LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS

APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

BAIGIAMASIS MAGISTRINIS DARBAS

Karolina Slapšytė

METEOROLOGINIŲ VEIKSNIŲ, LEMIANČIŲ SERGAMUMO IR MIRTINGUMO NUO MI POKYČIUS 2015-2019 METAIS KAUNO MIESTE, VERTINIMAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Ričardas Radišauskas

2

2. TURINYS

7. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 6

8. SANTRUMPOS ... 7

9. SĄVOKOS ... 8

10. ĮVADAS ... 9

11. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

12. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

12.1 Sezoniškumo ypatumai ir jų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms ... 11

12.2 Karščio bangos Lietuvoje ir Europoje bei jų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms ... 12

12.3 Atmosferos slėgio svyravimai ir jų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms14 12.4 Atmosferos oro temperatūra bei jos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms15 12.5 Atmosferos kritulių kiekis ir jo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms .... 16

12.6 Santykinė oro drėgmė ir jos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms ... 16

12.7 Žema temperatūra ir šalčio bangos ... 17

13. TYRIMO METODIKA ... 19

14. REZULTATAI ... 21

14.1 Kauno miesto 25 metų ir vyresnių gyventojų, susirgusių ūminiu miokardo infarktu, pasiskirstymas priklausomai nuo lyties 2015-2019 metais ... 21

3 14.2 Sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos

pokyčiai Kauno mieste priklausomai nuo metų sezono ... 24

14.3 Sezoniškumas ... 25

14.4 Meteorologinių veiksnių ir jų pokyčių įvertinimas ir palyginimas Kauno mieste 2015-2019 metais. ... 28

14.4.1 Meteorologinių veiksnių vidurkiai ... 28

14.4.2 Meteorologinių veiksnių sezoniniai vidurkiai ... 28

14.5 Sąsajų tarp sergamumo ŪMI ir mirštamumo nuo IŠL ir meteorologinių veiksnių vertinimas ... 31

14.5.1 Puasono regresijos modelis, p<0.05 ... 31

14.5.2 Pirsono regresijos modeliai, p<0.05 ... 38

15. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41

16. IŠVADOS ... 45

17. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46

4

3. SANTRAUKA

Autorius: Karolina Slapšytė

Darbo pavadinimas: ,,Meteorologinių veiksnių, lemiančių sergamumo ir mirtingumo nuo MI pokyčius 2015-2019 metais Kauno mieste, vertinimas“

Tyrimo tikslas: įvertinti sergamumo ir mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto ryšį su meteorologiniais veiksniais Kauno mieste 2015-2019 metais.

Uždaviniai: 1. Įvertinti sergamumo ir mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto pokyčius Kauno mieste 2015-2019 metais. 2. Įvertinti ir palyginti meteorologinius veiksnius bei jų pokyčius Kauno mieste 2015-2019 metais. 3. Įvertinti bei išanalizuoti sergamumo ir mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto ir meteorologinių veiksnių sąsajas Kauno mieste 2015-2019 metais.

Metodai: tyrimas bus atliekamas naudojant LSMU KK Medicininės statistikos tarnybos (LSMUL KK Kardiologijos klinikos duomenis), pacientų, sirgusių ūminiu miokardo infarktu (I21 su pokodžiais) ir pakartotiniu miokardo infarktu (I22 su pokodžiais) bei mirusių nuo ūminio miokardo infarkto (I21 su pokodžiais) ir pakartotinio miokardo infarkto (I22 su pokodžiais), ir Lietuvos Hidrometeorologinės tarnybos 2015-2019 metų meteorologinių veiksnių (vidutinė paros temperatūra, atmosferos slėgis jūros lygyje, minimali santykinė oro drėgmė) duomenis. Statistinė duomenų analizė bus atlikta naudojant SPSS 26, tyrimo rezultatai bus pateikiami MS Office Excel programoje.

Tyrimo dalyviai: Kauno miesto 25 m. ir vyresni gyventojai, susirgę ŪMI, mirę nuo ŪMI.

Tyrimo rezultatai: per tiriamuosius 2015-2019 metus didžiausias procentas sirgusių ŪMI buvo pavasario sezoną – 27 proc.. Antras sezonas pagal sirgusių ŪMI skaičių buvo ruduo (26,1 proc.), po to sekė žiema (25,5 proc.) ir vasara (21,2 proc.). Per tiriamuosius 2015-2019 metus didžiausias procentas mirusių nuo ŠKL buvo žiemos sezoną – 29,3 proc. Bendra vidutinės oro temperatūros kaitos tendencija per tiriamąjį laikotarpį yra didėjanti, vidutiniškai po 0,09°C kasmet. Kiekvieno atmosferos slėgio padidėjimas vienu vienetu didino riziką susirgti MI pagyvenusio amžiaus asmenims pavasario sezonu. Kiekvieno atmosferos slėgio padidėjimas vienu vienetu didino riziką susirgti MI pagyvenusio amžiaus asmenims pavasario sezonu.

Išvados: vyrų ir moterų sergamumas ŪMI per tiriamąjį laikotarpį statistiškai reikšmingai sumažėjo, taip pat kaip ir mirtingumas nuo ŪMI pagal amžių 25-44 metų, 45-64 metų, >= 65 metų grupėse. Bendra vidutinės oro temperatūros ir minimalios vidutinės oro drėgmės kaitų tendencija buvo didėjanti, o vidutinio slėgio reikšmės kaitos tendencija - mažėjanti. Oro temperatūros laipsnio padidėjimas mažino riziką susirgti MI pagyvenusiems asmenims visais sezonais.

5

4. SUMMARY

Author: Karolina Slapšytė

Title: “Evaluation of meteorological factors determining changes in the incidence and mortality of MI in 2015-2019 in Kaunas”

The aim of this thesis: to evaluate the relationship between morbidity and mortality from acute myocardial infarction and meteorological factors in Kaunas in 2015-2019.

Tasks: 1. To evaluate the changes in morbidity and mortality from acute myocardial infarction in Kaunas in 2015-2019. 2. To evaluate the relevant meteorological factors and their changes in Kaunas in 2015-2019. 3. To evaluate and analyze the links between morbidity and mortality from acute myocardial infarction and meteorological factors in Kaunas in 2015-2019.

Methods: the study will be performed using data from the LUHS Kaunas Clinics Medical Statistics Service (LSMUL Kaunas Clinics Clinic of Cardiology), patients with acute myocardial infarction and recurrent myocardial infarction (International Classification of Diseases code I22), and deaths from acute myocardial infarction (I21), myocardial infarction (I22), and meteorological factors of the Lithuanian Hydrometeorological Service in 2015-2019 (average daily temperature, atmospheric pressure at sea level, minimum relative humidity). Statistical analysis of data will be performed using SPSS 26, the results of the study will be presented in MS Office Excel.

Subjects: Kaunas city 25 years and older residents with AMI who died from AMI.

Results: during the 2015-2019 years, the highest percentage of AMI patients was in the spring season - 27%. The second season according to the number of AMI patients was autumn (26.1%), followed by winter (25,5%) and summer (21,2%). During the study years 2015-2019, the highest percentage of deaths from CVD was in the winter season - 29.3 percent. The general trend of average air temperature change during the study period is increasing, averaging 0,09°C annually. Each unit increases in atmospheric pressure increased the risk of developing MI in the elderly during the spring season.

Conclusions: the incidence of AMI in men and women decreased statistically significantly during the study period, as did the mortality from AMI by age in the groups 25-44 years, 45-64 years,> = 65 years. An increase in air temperature reduced the risk of MI in the elderly in all seasons, an increase in humidity increased the risk of MI in middle-aged people in all seasons.

6

5. PADĖKA

Reiškiu padėką mano baigiamojo mokslinio darbo vadovui prof. dr. Ričardui Radišauskui už nuoširdžią ir visokeriopą pagalbą ruošiant ir parengiant šį darbą.

6. INTERESŲ KONFLIKTAS

7. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos Centro leidimas tyrimui atlikti Nr. BEC-MF-352 (2021-04-16).

7

8. SANTRUMPOS

AKS – arterinis kraujo spaudimas; GMP – greitoji medicinos pagalba;

IŠL – išeminė širdies liga; MI – miokardo infarktas; STEMI – miokardo infarktas su ST segmento pakilimu; ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos;

8

9. SĄVOKOS

Humidex karščio indeksas – tai žmogaus jaučiama oro temperatūra, kuri priklauso nuo išmatuotos oro temperatūros bei drėgnumo.

9

10. ĮVADAS

Daugelyje pasaulio šalių atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog orai ne tik daro įtaką žmogaus savijautai, bet ir lemia įvairias ligas ar negalavimus. Kai kuriais atvejais šis poveikis nėra esminis, tačiau neretai tai nulemia įvairių ligų eigą – ypač širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKL). ŠKL Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis [1].

Organizmo atsparumas meteorologiniams veiksniams priklauso nuo jų poveikio dažnio bei intensyvumo. Tai svarbiausia būna pradinėje ligos stadijoje, o vėliau žmogaus organizmas gali prisitaikyti prie aplinkos poveikio.

Meteorologinių veiksnių įtaka žmonių sveikatai priklauso nuo lyties, amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Pacientai sergantys ŠKL yra labai jautrūs temperatūros, atmosferos slėgio, sezoniškumo, santykinės oro drėgmės, kritulių ir kt. meteorologinių veiksnių pokyčiams [1]. ŠKL sergančių ir nuo IŠL mirštančių pacientų skaičius ypač išauga esant aukštai temperatūrai. Padidėjęs susirgimų ūminiu miokardo infarktu (ŪMI) atvejų skaičius dažniausiai nustatomas karščio bangų metu ir esant dideliam atmosferos slėgio kritimui (> 10 hPa) per 48 valandas [1].

Ištyrus meteorologinių veiksnių pokyčių poveikį susirgimams ŪMI bei mirčių nuo IŠL skaičiui ir norint kokybiškiau kontroliuoti ŠKL paplitimą, tyrimo rezultatai gydymo įstaigoms leis tiksliau prognozuoti bei tinkamai pasirengti galimiems ŠKL atvejų šuoliams (pikams), planuoti sveikatos priežiūros resursus ir ruošti ŠKL pirminės profilaktikos programas, nes leis matyti ir įvertinti pastarųjų metų pokyčius bei tendencijas sergamumo (ŪMI) bei mirtingumuo (IŠL) srityse.

Šio darbo tikslas yra įvertinti sergamumo ir mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto ryšį su meteorologiniais veiksniais Kauno mieste 2015-2019 metais, naudojant Lietuvos Hidrometeorologinės Tarnybos prie Aplinkos Ministerijos, Kauno meteorologinės stoties meteorologinius duomenis ir į LSMUL KK Kardiologijos kliniką stacionarizuotų pacientų, sergančių MI ligos istorijas. Šiame darbe buvo tirta, kaip sergamumą ir mirtingumą nuo ŪMI veikia atmosferos slėgis, vidutinė paros temperatūra, minimali santykinė oro drėgmė, bei šių meteorologinių veiksnių pokyčiai.

10

11. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti sergamumo ir mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto ryšį su meteorologiniais veiksniais Kauno mieste 2015-2019 metais.

Uždaviniai:

1. Įvertinti sergamumo ir mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto pokyčius Kauno mieste 2015-2019 metais.

2. Įvertinti ir palyginti meteorologinius veiksnius bei jų pokyčius Kauno mieste 2015-2019 metais.

3. Įvertinti bei išanalizuoti sergamumo ir mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto ir meteorologinių veiksnių sąsajas Kauno mieste 2015-2019 metais.

11

12. LITERATŪROS APŽVALGA

12.1 Sezoniškumo ypatumai ir jų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms

Lietuvoje daugiausia mediciniškai palankių dienų yra vasarą (81,9 proc.), mažiausiai – žiemą (50,6 proc.). Mediciniškai nepalankių ir labai nepalankių dienų daugiausiai buvo pavasarį ir rudenį – atitinkamai 30 proc. ir 5 proc. Lyginant 1931–1960 m. ir 1961–1990 metus, nustatyta, kad Lietuvoje ypač atšilo žiema (oro temperatūra padidėjo sausio ir vasario mėnesiais, gruodį – sumažėjo). Pavasario mėnesiai tapo šiltesni, vasarą terminio režimo pakitimai buvo neryškūs (šiek tiek atvėso rugpjūtis). Rudenį vėsesnis tapo rugsėjis, o spalis ir lapkritis pašiltėjo. Terminio režimo nepastovumas labiausiai išryškėja vasarį. Gegužės mėnesiui būdingos šalčio ir šilumos bangos. Lietuvoje keičiantis metų laikams didelių kontrastų nebūna. Didžiojoje Lietuvos dalyje ilgiausias iš visų keturių metų laikų yra žiema (vidutinė trukmė 95–125 dienos). Vidutinė rudens trukmė yra 90–105 dienos. Trumpiausias metų laikas – vasara (75–85 dienos). Vidutinė pavasario trukmė 75–100 dienų [1].

Oro temperatūros vaidmuo šiltuoju metų laiku rodo, kad temperatūros pokyčiai, ypač lauko ir vidaus, yra svarbesni nei absoliuti oro temperatūra. Šį paaiškinimą patvirtina vienas tyrimas, atliktas šiaurės Švedijoje bei šiaurės Karelijoje, kuris parodė, kad populiacijų, gyvenančių šalčiausiuose regionuose, temperatūros sukeltas koronarinių įvykių pokytis buvo nedidelis greičiausiai todėl, kad šaltame klimate gyvenantys žmonės ėmėsi daugiau atsargumo priemonių, kad apsisaugotų nuo šalčio [6]. Net ir pietiniuose Europos regionuose, kur sezoniniai aplinkos meteorologinių rodiklių svyravimai nėra tokie ryškūs, yra fiksuojami statistiškai reikšmingi susirgimų ŠKL pokyčiai tarp šiltojo ir vėsiojo metų laikų.

Daugelyje šalių ŠKL turi aiškią sezoninę eigą, ligų pikas fiksuojamas šaltuoju metų laiku, sumažėjimas – šiltuoju. Kuo aukštesnė temperatūra (išskyrus ekstremaliai aukštą oro temperatūrą) ir ilgiau šviečia saulė, tuo mažiau pasitaiko greitosios medicinos pagalbos (GMP) iškvietimų, susijusių su padidėjusiu kraujo spaudimu. Daugiausia iškvietimų Vilniaus mieste fiksuojama sausio mėnesį – vidutiniškai 31 atvejis per parą, mažiausiai – birželio – rugpjūčio mėnesiais (21–22 iškvietimai). Daugiausia tyrimų yra atlikta siejant ŪMI atvejus su tuo metu vyravusiomis meteorologinėmis sąlygomis – nustatyta, kad Vilniuje liepos mėnesį GMP iškvietimų skaičius siekia apie 1,3 atvejus per dieną, o sausio–vasario mėnesiais šis skaičius beveik padvigubėja [1]. ŪMI sezoniškumas buvo nustatytas daugumoje amžiaus ir lyties grupių, vyrams jis buvo stipresnis, tačiau didėjant amžiui ŪMI sezoniškumo skirtumas mažėjo [1][9].

12 Pacientams, kurių koronarinių kraujagyslių cirkuliacija yra sutrikusi, padidėjusi deguonies apykaita gali išprovokuoti IŠL, krūtinės anginą, miokardo infarktą, taip pat kraujagyslės plyšimą ar trombo susidarymą. Esant šaltam orui kraujagyslės susitraukia ir priverčia širdį dirbti didesniu tempu, kas gali provokuoti miokardo metabolizmo sutrikimus. Taip pat šaltuoju metų laiku ŠKL atvejų padidėja dėl nepakankamos vitamino D apytakos žmogaus organizme, UV spinduliuotės ir saulės šviesos trūkumo. Natūraliai daugiausia vitamino D yra susintetinama per odą veikiant UV spinduliuotei, o asmenys, kuriems sutrikusi šio vitamino apytaka turi daugiau problemų dėl koronarinės širdies ligos. Tiriant saulės šviesos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai buvo pastebėta, kad AKS yra mažesnis vasarą nei žiemą. ŠKL paūmėjimą šaltuoju metų laiku lemia ir organizmo atsparumo sumažėjimas – padažnėja sezoninės infekcijos, gripo epidemijos, kitos kvėpavimo takų infekcijos [1].

Kauno miesto atliktame tyrime bendri MI sergamumo rodikliai padidėjo tarp 25–64 metų kauniečių vyrų ir turėjo tendenciją didėti tarp moterų, o tarp 65–84 metų vyrų MI sergamumo tendencijos statistiškai reikšmingų pokyčių nebuvo. 1995–2007 metais nustatytos silpnos atvirkštinės koreliacijos tarp atmosferos oro temperatūros, kritulių lygio ir tiesioginės koreliacijos tarp oro vėjo greičio [1][15] atmosferos slėgio ir MI sergamumo.[1][15][18] Buvo pastebėti mėnesiai arba sezoniniai pokyčiai analizuojamu laikotarpiu [1][15].

Kuboje, Havanos mieste atliktas tyrimas parodė, kad sezoninis ŪMI mirtingumo modelis lemia ūmių miokardo infarktų pasireiškimą. Didžiausias mirtingumas pasireiškė sausuoju metų laiku, o mažiausias - sutapo su lietaus sezonu, t. y. vasaros mėnesiais. Klimato kintamumas yra atvirkščiai susijęs su ūmaus miokardo infarkto mirtingumo padidėjimu. Šis atvirkštinis ryšys padeda paaiškinti ūminio miokardo infarkto mirtingumo sezoninį modelį [18].

Apibendrinimas: ŪMI sezoniškumas buvo nustatytas daugumoje amžiaus ir lyties grupių, vyrams jis buvo stipresnis, tačiau didėjant amžiui ŪMI sezoniškumo skirtumas mažėjo [9].

12.2 Karščio bangos Lietuvoje ir Europoje bei jų poveikis širdies ir kraujagyslių

sistemos ligoms

Klimato pokyčių prognozės rodo, jog Europoje per ateinantį šimtmetį karščio bangos taps dažnesnės, intensyvesnės ir ilgesnės ne tik Viduržemio jūros regionuose, bet ir šiaurinėje Europos dalyje. Pasaulyje naudojami empiriniai indeksai, apibrėžiantys karščio bangas, į kurių skaičiavimus yra įtraukta:

13 oro temperatūra (minimali, maksimali, vidutinė), santykinė oro drėgmė, vėjo greitis, spinduliuotės balansas. Lietuvoje sudarant terminio komforto sąlygų prognozes naudojamas Humidex karščio indeksas [1].

Lietuvoje (Vilniaus mieste) per 1993–2007 m. laikotarpį buvo užfiksuoti 23 karščio bangų epizodai remiantis Humidex ir PET indeksais, maksimalios oro temperatūros reikšmėmis. 2002 metais buvo daugiausia karščio bangų – 5. Didelių karščių metu mirtingumas Vilniaus mieste išaugo. Po karščio bangos dažniausiai sekė gana staigus mirčių skaičiaus sumažėjimas. Apibendrinus visų 23 periodų duomenis gauta, jog karščio poveikis pasireiškia jau antrąją karščio bangos dieną. Tuo metu pasireiškia pirmas mirtingumo pikas, mirčių skaičius išauga 15 proc. Vėliau mirtingumas išlieka didesnis už tikėtiną, o antrasis pikas būna karščiui besitęsiant 7 dieną iš eilės ir mirčių skaičius išauga 24 proc. Po karščio bangos kitų dviejų dienų metu mirtingumas mažėja, antrąją jis jau tampa mažesnis už tikėtiną mirtingumą. Remiantis tuo, galima teigti, kad jei karštis tęsiasi bent dvi dienas - būtina skelbti karščio pavojų, nes yra keliamas pavojus sveikatai [1].

Karščio bangos skirtinguose pasaulio regionuose yra susijusios su padidėjusiu širdies ir kraujagyslių sistemos mirtingumu, ypač jautriems asmenims [10][11], pvz. pagyvenusiems žmonėms, kurie negali greitai prisitaikyti prie greitų temperatūros pokyčių. Nustatyta, kad tos pačios dienos temperatūros padidėjimas 12 ° C yra susijęs su padidėjusia hospitalizavimo, išeminės širdies ligos rizika. Tikėtina, kad toks temperatūros ir su ja susijusios ŠKL pavojus kinta [1][10]. Čekijoje atliktas tyrimas rodo, kad per vieną karščio bangos dieną miršta 39,6 žmonėmis daugiau nei įprastomis dienomis [1].

Įvairūs epidemiologiniai tyrimai parodė didesnį koronarinės širdies ligos ir ŪMI dažnį ir mirtingumą žiemą ir itin karštomis vasaromis [7][9][11]. Karščio bangos labiau paveikia moteris negu vyrus 75–84 metų amžiaus grupėje ir Viduržemio jūros regione nei Europos šiauriniame regione [1]. Viename atliktame tyrime tarp 45–64 metų ir 65 metų bei vyresnių tiriamųjų, ŪMI pasireiškimas reikšmingai sumažėjo esant aukštesnei temperatūrai [20]. Sumažėjimas atmosferos temperatūroje 10ºC sumažino ŪMI riziką 8,7% 45–64 metų amžiaus grupėse ir 65 metų bei vyresni ir 19 proc. amžiaus grupėje nuo 25 metų. Tarp pirmųjų ŪMI atvejų rizika padidėjo 7,5% 45–64 metų amžiaus grupėje ir 6,4% amžiaus grupėje 25– 64 m. Buvo nustatytas tiesioginis ryšys tarp atmosferos temperatūros ir slėgio bei ŪMI [1].

2003 metais Europos karščio banga sukėlė didelį mirtingumą (mirė daugiau nei 22 000 žmonių), ypač vyresnio amžiaus piliečių iš Šiaurės Europos šalių, kuriose žmonės nepripratę prie tokios šilumos. Kiekvienais metais JAV apie 400 žmonių miršta nuo su karščiu susijusių ligų (perkaitimo ir saulės smūgio) [21].

14 Apibendrinimas: mirties ir susirgimų rizika dėl karščio bangų didžiausia yra vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems, kurie jau anksčiau sirgo arba serga ŠKL, smegenų kraujotakos, kvėpavimo takų sistemų ligomis.

12.3 Atmosferos slėgio svyravimai ir jų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos

ligoms

Vidutinis metinis atmosferos slėgis Lietuvoje yra 1014,7 hPa. Lietuvoje slėgio paros svyravimų amplitudė žiemą yra apie 0,5–0,6 hPa, o vasarą – 0,7–0,9 hPa, tačiau kartais per parą slėgis gali pasikeisti 20–30 hPa. Metinė slėgio eiga Lietuvoje pasiskirsto nevienodai. Išryškėja trys maksimumai – vasario, gegužės ir spalio mėnesiais – ir trys minimumai – liepos, balandžio ir gruodžio mėnesiais. Didžiausias mėnesinis ir kasdieninis atmosferos slėgio kintamumas yra šaltuoju metų laikotarpiu, kuris beveik dvigubai didesnis negu šiltuoju metų laiku [1].

Atliktas atmosferos slėgio ir ŠKL tyrimas Vilniaus mieste, kurio duomenys parodė, kad nenuoseklūs atmosferos slėgio pokyčiai turi teigiamą poveikį savijautai. Padidėjus atmosferos slėgiui, didžiausias ir mažiausias arterinis kraujospūdis mažėja, tuo tarpu širdies ritmas didėja. Miokardo infarkto atvejų skaičius išauga net 29 %, kai atmosferos slėgis viršija 1010 hPa [21].

Lietuvoje dažnos orų permainos bei slėgio pokyčiai. Vidutinė paros atmosferos slėgio reikšmė – vienas iš pagrindinių meteorologinių elementų, su kuriuo galimai siejasi tam tikri ŠKL atvejai. Su šiuo meteorologiniu veiksniu statistiškai patikimi (p<0,05) ryšiai Vilniaus miesto tyrimų metu gauti esant keturioms ŠKL: ŪMI, širdies laidumo sutrikimams, paroksizminei tachikardijai ir prieširdžių virpėjimui bei plazdėjimui. ŪMI ir paroksizminės tachikardijos atvejų skaičius išauga esant aukštam atmosferos slėgiui [1].

Žemas slėgis visada siejamas su deguonies sumažėjimu ore ir neigiamai veikia daugumą ŠKL. Ypač jautrūs atmosferos slėgio mažėjimui yra arterine hipertenzija sergantys žmonės. Padidėjęs AKS neretai tampa ir kitų kraujotakos sistemos ligų priežastimi. Negydoma arterinė hipertenzija (AH) gali sukelti miokardo infarktą, insultą, širdies nepakankamumą, išeminę širdies ligą bei kt. [1]. Viename atliktame tyrime ŪMI ir atmosferos temperatūros atsiradimas parodė atvirkštinį tiesinį ryšį, o ŪMI ir atmosferos slėgio - teigiamą tiesinį ryšį. Padidėjus atmosferos slėgiui 10 hPa, padidėjo 65 metų ir vyresnių tiriamųjų rizika - 4 proc., o tarp 25 metų - 3 proc. Atmosferos temperatūros ir slėgio svyravimai labiausiai paveikė

15 vidutinio amžiaus ir senstančius asmenis (pradedant nuo 45 metų). Atmosferos slėgio pokyčių poveikis yra aiškiau pastebimas tarp vyresnio amžiaus žmonių (45–54 m. ir 55–64 metų) [20].

Apibendrinimas: atmosferos slėgio padidėjimas reikšmingai susijęs su ūminio miokardo infarkto skaičiaus padidėjimu, o oro temperatūros padidėjimas – su reikšmingu ŪMI atvejų sumažėjimu [21].

12.4 Atmosferos oro temperatūra bei jos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos

ligoms

Daugybė epidemiologinių tyrimų patvirtino, kad trumpalaikiai klimato pokyčiai prisideda prie padidėjusio sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis [1]. Tarp visų meteorologinių parametrų – oro temperatūra turi svarbiausią ryšį vertinant sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis [2]. Kitų tyrimų duomenimis, vidutinė oro temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką ŪMI pasireiškimui [8,20], ypač vasarą [8].

Lietuvoje šilčiausiu mėnesiu laikoma liepa, o šalčiausiu – sausis ir gruodis [5]. Vilniaus mieste oro temperatūra buvo pagrindinis meteorologinis elementas, su kuriuo siejamas greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičiaus dažnis. Rasti statistiškai reikšmingi (p<0,05) ryšiai su 5 ligomis: AH, kardiopatija, ŪMI, širdies nepakankamumu ir paroksizmine tachikardija. Visų ligų atvejų skaičius išauga esant žemai temperatūrai, kai vidutinė temperatūra yra žemiau 0 °C. Iškvietimų skaičius sumažėja, kai vidutinė temperatūra būna silpnai teigiama, 0–5 °C šilumos [1,21].

Žiemą šaltas oras didina ūminių koronarinių sindromų, miokardo infarkto, padidėjusio kraujospūdžio, paroksizminio prieširdžių virpėjimo, ūminio širdies nepakankamumo pasireiškimą ir atitinkamai padidėja su jais susijęs pacientų mirtingumas [3]. Vasarą esant karštam orui buvo padidėjusi miokardo infarkto rizika, padidėjęs kraujo spaudimas ir su šiomis būklėmis susijęs mirtingumas [3][17].

Šiltuoju metų laiku oro temperatūra neigiamai koreliuoja su širdies ir kraujagyslių ligomis [5]. Daugumoje pasaulyje atliktų tyrimų nustatyta, kad mirtingumas dėl temperatūros daug labiau siejamas su šaltais, o ne ekstremaliai karštais orais [6]. Tačiau esant karštam orui padidėja miokardo infarkto rizika [1][11], kraujo spaudimas ir su šiomis būklėmis susijęs padidėjęs mirtingumas [1]. Oro temperatūros vaidmuo šiltuoju metų laiku rodo, kad temperatūros pokyčiai, ypač lauko ir vidaus, yra svarbesni nei absoliuti oro temperatūra. Šį paaiškinimą patvirtina vienas tyrimas, atliktas šiaurės Švedijoje bei šiaurės Karelijoje, kuris parodė, kad populiacijų, gyvenančių šalčiausiuose regionuose, temperatūros sukeltas

16 koronarinių įvykių pokytis buvo nedidelis greičiausiai todėl, kad šaltame klimate gyvenantys žmonės ėmėsi daugiau atsargumo priemonių, kad apsisaugotų nuo šalčio [6].

Širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligos dažniausiai koreliuoja su atmosferos temperatūros pokyčiais [20]. Tarp 45–64 metų žmonių ir 65 metų bei vyresnių, ŪMI pasireiškimas žymiai sumažėjo kylant temperatūrai. Galimas neigiamas atmosferos temperatūros poveikis ir įtaka ŠKL sergamumui įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant Europą [20]. Tik dideli atmosferos temperatūros pokyčiai buvo reikšmingai susiję su ŪMI atvejų padidėjimu, t.y., 1 ° C padidėjus atmosferos temperatūra buvo susijusi su ŪMI atvejų rizikos padidėjimu 1,5 %. Anglijoje ir Velse atliktame tyrime nustatyta, kad didėjanti aplinkos temperatūra, viršijanti 20 ° C, buvo susijusi su aukštesne miokardo infarkto rizika ir gali atsirasti jau praėjus 1–6 valandoms po padidėjusios aplinkos temperatūros poveikio [13].

Apibendrinimas: temperatūra ir atmosferos slėgis labiausiai paveikė vidutinio amžiaus (pradedant nuo 45 metų) ir senyvų asmenų ŪMI pasireiškimus ir pirmuosius ŪMI pasireiškimus [21].

12.5 Atmosferos kritulių kiekis ir jo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms

Skirtingi meteorologiniai veiksniai, tokie kaip drėgmė, slėgis, vėjo greitis, temperatūros pokyčiai labiausiai susiję su ŪMI pasireiškimu [5][6][18]. Žvelgiant į atskirų mėnesių vidutinį kritulių kiekį Lietuvoje, mažiausiai jų iškrinta vasario (29 mm) ir kovo (36 mm) mėnesiais, o daugiausiai liepą (79 mm) ir rugpjūtį (77 mm). Tačiau pajūryje kritulių maksimumas pasislenka į rudenį, ir lietingiausi būna rugsėjis bei lapkritis, o Pietryčių ir Rytų Lietuvoje lietingiausi mėnesiai – birželis ir liepa, Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje – liepa ir rugpjūtis. Keleto tyrimų duomenimis, krituliai (lietus ir sniegas) taip pat siejami su sergamumu bei mirtingumu nuo ŪMI [1].

Apibendrinimas: analizuojant atskirų meteorologinių rodiklių (temperatūra, slėgis, drėgmė, krituliai, vėjo greitis ir kt.) poveikį susirgimams ir mirtims nuo ŠKL, nustatyta, kad didžiausia žala sveikatai yra juntama kai meteorologinių rodiklių reikšmės žymiai nutolsta nuo paros, mėnesio ar metų reikšmių vidurkių [1].

12.6 Santykinė oro drėgmė ir jos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms

Lietuvoje didžiausias santykinis oro drėgnumas būna šaltuoju metų laiku. Santykinio drėgnumo metinė eiga yra atvirkčiai oro temperatūros eigai, tik temperatūros maksimumas būna liepos mėnesį, o drėgnumo minimumas – gegužės. Šaltuoju laikotarpiu didžiausias (85–91 proc.) santykinis oro drėgnumas būna lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Nuo vasario mėnesio drėgnumas mažėja 2–4 proc. Pavasarį santykinis

17 drėgnumas toliau mažėja, labiausiai (5–7 proc.) balandžio mėnesį. Gegužę būna mažiausias drėgnumas per metus. Vasarą, sustiprėjus garavimui, santykinis drėgnumas didėja, labiausiai (3–5 proc.) liepos mėnesį. Drėgnumas birželio ir liepos mėnesiais svyruoja nuo 71 iki 80 proc. Artėjant rudeniui ir krintant oro temperatūrai, drėgnumas labiausiai padidėja rugsėjo mėnesį (4–5 proc.) ir beveik vienodai pasiskirsto visoje teritorijoje (80–83 proc.) [1].

Apibendrinimas: žmogus gali pakelti gana didelį karštį, jeigu santykinė oro drėgmė nėra didelė.

12.7 Žema temperatūra ir šalčio bangos

Įvairūs epidemiologiniai tyrimai parodė didesnį koronarinės širdies ligos ir ŪMI dažnį bei mirtingumą žiemą ir itin karštomis vasaromis [7][9][11][14][16][17][18]. JAV pranešama apie 53% daugiau MI atvejų žiemą nei vasarą. Žiemą mirtingumas nuo ŪMI didėja tiek jauniems (<55–74 metų), tiek ir vyresniems (> 75 m.). Šalta lauko aplinkos temperatūra savaime gali būti svarbus ŪMI rizikos veiksnys, nes šaltesnės dienos tiek žiemą, tiek vasarą yra susijusios su didesniu infarktų skaičiumi. Esant aplinkos šalčio temperatūrai, padidėja kraujagyslių pasipriešinimas ir kraujospūdis, dėl kurio atsiranda deguonies poreikio padidėjimas. Framingham palikuonių kohortos tyrime nustatyta, kad aplinkos temperatūra yra stiprus mikrovaskulinių funkcijų veiksnys. Šalta aplinkos temperatūra taip pat gali padidinti vainikinių arterijų atsparumą arba sukelti vainikinių kraujagyslių spazmus ir ŪMI. Tačiau neatrodo, kad žema temperatūra yra vienintelis svarbus veiksnys, nes per didelis mirtingumas žiemos mėnesiais taip pat buvo pastebėtas vietovėse, kur sezoniniai temperatūros pokyčiai buvo nedideli. Nors, suprantant ir apibrėžiant temperatūros ir metų laikų įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos mirtingumui, sezonai daro didelę įtaką ŠKL rizikai ir mirtingumui. Aplinkos šalčio temperatūra yra susijusi su ūmiais širdies ir kraujagyslių sistemos reiškiniais, aukšta temperatūra taip pat gali būti vienodai reikšminga ūmiems širdies ir kraujagyslių sistemos reiškiniams. [1][10]

Labai šaltas oras ir šalčio bangos žiemos mėnesiais žymiai padidina staigių mirčių nuo išeminės širdies ligos riziką [4][9]. Taip pat nustatyta, kad šaltas oras ir šalčio audros po šiltų metų gali dar labiau padidinti staigios mirties nuo išeminės širdies ligos atvejus [4][11]. Ne tik šalčio ar karščio šuoliai [6][18], bet ir temperatūros kitimai gali sukelti ŪMI [6]. Daugumoje pasaulyje atliktų tyrimų nustatyta, kad mirtingumas dėl temperatūros daug labiau siejamas su šaltais, o ne ekstremaliai karštais orais [6]. Didžiausias STEMI atvejų skaičius buvo užfiksuotas žiemos metu [6]. Viename tyrime buvo nustatyti įrodymai apie šalto oro ir mirtingumo ryšį. Pirmą kartą gyvenime diagnozuoti IŠL atvejai buvo labiau susiję su šaltu oru nei anksčiau užfiksuoti atvejai. Minėtame tyrime didžiausia ŪMI rizika buvo 35–64 metų

18 amžiaus grupėje [13]. Šis retrospektyvus tyrimas rodo, kad minimali temperatūra buvo atvirkščiai susijusi su ŪMI. Kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnis ūminio miokardo infarkto pasireiškimas [19]. Didesnis mirtingumas esant žemai temperatūrai pastebėtas šiltesnio, o ne šaltesnio klimato Europos regionuose [21]. Apibendrinimas: daugeliu tyrimų įrodyta, kad reikšmingai dažniau susergama ar mirštama nuo ŠKL žiemą [5], o žymiai mažiau ligos ar mirčių atvejų nustatoma vasarą [1].

19

13. TYRIMO METODIKA

Šiame tiriamajame darbe buvo naudojami 2015-2019 metais surinkti Lietuvos Hidrometeorologinės Tarnybos prie Aplinkos Ministerijos, Kauno meteorologinės stoties meteorologiniai duomenys: vidutinė paros temperatūra, atmosferos slėgis jūros lygyje, minimali santykinė oro drėgmė (1 lentelė).

1 lentelė. Meteorologinių veiksnių aprašymas

Meteorologiniai veiksniai Matavimo vienetai

Vidutinė oro temperatūra C

Atmosferos slėgis jūros lygyje hPa

Santykinė oro drėgmė proc.

2015-2019 metais susirgusiųjų ŪMI ir mirusiųjų nuo ŪMI Kauno miesto gyventojų retrospektyviniai duomenys buvo gauti iš LSMU KK Medicininės statistikos tarnybos (LSMUL KK Kardiologijos klinikos duomenys) – susirgę ūminiu miokardo infarktu (I21 su pokodžiais) ir pakartotiniu miokardo infarktu (I22 su pokodžiais) bei mirę nuo ūminio miokardo infarkto (I21 su pokodžiais) ir pakartotinio miokardo infarkto (I22 su pokodžiais).

Pasirinkta tiriamoji imtis yra vyrai ir moterys nuo 25 metų. Visi tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 25-44 metų, 45-64 metų ir ≥65 metų.

Šiame tiriamajame darbe buvo ieškoma ryšio tarp meteorologinių veiksnių (vidutinės oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, atmosferos slėgio) ir jų pokyčių bei sergamumo ir mirtingumo nuo ŪMI. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS 26 programą, o rezultatai pateikiami Microsoft Office Excel programa.

Meteorologinių aplinkos veiksnių (vidutinės oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, atmosferos slėgio) bei sezoniškumo sąsajom su ŪMI ir mirčių nuo ŪMI vidutiniu atvejų skaičiui įvertinti buvo taikytas Puassono regresijos modelis. Apskaičiuotų rezultatų skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Skaičiuojant duomenis buvo analizuojami visi sezonai kartu ir atskirai, taip pat tirti atskiri mėnesiai. (2 lentelė).

20

2 lentelė. Metų laikų ir mėnesių suskirstymo pavyzdys

Sergamumo ŪMI ir mirtingumo nuo ŪMI bei meteorologinių veiksnių priklausomybės įvertinimui buvo naudojamas Pirsono testas. Koreliacija buvo laikoma statistiškai reikšminga, jei p<0,05.

Metų laikai Vasara

21

14. REZULTATAI

14.1 Kauno miesto 25 metų ir vyresnių gyventojų, susirgusių ūminiu miokardo

infarktu, pasiskirstymas priklausomai nuo lyties 2015-2019 metais

Nagrinėjant sergamumą ŪMI vyrų ir moterų grupėse Kauno mieste, buvo pastebėta, kad vyrų tarpe susirgimų skaičius tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo – 6,7%, p<0,01. Moterų sergamumas ŪMI sumažėjo 4 % per tiriamuosius metus, p< 0,01. (3 lentelė).

3 lentelė. Sirgusių ŪMI pasiskirstymas 2015-2019 metais pagal lytį

Metai Susirgę Vyrai Moterys N % N % 2015 336 63,5 193 36,5 2016 365 60,2 241 39,8 2017 393 61,4 247 38,6 2018 296 61,9 182 38,1 2019 242 61,6 151 38,4 Iš viso 1632 61,7 1014 38,3

4 lentelė. Susirgusių ir mirusių vidutinio pokyčio pasiskirstymas 2015-2019 metais pagal lytį

Metai

Vidutinis pokytis

Susirgusių Mirusių

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

2015 8,6% 24,9% -43,1% -54,3% 2016 7,4% 2,5% -20,7% 100,0% 2017 -24,5% -26,3% 8,7% -37,5% 2018 -18,2% -17,0% -68,0% -15,0% 2019 - - - - Iš viso -6,7% -4,0% -30,8% -1,7%

22

5 lentelė. Susirgusių ir mirusių vidutinio pokyčio pasiskirstymas 2015-2019 metais pagal lytį ir amžiaus grupes

Metai

Vidutinis pokytis pagal amžių

Susirgusių Mirusių

25-44 metai 45-64 metų >= 65 metų 25-44 metai 45-64 metų >= 65 metų

2015 15,4% 9,1% 17,3% 0,0% -60,0% -45,1% 2016 0,0% 1,6% 7,5% 0,0% -16,7% 25,6% 2017 -53,3% -16,0% -28,4% -100,0% 100,0% -28,6% 2018 14,3% -12,9% -21,1% 0,0% -80,0% -34,3% 2019 - - - - Iš viso -5,9% -4,5% -6,2% -25,0% -14,2% -20,6%

Nagrinėjant atskirus metus: 2016 metais padidėjo 5,3 proc., 2017 metais padidėjo 13,3 proc., 2018 metais sumažėjo 5,6 proc., 2019 metais sumažėjo 13,5 proc.

Tuo tarpu moterų mirtingumas nuo ŪMI tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 proc. Nagrinėjant atskirus metus: 2016 metais sumažėjo 5,4 proc., 2017 metais padidėjo 35,5 proc., 2018 metais sumažėjo 34,7 proc., 2019 metais padidėjo 31,6 proc.(6 lentelė).

6 lentelė. Mirusių nuo ŪMI paskirstymas 2015-2019 metais pagal lytį

Metai Mirę Vyrai Moterys N % N % 2015 51 59,3 35 40,7 2016 29 64,4 16 35,6 2017 23 41,8 32 58,2 2018 25 55,6 20 44,4 2019 8 32,0 17 68,0 Iš viso 136 53,1 120 46,9

23

7 lentelė. Sirgusių ŪMI paskirstymas 2015-2019 metais pagal skirtingas amžiaus grupes

Metai

Susirgę

25-44 metų 45-64 metų >= 65 metų

N % N % N % 2015 13 2,5 175 33,1 341 64,5 2016 15 2,5 191 31,5 400 66,0 2017 15 2,4 194 30,4 430 67,2 2018 7 1,5 163 34,1 308 64,4 2019 8 2,04 142 36,13 243 61,83 Iš viso 58 2,2 865 32,7 1722 65,1

Nagrinėjant sergamumą ŪMI pagal amžių 25-44 metų, 45-64 metų, >= 65 metų grupėse, susirgimų skaičius tiriamuoju laikotarpiu 25-44 metų amžiaus grupėje sumažėjo 5,9 proc.. 45-64 metų amžiaus grupėje sergamumas ŪMI sumažėjo 4,5 proc.. 65m. ir daugiau metų grupėje sergamumas ŪMI sumažėjo 6,2 proc. (7 lentelė).

8 lentelė. Mirusių nuo ŠKL paskirstymas 2015-2019 metais pagal skirtingas amžiaus grupes

Metai

Mirę

25-44 metų 45-64 metų >= 65 metų

N % N % N % 2015 0 0 15 17,4 71 82,6 2016 0 0 6 13,3 39 86,7 2017 1 1,8 5 9,1 49 89,1 2018 0 0 10 22,2 35 77,8 2019 0 0 2 8,0 23 92,0 Iš viso 1 0,4 38 14,8 217 84,8

Nagrinėjant mirtingumą nuo ŠKL pagal amžių 25-44 metų, 45-64 metų, >= 65 metų grupėse, mirusiųjų skaičius tiriamuoju laikotarpiu 25-44 metų amžiaus grupėje sumažėjo 25 proc.. 45-64 metų

24 amžiaus grupėje sumažėjo 14,2 proc.. 65m. ir daugiau metų grupėje mirtingumas nuo ŠKL sumažėjo 20,6 proc. (8 lentelė).

14.2 Sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos

pokyčiai Kauno mieste priklausomai nuo metų sezono

Per tiriamuosius 2015-2019 metus didžiausias procentas sirgusių ŪMI buvo pavasario sezoną – 27 proc.. Antras sezonas pagal sirgusių ŪMI skaičių buvo ruduo (26,1 proc.), po to sekė žiema (25,5 proc.) ir vasara (21,2 proc.) (9 lentelė).

9 lentelė. Bendras sirgusių ŪMI skaičius pagal sezonus 2015-2019 metais

Susirgę

Sezonas Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

N % N % N % N % 2015 147 27,8 100 18,9 131 24,8 151 28,5 2016 156 25,7 143 23,6 149 24,6 158 26,1 2017 181 28,3 135 21,1 187 29,2 137 21,4 2018 123 25,7 92 19,2 117 24,5 146 30,5 2019 108 27,5 91 23,2 106 27,0 88 22,4 Iš viso 715 27,0 561 21,2 690 26,1 680 25,7

1 pav. Bendras sirgusių ŪMI skaičius pagal sezonus 2015-2019 metais

147 156 181 123 108 100 143 135 92 91 131 149 187 117 106 151 158 _{137 146} 88 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 2015 2016 2017 2018 2019 Su sirgu sių s ka iči u s Metai

Susirgusių ŪMI skaičius

Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

25

10 lentelė. Bendras mirusių nuo ŠKL skaičius pagal sezonus 2015-2019 metais

Mirę

Sezonas Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

N % N % N % N % 2015 22 25,6 18 20,9 21 24,4 25 29,1 2016 12 26,7 5 11,1 14 31,1 14 31,1 2017 15 27,3 17 30,9 9 16,4 14 25,5 2018 11 24,4 10 22,2 9 20,0 15 33,3 2019 6 24,0 7 28,0 5 20,0 7 28,0 Iš viso 66 25,8 57 22,3 58 22,7 75 29,3

Per tiriamuosius 2015-2019 metus didžiausias procentas mirusių nuo ŠKL buvo žiemos sezoną – 29,3 proc. Antras sezonas pagal mirusių nuo ŠKL skaičių buvo pavasaris (25,8 proc.), po to sekė ruduo (22,7 proc.) ir vasara (22,3 proc.) (10 lentelė).

2 pav. Bendras mirusių nuo ŪMI skaičius pagal sezonus 2015-2019 metais

14.3 Sezoniškumas

Nagrinėjant atskirai pagal sezonus, lytį ir amžiaus grupes, visų keturių sezonų rezultatai išsiskyrė. 22 12 15 11 6 18 5 17 10 7 21 14 9 ₉ 5 25 14 14 15 7 0 5 10 15 20 25 30 2015 2016 2017 2018 2019 Miru sių s ka iči u s Metai

Mirusių nuo ŪMI skaičius

Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

26 Pavasario sezoną vyrai ŪMI sirgo dažniau (60,6 proc.) nei moterys (39,3 proc.). Mažiausiai sergančiųjų buvo 25-44 metų grupėje, daugiausia 65 metų ir daugiau grupėje. Lyginant 45-64 metų grupę, vyrų, sirgusių ŪMI buvo 4,1 karto daugiau nei moterų, o >= 65 metų grupėje moterų buvo 1,04 karto daugiau nei vyrų (11 lentelė).

11 lentelė. 2015-2019 metų pavasario sergamumas pagal lytį ir amžiaus grupes

Pavasaris

Metai

25-44 metų 45-64 metų >= 65 metų

Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys

N % N % N % N % N % N % 2015 4 4,5 0 0 43 48,3 9 15,5 42 47,2 49 84,5 2016 2 2,2 2 3,1 41 44,6 11 17,2 49 53,3 51 79,7 2017 2 1,8 1 1,4 50 45,5 9 12,9 58 52,7 60 85,7 2018 3 4,1 0 0 37 50,0 7 14,3 34 45,9 42 85,7 2019 1 1,5 0 0 30 44,1 13 32,5 37 54,4 27 67,5 Viso 12 2,8 3 1,1 201 46,4 49 17,4 220 50,8 229 81,5 Vasaros sezoną vyrai ŪMI sirgo dažniau (60,2 proc.) nei moterys (39,8 proc.). Mažiausiai sergančiųjų buvo 25-44 metų grupėje, daugiausia 65 metų ir daugiau grupėje. Lyginant 45-64 metų grupę, vyrų, sirgusių ŪMI buvo 3,95 karto daugiau nei moterų, o >= 65 metų grupėje moterų buvo 1,01 karto daugiau nei vyrų (12 lentelė).

12 lentelė. 2015-2019 metų vasaros sergamumas pagal lytį ir amžiaus grupes

Vasara

Metai

25-44 metų 45-64 metų >= 65 metų

Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys

N % N % N % N % N % N % 2015 1 1,5 1 3,1 30 44,1 4 12,5 37 54,4 27 84,4 2016 2 2,3 1 1,8 37 42,0 10 18,2 49 55,7 44 80,0 2017 3 4,1 0 0,0 34 45,9 7 11,5 37 50,0 54 88,5 2018 2 3,3 0 0,0 23 38,3 9 28,1 35 58,3 23 71,9 2019 2 4,2 0 0,0 22 45,8 7 16,3 24 50,0 36 83,7 Viso 10 3,0 2 0,9 146 43,2 37 16,6 182 53,8 184 82,5

27 Rudens sezoną vyrai ŪMI sirgo dažniau (62,6 proc.) nei moterys (37,4 proc.). Mažiausiai sergančiųjų buvo 25-44 metų grupėje, daugiausia 65 metų ir daugiau grupėje. Lyginant 45-64 metų grupę, vyrų, sirgusių ŪMI buvo 5,44 karto daugiau nei moterų, o >= 65 metų grupėje vyrų buvo 1,02 karto daugiau nei moterų (13 lentelė).

13 lentelė. 2015-2019 metų rudens sergamumas pagal lytį ir amžiaus grupes

Ruduo

Metai

25-44 metų 45-64 metų >= 65 metų

Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys

N % N % N % N % N % N % 2015 4 4,8 1 2,1 36 43,4 7 14,6 43 51,8 40 83,3 2016 5 5,6 0 0 40 44,9 5 8,3 44 49,4 55 91,7 2017 5 3,9 0 0 49 38,6 9 15,0 73 57,5 51 85,0 2018 1 1,5 0 0 28 41,2 6 12,2 39 57,4 43 87,8 2019 3 4,6 0 0 32 49,2 7 17,1 30 46,2 34 82,9 Viso 18 4,2 1 0,4 185 42,8 34 13,2 229 53,0 223 86,4 Žiemos sezoną vyrai ŪMI sirgo dažniau (62,8 proc.) nei moterys (37,2 proc.). Mažiausiai sergančiųjų buvo 25-44 metų grupėje, daugiausia 65 metų ir daugiau grupėje. Lyginant 45-64 metų grupę, vyrų, sirgusių ŪMI buvo 5,08 karto daugiau nei moterų, o >= 65 metų grupėje vyrų buvo 1,1 karto daugiau nei moterų (14 lentelė).

14 lentelė. 2015-2019 metų žiemos sergamumas pagal lytį ir amžiaus grupes

Žiema

Metai

25-44 metų 45-64 metų >= 65 metų

Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys

N % N % N % N % N % N % 2015 2 2,1 0 0 38 39,6 8 14,5 56 58,3 47 85,5 2016 3 3,2 0 0 36 38,3 11 17,7 55 58,5 51 82,3 2017 3 3,7 1 1,8 32 39,5 4 7,1 46 56,8 51 91,1 2018 0 0 1 1,9 45 47,9 8 15,4 49 52,1 43 82,7 2019 2 3,3 0 0 27 44,3 4 14,8 32 52,5 23 85,2 Viso 10 2,3 2 0,8 178 41,8 35 13,9 238 55,9 215 85,3

28

14.4 Meteorologinių veiksnių ir jų pokyčių įvertinimas ir palyginimas Kauno mieste

2015-2019 metais

14.4.1 Meteorologinių veiksnių vidurkiai

15 lentelė. 2015-2019 meteorologinių veiksnių vidurkiai

Bendri duomenys

Metai Temperatūra Vidutinė drėgmė Atmosferos slėgis

⁰C SD % SD hPa SD 2015 8,62 7,36 76,51 13,63 1007,12 10,21 2016 7,74 8,67 81,59 12,03 1005,95 8,51 2017 7,76 7,68 81,25 12,86 1004,76 10,13 2018 8,40 7,68 78,55 12,86 1007,36 10,13 2019 9,08 8,15 78,26 13,93 1004,64 9,22 Vidurkis 8,31 8,38 79,25 13,61 1005,97 9,44

Vidutinės metinės oro temperatūros vidurkis per 2015-2019 m. laikotarpį buvo 8,31±8,38°C. Labiausiai ši reikšmė buvo viršyta 2019 m. (+0,77°C nuo vidurkio). Bendra vidutinės oro temperatūros kaitos tendencija per tiriamąjį laikotarpį yra didėjanti, vidutiniškai po 0,09°C kasmet.

Minimali vidutinė metinė santykinė oro drėgmė Kauno mieste per 2010-2015 m. laikotarpį buvo 79,25 proc.. Labiausiai šis vidurkis buvo viršytas 2016 m. +2,34proc. 2015 m. vidutinė santykinė oro drėgmė buvo žemiausia ir siekė 76,51 proc. (–2,74 proc. drėgmės nuo vidurkio). Bendra minimalios vidutinės oro drėgmės kaitos tendencija per tiriamąjį laikotarpį buvo didėjanti, t.y., vidutiniškai po -0,35 proc. kasmet.

Vidutinė atmosferos slėgio jūros lygyje reikšmė per 2015–2019 m. laikotarpį buvo 1005,97hPa. Labiausiai per šį laikotarpį slėgio reikšmės vidurkis buvo viršytas 2018 m., buvo 1007,36hPa (+1,39 hPa nuo vidurkio). 2019 m. vidutinė slėgio reikšmė buvo žemiausia ir siekė 1004,64 (–1,33 hPa nuo vidurkio). Bendra vidutinio slėgio reikšmės kaitos tendencija buvo mažėjanti, t.y., vidutiniškai po -0,496 proc. kasmet.

29

16 lentelė. 2015-2019 pavasario sezono meteorologinių veiksnių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (SD)

Pavasario sezonas

Metai Temperatūra Vidutinė drėgmė Atmosferos slėgis

⁰C SD % SD hPa SD 2015 7,73 4,03 72,25 11,74 1006,10 10,38 2016 8,25 6,14 71,71 12,83 1004,67 7,31 2017 7,42 5,23 71,46 12,96 1005,45 8,03 2018 8,55 8,82 68,17 14,23 1005,55 7,74 2019 8,53 5,80 67,63 14,68 1006,10 10,14 Bendras 8,09 5,80 70,24 14,68 1005,58 10,14

17 lentelė. 2015-2019 vasaros sezono meteorologinių veiksnių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (SD)

Vasaros sezonas

Metai Temperatūra Vidutinė drėgmė Atmosferos slėgis

⁰C SD % SD hPa SD 2015 17,71 3,35 64,96 10,10 1007,25 6,33 2016 17,40 3,13 76,90 9,71 1005,60 5,20 2017 16,52 2,58 74,87 8,77 1003,97 5,69 2018 18,95 3,43 70,13 11,66 1005,13 4,65 2019 18,60 2,99 70,97 8,76 1007,25 6,17 Bendras 17,83 3,22 71,57 10,65 1005,84 5,72

18 lentelė. 2015-2019 rudens sezono meteorologinių veiksnių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (SD)

Rudens sezonas

Metai Temperatūra Vidutinė drėgmė Atmosferos slėgis

⁰C SD % SD hPa SD 2015 8,42 5,28 81,18 10,56 1008,47 9,94 2016 6,63 5,93 87,53 7,44 1009,59 7,70 2017 8,27 4,76 88,93 7,00 1003,59 10,51 2018 8,55 6,30 84,99 10,01 1011,08 8,88 2019 9,08 5,24 84,93 9,06 1008,47 8,45

30

Bendras 8,19 5,57 85,51 9,27 1008,24 9,57

19 lentelė. 2015-2019 rudens sezono meteorologinių veiksnių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (SD)

20 lentelė. 2015-2019 meteorologinių veiksnių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (SD) pagal mėnesius

Mėnesių vidurkis

Metai Temperatūra Vidutinė drėgmė Atmosferos slėgis

⁰C SD % SD hPa SD Sausis -3,39 5,45 90,68 6,06 1003,94 13,16 Vasaris -0,86 4,30 85,75 10,42 1006,91 12,85 Kovas 2,40 3,77 77,94 12,77 1004,40 10,80 Balandis 7,88 3,97 68,12 12,99 1005,27 8,40 Gegužė 13,99 4,17 64,61 10,67 1006,59 6,53 Birželis 17,19 3,43 67,18 10,15 1005,76 5,91 Liepa 17,92 3,03 75,31 8,66 1002,83 5,00 Rugpjūtis 18,38 3,09 72,06 11,43 1008,24 4,90 Rugsėjis 13,80 3,47 78,94 7,90 1007,88 8,00 Spalis 7,27 3,54 85,41 8,56 1008,32 9,98 Lapkritis 3,52 3,86 92,19 5,93 1006,09 10,44 Gruodis 1,10 3,39 93,07 6,02 1005,51 11,11 Žiemos sezonas

Metai Temperatūra Vidutinė drėgmė Atmosferos slėgis

⁰C SD % SD hPa SD 2015 1,19 4,05 88,55 9,10 1007,50 13,11 2016 -1,22 5,87 90,87 6,27 1005,88 11,67 2017 -0,80 4,43 91,27 9,82 1004,37 14,30 2018 -2,23 4,64 92,38 8,24 1007,37 11,23 2019 0,37 4,30 90,44 7,15 1002,00 11,10 Bendras -0,53 4,83 90,70 8,23 1005,43 12,42

31

14.5 Sąsajų tarp sergamumo ŪMI ir mirštamumo nuo ŪMI ir meteorologinių

veiksnių vertinimas

14.5.1 Puasono regresijos modelis

21 lentelė. Visų amžiaus grupių vyrų sergamumo MI sąsajos su vidutine oro temperatūra, vidutine drėgme ir atmosferos slėgiu

Sirgusių vyrų

25-44 metų 45-64 metų >=65 metų Bendri

SR PI SR PI SR PI SR PI Vidutinė temperatūra Pavasaris 0,986 0,9-1,081 0,995 0,973-1,018 1,021 0,999-1,042 1,008 0,993-1,023 Vasara 0,994 0,819-1,206 0,977 0,928-1,028 0,995 0,951-1,041 0,987 0,955-1,020 Ruduo 0,987 0,908-1,073 0,998 0,972-1,024 0,996 0,973-1,020 0,997 0,980-1,014 Žiema 0,922 0,831-1,022 1,006 0,975-1,037 0,973 0,949-0,996 0,984 0,966-1,003 Metų 0,988 0,956-1,021 0,992 0,983-1,001 0,99 0,982-0,998 0,991 0,985-0,997 Vidutinė drėgmė Pavasaris 1,021 0,978-1,066 1,009 0,999-1,019 0,994 0,984-1,004 1,001 0,994-1,008 Vasara 1,045 0,982-1,112 1,009 0,994-1,025 0,994 0,980-1,007 1,002 0,992-1,012 Ruduo 1,001 0,952-1,053 1,005 0,989-1,021 1,005 0,991-1,019 1,005 0,994-1,015 Žiema 0,979 0,919-1,042 1,011 0,992-1,031 0,998 0,983-1,013 1,002 0,991-1,014 Metų 1,013 0,991-1,035 1,006 1,001-1,012 1,002 0,997-1,007 1,004 1,000-1,008 Atmosferos slėgis Pavasaris 1,001 0,939-1,067 1,004 0,988-1,020 1,017 1,002-1,032 1,011 1,000-1,022 Vasara 1,011 0,908-1,126 1,009 0,981-1,038 1,007 0,982-1,033 1,008 0,989-1,027 Ruduo 0,993 0,947-1,041 1,002 0,987-1,017 1,005 0,991-1,018 1,003 0,993-1,013 Žiema 1,014 0,965-1,066 1,001 0,989-1,012 1 0,990-1,010 1 0,993-1,008 Metų 1,005 0,977-1,035 1,003 0,995-1,010 1,006 0,999-1,013 1,004 0,999-1,010 Vidutinė temperatūra:

Vyrų, sirgusių ŪMI, grupėje remiantis Puasono regresijos modeliu pasirinkus vidutinę temperatūrą ir žiemos metų laiką, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik analizuojant 65 ir vyresnių negu 65 metų amžiaus kategorijoje, kurioje vidutinis ŪMI atvejų skaičius žiemos metu buvo 2,77 proc. mažesnis (95

32 proc. PI 0,949-0,996), p<0,05. Kiekvieno oro temperatūros laipsnio padidėjimas vienu vienetu mažino riziką 2,77 proc. susirgti MI pagyvenusiems asmenims žiemos sezonu.

Nagrinėjant visų sezonų vyrų, 65 metų ir vyresnių, amžiaus grupę, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 1,01 proc. mažesnis (95 proc. PI 0,982-0,998), p<0,05. Kiekvieno oro temperatūros laipsnio padidėjimas vienu vienetu mažino riziką 1,01 proc. susirgti MI pagyvenusiems asmenims visais sezonais.

Analizuojant visų sezonų ir visų amžiaus grupių vyrus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 0,9 proc. mažesnis ir mažino riziką susirgti MI visais sezonais visų amžiaus grupių vyrams (95 proc. PI 0,985-0,997), p<0,05.

Vidutinė drėgmė:

Analizuojant 45-64 metų vyrus, ir ieškant sąsajų tarp vidutinės drėgmės ir visų metų laikų, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 0,6 proc. didesnis (95 proc. PI 1,001-1,012), p<0,05. Kiekvieno oro drėgmės procento padidėjimas vienu vienetu didino riziką 0,6 proc. susirgti MI vidutinio amžiaus asmenims visais sezonais.

Analizuojant visų sezonų ir visų amžiaus grupių vyrus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 0,4 proc. didesnis (95 proc. PI 1,000-1,008), p<0,05. Kiekvieno oro drėgmės procento padidėjimas vienu vienetu didino riziką 0,4 proc. susirgti MI visų amžiaus grupių vyrams visais sezonais.

Atmosferos slėgis:

Nagrinėjant pavasario sezono vyrų, 65 metų ir vyresnių, amžiaus grupę, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 1,7 proc. didesnis (95 proc. PI 1,002-1,032), p<0,05. Kiekvieno atmosferos slėgio padidėjimas vienu vienetu didino riziką 1,7 proc. susirgti MI pagyvenusio amžiaus asmenims pavasario sezonu.

Analizuojant visų amžiaus grupių vyrus pavasario sezoną, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 1,1 proc. didesnis (95 proc. PI 1,000-1,022), p<0,05. Kiekvieno atmosferos slėgio padidėjimas vienu vienetu didino riziką 1,1 proc. susirgti MI visų amžiaus grupių vyrams pavasario sezonu.

33

22 lentelė. Visų amžiaus grupių vyrų ir moterų sergamumo MI sąsajos su vidutine oro temperatūra, vidutine drėgme ir atmosferos slėgiu

Bendri sirgusių duomenys

SR PI Vidutinė temperatūra Pavasaris 1,003 0,992-1,015 Vasara 0,991 0,965-1,017 Ruduo 0,997 0,983-1,010 Žiema 0,987 0,973-1,002 Visų metų 0,992 0,987-0,996 Vidutinė drėgmė Pavasaris 1,003 0,997-1,008 Vasara 1,004 0,996-1,011 Ruduo 1,006 0,998-1,014 Žiema 0,998 0,989-1,007 Visų metų 1,004 1,001-1,006 Atmosferos slėgis Pavasaris 1,005 0,996-1,013 Vasara 1,007 0,993-1,022 Ruduo 1,004 0,996-1,012 Žiema 1,001 0,995-1,007 Visų metų 1,003 0,999-1,007

Analizuojant vyrų ir moterų, sirgusių ŪMI visais metų sezonais, ir ieškant sąsajų tarp vidutinės temperatūros ir visų metų laikų, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 0,8 proc. mažesnis (95 proc. PI 0,987-0,996), p<0,05. Kiekvieno oro temperatūros laipsnio sumažėjimas vienu vienetu didino riziką susirgti MI visiems asmenims visais metų laikais.

34

23 lentelė. Visų amžiaus grupių vyrų mirtingumo MI sąsajos su vidutine oro temperatūra, vidutine drėgme ir atmosferos slėgiu

Mirusių vyrų

25-44 metų 45-64 metų >=65 metų Bendri

SR PI SR PI SR PI SR PI Vidutinė temperatūra Pavasaris 1,035 0,919-1,167 1,063 1,001-1,129 1,052 0,998-1,109 1,035 0,919-1,167 Vasara 0,802 0,543-1,185 1,011 0,888-1,151 0,986 0,872-1,114 0,802 0,543-1,185 Ruduo 1,007 0,889-1,141 0,988 0,923-1,058 0,993 0,935-1,054 1,007 0,889-1,141 Žiema 1,009 0,903-1,127 0,981 0,909-1,058 0,99 0,930-1,054 1,009 0,903-1,127 Metų 0,958 0,920-0,998 1 0,978-1,024 0,99 0,970-1,010 0,958 0,920-0,998 Vidutinė drėgmė Pavasaris 1,033 0,975-1,095 0,982 0,955-1,009 0,988 0,964-1,012 1,033 0,975-1,095 Vasara 0,93 0,834-1,037 0,966 0,929-1,005 0,962 0,927-0,998 0,93 0,834-1,037 Ruduo 1,014 0,937-1,097 0,991 0,952-1,030 0,995 0,961-1,031 1,014 0,937-1,097 Žiema 0,998 0,938-1,063 1,053 0,987-1,124 1,029 0,983-1,078 0,998 0,938-1,063 Metų 1,026 0,997-1,056 0,994 0,981-1,008 1 0,987-1,012 1,026 0,997-1,056 Atmosferos slėgis Pavasaris 0,959 0,883-1,041 1,014 0,972-1,057 1,008 0,972-1,046 0,959 0,883-1,041 Vasara 1,049 0,862-1,276 1,065 0,991-1,145 1,063 0,993-1,138 1,049 0,862-1,276 Ruduo 0,957 0,896-1,023 1,015 0,975-1,056 1 0,966-1,035 0,957 0,896-1,023 Žiema 0,983 0,943-1,025 0,997 0,967-1,028 0,992 0,968-1,017 0,983 0,943-1,025 Metų 0,971 0,937-1,005 1,011 0,991-1,032 1,002 0,985-1,020 0,971 0,937-1,005 Vidutinė temperatūra:

Mirusių nuo ŪMI vyrų grupėje pavasario metų laiku, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti 65 ir vyresnių metų amžiaus kategorijoje, kurioje vidutinis mirusių nuo ŪMI atvejų skaičius buvo 6,3 proc. didesnis (95 proc. PI 1,001-1,129), p<0,05. Kiekvieno oro temperatūros laipsnio padidėjimas vienu vienetu mažino riziką numirti nuo MI pagyvenusiems asmenims pavasario sezonu.

Analizuojant visų sezonų 45-64 metų amžiaus grupę, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 4,38 proc. mažesnis (95 proc. PI 0,920-0,998), p<0,05. Kiekvieno oro temperatūros laipsnio sumažėjimas vienu vienetu didino riziką numirti nuo MI vidutinio amžiaus asmenims visais sezonais.

35 Vidutinė drėgmė:

Analizuojant vasaros sezono visų amžiaus grupių vyrus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 3,95 proc. didesnis (95 proc. PI 0,927-0,998), p<0,05. Kiekvieno oro drėgmės procento padidėjimas vienu vienetu didino riziką numirti nuo MI visų amžiaus grupių vyrams vasaros sezoną.

24 lentelė. Visų amžiaus grupių moterų mirtingumo nuo MI sąsajos su vidutine oro temperatūra, vidutine drėgme ir atmosferos slėgiu

Mirusių moterų

25-44 metų 45-64 metų >=65 metų Bendri

SR PI SR PI SR PI SR PI Vidutinė temperatūra Pavasaris - - 1,026 0,969-1,087 1,026 0,969-1,087 - - Vasara 1,214 0,858-1,718 0,976 0,871-1,094 0,997 0,895-1,111 1,214 0,858-1,718 Ruduo - - 1,061 0,985-1,142 1,061 0,985-1,142 - - Žiema 1,099 0,819-1,475 0,972 0,910-1,039 0,98 0,918-1,045 1,099 0,819-1,475 Metų 1,03 0,933-1,136 1,001 0,979-1,023 1,002 0,981-1,024 1,03 0,933-1,136 Vidutinė drėgmė Pavasaris - - 0,993 0,967-1,020 0,993 0,967-1,020 - - Vasara 0,969 0,872-1,077 1,017 0,983-1,053 1,013 0,980-1,047 0,969 0,872-1,077 Ruduo - - 0,992 0,951-1,036 0,992 0,951-1,036 - - Žiema 1,024 0,870-1,207 0,955 0,929-0,982 0,958 0,932-0,985 1,024 0,870-1,207 Metų 1,002 0,945-1,063 0,993 0,980-1,006 0,993 0,981-1,006 1,002 0,945-1,063 Atmosferos slėgis Pavasaris - - 0,998 0,959-1,039 0,998 0,959-1,039 - - Vasara 1,078 0,886-1,311 0,979 0,919-1,044 0,988 0,930-1,050 1,078 0,886-1,311 Ruduo - - 1 0,958-1,043 1 0,958-1,043 - - Žiema 0,95 0,868-1,041 1,033 1,004-1,063 1,025 0,998-1,053 0,95 0,868-1,041 Metų 0,966 0,890-1,047 1,012 0,993-1,032 1,01 0,991-1,029 0,966 0,890-1,047 Vidutinė drėgmė:

Mirusių nuo ŪMI moterų grupėje žiemos metų laiku, vidutinės drėgmės statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti 65 ir vyresnių negu 65 metų amžiaus kategorijoje, kurioje vidutinis mirusių nuo ŪMI atvejų skaičius žiemos metu buvo 4,71 proc. didesnis (95 proc. PI 0,929-0,982), p<0,05. Kiekvieno oro

36 drėgmės procento padidėjimas vienu vienetu didino riziką numirti nuo MI pagyvenusių moterų amžiaus grupėje žiemos sezoną.

Analizuojant žiemos sezono visų amžiaus grupių moteris, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 4,38 proc. didesnis (95 proc. PI 0,932-0,985), p<0,05. Kiekvieno oro drėgmės procento padidėjimas vienu vienetu didino riziką numirti nuo MI visų amžiaus grupių moterims žiemos sezoną.

Atmosferos slėgis:

Analizuojant žiemos sezono 65 metų ir daugiau amžiaus grupę, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris buvo 3,3 proc. didesnis (95 proc. PI 1,004-1,063), p<0,05. Kiekvieno atmosferos slėgio padidėjimas vienu vienetu didino riziką numirti nuo MI pagyvenusio amžiaus asmenims žiemos sezonu.

25 lentelė. Visų amžiaus grupių vyrų ir moterų sergamumo MI sąsajos su vidutine oro temperatūra, vidutine drėgme ir atmosferos slėgiu

Bendri sirgusių duomenys

SR PI Vidutinė temperatūra Pavasaris 1,04 1,000-1,081 Vasara 0,992 0,915-1,076 Ruduo 1,019 0,973-1,067 Žiema 0,985 0,942-1,030 Visų metų 0,996 0,981-1,010 Vidutinė drėgmė Pavasaris 0,99 0,973-1,008 Vasara 0,99 0,966-1,014 Ruduo 0,994 0,967-1,022 Žiema 0,985 0,962-1,010 Visų metų 0,997 0,988-1,006 Atmosferos slėgis Pavasaris 1,004 0,977-1,031 Vasara 1,021 0,976-1,068 Ruduo 1 0,974-1,027 Žiema 1,007 0,989-1,026 Visų metų 1,006 0,993-1,019

37 Mirusių nuo ŪMI moterų ir vyrų grupėse visose amžiaus grupėse pavasario metų laiku, vidutinės temperatūros statistiškai reikšmingi skirtumai buvo 4 proc. didesni (95 proc. PI 1,000-1,081), p<0,05. Kiekvieno atmosferos slėgio padidėjimas vienu vienetu didino riziką numirti nuo MI abiem lytims visose amžiaus grupėse pavasario sezonu.

26 lentelė. Visų amžiaus grupių moterų sergamumo nuo MI sąsajos su vidutine oro temperatūra, vidutine drėgme ir atmosferos slėgiu

Sirgusių moterų

25-44 metų 45-64 metų >=65 metų Bendri

SR PI SR PI SR PI SR PI Vidutinė temperatūra Pavasaris 0,89 0,746-1,063 0,991 0,947-1,037 0,999 0,978-1,02 0,996 0,978-1,015 Vasara 0,997 0,647-1,535 1,026 0,928-1,133 0,99 0,947-1,036 0,996 0,956-1,038 Ruduo 0,669 0,386-1,163 1,008 0,949-1,071 0,996 0,973-1,02 0,996 0,975-1,018 Žiema 0,945 0,739-1,209 0,98 0,918-1,045 0,996 0,969-1,024 0,994 0,969-1,019 Metų 0,956 0,981-1,037 0,999 0,981-1,018 0,993 0,985-1,001 0,994 0,987-1,001 Vidutinė drėgmė Pavasaris 1,002 0,921-1,091 1,014 0,992-1,035 1,003 0,994-1,013 1,005 0,996-1,014 Vasara 0,978 0,859-1,113 0,997 0,967-1,027 1,009 0,995-1,022 1,006 0,994-1,019 Ruduo 0,964 0,799-1,165 1,006 0,970-1,044 1,009 0,994-1,023 1,008 0,995-1,022 Žiema 2,408 0,835-6,944 1,009 0,966-1,053 0,988 0,974-1,003 0,992 0,978-1,006 Metų 0,997 0,948-1,049 1 0,989-1,012 1,003 0,998-1,008 1,003 0,998-1,007 Atmosferos slėgis Pavasaris 0,922 0,816-1,041 0,999 0,968-1,032 0,996 0,981-1,010 0,996 0,982-1,009 Vasara 0,95 0,745-1,210 1,026 0,970-1,085 1,003 0,978-1,029 1,007 0,984-1,030 Ruduo 0,997 0,815-1,219 0,995 0,961-1,030 1,008 0,994-1,022 1,006 0,993-1,019 Žiema 1,026 0,917-1,149 0,985 0,959-1,011 1,004 0,993-1,015 1,001 0,992-1,011 Metų 0,977 0,910-1,049 0,994 0,978-1,011 1,003 0,996-1,011 1,002 0,995-1,008

Visų amžiaus grupių moterų, sirgusių MI, statistiškai reikšmingų sąsajų su vidutine oro temperatūra, vidutine drėgme ir atmosferos slėgiu nebuvo nustatyta.