LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
AGNĖ DVYLAITYTĖ
ŠUNŲ JĖGOS SPORTE DALYVAUJANČIŲ ŠUNŲ FIZINIŲ PARAMETRŲ IR RUNGČIŲ REZULTATŲ ANALIZĖ
ANALYSIS OF THE PHYSICAL PARAMETERS AND RESULTS OF DOGS PARTICIPATING IN STRENGHT SPORTS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Lekt. Mindaugas Paleckaitis
2 DARBAS ATLIKTAS LSMU VA GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETO GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ŠUNŲ JĖGOS SPORTE DALYVAUJANČIŲ ŠUNŲ FIZINIŲ PARAMETRŲ IR RUNGČIŲ REZULTATŲ ANALIZĖ” Yra atliktas mano pačios;
1. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
2. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE (aprobacijos data) (instituto vedėjo vardas,
pavardė)
(parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS
SANTRAUKA ... 6
SUMMARY ... 8
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Šiuolaikinis požiūris į šunų sportą ... 12
1.2. Šunų jėgos sportas ... 13
1.3. Lietuvoje organizuojamų šunų jėgos sporto varžybų taisyklės ... 16
1.3.1. Dalyvių saugumo užtikrinimas ... 17
1.3.2. Reikalavimai varžybose dalyvaujančių šunų sveikatai ... 17
1.4. Traumų rizika šunų jėgos sporte ... 18
1.5. Tinkamas sportinio šuns svoris ... 20
1.6. Tinkamiausi šunys sportui ... 24
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 26
2.1. Tiriamųjų atranka ... 26
2.2. Vertinimas ... 27
2.3. Tyrimo analizei naudoti statistiniai metodai ... 33
3. REZULTATAI ... 34
3.1. Populiariausios veislės ŠJS ... 34
3.2. Morfometriniai Lietuvos ŠJS dalyvių duomenys ... 37
3.3. Svorio tempimo rungties analizė ... 38
3.4. Rungčių, kuriose atliekami šuoliai, analizė ... 43
3.4.1. Šuolio į aukštį rungties analizė ... 44
3.4.2. Lipimo į sieną rungties analizė ... 45
3.4.3. Šuolio į tolį rungties analizė... 46
3.5. Bėgimo rungčių analizė ... 48
3.5.1. Sprinto su rogėmis analizė ... 49
3.5.2. Bėgimo bėgtakiu rungties analizė ... 50
3.5.3. Triračio tempimo laikui analizė ... 51
5 SANTRUMPOS
SDS – Sporting Dog Show, Lietuvoje rengiamos šunų jėgos sporto varžybos ŠJS - šunų jėgos sportas
S:A - šuns svorio (kg) ir ūgio ties ketera (cm) santykis ST - svorio tempimas
BB -bėgimas bėgtakiu LS - lipimas į sieną ŠA -šuolis į aukštį ŠT - šuolis į tolį
SR - Sprintas su rogėmis LK - Lipimas į kalną
AKC - Amerikos kinologų klubas (American Kennel Club) LKD - Lietuvos kinologų klubas
APA – American Pulling Alliance
6 SANTRAUKA
Darbo tikslas: atlikti šunų jėgos sporto dalyvių morfometrinę ir pasiektų rezultatų analizes. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir susisteminti mokslinę literatūrą. 2. Išsiaiškinti, kurios šunų veislės yra populiariausios šunų jėgos sporte. 3. Įvertinti šunų jėgos sporte dalyvaujančių šunų morfometrinius duomenis ir pasiektus rezultatus. 4. Įvertinti, ar šunų jėgos sporte dalyvaujančių šunų morfometriniai duomenys gali būti susiję su rezultatais.
Tyrimui naudoti varžybų metu išmatuoti šunų morfometriniai duomenys (svoris ir ūgis) bei rungčių metu pasiekti rezultatai (iššoktas aukštis, nubėgtas atstumas, laikas, per kurį šuo įveikė trasą). Analizei naudotos rungtys: lipimas į sieną, šuolis į aukštį, šuolis į tolį, svorio tempimas, bėgimas bėgtakiu, sprintas su rogėmis, kalnas, bėgimas su triračiu.
8 SUMMARY
The aim of thesis: to do a morphometric and result analysis of dogs competing in dog strength sports. Aim of the paper: 1. Analyze and systematize used scientific literature. 2. Figure out which dog breeds are most popular in dog strength sports. 3. Evaluate morphometric data and achieved results of dogs competing in dog strength sports. 4. Evaluate whether morphometric data is related to achieved results in dog strength sports.
Dogs morphometric data (weight and height) gathered during competition and achieved results from events (height jumped, run distance, time during which the dog finished the track) were used for this research. Events used for analysis: wall-climbing, high jump, long jump, weight pulling, treadmill race, weight pull drag, “A” frame, weight pull sprint.
10 ĮVADAS
Šunų jėgos sporte nuo 2010 m esu kaip stebėtoja, nuo 2013 m. – dalyvė (dalyvauju su dviem šunimis visose rungtyse, pasiekiau su jais puikių rezultatų). Nuo 2017 m. šunų jėgos sportui treniruoju ne tik savo, bet ir kitus šunis. Priklausau Lietuvos kinologų draugijos Šunų elgsenos specialistų – trenerių sąjungai. Būdama VšĮ „Stiprūs šunys“ savanore nuo 2015 m. padedu organizuoti šunų jėgos sporto varžybas Lietuvoje, vadinamas „Sporting Dog Show“ (SDS). Pagrindinės mano funkcijos organizuojant varžybas – taisyklių rengimas, rezultatų suvedimas ir dalyvių fotografavimas. Nuo 2015 m. SDS taisyklės buvo nuolat koreguojamos ir tobulinamos, o 2018-ųjų metų sezonui jos pakeistos iš pagrindų. Siekiant, kad dalyviai būtų išskirstyti į grupes kuo teisingiau, buvo aptarta daugybė grupavimo būdų tiek pagal veislės tipą, tiek pagal ūgį, tiek pagal kūno masę. Šiuo metu SDS svorio tempime yra pasirinktas skirstymas pagal šunų kūno svorį, o Top Dog rungtyse – pagal ūgį ties ketera. Svorio grupės yra fiksuotos ir nekinta, o ūgio grupės bei jų kiekis keičiasi priklausomai nuo to, kiek susirenka dalyvių. Grupes pagal ūgį gali būti sudėtinga grupuoti remiantis teisingumo principu (pvz., esant nedideliam dalyvių skaičiui), dėl to šunų morfometrinių duomenų įvertinimas gali būti naudingas tokiose grupavimo strategijose. Tam tikri su fiziniais parametrais susiję duomenys aktualūs ir gyvūnus ruošiant varžyboms.
Jėgos sportas kasmet jis vis labiau populiarėja, tačiau jis beveik nėra ištirtas. Du tyrimai analizavo, ar baltyminių papildų davimas svorio tempimo šunims yra naudingas, o vienas – kokio sudėjimo šunims geriau sekasi svorio tempimo rungtis. Nėra jokių duomenų apie traumų rizikas, šunų fizinius parametrus, rungtyse pasiektus rezultatus ir t.t. Mano tyrimas – pirmasis, kuriame analizuojami populiariausiose šunų jėgos sporto rungtyse dalyvaujančių šunų morfometriniai duomenys (aukštis ties ketera, svoris, svorio ir aukščio santykis) ir tose rungtyse pasiekti rezultatai bei jų tarpusavio ryšys. Nors ruošiant šunį varžyboms labai svarbu treniruotės ir fizinis gyvūno parengimas, tačiau siekiant aukštų rezultatų bei norint kuo labiau sumažinti traumų riziką būtina atsižvelgti ir į gyvūno sudėjimą, aukštį ties ketera, svorį, svorio ir aukščio santykį.
11 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – atlikti šunų jėgos sporto dalyvių morfometrinę ir pasiektų rezultatų analizes. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir susisteminti mokslinę literatūrą.
2. Išsiaiškinti, kurios šunų veislės yra populiariausios šunų jėgos sporte.
3. Įvertinti šunų jėgos sporte dalyvaujančių šunų morfometrinius duomenis ir pasiektus rezultatus.
12 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Šiuolaikinis požiūris į šunų sportą
Sportiniai šunys dalyvauja vikrumo (Agility), lėkščiasvydžio (Frisbee), rungčių su kamuoliuku (Flyball), sportinio paklusnumo (Rally Obedience), šunų jėgos sporto (ŠJS) ir t.t. varžybose. Dauguma šių sportų išsivystė iš veiklų, naudotų kariniams tikslams (1). Pakitus požiūriui į darbinio/asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, po II-ojo pasaulinio karo sparčiai pradėjo augti šunims skirtų sporto renginių skaičius, o žmonės mielai priėmė naujus iššūkius ruošdami jiems savo augintinius (2).
Šunų sportas yra ne tik smagus užsiėmimas su keturkoju. Tyrimais įrodyta, kad tinkamai parinktas fizinis krūvis labai naudingas. Nuolatinė fizinė veikla lemia ilgesnę gyvenimo trukmę, skatina neuronų replikaciją hipokampe bei raumenų inervaciją, dėl kurios atidedamas senėjimas, be to, aktyviai sportuojančiųjų raumenys primena jaunesnių, jų atrofijos vystymasis (normalus senėjimo reiškinys) būna atidėtas ar sulėtintas (3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11). Tinkamai parinkta fizinio aktyvumo programa tiks visiems šunims – tiek sportiniams, tiek darbiniams, tiek šuniukams, tiek senyviems ar po traumų sveikstantiems keturkojams. Svarbu, kad ji kreiptų dėmesį į „silpniausias“ vietas, apimtų lankstumą, pusiausvyrą, propriocepciją, jėgos pratimus ir patiktųpačiam gyvūnui.
Sportiniai šunys patiria papildomą stresą ir įtampą, lyginant su nesportuojančiais namų augintiniais, tad jiems reikalingas specializuotas požiūris ir pritaikyta sporto medicina (12). Šių šunų energijos poreikiai didesni negu paprastų kompanionų. Neretai jie būna kilę iš linijų, žinomų dėl gebėjimo atlikti atitinkamus darbus arba buvo specialiai tam atrinkti, kadangi parodė unikalius su pasirinkta veikla susijusius gebėjimus (13). Jėgos sporte dalyvaujančių šunų poreikiai, priežiūra ir patiriamas stresas nebuvo tirti, tad kuriant treniruočių programas tenka remtis kitų šunų sporto šakų tyrinėjimais (2).
13 Treniruotės ir kondicionavimas1 orientuoti į geriausias asmenines gyvūno pastangas kaip galutinį rezultatą, tačiau varžybų sąlygomis geriausi asmeninės veiklos rezultatai ne visada būna pakankami prizinės vietos laimėjimui. Be to, šuns našumą lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai (išoriniai – sąveika su kitais šunimis, aplinkos klimatas ir vieta, veiklos tipas, vidiniai – anatomija, fiziologinės funkcijos, psichologiniai faktoriai). Vidinius veiksnius formuoja genetika, sveikata, mityba, mokymas ir kondicionavimas. Geras varžybų dalyvis bus pasirinktam sportui tinkamos anatomijos, fizinio piko būklėje, psichologiškai pasirengęs atlikti pageidaujamą veiklą (13).
Paprastai sporte galimos dvi pagrindinės problemos: arba gyvūnas nepakankamai kondicionuotas, nepasiruošęs dideliam krūviui, blogai aklimatizuotas, arba yra kondicionuotas, tačiau jo lygis prastesnis negu pageidaujama atliekamoje veikloje. Dėl to vertinant šuns našumą reikia įvertinti jo įgūdžius ir veiklą, kurią norima su juo atlikti, tų įgūdžių ir veiklų charakteristikas bei varžybų lygį ir tipą (13). Bet kuriame sporte tam tikri struktūriniai komponentai gali suteikti pranašumo arba kelti problemų, į juos atsižvelgiant galima sumažinti traumų tikimybę (2). Kuriant sportinę programą specialistas turi įvertinti šuns sudėjimą ir nustatyti jo silpnąsias bei stipriąsias puses (2). Be to, sportiniams šunims būtinos specifinės treniruotės. Pvz., analizuojant greihaundų dubens judesių diapazoną pastebėta, kad šunys, kurie gaudavo bėgimo treniruočių, pasižymėjo didesniu lankstumu (14).
1.2. Šunų jėgos sportas
Šuns kaip turto transportuotojo vaidmuo buvo svarbus pirmose migracijose ir žmonų judėjime per apledėjusią Europą. Remiantis įrodymais, svorio tempimui šunys naudoti bent nuo paleolito laikų, tai buvo populiaru ir Bronzos amžiuje. Europoje apie tokias veiklas įrodymai rasti tyrinėjant šunų palaikus Sibire ir Pirėnų pusiasalyje. Šį darbą dirbdavo ir indėnų augintiniai Amerikoje. Tikėtina, kad tai buvo viena pirmųjų užduočių juos prijaukinus kartu su pagalba medžioklėje ir sargavimu (15). Vėliau šunys pradėjo tempti roges ir vežimėlius, o jų savininkai po darbų greičiausiai kartais rungdavosi, kurio augintinis stipresnis.
14 Pasak įvairių šaltinų, oficialūs svorio tempimo renginiai JAV vyksta nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio. Tuo metu pradėta rengti American Dog Breeders Association (ADBA) svorio tempimo varžybas kaip alternatyvą šunų kovoms, jų metu šuns skatinimui iki 2012 m. naudotas žaislas (17, 18, 19). Kaip vieną iš sporto rūšių svorio tempimą siūlo ir antras pagal didumą JAV kinologų klubas United Kennel Club (UKC). Nuo 1984 m. Šiaurės Amerikoje vyksta International Weight Pulling Association (IWPA) varžybos, jų tikslas – skatinti darbinių šunų paveldą. Jungtinėje Karalystėje svorio tempimo varžybos rengiamos nuo 1980 metų, šunų skatinimas žaislais leistas iki 2005 m., kai The Prayers Club parengė taisykles. Nuo 2000 m. Amerikoje ir Europoje populiarias varžybas organizuoja American Pulling Alliance (APA). Nuo 2006 m. Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Suomijos tempimo varžybų dalyvius vienija European Weight Pull League (EWPL). Keliose Europos šalyse sportuojama pagal Unified Pulling Federation ir United Pulling Federation (nuo 2010 m.) taisykles. 2015 m. vasario – rugpjūčio mėnesiais leistas elektroninis žurnalas „European Weight Pulling Magazine“, pasirodė 3 numeriai.
1 paveikslas. 1988 m. JAV vykusios varžybos, žurnalas „The Times“, 1988 m. lapkričio – gruodžio mėn.
15 specialiomis petnešomis vyko sprinto su rogėmis rungtis), ji pristatyta tik 2014 m. pavasarį Asvejoje vykusiose „Powerdog“ varžybose, tada šunys buvo skatinami žaislu. 2014 metų rugpjūčio mėnesį „Powerdog“ varžybose ST rungtyje atsirado vadinamoji „pro“ klasė, kurioje šunys svorius tempė neskatinami žaislu. Tąkart šioje klasėje varžėsi du šunys – Nora Budulis ir Kodis. Nuo 2015 metų Lietuvoje VšĮ „Stiprūs šunys“ organizuoja „Sporting Dog Show“ (SDS) šunų jėgos sporto varžybas, jų metu skatinamas svorio tempimas be žaislo. Nuo 2018 m. per sezoną surengiama keletas tarpinių SDS varžybų, o rudenį – finalinis didysis renginys, kurio metu sumuojami viso sezono taškai ir skelbiami geriausi metų šunys. Lietuvoje šunų jėgos sporto lygis yra aukštas, paskutinius kelerius metus mūsų šalies dalyviai Europoje vykstančiose jėgos sporto varžybose iškovoja aukščiausias prizines vietas.
2 paveikslas. Padangos tempimo rungtis varžybose „Harmonios taurė“. D. Vitkauskaitės nuotr.
Nors ŠJS varžybos oficialiai vyksta apie pusšimtį metų, šio sporto apibrėžimo vis dar nėra. ŠJS galima apibūdinti kaip sporto rūšį, kurio metu įvairiapusiškai lavinama gyvūno jėga ir varžomasi, kieno augintinis stipriausias. Terminas „Jėgos sportas“ apima daug veiklų nuo svorio tempimo iki šuolių. Skirtingų organizacijų rengiamose varžybose šunys tarpusavyje varžosi vienoje ar keliose rungtyse, tarp kurių populiariausios – svorio tempimas, šuolis į aukštį, lipimas į sieną, bėgimas bėgtakiu, rogučių tempimas greičiui. Taip pat šunys šoka į tolį, tarpusavyje traukia virvę, greičiui tempia triratį. Paprastai skelbiami trys kiekvienos rungties 1, 2 ir 3 vietų nugalėtojai bei tam tikroje svorio ar ūgio grupėje ar bendrai varžybose geriausiai pasirodę šunys.
16 svorio tempimą, šiek tiek panašių principų galima rasti literatūroje apie darbinius arklius. Ištyrus penkis svorius tempiančius sunkiuosius arklius, nustatyta, kad derinant nuolatinį (8 valandas per dieną 5 dienas iš eilės) krūvį su ilgalaikiais poilsio periodais, gyvūnai prie jo prisitaiko per kelias dienas. Panašūs rezultatai būdingi ir lenktyniniams žirgams (21). Tiriant mažus, vidutinius ir didelius svorius tempiančius arklius, pastebėtas nedidelis veninės pieno rūgšties koncentracijos padidėjimas didelių apkrovų grupėje, kas rodo, kad tada atliekamas tam tikras anaerobinis darbas (22). 2017 m. Christopher W. Frye ir kt. paskelbė, kad greitai pasisavinamų angliavandenių ir baltymų papildai, duodami šunims prieš tempimų sesijas, neturi įtakos rezultatams, ir kad svorio tempimo metu pastebimi mažo anaerobinio metabolizmo požymiai organizme (16). Kito tyrimo duomenimis, popratiminiai maltodekstrino ir baltymų papildai svorio tempimo šunims padidina aminorūgščių ir angliavandenių tarpinių produktų kiekį kraujo serume, tad jų davimas gali būti naudingas (23). Šie duomenys leidžia manyti, kad svorio tempimo rungtyje, taip pat greičiausiai ir daugumoje kitų jėgos sporto rungčių, vyrauja jėgos faktorius (laimi stipriausias ar aukščiausiai iššokęs šuo, rungtis palyginti trumpa, organizme vyksta anaerobinis darbas), ištvermės užduočių kaip ilgų distancijų kinkinių sporte nėra.
1.3. Lietuvoje organizuojamų šunų jėgos sporto varžybų taisyklės
17 1.3.1. Dalyvių saugumo užtikrinimas
Siekiant užtikrinti dalyvių ir žiūrovų saugumą, šunys vedami tik pririšti trumpu pavadžiu, o žmonėms agresyviems gyvūnams varžybose dalyvauti draudžiama. Nepilnamečiai vedliai privalo būti su lydinčiu asmeniu arba turėti vieno iš tėvų leidimą. Kilus įtarimui, kad nepilnametis šuns nesuvaldys, jam draudžiama dalyvauti renginyje. Vedliai nepriklausomai nuo jų amžiaus varžybų metu negali būti apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
Taisyklėse pabrėžiama, kad šuo turi būti nuolat kontroliuojamas ir nebūti pavojingas kitiems šunims ar žmonėms. Vedlys gali būti paprašytas palikti teritoriją už bet kokį nusižengimą tempimo zonoje ar už jos ribų. Tai grubus, trikdantis, nesportinis elgesys, taip pat trukdymas kitam šuniui tempti ar teisėjui.
Varžybose būtina gerbti šunį – už fizinę bausmę gyvūnui gresia diskvalifikacija. Kitų dalyvių negerbiantis ar nesilaikantis taisyklių asmuo taip pat gali būti diskvalifikuotas.
1.3.2. Reikalavimai varžybose dalyvaujančių šunų sveikatai
Siekiant išvengti žalos sveikatai, SDS gali dalyvauti šunys nuo 12 mėnesių amžiaus, tačiau teisėjo leidimu kai kuriais atvejais gali varžytis šunys nuo 9 mėn. amžiaus – tačiau ne dėl prizinių vietų.
Varžybų dalyviai turi būti geros fizinės formos ir sveikatos atsižvelgiant į konkretų kūno tipą (tai vertina budintis veterinaras bei teisėjas). Šuo laikomas per liesu, jeigu matomi aiškiai išsikišę klubikauliai, iššokęs stuburas ar įdubusi galva. Lengvas klubų kyšojimas leidžiamas. Gyvūnui, kuris atrodo ligotas ar neparuoštas rungčiai, dalyvauti neleidžiama. Veterinaras registracijos metu taip pat patikrina šuns skiepų knygelę (ar nepasibaigusi vakcina nuo pasiutligės), ar kalės nerujoja, nėra vaikingos, neturi šuniukų.
18 su sveikata susijusių priežasčių ir gyvūno laikytojas turi tai įrodančius dokumentus. Kai kuriuose šalyse (pvz., Čekija, Vokietija) šunų jėgos sporto varžybose draudžiama dalyvauti visiems šunims kirptomis ausimis ar uodegomis, net jeigu operacijos buvo atliktos legaliai.
Varžybose draudžiama naudoti nelegalias medžiagas, kuriomis galima bandyti gerinti šuns našumą. Draudžiamoms medžiagoms priklauso stimuliantai, raminantys vaistai, analgetikai, nuotaikos gerintojai, anaboliniai steroidai, kortikosteroidai, antiuždegiminiai ir antiartritiniai vaistai ir t.t.
1.4. Traumų rizika šunų jėgos sporte
Treniruočių ir varžybų metu reikia stengtis kuo labiau sumažinti traumų riziką. Sužalojimų priežastys glai būti labai įvairios, dažnai jos priklausoi nuo konkrečios sporto rūšies. Kadangi traumų rizika ŠJS nebuvo analizuota tyrimuose, galima nebent palyginti kai kurių panašių sportų rungtis. Pvz., tam tikri šunų vikrumo varžybų elementai gali turėti panašumų su šuolio į tolį ar lipimo į kalnelį rungtimis, ilgų distancijų kinkinių šunų lenktynės – su svorio tempimo rungtimi, o kurtų lenktynės – su bėgimo bėgtakyje rungtimi, tačiau tiek treniruočių, tiek varžybų metu šunų judamojo aparato patiriamas stresas, apkrovos, rungčių aukščiai, ilgiai ar veiklos trukmė rungtyje skiriasi. Turint omenyje, kad svorio tempimo sporte nėra staigių posūkių, kliūčių ar bėgimo, jį galima traktuoti kaip saugią veiklą (24). Dėl sužalojimų prevencijos bet kokia veikla užsiimantiems sportiniams šunims į treniruočių programą rekomenduojama įtraukti apšilimo ir atsigavimo pratimus (25).
19 Tam tikrų jėgos sporto panašumų galima rasti su lenktyniniais šunimis. Sprinto greihaundai paprastai kenčia nuo užpakalinių galūnių traumų – lūžių ir dislokacijų, taip pat dėl grakščiojo ir tempiamojo plačiosios fascijos raumenų patempimų/plyšimų (28). Kitos problemos – širdies sustojimas, traukuliai, kolapsas prieš bėgimą ar po jo, nugaros paralyžius, uodegos sužalojimai, kraujuojantys pirštai, akių sužalojimai, durtinės žaizdos, kaklo lūžiai. Dažniausiai traumos ištinka šunims atsimušus vienas į kitą, nugriuvus ar atsitrenkus į apsaugines sieneles (29). Vertinant greihaundų patiriamas traumas, pastebima, kad sprinto šunys visada bėga ta pačia kryptimi (prieš laikrodžio rodyklę) apvaliu arba ovaliu taku, dėl ko jiems būdingi pasikartojančio streso sukelti lūžiai (28, 30). Traumų rizika priklauso nuo paviršiaus – augalinis laikomas saugesniu (31). Kadangi greihaundų raumenys dideli, jų jungtys su kaulais bei sausgyslėmis palyginti trumpos, kas gali lemti sausgyslių ir raiščių sužalojimus (28). Aplinkos temperatūra, šuns svoris, bėgimų skaičius susižalojimams didelės įtakos neturi. Svarbiausi rizikos veiksniai – greitis, tako ilgis ir jo suprojektavimas (29). Kai kuriose šalyse tarp ŠJS dalyvių populiarios lenktynės, tačiau dažniausiai šunys bėga saugioje, kontroliuojamose aplinkoje – rungtyje statomas vienas, ir juda arba bėgimo takelyje, arba tiesia trajektorija su prikabintu svoriu, kuris sulėtina šunį ir neleidžia jam išvystyti didelio greičio.
Statistiniai duomenys apie tai, kiek vikrumo varžybose dalyvaujančių šunų patiria traumas, skiriasi. Tikėtina, kad susižaloja 32 proc. atletų (32), trečdalis iš jų – sporto metu, iš jų daugiau kaip pusė – varžybose (34). Vikrumo varžybose dalyvaujančius šunis veikiantys rizikos veiksniai – sąlytis su įranga, patirtis, mityba ir papildai, treniruotės, apšilimo technika, dalyvavimas kituose sportuose, veislė, lytis ir amžius (36). Dažniausios vikrumo varžybų šunų traumos – patempimai, įplyšimai, sumušimai, įpjovimai, paprastai pečių ir dubens galūnių, kai kuriais duomenimis ir nugaros srityse (2, 32, 36, 37). Rečiau sužalojami klubai, kelių sąnariai, riešai ir pirštai (37). Pečių ir nugaros sužalojimai paprastai įvyksta artimo kontakto metu įveikiant tokias kliūtis kaip kalnelis (jis vadinamas įvairiai - „trikampis“, „piramidė“, „A frame“), barjeras ir buomas (37, 38). Pagrindinės nekontaktinių traumų priežastys – paslydimas, pertreniravimas, intensyvios intervalinės treniruotės, raumenų pusiausvyros nebuvimas, per trumpos pertraukos poilsiui, nuovargis, blogas lankstumas, apšilimo trūkumas (37).
20 proc. šuns svorio, o šokinėjant šios apkrovos dar padidėja (33, 42). Nusileidžiant po aukšto greito šuolio, priekinėms šuns galūnėms tenka 4,5 didesnės už kūno svorį apkrovos (43). Šunų vikrumo varžybų dalyvių priekinių galūnių patiriamas poveikis yra apie 45 N/kg, o bėgant - 25 N/kg. Jie visada nusileidžia ant tos pačios galūnės (34). Tiriant, kokio didumo jėgas šunys patiria šuolių metu priklausomai nuo aukščio, nustatyta, kad įveikiant 63 cm aukščio kliūtį, priekinės galūnės nusileidimo metu patiria 986.9 ± 221.5 N jėgą, įveikiant 79 cm -1175.0 ±227.4 N, o 94 cm - 1366.1± 268.5 N (44).
Dar viena jėgos sportui šiek tiek gimininga sporto šaka – rungtys su kamuoliuku. Šio sporto esmė – keturios kliūtys pastatomos tiesia linija, kurios gale – dėžė su kamuoliuku. Šuo įveikia kliūtis, paliečia dėžę, pačiumpa kamuoliuką ir jį parneša vėl įveikdamas visas kliūtis. Daug pavojaus sukelia energingas šokimas ant dėžės (41). Įsibėgėjęs šuo trenkia į ją priekinėmis kojomis, tad padidėja stresas šiai sričiai. Dėžutę šuo spaudžia visada ta pačia kryptimi – pirmauja arba dešinė, arba kairė. Streso sukelti sužalojimai santykinai nedideli, paplitę riešo ir čiurnų srityje (34), paprastai šlubavimas pastebimas priekinės kojos ir peties srityse. Rizikos faktoriai – nuspaudžiamos dėžės tipas, bėgimo paviršius, pasikartojančios treniruotės, apšilimo trūkumas, didesnis šuns svoris. 24 kg svorio keturkojui artrito tikimybė 1,5 karto didesnė negu sveriančiam iki 14 kg. Kryžminių raiščių plyšimai dažnesni tarp 18 – 20 kg svorio šunų. Priekinės kojos šlubumas dažniausiai pastebėtas tarp 18 – 20 kg svorio šunų, jie nuo to kenčia 3,7 karto dažniau negu 14 kg svorio sportininkai (40).
1.5. Tinkamas sportinio šuns svoris
Dažniausiai jėgos sporte dalyvaujantys šunys yra liesi, antsvoris ar nutukimas tarp jų nėra paplitęs. Tačiau dabartinėje visuomenėje dauguma šunų laikomi kaip naminiai gyvūnai, o ne aktyvūs, dirbantys partneriai. Moksliniai tyrimai parodė, kad visiškai sėslūs gyvūnai suvartoja daugiau maisto ir priauga daugiau svorio, nei vidutinio fizinio aktyvumo gyvūnai (47). Laikoma, kad šuo turi antsvorio, kai jo kūno svoris 15 proc. didesnis už optimalų, o nutukusiu – kai jo svoris 30 proc. didesnis už idealų
.
21 proc. šunų kenčia nuo antsvorio, o 48,8 % nuo nutukimo (55). Analizuojant Cruft parodos nuotraukas, nustatyta, kad 26 % dalyvių turi antsvorio (56). Remiantis 2018 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 60,6 %. šunų turi antsvorio arba yra nutukę. Visų jų kūno įmitimo balo vidurkis – 3,6 balai 5-balėje sistemoje (47). Nustatyta, kad didžiausia traumų rizika šunims, kurių KMI 110 kg/m2 (66). Įdomu, kad per maža kūno masė šunis kamuoja retai – per mažai sveriantys šunys sudaro vos 2,4 – 5,3 proc. populiacijos (57, 58).
Šunų nutukimą skatinantys faktoriai skirstomi į tris kategorijas – genetinį, reprodukcinį ir priklausantį nuo žmogaus (racionas/pratimai) (64). Nutikumo riziką didina per mažas fizinis aktyvumas (59, 63, 64), netinkamas šeimininko elgesys ir požiūris (55), paties šuns potraukis daugiau ėsti (61, 62).
Išsivysčiusiose šalyse šunų nutukimas laikomas pagrindine sveikatos problema (53). Antsvorio turintys šunys dažniau kenčia nuo sąnarių ligų, kvėpavimo sutrikimų, tam tikrų vėžio rūšių, hipertenzijos, sumažėjusio šilumos toleravimo, padidėjusios anestezijos ir chirurginių operacijų komplikacijų rizikos (54, 45). Nutukusiems šunims būdingi metabolinio sindromo komponentai, skatinantys su nutukimu susijusios širdies veiklos disfunkcijos išsivystymą. Lyginant su idealaus svorio šunimis, nutukusiems dažnesni širdies struktūros ir funkcijų pokyčiai, atsparumas insulinui, dislipidemija, hipoadiponektinemija, padidėjusi uždegiminių žymenų koncentracija (65). Polinkis sirgti klubo sąnario displazija koreliuoja su vidutiniu KMI kg/m2 (66). Per didelis svoris ne tik neigiamai veikia gyvūno gyvenimo kokybę, tačiau ir sutrumpina jo gyvenimo trukmę (49, 55, 60, 67-69). Tyrimo, analizavusio 1994 – 2015 m. surinktus duomenis apie 50 000 šunų, priklausančių 12 populiariausių veislių, gyvenimo trukmę, išvadose teigiama, kad antsvorio turintys keturkojai gyvena 2,5 metų trumpiau už turinčius normalią kūno masę (54). Kito tyrimo, atlikto su Labradoro retriveriais, išvados panašios – liesų šunų vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė beveik 2,5 metų, jiems vėliau išsivysto lėtinės ligos (49).
22 reikia šokinėti. Šunys, kurie yra idealaus svorio ir geros kondicijos, greit atsigauna po nedidelių traumų. Sunkūs šunys, susidūrę su ta pačia traumuojančia situacija, dažniau kenčia nuo kryžminių raiščių plyšimų, kremzlių pažeidimų ar kaulų lūžių. Užsiimant su stambiais šunimis, svarbu išlaikyti juos kuo lieknesnius ir raumeningesnius, kad būtų galima išvengti traumų ir sumažinti organizmo nusidėvėjimą (46).
Yra keletas būdų šuns kūno formai (įmitimui) įvertinti, nė vienas jų nėra idealus. Egzistuoja trys pagrindiniai morfometrijos metodai:
odos storio matavimas
kūno būklės/kondicijos taškai. Tai subjektyvus, pusiau kiekybinis kūno sudėjimo vertinimo metodas, pagrįstas vaizdinėmis schemomis. Populiariausios – 5 arba 9 taškų sistemos, jos vertina vizualines ir apčiuopiamas charakteristikas (48). Deja, tokios sistemos neatsižvelgia į skirtingo sudėjimo šunis, o jomis remdamiesi šunų savininkai savo augintinių būklę vertina nepakankamai. Kai šuns įmitimą jie vertina maždaug 4.54 ± 1.13, veterinarai - 5.20 ± 1.20 (71).
matmentų vertinimas (kai atliekami kūno matavimai ir lyginami su svoriu). Populiariausias būdas – šuns svorio ir aukščio ties ketera lyginimas. Kaip ir žmonių KMI atveju, šis įrankis nepasako, ar šuo riebus, ar tik labai raumeningas (46).
Siekiant nustatyti sveiką šunų kūno masę, dažnai tiesiog pasitelkiami veislėms specifiniai svorio rangai, tačiau tokios gairės nėra gera pagalbinė priemonė bandant įvertinti kūno kondiciją pagal kūno kondicijos lenteles (70). Kūno būklė gali būti analizuojama ne tik gyvai, bet ir pagal nuotraukas, tačiau skirtingų vertintojų rezultatai skiriasi (72).
23 dideliam svorio praradimui. Tokių šunų kaip dirbantys paieškoje kūno kondicija glai būti 4 – 7 tšk. (iš 9), tačiau, atsižvelgiant į sveikatos perspektyvas, daugumai dirbančių ar sportinių šunų idealiausia – 4 – 5 tšk. Tokia kondicija padeda išvengti nuovargio ir sveikatos problemų, susijusių su pernelyg dideliu kūno svoriu (35). Siekiant išvengti, kad ŠJS nedalyvautų išsekę šunys, dauguma organizacijų, tarp jų ir VšĮ „Stiprūs šunys“ yra apibrėžę tam tikras gaires, kada šuo bus per liesas. Galutinį sprendimą priima varžybų teisėjas, atsižvelgdamas į šuns sudėjimą ir tipą. Paprastai nepageidaujama, kad aiškiai matytųsi klubikauliai ar stuburas.
Sporte palyginti dažnai pasitelkiamas šuns svorio ir ūgio lyginimo metodas, kuris parodo ne tiek antsvorio buvimą ar nebuvimą, kiek galimas apkrovas, tenkančias tam tikroms kūno dalims (46). Labai retais atvejais šunų KMI vertinamas žmonėms analogišku kg/m2 (66). Populiariausias būdas vertinti raumenų–skeleto sistemos patiriamam stresui – svorio ir aukščio santykis S:A (2). Šis būdas dažniausiai naudojamas amerikiečių, jie lygina svorį svarais ir aukštį ties ketera coliais. Tik vienas tyrimas naudojosi S:A santykiu europinėje matavimo sistemoje (40), tačiau nepateikė jokių gairių. S:A metodas padeda įvertinti streso kiekį, kurį šuns organizmas patiria bėgant, šokinėjant ir sukantis (2). Kuo sunkesnis šuo lyginant su aukščiu, tuo daugiau pastangų reikia judesiams atlikti ir daugiau streso bei apkrovų patiria skeleto–raumenų sistema, o kuo minėtas santykis mažesnis, tuo lengviau jam šokinėti (38, 73, 74).
24 1.6. Tinkamiausi šunys sportui
Kai kurios sporto rūšys turi palyginti aiškius reikalavimus, kokie šunys joms geriausiai tinka. Kiekvienai veiklai yra tam tikri treniravimo metodai, kuriantys unikalius fizinius poreikius. Paprastai vertinama šuns bendras kūno tipas, dubens ir priekinių galūnių struktūra (2).
Dar 1947 m. W. Sheldon išpopuliarino somatotipo (bendro kūno tipo) teoriją. Jis teorizavo, kad žmogaus kūną galima suskirstyti į kategorijas – somatotipus, pagrįstus individo aukščio ir svorio santykiu. Tie tipai yra ektromorfas, mezomorfas ir endomorfas (40). Panašus skirstymas galimas ir šunims:
Ektomorfai. Jiems būdinga nedidelis kaulingumas, lyginant su ūgiu jie lengvi, apibūdinami kaip liekni ir ilgakojai, pasižymi ilgesniu žingsnio ilgiu, lengvai šokinėja, tinka sprintui ir šuoliams (35). Tipinės veislės – greihaundai, saliukiai, vipetai (2, 40, 38).
Mezomorfai. Vidutinio dydžio, kaulingi, gerai išvystytais raumenimis. Dauguma šunų, kurių sporte reikalingas greitis ir vikrumas, yra mezomorfai. Tai auksaspalviai ir Labradoro retriveriai, borderkoliai, bigliai, australų aviganiai, amerikiečių Stafordšyro tejerai, Stafordšyro bulterjerai, belgų aviganiai (2, 40, 38, 76)
Endomorfai. Jie sunkūs, turi mažiau greičio ir vikrumo (2, 38, 40, 76). Jiems priskiriami ir chondrodistrofiniai nykštukai trumpomis galūnėmis kaip Klamberio spanieliai ar taksai, nors šie šunys dažnai skiriami į kitą – anacholimorfinių – grupę, bei stambiai sudėtos veislės kaip buldogai ar mopsai (76). Kai kurie tyrėjai stambesnio sudėjimo šunis kaip amerikiečių buldogai ar senbernarai taip pat priskiria endomorfams (38).
Šunų tipas vertinamas ir pagal cefalinį indeksą. Cefalinis arba kaukolės indeksas yra santykis tarp didžiausio kaukolės ilgio ir pločio (76, 77):
Brachicefaliniai šunys. Kaukolės ilgis trumpesnis už plotį, viršutinei ir šoninei kaukolės dalims būdinga apvali forma. Stafordšyro bulterjerai, rotveileriai, mopsai, amerikiečių Stafordšyro terjerai. Dauguma jų kilę iš veislių, naudotų kovoms ar griebimo darbui.
25 Dolichocefaliniai šunys. Kaukolės ilgis didesni už plotį. Šie šunys dažniausiai specializuoti bėgti.
Vipetai, dobermanai, greihaundai.
Analizuojant šešių šunų našumą standartizuotose svorio tempimo varžybose, pastebėta, kad brachicefaliniai šunys stipresni už dolichocefalinius net atsižvelgiant į kūno masės įtaką. Tikėtina, kad tai atspindi anatominius duomenis, kylančius dėl funkcinio kompromiso tarp jėgos ir ištvermės (80).
Manoma, kad didesnėms veislėms, sunkiems šunims geriau varžytis ne šuolių, o svorio tempimo rungtyse, kadangi šis sportas taip neapkrauna jų sąnarių. Nors svorius gali tempti dauguma šunų, turintiems trapius kaulus kaip italų levretės ši veikla taip pat nerekomenduojama (74). Analizuojant vežimėlius tempiančius arklius, nustatyta, kad svarbiausi svorio traukimui atrinktų gyvūnų kriterijai – stiprūs kaulai, vidutinis dydis ir jėga (75). Greičiausiai svorio tempui tinkamiausi vidutinio dydžio moezomorfinio sudėjimo šunys brachicefalinėmis galvomis, o šuolių rungtimis – mezomorfinio sudėjimo šunys mezocefalinėmis galvomis.
Skirtingose varžybose pirmauja skirtingų tipų ir sudėjimo šunys. Tai šiek tiek priklauso ne tik nuo tinkamiausio tipo atitinkamai veiklai, bet ir nuo regiono, jame paplitusių veislių. JAV šunų vikrumo varžybose varžybose populiariausi šelčiai, borderkoliai, australų aviganiai, auksaspalviai retriveriai, Pembroko korgiai, Džeko Raselo terjerai (79, 81). Remiantis Crazy Foxes dresūros klubo duomenimis (99), Lietuvoje vikrumo varžybose dažniausiai dalyvauja borderkoliai, belgų aviganiai (malinua ir griunendaliai), šelčiai, Džeko Raselo ir Parsono Raselo tejerai, nykštukiniai pudeliai, Australijos kelpiai, australų aviganiai.
Kamuoliuko gaudymo varžybose varžybose populiariausi borderkoliai, mišrūnai, australų aviganiai, Labradoro retriveriai, Džeko Raselo terjerai, auksaspalviai retriveriai, šelčiai, doerbmanai, amerikiečių kokerspanieliai, vokiečių aviganiai (82, 83).
26 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tiriamųjų atranka
Tyrimui buvo pasirinkti šunys, dalyvaujantys šunų jėgos sporto varžybose. Dalyje varžybų aš pati dalyvavau kaip dalyvė ir kaip savanorė, fiksuojanti duomenis. Analizei duomenys surinkti iš 28-nių 2014 – 2018 metais Europoje vykusių šunų jėgos sporto varžybų:
ADBA Fun Show (2016 m.), Lenkija;
APA svorio tempimo varžybos (2018 07 29, 2018 04 07, 2018 05 12, 2018 06 02, 2018 06 15, 2018 06 30, 2018 07 01, 2018 09 15), Čekija, Bulgarija, Belgija;
European Championship Białystok (2014, 2015, 2016, 2018 m.), Lenkija; GAME DOG FUN SHOW ŻYWIEC (2016, 2017 m.), Lenkija;
Húzz a Bully Rescue-ért-Negatív Santa’s Cup (2015 m.), Vengrija; Cup Of Carpathians (2017 ir 2018 m.), Slovakija;
VIII PBS – Zbrosławice (2017 m.), Lenkija;
Sporting Dog Club’s Show (2015 ir 2016 m.), Lenkija; Pit Bull Show Siewierz (2014 m.), Lenkija;
Sporting Dog Show Lithuania (2016 (1 ir 2), 2017, 2018 (1, 2 ir 3 etapai), Lietuva.
Viso surinkti duomenys apie 2279 šunų pasiektus rezultatus. Kiekvienoje rungtyje dalyvių skaičius skyrėsi. Daugiausiai dalyvių – svorio tempimo (n 1200) ir sprinto su rogėmis (n 318) rungtyse (1 lentelė).
1 lentelė. Dalyvių skaičius ŠJS rungtyse
Rungtis Svorio tempimas Rogučių sprintas Bėgimas bėgtakiu Kalnas Triračio tempimas Šuolis į aukštį Lipimas į sieną Šuolis į tolį
Dalyvių skaičius rungtyje 1200 318 143 12 91 163 231 121
Dalyvių skaičius rungtyje Lietuvoje vykusiose ŠJS varžybose
192 136 105 12 0 120 126 121
27 Svorio tempimas, n 1200;
Šuolių rungtys (ŠA, LS, ŠT), n 515; Bėgimo rungtys (BB, SR, LK), n 564.
Svorio tempimo rungtyje dalyvavę šunys pagal 25-ąsias percentiles (4 kvartilius) suskirstyti į 4 svorio grupes ir pagal 50-ąsias percentiles (medianą) į dvi aukščio ties ketera bei dvi svorio ir aukščio ties ketera santykio (S:A) grupes. Šuolių ir bėgimo rungtyse šunys skirti į 2 svorio, S:A ir ūgio grupes pagal 50-ąsias percentiles (medianas).
Kiekvienoje rungtyje surinkti morfometriniai duomenys skyrėsi, kadangi ne visų varžybų organizatoriai matuoja šunų ūgį ties ketera. Svorio ir aukščio ties ketera santykio analizė galima tik tais atvejais, kai žinomas šuns ūgis (2 lentelė).
2 lentelė. ŠJS varžybų dalyvių, kuriems išmatuotas svoris ir ūgis, skaičius rungtyse
Rungtis Svorio tempimas Rogučių sprintas Bėgimas bėgtakiu Kalnas Triračio tempimas Šuolis į aukštį Lipimas į sieną Šuolis į tolį Dalyvių, kuriems išmatuotas svoris 1200 318 130 10 91 153 221 57 Dalyvių, kuriems išmatuotas ūgis 107 49 57 12 11 65 68 50
Analizei pagal veisles naudoti 598 šunų duomenys. Lytis buvo nurodyta 398 šunims. Tyrimo metu neanalizuota, kaip pasiruošimas varžyboms (treniruotės ir kondicionavimas) lemia rezultatus rungtyje.
2.2. Vertinimas
28 sukalibruojamos. Šuo sveriamas vedžiojimo petnešose, užrašant jo svorį iš gauto rezultato atimamas petnešų ir antkaklio, jei svėrimo metu šuo buvo su juo, svoris.
Varžybų taisyklės pridedamos priede Nr. 1.
Svorio tempimas (Weight Pulling, 3 pav.). „Sporting Dog Show“ varžybose skiriamos kelio svorio lygos: lengvoji (iki 20 kg), vidurinioji (20 – 32 kg), vidurinioji sunki (32 – 44 kg) ir sunkiasvorių (virš 44 kg). Kiekviena lyga dalijama į kelias grupes. Kiekvienoje grupėje skiriama po 3 prizines vietas už didžiausią nutempto svorio/kūno masės santykį (koeficientą). Svorio lygoje nugali šuo, surinkęs didžiausią nutempto svorio/kūno masės santykį (MWPP titulas). Taip pat skiriami du šunys (iki 32 kg ir virš 32 kg svorio), nutempę didžiausius svorius (MWP titulas). Taip pat išskiriama Fun lyga, kurioje šunys varžosi skatinami žaisliuku, ši lyga neskirstoma į svorio grupes, joje laimi tik didžiausią svorį nutempęs šuo (MOST titulas).
3 paveikslas. Svorio tempimo rungtis. Nuotr.autorės
Svorio tepimo (ST) rungtyje varžosi tik šunys su tinkamo dydžio šiam sportui skirtomis petnešomis. Tempimo metu bei laukimo zonoje skatinimas žaislu negalimas (išskyrus FUN lygoje besivaržančius šunis). Šunį apdovanoti, duoti jam skanėstų galima tik išėjus iš rungties zonos arba laukimo zonoje. Šuniui bet kada leidžiama atsigerti.
29 chronometru. Svoris laikomas nutemptu tada, kai vežimėlio priekinis ratas kertą nustatytą žymę, nupieštą ant tako. Tempimo metu šuns liesti negalima. Pašaliniams asmenims šuniui ploti, jį sveikinti, šaukti jo vardą ar skatinti kitais būdais leidžiama 3 m atstumu nuo tempimo tako.
Top Dog rungtys. Lietuvoje organizuojamose SDS varžybose ST ir Top Dog rungtys atskirtos. Kai kurios organizacijos (ADBA) naudojasi panašia praktika, kitur kiekviena rungtis vertinama atskirai ir bendros rezultatų sistemos nesiekiama. Lietuvoje SDS TOP Dog varžybas sudaro šios rungtys: bėgimas bėgtakiu (BB), lipimas į sieną (LS), šuolis į aukštį (ŠA), šuolis į tolį (ŠT), sprintas su rogėmis (SR) ir lipimas į kalną (LK). Visiems varžybose dalyvaujantiems šunims matuojamas ūgis ties ketera. Šunys į grupes skirstomi atsižvelgiant į jų ūgį arba svorį. Kiekvienoje rungtyje kiekvienai grupei skiriama po 3 prizines vietas.
Bėgimas bėgtakiu (Treadmill Race, 4 pav.). Savaieigiame lenteliniame bėgtakyje už antkaklio prisegtas šuo bėga vieną minutę, laimi įveikęs didžiausią atstumą. Bėgimo trukmė matuojama chronometru, nubėgtą atstumą fiksuoja bėgtakyje įtaisytas spidometras. Šunį galima skatinti žaislu. Paprastai užsienio varžybose naudojami FirePaws, Lietuvoje – MuddyBuddy bėgtakiai.
4 paveikslas. Bėgimas bėgtakiu. Nuotr.autorės
30 5 paveikslas. Lipimas į sieną. Nuotr.autorės
Šuolis į aukštį (High Jump, 6 pav.). Rungties metu šuo turi pašokti kuo aukščiau ir įsikąsti į džiutinį žaislą. Aukštis nustatomas pagal apatinę žaislo liniją naudojant kas 5 cm graduotą medinę liniuotę. Aukštis matuojamas prieš šuolį. Kei šuo pelę kliudė, tačiau į ją neįsikando, prieš kitą šuolį gali būti atliekamas papildomas matavimas. Šuo turi bent šiek tiek įsikabinti į žaislą – lietimo faktą sprendžia teisėjas. Po keturių klaidingų šuolių keturkojis baigia pasirodymą, užskaitomas paskutinis įveiktas didžiausias aukštis.
31 Šuolis į tolį (Long Jump, 7 pav.). Šuo turi peršokti apie 10 cm virš žemės esančias kas 10 cm sudėtas kartis. Kliūtį peršokus be klaidų, šeimininkas atstumą didina. Šunį galima skatinti žaislu arba maistu. Visos rungties metu galimos keturios klaidos. Klaida laikomas kliūties kliudymas arba apibėgimas.
7 paveikslas. Šuolis į tolį. Nuotr.autorės
Sprintas su rogėmis (Weight Pull Drag, 8 pav.). Rungties metu šuo nustatytą atstumą (jis nėra išmatuotas, tačiau visiems šunims konkrečių varžybų metu vienodas) žole tempia rogutes, kurių svoris lygus jo svoriui. Starto ir finišo pozicijos paprastai žymimos žyme žolėje arba specialiais stulpeliais, laikas matuojamas chronometru. Laikas pradedamas matuoti šuniui išjudinus rogutes ir baigiamas, kai rogučių priekinė dalis kerta nustatytą žymą. Dalyvauti gali tik šunys su svorio tepimui skirtomis petnešomis. Šunį galima skatinti tik žaislu. Kiekvienas šuo tempia du kartus iš eilės (tempimas ir pertempimas). Užskaitomas trumpesnis laikas.
32 Kalnas (A Frame, 9 pav.). Šios rungties oficialios taisyklės kol kas nėra parengtos. Per nustatytą laiko tarpą (1 min., matuojama chronometru) šuo turi kuo daugiau kartų peršokti trikampio formos kalną, padengtą minkštu kilimu. Vienu šuoliu laikomas perlipimas pirmyn ir grįžimas atgal.
9 paveikslas. Kalno rungtis. Nuotr.autorės
Bėgimo su triračiu (Weight Pull Sprint, 10 pav.) rungtis rengta tik Lenkijoje European Championship Białystok varžybose (2014, 2015, 2016 ir 2018 m.). Lygiu asfaltu tą patį atstumą, kuris organizatorių nebuvo nurodytas, šunys su svorio tempimo petnešomis tempia triratį su jame sėdinčiu žmogumi. Chronometru matuotas laikas, per kurį po pajudėjimo iš starto pozicijos triračio priekinis ratas kerta nustatytą žymę. Prizinės vietos skiriamos šunims, triratį nutempusiems per mažiausią laiko tarpą.
33 2.3. Tyrimo analizei naudoti statistiniai metodai
Rezultatų analizė atlikta naudojantis Microsoft Excel 2016 ir SPSS Statistics 17.0 programomis. Atlikta aprašomoji statistika, skaičiuoti ryšiai (koreliacijos) tarp tokių kintamųjų kaip pasiektas rezultatas ir šuns ūgis, svoris bei svorio ir ūgio santykis. Dalyviai pagal morfometrinius duomenis skirstyti kiekvienai rungčių grupei (svorio tempimas, bėgimo ir šuolių rungtys) atskirai. Kadangi mane domino palyginimas, rinkau tik tuos rezultatus, kada buvo žinomas bent vienas šuns morfometrinis rodmuo.
Ar analizuojami duomenys pasiskirstę normaliai, tikrinta Smirnovo testu. Analizė atlikta atsižvelgiant į testo rezultatus – dauguma duomenų nebuvo pasiskirstę normaliai, jiems netiko parametrinė analizė, ryšiai skaičiuoti remiantis Spearman koreliacijos koeficientu. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p<0,05. Grafinis rezultatų vaizdavimas buvo atliekamas Microsoft Exel 2016 programa. Aprašomojoje statistikoje naudotas standartinis nuokrypis (Std Deviation).
34 3. REZULTATAI
3.1. Populiariausios veislės ŠJS
Analizei naudoti duomenys, surinkti iš 598 Europos šunų jėgos sporto varžybose dalyvaujančių šunų, veislę nurodė savininkai. Remiantis turimais duomenimis apie 398 šunis, jėgos sporto varžybose dažniau dalyvauja patinai – 235. Patelių tarp dalyvių buvo 163.
Nors šunų jėgos sporte galima sutikti mažiausiai 27 veislių atstovus ar jų mišrūnus, populiariausios veislės – amerikiečių pitbulterjerai (25,7 %, n 214), mišrūnai (10,7 %, n 64), amerikiečių Stafordšyro terjerai (9,3 %, n 56), amerikiečių pitbulterjerų mišrūnai (8,7%, n 52), amerikiečių buldogai (7,3 %, n 44), amerikiečių Stafordšyro terjerų mišrūnai (5,7 %, n 34), belgų aviganiai malinua (4,7 %, n 28) ir Stafordšyro bulterjerai (3,7 %, n 22). 49,4% dalyvių – amerikiečių pitbulterjerai bei jų mišrūnai ir amerikiečių Stafordšyro terjerai bei jų mišrūnai (3 lentelė).
35 3 lentelė. Populiariausios šunų veislės visose tirtose varžybose (Lietuva, Lenkija, Čekija, Belgija,)
Nr. Veislė Kiekis Proc.
1 Amerikiečių pitbulterjeras 214 25.7
2 Mišrūnas 64 10.7
3 Amerikiečių Stafordšyro terjeras 56 9.3
4 Pitbultererjų mišrūnas 52 8.7
5 Amerikiečių buldogas 44 7.3
6 Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnas 34 5.7
7 Belgų aviganis malinua 28 4.7
8 Stafordšyro bulterjeras 22 3.7 9 Bulterjeras 12 2.0 10 Vokiečių aviganis 9 1.5 11 Olandų aviganis 8 1.3 12 Bokseris 6 1.0 13 Argentinos dogas 6 1.0 14 Burbulis 5 0.8 15 Nenurodyta 5 0.8 16 Pinčeris 5 0.8 17 Aliaskos malamutas 4 0.7 18 Bostono terjeras 4 0.7 19 Maneto 4 0.7 20 Vengrų vižlas 4 0.7
21 Working Pit Bulldog 4 0.7
22 Džeko Raselo tejeras 2 0.3
23 Rotveileris 2 0.3
24 Borderkolis 1 0.2
25 Dobermanas 1 0.2
26 Malinua mišrūnas 1 0.2
27 Senasis anglų buldogas 1 0.2
Viso 598 100.0
36 4 lentelė. Populiariausios šunų veislės Lietuvoje vykusiose ŠJS varžybose
Nr. Veislė Kiekis Proc.
1 Amerikiečių pitbulterjeras 75.0 26.0
2 Amerikiečių pitbulterjero mišrūnas 51.0 17.7
3 Amerikiečių Stafordšyro tejeras 34.0 11.8
4 amerkiečių Stafordšyro tejero mišrūnas 34.0 11.8
5 Belgų aviganis malinua 26.0 9.0
6 Bultejeras 11.0 3.8 7 Stafordšyro bulterjeras 9.0 3.1 8 Vokiečių aviganis 9.0 3.1 9 Olandų aviganis 8.0 2.8 10 n/a 5.0 1.7 11 Pinčeris 5.0 1.7 12 Argentinos dogas 4.0 1.4 13 Maneto 3.0 1.0 14 Vengrų vižlas 3.0 1.0 15 Burbulis 2.0 0.7
16 Džeko Raselo terjeras 2.0 0.7
17 Aliakos malamutas 2.0 0.7 18 Rotveileris 2.0 0.7 19 Borderkolis 1.0 0.3 20 Dobermanas 1.0 0.3 21 Mišrūnas 1.0 0.3 Viso 288.0 100.0
Svorio tempimo rungtyje Lietuvoje 46,7 % (n 56) dalyvių sudaro amerikiečių pitbulterjerai, 29,2 % (n 35) – pitbulterjerų mišrūnai, 20,0 % (n 24) – amerikiečių Stafordšyro terjerų mišrūnai, 18,3 % (n 22) – amerikiečių Stafordšyro terjerai, 10,8 % (n 13) – belgų aviganiai malinua, 5,0 % (n 6) - bulterjerai.
Šuolių į aukštį rungtyje Lietuvoje 25,8% (n 31) dalyvių sudaro amerikiečių pitbulterjerai, 24,2 % (n 29) – pitbulterjerų mišrūnai, 17,5 % (n 21) – belgų aviganiai malinua, 10% (n 12) – amerikiečių Stafordšyro terjerai, 7,5 % (n 9) – amerikiečių Stafordšyro terjerų mišrūnai. 67,5 % dalyvių – amerikiečių pitbulterjerai bei jų mišrūnai ir amerikiečių Stafordšyro terjerai bei jų mišrūnai.
37 belgų aviganiai malinua, 10,8 % (n 13) – amerikiečių Stafordšyro terjerai. 79,2% dalyvių – amerikiečių pitbulterjerai bei jų mišrūnai ir amerikiečių Stafordšyro terjerai bei jų mišrūnai.
Šuolių į tolį rungtyje Lietuvoje 25,0 % (n 30, kuriems buvo nustatytos veislės) dalyvių – pitbulterjerų mišrūnai 17,5 % (n 21) amerikiečių pitbulterjerai, 16,7 % (n 20) – belgų aviganiai malinua, 11,7 % (n 14)– amerikiečių Stafordšyro terjerų mišrūnai, 9,2 % (n 11). – amerikiečių Stafordšyro terjerai. 63,4 % dalyvių – amerikiečių pitbulterjerai bei jų mišrūnai ir amerikiečių Stafordšyro terjerai bei jų mišrūnai.
Rogučių tempimo greičiui rungtyje Lietuvoje 31,7% (n 38) dalyvių sudaro amerikiečių pitbulterjerai, 23,3 % (n 28) – pitbulterjerų mišrūnai, 12,5 % (n 15) – belgų aviganiai malinua, 12,5 % (n 15) – amerikiečių Stafordšyro terjerų mišrūnai, 11,7 % (n 14) – amerikiečių Stafordšyro terjerai. 79,2% dalyvių – amerikiečių pitbulterjerai bei jų mišrūnai ir amerikiečių Stafordšyro terjerai bei jų mišrūnai.
Bėgimo bėgtakiu rungtyje Lietuvoje 21,7 % (n 26) dalyvių sudaro amerikiečių pitbulterjerai, 16,7 % (n 20) – pitbulterjerų mišrūnai, 10,8 % (n 13) – belgų aviganiai malinua, 9,2 % (n 11) – amerikiečių Stafordšyro terjerai, 9,2 % (n 11) – amerikiečių Stafordšyro terjerų mišrūnai, 5,0 % (n 6) - bulterjerai. 26,8 % dalyvių – amerikiečių pitbulterjerai bei jų mišrūnai ir amerikiečių Stafordšyro terjerai bei jų mišrūnai.
3.2. Morfometriniai Lietuvos ŠJS dalyvių duomenys
Vidutinis Lietuvoje vykusių ŠJS varžybų dalyvio svoris (n 250) – 23,92 ± 9,05 kg, ūgis ties ketera (n 100) – 54,08 ±6,62, S:A (n 82) – 0,47 ±0,07 kg/cm.
Lyginant bendrus Lietuvos varžybose dalyvaujančių šunų duomenis pagal lytį, matyti, kad patinai, lyginant su kalėmis, yra sunkesni (svoris atitinkamai 26,08 ±7,60 kg ir 19,91 ±7,68 kg), aukštesni (ūgis ties ketera atitinkamai 53,75 ±5,92 cm ir 49,38 ±5,4 cm) ir šiek tiek stambesni (S:A atitinkamai 0,5 ±0,07 kg/cm ir 0,46 ±0,09 kg/cm).
38 Analizuojant morfometrinius Lietuvos varžybose dalyvaujančių populiariausių veislių šunų duomenis (5 lentelė), matyti, kad lengviausio sudėjimo yra amerikiečių pitbulterjerai ir jų mišrūnai. Nors jų ūgis panašus į amerikiečių Stafordšyro terjerų bei jų mišrūnų, svoris ir S:A mažesni. Tai gali būti susiję ne tik su fizine forma – amerikiečių Stafordšyro terjerai yra stambesnio sudėjimo šunys. Stafordšyro bulterjerų duomenys labai varijuoja, kadangi varžybose dalyvavo labai skirtingo sudėjimo ir sportinės kondicijos šunys, mažiausias užfiksuotas svoris yra 12 kg, didžiausias – 22 kg). Aukščiausi – belgų aviganiai malinua.
5 lentelė. Populiariausių Lietuvos ŠJS varžybose dalyvavusių šunų veislių morfometriniai duomenys
Veislė Vidut. svoris, kg Vidut. ūgis ties
ketera, cm
Vidut. S:A, kg/cm Amerikiečių pitbulterjerai 18,71 ±6,96 52,35 ±2,21 0,43 ±0,08
Amerikiečių pitbulterjerų mišrūnai 22,67 ±6,03 52,52 ±0,57 0,40 ±0,03 Amerikiečių Stafordšyro terjerai 28,28 ±4,08 50,20 ±2,16 0,54 ±0,07 Amerikiečių Stafordšyro terjerų
mišrūnai
26,32 ±4,08 52,84 ±4,75 0,52 ±0,07 Belgų aviganiai malinua 28,92 ±5,36 65,69 ±5,01 0,50 ±0,05 Stafordšyro bulterjerai 19,21 ±3,44 39,25 ±3,95 0,44 ±0,1
3.3. Svorio tempimo rungties analizė
Didžiausio nutempto svorio ir didžiausių koeficientų (nutempto svorio (kg) ir šuns svorio (kg) santykis) ribos labai plačios – atitinkamai nuo 980 iki 6880 kg (vidutiniškai 3291,46 ± 360,79 kg) ir nuo 30,2 iki 346 (vidutiniškai 141,130 ±17,41). Didžiausią koeficientą iš analizuotų Europos varžybų – 346 – 2017 m. European Championship Bialystok varžybose pasiekė šuo iš Lietuvos, vardu Bruce Lee (būdamas 17,92 kg svorio jis nutempė 6200 kg). Didžiausias nutemptas svoris tarp analizuotų Europos varžybų – 6880 kg – nutemptas tame pačiame renginyje (jį nutempė trys šunys - 24,16 kg svorio slovakų šuo, vardu Alexander, 34,40 kg svorio latvių šuo Argus ir 47 kg svorio lietuvių šuo Maxas).
39 Didžiausias nutemptas svoris varžybose stipriai koreliuoja su didžiausiu koeficientu (Pearson, r=0,955, p<0,01) (11 pav.). Atsižvelgiant į tai, kad bėgius lengviau vertinti kalbant apie maksimalų nutemptą svorį, tolesnei analizei bėgiai pagal didžiausią jais nutemptą svorį suskirstyti į 4 grupes:
1. Mažiau kaip 1600 kg (<1,6 t); 2. 1600 – 2817 kg (1,6 – 2,8 t); 3. 2817 – 4746 kg (2,8 – 4,7 t); 4. Daugiau kaip 4746 kg (>4,7 t).
Tai panašu į praktikoje paplitusį grubų skirstymą – paprastai ŠJS varžybose dalyvaujantys vedliai bėgius pagal jais nutempiamą didžiausią svorį skirsto į „sunkius“ (mažiau kaip 1 – 2 t), „vidutinius“ (apie 3 t) ir „lengvus“ (daugiau kaip 4–5 t).
11 paveikslas. Taškinė diagrama, ryšys tarp bėgiais nutempto svorio ir didžiausio koeficiento
Svorio tempime dalyvaujančių šunų svorio vidurkis (n 1200) – 23,43 (±7,08) kg, ūgio (n 107) - 51,67 (±4,55) cm, S:A (n107) 0,47 (±0,09). Vidutinis pasiektas koeficientas – 85,61 (±59,71).
Pagal kvartilius svorio tempimo rungtyse dalyvaujančių šunų svoriai suskirstyti į grupes: 1. Lengvesni kaip 18,73 kg;
40 3. 22,06 kg – 27,17 kg;
4. Sunkesni kaip 27,17 kg.
Pagal S:A santykį šunys suskirstyti į dvi grupes: 1. Mažiau kaip 0,45 kg/cm;
2. Daugiau kaip 0,45 kg/cm.
12 paveikslas. Patinų ir patelių pasiskirstymas svorio grupėse
Analizuojant duomenis pagal svorio grupes, matyti, kad didėjant šunų svoriui, patelių dalis grupėje mažėja (12 pav.). Sveriančių mažiau kaip 18,73 kg grupėje patelių 165, patinų 99, 18,73 – 22,06 svorio grupėje patelių 134, patinų 139, 22,06 – 27,17 kg svorio grupėje patelių 25, patinų 181, sveriančių daugiau kaip 27,17 kg svorio grupėje patelių 25, patinų 181. Daugiausia patelių užregistruota mažiausiojo svorio grupėje – 165, daugiausia patinų – didžiausio svorio grupėje (181). Atsižvelgiant į S:A santykį, stambesnio sudėjimo dalyvių daugiau tarp patinų: S:A iki 0,45 kg/cm grupėje yra 24 patinai ir 28 patelės, grupėje, kurioje S:A didesnis kaip 0,45 kg/cm, 38 patinai ir 17 patelių. Vidutinis patinų svoris – 24,51 ±7,22 kg, patelių – 20,28 ±5,24 kg. Vidutinis patinų S:A – 0,46 ±0,07 cm/kg, patelių – 0,45 ±0,11 cm/kg.
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 iki_18.73 18.73_22.06 22.06_27.17 virs_27.17
Dalyviai svorio grupėse pagal lytį
41 6 lentelė. Skirtingų šunų grupių vidutiniai pasiekti koeficientai
Grupė <18,73 kg 18,73 – 22,06 kg 22,06 kg – 27,17 kg
> 27,17 kg S:A < 0,45 S:A > 0,45 Patinai Kalės
Vidutinis koeficientas 98,652 ±65,65 96,773 ±64,19 81,045 ±56,64 65,984 ±44,23 126,805 ±83,35 66,193 ±64,606 87,356 ±60,03 96,081 ±64,87
Lengvesnių svorio grupių atstovai pasiekia didesnį koeficientą (6 lentelė). Tarp šuns svorio ir pasiekto koeficiento egzistuoja silpna neigiama koreliacija (r=-0,227, p <0,01). Šunų, kurių S:A mažesnis kaip 0,45 kg/cm, vidutinis koeficientas 126,805 ±83,35; šunų, kurių S:A didesnis kaip 0,45 kg/cm - 66,193 ±64,606. Tarp šuns S:A ir koeficiento yra silpna atvirkštinė koreliacija (r=-0,464, p<0,01). Kalės pasiekia didesnį koeficientą lyginant su patinais (atitinkamai 1899,80 ±1263,6 ir 2044,42 ±1379,75).
7 lentelė. Skirtingų šunų grupių vidutiniai nutempti svoriai
Grupė <18,73 kg 18,73 – 22,06 kg 22,06 kg – 27,17 kg
> 27,17 kg S:A < 0,45 S:A > 0,45 Patinai Kalės
Vidutinis nutemptas svoris, kg 1599,02 ±1064,06 1963,46 ±1308,38 1962,84 ±1355,395 2123,03 ±1400,5 2591,46 ±1694,79 1731,61 ±1490,13 2044,42 ±1379,75 1899,80 ±1263,6
Lengvesni šunys nutempia mažiau svorio: sveriantys mažiau kaip 18,73 kg, vidutiniškai nutempia 1599,02 ±1064,06 kg, sveriantys daugiau kaip 27,17 kg - 2123,03 ±1400,5 kg (7 lentelė). Tarp šuns svorio ir nutempto didžiausio svorio pastebėtas labai silpnas ryšys (r=0,151, p<0,01). Šunys, kurių S:A mažesnis kaip 0,45 kg/cm, vidutiniškai nutempia 2591,46 ±1694,79, o šunys, kurių S:A didesnis negu 0,45 kg/cm, nutempia 1899,80 ±1263,6 kg. Tarp šunų S:A ir nutempto svorio pastebėta silpna neigiama koreliacija (r=-0,27, p<0,01). Ši tendencija pastebima tik bėgių, kuriais nutempiama daugiau kaip 4,7 t, grupėje – tarp S:A ir nutempto svorio yra vidutinė neigiama koreliacija (r=-0,568, p<0,01).
42 Analizuojamas dalyvių skaičių skirtingose bėgių grupėse, matyti, kad bėgių grupėje iki 1,6 t šunų, sveriančių mažiau kaip 18,73 kg ir 18,73 – 22,06 kg, dalyvavo mažiau, sunkesniųjų grupių atstovų buvo dauguma. Kitose bėgių grupėse šios tendencijos nematyti (8 lentelė).
8 lentelė. Skirtingų svorio grupių dalyvių pasiskirstymas skirtingose bėgių, kuriais nutempiamas didžiausias svoris, grupėse. Duomenys pateikiami procentais kiekvienai bėgių grupei
Šunų svorio grupė Bėgių grupė < 18,73 kg 18,73 -22,06 kg 22.06 – 27,17 kg > 27,17 kg viso < 1,6 t 20 (n 25) 15 (n 19) 30 (n 38) 35 (n 45) 100 1,6 – 2,8 t 25 (n 90) 27 (n 98) 28 (n 103) 20 (n 73) 100 2,8 – 4,7 t 27 (n 119) 25 (n 110) 22 (n 95) 25 (n 109) 100 > 4,7 t 23 (n 64) 27 (n 75) 23 (n 64) 26 (n 73) 100
Tarp šuns svorio ir pasiekto koeficiento egzistuoja silpna neigiama koreliacija (r=-0,227, p <0,01). Bėgių grupėse tarp šuns svorio ir koeficiento silpnos neigiamos koreliacijos pastebėtos 1,6 – 2,8 t grupėje (r=-0,252, p <0,01), 2,8 – 4,7 t (r=-0,384, p <0,001) ir daugiau kaip 4,7 t ( r=-0,296, p<0,01) grupėse (9 lentelė). Iki 1,6 t atvirkštinis ryšys labai silpnas (r=-0,129, p<0,01). Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad kuo šuo lengvesnis, tuo pasiektas koeficientas didesnis. Bėgių iki 1,6 t grupėje yra labai silpna atvirkštinė koreliacija (r=-0,129) tarp gyvūno svorio ir pasiekto koeficiento, lyginant su kitomis grupėmis, kur atvirkštinė koreliacija silpna (-0,252 – -0,384). Varžybose, kuriose nutempiami didesni svoriai, tarp šuns svorio ir pasiekto koeficiento atvirkštinė koreliacija didesnė. Tikėtina, kad mažiems šunims, varžybose siekiantiems didesnio koeficiento, optimaliausi bėgiai, kuriais nutempiamas didžiausias svoris – 2,8 – 4,7 t.
9 lentelė. Koreliacijos tarp šuns svorio ir pasiekto koeficiento skirtingose bėgių grupėse
Bėgių grupė < 1,6 t 1,6 – 2,8 t 2,8 – 4,7 t >_4.7t Koreliacijos koeficientas -0.129* -0.252** -0.384** -0.296** *p<0,01, **p<0,001
43 10 lentelė. Koreliacijos tarp šuns svorio ir nutempto svorio skirtingose bėgių grupėse
Bėgių grupė < 1,6 t 1,6 – 2,8 t 2,8 – 4,7 t >_4.7t Koreliacijos koeficientas 0.533* 0.202* 0.185* 0.238* *p<0,01
1,6 – 2,8 t bėgių grupėje tarp šunų S:A ir pasiekto koeficiento pastebėtas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys (r=-0,521, p<0,05), 2,8 – 4,7 t silpnas atvirkštinis ryšys (r=-0,482, p <0,05), daugiau kaip 4,7 t grupėje – stiprus atvirkštinis ryšys (r=-0,707, p <0,01) (11 lentelė). Iki 1,6 t grupėje koreliacijos tarp S:A ir koeficiento nėra. Tarp S:A ir didžiausio nutempto svorio ryšių nėra. Tarp šuns ūgio ties ketera ir nutempto svorio koreliacijos grupėse nėra. Remiantis šiais duomenimis, virš 4,7 t bėgių grupėje mažėjant šunų S:A, didėja pasiektas koeficientas.
11 lentelė. Koreliacijos tarp šunų S:A ir pasiekto koeficiento skirtingose bėgių grupėse
Bėgių grupė < 1,6 t 1,6 – 2,8 t 2,8 – 4,7 t >_4.7t Koreliacijos koeficientas -0.521* -0.482* -0.707** *p<0,05, **p<0,01
Analizuojant rezultatus šunų kūno svorio grupėse, ryšių tarp šuns svorio ir koeficiento nepastebėta, labai silpna neigiama koreliacija tik 22,06 – 27,17 kg grupėje (r=-0,133, p <0,05).
3.4. Rungčių, kuriose atliekami šuoliai, analizė
Šuolių rungtimis priskiriama šuolis į aukštį, šuolis į tolį ir lipimas siena. Analizuota 515 dalyvavimo atvejų duomenų. Šiose rungtyse dalyvaujančių šunų vidutinis svoris 22,62 ±4,95 kg, ūgis 54,38 ±6,2 cm, S:A 0,46 ±0,08.
Dalyviai pagal 50-čsias percentiles (medianas) skirstomi į ūgio, svorio bei S:A grupess: S:A: iki 0,45 kg/cm ir daugiau kaip 0,45 kg/cm;
44 Šunų, sveriančių mažiau kaip 22 kg, grupėje daugiau patelių (86) lyginant su patinais (44), virš 22 kg grupėje – atitinkamai 38 ir 103. Žemesnių kaip 54,5 cm ūgio šunų grupėje daugiau patelių (27) lyginant su patinais (15), aukštesnių kaip 54,5 cm grupėje – patelių mažiau (3) negu patinų (37). S:A iki 0,45 kg/cm grupėje patinų ir patelių atitinkamai 20 ir 14, virš 0,45 kg/cm – atitinkamai 29 ir 12. Patinų vidutinis svoris 24,66 ±5,15 kg, ūgis – 56,53 ±5,495 cm, S:A – 2,622 ±0,43 kg/cm, kalių atitinkamai 20,092 ±3,35 kg, 49,13 ±3,77 cm ir 2,439 ±0,29 kg/cm. Remiantis šiais duomenimis matyti, kad patinai linkę būti sunkesni, aukštesni ir stambesnio sudėjimo.
3.4.1. Šuolio į aukštį rungties analizė
Visi ššokto aukščio rekordai Europos jėgos sporto varžybose priklauso Lietuvoje gyvenančiam belgų malinua veislės patinui Ardui – 265 cm (2017 m. SDS), 255 cm (2018 m. SDS Top Dog II etapas) ir 250 cm (2016 m. SDS etapas).
Vidutiniškai rungtyje dalyvauja 11 šunų. 13,5 % rezultatų sudaro 190 cm, 12,9 % – 200 cm, 10,4 % – 180 cm. Vidutinis varžybose iššokamas aukštis – 196,60 +- 21,13 cm. Vidutinis patinų iššoktas aukštis – 204,36 ±20,86 cm, vidutinis patelių iššoktas aukštis – 186,81 ±17,299 cm. Tiek patinų, tiek patelių grupėse svorio ir rezultato ryšys labai silpnas (atitinkamai r 0,264 ir 0,285, p <0,05).
Žemesnių kaip 54,5 cm ūgio šunų grupėje šunys vidutiniškai iššoka 183,55 ±24,57 cm, aukštesnių kaip 54,5 cm grupėje –212,79 ±22,60 cm. Tarp rezultato ir ūgio egzistuoja vidutinio stiprumo teigiama koreliacija (r=0,698, p <0,01). Mažesnio ūgio grupėje koreliacija stipri (r=0,807, p <0,01), didesnio – silpna ( r 0,45, p <0,01). Iki 54,5 cm grupėje patinai vidutiniškai iššoka192,69 ±24,46 cm, patelės 176,76 ±23,78 cm. Aukštesnių kaip 54,5 cm šunų grupėje patinai vidutiniškai nušoka 216,6 ±22,81 cm, patelės 210 ±0 cm. Analizuojat rezultatus pagal lytį ūgių grupėse, žemesnių šunų grupėje esantys patinai iššoka aukščiau negu patelės. Tiek patinų, tiek patelių grupėse yra stiprios koreliacijos tarp ūgio ir rezultato (atitinkamai r=0,74 ir r=0,807, p<0,01).
45 Sveriantys iki 22 kg šunys vidutiniškai iššoka 189,14 ±17,82 cm, sveriantys daugiau negu 22 kg 200,45 ±20,41 cm. Tarp šuns svorio ir šuolių rungties rezultato yra silpnas ryšys (r=0,436, p <0,01). Tiek sveriančių iki 22 kg, tiek sunkesnių kaip 22 kg grupėse ryšys tarp svorio ir rungties rezultato silpnas (atitinkamai 0,431 ir 0,315, p <0,01).
12 lentelė. Skirtingų šunų grupių vidutiniai iššokti aukščiai
Grupė
<54.5 cm >54.5 cm <22 kg > 22 kg S:A < 0.45 S:A > 0.45 Patinai Kalės Vidutinis iššoktas aukštis, cm 183,55 ±24,57 212,79 ±22,60 189,14 ±17,82 200,45 ±20,41 188,46 ±22,93 202,24 ±28,21 204,36 ±20,86 186,81 ±17,299
Remiantis šiais duomenimis, šuolio į aukštį rungtyse geriausių rezultatų pasiekia šunys, kurių ūgis ties ketera didesnis kaip 54,5 cm ir kurie sveria daugiau kaip 22 kg. Tarp šuns aukščio ir pasiekto rezultato pastebima vidutinio stiprumo teigiama koreliacija. Bet kuriose svorio ar ūgio grupėse patinų rezultatai geresni negu kalių. Kadangi tarp rezultato ir S:A yra silpnas ryšys, tikėtina, kad stambesni šunys taip pat iššoks aukščiau.
3.4.2. Lipimo į sieną rungties analizė
Šios rungties rezultatus tarpusavyje lyginti sunku, kadangi jie skiriasi priklausomai nuo sienos dangos ir sienos pastatymo kampo. Geriausi lipimo į sieną rezultatai – 370 cm (kalė, vardu Quincy, 2017 m. Game Dog Show, Lenkija), 365 cm (mišrūnas, vardu Cid, 2016 m. III Sporting Dog`s Club Show, Lenkija) ir 350 cm (mišrūnas, vardu Lordas, 2018 m. Sporting Dog Show III etapas, Lietuva).
Vidutiniškai rungtyje dalyvauja 14 šunų. 9,5 % šunų įlipo 250 cm, 9,5 % - 270 cm, 7,8 % - 300 cm. Vidutinis įliptas aukštis – 269,61 +- 36,70 cm.
46 Aukštesnių kaip 54,5 cm ūgio grupėje patinų vidutinis rezultatas 301,11 ± 25,88 cm, patelių 260,00 ±34,64 cm.
Žemesnių kaip 54,5 cm ūgio šunų grupėje vidutinis įveiktas aukštis 270 ±31,12 cm, didesnių kaip 54,5 cm ūgio grupėje –288,78 ±33,59 cm.
S:A mažesnio negu 0,45 kg/cm grupėje vidutinis rezultatas 277,96 ±34,94 cm, didesnio negu 0,45 kg/cm 268,09 ±33,67 cm. Šunų, sveriančių mažiau kaip 22 kg, svorio grupėje pastebimas vidutinio stiprumo ryšys tarp šuns S:A ir rezultato (r=0,649, p <0,05).
Šunų, sveriančių mažiau negu 22 kg, grupėje vidutinis rezultatas 263,51 ±38,10 cm, sveriančių daugiau kaip 22 kg grupėje 276,27 ±34,96 cm. Pastebėtas silpnas ryšys tarp šuns svorio ir rezultato (r=0,211, p <0,01). Tiek tarp patinų, tiek tarp patelių šis ryšys silpnas (atitinkamai r=0,405, p<0,01 ir r=0,21, p <0,05).
13 lentelė. Skirtingų šunų grupių vidutiniai įlipti aukščiai
grupė
<54.5 cm >54.5 cm <22 kg > 22 kg S:A < 0.45 S:A > 0.45 Patinai Kalės Vidutinis įliptas aukštis, cm 270 ±31,12 288,78 ±33,59 263,51 ±38,10 276,27 ±34,96 277,96 ±34,94 268,09 ±33,67 276,28 ±35,96 263,74 ±36,99
Kadangi kiekvienose varžybose lipimo į sieną rungties sąlygos skiriasi, atlikau koreliacijų analizę kiekvienoms varžyboms atskirai. Silpna koreliacija tarp šuns svorio ir rezultato užfiksuota 2014 m. varžybose Baltstogėje (r=0,493, p<0.05), vidutinė koreliacija 2015 m. varžybose Balstogėje (r=0,5, p<0,05), vidutinė koreliacija 2017 m. Zbroslavice varžybose (r=0,667, p <0,05). Stipri ūgio ir rezultato koreliacija užfiksuota 2018 m. Sporting Dog Show III etape (r=0,7, p <0,05).
3.4.3. Šuolio į tolį rungties analizė
