarp apatinės angos ir sinuso dugno [29,31].
Atliktos studijos [32,33,34] parodė endoskopinės sinuso chirurgijos komplikacijas ir jų skaičių. Iki 1% pacientų patiria didžiąsias komplikacijas, tokias kaip cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas, retrobulbarinė hematoma, meningitas, smegenų abscesas, akies raumenų, regėjimo sutrikimai ir aklumas, anosmija, ašarinio kanalo pažeidimai. Nuo 1 iki 5% tiriamųjų kentė nuo mažųjų komplikacijų, tokių kaip kraujo praradimas operacijos metu daugiau nei 15% viso organizmo kraujo tūrio, lamina papyracea lūžis, akiduobės ląstelyno uždegimas, pooperacinis kraujavimas, hiposmija, lūpos ir dantų hipoestezija.
1.4 Burnos chirurgija
Yra studijų, kurios tvirtina, jog gydant odontogeninį maksiliarinį sinusitą pirmiausia reikia atlikti infekcinės priežasties šalinimą, o tik vėliau svarstyti apie endoskopinės chirurgijos indikacijas [4,12,35,36]. Bomeli su bendraautoriais [17] teikia pirmenybę konservatyviam ligos gydymui, teigia, jog reikia koncentruotis į ligos priežasties šalinimą, endoskopinę chirurgiją atlikti tik esant besitęsiančiai ligos eigai po odontogeninės infekcijos šalinimo.
Autorių Longhini ir kitų [12] tyrimas atskleidė puikius rezultatus, kuomet odontogeninio maksiliarinio sinusito gydymui yra pasirenkamas tik priežastinio danties šalinimas. Iš 21 paciento įtraukto į tyrimą, 90% tiriamųjų gydymas buvo sėkmingas. Gydymo rezultatas ir sinuso gleivinės būklė buvo patvirtinta kompiuterinės tomografijos tyrimu. Studija patvirtino ryšį tarp odontogeninės infekcijos ir žandinio sinusito simptomų.
16 Odontogeniniam sinusito gydymui pasirinkus metodą, kuris apima burnos chirurgiją su vėliau atliekama endoskopine chirurgija, pacientai patiria minimalią chirurginę intervenciją ir pagrindinė procedūra atliekama vietinėje nejautroje [36]. Tačiau, vadovaujantis tokiu gydymo režimu, pacientai, kuriems nebuvo sėkmingas pirmasis gydymo etapas patiria nepatogumų. Pacientai kenčia nuo besitęsiančių ligos simptomų dar kurį laiką, ir diagnozavus nesėkmingą pirmąjį gydymo etapą, sergantiesiems reikia kreiptis pakartotinai į gydymo istaigą bei atlikti papildomas procedūras.
Literatūroje pastebėta, jog po nesėkmingo pirmojo gydymo etapo - odontogeninės infekcijos šalinimo, svarbu atlikti išsamesnę diagnostiką ir ieškoti papildomų ligos priežasčių, tokių kaip svetimkūniai, cistos, grybeliniai dariniai [4]. Odontogeninio sinusito nesėkmingo gydymo priežastis atliekant infekcijos šalinimą dažnai buna užsikimšęs ir blokuojamas OMK [17,27].
Literatūroje trūksta duomenų apie odontogeninio maksiliarinio sinusito gydymo metodą, atliekant tik priežastinio danties šalinimą. Nėra pateikta aiški veiksmų seka ir laiko intervalai, kada diagnozuoti nesėkmingą gydymą atliekant priežasties šalinimą ir kada atlikti endoskopinę sinuso chirurgiją.
17
Medžiaga ir metodai
Tyrimas atliktas LSMU L KK Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje. Gautas bioetikos leidimas BEC-OF-31 (priedas nr. 1). Į tyrimą įtraukta 104 tiriamieji, iš kurių 11 buvo prarasti sekimo periode, 93 tiriamieji, iš kurių 58 moterys (62%) ir 35 vyrai (38%), buvo sekami, fiksuojamas ir vertinamas odontogeninio žandinio sinusito gydymas.
2.1 Pacientų atranka
Pacientai įtraukiami į tyrimą atsitiktiniu būdu, atvykę gydytis į LSMUL KK veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių bei sutinkantys dalyvauti tyrime. Į tyrimą įtraukiami pacientai, kuriems diagnozuojamas odontogeninis žandinis sinusitas, tiriamieji turintys rinogeninę patologiją buvo atmesti. Nosies polipozė ar angos obstrukcija buvo vertinama kompiuterinės tomografijos tyrimu ir endoskopiškai. Į tyrimą nebuvo įtraukiami pacientai turėję sinuso operaciją, veido traumą, viršutinių dantų jautrumo sutrikimus, viršutinio žandikaulio destrukcinius pakitimus ir pacientai su imunodeficitinėmis būklėmis.
2.2 Tyrimo metodika
Pacientams buvo atliekamas chirurginis gydymas. Kiekvieno paciento diagnozei patvirtinti atlikome priešoperacinį kompiuterinės tomografijos tyrimą. Priežastinį dantį, sukėlusį odontogeninį sinusitą, šalinome. Po pilno paciento stebėjimo (6 mėnesiai) atlikome pakartotinį pooperacinį kompiuterinės tomografijos tyrimą, įvertinti sinuso gleivinės būklę ir patvirtinti pasveikimą.
Taip pat buvo atliekama anketinė apklausa Snot22 (priedas nr. 2) su dažniausiai pasireiškiančiais sinusito simptomais, atsakymai vertinami 5 balų skalėje, kur didesnis atsakymo įvertis rodo stipresnį simptomo pasireiškimą. Anketą prašoma užpildyti prieš gydymą, 2 savaitės, 3 mėnesiai ir 6 mėnesiai po gydymo. Nesikartojant simptomatikai 6 mėnesius po gydymo, ligoniai laikomi pasveikusiais.
18 2.3 Statistinė analizė
Tiriamųjų duomenys pagal sudarytą kodavimo aprašą pirmiausia suvesti į duomenų bazę, sudarytą Microsoft Office Excel 2016 kompiuterine programa. Suvedus duomenis, patikrinta ar nėra įvedimo klaidų, radus klaidas – jos buvo taisomos. Paruošus duomenis, jie eksportuojami į SPSS programinę irangą (25.0 versija). Prieš statistinę analizę, klaidų nustatymui, buvo atlikta duomenų bazės apžvalga, įvertinta kiekviena kintamoji, jos reikšmė ir dažnis.
Kokybiniai dydžiai buvo lyginti pritaikant χ² kriterijų. Tolydžių duomenų skirstinio normalumo vertinimui buvo naudotas Kolmogorovo - Smirnovo testas. Statistinio ryšio stiprumas tarp kintamųjų, nesant normaliam tolydžių duomenų pasiskirstymui, vertintas taikant Spearmen koreliacinį testą. Taip pat Spearmen koreliacijos koeficientas naudojamas nustatyti ryšiui tarp dydžių. Naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05, p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas.
Dvinarės logistinės regresijos metodu analizuojama anketos Snot22 suminės vertės pokyčio, blogo kvapo, amžiaus, ligos trukmės, priežasties įtaka pasveikti. Dvinarės logistinės regresijos modelis padeda įvertinti veiksnių įtaką pasveikti. Į galutinį modelį buvo įtraukiami tie kintamieji, kurie atitiko statistinius kriterijus. Dvinarei logistinei regresijai vertinti buvo taikomi determinacijos pseudokoficientai: Cox ir Snell, Nagelkerke. Laikoma, jog modelio tikimas, kai determinacijos koeficientas ≥ 0,20. Abudu determinacijos koeficientai buvo didesni už 0,20. Mūsų darbe analizuota blogo kvapo įtaka neleidžia naudoti Cox ir Snell determinacijos koeficiento, jis netinkamas kategoriniams duomenims vertinti. Cox ir Snell negali būti vienetas net ir idealiu atveju. Kuko matu patikrinta ar tarp surinktų duomenų yra išskirčių, modeliui tinkama, kai Kuko matas ≤1. Buvo patikrinta, ar visi regresoriai statistiškai reikšmingi (visos didžiausio tikėtinumo χ² kriterijaus p reikšmės <0,05). Kintamųjų atrankai į modelį taikytas tikėtinumo santykio testas. Buvo vertinta ar pašalinus kurį nors kintamąjį, modelis statistiškai reikšmingai pasikeičia ir sprendžiama ar atitinkamą kintamąjį reikėtų palikti modelyje, ar jį galima pašalinti iš modelio. Tam naudotas Voldo testas, jei p <0,05, tai kintamasis laikomas statistiškai reikšmingu ir modelyje paliekamas. Sudarius galutinius modelius, buvo apskaičiuotas šansų santykis ir jo 95% pasikliautiniai intervalai.
19
Rezultatai
3.1 Bendra informacijaIš viso tyrime dalyvavo 93 pacientai, kuriems diagnozuotas odontogeninis žandinis sinusitas. Iš jų 58 moterys (62%) ir 35 vyrai (38%). Tiriamųjų amžius svyruoja nuo 19 iki 78 metų, amžiaus vidurkis – 48,3 (st. nuokr. 10,9). 40 (43%) sinusitų atvejai buvo dešinės pusės, 49 (53%) – kairės pusės, 4 (4%) buvo abipusiai odontogeniniai žandiniai sinusitai, kuriuos sukėlė odontogeninės infekcijos skirtingose žandikaulio pusėse. Dantų pasiskirstymas, kurie sukėlė žandinį sinusitą, pavaizduotas diagramoje (2 pav.).
2 pav. Etiologinių dantų pasiskirst mas.
24 22 21 17 5 3 2 2 1 0 5 10 15 20 25 30
Kairės pusės pirmasis moliaras Kairės pusės antrasis moliaras Dešinės pusės pirmasis moliaras Dešinės pusės antrasis moliaras Kairės pusės antrasis premoliaras Dešinės pusės antrasis premoliaras Dešinės pusės trečiasis moliaras Kairės pusės trečiasis moliaras Dešinės pusės iltinis dantis
20 3.2 Gydymo efektyvumas
Bendras mūsų atlikto tyrimo pasveikusių ligonių skaičius tik atlikus infekcinės priežasties šalinimą buvo 77,4% (3 pav.). Vidutinė, odontogeniniu žandiniu sinusitu sergančiųjų, ligos trukmė tarp tiriamųjų buvo 2,3 (st. nuokr. 2.7) metų.
3 pav. G d mo sėkmė.
Atlikus duomenų analizę gauti rezultatai, jog simptomų trukmė nedaro statistiškai reikšmingos įtakos gydymo sėkmei (p=0,095). Taip pat lytis nebuvo statistiškai reikšminga gydymo sėkmei (p=0,577).
3.3 G d mo rez ltato spėjimas
Pateikiama informacija (lentelė nr. 1) apie tai, kaip gerai pavyksta atpažinti gydymo sėkmę, taikant logistinės regresijos modelį imties duomenims. Matome, kad teisingai buvo atpažinti 98,6% pasveikusių pacientų ir 95,2% nepasveikusių pacientų. Bendrasis teisingai klasifikuotų atvejų procentas yra 97,8% (71+19 iš 71+20+1+1).
72 77,4% 21 22,6% 0 20 40 60 80 Pasveiko Nepasveiko Nustatyta Nuspėta Gydymo sėkmė Nuspėtas procentas Nepasveiko Pasveiko Gydymo sėkmė Nepasveiko 20 1 95,2 Pasveiko 1 71 98,6 Bendras procentas 97,8 Lentelė nr. 1. G d mo sėkmės spėjimas.
21 Norėdami skaitiškai įvertinti blogo kvapo ir Snot22 anketos sumos svarbą ligos pasveikimui, ištiriame galimybių santykius. Tam naudotas logistinės regresijos modelis. Išlikus blogo kvapo nosies išskyroms 2 savaites po gydymo tikimybė pasveikti sumažėja 130,99 karto, o kiekvienas papildomas Snot22 anketos sumos balas po 3 mėnesių po gydymo sumažina tikimybę pasveikti 1,21 karto.
3.4 Snot22 anketos analizė
Grupių vidurkiams palyginti taikyta parametrinė dispersinė analizė (4 pav.). Atliekant ANOVA statistinį skaičiavimo modelį patikrinome ar Snot22 anketos balų sumos skirtumas po 2 savaičių, 3 ir 6 mėnesių yra statistiškai reikšmingas. Gavome, kad jau po 2 savaičių gautų rezultatų galima statistiškai reikšmingai (P=0) numatyti gydymo sėkmę.
Jeigu po 2 savaičių atlikus gydymą Snot22 anketa sumažėjo 29,7 balo (st. nuokr - 17,5) tikėtina kad, pacientas pasveiks. Jeigu per 2 savaites po gydymo procedūros Snot22 reikšmė sumažėjo 8,2 (st. nuokr. 10,8) tai statistiškai reikšminga, jog ligonis nepasveiks. Tarp tiriamųjų buvo atvejų, kuomet ne visada po 2 savaičių galėjome įvertinti gydymo sėkmę. Po 3 mėnesių Snot22 anketos sumažėjimas tarp pasveikusių pacientų buvo 39,9 balo (st. nuokr. – 17,7), tarp nepasveikusiųjų – 8,7 balo (st. nuokr. – 9,2).
22 3.5 Blogo kvapo nosies išsk rų ir gydymo sėkmės vertinimas
Atliktame tyrime pastebėjome, jog blogo kvapo nosies išskyros prieš gydymą pasireiškė ne visiems pacientams, sergantiems odontogeniniu žandiniu sinusitu, jis buvo fiksuotas 68 tiriamiesiems (5 pav.).
5 pav. Blogo kvapo nosies išsk rų vertinimas prieš g d mą.
Norint prognozuoti, ar ligonis pasveiks, svarbus simptomas yra blogas nosies išskyrų kvapas. Blogo kvapo nosies išskyrų pokytis (jį fiksuojant prieš gydymą ir atlikus gydymą po 2 savaičių) ir gydymo sėkmė buvo statistiškai reikšminga (P=0).
Tiriamieji, kurie turėjo blogo kvapo nosies išskyras prieš gydymą (n=68) sveiko blogiau, tiriamųjų su blogu kvapu, atlikus tik danties šalinimą, pasveiko 72% (n=49). 25 pacientai, kuriems nebuvo fiksuotas blogo kvapo nosies išskyros prieš gydymą, pasveiko 92% (n=23).
Galime teigti, kad tiriamieji, pas kuriuos dingo (92%) arba nebuvo blogo kvapo nosies išskyrų prieš ir po gydymo (94,1%), dažniausiai pasveikdavo, o tiriamieji, pas kuriuos buvo ir išliko blogo kvapo išskyros, dažniausiai nepasveiko (94,1%).
6 pav. Blogo kvapo nosies išsk ros ir g d mo sėkmės pasiskirst mas.
27%
73%
nefiksuojamas blogas kvapas fiksuojamas blogas kvapas
23
Rez ltatų aptarimas
Atlikus tyrimą gauti rezultatai, jog 78% tiriamųjų pasveiko atlikus burnos chirurgiją - pašalinus infekcinę priežastį, patvirtina ryškų ir artimą ryšį tarp odontogeninės infekcijos ir sinuso uždegimo simptomatikos. Pašalinus ligą sukėlusį faktorių, sinuso gleivinės uždegimas mažėja, pagrindiniai paciento nusiskundimai - išskyros į nosiaryklę (burną), užgulusi nosis, sekreto tekėjimas iš nosies rimsta. Tyrimo rezultatai patvirtina literatūros šaltinius, jog odontogeninio žandinio sinusito gydymas turi būti akcentuotas į infekcinės priežasties šalinimą. Atlikti tyrimai, kuriuose buvo taikytas gydymas tik šalinant infekcinę priežastį, skelbia sėkmingus rezultatus: 50-90% atvejų [12,17]. Nepavykus pirmajam gydymo etapui, taikytas tolimesnis chirurginis sinuso gydymas [12,17]. Tyrimai, kurie teigia jog reikalingas dantų gydymas ar oroantralinės fistulės uždarymas ir endoskopinė sinuso chirurgija, atliekant abi procedūras vienu metu, skelbia 93-100% sėkmingą gydymą [5,21,22,28].
Tyrime naudota odontogeninio sinusito gydymo metodika - pašalinti priežastinį dantį, laukti ligos pasveikimo ir tik vėliau tęsiantis ligai svarstyti apie papildomas sinuso chirurgines intervencijas - yra mažai invazyvi, lengvai ir greitai atliekama operacija. Tačiau dalis pacientų kuriems nebuvo efektyvus tik infekcinės priežasties šalinimas, patiria besitęsiančius ligos simptomus, turi kreiptis pakartotinai ir jiems atliekama papildoma chirurginė intervencija. Tai yra gydymo būdo trūkūmas lyginant su burnos chirurgija ir endoskopine sinuso chirurgija, atliekant abi procedūras vienu metu. Gydymas, kurio metu atliekama vienmomentė dantų ir sinuso chirurgija, reikalauja hospitalizacijos ir bendrinės anestezijos, tai sukelia papildomų kontraindikacijų procedūroms atlikti, padaroma didesnė žala pacientams [17,35].
Žandinio ančio uždegimo priežastys gali būti odontogeninės ir rinogeninės [1]. Neefektyvus gydymas atliekant odontogeninės infekcijos šalinimą gali būti dėl papildomų rinogeninių ligos priežasčių, galbūt ligą sukėlė kompleksinė odontogeninė ir rinogeninė etiologija. Literatūroje pateikiamos rekomendacijos jog, po nesėkmingo pirmojo gydymo etapo, infekcinės priežasties šalinimo, svarbu atlikti dar išsamesnę ir tikslesnę ligos diagnostiką dėl galimų papildomų etiologinių faktorių. Gali būti sinuse esantys nepastebėti ir nesustatyti svetimkūniai, polipai, grybelinė infekcija [4].
Svarbus ligos ženklas, kuris gali turėti įtakos gydymo efektyvumui yra osteomeatalinio komplekso būklė [17,35], ją galime nustatyti prieš atliekant gydymą kompiuterinės tomografijos tyrimo pagalba. Dažnai, esant sinusitui, sinuso anga yra obturuota uždegimine gleivine, sinuso drenažas nevyksta, žandinis antis užsipildo uždegiminiu sekretu. Studijos siūlo atlikti tik infekcinės
24 priežasties šalinimą tais atvejais, kada nėra obturuotas osteomeatalinis kompleksas. Kartais, pašalinus infekcijos priežastį, uždegiminė sinuso gleivinė, užkimšusi OMK, kiek atsistato ir sinuso skysčių judėjimas per angą atsinaujina. Tačiau, kartais dėl neaiškių priežasčių, obturuota sinuso anga lieka užsikimšusi, uždegiminio sinuso skysčio judėjimas neatsinaujina, ir tai gali būti neefektyvaus gydymo būdo, atliekant tik infekcijos šalinimą, priežastimi.
25
PADĖKA
Dėkoju darbo vadovui Regimantui Simunčiui už konsultacijas ir pagalbą atliekant tyrimą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
26
Išvados
1. Caldwell-Luc operacija šiuo metu yra vis mažiau populiari ir atliekama kai yra reikalingas platus priėjimas prie sinuso, šalinant didelius svetimkūnius, cistas, navikinius darinius.
2. Endoskopinė sinuso chirurgija yra plačiai naudojamas chirurginis odontogeninio žandinio sinusito gydymo būdas, tačiau infekcinės priežasties šalinimas kartu ar prieš endoskopinę sinuso operaciją yra būtina gydymo dalis. Taip pat endoskopinės chirurgijos metodas yra efektyvus iš sinuso šalinant dantų šaknis ar kitus mažus svetimkūnius.
3. Atliktas tyrimas parodė, jog vien tik infekcinės priežasties šalinimas, gydant odontogeninį žandinį sinusitą, yra vienas iš efektyvių gydymo būdų kurį būtina apsvarstyti, tačiau kartais vėliau reikalingas chirurginis sinuso gydymas, priklausomai nuo ligos situacijos gali būti atliekama endoskopinė sinuso chirurgija ar Caldwell-Luc operacija.
4. Gydymui pasirinkus tik priežastinio danties ekstrakciją jau po 2 savaičių, pagal simptomatikos pokyčius, galima statistiškai reikšmingai numatyti, ar gydymas bus sėkmingas.
27
Praktinės rekomendacijos
Atlikus tyrimą ir gavus gydymo rezultatus, galima rekomenduoti taikyti priežastinio danties ekstrakciją odontogeniniam žandinio ančio uždegimo gydymui. 77,4% pacientų pasveiko, pašalinus, ligą sukėlusį, dantį, kitiems reikėjo papildomai atlikti chirurginį sinuso gydymą. Po dviejų savaičių atlikus gydymą galima statistiškai reikšmingai (P=0) vertinti gydymo efektyvumą, fiksuojant Snot22 anketos pokyčius ir blogo kvapo išskyras iš nosies.
Tiriamieji, kuriems dingo blogo kvapo nosies išskyros po gydymo, dažniausiai pasveikdavo, o tiriamieji, pas kuriuos buvo ir išliko blogo kvapo išskyros, dažniausiai nepasveiko. Atlikus gydymą po dviejų savaičių tarp pasveikusių ir nepasveikusių pacientų Snot22 anketos sumažėjimas buvo - 29,7 balo (st. nuokr - 17,5) ir 8,2 (st. nuokr. 10,8), atitinkamai. Tarp tiriamųjų buvo atvejų, kuomet ne visada po 2 savaičių galėjome įvertinti gydymo sėkmę, tada vertinome Snot22 anketos duomenis po 3 mėnesių atlikus gydymą. Po 3 mėnesių Snot22 anketos sumažėjimas tarp pasveikusių ir nepasveikusių pacientų buvo 39,9 (st. nuokr. – 17,7) ir 8,7 balo (st. nuokr. – 9,2), atitinkamai.
28
Literatūros šaltiniai
1. Lee KC, Lee SJ. Clinical features and treatments of odontogenic sinusitis. Yonsei Med J. 2010; 51: 932– 937.
2. Lima CO, Devito KL, Vasconcelos LRB, Prado M, Campos CN. Correlation between Endodontic Infection and Periodontal Disease and Their Association with Chronic Sinusitis: A Clinical-tomographic Study. J Endod. 2017; 43: 1978-1983.
3. Vidal F, Coutinho TH, Ferreira DC, Souza RC, Goncalves LC. Odontogenic sinusitis: a comprehensive review. Acta Odontol Scand. 2017; 75: 623-633.
4. Wang KL, Nichols BG, Poetker DM, Loehrl TA. Odontogenic sinusitis: a case series studying diagnosis and management. Int Forum Allergy Rhinol. 2015; 5: 597-601.
5. Fadda GL, Berrone M, Crosetti E, Succo G. Monolateral sinonasal complications of dental disease or treatment. Acta Otorhinolaryngol Ital. 2016; 36: 300–309.
6. Simuntis R, Kubilius R, Vaitkus S. Odontogenic maxillary sinusitis: a review. Stomatologija 2014; 16: 39-43.
7. Bell GW, Joshi BB, Macleod I. Maxillary sinus disease: diagnosis and treatment. Br Dent J. 2011; 210: 113-118.
8. Zirk M, Dreiseidler T, Pohl M, Rothamel D, Buller J, Peters F et al. Odontogenic sinusitis maxillaris: A retrospective study of 121 cases with surgical intervention. J Craniomaxillofac Surg. 2017; 45: 520-525.
9. Crovetto-Martínez R, Martin-Arregui FJ,Zabala-López-de-Maturana A, Tudela-Cabello K, Crovetto-de la Torre MA. Frequency of the odontogenic maxillary sinusitis extended to the anterior ethmoid sinus and response to surgical treatment. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2014; 19: 409-13. 10. Fadda GL, Berrone M, Crosetti E, Succo G. Monolateral sinonasal complications of dental disease or treatment: when does endoscopic endonasal surgery require an intraoral approach? Acta Otorhinolaryngol Ital. 2016; 36: 300–309.
11. Workman AD, Granquist EJ, Adapp ND. Odontogenic sinusitis: developments in diagnosis, microbiology, and treatment. Curr Opin Otolaryngol Head Neck Surg. 2018; 26: 27–33.
12 Longhini AB, Ferguson BJ. Clinical aspects of odontogenic maxillary sinusitis: a case series. Int Forum Allergy Rhinol. 2011; 1: 409-15.
29 13. Fusetti S, Emanuelli E, Ghiroto C, Bettini G, Ferronato G. Chronic oroantral fistula: Combined endoscopic and intraoral approach under local anesthesia. Am J Otolaryngol. 2013; 34: 323-6.
14. Nascimento EH, Pontual ML, Pontual AA, Freitas DQ, Perez DE, Ramos-Perez FM. Association between Odontogenic Conditions and Maxillary Sinus Disease: A Study Using Cone-beam Computed Tomography. J Endod. 2016; 42: 1509-15.
15. Akhlaghi F, Esmaeelinejad M, Safai P. Etiologies and Treatments of Odontogenic Maxillary Sinusitis: A Systematic Review. Iran Red Crescent Med J. 2015; 17: e25536.
16. Vestin Fredriksson M, Öhman A, Flygare L, Tano K. When Maxillary Sinusitis Does Not Heal: Findings on CBCT Scans of the Sinuses With a Particular Focus on the Occurrence of Odontogenic Causes of Maxillary Sinusitis. Laryngoscope Investig Otolaryngol. 2017; 2: 442-446. 17. Mattos JL, Ferguson BJ, Lee S. Predictive factors in patients undergoing endoscopic sinus surgery for odontogenic sinusitis. Int Forum Allergy Rhinol. 2016; 6: 697-700.
18. Kuan EC, Suh JD. Systemic and Odontogenic Etiologies in Chronic Rhinosinusitis. Otolaryngol Clin North Am. 2017; 50: 95-111.
19. Tsuji T, Tanaka S, Nishide Y, Kogo M, Yamamoto T. Clinical implications of taste thresholds in patients with odontogenic maxillary sinusitis. Int J Oral Maxillofac Surg. 2018; 47: 379-385.
20. Huang YC, Chen WH. Caldwell-Luc Operation Without Inferior Meatal Antrostomy: A Retrospective Study of 50 Cases. J Oral Maxillofac Surg. 2012; 70: 2080-2084.
21. Albu S, Baciut M. Failures in endoscopic surgery of the maxillary sinus. Otolaryngol Head Neck Surg. 2010; 142: 196-201.
22. Andric M, Saranovic V, Drazic R, Brkovic B, Todorovic L. Functional endoscopic sinus surgery as an adjunctive treatment for closure of oroantral fistulae: a retrospective analysis. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol Endod. 2010; 109: 510-6.
23. Huang IY, Chen CM, Chuang FH. Caldwell-Luc procedure for retrieval of displaced root in the maxillary sinus. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol Endod. 2011; 112: 59-63.
24. Asmael HM. The Modified Caldwell-Luc Approach in Retrieval of Accidentally Displaced Root into the Maxillary Sinus. J Craniofac Surg. 2018; 29: 130-131.
30 25. Sirecia F, Nicolottib M, Battagliac P, Sorrentinob R, Castelnuovoc P, Canevari FR. Canine fossa puncture in endoscopic sinus surgery: report of two cases. Braz J Otorhinolaryngol. 2017; 83: 594-599.
26. Hajiioannou J, Koudounarakis E, Alexopoulos K, Kotsani A, Kyrmizakis DE. Maxillary sinusitis of dental origin due to oroantral fistula, treated by endoscopic sinus surgery and primary fistula closure. J Laryngol Otol. 2010; 124: 986–989.
27. Longhini AB, Branstetter BF, Ferguson BJ. Unrecognized odontogenic maxillary sinusitis: a cause of endoscopic sinus surgery failure. Am J Rhinol Allergy 2010; 24: 296-300.
28. Felisati G, Chiapasco M, Lozza P, Borloni R. Sinonasal complications resulting from dental treatment: outcome-oriented proposal of classification and surgical protocol. Am J Rhinol Allergy 2013; 27: 101–106.
29. Dundar S, Karlidag T, Keles E. Endoscopic Removal of a Dental Implant From Maxillary Sinus. J Oral Implantol. 2017; 43: 228-231.
30. Chandrasena F, Singh A, Visavadia BG. Removal of a root from the maxillary sinus using functional endoscopic sinus surgery. Br J Oral Maxillofac Surg. 2010; 48: 558–559.
31. Chiapasco M, Felisati G, Maccari A, Borloni R, Gatti F, Di Leo F. The management of complications following displacement of oral implants in the paranasal sinuses: a multicenter clinical report and proposed treatment protocols. Int J Oral Maxillofac Surg. 2009; 38: 1273-8. 32. Chou TW, Chen PS, Lin HC, Lee KS, Tsai HT, Lee JC et al. Multiple analyses of factors related to complications in endoscopic sinus surgery. J Chin Med Assoc. 2016; 79: 88-92.
33. Hosemann W, Draf C. Danger points, complications and medico-legal aspects in endoscopic sinus surgery. GMS Curr Top Otorhinolaryngol Head Neck Surg. 2013; 12: Doc06.
34. Siedek V. Pilzweger E, Betz C, Berghaus A, Leunig A. Complications in endonasal sinus surgery: a 5-year retrospective study of 2,596 patients. Eur Arch Otorhinolaryngol. 2013; 270: 141-8.
35. Adelsona RT, Adappa ND. What is the proper role of oral antibiotics in the treatment of patients with chronic sinusitis? Curr Opin Otolaryngol Head Neck Surg. 2013; 21: 61–68.
36. Albu S, Baciut M, Opincariu I, Rotaru H, Dinu C. The canine fossa puncture technique in chronic odontogenic maxillary sinusitis. Am J Rhinol Allergy. 2011; 25: 358-62.
31
Priedai
Priedas nr. 132 Priedas nr. 2
33 Priedas nr. 3. Plagiato tikrinimas
