LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
JUDITA KREIZAITĖ
ŽEMAITUKŲ VEISLĖS ARKLIŲ PRITAIKOMUMO HIPOTERAPIJOJE ANALIZĖ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ŽEMAITUKŲ VEISLĖS ARKLIŲ PRITAIKOMUMO HIPOTERAPIJOJE ANALIZĖ“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2019.04.29
(data)
Judita Kreizaitė
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2019.04.29 Judita Kreizaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO 2019.04.29 Lekt.dr. Jūratė Kučinskienė
(data) darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
Prof. Mindaugas Malakauskas (aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,
pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Neringa Gūdėnaitė
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Hipoterapijos ir terapinio jojimo istorija ... 9
1.2. Hipoterapijos taikymas ... 10
1.2.1. Fizinė hipoterapijos nauda žmogui ... 11
1.2.2. Psichologinė, socialinė, edukacinė hipoterapijos nauda ... 12
1.3. Hipoterapijos užsiėmimų priemonės ir sąlygos ... 14
1.4. Žirgo tinkamumas terapijai ... 17
1.5. Žirgo temperamentas ... 19
1.6. Natūraliai žirgo elgsenai įtaką darantys veiksniai ... 20
1.7. Žemaitukų veislės žirgų eksterjero ir elgsenos charakteristika ... 21
2. TYRIMŲ SĄLYGOS IR METODAI ... 23
2.1. Temperamento testas ... 23
2.2. „Hipo-testas“ ... 29
2.3. Zoometriniai matavimai ... 32
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 33
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 34
3.1. Temperamento testo rezultatai ... 34
3.2. „Hipo-testo“ rezultatai ... 38
3.3. Zoometrinių matavimų rezultatai ... 41
IŠVADOS ... 44
REKOMENDACIJOS ... 45
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46
4 SANTRAUKA
Judita Kreizaitė „Žemaitukų veislės arklių pritaikomumo hipoterapijoje analizė“.
Šio tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti žemaitukų veislės žirgų galimybę tapti hipoterapijoje naudojamais žirgais. Pirmojo testo metu naudota žirgų elgsenos tyrimo metodika, kuria siekta išsiaiškinti įgimtas žemaitukų veislės arklių savybes, nervinės veiklos tipą ir gautus rezultatus palyginti su hipoterapijoje jau naudojamais žirgų atitinkamais rezultatais. Tyrimų metodika paremta penkių arklio pojūčių (skonio, uoslės, klausos, regos, lytėjimo) jautrumo įvertinimu, naudojant netikėtus dirgiklius arkliui įprastoje aplinkoje. Temperamento testo metu, susumavus abejuose žirgynuose ištestuotų žirgų skaičių buvo ištestuoti 32 žirgai. Iš jų 29 – žemaitukų veislės žirgai ir 3 – hipoterapijos veikloje naudojami žirgai (trakėnų veislės kumelė, kabardinų ir žemaitukų veislės kastratai). Temperamento testo metu, susumavus kiekvieno žirgo jautus individualus rezultatus, kiekvienam gyvūnui buvo nustatytas jam būdingas nervinės veiklos tipas. Daugiau nei 26 balus surinkę žemaitukų veislės žirgų kumelės arba kastratai buvo toliau testuojami „hipo-testu“.
„Hipo-testo“ metu buvo siekiama patikrinti žirgo elgseną hipoterapijos užsiėmimuose būdingose situacijose ar užduotyse. Siekiama išsiaiškinti žirgo reakcijos tinkamumą į nepažystamą žmogų, jo gebėjimą išlikti ramiam, reagavimą į netipišką įrangą, į atliekamus pratimus sėdint ant jo, gebėjimą atsiskirti nuo gentainių, treniravimo bei baikštumo lygį. Šiame tyrime buvo testuojami 9 žirgai iš abiejų žirgynų (3 – naudojami hipoterapijos veikloje ir 6 – žemaitukų veislės žirgai). Kiekvienas žirgas po aštuonių testų minimaliai galėjo surinkti 0 balų, o maksimaliai 28 balus. Surinkęs ≥22 žirgas galėtų būti pritaikomas hipoterapijoje, o gavęs <22 balus yra nepakankamai tinkamas. Reikėtų atsižvelgti jog šioje metodikoje žirgai nėra vertinami pagal jų treniruotumo lygį, toks kriterijus galėtų būti įvestas tolimesniame šios metodikos tobulinime. Taip pat tiems patiems 9 žirgams buvo atlikti aukščio ties gogu bei krūtinės apimtiems matavimai. Atlikti papildomi zoometriniai matavimai ir apskaičiuotas „masyvumo rodiklis“ patvirtina ir individualų žirgo eksterjero atitikimą hipoterapijos veikloje.
5 SUMMARY
Judita Kreizaitė “Analysis of the Žemaitukas breed horses adaptability to hippotherapy”.
The aim of this study was to find out if it’s possible for the Žemaitukas breed horses to become hippotherapy service horses. During the first test, the horse behaviour test methodology was used to find out congenital characteristics of the Žemaitukas breed horses, neurological activity type and to compare obtained results of the horses already used in hippotherapy. The research methodology is based on an assessment of the sensitivity of five horse sensations (taste, smell, hearing, vision, tactile) using unexpected stimuli in the horse's neutral environment. During the temperament test, 32 horses were tested by summing the number of horses tested in both stud farms. 29 of them were Žemaitukas breed horses and 3 of them were horses used in hypothermia activity (trakėnai breed mare, kabardin and Žemaitukas breed castrates). After the temperamental test, the results of each individual horse were summarised and a specific nerval activity type was appointed to each horse. Mares or castrates of the Žemaitukas breed, who collected more than 26 points, were further tested by the ,,hippo-test”.
During the ,,hippo-test” the intention was to check the horse's behaviour in situations or tasks specific to hippotherapy. The aim is to find out the suitability of the horse's response to an unknown person, his ability to stay calm, reaction to non-typical equipment, to exercises done while sitting on top of him, his ability to separate himself from the tribe, the level of trainability and fearfulness. In this study, 9 horses from both stud farms were tested (3 - used in hippotherapy activities and 6 - Žemaitukas breed horses). Each of tested horses could score from 0 to 28 points. More than 22 points means, that horse can be used in hippotherapy, less than 22 points – not suitable. It should be taken into account that in this methodology the horses are not evaluated according to their training level, this criteria could be introduced in further development of this method. Also, the same 9 horses were measured for height along the withers and chest measurements. Additional zoometric measurements have been performed and the calculated "mass index" also confirms the individual match of the horse's exterior in hippotherapy activity.
6 SANTRUMPOS
NARHA - Šiaurės Amerikos neįgaliųjų jodinėjimo asociacija (angl. North American Riding for the Handicapped Association )
AHA - Amerikos hipoterapijos asociacija (angl. American Hippotherapy Association) HPCS – Hipoterapijos Klinikos Specialistas (angl. Hippotherapy Clinical Specialist)
PATH intl. – tarptautinė terapinio žirgo ir žmogau ryšio asociacija (angl. Professional Association of Therapeutic Horsemanship International)
ADHD – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. Attention - deficit/hyperactivity disorder)
ASD - autizmo spektro sutrikimas (angl. autism spectrum disorder)
PTSD - potrauminio streso sindromas (angl. Posttraumatic stress disorder)
7 ĮVADAS
Per visą žmonijos istoriją žmonės ir gyvūnai užima ir dalinasi savo gyvenamąja erdve. Laikų kaitoje vyrauja labai daug konkuruojančių teorijų, susijusių su žmogaus ir gyvūno santykiu. Gyvūnas teikia naudą kaip maisto šaltinis, žaliava, transporto priemonė, kompanionas, taip pat gali būti tinkamas moksliniams tyrimams kaip stebėjimo ar eksperimentavimo šaltinis bei laisvalaikiui ar pramogoms. Be ankščiau išvardintų panaudojimo būdų, gyvūnai, ypač žirgai, istorijos raidoje dažnai buvo minimi mituose, legendose. Žmogaus ir gyvūno santykis visuomenėje yra apipintas labai daug prieštaravimų. Vieni gyvūnus naudoja maistui, dėvi odą ar kailį, eksperimentuoja medicinos srityje, kiti tas pačias rūšis laiko kaip naminius gyvūnus, pritaiko juos terapijoje, užmezga ryšį. Taigi kiekviena visuomenės socialinė grandis buvo ir bus susieta su gyvūnais. [1]
Tokie gyvūnai kaip katės, šunys, delfinai, žirgai yra minimi kalbant apie gyvūnų terapiją. Ypač pastarieji pasižymi noru bendrauti su žmogumi, laikui einant tampa lojalūs. [2] Žirgo kaip terapeuto vaidmuo iškilo sporto dėka. Puikus pavyzdys yra Lis Hartel (1952), įkvėpusi pripažinti žirgo tinkamumą dalyvauti fiziniame ir psichologiniame žmogaus gydyme. Žirgo, kaip fizinio terapeuto dėka, yra stimuliuojamas vestibiuliarinis aparatas, pacientas skatinamas laikyti pusiausvyrą. Žmogaus vestibiuliarinis apartas yra treniruojamas žirgui keičiant kryptis ar tempą. Taip pat žirgai yra apibūdinami kaip motyvaciniai įrankiai, skirti ugdyti pasitikėjimui ar tobulėjimui, padedantys pritaikyti savo elgesį taip, kad stiprinti ryšį su žirgu. [1]
Žirgas – žolėdis bandos gyvūnas, todėl iš prigimties tai yra taikus ir labai socialus gyvūnas. [3] Kadangi žirgas mitybos grandinėje užima „aukos“ poziciją, šie gyvūnai yra linkę pernelyg susikoncentruoti į juos supančią aplinką, tai savisauga jei plėšrūnas juos stebėtų. [1] Jie prisitaikė išgyventi pabėgdami nuo pavojų, todėl net specialiai hipoterapijai apmokyti žirgai yra labai jautrūs ir reaguoja į aplinkinių emocijas. Žirgas krūpteli ir atsitraukia nuo agresyviai besielgiančio žmogaus ir mielai bendrauja su nusiteikusiu draugiškai – tai skatina pacientus bendrauti, adekvačiai reikšti savo emocijas, prisirišti. [3] Kadangi žirgas yra didelis ir galingas gyvūnas, potencialiai tampa pavojingesniu už jį mažesniam ir smulkesniam žmogui, todėl kiekvieną akimirką būvimas prie šių gyvūnų reikalauja daug susikaupimo, susitelkimo. [2]
8 Kadangi Lietuvoje hipoterapija dar nėra įteisinta, yra puiki proga tinkamai pasiruošti šiai gydymo šakai. Pirmiausiai būtina išsiugdyti šios srities specialistus, įsirengti tinkamą įrangą bei užsiėmimų zonas ir svarbiausia atrasti tinkamiausius žirgus šiam darbui. Dėka savo universalumo žemaitukai yra puikiai pritaikomi tiek sporte, tiek važiavimui, tiek darbui. Dėl žemo ūgio ir puikaus eksterjero jie labai tinkami tapti vaikų žirgais, bei bendrauti su neįgaliaisiais. Dėl tokio plataus žemaituko panaudojimo spektro yra manoma, kad šios veislės atstovų Lietuvoje tik daugės, atliekami moksliniai tyrimai galimai, vis labiau pagrįs, šios veislės tinkamumą terapiniam darbui. [5]
Darbo tikslas – atlikus hipoterapijoje naudojamų žirgų bei žemaitukų temperamento testus, ‚hipo-testą“ bei zoometrinius matavimus, įvertinti žemaituko pritaikomumą hipoterapijoje.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti hipoterapijoje naudojamų žirgų ir žemaitukų elgesį ir nustatyti temperamentą; 2. Atlikti „hipo-testą“ hipoterapijoje naudojamiems žirgams ir atrinktiems tinkamo
temperamento žemaitukams bei nustatyti ar individas tinkamas šiai veiklai.
3. Atlikti zoometrinius išmatavimus ir apskaičiuoti masyvumo rodiklį žirgams naudojamiems hipoterapijoje ir atrinktiems tinkamo temperamento žemaitukų veislės žirgams.
9
1.
LITERATŪROS APŽVALGA1.1. Hipoterapijos ir terapinio jojimo istorija
Žirgas – stiprybės ir jėgos simbolis, be kurio šiuolaikinis pasaulis nėra įsivaizduojamas. Žirgas ir žmogus sąveikauja daugelyje sričių: sporte, pramogų veikloje, teisėsaugoje, žemės ūkyje, terapijoje. Daugiau nei prieš 5000 m. žirgo paskirtis buvo matoma tik karo lauke, o žinios apie terapinį gyvūno poveikį būdavo perduodamos iš kartos į kartą. [6]
Hipokrato veikale (460– 377 m. prieš mūsų erą.)
,
teigiamas jojimo poveikis, buvo paminėtas kaip natūrali mankšta. [7] Hipokratas buvo pirmasis žmogus kuris pripažino žirgo gebėjimą gydyti teigdamas apie gyvūno gydomąjį žingsnį. [8] Kitas senovės Graikų išminčius teigė, kad „žirgo išorė tai geriausias dalykas žmogaus viduj“. [9] Karo metu, sužeisti kariai jėgas atgaudavo bendraudami su žirgais, bei stiprėdavo, ant jų jodinėdami. [7] Liz Hartel (Danija) 1952 m. Olimpinėse žaidynėse, išjodinėjimo rungtyje, laimėjo sidabro medalį, po to, kai dėka nenutraukto treniravimosi joti ji išgijo nuo poliomielito. Nuo to laiko ir JAV, apie jojimą ir gydomąjį jo poveikį buvo kalbama daug rimčiau. [6]Hipoterapija, išvertus iš Graikų kalbos reiškia: „gydimas, padedant žirgui“. [6] Gyvūnų pritaikymas gydymo procese iki 1960 m. buvo visai profesionaliai nepripažįstama sritis. Tačiau Levinsonas (1978), pirmą kartą panaudojo tai profesinėje srityje ir teigė, kad gyvūnai ypač teigiamai veikia vaikus bei senus žmones. [3]
Per 1960 m. Vokietijoje, Austrijoje ir Švedijoje terapinis jojimas buvo pripažintas kaip papildoma fizinio gydimo forma. Šiose šalyse terminas „hipoterapija“ buvo pradėtas naudoti ir apie fizinį gydymą išleistoje literatūroje. [10] 1960 m. šiose šalyse buvo pradėtas naudoti „hipoterapijos“ terminas. 1969 m. buvo įkurta Šiaurės Amerikos neįgaliųjų jodinėjimo asociacija (NARHA), kuri rūpinosi, kad žirgo naudojimas terapijoje apimtų visas specialiųjų poreikių asmenų grupes. [9] Graikiškas žodis „hippos“ reiškia „žirgas“ [11] Jungtinėse Amerikos Valstijose hipoterapija buvo įteisinta aštuntajame dešimtmetyje. Hipoterapija JAV buvo standartizuota dėka Kanados ir Amerikos terapeutų kurie 1980 m. vyko į Vokietiją mokytis apie hipoterapiją. [10]
10 skirta funkciniams rezultatams pasiekti“. [6] Toks apibrėžimas tiksliai apibūdina šiomis dienomis naudojamą hipoterapiją. Per pastaruosius 30 m. hipoterapijos terminas yra naudojimas norint apibrėžti vieną iš būdų negaliai gydyti. Toks pokytis įvyko dėl to, kad norint tapti Hipoterapijos Klinikos Specialistu (HPCS), pirmiausiai žmogus privalo turėti bent vienos iš reikalingų sveikatos priežiūros sričių sertifikatą. Dažniausiai tai gali būti kineziterapeuto ar kineziterapeuto asistento sertifikatas, taip pat ergoterapijos sertifikatas. [12]
Pasaulyje hipoterapija legaliai yra taikoma daugelyje JAV valstijų, taip pat ir Pietų Korėjoje Seulo provincijoje, kuri bendradarbiauja su AHA. [10] Šiuo metu JAV ir Kanadoje yra 873 „Professional Association of Therapeutic Horsemanship International“ (PATH intl.) įrengtų centrų, ir netoli 8000 individualių šios asociacijos narių centrų per visą pasaulį. [13] Iš jų daugiau nei 200 siūlo hipoterapijos užsiėmimus. Tokiuose PATH centruose yra naudojami daugiau kaip 6000 žirgų, ponių, miniatiūrinių arkliukų, asilų, mulų ir dirba daugiau kaip 6000 darbuotojų, iš kurių pusė yra sertifikuoti specialistai. [2] PATH intl. kasmet priima daugiau 69 000 pacientų per visą pasaulį. [13] Daugelyje Europos šalių, hipoterapija yra priskiriama prie sveikatos draudimo (Vokietija, Belgija, Olandija, Graikija, Švedija). [10]
1997 m. Lietuvoje hipotrapija ir terapinis jojimas pirmą kartą paminėti kaip gydomasis ar reabilitacinis metodas. Praėjus 10 m. (2007), mūsų šalyje įkurta „Neįgaliųjų jojimo asociacija“. Dėka šios asociacijos tikslų, hipoterapija buvo pradėta taikyti Kurtuvėnų regioniniame parke. Šiaulių universiteto hipoterapijos centras buvo įkurtas 2013 metais. [14]
1.2. Hipoterapijos taikymas
Terapinio gydimo taikymas Lietuvoje vis dar nėra teisiškai licencijuotas, tačiau dėka bendro tikslo bendradarbiaujantys Lietuvos jūrų muziejus ir Kurtuvėnų regioninio parko direkcija LR Ūkio ministerijai ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai pateikė naują projektą. Šios dvi įstaigos siekia skatinti biotechnologijų inovacijas kuriant gyvūnų asistuojamos terapijos metodikas. Pateiktas projektas „Moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų terapijos metodikos sukūrimas ir integravimas į holistinės medicinos sveikatos koncepciją“, buvo pripažintas ir finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos fondų 2014 – 2020 m. Šis projektas jungia skirtingas mokslines grupes, kurių tikslas sukurti metodiką delfinų, žirgų ir šunų terapijos paslaugoms vykdyti. Užtikrinti gyvūnų gerovę bei profesionalią pagalbą sergantiems tiek suaugusiems tiek vaikams. [15]
11 veikloje reikalingas funkcijas. Hipoterapijoje žirgas yra labiau gydomoji priemonė, šio gydomojo seanso metu nėra teikiama pirmenybė įgūdžių gerinimui jojime. [16]
Hipoterapija gali būti taikoma sergantiems cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (angl. ADHD) ar autizmo spektro sutrikimais (angl. ASD). [17] Atlikti tyrimai rodo, kad hipoterapija gali padėti ne tik prieš tai išvardintomis ligomis sergantiems žmonėms, bet ir pacientams turintiems vystymosi sutrikimų, patyrus nugaros smegenų sužalojimus, sergantiems daugialype sklerozę. [4]
1.2.1. Fizinė hipoterapijos nauda žmogui
Gydomasis jojimas ir hipoterapija – tai alternatyvus gydymo būdas, naudojant žirgus ir jų judėjimo mechanizmą, fizioterapiniais, socialiniais, psichologiniais tikslais. [18] Ši terapijos forma yra naudojama įvairiai, gydant vaikus turinčius kalbos mokymosi sutrikimus, specialiųjų poreikių vaikus, asmenis, turinčius trauminius smegenų pažeidimus. Hipoterapijos metu pacientas būdamas ant žirgo nugaros, fiziškai prisitaiko prie trimačio žirgo judėjimo. [8] Arklio raumenų judesiai, jam einant, sukelia sensorinius impulsus, kurie yra kintantys - nepastovūs, ritmiški ir pasikartojantys. Viena iš priežasčių, kodėl hipoterapija yra laikoma fizine terapija yra dėl žirgo ir žmogaus judesių, atliekamų dažniausiai einant, panašumų. [18] Tiek žirgo, tiek žmogaus dubuo einant juda beveik tokia pat amplitude ir trimis kryptimis (į šonus, aukštyn – žemyn ir pirmyn - atgal). [19] Vaikštant, žmogaus žingsnių skaičius (per minutę) yra proporcingas žirgo žingsnių skaičiui. [18] Žirgo judesiai, jojimo metu, paciento kūną skatina atlikti atsakomuosius judesius, t. y. jojimo metu žirgas veikia kaip treniruoklis, imituojantis žmogaus eiseną. Žmogaus kūnas, kuris pats negali atlikti ėjimui būdingų judesių, yra treniruojamas tai atlikti. Toks gydymas padeda atkurti savarankiškam vaikščiojimui būtinų judesių schemas. [20]
Judesiai yra simetriški ir ritmiški, skirtingu metu atsipalaiduoja ar įsitempia skirtingos raumenų grupės – gerinama raumenų simetrija, palengvinamas normalus judėjimas, gerinama pusiausvyra ir eisena, skatinamas teisingas kvėpavimas bei motorinė kalbos kontrolė. [8] Žirgui judant yra stimuliuojamas paciento vestibiuliarinis aparatas, nes žmogus nuolat turi prisitaikyti prie gyvūno judesių pokyčių. Tokiu būdu yra skatinama laikyti pusiausvyrą. [4] Taip pat dėl žirgo kūno skleidžiamos šilumos, gydomasis jojimas, mažina raumenų spazmavimą ir tonusą. [21]
Hipoterapija teikia tokią fizinę naudą pacientams:
Gerina pusiausvyrą – jojant yra skatinama įtempti už pusiausvyrą ir laikyseną atsakingus raumenis. Jojant ilgesnį laiką raumenims išsivysto - „raumenų atmintis“;
12 Aktyvinami įsitempę raumenys – hipoterapijos metu žirgo perduodamų judesių metu
mažėja raumenų spastiškumas;
Lavina koordinaciją ir judesių atlikimą; Gerina kvėpavimą;
Gerina kraujo apytaką;
Gerina sensoriką – jojant visi jutimai veikia kartu, todėl užsiėmimo metu yra lavinami; Normalizuojamas raumenų tonusas bei didinama judesiu amplitudė (ypač didėja sąnarių
judesių amplitudė). [5]
1.2.2. Psichologinė, socialinė, edukacinė hipoterapijos nauda
Dauguma šaltinių plačiai aprašo hipoterapijos teikiamus fiziologinius gydimo aspektus, - tačiau XXI a. pradžioje vis labiau pradedama atkreipti dėmesį į psichologinį ir socialinį hipoterapijos poveikį. [3]
Pacientai atliekantys hipoterapinį gydymą, net tik stiprina savo fizinę būklę, bet taip pat įgauna naujų įgūdžių socialinėje srityje, gali geriau pradėti gebėti suvokti, kontroliuoti, save ir savo elgesį. [8] Hipoterapija taip pat gerina kalbą, pažinimo funkcijas, stiprina atsakomybės jausmą, savigarbą, pasitikėjimą savimi bei emocinį stabilumą. [4] Žirgų terapija tinka žmonėms turintiems psichologinių problemų ar turintiems psichinę negalią. Atliekant terapijoje užduodamas užduotis, pacientas gali mėginti geriau pažinti save, gilintis tiek į žirgo, tiek į savo elgseną. Atliekami tyrimai rodo, kad žirgas gali būti kaip „laidininkas“ tarp sergančiojo ir socialinės aplinkos. Arklio buvimas didina žmogaus pasitikėjimą savimi, savigarbą ir sumažiną stresą. [21]
13 Paaugliai, kurie patiria tėvų dėmesio stoką ar visai jų neturi, šukuodami, prižiūrėdami žirgą gali drąsiai atskleisti gyvūnui savo potyrius, jausmus, rūpindamiesi gyvūnu paskatina poreikius, kurių pačiam individui trūksta. Šukuojant pacientai gali gebėti suvaldyti savo emocinę būklę, atsipalaiduoti, užsimiršti, taip sukurdami naujas teigiamas patirtis bei atrasti „jėgų“ rūpintis „kitu“. [3] Mokslininkai dažnai pabrėžia žirgo teikiamą emocinę naudą pacientams, šiuo atveju vaikams, tačiau yra atliktų tyrimų, kad gyvenimo kokybė pagerėja ir pacientų šeimoms. [17] Bongers ir Takken (2012) atliko tyrimą, kurio metu matavo terapiniame jojime dalyvaujančių pacientų fiziologinius poreikius. Tiriamąją grupę sudarė 7 vaikai, nuo 8 iki 18 m., priklausantys nuo invalido vežimėlio ir turintys vidutinius arba sunkius motorinius sutrikimus. Jie nustatė, kad šeimos, kurios pritaria šiam gydymo metodui, sutinka, kad tai gerina jų vaikų gyvenimo kokybę, sveikatą ir funkcionavimą, padidėjo vaikų pasitikėjimas savimi. Tėvai džiaugėsi, kad vaikai rodo dagiau džiaugsmo ir yra labiau atsipalaidavę, nuo to priklauso ir gerėjanti šeimos savijauta. [23]
Daugelis karo veteranų grįžę iš karo zonų turi adaptuotis ir grįžti į „normalų“ gyvenimą. Deja nemažai jų suserga potrauminio streso sindromu (angl. PTSD) ar grįžta patyrę lengvus trauminius smegenų sužalojimus - todėl kontaktas su žirgu šiems žmonėms padeda pasimiršti ir išlaisvinti tuos prisiminimus. [24]
Hipoterapijos teikiama psichologinė nauda:
Padidina pasitikėjimą savimi – gebėjimas valdyti tokio dydžio gyvūną bei aplinkos stebėjimas iš aukštai, suteikia drąsos pacientui;
Didina domėjimąsi aplinkiniu pasauliu – pacientas yra priverčiamas bendrauti su gydomojo užsiėmimo metu dalyvaujančiu personalu;
Didina kantrybę, gerina emocinę kontrolę – žirgas tinkamai reaguoja ir yra puikiai valdomas jei pacientas adekvačiai bendrauja su žirgu bei kontroliuoja save.
Socialinė nauda:
Stimulas bendrauti su kitais žmonėmis, užmegzti draugystę; Ugdo atsakomybę bei meilę gamtai ir gyvūnams;
Įgauna daugiau patirties; Suteikia pacientui motyvacijos. Edukacinė nauda:
Skatinamas skaičiavimas – pacientai skaičiuoja žirgo žingsnius;
14 Iš įvairių terapinių šakų, kuriose yra naudojami žirgai, hipoterapija yra vienintelė šaka, kuri yra priskiriama medicinai (Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Graikijoje, Švedijoje). Šį gydymo būdą turi paskirti gydytojas ar licencijuotas terapeutas, nes žirgas šioje srityje tampa gyvu fizioterapijos aparatu. [2]
1.3. Hipoterapijos užsiėmimų priemonės ir sąlygos
Hipoterapijos procedūros vyksta lauke arba uždarose patalpose įrengtose aikštelėse - maniežuose, kurios yra saugios tiek pacientams tiek specialistams. [6] Hipoterapija vykdantys centrai dažniausiai yra įsikūrę kaimo vietovėse. Pagrindinė priežastis ta jog, tokiam centrui reikia daug vietos įsirengti arklides, jojimo maniežą, lauko aikšteles, ganyklas bei pėsčiųjų takus. Takai reikalingi reljefo keitimui, kad žirgas bandytų prisitaikyti prie pasikeitusios dangos ir tuos judesius perduotų pacientui, bei aplinkos paįvairinimui. [2] Jojimas gamtoje yra malonesnis tiek žirgams tiek pacientams. Jojant didelėje atviroje aplinkoje nutinka daugiau gyvenimiškų situacijų tai plečia paciento akiratį. [5]
Literatūroje apibrėžiami skirtingi požiūriai apie tai, kaip turi atrodyti terapinio užsiėmimo vieta. EFP (žirgo pagalba atliekama psichoterapija) - ypač svarbi aplinka, kuri turi būti rami, artima natūraliai aplinkai. Jojimas lauke arba uždaroje patalpoje gali atskleisti skirtingus paciento aspektus susijusius su laisvės ir atviros erdvės patyrimais. Imantis saugumo priemonių jojimo atviroje aplinkoje metu, aikštelė turėtų būti aptverta jei taip nėra, tada yra kuriamos virtualios ribos. [3]
Paprastai hipoterapijos užsiėmimas trunka nuo 20 min iki 60 min, greičiausi rezultatai gaunami jei treniruotės yra atliekamos 2 – 3 kartus per savaitę. Pacientui jojant, terapeutas prašo paciento atlikti įvairias užduotis. Pacientui gali reikėti identifikuoti figūras ar spalvas, sugauti daiktus, žaisti žaidimus su žiedais, rutuliais, pasiekti kažkurią žirgo kūno dalį, laikyti objektą pvz.: lazdelę, duoti komandas žirgui, naudotis vadelėmis, kad keisti žirgo kryptį (1 pav. A, B). [2]
A B
15 Taip pat terapeutas gali prašyti paciento keisti jo pozicijas pvz.: sėdėti įprastai ar atsisukus į arklio galinę dalį, gulėti palei žirgo nugarą, sėdėti šonu ar gulėti šonu. (2 pav.) Šios skirtingos pozicijos lavina paciento kūną, bei mąstymą. [27]
2 pav. Galimi įvairių sėdėsenų pavyzdžiai [28]
Užsiėmimo metu ant žirgo nugaros paprastai yra uždedamas avikailio ar kitokios medžiagos apklotas, balnelis, minkšta pagalvėlė, rečiau balnas.
Taip klientas greičiau pajaučia žirgo kūno skleidžiamą šilumą. Naudojant tokią įrangą, be balno, pacientui sunkiau išsilaikyti ant žirgo, taip dar stipriau stimuliuojama CNS, kūno raumenys bei balansas. [27]
16
A B
3 pav. Ėjimas serpentinu – gyvatėle (kairėje) [29], ėjimas pro kūgius (dešinėje) [30]
Atliekant šiuos pratimus galima keisti žirgo aliūrus, daryti staigesnius sustojimus, keisti kryptis. [31]
4 pav. Hipoterapijos užsiėmimo metu dirbanti komanda ir pacientas [32]
17 Dėl žirgų, evoliucijos eigoje, išlikusios savisaugos darbuotojas, kuris dalyvauja kaip žirgo vedlys, turi puikiai žinoti kaip elgtis prie žirgo. Koks turi būti jo kvėpavimas, kokia turi būti laikysena, pastabumas, kaip taisyklingai apeiti žirgą. Nuo to, ar vedlys pasitiki savimi ar ne, priklauso ir pačio žirgo atsipalaidavimo ir paklusnumo lygis. [1]
Priklausomai nuo paciento būklės, taip pat gali dalyvauti papildomas vienas ar du asmenys, kurie eina iš žirgo šonų, prilaiko pacientą ar padeda jam atlikti pratimus. Remiantis Amerikos hipoterapijos asociacija (AHA) (2009) hipoterapeuto sertifikatas suteikiamas asmeniui turinčiam 3 metų patirtį hipoterapinėje aplinkoje, šimtą valandų praktinės patirties, išlaikius egzaminą, tęsiant mokslus bei mokslinę veiklą šioje srityje. Terapeutas turi turėti fizioterapeuto licenciją ar profesiją. [12]
Vienas iš būdų terapinio jojimo ar hipoterapijos metu (jei pacientas geba) įgyti tam tikrų įgūdžių – žirgo valymas, šukavimas. [3] Kai asmuo rūpinasi kažkuo kitu jis išmoksta rūpintis ir savimi. [33] Stovėjimas šalia žirgo, jo akių lygyje, skatina paciento atsipalaidavimą, atvirumą, pasitikėjimą. Paaugliams, esantiems rizikos grupėje, dėl patiriamų komunikacijos problemų, žirgas gali skatinti dialogą su gydytoju ar terapeutu bei asistentu. Žirgas tampa kaip nematoma pertvara, kuri padeda pacientams, laisvai pradėti bendrauti su terapeutu, nepatiriant tiesioginio kontakto kuris atsiranda sėdint terapeuto ar gydytojo kabinete. [3]
1.4. Žirgo tinkamumas terapijai
Žirgai yra labai jautrūs aplinkai ir individams, kurie supa juos ir geba duoti grįžtamąjį ryšį. Žirgų elgsenos lankstumas leidžia gyvūnui gebėti puikiai prisitaikyti prie asmens ar situacijos, pajausti žmogų ir atsakyti jam. [3] Nors žmogaus ir žirgo santykių suvokimas yra labai skirtingas, atrodo, kad žirgas besivadovaujantis pasitikėjimo faktoriumi, gali žmogų priimti kaip socialinį partnerį. Tačiau toks artumas gali sukelti ir tam tikras problemas. Arkliai yra linkę dominuoti, todėl jei žmogus nesugeba aiškiai pasakyti „ne“ žirgas gali pradėti rodyti nepageidaujamą elgesį. [18] Pasak Engel (2007) žirgas priima skirtingai reaguojančius žmones ir nekreipia dėmesio į lytį, kilmę, negalią ar formą. [34] Dėl tinkamo ūgio ir kūno sudėjimo žirgas gali nešti pacientą ant nugaros, todėl jie turi didelį pranašumą lyginant su mažais terapiniais gyvūnais. [2]
18 žirgo gebėjimo prisitaikyti, kartais išgąsčio atveju, gyvūnas gali rinktis likti ne su prižiūrėtoju, o pasitikėdamas savimi priimti sprendimą pats ir pabėgti. Kad žirgą vedantis žmogus yra išsigandęs ar sunerimęs parodo padidėjąs kvėpavimo greitis, širdies plakimas, raumenų įsitempimas, prakaito kvapas. Dėl to, kad žirgai yra „aukos“ gyvūnai, jie turi puikiai išlavintą uoslę, kuri padeda anksčiau pajusti plėšrūną. Todėl hipoterapinio užsiėmimo metu, žirgo vedlys gali daryti įtaką žirgo elgesiui. Šios specialybės žmonės yra mokomi kontroliuoti savo kūno kalbą, širdies plakimą tam tikrais kvėpavimo pratimais. [1]
Žirgas, kuris yra renkamas dirbti hipoterapijoje, vertinamas pakankamai griežtai. Atrenkami švelnaus temperamento, pasižymintys lygiu, vienodu žingsniu, imlūs treniravimui, paklusnūs, sveiki [2] tinkami pagal masyvumo indeksą žirgai. [35] Terapinis žirgas turėtų būti subalansuoto temperamento, švelnus, ramus, o ne baikštus. Parenkant žirgą reikėtų atkreipti dėmesį kaip jis reaguoja į netikėtai atsirandančius naujus objektus ar garsus. Žirgas neturėtų būti aršus, staigus, ar per didelis ir neveiklus, atvirkščiai jis turėtų būti ramus harmoningas, bet ne flegmatiškas. Todėl žirgai pasižymintys sangviniko charakteriu yra dažniausiai pasirenkami šiam darbui. [36]
Žirgai treniruojami toleruoti neadekvačius, staigius paciento judesius, didelį garsą, neįprastus objektus bei turi greitai reaguoti į komandas – aliūro keitimui. [2] Todėl vienas iš pagrindinių žirgo pasirinkimą lemiančių faktorių yra pasitikėjimas žmogumi. Gyvūnas turėtų pripažinti jog žmogus yra hierarchiškai aukščiau jo ir besąlygiškai jo klausyti. Žirgo pasitikėjimą žmogumi galima sukurti per kelias minutes, o netinkamą atsaką į prisilietimus, netoleranciją ištaisyti dresūros pagalba. Vedant žirgą iš arklidžių į jojimo aikštelę gyvūnas turėtų elgtis visiškai ramiai, pasiduoti vedlio valdymui, sustojus likti vietoje, neversti vedlio keisti krypties ar judėjimo greičio. [36]
Hipoterapiniame darbe neturėtų būti atrenkami jaunesni nei 8 metų žirgai. [5] Atrenkamas hipoterapijai žirgas turėtų būti pasiekęs brandą, dėl garantuojamo saugumo užsiėmimo metu. Tačiau remiantis žirgų temperamento skirtumais atsižvelgiant į veislę, tai yra tik rekomendacinio tipo informacija. Jei žirgas yra sveikas ir stabilus, jis gali būti ir vyresnio amžiaus. Labiausiai tinkami ne didesni kaip 150 cm žirgai. [36] Tarptautinė jojimo federacija (FEI) ir Lenkijos jojimo federacija (PEA), teigia, kad žirgai yra skirstomi pagal ūgius tokia tvarka: žemesni 148 cm aukščio ties gogu bei žemesni nei 149 cm, kaustyti žirgai – poni klasė; nuo 149 iki 156 cm aukščio ties gogu – smulkesni žirgai (žemesni kaip 157cm su pasagomis) ir dideli žirgai – nuo 156 cm. [35] A. Ciesla and et. al. (2007) atliko tyrimą su 34 žirgais kurio metu duomenys buvo surinkti apie lytį, veislę, amžių ir zoometrinius matavimus. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai hipoterapijoje yra naudojamos kumelės, vidutinis amžius 8,4 metų (jauniausias 4 metų, seniausias – 20 metų žirgas). [37]
19 galūnė turi judėti ritmingai, energingai, vienodai tam, kad būtų išlaikytas stabilus gyvūno kūno balansas. Pagrindinė judėjimo į priekį jėga yra žirgo galinėse kojose, taip pat judėjime dalyvauja priekinės kojos, kaklas, galva. Iš trijų pagrindinių žirgo eisenų, atliekant gydomąjį jojimą labiausiai naudojamas – žingsnis. Kiti judėjimo būdai yra beveik netaikomi. [36]
Literatūroje teigiama, kad ir poni veislės žirgai iš esmės yra tinkami hipoterapijai, jei yra tvirto, stambaus sudėjimo. [2] Dėka šio tipo arklių ilgalaikio selektyvaus veisimo suteikiančio šiai veisliai tam tikrus bruožus, poniai puikiai tinkami jauno amžiaus vaikams. [35] Aukštesniam vaikui ponių žingsnis gali būti per kratus, bei pacientui būnant tokiame aukštyje, asistentui gali būti sunku jį prilaikyti. [2]
Tinkamiausi hipoterapijai atrenkamo žirgo eksterjero požymiai yra zoometriškai išmatuojami. Tai yra žirgo aukštis ir nugaros plotis ties gogu, krūtinės bei plaštakos apimtys. Žirgo amžius, lytis, veislė, sveikata, charakterio savybės (drąsa, draugiškumas, paklusnumas, bendradarbiavimas), taisyklingas, ritmingas aliūras bei gebėjimas jį keisti – tai dar vienos savybės, priskiriamos žirgui tinkančiam hipoterapijoje. Remiantis E. Linkutės atlikto tyrimo duomenimis žemaitukų veislės žirgai yra žemesnio tipo iki 140 cm ūgio bei pasižymintys plačia nugara, todėl tikslingai atrenkant selekcininkams būtų įmanoma išveisti žemaituką tinkantį terapijai, ypač darbui su vaikais. [5]
1.5. Žirgo temperamentas
I. Pavlov ir keletas kitų mokslininkų išskyrė keturis nervų sistemos veiklos tipus – sangvinikas (stiprus, judrus, subalansuotas), flegmatikas (stiprus, ramus, subalansuotas), cholerikas (stiprus, nesubalansuotas, lengvai išvedama iš kantrybės ir sunkiai gebantis nusiraminti), melancholikas (silpnas, silpni dirginimo ir slopinimo procesai). [38] Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai vis daugiau laiko skiria išsiaiškinti kaip tiksliai gyvūnas reaguoja į baimę. Bandoma įvertinti kas - genai, treniruotumas ar amžius ir kt. faktoriai - turi didesnę įtaką žirgo elgsenai. [5]
20 Mokslinėje literatūroje teigiama, kad „temperamentas“ ir „charakteris“ šiek tiek skiriasi, todėl dažniausiai sutinkama klasifikacija yra „temperamentas“ arba „individualios savybės“ ir šie terminai dažnai keičia vienas kitą. Veisėjai parenka žirgus veisimui atsižvelgdami į jų temperamentus, charakterius bei individualias savybes ar elgseną, ypač jei tas žirgas bus sportinis ar terapinis. [39]
Temperamento testų tobulėjimas turi įtakos žirgo valdymui bei treniravimui. Žirgai privalo būti laikomi ir treniruojami taip, kad būtų užtikrinta gyvūno gerovė ir žirgas galėtų demonstruoti sau natūralią elgseną. Yra manoma, jog žirgas su tam tikrais temperamento bruožais gali lengviau ar sunkiau prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų. Temperamento testai padėtų individualiai kiekvienam žirgui parinkti treniravimo programas. Izoliuotas nuo gentainių žirgas, turi didesnę tendenciją patirti pasikartojantį stresą, kurio pasėkoje gyvūnui darosi sunku susikaupti ir jis tampa sunkiai valdomas, esant kitiems gentainiams šalia - tai prieštarauja žirgo gerovei. [40]
Atliktas temperamento testas taip pat gali turėti ekonominių padarinių. Hennessy ir kt. (2008) atliktame tyrime nustatė, kad pirkėjai vertina arklio temperamentą labiau nei judėjimą, konstituciją. [41] Kitas privalumas yra tai, jog arkliui atlikus testą, ir parinkus jam tinkamą „darbo“ sritį, investuotojas sutaupo pinigų ir pelno pranašumą, nes remiasi ne tik žirgo konstitucija, judėjimo gebėjimais ar išvaizda, bet ir charakterio ypatumais. [40]
1.6. Natūraliai žirgo elgsenai įtaką darantys veiksniai
Esminis faktas apie daugelį, jei ne apie visas, gyvūnų rūšis su puikiai išvystyta centrine nervų sistema yra tai, kad pastebimi akivaizdūs, individualūs skirtumai. [42] Kiekvienai žirgų veislei yra priskiriamas jai būdingas elgesys. Užtikrinti tipišką gyvūno charakterį, metai iš metų, stengiasi veislių entuziastai, stiprindami norimas savybes. [43] Dažnai tam tikra žirgo elgsena yra priskiriama gyvūno lyčiai, tačiau lytis nėra pagrindinis temperamentą lemiantis veiksnys. Vienuose šaltiniuose teigiama, kad atlikus temperamento testus nebuvo matoma jokių reikšmingų skirtumų tarp lyčių gautų rezultatų, tačiau Lansade (2005) savo darbe mini, jog stebėta vienmetė kumelė laikėsi toliau nuo žmonių. [44]
21 Socialinio bendravimo ribojimas, ypač jauname žirgo amžiuje, stipriai veikia gyvūno elgseną. Vieni žirgai tampa labiau linkę į bendravimą su žmogumi, o kiti atvirkščiai, pradeda kandžioti ar net spardyti trenerį. Todėl žirgai kurie yra laikomi grupėse - lengviau valdomi bei treniruojami. Fizinis skausmas, taip pat turi įtakos žirgo reakcijos į žmogų ar į aplinką, kartais gali sukelti agresiją. [44]
Taip pat įtakos turi ir tinkamas arba netinkamas arklių laikymas, 2003 metais Søndergaard ir Halekoh nustatė, kad socialinė ir laikymo aplinka keičia gyvūno reakciją į žmogų. [46] Taip pat ir arklio pritaikymo sritis turi įtakos. Sporte naudojami žirgai, Nagy ir kt. (2010) atliktame tyrime demonstravo aukštesnius gebėjimus treniruotis ir žemesnį streso lygį nei laisvalaikiui naudojami žirgai. [47] Arklio gebėjimui treniruotis įtakos gali turėti ir stereotipinis elgesys. [40]
Stereotipinis elgesys yra apibrėžiamas kaip pasikartojantis, nepageidaujamas, elgesys sukeliamas centrinės nervų sistemos sutrikimų arba nepakankamo gyvūno užimtumo. [47] Stereotipinis elgesys taip pat yra vienodo pobūdžio, tačiau pagal trukmę ir dažnumą gali būti nevienodas, o pagal atlikimo pobūdį yra skirstomas į motorinį ir oralinį. [48] Priekandžiavimas yra laikomas vienas iš labiausiai paplitusiu stereotipiniu elgesiu žirgų tarpe. Tokį stereotipinį elgesį demonstruojantiems žirgams sunkiau sekasi varžybose, jiems reikia daugiau laiko susikaupti atlikti tam tikras užduotis nei žirgams kurie neturi šios ydos. [47]
1.7. Žemaitukų veislės žirgų eksterjero ir elgsenos charakteristika
Žemaitukas – tai universalus mažųjų arklių tipo žirgas. Jų eksterjerą apibūdinantys matai: ūgis ties gogu - 128 – 142 cm, svoris - 360 – 420 kg, krūtinės apimtis – 154 – 187 cm, plaštakos apimtis – 17 – 19 cm. Šie žirgai pasižymi masyviu kūno sudėjimu, tačiau yra energingi, manevringi ir judrūs. [5] Tiksliausiai šių dienų žemaituką apibūdina tokie bruožai: galva maža, sausa, smailėjanti, plati kakta, tiesaus profilio snukis. Akys išraiškingos; ausys mažos, stačios, judrios; kaklas vidutinio ilgio, raumeningas, platus; gogas – neaukštas, bet matomas, neilgas. Krūtinė ir nugara plačios; strėnos apvalios; kojos plonos, bet virtos, sausos. Eisena lengva, judesiai elegantiški, ritminga risčia, puikus šuolis. [49] Šie žirgai yra tinkami joti, važiuoti, dirbti. Tai ilgaamžiai žirgai, atsparūs ligoms, tvirtos konstitucijos, ypač stiprių kojų. [5]
22 klusnumą, darbštumą, kantrumą. Žemaitukų veislės žirgai turi stiprų ryšį su gentainiais. Tačiau pelnius jų pasitikėjimą, jie tampa ištikimi žmogui ir geba slopinti šį poreikį. [49]
23
2.
TYRIMŲ SĄLYGOS IR METODAI2.1. Temperamento testas
Tyrimas atliktas dviejuose žirgynuose – Kurtuvėnų dvaro žirgyne ir Naisių žemaitukų žirgyne. Tyrime dalyvavo hipoterapijoje bei laisvalaikio jodinėjimui naudojami ar sporte dalyvaujantys žirgai. Kurtuvėnų dvaro žirgyne buvo testuojami 3 (trakėnų, kabardinų, žemaitukų veislės) žirgai naudojami hipoterapijoje bei 2 žemaitukai. Vidutinis testuotų žirgų amžius šiame žirgyne – 15,4 m, jauniausias testuotas žirgas 7 m, vyriausias – 22 m.. (1 lentelė).
1 lentelė. Kurtuvėnų dvaro žirgyne testuotų žirgų amžius, veislė ir lytis
Žirgų paskirtis Eil. Nr. Vardas Amžius (m) Lytis Veislė Naudojami hipoterapijoje
1. Liberia 17 Kumelė Trakėnų
2. Lachranas 22 Kastratas Kabardinas 3. Mažylis 14 Kastratas Žemaitukas Laisvalaikio/sportiniai žirgai 4. Krantas 17 Kastratas Žemaitukas
5. Agatas 7 Kastratas Žemaitukas
Iš 27 žemaitukų veislės žirgų, testuotų „Naisių žemaitukų žirgyne“ 16 kumelių, 7 eržilai ir 4 kastratai. Testuotų žemaitukų vidutinis amžius – 9,3 m, vyriausias žirgas – 19 m, o jauniausias 2 m (2 lentelė).
2 lentelė. Naisių žemaitukų žirgyno testuotų žirgų pasiskirstymas pagal amžių.
Amžius (m) 2 5 6 8 9 10 11 12 13 14 15 19 Žirgų skaičius 2 6 2 2 2 1 3 2 2 2 2 1
Testavimo sąlygos: žirgui žinoma aplinka, pakankamai erdvės žirgui judėti, arti testuojamo žirgo turi nebūti kitų žirgų ar nepažįstamų objektų, kurie trukdytų jam sutelkti dėmesį į su juo dirbantį testuotoją, atliekant testus privalo dalyvauti gyvūnui pažįstami asmenys. Visi tirti žirgai yra apvedžioti, jojami, turintys artimą kontaktą su žmogumi, dalis naudojama veisimui. Testuojama po rytinio šėrimo 10 – 12 val.
24
A B C
5 pav. Rubiko kubas (A) [50], segtukas (B) [51], barškutis (C).
Kurtuvėnų dvaro žirgyne laikomu žirgai ankščiau tokiu arba panašiu metodu nebuvo testuoti, o Naisių žirgyne laikomu žemaitukai šiuo metodu buvo testuoti prieš 3 metus.
Tyrimų metodiką sudaro šeši skirtingi testai, kurie atliekami kiekvienam žirgui individualiai. Kiekvieno testo rezultatai vertinami penkių balų sistemoje. Kiekvienas žirgas po šešių testų gali minimaliai surinkti 6 balus, maksimaliai – 30 balų. Aukščiausiu balu vertinamas žirgas, kurio reakcija į netikėtą dirgiklį per 5 s būna teigiama, pozityvi, žirgas nepraranda vidinės pusiausvyros ir nebūna abejingas ar baikštus.
Pirmasis testas - „Neįprastas objektas“. Šiuo testu nustatoma, bendra žirgo psichinė būsena ar priežiūra, nustatoma ar laikymo sąlygos atitinka reikiamą gerovės lygi. Atlikus šį testą, tampa aišku, ar bus galima su išbandytu žirgu atlikti kitus testus, nes į neįprastą objektą dėmesio nekreipia, sužaloti, psichologiškai palaužti, sergantys žirgai. Kitu atveju sveiki, geromis sąlygomis auginami žirgai į šį testą reaguoja teigiamai (pirmo metodinio testo sudarymui panaudota informacija iš [52])
Testo eiga: kiekvienas žirgas tiriamas individualiai, jam įprastoje būvimo vietoje – garde ir manieže. Prie žirgo testuotojas turi prieiti iš priekio ir sustoti laikydamasis 2 m atstumo. Rubiko kubą testuotojas laiko už nugaros. Testuotojas ranką su delno apačioje laikomu Rubiko kubu ištiesia link žirgo, kol gyvūnas dar jo nemato. Vėliau apsuka ranką ir parodo žirgui Rubiko kubą.
Testuojant žirgą svarbu, atlikti kiekvieno individo išsamų testo aprašymą, nepaisant to, kad kiekvieno žirgo reakcija yra vertinama penkiabalėje sistemoje. Iš testo metu pademonstruotų žirgo elgsenos ypatumus galima lengviau ir tiksliau apibendrinti jo nervinės veiklos tipą, žinoti jo silpnąsias ir stipriąsias puses, išsaugoti informaciją apie nevienodą jo atskirų pojūčių jautrumą.
25 1. Penki balai – žirgas iškarto domisi, ištiesia kaklą, žengia artyn, kad paliestų kubą, bando
ragauti, per pirmas 5 s.
2. Keturi balai – žirgas atsargiai pajuda ar ištiesia kaklą link kubo tam, kad patyrinėtų objektą uostant, bet iš karto neliečia; praėjus 5 s, žengia į priekį ir paliečia objektą. 3. Trys balai – žirgas netiesia kaklo, nežengia pirmyn, lieka neutralus objekto atžvilgiu. 4. Du balai – žirgas ramiai nusisuka nuo objekto. Nusukdamas galvą ar visa kūną. 5. Vienas balas – žirgas reakcija objekto atžvilgiu yra neadekvati, jis išsigąsta ir staigiai
atšoka šalin.
Antras testas – „Saldu–sūru“. Šis metodas skirtas nustatyti žirgo skonio pojūčio jautrumą. Testo eiga: žirgui apsipratus su testuotoju, šis, esant gyvūnui garde, ištiesia ranką su duonos rieke, apibarstyta cukrumi ir stebi žirgo reakciją. Testuotojas tuojau po duonos su cukrumi paduoda antrą riekę duonos su druska, ir stebi žirgo reakciją.
Atliekant šį testą reikalingas testuotojo atidumas, fiksuojant ne vien lūpų ar kūno judesius, bet ir sekant žirgo mimikas, akių išraišką.
Žirgo reakcijos į skirtingus skonius vertinimas:
1. Penki balai – žirgas abi duonos riekes ramiai siekia ėsti anksčiau kaip per 5 s. Viską suėdus žirgo akių ir mimikos judesiai rodo, kad žirgas skiria skonius, bet vienodai gerai juos priima.
2. Keturi balai – žirgas siekia riekių 5 s eigoje, bet kažkuriam skoniui teikia pirmenybę. Kita skonį ėda nenoriai arba abi riekes su skirtingais skoniais suėdė neparodydamas skirtumo nei mimika, nei judesiais.
3. Trys balai – žirgas godžiai ir drąsiai griebia riekę, bet ją išmeta ant žemės. Suėda vėliau nei per 5 s.
4. Du balai – žirgas atsargiai baimindamasis paliečia riekę, atsitraukia arba ją paėmęs numeta, nesuėda net po 5 s.
5. Vienas balas – žirgas atšoka nuo duonos riekės ant kurios užberta cukraus ar druskos, ir per 5 s nebeprieina artyn.
Trečias testas – „Neįprastas kvapas“. Šio testo pagalba išsiaiškinama žirgo uoslės jautrumas ir jo reakcijos į dar nejaustą kvapą.
Testo eiga: testas atliekamas iš karto po antro testo - „Saldu–sūru“. Testuotojas po duonos apibertos druska duoda riekę duonos, ant kurios užlašinta 15 lašų eukalipto eterinio aliejaus. Stebima žirgo reakcija.
26 1. Penki balai – žirgas iš karto (iki 5 s) pademonstruoja, kad jaučia neįprastą kvapą, bet jis
jo neatbaido, priešingai, žirgas bando ragauti tokios duonos.
2. Keturi balai – žirgas demonstruoja flemeno reakciją – išriečia viršutinę lūpą ir įtraukia kvapą giliau ir tik po to ragauja duoną.
3. Trys balai – žirgas parodo, kad jaučia kvapą (uostinėja orą, kiša artyn snukį), tačiau prie tokios duonos liečiasi atsargiai. Vėliau kaip per 5 s, vis dėl to, paragauja.
4. Du balai – žirgas parodo, kad jaučia kvapą, tačiau jis jam nepatinka arba nesudomina, tokios duonos jis nebando ragauti.
5. Vienas balas – žirgas šnarpščia, baidosi duonos riekės su šiuo kvapu, metasi šalin ir net nebando ragauti.
Ketvirtas testas – „Jautrumas skausmui“. Jis paremtas jautrumo lietimui nustatymu.
Testo eiga: testas atliekamas žirgui esant garde su galimybe netrukdomai judėti. Medinis skalbinių segtukas yra segamas žirgui į ausį, netoli smaigalio. Šį testą turi atlikti žirgui pažįstamas žmogus (žirgininkas, treneris, šeimininkas ar pan.). Taip išvengiama pašalinio dirgiklio (nepažįstamo žmogaus) sąlyčio su žirgu, todėl jis reaguos į norimą dirgiklį – medinį skalbinių segtuką, kuris pamažu kels skausmą. Testuotojas lieka nuošaliau, stebi ir užrašo žirgo reakciją.
Žirgo jautrumo skausmingam lietimui vertinimas:
1. Penki balai – žirgas įsegus segtuką išlieka ramus, nesimuisto, per 5 s nenusipurto segtuko.
2. Keturi balai – žirgas iškart muistosi, karpo ausimis, demonstruoja, kad jam nemalonus šis pojūtis ir, kad jis jaučia skausmą, tačiau per 5 s segtuko nenusipurto.
3. Trys balai – žirgas jaučia stiprėjantį veržimą ausyje, tačiau iš karto nesupranta, kas vyksta, dairosi į žmogų, laukia jo pagalbos. Vėliau kaip per 5 s nusipurto ir nusimeta segtuką.
4. Du balai – žirgas ramiai ir drąsiai iš karto nusipurto segtuką, ta įvyksta greičiau nei per 5 s.
5. Vienas balas – įsegus segtuką staigiu judesiu metasi nuo žmogaus į šalį, demonstruoja nepasitenkinimą, susijaudina ir per 5 s nusipurto segtuką
Penktas testas – „Plėvelės testas“. Šiuo testu siekiama nustatyti instinktyvią žirgo reakciją į neįprastą paklotę ar grindinio pasikeitimus tiek tekstūra tiek išvaizda ar net garsu. Testas parodo, kaip žirgo elgsenai turi įtakos regos ir kanopų centrinei nervų sistemai siunčiami signalai. Šis testas gana informatyvaus pobūdžio, su plačiausiu galimų reakcijų diapazonu.
27 kitų žirgų, kurie galėtų nukreipti dėmesį nuo grindinio pasikeitimo. Plėvelė prispaudžiama, kad neplazdėtų, nešnarėtų, todėl testuoti geriausia ramią dieną. Žirgui pažįstamas žmogus (žirgininkas, treneris ar kt.) veda žirgą su pavadžiu arba kordu ten kur paklota plėvelė. Žmogus su žirgu turi eiti ramiai, pasitikinčiai ir vesti žirgą per plėvelę. Prieš žirgą negalima naudoti jokios prievartos ar papildomų priemonių. Galimas tik geranoriškas žodinis paraginimas ir vedimas. Testuotojas stebi iš šono ir pasižymi žirgo elgesį nuo išvedimo iš gardo iki ėjimo link plėvelės ir perėjimo per plėvelę metu.
Plėvelės testo vertinimas:
1. Penki balai – žirgas pereina plėvelę nesustodamas, nedemonstruoja išgąsčio elgsenos, gali truputį aukščiau kelti kojas.
2. Keturi balai – prieš pat plėvelę sustoja, paragintas pereina, bet akivaizdžiai keldamas kojas.
3. Trys balai – žirgas sustoja prieš plėvelę, šiek tiek išsigąsta, žengia atgal, paragintas žengia ir perbėga plėvelę risčia ar šuoliais bandydamas kuo greičiau ir kuo mažiau liestis kojomis prie jos, arba bando peršokti kaip kliūtį.
4. Du balai – sustoja dar prieš plėvelę, stipriai įsispiria, atsisako eiti, atkakliai bando tempti atgal, tačiau išlieka ramus, plėvelės nepereina.
5. Vienas balas – žirgas dar prieš prieidamas plėvelę metasi atgal, smarkiai traukia pavadį, bando pabėgti, baidosi, taip ir nepereina plėvelės.
Šeštas testas – „Neįprastas garsas“. Šis testas skirtas nustatyti žirgo klausos pojūčių jautrumą bei daromą įtaką jo elgsenai, naudojant neįprastą garsinį dirgiklį.
Testo eiga:testas atliekamas žirgui esant garde be pašalinių dirgiklių. Testui atlikti naudojamas metalinis skambutis. Testuotojas atsistoja maždaug 2 m prieš žirgą atstumu. Būtina palaukti, kol žirgas nustos kreipti dėmesį į testuotoją bei apsipras su jo buvimu. Nedarydamas jokių staigių judesių (kad nesukeltų vizualinio stimulo vietoje garsinio) testuotojas pabarškina barškučiu. Testuotojas stebi žirgo reakciją į netikėtą ir neįprastą garsą ir jį užsirašo.
Neįprasto garso vertinimas:
1. Penki balai – žirgas visiškai neišsigąsta, iš karto, greičiau nei per 5 s, garsas jį sudomina, žirgas prieina artyn, nori paliesti barškutį.
2. Keturi balai – žirgas garso neišsigąsta, tačiau neina artyn, lieka atsargiai stovėti savo vietoje.
28 4. Du balai – žirgas išsigąsta, bando pabėgti, neramiai trypia kojomis, karpydamas ausimis demonstruoja, kad jam tai nepatinka, tačiau žirgo kūno kalba rodo, kad žirgas nepanikuoja, jis net kažkiek domisi garso šaltiniu iš tolo.
5. Vienas balas – žirgas labai staigiai ir stipriai išsigąsta, atšoka, dreba, susijaudinęs, sunkiai nusiramina.
Visų šešių testų rezultatų vertinimas. Kiekvieno žirgo testų rezultatai yra sumuojami ir, atsižvelgiant į žirgo amžių, nustatomas jo nervinės veiklos tipas arba būklė.
Remiantis sudaryta metodika, žirgų nervinės veiklos (temperamento) tipai skirstyti ir žymėti tokia tvarka (3 lentelė):
1. Labai stiprus žirgo nervinės veiklos tipas, – kada visų testų metu surenkama balų suma yra lygi 25 –30 balų. Sutartinai raide A pažymimas toks nervinės veiklos tipo žirgas, kurio testų balai yra aukšti, kuris, lengvai nepraranda vidinės pusiausvyros, pasižymi stabilia, pozityvia psichika, greita reakcija, adekvačiai reaguoja į neįprastus dirgiklius.
2. Stiprus žirgo nervinės veiklos tipas, – kada balų suma siekia 19 – 24, žymimas raide B. Toks žirgas, pasižymi vidine pusiausvyra, patikimumu, tačiau yra lėtesnis nei A tipo reakcijos žirgas. Tokio tipo žirgas gali turėti padidintą kurio nors pojūčio jautrumą.
3. Vidutiniškai stiprus žirgo nervinės veiklos tipas, – balų suma siekia 13 – 18, žymima raide C. Tokio žirgo nervinė veikla yra mažiau prisitaikanti, reakcija lėtesnė, jis negali greitai susiorientuoti pasikeitusiose sąlygose, todėl su tokiu žirgu reikia daugiau atsargumo ir švelnumo. Jų dirginamųjų procesų jėga yra didesnė už slopinamųjų procesų jėgą.
4. Silpnas žirgo nervinės veiklos tipas, – kada balų suma 7 – 12, žymimas raide D. Tai žirgai, pasižymintys silpnais nervinės veiklos procesais, todėl yra nepastovaus elgesio, neįprasti dirgikliai dažnai jiems kelia perdėtą baimę, jie sunkiai prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų, juos sunku treniruoti ir su jais dirbti.
5. Labai silpnas nervinės veiklos tipas, - balų suma 6 ir mažiau balų, žymimas raide E. Tai ypatingai nestabilios psichikos žirgai, kurie gali kelti pavojų žmogui.
3 lentelė. Nervinės veiklos tipų balų suma ir žymėjimas
Balų suma Nervinės veiklos tipas (temperamentas) Žymėjimas
25-30 Labai stiprus A
19-24 Stiprus B
13-18 Vidutiniškai stiprus C
7-12 Silpnas D
29 2.2.„Hipo-testas“
Tyrimas atliktas dviejuose žirgynuose – Kurtuvėnų dvaro žirgyne ir Naisių žemaitukų žirgyne. Tyrime dalyvavo hipoterapijoje bei laisvalaikyje ar sporte dalyvaujantys žirgai. Žirgai buvo padalinti į dvi grupės, pagrindinei grupei pasirinkti žemaitukų veislės žirgai, o palyginamajai Kurtuvėnų dvaro žirgyne, paruošti, hipoterapijoje naudojami žirgai.
Tyrime panaudota vertinimo skalė, kuri buvo sukurta K. Ciołek (2012). [53] Hipo-testą sudaro aštuoni testai, kuriais siekiama patikrinti žirgo elgseną hipoterapijos užsiėmimuose būdingose situacijose ar užduotyse. Testuose vertinimo balai skiriasi: 1; 2; 5; 6; 7; 8 testai vertinami nuo 0 iki 4, o 3; 4 testai nuo 0 iki 2 balų.
Pirmasis testas – „Reakcija į nepažįstamą žmogų įeinantį į gardą“. Iš žirgo, kuris yra naudojamas hipoterapijoje, tikimasi teigiamos reakcijos į žmogų, kitu atveju gyvūnas iš karto tampa netinkamas šiai panaudojimo sričiai.
Testo eiga: žirgas tiriamas jam įprastoje buvimo vietoje – garde. Testuotojas atidaręs gardo duris eina į vidų ir prieina prie žirgo. Testuotojas leidžiasi būti žirgo uostomas, tyrinėjamas. Vertintojas stebi gyvūno elgseną ir ją užsirašo bei įvertina balais.
Atliekant šį testą yra svarbu ne tik vertinti žirgą balais tačiau ir žymėtus jo elgsenos pokyčius, tai gali padėti palyginti testuotus gyvūnus tarpusavyje ir dar adekvačiau juos įvertinti. Šio testo metu svarbu, kad netoliese, tačiau už gardo ribų, būtų žirgui pažįstamas asmuo.
Žirgo reakcijos į nepažįstamą žmogų įeinantį į gardą vertinimas:
1. Keturi balai – žirgas iš karto domisi žmogumi, prieina pats, yra draugiškas, ausys stačios. 2. Trys balai – žirgas abejingas žmogaus buvimui šalia.
3. Du balai – žirgas stovi nusisukęs nugara, tačiau leidžia, kad prie jo prieitų ar jį sugautų. 4. Vienas balas – žirgas rodo aiškų nepasitenkinimą įėjusiu į aptvarą žmogumi, skliaudžia
ausis, traukiasi nuo prie jo bandančio prieiti testuotojo.
5. Nulis balų – atsisuka atbulas, gąsdina testuotoją su elgsena, prisileidžia tik žinomą asmenį.
Antrasis testas – „Reakcija į šukavimą bei balnojimą“. Šio testo metu kaip ir pirmojo yra pageidaujama teigiama žirgo reakcija į nepažįstamą žmogų kuris jį šukuoja bei balnoja.
Testo eiga: žirgui apsipratus su testuotoju, jis yra pradedamas jo šukuoti. Iššukavus žirgą yra bandoma jį pabalnoti, - pvz.: uždėti balnelį, užveržti pavaržą. Stebima žirgo reakcija.
30 Žirgo reakcijos į šukavimą ir balnojimą vertinimas:
1. Keturi balai – žirgas stovi ramiai, nejuda, nesinervuoja, tokio žirgo nereikia prisirišti. 2. Trys balai – nerodo pavojingos elgsenos testuotojui, tačiau mėgina išvengti, sukasi garde
ratu (gali skliausti ausis, kasti koja).
3. Du balai – patogiau jei yra pririšamas, dedant balnojimo įrangą išlieka ramus.
4. Vienas balas – būtinai pririšamas, rodo nepasitenkinimą valant jautrias zonas (pilvo, ausų sritis).
5. Nulis balų – būtinai pririštas, demonstruoja nepasitenkinimą valant visą kūną, bando kąsti ar spirti.
Trečiasis testas – „Reakcija į netipišką įrangą“. Šio testo pagalba išsiaiškinama žirgo reakcija į objektą kuris jam yra pažįstamas, tačiau jis neturi tiesioginio kontakto su juo. Jei naudojamas dirgiklis nėra žinomas žirgui, tokiu atveju reikėtų vertinti žirgą po keleto kartų tai įrangai pravažiavus pro šalį, kadangi daugelis žirgų yra linkę greitai prisitaikyti.
Testo eiga: testas atliekamas erdvesnėje, žirgui žinomoje aplinkoje – manieže, žirgą laiko jam žinomas asmuo (treneris, žirgininkas ir kt.). Naudojamas dirgiklis (karutis, žoliapjovė, vežimėlis) yra ramiai pravežamas žirgui pro šalį. Stebima žirgo reakcija, kūno kalba.
Žirgo reakcija į netipišką įrangą vertinimas:
1. Du balai – nekreipia dėmesio į prie jo artėjantį objektą. 2. Vienas balas – šiek tiek nerimauja, tačiau greitai pripranta.
3. Nulis balų – šokteli pamatęs link jo judantį objektą, neleidžia jam priartėti.
Ketvirtasis testas – „Reakcija į atliekamus pratimus jojant“. Šio testo metu vertinama žirgo reakcija į ant jo atliekamus, hipoterapijoje būdingus pratimus.
Testo eiga: žirgas su uždėtu medžiaginiu apklotu ar be jo yra atvedamas į maniežą. Testo metu dalyvauja du asmenys, raitelis ir asmuo kuris prilaiko žirgą, kad jis nevaikščiotų. Žirgui stovint ramiai raitelis, būdamas ant jo, paliečia žirgo ausis bei užpakalinę dalį, po to pradeda energingai sukiotis per liemenį. Stebimo žirgo reakcija.
Žirgo reakcijos į atliekamus pratimus raiteliui sėdint ant žirgo vertinimas: 1. Du balai – žirgas priima visus veiksmu būdamas ramus.
2. Vienas balas – pirmojo bandymo metu šiek tiek išsigąsta, rodo nepasitenkinimą ar nepasitikėjimą, bet greitai pripranta ir leidžiasi liečiamas.
3. Nulis balų – neleidžia paliesti nei ausų nei užpakalio, yra neramus, baidosi atliekamų veiksmų, vėlesniuose bandymuose prie to nepripranta ir nekeičia savo elgsenos.
31 Testo eiga: testas atliekamas žirgyno patalpose, koridoriuje prie gardo. Testavimo metu žirgas yra vedamas jam pažįstamo žmogaus, žmogui stovint žirgui iš kairės. Žirgas yra išvedamas iš gardo ir sustabdomas. Testuotojas iš karto sustojus žirgui pradeda matuoti laiką iki jo pirmojo mėginimo pajudėti (paeiti į priekį, į šoną ar atgal). Pajudėjus žirgui sustabdomas laikas, testuotojas jį pasižymi užrašuose.
Žirgo reakcijos į ramų stovėjimą vertinimas:
1. Keturi balai – stovi ramiai daugiau nei 5 min. 2. Trys balai –stovi ramiai nuo 1 iki 5 min. 3. Du balai – stovi ramiai apie 1 min. ( apie 60 s). 4. Vienas balas – stovi ramiai apie 15 s.
5. Nulis balų – išstovi vos kelias sekundes arba visai atsisako stovėti.
Šeštasis pratimas – „Baikštumo išbandymas“. Šiuo pratimu galima įvertinti žirgo švelnumo lygį, tuo pačiu metu leidžiantį įvertinti ir jo laisvą atsaką. Drovus žirgas nėra tinkamas hipoterapijoje.
Testo eiga: treneris žirgą atveda į maniežą. Žirgui kordo pagalba duodama komanda riščiuoti. Asistentas, nusisukęs nuo žirgo, pripučia plastikinį maišelį. Priėjęs netoli riščiuojančio žirgo jį vienu judesiu susprogdina. Testuotojas stebi žirgo elgseną ir ją vertina balais.
Žirgo reakcijos į sprogdinamą plastikinį maišelį vertinimas:
1. Keturi balai – žirgas neišsigąsta, nerodo jokios pasikeitusios reakcijos. 2. Trys balai – pakelia galvą, klausosi iš kur garsas, tačiau riščiuoja toliau. 3. Du balai – šiek tiek metasi į šalį, tačiau greitai geba grįžti į pradinę poziciją. 4. Vienas balas – stipriai pagreitina tempą ir negeba grįžti į senąjį.
5. Nulis balų – demonstruoja natūralią žirgo prigimčiai reakciją – mėginimas pabėgti, nekontroliuojamas šuolis į priekį (su spyriu).
Septintasis testas – „Reakcija į atsiskyrimą nuo gentainių“. Žiūrima, kaip žirgas geba atsiskirti nuo bandos - ar individas bus tinkamas darbui tiek bandoje tiek individualiai.
Testo eiga: treneriai su testuojamu žirgu ir keletu kitų žirgų įeina į maniežą. Kurį laiką visi žirgai yra vedžiojami žingsniu. Po keleto minučių visi žirgai išskyrus testuojamąjį yra išvedami iš aikštelės. Testuojamas žirgas likęs aikštelėje yra vedžiojamas toliau. Testuotojas stebi žirgo elgseną, ją užsirašinėja .
Žirgo reakcijos į atsiskyrimą nuo gentainių vertinimas: 1. Keturi balai – visai nekreipia į tai dėmesio.
2. Trys balai – trumpai sužvengia, tačiau labai greitai nusiramina.
32 5. Nulis balų – rodo stiprų nerimą, bando pabėgti nuo vedlio į arklides.
Aštuntasis testas – „Reakcija į žodines komandas“. Tikrinama, kaip žirgas elgiasi vaikymo ant kordo metu - kaip jis reaguoja į trenerio duodamas komandas, kaip greitai ir tiksliai į jas atsako.
Testo eiga: žirgas gali būti tiek su kamanomis tiek su kantaru. Paruoštas žirgas atvedamas į maniežą. Žirgui apšilus duodama pirmoji žodinė komanda riščiuoti. Po to treneris duoda komandas zovaduoti, vėl riščiuoti, eiti žingsniu ir galiausiai sustoti. Antram ratui yra pakeičiama kryptis ir komandos kartojamos ta pačia tvarka. Testuotojas stebi ir žymisi rezultatus.
Žirgo reakcijos į žodines komandas vertinimas:
1. Keturi balai – noriai juda į abi puses, puikiai reaguoja į žodines komandas.
2. Trys balai - juda į abi puses, reaguoja į komandas tačiau juda nenoriai, visada turi būti raginamas.
3. Du balai – reaguoja į komandas sustoti ir judėti, tačiau esant įtemptam kordui nesugeba išlaikyti rato, bando kirsti kampus.
4. Vienas balas – reaguoja į komandas su žymiu uždelsimu.
5. Nulis balų – nemoka būti vaikomas ant kordo, sukasi į trenerį, pats keičia kryptis, tempą. Visų aštuonių testų rezultatų vertinimas. Kiekvieno arklio testų rezultatai yra sumuojami ir atsižvelgiant į jo amžių, treniravimo lygį yra nustatoma ar jis būtų tinkamas hipoterapijai ar visgi ne. Kiekvienas žirgas po aštuonių testų minimaliai gali būti surinkęs 0 balų, o maksimaliai 28 balus. Surinkęs ≥22 žirgas gali būti tinkamas hipoterapijai, o gavęs <22 balus yra nepakankamai tinkamas, tačiau tai nereiškia, kad treniruojant žirgą nebūtų galimą pasiekti geresnių rezultatų.
2.3. Zoometriniai matavimai
Masyvumo rodiklio matavimas buvo atliktas žirgams, kurie temperamento testo metu surinko A (labai stiprus) arba B (stiprus) tipo rezultatus ir toliau buvo testuojami pagal „hipo-testą“.
Šio tyrimo metu, abiejuose prieš tai minėtuose žirgynuose atrinktiems žirgams, buvo išmatuota krūtinės apimtis bei aukštis ties gogu. Matuoti 4 iš „Kurtuvėnų dvaro žirgyno“ ir 5 – „Naisių žemaitukų žirgyno“ žirgai, iš jų trys – trakėnų, kabardinų ir žemaitukų veislės žirgai dalyvaujantys hipoterapijos užsiėmimuose ir septyni – sporte ar laisvalaikyje naudojami žemaitukai.
Tyrime buvo naudojama matavimo juosta (200 cm, Wintape) , bei žirgai privalėjo stovėti ant lygaus, kieto pagrindo.
33
2.4.Statistinė duomenų analizė
34
3.
TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS3.1.Temperamento testo rezultatai
Temperamento testo metu iš viso buvo ištestuoti 32 žirgai.
„Kurtuvėnų dvaro žirgyne“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad šiame žirgyne yra labai aukštas žirgų gerbuvio lygis ir arkliai demonstruoja aukščiausio tipo temperamentą (A tipo). Net 4 iš 5 ištirtų žirgų parodė labai stiprų nervinės veiklos tipą (A tipas) (7 pav.). Viena kumelė (trakėnų veislė) ir trys kastratai (1- kabardinų ir 2 – žemaitukų veislės) – labai stiprų nervinės veiklos tipą (A), o vienas kastratas (žemaitukų veislės) – stiprų nervinės veiklos tipą (B). Įvertinus žirgų naudojamų hipoterapijoje ir naudojamų laisvalaikyje ar sporte temperamentus, nustatyta, kad žirgai naudojami hipoterapijoje (Liberia, Lachranas, Mažylis) demonstravo aukštesnius rezultatus nei tame pačiame žirgyne auginami žemaitukų veislės žirgai (Krantas ir Agatas) (priedas Nr. 1).
7 pav. „Kurtuvėnų dvaro žirgyno“ žirgų nervinės veiklos tipų pasiskirstymas
Ištestavus „Naisių žemaitukų žirgyno“, žirgus, nustatyta, kad žirgyne vyravo stiprų temperamento tipą (B tipas) turintys žirgai (14 žemaitukų), 10 žirgų demonstravo labai stiprų nervinės veiklos tipą (A tipas) ir vidutiniškai stiprų nervinės veiklos tipą (C tipas) turi 3 žemaitukų veislės žirgai. (8 pav.) (priedas Nr. 2)
35 8 pav. „Naisių žemaitukų žirgyno“ laisvalaikio/sportinių žirgų nervinės veiklos tipų pasiskirstymas
36 9 pav. Abiejų žirgynų žirgų temperamento testų balų vidurkiai
Remiantis abiejuose žirgynuose hipoterapijos veikloje ir laisvalaikyje ar sporte naudojamų žirgų „Neįprasto objekto“ testo rezultatais, hipoterapiniai žirgai vidutiniškai surinko aukštesnius balus nei žemaitukų veislės žirgai. Hipoterapijoje naudojamų žirgų vidurkis - 5, o žemaitukų veislės žirgų - 4,6. (9 pav.) Tai rodo, jog hipoterapijoje naudojami žirgai stabiliau reagavo į nepažįstamą objektą nei žemaitukų veislės žirgai.
Testo „Saldu – sūru“ metu, hipoterapiniai žirgai taip pat demonstravo aukštesnį vertinimo balų vidurkį. Hipoterapijoje naudojamų žirgų vidurkis 4,7, o žemaitukų veislės žirgų 4,4. Hipoterapijoje naudojami žirgai geriau reagavo į skirtingus skonius. (9 pav.) Abiems tiriamosioms grupėms šie skoniai buvo žinomi iš ankščiau, kadangi žirgai druskos kaip laižalo ar maisto papildo turi visada, o cukrus yra duodamas kaip paskatinimas.
Hipoterapijoje naudojamų žirgų „Neįprasto kvapo“ testo rezultato balų vidurkis 5, o žemaitukų veislės arklių šiek tiek mažesnis - 3,9. (9 pav.) Hipoterapijoje naudojami žirgai labai teigiamai priėmė nepažįstamą kvapą, rodė susidomėjimą, o dauguma žemaitukų veislės žirgų demonstravo, kad kvapą jaučia, tačiau jis jiems nebuvo malonus.
„Jautrumo skausmui“ testo metu hipoterapijoje naudojami žirgai (5) taip pat demonstravo vidutiniškai didesnius rezultatus nei žemaitukų veislės žirgai (3,9). (9 pav.) Hipoterapijoje naudojami žirgai yra pakantesni skausmui, o tarp žemaitukų veislės žirgų pasitaikė tokių individų, kurie greičiau nei per 2 s pajutę skausmą nusipurtė segtuką.
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 5,5 Neįprastas objektas
Saldu - sūru Neįprastas kvapas Jautrumas skausmui
Plėvelės testas Neįprastas garsas
T estų ba lų v idu rk ia i
