LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MINDAUGAS LEVICKIS 6 kursas 3 grupė
KARVIŲ ENDOMETRITO GYDYMO EFEKTYVUMO TYRIMAS
RESEARCH OF EFFICIENCY ON COW ENDOMETRITIS TREATMENT
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. V. Žilaitis
SUMMARY
RESEARCH OF EFFICIENCY ON COW ENDOMETRITIS TREATMENT Master thesis
Lithuanian University of Health Sciences Faculty of Veterinary Medicine
Department of Non-infectious Diseases Kaunas, 2013
The coverage of the work is 51 pages, 10 tables and 12 figures.
Endometritis − the most commonly diagnosed disease in the uterus of cows and one of the main causes of cows infertility. Endometritis is defined as the uterine lining (endometrium) inflammation, including no deeper than the stratum spongiosum. Large (25.0 to 83.3 %) cow incidence of endometritis is a pressing problem in many countries and Lithuania is no exception. It was found that in the Lithuanian farms from endometritis suffers 11.0 %, and in some large-scale farms – even 33.2 – 48.6 % of cows. Almost all of the sick cows have similar symptoms, but the disease etiology is not always clear. Endometritis is divided according to the type of clinical and subclinical or otherwise also known as a secret form. Both clinical and subclinical endometritis causes significant economic losses due to reduced reproductive performance of cows and milk yield, in addition, sick cows have to be culled often.
The aim of this work – according to the clinical characteristics and reproductive traits to determine the effectiveness of treatment based on cow's lactation and productivity. Studies were carried out in 2013 January – May, in the X farm which is located in Kelmė district. During the study, all cows were divided into two groups: clinically healthy cows and cows infected with endometritis (clinically healthy n = 20 and sick n = 44). Cow groups were formed on the basis of uterine secretions nature, rectal examination and results of microbiological testing.
Microbiological cow uterine mucus studies have been done to 64 cows of which 44 have emitted pathogens. We found that cows, ill with clinical endometritis (40), utero is dominated by environment bacteria – Escherichia coli (65.0 %) and Enterococcus faecalis (17.5 %). Cows with subclinical endometritis (4) lochial samples were dominated by Bacillus cerium (50.0 %).
Once we've done research on emitted bacteria’s susceptibility/resistance to antimicrobial material we’ve found out that all the emitted pathogenic bacteria were sensitive or little sensitive to
lochial appearance (1–10 days) and the period to first heat (days), statistics have shown significant differences between healthy and diseased cows (p<0.05).
Cows, which have been identified with signs of endometritis, diagnosis confirmed by microbiological studies, were treated with: "Metricure" and "Oestrophan". When we rated the link between cow's lactation, production and endometritis treatment effectiveness we found out that lactation of the cows did not have a statistically significant impact on the efficiency of treatment (p> 0.05). But productive cows (over 6000 kg / per lactation) recovered 12 % (p<0.05) more quickly than the lower production cows (up to 6000 kg / per lactation). All treated cows recovered within 5-15 days and later was successfully inseminated.
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas:
,,Karvių endometrito gydymo efektyvumo tyrimas“
1. Yra atliktas mano paties:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas ir pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas ir pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO TEIKIMO GYNIMUI
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
TURINYS
Įvadas ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.2. Karvių endometritas ... 8
1.3. Endometrito priežastys ... 9
1.3. Endometritą sukeliančios bakterijos ... 11
1.4. Endometrito patogenezė ... 13
1.5. Karvių sergamumas endometritu ... 14
1.6. Endometrito įtaka karvių reprodukcijai ... 15
1.7. Endometrito įtaka karvių pieno produkcijai ... 18
1.8. Endometrito diagnostika ... 19
1.8.1. Gimdos apčiuopa ... 19
1.8.2. Vaginoskopija ... 19
1.8.3. Citologinis gimdos gleivinės tepinėlio tyrimas ... 19
1.8.4. Gimdos biopsija ... 20
1.8.5. Ultragarsas ... 20
1.8.6. Mikrobiologinis lochijų tyrimas ... 21
1.9. Endometrito gydymas ... 21 1.9.1. Hormonai ... 21 1.9.2. Antibiotikai ... 22 1.9.3. Antiseptikai ... 22 1.9.4. Proteolitiniai fermentai ... 23 2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 24 2.1. Ūkio charakteristika ... 24 2.3. Gydymo schema ... 25
2.3. Tirtos karvių grupės ... 26
2.4. Tyrimai ... 26
2.5. Gydimas ... 29
2.6. Karvių sėklinimas ... 31
2.7. Duomenų statistinė analizė ... 31
3. REZULTATAI ... 32
3.1. Endometritu sergančių karvių mikroflora... 32
3.2. Karvių produktyvumo ir sergamumo endometritu kaita priklausomai nuo laktacijos ... 33
3.3. Sveikų ir sergančių karvių klinikinių rodiklių kaita ... 35
3.4. Ryšys tarp karvės produkcijos, laktacijos ir endometrito gydymo efektyvumo ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
Išvados ... 43
Pasiūlymai praktikams ... 44
Darbe naudoti sutrumpinimai
Ag – (angl. antigens) antigenai; Ak – (angl. antibodies) antikūnai;
FSH – (angl. follicle stimulating hormone) folikulus stimuliuojantis hormonas; GnRH – (angl. gonadotropin-releasing hormon) gonadotropinų faktorius; LH – (angl. luteinizing hormone) liuteinizuojantis hormonas;
LPS – (angl. lipopolysaccharide) lipopolisacharidai;
mRNR – (angl.Ribo Nucleic Acid -mesenger) matricinė (informacinė) ribonukleorūgštis; PMNs – (angl. polymorphonuclear leukocytes) polimorfonukleariniai leukocitai;
PGE2 – (angl. prostaglandin E2) prostaglandinas E2;
PGF2α – (angl. prostaglandin F2α) prostaglandinas F2α;
Įvadas
Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai stambėja pieno ūkiai, auga gyvulių skaičius. Ženkliai padidėjo ir karvių produktyvumas. Tai pasiekta dėka pagerėjusios pašarų bazės ir genetikos. Importuota nemažai aukšto produktyvumo gyvulių iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau jų genetinis potencialas daugumoje ūkių nepakankamai išnaudojamas. Be to, šių karvių laktacijų skaičius būna žemas, dalis jų nugaišta nepasiekusios savo maksimalaus potencialo, dalis išbrokuojama dėl įvairių susirgimų, kurie dažniausiai diagnozuojami po apsiveršiavimo. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad kuo aukštesnis karvių produktyvumas, tuo dažniau pasitaiko minėtos problemos (McDougall et al., 2011; Walsh et al., 2011; LeBlanc et al., 2013).
Dažniausiai karvėms reprodukcinius sutrikimus lemia endometritas, kuris pasaulinėje veterinarinėje praktikoje dėl didelio (25,0–83,3%) sergamumo yra įvardinamas kaip ypatingai aktuali problema. Nustatyta, kad sergamumas endometritu labai priklauso nuo gyvulio fiziologinės būklės t.y. amžiaus ir produktyvumo. Vyresnių karvių endometritai sunkiau gydomi, dėl ko itin išauga servis periodas (LeBlanc et al., 2013).
Kaip gyvulių fiziologinė būklė siejasi su polinkiu sirgti endometritu, svarbu žinoti formuojant bandą ir parenkant gydymo strategiją. Literatūroje nurodoma, kad endometritas lengviausiai gydomas vidutinės produkcijos karvėms (Sheldon et al., 2006; LeBlanc et al., 2008). Be to, pastebėta tendencija, kad, didėjant karvių pieningumui, ilgėja endometrito gydimas, kuris neretai pasibaigia įvairiais reprodukcijos sutrikimais. Reikia atkreipti dėmesį, kad didėjant bandos produkcijai būtina optimizuoti bandos priežiūrą bei nustatyti kokio amžiaus pienines karves tikslinga laikyti ūkyje, kad išvengti didėjančių gydymo apimčių ir poreikio taikyti brangesnes gydymo priemones, kurios neretai gali pasirodyti esančios neveiksmingos.
Mūsų darbo tikslas, pagal klinikinius požymius ir reprodukcinius rodiklius nustatyti karvių endometritų gydymo efektyvumą priklausomai nuo karvės laktacijos ir produktyvumo.
Darbo uždaviniai:
1. Paimti sergančių endometritu karvių lochijų mėginius bakteriologiniam tyrimui, išskirti mikroorganizmus, atlikti antibiogramą
2. Palyginti gydomų nuo endometrito karvių grupės klinikinius požymius (temperatūrą, gimdos dydį, jautrumą bei ištakų pobūdį) ir reprodukcinius rodiklius (servis periodo trukmę, veršingumą) su kontrolinės grupės – sveikų karvių rodikliais
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.2. Karvių endometritasEndometritas – dažniausiai diagnozuojama karvių gimdos liga ir viena iš svarbiausių karvių nevaisingumo priežasčių. Endometritas apibrėžiamas kaip gimdos gleivinės (endometriumo) uždegimas, apimantis ne giliau nei stratum spongiosum (Sheldon et al., 2006; LeBlanc et al., 2008). Didelis (25,0–83,3 proc.) karvių sergamumas endometritu yra aktuali problema daugelyje šalių (Hoedemaker et al., 2008; Williams et al., 2008; Plöntzke et al., 2010). Nustatyta, kad Lietuvos ūkiuose endometritu serga 11,0 proc., o kai kuriose stambiose fermose – net 33,2–48,6 proc. karvių (Špakauskas ir kt., 2005). Beveik visoms susirgusioms karvėms ši liga pasireiškia panašiais klinikiniais požymiais, bet ligos etiologija ne visada būna aiški. Endometritas pagal tipą yra skirstomas į klinikinį ir subklinikinį arba kitaip dar vadinamas slaptos formos. Tiek klinikinis, tiek ir slaptasis endometritas, sukelia didelių ekonominių nuostolių, nes sumažėjo karvių reprodukcinė funkcija bei pieno primilžis, be to, neretai sergančias karves tenka išbrokuoti (Pleticha and Heuwieser 2009).
Karvėms klinikinis endometritas yra apibūdinamas kaip gimdos uždegimas ir infekcija praėjus daugiau nei 2−3 savaitėms po apsiveršiavimo. Karvėms, sergančioms klinikine ligos forma nustatoma: prislėgta būsena, silpnumas, kūno temperatūros padidėjimas, pulso, kvėpavimo dažnėjimas, apetito praradimas, hipotonija ir prieskrandžių atonija, kartais viduriavimai. Gyvulys staugia, lanksto nugarą, stovi šlapinimosi pozoje. Be to, karvėms sergančioms klinikiniu endometritu būdingos tam tikros gimdos išskyras. Apžiūros metu nustatomos pūlingos išskyros apie uodegą ir / ar vulvą. Atliekant vaginalinį tyrimą makštyje po veršiavimosi praėjus daugiau kaip 21 dienai aptinkami nemalonaus kvapo pūliai ar pūlingos gleivės, gimdos kaklelio skersmuo būna daugiau kaip 7,5 cm. (Barlund et al., 2008; McDougall et al., 2011). Būtina atkreipti dėmesį, kad kriterijai diagnozei, pavyzdžiui, gimdos kaklelio dydis, pasikeičia su didėjančiu laikotarpiu po veršiavimosi (LeBlanc et al., 2002).
Endometritas, ypač subklinikinis, yra toks susirgimas, kuris gyvulių augintojams daro didelę ekonominę žalą, nes neturi aiškiai išreikštų klinikinių požymių (Barlund et al., 2008), jį galima atpažinti pagal daugybę bevaisių apsėklinimų, išskyras su pūliais per rujojimą, taip pat citologinių, fizikos cheminių, biologinių ir hormoninių diagnostikos metodų pagalba. Subklinikiniui endometritui yra būdingas padidėjąs polimorfonuklearinių leukocitų (PMNs) kiekis gimdoje po apsiveršiavimo (Sheldon et al., 2009). Be to, literatūroje subklinikinis endometritas dar aprašomas
citologijos pavyzdžiuose, gautuose naudojant sterilų cito-šepetėlį ar atliekant mažo tūrio plovimą”. Be to, J. Dubuc ir kt. (2010), savo tyrimuose karves suskirstė į tris grupes, t.y. sergančias tik citologiniu, sergančias tik klinikiniu ir sergančias abejų formų endometritu. Rezultatai parodė, kad karvėms sergančioms tik citologiniu endometritu arba tik klinikiniu endometritu pasireiškė reprodukcijos sutrikimai. Tačiau, karvėms, kurios turėjo lygiagretų citologinį ir klinikinį endometritą, ligos klinika buvo adityvi (žr. 1 pav.). Šis rezultatas yra svarbus, kadangi jis gali turėti reikšmę parenkant tinkamą diagnozavimo ir gydymo planą.
1 pav. Citologinio, klinikinio arba abiejų endometritų poveikis karvėms (Dubuc et al., 2010)
1.3. Endometrito priežastys
Karvių endometrito susirgimo priežastys gali būti grupuojamos į keturias plačias kategorijas: dauginimosi organų pažeidimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, bakterijų invazija ir kiti veiksniai (žr. 1 lentelė). Dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai, apie kuriuos pranešama, yra susieja su karvių apsiveršiavimu. Karvėms, kurios sunkiai atvedė jauniklius kyla didelė rizika susirgti endometritu. Taip yra todėl, kad gimdos kaklelis, makštis ir vulva yra pirmoji gynybos linija nuo patogeninių bakterijų invazijos ir gali būti pažeista veršiavimosi metu. Todėl, bakterijos laisvai gali patekti į gimdą ir sukelti uždegimą (Sheldon and Dobson 2004; Dobson et al., 2007). Be to, sudėtingo veršiavimosi metu dažnai būna pažeidžiami gimdos ir gimdos kaklelio audinių vientisumas dėl ko gali kilti bakterinės infekcijos komplikacijos (Parkinson et al., 2007; Potter et al., 2010).
1 lent. Pagrindinės endometrito susirgimo priežastys*
Dauginimosi organų pažeidimai
Komplikuotas ir sunkus veršiavimasis; Dvynukų atvedimas;
Mechaniniai gleivinės pažeidimai; Placentos susilaikymas;
Priešlaikinis arba vėlyvas veršiavimasis; Distocija;
Veršiavimosi stresas;
Užsitęsusi gimdos involiucija; Nesterilus sėklinimas;
Gydymas dirginamaisiais medikamentais;
Įvairios genitalijų srities operacijos (cezario pjūvis).
Medžiagų apykaitos sutrikimai Parezas; Acidozė; Alkalozė; Hipokalcemija;
Sutrikusi steroidų apykaita; Šliužo dislokacija į kairę pusę.
Bakterijų invazija Specifiniai mikroorganizmai; Nespecifiniai mikroorganizmai; Autochtominiai mikroorganizmai. Kiti veiksniai Traumos; Vyresnės karvės; Pieno liaukos edema; Endotoksinai iš žarnų; Nusilpusi imuninė sistema; Sutrikusi endokrininė sistema; Sutrikusios kiaušidžių funkcijos; Veršiavimosi aplinkos higienos lygis.
Pastaba: *Remiantis šių autorių duomenimis: Knutti et al., (2000), McDougall (2001), Sheldon and Dobson (2004), Drackley et al., (2005), Drillich et al., (2005), Sheldon et al., (2006), Žilaitis (2007), LeBlanc (2008), Trevisi and Bertoni (2008), McDougall et al., (2009), Sheldon et al., (2009), Azad et al., 2010, Burke et al., (2010), Cheong et al., (2011a), McDougall et al., (2011), Islam et al., (2012).
nuo 20 iki 25 dienų po gimdymo, tuo tarpu kitas tyrimas parodė, kad tik epitelio regeneracija baigiama per tą laiką kadangi gilesniems gimdos sluoksniams reikalingos 6−8 savaitės, kad visiškai atsikurtu (Sheldon et al., 2008). Kol vyksta gimdos involiucija gimdos kaklelis taip pat traukiasi, tačiau šis procesas yra lėtesnis nei gimdos atsistatymas (Sheldon et al., 2006). Normalios involiucijos metu gimdos užsikrėtimas bakterijomis yra dažnas reiškinys, nes tuo metu nekrotizuojasi audiniai. Veršiavimosi metu organizmo apsauginės funkcijos yra susilpnėjusios. Praėjus 15 parų po apsiveršiavimo, būna užkrėsta apie 90,0 proc. gimdos ploto. Tačiau vykstant gimdos involiucijai t.y. per 2-4 savaites, daugelis bakterijų yra pašalinamos. Praėjus 45 paroms po apsiveršiavimo gimdoje bakterijų kultūrų lieka mažiau kaip 9,0 proc. (Žilaitis, 2007).
Vienas iš endometrito atsiradimą sąlygojančių veiksnių – skirtingos karvių laktacijos. J. Šiugždaitės ir kt. (2013) duomenimis, daugiausia endometritu serga III ir IV laktacijos karvės. Be to, nustatė, kad skirtingos karvių laktacijos taip pat daro įtaką placentos užsilaikymui (p<0,03). Po apsiveršiavimo esant nepakankamai intensyviems gimdos sąrėmiams, ji nepajėgia pašalinti placentos ir pilnai atsistatyti. Be to, placentos susilaikymas yra įvardinamas kaip vienas iš dažniausių endometrito priežasčių (Azawi, 2008). M. Azad (2010) tyrimo metu nustatė, kad vyresnėms nei 7 metų karvėms placenta užsilaiko dažniau (4,5 proc.), nei 3–5 metų amžiaus karvėms. Rečiau ji užsilaiko 3–4 metų karvėms (Islam et al., 2012).
Dėl placentos susilaikymo išsivysto gimdos uždegiminės reakcijos dėl ko paburksta choriono gaureliai (lot. Chorionic villi.), kurie užspaudžiami gimdos kriptose. Todėl, gimdos kaklelis negali atlikti infekcijos barjero funkcijos, ir po kelių valandų po apsiveršiavimo mikroorganizmai esantys ant išorinių placentos dalių (nuovalų) patenka į gimdos ertmę (lot. Cavum uteri) ten pradeda daugintis ir sukelia infekcinį uždegimą (Ahmed et al., 2009; Gustafsson et al., 2004).
1.3. Endometritą sukeliančios bakterijos
Infekcijos pobūdis ir stiprumas priklauso nuo patekusių mikroorganizmų rūšies, kiekio bei svarbiausia nuo karvės imuninės sistemos (Sheldon et al., 2006; Parkinson et al., 2007; Williams et al., 2007; LeBlanc et al., 2008). Būtina paminėti, kad po veršiavimosi į karvės gimdos gleivinę gali patekti įvairios bakterijos. Bet endometritą dažniausiai sukelia tik tam tikrų rūšių bakterijos. Užsienio literatūroje nurodoma, kad dažniausiai nustatomos penkios patogeninių bakterijų rūšys sukeliančios klinikinį endometritą: Arcanobacterium pyogenes (49,0 proc.), Escherichia coli (37,0 proc.), Prevotella melaninogenica, Fusobacterium necrophorum ir Proteus spp. (Sheldon and Dobson 2004; Williams et al., 2008; Azawi et al., 2008). S. J. LeBlanc (2008) pranešė, kad iš šių penkių rūšių, dažniausiai pirmą savaitę po apsiveršiavimo vyrauja E. coli, o antrą savaitę Arcanobacterium pyogenes. Lietuvoje mikrobiologiškai ištyrus 47 endometritu sergančių karvių gimdos išskyrų mėginius, nustatyta, kad gimdoje vyravo aplinkos mikroorganizmai – E. coli (44,7
proc.), Enterococcus faecalis (36,2 proc.) ir Streptococcus uberis (19,1 proc.) (Šiugždaitė ir kt., 2013) (žr. 2 pav.).
2 pav. Bakterijos, išskirtos iš skirtingų laktacijų karvių, sergančių endometritu, gimdos (Šiugždaitė ir kt., 2013)
Slaptąjį endometritą dažniausiai sukelia Bacillus spp. (25,3 proc.) koaguliazei teigiami stafilokokai (12 proc.), Streptococcus spp. (12,0 proc.) E. coli (10,7 proc.), Klebsiella pneumoniae (9,3 proc.), Micrococcus spp. (9,3 proc.), koaguliazei neigiami stafilokokai (6,7 proc.), Enterobacter spp. (6,7 proc.) ir Corynebacterium spp. (2,7 proc.) (Çağatay et al., 2007).
Tačiau gimdos infekcijos sukeltos E. coli ir A. pyogenes dažniausiai yra susijusios su sunkiais ligos požymiais ir sutrikusiu vaisingumu (Dohmen et al., 2000; Williams et al., 2007; Donofrio et al., 2008). E. coli sintetina endotoksinus, lipopolisacharidus (LPS), kurie sukelia stiprią uždegiminę reakciją. Tačiau, vis dėlto stipriausius gleivinės pakitimus sukelia A. pyogenes, kuri turi net keletą genų, kurie lemia jos virulentiškumą. Plo yra pats svarbiausias, nes koduoja cholesterolį priklausantį citotoksiniams piolizinams (PLO). Piolizino molekules traukia daug cholesterolio turinčios ląstelių membranos, kur jos telkiasi suformuodamos poras, dėl ko ląsteles ištinka osmosinė mirtis (Jost and Billington, 2005). A. Miller (2009), ištyrė, kad PLO taip pat greitai naikina endometriumo ląsteles in vitro. Todėl, galime teigti, kad endometrito patogenezėje svarbus vaidmuo tenka bakterijoms.
1.4. Endometrito patogenezė
Endometritas yra apsauginė vietinė kraujagyslių, jungiamojo, nervinio audinio, humoralinių ir ląstelinių veiksnių reakcijų visuma į pažaidą (Fischer et al., 2010). Dažniausiai gimdos uždegimą sukelia nespecifinė mikroflora arba specifiniai ligos sukėlėjai, kurie į gimdą patenka rujos ar veršiavimosi metu. Po apsiveršiavimo kai išnyksta placentos gaminami estrogenai, susidaro sąlygos intensyviai gimdos kolonizacijai. Dėl endotoksinų, kuriuos išskiria gramneigiamos bakterijos, neutralizuojamos specifinės reakcijos ir lieka aktyvios tik nespecifinės (Žilaitis, 2007). T. J. Parkinson ir kt. (2007) nustatė, kad dviejų savaičių laikotarpyje po apsiveršiavimo karvių gimdoje bakterijų būna daugiau kaip 90,0 proc., o septintąją savaitę − mažiau kaip 25,0 proc. (žr. 2 lent.). Bakterijų gimdoje pradeda mažėti maždaug tuo pačiu metu, kai hipofizis vėl tampa jautrus GnRH, t.y. apie 14 parą po veršiavimosi, kai ypač aktyvėja estradiolio gamyba. Vis dėlto šio laikotarpio pakanka, kad patogenai įsitvirtintų gimdoje bei kiaušintakyje ir sukeltu uždegimą (Žilaitis, 2007).
2 lent. Endometritu sergančių karvių gimdos užterštumas priklausomai nuo dienų skaičiaus po apsiveršiavimo (Parkinson et al., 2007)
Dienų skaičius po Gimdos užterštumas apsiveršiavimo bakterijomis 1-7 92,0% 8-14 96,0% 15-21 76,0% 22-28 64,0% 29-35 30,0% 36-42 30,0% 43-49 25,0%
Uždegimo pradžioje vyrauja nespecifinės organizmo reakcijos, o vėliau inicijuojami specifiniai imuniniai mechanizmai. Pirminė reakcija į infekciją – neutrofilų antplūdis, kuris sustiprinti uždegimą (Galvão et al., 2011). Neutrofilai prasiskverbia į tuščias audinio vietas ir naikina mikroorganizmus. Kai neutrofilai patenka į gimdos ertmę, įvyksta mikroorganizmų, toksinų ir lizuotų audinių opsonizacija ir tai sustiprina fagocitozę. Cirkuliuojantys neutrofilai sugeba fagocituoti ir nužudyti bakterijas, gamindami superoksido anijonus. Tačiau gramneigiamos bakterijos dėl jose esančių lipopolisacharidų geba silpninti neutrofilų aktyvumą. Tuo galima paaiškinti, kodėl kai kurios karvės endometritu serga itin ilgai.
Vėlesnėse uždegimo stadijose prie neutrofilų migracijos prisijungia makrofagai, limfocitai, eozinofilai. Eozinofilai ir makrofagai kaupiasi po gleivine. Šios ląstelės turi panašius receptorius, gebančius jungti IgE. Receptorių sujungti antikūnai (Ak) kontaktuoja su antigenais (Ag) ir sukelia
magrofagų degranuliaciją. Išsiskiria uždegiminiai mediatoriai: audinių nekrozės faktorius alfa (TNFα), histaminas ir prostaglandinai, interleukinai, neutrofilai ir eozinofilų chemotaksinis
mediatorius ir mikroorganizmus naikinančios medžiagos. Įvykus gimdos makrofagų degranuliacijai, išsiskiria tryptazės ir kitos proteazės, kurios gali aktyvuoti komplemento komponentus, kurie gamina kininus. Šios medžiagos yra stiprus vazodiletatorius, todėl išsiplečia kraujagyslės (Žilaitis, 2007).
Kraujagyslių reakcija sudaro sąlygas iš serumo migruoti cirkuliuojančiam IgG ir pasiekti Ag, esančius str. spongiosum sluoksnyje, o kai kurie imunoglobulinai jau būna gimdoje (IgA, IgG1, IgM) (Dhaliwal et al., 2001). Šiuo ligos periodu gimdoje yra daugiausia specifinių Ig ir tai sutampa su didžiausiu embrionų mirtingumu.
1.5. Karvių sergamumas endometritu
Remiantis tyrimais, kurie buvo atlikti prieš 10−20 metų, klinikiniu endometritu sirgdavo 10– 20,0 proc. pieninių karvių (Borsberry and Dobson, 1989; Kossaibati and Esslemont, 1997; LeBlanc et al., 2002), tačiau dabartiniai tyrimai rodo, kad endometritu serga 38,0−43,5 proc. pieninių karvių (Hoedemaker et al., 2008; Williams et al., 2008; Plöntzke et al., 2010). Literatūroje taip pat aprašyti įvairūs subklinikinio endometrito tyrimai ir pastebėta, kad per paskutinius dešimt metų endometrito susirgimų padaugėjo nuo 6,5 proc. iki 53,0 proc. Atrodo, kad klinikinio ir subklininkinio endometrito sergamumas didėja, tačiau toks išaugęs sergamumas gali būti siejama su patobulėjusia ligų diagnozavimo metodika (Williams et al., 2008). Arba kita galima priežastis yra genetinis karvių veisimas, kuriuo siekiama gauti didesnį produkcijos kiekį, neretai neatsižvelgiant į karvės imuninę sistemą(Royal et al., 2000) ir gimdos ligas, kurios yra svarbios šios problemos dalis.
Nustatyta, kad subklinikinio endometrito susirgimų skaičius mažėja didėjant laikui po apsiveršiavimo (žr. 3 lent.). Tai lemia spontaniškas sergančių karvių pasveikimas (Gautam et al. 2009; Burke et al., 2010). M. P. Green ir kt. (2009) pranešė, kad net 73,0 proc. karvių sergančių slaptu endometritu pasveiksta savaime, dažniausiai iki keturių (LeBlanc et al., 2002) arba iki aštuonių (Bretzlaff , 1987) savaičių po apsiveršiavimo.
3 lent. Subklinikinio endometrito paplitimas remiantis citologiniais tyrimais nurodytais literatūros šaltiniuose Laktacijos diena Granuliocitų kiekis % SKE paplitimas % Šaltinis Tirtų karvių skaičius Mėginiai imti cito-šepetėliais nuo gimdos gleivinės
18-38 > 5,0% 38,0% Plöntzke et al. (2010) 194 (3 bandos) 18-24 > 18,0% 35,0% Lopdell et al. (2011) 46 20-33 > 18,0% 35,1% Kasimanickam et al. (2004) 228 21-31 > 18,0% 13,5% Heidarpour et al. (2012) 90 21-33 > 8,0% 21,5% Madoz et al. (2013) 418 (4 bandos) 28-41 > 8,0% 11,8% Barlund et al. (2008) 221 (8 bandos) 31-38 > 6,0% 19,3% Dubuc et al. (2010) 1044 (6 bandos) 32-52 > 5,0% 19,0% Plöntzke et al. (2010) 194 (3 bandos) 34-47 > 6,0% 16,0% Madoz et al. (2013) 418 (4 bandos)
35 > 18,0% 12,4% Kaufmann et al. (2010a) 209
39-45 > 18,0% 7,0% Lopdell et al. (2011) 46
48-62 > 4,0% 16,0% Madoz et al. (2013) 418
(4 bandos)
53-59 > 4,0% 11,1% Dubuc et al. (2010) 1018
(6 bandos)
Mėginiai imti iš gimdos praplovų
25-31 > 25,0% 51,8% Hammon et al. (2006) 83
28-41 > 8,0% 15,8% Barlund et al. (2008) 221
(8 bandos)
31-38 > 8,5% 38,2% Galvão et al. (2009a) 445
(5 bandos)
40-60 > 5,0% 53,0% Gilbert et al. (2005) 141
(5 bandos)
46 > 10,0% 25,9% Cheong et al. (2011a) 812
(39 bandos)
46-52 > 6,5% 37,2% Galvão et al. (2009a) 445
(5 bandos)
Tai įtakoja karvių ovuliacija, kurios metu estrogenų kiekis būna didžiausias. Estrogenai stimuliuoja gimdos motoriką ir granuliocitų funkcijas, todėl gimdoje nuslopinamas uždegimas (LeBlanc, 2008). Svarbu pažymėti, kad nors uždegimas/infekcija gali savaime išgyti, tačiau jos poveikis gali turėti įtakos karvių reprodukcijai (Gilbert et al., 2005; Lincke et al., 2007).
1.6. Endometrito įtaka karvių reprodukcijai
Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai stambėja pieno ūkiai, auga gyvulių skaičius. Ženkliai padidėjo ir karvių produktyvumas. Tai pasiekta dėka pagerėjusios pašarų bazės ir genetikos. Importuota nemažai aukšto produktyvumo gyvulių iš ES šalių. Tačiau jų genetinis potencialas
daugumoje ūkių nepakankamai išnaudojamas. Be to, šių karvių laktacijų skaičius būna žemas, dalis jų nugaišta nepasiekusios savo maksimalaus potencialo, dalis išbrokuojama dėl įvairių susirgimų ir bergždumo. Kuo aukštesnis karvių produktyvumas, tuo dažniau pasitaiko minėtos problemos (McDougall et al., 2011). Be to, vystantis endometritui pastebėti tam tikri dėsningumai. Jie siejasi su karvės amžiumi ir produktyvumu. Mažiausiai serga karvės iki IV laktacijos. Vyresnių karvių servis periodas pailgėja, endometritai sunkiau gydomi (Islam et al., 2012). Tai svarbu žinoti, formuojant bandą ir parenkant gydymo strategiją, nes endometritas gali sukelti sunkias pasekmes karvių reprodukcijai. Literatūroje plačiai aprašomas neigiamas endometritą sukeliančių bakterijų poveikis karvių reprodukcijai (žr. 4 lent.).
4 lent. Endometrito įtaka karvių reprodukcijai
Reprodukcijos ciklas SKE poveikis Šaltiniai*
Ovuliacijos intervalas po gimdymo Padidėjo 2,4,6
Sėklinimo indeksas Sumažėjo 6
Apvaisinimo indeksas po pirmo sėklinimo Sumažėjo 2,3,6
,,Atviros dienos“**
Padidėjo 1,2,3
Bendras nėštumo indeksas Sumažėjo 1,2,3,5,6
Pastaba:* 1) Kasimanickam et al., (2004); 2) Gilbert et al., (2005); 3) Barlund et al., (2008); 4) Burke et al., (2010); 5) Dubuc et al., (2010); 6) McDougall et al., (2011).
**
Specialioje literatūroje gana populiarus ir prigijęs angliškas terminas „open days", kurį dažniausiai vartoja JAV gyvulininkystės specialistai. Į lietuvių kalbą paraidžiui jis verčiamas „atviros dienos". Karvės, kurios neapsivaisina ar neapvaisinamos praėjus 60-80 parų po veršiavimosi, vadinamos „atviromis" (angl. open). Gainsvilio (Gainesville) universiteto (JAV) moksliniuose darbuose aiškinama, kad „open days" yra visuma dienų nuo veršiavimosi iki apsivaisinimo.
Dėl gimdos infekcijų pailgėja periodo po apsiveršiavimo trukmė, lėčiau atsistato gimda. Karvės sunkiau apsivaisina, ruja kartojasi kelis kartus. Pasikeičia gimdos pH, gleivių klampumas, atsiranda spermą neigiamai veikiančių medžiagų. Dažnai tai tampa nevaisingumo priežastimi. Spermatozoidai, patekę į endometritu sergančios karvės lytinius takus, neapvaisina kiaušinėlio, nes juos pažeidžia arba sunaikina bakterijų išskirti toksinai, aktyvios uždegiminės kilmės ląstelės bei jų medžiagų apykaitos produktai (Masiulis ir kt., 2003; Sheldon, Dobson, 2004; Han, Kim, 2005;
apsivaisina, zigota arba embrionas žūsta, karvė išsimeta ankstyvoje veršingumo stadijoje (Žilaitis, 2007).
Karvių reprodukciją gali veikti ne tik uždegiminis procesas, bet tiesiogiai gali pažeisti gimdos endometriumą bakterijos (Herath et al., 2007; Williams et al., 2007) dėl ko užsitęsia gimdos involiucija (McDougall, 2001). Dėl bakterijų lipopolisacharidų (LPS) sutrinka folikulų augimas ir steroidogenezė to pasekoje ovuliacija įvyksta vėliau (Herath et al., 2007). Taip pat dėl bakterijų gali sutrinkti pogumburio arba hipofizio sekrecija, (Battaglia et al., 1999), o gimda skatinama išskirti prostaglandiną E2 (PGE2), dėl kurio užsilaiko geltonasis kūnas (Williams et al., 2007; Sheldon et al.,
2009) (žr. 3 pav.).
3 pav. Mechanizmas pagal kurį bakterijos ir uždegimas veikia karvių reprodukciją (Sheldon et al., 2009). (1) Į gimdą patekus bakterijoms pirmiausiai reaguoja neutrofilai, kurie sustiprina uždegimą. Reaguodami į infekciją, taip pat suaktyvėja makrofagai, sustiprėja eozinofilų chemotaksis, padidėja kraujagyslių pralaidumas, aktyvuojamas komplementas. Chemokinai ir citokinai sužadina granuliocitus, kurie migruoja iš kraujo į endometriumą. (2-3) Bakterijų LPS slopina GnRH ir LH, atitinkamai ir FSH, bet neturi jam jokio efekto. (4) Bakterinės LPS prisijungia prie kiaušidžių receptorių ir slopina estradiolio gamybą, kuris stimuliuoja gimdos epitelizaciją ir vaskuliarizaciją. (5-6)Vėliau bakterijų LPS prisijungia prie endometriumo ląstelių, kurios išskiria E serijos prostaglandinus (PGE2) vietoj F serijos
prostaglandinų (PGF2α). (7) Citokinai sumažina ląstelių mRNR jautrumą PGE2. (8) Citokinai
slopina GnRH sekreciją, kuri stimuliuoja gonadotropinų (FSH ir LH) hormonų išsiskyrimą iš adenohipofizio.
Klinikinis endometritas sukelia nevaisingumą net ir karvei pasveikus. Nustatyta, kad šios ligos atveju pieninio tipo galvijų bandose apsivaisinimo procentas yra 20,0 proc. mažesnis, daugiau
karvių išbrokuojama (3,0 proc.) (Sheldon et al., 2009). Be to, nustatyta, kad tokioms karvėms per laktaciją sumažėja pieno produkcija (Sheldon, 2004).
1.7. Endometrito įtaka karvių pieno produkcijai
Reprodukcinė gyvulio būklė gali atspindėti pieno kiekio ir sudėties rodiklius. Tyrinėjant endometrito įtaką primelžiamo pieno kiekiui buvo iškelta hipotezė, kad endometritas neturi įtakos pieno gaminimui. Ši hipotezė iš pradžių buvo patvirtinta C. Fourichon ir kt. (1999), tyrimų rezultatais, kurie teigė, kad karvių sergančių endometritu pieno primilžis nepakinta. Taip pat J. Dubuc ir kt. (2011) pranešė, kad jokio pieno sumažėjimo nebuvo pastebėta iš karvių sergančių subklinikiniu endometritu. Tačiau C. R. Burke ir kt (2010) ir S. McDougall ir kt. (2011), tyrimais nustatė, kad iš karvės sergančios subklinikiniu endometritu pieno primilžis kasdien sumažėja po 0,6−1,03 kg. Be to, buvo nustatyti pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiai (žr. 5 lent.).
5 lent. Endometrito įtaka pieno sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui Pieno rodiklis Poveikis Šaltinis
Baltymai % ↓ Green et al., (2009); Burke et al., (2010)
Riebalai % ↓ Green et al., (2009)
Somatinių ląstelių skaičius ↑ Green et al., (2009)
Tikslus mechanizmas ir pobūdis tarp endometrito ir pieno gamybos sumažėjimo dar nėra tiksliai išaiškintas. Tačiau yra iškelta teorija, kad pieno primilžis sumažėja dėl sausųjų medžiagų kiekio sumažėjimo (Bertoni et al., 2008). Manoma, kad sergančių endometritu karvių apetitas sumažėja dėl uždegiminių citokinų veiklos, todėl sumažėja sausųjų medžiagų kiekis bei pieno gamyba (Johnson and Finck, 2001; Bell and Roberts, 2007; Huzzey et al., 2007; Bertoni et al., 2008). Be to, J. Trevisi ir S. Bertoni (2008) šią teoremą patvirtino atliktais tyrimais, kurių metu tyrė karves po apsiveršiavimo praėjus 5 dienoms. Tyrimo metu pusę tirtų karvių buvo gydoma acetilsalicilatais bei priešuždegiminiais vaistais, likusi kontrolinė dalis negydyta. Gydytos karvės davė daugiau pieno bei buvo didesnis primilžio pikas (46,3−40,9 kg/parą), ir ankščiau pasiekė maksimalų pieno gamybos kiekį (50,5−57 laktacijos dieną) nei kontrolinės karvės. Šie rezultatai rodo, kad ankstyvas endometrito diagnozavimas ir gydymas yra naudingas pieno gamybai.
Literatūroje nurodoma, kad ne tik endometritas gali turėti įtakos pieno kiekiui, bet pieno produkcijos kiekis per laktaciją taip pat gali turėti įtakos endometrito gydymo trukmei 96,0 proc.
1.8. Endometrito diagnostika
Labai svarbu laiku diagnozuoti karvių endometritą, kad būtu parinktas tinkamas gydymas, įvertintas ligos sunkumas bei nustatyta prognozė dėl vaisingumo. Endometrito diagnozavimo metodai yra įvairūs ir literatūroje plačiai aprašyti, pavyzdžiui: gimdos apčiuopa, vaginoskopija, citologinis tyrimas, biopsija ir kt. (Barlund et al., 2008; Sheldon et al., 2006).
Periodo po atvedimo komplikacijų raidoje pastebėti tam tikri dėsningumai. Jie siejasi su karvės amžiumi ir produktyvumu. Mažiausiai serga karvės iki IV laktacijos. Vyresnių karvių servis periodas pailgėja, endometritai sunkiau gydomi. Nustatyta, kad aukšto produktyvumo karvės (8600−9700 kg per laktaciją) dažniau serga endometritu (44,0 proc.) nei vidutinio produktyvumo karvės (6600−7800 kg per laktaciją) (32,0 proc.) (Nakao et al., 1992).
1.8.1. Gimdos apčiuopa
Gimdos apčiuopa per tiesiąją žarną buvo dažniausiai naudojamas metodas diagnozuoti endometritą (Sheldon et al., 2006). Tačiau klinikinio endometrito diagnozė pagal apčiuopą per tiesiąją žarną, yra iššūkis, nes gimdos dydis ir apčiuopiamas turinys gali skirtis tarp karvių ir labai priklauso nuo apsiveršiavimo laikotarpio. Manoma, kad klinikinio endometrito diagnozė naudojant apčiuopą per tiesiąją žarną, nėra veiksminga, be to, yra subjektyvi, nes nėra standartizacuota (Földi et al., 2006; Palmeris, 2008).
1.8.2. Vaginoskopija
Vaginoskopija yra paprastas metodas, kuris naudojamas siekiant įvertinti apsiveršiavusių karvių makštį ir gimdos kaklelį (LeBlanc et al., 2002). C. S. Barlund kt. (2008) nustatė, kad vaginoskopijos tyrimui trūksta jautrumo lyginant su citologiniu endometriumo tyrimu diagnozuojant klinikinį ar subklininkinį endometritą, tačiau pritarė, kad vaginoskopija tinka taikyti kai norima diagnozuoti klinikinį endometritą karvėms >4 savaitės po veršiavimosi. Be to, C. S. Barlund ir kt. (2008) paskatino vaginoskopija naudoti profilaktiškai karvėms po veršiavimosi, nes yra lengvai prieinama daugumai veterinarijos gydytojų.
1.8.3. Citologinis gimdos gleivinės tepinėlio tyrimas
Citologinis tyrimas tai ląstelių tyrimas mikroskopu. Tai mažai invazyvus, neskausmingas ir greitas diagnostikos būdas. Mėginiai citologiniam tyrimui gali būti paimami cito-šepetėliu, tamponu ir atliekant mažo tūrio plovimą (20 ml steriliu 0,9 proc. natrio chloridu arba buferiniu fosfato tirpalu) (Foldi et al., 2006; Sheldon et al., 2004; Barlund et al., 2008). Citologinis gimdos gleivinės
tyrimas yra naudojamas siekiant įvertinti santykį tarp PMNs ir koncepcijos. Nustatyti citologiniuose mėginiuose didesni PMNs kiekiai informuoja apie gimdos ligas. J. Dubuc ir kt. (2010) nustatė, kad > 6,0 proc. PMNs kiekis ar pūlingos gleivės iš makšties yra informatyviausi rodikliai diagnozuoti endometritą karvėms 35±3 laktacijos dieną ir 56±3 laktacijos dieną, kai > 4,0 proc. PMNs kiekis. R. O. Gilbert ir kt. (2005), nurodė, kad naudojant mažo tūrio plovimą nuo 40 iki 60 dienų po apsiveršiavimo – subklinikinis endometritas diagnozuojamas kai > 5,0 proc. PMNs. Nustatyta, kad karvėms, kurioms aptiktas didesnis kiekis PMNs, sunkiau apsisėklina nei tos, kurių PMNs mažesnis (McDougall et al., 2001a; Gilbertas et al., 2005; Barlund et al., 2008). C. S. Barlund ir kt. (2008) nustatė, kad iš esmės ar mėginius imant cito-šepetėliu ar plaunant tai yra tie patys tyrimai, tačiau mažo tūrio gimdos plovimo rezultatai buvo rečiau atkartojami, nes ląstelių iškraipymą gali sukelti naudojamas fiziologinis tirpalas ar centrifugavimo procesas.
1.8.4. Gimdos biopsija
Biopsija – tai ląstelių ar audinių gabalėlio paėmimas ištyrimui. Paimtas mėginys yra dažomas specialiais dažais ir tiriamas mikroskopu. Pagal ląstelių pokyčius nustatoma liga, jos tipas, aktyvumas, laipsnis. Gimdos gleivinės biopsija buvo laikomas diagnostikos aukso standartu (Gilbertas et al., 2005; Sheldon et al., 2006). Tačiau gimdos endometriumo biopsija reikalauja brangios įrangos, be to, rezultatai gaunami ne iš karto (Sheldon et al., 2004). Kai kurie gydytojai mano, kad ši procedūra gali turėti neigiamos įtakos karvių vaisingumui ateityje, be to biopsija yra šiek tiek sunku atlikti (Gilbertas et al., 2005). Tačiau metodas nebuvo plačiai įvertintas siekiant nustatyti, ar jis iš tikrųjų kenkia gimdai ir kiek laiko po gimdymo atsiranda neigiamas poveikis, be to, ar jis visada atsiranda.
1.8.5. Ultragarsas
Dažniausiai ultragarsinis tyrimas naudojamas gimdos ir kiaušidžių patologijoms nustatyti. Po apsiveršiavimo ištyrus karvę aparatu, galima lengvai pastebėti endometritą, net jei rektinio tyrimo metu dar neapčiuopsime jokių pakitimų. Esant pūliniam endometritui, ultragarso aparato ekrane aiškiai matysime fibrino sankaupas skysčių fone (balti taškeliai juodame fone). Ultragarso aparatas skleidžia bangas, kurios daviklio pagalba nukreipiamos į organą ar audinį. Ultragarso bangos atsimuša į kelyje pasitaikiusius organus ar audinius ir sugrįžta į daviklį, kuris jas sustiprina ir išreiškia vaizdą ekrane.
1.8.6.Mikrobiologinis lochijų tyrimas
Pagrindinis diagnostinis endometrito kriterijus – lochijų išvaizda ir mikrobiologinis įvertinimas. Mėginiai imami tiesiai iš gimdos per pravirą gimdos kaklelį, o jei kaklelis užsidaręs –iš išorinės gimdos kaklelio dalies. Mėginiai iš gimdos imami steriliais vienkartiniais įrankiais. Paimti mėginiai iš karto dedami į sterilias transportines terpes ir pristatomi į mikrobiologijos laboratoriją.
1.9. Endometrito gydymas
Norint pasirinkti tinkamiausią antimikrobinę medžiagą, prieš gydant karvę reikia identifikuoti endometritą sukėlusias bakterijas, nustatyti jų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms. Įvairios antimikrobinės medžiagos naudojamos gimdos infekcijoms gydyti, jos švirkščiamos į gimdą ar paranteraliai. Antimikrobinė medžiaga turi baktericidiškai ar bakteriostatiškai veikti gimdos uždegimo sukėlėjus, neslopinti natūralių organizmo apsauginių procesų, būti gerai toleruojama ir nedirginti gimdos gleivinės (Kaczmarowski et al., 2004; Azawi, 2008; Dolezel et al., 2010; Jeremejeva et al., 2012). Apskritai, dabartinę endometrito terapiją galima suskirstyti į tam tikras grupes:
1.9.1. Hormonai
a) Prostaglandinai F2a ir jų analogai
Naudojami, kai karvė serga endometritu ir yra užsilaikęs geltonasis kūnas. Tai ypač naudinga, jei geltonojo kūno fazė prasitęsia dėl endometrito įtakos (Laven, 2003; Kasimanickam et al., 2005). Progesterono koncentracijos sumažėjimas padeda gimdą išvalyti nuo bet kokios infekcijos, nes progesteronai sumažina gimdos fagocitų funkciją (Lewisas 2003; LeBlanc 2008). Taip pat prostaglandinai skatina gimdos motoriką ir rują, o tai padeda iš gimdos pašalinti pūlingas gleives (Kasimanickam et al., 2005). Tačiau geriausi gydymo rezultatai gaunami derinant prostaglandinus ir antibiotikus.
b) Estrogenai
Estrogenai skatina kraujo pritekėjimą į gimdą tuo pačiu leukocitų infiltraciją bei atpalaiduoja gimdos kaklelį ir sudaro sąlygas gimdai drenuotis. Nustatyta, kad mažos 5-6 mg estradiolio dozės buvo tokios pat efektyvios, kaip prostaglandinas F2α. Vis dėlto laikotarpis nuo gydymo pradžios iki
apvaisinimo, gydant estradioliu, ilgesnis negu gydant prostaglandinu F2 α, leidžiamu su antibiotikais
į gimdą. Tačiau kartais naudojant estrogenus gali pasireikšti ir šalutinis poveikis (Kasimanickam et al., 2005).
1.9.2. Antibiotikai
Dažniausiai endometritą sukelia bakterijos, todėl, atrodo logiška naudoti antibiotikų terapiją (Földi et al., 2009). Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos reikia apsvarstyti prieš naudojant antibiotikus. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad gydymas turi būti efektyvus ir ne per daug brangus. Preparatai neturi slopinti natūralių gimdos imuninių-gynybinių mechanizmų, traumuoti endometriumo. Taip pat turi būti žinomas antibiotikų pasišalinimo kelias, jų karencijos laikas (Drillich et al., 2005;. Kasimanickam et al., 2005). Antibiotikai neturėtų visiškai sunaikinti bakterijas gimdoje, bet tik sumažinti jų kiekį iki tokio lygio, kad karvės gimdos apsaugos barjerai galėtų patys sunaikinti bakterijas ir įgauti imunitetą (LeBlanc, 2008).
R. Kasimanickam ir kt. (2005) nustatė, kad gydant karves, sergančias subklinikiniu endometritu, cefapirino preparatais net 62,0 proc. pagerėjo karvių apsivaisinimas, lyginant su kontrolinėmis karvėmis. Cefapirinas yra pirmos kartos cefalosporinų antibiotikas, kuris yra daugiausia aktyvus prieš gramteigiamas bakterijas ir anaerobines bakterijas (Kasimanickam et al. 2005). Tačiau keletas kitų tyrimų, nenustatė tokio gero antibiotikų poveikio gydant endometritą (Galvão et al., 2009; Kaufmann et al., 2010). Šie skirtingi rezultatai rodo, kad antibiotikai nėra visiškai veiksminga priemonė gydant endometritą. Tai gali būti dėl to, kad ne visados karvių endometritas yra bakterinės kilmės arba dėl to, kad invazinės bakterijos yra atsparios naudojamiems antibiotikams (Galvão et al., 2009).
Beatodairiška antibiotikų terapija yra neefektyvus endometrito gydymo metodas. Neracionaliai vartojant vaistus, išsivysto jiems atsparūs mikroorganizmai. Vis dažniau skelbiami duomenys apie bakterijų atsparumą penicilinas, tetraciklinams, aminoglikizidams ir kitų grupių antibiotikams (Špakauskas ir kt., 2005). Todėl, gydymas antibiotikais taikomas tik tokiu atveju, jei po veršiavimosi yra komplikacijų ir galima įtarti, kad susilpnėjo imunitetas (Žilaitis, 2007).
1.9.3. Antiseptikai
Dėl didėjančių apribojimų naudoti antibiotikus ir hormoninius preparatus maistui auginamiems gyvūnams (Drillich et al., 2005) yra taikomos kitos gydymo terapijos. J. K. Feldmann ir kt., (2005) pranešė, kad antiseptikai efektyviai gydo chronišką endometritą. Gyvulių gydymo praktikoje dažniausiai taikomi jodo preparatai, nes mažiau dirgina nei ,,Liugolio“ preparatai (Drillich et al., 2005). Antiseptikai gerina kraujo apykaitą, mažina kraujo klampumą ir kraujagyslių tonusą. Šie preparatai lengvai dirgina nervų galūnes, dėl to pagerėja sekrecija. Jodo jonai gerai
reguliariai naudojami antiseptikai gali neigiamai paveikti gimdos natūralų gynybos mechanizmą prieš infekcijos sukėlėjus (Feldmann et al., 2005). Be to, manoma, kad antiseptikai turi neigiamą poveikį dauginimosi funkcijai (Drillich et al., 2005).
1.9.4. Proteolitiniai fermentai
Žinoma, kad proteolitinių fermentų poveikis labai įvairus ir jis remiasi gebėjimu suskaldyti baltymus. Manoma, kad proteolitiniai fermentai ardo uždegiminius mediatorius, mažina edemą, aktyvina fibrinolizę, mažina imuninių kompleksų koncentraciją ir modifikuoja ląstelių paviršinius receptorius, kurie nukreipia imunokompetentines ląsteles jų taikinių link. Be to, proteazės veikia ir uždegimą sukėlusius mikroorganizmus. Jos tirpdydamos besidauginančių mikroorganizmų sienelę, mažina jų atsparumą antibiotikams (Žilaitis, 2007).
Proteolitiniai fermentai (bromelainas, papainas, pankreatitas, triūsinas, chimotripsinas ir rutinas) yra pagrindiniai uždegimo reguliatoriai ir moduliatoriai (Lenard, 2002). Fermentų veikimo mechanizmas gali būti įvairus, tačiau daugelį metų atliekami tyrimai patvirtina faktą, kad proteolitiniai fermentai efektyviai mažina skausmą ir uždegimą, nenaudojant steroidinių ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (Žilaitis, 2007).
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
Tyrimai atlikti 2013 m. sausio – gegužės mėnesiais, Kelmės rajone esančiame X ūkyje. 2.1. Ūkio charakteristika
Ūkyje X iš viso laikoma 287 galvijai, iš jų 195 karvės, 53 telyčios ir 39 veršeliai iki 3 mėn. amžiaus. Pagrindinė gyvulininkystės kryptis šiame ūkyje – pieno gamyba. Pienas melžiamas į pieno liniją. 2012 m. vidutiniškai iš karvės buvo primelžta apie 6036 kg, 4,9 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno. Aukščiausią produktyvumą karvės X ūkyje pasiekia V–VI laktacijos laikotarpiu. Nuo VII–VIII laktacijos karvių produktyvumas ima mažėti, be to, dažniau pasireiškia ligos ir tenka brokuoti karves. Kiekvienais metais X ūkyje vidutiniškai išbrokuojama apie 15,0–20,0 proc. karvių.
Karvės X ūkyje yra grupuojamos, atsižvelgiant į amžių, produktyvumą ir fiziologinę būseną. Vasaros metu karvės laikomos palaidos ganyklose, melžiamos lauko aikštelėje. Žiemos metu laikomos šilto tipo tvarte, trumpo saitinio pririšimo būdu. Mėšlas šalinamas į mėšlidę buldozeriniu būdu, guoliavietės kreikiamos šiaudais. Šeriama pilnaverčiais subalansuotais savame ūkyje pasigamintais pašarais.
2.3. Gydymo schema
Tirtos karvės n=64
Klinikinis tyrimas endometrito atžvilgiu
Sergančios karvės n=44 Sveikos karvės n=20 Mikrobiologiniai tyrimai Gydymas
Metricure leidžiamas į gimdos ertmę 2ml vieną kartą. Po 5 d. į raumenis leidžiamas Oestrophan 2ml vieną kartą. Prireikus gydymas kartotas
Klinikiniait tyrimai
Temperatūra, gimdos dydis, jautrumas, gleivės, laikotarpis iki pasveikimo, rujos laikotarpis, vaisingumas, sėklinimo skaičius.
2.3. Tirtos karvių grupės
Tyrimams pasirinktos įvairių laktacijų karvės, iš kurių 33 buvo Lietuvos juodmargės, 16 Vokietijos juodmargių ir 15 Holšteinų veislės mišrūnių. Visų tirtų karvių laikymo ir šėrimo sąlygos buvo vienodos. Tyrimo metu visos karvės buvo suskirstytos į dvi grupes: kliniškai sveikų ir endometritu sergančių karvių (kliniškai sveikų n=20 ir sergančių n=44). Karvių grupės buvo sudarytos remiantis gimdos išskyrų pobūdžiu, rektiniu tyrimu ir mikrobiologinio tyrimo rezultatais.
Sergančių karvių grupė. Karvėms po veršiavimosi praėjus daugiau kaip 21 parai nustatyta gimdos fliuktacija, susilpnėjęs gimdos tonusas, drebli ir nekontraktiliška gimda, iš vulvos pastebėtos išskyros. Išskyros buvo skirtingos: vienos skystos, gleivėtos, kitos – pūlingos, geltonos, nemalonaus kvapo Išskyros matyti ir ant karvių uodegų.
Sergančių subklinikiniu endometritu, praėjus daugiau kaip 21 parai po veršiavimosi, sisteminių sutrikimų klinikinių požymių nenustyta, bet karvei pagulėjus ar rujos metu gleivėse nustyti fibrino dribsniai, baltų siūlų pavidalu.
Karvių sergančių klinikiniu ir subklinikiu endometritu gimdos gleivinės mėginiuose mikrobiologiškai nustatyti: St. aureus, Str. uberis, Bacillus spp., A. pyogenes E. coli, E. faecalis.
Sveikų karvių grupė. Karvėms rektiškai nenustatyta gimdos fliuktacija, gimda rigidiška. Ištakų iš gimdos nepastebėta.
2.4. Tyrimai
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16); taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
2.4.1. Mikrobiologiniai tyrimai
Pagrindinis endometrito diagnostikos kriterijus − gimdos gleivių išvaizda ir mikrobiologinis įvertinimas. Buvo pastebėta, kad ligos pradžioje gimdos gleivės buvo vandeningos, raudonai rudos
Mikrobiologiniai karvių gimdos gleivių tyrimai atlikti 64 karvėms. Išskirti 44 mėginiai su patogeniniais mikroorganizmais. Taip pat buvo paimta 20 kliniškai sveikų karvių tepinėliai kontroliniams tyrimams. Karvėms prieš procedūrą gimda buvo masažuota per rectum. Mėginiai mikrobiologiniam tyrimui buvo imti vienkartiniais steriliais kateteriais, karvėms 21–30 dieną po apsiveršiavimo, tiesiai iš gimdos per pravirą gimdos kaklelį, jeigu kaklelis buvo užsidaręs – iš išorinės gimdos kaklelio dalies. Paimti mėginiai iš karto buvo dedami į sterilias transportines terpes (Amies, Stuart, Cultiplasf transport swab, Italija) ir per 1–7 dienas pristatomi į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorijos skyriaus mikrobiologijos laboratoriją. Tepinėlių mėginiai buvo sėjami ant pagausinimo (kraujo agaro) ir selektyvių mitybinių terpių skirtų Staphylococcus aureus, Streptococcus uberis, Bacillus spp., Arcanobacterium pyogenes ir enterobakterijų išskyrimui.
Mėginiai sėti į Petri lėkšteles su kraujo agaru (KA) ir selektyvinėmis mitybinėmis terpėmis (Oxoid, Anglija). Užsėtos Petri lėkštelės 24–48 val. kultivuotos termostate +37ºC temperatūroje. Išskirtų mikroorganizmų morfologijai nustatyti iš kultūrų paruošti tepinėliai, dažyti Gramo metodu („Diagnostica Merck“, Vokietija) ir stebėti mikroskopu.
Staphylococcus aureus identifikuoti buvo stebima, kaip mikroorganizmų kultūros auga ant Manito druskos (Oxoid, Anglija). Petri lėkštelės su užsėta kultūra kultivuotos termostate +37°C temperatūroje. Rezultatai vertinti po 24–48 val. Koaguliazės (Liofilchem, Italija) ir „Staphytest Plus“ testais (Oxoid, Anglija) nustatyti patogeniniai stafilokokai.
Streptococcus uberis nustatytas pagal biochemines (fermentines) savybes. Ši streptokokų rūšis nepriklauso Rebekos Lancefield serologinėms grupėms. Enterococcus faecalis identifikuoti naudotas „Streptococcal grouping kit“ testas (Oxoid, Anglija), tirtos biocheminės savybės bei stebėtas augimas kanamicino eskulino azido agare (Oxoid, Anglija). Stafilokokus atskirti nuo streptokokų atliktas katalazės testas.
Bacillus genčių bakterijos identifikuotos įvertinus ant selektyvinės mitybinės terpės (MYP agaras, Oxoid, Anglija) ir KA išaugusias kolonijas ir morfologines savybes.
Arcanobacterium pyogenes nustatyta įvertinus ant KA (Oxoid, Anglija) išaugusių kolonijų požymius ir bakterijų morfologines savybes. Užsėtos Petri lėkštelės 24–48 val. kultivuotos +37 o
C temperatūroje. Išskirtų bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms nustatytas pagal modifikuotą Kirby-Bauer metodą (indikatorinių diskų metodas), sėjant į specialią „Mueller Hinton II Agar“ terpę (Oxoid, Anglija). Bakterijų kiekis McFarland vienetais įvertintas „McFarland Densitometer 1“ (Biosan, Olandija) aparatu.
Enterobakterijoms išskirti mėginiai sėti ant Drigalskio terpės (Oxoid, Anglija). Užsėtos Petri lėkštelės kultivuotos termostate +37°C temperatūroje 24–48 val. Po kultivavimo vertintos išaugusių kolonijų biocheminės savybės. Escherichia coli hemolizinėms savybėms nustatyti naudotas kraujo
agaras. Enterobakterijų biocheminėms savybėms tirti taikytas „Entero pluri Test“ testas (Liofilchem, Italija). Išskirtos mikroorganizmų padermės sėtos į XLD, TSI, Simonso, Urea (Oxoid, Anglija) ir Kligler (Liofilchem, Italija) nuožulniuosius agarus.
Naudoti šie antimikrobinių medžiagų diskai: 30 μg amoksicilino su klavulanine rūgštimi, 30 μg vankomicino, 30 μg oksitetraciklino, 10 μg ampicilino, 10 μg gentamicino, 10 μg trimetoprimo, 10 μg sulfametoksazolo, 10 μg naxcel, 10 μg penicilino, 10 μg neomicino, 10 μg kolistino sulfato, 10 μg nalidikso rūgšties, 10 μg cefapirino, 5 μg enrofloksino (Oxoid, Anglija). Atitinkamu atstumu uždėti skirtingų antimikrobinių medžiagų grupių diskai 24–48 val. kultivuoti +37ºC temperatūroje. Gauti rezultatai įvertinti pagal „Clinical and laboratory Standarts Institute“ – CLSI (2003) rekomendacijas.
2.4.2. Klinikiniai tyrimai
a) Temperatūra
Rektinė temperatūra priklauso nuo organizme vykstančių metabolinių pokyčių, taigi ji atspindi ir gyvulio sveikatos būklę. Padidėjusi kūno temperatūra – vienas iš pagrindinių uždegimo požymių, todėl labai svarbu sekti kūno temperatūros pokyčius. Tiriamoms karvėms buvo matuojama rektinė temperatūra, rytais nuo 7 iki 9 valandos veterinariniu elektroniniu termometru (modelis – VT1831). Sergančių karvių grupei temperatūra buvo matuojama iki 15 d. nuo tyrimo pradžios.
b) Gimdos gleivės
Endometrito diagnostikai didelės reikšmės turi ir iš gimdos išsiskiriančios gleivės, jų spalva, konsistencija ir kvapas. Tyrimo metu endometritu sergančių karvių gleivės buvo suskirstytos į tris grupes pagal išvaizdą : 1–beveik švarios; 2–vidutiniškai; 3–labai nešvarios.
c) Gimdos dydis ir jautrumas
Rektalinės palpacijos metodu buvo nustatytas gimdos dydis ir jautrumas. Pagal gautus rezultatus karvių gimdos buvo suskirstyti į tris grupes: 1–telpa į delną, reaguoja į masažą; 2–silpnai reaguoja į masažą, viduje jaučiami skysčiai; 3–didelė, nereaguoja. Klinikiniai tyrimai karvėms buvo periodiškai kartoti kas 5 d.
d) Ruja
Karvių ruja buvo nustatyta stebint pakitusią karvių elgsena ir gleives iš lytinių organų. Rujojančios karvės dažnai šlapinosi kai kurioms nustatyti pabrinkę lytiniai organai. Sergančioms
e) Vaisingumas
Vaisingumas buvo nustatytas rektalinės palpacijos metodu. Dviejų mėnesių veršingos karvės vaisingas gimdos ragas buvo beveik dvigubai didesnis už nevaisingą ragą. Rektalinės palpacijos metu nustatyta nežymiai pastorėjusi vidurinė gimdos arterija.
2.5. Gydimas
Karvės, kurioms buvo nustatyti klinikinio endometrito požymiai (atoniška gimda, gimdos fliuktacija bei būdingas uždegiminis eksudatas), o diagnozė patvirtinta mikrobiologiniais tyrimais, buvo gydytos šiais preparatais: „Metricure“ − gimdos suspensija (žr. 4 pav.) ir „Oestrophan“ − injekciniu tirpalu (žr. 5 pav.).
„Metricure“ − gimdos suspensija, kurios viename švirkšte 19 g suspensijos yra cefapirino (benzatino druskos) 500 mg, pagalbinių aliejinio pagrindo medžiagų (Cetamakrogolis, Eumulgin B1, hidrintas ricinų aliejus, frakcionuotas kokosų aliejus) iki 19 g. Preparato veiklioji medžiaga yra cefapirinas, kuris yra plataus veikimo spektro pirmos kartos cefalosporinas, baktericidiškai veikiantis gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. Cefapirinas yra atsparus penicilinazei. Skirtas karvėms, sergančioms poūmiu ar lėtiniu endometritu (ne mažiau kaip 14 d. po veršiavimosi), kurio sukėlėjai jautrūs cefapirinui, gydyti. Išlauka: galvijienai ir subproduktams – 24 val., pienui – 0 parų.
4 pav. „Metricure“ − gimdos suspensija
(http://www.msd-salud-animal.cl/products/metricure_/020_detalle_de_producto.aspx. Prieiga per internetą 2013 12 11)
„Oestrophan“ − injekcinis tirpalas, kurio 1 ml tirpalo yra: kloprostenolio (natrio druskos) 250 μg, pagalbinės medžiagos (citrinų rūgšties, natrio hidroksido, chlorkrezolio, injekcinio vandens). Kloprostenolis yra sintetinis prostaglandinų F2α analogas, kuris mažina kraujo plazmos
progesterono kiekį. Kloprostenolis veikia kiaušides ir lygiuosius gimdos raumenis: daugumos žinduolių patelių kiaušidėse mažina geltonkūnį (veikia liuteolitiškai) ir stimuliuoja vaikingų ar nevaikingų patelių gimdos veiklą. Kloprostenolis liuteolitiškai veikia 200–400 kartų stipriau nei natūralūs F2α prostaglandinai, kurie taip pat sukelia stiprius gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus.
po vaikavimosi ar sėklinimo, po veršiavimosi sergant lėtiniu endometritu, piometra, norint nutraukti normalų arba patologinį vaikingumą pirmoje vaikingumo pusėje taip pat atsivedimui skatinti. Sergant gimdos ligomis po atsivedimo karvei reikia švirkšti 2 ml preparato (prireikus į gimdą papildomai suleidžiama putojančių vaistų ir (ar) plaunama antiseptiniais tirpalais bei geriausiai tuo pat metu naudoti šį vaistą). 2 ml švirkšti pakartotinai 11 d. Karvėms ir telyčioms vaistą reikia švirkšti į raumenis arba po gleivine (švirkščiant pusę vaisto dozės) .Išlauka: Galvijienai – 24 val., pienui – 0 val.
5 pav. Oestrophan“ − injekcinis tirpalas
(http://www.bioveta.sk/products/oestrophan-inj-/. Prieiga per internetą 2013 12 11)
Gimdos suspensija „Metricure“ buvo švirkščiama, sergančių karvių grupei, į gimdos ertmę, prieš tai ranka per tiesiąją žarną fiksavus gimdos kaklelį ir per jį įkišus vienkartinį kateterį į gimdos ertmę, švelniai judinant gimdos kakleli per tiesiąją žarna sušvirkščiamas švirkšto turinys. Karvėms, kurioms 5 gydymo dieną buvo nustatytos nešvarios gimdos išskyros, silpna gimdos reakcija į masažą ir jaučiama gimdos fliuktacija, gydymas buvo kartotas.
„Oestrophan“ injekcinis tirpalas buvo naudojamas kartu su „Metricure“, kad stimuliuotų gimdos susitraukimus dėl to uždegiminis eksudatas greičiau šalinosi iš gimdos. „Oestrophan“ injekcinis tirpalas sergančioms karvėms buvo leidžiamas į raumenis po 2 ml vieną kartą, praėjus 5 d. po „Metricure“ suleidimo, prireikus buvo leidžiamas pakartotinai po 11 d.
Sveikų karvių grupei gydymas nebuvo taikytas. Gydymo rezultatai vertinami pagal:
a. Temperatūrą; b. Gimdos gleives;
c. Gimdos dydį, jautrumą; d. Laikotarpi iki pasveikimo; e. Rujos laikotarpį
2.6. Karvių sėklinimas
X ūkyje karvėms sėklinti naudojama šiaudeliuose įšaldyta veislinių bulių sperma. Siekiant laiku nustatyti reprodukcijos sutrikimų turinčias ar rujojančias karves, yra pildoma sėklintų gyvulių žurnalas. Seklinimo paslaugas atlieka privatus veterinarijos gydytojas.
2.7. Duomenų statistinė analizė
Gauti duomenys buvo vedami į „Microsoft Exel 2003“ programą ir statistiškai apdoroti su SPSS statistiniu paketu (IBM SPSS for Windows 20,0 SPSS Inc.,Chicago, IL, USA, 2011). Duomenų statistinei analizei panaudota aprašomoji ir daugiafaktorinė ANOVA programa. Duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai p<0,001; p<0,05.
3. REZULTATAI
3.1. Endometritu sergančių karvių mikroflora
Ištyrus 64 karvių, lochijų mėginius, bakterijos išskirtos iš 44 (69,8 proc.). Gryna bakterijų kultūra nustatyta 23 mėginių (52,3 proc.), dvi rūšys (mišri kultūra) – 17 mėginių (38,6 proc.). Trijų skirtingų rūšių bakterijos rastos 4 mėginiuose (9,1 proc.). Iš 19 mėginių (30,2 proc.) bakterijos neišskirtos.
Išskirtos iš karvių gimdos bakterijų gentys ir rūšys parodytos 6 pav.
59,1 19,5 6,8 6,8 4,5 4,5 2,4 0 10 20 30 40 50 60 70 Bakte rijos Iš sk irt i m ik ro or ga ni zm ai , % Escherichia coli Enterococcus f aecalis Streptococcus uberis Staphylococcus aureus Bacillus cereus Arcanobacterium pyogenes Staphylococcus spp.
6 pav. Iš endometritu sergančių karvių gimdos išskirti mikroorganizmai
Ištyrėme 40 mėginių (90,9 proc.), paimtų iš karvių su klinikiniais endometrito požymiais ir 4 lochijų mėginius (9,1 proc.) karvių, kurioms nepasireiškė klinikiniai požymiai (9,1 proc.). Iš jų 11 (25,0 proc.) karvių buvo užsilaikiusiu gimdos placenta. Iš karvių sergančių klinikiniu endometritu lochijų mėginių net 26 (65,0 proc.) nustatėme E. coli. Tuo tarpu iš karvių sergančių subklinikiniu endometritu lochijų mėginių 2 (50,0 proc.) nustatėme B. cerius (žr. 7 pav.). B. cerius nustatyta buvo tik karvių sergančių subklinikiniu endometritu lochijų mėginiuose.
65 0 18 0 5 25 5 25 0 50 5 0 3 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Klinikinis endometritas Subklinikinis endometritas
Iš s k ir ti m ik roo rga ni z m a i, % Escherichia coli Enterococcus faecalis Streptococcus uberis Staphylococcus aureus Bacillus cereus Arcanobacterium pyogenes Staphylococcus spp.
7 pav. Endometrito sukėlėjų jautrumas antibiotikams
Atlikę išskirtų bakterijų padermių jautrumo/atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimą nustatėme, kad visos išskirtos patogeninės bakterijos buvo jautrios arba mažai jautrios cefapirinui. Tačiau atsparios trimetoprimui, penicilinui, neomicinui bei vankomicinui (žr. 6 lent.).
6 lent. Išskirtų sukėlėjų jautrumas antibiotikams
Bakterijos Antibiotikai E. coli E. faecalis Str. uberis St. aureus B. cereus A. pyogenes Staphylo- coccus spp. Amox./clav. r. A J J J A J A Ampicilinas A MJ A A MJ A A Gentamicinas A MJ A A A A MJ Oksitetraciklinas A A A A J A A Enrofloksinas MJ MJ A A A A A Trimetoprimas A A A A A A A Sulfametoksazolas A A A A A A MJ Naxcel MJ MJ A A A A A Penicilinas A A A A A A A Neomicinas A A A A A A A Kolistino sulfatas A A A A A A A Nalidikso rūgštis A A A A A A A Vankomicinas A A A A A A A Cefapirinas J MJ J J MJ J J
Pastaba: A – atsparios; MJ – mažai jautrios; J – jautrios.
3.2. Karvių produktyvumo ir sergamumo endometritu kaita priklausomai nuo laktacijos
Surinkome duomenis 64 karvių apie praeitos laktacijos pieno produkciją (kg). Nustatytėme, kad minimalus produkcijos kiekis buvo 3850,0 kg pieno, o maksimalus – 8310,0 kg pieno iš karvės
per praeitą laktaciją. Vidutinis pieno kiekis per laktaciją (kg) teigiamai koreliavo su laktacija (p<0,001).Vidutinis karvių produktyvumas buvo 6220,9±1125,4 kg pieno iš karvės per laktaciją. (žr. 7 lent.).
7 lent. Tirtų karvių pieno kiekiai (kg) per praeitą laktaciją
Laktacija skaičius Karvių Vidutiniškai Standartinis nukrypimas
Standartinė
paklaida Minimumas Maksimumas
I 7 4197,1 262,1 99,1 3850,0 4580,0 II 12 5266,2 641,7 185,2 4020,0 6200,0 III 16 6248,1 545,4 136,4 5100,0 7160,0 IV 12 6712,9 430,7 124,3 5960,0 7360,0 V 8 7071,3 393,4 139,1 6640,0 7760,0 VI 9 7607,8 454,0 151,3 6980,0 8310,0 Viso: 64 6220,9 1125,4 140,7 3850,0 8310,0
Daugiausia per praeitą laktaciją pieno (7868,0 kg) davė VI laktacijos karvės, kurios po apsiveršiavimo susirgo endometritu. Mažiausiai pieno (3976,0 kg) davė I laktacijos karvės, kurios nesusirgo endometritu (žr. 8 pav.). Nustatytas reikšmingas skirtumas pieno kiekio (kg) per praeitą laktaciją tarp sveikų ir sergančių endometritu karvių (p<0,05) (žr. 9 lent.).
3976 4423 5265 6272 6818 7086 4362 5547 6388 6933 7493 7868 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 I II III IV V VI Laktacija P ie n o k ie k is p e r p ra e itą la k ta c iją , k g Sveikoskarvės Karvės sergančios endometritu
8 pav. Pieno kiekio pasiskirstymas per praeitą laktaciją tarp sveikų ir sergančių endometritu karvių
Pieno kiekis reikšmingai skyrėsi beveik tarp visų laktacijų (p<0,001), išskyrus tarp III-IV, IV-V ir IV-V-IV-VI laktacijų. Tik trys IV-V laktacijos karvės sirgo endometritu (6,8 proc.). Didžiausias sergamumas endometritu buvo nustatytas tarp III laktacijos karvių (31,8 proc.). Be to, palyginus sergančių ir sveikų karvių pieningumą, nustatėme, kad sergančios karvės davė 15,0 proc. daugiau
8 lent. Karvių sergamumas endometritu, priklausomai nuo laktacijos
Karvių laktacija Ištirti mėginiai Klinikinis endometritas Subklinikinis endometritas I 4 3 1 II 9 9 0 III 14 14 0 IV 8 7 1 V 3 3 0 VI 6 6 0 Viso: 44 42 2
3.3. Sveikų ir sergančių karvių klinikinių rodiklių kaita
Atlikus klininių tyrimų rezultatų analizę, nustatėme, kad temperatūra (1−10d.), gimdos dydis, jautrumas (1−5d.), lochijų išvaizda (1−10d.) bei laikotarpis iki pirmos rujos (paromis), statistikai reikšmingai skyrėsi tarp sveikų ir sergančių endometritu karvių (p<0,05) (žr. 9 lent.).
9 lent. Sveikų ir sergančių endometritu karvių klinikinių rodiklių palyginimas
Rodiklis Karvės Vidurkis Standartinis
nukrypimas
Standartinė paklaida
Pieno kiekis, kg per praeitą laktaciją Sergančios* 6408,4 1043,8 157,4 Sveikos* 5808,5 1213,9 271,4 Temperatūra 1 d. Sergančios** 39,2 0,5 0,1 Sveikos ** 38,6 0,1 0 Temperatūra 5 d. Sergančios** 39,0 0,4 0,1 Sveikos ** 38,6 0,1 0 Temperatūra 10 d. Sergančios * 38,8 0,3 0 Sveikos * 38,6 0,1 0 Temperatūra 15 d. Sergančios 38,7 0,3 0 Sveikos 38,6 0,1 0 Lochijos 1 d. Sergančios** 67,0 24,0 3,6 Sveikos ** 0 0 0,0 Lochijos 5 d. Sergančios** 44,3 26,9 4,1 Sveikos ** 0 0 0 Lochijos 10 d. Sergančios** 19,3 24,6 3,7 Sveikos ** 0 0 0 Lochijos 15 d. Sergančios 0 0 0 Sveikos 0 0 0 Gimda 1 d. Sergančios** 71,6 29,3 4,4 Sveikos ** 0 0 0 Gimda 5 d. Sergančios** 36,4 27,2 4,1 Sveikos ** 0 0 0 Gimda 10 d. Sergančios 8,0 18,5 2,8 Sveikos 0 0 0 Gimda 15 d. Sergančios 0 0 0 Sveikos 0 0 0
Laikotarpis iki pirmos rujos, paromis
Sergančios** 59,5 9,3 1,4
Sveikos ** 46,1 4,1 0,9
Po kurios rujos susėklinta? Sergančios 2,0 0,2 0
