LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITET

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

INDRĖ PAŠAKINSKAITĖ

ŠUNŲ TRENIRAVIMO IR ĮGŪDŽIŲ ĮSISAVINIMO ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų treniravimo ir įgūdžių įsisavinimo proceso analizė”

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Indrė Pašakinskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Indrė Pašakinskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE Prof. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3 TURINYS 1. SANTRUMPOS ... 4 2. SANTRAUKA ... 5 3. SUMMARY ... 6 4. ĮVADAS ... 7 5. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

5.1 Šunų paskirtis šiuolaikinėje visuomenėje ... 8

5.2 Gyvūnų treniravimo pagrindai... 8

5.2.1 Klasikinis sąlygojimas ... 9

5.2.2 Operantinis sąlygojimas ... 9

5.2.3 Keturi atsakai į veiksmą ... 10

5.3 Atsitiktinės elgsenos grandinės ... 11

5.4 Motyvacijos svarba elgsenai ... 12

5.5 Tradiciniai šunų treniravimo metodai ... 13

5.6 Šiuolaikiniai šunų treniravimo metodai ... 14

Pagrindiniai šiuolaikiniai šunų treniravimo metodai yra šie: ... 16

5.7 Treniravimo įtaka skirtingoms šunų veislėms ... 18

6. TYRIMO METODIKA ... 20

6.1 Tyrimo aplinka ir organizavimas ... 22

6.2 Treniravimo metodai ... 24

7. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 27

7.1 Skirtingais mokymo būdais atliktų pratimų laiko trukmė ... 27

7.3 Individualūs šunų rezultatai/šunų individualus mokymosi greitis ... 29

7.4 Gebėjimas atsiminti pratimus po skirtingų mokymosi būdų ... 30

8. IŠVADOS ... 33

9. REKOMENDACIJOS ... 34

5 2. SANTRAUKA

Indrė Pašakinskaitė, „Šunų treniravimo ir įgūdžių įsisavinimo analizė“.

Šiame darbe buvo tiriami populiariausi šunų treniravimo metodai. Viliojimo, formavimo bei taikinio metodais mokinant skirtingas šunų grupes (pagal mokymo metodus) trijų skirtingų pratimų – įlipti į transportavimo narvą, peršokti per kliūtį, sudarytą iš dviejų kūgių ir kartelės bei paspausti pedalą ir taip gauti maisto – šiam pratimui buvo naudojamas maisto dozatorius „Trixie Memory Trainer“, pasiekti rezultatai buvo lyginami tarpusavyje. Tyrime dalyvavo 36 šunys, tris grupes sudarė įvairaus amžiaus ir veislių šunys. Kiekvienoje grupėje buvo po du borderkolius, du australų aviganius, vieną labradoro retriverį, vieną kurtsharą, vieną toipudelį, vieną belgų aviganį griunendalį, vieną belgų aviganį terviureną, vieną belgų aviganį malinua, vieną mišrūną, vieną špicą.

Tyrimo metu buvo matuojamas laikas, per kurį šuo išmoksta pratimą – pratimas laikomas įsisavintu, kai iš karto po žodinės komandos šuo atlieka norimą veiksmą. Po paros užduotys buvo kartojamos, bet tik naudojant išmoktą komandą – buvo žiūrima, ar šunys atsimena išmoktą pratimą ir ar gali jį pakartoti be papildomos pagalbos.

Viliojimo metodu mokytos grupės šunys rodė prasčiausius laiko ir pratimų įsisavinimo rezultatus. Penkis kartus pratimai nebuvo įvykdyti, o kitą dieną daugelis šunų negalėjo pakartoti vieno ar kito pratimo. Taikinio metodu mokyta grupė - dvi iš trijų užduočių atliko greičiausiai ir tik dviejų užduočių du šunys kitą dieną negalėjo pakartoti. Formavimo grupės šunys mokėsi ne greičiau nei taikinio grupė, tačiau 100 proc. pratimus įsisavinusių šunų gebėjo pakartoti užduotis po paros.

Skirtumas tarp visų atliktų pratimų skaičiaus pirmą ir antrą dieną buvo statistiškai reikšmingas (p=0,007), jis taip pat reikšmingai skyrėsi viliojimo mokymosi grupėje (p=0,016). Taip pat antrą dieną, tarp viliojimo ir formavimo mokymosi grupių reikšmingai skyrėsi atliktų pratimų skaičius (p=0,008).

6 3. SUMMARY

Indrė Pašakinskaitė, “The analysis of dog training and skill development”.

This study focuses on the most popular dog training methods. Decoying, shaping and targeting methods were used to teach different groups of dogs (in accordance with teaching methods) three different exercises – go into the transport cage, jump over an obstacle made up of two cones and a cartel and press a pedal to get food – ,,Trixie Memory Trainer” food dispenser was used for this particular exercise, the results achieved were compared to each other. The study included 36 dogs. Three groups of dogs consisted of various ages and various breeds. Each group had two Border Collies, two Australian Shepherd’s, one Labrador Retriever, one German Shorthaired Pointer, one Toy Poodle, one Belgian shepherd Groenendael, one Belgian Shepherd Tervuren, one Belgian Shepherd Malinois, one crossbreed, one Spitz.

Through the course of this study, the time during which the dog learned a new exercise was measured. The exercise is considered to be mastered when the dog performs the desired action immediately after the oral command. After one day, the tasks were repeated, but only with the help of the learned command – it was observed if the dogs remembered the learned exercise and could repeat it without additional help. Dogs in the luring method group showed the worst time and mastering results. Five times the tasks were not completed and the next day many dogs could not repeat one or the other exercise. The targeting method group performed 2 of the three tasks the fastest and only two of the dogs could not repeat two of the tasks the next day. The dogs in the shaping group weren’t learning as fast as the target group, but 100 % of them were able to repeat the tasks the next day. The difference between the total number of exercises performed on the first and the second day was statistically significant (p = 0.007), and it also differed significantly in the decoy learning group (p = 0.016). Also, on the second day between the decoying and shaping learning groups, the number of exercises performed differed significantly (p = 0.008).

7 4. ĮVADAS

Naminiai šunys (Canis familiaris) yra labai plačiai auginami žmonių visame pasaulyje. Didelis dėmesys yra skiriamas jų gerovei. Šunys, laikomi kaip namų augintiniai, dažniausiai yra treniruojami elementarių komandų bei elgsenos, pvz., ramiai pasilikti namuose, vaikščioti šalia, sėdėti, gulėti. Yra daug skirtingų metodų, kaip išmokinti šių elgsenų, tačiau būtina žinoti, kad treniravimo metodai yra tiesiogiai susiję su šuns gerove. Tradiciniai mokymo metodai dažniausiai buvo paremti nepageidaujamos elgsenos pašalinimu naudojant negatyvų paskatinimą arba bausmes. Tokie metodai yra siejami su neigiama įtaka gyvūno gerovei, rizika jo sveikatai, psichologiniu stresu bei pasireiškusia agresija kitiems šunims.[1]

Šunys yra laikomi labai lengvai treniruojama rūšimi. Nepaisant to, didelė dalis šunų atsiduria gyvūnų prieglaudose, patenka į avarijas. Taip yra dėl neatsakingo jų auginimo arba nemokėjimo išauklėti savo šuns. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad vos 24 proc. šunų šeimininkų juos veda į dresūros mokyklas. Tai gali reikšti, jog likusieji šunų netreniruoja arba tą daro be specialistų pagalbos. [2]

Šunų elgesio problemos yra dažna jų palikimo, atidavimo į prieglaudas ar eutanazavimo priežastis. Bet kokios gyvūnų rūšies elgsena priklauso nuo dviejų faktorų: paveldėjimo ir aplinkos. Genetiniai faktoriai yra vieni svarbiausių šuns elgsenos formavime, tačiau aplinka tam taip pat turi itin didelę įtaką.[1]Šuns mokinimui gali būti pasirinktos skirtingos metodikos. Be paklusnumo ir įvairių komandų mokymosi rezultatų, labai svarbus šuns ir šeimininko tarpusavio ryšys, kuris gali būti kuriamas tik pasirinkus treniravimo metodus, paremtus teigiamais paskatinimais, motyvacija gauti apdovanojimą. Bausmės šunims sukelia stresą, kančią, baimę, agresiją šunims bei žmonėms, padidėjusį aktyvumą, dėmėsio nekoncentravimą. [3] Domestikuotas šuo yra sociali rūšis, kuri geba komunikuoti su žmogumi. Specialistai teigia, kad mažiau elgsenos problemų turi šunys, kurie buvo treniruojami apdovanojimais paremtu metodu nei šunys, treniruoti bausmėmis. [4]

Darbo tikslas: Išsiaiškinti, kuriuo metodu treniruojami šunys įgūdžius įsisavina geriausiai. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti įvairius treniravimo metodus ir juos pritaikyti šunims, mokant naujų įgūdžių bei nustatyti, kuriuo metodu mokinami šunys juos įsisavina per trumpiausią laiko tarpą;

8 5. LITERATŪROS APŽVALGA

5.1 Šunų paskirtis šiuolaikinėje visuomenėje

Naminiai šunys ir įvairios jų veislės tampa vis populiaresniu elgesio tyrimų objektu. [5] Šunys (Canis lupus familiaris) tūkstančius metų gyvena glaudžiai su žmonėmis. Sėkmingas šunų mokymas itin svarbus, nes jie šiuolaikinėje visuomenėje atlieka daugybę įvairių funkcijų. Šunys yra sociali rūšis, turinti stipriai išvystytą regą, klausą ir uoslę. [6]

Anksčiau iš šunų buvo reikalaujama atlikti daug skirtingų funkcijų, šiais laikais šunų pagrindinė paskirtis – būti šeimos augintiniais, tačiau net ir šuo kompanionas, turi būti treniruojamas, kad nekeltų problemų ir su juo būtų patogu gyventi. [7]

Šunys pagal savo funkcijas yra skirstomi į kelias kategorijas:

 Šunys kompanionai – augantys šeimose, neturintys jokios aiškios funkcijos;  Asistuojantys žmogui šunys:

 Šunys aklųjų vedliai – specialiai apmokyti ir padedantys neregiams;  Šunys kurčiųjų vedliai – specialiai apmokyti ir padedantys kurtiesiems;  Šunys, padedantys kaniterapijoje;

 Emocinės pagalbos šunys;

 Tarnybiniai šunys – atliekantys sulaikymo, paieškos, apsaugos funkcijas;  Šunys, padedantys ūkiuose (gyvulių ganymas, apsauga) [8]

5.2 Gyvūnų treniravimo pagrindai

9 5.2.1 Klasikinis sąlygojimas

Klasikinio sąlygojimo teoriją sukūrė Ivanas Pavlovas, kuris atliko eksperimentus su šunimis. Jis manė, kad ši teorija paaiškina gyvų organizmų gebėjimą mokytis. Teorija skyla į du aspektus:

 Nesąlyginis refleksas;  Sąlyginis refleksas.

Nesąlyginiai refleksai yra paveldima organizmo reakcija į išorinius poveikius arba vidaus pokyčius. Nesąlyginiai refleksai skirstomi į :

 Mitybinius;  Lytinius;  Gynybinius;  Orientacinius. [10]

Sąlyginis refleksas - tai refleksas, kai po indiferentiško dirgiklio ima veikti kitas dirgiklis, sukeliantis nesąlyginį refleksą. Nedideliais laiko tarpais kartojami dirgikliai sukuria reakciją į pirmąjį dirgiklį, kuris prieš tai buvo indiferentiškas ir jis tampa sąlyginiu – į jį imama reaguoti kaip prieš tai reaguota į nesąlyginį dirgiklį. [11] I. Pavlovo eksperimentas paaiškina šią teoriją – šuniui pateikiamas nesąlyginis dirgiklis – maistas, kuris sukelia nesąlyginį atsaką – seilių išsiskyrimą. Jeigu prieš duodant maistą bus pateikiamas neutralus dirgiklis – Pavlovo eksperimente naudojamas varpelio skambėjimas, garsas, po tam tikro skaičiaus pakartojimų, taps sąlyginiu dirgikliu ir sukels seilių išsiskyrimą (sąlyginį atsaką). [9]

5.2.2 Operantinis sąlygojimas

10 1 pav. Skinerio dėžė [12]

Atvirkštinis sąlygojimas (angl. counterconditioning) – tai metodas, kurio pagalba mokoma sukurti teigiamą asociaciją su dirgikliu, kuris yra neigiamas šuniui, pvz., jei šuo bijo kitų šunų, vos tik išvydus šunis, jis gauna labai skanaus maisto. Po kurio laiko šuo supranta, kad kiti šunys „veda“ prie teigiamų pasekmių. [9]

5.2.3 Keturi atsakai į veiksmą

Priklausomai nuo treniravimo metodų, galimi keturi atsakai į šuns veiksmą po komandos:  Tiesioginis paskatinimas;

Kai individui duodama kažkas malonaus, pvz. - duoti skanėstą;  Netiesioginis paskatinimas;

Kai pašalinamas negatyvus stimulas, pvz. - paleisti tempiamą į viršų antkaklį, kai šuo atsisėda;  Tiesioginė bausmė;

Kai individui suteikiama kažkas nemalonaus, pvz. - duoti elektros impulsą;  Netiesioginė bausmė;

11 Urbanizacijos augimas ir namuose auginamų šunų skaičiaus didėjimas sukėlė mokslininkų susidomėjimą tyrinėti žmogaus ir šuns socialinius ryšius ir kokią įtaką jie turi gyvūno gerovei. Šunys geba suprasti žmonių gestus, kai šie nurodo kryptį, jie suvokia, kad norint gauti kažką, ko labai nori, tam reikia atskreipti šeimininko dėmesį. [14] Tai yra tik maža dalis to, ką geba šunys – jie turi dideles galimybes mokintis. Dresūros mokyklos siūlo įvairias treniravimo technikas. Dažniausiai jos būna paremtos operantiniu sąlygojimu. Žmogaus bendravimas su šunimi turi įtakos tolimesniam šuns elgesiui. Tokios išvados buvo padarytos, ištyrus, kokiais metodais buvo treniruojami šunys - aklųjų vedliai, kariuomenės ir paieškos šunys. Pats pagrindinis šunų treniravimo būdas yra pasitelkiant operantinį sąlygojimą. Gyvūnas žino, kad jo reakcija į komandą turi pasekmių – išvengs bausmės arba gaus maisto. Pvz., po komandos “sėdėt” šuo atsisėda ir gauna skanėstą, taip suprasdamas, kad atsisėdimo veiksmas yra teigiamas, nes gauna paskatinimą. [13]

5.3 Atsitiktinės elgsenos grandinės

Elgsena, kuri būna prieš elgseną, po kurios seka teigiamas paskatinimas, tampa sąlyginiu paskatinimu. Ferster ir Skinner (1957 m.) aprašė eksperimentą, kuriame tyrė būtent šias elgsenos grandines. Balandis gaudavo apdovanojimą, kai paliesdavo raktą, kuris buvo apšviestas žalia spalva. Kai raktas buvo apšviečiamas raudona spalva – balandis, jį palietęs, apdovanojimo negaudavo. Jie sugalvojo, kad galima pabandyti netiesiogiai paskatinti raudono rakto palietimą snapu. Toks rezultatas buvo nesunkiai gautas, kai iš karto po raudono rakto apšvietimo jie iš karto įjungė žalią šviesą.

Atsitiktinės grandinės ne retai pasitaiko kasdieninėje šunų dresūroje ir sukelia tam tikrų problemų. Pvz., jei šuo nori vytis voverę, šeimininkas ištaria “palik” komandą, šuo atsisuka į šeimininką, gauna apdovanojimą, tačiau šuo gali suprasti, kad reikia vytis voverę tam, kad būtų pakviestas ir kad gautų apdovanojimą.

12 pavadį tempti tam, kad jį po to atpalaiduoti. Pasak Kay Laurence, tokią elgseną galima sustabdyti, jei po to, kai pavadys atsipalaiduoja, treneris palauktų bent kelias sekundes ir apdovanotų šunį už tai, kad pavadys laisvas. [16]

5.4 Motyvacijos svarba elgsenai

Žmogui yra reikalinga motyvacija tam, kad jis kažką darytų ar pasiektų. Atliekami veiksmai turi atnešti naudą. Lygiai taip pat yra ir su visais gyvūnais. Tam, kad šuo galėtų bendradarbiauti su žmonėmis, jie turi norėti gauti atlygį. Dažniausi apdovanojimai šuniui yra maistas, socialinis paskatinimas arba žaidimas su šeimininku. [12]

Gyvūnas gali norėti atlygio, kuriam to atlygio trūksta – jei žiurkėms bus apribotas vanduo ir maistas – joms didžiausias atlygis bus vanduo ir maistas, jei žiurkėms bus apribotas judėjimas – joms didžiausias apdovanojimas bus galimybė judėti. [18] Apdovanojimas yra laikomas esminiu elgesio organizavimo veiksniu. Ne tik atlygio buvimas, bet ir kiekis, jo kokybė gali turėti įtakos elgesio ir psichikos veikimui. Nors vyksta diskusijos dėl galimo naudingo ir žalingo išorinio atlygio poveikio žmogaus kūrybiškumui ir motyvacijai, vadinamieji “natūralieji atlygiai”, pvz., maistas, gėrimas ir teigiama socialinė sąveika yra laikoma vienareikšmiškai būtina siekiant didesnio motyvacijos ir mokymosi rezultatų gyvūnuose.[9]

Jau kurį laiką yra žinoma, kad teigiamas sustiprinimas (dažniausiai maisto atlygis) leidžia greičiau mokytis nei bausmė. Operantinio sąlygojimo užduotyse geresnės kokybės apdovanojimai (aukštesnės vertės) taip pat pagreitina mokymosi procesą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad žiurkės mokėsi kur kas greičiau, kai pradėjo gauti kaloringesnį maistą už atliktas užduotis. Su šunimis buvo atliktas tyrimas, kurio metu iš pradžių atlygis šunims už atliktą užduotį buvo jautienos kepenys, o vėliau – įprastas sausas pašaras. Tyrimas parodė, kad mokymosi rezultatai, pakeitus apdovanojimą, suprastėjo.

Šunims svarbu ne tik maisto kiekis ar jo kokybė, bet ir žmogaus, duodančio tą maistą, santykis su šunimi. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad šuo ne taip noriai ims labai aukštos vertės maistą iš žmogaus, kurį mato pirmą kartą, tačiau labai noriai ims žemesnės vertės maistą iš savo šeimininko. Tokius rezultatus galima paaiškinti pasižiūrėjus į šuns evoliucijos istoriją – žmogus jam yra ir paramos bei informacijos šaltinis, su kuriuo yra suformuojamas ryšys. [19]

13 (lot. nucleus caudatus). Stipriausia reakcija branduolyje buvo tuomet, kai šuo užuodė savo šeimininko kvapą. Šis tyrimas parodė, kad šunys ne tik gali atskirti kvapus, bet ir susieti teigiamą ar neigiamą ryšį su juo. [20]

Kentukio universitete buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo išsiaiškinta, jog paieškų šunys, gaunantys savo maistą prieš treniruotes, paieškoje dirba geriau nei šunys, kurie ieško kažko konrektaus (sprogmenų, narkotinių medžiagų, dingusių žmonių, piratinių diskų, kontrobandos, tabako, ar kt.) būdami alkani. Toks rezultatas tikriausiai yra dėl to, kad paieškoje šuo turi dirbti itin ramiai, o kai šuo stipriai motyvuotas maistu, jis ieško greitai ir netiksliai, kad kuo greičiau gautų apdovanojimą. [21]

Priklausomai nuo skirtingos motyvacijos, šunys gali pasiekti skirting mokymosi rezultatų. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriama skirtingos motyvacijos įtaka biglių veislės šunų mokymosi procesams. Skirtingos biglių grupės buvo apdovanojamos skirtingai:

 Pirma - apdovanojami maistu;

 Antra – socialiniu apdovanojimu (paglostymu, pagyrimu);  Trečia – kontaktu su kitais šunimis.

Šunys buvo mokinami skirtingų operantinių užduočių ir apdovanojami skirtingai. Rezultatai parodė, kad geriausias rezultatas buvo pasiektas toje grupėje, kur šunys už atliktą užduotį buvo apdovanojami maistu. Prasčiausias rezultatas buvo grupėje, kur šunys buvo apdovanojami kontaktu su kitais šunimis. Taigi tam, kad gyvūną būtų galima kažko išmokinti, reikia jį apdovanoti tuo, kas jį labiausiai motyvuoja. [22]

5.5 Tradiciniai šunų treniravimo metodai

Istoriškai, namuose auginami šunys anksčiau dažniausiai buvo treniruojami naudojant negatyvius paskatinimus ar bausmes, tačiau teigiamais paskatinimai paremti metodai dabar labai stipriai išpopuliarėjo. Skirtingi treniravimo metodai daro skirtingą įtaką šuns gerovei. [4] Tradiciniuose šunų mokymuose naudojama daug neigiamos motyvacijos, kitaip tariant, bausmių. [7] Tačiau atlikti tyrimai parodo, kad šunų treniravimas, paremtas teigiama motyvacija, yra kur kas efektyvesnis. [13]

14 Šunys yra linkę ieškoti akių kontakto su žmogumi. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu šuo buvo pasodinamas prieš šeimininką - šuo nuolat bandė žiūrėti jam į akis, net po to, kai jo dėmesys buvo sutrikdomas skanėsto parodymu rankoje, šuo vis tiek atsisukdavo į žmogų [24] Su vilkais buvo darytas toks pat tyrimas, deja, vilkai net nebandė žiūrėti žmogui į akis. Prieglaudose gyvenantys šunys žmonėms į akis žiūrėjo mažiau nei namuose auginami šunys. Vėliau buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad šunys, kurie buvo treniruojami negatyviais metodais, buvo linkę kur kas mažiau žiūrėti šeimininkams į akis nei šunys, kurie buvo treniruojami pozityviais dresūros metodais. [23] Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad šunys, kurie buvo treniruojami naudojant fizines ar psichologines bausmes, buvo linkę mažiau pasitikėti savo šeimininku sukurtose stresinėse situacijose.

Šunys, kurie buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis, buvo apskritai mažiau aktyvūs, jie nenorėjo žaisti su šeimininku. Rezultatas visiškai priešingas šunų, kurie buvo treniruojami teigiama motyvacija pagrįstais metodais – jie noriau įveikinėjo naujas užduotis ir norėjo bendradarbiauti su šeimininkais. [7]

5.6 Šiuolaikiniai šunų treniravimo metodai

Šunų mokymo procesas stipriai išaugo ir patobulėjo per pastaruosius kelis metus. Šiuolaikiniai šunų treneriai sėkmingai naudoja atlyginimais pagrįstus metodus. [25] Vienas jų – klikeriu paremtas mokymas. Tai yra vienas sparčiausiai populiarėjantis metodas, sukurtas pagal operantinio kondicionavimo principus, naudojant teigiamą paskatinimą, norint užfiksuoti elgseną.

1940 m. Skineris empiriškai pradėjo studijuoti teigiamo paskatinimo metodą. Jis šį terminą sukūrė ir paminėjo savo knygoje “Mokslas ir žmogaus elgesys” (1953 m.). Tačiau šio metodo populiarumas kaip mokymo technika pradėjo augti nuo to laiko, kai 80-ojo dešimtmečio pabaigoje, Karen Pryor dėka, buvo įvestas klikerio treniravimas. [26]

Kalbant apie treniravimą klikeriu, jo išleidžiamas garsas yra naudojamas kaip tiltas tarp komandos ir trenerio. Garsinis signalas iš pradžių būna neutralus stimulas, vėliau, susiejant jį su maistu, jis tampa sąlyginiu stimulu. Šuniui apdovanojimas gali būti maistas, žaislas, prisilietimas ar bet koks kitas veiksmas, kuris patinka šuniui. [27]

15 2 pav. Klikeris [28]

Treniravimas klikeriu yra pozityvus, nesukeliantis streso šuniui. Šuo gana greitai supranta, kad po klikerio skleidžiamo garso bus pasekmė – apdovanojimas ir tai iš esmės susieja garsą su teigiama asociacija. [28]

Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu klikerio pagalba buvo treniruojamos laboratorinės pelės. Tyrimo metu nustatyta, kad treniruotoms pelėms sumažėjo elgsena, susijusi su nerimu – šlapinimasis, vokalizavimas, taip pat sumažėjo ir odos bėrimas. Buvo padaryta išvada, kad tinkamai treniruojant peles, galima prailginti jų gyvenimo trukmę. [6]

Klikeris šunų treniravime yra populiari priemonė, nes jo garsas visada yra toks pat, nekintantis – tuo tarpu žmogaus, treniruojančio šunį, balsas gali kisti, priklausomai nuo emocijų. Kitas svarbus argumentas – žmonės nuolat komunikuoja balsu su šunimis ir balsas nėra toks efektyvus, kaip garsas, kurio su niekuo negalima sumaišyti. Šunų dresūroje vienas svarbiausių dalykų yra elgsenos fiksavimas laiku. Kur kas greičiau pavyktų paspausti klikerio mygtuką, nei ištarti – “geras šuo”. [8, 27]

16 Gyvūno išmoktas elgesys priklauso nuo pasekmių (paskatinimo ar bausmės) ir nuo elgesio kartojimo dažnumo. [9] Šio metodo šalininkai mano, kad mokymas klikeriu išlaiko gyvūno dėmesingumą ir suteikia įdomumo mokymo procesui. [31]

Pagrindiniai šiuolaikiniai šunų treniravimo metodai yra šie:  Viliojimas (angl.luring)

 Fiksavimas (angl.capturing)  Formavimas (angl.shaping)  Taikinio metodas (angl.targeting)

 Elgsenos panaikinimas (angl. extinction)

Viliojimas yra populiariausias treniravimo metodas šunų dresūros mokyklose. Šis metodas yra paprastas ir aiškiai suvokiamas net ir nepatyrusiam šuns šeimininkui. Skanėstas yra laikomas rankoje ir šuo yra viliojamas į norimą poziciją ar vietą. Šuo turi norėti sekti ranką su apdovanojimu. Kai šuo atlieka užduotį, skanėstas atiduodamas. Kai šuo nesunkiai įveikia užduotį, prieš veiksmą įvedama komanda. Šis metodas nėra populiarus tarp šunų dresūros profesionalų, sportininkų, nes šuo nemąsto apie užduotį, jis tik seka maistą. [32, 33,34]

Fiksavimo metodas yra paremtas šuns paskatinimu, kai jis atlieka norimą veiksmą be jokios papildomos pagalbos, pvz., norint išmokinti šunį atsisėsti, reikia sulaukti, kol jis atlieka šį veiksmą savarankiškai. Norima elgsena fiksuojama ir skatinama apdovanojimu. Vėliau įvedama komanda prieš veiksmą. Šis metodas yra veiksmingas, nes šuniui nėra naudojama jokia pagalba – užduotį turi atlikti pats, tačiau šiuo metodu sunku išmokinti kažko neįprasto ar to, ko šuo tuo metu nenori atlikti. Šio metodo pagalba galima koreguoti šuns elgseną – jei šuns problema yra šokinėti ant žmonių, galima laukti, kol šuo, kiekvieną kartą užšokęs, nusileis ant žemės ir tada jį paskatinti. Palaipsniui tokia elgsena turėtų išnykti. [32]

17 3 pav. Kūgis [37]

Taikinio metodas – dažnai naudojamas zoologijos sodų gyvūnų veterinarinės medicinos dresūroje. Šio metodo principas – gyvūnas turi paliesti taikinį (specialią lazdą – angl. Target stick (3 pav.), ranką, kilimėlį) su nosimi arba letena (priklauso nuo to, kaip buvo mokintas). [38] Metodas yra iš dalies panašus į viliojimą, bet gyvūnas šiuo atveju yra viliojamas ne maistu, o taikiniu, kurį palietęs jis gauna apdovanojimą. Šiuo metodu dažniausiai yra treniruojami gyvūnai, kuriuos reikia nuvilioti į tam tikrą vietą (ant svarstyklių, į transportavimo dėžę ir pan.). [39]

3 pav. Speciali taikinio metodui skirta lazdelė [40]

18 turi pašokti, kad ją paliestų, vėliau lazda keliama dar aukščiau ir delfinas ją paliesdamas atlieka šuolį su apsivertimu per nugarą. [36]

Dar vienas gyvūnų treniravimo metodas – elgsenos panaikinimas (angl. extinction). Šis metodas yra paremtas nepageidaujamos šuns elgsenos ignoravimu, neskatinimu, pvz., jei nenorima, kad šuo lotų, prašydamas dėmesio, galima į jį nežiūrėti, jo nekalbinti, kai jis loja. Laikui bėgant tokia elgsena turėtų išnykti. [9]

Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo lyginami šunų treniravimo metodai ir mokinamos elgsenos įsisavinimas. Buvo apklausti 365 žmonės, auginantys šunis ir sudarytos 3 treniravimo metodų kategorijos:

 Paremtos bausmėmis (fizinės bausmės, vokalinės bausmės, šuns nuvyjimas nuo savęs, pavadžio tempimas atgal, kai šuo jį tempia);

 Paremtos apdovanojimais (žaidimas su šunimi, maistas, pagyrimas);  Įvairios (elgsenos ignoravimas, šuns sodinimas spaudžiant jo klubus).

 Efektyviausias metodas buvo šuns treniravimas paremtas apdovanojimais. [1]

 Teisingas, efektyvus šunų treniravimas padeda sustiprinti šuns ir šeimininko santykius, gerina tarpusavio ryšį. [6]

5.7 Treniravimo įtaka skirtingoms šunų veislėms

Graikų filosofas Aristotelis (384 – 322 m. pr. m. e.) sakė, kad gyvūnai gali išmokti ir prisiminti tai, ką jie išmoko, tačiau jie negali „susidoroti“ su sudėtingomis protinėmis užduotimis. Vieni gyvūnai gali susidoroti su sunkesnėmis užduotimis, kiti – su lengvesnėmis. Tokie skirtumai yra žinomi tarp šunų veislių. Kai kurių šunų veislių atstovai gali geriau atlikti tam tikras užduotis nei kitas – taip yra dėl gentinių pokyčių, atsiradusių dėl šunų veisėjų įtakos. [9]

19 Anksčiau buvo manoma, kad šunys, gyvendami vieni šalia kitų, mokosi naujų elgsenų imituodami vieni kitus. Tik vėliau buvo išsiaiškinta, kad įvairi skirtinga elgsena tarp skirtingų veislių ir individų dažniausiai priklauso nuo genetinių faktorių. Veisėjai daugelį metų veisia skirtingas veisles su skirtingomis funkcijomis, tačiau visus šunis vienija didelė pažinimo galia. Nenuostabu, kad šunys turi gauti jų fiziologinius poreikius atitinkantį pašarą, šviežią vandenį, veterinarinę apžiūrą, poilsį, bet ir tinkamą jiems veiklą – fizinį ar protinį darbą, kuris visapusiškai lavintų augintinį ir užtikrintų jo gerovę. Žmogus, treniruojantis savo šunį, turi atsižvelgti, kokie mokymosi metodai yra tinkamiausi tiek šiai veislei, tiek konkrečiam individui. [9]

Pirmieji įrodymai apie išskirtines šunų veisles istorijoje pasirodė prieš 3000–4000 metų. Nors daugelis šiuolaikinių šunų veislių klasių, taip pat jų kvalifikacijos ir bruožai, romėnų laikotarpyje buvo gerai apibrėžti, pagrindinė šunų veislių Europoje augimo era buvo viduramžiai. Fenotipiniai veislių skirtumai paskatino Charles'ą Darviną tikėti, kad naminis šuo turėjo turėti bent dvigubus protėvius. [5]

Viena iš sričių, kuriose dažnai skirstomi veislių gebėjimai, yra kvapo paieška. Dažniausiai šiam darbui naudojamos veislės yra vokiečių aviganiai, belgų aviganiai ir labradoro rertiveriai. Įvairios dekoratyvinės veislės, pvz., bracheocefalinės veislės - mopsai, nėra naudojami paieškos darbuose. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo lyginami Vokiečių aviganiai, mopsai ir greihaundai – jie buvo mokinami aptikti tam tikrą kvapą. Mopsai šio tyrimo metu pasirodė geriausiai. Su greihaundais teko tyrimą nutraukti, nes šunims pritrūko motyvacijos atlikti užduotis. [42]

Kito tyrimo metu buvo lyginami bokserių, jorkšyro terjerų ir čiau-čiau veislių šunų sugebėjimai mokytis formavimo (angl. Shaping) metodo pagalba. Galutinis tikslas - šunys turėjo nueiti prie vieno kūgio, vėliau prie kito. Šiam tikslui pasiekti buvo naudojamas klikeris, kuriuo buvo žymimas norimas veiksmas. Bokseriams užduotį įvykdyti sekėsi sunkiausiai. Tyrimas parodė, kad ir čiau-čiau veislės šunys gali būti puikiai treniruojami. [43]

20 6. TYRIMO METODIKA

Tyrimui pasirinkti šunys yra šeimose auginami kompanionai, gyvena Lietuvoje, Kauno mieste su savo šeimininkais nuosavuose namuose arba butuose. Kai kurie dalyvauja šunų vikrumo, kinkinių, lėkščiasvydžio ar paklusnumo varžybose. Visi šunys yra išlaikę „CRAZYfoxes“ šunų dresūros mokyklos pradedančiųjų egzaminą. Pasirinkti šunys yra supažindinti su klikeriu, mokantys letena liesti taikinį (kilimėlį). Buvo pasirinkti grynaveisliai, savo veislės standartą atitinkantys šunys bei mišrūnai, fenotipiškai nepanašūs į jokius kitų veislių atstovus.

Tyrimo imtis: sudarytos trys tiriamųjų grupės po 12 šunų (1, 2, 3 lentelės). 1 lentelė. I-oji tiriamųjų šunų grupė

I – oji tiriamųjų šunų grupė

Veislė Vardas Amžius Lytis

Borderkolis Hulu 1 metai ♀

Borderkolis Lucky 2 metai ♂

Mišrūnas Kopa 2 metai ♀

Australų aviganis Baylie 10 mėn. ♀

Australų aviganis Bagira 11 mėn. ♀

Belgų aviganis malinua Ara 2 metai ♀

Belgų aviganis griunendalis Hit 6 metai ♂

Belgų aviganis terviurenas Meška 9 mėn. ♀

Kurtsharas Alisa 1 metai ♀

Labradoro retriveris Cava 1 metai ♀

Toipudelis Boltas 9 mėn. ♂

Špicas Lumi 2 metai ♀

2 lentelė. II-oji tiriamųjų šunų grupė

II -oji tiriamųjų šunų grupė

Veislė Vardas Amžius Lytis

Borderkolis Hiro 1 metai ♂

Borderkolis Elsie 3 metai ♀

Mišrūnas Rokis 5 metai ♂

Australų aviganis Steve 1 metai ♂

Australų aviganis Zika 2 metai ♀

Belgų aviganis malinua Ūla 1 metai ♀

Belgų aviganis griunendalis Arija 1 metai ♀

21

Veislė Vardas Amžius Lytis

Kurtsharas Nala 1 metai ♀

Labradoro retriveris Ūla 9 metai ♀

Toipudelis Šelbis 9 mėn. ♂

Špicas Sofi 11 mėn. ♀

3 lentelė. III-ioji tiriamųjų šunų grupė

III – ioji tiriamųjų šunų grupė

Veislė Vardas Amžius Lytis

Borderkolis Perko 2 metai ♂

Borderkolis Leila 5 metai ♀

Mišrūnas Nova 8 metai ♀

Australų aviganis Dali 1 metai ♂

Australų aviganis Baloo 8 mėn. ♂

Belgų aviganis malinua Taila 1 metai ♀

Belgų aviganis griunendalis Wolf 2 metai ♂

Belgų aviganis terviurenas Atlantė 1 metai ♀

Kurtsharas Chloja 2 metai ♀

Labradoro retriveris Horas 1 metai ♂

Toipudelis Lilė 1 metai ♀

Špicas Preila 1 metai ♀

Visų šunų amžius skirtingas. Iš viso tyrime dalyvavo 36 šunys: 12 patinų ir 24 patelės. I grupę sudarė 3 patinai ir 9 kalės; II grupę sudarė 4 patinai ir 8 kalės; III grupę sudarė 5 patinai ir 7 kalės.

22 Grupes sudarė mišraus amžiaus šunys, o amžiaus grupių pasiskirstymas pateiktas pav. Nr.4. Vyravo 1-2 metų tiriamieji. Kalių amžiaus vidurkis – 28,6 mėn. (standartinis nuokrypis - 27,5); patinų amžiaus vidurkis – 26,8 mėn. (standartinis nuokrypis – 24,09). Vyriausias amžius buvo 9 m. - dvi patelės – labradoro retriverė Ūla ir mišrūnė Nova. Jauniausias šuo – 8-erių mėn. australų aviganis Baloo. Daugiausia vienos veislės tiriamųjų buvo borderkolių (6 šunys) ir australų aviganių (6 šunys) veislių atstovai.

6.1 Tyrimo aplinka ir organizavimas

Tyrimas vyko Všį „CRAZYfoxes“ šunų dresūros salėje su neslidžia, šunims pritaikyta danga. Tyrime dalyvavo šuo, jo šeimininkas, trenerė ir asistentas. Tyrimo metu patalpoje buvo tylu, nebuvo jokių pašalinių dirgiklių. Tyrime naudotos medžiagos:

 Transportavimo narvas, atitinkantis ES gyvūnų transportavimo reikalavimus (5 pav.);

5 pav. Transportavimo narvas

23 6 pav. „Trixie memory trainer“ [45]

 Du kūgiai ir kartelė (7 pav.);

7 pav. Du kūgiai ir kartelė  Kilimėlis (8 pav.);

24  Maistas šuns paskatinimui („Alpha Spirit seven days“ pašaras)

 Klikeris;

 Vaizdo kamera;  Laikmatis;

6.2 Treniravimo metodai

Tyrimo metu buvo lyginami trys šunų treniravimo metodai – taikinio, formavimo bei viliojimo atliekant tris skirtingus pratimus:

I – oji grupė pratimus mokėsi formavimo metodu; II – ioji grupė pratimus mokėsi viliojimo metodu; III -ioji grupė pratimus mokėsi taikinio metodu.

Buvo matuojamas užduoties įsisavinimo laikas. Pasirinkti metodai yra populiarūs šiuolaikinėse dresūros mokyklose.

Taikinio metodas (angl. targeting) yra paremtas pasirinkto taikinio palietimu. [46] Dažniausiai gyvūnai yra mokomi taikinį liesti snukiu arba letena – jei pasirinktas taikinys yra delnas arba speciali lazda – gyvūnas mokomas ją liesti sunkiu. Jei taikinys yra kilimėlis – gyvūnas mokomas jį liesti letena. Dažniausiai gyvūnai liesti yra mokomi fiksavimo (angl. capturing) metodu – paliečia taikinį atsitiktinai, ši elgsena fiksuojama ir apdovanojama. Kai išmokstama liesti, įvedama komanda, pvz. „mark“. [38, 39]

Formavimo metodas (angl. shaping) – paremtas gyvūno mąstymu ir įvairių užduočių siūlymu. Mokant šiuo metodu, treneris turi sugalvoti labai aiškią užduotį ir laukti, kol gyvūnas rodys bent kokią elgseną tos užduoties link. Kiekvienas gyvūno pasiūlytas veiksmas yra fiksuojamas klikeriu ir apdovanojamas. Jei gyvūnas kartoja tą pačią elgseną, ji daugiau nebėra skatinama, laukiama naujos. Galiausiai gyvūnas atlieka trenerio sugalvotą užduotį. Tada yra įvedama komanda, skirta konkrečiai užduočiai atlikti. [25, 35]

Viliojimo metodas (angl. luring) – yra paremtas gyvūno viliojimu į norimą vietą ar poziciją. Mokant šiuo metodu, reikia maisto ar kitos motyvacijos, kurią gyvūnas noriai seka. Viliojimo pagalba gyvūnas nuvedamas į norimą vietą ar poziciją, tokia elgsena yra fiksuojama klikeriu ir apdovanojama. Kai pavyksta atlikti norimą užduotį, įvedama tos užduoties komanda. [32, 33]

I. Pirmas pratimas – šuo yra mokomas įeiti į transportavimo narvą.

25 Mokymas taikinio metodu – patalpoje ant žemės pastatomas ir atidaromas transportavimo narvas. Šalia narvo padedamas kilimėlis, kurį šuo turi paliesti su duodama lietimo komanda (mark). Kai paliečia – fiksuojama klikeriu ir šuo apdovanojamas maistu. Vėliau kilimėlis dedamas į narvo vidų. Fiksuojama, kai šuo bent viena koja paliečia taikinį, apdovanojimas duodamas narve. Vėliau duodama komanda „narvas“, laukiama, kol šuo nueis į jį, fiksuojama ir šuo apdovanojamas. Vėliau kilimėlis išimamas ir duodama komanda „narvas“. Pratimas baigtas tuomet, kai šuo iš karto po komandos „narvas“, be jokios papildomos pagalbos nueina į transportavimo narvą.

Mokymas formavimo metodu - patalpoje ant žemės pastatomas ir atidaromas transportavimo narvas. Treneris žiūri į jį, tačiau nieko nesako ir nerodo šuniui. Fiksuojamas bent menkiausias šuns susidomėjimas narvu - galvos pasukimas link jo, pauostymas, ėjimas jo link ir kiti veiksmai, vedantys iki tikslo – įlipimo į narvą. Neskatinama pasikartojanti elgsena. Kai šuo pasieka tikslą – nueina į jį, įvedama komanda. Pratimas baigtas, kai po komandos „narvas“ šuo savarankiškai, be papildomos pagalbos nueina į transportavimo narvą.

Mokymas viliojimo metodu - patalpoje ant žemės pastatomas ir atidaromas transportavimo narvas. Treneris rankoje laiko maistą, juo sudominamas šuo ir yra viliojamas į narvą. Kai šuo įlipa į jį, fiksuojama klikeriu ir šuo gauna paskatinimą. Kai pavyksta šunį įvilioti į narvą, įvedama komanda. Pratimas baigtas, kai po komandos „narvas“ šuo savarankiškai, be papildomos pagalbos nueina į transportavimo boksą.

II. Antras pratimas – šuo yra mokomas peršokti per kliūtį.

Laikas pradedamas skaičiuoti, kai patalpoje pastatoma kliūtis, baigiamas skaičiuoti, kai šuo pilnai atlieka užduotį.

Mokymas taikinio metodu – patalpoje pastatoma du kūgiai, tarp jų pritvirtinama kartelė (aukštis parenkamas pagal šuns dydį). Šuo su treneriu stovi vienoje kliūties pusėje, kitoje – padedamas kilimėlis. Šuo, gavęs lietimo komandą turi peršokti kliūtį ir paliesti kilimėlį. Lietimo akimirka yra fiksuojama klikeriu ir šuo yra apdovanojamas maistu. Vėliau įvedama „op“ komanda. Po jos šuo peršoka kliūtį, paliečia kilimėlį, fiksuojama klikeriu, šuo apdovanojamas. Kilimėlis patraukiamas. Pratimas baigtas, kai šuo po komandos „op“ peršoka per kliūtį be jokios papildomos pagalbos.

26 Mokymas viliojimo metodu - patalpoje pastatoma du kūgiai, tarp jų pritvirtinama kartelė (aukštis parenkamas pagal šuns dydį). Treneris rankoje laiko maistą, juo sudominamas šuo ir yra viliojamas peršokti per kartelę. Kai šuo peršoka, fiksuojama klikeriu ir šuo gauna paskatinimą. Įvedama komanda. Pratimas baigtas, kai šuo po komandos „op“ peršoka per kliūtį be jokios papildomos pagalbos.

III. Trečias pratimas – šuo mokinamas paspausti pedalą ir taip gauti maisto, kurį išridena maisto dozatorius.

Laikas pradedamas skaičiuoti, kai patalpoje pastatomas maisto dozatorius ir pedalas, baigiamas skaičiuoti, kai šuo pilnai atlieka užduotį.

Mokymas taikinio metodu - patalpoje pastatomas „Trixie memory trainer“ – maisto dozatorius ir pedalas, kurį paspaudus, maistas iškrenta. Ant pedalo yra padedamas kilimėlis, šuniui duodama lietimo komanda „mark“. Kai šuo paliečia kilimėlį, treneris fiksuoja klikeriu ir spaudžia nuotolinio valdymo pultelį, kad dozatorius išridentų maisto, jei šuo nepaspaudė pakankamai stipriai ar tiksliai. Kilimėlis patraukiamas. Pratimas baigtas, kai šuo savarankiškai pradeda spausti pedalą tam, kad gautų maistą iš dozatoriaus.

Mokymas formavimo metodu - patalpoje pastatomas „Trixie memory trainer“. Treneris žiūri į pedalą ir nieko nesako, nerodo ar kitaip nepadeda šuniui. Fiksuojama ir apdovanojama maistu iš dozatoriaus bet kuri elgsena, kuri veda tikslo link – kai šuo pasižiūri į pedalą, kai jį pauosto, kai pauosto dozatorių ir pan. Neapdovanojama pasikartojanti elgsena. Kai šuo letena paliečia pedalą, elgsena fiksuojama ir šuo gauna apdovanojimą iš maisto dozatoriaus. Pratimas baigtas, kai šuo savarankiškai pradeda spausti pedalą tam, kad gautų maistą iš dozatoriaus.

Mokymas viliojimo metodu - patalpoje pastatomas „Trixie memory trainer“. Treneris rankoje laiko maistą, juo sudominamas šuo ir yra viliojamas link pedalo, ant jo užvedamas. Kai šuo paspaudžia pedalą, treneris šią elgseną fiksuoja ir apdovanoja maistu iš dozatoriaus. Pratimas baigtas, kai šuo savarankiškai pradeda spausti pedalą tam, kad gautų maistą iš dozatoriaus.

Tam, kad įsitikinti, ar šunys įsisavino įgūdžius, po paros laiko visi pratimai buvo kartojami. Šunims buvo duodama įsisavinta komanda ir jie be jokios papildomos pagalbos turėjo atlikti jau žinomas tris užduotis.

27 7. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

7.1 Skirtingais mokymo būdais atliktų pratimų laiko trukmė Lentelėje Nr.4. pateikti šunų mokymosi trukmės skirtingais metodais rezultatai. Formavimo metodu mokinami šunys I-ąjį pratimą atliko vidutiniškai per 4 min. 6 s.

Atlikus tyrimą, buvo išsiaiškinta, jog pasirinktas šuns treniravimo metodas turi įtakos naujų įgūdžių mokinimosi proceso greičiui bei įsisavinimui. Patys aiškiausi metodai šunims yra taikinio metodas ir formavimas, prasčiausius rezultatus rodė šunys, mokinti viliojimo metodu.

4 lentelė. Pratimai ir jų atlikimo laikas skirtingų šunų mokymo būdų metu.

L aik as, min I pratimas (Transportavimo narvas) II pratimas

(Kliūties įveikimas) (Pedalo paspaudimas) III pratimas

F* V** T*** F V T F V T 00:54 05:26 01:54 00:54 00:15 00:32 00:13 02:22 01:22 00:51 06:21 00:35 03:27 00:16 00:23 00:40 04:24 01:59 11:05 04:53 00:41 00:32 04:15 01:13 03:53 12:37 00:21 05:46 01:01 05:57 01:30 00:38 01:01 01:17 02:25 00:46 00:52 01:01 01:24 02:08 00:28 02:05 01:04 03:56 00:53 00:18 N 00:52 00:33 00:46 01:25 00:38 09:32 00:49 04:43 N N 01:39 01:42 00:31 00:43 06:33 00:55 N**** N 01:52 00:25 02:35 00:57 01:51 10:18 01:03 03:25 06:01 04:53 10:10 07:49 01:05 01:20 04:53 01:16 07:46 01:18 06:36 04:05 01:08 01:59 01:20 02:02 05:57 09:25 N 02:18 04:01 02:52 00:53 01:24 N 07:18 02:02 01:10 01:22 02:15 00:30 00:35 01:15 01:37 00:40 Vidurkis 04:06 03:24 02:35 02:38 02:04 01:03 01:23 05:31 01:57 *- F – formavimo metodas ** - V – viliojimo metodas *** - T – taikinio metodas **** - N – užduoties neatliko

28 Formavimo metodu mokinami šunys II-ąjį pratimą atliko per vidutiniškai 2 min. 38 s., viliojimo metodu – per 2 min. 4 s., taikinio metodu mokomi šunys šį pratimą atliko greičiausiai – per 1 min 3 s. Šį pratimą atlikti pavyko visiems šunims.

III pratimą atlikti greičiausiai pavyko šunims, kurie buvo mokomi formavimo metodu – vidutiniškai per 1 min. 23 s. Formavimo metodu mokyti šunys šio tyrimo metu rodė geriausius rezultatus. Vieno pratimo – įlindimo į transportavimo narvą, nepavyko atlikti 9-erių mėnesių Belgų aviganiui terviurenui Meškai. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, šis šuo anksčiau yra turėjęs neigiamą patirtį su transportavimo narvu. Meška noriai į narvą kėlė priekines letenas, tačiau vengė perkelti galines. Pratimas buvo nutrauktas, kai šuo pradėjo rodyti streso signalus (uostyti grindis).

Lėčiausiai sekėsi tiems, kurie mokėsi viliojimo metodu – 5 min. 31 s. Taikinio metodu mokinami šunys pratimą taip pat atliko gana greitai – vidutiniškai per 1 min. 57 s. Statistiškai reikšmingai skyrėsi tik III-iojo pratimo atlikimo laikas tarp taikinio metodo ir viliojimo grupės (p=0,002) ir formavimo ir viliojimo grupės (p=0,002). Net 4 šios grupės šunys neatliko transportavimo narvo užduoties, vienas – nepaspaudė pedalo maistui gauti. Visų pratimų mokymosi laikas tai pat buvo ilgiausias. Visi tiriamieji buvo sutrikę, kai iš mokymosi proceso (viliojimo maistu į tam tikrą poziciją) buvo panaikinta pagalba – viliojimas maistu rankoje. Daugeliui šunų teko vėl grąžinti pagalbą, kad užduotis būtų įveikta ir įsisavinta.

Šioje grupėje buvo 2 sesės – belgų aviganė griunendalė Arija bei belgų aviganė terviurenė Auksė. Abi sesės neįveikė transportavimo narvo užduoties. Tuo tarpu jų sesė belgų aviganė terviurenė Atlantė, kuri buvo mokinta taikinio metodu, šią užduotį įveikė gana greitai - per 1 min 52 s. Kliūties įveikimo užduotį Arija ir Auksė atliko per 1 min 42 s ir 2 min 35 s, Atlantė - per 57 s. Pedalo paspaudimo užduotį Arija ir Auksė atliko per 6 min 33 s ir 10 min 18 s, Atlantė – per 1 min 3 s.

Taikinio metodas leidžia šuniui jau žinomą pratimą pritaikyti naujoje užduotyje ir tai šuniui kelia mažiau streso – pvz., jei šuo moka liesti letena taikinį, padėjus taikinį į norimą vietą, šuo jau žinos, ko tiksliai iš jo nori vedlys ir taip mokymosi procesas taps itin greitas. Taikinio metodu mokinami šunys du iš trijų pratimų (transportavimo narvas ir kliūties įveikimas) atliko greičiausiai. Šiuo metodu nepavyko išmokyti Belgų aviganio griunendalio Wolf įeiti į transportavimo narvą. Kadangi šis šuo yra didelis, jis noriai lietė taikinį (kilimėlį), kuris buvo narve, tik priekinėmis letenomis, tačiau neperkėlė į narvą galinių kojų ir pratimas buvo neužskaitytas. Visi kiti šunys gana greitai suprato pratimo esmę ir vos tik įlindo į narvą, kilimėlis buvo išimtas, bet tai nei vienam šuniui nesudarė problemos įlįsti į narvą jau be pagalbos.

29 pedalą paspausti nebuvo paprasta. Greičiausias šioje grupėje šuo buvo 9-erių metų mišrūnė Nova, kuri visas užduotis atliko per vidutiniškai 45 s.

7.3 Individualūs šunų rezultatai/šunų individualus mokymosi greitis

Kiekvieno šuns visų trijų pratimų mokymosi laiko vidurkiai pateikti pav. Nr. 9

9 pav. Trijų pratimų atlikimo laiko vidurkiai

Greičiausias šuo buvo belgų aviganis malinua Ara (vieno pratimo vidutinis atlikimo greitis – 30 s), lėčiausias šuo – mišrūnas Rokis (vieno pratimo vidutinis atlikimo greitis – 7 min. 25 s). Vienas pratimas vidutiniškai buvo atliekamas per 2, 7 min. (standartinis nuokrypys – 1, 8 min.)

6

12

6

2

10

<1MIN 1-2MIN 2-3MIN 3-4MIN >4MIN

30 7.4 Gebėjimas atsiminti pratimus po skirtingų mokymosi būdų

Pakartojus pratimus kitą dieną po pirminio mokymo, buvo išsiaiškinta, kad geriausiai šunys įsisavina įgūdžius, kai yra mokomi formavimo metodo pagalba – visi gebėjo pakartoti užduotį be papildomos pagalbos iš karto po to, kai gavo komandą. Šiuo metodu šunys pratimus mokėsi gana ilgai (išskyrus Belgų aviganę malinua Arą bei borderkolį Hulu – jos buvo greičiausios iš visų tirtų šunų), tačiau kitą dieną visi šunys atsiminė išmoktą pratimą ir iš karto jį pakartojo. Toks rezultatas yra pasiektas dėl to, jog formavimo metodu mokinami šunys patys sugalvoja ir pasiūlo veiksmą po veiksmo be jokio sufleravimo ar papildomos pagalbos.

Taikinio metodu mokinti šunys taip pat pratimus atliko iš karto po komandos, atsimindami, ką reikia daryti. Tik 2 šunys nepakartojo jau išmoktų pratimų – labradoro retriveris neįlindo į narvą po komandos be pagalbos, o toipudelis Lilė nepaspaudė pedalo.

Viliojimo metodu mokyti šunys parodė prasčiausius rezultatus. Iš šunų, kurie prieš tai buvo išmokę pratimus, 3 neįlindo į transportavimo narvą po komandos „narvas“, 6 šunys neperšoko per kliūtį po komandos „op“, 6 šunys nepaspaudė pedalo be jokios papildomos pagalbos. Taigi, antrą dieną net 15 pratimų nebuvo pakartoti. Toks rezultatas galimai yra pasiektas dėl to, nes šunys, mokinami šiuo metodu, negalvoja apie pačią užduotį, tik apie maistą, kurį turi sekti. Kai maistas pašalinamas, užduotis nebūna suprasta.

31 10 pav. Atliktų pratimų skaičius pirmą ir antrą dieną tarp skirtingų mokymosi grupių

2012 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu 14 laboratorinių beždžionių Juodaviršiai saimiriai (Saimiri boliviensis) taikinio metodu buvo mokomi įvairių elgsenų, reikalingų laboratorijoje, tokių kaip: nujautrinimas prisilietimams, taikinio lietimas ir laikymas prilietus, kad vėliau juo būtų galima vilioti pvz., ant svarstyklių, nujautrinimas injekcijoms, galimybė be streso paimti už antkaklio, galimybė prisegti pavadėlį. 10 iš 14 beždžionių pavyko įvykdyti visas užduotis. [38]

Jau anksčiau minėtame tyrime, kuris buvo atliktas Berlyne, Vokietijoje, buvo nustatyta, kad formavimo metodu mokintos pelės tapo mažiau nervingos, rodė kur kas mažiau streso ženklų, tokių kaip vokalizacija ar šlapinimasis. Po šio tyrimo buvo padaryta išvada, jog treniruojant gyvūnus formavimo metodu, galima sumažinti jų stresą bei prailginti gyvenimo trukmę. [6] Šiame su šunimis atliktame tyrime formavimo grupės šunys taip pat nebuvo nervingi, noriai atliko visas užduotis.

Claudia Fugazza ir Adam Miklosi Vengrijoje atliko tyrimą, kurio metu lygino itin nepopuliarų šunų treniravimo metodą, vadinamą „Do as I do“ (daryk taip, kaip darau aš) su formavimo metodu. Tyrime dalyvavo 38 šunys, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal treniravimo metodiką. Šunys buvo nuo 1 iki 11 metų amžiaus, skirtingų veislių. „Do as I do“ metodo grupė buvo sudaryta iš šunų, kurie yra išlaikę šio metodo egzaminą. Kita grupė buvo sudaryta iš profesionalių trenerių, kurie dirba su šunimis formavimo metodais. Viena iš užduočių buvo atidaryti slankiojančias duris, kita – pašokti į orą. Šunys, kurie buvo mokinami „Do as I do“ metodu parodė geresnius rezultatus nei formavimo grupė. [27]

35 31 35 35 15 33 0 5 10 15 20 25 30 35 40 FORMAVIMAS VILIOJIMAS TAIKINIO METODAS Šunys (vnt) M etodai

33 8. IŠVADOS

1. Treniruojant šunis taikinio metodu, nauji įgūdžiai įgyjami per trumpiausią laiko tarpą, nes šiuo metodu mokinami šunys turi mokėti liesti taikinį nosimi arba letena, o tai yra jiems jau žinoma užduotis, kuri yra sujungiama su nauju pratimu.

2. Nauji įgūdžiai įsisavinami geriausiai, kai šuo yra treniruojamas formavimo metodu, nes šiuo metodu mokinami šunys patys turi sugalvoti ir pasiūlyti veiksmą, už kurį gaus paskatinimą.

34 9. REKOMENDACIJOS

1. Treniruoti šunis viliojimo metodu rekomenduojama ir nepatyrusiems treneriams.

35 10. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. E. Hiby, N. Rooney, J. Bradshaw .Dog training methods: their use, effectiveness and interaction with behaviour and welfare. 2004 m.

2. Pauleen Charmayne, Bennett Vanessa, Ilse Rohlf. Owner-companion dog interactions: Relationships between demographic variables, potentially problematic behaviours, training engagement and shared activities. 2007 m.

3. Nicola Jane Rooney, Sarah Cowan. Training methods and owner–dog interactions: Links with dog behaviour and learning ability. 2011 m.

4. Emily J. Blackwell, Caroline Twells, Anne Seawright, Rachel A. Casey. The relationship between training methods and the occurrence of behavior problems, as reported by owners, in a population of domestic dogs. 2008 m.

5. Lindsay R. Mehrkama,∗, Clive D.L. Wynne Behavioral differences among breeds of domestic dogs (Canis lupus familiaris): Current status of the science. 2014 m.

6. Charlotte Leidinger, Felix Herrmann, Christa Thöne-Reineke, Nadine Baumgart, Jan Baumgart , Introducing Clicker Training as a Cognitive Enrichment for Laboratory Mice. 2017 m.

7. Nicola Jane Rooney, Sarah Cowan. Training methods and owner–dog interactions: Links with dog behaviour and learning ability. 2011 m.

8. Jodie D’Onofrio, Measuring the efficiency of clicker training for service dogs. 2015 m. 9. Fabrizio Coppola , Beyong the training and comunication. 2011 m.

10. Robert E.Clark, The Classical Origins of Pavlov’s Conditioning. 2004 m.

11. Marco Cambiaghi, Benedetto Sacchetti, Ivan Petrovich Pavlov (1849-1936). 2015 m. 12. Saul McLeod, Skinner – Operant Conditioning. 2018 m.

13. A. Haverbeke, B. Laporte, E. Depiereux, J. M. Giffroy, C. Diederich, Training methods of military dog handlers and their effects on the team’s performances. 2007 m.

14. Monique A.R. Udell, Robson F. Giglio, Clive D. L. Wynne, Domestic Dogs (Canis familiaris) Use Human Gestures But Not Nonhuman Tokens to Find Hidden Food. 2008 m.

36 17. Friederike Range, Karin Leitner, Zsofia Viranyi, The Influence of the Relationship and Motivation

on Inequity Aversion in Dogs. 2012 m.

18. Killeen, Peter R., Pavlov + Skinner = Premack. 2013 m.

19. Peter Pongracz, Dorottya Hegedus, Beatriz Sanjurjo, Adrienn Kovari, Adam Miklosi, “We will work for you” – Social influence may suppress individual food preferences in a communicative situation in dogs. 2013 m.

20. Gregory S. Bernsa, Andrew M. Brooks, Mark Spivak , Scent of the familiar: An fMRI study of canine brain responses to familiar and unfamiliar human and dog odors. 2015 m.

21. Holly C. Millera, Charlote Bender, The breakfast effect: Dogs (Canis familiaris) search more accurately when they are less hungry. 2012 m.

22. Ragen T. S. McGowan, Therese Rehn, Yezica Norling, Linda J. Keeling, Positive affect and learning: exploring the “Eureka Effect” in dogs. 2014 m.

23. Stephanie Deldalle, Florence Gaunet, Effects of 2 training methods on stress related behaviours of the dog (Canis familiaris) and on the dog owner relationship. 2014

24. Jozsef Topal, Gyorgy Gergely, Agnes Erdohegyi, Gergely Csibra, Adam Miklosi, Differential Sensitivity to Human Communication in Dogs, Wolves, and Human Infants. 2009 m.

25. Jodie D’Onofrio, Measuring the efficiency of clicker training for service dogs. 2015 m.

26. Alexander G. Blandina, To click or not to click: Positive Reinforcement Methods on the Acquisition of Behaviour. 2010 m.

27. Claudia Fugazza, Adam Miklosi, Social learning in dog training: The effectiveness of the Do as I do method compared to shaping/clicker training. 2015 m.

28. Prieiga per internetą: www.trainerstuff.com

29. Shawn M. Smith, Ellen S.Davis, Clicker increases resistance to extinction but does not decrease training time of a simple operant task in domestic dogs (Canis familiaris). 2008 m.

30. McEwan, James S.A. ,Foster, T. Mary, Dog Behaviour - Effect of Delay To Reinforcement. 2012 m.

31. Alexander G. Blandina, To click or not to click: Positive Reinforcement Methods on the Acquisition of Behaviour. 2010 m.

37 33. Giancarlo Valentin Joelle Alcaidinho, Ayanna Howardm Melody M. Jackson, Thad Starner, Creating Collar sensed Motion Gestures for Dog Human Communication in Service Applications. 2016 m.

34. Lisa J. Wallis, Friederike Range, Eniko Kubinyi, Durga Chapagain, Jessica Serra, Ludwig Huber, Utilising dog computer interactions to provide mental stimulation in dogs especially during ageing, 2017 m.

35. Cinzia Chiandettia, Silvia Avellaa, Erica Fongaraoa, Francesco Cerri, Can clicker training fascilitate conditioning in dogs? 2016 m.

36. Karen Pryor, Don’t shoot the dog. 1984 m.

37. Prieiga per internetą: https://theoutdoortoycentre.co.uk/product/toy-road-cone

38. Timothy E.Gillis, Amy C.janes, Marc J. Kaufman, Positive Reinforcement Training in Squirrel Monkeys Using Clicker Training. 2012 m.

39. Nick C. Visscher, Richard Snider, Gail Vander Stoep, Comparative Analysis of Knowledge Gain Between Interpretive and Fact Only Presentations at an Animal Training Session: An Exploratory Study. 2009 m.

40. Prieiga per internetą: https://maryray.co.uk/product/target-stick

41. Lenka Hradecka, Ludek Barto, Heritability of behavioural traits in domestic dogs: A meta analysis. 2015 m.

42. Nathaniel J.Hall, Kelsey Glenn, David W. Smith, Clive D.L.Wynne, Performance of Pugs, German Shepherds and Greyhounds (Canis lupus familiaris) on an Odor Discrimination Task. 2015 m. 43. Janusz Strychalski, Andrzej Gugolek, Malgorzata Konstantynowicz, Clicker training efficiency in

shaping the desired behavior in the following dog breeds: Boxer, Chow chow, Yorkshire terrier. 2015 m.

44. Fernanda Ruiz Fadel, Patricia Driscoll, Malgorzata Pilot, Hannah Wright, Helen Zulch, Daniel Mills, Differences in Trait Impulsivity Indicate Diversification of Dog Breeds into Working and Show Lines. 2016 m.

45. Prieiga per internetą: https://www.hooked4pets.dk/shop/trixie-activity-memory-19079p.html 46. Gail E. Laule , Mollie A. Bloomsmith & Steven J. Schapiro, The Use of Positive Reinforcement