PACIENTŲ AMŽIAUS ĮTAKA KOMPLIKACIJŲ DAŽNIUI DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ GYDYMO METU

Karolina Brazdeikytė

PACIENTŲ AMŽIAUS ĮTAKA KOMPLIKACIJŲ DAŽNIUI

DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ GYDYMO METU

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

m. m. dr. Indrė Graunaitė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

PACIENTŲ AMŽIAUS ĮTAKA KOMPLIKACIJŲ DAŽNIUI DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ GYDYMO METU

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ...

(vardas pavardė, kursas, grupė)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m... (mėnuo, diena) 20....m. ... (mėnuo, diena) Kaunas, 2019

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ... Eil

.N r.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir

metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,

kriterijai?

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

ir pan.)? 0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

32

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

rekomendaci jos

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 <15 psl. psl. (-5 (-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo balo -0,5

39 Plagiato kiekis darbe

>20%

Bendri (nevert.

reikalavimai )

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5

balo 41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:

TURINYS

1.1. Dantų šaknų kanalų gydymas ir komplikacijos ... 13

1.2. Komplikacijos dantų šaknų kanalų cheminio - mechaninio paruošimo metu ... 14

1.2.1. Danties vainiko ir šaknų perforacijos ... 14

1.2.2. Instrumentų atsidalijimas ... 15

1.2.3. Transportacijos ... 15

1.2.4. Nerasti kanalai ... 16

1.2.5. Laipto suformavimas kanale ... 16

1.3. Dantų šaknų kanalų gydymas vyresnio amžiaus žmonėms ... 17

1.4. Odontologijos studentų atliekamas endodontinis gydymas... 18

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20

2.1. Imties tūrio parinkimas ... 20

2.2. Atrankos kriterijai ... 21

2.3. Cheminis mechaninis dantų šaknų kanalų paruošimas ... 21

2.4. Tyrimo duomenų metodai ... 22

2.5. Duomenų statistinė analizė ... 22

3. REZULTATAI ... 23

3.1. Bendroji charakteristika ... 23

3.2. Dantų šaknų kanalų cheminio – mechaninio paruošimo komplikacijų analizė... 24

3.2.1. Komplikacijų analizė žandikauliuose, dantų grupėse ir kanaluose ... 25

3.2.2. Komplikacijų pasiskirstymas tarp OF studentų ... 27

3.3. Dantų šaknų kanalų gydymo analizė atvejo ir kontrolės grupėse ... 28

3.3.1. Komplikacijų tipų analizė amžiaus grupėse ... 29

3.3.2. Komplikacijų analizė žandikauliuose, dantų grupėse, dantų kanaluose ... 30

3.3.3. Odontologijos studentų komplikacijų analizė amžiaus grupėse ... 32

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34

IŠVADOS ... 38

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40

SANTRUMPOS

A/ž apatinis žandikaulis DI darbinis ilgis DŠK dantų šaknų kanalai

KK Kauno klinikos

KPKT kūginio pluošto kompiuterinės tomografija LSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetas NiTi nikelis - titanas

TLK teritorinė ligonių kasa OF odontologijos fakultetas proc. procentai (%)

PSO pasaulinės sveikatos organizacija VAA viršūninio apydančio audiniai V/ž viršutinis žandikaulis Statistiniai rodikliai: ŠS šansų santykis P reikšmingumo lygmuo PI pasikliautinasis intervalas χ2 chi-kvadratas

PACIENTŲ AMŽIAUS ĮTAKA KOMPLIKACIJŲ DAŽNIUI DANTŲ ŠAKNŲ

KANALŲ GYDYMO METU

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Populiacijoje sparčiai daugėja pagyvenusio amžiaus

žmonių. Noras išsaugoti nuosavus dantis lemia vis didėjantį endodontinio gydymo poreikį tarp vyresnio amžiaus žmonių. Amžiniai pokyčiai gali apsunkinti dantų šaknų kanalų (DŠK) gydymą, todėl gali padidėti gydymo komplikacijų rizika. Tyrimo tikslas – įvertinti cheminio - mechaninio DŠK paruošimo komplikacijų, padarytų Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) odontologijos fakulteto (OF) studentų, dažnį tarp skirtingų amžiaus grupių pacientų.

Medžiaga ir metodai. Pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus atrinkti pacientai, kuriems OF studentai

atliko DŠK gydymą, buvo suskirstyti pagal amžių į kontrolinę (18 - 59 metų) ir atvejo (nuo 60 metų) grupes. Iš ambulatorinių kortelių ir rentgenologinių nuotraukų rinkti duomenys apie DŠK paruošimą ir jo metu įvykusias komplikacijas: perforacijas, instrumentų atsidalijimus, perinstrumentavimus, transportacijas, laiptus, drožles kanaluose, visu darbiniu ilgiu nepraeitus bei nerastus kanalus.

Rezultatai. Į tyrimą įtrauktas 341 pacientas, kuriems atliktas 494 dantų, 858 DŠK gydymas.

Komplikacijų dažnis kontrolinėje (14,4 proc.) ir atvejo (11,9 proc.) grupėje buvo panašus (p < 0,05). Abejose grupėse dažniausia komplikacija – visu darbiniu ilgiu nepraeitas kanalas. Šansų santykis, kad komplikacija įvyks krūminiuose dantyse buvo 1,9 [1,440-2,568] lyginant su priekiniais dantimis, o dantyse su 3 kanalais – 1,8 [1,393-2,326), lyginant su 1 kanalu. Komplikacijų tikimybė, gydant dantis su vienu kanalu, didesnė atvejo grupėje lyginant su kontrolės grupe (ŠS[PI] = 3,3 [1,082-9,895]).

Išvada. Komplikacijų dažnis nepriklausė nuo pacientų amžiaus, gydymą atlikusio studento kurso ir

žandikaulio. Tačiau gydomo danties grupė ir kanalų skaičius jame, turi įtakos komplikacijų dažniui.

THE INFLUENCE OF PATIENTS AGE ON FREQUENCY OF

COMPLICATIONS DURING ROOT CANAL TREATMENT

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. The number of aged people is increasing fastly.

The desire to preserve their own teeth results in an increasing need for endodontic treatment among the elderly. Aging affects teeth, which can complicate the treatment of root canals and may increase the risk of treatment complications. The aim of the study is to evaluate the frequency of complications during chemical-mechanical root canal treatment performed by dental students of the Lithuanian University of Health Sciences (LSMU), Faculty of Dentistry among patients of different age groups.

Material and methods. Patients with root canal therapy were selected according to inclusion and

rejection criteria and divided by age into control (18 - 59 years) and case (over 60) groups. Data were collected from patient’s charts and X-ray photos about root canal therapy and its complications: perforation, instrument separation, overinstrumentation, transportation, dentin shavings, ledges in canals, loosing of all working length and missing canals.

Results. The study included 341 patients who had 494 teeth and 858 root canals treatment. The

frequency of complications in the control (14.4%) and case (11.9%) groups was similar (p <0.05). In both groups, the most common complication was a loss of all working length of the canal. The odds ratio that the complication will occur in molars was 1.9 [1,440-2,568] compared to the anterior teeth, and in the teeth with 3 canals - 1,8 [1,393-2,326] compared to the 1 canal.

Conclusions. The frequency of complications did not depend on the patients age, the dental student

year of the study and the jaw. However, the group of teeth being treated and the number of tooth channels affect the frequency of complications.

ĮVADAS

Remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, pagal amžių vyresni žmonės (nuo 60 metų) yra skirstomi į: senyvo arba pagyvenusio amžiaus (nuo 60 iki 74 metų); senus (nuo 75 iki 90 metų) ir ilgaamžius žmones (90 metų ir daugiau) [1]. Demografiniai pokyčiai lemia, kad populiacijoje daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Šiuo metu vyresni nei 65 metų asmenys sudaro 19,6 proc. gyventojų Lietuvoje [2]. Šie duomenys yra panašūs kaip ir kitų Europos valstybių, kurių vidurkis sudaro 19,4 proc. Daugiausiai senyvo amžiaus gyventojų – Italijoje (22,3 proc.), o mažiausiai – Airijoje (13,5 proc.) [3]. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2050 m. pradžioje beveik trečdalį (28,5 proc.) gyventojų sudarys 60 metų ir vyresni žmonės [2]. Todėl ir tarp odontologinių pacientų vis didesnę dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės. Be to, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, didėja poreikis kuo ilgiau išsaugoti dantis. Kuo ilgiau dantis funkcionuoja burnos ertmėje, tuo didesnė rizika, kad jis bus pažeistas ėduonies, traumų ar kitų patologinių procesų, bus paveikta pulpa ir jam bus reikalingas endodontinis gydymas [4, 5].

Dantų šaknų kanalų (DŠK) gydymo tikslas, nepriklausomai nuo amžiaus, yra toks pats – pašalinti bakterijas iš DŠK sistemos, naudojant chemines ir mechanines priemones, apsaugoti nuo pakartotinos infekcijos ir skatinti viršūninio apydančio audinių (VAA) gijimą [4, 6]. Įvairių autorių duomenimis endodontinio gydymo sėkmė siekia 80 - 94 proc. [5-7].

Klinikinėje praktikoje gali įvykti įvairių gydymo klaidų: endodontinio gydymo planavimo, diagnozavimo, ertmės preparavimo, nerastų kanalų įeigų, DŠK paruošimo ir formavimo, bei jų pildymo klaidų [7, 8]. Šios klaidos, padarytos įvairiose gydymo stadijose, gali komplikuoti gydymą, taip pat gali lemti endodontinio gydymo nesėkmę [6]. Vyresnių žmonių DŠK valymas ir formavimas yra sudėtingas dėl to, kad per ilgą laiką yra susiformavęs antrinis ir tretinis dentinas, kuris gali lemti pulpos kanalo kalcifikaciją [4, 9]. Kalcifikacija gali susiformuoti dėl lėtinės traumos, danties nusidėvėjimo, dantų ėduonies ar jo reakcijos į gydymą [10]. Taip pat svarbu įvertinti ir sisteminių susirgimų įtaką biologiniams ir anatominiams dantų audinių skirtumams tarp vyresnio ir jauno amžiaus pacientų [4]. Todėl dėl anatominių pokyčių ir sisteminių ligų endodontinis gydymas vyresnio amžiaus pacientams gali būti sudėtingas.

Problema – dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės odontologai klinikinėje praktikoje vis dažniau

susidurs su vyresnio amžiaus pacientais. Todėl klinikinėje praktikoje daugės kalcifikuotų kanalų, sunkesnių gydymo atvejų ar endodontinio gydymo komplikacijų. Komplikuotas gydymas gali lemti endodontinio gydymo nesėkmę, todėl reikės daugiau žinių, įgūdžių, specialių mokymų praktikoje.

Hipotezė: cheminio - mechaninio DŠK gydymo komplikacijos yra dažnesnės vyresnio amžiaus

(60m. ir vyresni) pacientų tarpe, lyginant su jaunesniais pacientais.

Tyrimo tikslas: įvertinti ryšį tarp pacientų amžiaus ir DŠK cheminio - mechaninio paruošimo

komplikacijų, atliktų Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) odontologijos fakulteto (OF) studentų.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti komplikacijų paplitimą tarp pacientų, kuriems DŠK gydymą atliko LSMU OF studentai.

2. Palyginti komplikacijas ir jų dažnį tarp skirtingų amžiaus grupių pacientų. 3. Palyginti komplikacijų paplitimą skirtinguose žandikauliuose ir dantų grupėse. 4. Palyginti komplikacijas ir jų pasiskirstymą tarp skirtingo kurso LSMU OF studentų.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dantų šaknų kanalų gydymas ir komplikacijos

Endodontinio gydymo tikslas yra visapusiškai pašalinti ir išvalyti infekuotą pulpos audinį šaknų kanaluose, formuoti ir paruošti šaknų kanalus bei juos užpildyti plombine medžiaga, kuri užkirstų kelią bet kokiai pakartotinai infekcijai [11]. Endodontinį gydymą sudaro keli etapai: diagnozės nustatymas, gydymo planavimas, anestezija, danties izoliavimas koferdamo sistema, ertmės atverimas, kanalo valymas ir plombavimas. DŠK gydymo prognozė yra geresnė nustačius teisingą diagnozę ir parinkus tinkamą gydymą [12]. Klinikinio planavimo klaidos gali lemti endodontinio gydymo komplikacijas, todėl būtina įvertinti danties kanalų anatomiją ir morfologiją. Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos (KPKT) vaizdų pagalba matoma daugiau anatominių savybių nei skaitmeninėje dantų rentgenogramoje [7, 10, 12].

Gydymo prognozė taip pat priklauso ir nuo individualių paciento savybių – amžiaus, burnos sveikatos ir sisteminių būklių [12]. Pagal Europos endodontologų draugiją (angl. European Society

of Endodontology), DŠK gydymas yra laikomas sėkmingu, jei mažiausiai per 1 metus išnyko

klinikiniai ir radiologiniai patologiniai pakitimai, nėra klinikinių simptomų (skausmo, patinimo, fistulių) ir dantis atlieka savo funkciją [13]. Endodontinio gydymo sėkmė priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip tinkamas DŠK valymas, formavimas ir užpildymas. Bet DŠK formavimas yra vienas iš svarbiausių gydymo elementų, kuris lemia tolimesnį gydymo efektyvumą [14]. Kanalų formavimo tikslas yra sukurti mažiausią spindį šaknies viršūnėje ir didžiausią – įeigos srityje, taip sukuriant sąlygas efektyviai irigacijai ir kanalų plombavimui [14].

Endodontinio gydymo nesėkmės gali būti klasifikuojamos į 5 grupes: komplikacija, įvykusi atveriant pulpos kamerą, atliekant šaknų kanalų paruošimą, plombuojant kanalus, nelaimingi atsitikimai atliekant endodontinį gydymą ir komplikacijos atsiradusios po gydymo [13].

DŠK gydymo sėkmę lemia anatomijos žinios, mikroorganizmų kontrolė, techninių - mokslinių protokolų įsisavinimas ir teigiamas paciento imuninis atsakas [12]. Odontologo gebėjimai interpretuoti KPKT vaizdus, padeda diagnozuoti, prognozuoti gydymo sėkmę [15], nustatyti patologiją ar komplikaciją [12].

Taigi, endodontinis gydymas sėkmingas tik tuo atveju, kai odontologas teisingai parenka diagnozę, sudaro gydymo planą ir efektyviai atlieka visus DŠK gydymo etapus.

1.2. Komplikacijos dantų šaknų kanalų cheminio - mechaninio paruošimo metu

Endodontinio gydymo komplikacijos, įvykstančios kanalų cheminio - mechaninio paruošimo metu, yra negydyti kanalai (pridėtiniai ir pagrindiniai) bei instrumentavimo komplikacijos (perforacijos, laiptas kanale, instrumentų atsidalijimas, transportacijos) [16]. Šių komplikacijų dažnumas priklauso nuo danties lokalizacijos dantų lanke – daugiausiai komplikacijų būna gydant galinius dantis [8].

1.2.1. Danties vainiko ir šaknų perforacijos

Danties vainiko ar šaknų perforacija – susisiekimas tarp šaknų kanalų sistemos ir išorinės danties aplinkos [15]. Tyrimais nustatyta, kad tai yra antra komplikacija pagal dažnumą, sudaranti 2,5 - 10 proc. visų endodontinio gydymo komplikacijų [11, 17]. Perforacija yra jatrogeninės kilmės komplikacija, atsirandanti dėl netinkamų sukamųjų instrumentų naudojimo, endodontinės ertmės ruošimo ir kanalų įeigų paieškos metu [18]. Atveriant įeigas, valant kanalus, neatkreipus pakankamai dėmesio į danties pasvirimo laipsnį ir pakitusią padėtį, galima padaryti dantų ertmės sienelių ir dugno perforacijas [13]. Perforacijas taip pat gali lemti ir veiksniai, sunkinantys šaknų kanalų gydymą – pulpos akmenys, kalcifikacijos, rezorbcijos, šakniniai kaiščiai [15]. Atliekant kanalų gydymą iki 42 proc. perforacijų įvyko, bandant atrasti kalcifikuotus kanalus vyresnio amžiaus žmonėms, gydant protezuotus ar kraštinio apydančio ligų paveiktus dantis [19, 20]. Gornis su bendraautoriais nustatė, kad iš visų pacientų, kuriems buvo nustatytos perforacijos, 15 proc. pacientų buvo virš 50 metų amžiaus, ir šiems pacientams perforacijos gijo blogiau, lyginat su jaunesniais pacientais [21]. Šaknų kanalų perforacijos gali sukelti VAA uždegiminį atsaką bei alveolinio kaulo netekimą [15]. Konservatyvaus šaknies perforacijų gydymo gijimo prognozė – 70 - 90 proc.[15, 18].

Dantų šaknų perforacijų gijimui svarbūs trys klinikiniai veiksniai: laikas nuo perforacijos padarymo iki jos užpildymo, perforacijos dydis (maža perforacija lemia mažesnę audinių destrukciją ir uždegiminį atsaką) ir vieta [15]. Pagal tai perforacijos yra skirstomos [18]:

1. Pagal laiką:

a) nauja – kuomet gydoma iš karto arba netrukus po atsiradimo. Gijimo prognozė – gera. b) sena – anksčiau negydyta, tikėtina bakterinė infekcija. Prognozė – abejotina.

2. Pagal dydį:

b) maža – audinių pažeidimas mažesnis nei 0,2 mm. Prognozė – gera.

c) didelė – dideli audinių pažeidimai, sunku užtikrinti tinkamą perforacijos uždarymą. Gijimo prognozė abejotina.

3. Pagal vietą:

b) vidurio kanalo trečdalio. Prognozė abejotina. c) viršūninio kanalo trečdalio. Prognozė gera.

Perforacijos taip pat yra skirstomos į taškines ir „strip“ perforacijas, kurios dažnai įvyksta dėl per didelio preparavimo ir kanalo tiesinimo [11]. Keletas eksperimentinių tyrimų parodė, kad laikas (nuo diagnozės iki gydymo) yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris lemia gydymo rezultatą [15, 18]. Siekiant sumažinti infekcijos atsiradimo riziką perforuotoje vietoje, geriausias laikas uždaryti šaknų perforacijas yra iškart po jų atsiradimo [18]. Mažas perforacijas lengviau uždaryti, todėl ir jų gydymo prognozė yra geresnė [18, 21].

1.2.2. Instrumentų atsidalijimas

Instrumentų atsidalijimo dažnis – 0,28-16,20 proc. [22]. Dažniausiai instrumentai atsidalija krūminių dantų kanaluose, viršūniniame trečdalyje [22, 23]. Pagrindiniai instrumento lūžio veiksniai yra danties anatomijos ypatumai (šaknies kanalo linkio kampas ir spindulys), instrumento sukimo momentas, naudojimo dažnis ir gydytojo įgūdžiai [11]. Sukamieji instrumentai linkę atsidalinti kanaluose tada, kai nesilaikoma ertmės ruošimo taisyklių ar instrumentų naudojimo rekomendacijų lenktuose ar kalcifikuotuose kanaluose [16]. Instrumento atsidalijimo rizika didėja tada, kai šaknies kanalo linkio spindulys mažėja [22]. Instrumentų lūžiai įvyksta dėl ciklinio nuovargio, dėl sukimo nuovargio arba dėl abiejų priežasčių [24]. Kai sukimo momentas yra didelis, instrumentas tampa labai aktyvus, ir tai padidina jo užstrigimą kanale. Tai lemia didesnę instrumento deformaciją ir lūžių galimybę. Lūžių rizika didėja ir naudojant mažo diametro instrumentus [25]. Kalcifikuotų kanalų formavimas “vainiko žemyn” technika gali sumažinti instrumento apkrovą ir jo lūžius [4].

Dėl atsidalijimo sumažėja priėjimas prie viršūninės šaknies kanalo dalies, todėl tai gali turėti neigiamą poveikį kanalo dezinfekcijai [16]. Instrumento atsidalijimas kanale sumažina sėkmės prognozę iki 14 proc. lyginant su tais atvejais, kuriuose šios komplikacijos nebuvo [6]. Sėkmingas gijimas nustatytas 71,4 proc. atvejų, kai lūžio fragmentas buvo pašalintas, ir 56,5 proc., kai buvo paliktas kanale [23].

1.2.3. Transportacijos

Šaknų kanalų transportacija – kanalo fiziologinės viršūnės padėties pakeitimas į naują, kuris lemia netolygų šaknies kanalų audinio pašalinimą bei lenkimo kampo sumažėjimą. Ilgoji kanalo ašis taip pat būna pasikeitusi [11, 26]. Didesnė kanalų transportavimo rizika yra tada, kai yra didesnis kanalo kreivumo laipsnis ir mažesnis kreivumo spindulys [26, 27].

Dadresanfaras ir bendraautoriai nustatė transportacijos priklausomybę nuo danties grupės – daugiau šio tipo komplikacijų buvo krūminiuose dantyse [28]. Rizikos faktoriai, dėl kurių gali įvykti

kanalo transportacija, yra nepakankama kanalo irigacija, įvairių technikų, skirtingų instrumentų metalo lydinių ar instrumentų su pjaunančia viršūne naudojimas [26]. Transportaciją taip pat gali lemti kanalo viršūninio trečdalio formavimo klaidos, tokios kaip laiptas kanale, naujos kanalo ašies suformavimas ar perforacijos. Dėl kanalo transportacijos gali likti nepakankamai išvalytas kanalas ir ne visiškai pašalinti mikroorganizmai [27].

Tu su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad „ProTaper” (Dentsply Maillefer, Ballaigues, Šveicarija) sistemos mašininiai instrumentai gali lengviau išlaikyti originalią kanalo formą ir linkį, nei rankiniai instrumentai, taip išvengiant kanalo transportacijos [29]. Transportacijų buvo mažiau gydant kanalus mašininiais nikelio - titano (NiTi) instrumentais (3 proc.), negu naudojant nerūdijančio plieno instrumentus (20 proc.) [27].

Endodontinio gydymo prognozė yra geresnė, kai išlaikoma originali kanalo forma [27].

1.2.4. Nerasti kanalai

Tai, kad randami ir sugydomi ne visi kanalai, yra viena iš endodontinio gydymo nesekmės priežasčių, nes bakterijos esančiuose šiuose kanaluose gali sukelti simptomus [30]. Hoeno ir Pinko perspektyviniame tyrime nustatyta, kad nerasti kanalai sudarė 42 proc. [33], o Iqbalo – 17,7 proc. visų endodontinio gydymo nesėkmių atvejų [8].

Balto ir kiti savo tyrime nerastus kanalus diagnozavo atlikę įvairių kampų rentgenogramas ir nustatę plombinės medžiagos trūkumą kanale bei rentgeno spindulių pralaidumą per negydytą kanalą [31]. Wolcottas ir bendraautoriai įrodė, kad nepavykus rasti antro artimojo skruostinio kanalo, reikšmingai sumažėjo šių dantų ilgalaikė prognozė [30]. Nepavykus nustatyti, išvalyti ir išformuoti visų kanalų, gali atsirasti infekcija ir VAA uždegimas [32]. Azimas ir bendraautoriai nustatė ryšį tarp viduriniojo artimojo kanalo, kuris yra tarp artimojo skruostinio ir artimojo liežuvinio kanalo, dažnio ir pacientų amžiaus. Jų paplitimas mažėja, didėjant pacientų amžiui [32]. Tai gali būti dėl vykstančio kalcifikacijos proceso pulpos kameroje.

1.2.5. Laipto suformavimas kanale

Laiptas šaknies kanale gali atsirasti dėl nelanksčių instrumentų, kurie turi aštrias pjaunančias viršūnes, naudojimo, nepakankamo ertmės atvėrimo, prietaiso kontrolės praradimo, neteisingo šaknies kanalo ilgio nustatymo ir jo nesilaikymo, atsidalijusių instrumentų šalinimo, kalcifikuotų kanalų instrumentavimo ir kitų klaidų [34]. Danties tipas, instrumentavimo technika bei šaknies kanalo linkis ir vieta yra susiję su laipto suformavimu [34]. Dadresanfaro ir bendraautorių tyrimo metu buvo nustatytas ryšys tarp laipto kanale ir kanalo lenktumo, taip pat ši komplikacija dažniau pasitaikė krūminiuose dantyse nei kapliuose ar priekiniuose dantyse [28]. Dažniausiai laiptas

atsiranda priešingoje pusėje, nei kanalo linkis [11]. Tai gali apsunkinti kanalų sistemos dezinfekavimą, formavimą ir plombavimą. Todėl kanalo erdvė žemiau laipto gali likti nepakankamai išvalyta. Dėl to po endodontinio gydymo gali išsivystyti VAA pokyčiai. Gijimo prognozė yra susijusi su paliktų bakterijų ir drožlių liekanomis negydytoje šaknies kanalo dalyje [34].

1.3. Dantų šaknų kanalų gydymas vyresnio amžiaus žmonėms

Pagyvenusių amžiaus žmonių dantų gydymas skiriasi nuo bendros populiacijos, nes reikalingas ypatingas dėmesys, susijęs su amžiumi ir fiziologiniais pokyčiais, lėtinėmis ligomis, komplikacijomis, fiziniais ir psichiniais sutrikimais [35]. Amerikos endodontijos asociacijos (angl.

American Board of Endodontics) atlikta apklausa parodė, kad 26 proc. visų gydytų pacientų sudarė

pacientai virš 65 metų [36]. Endodontiškai gydytų dantų skaičius didėja kartu su amžiumi, jaunesniems pacientams siekia – 3-6 proc., o pacientams virš 60 metų – 18-20 proc. [37]. Lietuvoje atliktas Vyšniauskaitės tyrimas parodė, kad šaknų kanalų gydymas buvo antras pagal dažnumą (50 proc.) atliktas dantų gydymas, vyresniems nei 70 metų amžiaus pacientams [38].

Dėl pasikeitusios dantų morfologijos, histologijos ir pulpos fiziologijos pagyvenusiems pacientams, palyginus su jaunesnio amžiaus žmonėmis, endodontinis dantų gydymas yra sudėtingesnis, o tai sukelia didesnius techninius ir diagnostinius nesklandumus [39, 40]. Norint išvengti jatrogeninių klaidų, būtinos diagnostinės rentgenogramos ar KPKT vaizdai pulpos kalcifikacijų ir kanalų anatomijos įvertinimui [4, 5]. Pulpos kamera tampa mažesnė dėl antrinio dentino, pulpos akmenų susiformavimo, o kartais kanalai tampa visiškai sklerozuoti [9]. Tai sumažina efektyvų kanalų formavimą ir dezinfekavimą [35]. Su amžiumi nyksta pulpos ragai, kameros dugnas ir stogas artėja vienas šalia kito – tai apsunkina teisingą pulpos kameros atvėrimą ir gali lemti pulpos kameros dugno perforaciją [10]. Dantų migracija ir rotacija, bei didelės dantų restauracijos ar vainikėliai, taip pat sukelia sunkumus gydant dantų šaknų kanalus [10]. Vyresnio amžiaus pacientams koferdamo sistemos uždėjimas, pulpos kameros atvėrimas ir kanalų lokalizavimas yra vieni iš sunkiausių gydymo etapų. Todėl remiantis dantų amžiniais pokyčiais, reikia tinkamai pasirinkti endodontinio gydymo taktiką [41].

Kalcifikuotus kanalus lengviau rasti ir paruošti naudojant padidinimą ir mažesnes endodontines dildes [4]. Esant kalcifikuotai pulpos kamerai, pasunkėja ir kanalų įeigų suradimo etapas. Nustatyti kanalų įeigų lokalizaciją gali padėti transiliuminacijos testas [4]. Kiefneris ir bendraautoriai nustatė, kad iš visų gydytų kanalų net 90 proc. pasiekė visą kanalo darbinį ilgį (DI) naudojant DŠK elektroninį viršūnės ieškiklį, rentgenogramas ir mikroskopo padidinimą [5]. Ruošiant kanalus rekomenduojama naudoti “vainiku žemyn” techniką ir NiTi instrumentus [4, 20].

Vykstant senėjimo procesams dėl pulpos pokyčių, mažėja dantų jautrumas [42]. Pulpos gyvybingumo tyrimas – svarbus diagnozuojant pulpos ir VAA ligas, tačiau standartinis šalčio testas anglies dioksidu vyresniems žmonėms dažnai nėra efektyvus dėl galimos kanalų kalcifikacijos [4]. Faracas ir bendraautoriai nustatė, kad pulpos atsakas priklauso nuo paciento amžiaus – didėjant amžiui, ilgėja pulpos atsako laikas, didėja skausmo slenkstis, mažėja skausmo intensyvumas [42].

Duomenys apie paciento amžiaus įtaką endodontinio gydymo prognozei yra prieštaringi. Nėra įrodyta, kad vyresnio amžiaus pacientų endodontinio gydymo rezultatai skiriasi nuo jauno amžiaus pacientų, jei yra laikomasi pagrindinio infekcijos pašalinimo principo [43]. Tačiau, norint pasiekti šį tikslą vyresnio amžiaus pacientų grupėje, gali kilti techninių sunkumų. Iqbalas, tirdamas pacientus nuo 21 iki 50 metų, nustatė, kad gydymo sėkmė priklauso nuo amžiaus [8]. Mažiausiai komplikacijų (24,44 proc.) rasta 21 - 30 metų žmonių grupėje, o daugiausiai komplikacijų (41,11 proc.) – 41-50 metų (vyriausioje) tyrimo grupėje [8]. Pagyvenusių pacientų VAA sugyti reikia bent 2 metų [20]. Tai gali būti dėl vyresnio amžiaus pacientų kamieninių ląstelių mažesnio aktyvumo, ir pasikeitusios mikro - aplinkos [44]. Tačiau Ngas ir kiti, vertindami VAA būklę, perspektyviniame tyrime nustatė, kad amžius neturėjo įtakos gydymo sėkmei [45].

Didelė pagyvenusių pacientų dalis serga sisteminėmis ligomis, kurios gali daryti neigiamą įtaką gijimui. Pavyzdžiui, turintiems nugaros ir sąnarių skausmus, ilgos procedūros yra netoleruojamos [4]. Yeh ir bendraautoriai nustatė kad 68-95 proc. visų pacientų virš 65 metų, vartoja vaistus [35], o tai gali turėti neigiamos įtakos dantų gydymui ar prognozei [4, 35].

Todėl norint išvengti gydymo klaidų reikia žinoti vyresnių pacientų bendrąją sveikatos būklę, amžinius morfologinius pokyčius, atlikti tinkamus diagnostikos testus ir pasirinkti atitinkamus kanalų sistemos paruošimo būdus.

1.4. Odontologijos studentų atliekamas endodontinis gydymas

Gebėjimai, patirtis ir specialūs mokymai lemia endodontinio gydymo sėkmę [8]. Iqbalas padarė išvadą, kad endodontinio gydymo komplikacijos labiau susijusios su žinių trūkumu, gydytojų mokymosi kursų trūkumu, netinkamu ar nedideliu specializuotų instrumentų naudojimu ir mokymu jais naudotis [8]. Studentų dažniausiai atliekamos standartinės technikos yra “žingsnis žemyn“ formuojant kanalus, ir šalta šoninė kondensacija kanalų plombavimui [31].

Studentų atlikto endodontinio gydymo sėkmė siekia 33 - 70 proc. [46]. Tyrimų, kuriuose buvo vertintas komplikacijų dažnis odontologijos studentų atlikto gydymo metu, santrauka pateikiama lentelėje nr. 1.

Studentų įgūdžiai atlikti DŠK gydymą priklauso nuo tokių veiksnių kaip laikas, skirtas iki klinikiniam ir klinikiniam švietimui, mokytojų ir studentų santykiai, mokytojų kompetencija ir

metodai skirti įvertinti studentus [47]. Gydymo kokybės ir procedūrinių klaidų dažnio įvertinimas padeda tobulinti švietimo programas ir pagerinti sveikatos priežiūros paslaugas [46, 47].

Lentelė Nr. 1. Studentų endodontinio gydymo komplikacijų dažnis įvairiose šalyse

Šaltinis Šalis Komplikacija Dažnis (proc.)

[51] Norvegija

Perinstrumentavimas Nepraėjimas visu kanalo DI

Transportacija Instrumento atsidalijimas Perforacija 17,5 8,56 4,28 2,33 1,56 [47] Iranas Transportacija Viršūnės perforacija Laiptas kanale

Neteisingas ertmės preparavimas

19 17,6 1,4 3,2 [28] Iranas Trasportacija Laiptas kanale 9,5 4,4 [46] Saudo Arabija Instrumento atsidalijimas Transportacija Viršūninė perforacija 9,2 2,3 2,3 [49] Graikija

Neteisingas ertmės paruošimas Instrumentavimo klaidos: Laiptas kanale Perforacijos Transportacijos Instrumento atsidalijimas 71,1 15,3: 10,1 1,4 3,1 0,7 [31] Saudo Arabija Laiptas kanale Transportacija Viršūnės perforacija Neteisingas ertmės preparavimas

(gouging) Šaknies perforacija Strip perforacija Nerastas kanalas Instrumento atsidalijimas 13,6 7,3 6,7 1,6 1,5 1,5 1,5 0,5

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas vykdytas nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. vasario 1d. LSMU ligoninės KK Dantų ir burnos ligų klinikoje, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą Nr. BEC - OF – 109 (Priedas Nr. 1). Tiriamųjų grupę sudarė pacientai virš 60 metų, o kontrolinę – jaunesnio (18-59 metų) amžiaus pacientai. Tyrimo schema pateikta 1 paveiksle, o tyrimo eiga — 2 paveiksle.

1 pav. Atvejo ir kontrolės tyrimo schema.

2 pav. Tyrimo eiga

2.1. Imties tūrio parinkimas

Remiantis tyrimo trukme ir maksimaliu galimų tyrimo dalyvių skaičiumi, fiksuota generalinė visuma (N) buvo 471.

Kad būtų tikslūs tyrimo rezultatai, buvo apskaičiuota minimali tyrimo imts pagal Paniotto formulę:

𝑛 = 1 ∆2₊ 1 𝑁 = 1 0,052₊ 1 471 = 216

kur: n – imties dydis (pacientų skaičius, kuriuos būtina ištirti);

∆ - imties paklaidos dydis (šio tyrimo atveju pasirinkta standartinė 0,05 paklaida); N – generalinės imties dydis (471 pacientas)

2.2. Atrankos kriterijai

Klinikinio tyrimo visumą sudarė LSMU KK Dantų ir burnos ligų klinikos III, IV ir V kurso odontologijos studentų pacientai, kuriems buvo atliekamas pirminis endodontinis gydymas arba pergydymas. Duomenys tyrimui rinkti tik iš tų ligos istorijų, kuriose buvo pateiktas raštiškas paciento sutikimas dalyvauti mokymo procese (Priedas Nr. 2). Į tyrimą pacientai buvo įtraukiami pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus (lentelė nr. 2). Pagal įtraukimo kriterijus buvo atrinkti 471 paciento duomenys, iš kurių 130 buvo atmesta dėl atmetimo kriterijų. Buvo užtikrintas tiriamųjų konfidencialumas – vardai ir pavardės buvo užkoduoti.

Lentelė Nr. 2. Pacientų įtraukimo ir atmetimo kriterijai.

Atmetimo kriterijai (n) Įtraukimo kriterijai (n)

Jaunesni nei 18 metų amžiaus pacientai (0) Vyresni nei 18 metų amžiaus pacientai, kuriems atliekamas endodontinis gydymas Pacientas buvo atsiųstas iš kitų specialistų ir OF

studentai neatliko cheminio - mechaninio kanalų apdorojimo (34)

Cheminį - mechaninį kanalų paruošimą atliko LSMU OF studentai Nesutinkantys dalyvauti tyrime (0) Dalyviai sutinkantys dalyvauti tyrime Nerastos ambulatorinės kortelės (81)

Neįskaitomi ar trūkstami įrašai (15)

2.3. Cheminis mechaninis dantų šaknų kanalų paruošimas

Atlikus apžiūrą ir surinkus anamnezę buvo nustatyta diagnozė pagal teritorinių ligonių kasų (TLK) sudarytą ligų sąrašą. Esant indikacijoms, atlikta vietinė nejautra 1,7 ml ,,Septanest” tirpalu (Septodont, Saint-Maur-des-Fossés, Prancūzija). Kiekvieno vizito metu buvo naudojama koferdamo Sistema (DuraDam™, Šahalamas, Malaizija). Pagal reikalavimus ir danties grupę atverta ir suformuota kanalo ertmė ir surastos visos kanalų įeigos. Atliekant DŠK pergydymą, sena plombinė medžiaga pašalinta ,,Protaper Universal” (Dentsply Sirona, Ballaigues, Šveicarija) ir ,,Protaper Next” (Dentsply Sirona) sistemos dildėmis ar nerūdijančio plieno K tipo dildėmis (Dentsply Sirona), ,,Flexile” dildėmis (Mani, Točigi, Japonija). Plombinės medžiagos tirpdymui naudotas eukaliptolis (Cerkamed, Stalova Vola, Lenkija). Kanalų DI buvo nustatyti su 10 nr. (arba didesnėmis) K dildėmis elektroninio danties šaknies viršūnės ieškiklio (Lumen, Kaunas, Lietuva) pagalba. Galutinis kanalų DI buvo patvirtintas atlikus rentgenologinį tyrimą.

DŠK formuoti ,,Protaper Next” (Dentsply Sirona) ir ,,Protaper Universal” mašininių sukamųjų instrumentų sistema, naudojant WaveOne™ (Dentsply Sirona) endodontinį variklį, bei K tipo dildėmis. Esant siauriems kanalams sukurtas slidimo kelias naudojant ,,Protaper PathFile” (Dentsply Sirona) sistemą. Po kiekvieno instrumento kanalai buvo plaunami 0,5 proc. natrio hipochlorito tirpalu – ,,Chloraxid” (Cerkamed). Jei DŠK gydymas atliktas per kelis vizitus, pagal indikacijas į kanalus suvesta kalcio pasta (Pulpdent corporation, Watertown, Jungtinės Amerikos Valstijos) ir uždėtas laikinas užpildas: ,,IRM” (Dentsply Sirona); ,,Coltosol® F” (Coltene, Altstatten, Šveicarija), ,,I-ZOE arba cinko oksido milteliai (Dentonics, Šiaurės Karolina, Jungtinės Amerikos Valstijos).

2.4. Tyrimo duomenų metodai

Duomenys apie tiriamųjų amžių, diagnozę, DŠK gydymą bei komplikacijas buvo surinkti iš pacientų ambulatorinių kortelių, rentgenologinių nuotraukų ir buvo užpildyta duomenų lentelė (Priedas Nr 3). Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti pagal amžių į kontrolinę (18-59 metų) ir atvejo (virš 60 metų) grupes. Buvo vertinamos komplikacijos atliekant cheminį - mechaninį DŠK paruošimą: perforacijos, instrumentų atsidalijimai, laiptas, transportacijos, dentino drožlės kanale ir perinstrumentavimai.

Kanalo užkimšimo drožlėmis ir perinstrumentavimo komplikacijos nustatytos vertinant įrašus ambulatorinėse kortelėse. Instrumento atsidalijimai (priedas nr. 4), laiptas kanale (priedas nr. 5), transportacijos (priedas nr. 6), perforacijos (priedas nr. 7) ir nepraeiti visu DI (priedas nr. 8) bei nerasti kanalai (priedas nr. 9) - analizuojant rentgeno nuotraukas ir vertinant įrašus ambulatorinėse kortelėse.

2.5. Duomenų statistinė analizė

Duomenys buvo surinkti į Microsoft Excel 2015 programinį paketą. Duomenų analizė buvo atlikta su IBM SPSS (angl., Statistical Package for Social Science) 21.0 (IBM SPSS Statistics, Niujorkas, JAV) programine įranga. Naudojama aprašomoji statistika - absoliutūs dydžiai (n), procentinės reikšmės (proc.), apskaičiuoti imties vidurkiai. Nustatyti komplikacijų priklausomybę nuo amžiaus, lyties, dantų grupių, kanalų skaičiaus, žandikaulių ir kurso buvo naudotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Požymių reikšmingumui nustatyti pasirinktas p < 0,05 lygmuo. Kadangi komplikacijų dažnis buvo mažas, nustatyti komplikacijų tipų priklausomybę nuo dantų grupės, kanalų skaičiaus, žandikaulio, amžiaus grupės ir kurso buvo taikytas Likelihood Ratio testas. Ryšys tarp dantų grupės, kanalų skaičiaus ir komplikacijų dažnumo bei tipo įvertintas binarine logistine regresine analize ir apskaičiuotas šansų santykis (ŠS). Pritaikant imties rezultatus populiacijai, skaičiuotas 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI).

3. REZULTATAI

3.1. Bendroji charakteristika

Remiantis įtraukimo/atmetimo kriterijais, į tyrimą buvo įtrauktas 341 pacientas (183 moterys ir 158 vyrai). Atvejo grupėje pacientai sudarė 32 proc., o kontrolės – 68 proc. visų pacientų, kuriems atliktas DŠK gydymas. Tiriamųjų amžius – nuo 18 iki 91 metų, pacientų amžiaus vidurkis 49,65 metų. Amžiaus grupėse pagal lytį pacientai pasiskirstė tolygiai (p = 0,058). Daugiausiai pacientų buvo 18-59 metų amžiaus grupėje, mažiausiai – virš 90 metų (3 pav.).

3 pav. Pacientų pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse.

Tiriamiesiems buvo atliktas 494 dantų, 858 DŠK gydymas. Dažniau studentai atliko pirminį DŠK gydymą (92,2 proc.), nei pergydymą (7,8 proc.). Daugiau dantų buvo gydyta v/ž (54,8 proc.), o dažniausiai gydyti dantys – kapliai (32,1 proc.) (4 pav.). Gydytų dantų grupės pasiskirstė panašiai abiejuose žandikauliuose (p > 0,05).

4 pav. Dantų grupių pasiskirstymas žandikauliuose

114 46 ₂₁ 2 118 27 13 0 75 150 225 300

18-59 metų 60-74 metų 75-89 metų virš 90 metų

P aci ent ų skai či us Amžiaus grupės Moterys Vyrai 80 37 88 67 30 32 71 89 0 40 80 120 160 200

Kandžiai Iltys Kapliai Krūminiai dantys

D antų skai či us Dantų grupė

Daugiausiai dantų per visą tyrimo laikotarpį sugydė IV kurso OF studentai (5 pav.), o dažniausiai gydyti buvo vienašakniai dantys su vienu kanalu (55,2 proc.).

5 pav. Dantų pasiskirstymas tarp kursų

Dažniausiai DŠK gydymas buvo atliekamas dėl lėtinio VAA ir pulpos audinių uždegimo (6 pav.).

6 pav. TLK diagnozių pasiskirstymas

3.2. Dantų šaknų kanalų cheminio – mechaninio paruošimo komplikacijų analizė

Iš 494 gydytų dantų, 67 dantyse (13,6 proc.) įvyko komplikacijos (7 pav.). Dažniausios komplikacijos buvo: kanalas, nepraeitas per visą DI  26,8 proc. visų komplikacijų (3,6 proc. visų gydytų dantų), perforacijos  14,9 proc. (2,0 proc.), instrumentų atsidalijimai  14,9 proc. (2,0 proc.).

7 pav. Įvykusios komplikacijos

14,5 % 48,3 % 37,2 % III kursas IV kursas V kursas 18 10 10 9 8 5 4 3 0 5 9 14 18 23

Nepraeitas kanalas per visą DI Perforacija Instrumento atsidalijimas Nerastas kanalas Perinstrumentavimas Laiptas Drožlės Transportacija Komplikacijų skaičius K om pli kaci jų ti pas 51,8 2,2 1,3 7,4 37,7 0 15 30 45 60

Lėtinis apikalinis periodontitas Ūminis apikalinis periodontitas Dentino kariesas Pulpos nekrozė Pulpitas Dažniai (%) D iagnoz ės

Pergydant DŠK, komplikacijų buvo mažiau (10,4 proc.) nei atliekant pirminį gydymą (89,6 proc.), tačiau rezultatas nereikšmingas (p = 0,382). Nebuvo rasta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp DŠK pergydymo ir komplikacijų dažnio (p = 0,363) bei komplikacijų tipo (p = 0,645). Tačiau, kadangi pergydymo atvejai sudarė tik 7,7 proc. visų DŠK gydymo atvejų, šie rezultatai – nepatikimi. Dažniausios komplikacijos pergydymo metu buvo nepraeitas kanalas per visą DI (28,6 proc.) ir perinstrumentavimas (28,6 proc.).

Komplikacijų dažnis buvo panašus tiek gydant pulpos audinių, tiek VAA uždegimą (p = 0,785). Vyrų tarpe komplikacijų buvo daugiau (15,2 proc.) negu moterų (11,9 proc.) grupėje, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga (p = 0,282). Nepraeitas kanalas per visą DI buvo dažniausia komplikacija vyrų (30,6 proc.) ir moterų (23,1 proc.) grupėje, tačiau reikšmingos komplikacijų tipų priklausomybės nuo lyties nebuvo (p = 0,836).

3.2.1. Komplikacijų analizė žandikauliuose, dantų grupėse ir kanaluose

Lyginant komplikacijų dažnį tarp žandikaulių, daugiau jų buvo a/ž (14,5 proc.), negu v/ž (13,0 proc.), tačiau šis skirtumas nebuvo reikšmingas (p = 0,638).

Komplikacijų dažnis priklausė nuo gydyto danties grupės (p < 0,05) (lentelė nr. 3). Tikimybė, kad įvyks komplikacija buvo 1,9 karto didesnė, kuomet gydyti krūminio danties kanalai lyginant su priekiniais dantimis (ŠS[PI] = 1,9 [1,440- 2,568]).

Lentelė Nr. 3. Komplikacijų dažnis skirtingose dantų grupėse

Dantų grupė Komplikacijos, n (proc.)

Kandžiai 5 (4,5)

Iltys 6 (8,7)

Kapliai 18 (11,9)

Krūminiai dantys 38 (24,5)

χ2 = 24,7; df = 3; p = 0,000

Lyginant komplikacijų tipus skirtingose dantų grupėse gautas statistiškai nereikšmingas rezultatas (p = 0,173) (lentelė nr. 4). Tačiau lyginant kiekvieną komplikaciją atskirai  nerasti (55,5 proc.) ir nepraeiti kanalai visu DI (66,6 proc.), perforacijos (70 proc.), atsidaliję instrumentai (54,54 proc.) bei laiptai (90 proc.) dažniausiai buvo krūminiuose dantyse. Drožlių kanaluose daugiausiai buvo kaplių (75 proc.), o transportacijų  kaplių (50 proc.) ir krūminių dantų (50 proc.)

grupėse. Perinstrumentavimų reikšmingai daugiau buvo iltiniuose dantyse (37,5 proc.) (p = 0,014), tačiau kitų komplikacijų tipai reikšmingai nepriklausė nuo dantų grupės (p > 0,05).

Lentelė Nr. 4. Komplikacijų tipų priklausomybė nuo dantų grupės

Dantų grupė Komplikacija Kandžiai (proc.) Iltys (proc.) Kapliai (proc.) Krūminiai dantys (proc.)

Nepraeitas kanalas per visą DI 40 16,7 17,6 32,4

Nerastas kanalas 20 0 17,6 11,8 Perforacija 0 16,7 11,8 20,6 Instrumento atsidalijimas 0 0 23,5 14,7 Perinstrumentavimas 40 50 5,9 5,9 Transportacija 0 0 5,9 2,9 Drožlės 0 0 17,6 2,9 Laiptas 0 16,7 0 8,8 lrt = 28,8; df = 21; p = 0,119

Komplikacijų dažnis reikšmingai priklausė nuo kanalų skaičiaus dantyje (p < 0,05). Daugiausiai komplikacijų buvo dantyse su trim ir keturiais kanalais (Lentelė nr. 5). Tikimybė, kad įvyks komplikacija buvo 1,8 karto didesnė, kai buvo gydomas dantis su 3 kanalais lyginant su 1 kanalu (ŠS[PI] =1,8 [1,393-2,326]).

Lentelė Nr. 5. Komplikacijų priklausomybė nuo kanalų skaičiaus

Kanalų skaičius Komplikacijos (n (proc.)) P

1 kanalas 20 (7,7) _{χ2 = 26,1;} df = 3; p = 0,000 2 kanalai 10 (11,1) 3 kanalai 30 (26,9) 4 kanalai 7 (22,2)

Taip pat buvo rasta reikšminga priklausomybė tarp komplikacijų tipų ir danties kanalų skaičiaus (p < 0,05) (lentelė nr. 6). Nuo danties kanalų skaičiaus reikšmingai priklausė nerastas

Pastaba: χ2 = Chi-kvadrato testas; df - laisvės laipsnių skaičius; p - reikšmingumo lygmuo Pastaba: lrt - Likelihood Ratio testas; df - laisvės laipsnių skaičius; p - reikšmingumo lygmuo

kanalas (p = 0,006). Nerasto kanalo komplikacijos tikimybė didesnė, jei yra gydomas dantis su trim kanalais negu su vienu ar keturiais kanalais (ŠS[PI] = 1,253 [0,616-2,547]).

Lentelė Nr. 6. Komplikacijų tipų priklausomybė nuo kanalų skaičiaus Kanalų skaičius Komplikacija 1 kanalas (proc.) 2 kanalai (proc.) 3 kanalai (proc.) 4 kanalai (proc.)

Nepraeitas kanalas per visą DI 27,8 11,1 16 0

Nerastas kanalas 0 44,5 55,5 0 Perforacija 16,7 0 20 33,3 Instrumento atsidalijimas 5,6 33,3 16 0 Perinstrumentavimas 27,8 11,1 8 0 Transportacija 5,6 0 4 0 Drožlės 11,1 11,1 4 0 Laiptas 5,6 0 12 0 lrt = 34,2; df = 21; p = 0,049

3.2.2. Komplikacijų pasiskirstymas tarp OF studentų

Daugiausiai komplikacijų buvo tarp IV kurso studentų, o mažiausiai – tarp III kurso studentų (8 pav.). Tačiau komplikacijų dažnis nepriklausė nuo to, kelinto kurso studentas atliko DŠK gydymą (p = 0,404).

8 pav. Įvykusios komplikacijos tarp skirtingų kursų studentų

Pastaba: lrt - Likelihood Ratio testas; df - laisvės laipsnių skaičius; p - reikšmingumo lygmuo

9,7 15,5 12,5 0 3 6 10 13 16 19 Dažniai (%) K ursas Komplikacijų dažnis III IV V

III kurse dažniausia komplikacija buvo nerastas kanalas, IV ir V kurse — nepraeitas kanalas per visą DI (lentelė nr. 7). Drožlių (50 proc.) ir laiptų (60 proc.) daugiausiai buvo tarp V kurso studentų, o transportacijų (50 proc.) po lygiai III ir IV kurse. Kitų komplikacijų daugiausiai buvo tarp IV kurso studentų. Tačiau nebuvo rasta reikšmingų skirtumų tarp komplikacijų tipo ir kurso (p > 0,05).

Lentelė Nr. 7. Komplikacijų tipų priklausomybė nuo OF studentų kurso Kursas

Komplikacija III (proc.) IV (proc.) V (proc.)

Nerastas kanalas 28,6 15,2 4,5

Nepraeitas kanalas per visą DI 14,3 30,3 27,3

Perforacija 14,3 15,2 18,2 Instrumento atsidalijimas 0,0 15,2 18,2 Perinstrumentavimas 14,3 18,2 4,5 Transportacija 14,3 0,0 4,5 Drožlės 14,3 3,0 9,1 Laiptas 0,0 3,0 13,6 lrt = 15,9; df = 14; p = 0,315

3.3. Dantų šaknų kanalų gydymo analizė atvejo ir kontrolės grupėse

Pagyvenusių pacientų (virš 60 metų) dantys sudarė 35,6 proc. (n = 176) visų gydytų dantų, iš jų – 90,35 proc. dantų atliktas pirminis DŠK gydymas (9 pav.). Pirminio DŠK gydymo ir pergydymo dažniai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,229).

9 pav. Gydymo pasiskirstymas tarp skirtingo amžiaus grupių

297 159 21 17 0 50 100 150 200 250 300 350 Dantų skaičius Am žiu s (m etai)

Pirminis gydymas Pergydymas

18-59

60-91

Daugiau komplikacijų atliekant pergydymą buvo kontrolės (10,5 proc.) grupėje lyginant su atvejo grupe (7,8 proc.), tačiau rezultatas statistiškai nereikšmingas (p = 0,498).

Taip pat gautas statiškai nereikšmingas rezultatas tarp dantų diagnozės ir tyrimo grupės (p > 0.05). Kontrolinėje ir atvejo grupėje dažniausiai diagnozuotas VAA uždegimas (10 pav).

10 pav. TLK diagnozių pasiskirstymas tyrimo grupėse

Tačiau komplikacijos priklausė nuo nustatytos danties diagnozės ir tyrimo grupės (p = 0,027). Daugiausiai komplikacijų buvo atvejo (63,0 proc.) ir kontrolės (42,9 proc.) grupėse, diagnozuojant VAA uždegimą (lentelė nr. 8).

Lentelė Nr. 8. Komplikacijų pasiskirstymas priklausomai nuo diagnozės ir amžiaus grupės Amžiaus grupė TLK diagnozė 18-59 metų n (proc.) 60-91 metų n (proc.) Pulpitas 14 (30,4) 7 (33,3) Pulpos nekrozė 0 (0) 5 (23,8) Dentino kariesas 1 (2,2) 0 (0)

Ūminis apikalinis periodontitas 2 (4,3) 0 (0)

Lėtinis apikalinis periodontitas 29 (63,0) 9 (42,9)

3.3.1. Komplikacijų tipų analizė amžiaus grupėse

Iš viso kontrolinėje grupėje įvyko 14,4 proc., o atvejo  11,9 proc. komplikacijų. Komplikacijų dažnis skirtingose amžiaus grupėse reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05).

36,4 6,1 1,5 2,7 52,9 38,9 9,7 1,4 50,3 0 22 44 66 88 110 Pulpitas Pulpos nekrozė Dentino kariesas Ūminis apikalinis periodontitas Lėtinis apikalinis periodontitas

Dažniai (%)

Diagn

oz

ė

Lentelėje nr. 9 pavaizduoti komplikacijų tipų dažniai atvejo ir kontrolės grupėse. Dažniausia komplikacija  nepraeitas kanalas visu DI – kontrolinėje grupėje sudarė 15 proc., o atvejo grupėje  12 proc. visų įvykusių komplikacijų. Tačiau rezultatai parodė, kad komplikacijų tipai reikšmingai nuo pacientų amžiaus nepriklausė (p > 0,05).

Lentelė Nr. 9. Komplikacijų tipų priklausomybė nuo amžiaus Amžiaus grupė

Komplikacija 18-59 metų (proc.) 60-91 metų (proc.)

Nepraeitas kanalas per visą DI 21,7 38,1

Nerastas kanalas 15,2 14,3 Perforacija 17,4 9,5 Instrumento atsidalijimas 17,4 14,3 Perinstrumentavimas 13,0 9,5 Transportacija 4,3 0,0 Drožlės 2,2 9,5 Laiptas 8,7 4,8 lrt = 7,659; df = 7; p = 0,364

3.3.2. Komplikacijų analizė žandikauliuose, dantų grupėse, dantų kanaluose

Abiejuose žandikauliuose gydyti dantys tarp tyrimo grupių pasiskirstė panašiai (p = 0,086) (11 pav.).Kontrolės ir atvejo grupėse daugiausiai gydyta v/ž dantų.

11 pav. Dantų žandikauliuose pasiskirstymas tyrimo grupėse

Pastaba: lrt - Likelihood Ratio testas; df - laisvės laipsnių skaičius; p - reikšmingumo lygmuo

54,7 54,0 45,3 46,0 0 11 22 33 44 55 66 Atvejo Kontrolės Daž n iai (% )

Amžiaus grupė (metai)

Viršutinis žandikaulis Apatinis žandikaulis

Kontrolės grupėje daugiau komplikacijų buvo v/ž, o atvejo grupėje – a/ž (lentelė nr. 10). Tačiau rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,076).

Lentelė Nr. 10. Komplikacijų pasiskirstymas žandikauliuose Amžiaus grupė Žandikaulis 18-59 metų n (proc.) 60-91 metų n (proc.) Viršutinis 26 (56,5) 7 (33,3) Apatinis 20 (43,5) 14 (66,7)

Buvo rasta priklausomybė tarp pacientų amžiaus ir gydytų dantų grupių (p = 0.000) (12 pav.). Kontrolės grupėje daugiausiai gydyta kaplių ir krūminių dantų, o atvejo  kaplių ir kandžių.

12 pav. Dantų grupių pasiskirstymas skirtingose grupėse

Taip pat lyginant komplikacijų priklausomybę nuo dantų grupės gautas statistiškai reikšmingas rezultatas (p = 0,048) (lentelė nr. 11). Daugiausiai komplikacijų iltiniuose dantyse buvo pagyvenusių pacientų grupėje (5,9 proc.), o krūminiuose (46,2 proc.), kapliuose (14,9 proc.) ir kandžiuose (4,4 proc.) daugiausiai  kontrolės pacientų grupėje. Komplikacijų tikimybė krūminiuose dantyse didesnė kontrolės grupėje lyginant su atvejo grupe (ŠS[PI] = 0,6 [0,432-0,898]).

Lentelė Nr. 11. Komplikacijų pasiskirstymas dantų grupėse Amžiaus grupė Dantų grupė 18-59 metų n (proc.) 60-91 metų n (proc.) Kandžiai 3 (6,5) 2 (9,5) Iltys 2 (4,3) 4 (19,0) Kapliai 10 (21,7) 8 (38,1) Krūminiai dantys 31 (67,4) 7 (33,3) 16,6 9,5 34,2 26,7 27,6 22,4 29,3 _20,70 0 10 20 30 40

Kandžiai Iltys Kapliai Krūminiai dantys

D až niai ( % ) Dantų grupė

Lyginant amžiaus grupes ir kanalų skaičių, dantys su vienu kanalu dažniausiai gydyti pagyvenusių pacientų amžiaus grupėje, o visi kiti  kontrolinėje grupėje (13 pav.). Tačiau gauti rezultatai nebuvo reikšmingi (p < 0,05).

13 pav. Dantų kanalų skaičiaus pasiskirstymas amžiaus grupėse

Kontrolinėje grupėje daugiausiai komplikacijų įvyko dantyse su 3 kanalais, o atvejo grupėje  dantyse su vienu kanalu (lentelė nr. 12). Statistiškai gautas rezultatas reikšmingas (p = 0,008). Komplikacijų tikimybė, gydant dantis su vienu kanalu, didesnė atvejo grupėje, lyginant su kontrolės grupe (ŠS[PI] =3,3 [1,082-9,895]).

Lentelė Nr. 12. Skirtingų amžiaus grupių komplikacijų pasiskirstymas dantų kanaluose Amžiaus grupė Kanalų skaičius 18-59 metų n (proc.) 60-91 metų n (proc.) 1 kanalas 10 (21,7) 10 (47,6) 2 kanalai 5 (10,9) 5 (23,8) 3 kanalai 24 (52,2) 6 (28,6) 4 kanalai 7 (15,2) 0 (0)

3.3.3. Odontologijos studentų komplikacijų analizė amžiaus grupėse

Daugiausiai DŠK kontrolės (48,4 proc.) ir atvejo (48,3 proc.) grupėse sugydė IV kurso OF studentai. Tačiau gautas rezultatas nebuvo reikšmingas (p = 0,075).

Lyginant komplikacijas tarp skirtingų kursų studentų ir amžiaus grupių, rezultatai reikšmingumo neparodė (p = 0,383). Tačiau pagyvenusių pacientų grupėje daugiausiai komplikacijų

47,1 18,3 26,9 7,7 67,5 16,0 _14,2 2,4 0 14 28 42 56 70 1 2 3 4 D až niai ( % ) Kanalų skaičius

įvyko tarp IV(13,4 proc.) ir V (13,4 proc.) kurso studentų, o kontrolės grupėje  tarp IV (41,8 proc.) kurso (14 pav.).

14 pav. Komplikacijų pasiskirstymas priklausomai nuo tyrimo grupės ir studentų kurso

4 28 14 3 9 9 0 8 16 24 32 40 Pacientų skaičius K ursas

Kontrolės grupė

III IV V

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atsižvelgus į mokslinių tyrimų trūkumą, kuriuose buvo tirtas pagyvenusių pacientų DŠK gydymas, buvo atliktas tyrimas, kuriame tirtas ryšys tarp komplikacijų ir pacientų amžiaus. Anksčiau atliktuose tyrimuose atskirai buvo tiriamos komplikacijos [6, 7, 13, 16] ir pagyvenusių pacientų DŠK gydymas [4, 5, 10, 37, 39, 41]. Todėl šiame tyrime buvo apžvelgtos komplikacijos skirtingose amžiaus grupėse. Panašūs į šį tyrimą buvo Iqbalo tyrimas, tačiau jis neviršijo 51 metų amžiaus ribos, [8], Dadresanfaro ir bendraautorių [28] ir Yousufo ir bendraautorių [6], tačiau pastarasis labiau analizavo komplikacijų priklausomybę nuo dantų grupių.

Šiame tyrime pagyvenusių pacientų (virš 60 metų) grupę sudarė 32 proc. visų pacientų, kuriems atliktas DŠK gydymas. Goodis ir bendraautoriai nustatė, kad gydytojų praktikoje, pacientų virš 65 metų amžiaus, sudarė virš 26 proc. visų gydytų pacientų [36]. Rezultatai galėjo nežymiai skirtis dėl skirtingų tyrimų metodikų, nes Goodis ir bendraautoriai vykdė apklausos tyrimą, o šio tyrimo duomenys rinkti iš pacientų ambulatorinių kortelių, vykdant atvejo – kontrolės tyrimą. Taip pat rezultatai galėjo skirtis dėl skirtingos gyventojų demografinės struktūros.

Atliktame tyrime daugiausiai nustatytų buvo VAA uždegimo (51,8 proc.) ir pulpito (37,7 proc.) diagnozių. Panašūs rezultatai gauti ir kitame tyrime, kuriame buvo tirti LSMU OF studentų pacientai, kuomet pulpos audinių uždegimas nustatytas 40 proc., o VAA uždegimas  44 proc. tirtų pacientų [48]. Tiek gydant pulpos audinių, tiek VAA uždegimą, komplikacijų dažnis buvo panašus, ryšio tarp diagnozių ir komplikacijų nebuvo. Haugas ir bendraautoriai taip pat nerado ryšio tarp komplikacijų ir nustatytos diagnozės [51].

Iš viso buvo užfiksuotos 67 (13,6 proc.) dantų šaknų kanalų paruošimo komplikacijos, panašiai kaip ir Dervenio bei bendraautorių tyrime – 15,3 proc. [49], Balto ir bendraautorių – 14 proc. [31] ir Gadamer tyrime – 12 proc. [48]. Kituose tyrimuose rezultatai parodė, kad gydymo komplikacijos sudarė 32,8 proc. [6], 39 proc. [28], 31,1 proc. [46]. Tačiau atliktose studijose buvo tirtos komplikacijos ne tik cheminio - mechaninio paruošimo, bet ir plombavimo metu, dėl to šiuose tyrimuose komplikacijų skaičius galėjo būti didesnis.

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad nėra priklausomybės tarp amžiaus ir komplikacijų. Panašūs rezultatai gauti Dadresanfaro ir bendraautorių tyrime, kur komplikacijos panašiai pasiskirstė 30 metų, 30-45 ir virš 45 metų amžiaus grupėse [28]. Tačiau Iqbalo ir bendraautorių atliktame tyrime, daugiausiai nustatytų komplikacijų buvo vyriausioje, o mažiausiai  jauniausioje, pacientų grupėse ir gautas rezultatas buvo statistiškai reikšmingas [8]. Šis priešingas rezultatas galėjo būti dėl to, kad buvo tiriamos skirtingo amžiaus intervalo grupės. Taip pat Iqbalo tyrimo imtis buvo pacientai tik su DŠK gydymo komplikacijomis, o šio tyrimo imtį sudarė visi pacientai, kuriems atliktas DŠK

gydymas. Yousufo ir bendraautorių tyrime, vyriausioje pacientų amžiaus grupėje (virš 60 metų) buvo užfiksuotos dvi kanalų paruošimo komplikacijos  instrumentų atsidalijimai (1,3 proc.) ir transportacijos (1,3 proc.) [6], tačiau šiame tyrime, atvejo grupėje, instrumentų atsidalijimai sudarė  14,3 proc., o transportacijų nebuvo. Toks rezultatas galėjo būti dėl mažos Yousufo ir bendraautorių, pacientų virš 60 metų, tyrimo imties [6]. Nepraeitas kanalas per visą DI buvo dažniausia komplikacija pacientų, virš 60 metų amžiaus, grupėje. Matoma tendencija, kad didėjant pacientų amžiui, ši komplikacija vis dažnesnė. Tai gali lemti pulpos audinių amžiniai pokyčiai, kalcifikacija.

Šiame tyrime nustatyta, kad pacientų virš 60 metų grupėje, daugiau DŠK buvo gydyta kandžių (27,6 proc.) ir kaplių (29,3 proc.) grupėse, o mažiausiai – krūminių dantų grupėje (20,7 proc.). Lai ir bendraautoriai gavo panašius tyrimo rezultatus – pacientams virš 65 metų amžiaus, dažniausiai gydyti kandžiai (24,8 proc.) ir kapliai (31,7 proc.) [37]. Tai galėjo lemti ankstesnis krūminių dantų pažeidimas, kanalų gydymas arba netekimas, lyginant su kaplių ar priekinių dantų grupėmis. Lyginant komplikacijas abejose tyrimo grupėse, atvejo grupėje daugiau komplikacijų buvo užfiksuota gydant dantis su vienu kanalu, o kontrolės – su trim kanalais. Taip pat komplikacijų iltiniuose dantyse daugiau buvo atvejo grupėje, o visose kitose dantų grupėse – kontrolės grupėje. Šie rezultatai galėjo būti dėl dažnesnio priekinių dantų kanalų gydymo pagyvenusių pacientų grupėje.

Komplikacijos panašiai pasiskirstė abiejuose žandikauliuose, tačiau Dadresanfaro ir bendraautorių tyrime buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris parodė, kad komplikacijos dažnesnės a/ž [28]. Rezultatai galėjo būti skirtingi dėl to, kad buvo tirtos komplikacijos DŠK cheminio – mechaninio paruošimo bei plombavimo metu. Atlikus tyrimą, reikšmingai daugiau visų komplikacijų buvo užfiksuota a/ž krūminiuose dantyse ir dantyse su trim bei keturiais kanalais. Haugas ir bendraautoriai [50] ir Yousufas bei bendraautoriai [6] savo tyrimuose taip pat daugiau komplikacijų nustatė krūminiuose dantyse, o Dadresanfaras ir bendraautoriai [28] – tris ir keturis kanalus turinčiuose dantyse. Tai rodo, kad, galbūt dėl sudėtingesnės anatomijos, blogesnio matomumo ir sunkesnio priėjimo, komplikacijų tikimybė galiniuose dantyse yra didesnė nei priekiniuose. Todėl prieš gydymą reiktų atkreipti dėmesį į danties ir jo kanalų anatomiją, ir tinkamai parinkti gydymo taktiką.

Rezultatai parodė, kad dažniausiai pasitaikanti komplikacija – nepraeitas kanalas per visą DI sudarė  3,6 proc. visų gydytų dantų, kai tuo tarpu Haugo ir bendraautorių tyrime  8,56 proc. Šie rezultatų skirtumai galėjo būti dėl skirtingo dantų gydymo sudėtingumo lygio ir anatomijos, skirtingos dantų imties. Kituose tyrimuose, kuriuose buvo vertinamas studentų atliktas DŠK gydymas, dažniausios komplikacijos buvo: transportacijos [28, 47], instrumentų atsidalijimai [46], laiptai kanaluose [31, 48] ir perinstrumentavimai [51]. Tačiau šiuose tyrimuose nebuvo tirta nepraeito kanalo, visu DI komplikacija. Taip pat rezultatai galėjo skirtis dėl skirtingų komplikacijų diagnostikos

priemonių tyrimuose, kuriuose buvo naudotos tik rentgenologinės nuotraukos [28, 31, 47], taip pat dėl skirtingų kanalo paruošimo metodikų bei priemonių, pavyzdžiui, jei naudojami tik rankiniai instrumentai [31, 46, 47]. Šiame tyrime perforacijos ir instrumento atsidalijimai sudarė po 14,9 proc. visų komplikacijų. Panašus perforacijų dažnis buvo Hendi ir bendraautorių tyrime  17,6 proc. [47], o instrumentų atsidalijimų dažnis: Nicolaiciuco ir bendraautorių tyrime  14,2 proc. [13], AlRahabio  9,2 proc. [46]. Perforacijų daugiausiai buvo krūminiuose dantyse, taip pat kaip ir Dadresanfaro ir bendraautorių [28], Balto ir bendraautorių [31] bei Hendi ir bendraautorių [47] tyrimuose. Tai gali lemti krūminių dantų sudėtingesnė anatomija ir instrumentavimas, taip pat ir studentų žinių trūkumas. Instrumentų atsidalijimų šiame tyrime daugiausiai užfiksuota krūminių dantų grupėje, taip pat kaip ir Dadresanfaro ir bendraautorių [28], taip pat AlRahabio [46] tyrimuose. Tai galėjo lemti krūminių dantų anatomija bei kanalų lenktumo laipsnis. Mažiausiai komplikacijų sudarė drožlės kanale (5,9 proc.) ir transportacijos (4,5 proc.), priešingai nei Haugo ir bendraautorių tyrime, kuriame mažiausiai komplikacijų sudarė instrumentų atsidalijimai (2,33 proc.) ir perforacijos (1,56 proc.) [51]. Tokie rezultatai galėjo būti dėl skirtingų DŠK gydymui naudojamų prietaisų, pavyzdžiui, Haugo ir bendraautorių tyrimo metu vieni studentai naudojo tik rankinius instrumentus, o kiti  mašininius sukamuosius instrumentus [51], o mūsų tyrime studentai, DŠK gydymui, naudojo abi priemones. Taip pat šiame tyrime nebuvo naudojamas mikroskopas, tačiau Haugo tyrimo metu, naudojo mikroskopą esant sudėtingiems atvejams [51].

Šiame tyrime daugiausiai dantų (48,3 proc.) iš visų kursų sugydė IV kurso OF studentai. Panašūs rezultatai gauti ir Balto bei bendraautorių tyrime [31], kuriame IV kurso OF studentai sugydė daugiau dantų nei V kurso studentai. Toks pasiskirstymas galėjo būti dėl didesnio studentų skaičiaus IV kurse ir dėl jame vykusių DŠK gydymo ciklų, abejuose semestruose. Šiame kaip ir AlRahabio ir bendraautorių [46] tyrime, komplikacijų dažnis tarp kursų pasiskirstė panašiai. Tai galėtų reikšti, kad akademinis lygis neturi įtakos gydymo komplikacijų dažniui.

Apibendrinant tyrimo rezultatus hipotezė nepasitvirtino, nes komplikacijų dažnis nepriklausė nuo pacientų amžiaus. Tačiau, kad tyrimas būtų tikslesnis būtū galima ištirti vienodų imčių atvejo ir kontroles grupes, nes šiame tyrime kontrolinę grupę sudarė dvigubai daugiau pacientų. Taip pat gali būti, kad ne visos komplikacijos buvo užfiksuotos ambulatorinėse kortelėse ar rentgeno nuotraukose, todėl tikslesnį ryšį tarp paciento amžiaus ir komplikacijų dažnio būtų galima nustatyti perspektyviniuose eksperimentiniuose tyrimuose.

PADĖKA

Nuoširdi padėka mokslinio darbo vadovei m.m.dr. Indrei Graunaitei.

INTERESŲ KONFLIKTAS

IŠVADOS

2. Komplikacijų paplitimas nepriklausė nuo pacientų amžiaus. Dažniausia komplikacija tirtose amžiaus grupėse – nepraeitas kanalas per visą DI.

3. Komplikacijų dažnis a/ž ir v/ž buvo panašus. Komplikacijų paplitimas reikšmingai skyrėsi tarp dantų grupių ir kanalų skaičiaus. Dažniausiai komplikacijos įvyko krūminiuose dantyse ir dantyse su trimis kanalais.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remiantis gautais tyrimų rezultatais, rekomenduojama atkreipti dėmesį į cheminį – mechaninį kaplių ir krūminių dantų kanalų paruošimą, nes šiems dantims yra didesnė komplikacijų tikimybė.

Dažniausia komplikacija abejose tyrimo grupėse – nepraeitas kanalas per visa DI. Norint išvengti šios komplikacijos, rekomenduojama daugiau dėmesio skirti teisingam endodontinės ertmės paruošimui, kanalų instrumentavimą pradėti tik mažo dydžio endodontiniais instrumentais ir griežtai laikytis instrument sekos.

Nerastas kanalas – dažna komplikacija pagyvenusio amžiaus grupėje, todėl, gydant tokius pacientus, rekomenduojama daugiau laiko skirti rentgeno nuotraukų analizei bei naudoti pagalbines didinamąsias priemones.